PDA

View Full Version : NACIONALISTI ABAZ KUPI NJE MONOGRAFI NGA MAKENSEN BUNGO


VARDARI
15-06-04, 12:56
Nacionalisti Abaz Kupi nė njė monografi shkruar nga Makensen Bungo


nga Klajd Kapinova, Manhattan New York


Shumė rrallė dhe pėr mė tepėr vetėm nė vitet e demokracisė nė Shqipėri ėshtė folur dhe shkruar pėr veprimtarinė dhe jetėn e nacionalistit Abaz Kupi. Aktiviteti dhe puna e tij nė dobi tė nacionit tonė ėshtė ende e panjohur dhe pėr mė tepėr, gjatė sistemit tė anatemimit tė vlerave shqiptare komunizmi dhe "studiuesit" komunistė hodhėn baltė dhe nxinė aktivitetin patriotik tė nacionalistit Abaz Kupi. Kjo vepėr letrare si njė pronė e punės sė palodhshme krijuese, hulumtuese dhe shkencore e studiuesit skrupuloz Makesen Bungo ėshtė e mirėpritur nė qarqet e kulturės mbarėshqiptare dhe nė veēanti nė diasporė SHBA, Shqipėri, Kosovė dhe Ēamėri, si njė punė e mirėfilltė shkencore me vlera tė veēanta nė llojin e vet. Redaktori i kujdesshėm dhe i talentuar Dalip Greca, ėshtė pėrkujdesur njėsoj sikurse autori Makesen Bungo, duke i dhuruar Atdheut dhe trojeve etnike shqiptare Abazin tė gjallė dhe nė pėrjetėsi. Duke lexuar dhe rilexuar ndihesh sikur je pranė personalitetit tė madh tė shquar Abaz Kupit. Stili dhe mėnyra e tė rrėfyerit e gėrshetuar me finesė me materialet e dokumentat historike origjinale janė njė mjeshtėri e art nė tė shkruarit tė autorit Bungo. Pėr tė tillė burra tė shquar tė nacionit shqiptarė ka nevojė tė edukohet dhe tė ripėrtėrihet nė vlera patriotike populli ynė i lodhur nga historiografia e shterpėr komuniste dhe shėrbėtorėt e saj qė pėrsėri shkruajnė dhe zhgarravisin si nė kohėn e monizmit. Duke depėrtuar nėpėr arteriet e kapitujve tė veprės monografike kushdo e kupton, se je futur nė vėrtetėsinė e ngjarjeve e fakteve historike tė ofruar me kulturė nga Makesen Bungo, duke na shpalosur shembullin e shėrbestarit tė nacionit dhe tė Flamurit shqiptar, me tė cilin ishte rritur e mbrujtur personaliteti i Abaz Kupit. Ai ishte njė fytyrė e ndritshme e dashurisė, sakrificės, pėrkushtimit ndaj nacionit dhe Atdheut tė tij tė dashur pėr shumė dekada. Ai sakrifikoi njė jetė tė tėrė nė shėrbim tė vatrave martire shqiptare. Shumė studiues ka raste qė bijnė nė pėrsėritje nė stil dhe nė mėnyrėn se si e ndėrtojnė monografinė e tyre shkencore, duke sakrifikuar kėshtu gjithė atė material tė pasur qė kanė vjelur dhe mos tė arrijnė nė qėllimin e tyre tė mirė. Por tėrėsisht i veēantė paraqitet studiuesi e letrari Makesen Bungo dhe redaktori i kujdesshėm Dalip Greca. 5 dekadat e jetės e aktivitetit patriotik tė personazhit kryesor Abaz Kupi lexohen kėndshėm, duke e dalluar atė si luftėtar, organizues e udhėheqės nė pėrpjekje tė reja e tė pashtershme pėr tė fituar lirinė dhe pavarėsinė shtetėrore, pėr forcimin dhe sigurimin e kėsaj qenie tė lirė shqiptare. Kontributi i shquar i Abaz Kupit, ėshtė e mbushur me pėrpjekje pėr kėtė ideal dhe si njė rrymė atdhedashurie pėshkon tėrė monografinė pėrkushtuar me dashuri, theks shkencor dhe nota tė ndezura letrare nga vetė autori i veprės Bungo. Me interes mund tė kundrohen aspektet e rėndėsishme tė aktivitetit tė dendur dhe cilėsor tė patriotit Kupi nė dobi tė Atdheut, qoftė kundėr ndėrhyrjeve tė shteteve fqinjė pėr tė penguar nga brenda konsolidimin fillestar tė shtetit tė ri shqiptar, ashtu edhe kundėr qėllimeve pushtuese tėshteteve megallomanė. Ai natyrshėm ėshtė shquar pėr krijimin e njė shoqėrie shqiptare progresiste, duke iu larguar gjithnjė e mė shumė rrymave politike bolshevike qė si sėmundje kancerogjene kishin prekur si individėt dhe njė pjesė tė shoqėrisė shqiptare kishin importuar si ideologji nga Rusia. Nėse ndonjė shqiptar nuk e di apo nuk ka pasur shansin dhe fatin tė mėsojė nga puna e madhe patriotike qė ka bėrė atdhetari nacionalist Abaz Kupi, tashmė sot ka mundėsi qė tė ketė nė dorė njė vepėr serioze monografike me tė gjitha tė vėrtetat e historisė sė jetės sė tij brenda komunitetit shqiptar nė vendlindje ashtu dhe kėtu nė diasporė e nė familjen e tij. Vepra monografike kushtuar Abaz Kupit ėshtė ndarė nė 10 kapituj. Ajo fillon me njė kushtim, pėr tė vijuar mė pas me; "Rinia, nė vazhdim tė jetės", "Oficeri i xhandarmarisė", "Kthimi nė Atdhe", "Nga Peza nė Mukje", "Pushtimi nazist", "Vėllavrasja", "Jeta e kampeve nė SHBA", "Vlerėsimi", "Heronjtė nuk vdesin", pėrmbajtja dhe njė resume nė gjuhėn angleze. Ndoshta do tė ishte me rėndėsi qė tė vihet nė dukje, se autori Makesen Bungo pėr hartimin e kėsaj vepre, ka mbledhur me durim dhe qėllimin fisnik si njė bletė punėtore shumė tė dhėna gojore tė bashkėkohėsve kujtime dhe dokumente tė ndryshme nga zotėrinjtė: Petrit Kupi, Enver Shaskaj, Fuat Myftija, Ndrecė Gjergji, Bradhok Ndreu, Atdhe Dungu, Nderim Kupi dhe sidomos Ramiz Dani, i cili autori thekson se ėshtė edhe nismėtari pėr hartimin dhe botimin e kėsaj vepre, duke e ndihmuar shumė autorin pėr hartimin e kėsaj monografie serioze shkencore. Autori nė shenjė mirėnjohje dhe respekti falėnderon tė gjithė, miqtė dhe dashmirėsit, bashkėluftėtarit e patriotit tė madh Abaz Kuqit, mbasi pa kontributin e tyre kjo vepėr do tė ishte e pamundur qė tė botohej. Pėr hartimin e veprės ėshtė dlirė dhe hulumtuar njė literaturė e pasur dhe e larmishme nė diasporė dhe nga autorė tė ndryshėm shqiptarė dhe tė huaj, libra, dorėshkrime, shtypi i kohės, si "Atdheu", "Balli i Kombit", "Bota sot", "Dielli", "Illyria", etj., nė Shqipėri, Kosovė. Vepra luksoze ka nė ballinė portretin e patriotit dhe personalitetit tė shquar nė jetėn politike dhe shoqėrore nė diasporė dhe vendlindje tė Abaz Kupit dhe botuar me pėrkujdesje tė veēantė nga Shtėpia e njohur Botuese dhe Shtypshkronja cilėsore "Gjonlekaj Publishing" nė New York tė SHBA, nė vitin 2001. Kush ėshtė Abaz Kupi? Duke respektuar tė gjitha tė drejtat e autorit tė monografisė studiuesit dhe letrarit Makesen Bungo, nuk dua tė shkruaj mbi tė rejat qė zbardhen nė vepėr pėr herė tė parė nga autori, por nė mėnyrė telegrafike tė pėrshkruaj truallin, se ku punoi pėr 50 vjet me radhė intelektuali dhe personaliteti i spikatur Abaz Kupi brenda Shqipėrisė dhe jashtė saj. Autori Bungo me tė drejtė e fillon monografinė e tij me kapedanėt qė kanė pasur dhe kanė shtete e tjera tė botės, princėr, mbretėr, perandorė, presidentė, apo personalitete tė tjera tė shquara tė fushave tė ndryshme qė janė respektuar nga popujt e tyre gjatė shekujve. Ndryshe ndodhi e ndodh shpesh nė vendin mė tė ēuditshėm nė botė qė ka emrin e bukur Albania dhe albanėt qė jetojnė nė trojet e tyre, mbasi kėshtu na njeh bota. Afėrsisht 200 faqet e monografisė shoqėrohen me shumė foto origjinale, tė cilat hijeshojnė dhe e rrisin edhe mė shumė dinjitetin dhe vėrtetėsinė e veprės nė fjalė. Ky prijės i lirisė shqiptare radhitet sipas autorit tė monografisė me tė drejtė pėrkrah Mic Sokolit dhe Azem Galicės, Spiro Bellkamenit dhe Shaban Polluzhės, Isa Boletinit dhe Selam Salarisė, Ēerēiz Topullit dhe Mihal Gramenos, Dedė Gjo Lulit dhe Bajram Currit, Idriz Seferit e Sef Kosharja, pėr tė ardhur sipas mendimit tim tek mijėra e mijėra Adem Jasharė tė UĒK-sė nė Kosovė qė luftuan kundėr makinės shfarosėse serbe nė trojet etnike shqiptare, detyrė tė cilėn e kishte edhe Abaz Kupi. Shpesh krahina e Krujės, ka qenė vendi i heronjve tė vėrtetė dhe mbi tė gjitha Gjergj Kastriotit qė pėr 25 vjet me radhė bėri qė tė dridhet Evropa pėr qėndresėn e tij kundėr Perandorisė sė "pathyeshme" turke, qė kishte pushtuar vendin tonė dhe pas vdekjes sė Heroit Nacional embajti vendin nė morsėn shkatėrrimtare pėr 500 vjet me radhė... Saktėsisht 111 vjet mė parė lindi Abaz Kupinė Krujė nė njė ditė tė nxehtė gushti, mė 6 gusht 1892. Autori ėshtė futur nė thellėsia tė origjinės sė Kupėve duke theksuar se ata nuk janė vendas po tė ardhur nė Krujė (Kurbini). Biografi dora-dorės ka pėshkruar me hollėsi gjithēka ka lexuar, mėsuar dhe dėgjuar nga bashkėkohėsit apo shtypi periodik nė diasporė dhe pas 1991 nė Shqipėri mbi Kupėt dhe birin e tyre tė denjė Abaz Kupi. Vepra e mirėseardhur, vjen nė njė kohė dhe situatė kur nė Shqipėri po shkruhet shumė pėr "historitė" e lavdishme tė diktatorėve shqiptarė nė gazetat dhe revistat e majta, duke privuar shqiptarėt pėr tė parė edhe anėn tjetėr tė medaljes, sekush kanė qenė bijtė mė tė denjė tė popullit shqiptar. Sot harxhohen me mijėra ton letra, bojė dhe dollarė pėr t’i mbushur mendjen shqiptarėve se diktatori (kujtojmė vitin 1998 kur nga njė anketė e gazetės "Koha Jonė" (Tyne) Nėnė Tereza dhe Skėnderbeu u radhitėn pas Enver Hoxhės, Mehmet Shehut, etj. Pėr mė tepėr nė kapitujt e "Historisė sė Shqipėrisė", (Tiranė, 2002) nuk e pėrmendet Abaz Kupi, ose nėse rastėsisht citohet ky personalitet mė shumė trajtohet sipas syzeve tė sistemit tė Enver Hoxhės, mbasi ata qė e rishkruajnė "historinė" janė tė njėjtit persona qė kanė zėnė vendet kyēe nė fondacione, ministri dhe departamentet e "kulturės". Pėr tė qenė realisht tė saktė ėshtė mė mirė t’u thuhet edhe disa brezave se kurrė dhe asnjėherė nuk do ta mėsoni historinė e Shqipėrisė tė saktė dhe paanshmėri dhe ideologji komuniste. Mbasi ende vegjetojnė "studiuesit" dritėshkurtėr. Po tė lexosh me kujdes "veprat" e diktatorit E. Hoxha del se Abaz Kupi ėshtė njė legalist tradhėtar, reaksionar, armik i popullit, agjent i CIA-s, KGB-sė, UDB-sė, Vatikanit, Serbisė, Greqisė e shumė epitete tė tjera qė pėr ēudi kanė zėnė rrėnjė thellė edhe nė mendjet e hartuesve tė teksteve pėr shkollat e mesme dhe ciklin e Lartė Universitar. Vepra "Abaz Kupi" shkruar me fakte dhe argumenta nga studiuesi dhe letrari Makesen Bungo ėshtė njė vepėr e mirėseardhur pėr qarqet atdhetare dhe nacionaliste qė e kanė kujtuar gjithnjė nė heshtje gjatė kohės sė diktaturės dhe me shkrime e libra (tė integruar me personazhe tė tjera tė personaliteteve tė anatemuar shqiptarė, kumtesa dhe pėrvjetore nė shenjė respekti dhe mirėnjohje pėr misionin e tij tė madh nė pėrkushtim tė Atdheut tė dashur dhe njerėzve nė diasporė nė SHBA. Pak fjalė pėr rautorin dhe redaktorin Dalip Greca Dy autorė tė ndryshėm Makesen Bungo dhe redaktori i talentuar dhe gazetar i njohur Dalip Greca, kanė bashkuar energjitė e tyre, talentin dhe dhuruar kohėn pėr tė nxjerrė nė dritė njė vepėr shkrimore me tė gjithė elementet bashkėkohorė qė pėrmban hartimi i njė monografie. Ndonėse larg shtetit amė Shqipėrisė autori Bungo dhe redaktori Greca, janė pėrpjekur me korrektėsi tė shkruajnė nė gjuhėn e bukur shqipe ēka nuk ngjet shpesh nė shumė libra qė vijnė nga diaspora nė vendlindjedhe pėr mė tepėr nga SHBA qė ndėr shekuj bluan kultura dhe gjuhė tė popujve nga vijnė dhe vendosen emigrantėt. Me sa duket pėrvoja e pasur dhe talenti nė tė shkruar pa pėrsėritje dhe fjalė tė huaja tė pakuptueshme kanė bėrė qė vepra kushtuar nacionalistit tė flaktė "Abaz Kupit" tė radhitet me dinjitet nė fondin e artė tė librave monografikė si tė veēantė nė llojin e tyre. Puna voluminoze dhe pėrkushtimi atdhetar i autorit Bungo dhe redaktorit tė kujdesshėm e tė pasionuar Greca ka bėrė qė tashmė lexuesit shqiptarė tė kenė nė dorė njė vepėr tė cilėn me vėshtirėsi ose aspak s’do ta kishin bėrė njė departament historie nė Universitetin e Tiranės apo departamentet shkencore tė Akademisė sė Shkencave, qė mė shumė merret me promovimin e librave tė diktatorėve komunistė se sa tė nacionalistėve tė vėrtetė shqiptarė. Shpirti dhe dashuria pėr tė kryer kėtė shėrbim ngaj popullit shqiptar dhe miqve ka bėrė qė autori Makesen Bungo dhe redaktori i monografisė gazetari dhe redaktori i palodhur Dalip Greca tė mirėpriten nė Shkodėr, Tiranė, Krujė dhe Kosovė pėr kėtė vepėr cilėsore dhe luksoze qė i kanė ofruar lexuesit dhe studiuesve tė rinj shqiptarė. Urime dhe vepra tė tjera presim nga Makesen Bungo e redaktori i saj Dalip Greca, qė nderuan vetveten, mbasi njė fjalė e urtė franceze thotė: "Lavdia e tij (nė rastin tonė personalitetit Abaz Kupi) s’ka nevojė pėr asgjė (mbasi flet vetė vepra e tij) e jona (autorit e redaktorit) ka nevojė pėr Tė".

Engjellushja
24-06-04, 20:16
Nacionalisti Abaz Kupi nė njė monografi shkruar nga Makensen Bungo


nga Klajd Kapinova, Manhattan New York


Shumė rrallė dhe pėr mė tepėr vetėm nė vitet e demokracisė nė Shqipėri ėshtė folur dhe shkruar pėr veprimtarinė dhe jetėn e nacionalistit Abaz Kupi. Aktiviteti dhe puna e tij nė dobi tė nacionit tonė ėshtė ende e panjohur dhe pėr mė tepėr, gjatė sistemit tė anatemimit tė vlerave shqiptare komunizmi dhe "studiuesit" komunistė hodhėn baltė dhe nxinė aktivitetin patriotik tė nacionalistit Abaz Kupi. Kjo vepėr letrare si njė pronė e punės sė palodhshme krijuese, hulumtuese dhe shkencore e studiuesit skrupuloz Makesen Bungo ėshtė e mirėpritur nė qarqet e kulturės mbarėshqiptare dhe nė veēanti nė diasporė SHBA, Shqipėri, Kosovė dhe Ēamėri, si njė punė e mirėfilltė shkencore me vlera tė veēanta nė llojin e vet. Redaktori i kujdesshėm dhe i talentuar Dalip Greca, ėshtė pėrkujdesur njėsoj sikurse autori Makesen Bungo, duke i dhuruar Atdheut dhe trojeve etnike shqiptare Abazin tė gjallė dhe nė pėrjetėsi. Duke lexuar dhe rilexuar ndihesh sikur je pranė personalitetit tė madh tė shquar Abaz Kupit. Stili dhe mėnyra e tė rrėfyerit e gėrshetuar me finesė me materialet e dokumentat historike origjinale janė njė mjeshtėri e art nė tė shkruarit tė autorit Bungo. Pėr tė tillė burra tė shquar tė nacionit shqiptarė ka nevojė tė edukohet dhe tė ripėrtėrihet nė vlera patriotike populli ynė i lodhur nga historiografia e shterpėr komuniste dhe shėrbėtorėt e saj qė pėrsėri shkruajnė dhe zhgarravisin si nė kohėn e monizmit. Duke depėrtuar nėpėr arteriet e kapitujve tė veprės monografike kushdo e kupton, se je futur nė vėrtetėsinė e ngjarjeve e fakteve historike tė ofruar me kulturė nga Makesen Bungo, duke na shpalosur shembullin e shėrbestarit tė nacionit dhe tė Flamurit shqiptar, me tė cilin ishte rritur e mbrujtur personaliteti i Abaz Kupit. Ai ishte njė fytyrė e ndritshme e dashurisė, sakrificės, pėrkushtimit ndaj nacionit dhe Atdheut tė tij tė dashur pėr shumė dekada. Ai sakrifikoi njė jetė tė tėrė nė shėrbim tė vatrave martire shqiptare. Shumė studiues ka raste qė bijnė nė pėrsėritje nė stil dhe nė mėnyrėn se si e ndėrtojnė monografinė e tyre shkencore, duke sakrifikuar kėshtu gjithė atė material tė pasur qė kanė vjelur dhe mos tė arrijnė nė qėllimin e tyre tė mirė. Por tėrėsisht i veēantė paraqitet studiuesi e letrari Makesen Bungo dhe redaktori i kujdesshėm Dalip Greca. 5 dekadat e jetės e aktivitetit patriotik tė personazhit kryesor Abaz Kupi lexohen kėndshėm, duke e dalluar atė si luftėtar, organizues e udhėheqės nė pėrpjekje tė reja e tė pashtershme pėr tė fituar lirinė dhe pavarėsinė shtetėrore, pėr forcimin dhe sigurimin e kėsaj qenie tė lirė shqiptare. Kontributi i shquar i Abaz Kupit, ėshtė e mbushur me pėrpjekje pėr kėtė ideal dhe si njė rrymė atdhedashurie pėshkon tėrė monografinė pėrkushtuar me dashuri, theks shkencor dhe nota tė ndezura letrare nga vetė autori i veprės Bungo. Me interes mund tė kundrohen aspektet e rėndėsishme tė aktivitetit tė dendur dhe cilėsor tė patriotit Kupi nė dobi tė Atdheut, qoftė kundėr ndėrhyrjeve tė shteteve fqinjė pėr tė penguar nga brenda konsolidimin fillestar tė shtetit tė ri shqiptar, ashtu edhe kundėr qėllimeve pushtuese tėshteteve megallomanė. Ai natyrshėm ėshtė shquar pėr krijimin e njė shoqėrie shqiptare progresiste, duke iu larguar gjithnjė e mė shumė rrymave politike bolshevike qė si sėmundje kancerogjene kishin prekur si individėt dhe njė pjesė tė shoqėrisė shqiptare kishin importuar si ideologji nga Rusia. Nėse ndonjė shqiptar nuk e di apo nuk ka pasur shansin dhe fatin tė mėsojė nga puna e madhe patriotike qė ka bėrė atdhetari nacionalist Abaz Kupi, tashmė sot ka mundėsi qė tė ketė nė dorė njė vepėr serioze monografike me tė gjitha tė vėrtetat e historisė sė jetės sė tij brenda komunitetit shqiptar nė vendlindje ashtu dhe kėtu nė diasporė e nė familjen e tij. Vepra monografike kushtuar Abaz Kupit ėshtė ndarė nė 10 kapituj. Ajo fillon me njė kushtim, pėr tė vijuar mė pas me; "Rinia, nė vazhdim tė jetės", "Oficeri i xhandarmarisė", "Kthimi nė Atdhe", "Nga Peza nė Mukje", "Pushtimi nazist", "Vėllavrasja", "Jeta e kampeve nė SHBA", "Vlerėsimi", "Heronjtė nuk vdesin", pėrmbajtja dhe njė resume nė gjuhėn angleze. Ndoshta do tė ishte me rėndėsi qė tė vihet nė dukje, se autori Makesen Bungo pėr hartimin e kėsaj vepre, ka mbledhur me durim dhe qėllimin fisnik si njė bletė punėtore shumė tė dhėna gojore tė bashkėkohėsve kujtime dhe dokumente tė ndryshme nga zotėrinjtė: Petrit Kupi, Enver Shaskaj, Fuat Myftija, Ndrecė Gjergji, Bradhok Ndreu, Atdhe Dungu, Nderim Kupi dhe sidomos Ramiz Dani, i cili autori thekson se ėshtė edhe nismėtari pėr hartimin dhe botimin e kėsaj vepre, duke e ndihmuar shumė autorin pėr hartimin e kėsaj monografie serioze shkencore. Autori nė shenjė mirėnjohje dhe respekti falėnderon tė gjithė, miqtė dhe dashmirėsit, bashkėluftėtarit e patriotit tė madh Abaz Kuqit, mbasi pa kontributin e tyre kjo vepėr do tė ishte e pamundur qė tė botohej. Pėr hartimin e veprės ėshtė dlirė dhe hulumtuar njė literaturė e pasur dhe e larmishme nė diasporė dhe nga autorė tė ndryshėm shqiptarė dhe tė huaj, libra, dorėshkrime, shtypi i kohės, si "Atdheu", "Balli i Kombit", "Bota sot", "Dielli", "Illyria", etj., nė Shqipėri, Kosovė. Vepra luksoze ka nė ballinė portretin e patriotit dhe personalitetit tė shquar nė jetėn politike dhe shoqėrore nė diasporė dhe vendlindje tė Abaz Kupit dhe botuar me pėrkujdesje tė veēantė nga Shtėpia e njohur Botuese dhe Shtypshkronja cilėsore "Gjonlekaj Publishing" nė New York tė SHBA, nė vitin 2001. Kush ėshtė Abaz Kupi? Duke respektuar tė gjitha tė drejtat e autorit tė monografisė studiuesit dhe letrarit Makesen Bungo, nuk dua tė shkruaj mbi tė rejat qė zbardhen nė vepėr pėr herė tė parė nga autori, por nė mėnyrė telegrafike tė pėrshkruaj truallin, se ku punoi pėr 50 vjet me radhė intelektuali dhe personaliteti i spikatur Abaz Kupi brenda Shqipėrisė dhe jashtė saj. Autori Bungo me tė drejtė e fillon monografinė e tij me kapedanėt qė kanė pasur dhe kanė shtete e tjera tė botės, princėr, mbretėr, perandorė, presidentė, apo personalitete tė tjera tė shquara tė fushave tė ndryshme qė janė respektuar nga popujt e tyre gjatė shekujve. Ndryshe ndodhi e ndodh shpesh nė vendin mė tė ēuditshėm nė botė qė ka emrin e bukur Albania dhe albanėt qė jetojnė nė trojet e tyre, mbasi kėshtu na njeh bota. Afėrsisht 200 faqet e monografisė shoqėrohen me shumė foto origjinale, tė cilat hijeshojnė dhe e rrisin edhe mė shumė dinjitetin dhe vėrtetėsinė e veprės nė fjalė. Ky prijės i lirisė shqiptare radhitet sipas autorit tė monografisė me tė drejtė pėrkrah Mic Sokolit dhe Azem Galicės, Spiro Bellkamenit dhe Shaban Polluzhės, Isa Boletinit dhe Selam Salarisė, Ēerēiz Topullit dhe Mihal Gramenos, Dedė Gjo Lulit dhe Bajram Currit, Idriz Seferit e Sef Kosharja, pėr tė ardhur sipas mendimit tim tek mijėra e mijėra Adem Jasharė tė UĒK-sė nė Kosovė qė luftuan kundėr makinės shfarosėse serbe nė trojet etnike shqiptare, detyrė tė cilėn e kishte edhe Abaz Kupi. Shpesh krahina e Krujės, ka qenė vendi i heronjve tė vėrtetė dhe mbi tė gjitha Gjergj Kastriotit qė pėr 25 vjet me radhė bėri qė tė dridhet Evropa pėr qėndresėn e tij kundėr Perandorisė sė "pathyeshme" turke, qė kishte pushtuar vendin tonė dhe pas vdekjes sė Heroit Nacional embajti vendin nė morsėn shkatėrrimtare pėr 500 vjet me radhė... Saktėsisht 111 vjet mė parė lindi Abaz Kupinė Krujė nė njė ditė tė nxehtė gushti, mė 6 gusht 1892. Autori ėshtė futur nė thellėsia tė origjinės sė Kupėve duke theksuar se ata nuk janė vendas po tė ardhur nė Krujė (Kurbini). Biografi dora-dorės ka pėshkruar me hollėsi gjithēka ka lexuar, mėsuar dhe dėgjuar nga bashkėkohėsit apo shtypi periodik nė diasporė dhe pas 1991 nė Shqipėri mbi Kupėt dhe birin e tyre tė denjė Abaz Kupi. Vepra e mirėseardhur, vjen nė njė kohė dhe situatė kur nė Shqipėri po shkruhet shumė pėr "historitė" e lavdishme tė diktatorėve shqiptarė nė gazetat dhe revistat e majta, duke privuar shqiptarėt pėr tė parė edhe anėn tjetėr tė medaljes, sekush kanė qenė bijtė mė tė denjė tė popullit shqiptar. Sot harxhohen me mijėra ton letra, bojė dhe dollarė pėr ti mbushur mendjen shqiptarėve se diktatori (kujtojmė vitin 1998 kur nga njė anketė e gazetės "Koha Jonė" (Tyne) Nėnė Tereza dhe Skėnderbeu u radhitėn pas Enver Hoxhės, Mehmet Shehut, etj. Pėr mė tepėr nė kapitujt e "Historisė sė Shqipėrisė", (Tiranė, 2002) nuk e pėrmendet Abaz Kupi, ose nėse rastėsisht citohet ky personalitet mė shumė trajtohet sipas syzeve tė sistemit tė Enver Hoxhės, mbasi ata qė e rishkruajnė "historinė" janė tė njėjtit persona qė kanė zėnė vendet kyēe nė fondacione, ministri dhe departamentet e "kulturės". Pėr tė qenė realisht tė saktė ėshtė mė mirė tu thuhet edhe disa brezave se kurrė dhe asnjėherė nuk do ta mėsoni historinė e Shqipėrisė tė saktė dhe paanshmėri dhe ideologji komuniste. Mbasi ende vegjetojnė "studiuesit" dritėshkurtėr. Po tė lexosh me kujdes "veprat" e diktatorit E. Hoxha del se Abaz Kupi ėshtė njė legalist tradhėtar, reaksionar, armik i popullit, agjent i CIA-s, KGB-sė, UDB-sė, Vatikanit, Serbisė, Greqisė e shumė epitete tė tjera qė pėr ēudi kanė zėnė rrėnjė thellė edhe nė mendjet e hartuesve tė teksteve pėr shkollat e mesme dhe ciklin e Lartė Universitar. Vepra "Abaz Kupi" shkruar me fakte dhe argumenta nga studiuesi dhe letrari Makesen Bungo ėshtė njė vepėr e mirėseardhur pėr qarqet atdhetare dhe nacionaliste qė e kanė kujtuar gjithnjė nė heshtje gjatė kohės sė diktaturės dhe me shkrime e libra (tė integruar me personazhe tė tjera tė personaliteteve tė anatemuar shqiptarė, kumtesa dhe pėrvjetore nė shenjė respekti dhe mirėnjohje pėr misionin e tij tė madh nė pėrkushtim tė Atdheut tė dashur dhe njerėzve nė diasporė nė SHBA. Pak fjalė pėr rautorin dhe redaktorin Dalip Greca Dy autorė tė ndryshėm Makesen Bungo dhe redaktori i talentuar dhe gazetar i njohur Dalip Greca, kanė bashkuar energjitė e tyre, talentin dhe dhuruar kohėn pėr tė nxjerrė nė dritė njė vepėr shkrimore me tė gjithė elementet bashkėkohorė qė pėrmban hartimi i njė monografie. Ndonėse larg shtetit amė Shqipėrisė autori Bungo dhe redaktori Greca, janė pėrpjekur me korrektėsi tė shkruajnė nė gjuhėn e bukur shqipe ēka nuk ngjet shpesh nė shumė libra qė vijnė nga diaspora nė vendlindjedhe pėr mė tepėr nga SHBA qė ndėr shekuj bluan kultura dhe gjuhė tė popujve nga vijnė dhe vendosen emigrantėt. Me sa duket pėrvoja e pasur dhe talenti nė tė shkruar pa pėrsėritje dhe fjalė tė huaja tė pakuptueshme kanė bėrė qė vepra kushtuar nacionalistit tė flaktė "Abaz Kupit" tė radhitet me dinjitet nė fondin e artė tė librave monografikė si tė veēantė nė llojin e tyre. Puna voluminoze dhe pėrkushtimi atdhetar i autorit Bungo dhe redaktorit tė kujdesshėm e tė pasionuar Greca ka bėrė qė tashmė lexuesit shqiptarė tė kenė nė dorė njė vepėr tė cilėn me vėshtirėsi ose aspak sdo ta kishin bėrė njė departament historie nė Universitetin e Tiranės apo departamentet shkencore tė Akademisė sė Shkencave, qė mė shumė merret me promovimin e librave tė diktatorėve komunistė se sa tė nacionalistėve tė vėrtetė shqiptarė. Shpirti dhe dashuria pėr tė kryer kėtė shėrbim ngaj popullit shqiptar dhe miqve ka bėrė qė autori Makesen Bungo dhe redaktori i monografisė gazetari dhe redaktori i palodhur Dalip Greca tė mirėpriten nė Shkodėr, Tiranė, Krujė dhe Kosovė pėr kėtė vepėr cilėsore dhe luksoze qė i kanė ofruar lexuesit dhe studiuesve tė rinj shqiptarė. Urime dhe vepra tė tjera presim nga Makesen Bungo e redaktori i saj Dalip Greca, qė nderuan vetveten, mbasi njė fjalė e urtė franceze thotė: "Lavdia e tij (nė rastin tonė personalitetit Abaz Kupi) ska nevojė pėr asgjė (mbasi flet vetė vepra e tij) e jona (autorit e redaktorit) ka nevojė pėr Tė".


P.S: Une t vertetat vetem i Lexoj..Kontrolloj dhe s fund i Vulosi :wink:

uliksi31
24-06-04, 20:31
Nacionalisti Abaz Kupi nė njė monografi shkruar nga Makensen Bungo


nga Klajd Kapinova, Manhattan New York


Shumė rrallė dhe pėr mė tepėr vetėm nė vitet e demokracisė nė Shqipėri ėshtė folur dhe shkruar pėr veprimtarinė dhe jetėn e nacionalistit Abaz Kupi. Aktiviteti dhe puna e tij nė dobi tė nacionit tonė ėshtė ende e panjohur dhe pėr mė tepėr, gjatė sistemit tė anatemimit tė vlerave shqiptare komunizmi dhe "studiuesit" komunistė hodhėn baltė dhe nxinė aktivitetin patriotik tė nacionalistit Abaz Kupi. Kjo vepėr letrare si njė pronė e punės sė palodhshme krijuese, hulumtuese dhe shkencore e studiuesit skrupuloz Makesen Bungo ėshtė e mirėpritur nė qarqet e kulturės mbarėshqiptare dhe nė veēanti nė diasporė SHBA, Shqipėri, Kosovė dhe Ēamėri, si njė punė e mirėfilltė shkencore me vlera tė veēanta nė llojin e vet. Redaktori i kujdesshėm dhe i talentuar Dalip Greca, ėshtė pėrkujdesur njėsoj sikurse autori Makesen Bungo, duke i dhuruar Atdheut dhe trojeve etnike shqiptare Abazin tė gjallė dhe nė pėrjetėsi. Duke lexuar dhe rilexuar ndihesh sikur je pranė personalitetit tė madh tė shquar Abaz Kupit. Stili dhe mėnyra e tė rrėfyerit e gėrshetuar me finesė me materialet e dokumentat historike origjinale janė njė mjeshtėri e art nė tė shkruarit tė autorit Bungo. Pėr tė tillė burra tė shquar tė nacionit shqiptarė ka nevojė tė edukohet dhe tė ripėrtėrihet nė vlera patriotike populli ynė i lodhur nga historiografia e shterpėr komuniste dhe shėrbėtorėt e saj qė pėrsėri shkruajnė dhe zhgarravisin si nė kohėn e monizmit. Duke depėrtuar nėpėr arteriet e kapitujve tė veprės monografike kushdo e kupton, se je futur nė vėrtetėsinė e ngjarjeve e fakteve historike tė ofruar me kulturė nga Makesen Bungo, duke na shpalosur shembullin e shėrbestarit tė nacionit dhe tė Flamurit shqiptar, me tė cilin ishte rritur e mbrujtur personaliteti i Abaz Kupit. Ai ishte njė fytyrė e ndritshme e dashurisė, sakrificės, pėrkushtimit ndaj nacionit dhe Atdheut tė tij tė dashur pėr shumė dekada. Ai sakrifikoi njė jetė tė tėrė nė shėrbim tė vatrave martire shqiptare. Shumė studiues ka raste qė bijnė nė pėrsėritje nė stil dhe nė mėnyrėn se si e ndėrtojnė monografinė e tyre shkencore, duke sakrifikuar kėshtu gjithė atė material tė pasur qė kanė vjelur dhe mos tė arrijnė nė qėllimin e tyre tė mirė. Por tėrėsisht i veēantė paraqitet studiuesi e letrari Makesen Bungo dhe redaktori i kujdesshėm Dalip Greca. 5 dekadat e jetės e aktivitetit patriotik tė personazhit kryesor Abaz Kupi lexohen kėndshėm, duke e dalluar atė si luftėtar, organizues e udhėheqės nė pėrpjekje tė reja e tė pashtershme pėr tė fituar lirinė dhe pavarėsinė shtetėrore, pėr forcimin dhe sigurimin e kėsaj qenie tė lirė shqiptare. Kontributi i shquar i Abaz Kupit, ėshtė e mbushur me pėrpjekje pėr kėtė ideal dhe si njė rrymė atdhedashurie pėshkon tėrė monografinė pėrkushtuar me dashuri, theks shkencor dhe nota tė ndezura letrare nga vetė autori i veprės Bungo. Me interes mund tė kundrohen aspektet e rėndėsishme tė aktivitetit tė dendur dhe cilėsor tė patriotit Kupi nė dobi tė Atdheut, qoftė kundėr ndėrhyrjeve tė shteteve fqinjė pėr tė penguar nga brenda konsolidimin fillestar tė shtetit tė ri shqiptar, ashtu edhe kundėr qėllimeve pushtuese tėshteteve megallomanė. Ai natyrshėm ėshtė shquar pėr krijimin e njė shoqėrie shqiptare progresiste, duke iu larguar gjithnjė e mė shumė rrymave politike bolshevike qė si sėmundje kancerogjene kishin prekur si individėt dhe njė pjesė tė shoqėrisė shqiptare kishin importuar si ideologji nga Rusia. Nėse ndonjė shqiptar nuk e di apo nuk ka pasur shansin dhe fatin tė mėsojė nga puna e madhe patriotike qė ka bėrė atdhetari nacionalist Abaz Kupi, tashmė sot ka mundėsi qė tė ketė nė dorė njė vepėr serioze monografike me tė gjitha tė vėrtetat e historisė sė jetės sė tij brenda komunitetit shqiptar nė vendlindje ashtu dhe kėtu nė diasporė e nė familjen e tij. Vepra monografike kushtuar Abaz Kupit ėshtė ndarė nė 10 kapituj. Ajo fillon me njė kushtim, pėr tė vijuar mė pas me; "Rinia, nė vazhdim tė jetės", "Oficeri i xhandarmarisė", "Kthimi nė Atdhe", "Nga Peza nė Mukje", "Pushtimi nazist", "Vėllavrasja", "Jeta e kampeve nė SHBA", "Vlerėsimi", "Heronjtė nuk vdesin", pėrmbajtja dhe njė resume nė gjuhėn angleze. Ndoshta do tė ishte me rėndėsi qė tė vihet nė dukje, se autori Makesen Bungo pėr hartimin e kėsaj vepre, ka mbledhur me durim dhe qėllimin fisnik si njė bletė punėtore shumė tė dhėna gojore tė bashkėkohėsve kujtime dhe dokumente tė ndryshme nga zotėrinjtė: Petrit Kupi, Enver Shaskaj, Fuat Myftija, Ndrecė Gjergji, Bradhok Ndreu, Atdhe Dungu, Nderim Kupi dhe sidomos Ramiz Dani, i cili autori thekson se ėshtė edhe nismėtari pėr hartimin dhe botimin e kėsaj vepre, duke e ndihmuar shumė autorin pėr hartimin e kėsaj monografie serioze shkencore. Autori nė shenjė mirėnjohje dhe respekti falėnderon tė gjithė, miqtė dhe dashmirėsit, bashkėluftėtarit e patriotit tė madh Abaz Kuqit, mbasi pa kontributin e tyre kjo vepėr do tė ishte e pamundur qė tė botohej. Pėr hartimin e veprės ėshtė dlirė dhe hulumtuar njė literaturė e pasur dhe e larmishme nė diasporė dhe nga autorė tė ndryshėm shqiptarė dhe tė huaj, libra, dorėshkrime, shtypi i kohės, si "Atdheu", "Balli i Kombit", "Bota sot", "Dielli", "Illyria", etj., nė Shqipėri, Kosovė. Vepra luksoze ka nė ballinė portretin e patriotit dhe personalitetit tė shquar nė jetėn politike dhe shoqėrore nė diasporė dhe vendlindje tė Abaz Kupit dhe botuar me pėrkujdesje tė veēantė nga Shtėpia e njohur Botuese dhe Shtypshkronja cilėsore "Gjonlekaj Publishing" nė New York tė SHBA, nė vitin 2001. Kush ėshtė Abaz Kupi? Duke respektuar tė gjitha tė drejtat e autorit tė monografisė studiuesit dhe letrarit Makesen Bungo, nuk dua tė shkruaj mbi tė rejat qė zbardhen nė vepėr pėr herė tė parė nga autori, por nė mėnyrė telegrafike tė pėrshkruaj truallin, se ku punoi pėr 50 vjet me radhė intelektuali dhe personaliteti i spikatur Abaz Kupi brenda Shqipėrisė dhe jashtė saj. Autori Bungo me tė drejtė e fillon monografinė e tij me kapedanėt qė kanė pasur dhe kanė shtete e tjera tė botės, princėr, mbretėr, perandorė, presidentė, apo personalitete tė tjera tė shquara tė fushave tė ndryshme qė janė respektuar nga popujt e tyre gjatė shekujve. Ndryshe ndodhi e ndodh shpesh nė vendin mė tė ēuditshėm nė botė qė ka emrin e bukur Albania dhe albanėt qė jetojnė nė trojet e tyre, mbasi kėshtu na njeh bota. Afėrsisht 200 faqet e monografisė shoqėrohen me shumė foto origjinale, tė cilat hijeshojnė dhe e rrisin edhe mė shumė dinjitetin dhe vėrtetėsinė e veprės nė fjalė. Ky prijės i lirisė shqiptare radhitet sipas autorit tė monografisė me tė drejtė pėrkrah Mic Sokolit dhe Azem Galicės, Spiro Bellkamenit dhe Shaban Polluzhės, Isa Boletinit dhe Selam Salarisė, Ēerēiz Topullit dhe Mihal Gramenos, Dedė Gjo Lulit dhe Bajram Currit, Idriz Seferit e Sef Kosharja, pėr tė ardhur sipas mendimit tim tek mijėra e mijėra Adem Jasharė tė UĒK-sė nė Kosovė qė luftuan kundėr makinės shfarosėse serbe nė trojet etnike shqiptare, detyrė tė cilėn e kishte edhe Abaz Kupi. Shpesh krahina e Krujės, ka qenė vendi i heronjve tė vėrtetė dhe mbi tė gjitha Gjergj Kastriotit qė pėr 25 vjet me radhė bėri qė tė dridhet Evropa pėr qėndresėn e tij kundėr Perandorisė sė "pathyeshme" turke, qė kishte pushtuar vendin tonė dhe pas vdekjes sė Heroit Nacional embajti vendin nė morsėn shkatėrrimtare pėr 500 vjet me radhė... Saktėsisht 111 vjet mė parė lindi Abaz Kupinė Krujė nė njė ditė tė nxehtė gushti, mė 6 gusht 1892. Autori ėshtė futur nė thellėsia tė origjinės sė Kupėve duke theksuar se ata nuk janė vendas po tė ardhur nė Krujė (Kurbini). Biografi dora-dorės ka pėshkruar me hollėsi gjithēka ka lexuar, mėsuar dhe dėgjuar nga bashkėkohėsit apo shtypi periodik nė diasporė dhe pas 1991 nė Shqipėri mbi Kupėt dhe birin e tyre tė denjė Abaz Kupi. Vepra e mirėseardhur, vjen nė njė kohė dhe situatė kur nė Shqipėri po shkruhet shumė pėr "historitė" e lavdishme tė diktatorėve shqiptarė nė gazetat dhe revistat e majta, duke privuar shqiptarėt pėr tė parė edhe anėn tjetėr tė medaljes, sekush kanė qenė bijtė mė tė denjė tė popullit shqiptar. Sot harxhohen me mijėra ton letra, bojė dhe dollarė pėr ti mbushur mendjen shqiptarėve se diktatori (kujtojmė vitin 1998 kur nga njė anketė e gazetės "Koha Jonė" (Tyne) Nėnė Tereza dhe Skėnderbeu u radhitėn pas Enver Hoxhės, Mehmet Shehut, etj. Pėr mė tepėr nė kapitujt e "Historisė sė Shqipėrisė", (Tiranė, 2002) nuk e pėrmendet Abaz Kupi, ose nėse rastėsisht citohet ky personalitet mė shumė trajtohet sipas syzeve tė sistemit tė Enver Hoxhės, mbasi ata qė e rishkruajnė "historinė" janė tė njėjtit persona qė kanė zėnė vendet kyēe nė fondacione, ministri dhe departamentet e "kulturės". Pėr tė qenė realisht tė saktė ėshtė mė mirė tu thuhet edhe disa brezave se kurrė dhe asnjėherė nuk do ta mėsoni historinė e Shqipėrisė tė saktė dhe paanshmėri dhe ideologji komuniste. Mbasi ende vegjetojnė "studiuesit" dritėshkurtėr. Po tė lexosh me kujdes "veprat" e diktatorit E. Hoxha del se Abaz Kupi ėshtė njė legalist tradhėtar, reaksionar, armik i popullit, agjent i CIA-s, KGB-sė, UDB-sė, Vatikanit, Serbisė, Greqisė e shumė epitete tė tjera qė pėr ēudi kanė zėnė rrėnjė thellė edhe nė mendjet e hartuesve tė teksteve pėr shkollat e mesme dhe ciklin e Lartė Universitar. Vepra "Abaz Kupi" shkruar me fakte dhe argumenta nga studiuesi dhe letrari Makesen Bungo ėshtė njė vepėr e mirėseardhur pėr qarqet atdhetare dhe nacionaliste qė e kanė kujtuar gjithnjė nė heshtje gjatė kohės sė diktaturės dhe me shkrime e libra (tė integruar me personazhe tė tjera tė personaliteteve tė anatemuar shqiptarė, kumtesa dhe pėrvjetore nė shenjė respekti dhe mirėnjohje pėr misionin e tij tė madh nė pėrkushtim tė Atdheut tė dashur dhe njerėzve nė diasporė nė SHBA. Pak fjalė pėr rautorin dhe redaktorin Dalip Greca Dy autorė tė ndryshėm Makesen Bungo dhe redaktori i talentuar dhe gazetar i njohur Dalip Greca, kanė bashkuar energjitė e tyre, talentin dhe dhuruar kohėn pėr tė nxjerrė nė dritė njė vepėr shkrimore me tė gjithė elementet bashkėkohorė qė pėrmban hartimi i njė monografie. Ndonėse larg shtetit amė Shqipėrisė autori Bungo dhe redaktori Greca, janė pėrpjekur me korrektėsi tė shkruajnė nė gjuhėn e bukur shqipe ēka nuk ngjet shpesh nė shumė libra qė vijnė nga diaspora nė vendlindjedhe pėr mė tepėr nga SHBA qė ndėr shekuj bluan kultura dhe gjuhė tė popujve nga vijnė dhe vendosen emigrantėt. Me sa duket pėrvoja e pasur dhe talenti nė tė shkruar pa pėrsėritje dhe fjalė tė huaja tė pakuptueshme kanė bėrė qė vepra kushtuar nacionalistit tė flaktė "Abaz Kupit" tė radhitet me dinjitet nė fondin e artė tė librave monografikė si tė veēantė nė llojin e tyre. Puna voluminoze dhe pėrkushtimi atdhetar i autorit Bungo dhe redaktorit tė kujdesshėm e tė pasionuar Greca ka bėrė qė tashmė lexuesit shqiptarė tė kenė nė dorė njė vepėr tė cilėn me vėshtirėsi ose aspak sdo ta kishin bėrė njė departament historie nė Universitetin e Tiranės apo departamentet shkencore tė Akademisė sė Shkencave, qė mė shumė merret me promovimin e librave tė diktatorėve komunistė se sa tė nacionalistėve tė vėrtetė shqiptarė. Shpirti dhe dashuria pėr tė kryer kėtė shėrbim ngaj popullit shqiptar dhe miqve ka bėrė qė autori Makesen Bungo dhe redaktori i monografisė gazetari dhe redaktori i palodhur Dalip Greca tė mirėpriten nė Shkodėr, Tiranė, Krujė dhe Kosovė pėr kėtė vepėr cilėsore dhe luksoze qė i kanė ofruar lexuesit dhe studiuesve tė rinj shqiptarė. Urime dhe vepra tė tjera presim nga Makesen Bungo e redaktori i saj Dalip Greca, qė nderuan vetveten, mbasi njė fjalė e urtė franceze thotė: "Lavdia e tij (nė rastin tonė personalitetit Abaz Kupi) ska nevojė pėr asgjė (mbasi flet vetė vepra e tij) e jona (autorit e redaktorit) ka nevojė pėr Tė".


P.S: Une t vertetat vetem i Lexoj..Kontrolloj dhe s fund i Vulosi :wink:

Edhe nje vule nga une pasi i ngjo mire familjen e Abaz Kupit; 2 djemt dhe nipin :)

Tomori
17-08-04, 16:05
Edhe nje vule nga une pasi kam has ne literatur per ket trim shqiptare.
Nje kohesisht i falemderohem z.VARDARIT per ket shkrimin e tije me vlere te madhe ne teresi per kombin shqiptar.
VARDAR mundesisht na sjell edhe shkrime tjera ju pershendes
Me respekt te madhe nga:
TOMORI