PDA

View Full Version : Tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė urdhrin e Muhamedit, alejhi selam


Pause_Print_Scroll
01-08-06, 20:36
Tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė urdhrin e Muhamedit, alejhi selam
nga shejkh Salih el Feuzan


Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve. Paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi Muhamedin, alejhi selam, familjen dhe shokėt nė pėrgjithėsi.


Nė vazhdim:


Falėnderoj Allahun subhanehu we teala qė mė mundėsoi tė marr pjesė nė kėtė takim tė bekuar, nė kėtė natė tė bekuar, nė kėtė xhami e cila ėshtė shtėpi prej shtėpive tė Allahut, qė tė rikujtojmė mes nesh pėr atė qė kemi nevojė nga ēėshtjet e fesė dhe pėrmirėsimin e gjendjes tonė. E kjo ėshtė mė madhėshtorja dhe mė e obligueshmja qė duhet tė kujdesen Muslimanėt: rikujtimi, kėshillimi, bashkėpunimi nė tė vėrtetėn, tubimi pėr pėrmendje tė Allahut, nė shtėpi tė Allahut. Me kėto gjėra ringjallen zemrat, me lejen e Allahut.


Ndėrsa tema pėr tė cilėn do tė bėhet biseda e jonė, siē e keni dėgjuar edhe ju, ėshtė fjale e Allahut:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se ata do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt”. (Nur, 63)



Ky ėshtė fundi i ajeteve nė radhėt e ajeteve qė flasin pėr edukimin me Muhamedin alejhi selam, ku thotė Allahu subhanehu we teala:”Besimtarė janė vetėm ata qė i besuan Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij, dhe kur janė me tė (tė dėrguarin) pėr ndonjė ēėshtje tė pėrbashkėt (tė rėndėsishme), nuk largohen pa i kėrkuar leje atij. S'ka dyshim se ata qė kėrkojnė leje prej teje, ata i besojnė Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij. E, kur tė kėrkojnė leje pėr ndonjė punė tė tyre, lejo kė tė duash, e kėrkoji falje Allahut pėr ata, se vėrtet, Allahu fal shumė e ėshtė mėshirues. Thirrjen e tė dėrguarit mos e konsideroni si thirrjen tuaj ndaj njėri-tjetrit. Allahu i di ata qė tėrhiqen prej jush tinėzisht, prandaj le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij, urdhrin e (tė dėrguarit), se ata do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt”. (Nur, 62-63)


Kėshtu na ka mėsuar Allahu subhanehu we teala tė sillemi me Muhamedin, alejhi selam, e kjo ėshtė nga ēėshtjet e besimit nė Allahun dhe nė tė Dėrguarin e Tij, edukimit me Muhamedin, alejhi selam, respektimit tė Muhamedit, alejhi selam, nderimit tė tij pėrmes asaj qė e ka bėrė Allahu legjitime. Kjo ėshtė nga ēėshtjet e Besimit nė Allahun dhe Muhamedin, alejhi selam. Allahu thotė:”Besimtarė janė vetėm ata qė i besuan Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij, dhe kur janė me tė (tė dėrguarin), pėr ndonjė ēėshtje tė pėrbashkėt (tė rėndėsishme), nuk largohen pa i kėrkuar leje atij” (Nur, 62). Nėse takohen me Muhamedin, alejhi selam, pėr ēdo ēėshtje tė rėndėsishme nga ēėshtjet e thirrjes nė Allahun dhe pėr ēėshtjet e rėndėsishme tė transmetimit nga Muhamedi, alejhi selam, e posaēėrisht nėse ėshtė i dėrguari i cili ka bėrė thirrjen, nuk i lejohet Besimtarit tė shkojė nga ky tubim, pėrveē pasi tė marrė leje nga Muhamedi, alejhi selam. Mirėpo e kanė kundėrshtuar kėtė munafikėt, tė cilėt nuk kanė edukatė me Muhamedin, alejhi selam, dhe kuptimi i "pa i kėrkuar leje atij” dmth: kėrkojnė leje prej tij pėr tu larguar, nėse pėrmbanin arsye. “S'ka dyshim se ata qė kėrkojnė leje prej teje, ata i besojnė Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij” - kjo argumenton besimin e tyre, respektimin e tyre ndaj Muhamedit alejhi selam, edukatėn e tė Dėrguarit, alejhi selam. Dhe kuptimi i ajetit se ai i cili nuk merr leje nga Muhamedi alejhi selam, ėshtė argument i besimit tė dobėt apo edhe nuk posedon besim fare.


Allahu subhanehu we teala ka urdhėruar tė kėrkojnė leje ata qė dėshirojnė prej tyre, pastaj Allahu ngarkoi Muhamedin, alejhi selam, qė t’u japė leje atij qė dėshiron nga shokėt e tij pėr atė qė e shihte tė arsyeshme lejen e tij. Dhe Muhamedi, alejhi selam, pėr muslimanėt ishte mėshirues, nuk ua vėshtirėsonte shokėve tė tij dhe nuk dėshironte rėndim pėr ta, ashtu siē ka thėnė edhe Allahu suhbanehu we teala:”Juve ju erdhi i dėrguar nga lloji juaj. Atij i vjen rėndė pėr vuajtjet tuaja, sepse ėshtė lakmues i rrugės sė drejtė pėr ju, ėshtė i ndjeshėm dhe i mėshirshėm pėr besimtarėt” (Tewbe, 128).


“Kėrkoi falje Allahut pėr ata” - kėrko nga Allahu falje pėr ta, respekt ndaj tyre pėr edukatėn qė kishin me Muhamedin, alejhi selam, dhe ėshtė e ditur se, nėse Muhamedi, alejhi selam, kėrkon falje pėr ta, kjo realizohet, se lutja e Muhamedit pranohet. Gjithashtu e ka urdhėrua Allahu Muhamedin, alejhi selam, tė kėrkojė falje pėr Besimtarėt, ku thotė:”Atėherė, dije se nuk ka Zot tjetėr pos Allahut. Kėrko falje pėr mėkatin tėnd, pėr tė besimtarėve e tė besimtareve”. (Muhamed, 19)


Kurse, pėr dyfytyrėshit e ndaloi Allahu qė tė kėrkonte falje pėr ta. Allahu thotė:”Kėrko falje pėr ta ose mos kėrko (ėshtė njėjtė). E, edhe nėse kėrkon falje shtatėdhjetė herė, Allahu nuk do t'ua falė”. (Tewbe, 80)


Allahu thotė:”Dhe asnjėrit prej tyre kur tė vdesin, mos ia fal namazin (e xhenazes), kurrė, e as mos qėndro pranė varrit tė tij (pėr lutje e vizitė)”. (Tewbe, 84)


Dmth: mos bė lutje pėr tė, mos kėrko falje pėr tė. Muhamedi, alejhi selam, nga tradita e tij, kur varrosej i vdekuri, qėndronte pran varrit tė tij, pasi qė e varrosnin, dhe kėrkonte falje pėr tė dhe kėrkonte nga shokėt e tij qė tė kėrkonin falje pėr tė, ku thoshte:”Kėrkoni falje pėr vėllain tuaj dhe kėrkoni pėr tė vendosmėri, se ai tani merret nė pyetje”. Kjo ishte lutja e Muhamedit, alejhi selam, pėr Besimtarėt, pasi e kishte urdhėruar Allahu pėr njė gjė tė tillė.


Pastaj Allahu subhanehu we teala drejtoi fjalimin pėr besimtarėt, duke thėnė:”Thirrjen e tė dėrguarit mos e konsideroni si thirrjen tuaj ndaj njėri-tjetrit” (Nur, 63).


Kjo ėshtė si fjala e Allahut:”O ju qė keni besuar, mos ngrini zėrin tuaj mbi zėrin e Pejgamberit dhe mos iu ngėrmoni atij si i ngėrmoheni njėri-tjetrit, e tė zhduken veprat tuaja duke mos ditur ju. Ata qė ulin zėrat e tyre pranė tė dėrguarit tė Allahut, Allahu zemrat e tyre i ka pėrshtatur pėr devotshmėri, ata kanė falje mėkatesh dhe shpėrblim tė madh” (Huxhurat, 2-3).


Pastaj, pėrmendi gabimin e atyre qė nuk u sillen me edukatė ndaj Muhamedit, alejhi selam, duke thėnė:”Ata qė thėrrasin pėrtej mureve, shumica e tyre janė qė nuk kuptojnė” (Huxhurat, 4).


Kėta nuk janė munafikė/dyfytyrėsh, por janė fshatarė, qė janė mėsuar me rrethin e fshatrave, dhe e ngritėn zėrin duke kėrkuar Muhamedin, alejhi selam. Allahu thotė:”E sikur ata tė bėnin durim derisa tė kishe dalė ti vetė, do tė ishte mė me vend pėr ta” (Huxhurat, 5).


Pastaj, Allahu qetėsoi gjokset e tyre me falje, duke thėnė:”Po Allahu ėshtė mėkat-falės, mėshirues” (Huxhurat, 5). I qetėsoi me falje pėr veprėn e tyre dhe se ata nuk ishin nga dyfytyrėshit. Mirėpo, e bėnė kėtė nga injoranca, dhe Allahu subhanehu we teala i falė Besimtarėt pėr gabimet e tyre qė i bėjnė nga injoranca apo harresa, por iu bėn vėrejtje, qė tė largohen pėr atė vepėr nė tė ardhmen, ku thotė:”Thirrjen e tė dėrguarit mos e konsideroni si thirrjen tuaj ndaj njėri-tjetrit” (Nur, 63). I dėrguari, alejhi selam, ka vend dhe respekt tek Allahu subhanehu we teala dhe thirret me edukatė dhe m ulje tė zėrit, duke u sjell me tė me edukatėn mė tė lartė. Kjo ėshtė nga shenjat e Besimit dhe ka vlejtur gjatė jetės sė tij dhe pas vdekjes sė tij. Gjithashtu, edhe ata tė cilėt i bėjnė vizitė dhe ēojnė salavate tek varri i Muhamedit, alejhi selam, janė tė obliguar tė kenė edukatė dhe tė ulin zėrin nė ato momente, ashtu siē kanė qartėsuar shumė nga dijetarėt nė kėtė ēėshtje.

vazhdon.....

Pause_Print_Scroll
01-08-06, 20:38
vazhdimi....

Dhe, tė mos ketė edukatė tė ultė tek varri i Muhamedit, alejhi selam, me ngritje tė zėrit apo me zhurmė. Dhe mė e keqe se kjo, duke mos pas edukatė me Allahun subhanehu we teala nė kėtė vend, duke kėrkuar nga Muhamedi, alejhi selam, qė t'u plotėsojė nevojat, apo largimin e ndonjė fatkeqėsie, apo kėrkim ndihme prej tij, se kjo ėshtė shirk nė Allahun subhanehu we teala, dhe edukatė e ultė me Muhamedin, alejhi selam.


Gjithashtu, kjo pėrfshin edhe edukatėn me Sunnetin e Muhamedit, alejhi selam. Nėse dėgjon hadithe tė Muhamedit alejhi selam, bėhu i edukuar ndaj tij, sikur qė Muhamedi alejhi po tė flet, pėr arsye se tė ėshtė transmetuar nga Muhamedi alejhi selam, andaj obligohemi tė respektojmė Sunnetin e Muhamedit, alejhi selam. Se edukata/respektimi ndaj tij ėshtė edukatė dhe respektim ndaj Muhamedit, alejhi selam, andaj tė kemi edukatė me Sunetin e Muhamedit alejhi selam, ashtu siē kemi edukatė me Kuranin, se qė tė dyja janė shpallje nga Allahu subhanehu we teala, siē thotė Allahu:“Dhe ai nuk flet nga dėshira e tij. Ai nuk ėshtė tjetėr pos shpalljes qė i shpallet” (Nexhm, 3-4).


Obligohemi tė kemi edukatė me hadithet e Muhamedit, alejhi selam. Imam Ibėn Kajjimi ka kėshilluar nxėnėsin e dijės se, nėse prezanton nė mėsime qė nė to ka transmetime tė haditheve nga i Dėrguari i Allahut alejhi selam, obligohet tė ketė edukatė, sikur Muhamedi tė ishte prezentė, se respekti i haditheve tė Muhamedit ėshtė respekt i Muhamedit, alejhi selam. Respektim i Muhamedit, alejhi selam, dhe edukatė ndaj tij ėshtė edhe respektimi i Allahut azze we xhel. Allahu thotė:”Ne tė dėrguam ty (Muhamed) dėshmitar, pėrgėzues dhe qortues, qė ju (njerėz) t'i besoni Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij, dhe atė ta pėrkrahni e ta respektoni, e (Allahun) ta madhėroni pėr ēdo mėngjes e mbrėmje” (Fet’h, 8-9).


Nė tė ka diēka pėr Allahun dhe diēka pėr Muhamedin, alejhi selam. “T'i besoni Allahut”, kjo pėr Allahun subhanehu we teala. “Ta pėrkrahni”, dmth Muhamedin, alejhi selam, dhe pėrkrahja dmth: respektimi, edukata ndaj tij. Pastaj prapė i njėjti kuptim, ta respektoni, qė nėnkupton pėrforcim tė fjalės “ta madhėroni”, dhe kjo ėshtė pėr Allahun. Meditoni si i ka bashkuar edukatėn ndaj Muhamedit, alejhi selam, me edukatėn e Allahut Azze we xhel, e cila argumenton vendin dhe pozitėn e lartė tė Muhamedit, alejhi selam, tek Allahu subhanehu we teala, dhe e gjithė kjo nė format qė ka bėrė legjitime Allahu e jo me teprim dhe neglizhencė, siē bėjnė ata tė cilėt e teprojnė ndaj tė drejtave tė Muhamedit, alejhi selam, duke dal nga ligji tė cilin e bėri Allahu, dhe Muhamedi, alejhi selam, i cili ka kėshilluar, duke thėnė:”Mos mė lavdėroni ashtu siē e kanė lavdėruar Krishterėt birin e Mejremes, por thoni qė unė jam rob, thoni robi i Allahut dhe i Dėrguari i Tij”.


Gjithashtu, edhe kėndi i neglizhencės ndaj meritave tė Muhamedit, alejhi selam, duke mos e respektuar Sunnetin e Tij, duke mos pas ndjenja ndaj pėrkrahjes sė Muhamedit, alejhi selam. Ne jemi tė ndaluar nga teprimi dhe nga neglizhenca, jemi tė urdhėruar pėr drejtėsi dhe mesatare ndaj meritave dhe tė drejtave tė Muhamedit, alejhi selam.


Pastaj, thotė Allahu:”Allahu i di ata qė tėrhiqen prej jush tinėzisht”. Ishte nga tradita e dyfytyrėshve, tė cilėt prezantonin tubimet e Muhamedit, alejhi selam, apo prezantonin nė tubime qė thėrriste Muhamedi, alejhi selam, qė tė largoheshin duke mos marrė leje, dhe largoheshin tinėzisht nga tubimet, ngase ata nuk e donin Muhamedin, alejhi selam, dhe nuk ia vėnin veshit fjalėve tė Muhamedit, alejhi selam. Andaj, ata tinėzisht tėrhiqeshin nga tubimi, dmth ata u zvarriteshin nė tėrheqje, nė mėnyrė qė mos tė i hetonte Muhamedi, alejhi selam. Kjo ishte nė rangun e tradhtisė, dhe duke bėrė hile largoheshin pa arsye apo pa nevojė pėr largim. Ata tėrhiqeshin nga urrejtja ndaj Muhamedit, alejhi selam, mirėpo Allahut nuk i fshihet asgjė. I mposhti ata dhe nxori nė shesh punėn dhe ndyrėsirat e tyre, ku thotė:”Allahu i di ata qė tėrhiqen prej jush tinėzisht”. Pastaj, Allahu i lartėsuar tha:"Tė kenė kujdes ata qė kundėrshtuan urdhrin e tij”, dmth urdhrin e tė Dėrguarit, “se do t'i zė ndonjė telashe, ose do t'i godasė dėnimi i ithėt”. Kjo ėshtė vėrejtja nga Allahu pėr robėrit e tij besimtarėt qė kundėrshtojnė urdhrin e tė Dėrguarit, alejhi selam. “Tė kenė kujdes”, folja ėshtė nė urdhėrore, “se do t'i zė ndonjė telashe”, dėnim nga Allahu subhanehu we teala pėr atė qė kundėrshton, dhe telashe e fitne siē ka thėnė Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė:”A e di se ēka ėshtė Fitneja? Fitneja ėshtė shirk. Nėse refuzon disa nga fjalėt e tij, dmth fjalėt e Muhamedit alejhi selam, tė ngulitet nė zemrėn e tij lajthitje e tė shkatėrrohet”. Dhe thotė prapė Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė:”Ėshtė ēudi me njerėzit. U bė e ditur transmetimi dhe vėrtetimi i tij, kurse marrin mendimin e Sufjanit”, dmth Sufjan eth-Thevrit, Imamit tė nderuar, Fakihut, dijetarit tė njohur nė islam, dmth marrin mendimin dhe fetvatė e tij, duke lėnė veprimet me hadithe, zinxhirėt e tė cilave i njohėn e tyre dhe kuptuan saktėsimin e tyre.


Nėse marrja e mendimit tė Sufjan Ethevrit dhe lėnia e hadithit ėshtė i pėrfshirė nė kėtė premtim, ēka mbetet pėr atė i cili pason epshet dhe pėr atė i cili merr ligjet e kufrit para ligjit tė Allahut?!


Disa njerėz thonė: Pasi filani ka thėnė kėshtu, ne bėjmė ashtu si ka thėnė Filani. Nėse fetvaja apo vendimi i tij ia plotėson epshet e tyre, ata fjalėt e dijetarėve i marrin shkel e shko, i marrin ato qė ju pėrshtaten dėshirave tė tyre, duke mos pyetur pėr argument, i marrin lehtėsimet, dhe kjo pa dyshim ėshtė premtimi “ose do t'i godasė” telashe nė zemrat e tyre, nė mėnyrė qė Allahu ua devijon zemrat dhe ata lajthisin, humbin, pėr arsye se kundėrshtuan hadithin e Muhamedit, alejhi selam, kundėrshtuan urdhrin e Muhamedit, alejhi selam, duke pasuar dėshirat dhe epshet e tyre, siē ka thėnė edhe Allahu:”Thuaj:'Ecni nėpėr tokė e mandej shikoni se si qe pėrfundimi i gėnjeshtarėve” (An’am, 11).


Kujt i kumtohet e vėrteta pėr Allahun dhe tė Dėrguarin e tij, pastaj refuzon, duke pasuar epshet apo dėshirėn e tij, apo duke e bėrė tė kėnaqur ndonjė nga njerėzit, ai do tė bie nė lajthitje, siē e ka pėrshkruar edhe Allahu subhanehu we teala:”E kur zbret ndonjė kaptinė (pėr turpėrinė e tyre) ata shikojnė njėri-tjetrin (e thonė mes vete):'A ju pa ndokush e pastaj u largua'. Allahu prapėsoi zemrat e tyre, ngase ishin popull qė nuk kuptonte” (Tewbe, 127).


Kur u larguan nga fjala e Allahut dhe fjala e Muhamedit, alejhi selam, Allahu largoi zemrat e tyre nga e vėrteta, si shpagim pėr ta, duke mos pranuar tė vėrtetėn pas kėsaj. Se Allahu subhanehu we teala lajthiti zemrat e tyre duke ua vulosur zemrat atyre, pėr shkak qė ata refuzuan tė vėrtetėn qė u paraqit herėn e parė; pasi qė iu kumtua atyre, refuzuan.


Ky ėshtė rreziku i madh. Sa e sa hadithe tė vėrteta i dėgjojmė nga Muhamedit, alejhi selam, mirėpo sa i marrim ato dhe sa veprojmė me to. Obligohemi ta llogarisim veten tonė, tė frikėsohemi nga lajthitja dhe tė i kėshillojmė tjerėt tė kenė kujdes, ashtu siē na ka kėshilluar Allahu tė kemi kujdes, duke thėnė:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij, urdhrin e (tė dėrguarit) se ata do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63). Sprova ėshtė sprovė e zemrės me lajthitje dhe largim nga e qėlluara, ashtu siē ka thėnė edhe Allahu subhanehu we teala:”Kur ata u shmangėn (nga e vėrteta), Allahu i largoi zemrat e tyre, pse Allahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė popullin e prishur” (Saff, 5).


“Kur u shmangen”, dmth kur refuzuan tė vėrtetėn, Allahu ua largoi zemrat atyre, dmth Allahu i largoi ata nga pranimi i sė vėrtetės, qė nuk kanė mundėsi tė pranojnė tė vėrtetėn, pas kėsaj.


Ky ėshtė rreziku i madh pėr atė qė i ėshtė kumtuar Suneti i Muhamedit, alejhi selam, e pastaj e lė atė, duke mos dashur, apo duke pasur moskujdese ndaj tij, qė ta godasė Allahu me lajthitje, prishje tė zemrės dhe shkatėrrim tė natyrės sė pastėr islame.


Kjo ėshtė ēėshtje madhėshtore. Obligohemi tė jemi syēelė dhe tė pėrpiktė, dmth ēdo Musliman, tė cilit i arrin Hadithi i Muhamedit, alejhi selam, ta pranojė atė me mirėpritje tė mirė dhe tė veprojė me tė sipas mundėsisė, duke mos ia kthyer shpinėn apo duke mos iu shmangur atij, apo ta cilėsojė diēka shumė tė thjeshtė e mos tė i kushtojė shumė vėmendje, se kėtu qėndron rreziku mė i madh. Thotė Allahu subhanehu we teala:”O ju qė besuat, respektoni Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, e mos e braktisni atė se ju po e dėgjoni, dhe mos u bėni si ata qė thanė:"Dėgjuam", por nuk dėgjojnė. Krijesat (gjallesat) mė tė dėmshme te Allahu janė ata tė shurdhėtit, memecėt, tė cilėt nuk logjikojnė. Sikur tė dinte Allahu pėr ndonjė tė mirė prej tyre, do t'i bėnte tė dėgjojnė, po edhe sikur t'i bėnte tė dėgjojnė, ata do tė zmbrapseshin dhe do tė refuzonin. O ju qė besuat, pėrgjigjuni Allahut dhe tė dėrguarit, kur ju ftonė pėr atė qė ju jep jetė (pėr fenė e drejtė), dhe ta dini se Allahu ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe zemrės sė tij, dhe ju do tė tuboheni te Ai. Ruajuni nga e keqja (nga dėnimi) qė nuk godet vetėm ata qė bėnė mizori prej jush (por edhe tė mirėt) dhe ta dini se Allahu ėshtė ndėshkues i rreptė” (Enfal, 20-25).


vazhdon...

Pause_Print_Scroll
01-08-06, 20:39
vazhdim...
Kėshtu i ka urdhėruar Allahu robėrit e vet Besimtarė pėr respekt ndaj Allahut dhe pėr respekt ndaj tė Dėrguarit tė Tij, duke iu pėrgjigjur Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, duke e ndaluar qė tė kundėrshtojė diēka nga urdhrat e Allahut dhe urdhrat e Muhamedit, alejhi selam, duke u bėrė vėrejtje pėr to. Sepse Allahu ndėrhyn mes tyre dhe zemrave tė tyre, dhe, atėherė, ato nuk mbeten shėmbėlltyrė, duke mos pasur dobi tė mėtutjeshme, se zemra gurėzohet, bėhet e fortė, prishet dhe nuk pranon tė vėrtetėn. E gjithė kjo si dėnim nga Allahu subhanehu we teala, se zemra ėshtė vendi i pėrmirėsimit apo i prishjes nė trupin e njeriut, siē thotė Muhamedi, alejhi selam:”Nė trupin e njeriut ėshtė njė cope mishi. Nėse ajo ėshtė e mirė, i tėrė trupi ėshtė i mirė; nėse ajo ėshtė e keqe, i tėrė trupi ėshtė i keq. Ajo ėshtė Zemra”. Zemra pėrmirėsohet duke pranuar urdhrat e Allahut dhe urdhrat e Muhamedit, alejhi selam. Pėr kėtė edhe ringjallet, edukohet, ndriēon dhe bėhet zemėr e mirė. Zemra nuk rregullohet vetėm se duke u mbushur me fjalė tė Allahut dhe tė tė Dėrguarit tė Tij. Nėse ndėrpritet ky burim, prishet sikur toka, e cila, kur i ndėrpritet shiu, vdes, e nėse zbret shiu, ajo ngjallet, me lejen e Allahut.


Muhamedi, alejhi selam, e ka pėrshkruar njeriun si tokėn qė Allahu e ringjall, duke thėnė:”Shembulli i asaj, me tė cilėn mė ka dėrguar Allahu prej udhėzimit dhe dijes, ėshtė si shembulli i shiut tė begatė, i cili bie nė tokė, njė pjesė e sė cilės ėshtė e mirė, e pranon ujin dhe nė tė mbin kullota dhe bar i shumtė, dhe nė tė ka edhe pellgje, tė cilat e mbajnė ujin dhe ajo u bėn dobi njerėzve, tė cilėt pinė nga ajo, u japin tė pinė kafshėve dhe vadisin tė mbjellat. Kurse, njė pjesė tjetėr toke ėshtė shterpė, as nuk e mban ujin dhe as nuk mbin bar nė tė. Kėshtu ėshtė edhe shembulli i atij qė e ka kuptuar dhe ka dije nė Fenė e Allahut, dhe tė cilit i ka bėrė dobi ajo, me tė cilėn mė ka dėrguar Allahu.


Lloji i parė: Shembulli i atyre tė cilėt mbrojnė fenė, mėsojnė Hadithet, kujdesen pėr zinxhirtė e transmetimeve, e qartėsojnė tė vėrtetėn nga e dobėta e tyre, kėta janė njerėzit tė cilėt u kapen pėr islamin, i mėsuan dhe i studiuan paragrafėt e tij.


Lloji i dytė: Kėta janė studiuesit e dispozitave, dijetarėt e hadithit, qė transmetuan hadithe, duke u zhytur nė kuptimin dhe nė sqarimin e tyre, duke ua bėrė burime tė gatshme pėr njerėzit. Ky grup i kėrkuesve tė diturisė ėshtė mė i mirė se i pari.


Lloji i tretė: Njerėzit qė janė si toka, e cila nuk pranon ujin dhe as nuk mbin frymė mbi tė - ”Ndėrsa njė pjesė tjetėr e tokės ėshtė shterpė, as nuk e mban ujin dhe as nuk mbin bar nė tė” – Ky ėshtė shembulli i atij i cili nuk pranon udhėzimin e Allahut, me tė cilin ka ardhur i Dėrguari, alejhi selam.


Ky ėshtė shembulli i dyfytyrėshave dhe i mohuesve, dhe ēdo njeri i cili nuk ngre kokėn ndaj fjalės sė Allahut dhe fjalės sė Muhamedit, alejhi selam, kėta janė ata tė cilėt kundėrshtuan urdhrin e Muhamedit alejhi selam, duke mos ia vėr mendjen fare:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63), nė kėtė botė dhe nė botėn e amshueshme. Nė kėtė botė, Allahu dėrgon ushtrinė e vet, duke i mbytur ata, dhe nė botėn e amshueshme, Allahu subhanehu we teala i dėnon me Zjarr. Ata i pret dėnimi i merituar, i tashėm apo i ardhshėm, rrjedhė e sė cilės ėshtė kundėrshtimi i urdhrit tė Muhamedit, alejhi selam, e nė kėtė ka premtim tė tmerrshėm pėr ēdonjėrin i cili kundėrshton urdhrat e Muhamedit, alejhi selam, dhe nuk kujdeset pėr ta dhe nuk ua vė mendjen.


Thotė Allahu nė tjetėr ajet:”Ēka t'ju jep Pejgamberi, atė merrni; ēka t'ju ndalojė, pėrmbajuni dhe kini frikė Allahun” (Hashėr, 7).


Ēka t’ju jep i dėrguari pėrfshin ēdo gjė qė urdhėron Muhamedi, alejhi selam, umetin e tij nga urdhrat e udhėzimet. Kjo ėshtė e pėrgjithshme pėr ēdo gjė qė ka dal nga Muhamedi, alejhi selam, pėr Umetin e tij, dhe obligohemi ta pranojmė, tė kapemi me vullnet dhe me dėshirė, se nė tė ka tė mira qė rregullon zemrat, trupat, dhe veprat.


“Ēka t'ju ndalojė, pėrmbajuni dhe kini frikė Allahun” - ēka tė urdhėrojė Muhamedi, alejhi selam, pėr largim, largohuni, se nuk ndalon nė diēka vetėm se ėshtė e dėmshme dhe posedon tė kėqija, dhe nuk ka ndaluar Muhamedi, alejhi selam, nga diēka qė ka tė mira nė tė pėr njerėzit, edhe nėse mendohet se nė tė ka tė mira. Mirėpo, tė kėqijat janė pa dyshim mė tė dyfishuara. Atė qė e ndalon Muhamedi, alejhi selam, ose ėshtė krejtėsisht e dėmshme, ose, mė saktė, ėshtė e keqe.


“Allahu ėshtė ndėshkues i rreptė” (Enfal, 20-25) - ky ėshtė ndėshkimi i Allahut pėr atė i cili nuk merr shembull nė kapjen pėr atė qė ka urdhėruar Muhamedi, alejhi selam, dhe nuk largohet nga ajo qė e ka ndaluar.


Muhamedi, alejhi selam, thotė:”Ēka t’ju ndalojė nga diēka, largohuni prej saj, e ēka t’ju urdhėrojė, praktikoni sa tė keni mundėsi” - tė praktikojmė sa tė kemi mundėsi. Mirėpo, pėr atė qė nuk kemi mundėsi, Allahu subhanehu we teala thotė:“Allahu nuk ngarkon askėnd pėrtej mundėsive tė tija” (Bekare, 286).


Nėse lė diēka nga ajo qė ka urdhėruar Muhamedi, alejhi selam, ngase nuk ke mundėsi, nuk dėnohesh pėr kėtė:“Allahu nuk ngarkon askėnd pėrtej mundėsive tė tija”, Mirėpo, nėse e lė dhe ke mundėsi, pra e lė nga mosdashja apo nga pasimi i epsheve tua, duke u dhėnė pėrparėsi epsheve tua para respektimit tė Muhamedit, alejhi selam, apo i jep pėrparėsi dėshirave tė njerėzve para respektimit tė Muhamedit alejhi selam, kėtu vjen ndėshkimi:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63).


Allahu subhanehu we teala ka urdhėruar pėr pasimin e Muhamedit, alejhi selam, nė shumė vende, nė Librin e Tij:


Disa herė ka urdhėruar respektimin e Muhamedit, alejhi selam, krahas respektimit tė Allahut subhanehu we teala, siē ėshtė fjala e Allahut:”O ju qė besuat, binduni Allahut, respektoni tė Dėrguarin dhe pėrgjegjėsit nga ju” (Nisa, 59).


“Binduni Allahut dhe binduni tė dėrguarit, e kini kujdes (mos kundėrshtoni). Nėse refuzoni, atėherė, pra, dijeni se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimi i qartė” (Maide, 92).


“Kushdo qė i bindet Allahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė Allahu i shpėrbleu: pejgamberėt, besnikėt e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė janė ata!” (Nisa, 69).


Disa herė ndalon mėkatin ndaj Allahut dhe mėkatin ndaj Muhamedit, alejhi selam, siē ėshtė fjala e Allahut:”Kush e kundėrshton Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, dhe i shkel dispozitat e Tij, atė e fut nė zjarr tė pėrjetshėm. Pėr tė ėshtė njė dėnim i rėndė” (Nisa, 14).


Thotė Allahu subhanehu we teala:”Kush e kundėrshton Allahun dhe tė dėrguarin e tij, i tij ėshtė zjarri i Xhehennemit. Aty do tė jenė pėrgjithmonė” (Xhinn, 23).


“Atė ditė, ata qė nuk besuan dhe kundėrshtuan tė dėrguarin, do tė dėshironin (tė varroseshin) tė rrafshohej toka mbi ta, ngase nuk mund t'i fshehin Allahut asgjė” (Nisa, 42).


Disa herė pėrmend respektimin e Muhamedit, alejhi selam, tė ndarė, siē kemi fjalėn e Allahut:”Kush i bindet Pejgamberit, ai i ėshtė bindur Allahut” (Nisa, 80).


“Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar vetėm qė me urdhrin e Allahut t'i bėhet respekt (nga njerėzit) atij” (Nisa, 64).


“Dhe respektoni tė dėrguarin, nė mėnyrė qė tė mėshiroheni” (Nur, 56).


“Thuaj: "Respektoni Allahun, respektoni tė dėrguarin!" Nėse ata refuzojnė, atėherė atij i takon pėrgjegjėsia me ēka ėshtė i ngarkuar, ndėrsa juve pėrgjegjėsia me ēka jeni tė ngarkuar; nėse i bindeni atij, atėherė keni gjetur tė vėrtetėn/udhėzimin” (Nur, 54).


E ka bėrė respektimin e Muhamedit, alejhi selam, shkak pėr udhėzim. Gjithashtu, e ka bėrė respektimin e Muhamedit, alejhi selam, shkak pėr mėshirė.


Pastaj, na lajmėroi se kush nuk respekton Muhamedin alejhi selam, ai pason epshet e veta. Thotė Allahu:”Nėse ata nuk tė pėrgjigjen ty, atėherė dije se ata ndjekin vetėm dėshirat e veta, e kush ėshtė mė i humbur se ai qė, duke pasur fakt prej Allahut, ndjek epshin e vet? S'ka dyshim se Allahu nuk udhėzon popullin zullumqar” (Kasas, 50).


Pra, respektimi i Muhamedit, alejhi selam, ėshtė obligim pėr ēdo besimtar dhe pėr ēdo musliman, gjithashtu edhe pėr ēdo besimtare dhe muslimane, sipas mundėsisė qė ka, dhe largim nga e gjithė ajo qė ka ndaluar Muhamedi, alejhi selam.


Kundėrshtimi i Muhamedit, alejhi selam, ėshtė lajthitje, shtrembėrim, fatkeqėsi, e mund tė ndodhė dėnimi i shpejtė. Ishte njė njeri qė mbante unazė tė arit dhe, kur e vėrejti Muhamedi alejhi selam, ia nxori unazėn dhe i tha:”Merr dikush nga ju gacė nga zjarri dhe e vė nė dorė!?”, dhe ia hodhi unazėn nė tokė. Kur u ngrit Muhamedi, alejhi selam, i thanė tė pranishmit njeriut:"Mere dhe pėrfito nga ajo". Tha:"Jo! Vallahi, nuk marr diēka qė hodhi Muhamedi, alejhi selam". Ky, pra, ėshtė Besimi.


Ndėrsa njeriut tjetėr, tė cilin e vėrejti Muhamedi, alejhi selam, duke ngrėnė me dorėn e majtė, i tha:”Ha me dorėn e djathtė!”. Tha:"Nuk mundem". Nuk e shtyu tjetėr pos mendjemadhėsisė ta bėnte kėtė. Muhamedi, alejhi selam, i tha:”Mos paē mundėsi!”. Bėri lutje qė ai mos tė ketė mundėsi, dhe nuk ka patur mundėsi ta ngrinte dorėn mė, pėr atė se Allahu subhanehu we teala ia paralizoi. Ky ishte ndėshkim nga Allahu pėr tė.


Pra ai, tė cilit i ka arritur Suneti i Muhamedit, alejhi selam, obligohet tė ketė edukatė me tė, t’ia jep vendin dhe pozitėn e merituar, tė veprojė me tė, se urrejtja e asaj me ēka ka ardhur Muhamedi, alejhi selam, ėshtė mohim dhe dalje nga feja, siē thotė Allahu nė Kuran:”Kėtė, pėr shkak se ata e urryen atė qė e zbriti Allahu, prandaj atyre ua zhduk veprat” (Muhamed, 9).


Nėse lė diēka ēka ėshtė vėrtetuar nga Muhamedi, alejhi selam, duke e urryer atė, kjo ėshtė dalje nga Islami:”Kėtė, pėr shkak se ata e urryen atė qė e zbriti Allahu, prandaj atyre ua zhduk veprat” (Muhamed, 9).

vazhdon...

Pause_Print_Scroll
01-08-06, 22:12
vazhdimi...

Mirėpo, nėse lėnia e tij ėshtė jo nga urrejtja, por nga pėrtacia apo nga pasimi i epsheve, kjo ėshtė mė e butė se e para, por ėshtė nė rrezik tė madh tė goditet me lajthitje dhe me shmangieje nė zemrėn e tij. Allahu na ruajt nga kjo.


Allahu subhanehu we teala ka urdhėruar pėr respektimin e tė Dėrguarit tė Tij, duke na obliguar me njė obligim ku nuk kemi zgjedhje tjetėr:”Kur Allahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė, nė atė ēėshtje tė tyre personale, tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėr. E kush e kundėrshton Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetės” (Ahzab, 36).


Pra, ai i cili dėshiron shpėtim, rregullsi, pėrmirėsim nė dunja dhe nė ahiret, duhet pa tjetėr ta pasojė kėtė tė Dėrguar, ta respektojė nė urdhrat e tij, tė largohet nga ndalimet e tij, tė mos adhurojė Allahun, pėrveē me atė qė ėshtė bėrė legjitime; tė besojė nė atė qė ka lajmėruar Muhamedi, alejhi selam, dhe kjo ėshtė edhe kuptimi i thėnies "Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut". Dhe, siē kemi kuptimin e dėshmisė se nuk ka tė adhuruar tjetėr pos Allahut, tė vetėm e pa shokė, tė veēohet nė adhurime, duke u larguar nga adhurimet tjera pos tij. Thotė Allahu subhanehu we teala:”Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t'u thonė:'Adhuroni vetėm Allahun e largohuni djajve (adhurimit tė tyre)!" (Nahl, 36).


“Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar para teje e tė mos i kemi shpallur atij se nuk ka zot tjetėr pėrveē Meje, pra mė adhuroni!" (Enbija, 25).


Ky ėshtė kuptimi i dėshmisė “Nuk ka tė adhuruar tjetėr pos Allahut”.


Ndėrsa kuptimi i dėshmisė se “Muhamedi ėshtė i Dėrguar i Allahut”, kjo ėshtė respektimi nė atė ēka urdhėron, besim nė ēka lajmėron, largim nga ajo ēka ndalon, duke mos adhuruar Allahun, pos me atė qė ėshtė bėrė legjitime.


Mėsoni fjalėt e sipėrpėrmendura. Ato jua sqarojnė juve se kuptimi i fjalės “Nuk ka Zot, i cili meriton tė adhurohet, pos Allahut dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij”, nuk ėshtė vetėm mėsimi i tyre, por mėsimi dhe zbatimi.


Respektimi ndaj Muhamedit, alejhi selam, ėshtė respektim ndaj Allahut. Se respektimi i tė Dėrguarit ėshtė respekt ndaj atij qė e ka dėrguar, e Ai ėshtė Allahu, pėr arsye se i Dėrguari predikon atė qė e ka ngarkuar Allahu me tė, siē thotė edhe Allahu:”Dhe ai nuk flet nga dėshira e tij. Ai (Kur'ani) nuk ėshtė tjetėr pos shpalljes qė i shpallet” (Nexhm, 3-4).


“Kur thirren besimtarėt pėr gjykim ndėrmjet tyre te Allahu dhe te i dėrguari i Tij, e vetmja fjalė e tyre ėshtė tė thonė: "Dėgjuam dhe respektuam!" Tė tillėt janė ata tė shpėtuarit. Kush respekton Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, ia ka frikėn Allahut dhe i pėrmbahet udhėzimit tė Tij, tė tillėt janė tė fituarit” (Nur, 51-52).


Ka treguar Allahu pėr dyfytyrėshit, tė cilėt betohen qė, sikur tė i urdhėrojė Muhamedi alejhi selam, do ta respektonin, gjė e cila nuk ka nevojė pėr betim. Por, detyra jote ėshtė qė, kur tė vjen urdhri i Muhamedit alejhi selam, tė bėhesh shembull i saj, pa u betuar fare, se ndoshta nuk ke mundėsi nė realizimin e kėtij premtimi. Allahu ka treguar pėr veprėn e dyfytyrėshave, nė Kuran, ku thotė:”Ata (hipokritėt) betohen me njė betim tė fortė nė Allahun se, sikur t'i urdhėrosh ti, ata gjithsesi do tė dilnin (pėr nė luftė). Thuaj:'Mos u betoni!' Bindja ėshtė e ditur (ju vetėm me gojė thoni e jo me zemėr). S'ka dyshim, Allahu hollėsisht di ēka veproni. Thuaj:'Respektoni Allahun, respektoni tė dėrguarin!' Nėse ata refuzojnė, atėherė atij i takon pėrgjegjėsia me ēka ėshtė i ngarkuar, ndėrsa juve pėrgjegjėsia me ēka jeni tė ngarkuar; nėse i bindeni atij, atėherė keni gjetur tė vėrtetėn. I dėrguari ka obligim vetėm komunikimin e qartė” (Nur, 53-54).


Besimtari nuk ka nevojė tė betohet pėr respekt ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tė tij, se besimi i pastėr e ngrit atė nė respekt edhe pa u betuar fare, apo, ndoshta, nuk ka mundėsi pėr respektim dhe ėshtė i arsyetuar, mirėpo, nėse ėshtė betuar dhe ia ka dhėnė premtimin Allahut, mosrealizimin e tij duhet tė shpaguajė, siē ka thėnė Allahu nė Kuran:”E prej tyre (hipokritėve) pati sish qė i patėn dhėnė besėn Allahut qė:'Nėse na jep (Allahu) nga mirėsia e Tij, ne do tė ndajmė lėmoshė dhe do tė bėhemi prej bamirėsve. Kur u dha (Allahu) nga tė mirat e Veta, ata bėnė koprraci me atė (qė u dha), e thyen besėn dhe u zmbrapsen nga respekti ndaj Allahut” (Tewbe, 75-76).


Pėr kėtė, edhe tė Dėrguarit e Allahut nuk ishin nga ata qė betoheshin pėr respekt ndaj Allahut, mirėpo e respektonin Allahun azze we xhel dhe mbėshteteshin nė dėshirėn e Tij, siē ka thėnė Ismaili, alejhi selam:”O babai im, puno atė qė urdhėrohesh, e ti do tė mė gjesh mua, nėse do Allahu, prej tė durueshmėve!” (Saffat, 102).


Dmth, nuk ka thėnė (vetėm) "do tė mė gjesh prej durimtarėve", se kjo ėshtė lėvdatė pėr vetveten, se nuk ka mundėsi tė jesh nga durimtarėt pa dashur Allahu:”E nė dashtė Allahu, ti do tė mė gjesh nga durimtarėt” (Kasas, 27).


Gjithashtu edhe Plaku, tė cilin e shoqėroi Musa, alejhi selam, nuk i tha Musait "do tė mė gjesh, vallahi, nga tė devotshmit", se kjo ėshtė lėvdatė pėr vetveten, por ka thėnė ”do tė mė gjesh, me lejen e Allahut, nga tė devotshmit”. Pra, ai kėrkoi ndihmė nga Allahu azze we xhel. Kjo ėshtė edukata e tė Dėrguarve dhe e tė devotshmėve.


I tha:”(Musai) Tha:"Nė dashtė Allahu, do tė jem i durueshėm dhe nuk do tė kundėrshtoj ty nė asgjė!” (Kehf, 69).


Caku i kėrkuar ėshtė qė njeriu tė ketė qėllim me zemėr respektin ndaj Muhamedit, alejhi selam, dhe tė mos e kundėrshtojė urdhrin e tij, pasi t'i ketė arritur.


Ai e vepron atė qė ėshtė urdhėruar nga Muhamedi, alejhi selam, ndalohet nga ajo qė ka ndaluar Muhamedi, alejhi selam, se lėnia ėshtė me e lehtė se veprimi, kurse fjala e Allahut subhanehu we teala:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63), na jep tė kuptojmė se duhet tė jemi syēelė ēdo herė me urdhrat e Muhamedit, alejhi selam.

vazhdon...

Pause_Print_Scroll
01-08-06, 22:13
vazhdimi...

Dėgjojmė hadithe tė Muhamedit, alejhi selam, nė xhami, nė rrugė, nė shkolla, nė hytbe, nė ligjėrata, andaj e jona mbetet tė shpejtojmė nė zbatimin e tyre. Kush nuk ka mundėsi pėr momentin, duhet ta synojė (ta bėjė kėtė) nė njė tė ardhme tė afėrt, dhe do tė shpėrblehet pėr qėllimin e mirė.


Kush dėgjon hadithe tė Muhamedit, alejhi selam, dhe nuk ua vė mendjen, nuk i praktikon fare apo nuk ka dėshirė t'i praktikojė, ky ėshtė nė rrezik tė madh tė goditet me atė qė ka pėrmend Allahu:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se ata do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63).


Sa shumė mėsojmė hadithe tė Muhamedit, alejhi selam, nė ligjėratat tona! Ne obligohemi ta llogarisim vetėn tonė, se ēfarė qėndrimi kemi ndaj haditheve tė Muhamedit, alejhi selam. E para, obligohemi tė kemi edukatė dhe sjellje, t'ua japim vlerėn haditheve tė Muhamedit, alejhi selam. Pastaj, obligohemi ta realizojmė atė qė jemi urdhėruar nga Muhamedi, alejhi selam, pra atė qė jemi obliguar ta bėjmė.


Ndėrsa, ato gjėra pėr ēka na ka urdhėruar, me urdhėrim tė pėlqyer apo tė lejuar, ajo, qė ėshtė e pėlqyer zbatimi i saj, ėshtė shpėrblim, ndėrsa lėnia e saj nuk ėshtė mėkat; ajo qė ėshtė e lejuar, si zbatimi, ashtu edhe lėnia, nuk kanė shpėrblim e as dėnim, se tė dy kahet janė tė njėjta.


Ēka thua pėr disa persona, tė cilėt pretendojnė se janė nga dijetarėt, pretendojnė se janė nga ata qė kuptojnė dhe se janė thirrės nė rrugė tė Allahut, qė filluan duke kundėrshtuar, duke luftuar hadithet e Muhamedit, alejhi selam. Nė vend qė tė kenė edukatė ndaj tyre dhe t'i nderojnė e t'i respektojnė, ata thonė:"Edhe sikur tė vėrtetohet nga Muhamedi, alejhi selam, se e ka thėnė kėtė, derisa mendja nuk e kap dot, ne marrim atė qė ėshtė e logjikshme dhe i kundėrshtojmė hadithet e Muhamedit", apo i kundėrshtojnė duke thėnė:'Qytetėrimi nuk e pranon kėtė. Atė qė e pranon qytetėrimi, ajo ėshtė e saktė".


U them se nuk ka dot dituri apo qytetėrim qė kundėrshton hadithet e Muhamedit, alejhi selam, por ajo qė kundėrshton hadithet ėshtė injoranca, edhe nėse ajo buron nga mjekėt apo nga profesionalistėt, sepse ato janė hipoteza gėnjeshtare, siē kanė thėnė njerėzit e dijes:"Transmetimet e vėrteta nuk kanė kundėrshtime me mendjet e kthjellėta. Ndodh qė ne e vėrejmė apo nuk e vėrejmė, e ajo u qartėsohet tė tjerėve qė vijnė pas nesh".


E rėndėsishme ėshtė se ajo ēka saktėsohet ta ketė thėnė Muhamedi, alejhi selam, obligohemi ta pranojmė, pa marrė parasysh se e kuptuam qėllimin e tij apo jo, apo iu pėrshtatet mendjes sonė apo e kundėrshton atė. Andaj, obligohemi t'i akuzojmė mendjet tona e jo hadithet e Muhamedit, alejhi selam. Pėr kėtė jemi tė obliguar.


Mirėpo, qė tė gjykojmė me logjikėn tonė ndaj haditheve tė Muhamedit, alejhi selam, apo tė gjykojmė me qytetėrimin dhe hipotezat e ndėrtuara nga provat, qė me tė merret njeriu dhe tė themi se ēdo hadith qė bie nė pėlqim me kėto prova, ėshtė i vėrtetė dhe ēdo hadith qė i kundėrshton, refuzohet, kjo ėshtė kotėsi e madhe. Allahu na ruajt prej saj!


Kjo ėshtė humbje. Frikėsohem pėr atė, i cili posedon kėto mendime tė shtrembėta, se mos po lajthit apo se mos po del nga feja e Allahut. Sikur tė mos e merrnim gjykimit e tij si tė njė injoranti, do ta gjykonim atė si njė i dalė nga feja. Mirėpo, duke shikuar injorancėn e tij apo edhe pasimin e verbėr tė thėnėsit tė kėsaj hipoteze, themi pėr tė se ai ėshtė i humbur apo i gabuar, dhe ėshtė ne rrezik shumė tė madh.


Ka nga njerėzit nė kohėt tona qė kundėrshtojnė hadithet e Muhamedit alejhi selam, e disa prej tyre e mohojnė Sunetin krejtėsisht dhe thonė se nuk punohet vetėm se me Kuran, dhe quhen Kuranijun. Mirėpo, ky grup janė mohues dhe nuk punojnė me Kuran, sepse ėshtė Kurani qė na ka drejtuar nė Sunet. Thotė Allahu:”Atė qė ua jep i Dėrguari, merreni; atė qė jua ndalon, largohuni prej saj”. Gjithashtu thotė Allahu:”T'ua mėsojė atyre librin dhe urtėsinė” (Bekare, 129).


Libri ėshtė Kurani, ndėrsa Urtėsia ėshtė Sunneti i Muhamedit, alejhi selam. Thotė Allahu subhanehu we teala:”Ty ta zbritėm Kur'anin, qė t'u shpjegosh njerėzve atė qė u ėshtė shpallur atyre” (Nahl, 44).


Allahu e ngarkoi Muhamedin, alejhi selam, pėr qartėsim, e ky qartėsim gjendet nė Sunetin e Muhamedit, alejhi selam. Se Suneti i qartėson gjėrat sipėrfaqėsore tė Kuranit, e shpjegon Kuranin. Dhe kush thotė se nuk veproj vetėm se me Kuran, bie mbi tė fjala e Allahut:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se ata do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63).


Dhe ka nga ata, tė cilėt e kundėrshtojnė Sunetin e Muhamedit alejhi selam, apo i kundėrshtojnė disa nga Sunnetet dhe marrin disa prej tyre, qė thonė:"I marrim ato qė janė Mutevatire dhe nuk pranojmė Hadithet Ehad, nėse i kundėrshtojnė rregullat e logjikės, dhe nuk pranojmė tė tilla nė ēėshtje tė Besimit dhe nuk i pranojmė ato nė punėt qė i quajnė studimore". Kjo, faktikisht, ėshtė injorancė e madhe dhe e gjithė kjo bie nėn thėnien e Allahut:”Le tė kenė kujdes ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė dėrguarit), se ata do t'i zė ndonjė telashe ose do t'i godasė dėnimi i ithėt” (Nur, 63). Kėta janė nė kundėrshtime mė tė rėnda se ata tė cilėt nuk pėrfillin urdhrin e Muhamedit, alejhi selam, nga epshet dhe nga teket e tyre, se kėta kundėrshtuan me qėllim. Allahu na ruajt.


E, gjithashtu, ajo qė ėshtė shfaq nė kohen e fundit, e posaēėrisht nė mesin e tė rinjve, ėshtė sulmi kundėr disa haditheve tė Muhamedit, alejhi selam, duke i bėrė tė dobėta tė vėrtetat, e tė vėrtetat tė dobėta, pa dituri. Edhe ky ėshtė rrezik i madh. Nuk lejohet pėr ēdonjėrin tė flasė pėr hadithe tė Muhamedit, alejhi selam, pos atij qė ka dituri dhe njohje pėr tė.


Ndėrsa, dikush fillon tė lexojė vetėm disa libra, duke mos nxėnė dituri nga dijetarėt dhe burimet e vėrteta. Fillon duke i bėrė tė vėrteta dhe tė dobėta. Ky ėshtė rrezik i madh dhe ėshtė edukatė e ultė ndaj haditheve tė Muhamedit, alejhi selam. Duhet te ndalen nga ky veprim, se ky ėshtė rrezik i madh pėr vetėn e tyre dhe pėr Muslimanėt nė pėrgjithėsi.


Edukata dhe sjellja me Sunetin e Muhamedit, alejhi selam, ėshtė obligim pėr ēdo njeri, duke mos u zhytur nė to, pos me dituri dhe me njohje tė vėrtetė, e qė kjo tė bėhet nga njerėzit e dijes dhe tė profilit pėrkatės. Kurse, njeriu qė ėshtė i vogėl dhe dėshiron tė hyjė nė shtėpi nga kulmi dhe nuk hyn nga dera, ky ėshtė nė rrezik shumė tė madh. E gjithė kjo hyn nė edukatėn e ultė me Muhamedin, alejhi selam, dhe me Sunetin e tij. Andaj, kėrkohet nga ne tė jemi syēelė pėr kėtė gjė, ngase ėshtė ēėshtje madhėshtore.


Shumė njerėz, nė kohėn tonė, Sunetin e Muhamedit, alejhi selam, e kanė lėnė anash, nga injoranca e madhe, nga mohuesit, nga bartėsit e mendimeve shkatėrruese. Andaj, obligohemi tė kemi qėndrim me atė i cili kundėrshton Sunetin e Muhamedit, alejhi selam, qėndrim tė Besimit, qėndrim tė besimtarėve me hadithet e Muhamedit alejhi selam, me dituri, me zbatim, me respektim, me edukim. Ashtu siē e nderojmė Muhamedin alejhi selam, ashtu t'i nderojmė edhe hadithet e Tij, sepse ato janė nga Allahu subhanehu we teala:”Ēka t'ju jep Pejgamberi, merreni; ēka t'ju ndalojė, pėrmbajuni dhe kini frikė Allahun” (Hashėr, 7).


“Dhe ai nuk flet nga dėshira e tij. Ai (Kur'ani) nuk ėshtė tjetėr, pos shpallje qė i shpallet” (Nexhm, 3-4). Kjo ėshtė shpallje nga Allahu subhanehu we teala.


Kėrkoj falje nga Allahu pėr vetėn time, pėr juve dhe pėr muslimanėt nė pėrgjithėsi, duke kėrkuar nga Allahu tė mė furnizoj mua dhe juve me dituri tė dobishme dhe me vepėr tė mirė, me syēelėti nė fenė tonė, me vendosmėri nė tė vėrtetėn, dhe tė mos i shtrembėrojė zemrat tona, pasi na ka udhėzuar. Paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi Muhamedin, familjen dhe shokėt ne pėrgjithėsi.



Pėrktheu: Unejs Murati

F U N D

Guri i madh
07-08-06, 22:00
kur ka qen gadishulli ballkanik i banuar me ilir nuk ka egzistue kyfar muhamet bigamisti prej se deportoj ideja e kti bigamisti ne ballkan ne i humbem 50% te teritoreve ky mundet me qen idol i kombit serb per ti arritur qellimet e veta teritoriale ne ballkan ose ma mir te themi anmik i shqiptaris

Pause_Print_Scroll
08-08-06, 13:51
kur ka qen gadishulli ballkanik i banuar me ilir nuk ka egzistue kyfar muhamet bigamisti prej se deportoj ideja e kti bigamisti ne ballkan ne i humbem 50% te teritoreve ky mundet me qen idol i kombit serb per ti arritur qellimet e veta teritoriale ne ballkan ose ma mir te themi anmik i shqiptaris
"Tė mos ishte feja Islame, populli Shqipetar do te ishte shumė mė i madh me numėr, por jo Shqipetar." Faik Konica

mbetesh i pershendetur

P.P.S.

kumanova-on-line@hotmail.com