PDA

View Full Version : Keshtu foli TAHIR ZEMAJ.


Honesty^uk.
09-11-04, 19:33
http://www.trepca.net/2001/zemaj/tahir-zemaj-libri-v.jpg
Pėrmbajtja e librit:

- Unė kam pėr nder tė jem shėrbėtor i Kosovės, siē e kam pėr turp t’i rri
asaj mbi qafė !
- Kush ėshtė Tahir Zemaj ?
- Nė tymnajėn politike tė 81-shit, shqiptarėve po u ngushtohej laku nga
tė gjitha anėt
- Kush e ka ndihmuar Tahir Zemėn tė arratiset nga Burgu i Dubravės ?
- Kontaktet me njerėzit e Qeverisė sė Kosovės dhe projektet e para
- Pse nuk shkoi nė SHBA tė specializohej pėr njė vit Tahir Zemaj ?
- Ministria e Mbrojtjes qė u burgos nė Kosovė !
- Si u krijua Ministria e Mbrojtjes nė krye tė sė cilės u emėrua Ahmet
Krasniqi ?
- Punėt e para, vėshtirėsitė dhe fėrkimet !
- Formimi i brigadės 134 dhe bėrthamave tė brigadave 133, 131
- Takimi i parė me Sali Veselin, Naim Malokun, dhe Ramush Haredinajn
- “Kthehuni nga keni ardhur ose do tė ndeshni nė dhunė... !!” na ėshtė
thėnė shqip, jo serbisht !?
- Njė incident i lig dhe kriminal para Betejės sė Loxhės
- Beteja e Loxhės – beteja e parė serioze me shkie
- Pas betejės, “luftė” me “togerin” dhe komandantėt e tij. Takimi i Llukės
- Jeta nė kazermėn e Prapaqanit
- Pse u sulmua dhe si u mbrojt Lluka
- Formimi i Komandės sė Drejtorisė Operative tė rrafshit tė Dukagjinit
- Kujtime dhe pjesė nga diskutimi i z. Rrok Berisha, pjesmarrės nė
mbledhjen pėr formimin e SH.O.RR.D
- Ke dy minuta kohė pėr tė hequr portretin e Rugovės !!
- H. Thaēi . Do tė luftoj me ty Tahir Zemaj si me shka, me ty dhe njėsitė
tua !
- Tėrheqja e detyruar dhe shmangia e masakrės mbi civilėt
- Takimi i fundit me Ahmet Krasniqin
- Pengesa, akuza, atentate tė dėshtuara !
- Brigada "Mėrgimi" rrethohet nga kalashėt e Mejdanit dhe tė Nanos !
- Gra dhe vajza, luftėtare tė Kosovės
- Pėgjigje akuzave nėpėrmjet njė interviste
- NJĖ PASTHĖNJE EDHE PSE E PANEVOJSHME
- Album fotografish
_______________________________________

1) Unė kam pėr nder tė jem shėrbėtor i Kosovės, siē e kam pėr turp t’i rri asaj mbi qafė !


--------------------------------------------------------------------------------



- dy fjalė si hyrje –

Kisha dėgjuar prej vitesh se shumė ushtarakė kanė qenė bėrė tė famshėm nga ditarėt qė kishin mbajtur gjatė luftės. Nė fakt edhe unė kam dashur tė mbaj ditar, por angazhimet e shumta mė kanė penguar. Nga ana tjetė, ne kemi hyrė nė luftė si njėsi tė organizuara dhe kemi mbajtur dokumentacion tė rregullt pėr ēdo veprim, ngjarje, aksion apo ndryshim plani. Pėr ēdo takim kemi mbajtur protokolle, ku janė tė shėnuara fjalė pėr fjalė ato qė janė thėnė, vendimet qė janė marrė.

Nga ana tjetėr kam pasur pėrshtypjen qė shumė prej ushtarėve dhe oficerėve tė mi do tė mbanin ditarė personalė, tė cilėt do ta hijeshonin rrėfimin pėr luftėn, do ta mbushnin me detaje tė imta e tė papėrceptueshme nga tė gjithė, do ta paraqisnin luftėn nga njė kėnd njerėzor, intim, gjė qė sė bashku me dokumentacionin e ruajtur, do ta plotsonin historinė e luftės dhe tė rezistencės sė njėsive tona. Shumė gjėra nuk janė realizuar, shumė tė tjera presin tė realizohen nė tė ardhmen, veē gjėja mė e rėndėsishme, ajo pėr tė cilėn kishim hyrė nė luftė, Liria e Kosovės, u realizua. Para kėsaj ngjarje tė gjitha tė tjerat zhvlerėsohen, zhyten nė hije dhe humbin kuptimin e tyre tė mėparshėm.

Rrjedhimisht unė kurrė nuk do tė kisha marrė mundimin tė dilja para lexuesve me kujtimet, me dėshmitė e mia. Veē ka disa kohė qė kam vėrejtur me shqetėsim se si ndryshohen faktet, se si manipulohen ngjarjet, se si pėrdoren disa njėrėz, ose si denigrohen disa tė tjerė, se si e si pėr tė kėnaqur ambicjet e veta politike. Unė nuk kamkurrfarė xhelozie pėr politikanėt. Kurrė s’kam pasur. Unė jam ushtarak dhe i tillė do tė jem deri deri sa tė mos mė kėrkohet ndryshe nga populli im. Unė e ndjej se si ushtarak mund tė jap maksimumin tim nė tė mirė tė qytetarėve tė mi, nė tė mirė tė Republikės sė Kosovės. Megjithatė nuk mund tė hesht, kur shoh se si janė lėshuar epshet e pėrvetėsimit tė fitoreve tė tė tjerėve, se si nuk kontrollohen pasionet e egra pėr tė sulmuar gjithēka e gjithkėnd qė mund t’i bėjė hije nė rrugėn e pushtetit, dikujt. Edhe njėherė po e them, mė shkurt me mė saktė:

Ky libėr nuk synon tė bėjė elektorat as pėr Tahir Zemėn, as pėr ndonjė parti.

Ky libėr synon tė qartėsoj tė vėrtetėn pėr pėrpjekjet e luftėtarėve tė atyre brigadave, eprorėve tė tyre, pėr pėrpjekjet e Shtabit Suprem tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės pėr tė organizuar rezistencėn e armatosur ndaj okupatorit. Ato qė dėshmohen nė kėtė libėr janė pjesė e asaj tė vėrtete, nė tė cilėn unė kam qenė pjesmarrės, krijues dhe dėshmitar okular. Misioni i kėtij libri ėshtė ky pra: Ta ndriēoj, ta mbrojė dhe ta bėjė publike tė vėrtetėn qė merr pėrsipėr tė pasqyrojė.

Nė cilėsinė e komandantit tė Zonės sė Tretė Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit, kam nderin tė shpalos me krenari heroizmin e tė rėnėve tė saj, tė premtoj dhe ta mbaj premtimin se, sa tė jem gjallė, do tė luftoj pėr idealet pėr tė cilat dhanė jetėn. Si bashkėluftėtar i tyre, ndaj dhimbjen dhe krenarinė me familjet qė i lindėn dhe i rritėn. Si epror i lartė ushtarak shpreh mirėnjohjen time tė thellė dhe vlerėsimin tim mė tė lartė pėr kolegėt e mi oficerė, tė cilėt me ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie, me zotėsi dhe kurajo burrnore iu pėregjigjėn urdhėrit tė atdheut.

I falenderoj ata pėr bashkėpunimin e shkėlqyeshėm, pėr mirėkuptimin dhe respektin qė kanė treguar, nė radhė tė parė ndaj luftėtarėve tė thjeshtė, por edhe ndaj meje si epror i tyre. Unė e ēmoj lart punėn e institucionit nėn urdhėrat e tė cilit kam luftuar. Kolonel Ahmet Krasniqi, Ministėr i Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės do tė mbetet pėr mua njė shembull dinjitoz i ushtarakut atdhetar, njė model i shkėlqyer i ushtarakut madhor. Unė i kam njohur dhe respektuar Institucionet e Republikės sė Kosovės.

Presidentin e Republikės e kam konsideruar si Komandant Suprem tė Ushtrisė Ēlirimatre tė Kosovės. Kjo, jo se unė kam demonstruar afinicione politike, por se pėr tė kishin votuar 90 pėrqind e qytetarėve me tė drejtė vote. Unė kam hyrė nė Kosovė pikėrisht nė mbrojtje tė atyre qytetarėve, qė nėn bajonetat dhe zinxhirėt e tankeve serbe kishin votuar pėr udhėheqėsin e tyre, ne kemi hyrė nė Kosovė jo pėr tė ndryshuar sistemin dhe strukturėn politike ndėrshqiptare tė saj, por pėr t’ia hequr qafe zgjedhėn shekullore serbe. Ja sepse e kam respektuar Presidentin Rugova, Parlamentin, Qeverinė dhe Ministrinė e Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės., dhe ja sepse do t’i repektoj gjithė jetėn ata qė zgjidhen me vota nga qytetarėt e mi.

Do tė jem gjithė jetėn kundėr atyre qė vijnė nė pushtet nė Kosovė, siē kanė ardhur serbėt me luftė dhe me vrasje, pa pėlqimin e shumicės sė popullsisė sė saj. Unė e kam pėr nder tė jem shėrbėtor i Kosovės siē e kam pėr turp t’i rri asaj mbi qafė. Mirėnjohja ime shkon edhe pėr ata burra e gra trimnesha, pėr ata djem e vajza tė Rrafshit tė Dukagjinit e tė gjithė Kosovės, qė na mbajtėn me bukė, na strehuan nė shtėpitė e tyre, na i zbutėn plagėt dhe dhimbjet, na e lehtėsuan jetėn e ashpėr tė ushtarit, duke na u gjetur pranė me ēka u gjendej.

Mirėnjohja ime e thellė shkon edhe pėr ata qytetarė tė Republikės sė Shqipėrisė, veēanėrisht tė atyre rretheve buzė kufirit shqiptaro-shqiptar, qė u shėndrruan nė mbėshtetje tė sigurtė dhe na ndihmuan duke rrezikuar, e jo rrallė duke dhėnė edhe jetėn pėr lirinė e Kosovės. Mirėnjohje pėr mjekėt e spitalit ushtarak nė Irzniq dhe Krushevc, pėr ata tė spitalit civil tė qytetit Bajram Curri dhe spitalit Ushtarak nė Tiranė qė bėnė tė mundur shėrimin dhe riaftėsimin e sa e sa luftėtarėve tė plagosur.

Mirėnjohje pėr shtetet demokratike, Amerikėn dhe mekanizmin e tyre tė fuqishėm ushtarak NATO-n, qė shkurtoi ditėt e vuajtjes sė popullit tonė, dhe qė bashkė me gjakun e derdhur nga tė rėnėt tanė, sollėn lirinė e Kosovės.

U jam mirėnjohės gjithashtu gjithė miqve tė mi, lista e tė cilėve do tė ishte shumė e gjatė. Ata mė kanė inkurajuar, nxitur dhe ndihmuar pėr t’i kryer sa mė mirė detyrimet e mia, si qytetar i Kosovės dhe ushtarak nė shėrbim tė saj.

Sė fundi, por jo pėrnga rėndėsia, falenderoj autorėt, Arbėr Ahmetaj dhe Sefedin Krasniqi, redaktorin e kėtij libri, zotin Shefqet Jashari-Strofci qė punuan aq shumė dhe bėnė tė mundur realizimin e tij.

Ēdo dobėsi e mundshme e kėtij libri mė pėrket mua dhe jo autorėve apo redaktorit tė tij.

Dua t’u kėrkoj falje tė gjithė atyre bashkėluftėtarėve, emėrat e tė cilėve pėr arsye tė ndryshme nuk figurojnė nė kėtė libėr. Ata nuk janė harruar, por ka qenė e pamundur tė pėrmenden tė gjithė. Faleminderit edhe lexuesve, pėr mirėkuptimin e tė cilėve jam i sigurtė.(Fq.9-12)

Tahir Zemaj
Gjermani
__________0_____________

2) Kush ėshtė Tahir Zemaj ?


--------------------------------------------------------------------------------


Ka lindur me 28 dhjetor 1951 nė Strellc tė Epėrm. Shkollėn fillore dhe tetėvjeēare i mbaron nė Strellc dhe Isniq.

Pas tyre ndjek gjimnazin “11maji”, nė Pejė, pas vitit tė dytė orientohet nė drejtimin shkencor. Ai rrjedh nga njė familje punėtore e fshatare, ka katėr vėllėzėr dhe tri motra. Dėshira e babės sė tij, si e ēdo prindi tė etur pėr arsimin e fėmijėve tė vet, ka qenė t’u krijonte mundėsi fėmijėve pėr shkollim. Zemaj pėrmend dėshirėn e babės sė tij qė njėri nga djemtė tė studjonte nė njė akademi ushtarake. “ Vėllai i madh nuk ka qenė shumė i lidhur me familjen dhe prindėrit, ndaj kam pranuar tė konkuroj dhe kam fituar tė drejtėn pėr t’u regjistruar nė Akademinė Ushtarake. Kam kaluar pa asnjė pengesė kontrollet psiqike dhe fizike.

Kėshtu kam filluar studimet nė Akademinė Ushtarako-Teknike nė Zagreb. Gjatė vitit tė parė kam pasur vėshtėrsi tė jashtėzakonshme lidhur me gjuhėn. Tė gjitha provimet i kam dhėnė duke pėrdorur fjalorėt dy gjuhėsh dhe ia kam arritur.

Megjithatė, Zagrebi ishte larg nga shtėpia ime, gjė qė mė pengonte edhe nė mėsime. Ndaj kam kėrkuar tė takohem me gjeneral Ramiz Abdylin, Kryeshef i Akademisė Ushtarake nė Zagreb. Nė atė takim ai mė ka sugjeruar qė tė vazhdoja vitin e dytė nė Beograd nė akademinė e forcave toksore.

Rrjedhimisht vitin e dytė. Me disa provime shtesė, e fillova nė Beograd. Kemi qenė 28 shqiptarė tė regjistruar. Aty kam gjetur edhe Ahmet Krasniqin. Kjo kohė i pėrket vitit 1969. Plan-programi mėsimor ka qenė shumė i ngarkuar. Ka pasur mė tepėr lėndė shkencore se sa ushtarake. Matematika, fizika, mekanika, kibernetika, elektroteknika etj, program i ngjeshur mėsimor qė nuk pėrballohej lehtė nga studentė qė kishin ardhur nga gjimnaze apo shkolla tė mesme pa njė traditė tė konsoliduar.

Nė fund tė vitit tė dytė kemi mbetur vetėm dy vetė, unė dhe Ahmet Krasniqi. Nė vitin e tretė dhe tė katėrt kemi vazhduar specializimin nė Sarajevė, ku edhe jemi diplomuar. Gradėn e parė si “nėntoger” e kemi marrė nė Beograd. Nė qershor tė vitit 1973, kemi filluar punė.

Kam kėrkuar qė tė emėrohem nė Pejė, pėr fatin tim kėrkesa mė ėshtė pranuar dhe kam filluar punė nė kazermėn e Pejės. Aty kam qenė komandues i togės sė pėrzier qė pėrfshinte lloje tė ndryshme armėsh, tė lehta e tė mesme. Nė atė post kam qėndruar njė vit. Nėnkolonel Ali Muhaxheri, i cili ka qenė njė njeri dhe ushtarak i mrekullueshėm, me vizione tė qarta atdhetare, punonte nė degėn e korparmatės sė Kosovės. Kam kontaktuar me tė. Ai njeri ka pasur dije tė gjėra ushtarake, por edhe pėr shumė gjėra tė tjera.

Ai mė ka nxitur tė mėsoj e tė pėrvetėsoj mė thellė disa dije speciale ushtarake. Aty kanė qenė fillesat. Jam promovuar nė postin e komanduesit tė kompanisė. (Nė ndryshim nga terminologjia qė pėrdoret nė Shqipėri, nė ushtrinė Jugosllave tė asaj kohe, pozitat e drejtuesve ushtarak deri nė rang batalioni janė quajtur komandues dhe jo komandant. Njė ndikim i tillė ėshtė reflektuar edhe gjatė luftės nė Kosovė, ku, njė drejtues skuadre ėshtė quajtur komandant – kjo mund ta ketė krijuar edhe atė pėrshtypjen qė ka pasur “shumė komandantė” nė luftėn e Kosovės. Kur janė mbledhur tre veta, njėrin e kanė shpallur komandant ! Rrjedhimisht, ka pasur dhjetėra “komandantė” nė njė fshat). Deri nė nivel batalioni e sipėr, kemi tė bėjmė me komandant, hiearki qė shkon deri nė komandant armate.

Shkallėn e dytė tė kualifikimit ushtarak, magjistraturėn e kam pasė regjistruar nė Beograd dhe ato provime i kam dhėnė me sukses. Nė Sarajevė jam specializuar pėr komandant dhe aty kam njohur edhe njė epror shqiptar, i cili mė vonė ėshtė pėrfshirė nė Shtabin Suprem tė Republikės sė Kosovės, zotin Agim Mehmeti. Ai ka qenė mėsimdhėnės nė akademinė e ulėt ushtarake nė Sarajevė.

Pas pak kohe ai u burgos pėr shkaqe politike, humbi edhe karrierėn ushtarake. Kam qenė komandant nė krahinėn e Timokut, pastaj kam punuar nė organet e zbulimit dhe tė kundėr-zbulimit pranė organit tė Sigurimit pėr shtete ballkanike. Pėrsėri ka qenė Muhaxheri, i cili nė atė kohė bėnte stazhin pėr komandant divizioni pėr tė marrė gradėn e gjeneralit, qė mė ka sygjeruar “t’i lė punėt nėpėr shtabe dhe tė filloj tė aftėsohem pėr komandant – do tė thotė tė punoja me trupat dhe jo nė administratėn ushtarake”.

Propozimi i tij ka qenė qė unė tė kaloja nė njėsitė operative dhe tė merrja postin e zėvėndės komandantit tė batalionit. Vetėm pas njė viti jam emėruar komandant batalioni nė Zajeqar, nė njė moshė shumė tė re pėr atė detyrė. Kjo nė vitin 1980. Nuk kam pėrmendur disa kurse, speciale pėr zbulim dhe kundėr zbulim, pastaj njė tjetėr pėr njė armė-raketėn tokė-tkė tė tipit “malutka” 9K11M, minahedhėsit 82 milimetra, madje kam qenė i vetmi instruktor i kėsaj arme nė Armatėn e Dytė. Armė tė cilėn e kam pėrdorur mė vonė nė luftė kunėr forcave serbe nė Kosovė. Ka qenė e vetmja armė artilerike e kėmbėsorisė, vonė kemi marrė disa minahedhėsa 120 nė luftėn e Kosharės.

Mė kujtohet - thotė Zemaj – i ashtuquajturi « kundėrrevolucion » i vitit 1981 nė Kosovė. Ushtria, edhe pase me kushtetutė e kishte tė ndaluar qė tė pėrzihej nė trazirat e brendshme, i futi hundėt. Eprorėt shqiptarė e kanė kundėrshtuar njė gjė tė tillė duke e paguar disa herė shumė shtrenjtė. Presioni ndajh eprorėve shqiptarė u rrit jasht mase, ndėrkohė, qė nė mėnyrė enigmatike disa kolegė disa kolegė tė mi, oficerė shqiptarė « u zhdukėn » !

Kjo gjė ka ndodhur edhe me shumė ushtarė shqiptarė. Nė Krahinėn e Timokut, ku unė shėrbeja gjatė asaj kohe, nuk kanė ndodhur kėto gjėra dhe jo krejt pėr meritė timen, pasi edhe komandanti i divizionit ka qenė shqiptar. Pėr pesė vite nuk ka ndodhur asgjė, asnjė ushtar i plagosur apo i vrarė, asnjė epror i zhdukur. Sigurisht qė tentimet pėr tė na provokuar, me qėllim qė tė na akuzonin e mė vonė edhe tė na gjykonin nėpėr gjykatat ushtarake, kanė qenė tė shpeshta, por kanė dėshtuar.

Ndoshta kemi qenė edhe me fat, por edhe e kemi mbėshtetur njėri-tjetrin. Ali Muhaxheri avancoi nė gradėn gjeneral dhe u kthye nė Kosovė nė postin e kryeshefit tė Korpormatės sė Kosovės, mė vonė edhe komandant i mbrojtjes territoriale tė Kosovės. Eshtė po ai qė ka kontribuar nė afrimin tim nė Prishtinė, ku fillova punė nė Shtabin e Mbrojtjes territoriale tė Kosovės.


_____________0 ________________

3)Nė tymnajėn politike tė 81-shit, shqiptarėve po u ngushtohej laku nga tė gjitha anėt


--------------------------------------------------------------------------------



Duke parė rreziqet qė i kanoseshin popullit shqiptar, pas vitit ’81, mė kujtohet njė detaj, kur gjenerali hynė nė zyrėn time nė shtabin e Korparmatės nė Prishtinė dhe mė thotė : « Deri tani ti mund tė kesh lexuar vetėm kėtė shtyp, duke mė treguar njė gazetė « Politika » qė ndodhej nė tavolinė, tani e tutje dua tė tė shoh duke lexuar sė pari « Rilindjen ». Duhet fillimisht tė flasėsh gjuhėn letrare shqipe, pasi qė tani e tutje ēdo kontakt juaji me shtabet rajonale do tė jetė nė gjuhėn shqipe ».

Shihej nevoja qė eprorėt shqiptarė tė mėsonin sa mė shumė pėr luftėn antiterroriste dhe antidiversioniste, njė lloj i luftės speciale. Mė vonė filluan tė formohen njėsite tė tilla pranė shtabeve komunale dhe rajonale. Kėtė punė e kam udhėhequr nga Komanda nė Prishtinė. Gjatė gjithė kohės qė gjeneral Muhaxheri ka drejtuar nė Kosovė, serbėt nuk kanė mundur t’i fusin shumė hundėt nė aftėsimin e kuadrove shqiptarė, sigurisht qė ka pasur edhe serbė. Nė atė kohė krijuam qendrėn e parė nė Ajvali. Qendra pėr aftėsimin e Kuadrove Ushtarak tė Mbrojtjes territoriale tė Kosovės nėn drejtimin e kolonelIsmail Maliqit, i cili ėshtė vrarė nė rrethana misterioze-me njė pėrplasje me makinė nė dalje tė Tunelit tė Mitrovicės, bashkė me familjen.

Nė kėtė qendėr trajnimi kanė kaluar tė gjithė eprorėt shqiptarė. Kjo ka nisur nė vitin 1985, si projekt i mbrojtjes territoriale deri nė fund tė 1987. Nė vitin 1986 kam pasur rast tė njihem edhe me Sali Ēekun. Njohja ime me tė, qė nga ajo kohė, ka luajtur rol dhe ka pasur peshė. Tek ai, unė vura re dėshirėn e thellė pėr tė pėrvetėsuar tė gjitha programet dhe llojet e luftrave speciale. Mė kujtohet sidomos ēasti, pasi ishte bindur se me mua mund tė fliste hapur, kur mė ka thėnė : « Ne shqiptarėt vetėm me armė mund tė ēlirohemi, veē nuk duhet ta lėmė kurrė prapa as diplomacinė ! »

Nė atė kohė mė thėrret zoti Muhaxheri, i cili mė njofton pėr fjalėt qė qarkullonin rreth meje, pėr tė cilat u garantova se nuk kishin asnjė lidhje me mua, as me tė vėrtetėn. Kam pasur mundėsi tė largohem, « tė arratisem » por nuk kam dashur, sepse e ndjeja veten tė pastėr. Tė nesėrmen mė kanė thirrur pėr bisedė informative e mė kanė dėrguar fillimisht nė Nish, pastaj nė Beograd. Aty pėr aty ėshtė fabrikuar akuza se gjoja « qenkėsha i lidhur me mafian shqiptare, e cila qenka e interesuar pėr tė nduhmuar kundėrrevolucionin nė Kosovė ». Mė thanė se mė kishin parė me atė e me kėtė. Asnjė dėshmi nuk ekziston pėr lidhjet e mia me njerzė tė tillė. Personalisht, kurrė nuk kam besuar se do tė jetė Mafia, ajo qė do tė mund tė bėjė diēka pėr ēlirimin e Kosovės. Jo, veē djemtė dhe vajzat e saj, gjaku dhe djersa e tyre e ndershme mund ta ēlironin dhe e ēliruan.

Megjithatė serbėt formuluan njė akuzė – do ta tregoj aktakuzėn – « keqpėrdorim i detyrės zyrtare dhe financim i kontrarevolucionit nė Kosovė nėpėrmjet kontrabandės ». Jam dėnuar gjashtė vjet. Nė gjykatėn e shkallės sė dytė ma kanė zbritur nė katėr vjet, prej tė cilave tre, i kamė bėrė nė burgjet e Nishit, Leskovcit, Mitrovicės, Prishtinės, Gjyrakovcit, Pejės dhe Dubravės

_____________0__________

4)Kush e ka ndihmuar Tahir Zemėn tė arratiset nga Burgu i Dubravės ?


--------------------------------------------------------------------------------


Dezintegrimi i Jugosllavisė sapo kishte filluar dhe serbėt po pėrpiqeshin tė eliminonin tė gjithė personat e rrezikshėm, ata pėr tė cilėt mendohej se do tė rrezikonin edhe me armė kundėr planeve tė tyre. Nė mesin e tyre ka qenė edhe Tahir Zemaj.

Plani ka qenė qė ai tė "transferohej" nė njė burg tjetėr, nė tė cilin ai kurrė nuk do tė mbėrrinte i gjallė. "Kur ka ardhur puna pėr tė mė likuiduar nė burg, me ndihmėn e disa gardianėve shqiptarė, tė cilėt kishin kryer shėrbimin ushtarak nė njėsitė e mia, kam marrė vesh se ishte mbajtur njė mbledhje dhe se "do tė mė transferonin nė burgun e Pozharevcit" nė fakt do tė mė eleminonin. Me ndihmėn e atyre ushtarėve jam arratisur nga burgu i Dubravės".

Zemaj i pėrmend me konsideratė dhe mirėnjohje emrat e Xhavit Balės, mbikqyrės, Mehmet Demaj, Sherif Thaēit si edhe tė komandantit tė burgut tė Dubravės, Sokol Blakaj. Zemaj shpjegon se kjo ka ndodhur nė vitin 1991 dhe historia e arratisjes ėshtė njė sagė e vėrtetė, por sė cilės ai nuk dėshiron t'i kushtojė vėmendje nė kėtė libėr.

Pas tre katėr ditėsh me ndihmėn e familjes dhe tė disa djemve tė fshatit tė tij, largohet nga Kosova pėr nė Slloveni, Zvicėr dhe sė fundi nė Gjermani. Nė Berlin ai strehohet tek disa tė afėrm tė tij. "Nė ato ditė mė janė gjetur shumė njerėz" kujton koloneli.

_________________0________________

5) Kontaktet me njerėzit e Qeverisė sė Kosovės dhe projektet e para


--------------------------------------------------------------------------------


Nė atė kohė sa kishte filluar veprimtarinė Qeveria e Republikės sė Kosovės nė ekzil. Me ndihmėn e Ramush Tahirit, ndihmės i Kryeministrit pėr Problemet Ushtarake dhe tė Sigurisė, si dhe tė Sali Ēekut nė Shtutgart, Tahir Zemaj vendos kontaktet e para dhe pajiset me njė pasaportė kroate. Aty ka filluar punėn pėr krijimin e programeve tė vetėmbrojtjes sė popullatės nė kushtet e luftės speciale qė zhvillonte Serbia ndaj popullit shqiptar tė Kosovės. Aty janė vendosur lidhjet me njė pjesė tė madhe tė eprorėve shqiptarė qė e kishin braktisur ushtrinė Jugosllave.

Po aty, Tahir Zemaj ėshtė takuar pėr herė tė parė edhe me Safet Zhulalin, i cili ka premtuar se "do tė ndihmonte me tė gjitha mundėsitė pėrpjekjet e tyre". "Ky premtim i Ministrit tė Mbrojtjes sė qeverisė sė parė demokratike shqiptare tė pas Luftės sė Dytė botėrore - thekson Zemaj, - ėshtė reflektuar me formimin e bėrthamave tė para, nė njė prej tė cilave ka qenė Sali Ēeku". Tahir Zemaj urdhėrohet nga Qeveria e Republikės sė Kosovės pėr tė udhėtuar pėr nė Ēekosllavaki, tė bisedojė pėr kontraktimin e armėve nė vitin 1992. Atje ai ka bėrė pėrzgjedhjen e gjithė arsenalit luftarak qė duhej, ka sjellė gjithė dokumentacionin shoqėrues, katalogjet.

"Ai armatim ka pasur vlerė 2 milion marka, qė nuk u paguan nga qeveria e Bujar Bukoshit, pasi fondi i saj ka qenė nė fillimet e veta. Ato armė u morėn nga disa djem shqiptarė nga Maqedonia dhe me sa di unė ai armatim ka pėrfunduar nė Shqipėri. Nuk e di saktėsisht se ēka ndodhur me tė. Kam marrė vesh mė vonė, qė ai armatim ėshtė ripaguar edhe njėherė pėr tė hyrė nė Kosovė. Ka pasur pushkė snajper, mortaja krahu, automatikė, bomba dore, raketa "Malutka" tė prodhimit rus, antitanke etj. Atė armatim e ka ripaguar pėr sė dyti Ahmet Krasniqi.

Pas shumė hallesh ai armatim pėrfundimisht ka hyrė nė Kosovė" saktėson Zemaj. "Nga Gjermania kemi filluar - siē pėrmenda, kontaktimin me ushtarakėt shqiptarė nė Perėndim, por edhe me ata qė kishin mbetur nėpėr shtetet e ish Jugosllavisė. Nė Kroaci kishim disa kolegė qė ishin pėrfshirė nė luftime krah forcave kroate, shumica e ushtarakėve shqiptarė kishin dezertuar nga ushtria jugosllave, ata qė patėn mbetur qenė njė numėr shumė i papėrfillshėm. Ata me tė cilėt kemi kontaktuar, kanė treguar entuziazėm dhe gatishmėri.

Mirėpo brenda resorit tonė diēka nuk po shkonte nė rregull, kanė ndodhur disa probleme me dorėheqjet, fillimisht ishte Ramush Tahiri, pastaj Nik Gjeloshi. Unė jam ushtarak dhe nuk mund tė gjykoj politikisht eprorėt e mi civil dhe ushtarak, por vėrtetė diku nuk shkonte puna. U bėnė shumė ndryshime, u dhanė dorėheqje, kush ishte shkaktari ? A qe kryetari i Qeverisė shkaktar qė njerėzit dhanė dorėheqje, apo qenė kėta tė fundit qė nuk qenė tė zotėt ta drejtojnė atė resor?

Siē thash nuk jam kompetent pėr tė dhėnė pėrgjigje tė tilla, por di se punėt nuk po shkonin siē duhej, mjerisht u vunė re edhe simptomat e para tė njė smundje tė vjetėr: pėrēarjet.

Megjithatė grupi i Sali Ēekut kishte filluar punėn dhe na informonte vazhdimisht se si shkonte stėrvitja. Personalisht kam kėrkuar qė tė pėrfshihem nė stėrvitjen e ushtarėve dhe oficerėve shqiptarė, por nga Shqipėria na ėshtė thėnė se " nuk ishte e nevojshme pasi ata kishin kuadro tė mjaftueshme dhe tė afta pėr ta bėrė vetė njė punė tė tillė"

______________0_______________

6) Pse nuk shkoi nė SHBA tė specializohej pėr njė vit Tahir Zemaj ?

--------------------------------------------------------------------------------


Ka qenė vet sali Ēeku qė i ka sugjeruar dhe e ka nxitur Tahir Zemėn tė shkonte pėr bisedime lidhur me ndonjė bashkėpunim tė mundshėm nė interesa tė ēėshtjes shqiptare, me forcat amerikane nė Qendrėn pėr Zbulim dhe Kundėrzbulim pėr Europėn Juglindore nė Ausburg.

Gjėrat qė janė biseduar atėherė me amerikanėt, nė vitin 1993, kanė dal tė vėrteta dhe janė realizuar gjatė luftės nė Kosovė. "Nė parantezė mė duhet tė them se nė intervistėn time gjatė procedurės sė kėrkimit tė azilit politik nė Gjermani - saktėson Zemaj - ka marrė pjesė edhe njė oficer amerikan. Ata qenė tė bindur qė unė isha njė oficer dhe qė dija shumė gjėra qė u interesonin lidhur me ushtrinė Jugosllave, informacione qė u interesonin sidomos njerėzve tė asaj qendre qė pėrmendėm mė sipėr.

Ata mė propozuan tė punoja me ta. Me thėnė tė drejtėn pėrveē qė kam pasur frikė pėr familjen time qė ndodhej nė Kosovė, kam hezituar ta pranoj ftesėn e tyre edhe pėr shkak se unėm isha i angazhuar ushtarakisht dhe kisha nė njė farė mėnyre eprorėt e mi, civil dhe ushtarak. Nuk mund tė veproja mė nė kokėn time, ndaj, e kam refuzuar kėrkesėn e tyre pėr njė specializim njėvjeēar kundėrzbulimi nė Amerikė.

I kam njoftuar eprorėt e mi ushtarak dhe civil pėr ēdo bisedė apo ofertė tė tyre dhe sigurisht qė edhe atyre, amerikanėve, u tregoja se qeshė njeri i angazhuar me institucionet e vendit tim. Nė vitin 1993-94 Ahmet Krasniqi ka qenė nė Kroaci, pa punė, i burgosur dy herė. Kam treguar pėr njohjet e mia me tė. Kam qenė i bindur qė ai mund t'u printe punėve dhe kėtė gjė, edhe e kam sugjeruar. Puna e qeverisė ka pasur herė rėnie e herė ngritje.

Ndėrkohė, Kosova gati zbrazej nga tė rinjtė. Ne nuk mund t'u sugjeronim tė rinjėve tanė tė bėnin shėrbimin ushatrak nė armatėn serbe. Ndėrsa ushtrimi i tyre nė vendet e tjera ka qenė i pamundur. Kemi bėrė pėrpjekje nėpėrmjet disa klubeve tė sporteve luftarake. S'kemi arritur gjė. Jemi pėrpjekur t'i dėrgojmė nė Turqi pėr t'i stėrvitur, por edhe atje kemi dėshtuar. Rrjedhimisht nuk kemi mundur t'i pėrgatitim ata pėr luftė nė Kosovė. Donim tė pėrgatisnim jo mė shumė se dy-tre qind vetė pėr fillim dhe kėta pastaj, do tė mund tė pėrgatisnin tė tjerėt.

________________0________________

7) Ministria e Mbrojtjes qė u burgos nė Kosovė !


--------------------------------------------------------------------------------


Me njė bujė tė jashtėzakonshme organet serbe nė vitin 1993 thanė se qe "zbuluar dhe shpartalluar nė Kosovė njė strukturė politiko-ushtarake, ministria e Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės". Njerėzit qė bėnin pjesė nė tė u arrestuan dhe nėpėr disa gjyqe propagandistike morėn dėnime tė rėnda. "Kam qenė nė dijeni se ishte formuar njė Ministri e Mbrojtjes Civile tė Kosovės, pastaj mėsimdhėnės nė Universitet) si dhe disa eprorė qė unė i njihja, si Zaim Berisha, qė janė kyēur nė atė sistem, bashkė me disa komandantė tė shtabeve rajonale tė mbrojtjes territoriale nė pothuajse tė gjitha komunat e Kosovės.

Ajo mua mė ėshtė dukur njė punė e mirė, por ata u burgosėn shpejt, dhe ndoshta, bashkė me burgosjen kanė ruajtur deri mė sot edhe enigmėn se pse ndodhi ashtu, a ka pasur njerėz qė nuk do tė qe dashur tė pėrfshiheshin, pasi ndoshta ajo edhe ka sjell burgosjen.

Ata, nė se janė gjallė dhe tė liruar nga burgu do tė ndihmonin shumė po tė shpjegonin vetė se si ka ndodhur, si janė organizuar, ēfarė kanė bėrė dhe nė fund tė fundit si ka ardhur deri tek burgosja e tyre. Nejse, edhe kjo pėrpjekje nuk pati ndonjė sukses dhe jo pėr shkak tė paaftėsisė apo pėrkushtimit, ata kanė qenė shumica profesionist, thjeshtė ata janė dekonspiruar nga dikush dhe rrjedhimisht janė shkatėrruar dhe burgosur. Por procesi i pėrpjekjeve nuk ėshtė ndalur. Ekspertėt tanė janė pėrpjekur pėrsėri".

____________0___________________

8) Si u krijua Ministria e Mbrojtjes nė krye tė sė cilės u emėrua Ahmet Krasniqi ?

--------------------------------------------------------------------------------


"Eprorėt dhe ekspertėt tanė ushtarakė kanė qenė gjatė gjithė kohės tė angazhuar, nė tė gjitha shtetet. Nė Gjermani punonte Sali Veseli, nė Zvicėr Agim Mehmeti, nė Slloveni punonte Ismet Ibishi, Kemal Shaqiri punonte nė Kroaci etj. Kėta njerėz kanė bashkėpunuar me njėri-tjetrin dhe me nėnshkrimin e tyre ka ardhur deri tek emėrimi i Ahmet Krasniqit, si koordinator i tė gjithė ushtarakėve brenda dhe jashtė Kosovės. Dokumenti ku ndodhet nėnshkrimi i tyre gjendet nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes. Kėshtu ėshtė formuar Kėshilli Drejtues i ushtarakėve pėr t'iu pėrgjigjur situatės kanosėse nė trojet tona.

Personalisht kam qenė i informuar pėr aktivitetin dhe angazhimin e grupeve tė para tė luftėtarėve nė kuadėr tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, pėr bėrthamat e para tė luftėtarėve ndėr tė cilėt kanė qenė Sali Ēeku, Adem Jashari, Zahir Pajaziti etj.

Kanė qenė operacionet e tyre ilegale, si vendosja e eksplozivėve, vrasjet e policėve etj, tė vetmet veprime luftarake nė Kosovė gjatė asaj kohe.

Kur ėshtė dhėnė nėnshkrimi pėr krijimin e kėtij Kėshilli tė Ushtarakėve, aty ėshtė pranuar qė Ahmet Krasniqi tė jetė koordinues pėr gjithė diasporėn si dhe pėr brenda Kosovės, koordinues pėr formimin e Shtabit Suprem dhe Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės. Kjo gjė ėshtė bėrė nė konsultime edhe me zotni Bujar Bukoshin, kryeministėr i Qeverisė sė republikės sė Kosovės, i cili ka pranuar sygjerimin tonė dhe ka nėnshkruar emėrimin e Ahmet Krasniqit. Dikush mė vonė, dhe pikėrisht Sali Veseli, e ka mohuar faktin qė kryeministri ka firmosur emėrimin e Ahmet Krasniqit. Ai dokument, siē thashė ekziston nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės, dhe jo veē Veseli, por kushdo mund ta verifikojė.

Pas vrasjes sė legjendės sė trimėrisė shqiptare Adem Jasharit, Sali Ēeku mė lajmėron dhe mė propozon qė urgjentisht tė takohemi nė shtėpinė e tij nė Shtutgart qė tė mė fliste pėr kontaktet e tij me Adem Jasharin. Unė e kam njohur nėpėrmjet tij thjesht si luftėtar dhe atdhetar, nuk kam pasur dije tjetėr, as pėr aftėsitė e tij ushtarake, as politike. Aty kam marrė informacion mė tė plotė rreth tij. Gjatė gjithė natės nuk kemi fjetur nė pėrpjekje pėr tė gjetur njė mundėsi pėr tė vepruar.

Atė natė kemi marrė kontakt me Zotni Ahmet Krasniqin dhe Agim Mehmetin, qė gjendeshin nė Zvicėr, pasi ato ditė qe formuar grupi koordinues dhe po hidhte themelet Ministria e Mbrojtjes sė Kosovės. Tė nesėrmen kemi udhėtuar pėr nė Zvicėr dhe atje u takuam me zotin Krasniqi. Prezentė kanė qenė Agim Mehmeti, Hilmi Nebihu dhe ushtarakė tė tjerė. Pas shumė voitesh ky ishte takimi i parė me zotni Krasniqi. Kemi shkėmbyer mesazhe tė shkurtėra miqėsore dhe i jemi vėnė punės.

Aty janė marrė vendimet e para pėr t’iu pėrgjigjur detyrave ushtarake dhe pėr njė organizim profesional dhe institucional tė luftės sė armatosur kundėr pushtuesit. Pastaj me zotni Ēeku jemi kthyer nė Gjermani dhe kemi filluar pėrgatitjet pėr luftė.

Ndėrkohė, kolonel Krasniqi me disa oficerė ėshtė nisur pėr nė Oslo pėr t’u takuar me Adem Demaēin. Nė ato bisedime ėshtė rėnė dakord pėr kėto gjėra:

- Sė pari, pėr formimin e shtabit tė pėrbashkėt me qendėr nė Tiranė.
- Sė dyti, do tė njiheshin tė gjitha njėsitė qė vepronin nė Kosovė, emėrtimi i tyre i pėrbashkėt – UĒK dhe stema e saj.
- Sė treti, tė gradoheshin dhe tė plotsoheshin me oficerė profesionistė ato njėsi, pėr tė krijuar kėshtu hierarkinė ushtarake dhe institucionale.
- Sė katėrti, do tė ekzistonin tė dyja fondet, ai i Emėrgjencės qė menazhohej nga Qeveria dhe ai qė thirrej “Vendlindja Thėrret”.
- Sė pesti ēdo informatė apo komunikatė shtypi do tė duhej tė kalonte pėrmes Shtabit nė Tiranė.
- Sė gjashti, tė sigurohej komandimi i tė gjitha njėsive nga oficerė profesionistė.

Kolonel Ahmet Krasniqi, “i armatosur” me kėtė marrėveshje ėshtė nisur pėr nė Tiranė pėr tė ngritur infrastrukturėn e nevojshme pėr vendosjen e Shtabit Suprem. Pėr tė gjitha kėto – thotė Zemaj, - jam informuar nga Tirana, dhe kol. Krasniqi mė ka urdhėruar qė tė nisem menjėherė pėr Tiranė bashkė me Sali Ēekun dhe disa eprorė tė tjerė.

______________0________________


9) Punėt e para, vėshtirėsitė dhe fėrkimet !

----------------------------------------------------------------------
Nė pjesėn e dytė tė dimrit tė vitit 1997-98, represioni nė Kosovė u rrit shumė, mijėra forca tė reja policore dhe ushtarake, tė mbėshtetura nga njėsi tankiste dhe autoblinda u pėrqėndruan nė Kosovė. Nga ana tjetėr edhe shqipotarėt kishin vendosur t’i pėrgjigjeshin me forcė, pa llogaritur nėse do tė vdisnin apo jo, gjithė asaj dhune qė po ushtrohej mbi ta. Nė pothuajse tė katėr anėt e Kosovės, kishte grupe tė vogėla tė armatosura, tė cilat vepronin ilegalisht duke sulmuar forca tė veēuara policie, objekte ushtarake, policore etj. Pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj situate shpėrthyese duheshin bėrė pėrpjekje mė serioze. Faktikisht ballafaqimi i madh ushtarak po afrohej me shpejtėsi marramendėse, ndaj punėt dhe detyrat konkrete pėr mbrojtjen e Kosovės nuk prisnin mė gjatė.

“Gjatė asaj kohe ėshtė rritur mjaft intensiteti i veprimeve tona – kujton Kolonel Zemaj. Mendonim se si t’i nisnim eprorėt dhe si t’i shpėrndanim ata nėpėr zona tė ndryshme ku kishin influencė. Pėr kėtė gjė u ėshtė bėrė thirrje njė numri tė madh eprorėsh, shumė prej tė cilėve janė paraqitur. Bie fjala, Ismet Aliu i ka lėnė tė gjitha punėt e tij nė Bosnje dhe ėshtė paraqitur. Lufta kishte filluar dhe Ministria e Mbrojtjes u ka propozuar – sipas marrėveshjes – dekorime dhe grada atyre qė po vepronin nė terren. Ne kishim ndėrmend t’i pėrfshinim tė gjithė, pėr t’i injoruar akuzat serbe se gjoja UĒK-ja qe njė organizatė e fraksionuar nė dhjetra nėngrupe terroriste, marksiste, fondamentaliste e kėsi lloj fabrikimesh tė propagandės serbe.

Ne nuk na interesonte, po mendoj nuk ajo puna jonė, se kush e kishte njohur Republikėn e Kosovės, Shqipėria, Italia, Franca apo dikush tjetėr, pėr ne si ushtarakė rėndėsi ka pasur qė e kishte njohur populli i saj. Pėr ne me rėndėsi ishte qė gjithēka tė bėhej me hierarki ushtarake, tė kishte njė drejtim vertikal dhe horizontal nė luftėn tonė. Kjo do tė lehtėsonte jo veē luftėn, por edhe kontaktet me aleatėt tanė tė shprehur si dhe me ata qė do tė mund tė na ofronin ndihmėn e tyre mė vonė.

Aty kanė filluar tė shfaqen fėrkimet e para, si dhe ata , qė do ta pengonin mė vonė luftėn nė Kosovė. Ka pasur mjerisht edhe mungesė informacioni. Ne si ushtarakė pak jemi interesuar se cilat kanė qenė rrymat politike, ne kemi menduar se mund tė bisedojmė me kėdo pėr tė mirėn e luftės dhe tė sė ardhmes sė Kosovės.

Befas, vumė re, qė ato qė qenė biseduar nė Oslo me pėrfaqėsuesin politik tė UĒK-sė, nuk po realizoheshin. Ne kurrė nuk kemi menduar se fėrkime tė tilla politike do tė mund tė reflektoheshin edhe nė terren. Maksimumi qė kemi menduar ka qenė se ndonjė politikan do tė dėshironte tė pėrfitonte nga lufta.

Gjatė atyre ditėve nė Tiranė janė pėrpiluar planet pėr formimin e brigadave dhe njėsive operative. Pak ditė mė vonė nga mesi i muajit maj jemi vendosur nė Viēidol, Tropojė me disa oficerė mes tė cilėve Sali Ēeku, Fadil Hadėrgjonaj, Sefedin Kuēi, Bajram Stojkaj, Ismet Ibishi, Farush Thaēi, Ismet Ēeku, Saim Tahiri etj. Nė Viēidol kemi gjetur njė depo logjistike tė shtabit Suprem pėr tė cilėn kujdesej Zenun Idrizi. Nė atė depo kishte armatime dhe municione. Shtabi ka qenė i vendosur nė njė shtėpi-shkollė, pronė e Muharrem Tafės, njė ish punonjės i kufirit shqiptar, i cili gjatė gjithė kohės ka punuar me eprorėt tanė nė vėzhgimin e kufirit, nė gjetjen e shtigjeve dhe vendeve tė sigurta pėr kalim.

Falė njohjeve tė tij dhe punės sė pėrbashkėt me eprorėt tanė, ne kemi pasur njohje tė thellė pėr zonėn kufitare, pėr vendėndodhjen e trupave dhe rojeve serbe deri nė Stanet e Stubles, disa kilometra brenda territorit tė Kosovės.

Ēdo ushtarė qė vinte nga Kosova, pajisej me armė dhe, nuk I shiteshin armė, siē pėr turpin e dikujt, edhe ka ndodhur gjatė luftės. Ministria e Mbrojtjes dhe Shtabi Suprem kishte filluar blerjen e armatimit dhe shpėrndarjen e tij nėpėr fshatra. Armatimi, siē thashė, jepej falas. Lufta nė Dukagjin po ashpėrsohej. Vendosėm kontakt me luftėtarėt nė terren. Nėpėrmjet telefonit satelitor, biseduam sė pari me Adem Ukėhaxhajn dhe pesė eprorė tė tjerė qė vepronin nė zonėn e Dukagjinit. Pasi na informuan pėr situatėn, ata na kėrkuan qė tė hynim sa mė shpejt nė Kosovė, pasi Rrafshit tė Dukagjinit po i kėrcnohej shkatėrrimi.

Nga kufiri kalonin ēdo ditė tė rinj dhe qytetarė tė dėbuar tė Kosovės. Atyre qė vinin vetėm, u kėrkonim qė menjėherė tė mobilizoheshin, ndėrsa atyre qė vinin me familje, u jepnim disa ditė kohė sa pėr t’i stabilizuar familjet dhe pastaj tė ktheheshin pėr t’u monilizuar. Nė njė prej atyre ditėve, kam shkruar njė letėr dhe me tre korrierė, nė mes tyre edhe Xajė Ēela nga fshati Viēidol, e kam nisur pėr nė Rrafshin e Dukagjinit nė adresė tė eprorėve nė adresė tė eprorėve Gani Gjukaj nga Strellci i Ultė, Kapiten, Skender Rexhahmetaj dhe Shaban Avdimetaj. Nėpėrmjet asaj letre kam kėrkuar njė numėr tė caktuar djemsh qė tė vinin nė Shqipėri dhe tė fillonin tė pėrgatiteshin.

Pėr tė mos u larguar nga ky subjekt mė duhet tė pėrmend me konsideratė dhe respekt shumė tė lartė luftėtarin Xajė Ēela nga rrethi i Tropojės, i cili ka qenė i angazhuar nė luftime gjatė gjithė kohės. Ka shėrbyer si korrier i sigurtė dhe guximtar, ka hyrė e dalė nė Kosovė duke dėrguar lajme, armė dhe duke sjellė me vete rekrutė, civilė etj. Kur kemi hyrė sė bashku nė Kosovė, ai ka mbetur nė fshatin Jasiq nėn komandėn e Rrustem Berishės dhe tė Agim Ramadanit, ku ka luftuar deri nė fund. Nė betejėn e Kosoharės kam marrė vesh se ishte plagosur shumė rėndė.

T’i kthehemi edhe njėherė bazės sonė stėrvitore. Ne mendonim tė bėnim njė bazė stėrvitore, ku tė stėrvisnim ushtarė pėr 7-12 ditė.

Kjo bazė u vendos tė bėhej nė Papaj, pėr sigurimin e sė cilės na ka ndihmuar jashtė mase komandanti i Kufirit pėr rrethin e Tropojės zoti Selim Demushi. Ky njeri kishte vite qė ishte i angazhuar pėr t’I ndihmuar njerėzit qė luftonin pėr Kosovėn.

Mua mė ka njohur me tė Sali Ēeku, i cili kishte vite qė e njihte dhe bashkėpunonte. Ne i jemi mirėnjohės pėr jetė pėr kontributin e madh qė ka dhėnė, jo veē me njohuritė e tij tė thella pėr kufirin me situatėn nė tė, por edhe pėr ndėrhyrjet e guximshme pranė autoriteteve shqiptare tė policisė dhe ushtrisė nė Tropojė pėr tė na bėrė tė mundur tė veprojmė, pėr tė shmangur incidentet dhe pėr t’i zgjidhur ato, kur na ndodhnin tė imponuara. Ai na ka ndihmuar pėr tė siguruar kazermėn nė Papaj dhe na ka dhėnė gjithė ndihmėn e mundshme pėr tė filluar funksionimin e saj normal.

Zoti Demushi ka qenė mik i ngushtė i Sali Ēekut, pėr Sali Ēekun ai mund tė bėnte gjithēka. Pasi morėm kazermėn nė Papaj, u bėnė investimet e para, futėm dritėn elektrike, ujin, kuzhinėn, thjesht bėmė njė kazermė shumė tė mirė. Pėrpara kishte qenė kazermė artilerike. Ajo ka qenė njė depo dhe bazė shumė e sigurtė. Pas disa ditėsh erdhėn ushtarėt nga Kosova.

Nė Papaj filloi jeta ushtarake. Eprorėt merreshin me stėrvitjen fillestare dhe tė avancuar tekniko-ushtarake, dikush tjetėr u mėsonte ushtarėve qitjet e para me armė zjarri, automatikė, mitrolozė, mortaja. Nga pikpamja ushtarake kemi pasur tre faktorė nė favorin tonė dhe njė kundėr. Kundėr ka qenė faktori teknik, armatimi ynė i lehtė dhe jo adekuat. Kishim epėrsinė faktorin njeri, kohė dhe terren. Prisnim tė na vinte teknikė mė e pėrsosur, por edhe me atė armatim do tė na duhej dhe kishim vendosur tė futeshim nė Kosovė

_____________0______________

10) Formimi i brigadės 134 dhe bėrthamave tė brigadave 133, 131.


--------------------------------------------------------------------------------


Kur ėshtė lajmėruar nė TV-satelitor – rreth katėr muaj me vonesė, - krijimi i Brigadave tė para shqiptare me luftėtarė dhe komandantė profesionistė, nuk ka pasur ditė mė tė gėzuar pėr shqiptarėt. (Fillimet e bėra me datė 21 qershor janė sekuestruar nga bandat e Fatos Nanos dhe paramilitarėt e Fatos Klosit, megjithatė njė kasetė i ka shpetuar sekuestrimit, xhirime qė ēuditėrisht janė lejuar tė transmetohen vetėm pak ditė para vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqit !) Mė sė fundi nė Kosovė do tė luftonin dy ushtri, ajo shqiptare dhe ushtria serbe. Nuk do tė bėhej mė fjalė pėr grupe, pėr ēeta komitėsh, pėr aksione tė veēuara ilegale, pėr masakra etj.

Jo, shqiptarėt mund tė kishin ushtri mė tė vogėl dhe mė pak tė pajisur, por ama do tė kishin ushtrin e tyre e cila do tė rritej dhe fuqizohej ēast pas ēasti, do tė kishin komandė hierarkike dhe organizim e disiplinė ushtarake moderne. Nuk do tė vepronte kush me kokė nė vet, nuk do tė kishte aksione tė dyshimta dhe tė pavlera. Le tė shohim se si u formuan kėto tri brigada, dhe a kishte tė tjera ? Pėrderisa kishte 131, do tė duhej tė kishte edhe 132 ose 130 !!

Ja se si shpjegohet Tahir Zemaj: “Deri me 21 qershor janė bėrė pėrgatitje, kjo datė ėshtė caktuar pėr tė bėrė betimin brigada 134, 131 dhe ajo 133. Kėto kanė qenė brigadat e para nė kuadėr tė Shtabit Suprem tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės.

Emėrtimi i njė brigade ėshtė njė shifėr. Ajo thjesht ka efekt moral, ndėrsa armikut i krijon hutim. Eshtė njė metodė qė pėrdoret nė tė gjitha ushtritė profesioniste tė botės. Ka pasur tri brigada dhe ato kanė pasur ato numra qė pėrmenda.

Me 21 qershor 1989 caktohet dita e betimit pėr Brigadėn 134 dhe pėr bėrthamat e dy brigadave tė tjera, tė cilat qenė tė plotėsuara me kuadro ushtarake dhe me njė pjesė tė trupave, pjesa tjetėr pritej tė plotsohej. Nė ceremoninė e betimit ka qenė e ftuar edhe kėngėtarja jonė e njohur Leonora Jakupi, e cila ka kėnduar kėngėn-hymn, « Besa-besė, besėn ta kemi dhanė ». I ati i saj, eprori Qazim Jakupi ka rėnė nė krye tė detyrės bashkė me Muharrem Tafėn qė pėrmenda pak mė parė. Komandant i Brigadės 134 me dekret tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės jam emėruar unė. Ministri i Mbrojtjes, kolonel Krasniqi mė ka dorėzuar flamurin e luftės duke mė urdhėruar qė ai tė mos binte kurrė nė duart e armikut, kam pranuar flamurin dhe jam betuar se ai « kurrė nuk do tė binte nė duart e shkieve ».

Ai flamur bashkė me flamurin kombėtar u ka prirė tė gjitha veprimeve tona luftarake. Ndihmėsi im pėr moral ėshtė emruar Sali Ēeku. Komandant i Batalionit tė Parė ka qenė Sefedin Kuqi, i Batalionit tė dytė Bajram Stojkaj, i tė tretit Fadil Hadėrgjonaj. Farush Thaēi ka qenė kryeshef i artilerisė dhe komandues i njėsitit artilerik pranė brigadės 134. Lumni Surdulli, qė ka rėnė nė betejėn e Loxhės, dhe disa tė tjerė kanė pasur detyrat e drejtuesve tė kompanive. Kanė qenė tė emėruar gjithashtu edhe ndihmėsit e komandantit pėr xhenjeri, sanitet etj.

Nė brigadėn 131 ka qenė emėruar komandant Rrustem Berisha, ndėrsa i brigadės 133 Kemajl Shaqiri bashkė me komandantėt e batalioneve dhe komandėn e tyre. Fillimisht ka qenė paraparė qė brigadat tė hynin nė Kosovė me luftė, pra ta ēanin kufirin dhe tė ruanin shtegun e furnizimit nga Shqipėria. Ky plan u ndryshua pėr shkak tė « ruajtjes » sė paanshmėrisė sė Shqipėrisė, pasi njė sulm nga territori i saj do tė konsiderohej agresion ndaj kufijve ndėrshtetrorė tė njohur botėrisht. Sipas planit tė ri, pėrpiluar nga Ministria e Mbrojtjes, ka qenė vendosur qė tė futeshin nė Dukaxhin kėto tri brigada tė lokacionitdhe mė vonė tė formohej komanda e Korparmatės sė parė. Nė fakt mė vonė u formua Komanda e Zonės sė tretė Operative e Rrafshit tė Dukagjinit.

Pas dhėnies sė betimit, menjėherė jam informuar nga organi pėr zbulim dhe kundėrzbulim, tė cilin e drejtonte Ismet Ibishi, se kishte disa elementė tė dyshimtė qė silleshin rreth kazermės sonė dhe qė do tė mund tė na krijonin probleme gjatė hyrjes sonė nė Kosovė. Para disa ditėve nė Viēidol kisha biseduar me Azem Sylėn, Adem Grabovcin, Jashar Salihun dhe me njė pseudonim, « Qorri ». Aty ka qenė prezent edhe Rrustem Berisha dhe nga fundi ka ardhur edhe Sali Ēeku. Ata kėrkonin qė ne « t’u bashkangjiteshim » dhe na lanė tė kuptonim se nė tė kundėrt, nuk do tė ishim tė mirėpritur ! Nė fakt as nuk e dija se kush ishin dhe as nuk e kisha shumė tė qartė se kė pėrfaqėsonin. Sali Ēeku mė ka sqaruar mė vonė se kush qenė ata nė tė vėrtetė. Megjithatė vendosa tė bėja njė modifikim nė planin e hyrjes nė Kosovė. Kam marrė vendim pėr tė bėrė marshimin deri nė Prapaqan, ku ėshtė formuar edhe komanda e zonės sė tretė. Tė mėrkurėn, mė 24 qershor 1998 nė orėn 02 tė natės, kam urdhėruar qė brigadat tona ta fillojnė marshutėn, tė cilėn e kisha konceptuar nė tri faza.

Faza e parė, nga Papajt deri nė Livadhet e Padeshit. E dyta nga aty, pėrmes vijės kufitare pranė piramidės C2, rrėzė Rrasės sė Zogut, deri nė fshatin Jasiq, brenda territorit tė Kosovės dhe mė pas, faza e tretė, deri nė Isniq e Prapaqan. Ndoshta, po tė kishim hyrė nė luftė nė Kosovė nė atė kohė, shumė mė pak dėme do tė kishim pasuar,pasi forcat e armikut kanė qenė shumė tė dobėta atėherė, por… ai qe njė urdhėr, tė cilit unė i jam bindur,pasi njerėzit qė e kishin dhėnė, Kryeministri dhe Ministri Mbrojtjes, qenė eprorėt e mi. Nė fakt, kemi hyrė jashtė ēdo logjike ushtarake, kemi thyer rrethimin, jo pėr tė dalė prej tij, por pėr tė hyrė brenda rrethimit ! Nė prapaqan kemi qenė tė rrethuar nga tė katėr anėt. Forcat serbe na kishin ndėrprerė tė gjitha furnizimet.

T’i rikthehemi edhe njė herė marshutės. Gjithēka ka qenė e planifikuar me detaje. Kemi qenė mbi 150 persona, ushtarė dhe oficerė. Nė orėn 5 tė mėngjesit jemi ndalur nė Livadhet e Padeshit. Gjatė ditės kemi zhvilluar ushtrime pėr t’u ballafaquar me rste sulmi apo prite, tė cilat mund tė na ndodhnin gjatė fazės sė dytė, pėr kthimin e mbrojtjes nė sulm etj. Nė orėn 2 e 30 tė datės 25 qershor, pas njė shpjegimi tė hollėsishėm tė tė gjitha porosive tė dhėna mė parė, kam mbajtur edhe njė fjalė ku kam kėrkuar zbatimin e tyre me rigorozitet. Nė mesnatė kemi mbėrritur nė kufi. Armiku nga baza e vet nė Koshare, ndezi njė raketė ndriēuese. Menjėherė zumė pozicionet. Pėr pak sekonda kam menduar se ramė nė pritė dhe se tė gjitha pėrpjekjet tona pėr ta ruajtur fshehtėsinė, kishin dėshtuar. P.sh. ndalimi i marshimit nė Padesh ėshtė bėrė vetėm pėr t’iu shmangur vėzhgimit qė na bėhej.

Pak mė vonė kemi dėgjuar disa fishkėllima, njė zė qė thėrriste nė gjuhėn shqipe dhe njė breshėri. Kjo ka ndodhur pak mbi Shkozėn e Jasiqit, jo shumė larg karaullit tė serbėve. Ka qenė njė situatė shumė e paqartė. Komandantėt prisnin urdhėrin tim pėr tė vepruar. Zėrat u dėgjuan pėrsėri dhe shpejt morėm vesh qė ata ishin shqiptarė qė po kalonin kufirin nė mėnyrė tė paorganizuar dhe qė kishin humbur lidhjen me njėri-tjetrin. Pararojėn tonė e drejtonte Sali Ēeku, qė e njihte kufirin, pasi e kishte kaluar me dhjetra herė. Nė krye tė kolonės printe flamuri i brigadės 134. Me tė kemi hyrė dhe kemi luftuar nė Kosovė. Nė 5 tė mėngjesit kemi mbrritur tek Stanet e Jasiqit. Kemi pushuar pak dhe pas dy orėsh kemi pėrfunduar nė Jasiq. Rojet e fshatit na kanė lajmėruar se fshati mund tė sulmohej nga ēasti nė ēast. Tė shtėnat dėgjoheshin qartė.

Pas njė ore pritjeje nuk ndodhi asgjė. Kur zbritėm nė Jasiq na pritėn banorėt. Nuk ka pasur gjė mė tė mrekullueshme se sa ajo pritje. Ata filluan tė qanin, tė puthnin flamurin, shpreheshin se tani qė e kishin pranė ushtrinė e tyre tė rregullt, edhe nėse vdisnin nuk do tė mėrziteshin. Vullnetarė nga fshati kėrkuan tė strehonin luftėtarėt. Ne do tė rrinim disa kohė nė Jasiq nė pritje tė armatimit. Ka paur zėra shumė skeptik, qė mė kishin paralajmėruar se ndoshta ai armatim edhe nuk do tė vinte, por ne e kishim vendosur tė hynim dhe ta prisnim aty armatimin. Instruktova trupat pėr ēdo eveniment. Nė atė kohė nė Jasiq nuk ka pasur luftime, edhe pse krismat e artilerisė serbe dėgjoheshin nga larg. Kemi zhvilluar orė teorie dhe stėrvitjeje fizike me ushtarėt qė iu bashkangjitėn brigadave tona, po ashtu edhe me ata qė shėrbenin nėpėr fshatra.


REPUBLIKA E KOSOVĖS
FORCAT E ARMATOSURA
DREJTORIA INFORMATIVE Kosovė, 15 Qershor 1998

Komunikatė Nr.6
Nė bazė tė urdhėrit nr.3/10 tė Komandantit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Forcave tė Armatosura tė republikės sė Kosovės, Drejtoria Informative njofton se nė tė gjitha njėsitė do tė pėrdoret njė tekst i betimit. Teksti i betimit ėshtė ky :


TEKSTI I BETIMIT
Unė ……………………………ushtari i popullit tim BETOHEM nė emėr tė ATDHEUT dhe KUSHTETUTĖS, pėrpara ZOTIT dhe FLAMURIT kombėtar, se do tė jem besnik dhe i pakursyer nė luftėn pėr ēlirimin e Kosovės, kundėr pushtuesit dhe tradhtarėve tė vendit, deri nė pikėn e fundit tė gjakut tim.

Do tė jem ushtarė i bindur dhe i diciplinuar, dhe do tė zbatojė me korrektėsi urdhėrat dhe detyrat e komandave eprore qė lidhen me luftėn ēlirimtare, ushtrinė dhe sekretin ushtarak.

BETOHEM


http://www.trepca.net/2001/zemaj/zema-flamuri-betimi.jpg
http://www.trepca.net/2001/zemaj/zema-flamuri-betimi.jpg

_____________0_____________




--------------------------------------------------------------------------------


Gjatė qėndrimit tonė nė Jasiq erdhėn dy vetė nga Juniku. Mė ftuan tė shkoja nė Junik dhe tė njihesha me ta. Sė bashku me Rrustem Berishėn dhe Kemajl Shaqirin, tė shoqėruar nga komandanti i fshatit Jasiq kemi zbritur nė Junik, ku jemi takuar me eprorėt Sali Veseli, Naim Maloku dhe Ramush Haradinaj. Sali Veselin e njihja qė mė parė, pėr Naim Malokun kisha dėgjuar, ndėrsa pėr Ramush Haradinajn nuk kisha dėgjuar kurrė. Aty mė thanė qė “ai ishte komandant i Zonės sė Dukagjinit, Sali Veseli Kryeshef i Shtabit, ndėrsa Naimi, Komandant i Rekės sė Keqe”, kėshtu u prezantuan. Unė shkurtimisht u kam treguar qė kisha hyrė me aq ushtarė, eprorė dhe brigada. Fatkeqsisht, vėrejta se nuk qeshė i mirėpritur pėr ta, pėrkundėr faktit qė populli, banorėt e atyre anėve na kishin pritur me njė entuziazėm tė jashtėzakonshėm.
11) Takimi i parė me Sali Veselin, Naim Malokun, dhe Ramush Haredinajn
Sali Veseli i ka befasuar tė gjithė eprorėt, edhe mua sigurisht, pasi ne e dinim qė ai kishte nėnshkruar vetė pėr Ahmet Krasniqin, e aty shprehej se ne nuk qemė tė mirėseardhur dhe se do tė ishte mirė tė riktheheshim nė Shqipėri ( ! ) I kam thėnė se ai “nuk mund tė na ndalojė tokėn e Kosovės, se ajo ėshtė toka jonė dhe ne do tė punojmė pėr tė si ushtarė tė thjeshtė. Nuk kemi ardhur kėtu pėr tė marrė pushtet, por pėr tė bashkėpunuar dhe hapur rrugė profesionalizmit nė drejtimin e luftės”.Nė uniformat tona ka qenė emblema e UĒK-sė, gjė qė nuk lejonte askėnd tė gabohej se ne kishim hyrė si fraksion nė luftė, pėrkundėr shpifjeve qė qenė hapur nga gazeta dhe njerėz dashakeqė. Kjo ka qenė edhe pjesė e marrėveshjes sė bėrė nė Norvegji, tė cilėn e pėrmenda mė lart. Nė bisedė ka ndėrhyrė edhe Naim Maloku. Ne kemi qenė tė informuar pėr vėshtėrsitė qė kishte hasur zotni Maloku gjatė hyrjes nė Kosovė, pėr humbjet qė kishte pėsuar njėsiti i tij etj..

Biseduam atė ditė shumė gjatė dhe nuk arritėm asgjė. Unė deklarova se jam nėn komandėn e Shtabit Suprem tė Republikės sė Kosovės, se kemi ardhur tė kontribojmė, por ata gjithmonė pėrdornin fjalėn e fundit: “Kthehuni nė Shqipėri, pasi kėtu nuk keni vend ! “ Megjithė kėmbnguljen dhe qėndrimin tonė tė arsyeshėm, nuk arritėm gjė. Kur jemi kthyer , kam informuar trupat dhe eprorėt se si qėndronte puna dhe tė gjithė janė befasuar, pasi ne e dinim se ishte arritur njė marrėveshje mes Shtabit Suprem dhe komandantėve tė UĒK-sė qė vepronin nė terren. Ata na propozuan qė formacionet tona tė shpėrndaheshin nė tė gjithė Kosovėn, qė eprorėt tanė tė bėheshin komandantė fshatrash. Kėtė gjė unė e kam kundėrshtuar, megjithatė i kam ftuar ata qė tė vinin nė bazėn tonė, nė fshatin Jasiq dhe tė flisnin edhe me oficerėt tjerė. Ne kishim me vete 22 oficerė. Kishim ndėrmend tė organizonim tė gjitha komponentet e mbrojtjes.

Deri nė atė kohė ekzistonin njėsi tė mbrojtjes territoriale nėpėr fshatėra, formacione tė dobėta vetėmbrojtėse nėpėr disa vija tė papėrcaktuara mirė tė frontit. Megjithatė, nė parantezė po them se nė 72 fshatra tė Rrafshit tė Dukagjinit kam pasur rast tė takoj jo 72, por mė shumė se 150 komandantė, ēdo fshat i kishte dy a tre komandantė. Thirrej komandant edhe drejtuesi i njė grupi prej dy-tre vetėsh. Ėshtė fakt qė ata e pranuan ftesėn time dhe nė bisedė me oficerėt e tjerė, kur u pa qė asnjėri prej tyre nuk kishte ndėrmend tė vepronte sipas kėrkesės sė tyre jo logjike, ata tė tre, nė mėnyrė fyese, denigruese janė ngritur dhe e kanė braktisur takimin duke u shprehur se “Nuk kishin se ēka tė bisedonin mė me ne”.

Me thėnė tė drejtėn kjo gjė mė ka brengosur shumė. Kisha dhėnė urdhėr qė nė hyrje, se asnjė nga luftėtarėt e brigadave tona nuk do ta pėrdorte kurrė pushkėn e tij kundėr shqiptarėve. Veē, si tė them, kur tė gjendeshim me shpatulla pėr muri, pėr tė mbrojtur jetėn. Ua kam bėrė tė qartė se si shqiptarė qė ishim ne nuk kishim se pse t’i frigoheshim njėri-tjetrit, por pėr hirė tė Kosovės dhe popullit tė saj, unė isha i gatshėm tė lėshoja pe, tė pėrkulesha para tyre, ve4 qė tė mos arrinte puna deri nė konflikt me njėri-tjetrin, gjė qė do tė na bėnte gazi i botės dhe do tė ēonte ujė nė mulli tė okupatorit. Isha i bindur qė sistemi serbi spiunazhit punonte pa ndėrprerje, dhe ata kėtė gjė prisnin

MemphiSx
09-11-04, 19:49
Sa keq qe malushet e nanoistat skane sy me i lexu e me i pa keto fakte

Honesty^uk.
09-11-04, 20:21
12) “Kthehuni nga keni ardhur ose do tė ndeshni nė dhunė... !!” na ėshtė thėnė shqip, jo serbisht !?

--------------------------------------------------------------------------------


Kur panė qė ne qemė shumė tė vendosur e kompakt, dhe qė nuk kishim ndėrmend tė shpėrndaheshim si zogjtė e korbit nėpėr Kosovė, se ne nuk lėshonim pe nė pikėn tonė kryesore, siē qe ajo e hyrjes dhe e veprimit tonė luftarak nė tė mirė tė Kosovės, ashtu siē ishim, atėherė ata na kėrcnuan se “ ju nuk do tė guxoni dhe s’keni pėr tė pasur shans ta kaloni fshatin Junik”. Sali Veseli na dėrgoi njė letėr, nė tė cilėn thuheshin fjalėt e mėsipėrme, duke na paralajmėruar qė tė mos e nisnim marshimin pėr nė fshatin Junik pasi “do tė priteshim me dhunė”.

Pasi e informova dhe u konsultova me Shtabin Suprem dhe me Zotni Krasniqin pėr kėto fėrkime, kam kėrkuar mendimin e tij. Iniciatorė kryesorė tė kėtij incidenti kanė qenė Sali Veseli dhe Naim Maloku. Ramush Haredinaj qe mė i pavendosur, nuk ka ngulur shumė kėmbė, tė paktėn nė ato dy takime. Ai dukej se punonte me kokėn e dikuj tjetėr dhe ndoshta ka qenė edhe i manipuluar. Nga Shtabi mė porositėn tė mos humbja kohė, ta kryeja fazėn e tretė tė marshimit. Mė sugjeruan tė lija nė fshatin Jasiq dy oficerė pėr tė kontaktuar me dėrgesat e armatimeve qė prisnim. Kam vendosur tė lė aty Rrustem Berishėn dhe Agim Ramadanin.

Pėrpos detyrės sė pranimit tė armatimit, u lashė si detyrė qė tė angazhoheshin, si nė Junik edhe nė Jasiq, pėr stėrvitjen e atyre djemveqė nuk kishin njohuri ushtarake, me qėllim qė tė aftėsoheshin. Nė njė betejė nė fshatin Gjocaj, ata djem dhe vajza, tė stėrvitura, kanė vrarė jo veē ushtarė, por edhe oficerė serbė. Ka pasur spekullime rreth qėndrimit tė rrustem Berishės dhe Agim Ramadanit nė Jasiq. E vėrteta ėshtė kjo: ata janė urdhėruar nga Shtabi Suprem tė rrinė aty pėr tė kryer ato detyra qė pėrmenda, pra pėr tė mbajtur tė hapur korridorin e furnizimit dhe ndėrkohė pėr tė ndihmuar organizimin e mbrojtjes dhe stėrvitjen e vullnetarėve. Unė kam pasur gjatė gjithė kohės kontakt me ta. Kam biseduar pothuajse ēdo ditė nė telefon, kemi shkėmbyer informacione dhe tė dhėna tė ndryshme.

Po ashtu edhe Sefedin Kuqi me lutjen e eprorėve dhe luftėtarėve tė fshatit Junik, ka mbetur nė Junik pėr t’u ndihmuar nė aftėsimin luftarak dhe nė organizimin profesional tė mbrojtjes nė atė zonė. Ramadani, Berisha dhe Kuqi kanė komunikuar dhe koordinuar nė mėnyrė tė vazhdueshme. Nė postin e komandantit tė brigadės 131 ėshtė emėruar si kryes i detyrės sė komandantit, Nazif Ramabaja, shef i shtabit i po sė njėjtės brigadė. Asnjė shpjegim tjetėr nuk i pėrket tė vėrtetės. Ata, pas ofensivės sė ashpėr serbe nė Rekėn e Keqe kanė marrė urdhėr tė tėrhiqen nė Shqipėri dhe janė tėrhequr. Mė vonė kanė vazhduar luftimet, siē dihet nga tė gjithė duke ndihmuar edhe popullsinė e deportuar.

Shpejt, gjatė kohės qė kemi qenė nė Jasiq, njerėzit qė pėrmenda mė sipėr, pra Veseli, Maloku dhe Haradinaj dėrguan njė “toger” me pesė ushtarė dhe mė ftuan tė shkoja nė Junik. Kur po bėhesha gati, Agim Ramadani ka ndėrhyrė dhe mė ka thėnė “jo komandant, ju muk do tė shkoni, do tė shkoj unė bashkė me dy oficerė tė tjerė qė mund t’i caktoni ju. Kam pėrshtypjen dhe njė parandjenjė tė keqe qė ata duan t’ju marrin peng !”. Mė vonė i kam dhėnė tė drejtė, pasi kam marrė vesh qė njė plan i tillė kishte ekzistuar. Agim Ramadani shkoi nė takim bashkė me Fadil Hadėrgjonajn dhe Nazif Ramabajėn. Ata kanė paraqitur planin tim operativo-ushtarak pėr fazėn e tretė tė marshimit tonė. Agimi nuk solli gjė tė re nga bisedimet. Mė tha se ata akoma pretendonin senuk do tė na lejonin tė marshonim.

Aty kemi marrė vendimin pėr tė marshuar, dhe nė se do tė na hapnin luftė, do tė luftonim. Por duke i njohur karakteret e tyre, llafazėrinė e Veselit dhe dobėsitė e Naimit, kisha njėfarė sigurie se ata nuk do tė bėnin gafa tė tilla. Megjithatė urdhėri ka qenė qė, nėse na godisnin, do tė luftonim. Me 30 qershor nė orėn 22 kam urdhėruar fillimin e fazės sė tretė sė marshutės. Nga Jasiqi nė Junik kemi marshuar nė kėmbė duke respektuar tė gjitha masat e sigurisė dhe tė luftimit, ndėrsa nga Juniku, ku “do tė na bėhej rezistenca”, na kanė pritur makinat e Jasiqasve qė na dėrguan deri nė fshatin Pacaj. Nė Junik jam takuar edhe njėherė me ata njerėz. Ky veseli mė pyeti “nė se kishim nevojė qė ata tė na bėnin pėrcjellje deri nė Prapaqan ?!” dhe filloi tė justifikohej se egjitha ajo qė kishte ndodhur s’kishte qenė gjė tjetėr veē pėrpjekje e tyre pėr tė na siguruar rrugėn!!

Sali Ēeku kishte shkuar para nesh nė Rrafshin e Dukagjinit pėr tė parė situatėn, pėr tė vėnė kontaktet me eprorėt dhe njėrėzit tjerė, pėr tė krijuar kushtet pėr vendosjen e Brigadave dhe tė Komandės. Ai mė kishte informuar se gjithēka ishte pėrgatitur. Ai mė kishte lajmėruar se do tė na priste nė fshatin Kodrali nė orėn 4 tė mėngjesit. Rreth mesnatės kemi kapėrcyer magjistralen Deēan-Gjakovė. Pas kalimit tė saj kemi mbėrritur nė fshatin Hereqė, nė orėn tre tė mėngjesit nė Gramaēel pėr tė vazhduar drejt Dubravės, ku na prisnin automjetet qė do tė na dėrgoninnėpėrmjet Gllogjanit nė Isniq, Pozharė, Prapaqan.

Nė Isniq kemi qenė nė orėn 5 tė mėngjesit. Na ka pritur Sali Ēeku me rrustem Bruēin, i cili ka dhėnė njė kontribut shumė tė madh pėr vendosjen e shtabit dhe njėsive operative. Kėshtu mbėrritėm. Jemi vendosur nė tė njejtėn mėnyrė si nė fshatin jasiq, nėpėr shtėpitė e vendasve. Me njė korrik jemi vendosur nė Isniq. Menjėherė kemi filluar zgjedhjen e luftėtarėve pėr nė radhėt e njėsive operative. Aty kam kontaktuar me shumicėn e komandantėve tė fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit. Aty kam takuar edhe nėnėn time, pas 11 vjetėsh. (Ndėrsa flet pėr nėnėn e vet, Koloneli humb ashpėrsinė dhe vendosmėrinė e ushtarit, zhytet nė kujtime – tė na fal lexuesi pėr kėtė shpjegim – por atij gati i shpėtuan lotėt, ndėrsa ne po mendonim se sa ēnjerėzore ėshtė ta ndash njeriun nga nėna e tij! Nėse pėr 11 vite Zemajn e kishin ndarė nga nėna dhe tė afėrmit e tij, burgu serb, burgu serb dhe emigrimi, kush ishin kėta tė tjerėt, qė u pėrpoqėn ta pengojnė, ta bėjnė tė pėrjetshme ndarjen e tij me nėnėn, me Kosovėn ??)

Deri nė atė moment – vazhdon Zemaj duke iu referuar komandantėve tė fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit – ata kishin vepruar nėn detyrat e shtabit ekzistues. Ka qenė Gani Gjukaj i Strellcit tė Ulėt, oficer, Skėnder Rexhahmetaj i fshatit Isniq, oficer, Rrustem Tetaj i fshatit Llukė i Ulėt, Shemsedin Ēeku i fshatit Irzniq. Kėta i kemi gjetur nė veprim. Ata komandonin rajone nėn komandėn e shtabit tė Dukagjinit tė cilin e udhėhiqte Ramush Haredinaj. Nė atė takim Gjukaj, Rexhahmetaj dhe Ēeku janė pėrfshirė, ndėrsa Tetaj mbeti anash, fillimisht luajti njė lojė qė nė fakt nuk i kishte hije, por mė vonė ka reaguar pozitivisht. Pastaj kanė ardhur edhe tė tjerė si Besim Gashi, Imer Ahmetaj, Haxhi Imeraj, Isuf Haklaj, Rrustem Bruēi, Shkelzen Idrizaj, Idriz Elezaj, Haxhi Gashi, Florim Ēelaj, Bashkim Boshktrakaj etj. Ata kishin besim nė forcėn dhe organizimin tonė. Dhe ėshtė fakt se gjatė gjithė kohės qė kemi qėndruar aty nuk ka pasur asnjė masakėr.

Pėrpara ka pasur masakra nė fshatra tė ndryshme, bie fjala nė Lubeniq. Strellcin e Epėrm, Gllogjan etj. Janė zhvilluar gjithė ato veprime luftarake, beteja e Loxhės, mbrojtja e Llukės, mbrojtja e disa fshatrave nė Rekėn e Keqe, betejat e Agim Ramadanit, Rrustem Berishės dhe Sefedin Kuqit nė Junik etj. Kam vėrejtur se komandantėve lokalė tė fshatrave, qė siē thashė ishin nga tre e katėr, nuk u pengonte fakti qė ne ishim nėn komandėn e Shtabit Suprem tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės, pasi edhe ata ishin tė bindur qė nuk ekzistonte shtab tjetėr mė profesional dhe mė adekuat pėr mbrojtjen e Kosovės. Ata kishin dėgjuar pėr shtabin e Haradinajt, shtab qė i ngjante plotėsisht Shtabit tė Pėrgjithshėm, pėr tė cilin vetė ky i fundit ėshtė shprehur mė vonė se “ka qenė shtab i dobėt dhe i paplotėsuar me kuadro profesionistė”, njė shtab ku mbizotėronte familjariteti, ku gradat dhe meritat shpėrndaheshin sipas afėrsisė sė gjakut.

Nė njė ndėrprerje tė rrėfimit tė tij, Tahir Zemaj pranon se Ramush Haredinaj, personalisht, ka qenė njė lufttėtar-diversant shumė trim dhe ėshtė e pamohueshme qė ka bėrė edhe disa pėrpjekje pėr tė organizuar rezistencėn. “Eshtė e trishtueshme – thotė ai – se disa njerėz rreth Ramushit nuk e kanė merituar tė punonin me tė. Disa komandantė lokalė- specifikon Zemaj – nuk merreshin me luftėn,ata prisnin zhvendosjen e fshatarėve dhe qenė tė parėt qė vidhnin, serbėt kanė ardhur nė radhė tė dytėt. Ata pėrhapnin panik, silleshin si kaubojs nėpėr fshatra, kanė qenė kėto gjėra dhe fakti se ata vėrenin se njė forcė e organizuar dhe profesionale do t’ua humbte shanset qė edhe mė tej tė zhvillonin veprimtarinė e tyre, qė ka bėrė qė ata ta kundėrshtonin praninė tonė dhe tė na shkaktonin probleme.

Pas takimit nė Isniq, ku dhjetėra eprorė pranuan tė viheshin nėn komandėn tonė, disa tė tjerė si Veseli, Maloku dhe Teta i kanė vazhduar presionet ndaj nesh edhe pėr njė kohė. Beē nuk duhet harruar, ėshtė fakt i mrekullueshėm qė shumica dėrmuese e komandave tė fshatrave kanė kėrkuar takim me mua, aq sa e kam pasur tė vėshtirė t’i pres tė gjithė. Ata donin tė informoheshin dhe tė inkuadroheshin nė njėsitė tona. I kam inkuadruar tė gjithė oficerėt e fshatrave qė ishin nė zonat buzė vijės sė frontit. Me kėtė mėnyrė kam synuar pėrvijėsimin e vijės sė frontit nga Loxha deri nė Gjakovė, gjatė tėrė magjistrales, pastaj nga Lugu i Baranit deri nė Jabllanicė.

Kjo ka qenė njė punė dhe angazhim i madh. Kohėn qė kam humbur me oficerėt e mi, pėr tė futur frymėn e konsultimit dhe mirėkuptimit, ta kisha pėrdorur pėr aftėsimin ushtarak tė trupave, sigurisht qė do tė kishim pasur rezultate mė pozitive se ato qė arritėm. Megjithatė, jam i bindur se njė punė e tillė ka qenė e domosdoshme, pasi kam arritur qė tė shmangė konfliktet e armatosura mes nesh, gjė qė do tė ishte me pasoja tepėr tė rėnda pėr luftėn po se po, por shumė mė tepėr pėr paqen qė do tė vinte njė ditė bashkė me lirinė. Ato qė kanė ndodhur gjatė luftės, nuk mund tė harrohen, veprimet e mira, pozitive, heroike janė dhe do tė mbeten gjithmonė frymėzuese, ndėrsa pėr gabimet, presionet dhe krimet e ndodhura do tė pėrgjigjen tė gjithė shkaktarėt e tyre, pavarėsisht nga kombėsia apo pėrkatėsia politike”.

__________________0_______________

13) Njė incident i lig dhe kriminal para Betejės sė Loxhės


--------------------------------------------------------------------------------


Njė incident ka ndodhur si pasojė e kėtyre fėrkimeve, i cili jo veē mua, por gjithė rajonin e Dukagjinit e ka mlefosur.

Me 4 korrik 1998 urdhėrova qė ushtarėt Ismet Ēeku, Idriz Ukhaxhaj. Petrit Lokaj dhe Azem Gashi tė kryenin detyrėn e pranimit qė erdhi nga Shqipėria nė fshatin Pacaj. Gjatė rrugės, nė fshatin Irzniq kanė hasur nė pengesa nga njė njėsit i UĒK-sė, i komanduar nga njė person me pseudonimin “Toger” .

Ne ishim tė njohur me atė pseudonim dhe atė person. Sipas dėshmive tė ushtarėve, ata janė urdhėruar tė paraqiten nė shtabin e UĒK-sė nė Gllogjan. Aty, Ismet Ēeku ka deklaruar se Haradinaj e ka pritur mirė duke i thėnė se “ti nuk ke nevojė pėr leje dhe mund tė vazhdosh rrugėn bashkė me luftėtarėt e tjerė”, por sapo ka dalė, ka filluar njė ngatėrresė, gjatė sė cilės dy ushtarė janė plagosur me armė zjarri, ndėrsa dy tė tjerėt janė lėnduar nga dhunimi fizik.

Ushtarėt kanė deklaruar se nė aktin e plagosjes ka marrė pjesė edhe vet Ramush Haredinaj.m Fillimisht ushtarėt janė goditur me sende tė forta nga “togeri”, por edhe nga Ramushi bashkė me vėllain e vet. Mė pas luftėtarėt janė detyruar nga kėta persona tė largohen nga Gllogjani dhe tė kthehen nė drejtim tė Isniqit. Ata janė zhveshur dhe detyruar tė ecin para njė makine qė i ndiqte nga prapa, makinė tė cilėn e ngiste “togeri”. Nė Isniq kanė mbėrritur rreth orės 22, pas pak ka mbėrritur edhe Ismet Ēeku i plagosur nė krah tė djathtė me armė zjarri, Azem Gashi nė kėmbėn e djathtė po me armė zjarri, Idriz Ukėhaxhaj i lėnduar nė pjesėn e prapme tė kokės, Petrit Lokaj me lėndime mė tė lehta.

Nė deklaratat e tyre thuhet se sulmuesit i kanė fyer rėndė dhe se gjatė kohės kanė pėrdorur shprehje ofenduese nė drejtim tė Institucioneve tė Republikės sė Kosovės. Menjėherė, bashkė me disa bashkėpuntorė, jam nisur pėr nė Gllogjan pėr tė sqaruar ngjarjen. Nė bisedė me Ramushin, ai ka kėrkuar falje dhe i ka arsyetuar ato veprime si njė gabim, qė kishte rrjedhė nga disa sjellje tė luftėtarėve – krejtėsisht njė gjė e paqartė.

Duhet saktėsuar edhe njėherė se luftėtarėt kanė mbėrritur nė Isniq tė zhveshur, tė gjakosur, pa automjetin, pa paratė qė kishin marrė me vete, para personale. Mė vonė, Ramushi m’i ktheu rrobat e ushtarėve, por jo paratė, automietin dhe armatimet. Ky incident, kaq i rėndė, ra nė sy pėr shumė keq nė tė gjithė Rrafshin e Dukagjinit, madje ka shkaktuar njė tronditje shumė tė madhe. Personalisht kam qenė tepėr i fyer, i lėnduar nga ky incident. Ė mendimet e mia vinin gjithfarė idesh, por njė s’e kam lejuar kurrė t’i afrohet mendjes time: kundėrpėrgjigjen me forcė ! Kam pasur mundėsi dhe forca tė mjaftueshme pėr t’u pėrballur me ta, por i isha betuar vetvetes, qė forcat e mia do tė pėrdoreshin vetėm pėr luftė kundėr okupatorit.

______________0_____________

14) Beteja e Loxhės – beteja e parė serioze me shkie


--------------------------------------------------------------------------------


Njėri prej veprimeve luftarake mė profesionale dhe mė me shumė bujė nė tė gjitha pėrpjekjet e luftėtarėve tė lirisė nė Kosovė, ka qenė Beteja e Loxhės. Aty serbėt morėn pėr herė tė parė njė leksion tė fortė, njė mėsim tė vyer, se nuk ishte mė koha kur ata luftonin kundėr dy-tre vetėve, qė gjuanin nga larg e pastaj iknin duke e lėnė popullsinė civile nė mėshirėn e “tigrave” tė Arkanit dhe kriminelėve tė tjerė tė policisė dhe ushtrisė serbe. Jo, nė Loxhė serbėt panė me sytė e tyre se ēka do tė thoshte tė ballafaqoheshin me forca tė organizuara, tė pėrgatitura ushtarakisht dhe tė drejtuara me profesionalizėm. Nė betejė kanė marrė pjesė rreth 160 luftėtarė shqiptarė tė brigadės 134, ndėrkohė qė burimet serbe komentonin se qenė ndeshur “me 4-5 mijė forca rebele”. Komandanti i kėsaj beteje, Kolonel Tahir Zemaj shpjegon detajet e asaj faqje tė lavdishme tė luftės sė UĒK-sė, ku dhanė jetėn tre luftėtarė tė lirisė dhe u plagos rėndė njė tjetėr:

“Ne, sa mbėrritėm nė Prapaqan, morėm masa pėr ndėrtimin e kazermės, tė cilėn e kishte nisur mė parė Ramush Haradinaj, pėr krijimin e kushteve pėr jetesė dhe stėrvitje tė luftėtarėve. Si ushtarak, thotė Tahir Zemaj, jam tepėr kėrkues nė kėtė drejtim, kam luftuar gjithmonė qė luftėtarėt t’i kenė tė gjitha kushtet normale tė jetesės dhe tė stėrvitjes, nė pėrshtatje me rrethanat, sigurisht. Kjo mė jepte dorė t’u kėrkoja atyre maksimumin nė stėrvitje dhe nė fushėn e betejės. Pra, sapo kishim filluar tė krijonim kazermėn. Nė fshatin Loxhė vepronte Shaban Shala, i cili udhėhiqte njėsitė e mbrojtjes territoriale. Por ka qenė e pamundur pėr tė dhe pėr forcat qė ai ka pasur nė dispozicion tė bėjė ndonjė rezistencė kundėr armikut. Njė gjysmė orė pas fillimit tė sulmit serb mbi Loxhė, ai ėshtė tėrhequr bashkė me popullsinė dhe ka dėrguar njė korrier nė Prapaqan, i cili pasi kontakton me Zemajn i shpjegon atij gjendjen nė fshat dhe i sjell apelin e zoti Shala, “pėr t’i ardhur nė ndihmė, atij dhe popullsisė sė fshatit !”. Kjo shėnon edhe ēastin e parė tė angazhimit nė betejė tė forcave tė Brigadės 134, betejė e cila ka zgjatur deri ditėn tjetėr nė orėt e para tė mėngjesit.


Ora 5 e 45 minuta e ditės 6 Korrik 1998

Komandant Zemaj pret korrierin e dėrguar nga Shaban Shala nė emėr tė shtabit tė mbrojtjes territoriale tė fshatit Loxhė.
Zemaj informohet se trupa policore dhe ushtarake tė okupatorit kishin bombarduar fshatin Loxhė dhe pastaj me kėmbėsori ishin futur nė qendėr tė tij.


Ora 6 e mėngjesit

Komandant Zemaj jep alarmin dhe rreshton njėsinė nė oborrin e kazermės dhe urdhėron : Batalioni i parė i brigadės 134, me komandant Sefedin Kuqi, i cili nuk ndodhej nė ato ēaste nė kazermė pasi ishte me detyrė tjetėr tė pėrkohshme nė Junik dhe nė Rekė tė Keqe, nė vend tė tij si kryes i detyrės sė komandantit tė atij batalioni ėshtė emėruar Nazif Ramabaja bashkė me eprorėt Faruk Xhemajli dhe Esat Ademaj. Batalionit tė parė i ėshtė dhėnė urdhėr tė pajiset me tė gjitha mjetet e nevojshme luftarake pėr njė batalion kėmėsorie dhe urgjentisht me dy kamionė tė nisej drejt Loxhės.


Ora 6 e 45 minuta

Batalioni ėshtė nisur nėn komandėn e Nazif Ramabajės. Pjesa tjetėr e trupave ka mbetur nė Kazermė. “Komandanti i Strellcit mė kėrkon qė ne tė merrnim pjesė nė varrimin e ushtarit Avni Avdimetaj, i cili qe vrarė njė natė mė parė gjatė kalimit tė kufirit. Fadil Hadėrgjonaj, vazhdon zemaj, ka marrė urdhėr tė pėrgatitė skuadrėn e ceremonisė ushtarake tė varrimit tė luftėtarit tė vrarė”. Fshati Strellc i Ulėt ėshtė shumė afėr Prapaqanit. Varrimi i tij ėshtė bėrė nė orėn 9, dhe vetėm 40 minuta mė vonė ėshtė paraqitur njė korrier e bashkė me tė Esat Ademaj, tė cilėt informojnė Kolonel Zemajn pėr gjendjen nė fushėbetejė.


Ora 9

Batalioni i pėrfshirė nė luftime kishte hasur nė rezistencė tė fortė tė okupatorit. Gjysma e fshatit ishte marrė nėn kontroll nga forcat serbe. Ramabaja ka pasur pak informacione mbi terrenin, pas dy orė luftimesh ai ka raportuar pėrmes korrierit se kishte njė epror tė plagosur, Faruk Xhemajlin dhe kishte humbur njė luftėtar, Enver Alajn nga fshati Drenoc. Enver Alaj ka depėrtuar nė oborrin e njė shtėpie tė fortifikuar dhe ka tentuar tė hedhė bomba ofensive brenda saj. Aty ėshtė goditur nga njė polic i fshehur jashtė shtėpisė, fillimisht me plumba, pastaj edhe me njė bombė. Eprori Faruk Xhemajli ka penetruar edhe ai nė oborrin e njė shtėpie serbe, ku njė shkin iu ka lutur qė ai tė mos e vriste. Ai e ka liruar dhe ajo pasi ka hyrė brenda, nga kati i dytė i shtėpisė e ka goditur me armė duke e plagosur rėndė. Nga ana e armikut kishte dy oficerė tė likuiduar dhe disa mjete radiolidhjeje tė tyre kishin rėnė nė duart e luftėtarėve tanė. Armiku ka kėrkuar pėrforcime, Ramabaja po ashtu i kėrkon komandantit tė tij pėrforcime dhe intervenim tė menjėhershėm, pasi situata paraqitej e rėndė. Forcat serbe po riorganizoheshin dhe po u mbėrrinin pėrforcime.


Rreth orės 10

Eshtė ndėrprerė ceremonia mortore pėr ushtarin dhe tė gjithė janė kthyer nė kazermė, nė Prapaqan. Efektivi ėshtė plotėsuar me ushtarė dhe armatim mė tė rėndė, mitroloza dhe topa pa dridhje.


Ora 11

Fillon marshimi drejt Loxhės. Trupat kėndojnė kėngėn “Besa besė besėn ta kemi dhėnė” morali i tyre qe tepėr i lartė. Askush prej tyre nuk ka treguar as mė tė voglin hezitim. Ata e dinin se po luftonin pėr Kosovėn. Sali Ēeku dhe rrustem Bruēi insistojnė pėr tė marrė pjesė nė betejė, edhe pse kanė qenė tė ngarkuar tė merreshin me njė detyrė tjetėr, formimin e gjyqit ushtarak, pėr tė hetuar dhe gjykuar ngjarjet dhe krimet e ndryshme qė ndodheshin nė rrafshin e Dukagjinit. Qė tė dy kanė qenė juristė. Qė tė dy kanė insistuar dhe kanė marrė pjesė nė betejėn e Loxhės. Edhe vajzat luftėtare, Zyla, Afėrdita, Hava, Kosovarja etj, megjithėse u ėshtė kėrkuar qė tė rrinin nė kazermė dhe tė merreshin me detyra tė tjera, kanė shprehur gadishmėrinė pėr tė marrė pjesė nė betejė pa iu trembur syri, njėlloj si vėllezėrit e tyre.


Orėn 12

Zemaj flet para luftėtarėve: “Kemi njė ushtar tė vrarė dhe njė epror tė plagosur. Gjendja ėshtė e rėndė por ne duhet tė fitojmė kėtė betejė. Logja ėshtė nė duart e serbėve pėr momentin, por ajo ėshtė e jona dhe ne do ta marrim atė.” Pastaj kanė vijuar instruksionet ushtarake dhe organizative. Nazif ramabaja jep informacionet e para, informacione tė pėrftuara nga pjesa e parė e betejės. Ato informacione kanė qenė tepėr tė vlefshme.


Ora 13

Eshtė bėrė evidentimi i pikave tė forta tė armikut, i rrugėve tė lira dhe kalimeve tė bllokuara, rigonicioni i plotė i fushėfultimit. Nė pikėn e vrojtimit kanė qnė komandantėt e batalioneve Ramabaja, Stojkaj dhe Hadėrgjonaj, komandanti i njėsisė artilerike Farush Thaēi. Ndihmės Komandanti i Brigadės pėr Moral Sali Ēeku, rrustem Bruēi etj. Gjithashtu nė marrjen e detyrave kanė marrė pjesė edhe komandantėt e njėsive territoriale tė fshatrave Loxhė, Shaban Shala, i Prapaqanit, Avdi Krasniqi, i fshatit Strellc i Ulėt, hasan Kamaj, i fshatit Krushevc, Baran, Dubovik e Broliq etj. Aty janė dhėnė urdhėrat pėr tė krijuar vijėn e frontit, nė krahun e djathtė tė frontit ėshtė vendosur Fadil Hadėrgjonaj me Batalionin e Tretė, nė Krahun e majtė Bajram Stokaj me batalionin e dytė, nė vijėn e tė frontit ka qenė Farush Thaēi me njėsinė artilierikė, ndėrsa nė vijėn e tretė tė frontit janė zhvendosur forcat, tė cilat deri atėherė kishin qenė tė angazhuara nė luftime, forcat e komanduara nga Nazif Ramabaja. Njė njėsi luftarake e mbėshtetur edhe nga luftėtarė tė fshatrave, ėshtė lėnė nė rezervė. Kėshtu ėshtė bėrė plani pėr sulmin e parė kundėr forcave serbe. Ajo nuk ka qenė njė pritė e fshehtė, as njė luftim mbrojtės, ai ka qenė sulmi i parė i organizuar kundėr forcave tė okupatorit.


Ora 14.07 minuta.

Komandant tahir zemaj urdhėron vartėsit e tij dhe luftėtarėt pėr tė zėnė pozicionet nė vijėn e pėrcaktuar tė frontit. Nė krahun e djathtė ekzistonte mundėsia e penetrimit tė forcave paramilitare serbe nga drejtimi i fshatit Gorazhdevc. Atje janė vendosur njė njėsi e batalionit tė tretė, armatosur edhe me njė top, si dhe disa njėsi tė fshatrave Broliq e Dubovikė:batalioni i dytė ka qenė i pėrforcuar me forca tė fshatrave tė Strellcit,Isniq dhe Prapaqan, pak mė lart nga hyrja e Raushiqit, kanė qenė vendosur vullnetarė nga fshati Krushevc, Loxhė, Beran, Broliq dhe vullnetarė nga qyteti i Pejės dhe i Gjakovės. Ata pengonin prerjen e vijės sė frontit nga forca qė mund tė vinin pas shpine. Komandant tahir zemaj dėshmon se ka pasur vende nė vijėn e frontit, ku distanca e luftėtarėve tė tij nga armiku ka qenė vetėm tre metra. Vetė ai ka qenė veē pak metra larg strehės sė njė shtėpie bunker tė mbushur me snajperistė shkie.


Ora 14

Komandant Tahir Zemaj u bėn thirrje pėrmes njė megafoni forcave armike tė dorėzoheshin,pasi nuk kishin asnjė mundėsi pėr tė shpėtuar dhe i ka garantuar se do tė trajtoheshin sipas tė gjitha konventave ndėrkombėtare, qė merren me trajtimin e robėrve tė luftės. U ka dhėnė pesė minuta kohė. Shkiet nuk kanė pranuar tė dorėzohen. Pas kėsaj kolonel Zemaj u ka “dhėnė kurajo” duke u thėnė: “Atėherė mbahuni pra, shkie !”


Ora 14.15

Ka filluar sulmi mbi forcat armike. Batalionet dy dhe tre kanė vepruar sipas tė gjitha udhėzimeve. Njėsia e vėzhgimit ku merrte pjesė edhe Rrustem Bruēi komunikonte me luftėtarėt nėpėrmjet tabelave, me shenja tė koduara. Radiolidhja nuk ėshtė pėrdorur pėr shkak tė afėrsisė me forcat e armikut. Drejtuesi i kompanisė Cufė Kurtulaj ka bėrė njė shpėrthim tepėr energjik dhe tė guximshėm pėr t’iu afruar shtėpisė tjetėr bunker. Eshtė paralajmėruar nga Komandant Tahir Zemaj qė tė ketė kujdes nga ana e djathtė e tij, nga ku derdheshin breshėri tė pafund zjarri. Ai ka shpėtuar, por nė vėzhgim e sipėr tė lėvizjeve tė tij, ėshtė vrarė Rrustem Bruēi. Bruēi ka qenė vetėm katėr-pesė metra larg Komandant Zemės. Tė gjithė kanė menduar se ai nuk ėshtė vrarė, por veē ėshtė plagosur, pasi rėnia e tij ka qenė shumė e butė (sikur tė mos donte t’i shkaktonte dhimbje tokės pėr tė cilėn dha edhe jetėn). Kėndi i zjarrit tė forcave serbe ishte aq i plotė sa qė tėrheqja e menjėhershme e Rrustem Bruēit, qe tepėr e vėshtirė.


Ora 15

Me urdhėr tė komandantit tė luftimeve, kolonel Tahir Zemajt, janė ndėrprerė veprimet luftarake. Luftėtarėve u ėshtė dhėnė urdhėri tė tėrhiqen deri nė 50 metra larg. Zemaj ka menduar se ekzistojnė akoma shanset pėr ta tėrhequr Rrustem Bruēajn. Si rezultat ka dhėnė urdhėr qė shtėpia-bunker tė mos rrėzohet nga ana e djathtė pasi gėrmadhat e saj mund tė binin mbi trupin e luftėtarit. Eshtė ngarkuar zv. Komandanti i batalionit tė dytė Lumni Surdulli, epror nga Vushtria, tė udhėhiqte grupin pėr rrėzimin e shtėpisė nė anėn e majtė. Goditja do tė bėhej me mortaja krahu. Pas kėtij urdhėri Surdulli merr vet mortajėn e parė, njė mortajė krahu e tipit “Ambruz” amerikan dhe nga njė distancė 7-8 metra larg shtėpisė, godet. Predha prek nė njė objekt tė paparashikuar dhe bėn rikoshetė (ndryshon drejtimin) pa mundur tė godas nė objektiv. Nė kėtė ēast, ai ngre dorėn nė shenjė dėshpėrimi dhe nervozizmi, gjė qė u ka dhėnė mundėsi snajperistėve serbė ta identifikojnė pozicionin e tij dhe ta qėllojnė. Pas rėnies sė Lumni Surdullit ėshtė dhėnė urdhėri plotėsues pėr shkatėrrimin e tė gjitha shtėpive, pėr rrafshimin e tyre.


Ora 16.30

Njėsitė e vendosura nė pritė nga ana e Grozhdevcit, nga ku pritej tė ndėrhynin paramilitarėt serbė, kanė zmbrapsur me sukses njė sulm tė kėtyre tė fundit, duke mos i lejuar ata tė pėrforcojnė trupat serbe qė ishin tė angazhuar nė luftime brenda vijės sė frontit. Nga ana tjetėr kanė ardhur forca tė SUP-it, me njė transportier tė blinduar M-60. Drejtuesi i kėsaj autoblinde ėshtė goditur nga luftėtarėt tanė dhe autoblinda ka mbetur e bllokuar. Drejtuesit e operacionit serb kanė kėrkuar pėrforcime nėpėrmjet radiolidhjes, pėrgjimi i komandave serbe ėshtė bėrė nėpėrmjet atyre aparateve qė ishin zėnė nė luftimet e mėngjesit tė udhėhequra nga Nazif ramabaja. Serbėt nuk kanė pasur dijeni qė ato radio kishin rėnė nė duart tona. Humbja e autoblindės ka shkaktuar goditje psikologjike tek armiku. Armiqtė jepnin urdhra tė pakoduar nė radio, kaq tė zėnė ishin nė luftime.


Ora 17

Dy shtėpitė e para bunker, nė vijėn e parė tė frontit asgjėsohen pėrfundimisht. Mbeten edhe dy tė tjera. Ka pasur informacion se ato qenė edhe mė tė fortifikuara dhe me mė shumė forca armike brenda. Pėr tė siguruar asgjėsimin e tyre pa humbje Kolonel zemaj, urdhėron pushim zjarri, nė pritje tė rėnies sė plotė tė muzgut. Urdhėrohen njėsitė pėr maskim dhe pėrmirsim tė pozicioneve. Janė urdhėruar luftėtarėt tė formojnė “koktejet molotov” dhe bashkimin e bombave ofensive nė formė tė tre-katėr bombave. Ato do tė pėrdoreshin pėr sulmin. Gjatė kėsaj periudhe nuk ka pasur shkėmbime tė fuqishme zjarri nė gjithė vijėn e frontit. Ndėrkohė njė njėsi vėzhgimi e drejtuar nga Cufė Kurtulaj ėshtė urdhėruar tė futej nė prapavijėn e armikut pėr tė vėzhguar se ēfarė mbėshtetje kishin forcat serbe nga prapavija e tyre. Kjo njėsi e ka kryer misionin e saj me sukses duke sjellė prej andej informacione tė rėndėsishme. Nė lajmet e orės 19.30 njė komunikatė e forcave serbe njofton se “njėsitė e tyre nė Loxhė kishin hasur jo nė grupe terroriste si deri atėherė por me njėsi tė rregullta operative”. Janė dėshmitarėt fshatarėt e Pejės dhe tė Berzhenikut qė i kanė parė forcat policore ushtarake serbe duke u tėrhequr tė terrorizuara nga ideja se nė Loxhė tashmė po luftonin njėsi tė rregullta ushtarake, profesioniste shqiptare. Radioja ka dhėnė njė shifėr tė ekzagjeruar tė numrit tė forcave tona, rreth 3 mijė, gjė qė nuk i pėrgjigjej realitetit. Ai ekzagjerim “bazohej” nė fuqinė sulmuese dhe taktikat e pėrdorura gjatė luftimit, tė cilat ishin tė panjohura deri atėherė prej forcave serbe nė Kosovė. Sipas gjithė kėtyre informacioneve, tė pėrfituara nga njėsiti vėzhgues, nga pėrgjimi i urdhėrave dhe bisedave nė radiolidhjen e tyre, nga lajmet e transmentuara, ėshtė kuptuar se armiku kishte pėsuar njė goditje tė rėndė dhe tashmė pritej vetėm kurorėzimi i fitores me ndėrmarrjen e fazės sė tretė tė luftimeve fill pas rėnies sė natės.


Ora 20.30

Fillon faza e tretė e sulmit. Komandantėt dhe drejtuesit e njėsive kanė marrė urdhėra dhe instruksione shtesė. Angazhohet edhe batalioni i vijės sė dytė. Bėhen disa ndėrrime nė vijėn e parė tė frontit. Rifreskohen forcat. Nė luftėn e Loxhės ėshtė dalluar pėrveē tė tjerėve edhe luftėtari Rexhė Osaj, i cili me njė trimėri dhe guxim tė rrallė ka hyrė brenda kėndit tė zjarrit serb dhe ka bėrė pėrfundimisht tėrheqjen e trupit tė Rrustem Bruēit.
Kjo ka ndikuar nė rritjen e ashpėrsisė sė sulmit, pasi deri vonė ėshtė menduar se Rrustem Bruēi ka qenė i plagosur dhe jo i vrarė. Fadil Hadėrgjonaj me njė njėsi ngarkohet tė hedhė “ koktejet molotov”. Edhe Bajram Stojkaj nga njė hangar ka filluar goditjen dhe ndezjen e shtėpive. Mendohej se forcat e fshehura brenda shtėpive do t’i lėshonin ato dhe nė ikje e sipėr do tė asgjėsoheshin.


Ora 21

Janė djegur hangarėt, por njė shtėpi nuk ka marrė flakė kurrsesi. Atėherė ėshtė pėrdorur gjithė fuqia goditėse e njėsive pėr ta rrafshuar atė me dhe. Shtėpitė pėr tė cilat bėhet fjalė, kanė qenė stėpi banimi tė serbėve. Ato shtėpi kanė qenė tė vizituara nga dy tė dėrguar tė shtabit tė fshatit Loxhė, Xhemajl Shala dhe Shaqir Shala, pėr tė biseduar pėr “mossulmim reciprol mes fqinjėve”. Ata dy persona pėr njė kohė janė mbajtur tė arrestuar nga brigada 134, deri sa janė liruar pas ndėrhyrjes sė shtabit tė fshatit Loxhė. Ekzistojnė dokumente me dėshmitė e pyetjes sė tyre. Nė fakt, ato shtėpi serbe jo vetėm qė nuk iu pėrmbajtėn “marrėveshjes”, pėrkundrazi u shndrruan nė pika mė tė forta tė armikut. Shtėpitė janė asgjėsuar pas disa orė luftimesh dhe forcat tona kanė marrė nėn kontroll tė plotė gjithė fshatin.


Ora 02.15 minuta e natės

Armikut i janė numėruar 14 trupa tė vrarėsh, pėr tė cilėt ėshtė urdhėruar qė tė varosen. Tė plagosurit dhe tė vdekurit e tjerė nga ana serbe mund tė jenė tėrhequr. Fshati i ėshtė dorėzuar komandantit tė njėsisė territoriale tė fshatit, zotni Shaban Shalės. Atij i janė dhėnė instruksione se cilat objekte duhet tė ruhen, ku duhet tė organizohet mbrojtja etj. Duke parØØe se ai nuk kishte forca tė mjaftueshme dhe ekzistonte mundėsia qė armiku tė pėrpiqej pėr ta rimarrė Loxhėn, Komandant Tahir Zemaj urdhėron njėsitė e pesė fshatrave rėrreth, t’i vinin nė ndihmė dhe tė bėnin shėrbim herė pas here nė Loxhė.

Ora 3

Pas betejės, njė luftėtare shqiptare, Shemsie Shala, (Shema) e cila kishte luftuar gjatė gjithė kohės, me armė nė dorė, pėrgatitė ushqim pėr rreth 300 luftėtarė qė kishin marrė pjesė nė betejėn e Loxhės.


Ora 4

Fillon marshimi drejt kazermės nė Prapaqan. Trupat kėndojnė pėrsėri kėngėn “ Besa – besė, besėn ta kam dhanė “. Tė nesėrmen me 7 Korrik ėshtė bėrė varrimi i luftėtarėve tė rėnė, tek xhamija e e isniqit, ku kanė marrė pjesė mijėra qytetarė tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe tė rėnėve u ėshtė bėrė njė nderim dhe ceremoni dinjitoze. Qytetarėve u ėshtė kėrkuar tė shpėrndahen shpejt pėr arsye sigurie. Nė kazermė ėshtė njė analizė e plotė e tė gjitha veprimeve luftarake gjatė betejės dhe ėshtė konsideruar si njė sukses ushtarak. Nga ajo mbledhje i ėshtė dėrguar edhe njė raport i hollėsishėm informues Shtabit Suprem tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės.

(Nė vijim lexoni dy telegrame tė dėrguara nga Kolonel Tahir Zemaj, i pari me rastin e pėrkujtimit tė dy vjetorit tė betejės sė Loxhės dhe i dyti, nė pėrkujtimin e rėnjės sė tre dėshmorėve tė Loxhės.)


TĖ NDEUAR MOTRA E VĖLLEZĖR !
TĖ DASHUR BASHKĖLUFTĖTARĖ !

E kam pritur me emocion tė veēantė ftesėn tuaj pėr tė marrė pjesė nė pėrkujtimin e dy vjetorit tė betejės sė Loxhės. Nė kėtė ditė pėrkujtimi, mua mė vijnė ndėrmend sė pari ata qė ranė dhe u plagosėn nė betejė.

Kujtoj me dhimbje tė thellė dhe respekt shumė tė lartė rrustem Bruēin, Enver Alajn dhe Lumni Surdullin, kujtoj Faruk Xhemajlin e plagosur dhe mundin e pėrpjekjet e gjithė luftėtarėve dhe eprorėve trima tė brigadės 134, kujtoj Sali Ēekun dhe nazif Ramabajėn, Fadil Hadėrgjonajn, bajram Stojkajn, Esat Ademin, Cufė Kurtulajn, Rexhė Osajn e Shaban Shalėn dhe gjithė komandantėt e mbrojtjes territoriale qė kanė marrė pjesė dhe kontribuar nė fitoren e asaj beteje. Mė lejoni tė kujtoj me respekt luftėtaren trime, Shemsie Shalėn, e cila pasi luftoi 18 orė me pushkė nė dorė, po me pushkė nė dorė pėrgatiti ushqim pėr mė tepėr se 300 luftėtarė. Loxha ka hyrė nė historinė tonė mė tė re si betejė e fituar nga trimėria, menēuria, profesionalizmi dhe pėrkushtimi i luftėtarėve trima tė UĒK-sė, pjestarė tė brigadave institucionale e profesioniste. Ajo u dha shkieve shijen e hidhur tė humbjes, ajo u tregoi atyre se shqiptarėt kishin vendosur tė luftonin e tė vdisnin seriozisht pėr lirinė e Kosovės.

Nė njė zelegram nuk ėshtė e lehtė tė thuhen tė gjitha. Lejomėni tė them diēka: Pėr ju si luftėtarė dhe dėshmitarė, si dhe pėr mua si ushtarak dhe drejtues i luftimeve, beteja e Loxhės ėshtė njė krenari, ėshtė njė ngjarje e lavdishme e cila do tė hyjė nė histori me gjithė madhėshtinė e saj. Ata qė dhanė jetėn nė kėtė betejė, kanė hyrė nė altarin e kombit pėr tė mos vdekur kurrė.
UĒK-ja ėshtė nderi i kombit shqiptarė ndėrsa brigada 134, 133 dhe 131 do tė mbeten krenaria e pėrhershme e UĒK-sė.

Unė sot nuk munda tė vij mes jush, tė festoj e gėzohem me ju, veē mė lejoni tė brohoras bashkė me ju:

Rroftė Amerika dhe NATO-ja qė ēliruan tėrė Kosovėn !
Lavdi e pėrjetshme tė rėnėve tė UĒK-sė !
Rroftė Republika e Kosovės e Lirė dhe e Pavarur !
Zoti e Bekoftė Kombin Shqiptarė !
Kolonel Tahir Zemaj, Berlin me 6 korrik 2000





Tė nderuara familje tė dėshmorėve !
Tė dashur motra e vėllezėr !

Ju pėrkujtoni sot rėnjen heroike tė tre luftėtarėve tė atdheut rrustem Bruēi, Enver Alaj dhe Lumni Surdulli. Nėna Kosovė qė i lindi e i rriti krenohet me veprėn e tyre, me jetėn e jetuar ndershėm dhe me rėnjėn e tyre heroike nė emėr tė saj. Ata kishin ėndrra dhe projekte tė mėdha e tė pastra. Dy vjet mė parė, kur po merrja pjesėnė varrimin e tyre mė ėshtė dukur se po varrosja edhe njė pjesė nga shpirti im. Sot ata prehen tė qetė nė altarin e atdheut, nė tokėn e lirė tė Kosovės martire.

Edhe pse fizikisht ata nuk janė mė nė mesin tonė, me ne ėshtė ėndėrra e tyre, ideali i tyre pėr njė Kosovė tė lirė dhe tė pavarur.

Duke pėrkujtuar kėta tre heronj, ne pėrkujtojmė njėherėsh edhe mundin, sakrificat dhe gjakun e derdhur pėr liri tė qindra djemve e vajzave tė Kosovės, luftėtarė tė UĒK-sė dhe viktima tė terrorit shkinor. Pėr mua, personalisht, si bashkėluftėtar i tyre kjo ditė pėrkujtimi ėshtė e pėrzier me dhimbje e me mėrzi, me krenari e me mall. Nė pamundėsi pėr tė vendosur sot njė tufė me lule mbi varret e tyre, lejomėni tė premtoj se do tė jem gjithė jetėn krah idealit pėr tė cilin luftuan dhe ranė bashkėluftėtarėt e mi, vėllezėrit e mi Rrustem Bruēi, Enver Alaj e Lumni Surdulli.


Paqja e Zotit pushoftė mbi shpirtrat e tyre !
Lavdi e nder u qoftė pėr jetė !
Zoti e Bekoftė Kombin Shqiptar !
Kolonel Tahir Zemaj, Berlin 07 07 2000




____________________0__________________

15) Pas betejės, “luftė” me “togerin” dhe komandantėt e tij. Takimi i Llukės

--------------------------------------------------------------------------------


Kjo ka qenė beteja mė ashpėr deri atėherė me serbėt (fjala pėr Betejėn e Loxhės) dhe deri nė luftėn e Kosharės, nuk ka pasur ndonjė betejė tjetėr mė tė sukseshme. Nė analizė me shtabin dhe me tė dėrguarit e shtabeve lokale tė fshatrave, ajo ėshtė konsideruar njė fitore e rėndėsishme, njė shenjė e pjekurisė dhe forcės sė njėsive tona. Po ashtu edhe populli i Kukaxhinit vuri re, se si dhe sa mund tė luftojė njė forcė e organizuar, aty kemi fituar jo veē mbi forcat e armikut, por ēka ėshtė shumė e rėndėsishme, kemi fituar simpatinė e plotė tė popullit.

Me tetė korrik nga Isniqi kemi lėvizur pėr nė Prapaqan. Aty brigada ėshtė vendosur nė kazermė sipas vlersimit tim mund tė organizohej mirė, kemi pasur problem me ujin e pijshėm, rrjedhimisht edhe me higjenėn. Por terrenet e stėrvitjes dhe tė strehimit kanė qenė normale pė kushtet e luftės. Me datėn dhjetė korrik nė oborrin e kazermės ka ardhur Ramush Haradinaj me disa ushtarė, me ta ka qenė edhe “togeri”. Ata hynė tė armatosur brenda oborrit tė kazermės. Bashkė me Sali Ēekun kemi qenė nė njė revistė tė objektit, kur Haradinaj mė ka kėrkuar qė tė tuboheshin tė gjithė ushtarėt dhe eprorėt. Kėrkova arsyen e kėtij tubimi.

Haradinaj nuk dha asnjė shpjegim, veē filloi tė shtinte me armė nė ajėr. Eprorėt nė ato ēaste po mbanin mėsim me ushtarėt. Kam ndėrprerė mėsimin dhe kam kėrkuar qė ushtarėt qė vinin nė pistė para flamurit dhe eprorėt tė rreshtoheshin para objektit. Haradinaj filloi tė fliste para ushtarėve – thelbi i atyre fjalėve ka qenė se “eprorėt tuaj janė tė padėshirueshėm, jo vetėm nė kėtė objekt, por nė tė gjithė Rrafshin e Dukagjinit”. Na akuzoi se kishim nxitur urrejtje nė popull, pastai na akuzoi si dorė e huaj. Nė fund ka lėshur njė ultimatum: “ Brenda 30 minutave duhet ta lėshoni objektin ! “.

Nė konsultim me Shtabin Suprem kemi vendosur qė ta lėshojmė objektin, pėr t’iu shmangur me ēdo kusht konfliktit, vėllavrasjes. Haradinaj bashkė me Rrustem Tetėn filluan t’u flisnin prapė ushtarėve, tė cilėt me lot nė sy po u luteshin qė tė bisedonin pėrsėri, tė mos krijonin konflikte etj. Ne, tė gjithė eprorėt, u larguam dhe i lamė ushtarėve nė kazermė. Kanė qenė me qindra ushtarė, ata qė kemi pasur nė fillim dhe tė tjerė qė na qenė bashkangjitur gjatė asaj kohe.

Ushtarėve u kam premtuar se do tė kthehemi shpejt dhe se ai problem do tė zgjidhej. Nė Isniq, vendosėm tė shkonim nė njė takim me Shtabin e UĒK-sė. Ndėrkohė shumė njerėz na thoshin se kishim vepruar me urtėsi dhe dinjitet, se kishim shmangur njė ngjarje tė ndyrė, ndoshta njė gjakderdhje qė nuk do tė harrohej lehtė. Nė mbrėmje, vjen Rrustem Tetaj dhe mė thotė qė “Haradinaj ėshtė penduar pėr ato qė ka bėrė sot dhe kėrkon qė ne tė takohemi sonte dhe tė bisedojmė nė Llukė”.

U nisėm pėr nė Llukė, unė, Sali Ēeku, Kemal Shaqiri, eprorėt e brigadave, Shemsedin Ēeku, Nazif Ramabaja dhe Shaban Dragaj. Nė atė takim nga ana e tyre ka marrė pjesė Ramush Haradinaj, Sali Veseli, Faton Mehmetaj, njė tjetėr me pseudonime qė nuk i njihja. Pėr Faton Mehmetajn do tė ndalem pak mė gjatė. Eshtė ky njeri qė ka qenė bartėsi kryesor i ngatėrresave, i shpifjeve dhe propagandės mė tė zezė kundėr nesh. Nė kėtė kryqėzatė tė ndyrė ėshtė ndihmuar edhe nga Fitnete Ramosaj. Por pėr tė mos mbetur veē nė nivelin e fjalėve dhe tė sharjeve, pėr Fatonin duhet thėnė se ėshtė angazhuar edhe nė ekzekutimin e njerėzve, nė zhdukjen e tyre misterioze. Emri i Faton Mehmetajt lidhet me ngjarjet mė tė neveritshme gjatė luftės nė Rrafshin e Dukagjinit.

Kemi biseduar pėr njė kohė tė gjatė dhe pėrfundimisht kemi rėnė dakord nė kėto pika:

1. Tė shfrytėzojmė bashkarisht objektin nė Praraqan.
2. T’i angazhojmė eprorėt nė vijat e frontit pėr ndihmė tė kualifikuar.
3. T’i dėrgojmė disa eprorė, nė ndihmė tė komandave territoriale tė fshatrave.
4. Tė takohemi njė herė nė javė pėr referime, shkėmbime informacioni etj.
5. Tė takohemi ēdo ditė, nė se kjo gjė ėshtė e domosdoshme nga situata nė terren.
6. Tė mos ndodhin mė “ngatėrresa” si ato qė na kishin ndodhur deri atėherė.

Nė atė takim ėshtė biseduar edhe rrethė marrėveshjes sė Oslos, rreth furnizimit, prapavijės, rreth mėnyrės sė pėrshėndetjes ushtarake etj. Ka pasur njė “debat” rreth mėnyrės sė pėrshėndetjes. Ramushi dhe disa pranė tij kėrkonin qė tė pėrshėndetej me grusht, gjė qė unė nuk e kam lejuar. Ne do tė pėrshėndesim siē pėshėndesin tė gjitha ushtritė e vendeve Perėndimore, qė ne shpresonim se do t’i kishim aleate nė luftė, dhe jo si ushtria sovjetike apo simotrat e saj

______________________0___________________

16) Jeta nė kazermėn e Prapaqanit


--------------------------------------------------------------------------------


Tė nesėrmen nė mėngjes, pas takimit nė Llukė, jemi rikthyer nė objekt tek ushtarėt dhe kemi rifilluar jetėn normale ushtarake, por duke u ballafaquar me mungesė furnizimi me armė, municion dhe rekrutė. Djem tė rinj vinin ēdo ditė, por mė duhej t’i ktheja mbrepsht, pasi nuk kisha armatim. Apeloja qė sa mė parė tė futeshin mjete tė premtuara nga Ministria e Mbrojtjes. Pėrsa i pėrket furnizimit me produkte ushqimore dhe tė tjera qė duheshin pėr tė jetuar nė kushte lufte, kisha caktuar furnizues tė cilėt me disa mjete financiare tė Brigadės ta blinin atė ku tė mundnin, gjė qė i shtohej atyre qė na ofronin banorėt e Kosovės, tė cilėt na i kishin dhėnė edhe automjetet e veta.

Ushtarėt kanė pasur ushqim, pastėrti dhe disiplinė. Kjo gjė, pėr ēudinė time, ėshtė bėrė pėr shkak qė tė mė akuzojnė, nuk e di se pse. Unė gjithėmonė kam synuar qė luftėtarėve t’ua plotėsoj tė gjitha kushtet, sipas rrethanave, me qėllim qė tė kisha tė drejtė t’u kėrkoja maksimumin nė fushėn e stėrvitjes dhe tė betejės.Furnizimet i kemi marrė kryesisht nė zonėn e Malishevės.

Duhet cekur kėtu qė, tė gjitha mjetet financiare qė duheshin pėr mbarėvajtjen, ushqimin dhe furnizimet tjera janė pėrdorur me korrektėsinė mė tė madhe dhe gjithēka ka qenė e dokumentuar e mund tė verifikohet me shumė lehtėsi. Brigada nuk i ka pėrdorur tė gjitha mjetet financiare, pasi ushqimin dhe automjetet e transportit nė shumicėn e rasteve na i ka dhėnė falas popullsia e asaj ane. Ambulanca dhe njė karburant kanė funksionuar pranė kazermės tonė. Nė oborr tė saj kam urdhėruar ndėrtimin e dy strehimoreve tė mėdha. Nė projektimin e tyre kanė marrė pjesė Komandanti i njėsisė sė Xhenjos dhe dy inxhinjerė ndėrtimi. Ne kėrkonim qė ajo t’u rezistonte bombardimeve, ndaj nga 180 cm betonarme, qė ėshtė e parashikuar nė parametrat minimalė ne i kemi mbuluar me njė shtresė 280 cm. Pėr ndėrtimin e saj kanė kontribuar fshatarėt me dėrrasa, trarė, hekur, beton etj. Njėra prej tyre ka qenė parashikuar pėr strehim gjatė bombardimeve, ndėrsa tjetra pėr vendosjen e spitalit ushtarak.

Gjatė sulmit tė dytė tė Logjės ajo ka shėrbyer si spital ushtarak. Kur ėshtė fjala pėr spitalin ushtarak mė duhet tė theksoj se pas njė konsulte tė gjerė me mjekė dhe ndihmės mjekė tė zonės, me ndihmėn e eprorit Ali Osmani. Ndihmės i Komandantit pėr ēėshtjet shėndetsore, kemi bėrė organizimin e shėrbimit shėndetsor dhe krijimin e spitalit ushtarak.

Drejtoreshė dhe Koordinatore pėr shėndetėsi ėshtė emėruar doktoresha Ryvė Loshaj, njė njeri i mrekullueshėm, njė humaniste dhe luftėtare e shquar. Ajo e ka kryer me devotshmėri detyrėn e saj. Kemi bėrė, siē thashė, organizimin e qendrave mjeksore dhe ambulancave nė Rrafshin e Dukagjinit tė cilat janė furnizuar me ilaēe nėpėrmjet organizatave tė huaja tė ndihmės mjeksore, ku sigurisht rolin kryesor e ka luajtur dr. Ilir Zolaj bashkė me kolegun e tij Shpetim Robaj, i cili ka rėnė nė krye tė detyrės. Dr. Ilir Tolaj ka dhėnė njė kontribut tė pazėvėndsueshėm, ka mundėsuar shpėtimin e shumė jetėve tė ushtarėve tė plagosur, ka siguruar furnizimet e domosdoshme me medikamente dhe mjete tė tjera spitalore. Njėkohėsisht, me ndėrhyrjet e tyre pranė organizatave tė sipėrpėrmendura ėshtė bėrė i mundur transferimi i tė plagosurve rėndė nėpėr spitalet e zonave ku nuk kishte luftime dhe kishte mė shumė mundėsi t’u vihej nė ndihmė. Spitali ynė ushtarak ka qenė i pajisur mė sė miri.

Tė rikthehemi edhe njėherė tek strehimoret. Nxėnėsia e atyre ka qenė 600 dhe 400 vetė respektivisht, dmth, shumė tė mėdha, me tė gjitha mjetet e nevojshme. Kanė qenė tė maskuara, nuk vėreheshin nga lart. Ato i kam konsideruar tė rėndėsishme, pasi ndodheshim nė rrethim tė plotė. Nė rast tė ēdo bombardimi ne do tė dilnim tė paprekur, tė gatshėm pėr ta pėrballuar forcat tokėsore tė armikut. Gjatė gjithė kohės, mund tė them se ka pasur njė bashkėpunim shumė tė frytshėm me shtabet lokale tė fshatrave. Tė gjithė eprorėt i kam dėrguar herė pas here pėr organizimin e punės, pėr pėrpunimin e taktikave luftarake nė varėsi tė terrenit, numrit tė ushtarėve dhe llojit tė armatimit tė tyre. Ndėrkohė qė vazhdonte stėrvitja e luftėtarėve , tė cilėt pa pėrjashtim bėnin tė gjitha qitjet luftarake me armėt qė posedonim. Pėr sigurimin e poligonit tė qitjes ka ndihmuar jashtė mase Zymer Sefaj i fshatit Kotradiē. Nė atė fshat ka qenė poligoni i qitjeve luftarake.

Pra, pavarėsisht nga ato incidente qė u pėrmendėn mė lart, morali i trupave ka qenė shumė i lartė dhe vinte duke u rritur dita ditės. Ata, thjesht nuk donin ta besonin se incidente tė tilla ndodhnin, mes njerėzve qė luftonin pėr njė qėllim. Ndėrkohė kam pasur rastin tė takoj edhe atasheun ushtarak tė misionit tė OSBE-sė me zyrė nė Pejė, njė ushtarak gjerman, Wolfgang Kaufman, qė drejtonte gjithė grupin e atasheve ushtarak tė vendeve antare tė kėsaj organizate.

Nė atė takim, mė ka kėrkuar qė tė deklarohesha nėse isha pro Rugovės ? I kam thėnė se ne “jemi pro Kosovės dhe veprojmė nėn urdhėrat e organeve tė zgjedhura nga Populli i Kosovės”. Ata kanė pasė kėrkuar takime edhe me persona tė tjerė qė mbaheshin si komandantė nėpėr rajone tė ndryshme, por kėta tė fundit i kishin refuzuar ato takime, nga frika se mos zyrtarėt e OSBE-sė qenė spiunė ! Eshtė e justifikueshme deri diku njė frikė e tillė, pasi ata vėrtet komunikonin jo veē me organizatėn dhe qeveritė e tyre por edhe me organet serbe. Nejse, dihet doza e gjėrave qė mund t’u tregohet njerėzve tė tillė dhe unė, nuk kam pasur asnjė arsye se pse tė mos kontaktoj me ta. Ai ka qenė njė kanal qė funksiononte edhe pėr ne. Nėpėrmjet tij ne donim t’ua bėnim tė qartė organizatave ndėrkombėtare dhe qeverive Perėndimore se ne edhe nė luftė ishim tė vendosur tė fitonim tė drejtat tona.

Kur them me luftė, kam parasysh luftėn e organizuar, me njėsi qė drejtoheshin nga njė hierarki vertikale civilo-ushtarake. P.sh. pėr sa i pėrket sekretit, unė kurrė nuk i kam lejuar ata t’i afroheshin objekteve tona, as tė deklaroj shifra apo tė dhėna tė tjera, qė do ta nxirnin sekretin ushtarak tė njėsive tona. Nga ana tjetėr, takimi ynė me ta ka ndihmuar edhe nė shpėrndarjen e mjegullės dhe akuzave qė bėnte Serbia, se gjoja luftėtarėt shqiptarė janė ekstremistė komunistė, fundamentalistė, anarkistė, forca tė pakontrolluara etj.

Duke parė organizimin tonė, popullata e terrorizuar nga bombardimet e pėrditshme serbe, ka lėvizuar nė mėnyrė tė vazhdueshme duke iu afruar zonės ku kemi qenė tė pėrqendruar ne, pra nė Prapaqan, fshatin Isniq, Strellcin e Ulėt, Dubovikė, Krushevc dhe Broliq. Aty ėshtė bėrė njė pėrqėndrim shumė i rrezikshėm i popullsisė. Kjo ka sjellė shumė probleme. Ata donin tė largoheshin nga Kosova. Jemi pėrpjekur t’i bindim qė tė mos largoheshin. I kemi garantuar se asnjėherė kėmbėsoria serbe nuk do tė mund t’i masakronte. Unė nuk mund t’i mbroja nga sulmet e artilerisė,por kam qenė i bindur se me forcat e mia do t’i mbroja me sukses nga kėmbėsoria dhe policia serbe. Ne kemi komunikuar me kėta pėrfaqėsues tė faktorit ndėrkombėtar me dijeninė dhe miratimin e Shtabit Suprem dhe e kemi informuar atė pėr rezultatet e takimeve

___________________0_________________

17) Pse u sulmua dhe si u mbrojt Lluka


--------------------------------------------------------------------------------


Nė kontaktet me kėta pėrfaqėsues tė faktorit ndėrkombėtar nė Kosovė Kolonel Tahir Zemaj kishte vėnė re se ata kishin informacione, tė cilat vėshtirė besohej se ata mund t’i kishin. Zemaj shprehet se nuk ka qenė e lehtė tė hetohej se nga i merrnin ata informacionet rreth tė gjitha ngjarjeve dhe veprimeve tona, dhe ka vendosur nė atė kohė qė tė ndėrpriten telefonat, radiolidhjet pasi dyshohej se kishte individė qė i kishin transmetuar tė gjitha mosmarrėveshjet dhe fėrkimet mes nesh.

Duket se kėto gjėra ata ua kanė rrėfyer edhe serbėve. “Kam angazhuar njerėz profesionist qė t’i kundėrviheshin kėsaj dukurie, me nė krye zotin Idriz Elezaj e disa inspektorė tė tjerė, tė cilėt kanė vepruar si kundėrzbulim. Ata kanė pasur suksese tė cilat nuk ėshtė e nevojshme tė pėrmenden dhe pėrfundimisht kanė parandaluar rrjedhjen e mėtejshme tė sekreteve.

Tė informuar nga njėsitė e kundėrzbulimit tė cilat drejtoheshin nga Ismet Ibishi, e kemi pasur plotėsisht tė qartė plotėsisht situatėn nė terren, pėrgjatė gjithė vijės sė frontit, nga Peja deri nė Gjakovė, pastaj deri thellė nė Lugun e Baranit dhe tė Dushkajės. Kishim informacion edhe pėr gjendjen nė prapavijat e forcave armike. Kur kemi mbrojtur fshatin Llukė kemi qenė nė dijeni tė pėrgatitjeve tė armikut dhe kemi arritur ta mbrojmė.

Ja sepse ėshtė sulmuar Lluka sipas kolonel tahir Zemajt: “Shkak ėshtė bėrė njė ushtarė nėn komandėn e Shtabit tė Gllogjanit, me pseudonim “Maliqi”, i cili ēdo ditė gjuante nga njė predhė me njė minahedhės 82 mm. Ai ka shkaktuar dėme shumė tė mėdha nė fshatrat Carrabreg, Beleg dhe Llukė. Ai gjuante njė predhė ashtu nė tym, thoshte se “ia kam qėlluar nė objektiv !! “ Nuk merrej vesh se pėr ēfarė objektivi e kishte fjalėn. Pas kėsaj vinte pėrgjigja e ushtrisė serbe e cila niste nė atė drejtim 20-30 predha tė fuqishme artilerie, duke shkaktuar dėme shumė tė mėdha.

Me hyrjen e njėsive tona operativė, fshatrat Carrabreg, Prilep, beleg dhe tė qytetit tė Deēanit, luftėtarėt e tė cilit kanė qenė tė vendosur nė vijėn e frontit Beleg Carrabreg, kanė bėrė njė peticion nė tė cilin kėrkonin urgjentisht largimin e “Maliqit” nga ai pozicion, pasi po u shkaktonte humbje tė mėdha. Ai vendosi tė mos largohet, por pas njė urdhėri “tė pėrforcuar”, ėshtė tėrhequr dhe ka shkuar nė drejtim tė Gllogjanit. Edhe mė vonė ka tentuar disa herė tė na nxjerrė probleme, duke provokuar luftė nė fshatrat Isniq, Strellc etj., se gjoja i kishte mbetur hatri qė e kishin zhvendosur prej “istikamit”!

Pra si rezultat i veprimeve tė tij tė pakontrolluara, forcat serbe kanė vendosur ta sulmojnė Llukėn. Brigada 134 ėshtė vendosur nė pozicione mbrojtėse. Atėherė kam urdhėruar njėsinė artilerike tė brigadės me komandant Farush Thaēin, tė godasė pozicionet e armikut qė ndodheshin vetėm 500 metra larg. Goditja ėshtė bėrė me minahedhės 82 mm dhe 60 mm dhe ka qenė mjaft ekektive. Pas kėsaj goditje armiku ka filluar tė tėrhiqet nė drejtim tė Deēanit pėr tė kėrkuar pėrforcime. Kam pėrgjuar nėpėrmjet radiolidhjes (dy radiot qė janė zėnė nė betejėn e Loxhės). Ata kanė kėrkuar ndihmė nga Peja. Nė atė ēast kam ndėrhyrė nė lidhje dhe “ i kam urdhėruar” trupat serbe tė tėrhiqen. Ata e kanė zbatuar “urdhėrin” dhe janė tėrhequr ! Nga pozicionet tona kemi parė autoambulancat e armikut duke tėrhequr tė vrarėt dhe tė plagosurit nga goditja e artilerisė sonė.

Unė kam qenė i bindur – thotė Zemaj – se po tė sulmoja do t’i kisha pushtuar tė gjitha punktet policore nė seksionin Pejė-Gjakovė, veē nuk kam pasur mjetet dhe fuqitė pėr t’i mbajtur nėn kontroll. Asaj aventure i jam shmangur. Po e pėrmend kėtė fakt, pėr tė kujtuar se vrasja apo plagosja e njė polici apo ushtari serb, ashtu nė tym, sa pėr tė qitur njė trimni, ėshtė shoqėruar me masakra tė pamėshirshme nga ushtria serbe mbi popullsinė civile. Kėsi lloj “trimash”, kur viheshin para njė numri tė caktuar forcash serbe, braktisnin jo veē popullsinė, por edhe armatimin e tyre personal.

Ka pasur raste kur fshatarėt mė kanė sjellė nė kazermė plot njė karroceri traktori me armė tė hedhura ferrash ! Unė nuk i gjykoj pse janė trembur, i gjkoj pse kanė sulmuar pa marrė parasysh pasojat dhe fuqitė e veta. Lufta nuk ėshtė lojė fėmijėsh, as si ajo loja e ligė hidh gurin e fshih dorėn. Ka ndodhur njė paradoks i rrallė: fillimisht kur kam pasur ushtarė tė bollshėm s’kam pasur armatim pėr ta, kur ata janė larguar, natyrisht nuk kishin se pse tė rrinin nė kazermė tė paarmatosur. Kam pasur armė pėr tė armatosur edhe dyfishin e numrit tė tyre.

______________0________________

[color=green:4b55003969]18) Formimi i Komandės sė Drejtorisė Operative tė rrafshit tė Dukagjinit
[b:4b55003969]
--------------------------------------------------------------------------------


Duke parė kėtė gjėndje, me 17 korrik 1998 i kam kėrkuar Sali Ēekut, ndihmėsit tim kryesor, tė shkojė nė Shqipėri nė Shtabin Suprem dhe tė kontaktojė drejtėpėrsėdrejti me Ministrin e Mbrojtjes dhe Kryeministrin e republikės sė Kosovės. Unė doja qė zoti Ēeku t’ua sqaronte direkt situatėn, ndėrsa mua tė mė informonte se si qėndronin punėt lidhur me furnizimet.

Zotni Ēeku, shkoi nė Shqipėri dhe pas bisedave qė ka zhvilluar, mė informoi se ishte tepėr e vėshtirė tė dėrgohej armatim dhe se gjithė ato qė ishin premtuar, kanė mbetur pa realizuar si rezultat i njė bllokimi, “prandaj merr masat me ato qė ke, ruaj sa tė mundėsh efektivin dhe popullsinė, ruaj njė farė ekuilibri deri nė njė njoftim tė ri apo deri sa tė mund tė tė dėrgojmė ndonjė furnizim”. Nė atė kohė ofensiva serbe mori pėrmasa shumė tė egra nė rekėn e keqe. Duket se armikut iu hap drita jeshile pėr tė na sulmuar.

Agim Ramadani dhe rrustem Berisha rezistuan dhe luftuan, duke dhėnė njė kontribut shumė tė vyer. Duke qenė i informuar pėr atė gjendje tė rėndė nė rekėn e Keqe, nė konsultim edhe me ramushin, u kam dėrguar njė batalion nė mbėshtetje nėn komandėn e Shkėlzen Idrizit, por batalioni ka hasur nė njėsi tė blinduara tė ushtrisė serbe, duke mos pasur mundėsi t’u ndihmonte shumė. Pas njėfarė kohe ata janė tėrhequr duke shoqėruar dhe mbrojtur popullsinė civile nė drejtim tė Shqipėrisė. Atje ata kanė filluar tė riorganizohen nė kazermėn qė e kishim lėnė para dy muajve nė Papaj.

Pas bisedės telefonike me Sali Ēekun, kam menduar fillimisht pėr spitalin qė ndodhej nė fshatin Irzniq, S’i t’i tėrhiqja tė plagosurit ? Ofensiva serbe avanconte dita-ditės me tė gjitha forcat. Shtabi i Gllogjanit, ai qė rrihet dhe u kėrkonte lejekalimi ushtarėve shqiptarė, i braktisi me shpejtėsi rrufeje tė gjitha pozicionet qė mbante. U tėrhoqėn pa asnjė rezistencė drejt Prapaqanit. Ka qenė pikėrisht nė atė kohė qė njerėzit u ndjenė krejtėsisht tė braktisur prej tyre, prej “ushtrisė dhe komandantėve tė vetėshpallur”. U kėrkua tė bėhej njė takim i zgjeruar nė Prapaqan pėr tė gjetur njė mundėsi pėr tė rezistuar dhe pėr t’iu shmangur masakrave. Ky takim do tė bėhej mes tė gjitha shtabeve tė fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit, rreth 72 shtabe lokale-fshatrash, Komanda e rrafshit tė Dukagjinit dhe Eprorėt e brigadave.

Takimi ėshtė bėrė me 20 gusht tė vitit 1998. Nė atė takim ėshtė shprehur haptas pakėnaqėsia e popullatės, se deri atėherė ishin bėrė shumė shkelje. Ata me vendosmėri kėrkuan dhe vendosėn qė tė gjithė ata qė kishin luftuar deri atėherė nė atė zonė tė futeshin nėn ombrellėn e shtabit tonė, nėn drejtimin e Brigadave tona. Pjesėmarrėsit kėrkuan qė tė mė “votonin” si komandant, ashtu siē kishin bėrė mė parė me njėri-tjetrin. Unė ua bėra tė qartė se isha ushtarak dhe nuk mund tė zgjidhesha me vota. Ata do tė duhej tė bėnin propozimin e tyre pranė Shtabit Suprem dhe nėse Shtabi mė urdhėronte dhe pranonte kėrkesėn e tyre, atėherė unė do tė isha i gatshėm tė vihesha nė krye tė tyre, mė saktė, nė krye tė pėrpjekjeve tė tyre pėr tė luftuar e mbrojtur me sa mė shumė dinjitet vendin dhe popullsinė tonė. Pjesėmarrėsit kanė formuluar kėrkesat e tyre, mbi bazėn e tė cilave kam bėrė njė informacion dhe e kam nisur pėr nė Shtabin Suprem.


Republika e Kosovės Sekret ushtarak
UĒK Tejet sekret
K.da SH.O.Rr.D
Prapaēan
21.08.1998


Njoftim dhe propozim Ministrisė sė Mbrojtjes


Me 20.08. 1998 nė ora 17.00 nė objektin e kazermės nė Prapaēan, Shtabi Operativ i rrafshit tė Dukagjinit nė njė takim pune me Shtabet lokale tė UCK-sė sė komunės sė Deēanit, Lugut tė Baranit e tė Dushkajės si dhe tė tri K-dave tė brigadave 134, 131 dhe 133 kėrkuan mė kėmbėngulje qė tė formohet K-da e Drejtorisė Operative e Rrafshit tė Dukagjinit dhe tė plotsohet me kuadra profesional nėn udhheqjen e institucioneve tė Republikės sė Kosovės.

I njejti Shtab me takimin e tė nesėrmes, 21.08.1998 nė Ora 08.00 propozoi dhe zgjodhi K-den me kėtė pėrbėrje:


Komandant......................................... .................................................. ..... Tahir Zemaj
Zvendės K-ti................................................ ............................................... Ramush Haradinaj
Kryeshef i Shtabit........................................... ............................................ Nazif Ramabaja
Ndihmės K-ti pėr Zbulim dhe Kundėrzbulim...................................... ............. Ismet Ibishi
Ndihmės K-ti pėr Moral............................................. .................................. Sali Ēeku
Ndihmės K-ti pėr Informim.......................................... ................................. Faton Mehmetaj
Ndihmės K-ti pėr Sigurim........................................... ................................. Idriz Elezaj
Ndihmės K-ti pėr Logjistik......................................... .................................. Rustem Tetaj


Nė kuadėr tė kėsaj Komande u propozue edhe Shemsedin Ēeku si Ndihmės K-ti pėr Mbrojtjen Teritoriale dhe pėr Mbikqyrjen e tė gjitha vijave tė frontit nė Zonat e Mbrojtjes Teritoriale.

Shtypur nė tri kopje
- Arkivit
- Ministrisė sė Mbrojtjes
- Komandės SH.O.Rr.D
Komandant
Tahir Zemaj
(nėnshkrimi)


Informacion-propozimi ėshtė shqyrtuar me urgjencė nga Shtabi Suprem. Nė atė takim merrte pjesė edhe shtabi i Gllogjanit, i kryesuar nga ramush Haradinaj. Kritikat mė tė ashpra i janė drejtuar kryesisht atij. Eshtė fakt qė ai ka reaguar me vetėkritikė dhe ka deklaruar se ka bėrė tė pamundshmen sipas tij pėr t’i rezistuar armikut nė atė rajon dhe se qysh nė atė moment ai do tė “ishte i gatshėm tė vihej nėn komandėn time, apo tė cilitdo oficer profesionist, qoftė edhe si ushtar !”. Me thėnė tė drejten ai sinqeritet ma ka ulur shumė zemėrimin qė kisha ndaj tij pėr incidentet qė kishte sajuar mė parė.

Ndėkohė shumė anėtarė tė “shtabit tė tij” nuk qenė dakort me tė. Megjithatė, tė nesėrmen kemi rėnė dakort tė formohej Shtabi i Zonės sė Tretė Operative pėr rrafshin e Dukagjinit. Shtabi Suprem mė ka emėruar mua komandant tė tij. Zv. Komandant ėshtė emėruar Ramush Haradinaj. Kryeshef i shtabit operativ ėshtė caktuar Nazif ramabaja. Ismet Ibishi ėshtė caktuar ndihmės i parė i imi pėr zbulim dhe kundėrzbulim. Pėr shkak tė mungesės sė Sali Ēekut i cili ndodhej siē thashė nė Shqipėri, kryes i detyrės sė ndihmėsit tim pėr moral dhe marrėdhėnie publike ėshtė caktuar faton Mehmetaj. Ndihmės pėr sigurim u emėrua Idriz Elezaj, ndihmės pėr Logjistike ėshtė emėruar rrustem Tetaj dhe ndihmės i komandantit pėr mbrojtjen territoriale ėshtė emėruar Shemsedin Ēeku.
http://www.trepca.net/2001/zemaj/zemaj-urdher-dokum.jpg



Eshtė vendosur edhe riorganizimi i shtabeve tė mbrojtjes territoriale nė tė gjitha fshatrat e rajonit, nė formė tė shtabeve tė vogla pėr katėr-pesė fshatra sė bashku. I gjithė Dukagjini u vendos nėn drejtimin e institucioneve tė Republikės. Kjo ka pasur njė jehonė shumė pozitive nė moralin e qytetarėve tė kėtij rajoni tė rėndėsishėm tė kosovės. Menjėherė shtabeve rajonale u ka shkuar urdhėri qė tė mobilizonin nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės tė gjithė personat e shėndoshė fizikisht dhe psiqikisht tė moshės 18 deri 55 vjeēare.

REPUBLIKA E KOSOVĖS
USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS
Sh.O.Rr.D
Prapaqan

sekter ushtarak
(e besueshme)


Mė 28.8.1998
SHTABEVE TĖ MBROJTJES TERRITORIALE

Duke u nisur nga situata aktuale luftarake nė Rrafshin e Dukagjinit, nevoja pėr mbrojtjen e kėtij rajoni, duke pasur parasysh gjendjen momentale dhe shkapėrderdhjen e luftėtarėve nė vijat e frontit. Drejtoria Operative e rrafshit tė Dukagjinit nxjerrė kėtė:


URDHĖRESĖ

Tė mobilizohen nė radhėt e UĒK-sė, Mbrojtja territoriale nė rajon, tė gjithė personat e aftė psiqikisht dhe fizikisht prej moshės 18 deri nė moshėn 55 vjeēare.

Mobilizimit duhet t’i pėrgjigjen tė gjithė personat e kėtij rajoni qė janė tė strehuar nė fshatrat pėrrreth, tė cilėt duhet tė lajmėrohen nė shtabet pėrkatėse.

Ndaj tė gjthė personave qė nuk i pėrgjigjen mobilizimit nė rajon do tė merren masat ndėshkuese nė bazė tė kushtetutės dhe ligjeve ushtarake nė fuqi.

Sipas organizimit mė tė ri tė Mbrojtjes Territoriale nė rajon do tė formohen komandat Mbrojtėse territoriale, tė cilat do tė kenė njė seli, ku do tė koncentrohen fshatrat nė vijėn e frontit.

Nė tė gjitha komandat Mbrojtėse territoriale nė vijat e frontit do tė formohen Njėsitė Operative tė Mbrojtjes Territoriale me strukturė dhe formacion qė do t’i merrni nga kordinatori.

Nė bazė tė gjendjes sė krijuar tė mirren masat pėr ngritjen e gatishmėrisė luftarake si dhe moralit luftarak nė shkallėn mė tė lartė, pėr hirė tė tejkalimit tė kėsaj situate.

Pėr zbatimin e kėsaj urdhėrese urdhėrohen tė gjithė komandantėt e Mbrojtjes Territoriale tė rajonit qė deri me 26.08.1998 nė orėn 8 tė mėngjesit, tė njoftohet Komandanti i Drejtorisė Operative, kolonel tahir zemaj.


Kjo urdhėresė hyn nė fuqi menjėherė
Komandanti
TAHIR ZEMAJ
(nėnshkrimi)



Kėtij mobilizimi duhej t’i pėrgjigjeshin tė gjithė. Sipas riorganizimit do tė formoheshin komandat e mbrojtjes territoriale nė fshatrat qė ishin nė vijėn e frontit dhe bashkė me to edhe njėsitė operative tė mbrojtjes territoriale.

Pas krijimit tė Shtabit tė zonės sė tretė Operative dhe lėshimit tė urdhėresės sė mėsipėrme pėr mobilizim , janė ndarė detyrat mes tė gjithė anėtarėve tė shtabit pėr tė vazhduar bisedimet dhe konsultimet me shtabet e rajoneve. Kolonel tahir zemaj, nė cilėsinė e Komandantit tė Zonės sė Tretė Operative, takimin e parė e ka bėrė nė Shtabin e Jabllanicės sė Gjakovės, ku ėshtė pritur nga Dritan Zeneli.

Zemaj pasi ka pranuar informacionin nga komandanti i trupave, ka bėrė revistėn e 600 luftėtarėve dhe ka folur para tyre. Fjala e tij ėshtė pritur shumė mirė nga luftėtarėt. Pastaj, Zemaj ka inspektuar luftėtarėt nė Bardhaniq, ku ėshtė pritur nga vetė zėvėndėsi i tij, ramush Haradinaj. Zemaj kujton se pas atyre aktiviteteve tė tija dhe tė disa anėtarėve tė tjerė tė shtabit, UĒK-ja ėshtė rigjallėruar dhe institucionalizuar. Ai tashmė kishte mundur tė bashkonte dhe bashkėrendonte punėn e shtabeve, tė institucionalizonte dhe profesionalizonte rezistencėn nė Rrafshin e Dukagjinit.

Furnizimi me armė dhe municion po bėhej gjithnjė e mė i vėshtirė. Nė fakt ai kurrė nuk ka qenė sipas parashikimeve dhe nuk arriti as minimumin e nevojave. Njė sasi armatimi dhe municioni, e nisur nga Shtabi Suprem, ra nė pritė nė bjeshkėt e Belegut. Nė atė pėrleshje me forcat serbe, per tė bėrė tė mundur ēarjen e rrethimit, kanė dhėnė jetėn 6 lutėtarė. Naim Bajraktari, Beqir Mehmetaj, Isa Balaj, Ramush Shala, Hilmi Shala, Naim Gjukaj dhe janė plagosur Idriz Ēelaj dhe Ilir Kameraj.

Duhet pėrmendur-thekson Kolonel zemaj – qė personi qė ka qenė pengesė gjatė gjithė kohės, Sali Veseli, ka vazhduar pėrsėri tė jetė pengesė. AI qe larguar duke e gėnjyer edhe Ramushin se “po shkonte tė mblidhte dhe pėrgatiste ushtarė pėr t’u kthyer me njė ushtri tė madhe nė Kosovė !”. Nė fakt ai nuk u kthye mė as vetė. Eshtė interesant se atė njeri nuk e donte askush, as nė fshatin Somolicė, aty ku kishte lindur. Pėrēarjet dhe pengesat qė ka sjellė ai njeri janė tė pallogaritshme. Nė 4astet e fundit tė takimit, me datėn 21 gusht 1998, Ramushi bashkė me Fatonin kanė pyetur tė gjithė eprorėt se “deri kur kishin ndėrmend ta luftonin shkaun?” Kjo pyetje ishte krejtėsisht e panevojshme, por ata kishin qejf tė shisnin mend me atdhedashurinė e tyre !

Pothuajse tė gjithė janė pėrgjigjur pyetjes, qė e kishin bėrė vetė, nė kėtė mėnyrė: “ne do tė mbajmė pushkėn nė dorė deri ditėn qė do t’i shohim tė bashkuara tė gjitha trojet shqiptare !” Ramushi ka shtuar: “Edhe vetėm nė mbetsha, maleve do tė endem deri nė vdekje me pushkė nė dorė pėr ta realizuar atė ėndėrr !”

Atėherė kėto deklarata janė prit

Honesty^uk.
09-11-04, 20:57
19 )Kujtime dhe pjesė nga diskutimi i z. Rrok Berisha, pjesmarrės nė mbledhjen pėr formimin e SH.O.RR.D

--------------------------------------------------------------------------------


Nė jabllanicė tė Dushkajės individ tė caktuar si vėllezėrit Nazmi dhe Lahi Ibrahimaj qė ishin dajė e nip me ramush Haradinajn, pastaj hajdar Dula, tė cilin e kishin caktuar si Komandant tė Lugut tė Baranit pėr tė masovizuar luftėn nė kėtė mjedis, sillen nė mėnyrė tė panjerėzishme dhe kėrcėnojnė njerėzit. Nazmiu, nė Maj tė vitit 1998 erdhi nė Gllogjan me njė vendim tė rrejshėm kinse “jemi marrė vesh me Qeverinė e Bukoshit dhe duhet qė nė fshatrat e Lugut tė Baranit t’i formojmė Shtabet e UĒK-sė”.

Dy persona, prej kėtyre, s’bashku me dy femra ushtare, asgjėsuan shėnimet e dy gazetarėve amerikanė nė fillim tė gushtit, gazetare qė kishin ardhė nė Lug tė Baranit pėr tė shkruar njė reportazh rreth luftės dhe organizimit tonė tė mbrojtjes institucionale. Gazetaret, shoqėroheshin nga njė ushtarė i njėsive operative tė Lugut tė Baranit, tė Brigadės 131. Kishin hy nė kishė tė Gllogjanit dhe me dhunė i kishin nxjerrė jasht oborrit tė kishės; arsyeja pėr nxjerrje ishte se ata, “nuk guxonin tė hynin nė atė zonė pa lejen e faton Mehmetajt, se ai qenkėsh zėdhėnės i SHQRRD”. Natyrisht unė, (Rrok Berisha), u dola nė ndihmė gazetareve dhe kėrkova nga “Maxhupi” qė ky dhe ato dy vajza qė i kishte nė pėrcjellje, tė largohen sa mė parė nga Lugu i Baranit, pasi nė kėtė territor veprojnė njėsitė operative tė Brigadės 131, e cila ėshtė e vendosur nė Baran. Njėra nga gazetaret, e indinjuar nga ajo qė ndodhi tri herė radhazi, shante nė anglisht dhe disa herė solli nė Lahin shqelma dhe shuplakė.

Ata m’u kėrcėnuan se do tė mė vrasin. Ju thashė se ja ku jam. Armėt qė i keni duhet tė pėrdoren kundėr shkijeve dhe jo kundėr shqiptarėve. Gjatė kėtyre dialogjeve, ushtari i njėsisė operative tė Baranit, pėrkatėsisht tė Brigadės 131 u tėrhoq nė qetėsi. Pas kėsaj, sė bashku me gazetaret u kthyem nė kazermėn e Baranit, ku Komandanti i Brigadės 131, zoti Ramabaja, i ka qetėsuar dhe pas njė ore sė bashku me gazetarėt kemi ardhė dhe njė herė nė Gllogjan dhe kemi biseduar pėrzemėrsisht me ato gazetare pėr tė gjitha problemet tona. (Mė vonė ato kanė shkruar reportazhin nė gazetėn “New York Times” dhe shumė drejt e kanė informuar opinionin ndėrkombėtar mbi luftėn nė kėtė anė.

Pas ofensivės sė parė nė Lugun e baranit mė sė tepėrmi e pėsoi fshati Nepolje dhe shtatė shtėpi tė fshatit Gllogjan. Pal Koci ishte major (rezervė) i MT, dhe njėherit Komandant i SHT dhe qe i rreshtuar nė rrugėn institucionale. Pėr kėtė arsye ata tė Jabllanicės nė krye me Dr. Din Krasniqin nga Vranoci, erdhėn dhe deshėn ta likuidojnė Palin nė tradhti, por me ndėrhyrjen e shpejtė tė komandant ramabajės, nė ēastet e fundit, e keqja u eleminua.

Nė gusht tė vitit 1998 organizohet mbledja nė kazermėn e Prapaqanit ku morėn pjesė 72 pėrfaqsues tė fshatrave tė Dukagjinit. Kjo pėr mua dhe pėr tė gjithė banorėt e rrafshit tė Dukagjinit mbetet mbledhje historike, sepse populli tregoi pjekurinė, dėshirėn dhe pėrkrahjen e vet pėr ushtrinė e profesionalizuar dhe nėn komandėn e institucioneve tė Republikės sė Kosovės. Dėshira e tė gjithėve ishte qė tė ēliroheshim nga ēizmja e shkaut me sa mė pak viktima njerėzore e jo pėrmes rebelimit nanoist dhe “revolucionit tė vonuar”. Nė atė takim unė diskutova nė emėr tė 25 fshatrave tė Lugut tė Baranit qė pėrfshihen nga Bjeshkėt e Nemuna e deri nė Dri, territor qė ishte i organizuar dhe i kontrolluar nga Brigada 131, me qendėr nė Baran. Unė e dija mirė disponimin politik tė banorėve tė kėtyre fshatrave, sepse kėtė e kishin shprehur pėrmes tri komunikatave tė cilat i kishin transmetuar edhe nė mjetet e informimit.

Nė atė takim, kėrkova qė UĒK-ja tė jetė e sjellshme dhe e disiplinuar, sepse populli ynė mjaft ka vuajtur nga uniforma e huaj dhe mos t’i sjellim vuajtje dhe ne, sepse disa tė ashtuquajtur ushtarė po ulin moralin e ushtarit. Atij qė ka vendosur me vdek pėr Kosovė, kėto sjellje nuk i takojnė dhe se masa po irritohet nga UĒK-ja, sepse populli nė vend qė ta mbėshtesė ushtrinė, po distancohet prej saj. Ne nuk mund tė lejojmė qė tė kemi ushtri private apo partiake. Ushtria duhet tė vihet nėn mbikėqyrjen e institucioneve dhe shpjegova rastin konkret nė lidhje me vendimet e rrejshme nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės pėr formimin e Shtabeve tė UĒK-sė nė Lugė tė Baranit nga ana Nazmi Ibrahimit. Pyeta se si shpjegohet rasti i “Ujkut” qė deklaron haptas se “unė mė Zanė Qaushin e shokėt jemi ata qė kemi nxjerrė nga burgu Fatos Nanon dhe me ndihmėn tonė ėshtė rrėzuar Qeverija Demokratike nė Shqipėri”.

Kjo sipas tij ka bėrė, me demek, qė ne tė vijmė deri te armėt ! Po ashtu ėshtė thėnė se do t’i vrasim qė nga Presidenti, ministrat, gazetarėt. Kryetarė partish dhe deputetėt sepse tė gjithė qenkėshin nė shėrbim tė Serbisė. Pastaj theksova se, nė emėr tė kujt po plaqkitet populli, kush ėshtė urdhėrdhanės, sepse kemi njė numėr tė madh tė vjedhjeve si vetura, bagėti, tė holla, marrjen e armėve qė vijnė nga Shqipėria dhe stėrshitjen e tyre ? Duhet ndalur krimi nga ana e disa pjesėtarėve tė UĒK-sė, sepse peshqit po majen nė basenin e Radoniqit nga mishi i njerėzve tė pafajshėm.

Eshtė e vėrtetė e hidhur dhe panjerėzi ajo qė ėshtė ba nė basenin e Radoniqit, mjerisht aty mė sė paku ka shkije. Nė basen ka tė vrarė, tė dhunuara shqiptare. Aktet barbare janė tė kryera nga vetė shqiptarėt pa gjygj dhe pa e zbuluar tė vėrtetėn. Prandaj askush nuk ka tė drejtė, me asnjė ligj tė botės tė vras dikėnd pa gjyq e lėre mė civilėt pa marrė parasysh pėrkatėsinė e tyre. Herėt a vonė dikush pėr kėtė do tė japė llogari. Nė luftė vriten ushtarėt e armikut e jo civilėt e pafajshėm, prandaj nėse duam tė fitojmė duhet tė zhvillojmė luftė tė pastėr, sepse ėshtė e drejta jonė pėr t’u mbrojtur. Baseni i radoniqit kurrė nuk do tė jetė mburrja, por turpi ynė.

Nė dikutimin tim jam munduar qė ushtria e shtetit tė Kosovės tė jetė e pandarė dhe e bashkuar. Ne nuk duhet tė ngrejmė. Armėt kundėr njėri-tketrit, por t’i bashkojmė ato kundėr okupatorit. Banorėt e Lugut tė baranit janė tė interesuar qė ushtria e shtetit tė udhėhiqet nga njerėz me pėrvojė dhe tė autoritetshėm sepse dhe besimi i popullit do tė forcohet te Ushtria dhe se ēdo veprim i pakujdesshėm po shkakton dėme tė pa llogaritshme te populli dhe pastaj edhe besimi po zvogėlohet. Kam kėrkuar nga tė pranishmit qė tė zhbllokohen mjetet e informimit dhe tė hiqet mjegulla e krijuar informative. Nė kėtė takim kam kėrkuar tė dihen rezervat e popullit dhe ato tė kalojnė nė rezerva pėr njesitė operative ushtarake. Gjithashtu kam kėrkuar nga tė pranishmit qė tė hiqet dorė nga aksionet e pa planifikuara.

Rrok Berisha

__________0_______________

20 ) Ke dy minuta kohė pėr tė hequr portretin e Rugovės !!


--------------------------------------------------------------------------------


Nga fundi i gushtit, jam informuar nga vendroja, se po afroheshin disa personaqė kishin shfaqur dėshirė tė mė takonin. I pranova dhe m'u prezentuan si "Shtab i pėrgjithshėm" i Ushtrisė Ēlirimtare. Kisha dėgjuar pak pėr ta por nuk dija se kush ishin tė organizuar etj. Nė pėrbėrje tė tij ka qenė Hashim thaēi, Rexhep Selimi, Bislim Zyrapi etj.

Nė zyrėn time, ish zyra e drejtorit tė shkollės sė Prapaqanit, nė mur kanė qenė tė varura fotografitė e Skenderbeut, Presidentit Rugova dhe fotografia e Jusuf Gėrvallės. Sapo kanė hyrė mė kanė kėrkuar qė tė hiqja fotografinė e Rugovės. "Ke dy minuta kohė pėr tė hequr portretin e Rugovės ! " mė thanė, "Jo u thash, ai ka qenė dhe mbetet pėr mua Komandant Suprem i Forcave tė Armatosura tė Kosovės dhe President i saj !". Nejse ata u tėrhoqėn nga ai qėndrim dhe ne i vazhduam bisedimet diku tjetėr, nė sallėn operative tė shtabit. Fillimisht kanė kėrkuar se pėrse nė tė gjithė dokumentacionin tonė figuronte Republika e Kosovės ?

Ata argumentonin se ne nuk paskeshim republikė ! U deklaruam hapur se ishin kundėr, nuk e njihnin dhe se ishin pėr rrėzimin e qeverisė. Mė kanė pyetur nė se isha edhe unė apo jo pėr rrėzimin e saj. U kam thėnė : "Po, madje jam pėr kapjen dhe dėnimin edhe tė Millosheviēit !" "Jo, nuk po flasim pėr atė mė thanė, a je ti pėr rrėzimin e Bujar Bukoshit ?" I kam thėnė Thaēit se do tė ishte mirė tė flisnim rreth unitetit dhe bashkimit, se sa pėr gjėra tė tilla. I kam deklaruar se, nėse ai angazhohej seriozisht nė atė drejtim, unė do tė ndėrhyja pranė kolonel Ahmet Krasniqit qė ai ta tregonte nė Kosovė, kryeshefin e Shtabit, Halil Bicajn bashkė me disa eprorė tė tjerė, tė bėhej njėherė e mirė unifikimi i shtabeve dhe ne si luftarė tė mos kishim mė kėso problemesh.

Mė kanė pyetur se kush i ka pėrpiuluar disa komunikata tė cilat kishin dalė pa dijenin e tyre. U thashė se ato ishin hartuar nga Faton Mehmetaj, i emruar para disa ditėve si shef i informimit tė Sh.O.Rr.D. Dhe kjo ka qenė e vėrtetė. Fatoni i kishte dėrguar ato komunikata nė Gjenevė tek Xhafer Shatri, ish ministėr i informimit tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Fatoni mbante lidhje tė ngushta dhe tė vazhdueshme me tė.

(Bėhet fjalė pėr disa komunikata rreth tė cilave nė atė kohė ėshtė zhvilluar njė polemikė e hapur nė shtyp mes Jakup Krasniqit dhe Xhafer Shatrit). Pastaj bisedimet janė zhvilluar rreth strukturave, rreth profesionalizimit, por ata nuk e kishin hallin atje. Kuptohet qė qysh nė fillim tė atij takimi, ne jemi prezentuar , bashkė me tė gjithė kolegėt e mi ushtarakė.

Ata u prezentuan po ashtu, i vetmi ushtarak mes tyre qe rreshter Bislim Zyrapi, tė tjerėt nuk kishin formim ushtarak. Pėr komandantin e tyre thanė se "ishte sekret" dhe nuk e pėrmendėn. Edhe pėr marrėveshjen tonė tė 20-21 gushtit pėr formimin e Drejtorisė sė Tretė Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit deklaruan se do ta shqyrtonin me organet e tyre dhe se nė fakt nuk ishin dakord !

__________0________________

21) H. Thaēi . Do tė luftoj me ty Tahir Zemaj si me shka, me ty dhe njėsitė tua !


--------------------------------------------------------------------------------


Jam larguar dhe pas tre ditėsh mė kanė ftuar nė fshatin Bardhaniq pėr t'I vazhduar bisedimet nė lidhje me kėtė komandė. Unė kam shkuar me tė gjithė kolegėt e mi. Detyrėn e komandantit tė Brigadės sė tretė, pas emėrimit tė Shemsedin Ēekut nė detyrėn e Ndihmės Komandantit pėr Mbrojtjen territoriale, e kryente Musa Gjakova. Pas revistės me brigadėn dhe raportimit tė komandantit tė saj Gjakova, kemi filluar bisedimet. Rexhep selimi qė ishte prezentuar si Inspektor Gjeneral i Ushtrisė sė kosovės, kishte nėnshkruar njė dekret, ku vendi im me atė tė ramush haredinajt ishin ndryshuar. Pra Ramushi komandant ndėrsa unė zėvėndėsi i tij.

Tė gjithė njerėzit e tyre ishin ngritur nė pėrgjegjėsira ndėrsa tanėt ishin ulur ose hequr fare. Pėrderisa bėhej fjalė drejtėpėrdrejtė pėr mua, kam thėnė se nuik kisha kurrfarė kundėrshtimi nėse Komandanti i Shtabit Suprem, apo Kryeministri i Kosovės e urdhėrojnė njė gjė tė tillė, unė si ushtarak zbatoja vetėm urdhėrat. Kanė ndėrprerė takimin dhe me telefon kanė thirruar Zotni Ahmet Krasniqin dhe pėr rreth njė orė nė prezencėn time tė Thaēit dhe Rexhep selimit, kolonel Krasniqi nuk ka pranuar. Ai u ka thėnė atyre se ata po shkelin njė marrėveshje dhe se nuk mund tė zėvėndsonin Tahir Zemėn.

Pėrpara se ta mbaronte bisedėn me Kolonel Krasniqin, Thaqi i ka thėnė telefon : "Me ty shumė shpejt do ta kryej misionin " dhe ka filluar tė shajė. (Nė kėtė moment Tahir Zemaj hap njė parantezė dhe shton : Ėshtė fakt se Hashim Thaēi, njė natė para se tė vritej Kolonel Krasniqi, takohet dhe flen nė Tiranė nė banesėn e Ibrahim Kelmendit, ky person ėshtė i pėrmendur jo rrallė nė histori tė ndyra atentatesha kundėr figurave nacionaliste shqiptare. Zemaj pyet : Ēfarė misioni do ta kryente Thaēi kundėr Kolonel Krasniqit ?! A thua ėshtė thjeshtė rastėsi prezenca e tij nė Tiranė njė ditė para vrasjes sė Krasniqit dhe takimi i Thaēit me Kelmendin ?!

Sigurisht qė pėrgjigjen e pyetjeve tė tilla mund ta japė deri nė fund vetėm drejtėsia, e cila vonon por nuk harron !) Ata e kanė mbyllur dikur telefonin dhe mė janė drejtuar mua, tekstualisht dhe personalisht Hashim Thaēi : " Do tė luftoj me ty Tahir Zemaj si me shka, me ty dhe me njėsitė tua !". Pushka top t'u bėftė i thashė veē po tė them qė ėshtė mirė tė merremi vesh, se unė jam i gatshėm tė luftoj veē kundėr shkieve, qoftė edhe nėn komandėn tėnde. Unė nuk mund t'i tradhtoj eprorėt e mi sa herė mė del rasti, se kėshtu do tė tradhtoja edhe ty nesėr. Prandaj, merruni vesh dhe ejani ta luftojmė shkaun njėherė. Atė "dekretin e tyre" nuk e mora.

I kam thėnė Ramushit tė ngrihej e tė fliste, "ti e di shumė mirė si mendon rrafshi i Dukagjinit, ti e di se sa probleme do tė kemi me komandimin e forcave nė kėtė rajon. Pasi njerėzit do tė respektojnė vetėm marrėveshjen e 20 gushtit. Ramushi u ngrit dhe tha se ai "nuk dinte asgjė, se tė tjerėt e kishin vendosur", e kishte fjalėn pėr Shtabin e Pėrgjithshėm. Atij nė fakt po i pėlqente vendimi i tyre.

Deri nė ato momente ai i zbatonte urdhėrat luftarake qė i kishte marrė nga komanda e pėrbashkėt. U larguam. Ata mbetėn nė Jabllanicė, pa mundur tė qajnė nė drejtim tė Drenicės. Pas dy ditėsh kanė kėrkuar ndihmė prej meje. Ramushi nėpėrmjet njė korrieri mė ka kėrkuar qė t'i dėrgoja njė njėsi nė ndihmė pėr tė pėrballuar ofensivėn qė i qe vėrsulur asaj zone.

Kam dėrguar njė njėsi nėn komandėn e Haxhi Imerajt, i cili ka luftuar dhe kontribuar me sa ka mundur pėr t'i mbrojtur ato fshatra. Ai ka mbetur i bllokuar nė luftime tri ditė dhe veē mė vonė ka mundur tė tėrhiqet, bashkė me njė pjesė tė brigadės sė Musa Gjakovės, matėherė kur ėshtė tėrhequr edhe Ramushi nė Bjeshkėt e Nemuna dhe ka kaluar kufirin pėr nė Shqipėri. Sigurisht kjo situatė pasigurie ka pasur pasoja, por ne jemi mobilizuar qė me luftė dhe rezistencė ta dėshmonim pėrkushtimin tonė ndajqytetarėve tė Kosovės. Pas rėnies sė rekės sė Keqe dhe fshatrave pėrreth ofensiva u shtri nė drejtim tė fshatrave tė Gjakovės dhe Lugut tė Baranit.

Situata u ashpėrsua shumė. Armiku sulmonte nga Loxha. Lugun e Baranit deri nė Dri tė bardhė. Nga ana tjetėr Lugun e dushkajės deri nė Bistricėn e Deēanit. Gjatė kėsaj kohe forcat e Zonės sė Tretė Operative kanė qenė nė kėto pozicione, brigada 131 nė mbrojtje tė Lugut tė Baranit, 133 nė Lugun e Dushkajės, brigada 134 ka qenė e vendosur nė ndihmė tė Lugut tė Dushkajės, njė batalion nė Lumbardhin (Bistricėn) e Pejės, njė tjetėr nė ndihmė tė Lugut tė Baranit. Me datė 8 shtator jemi sulmuar me aviacion. Njėsitė tona gjatė kėsaj kohe kanė qenė gjithė kohėn nė pozicione.

Loxha u sulmua pėr sė dyti. Pėr herė tė parė, siē thashė, ushtria Jugosllave pėrdori edhe aviacionin. Gjatė kėsaj kohe e kemi ndjerė shumė mungesėn e municionit. Kishim armatim tė mjaftueshėm kėmbėsorie por municioni na ishte harxhuar. Kam apeluar pėr municion dhe kam shpjeguar situatėn nė terren. Rreth 50-60 mijė njerėz, (dendėsia e popullsisė nė kėtė rajon ka qenė e tillė, sa qė njė predhė artlerike qė ka rėnė nė oborrin e njė shtėpie nė Prapaqan, ka vrarė 4 persona dhe ka plagosur 3 tė tjerė). Pėr situatėn e rėndė qė zotėronte nė ato rajone tė Kosovės bėn fjalė edhe dokumenti i mėposhtėm, nė anglisht, nga i cili janė pėrkthyer vetėm frazat e nėnvizuara.


Shoqata Pėr Popujt e Rrezikuar

"Ka dhjetėra mijėra refugjatė, pothuajse tØwerėsisht gra, fėmijė, tė moshuar dhe njerėz tė sėmurė nė Lugun e Baranit. Ata kanė ngritur kampe nė qiell tė hapur; nė mes tė vapės, afėr fshatrave Strellc, Isniq, Broliq, Prapaēan, Dubovik dhe Vranoc. Bėhet fjalė pėr tė paktėn 50.000 vetė, por megjithatė mund tė jenė edhe 80.000, i ka thėnė burimi, Shoqatės pėr Popujt e Rrezikuar (GfbV). Gjendja e tyre humanitare ėshtė e tmerrshme."

"Pėrveē kėsaj, artileria serbe ėshtė duke goditur zonat pėrreth. Refugjatėt janė nėn kėrcėnimin e rrezikut tė vazhdueshėm se mos gjinden dhe vriten nga trupat serbe, ndaj njerėzit nuk guxojnė as tė ndezin zjarre tė gatuar."

Society for Threatened Peoples
Human Rights Organisation For Ethnic Minorities
Press Release
Desperate calls fpr help from Kosovo
5,000 refugees unprovided for in the open air in the Barani valley





Göttingen, 17 August 1998

An Albanian journalist in Kosovo turned to the Society for Threatened Peoples ( Gesellschaft für bedrohte Volker; GfbV) by telephone on Monday morning, with a desperate plea for help. He is in the emergency area, Lugu i Baranit (Barani valley) between Decani and Klina in western Kosovo.

According to statements made by the informant, a humanitarian catastrophe is threatening in the coming days. “The International red Cross and the UNHCR must act immediately”, said the President of the GfbV, Tilman Zülch.

There are tens of thausands of refugees, almost exclusively women, children, old people and needy in the Barani valley.

They are camping in the open air, in the heat, near the villages of strellc, Isniq, Broliq, Prapacan, Dubovik and Vranoc. It is a question of at least 50,000 people. It could however be 80,000, the informant told the BfbV. Their humanitarian situation is drastic. They only have the food they were able to bring with them during their flight. The locals tried to share their bread with them, but because of the large number of refugees are in continual danger: Serbian artillery fire is hitting the nearby area. Out of fear of being found and killed by Serbian troops, the people do not dare to light fires for cooking. The GfbV informant described the situation in the Barani valley as extremely tense. From tomorrow it is to be reckoned with that the food will come to an end. There is no medicine, not to mention medical care. Because there are no sanitary facilities, the danger of infectious illnesses is increasing. Amongst the refugees, there are heavily pregnant women: they must give birth in the open air. The area is sealed off by Serbian troops. A group of 6,000 refugees, who were on the way to Montenegro, had already been intercepted by the police in Strellc, shortly before Peja. (Fq.99)




Luftėtarėt e njėsive tė fshatrave duke parė pqfuqinė pėr t’u mbrojtur pėballė sulmeve tė fuqishme artilerike dhe me mjete tė blinduara tė armikut, kanė filluar t’i lėshojnė armėt dhe tė largohen. Me disa qė kam pasur rast tė komunikoj – thotė kolonel Zemaj – u kam thėnė se ata nuk duhej t’i linin armėt ashtu, duhej t’u gjenin njė vend, pasi ato ishin pasuria e tyre, ata duhej tė konsultoheshin me shtabet lokale se si do t’ia bėnin, dhe nuk kishin pse t’i sillnin armėt tek ne. Ne nuk mund tė merrnim kurrfarė pėrgjegjėsie pėr ato armė. Ata qė i kanė hedhur armėt e kanė bėrė kėtė gjė me kokėn e vet, tė friksuar dhe nga nxitimi pėr t’i ndihmuar tė largoheshin pjesėtarėt e tjerė tė familjeve tė tyre. Ka pasur manipulime se gjoja unė paskam urdhėruar njerėzit qė t’i dorėzonin armėt. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė.

Thjeshtė, nuk kanė lėnė mjet as moment pa gjetur njė akuzė, si e si tė mė njėllosin. Nė kėto kushte, kur rrezikohej qė populli tė masakrohej dhe njėsitet e UĒK-sė tė ziheshin rob, ose tė vriteshin, ėshtė parė e arsyeshme qė forcat tona tė tėrhiqen pėr nė Bjeshkėt e Nemuna. Prandaj me 8 shtator 1998, nė mes tė natės kam mbledhur shtabin, kemi bėrė analizėn e situatės nė tė gjithė Rrafshin e Dukagjinit dhe kemi informuar Shtabin Suprem pėr kėtė gjendje. E vetmja rrugėdalje ka qenė tėrheqja e njėsive operative drejt Bjeshkėve tė Nemuna pėr t’i shpėtuar ato nga shkatėrrimi i tyre i plotė apo zėnja rob.

Tė nesėrmen e asaj dite, forcat serbe synonin tė merrnin bazėn tonė nė Praraqan. Pas konsultimit me Shtabin Suprem kam sjellė vendimin pėr lėvizjen e trupave pas mesnatės sė datės 8-9, tė kaloj magjistralen Pejė-De4an. Kam bėrė kalim deri nė orėn 4 tė mėngjesit me 6-7 mijė vetė dhe jam vendosur nė bjeshkėt e fshatit Strellc i Epėrm. Rreth mėngjesit forcat serbe e kanė bllokuar kalimin. Kam bėrė revistėn e trupave, kam verifikuar gjendjen e armatimit dhe municionit. Dua tė jap tani njė shifėr tė trupave: Pas formimit tė Zonės sė Tretė Operative, Brigada 134 ka qenė e plotėsuar mė sė miri, ka pasur rreth 600 ushtarė, brigada 131 ka pasur 400 ushtarė, brigada 133 ka pasur 150 ushtarė, por kur kam bėrė atė revistė tė trupave kam parė se numri ishte shumė mė i madh, rreth 1800 ushtarė. I kam pyetur se, cilės njėsi i pėrkisnin? Dhe mė janė pėrgjigjur se “tė gjithė ishin tė njėsive tona!”

Sasia e municionitqė posedonim nuk mjaftonte as pėr tė zhvilluar njė betejė njė orėshe. Kamriinformuar Shtabin Suprem pėr kėtė gjendje. Ata mė kanė urdhėruar edhe njėherė qė bashkė me trupat tė nisesha nė drejtim tė Bjeshkėve tė Nemuna, tė rikthehesha nė Shqipėri, tė bėja rikonsolidimin e efektivit, furnizimin etj. Kam pritur me ankth pėr 24 orė se mos gjendej ndonjė mundėsi pėr tė mė furnizuar me municion. Kur shpresat u shuan vazhdova marshimin drejt Shqipėrisė.

Pėrpara se tė nisesha edhe njėherė jam informuar nga drejtoresha e spitalit ushtarak nė Krushevc, Ryvė Loshaj se spitali ishte evakuar, me tė gjitha mjetet dhe tė plagosurit. Mė ka informuar se vetėn disa, tė plagosurit shumė rėndė kishin vendosur tė rrijnė vetė, me ēdo ēmim, pasi donin tė vdisnin nė Kosovė dhe nuk dėshironin tė pengonin lėvizjen e trupave dhe tė civilėve tė deportuar. I kam thėnė se ne mund t’i merrnim edhe ata por pėrgjigja ka qenė se ata pėrfundimisht e kishin vendosur tė mbeteshin nė Kosovė. Pėr 12 tė plagosurit qė kam pasur me vete mė ėshtė dashur tė angazhoj njė grup shumė tė madh njerėzish pėr mbrojtjen dhe transportimin e tyre. Terreni ka qenė shumė i vėshtirė dhe mjetet me tė cilat i mbartnim shumė primitive. Masat e mėdha tė qytetarėve qė kishin mbetur prapa tė bllokuara nga forcat serbe pėrbėnin shqetėsimin tim kryesorė. Sipas bisedimeve me tre atashe ushtarak tė OSBE-sė, ditė mė parė, ata mė kishin premtuar se, “nėse bashkė me popullsinė civile nuk gjendeshin trupa ushtarake tė UĒK-sė, ata do tė mund tė ndėrhynin pėr tė shmangur masakrimin e popullsisė civile”. Nė fakt, ata kanė ndikuar dhe nuk ka ndodhur ndonjė masakrim masiv siē isha trembur.


____________0_____________

22) Tėrheqja e detyruar dhe shmangia e masakrės mbi civilėt


--------------------------------------------------------------------------------


Nė tėrheqje e sipėr, nė Qafė tė Milishevcit, nė Bjeshkėt e Isniqit, nė atė vend ku kishin rėnė nė pritė dhjetėra djem e vajza tė Kosovės qė kalonin pėr t’iu bashkangjitur njėsive tė UĒK-sė apo duke transportuar armė dhe furnizime tė tjera, kemi kaluar pa probleme, pavarsisht se terreni ka qenė shumė i vėshtirė. Qenė marrė tė gjitha masat e sigurimit tė kolonės, e cila pėrpos ushtarėve dhe tė plagosurve (mes tyre ka qenė edhe vėllai i Ramush Haradinajt) kishte edhe 4-5 mijė civlė qė s’mund t’i braktisja maleve. Pararoja ka qenė e pėrbėrė nga njėsia speciale e Brigadės 131. Kemi mbėrritur deri tek vendi i quajtur Huni i Magjupit. Aty na ka zėnė nata. Konfiguracioni i tokės ka qenė tepėr i thyer. Kam dhėnė urdhėr pėr njė pushim deri nė orėt e para tė mėngjesit.

Pararoja jonė tė nesėrmen nė mėngjes ka rėnė nė pritė nė vendin ku takohen kufinjtė e Kosovės, Shqipėrisė dhe Malit tė Zi dhe pas njė shkėmbimi tė fuqishėm zjarri kanė humbur jetėn dy ushtarė, njėri nga Lubeniqi Shpetim Bobaj, tjetri nga Belegu Sadri Mehmet Vishaj. Pas kėsaj prite kam komunikuar me Sali Ēekun, Agim Ramadanin dhe Rrustem Berishėn, tė cilėt ishin ngarkuar nga Shtabi Suprem tė bėnin pritjen e kolonės sė luftėtarėve, civilėve dhe tė plagosurve. Ata ndodheshin rreth 3-4 kilometra larg vendit, ku pararoja jonė kishte rėnė nė pritė. Praktikisht ata kanė qenė tė vendosur pėrmbi Stanet e Stublės. Aty, ata kanė pritur disa ditė kolonėn tonė. Kam urdhėruar njė njėsi tjetėr t’i afrohej tė ngjarjes, tė bėnte tėrheqjen e tė vrarėve dhe tė bėnte tė mundur vėzhgimin e vendit dhe mundėsisht ēlirimin e rrugės. Njėsia e dytė ėshtė komanduar nga eprori Skender Rexhahmetaj. Nga kjo njėsi nė luftime me shkiet, ka rėnė luftėtari Xhevat Musliaj, nga Gllogjani.

Pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, armiku ka ndėrhyrė nga ana e Malit tė Zi, nga karaulli i Gjerovicės, me forca tė reja, 12 kamionė me ushtarė qė erdhėn nė pėrforcim tė pritės dhe ėshtė vendosur nė pozicione tė fortifikuara dhe dominuese. Ka qenė shumė e vėshtirė tė merrej aj kalim nėn kontrolll, edhe pse armiku humbi dy ushtarė. Kuptova se ata ishin nė pozitė mė tė favorizuar dhe do tė mund tė na shkaktonin humbje tė mėdha. Kam mbledhur eprorėt dhe kemi ardhur nė pėrfundim se kalimi i asaj prite, pėr shkak tė konfiguracionit tė tokės, dominimit tė pozicioneve tė armikut do tė ishte shumė i vėshtirė dhe me humbje. Menjėherė kam urdhėruar ndarjen e civilėve nga trupat ushtarake, duke i nisur bjeshkėve poshtė nė drejtim tė Malit tė Zi. Bashkė me takam liruar edhe njė pjesė tė ushtarėve qė i kishin tė afėrmit me vete. Kam komunikuar rishtas me Shtabin Suprem, Bujar Bukoshin dhe Xhafer Shatrin, duke i informuar pėr tė gjithaveprimet e mia. Me trupat tjera kam vendosur tė kthehem nė drejtim tė Rugovės.

Gjatė tėrė natės kemi marshuar drejtė Rugovės. Rreth mėngjesit jemi takuar me komandantin e Shtabit tė Rugovės dhe njė pjesė tė anėtarėve tė kėtij shtabi. Kemi vendosur qė ushtarėt tė heqin uniformat dhe tė dorzojnė armatimin. Armatimi i ėshtė dorėzuar kryetarit tė LDK-sė sė Rugovės, Smajl Hajdari, qė ishte edhe komandant i shtabit lokal bashkė me Sulejman Lajqin dhe ramiz Muriqin. Komandantit tė Shtabit i ėshtė dorėzuar i gjithė armatimi i ushtarėve, ai as nuk ėshtė hedhur, as braktisur, por ėshtė depozituar nė depot e shtabit tė Rugovės. Kėta njerėz kanė bėrė mrekullira, pasi kanė shpėtuar jetėn e shumė tė plagosurve, tė cilėt i kanė transportuar pėr nė Shqipėri dhe vende tė tjera tė sigurta.

Ushtarėt kishin mbi 24 orė tė paushqyer, pasi gjatė marshimit, jemi ushqyer veē me boronica bjeshkėve. Fshatarėt e Rugovės kanė pėrgatitur ushqim dhe ka filluar organizimi i grupeve tė vogla tė ushtarėve tė cilėt do tė pėrziheshin me civilėt dhe do tė largoheshin pėr nė Shqipėri, ku do tė rivendosnim kontaktet dhe do tė fillonim riorganizimin e njėsive tona. Kolegėt e mikanė kėrkuar qė tė largohesha i pari nga Rugova, por me thnė tė drejtėn mė ėshtė dashur tė kėmbėngul jashtė mase deri sa i kam bindur se unė do tė isha i fundit qė do tė largohesha, pasi tė kisha marrė vesh se edhe ushtari i fundit gjendej i sigurtė. Lidhur me dorėzimin e armėve ka pasur spekullime. Unė u kam deklaruar tė gjitha shtabeve tė mbrojtjes territoriale tė fshatrave se “ai ėshtė armatimi juaj, se, nėse ju tėrhiqeni, ai armatim duhet tė ruhet, tė depozitohet nė ndonjė vend tė sigurt, pasi ėshtė pasuria e jauaja”. Unė e kam gjetur atė armatim nė duart e tyre dhe pas tėrheqjes e kam lėnė pėrsėri nė duart e tyre. Mėnyra se si ėshtė vepruar me tė ėshtė pėrgjegjėsi personale e atyre qė e kanė poseduar.
Pas tėrheqjes time, duke parė sulmet qė po mė bėheshin, pėr ta informuar opinionin ėshtė lėshuar njė kumtesė e Shtabit Suprem. Nė kumtesė thuhet tekstualisht: “Tahir Zemaj nuk ka ikur, por ėshtė tėrhequr me urdhėr tė Shtabit Suprem dhe tė Qeverisė sė republikės sė Ksoovės, pas situatės sė krijuar. Kushdo qė thotė tė kundėrt e kėsaj tė vėrtete, ka si qėllim thjesht njėllosjen e autoritetit dhe profesionalizimit tė tij.”


______________0______________

23) Takimi i fundit me Ahmet Krasniqin

--------------------------------------------------------------------------------


Rrjedhimisht, kam pritur aty me truprojet e mia, me mjeken e spitalit ushtarak Shehrije Sadriaj dhe zėvendėsin tim Nazif Ramabaja. Kur jam informuar nga Shtabi Suprem se tė gjithė eprorėt dhe shumica dėrmuese e ushtarėve kanė kaluar nė Shqipėri kam vendosur tė largohem edhe vetė bashkė me ata njerėz qė pėrmenda.

Me ndihmėn e Ramiz Muriēit dhe disa tė tjerėve, kemi arritur tė kalojmė kufirin dhe tė hyjmė nė Shqipėri ku jemi pritur nga Agim Mehmeti dhe Hilmi Nebihu. Ka pasur njė ēast vėrtet shumė emocional nga takimi im me zotni Ahmet Krasniqin. Fillimisht u shpreh se ndjehej tepėr i lumtur qė po mė shihte edhe njė herė: “Tė kam urdhėruar tė futeshe nė mes tė zjarrit pa pasur mundėsi tė tė ndihmoj !”, mė tha. Kėto fjalė ma kanė zbutur zemėrimin. Nė fakt isha pėrgatitur t’i “vėrsulesha”, t’i thosha “po si komandant... e kėshtu e ashtu”. Premtimet nuk qenė realizuar, unė u kisha thėnė qytetarėve tė Kosovės se shumė shpejtė “ne do t’i shndėrronim kuajt nė kamiona dhe se ndihmat nuk do tė ndaleshin”.

Menjėherė kemi filluar analizėn e tėrė veprimtarisė qė kishim bėrė deri nė ato ēaste. U informova pėr tė gjitha problemet qė kishin ndodhur qė nga ngjarja e Komanit, ku Ahmet Krasniqi bashkė me njė pjesė tė Shtabit Suprem ndeshėn nė njė grup banditėsh qė i kishin plaēkitur, mė informuan pėr grabitjen qė i ishte bėrė zyrave tė Ministrisė sė Mbrojtjes, pėr presionet dhe ēarmatimin e tij, bastisjet, tentimet pėr t’i arrestuar, bllokimin e furnizimeve me armatim etj. Aty ai ka thirrur Shefin e Sigurimit tė Shtabit Suprem dhe i ka thėnė: “Shikoni, mua mund tė mė ndodhė gjithēka, veē kini kujdes qė Komandant Tahir Zemės tė mos i ndodhė asgjė. “Kundėr nesh kishte filluar njė histeri shpifjesh nga mė tė egrat, nga mė tė paparashikueshmet. Veēanėrisht propaganda negative ndaj meje kishte marrė pėrpjestime tė ēuditshme.

Ēdo gabim i joni, sado i vogėl dhe periferik, paraqitej si krim dhe tradhėti e madhe kombėtare. Momentalisht ato sulme qenė tė drejtuara ndaj meje. Pėrpara se tė tėrhiqesha kam pasė lėshuar njė komunikatė nga terreni ku kam shpejeguar arsyet e largimit tonė pėr t’i shpėtuar nga masakrimi 50-60 mijė njerėz. Nė atė analizė kam kuptuar se pse nuk kishte ardhur armatimi, se ku e kishin bazėn ngatėrresat, incidentet dhe kurthet e ndyra qė na kurdiseshin. Ishin po ai grup njerėzish qė kishim takuar nė Kosovė, qė bashkė me Qeverinė Shqiptare kishin bllokuar, minuar gjithė pėrpjekjet tona pėr tė formuar njė ushtri profesioniste dhe tė suksesshme nė luftėn kundėr serbėve. Si ushtarak e kam pasur tė vėshtirė t’i kuptoj kėto gjėra, por po vėreja se nė palėn qė na bėnte karshillėk dominonte aspirata politike pėr eliminimin e institucioneve tė Kosovės, nė vend se tė dominonte aspirata kombėtare pėr ta parė Kosovėn tė lir”nga thundrat serbe.

Shtabi Suprem dhe ministria e mbrojtjes kanė lexuar dekretin e dekorimit dhe tė gradimit pėr mua dhe shumė eprorė dhe luftėtare tė njėsive tona, pėr kontributin qė kishim dhėnė gjatė asaj periudhe qė kemi vepruar nė Kosovė. Kam shprehur dėshirėn qė tė hanim njė darkė sė bashku me tė gjithė oficerėt e Stabit Suprem dhe me zotni Krasniqin po ashtu edhe me oficerėt qė kishin qenė nė luftė. Mbrėmjen qė ishte caktuar kjo darkė, nė orėn tetė tė mbrėmjes, shėrbimi i sigurimit tė Ministrisė sė Mbrojtjes ka ndėrhyrė dhe ka kėrkuar qė unė tė mos merrja pjesė nė atė darkė, dhe mė ėshtė thėnė se do tė ishte mė mirė tė shkoja pranė Pėrfaqėsisė sė Republikės sė Kosovės pėr tė pushuar. Kemi rėnė dakord dhe i kam thėnė zotni Krasniqit se do tė mund tė shiheshim tė nesėrmen pėr tė biseduar mė gjatė. Kam shkuar nė Pėrfaqėsi, aty kam gjetur Iliaz Ramajlin, Muhamet Bicajn, Isa Mustafėn.

Pasi kemi biseduar pė rreth njė orė, kam rėnė pėr tė fjetur. Rreth orės 11 e 3 minuta mė ka zgjzar nga gjumi njė oficer qė merrej me sigurimin e pėrfaqėsisė, Xhevat Ibraj, dhe mė ka dhėnė lajmin pėr atentatin ndaj Ahmet Krasniqit. Kam kėrkuar tė shkoj menjėherė nė vendin e ngjarjes, por nuk mė kanė lejuar. Nuk mund ta besoja ! lajmi mė ka tronditur aq shumė sa qė nuk kam qenė nė gjendje tė kontrolloja valėt e emocioneve dhe tė dhimbjes qė ndjeva. Kam menduar se Kosovės po i pėrgatitej njė kurth i tmerrshėm, po i futej njė thikė e helmuar pas shpine. I pari ministėr i Mbrojtjes sė Kosovės vritet nė zemėr tė kryeqytetit tė Shqipėrisė !?

Kur njeriu ndodhet nė fushėn e betejės, nuk e di se me ēfarė forcash u reziston dhembjeve tė plagėve sa do tė pamėshirėshme tė jenė ato, veē nė atė dhomė tė Pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, atė mesnatė tė datės 21 shtator kam ndjerė qė dhimbja po m’i bluante eshtart dhe nervat njėkohėsisht. Thjesht qeshė shndėrruar nė njė grumbull tė madh e tė paformė dhimbjeje. Mora vesh se trupin e tė ndjerit e kishin dėrguar nė Spitalin Ushtarak por nuk kishte asnjė shpresė. Pak mė vonė aty kanė ardhur Hilmi Nebihu, Agim Ramadani, Rrustem Berisha, Sali Ēeku, Halil Bicaj, Agim Mehmeti. I kemi shprehur ngushėllimet njėri-tjetrit, kemi biseduar se si do tė vepronim mė tutje. Sė pari ka qenė nė pyetje se si do tė bėnim me varrimin, por edhe pėr probleme tė tjera tė vijimėsisė sė punėve. Nekishim humbur njė njeri shumė tė vyeshėm, kishim humbur Ministrin e Mbrojtjes, por lufta nuk kishte mbaruar, ajo duhej tė vazhdonte deri nė ēlirimin e plotė tė Kosovės.

____________0______________

24) Pengesa, akuza, atentate tė dėshtuara !


--------------------------------------------------------------------------------


Mė urdhėruan tė pushoja, vazhdon rrėfimin e tij kolonel tahir Zemaj, pėrkundėr dėshirės time pėr tė rifilluar menjėherė jetėn nė kazermėn e Papajt, pėr tė rivendosur kontaktet me ushtarėt qė kishin filluar tė paraqiteshin ēdo ditė.

Kanė qenė tė caktuar dy eprorė Gani Gjukaj dhe esat Ademaj qė tė pėrcillnin ushtarėt qė paraqiteshin pranė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr nė Popaj. Unė jam larguar pėr disa kohė nga Shqipėria, (ushėtimi me skaf drejt Italisė ėshtė njė histori mė vete). Pas disa ditėve jam lajmėruar tek Agim Mehmetaj dhe Halil Bicaj. Ata mė thoshin se nuk ka ardhur koha pėr t’u kthyer. Bicaj, dikur u emrua Ministėr i Mbrojtjes dhe unė kamqenė nė pritje qė ata tė mė thėrrisnin. Kur pash se nuk e kishin ndėrmend, por nuk e di se kur, atėherė vetė jam kthyer nė Tiranė. Kur mė kanė parė janė habitur dhe mė kanė thėnė se “qenkėsha ngutur pasi akoma nuk ishte marrė asnjė vendim, akoma nuk ishin hartuar planet, strategjitė dhe taktikat e reja, se forcat gjendeshin akoma nė mobilizim e sipėr etj, se do tė mė duhej tė prisja edhe pak, dhe e gjitha kjo pėr arsye tė “sigurisė” sime.

Unė nuk i kisha hyrė kujt kurrė nė borxh, nuk kisha shkelur mbi asnjė rregull, urdhėr apo ligj tė Republikės sė Kosovės, gjatė luftės kisha bėrė maksimumin pėr t’iu shmangur incidenteve, kisha luftuar kundėr shkieve dhe kisha mbrojtur popullatėn civile. Kush mė akuzon qoftė edhe pėr gjėnė mė tė vogėl, hyn nė borxh personal me mua, pasi pėrsa i pėrket veprimtarisė, jam i gatshėm tė pėrgjigjem dhe tė mabj pėrgjegjėsi pėr tė gjitha veprimet dhe mos veprimet e mia ushtarake, politike dhe morale. Gjyqin moral unė e kam fituar nga pėrkrahja e gjithanshme qė mė ka dhėnė popullsia, qytetarėt e Kosovės. Zemaj nuk ua ka bėrė asnjėherė tė njohur autorėve tė kėtij libri, faktet qė ai ka, me arsyetimin se “ato nuk janė pėr botim, janė pėr nė gjykatė”. Ajo ditė nuk do tė jetė shumė e largėt. Nuk ėshtė rastėsi qė shumica e njerėzve qė akuzohen pėr krime dhe vepra tė tjera penale gjatė luftės, ata qė me veprimet dhe mosveprimet e veta kanė shkaktuar gjakderdhje, djegie dhe vjedhje, fill pas ēlirimit tė Kosovės kanė vrapuar tė formojnė parti politike duke menduar se kėshtu fitojnė imunitet politik.

Megjithatė, pėr mua qė atėherė, po bėhej gjithnjė e mė e qartė selinja destruktive kishte fituar terren, kishte zėnė vend tė rėndėsishme, paraqitej agresive dhe mjaft e rrezikshme ndaj njerėzve qė nuk ndanin tė njejtat pikėpamje me ta. Elementė tė tillė i vėrejta edhe pranė Ministrisė sė Mbrojtjes. Po pėrpiqesha t’u bėja njė lidheje organike gjitha ngjarjeve qė kishin ndodhur, gjithė atyre qė transmentonte televizioni i Tiranės, i cili ka luajtur njė rol jashtėzakonisht pėrēarės, atyre qė shkruheshin nė shtyp dhe njohjeve tė mia dhe vėrejta se ata qė luftonin pėr rrėzimin e qeverisė sė Bukoshit nė kohėn qė Kosova pėrgjakej nga shkiet, kishin avanczar mjaft. Jam munduar ta arsyetoj atė gjendje duke vlerėsuar gatishmėrinė e institucioneve tona pėr tė krijuar njė gjendje ballance dhe ekuilibri nė tė gjitha aspektet e mundshme, gjė qė shpresohej se do tė sillte ētensionim tė situatės. Mjerisht, ata qė ne i pranuam nė gjirin tonė veē pėr tė arritur pajtimin dhe shmangur pėrēarjen, penguan ēdo inisiativė tė pėrbashkėt, ndėrkohė qė tė nxirrnin sytė pėr tė marrė mjete financiare apo logjistike.

Shumė komandantė janė financuar, duke u deklaruar se janė komandantė tė kėsaj njėsie apo tė atij regjioni. Nė takim me kolegėt e mi, duke e ditur se eprorėt me tė cilėt kisha punuar mė parė ishin nė rrugė tė zotit dhe tė atdheut, vendosėm t’i pėrvishemi punės pėr pėrgatitjet ushtarake nė Papaj. Veē, ēdo tentim i imi pėr tė shkuar nė Papaj ėshtė penguar me gjithėfarėlloj justifikimi, si bie fjala nuk ėshtė e nevojshme, akoma nuk ka aq forca sa tė kėrkohet puna dhe pėrgjegjėsia jote etj. Ata, siē duket kishin depėrtuar deri edhe nė hierarkinė e Ministrisė sė Mbrojtjes duke e shpartalluar atė, pothuajse krejtėsisht. Psh. Rrustem Berisha, financohej, pajisej dhe zbatonte njė pjesė tė urdhėrave tė Ministrisė, veē, siē ėshtė marrė vesh, pas bisedave e takimeve qė ka pasur me Jakup Krasniqin, Azem Sylėn e ndonjė tjetėr, ka ndėrruar qėndrimin, ka vepruar nė krye tė vet, nuk i ka informuar mė eprorėt e tij. Praktikisht ka vepruar pas shpinė sė tyre. Unė mora nė telefon nė Papaj dhe i lajmėrova se do tė shkoja pėr njė vizitė. Kisha vendosur tė merrja pėrsipėr tė gjitha pėrgjegjėsitė qė kisha pasur. Ministria mė tha se nuk ishte mirė tė shkoja, por unče e kisha vendosur.

Duke parė se diēka bluante nėn dhe, bėra njė dredhė tė vogėl. Nuk shkova nė orėn qė kisha lajmėruar se do tė gjendesha atje, por nja 8-9 orė mė vonė. Nė orėn katėr e gjysmė tė mėngjesit, dy ditė para fillimit tė Luftės nė Koshare, jam futur nė kazermė me tetė ushtarė. Kam kontaktuar me disa persona dhe ata mė kanė treguar planin qė ishte pėrgatitur “pėr tė mė pritur mua”. Njė njėsi nėn komandėn e njėfarė Nasim Haradinaj, tė cilin unė nuk e njoh, ka pas pėrgatitur atentatin. Ushtarėt e kishin marrė vesh dhe kishin ndėrhyrė. Ishte krijuar njė situatė shumė e rrezikshme. Me ndėrhyrjen e disa eprorėve ishte shmangur gjakderdhja. U informova me detajerreth kėsaj gjendje dhe duke mos dashur qė problemet tė ndėrlikoheshin edhe mė tej, jam tėrhequr. Tė nesėrmen kam informuar Ministrinė e Mbrojtjes.

Atentate kundėr meje kanė qenė pėrgatitur edhe mė parė, gjatė kohės qė kam qenė nė Dukagjin. Faton Mehmetaj ka pasė futur njė njeri, njė ish bashkėpunėtor tė serbėve, (pėr kėtė atentat tė dėshtuar ekziston njė dosje e plotė), njė njeri i fshatit Kosuriq pėr ta kryer atentatin. Ata kanė pasė vendosur tė mė vrisnin mua dhe Sali Ēekun, tė cilin gjatė gjithė kohės e kanė pasur problem. Donin ta eliminonin, ta largonin, sepse kishin shumė frikė nga potencialet e tij, nga njohjet e gjera, nga cilėsitė dhe virtytet e tij. Ka pasur krime tė tjera, pėr shembull vrasja e Sanie Balė, qė ėshtė vrarė pėr motive tė ulėta, pėr t’ia vjedhur disa deviza, (mė vonė ata e akuzuan se ajo paskėsh bashkėpunuar me serbėt !). Pasi e kanė vrarė, e kanė djegur dhe hedhur nė liqenin e Radoniqit. Janė vrarė njė burrė e njė grua dhe shumė tė tjerė. Hetimin e kėtyre ngjarjeve e kanė bėrė organet e brigadės pėr zbulim dhe kundėrzbulim. Ekzistojnė prova, dėshmi dhe dokumentacion i plotė rreth tyre. Sapo nė Kosovė tė rindėrtohet njė sistem i besueshėm drejtėsie, ata qė kanė vrarė e djegur nė “emėr tė popullit”, kanė pėr tė dhėnė pėrgjigje nė emėr tė po atij populli.


***


REPUBLIKA E KOSOVĖS
UĒK – Brigada 131
Zonės III Operative
Baran 26.08.1998
KOMANDANTIT

Shenim zyrtar

I pėrpiluar nga ana puntorit operativ lidhur me pėrgaditjen e atentatit ndaj Komandantit tė Zonės sė III Operative-kolonel tahir ZEMAJ.

Siē jam informuar nga lidhja ime operative. Faton MEHMETAJ nė cilėsin e komesarit politik, i ka dhėnė leje tė pėrhershme qarkullimi nė tėrė Dukagjinin Sali SHKRELIT dhe djalit tė tij nga fshati Kosuriq. Ky person sipas puntorit zyrtarė dhe tėrė Lugut tė Baranit ishte i njohur si bashkėpunėtor i ngusht i policisė serbe. Gjithashtu ėshtė bėrė rehabilitimi i Sali Shkrelit dhe familjes sė tij nga ana e Faton Mehmetajt, Metė Krasniqit dhe Dr. Dinė Krasniqit, nė shtėpinė e Sali Shkrelit nė fshatin Kusuriq nė shtėpinė e Sali Shkrelit ku qėndruan me orė tė tėra, pėr pėrgaditjen e atentatit ndaj Komandantit tė zonės sė tretė operative – Tahir zemajt. Nė pėrgatitjen e atentatit kanė marrė pjesė vetėm Fatoni dhe Dina. Pas njė kohe Salihu krijon miqėsi tė ngushtė me Metėn dhe i tregon pėr detyrat e marra nga Faton Mehmetaj dhe gjitha imsirat pėr kryerjen e atentatit. Pėr tė gjitha kėto Meta e ka informuar puntorin operativ dhe ky i fundit e ka informuar Komandantin e brigadės 131 nė Baran.

Komandanti i Brigadės 131 kėto informata ia pėrcjell Komandantit Tahir Zemajt pėr tė marrė masa kundėr kėtij plani.



***
Ky shėnim zyrtarė ėshtė i pėrpiluar nga puntori operativ i Brigadės 131.


Kėta persona ngatėrrestar kishin arritur tė fusnin njė njėsit tė tyrin brenda kazermės gati me dhunė, duke pretenduar se edhe ata donin t’i bashkoheshin njėsive tona. Nė fakt qėllimi tyre, siē ėshtė reflektuar gjatė gjithė kohės, nuk ka qenė tė luftojnė pėrkrah nesh, por tė na pėrēajnė dhe tė na sjellin probleme. Vendosa tė krijoja njė njėsi tė re pėr intervenime tė shpejta. Nė njė objekt nė Lezhė, fillova krijimin e njėsisė sė re. Ndėrkohė kishte filluar lufta nė Koshare.

Pas pak kohėsh jam transferuar nė Mamurras, ku numri i ushtarėve ėshtė rritur ndjeshėm si rezultat i pėrgjigjes qė i ėshtė dhėnė thirrjes pėr mobilizim. Ka pasur ushtarė shqiptarė qė kishin ardhur nga tė gjitha anėt e botės, por edhe nga ata qė mė parė kishin luftuar nė tė gjithė Kosovėn, nga Dukagjini, llapi, Drenica etj. Pėr katėr –pesė ditė ėshtė plotėsura Brigada “Mėrgimi” me personel tė kualifikuar ushtarak dhe me armatim tė ri dhe funksional. Ai armatim qė e kishim pritur prej kohėsh, kishte ardhur sė fundi. Nė stėrvitjen e trupave kanė ndihmuar edhe specialistė nga vendet e NATO-s, nga Norvegjia, Suedia, Gjermania etj. Ata qenė specialistė qė nė bashkėpunim me oficerėt tanė i stėrvisnin ushtarėt pėr ndėrhyrje tė shpejta sipas modeleve mė tė avancuara perėndimore.


REPUBLIKA E KOSOVĖS Sekter ushtarak
Ministria e Mbrojtjes Tejet Sekret
05. Nr.11 / 1- 1
Prishtinė 16.05.1999


Nė bazė tė nenit 52 paragrafi 2 tė Dekretligjit tė Mbrojtjes tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės 01. Nr. 17/93 pėr emrimin e kuadrove nė njėsi, lėshoj kėtė



U R D H Ė R

Me kėtė urdhėr caktohen eprorėt tė cilėt do ti kryen detyrat nė organizimin, aftėsimin e njėsive si dhe nė momentin e caktuar tė angazhohen me kėto njėsi nė teritorin e Republikės sė Kosovės


Komandant Tahir Zemaj – BESNIKU
Eprorėt: Rustem Demaj
Burhan Jahiu
Sami Shabanaj
Shaban Shkreli
Bernard Pėrlaskaj
Izet Krasniqi – pėrkthyes pėr instruktorėt Norvegjes e Suedes
Fazli Rugova
Ramadan Behluli
Shaban Morina
Bashkim Thaēi
Avni Kastrati
Sali Rexhaj
Ramadan Sadiku
Alush Myrtaj
Ramiz Muriqi
Sadri Lipaj



Ramadan Behluli pas angazhimit tė brigadės MERGIMI nė Teritorin e Republikės sė Kosovės i mer kompetencat e repartit nė Mamurės.


Ky urdhėr hyn nė Fuqi menjėher


Shtypur nė tri Kopje Ministri i Mbrojtjės
- Arkivit (vula zyrtare) HALIL BICAJ
- 2 X njėsisė



Edhe nė Mamurras ka pasur njė tentativė pėr tė mė bėrė atentat, kjo ka qenė e treta me radhė pas asaj nė Dukagjin dhe nė Papaj. Siē kam pėrmendur, pranė njėsive qė kam drejtuar, gjithmonė kam krijuar organet e kundėrzbulimit, tė cilat mė kanė informuar se nė kazermėn tonė do tė vinin “dy ushtarė tė rinj”, tė ngarkuar pėr kryerjen e atentatit. Ata kanė ardhur dhe ne menjėherė i kemi vėnė nėn mbikqyerje. I kemi ndjekur veprimet e tyre deri nė 4astin, kur ata kanė dashur tė realizojnė punėn e tyre tė zezė, nė bashkėveprim edhe “me forca” tė tjera, jashtė kazermės.

“Ushtari” u ndalua dhe pa kurrfarė dhune ka pranuar, dhe haptas ka deklaruar se “urdhėrin e kam marrė nga shtabi i pėrgjithshėm i UĒK-sė « . Ky person, nga fshati Istog, fillimisht ka qenė i ngarkuar tė survejonte Ministrinė e Mbrojtjes. Kjo ėshtė dokumentuar dhe e xhiruar. Personi tjetėr i zėnė bashkė me tė, me mbiemėr Ademaj nga fshati Vrellė, ka deklaruar se « qe i lumtur qė e kishim zėnė, pasi ai nuk kishte nga t’ia mbante pa e kryer atė punė”. Kam informuar Ministrinė e Mbrojtjes dhe ndaj tij ne nuk kemi marrė nė atė kohė asnjė masė, ve4 e kemi dikumentuar rastin. Ai sot gjendet nė shtėpinė e tij nė Vrellė. Ai ka rrėfyer edhe pėr “instruksione dhe pėrgatitje tė tjera”, por qė deri mė sot me sa di unė ato punė tė zeza kanė mbetur nė tentativė.

Ne vazhduam punėn. Bujar Bukoshi me disa anėtarė tė kabinetit tė tij ka bėrė inspektimin e njėsisė dhe ka qenė i knaqur me nivelin e saj. Ne prisnim vetėmurdhėrin pėr tė hyrė nė luftime. Urdhėr qė nuk erdhi kurrė dhe ka qenė njė dėm i madh, pasi brigadat 131, 134 po luftonin nė Koshare. Efektivat e tyre mbusheshin me ushtarė tė pa stėrvitur. Rrustem Berisha pranonte dhe fuste nė luftime djem e vajza tė papėrvojė, gjė qė ka sjellė edhe humbjen e shumė prej tyre. Ndėrkohė, disa ushtarė dhe eprorė tė cilėt kishin qenė nėn komandėn time nė Zonėn e Tretė Operative gjatė luftės, mė kanė pyetur se ēfarė duhej tė bėnin pasi punėt me rrustem Berishėn kishin ndryshuar ? I kam kėshilluar tė luftonin krah pėrkrah me tė tjerėt, pasi ne ishim njėlloj, luftonim pėr tė njėjtin qėllim dhe se nuk duhej t’ua vinim mendjen gjėrave tė vogla.

Brigadėn “Mėrgimi” nuk e urdhėroi askush tė pėrfshihej nė luftime, edhe pse dihej aftėsia dhe kapacitetet e saj. Pas vrasjes sė Agim Ramadanit, Rrustem Berisha ka tentuar tė fshijė nga historia kontributin e brigadave 131, 134 si dhe tė batalionit diversanto-vėzhgues “Delta”, duke i bashkuar dhe formuar vetėm njė brigadė, me njė numėr tė ri, 138 dhe duke i dhėnė emrin e heroit Agim Ramadani. Nuk kishte asgjė tė keqe qė Brigada 131 dhe 134 tė merrnin emrin e njė prej eprorėve tė tyre mė tė shquar, por rrustem Berisha tentonte tė shuante nga faqja e dheut kontributin e tyre tė mėparshėm, duke mohuar edhe njė pjesė tė kontributit tė tij personal, veē si e si tė akomodohej me rrethanat e reja. Megjithatė, pas daljes nė opinion tė emėrtimeve tė reja nuk kam bėrė asnjė veprim, duke menduar se nuk qe e udhės tė merresha me gjėra tė tilla anėsore, por edhe pėr shkak se ato brigada e kishin shkruar historinė e tyre, jo veē me dekrete, por edhe me gjakun e luftėtarėve tė vet. Askush nuk mund tė fshinte kontributin e tyre nga historia mė e re e Kosovės.

Arsyeja se pse po i kushtoj vėmendje kėtij detaji qėndron nė faktin se dikush po pėrpiqej tė pėrvetėsonte punėn tonė, tė manipulonte me gjakun e tė rėnėve tė brigadave tona, pėr t’i pėrdorur emrat e famshėm tė Sali Ēekut dhe Agim Ramadanit pėr kapital tė mėvonshėm politik, deri edhe pėr shtrembėrim tė realitetit nė dobi tė interesave tė ngushta tė politikės sė vet ditore. Njėkohėsisht donin tė pėrvetsonin kapitullin mė heroik dhe mė profesional tė luftės nė Kosovė, duke hedhur pluhur mbi pėrpjekjet serioze dhe kombėtare tė institucioneve tė republikės sė Kosovės pėr tė organizuar dhe drejtuar rezistencėn e armatosur tė popullit tonė.

Skema sa ėshtė e thjeshtė, ėshtė po aq kriminale. Etiketimet qė i bėheshin Presidentit Rugova, vrasja e Fehmi Aganit, presionet ndaj Bujar Bukoshit, vrasja e Ahmet Krasniqit, deformimi qė pėsoi rrustem Berisha e disa tė tjerė, shantazhi me shpifje dhe fyerje ndaj meje, tė gjitha bashkė synonin tė rrėzonin pėrdhe e tė shkelnin mbi tė gjitha pėrpjekjet, mundin dhe pėrkushtimin e Institucioneve tė republikės sė Kosovės pėr tė mbrojtur qytetarėt e saj. Njėkohėsisht, kjo do tė ndihmonte nė ardhjen nė pushtet tė njė garniture, e cila para dhe gjatė luftės ishte shprehur hapur se luftonte kundėr Institucioneve tė vozuara, tė njohura dhe tė respektuara nga populli i Kosovės

_______________0_____________

25) Brigada "Mėrgimi" rrethohet nga kalashėt e Mejdanit dhe tė Nanos !


--------------------------------------------------------------------------------


Ndėrkohė qė Gjenerali Xhekson me oficerėt e Ushtrisė Serbe nėnshkruajnė marrėveshjen e kapitullimit tė forcave serbe nė Kumanovė, menjėherė Presidenti i Shqipėrisė dhe Kryeministri i saj dolėn me njė deklaratė ku kėrkohej "ēarmatimi i njėsive tė Bujar Bukoshit, pasi ato rrezikonin pushtetin nė Shqipėri"!! Thjeshtė kjo deklaratė , ėshtė e zonja tė dėshmojė se kush e kishte dėmtuar dhe penguar luftėn nė Kosovė, se cila aleancė i kishte bėrė puē pėrpjekjeve tė jashtėzakonshme tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės pėr tė organizuar dhe drejtuar njė rezistencė dinjitoze ushtarake ndaj pushtuesit serb.

Njė ditė mė vonė, pas kėsaj deklarate - rrėfen Tahir Zemaj - kazerma jonė nė Mamurras ėshtė gjendur e rrethuar nga forca tė shumta tė ushtrisė dhe policisė sė Qeverisė Shqiptare. Imagjinoni se ēfarė gjendje shpirtėrore mund tė jenė gjendur ushtarėt dhe oficerėt e Brigadės "Mėrgimi", qė kishin ardhur nga tė gjitha shtetet e botės pėr tė luftuar pėr Kosovėn e tyre, dhe nė njė mėngjes tė bukur gjenden tė rrethuar nga forcat e ushtrisė shqiptare ?!

Nė bisedime me drejtuesit e atij "operacioni" dhe nė marrėveshje me Ministrinė e Mbrojtjes dhe tė Rendit tė Shqipėrisė dhe Ministrisė sė Mbrojtjes, kemi arritur nė pėrfundim qė ne nuk do tė dorzonim armatimin personal, deri nė kalibrin 12.7 mm. Do t'u mbetej ushtarėve, dhe nėse ishte nevoja do t'ua dorzonim forcave tė NATO-s dhe tė magazinoheshin nė Kosovė, pasi ishin pjesė e pasurisė sė saj. Armatimin e rėndė : disa lloje topash, minahedhėsish, raketash kemi vendosur qė me Proēes-Verbal t'I falet Akademisė ushtarake tė Shqipėrisė.
http://www.trepca.net/2001/zemaj/zemaj-deftesa-mamurras.jpg



Nga ana e Policisė Shqiptare ėshtė marrė angazhimi qė ata tė na shoqėronin deri nhė kufi pėr tė na "mbrojtur" nga incidentet. Mua, me dekret, mė kanė emėruar nė njė detyrė tjetėr pranė Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės. Mė ėshtė thėnė qė tė nesėrmen do tė takoheshim bashkė me Presidentin e kryeministrin, me gjeneralin Xhekson.

Drejtimin e Brigadės e ka marrė zoti Fazli Rugova, zėvėndėsi im. Brigada ėshtė nisur drejt veriut pėr tė kaluar nė Kosovė. Ndėrkohė, ajo ėshtė braktisur nga policia ushtarake dhe ajo e rendit e Shqipėrisė, qė sipas marrėveshjes kishte marrė pėrsipėr shoqėrimin e saj deri nė kufi, rrjedhimisht ata kanė rėnė nė njė pritė tė disa forcave policore - paramilitare afėr Tropojės.

Megjithatė kanė mundur tė depėrtojnė pa luftime, pasi kam komunikuar drejt pėr drejt me komandantin e Brigadės dhe i kam thėnė se, nėse pas pesė minutave nuk hapej rruga atė do ta hapnim ne me tė gjithė fuqinė e zjarrit qė posedonte brigada. Kam kėrkuar tė flas me drjetuesin e forcave policore paramilitare, ish shefin e komisariatit tė Tropojės, haklaj, e kam informuar se ka njė marrėveshje e ai mė ka thėnė se nuk e njihte atė marrėveshje. Atėherė i kam thėnė se, nėse ai nuk i njihte eprorėt e tij dhe marrėveshjet e nėnshkruara prej tyre, ne do ta hapnim rrugėn me zjarrė.

Pas kėsaj ai mė ėshtė pėrgjigjur qė "ne qenkeshim vėllezėr" dhe rruga ėshtė hapur pa pasur nevojė pėr shkėmbime zjarri. Nė fakt brigada nuk kanė pasur atė itinerar qė ka ndjekur. Ajo nuk ka pasur tė shkojė fare nė tropojė, pasi rruga mes Kukėsit dhe Tropojės ndahet nė qafė tė Malit, nė bjeshkėt e Fushė Arrėzit.

Pikėrisht aty ka filluar vėnia nė jetė e skenarit tė ri ose e marrėveshjes sė fshehtė pėr ēarmatimin e plotė tė Brigadės. Ja sepse zoti Ramė maraj me njė pjesė tė policisė Ushtarake tė UĒK-sė pranė Ministrisė sė Mbrojtjes sė republikės sė Kosovės, nuk i ka shoqėruar trupat sipas marrėveshjes. Kam ndjerė se po luhej njė lojė e ligė, pasi njė pjesė e shtabit me policinė ushtarake kanė hyrė pa asnjė problem nė Kosovė, nėpėrmjet Kukėsit, ndėrsa trupat e brigadės kanė kaluar nėpėr njė kalvar shumė tė gjatė. Ram Maraj duhet tashmė vetė tė bėjė publik qėndrimin e tij, pse nuk i ka shoqėruar trupat sipas marrėveshjes, pse brigada "Mėrgimi" ka devijuar rrugėn, ēfarė e ka penguar atė tė paraqitet nė orėn e caktuar pėr fillimin e marshimit tė Brigadės etj?

Pasi kanė kaluar pritėn nė hyrje tė Bajram Currit, brigada ka marrė drejtimin e Qafė Luzhės, ka dalė nė kam, Has, Krumė, Kukės, pastaj nė Qafė tė Morinės. Praktikisht ka bėrė mė shumė se 200 km rrugė tė pa asfaltuar, malore, tepėr tė vėshtirė nė vend se tė kalonte sipas planit drejt nė rrugėn e Kukės-Prizren. Nė tokėn e Kosovės, brigada fillimisht ėshtė pritur nga KFOR-i gjerman, tė cilit I ėshtė dorėzuar njė pjesė tjetėr e armatimit me proces-verbal.

Prej nė Prizren brigada ka provuar njė ferr tė vėrtet. Tashmė ishin "fitimtarėt", ata qė ushtruan dhunė mbi brigadėn "Mėrgimi", disa plehra qė qenė organizuar dy-tre ditėve tė fundit, si gjoja policia e UĒK-sė e tė tjera formacione mė tė vogėla qė qenė formuar nėpėr male e qė kishin zbritur si ēlirimtarė qyteteve e fshatrave tė Kosovės. Duhet theksuar se ditėve tė fundit janė formuar me dhjetėra njėsi tė tilla, me numra e emra, tė cilat kishin njė ditė apo dy qė ishin kthyer nė Kosovė, nga kampet apo nga bregdeti dhe pretendonin se kishin marrė pjesė nė luftime pėr ēlirimin e Kosovės !

Po tė mos kishin qenė forcat gjermane, do tė kishin ndodhur edhe incidente tė pėrgjakshme. Edhe nė Gjakovė ka pasur rrahje, fyerje, keqtrajtime deri nė orėn 24. Po ashtu ka ndodhur edhe nė Pejė.

Forcat Italiane nuk kanė qenė tė informuara mirė. Kėtė gjė e kanė shfrytėzuar "policėt" e UĒK-sė. Aty ėshtė marrė e gjithė njėsia dhe ėshtė dėrguar nė drejtim tė Dashinocit me urdhėr tė Shatbit, se gjoja kėto ishin bandat e Bujar Bukoshit dhe tė Tahir Zemės. Nė Ratishė ėshtė plaēkitur gjithė arsenali i ndėrlidhjes, kamionėt, paisjet e tjera automibilistike, ēisterant, uniformat, tė hollat personale etj. Nė ish fabrikėn e "Zastavės" kanė ndėrhyrė forcart e KFOR-it italian dhe pėr fat deri nė atė ēast nuk ka pasur tė vrarė.

Tė nesėrmen me pėrcjelljen e KFOR-it janė nisur pėr nė Prishtinė ku edhe janė shpėrndarė. Kjo rrugė pėr tė hyrė nė Kosovėn e lirė, ka qenė shumė mė e pėrgjakshme se marshimi i tri brigadave njė vit mė parė, kur Kosova gjendej e pushtuar nga forcat policore-ushtarake serbe. Nuk mund tė harrohet kurrė, dhe dikush do tė pėrgjigjet njė ditė pėr pesė luftėtarėt e kėsaj brigade, Rexhė Osaj nga Deēani, Bashkim Balaj i Isniqit, Sinan Musaj nga Strellkci i Epėrm, Ram Peja nga peja dhe Vesel Muriqi nga Rugova e Pejės, tė cilėt drejtonin automjete tė kolonės e qė janė marrė dhe dėrguar nė zyrėn e "Prefektit tė Pejės" njė kushėri i Agim Ēekut, Et'hem Ēeku dhe tė Ramush Haredinajt.

Aty ata jjanė rrahur barbarisht, u janė thyer brinjėt, janė sharė e ofenduar, pastaj ėshtė urdhėruar : "tė veprohet dhe tė dėrgohen atje ku duhet !". I kanė nisur nė drejtim tė Ratishit pėrsėri nėn komandėn e "togerit" dhe prej atij momenti nuk dihet mė asgjė pėr ta. Mė vonė nga ana e KFOR-it italian ėshtė bėrė ekspertiza e vendit tė ngjarjes, pasi sipas dėshmitarit qė ka mbetur gjallė, Vesel Muriqit, ata mund tė jenė ekzekutuar. Veseli ka dėshmuar edhe pėr ato skena tė tmerrshme qė kanė ndodhur nė zyrėn e Et'hem Ēekut dhe Ramush haredinajt.

Tė gjithė ushtarėt e tjerė nuk kanė mundur tė inkuadrohen asnjėherė, disa prej tyre janė urdhėruar tė paraqiten pranė komandave lokale pėr t'u marrė nė pyetje dhe pėr tė dėshmuar prezencėn, njė imitim i shėmtuar i skemave tė policisė serbe. Tė gjitha kėto gjėra po dokumentohen dhe po pėrgatiten akuza tė mbėshtetura ligjėrisht dhe nuk do tė jetė e largėt dita qė personat pėrgjegjės do tė japin llogari dhe nuk do tė jetė e largėt dita qė personat pėrgjegjės do tė japin llogari pėr kėto sjellje barbare. Tashmė po merret vesh mė sė miri se kush ishin ata qė luftuan pėr ēlirimin e atdheut.

Ata qė dikur i shisnin mend popullit se duke qenė bij tė tij nuk kishin nevojė pėr grada dhe pėr akademi pėr ta ēliruar Kosovėn, sot janė vetėgraduar, gjeneralė e nėn gjeneralė, kolonelė e marshallė, veē gjeneralisim nuk ka sot nė Kosovė. Gjatė gjithė luftės nė Kosovė, ka pasur vetėm dy beteja, ajo e Loxhės dhe e Kosharės, nuk duhet ngatėrruar pritat apo ndonjė shkrepje armėsh me beteja, as marrja e ndonjė poste policie me dy-tre policė, as bombardimet e serbėve ndaj popullsisė civile. Beteja tė mirėfillta me luftėtarė tė rreshtuar nė front, ka pasur vetėm dy, ato qė i pėrmenda.

Eprorėt dhe luftėtarėt qė morėn pjesė kėto dy beteja dhe qė u flijuan nuk janė graduar, janė graduar njerėz tė tjerė. Nė fund tė fundit ėshtė e nevojshme tė marrim vesh se ku e kishin hallin ata njerėz, ēfarė qėllimi kishin, ta digjnin Kosovčn bashkė me forcat serbe, apo ta ēlironin atė bashkė me ne ??

Sot ėshtė fakt qė njerėzit po zgjohen, ata e njohin tė vėrtetėn, ne kemi borxh tė ofrojmė dėshmiė tona me qėllim qė pejsazhi tragjik, por edhe heroik i Luftės sė Kosovės tė ndriēohet sa mė mirė qė tė jetė e mundur, me qėllim qė t'u lėmė brezave dėshmi tė pakontestueshme. Vetėm kėshtu ata do tė mund tė korrigjojnė gabimet tona pa i pėrsėritur ato

_________________0_______________


26) Gra dhe vajza, luftėtare tė Kosovės


--------------------------------------------------------------------------------


Pas formimit tė Zonės sė Trtė Operative, sidomos nė brigadėn 134 ka pasur njė numėr tė konsiderueshėm grash dhe vajzash tė cilat kanė dhėnė njė kontribut shumė tė ēmueshėm nė luftė. Disa prej tyre kanė qenė me tė fejuarit e tyre, disa tė tjera me vllezėrit apo prindin e vet.

Njė luftėtare nga Obiliqi, Arjeta Aliu ka qenė me bashkėshortin e saj dhe i kishte lėnė tre fėmijė nė shtėpi. Ka qenė edhe njė vajzė, Sabahatė Tolaj, e cila kishte kryer shkollėn e mesme ushtarake nė drejtimin kundėrajror dhe qė gjatė luftės ka qenė nė detyrėn e ndihmės komandantit pėr Logjistikė.

Dykė Llullaku ka qenė shefe e zyrės sė mobilizimit, disa tė tjera kanė kryer detyrat e ndėrlidhjes, por ato kanė marrė pjesė aktive drejtpėrdrejt edhe nė luftime. Pėrgjat dy ditėve qė forcat kanė qenė nė pozicione, nė mbrojtje tė fshatrave tė Lugut tė Baranit, megjithėse unė si komandant kam kėrkuar qė vajzat dhe gratė tė zėvėndsoheshin, ato kanė kėmbėngulur dhe i kanė ruajtur pozicionet e tyre.

Asnjėherė nuk kam vėnė re qė ndonjėra prej tyre t’i shmangej urdhrave apo detyrimeve tė tjera ushtarake. Ato kanė pasur sukses edhe nė stėrvitje, gjatė gjuajtjeve luftarake, kanė qenė tė pėrfshira nė njėsitė operative, nė policinė ushtarake dhe kudo, vetėm tre prej tyre kanė punuar nė administratėn e njėsive dhe tė Shtabit tonė. Tė gjitha mjeket dhe infermieret gjatė luftimeve kanė kryer njė mision humanitar dhe luftarak shumė tė rėndėsishėm. Me sakrifica mbinjerėzore, ditėn e natėn kanė qėndruar te koka e tė plagosurve duke u ardhur nė ndihmė, duke i mjekuar.

Nė betejėn e Logjės ka marrė pjesė njė luftėtare me emrin Shema, e cila ka luftuar pėr 20 orė, pas beteje ka pėrgatitur ushqimin pėr rreth 300 luftėtarė. Roli i tyre nė luftė – shton kolonel Zemaj – nuk mund tė kufizohet veē me pjesėmarrjen e tyre tė drejtėpėrdrejtė nė luftime. Gratė dhe vajzat, nėnat dhe motrat shqiptare nė Rrafshin e Dukagjinit e tė tėrė Kosovės, kanė dhėnė njė kontribut jashtėzakonisht tė madh nė tė gjithė rezistencėn tonė dhe ėshtė e pamundshme tė pėrshkruhet me pak fjalė kontributi i tyre, sa do tė mira qofshin ato. Kontributi i tyre pėrbėn subjekt tė veēant pėr njė libėr tjetėr, pasi ėshtė njė kapitull mė vete i historisė sonė.

______________0_________________


[color=green:aec7721036]27) Pėrgjigje akuzave nėpėrmjet njė interviste

[b:aec7721036]--------------------------------------------------------------------------------


I pyetur nga Naim Kelmendi nė njė intervistė pėr gazetėn “Bota Sot” se, si u pėrgjigjet Tahir Zemaj akuzave qė ia bėnte njė rrymė politike brenda UĒK-sė pėr “tradhti kombėtare”, zoti Zemaj ėshtė pėrgjigjur se “ato akuza janė tė fabrikuara” nga frika e atyre qė nuk donin qė ushtrinė tonė ta drejtonte profesionalizmi, frikė e cila ka ekzistuar para hyrjes, gjatė kohės sė qėndrimit nė Kosovė dhe mė vonė. Ata i frikėsoheshin profesionalizimit, sepse e ndjenin se do tė dilnin jashtė loje, nuk do tė mund t’i arrinin qėllimet e veta egoiste pėr pushtet.

Gazetari ka kėmbėngulur mė tej duke i kėrkuar shpjegime rreth tėrheqjes sė tij dhe zoti Zemaj ka thėnė: Veprimi i tėrheqjes ka qenė i kushtėzuar nga “kėrcnimi pėr njė katastrofė totale qė i bėhej njė numri prej 60 mijė banorėsh”. Pra, njerėzish, kombėtarisht dhe ushtarakisht i justifikuar – ai veprim nuk mund tė pėrbėjė bazė pėr asnjėfarė lloj akuze aq mė pak tradhtie. Siē ka dėshmuar Kolonel Zmaj nė atė intervistė, vendimet nuk janė marrė sipas dėshirės sė tij, apo kokė mė vete, por nė mėnyrė kolegjiale dhe me sugjerim tė Shtabit Suprem. Intervistuesi ka kėrkuar pastaj tė dijė nėse zoti Zemaj mund tė fliste pėr suksese gjatė kohės sė luftimeve, nė kontekst tė organizimit dhe udhėheqjes sė luftės nė rrafshin e Dukagjinit ? Duke iu pėrgjigjur kėsaj pyetje tahir Zemaj thekson: “ Eshtė mėkat tė tentohet tė injorohen sukseset qė janė arritur (kryer) jo thjesht nga ana ime, por sidomos nga ushtarėt dhe eprorėt qė kanė luftuar.

Do tė pėrmendja luftėn e Loxhės, mbrojtjen e Llukės etj. Tė ndalemi pak tek Loxha, mund tė them se kreu i ushtrisė jugosllave ka shkarkuar personat mė tė lartė ushtarak pėr shkak tė dėshtimit tė tyre nė Loxhė. Pra ka pasur (nga ana jonė) organizim tė mirėfilltė me tėrė forcat ushtarake, ėshtė bėrė njė luftė ku janė pėrfshirė tė gjitha aspektet e artit luftarak dhe me suksesin mė tė lartė janė kryer operacione luftarake brenda 18-20 orėve sa edhe ka zgjatur beteja. “Nė vijim ai pyet “se deri kur njerėzit do tė merren me atė tėrheqje taktike, tė organizuar dhe me plan operativ tė miratuar, veē si e si pėr t’i shpėtuar nga masakra 60 mijė njerėz tė koncentruar nė ato fshatra ?”. Mė vonė zoti Zemaj ėshtė shprehur se “Janė tė tjerė ata qė kanė sakrifikuar popullsinė civile, duke provokuar aksione diversante tė pastudiuara (nuk guxoj tė them se mund tė kenė qenė tė koordinuara me serbėt) veē se si e si tė bien nė sy se janė duke bėrė diēka, qė ditėn kur do tė ndaheshin trofetė, ata tė kishin vend nė tryezėn e fitimtarėve, pa llogaritur se sa qindra njerėz mund ta kenė humbur jetėn si rezultat i veprimeve tė tyre tė papjekura, shpesh edhe aventureske, sa shtėpi dhe fshatra janė djegur e shkatėrruar, veē qė ata (garnitura e komisarėve qė mė akuzon) tė dėshmonin se ishin “duke luftuar” !

Dhe ėshtė vėrtet interesant tė vėrehet se si “shtabsat” kanė shpėtuar tė gjithė gjallė, me pėrjashtim tė atyre qė sipas New York Time-sit, thuhet se i kanė eliminuar vetė, pa u hyrė ferra nė kėmbė asnjėrit, ndėrkohė qė nė njėsitė e tyre, tė pėrbėra nga djemė e vajza tė Kosovės, qė veē dėshirėn e kishin tė madhe pėr tė luftuar dhe kallashnikovin qė ua shisnin me pare nė dorė, kanė humbur jetėn me dhjetėra e qindra, tė tillė.

Njė prej arsyeve pėr humbje tė tilla, mė kryesorja, duhet kėrkuar tek paaftėsia ushtarake e “komandantėve dhe komisarėve”., shumė prej tė cilėve kishin rrokur pushkėn pėr ta rrėzuar pushtetin e Rugovės dhe tė Bukoshit, ndėrkohė qė Kosova digjej flakė tej e mbanė nga serbėt. Kėsi komandantėsh praktikonin urdhėrin “ pėrpara djema”, ndėrkohė qė nė njėsitė e specializuara dhe tė drejtuara nga profesionistėt urdhėrohej: “Pas meje, nė sulm ! “ Ky ndryshim, nė dukje i vogėl nė fakt shpejegon se si Brigadat 131, 133, 134 kanė humbur gjithė ata eprorė, ndėrsa ēetat e komisarėve humbnin pėrgjithėsisht veē ushtarė.

Nė intervistėn e cituar Zemaj pėrmend emrin e njėfar Bilal Hadėrgjonaj, njė njeri qė “pasi regjistrohet nė akademinė ushtarake, pėrjash

Honesty^uk.
09-11-04, 21:05
........Nė intervistėn e cituar Zemaj pėrmend emrin e njėfar Bilal Hadėrgjonaj, njė njeri qė “pasi regjistrohet nė akademinė ushtarake, pėrjashtohet pėr shkak tė problemeve nuro-psikike”, e qė ėshtė edhe kallauzi i akuzave bashkė me njė rreshter, Bislim Zyrapin, eksperti mė i fortė ushtarak (!) i Shtabit tė Pėrgjithshėm ! “Ky farė Zyrapi le tė ankohet edhe njėherė me Mahir Hasanin, ėshtė shprehur nė njė intervistė pėr “Botėn Sot” (25 mars 2000) dhe tė kujtojnė “ditėt e lumtura” kur dėshmonin sipas oreksit tė prokurorėve ushtarak nė gjyqet e montuara serbe kundėr oficerėve shqiptarė nė Sarajevė”.

Tashmė, zotni Zemaj sqaron se akuzat e tyre nuk bėhen thjesht pėr xhelozi profesionale, prapavija politike e tyre duket nga kampi nė tė cilin bėjnė pjesė kėta dy persona. Nga ai kamp qė kishte vendosur me ēdo kusht ta rrėzonte qeverinė ! Ndėrsa pėr Naim Malokun ai nuk dėshiron tė flas mė, pasi ai nė kulmin e sinqeritetit apo tė shtirjes mė tė ligė, kur ka qenė i plagosur, i ka deklaruar Zemės se “nuk kam pasur mundėsi tė veproj ndryshe, kam qenė i kėrcėnuar fizikisht, i rrahur, prandaj pėr kėtė arsye kam vepruar kėshtu” Kėto fjalė – sqaron Zemaj janė thėnė nė prani tė 24 oficerėve dhe janė tė regjistruara. Veē e kam tė vėshtirė, ėshtė shprehur Zemaj nė intervistėn e cekur, tė kuptoj se si ky njeri del sot e thotė se Tahir Zemaj e ka humbur luftėn nė Kosovė ?

Tahir Zemaj nuk e ka humbur asnjė betejė, le mė luftėn nė Kosovė. “Ai (Naim Maloku) mund tė mirret me politikė dhe shumė mirė qė ka filluar tė merret me kėtė zeje,... sepse dėshtimet e tij nė artin luftarak janė totale dhe s’mund tė thirret kurrė mė nė aftėsitė e tij ushtarake”. “Mjafton vetėm fakti qė gjatė hyrjes sė tij nė Kosovė ai ka humbur 35 ushtarė, akoma pa mundur tė shkrepin njė pushkė pėr Kosovėn. Kjo ka qenė njė humbje e rėndė, luftėrat vėrtetė kanė humbje, por kur vjen puna tek luftėtarėt numri i tyre duhet tė jetė tė paktėn i ekuilibruar nė tė dy anėt. Ndryshe qėndron puna me popullsinė civile.

Pushtuesi ka mundėsi tė vras mė shumė civilė, pasi ata mbeten shpesh herė tė zbuluar, edhe pse kjo gjė, vrasje e civilėve, bie nė kundėrshtim me tė gjitha konventat dhe protokollet ndėrkombėtare tė luftrave”. Eshtė e pabesueshme veē shumė prej komandatėve tė tipit komisar politik, nuk e kanė pasur problem se sa ushtarė vriteshin, madje ata besonin verbėrisht, aq mė heroike do tė qenė betejat e tyre e aq mė shumė mund tė shisninh mend se kanė luftuar. Trimėria dhe heroizmi nė fakt vihen mė sė miri nė spikam, aty ku vriten ushtarėt e armikut. Kjo psikologji stalinisto-sllave, e kopjuar nga shifrat e stėrzmadhuara tė humbjeve tė Bashkimit Sovjetik dhe Jugosllavisė gjatė luftės sė Dytė Botėrore, ėshtė psikologji e viktimės, tipar qė nuk gjendet tek shqiptarėt, veē tek ata qė u ėshtė injektuar nga ideologjia sllave.

…

...dhe rrėfimi do tė vazhdonte edhe mė gjatė, por Tahir Zemaj ndalet e thotė se “shumė gjėra nuk ėshtė akoma momenti pėr t’i thėnė, pėr t’i bėrė publike. Disa prej tyre vetė koha ka pėr t’i kthjelluar, pėr disa tė tjera, qytetarėt e Kosovės do tė kėrkojnė llogari. Prapa mjegullės, tymit dhe errėsirės sė luftės kanė dėshirė tė fshihen vetėm ata qė kanė marrė pjesė nė luftė jo nė pėrgjigje tė thirrjes dhe rėnkimeve tė atdheut, por qė e kanė parė atė si shans pėr tė fituar poste, grada, para. Ata qė planifikonin konstruktimin e njė zgjedhje tė re pėr popullin shqiptar tė Kosovės.

...KĖSHTU FOLI TAHIR ZEMAJ e “Fjala nuk ban mort” thuhet nė kodin e vjetėr juridik tė shqiptarėve, nė Kanunin e Lek Dukagjinit duke e lėnė hapur shtegun pėr tė vepruar e luftuar, shpjeguar e folur pėr tė vėrtetat e luftės sa herė tė jetė e nevojshme.

____________0______________

28 )NJĖ PASĖTHĖNIE EDHE PSE E PANEVOJSHME


--------------------------------------------------------------------------------


”Unė kam qenė dhe jam plotėsisht i ndėrgjegjshėm qė jeta ėshtė shumė mė e pavlefshme se sa vdekja, kur njė okupator i huaj e mabn tokėn dhe popullin tim tė pushtuar!”
Tahir Zemaj


Lufta po i afrohej Kosovės me shpejtėsi marramendėse. Ashtu siē i afrohet objektivit njė predhė e komanduar me rreze lazėr. Kosova nuk qe para alternativės tė bėnte apo tė mos bėnte luftė, por si ta bėnte atė ? Kosova kishte traditėn e vet tė luftėrave me gjithė ata pushtues, kishte fitoret e pėrkohshme dhe humbjet, rėnjet e gjata nėnė robėri. Ajo kishte njė traditė tė pasur, tė pėrgjakshme luftėrash me komitė e me ilegalė, traditė e mbushur me heronj individual tė cilėt qenė shuar burgjeve apo vrarė grykave tė pėrrojeve. Pėrmes atyre humbjeve dhe vuajtjeve ajo kishte pasuruar repertorin e kėngėve tė trimėrisė dhe kishte ruajtur farėn e lirisė dhe tė revoltės. Historia e rezistencės e pas Luftės sė Dytė Botėrore qe shėnuar fillimisht me eleminimin e njėpasnjėshėm tė tė gjithė qėndrestarėve nacionalist dhe mė vonė u mbush dėng me disident enverist, qė e luftonin regjimin titist nga pozitat e “shėndosha” tė marksizėm-leninizmit, njė specie e veēantė luftėtarėsh qė aspironin tė zėvendėsonin pushtimin e mjeshtrit me diktaturėn e ēirakut tė tij, veē qė ky i fundit, ndryshe nga i pari fliste shqip.

Fundi i viteve ’80-tė e deri nė vitin 1997, pothuajse njė dekadė u karakterizua nga njė represion i shtuar komunisto-fashist shkinor dhe arriti kulmin nė vitin 1998-99, kur filloi realizimi i planit tė deportimit total tė popullsisė shqiptare nga trojet e veta nė Kosovė. Nė kėtė kohė Kosovės iu imponua rezistenca totale dhe pavarėsisht nga rrahagjoksjet folklorike, sikur tė mos kishte ndėrhyrė NATO-ja, ajo do tė banohej sot nga njėqindmijė shkiet e ngulur aty kohė pas kohe. Ky vlerėsim sigurisht qė nuk i pėlqen shumėkujtė. Tė vėrtetat shpesh herė nuk na pėlqejnė, por kjo nuk ėshtė e keqja e sė vėrtetės, por dobėsia jonė. Kosova hyri nė luftė e papėrgatitur si duhet, pak pėr faj tė saj e pak pėr shkak tė rrethanave nė tė cilat ndodhej.

Edhe njė rrethanė lehtėsuese, ekzistenca e njė shteti shqiptar nė kufijt e Kosovės, qė gjithmonė ka qenė llogaritur “nė favor”, nga strategėt dhe idealistėt luftarak tė Kosovės, u shemb brenda tre muajve nga sulmet e koordinuara tė njė konspiracioni greko-sllavo-komunist, duke lėnė pas vetes njė shkretėtirė me njerėz tė dėshpruar e tė armatosur. Ata nxirrnin zemėrimin e tyre duke gjuajtur nė drejtim tė qiellit, sikur donin ta vrisnin vet Zotin qė kishte pranuar degradimin e tyre deri nė atė gjendje. Nga ana tjetėr, ai militarizim total i popullsisė, ku njerėzit edhe pse nuk e kishin tė sigurtė bukėn e pėrditshme, ruanin mėnjanė miliona fishekė, automatike dhe armė tė tjera kėmbėsorie, deri edhe raketa moderne ruse e kineze, solli si rrjedhojė armatosjen edhe tė shumė njerėzve nė Kosovė, tė cilėt i blenė ato armė, fillimisht me ēmime simbolike. Nga ana tjetėr, bėrthamat e para tė rezistencės sė armatosur nė Kosovė, siē dėshmohet edhe nė kėtė libėr, qenė formuar mjaft herėt dhe qenė pikėrisht ato qė shėrbyen si pikė e kondensimit dhe formimit tė njėsive tė mėvonshme tė pėrgatitura ushtarakisht.. Siē edhe pritej, pėrveē kėtyre njerėzve, siē qenė Adem Jashari, Zahir Pajaziti, Sali Ēeku e tė tjerė, armėt ranė edhe nė duart e shumėkujt, tė cilėt u trimėruan, u bashkuan nė grupe tė vogla rezistence prej tre-katėr vetėsh dhe u vetėshpallėn komandantė.
Bajraktarizmi dhe sedra e sėmurė si dhe sėmundja e kuqe nga e cila u infektuan shumė shpejt, nuk i lejoi shumė prej kėtyre komandantėve qė t’i hiqnin “gradat” as atėherė kur u detyruan tė largoheshin nga territoret e ēliruara” dhe tė strehoheshin bashkė me gra, fėmijė e pleq, rreth e rrotull Kosovės qė po digjej. Kanė qenė po kėta qė e kishin hapur luftėn nė dy fronte, kundėr okupatorit dhe armiqve tė brendshėm. Nė rast se kundėr okupatorit nuk patėn shans tė tregojnė ndonjė sukses tė dukshėm, me pėrjashtim tė ndonjė aksioni diversant, bazuar nė guxim personal, nė frontin tjetėr ata vranė “bashkėpuntorė tė armikut” nė emėr tė popullit pa asnjėfarė rregulli dhe ndonjė dėshmie tė bazuar nė fakte. Ka qenė ndoshta kjo psikozė e eleminimeve, qė ka krijuar ato dobėsi nė rekrutimin e lutėtarėve nga radhėt e tė rinjėve qė ndodheshin nė Kosovė.

Ekranet e huaja transmentonin lajme nga mė tė ēuditshmet, p.sh. dhjetėra e qindra tė rinj shqiptarė qė jetonin nė Perėndim u nisėn drejt Kosovės pėr tė luftuar pėr tė, ndėrkohė qė nė kampet e tė deportuarve, radha e burrave dhe djemve qė shtyheshin pėr tė ikur nė Kanada, Zelandė, Amerikė dhe Finlandė qe e pafund. Ndoshta, ata qė iknin, e dinin se ēfarė Shtabesh e drejtonin luftėn, ndėrsa ata qė hynin nė Kosovė nuk kishin informacione tė tilla, ata qenė tė dehur nga “sukseset” e propagandės sė RTSH-sė. Ata qė po e braktisnin Kosovėn, siē duket kishin dėgjuar pėr letrėn e Sali Veselit nė tė cilėn paralajmėroheshin brigadat 131, 134, 133, pėr tė mos avancuar nė drejtim tė Isniqit, “ pasi do tė ndeshnin nė rezistencė”! Nė rezistencėn e kujt ? Kush do tė rezistonte kundėr kujt ? Nė emėr tė cilit ideal, cilit motiv ? Pastaj me deklaratėn e Thaēit: “Do tė luftoj kundėr teje Tahir Zemaj, si kundėr shkaut”! Ata siē duket kishin dėgjuar pėr eliminimet e turpshme nė radhėt e UĒK-sė, pėr tė cilat mė vonė u shkrua edhe nė “New Jork Times”.

Thirrjet pėr bashkim dhe koordinim tė pėrpjekjeve qė vinin nga tė gjitha anėt, nga tė gjitha zemrat e shqiptarėve dhe dashamirėve tė tyre, kishin ndeshur nė veshė tė shurdhėr, tė atyre qė ia “kishin ba benė Rugovės” nėpėr bannhof-et e Perėndimit, pėrpara se t’ia bėnin Millosheviēit. Tė atyre qė e kishin mė tė shenjtė kadavrėn politike dhe njerėzore tė Enver Hoxhės, se sa fatin e Kosovės dhe njerėzve tė saj. Thonė se Tahir zemaj nuk qe trembur para kėrcnimesh tė tilla (ata qė kanė luftuar me tė shpjegojnė se tahir Zemaj nuk e njeh atė ndjesi njerėzore qė thirret frikė), por qe trishtuar dhe zhgėnjyer pėr vdekje. Tė gjitha nismat e ndėrmarra nga Shtabi Suprem i Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės dhe nga Qeveria e saj nė egzil, pėr tė ulur tensionet, pėr tė rritur kohezionin dhe fleksibilitetin e trupave tė UĒK-sė, pėrpjekjet pėr tė inkuadruar nėpėr njėsitė luftarake oficerė dhe specialistė, pėr tė ndihmuar nė logjistikė dhe mjete financiare e tė tjera, u pėrkthyen nga komandantėt pa grada qė sot janė bėrė gjeneralė, lejtnantė, marshallė e kushedi se ēka tjetėr si dobėsi, si kompleks faji, si detyrim qė po tė mos plotėsohej, ata do tė dinin se si do tė vepronin.

Nė fakt ata vepruan pa ndryshuar as pikė, as presje, sipas planit tė parashikuar, plan tė cilin e hartuan me ndihmėn e komisarėve shqiptarė nga Tirana, siē kishin bėrė kėta tė fundit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nėn udhėheqjen e komisarėve shkie e cernagoras. Ajo qė paralajmėrohej si rrezik i madh, indoktrinimi politik i luftėtarėve tė atdheut ndodhi, dhe ka qenė thjesht tėrheqja e njėrės palė, tėrheqje, qė qytetarėt e Kosovės si gjatė luftės edhe sot e gjithė ditėn po e paguajnė shtrenjtė, por qė megjithatė, e ka shmangur me tė keqen. Nė fund tė fundit del se ajo tėrheqje dhe pritje pėr kompromise tė thella ka qenė njė veprim shumė i matur dhe me pėrgjegjėsi kombėtare, pasi shmangu luftėn frontale civile nė Kosovė. Shenja dhe dėshmia mė e pakundėrshtueshme se njė gjė e tillė do tė ndodhte ka qenė marshimi tragjik i Brigadės “Mėrgimi”, e cila u prit si ushtri agresore nga rrugaēėt e sapokthyer nga pushimet dhe qė kishin blerė 15 marka njė uniformė me lara dhe me simbole tė UĒK-sė, veē pak ditė para hyrjes sė forcave tė NATO-s. Thirrjet pėr shuarjen e partive tradicionale, thirrje qė dukeshin tė pafajshme dhe tė bazuaranė situatėn dramatike qė po kalonte Kosova, ēuditėrisht u shoqėruan me formim partishė tė reja, tė cilat u grumbulluan nėn udhėheqjen e njė shoku akademik !

Kėtyre partive u lejohej tė armatoseshin, tė luftonin pė njė “botė tė re”, ndėrkohė qė forcave tjera politikenuk u lejohej tė luftonin as pėr atdhe. Ka dėshmi dhe tė dhėna tė bollshme, qė luftėtarėt e atdheut qė hynin nė Shqipėri pėr t’u pėrgatitur pėr luftė, seleksionoheshin nga komisarėt e partive tė LPK-sė dhe LBD-sė, nė bazė tė devocionit politik ndaj partive tė tyre, dhe tė “papėrshtatshmit” kalonin nė duart e disa njėsive tė turpshme tė quajtura Policia Ushtarake e UĒK-sė, njė farė organizimi terrorizues i mbushur me ekspertė tė ish-sigurimit shqiptarė tė Enver Hoxhės. Situata nė tė cilėn partitė formojnė krahėt e tyre tė armatosur ėshtė sitiuata e luftės civile, e cila nuk ka ndodhur nė Kosovė, nė pėrmasa tė mėdha tė paktėn, pėr shkak siē thamė tė tėrheqjes sė partisė tradicionale tė shqiptarėve, LDK-sė dhe pėr shkak se represioni serb qe aq i madh, sa nga Kosova u larguan dy tė tretat e popullsisė sė saj.

Qė ajo nuk ka vazhduar mė tej edhe pas ēlirimit, nė formėn e luftės sė klasave si nė Shqipėri, falenderimi u takon ushtarėve tė NATO-s qė ndėrhynė shpejt dhe i neutralizuan ekstremizmat, po aq sa edhe rezistencės dhe pjekurisė madhėshtore qė tregojnė nė raste tė tilla qytetarėt shqiptarė. Megjithatė ekzekutimi i listave vazhdon edhe sot e kėsaj dite, nėn dhe, me vrasje e eliminime tė tipit mafioz, Ky tekst si fjalėmbyllje nuk synon e as guxon tė deheroizoj aktet e burrnisė dhe tė dinjitetit, tė qėndresės dhe luftės sė vendosur qė kanė bėrė qindra e qindra djem e vajza tė Kosovės, pavarėsisht se nėn komandėn e kujt kanė qenė, e qė dhanė edhe jetėn qė Kosovės t’i rikthehet liria pas kaq shekujsh, t’i rikthehet mvetėsia e mohuar prej kaq kohe, t’i kthehet dinjiteti i nėpėrkėmbur aq keq, nė fund tė fundit t’i hapet rruga e jetės normale, tė krijojė shoqėrinė e saj demokratike dhe shtetin e sė drejtės. Askush nuk mund t’ia mohojė dimensionin e heroizmit asaj qėndrese tė pashembullt, pėrballė njė agresori aq tė armatosur e aq tė ēmendur, viktimė e tė cilit u bėnė mijėra qytetarė tė Kosovės. Nuk i shkon kujt bira e mendjes tė mohojė atė rezistencė personale tė qytetarėve tė saj, as pėrpjekjet pėr tė organizuar e disiplinuar njėsitė mbrojtėse tė UĒK-sė, tė cilat vėrtet erdhėn e u rritėn, u poqėn dhe gati po shndrroheshin nė faktor tė rėndėsishėm nė ekuilibrin ushtarak nė terren ditėve tė fundit tė luftės. UĒK-ja lindi si ushtri rezistence ndaj dhunės serbe. Ajo ka pasur gabimet e veta, si ēdo lėvizje tjetėr pėr ēlirim kombėtar nė tė gjithė botėn. Ajo luftoi pėr dinjitetin dhe lirinė e shqiptarėve.

Pėrpjekjet e saj qenė mbinjerėzore, sakrificat e shumė luftėtarėve tė saj, sublime. Ajo ka hyrė nė historinė e re tė kombit shqiptarė si ushtria e parė e organizuar dhe dinjitoze, si ushtri kombėtare qė i kontriboi ēlirimit tė Kosovės. Tė tillė duhet ta ruajmė nė kujtesėn, tė tillė duhet ta pėrshkruajmė edhe nė historinė tonė. Pėrndryshe bėjmė njė gabim, tė cilin nuk do tė na e falin lehtė brezat qė vijnė. Vet ky libėr, i bėn jehonė trimėrisė, menēurisė dhe pėrgjegjėsisė qė morėn mbi vete luftėtarėt dhe eprorėt e asaj pjese tė UĒK-sė, aktivitetin e sė cilės merr pėrsipėr ta pasqyrojė. Veē askush nuk mund tė na e mbyllė gojėn, as sot, as kurrė, pėr tė dėshmuar e shqiptuar tė vėrtetat e luftės, si themel mbi tė cilin do tė ndėrtohet paqja dhe e ardhmja e Kosovės. Gjėrat duhen shqiptuar me atė emėr qė kanė, me atė formė qė janė paraqitur atėherė, edhe pse sot kanė marrė tjetėr ngjyrė. I duhet dhėnė fund njėherė e mirė pėrpunimit tė fakteve pėr hirė tė pėrpunimit tė opinionit. Faktet dhe tė vėrtetat tė thuhen ashtu siē ishin, njerėzit kanė tė drejtė tė ndryshojnė, siē edhe kanė tė drejtė t’i kėrkojnė falje opinionit pėr gabimet qė kanė bėrė. Nė se ato nuk kanė qenė gabime, por vlersohen si krime, atėherė duhet tė pėrgjigjen pėr to. Drejtėsia vonon por nuk harron. Zoti ėshtė i madh, dhe nuk harron kurrė. Sikur tė na kishte harruar ne shquptarėve, akoma do tė ishim nėn ēizmen e shkieve.

2
Titulli i kėtij libri, “Kėshtu foli Tahir Zemaj” ka dy domethėnie. Fillimisht duhet sqaruar se ai ėshtė njė pėrshtatje e titullit tė librit tė famshėm tė Fredrih Niēes, “Kėshtu foli Zarathustra”. Nė atė libėr me gojėn e Zarathustrės, personazhit tė tij kryesor, Niēe shqipton disa tė vėrteta filizofike madhėshtore, sfiduese lidhur me domosdoshmėrinė e lindjes sė mbinjeriut, qenjės sė pėrsosur dhe pėr neverinė qė tė shkatojnė krijesat e imta e tė dobta njerėzore, por qė nuk ėshtė rasti kėtu pėr t’i analizuar. Nga kjo pikpamje titulli librit, i bėnė jehonė Tahir Zemės, si hero i dėshpruar, si njeri qė e identifikoi vetveten me vdekjen, veē t’ia mėkonte jetėn e tij, dijet dhe kontributin Kosovės me ushtri moderne, institucionale, tė aftė pėr mbrojtjen e saj dhe qė aq shumė u lėndua dhe u pengua nga kopeja e imtė njerėzore e popullit tė tij. Tahir Zemaj nuk ėshtė i dėshpruar pėr fatin e tij personal, pasi ai si njeri dhe ushtarak ėshtė i pajtuar me devijime nė fatin e Kosovės. Au i beson thėnjes sė famshme “the old solders never die” (ushtarėt e vjetėr kurrė nuk vdesin), pra, ai prap ka energjitė, eksperiencėn dhe dijet e nevojshme, tė cilat njė ditė do t’ia ofrojė Kosovės, pa mbajtur hatėr qė disa sillen si nė elegjinė e famshme tė Nolit pėr Luigj Gurakuqin: “...na e shanė, na i thanė tradhėtor”. Shumica e qytetarėve tė Kosovės ėshtė bindur dhe ruan me respekt tė lartė kujtimin pėr ato qė ai ka bėrė, pėr ato qė “...ėshtė pėrpjekur / gojėmjatė e zemėr hekur / ky vigan liberator”.
Nga ana tjetėr, siē mund tė kenė vėrejtur lehtėsisht lexuesit, libri ėshtė i bazuar nė rrėfimin e drejtė pėr drejtė tė Tahir Zemės, ai flet vetė, nė vetėn e parė, nuk ėshtė ky libėr i ndėrtuar nė atė mėnyrė, ku personazhi kryesor ėshtė nė vetėn e tretė tė numrit njejės. Ndaj edhe titulli “Kėshtu foli Tahir Zemaj” na u duk shumė i afėrt me vetė natyrėn e librit. Janė tė rralla ndėrhyrjet e autorėve tė kėtij libri nė rrėfimin tronditės tė personazhit kryesor tė tij, ne kemi shėrbyer thjeshtė si “lėmues tė fjalės” pasi dihet qė njė ushtarė flet ashpėr, flet fjalė tė prera shkurt, mesazhi i tyre kuptohet shumė mė mirė nga shokėt e tij tė vijės sė frontit, dhe ėshtė pak i ve4antė ai mesazh, pėr tė mos thėnė i rėndė, pėr kujtesat e rrafshta tė disa njerėzve qė harrojnė sot atė qė u ka ndodhur dje. Pikėrisht pėr kėtė gjė dhe, se kėsaj rradhe ai kishte vendosur tė fliste pėr njė numėr mė tė gjerė njerėzish, lexuesish, ai me modesti ka kėrkuar ndihmėn tonė.

Rrėfimi i tij ėshtė i shtruar, i kujdesshėm, larg emocioneve negative e mohuese, veē, nė atė rrėfim, lexuesi heton lehtė se ku kanė qenė dobėsitė, se ēka mund tė bėhej mė tepėr, si mund tė organizohej dhe drejtohej rezistenca, si mund tė arriheshin rezultate mė inkurajuese nė fushėbetejė. Ato janė fjalėt e njė eksperti, e njė njohėsi tė thellė tė doktrinave ushtarake, e njė komandanti njėsish, luftėtari tė vijės sė parė, janė dėshmitė e njė njeriu qė, jo veē e ka parė luftėn, por ka marrė pjesė nė tė, ka luftuar dhe ka fituar beteja kundėr shkieve. Personalisht ai e ndjen ndėrgjegjen tė qetė, ai e ka kryer detyrėn e ushtarit tė atdheut, i ėshtė pėrgjigjur rėnkimit tė tokės sė robėruar dhe ka nxjerrė hak pėr poshtrimin qė i qe bėrė Kosovės dhe njerėzve tė saj deri nė ato ditė. Ai ėshtė udhėhequr nga parimi qė e pėrmend edhe vetė “Unė kam qenė dhe jam plotėsisht i ndėrgjegjshėm qė jeta ėshtė shumė mė e pavlefshme se sa vdekja, kur njė okupator i huaj e mban tokėn dhe popullin tim nėn pushtim !”
Ky libėr flet pėr njė ushtar tė atdheut, pėr njė burrė tė Kosovės qė pjesėn e ndėrgjegjshme tė jetės sė tij ia ka kushtuar pikėrisht asaj. Qė nga dita kur ai i hyn rrugės sė studimeve ushtarake e deri mė sot, kur kjo dėshmi bie nė duart e lexuesit, Tahir Zemaj ka qenė nė shėrbim tė idealit tė tij, tė idealit tė dhjetėra brezave shqiptare tė Kosovės, qė lirin e saj e kanė pasur kryefjalė tė jetės sė tyre.
Tė gjithė popujt e botės kanė nė piedestalin e nderit tė tyre pėrveē figurave tė shquara kulturore, shkencore, politike edhe luftėtarėt e lirisė, madje nė krye tė listės. Janė tė rralla kryeqytetet e botės qė nuk e kanė nga njė monument modest apo madhėshtor qoftė, tė luftėtarit tė panjohur, simbolit tė ushtarit tė atdheut, atij qė i jep atdheut jetėn dhe nuk kėrkon prej tij as t’ia pėrmendė emrin. Ky sublimitet madhėshtor dhe kjo thjeshtėsi e pashoqe ėshtė tipar veē i atyre, qė gjithė jetėn pyesin se ēka i kanė dhėnė ardheut dhe jo se ēka atdheu u ka dhėnė atyre.
Lufta pėr ēlirimin e Kosovės ka ndodhur pardje, dje, madje vazhdon edhe sot. Si e tillė nuk ėshtė fort e lehtė tė veēohen dritė-hijet e saj, nuk ėshtė e lehtė tė emėrtohen gjėrat ashtu siē duhet, jo pėr mungesė kurajoje, por se individėt, formacionet, veprimet luftarake dhe ngjarjet mė tė rØndėsishme tė saj janė akoma tė ngrohta, tė pėrgjakura, pa qetėsinė dhe qartėsinė e domosdoshme. Veē dėshmi si kjo, kanė fuqinė e veēantė tė sjellin para lexuesve pamje tė freskėta, detaje tė paharrueshme, shpesh herė me peshė tė jashtėzakonshme pėr dokumentimin rigoroz tė historisė sė luftės, si njė pjesė e rėndėsishme dhe e historisė sė paqes sė njė vendi. Zemaj ka folur thjeshtė, duke iu shmangur fjalorit patetiko-heroik, pasi ai mendon se heroizmi nuk fshihet tek fjalėt por tek veprimi, tek akti heroik, dhe tė tilla nė kėtė rrėfim njeriu gjen me shumicė.
Vetė vendimi pėr tė luftuar pėr Kosovėn, akti i hyrjes brenda territorit tė saj nė kulmin e luftimeve, betejat e fituara me shkie, tėrheqjet taktike pėr tė ruajtur civilėt dhe luftėtarėt, dhe prap sulmet mbi armikun, paraqesin dinamikėn reale tė luftės. Ndėrkohė qė organizimi, stėrvitja dhe paisja e luftėtarėve nuk pėrbėjnė kapitull mė pak heroik se sa ai i luftės sė drejtė pėr drejtė.
20 vitet e mbrame, nė jetėn e Tahir Zemės janė vite jete tė shpenzuara pėr hirė tė njė qėllimi, tė cilin ai sot e shikon tė realizuar nė masėn e tij mė tė madhe por me disa njolla tė errėta, qė nuk heziton t’i denoncojė, pasi druan se nesėr mund tė shndėrrohen nė zgavra tė rrezikshme nė trungun e brishtė tė lirisė.
Arbėr Ahmetaj
Korrik 2000

nota
10-11-04, 15:02
Zoteri i nderuar, eshte ne rregull qe e ke bartur ketu nje pjes te librit Keshtu foli Tahir Zemaj por shum ma mir do te njohesh nese e lexon edhe Librin Keshtu beri Tahir Zemaj dhe normalisht edhe disa artikuj te atij libri ti vesh ketu per diskutim


Ateher vertet do ta shohesh se kush ka qene Tahir Zema vertet

Honesty^uk.
10-11-04, 15:13
Zoteri i nderuar, eshte ne rregull qe e ke bartur ketu nje pjes te librit Keshtu foli Tahir Zemaj por shum ma mir do te njohesh nese e lexon edhe Librin Keshtu beri Tahir Zemaj dhe normalisht edhe disa artikuj te atij libri ti vesh ketu per diskutim


Ateher vertet do ta shohesh se kush ka qene Tahir Zema vertet

E/I nderuar , pershednetje per fjalet hyrese tuajat, megjithese une ka kohe qe e kam lexuar ate liber , po te ve ne dijeni se shumicen a atyre ngjarjeve qe KOLONELI i ka trajtuar ne librin e tij une i kam perjetuar, dhe persa i perket njohjes se tij une kam pasur nderin ta njoh personalisht dhe te sherbej nen urdherat e tij, ai ka qene njeriu ushtarak stratek qe e kane njohur Gjenaral dhe Lejtnant te Amerikes dhe te Europes, por disa leckamane qe jane te prirur per te keqen e ketij KOMBI jane munduar dhe mundohen qe ti lene ne erresir meritat e Kolonelit , qe per te s'ka nevoje te flasin njerezit pasi fare qarte flasin veprat.

bajram emerllahu
10-11-04, 15:25
Tahir zemaj ka qene nje njeri i forte dhe me eksperience gjate luftes,por fatkeqesishte e mbyten njerezit e kopukut hashim kalit per tja lane ne qafe ramushit por kjo do te del ne drite nje dite sikurse qe do te dele nje dite ne drite se kush e ka mbyte Fehmi Agollin.kaq

GASHI75
01-12-04, 22:25
Tahir zemaj ka qene nje njeri i forte dhe me eksperience gjate luftes,por fatkeqesishte e mbyten njerezit e kopukut hashim kalit per tja lane ne qafe ramushit por kjo do te del ne drite nje dite sikurse qe do te dele nje dite ne drite se kush e ka mbyte Fehmi Agollin.kaq
KUSHĖ DHE SI E VRANĖ PO KUSHĖ TJETR POS UDBĖS DIHETĖ EDHE FEHMI AGANIN E JO SIQ SHKRUANI JU ZOTRI ,,FEHMI AGOLLIN,,KTO QARQE UDBASHE QĖ BĖJN KRIME TĖ RANA NĖ KOSOVĖ

Emėrllahu
02-12-04, 17:18
Ju Falemenderoje Zoteri Gashi75 ,per korixhimin e bere,
Duhet te jete Fehmi Agani e jo siq ka dale Fehmi agolli.
Kerkoj ndjese,per gabimin e bere-Gabimet jane te mundura apo si mendoni ju zoteri.
Me Nderime

ARSHIK
02-12-04, 17:50
Te nderuar bashke lexues, lufta na mori shume njerz , me te kaluaren e mire dhe me te kaluaren e njyllosure por ja lem kete historis , detyre e se ciles eshte kjo e tahir zemes dhe e shume ngjarjeve tjera.Mos te merremi ne gjithemon me te kaluaren se tek e ardhmja nuk do te mberrim K U RR .Lejani HISTORIS mjeshter i se vertetes eshte ajo
. Me nderime i juai arshiku@hotmail.com