PDA

View Full Version : Thėniet e mendimtarėve me famė botėrore rreth: Islamit, Kuranit dhe Muhammedirt a.s.


Pause_Print_Scroll
05-08-06, 11:23
Thėniet e mendimtarėve me famė botėrore rreth:
Islamit, Kur’anit dhe Muhamedit a.s.

Senad Makoviq

Nė kėtė artikull do tė pėrmbledhim fjalėt dhe mendimet e disa mendimtarėve tė shquar botėror, tė cilėt, pas studimeve tė thella, kanė dhėnė deklaratat e tyre pėr fenė Islame, Kur’anin e Madhėrishėm dhe pėr Muhamedin a.s. Tė shkruhen tė gjitha mendimet e njerėzve tė shquar botėror do tė duhej tė pėrmblidheshin nė njė libėr, pasi janė tė shumta, por nė kėtė artikull do tė pėrmendim veē disa prej tyre.
Feja islame, qė i ėshtė shpallur Muhamedit a.s., ėshtė vazhdimi dhe kulminacioni i tė gjitha religjioneve paraprake tė shpallura, e kėsisoj ai ėshtė pėr tė gjitha kohėt dhe pėr tė gjithė njerėzit.
Kėtė herė nuk do t’i gjurmojmė thėniet e dijetarėve islamė, por do tė paraqesim pohimet e jo-ithtarėve tė Islamit, njė pjesė e tė cilėve pas studimeve kaloi nė Islam.

TOMAS ARNOLD “Thirrja nė Islam”- “Ne asnjėherė nuk kemi dėgjuar pėr ndonjė pėrpjekje pėr tė detyruar jo-muslimanėt pėr tė pranuar Islamin apo pėr ndonjė persekutim tė organizuar qė ka pėr qėllim zhdukjen e Krishterimit. Nė qoftė se halifėt do tė kishin zgjedhur njė nga kėto plane, ata do ta kishin fshirė Krishterimin nga faqa e dheut po aq lehtė siē u bė me Islamin gjatė kohės sė Ferdinandit dhe Isabelės nė Spanjė; me tė njėjtėn metodė qė ndoqi Luigji XIV pėr ta bėrė Protestanizmin njė besim ndjekėsit e tė cilit dėnoheshin me vdekje; apo me tė njėjtėn lehtėsi qė u mbajtėn hebrejtė larg Britanisė pėr mė tepėr se 350 vjet...”
DE LACY O’LEARY “Islam at the Crossroads”, London, 1923, pp. 8- “Historia, ndėrkaq, na mėson se legjenda mbi muslimanėt fanatik qė kaluan botėn me furi dhe qė i detyruan racat e pushtuara ta pėrqafojnė Islamin me majat e shpatave tė tyre, ėshtė njėri ndėr mitet mė absurde fantastike, tė cilėn historianėt ndonjėherė e kanė pėrsėritur.”
M. L. STODDARD “The Religion of All Prophets”, Pakistan, pp. 56- “Ngritja e Islamit ėshtė mbase ngjarja mė e ēuditshme nė historinė e njerėzimit. Duke buruar nga njė vend dhe nga njė popull, mė parė fare tė papėrfillur, Islami brenda njė shekulli u pėrhap nė mbi gjysmėn e rruzullit tokėsor duke zhdukur perandori tė mėdha, duke pėrmbysur religjione mė tė vjetra, duke reformuar shpirtėrat e forcave dhe duke ndėrtuar njė botė tė re, botėn e Islamit”.
W. MONTOGOMERY “Watt, Islam and Christianity Today”, London, 1983, pp. IX.- “Mendoj se shprehjet e ngulitura nė Kur’an dhe shprehjet e tjera tė vizionit islamik janė njė thesar i madh: sė vėrtetės hyjnore nga tė cilat unė dhe oksidentalistėt e tjerė mund tė mėsojnė akoma shumė dhe se Islami ėshtė njė luftėtar i fuqishėm pėr tė na dhėnė skeletin themelor tė njė religjioni tė sė ardhmes.”
H. A. R. GIBB “Wither Islam”, London, 1932, pp. 379.- “Mirėpo, Islami ka pėr t’i ofruar kauzės sė njerėzimit edhe njė shėrbim. Fundja, ai qėndron mė afėr Lindjes sė njėmendtė sesa Evropa dhe posedon njė traditė tė shkėlqyer tė mirėkuptimit dhe tė bashkėpunimit ndėrmjet racave. Asnjė shoqėri tjetėr nuk ka arritur sukses mė tė madh nė bashkimin e mė shumė racave tė ndryshmė njerėzore... Islami e ka ende fuqinė e pajtimit tė elementeve, nė dukje tė papajtueshme, racore dhe tė traditės.”
Gjithashtu pėr Islamin flasin edhe CANNON TAYLOR, SAROJINI NADIU, G.B. SHAW, A.J. TOYNBEE, EDWARD MONTET, e shumė tė tjerė.

Pause_Print_Scroll
05-08-06, 11:24
Edhe deklaratat pėr Kur’anin dhe pėr natyrėn specifike tė tij, si: ruajtja e tekstit origjinal tė tij, stili, metoda, pėrmbajtja dhe ndikimi i tij nė natyrėn e brendshme tė njeriut. Ne dimė se ē’ndjenja ngjall ky libėr pėr ata qė e lexojnė nė gjuhėn e pastėr dhe tė qartė arabe... si i zėvendėson idetė dhe mendimet, si ndyshon ndjenjat shpirtėrore duke shkaktuar dridhje nė emocionet e njeriut dhe sikur i thotė lexuesit dhe dėgjuesit me zė tė heshtur se unė nuk jam libėr si librat e tjerė, nuk jam vepėr si veprat e tjera, nuk jam....
Pjesa dėrrmuese e orientalistėve janė tė njė mendimi se teksti i Kur’anit dallon nga tė gjithė tekstet e librave tė shpallura fetare. Kur’ani ėshtė i ruajtur nga ēdo e metė, i pandryshuar; atė nuk e ka prekur dorė e huaj, nuk ėshtė shtuar as hequr asgjė nga teksti origjinal i tij. Mbeti i njėjtė gjatė gjithė historisė, siē ishte shpallur Muhamedit a.s., i shkruar nė letėr, i ruajtur nė zemrat e njerėzve fjalė pėr fjalė, verset pėr verset dhe kaptinė pėr kaptinė. Qė nga momentet e para tė zbritjes sė Kur’anit, Muhamedi a.s. me gjithė shokėt e tij e lexonin atė, e nxėnin pėrmendsh dhe e shkruanin me pendė. Pra, qysh nė fillim Kur’ani dallohet pėr dy elemente tė shėndosha qė nuk i shquajnė librat e tjerė. Kėto elemente bėnė qė ai pėrfundimisht tė tubohej me njė saktėsi dhe besnikėri tė lartė dhe tė mbetej i saktė, gjeneratė pas gjenerate deri nė ditėt e sotme.
SUSEH (orientalist ēifut)- Kur bėn dallimin nė mes tekstit kur’anor dhe librave tė tjerė qiellore, vėrteton faktin pėr zėvendėsimet dhe ndryshimet qė pėsuan librat e shenjtė te ēifutėt dhe te krishterėt. Kjo ėshtė njė e vėrtetė pėr tė cilėn tė gjithė mendimtarėt e mirėfillt tė religjioneve pajtohen.
“Kur’anin muslimanėt e ruajtėn me besnikėri dhe emanet tė lartė. Ai ėshtė libri i vetėm i shenjtė i ruajtur dhe i shpėtuar nga devijimet dhe ndryshimet eventuale. Studiuesit e huaj tė Kur’anit shpeshherė gjuajnė shigjeta helmuese kundėr Islamit, mirėpo realiteti dhe argumentet historike janė mė se tė qarta, ato nuk lėnė vend pėr dyshim se Kur’ani nė tė vėrtetė nuk pėsoi ndryshime dhe modifikime.”
“Ėshtė mė se e vėrtetė se ai qė nuk e njeh gjuhėn arabe, sintaksėn, gramatikėn dhe retorikėn e saj, asnjėherė nuk mund tė kuptojė rėndėsinė dhe ajkėn e Kur’anit.”
LANDO (orientalist ēifut)- “Osmani r.a. bėri njė punė tė madhe rreth Kur’anit. Ai kishte ngarkuar Zejd ibn Thabitin qė tė bėnte tubimin e ajeteve nė formė tė librit, dhe qė nga ajo kohė Kur’ani mori formėn e tij zyrtare pėr tė arritur tek ne i shėndoshė, pa ndonjė ndryshim, sado i vogėl tė ishte ai.”
LORA FAGLIRI (studiuese Italiane)- “Kur’ani deri te brezi ynė ėshtė pėrcjellė me njė transmetim tė pėrpiktė pėrmes njė zinxhiri tė pashkėputur dhe teksti i tij mbeti i pastėr, i pandryshuar gjatė shekujve, dhe i tillė do tė mbetet derisa tė ekzistojė jeta nė sipėrfaqen e tokės.”
BLASHIRI (orientalist francez)- “Merita mė e madhe pėr ruajtjen e Kur’anit, pas Pejgamberit a.s., i takon halifit Osman r.a. nė vitin 655 h. i cili me kohė kishte vėrejtur rrezikun qė filloi t’i kanosej Kur’anit me lindjen e pėrēarjeve rreth leximit tė drejtė tė tij. Ai kishte formuar komisionin pėr verifikimin e shkrimit origjinal tė Kur’anit, ashtu siē kishte zbritur nė kohėn e Muhamedit a.s., duke mos lejuar futjen e asnjė elementi tė huaj nė tė ose largimin e ndonjė pjese prej tij.”
DI KASTRO (studiues francez)- “Neve, evropianėve, deri tani nuk na ėshtė dhėnė rasti tė kuptojmė domethėnien e saktė tė Kur’anit, ndoshta pse nuk arritėm tė kuptojmė metodėn e ligjėrimit tė tij, apo pse doktrina e tij ishte kundėr disa parimeve tona dhe nuk pėrputhej me mentalitetin tonė, mirėpo injorimi ynė kurrsesi nuk do tė thotė se Kur’ani nuk ishte dhe nuk vazhdon tė jetė libėr hyjnor me ndikim tė madh nė psikologjinė e njeriut.”
FILIP HITI pėr metodėn e ligjėrimit tė Kur’anit thotė: “Ajo ėshtė aq e lartė, saqė nuk mund tė krahasohet me tė tjera, nuk mund tė kopjohet, tė emitohet etj.”
XHORXH SARTUN (studiues amerikan)- “Gjuha e Kur’anit numėrohet si gjuhė e Zotit dhe ajo ėshtė e plotė nė njė definim dhe pėrcaktim tė tillė; kjo ka bėrė qė gjuha arabe tė ngrihet mė lart se ēdo gjuhė tjetėr e botės.”
NASRIJ SELEHEB- “Gjuha e tij ėshtė aq e lartė dhe superiore, saqė ėshtė e pamundur pėr joarabin ta kuptojė dhe tė ndiejė kėnaqėsinė dhe bukurinė e saj. Ėshtė gjuhė qė e zgjodhi Zoti dhe e bėri mė tė vlefshme se ēdo gjuhė tjetėr, kurse Kur’ani ėshtė vlera mė e ēmuar e saj, sepse ėshtė Fjala e Allahut.”
Gjithashtu, Nasrij Seleheb flet se si i ēmonin as’habėt citatet e Kur’anit mė tė shtrenjta se ēdo thesar i tokės. Pohon gjithashtu faktin se njė fat tė tillė para pėrmbledhjes nė njė koleksion nuk e gėzoi asnjė nga librat e shpallur hyjnor, tė cilėt nuk gėzuan as kujdesin qė pati Kur’ani, pėrmes tė cilit arriti t’i shpėtoi ēdo ndėrhyrjeje tė jashtme njerėzore, kurse nė librat tjerė hyjnorė u fut dora e huaj.”
ZHAK VISLER (studiues francez)- “Ēdo pėrkthim i Kur’anit, qoftė ai edhe i shkollės mė tė lartė, nuk mund tė jetė zėvendėsim i tij. Qė tė kuptohet drejt, ai duhet tė lexohet me gjuhėn e tij, e nuk ka gjuhė nė botė qė mund tė zėvendėsoj atė. Pėrkthimi i Kur’anit ėshtė i ngjashėm me shkėputjen e lules nga rrėnjėt e saj.”
RISLER- “Kur’ani, pėrveē qė ėshtė libėr fetarė, nė vete pėrmban edhe esencėn e tė gjitha njohurive. Aty njeriu gjen zgjidhje pėr tė gjitha ēėshtjet.”
MARSIL (orientalist francez)- “Kur’ani ėshtė fjalė e gjallė nė zemrat e shumė njerėzve-hafėzėve, ėshtė ndėrmjetėsues nė mes njeriut dhe Allahut, udhėzues shpirtėror, sistem moral dhe ligji i botės. Ai nuk ėshtė libėr qė i dedikohet vetėm njė shoqėrie ose njė periudhe tė caktuar kohore. Kur’ani ėshtė libėr me njė ligj tė pėrjetshėm, tė plotė dhe tė pėrsosur. Ėshtė Fjala e fundit e Zotit, e cila nuk shtrembėrohet dhe nuk zėvendėsohet; libėr i cili njeriut i ligjėron pėrmes ndjenjave tė tij tė brendshme, mendjes dhe natyrės sė tij krijuese.”
LJUBILDD WEISS (studiues i Kur’anit)- “Tani e kuptova se libri tė cilin e mbaja nė dorė ishte libėr i shpallur nga Zoti; libėr i cili, edhe pse kaloi nė duart e njerėzve mė tepėr se 13 shekuj, studiuesit nuk arritėn t’ia zbulojnė fshehtėsitė filozofike. Nga Kur’ani mua mė del njė zė mė madhėshtor sesa zėri i Muhamedit a.s.. Kur’ani qė u ligjėrohej arabėve nė shekullin VII dhe tundte thellėsitė e tyre shpirtėrore ėshtė po ai qė ka edhe sot tė njėjtėn fuqi, edhe pėr lexuesin shekullit tė XX-tė, por edhe tė shekullit tė XXV-tė”.
Njė i krishterė Indian thotė: “Kur’ani ėshtė libri i vetėm qiellor, i cili mėsohet pėrmendsh nga mijėra njerėz nga tė gjitha anėt e botės, kurse librat e tjerė tė shenjtė i gjejmė tė ruajtura vetėm me shkrimin e shtypur. Po tė ndodhė pėr ndonjė arsye qė librat e shkruar nė letra tė treten nga njerėzit, Kur’ani do tė mbetet libri i vetėm i ruajtur nė gjoksa.”

Gjithashtu si DERMINGEMI (orientalist francez), SIDJU (orientalist francez), JOGEL (orientalist anglez), ZHAN ZHAK RUSOI, GOETHE, DR. STEINGASS, MAURICE BUCAILLE, ARTHUR J. ARBERRY etj. etj., tregojnė se Kur’ani ėshtė libėr i Zotit dhe jo vepėr e Muhamedit a.s..

Pause_Print_Scroll
05-08-06, 11:26
Tė gjthė dijetarėt botėror, tė cilėt e kanė studiuar biografinė e Pejgamberit tė Islamit nė mėnyrė objektive, nė fund kanė dėshmuar pėr madhėshtinė e personalitetit tė tij. Prej tyre janė:

NAPOLEONI- Napoleoni i parė (1769-1821), imperator i Francės, nė histori njihet si njė burrė shteti dhe luftėtar i madh. Nė vitin 1812, kur hyri nė Egjipt, u mahnit pas drejtėsisė dhe madhėshtisė sė besimit Islam. Rreshtat e poshtėshėnuar janė marrė nga vepra “Bonaparte et Islam” tė Cherfilsit. Napoleoni thoshte:
“Musai (a.s.) popullin e vet, Isai (a.s.) ithtarėt e vet, kurse Muhamedi (a.s.) tėrė botėn e ka lajmėruar se ekziston Allahu i Madhėrishėm dhe ėshtė vetėm Njė. Nė Gadishullin Ballkanik dominonte paganizmi. Gjashtė shekuj pas Isait, Muhamedi (a.s.) ua predikoi arabėve Allahun e Madhėrishėm, pėr tė cilėn u munduan edhe Ibrahimi (a.s.), Isai (a.s.), Musai (a.s.). Arianėt (tė krishterėt qė i takojnė Ariusit), qė iu bashkangjitėn arabėve dhe ata qė duke prishur besimin, fenė e Isasė (a.s.) dėshirojnė tė pėrhapin njė besim tė ri me tre Zota (d.m.th. Allahu, biri i Allahut, Shpirti i Shenjtė) e prishnin krejtėsisht rehatinė dhe paqen e Lindjes. Muhamedi (a.s.) atyre ua tregoi rrugėn e drejtė. U tha arabėve se Allahu (xh.sh.) ėshtė Njė dhe Ai as nuk ka baba, e as bir. Besimi nė shumė zota ėshtė njė zakon i pakuptimtė, qė ka mbetur nga paganizmi.”
Nė njė pjesė tjetėr tė librit gjenden kėto fjalė tė Napoleonit: “Mendoj se, sė shpejti, do tė kem mundėsi tė formoj njė shtet duke i tubuar tė gjithė personat e dalluar, tė menēur tė botės dhe ta udhėheq kėtė shtet (sipas parimeve tė shkruara nė Kur’an). Besoj vetėm nė drejtėsinė e kėtyre parimeve islame, dhe nė sajė tė kėtyre parimeve njerėzit do ta arrijnė lumturinė.”
ANNIE BESANT “The life and Teachings of Muhammad”, Madras, 1932, p.p. 4.- “Ėshtė e pamundur qė ēdokush qė e studion jetėn dhe karakterin e Pejgamberit tė madh tė Arabisė, e qė di se si mėsoi dhe jetoi ai, tė mos ndiejė diēka tjetėr, pėrveē respektit tė thellė ndaj tij, njėrit prej pėrcjellėsve tė mėdhenj tė porosive tė tė Lartmadhėrishmit. Edhe pse me kėtė qė po shtroj para jush do tė them shumė gjėra, tė cilat pėr shumė njerėz tashmė janė tė njohura, prapėseprapė, sa herė qė i rilexoj ato, mė kaplon njė ndienjė e re admirimi dhe respekti ndaj mėsuesit tė madh arab.”
W. MONTOGOMERY “Mohammad at Mecca”, Oxford, 1953, p.p. 52.- “Gatishmėria e tij pėr tė pėrjetuar persekutime pėr shkak tė besimit, karakteri i lartė moral i njerėzve, qė i besonin dhe qė e konsideronin udhėheqės, si dhe madhėshtia e arritjeve tė pėrnjėhershme, dėshmojnė pėr integritetin e tij bazė. Ta konsiderosh Muhamedin mashtrues, mė shumė shkakton probleme sesa i zgjidh ato. Aq mė tepėr, asnjė personalitet i madh historik nuk ėshtė ndriēuar mė zbehtė nė Perėndim sesa Muhamedi”.
DR. MICHAEL H. HEART- Nė librin e tij tė famshėm “Klasifikimi i 100 personaliteteve me ndikim mė tė madh nė histori” thotė: “Vėnia e Muhamedit a.s. nė krye tė listės sė personaliteteve mė me influencė nė histori, mund t’i befasojė lexuesit, por e vėrteta ėshtė se ai ishte njeriu mė i suksesshėm nė aspektin fetar e jetėsor. Ai ishte i vetmi qė e kompletoi misionin e tij fetarė, i pėrsosi ligjet e fesė dhe nė tė besuan popuj tė tėrė gjatė jetės sė tij. Pėrveē pėrsosjes sė fesė, ai themeloi edhe shtetin e ri, duke i bashkuar fiset nė popull dhe popujt nė umet. Dhe pėr umetin e vet vuri bazat e jetės sė tij fetare. Ai, pra, e filloi misionin e tij fetar dhe jetėsor dhe e pėrfundoi atė”.
ENCIKLOPEDIA BRITANICA- “Muhamedi ishte Profeti mė i suksesshėm i tė gjithė Profetėve dhe personaliteteve religjioze.”
BERNARD SHOW- “Unė jam thellė i bindur se sikur njė personalitet i rangut tė Muhamedit tė sundonte botėn e sotme, do tė kishte sukses nė zgjidhjen e problemeve botėrore dhe do ta ēonte botėn kah paqja dhe shpėtimi.”
“Nė kohėn e tashme, shumė nga tė afėrmit e mi evropianė kalojnė nė fenė e Muhamedit dhe mund tė thuhet se konvertimi i Evropės nė Islam tashmė ka filluar”.
EMILE DERMENGHEM- “Muhamedi ėshtė sigurisht njė Profet nga radha biblike”.
LA MARTINE- Historiani francez, nė librin e tij “Historia e Turqve”, shkurtimisht e respekton tejmase me fjalėt: “Filozof, orator, profet, ligjvėnės, luftėtar, ngadhnimtar idesh, rilindės i sėrishėm, i fesė sė logjikės dhe tė Zotit pa idhuj dhe afreke: Themelues i njėzet mbretėrive tė botės dhe i njė mbretėrie shpirtėrore Ai ėshtė Muhamedi”.
“Muhamedi ėshtė mė pak se njė Zot- njė Profet.”
OTO VON BIZMARK- “O Muhamed, mė vjen keq qė nuk kam qenė bashkėkohėsi yt.”
MAHATMA GANDHI- “Feja islame urdhėron qė tė adhurohet Allahu dhe vepra e Tij. Ndėrkohė qė Perėndimi ishte nė njė errėsirė tė tmerrshme, ylli islam nė Lindje i kishte sjellė rehati, paqe dhe dritė. Feja islame nuk ėshtė gėnjeshtare... Unė i kam lexuar veprat lidhur me jetėn e Profetėve tė besimit islam dhe atyre qė janė pranė tij. Kėto vepra ma kanė tėrhequr shumė vėmendjen, saqė, kur i pėrfundova mė erdhi keq qė nuk kishte mė. Unė nxora pėrfundimin se pėrhapja kaq e shpejtė e fesė islame nuk ėshtė bėrė pėr shkak tė dhunės... Njerėzit me dėshirė e kanė pranuar fenė islame. Nė myslimanizėm ndėrmjet Allahut dhe robit tė Tij nuk ka ndėrmjetėsues... Meqė krishtėrimi kishte shumė mungesa, ishte e nevojshme tė bėhen reforma tė ndryshme. Kurse nė muslimanizėm ēdo gjė ėshtė ashtu siē ka qenė nė fillim. Nuk ka qenė nevoja pėr asnjė ndryshim.”
LLAV NIKOLLAJEVIQ TOLSTOJ- “S’ka dyshim se Profeti Muhamed ėshtė njė ndėr reformatorėt mė tė mėdhenj tė njerėzisė. Atij i takon lavdi mė i madh, sepse njerėzinė e ka udhėzuar drejt dritės mė tė madhe, drejtėsisė dhe paqes, e ka penguar derdhjen e pafajshme tė gjakut njerėzor dhe kėshtu i ka hapur rrugėn pėrparimit dhe civilizimit. Kėtė vepėr tė madhe nuk do tė mund ta zbatonte askush tjetėr pėrveē njė njeriu, pos me fuqi mbinatyrore, njeri qė ėshtė i denjė secilės, mrekullisė dhe kujdesit”.
RILKE- “Kurrė s’ka lexuar, kurse tani-shiko! Njė fjalė e tillė dhe pėr dijetarin ėshtė e paarritshme.”
EDWARD GIBBON DHE SIMON OCKLAY , “History of the Saracen Empire”, London, 1870, p.p. 54. – “Unė besoj nė njė Perėndi dhe nė Muhamedin-tė Dėrguarin e Perėndisė, ėshtė predikim i thjeshtė dhe i pandryshuar i Islamit. Imazhi intelektual i Hyjnisė asnjėherė nuk ėshtė degraduar me ndonjė idhull tė dukshėm. Nderimet e Pejgamberit kurrė nuk e kanė tejkaluar masėn e virtytit njerėzor, kurse parimet jetėsore tė tij e kanė mbajtur mirėnjohjen e ithtarėve tė vet brenda kufijve tė arsyes dhe fesė”.
Po ashtu Gibboni, nė librin e tij “Ngritja dhe shkatėrrimi i Perandorisė Romake”, jep mendimin pėr Kur’anin dhe fenė Islame: “Nė fenė e Muhamedit nuk ka vend pėr dyshim, kurse Kur’ani ėshtė dritė e dėshmisė pėr njėshmėrinė e Zotit”.
TOMAS CARLYLE – “Ka pasur edhe njerėz tė tjerė qė kanė predikuar monoteizmin, por asnjė s’ka qenė i barabartė me besimin e tij tė fortė dhe tė pastėr nė njė Zot.”
BOSWORTH SMITH – “Muhamedi ishte krijues i umetit, themelues i perandorisė, rimėkėmbės i fesė nė tė njėjtėn kohė. Atij, edhe pse analfabet, i ėshtė shpallur libri qė pėrmban letėrsi, jurispundencė, norma morale tė pėrgjithshme si dhe libra tė shenjtė tė pėrfshirė nė njė libėr. Dhe ai e ka shenjtėrinė e vet edhe sot e kėsaj dite nė njė tė gjashtėn e njerėzimit.”

Po ashtu, si JAMES H. HEART, JAMES A. MICHENER, FERLONG, S. H. LEEDER, JOHN WILLIAM DRAPER, CARL BRACKELMANN, D. V. BODLY, ANDRIN SERVE, JULES MESERMAN, edhe shumė mendimtarė tė tjerė tė shquar botėror kanė dhėnė mendimet e tyre mbi Islamin dhe Profetin Muhamed a.s.

Kodra
05-08-06, 13:25
Qė nga momentet e para tė zbritjes sė Kur’anit, Muhamedi a.s. me gjithė shokėt e tij e lexonin atė, e nxėnin pėrmendsh dhe e shkruanin me pendė. Pra, qysh nė fillim Kur’ani dallohet pėr dy elemente tė shėndosha qė nuk i shquajnė librat e tjerė. Kėto elemente bėnė qė ai pėrfundimisht tė tubohej me njė saktėsi dhe besnikėri tė lartė dhe tė mbetej i saktė, gjeneratė pas gjenerate deri nė ditėt e sotme.



**********
**********
**********


I nderuari Pause_Print_Scroll,

nėse kėsaj i besojmė se, "e shkruanin me pendė" , atėherė Kur'an-i qenka shkruar nga Muhamedi dhe shokėt e tij.

Njė gjė duhet ta dijė secili bashkėkombėtar imi:

¤ Gjykoni sipas mendjes tuaj,mos lejoni qė njė i ashtuquajtur dijetar, tė ju hypnotizoj me shkrime tė cilat bien ndesh me pėrkatėsinė tonė Kombėtare.



Me plotė Sinqeritet



Kodra

Pause_Print_Scroll
05-08-06, 23:12
Qė nga momentet e para tė zbritjes sė Kur’anit, Muhamedi a.s. me gjithė shokėt e tij e lexonin atė, e nxėnin pėrmendsh dhe e shkruanin me pendė.
Nuk e di se qka sheh gabim ketu... Apo ate qe e paske kuqur?... po normal ata e mesonin permendesh ate qe ua tregonte i Derguari (mbase shpallja i vinte Atij a.s.) dhe ata e shkruanin per gjeneratat e ardhshem, dhe elhamdulilah une sot kur zgjohem ne mengjez apo para se te bi me fjet, kenaqem duke e lexuar...


**********
**********
**********


I nderuari Pause_Print_Scroll,

nėse kėsaj i besojmė se, "e shkruanin me pendė" , atėherė Kur'an-i qenka shkruar nga Muhamedi dhe shokėt e tij.

Njė gjė duhet ta dijė secili bashkėkombėtar imi:

¤ Gjykoni sipas mendjes tuaj,mos lejoni qė njė i ashtuquajtur dijetar, tė ju hypnotizoj me shkrime tė cilat bien ndesh me pėrkatėsinė tonė Kombėtare.



Me plotė Sinqeritet



Kodra

Asgje ske thene i nderuar, vecse ia ke futur kot, mirepo shko e lexoj edhe njehere, edhe e sheh realitetin, e jo pretendimet e tua.

me rrespekt
kumanova-on-line@hotmail.com

Kodra
05-08-06, 23:54
Nuk e di se qka sheh gabim ketu... Apo ate qe e paske kuqur?... po normal ata e mesonin permendesh ate qe ua tregonte i Derguari (mbase shpallja i vinte Atij a.s.) dhe ata e shkruanin per gjeneratat e ardhshem, dhe elhamdulilah une sot kur zgjohem ne mengjez apo para se te bi me fjet, kenaqem duke e lexuar...
[/color][/color][/size]

Asgje ske thene i nderuar, vecse ia ke futur kot, mirepo shko e lexoj edhe njehere, edhe e sheh realitetin, e jo pretendimet e tua.

me rrespekt
kumanova-on-line@hotmail.com


**********
**********
**********


I nderuari Pause_Print_Scroll,

nuk e di se pse reagon me kaq mllef !!!!?.

Sipas shkrimit tėnd,i dėrguari ka treguar,e ata ( njerėzit) e kanė shkruar.

Kush ėshtė i dėrguari-Muhameti ?

A nuk pajtohesh ti me shkrimin tėnd,pra qė Kur'an - i qenka i shkruar nga njerėzit !!!?

Nėse ty nuk tė pėlqen tė gjykosh sipas mendjes sate,ky nuk ėshtė problem imi.Nuk e di sesi po tė duket ty gjė koti,nėse unė them se duhet gjykuar secili sipas mendjes sė vet.

Unė, i nderuari Pause_Print_Scroll,sipas mendjes sime,nuk ja futi kot,por nėse ti dėshiron me kėtė fjalor tė diskutojmė,atėherė ke zgjedhur personin e gabuar.



Kodra

Pause_Print_Scroll
06-08-06, 13:35
Pershendetje...
**********
**********
**********


I nderuari Pause_Print_Scroll,

nuk e di se pse reagon me kaq mllef !!!!?.

Sipas shkrimit tėnd,i dėrguari ka treguar,e ata ( njerėzit) e kanė shkruar.
I Derguari e ka treguar ate i eshte shpallur, dhe pastaj ata qe ishin me te e mesonin permendesh prandaj disa ishin (te vecant dhe te paket) qe edhe e shkruanin. Mirepo kjo tregon se sa te sakte dhe te kujdesshem kane qene ne ruajtjen e autentitetit te Kuranit Famemadh. I nderuar Kurani eshte fjala e Allahut, e zbritur tek i Derguari i Tij, Muhammed .a.s, i cili ua mesoi shokeve te tij, te cilet per gjeneratat e ardhshem e pragatiten si mus'haf, liber, per ta lexuar besimtar.

Kush ėshtė i dėrguari-Muhameti ?
Eshte i Derguari i Allahut. Eshte Muhammedi i biri Abdullahut i biri i AbdulMutalibit i biri i Hashimit i biri i AbdulMenafit i biri i Kusajit i biri i Kilabit i biri i Murres i biri i Ka'abit....


A nuk pajtohesh ti me shkrimin tėnd,pra qė Kur'an - i qenka i shkruar nga njerėzit !!!?
Ne ate kontekst si e nxjerr ti jo... E shkruan fjalet e Allahut, mirepo ata (shoket e Profetit r.a.) nuk ishin autore.

Nėse ty nuk tė pėlqen tė gjykosh sipas mendjes sate,ky nuk ėshtė problem imi.Nuk e di sesi po tė duket ty gjė koti,nėse unė them se duhet gjykuar secili sipas mendjes sė vet.
Mirepo sipas mendjes sate, mirepo me argumente e jo me fjal boshe, mbase po shkuam si thua ti secili sipas mendjes se vet, atehere ska edhe baz intelektuale diskutimi yne.


Unė, i nderuari Pause_Print_Scroll,sipas mendjes sime,nuk ja futi kot,por nėse ti dėshiron me kėtė fjalor tė diskutojmė,atėherė ke zgjedhur personin e gabuar.

Kodra
Ti ke filluar i pari te flasesh dhe fjalet tua ishin vec hajt kurgjo hiq... dhe skam perdorur asnje fjalor qe do me vecosh mirepo ne cilin fjalor qe deshiron ne diskutojme, nuk eshte problem...

rresoekt

Pause_Print_Scroll (http://dardania.de/vb/upload/member.php?u=20877)
kumanova-on-line

Arb
06-08-06, 16:22
Po kush osht ai qe po i intereson se cka thojne mendimtaret me fame gabele per Islimin, Selimin e Ramen?

Pause_Print_Scroll
06-08-06, 16:50
Po kush osht ai qe po i intereson se cka thojne mendimtaret me fame gabele per Islimin, Selimin e Ramen?
Qfar edukate....:confused::eek:
Allahu te udhezofte...

Savior
08-08-06, 11:59
Keto thenie i kane thene sepse nuk e kane ditur se cfare eshte Islami, ne ate kohe ka qene i mbuluar me maske, me 11 Shtator iu cjerr maska, dhe dihet cfare ideologjie e semure eshte. po postoj nje mendim te nje shkencetari Krishter.

Islami eshte nje ideologji e urrejtjes, shkatrrimit, terrorizmit dhe tru shperlarjes. Islami qe ne fillim me Xhihadin e tij kishte krijuar qindra mijera viktima, dhe vazhdon edhe sot me te njejten ideologji te urrejtjes dhe qellim i tij kryesor eshte zhdukja e Krishterimit. Se cfare mumje dhe njerez te semure psiqikisht jane myslimanet verehet nga gojet e tyre, prandaj nuk eshte cudi se 4 miliarde njerez i urrejne ata. Kjo ideologji duhet te luftohet me te gjitha mjetet. Ju lutem ndaleni Islamin.

Savior.

Pause_Print_Scroll
08-08-06, 13:35
Keto thenie i kane thene sepse nuk e kane ditur se cfare eshte Islami,
Ate e njihni edhe e njohin Islamin, i cili burimin e ka tek Kurani dhe Tradita Profetike e Muhammedit a.s..


ne ate kohe ka qene i mbuluar me maske, me 11 Shtator iu cjerr maska, dhe dihet cfare ideologjie e semure eshte.
Me 11 Shtator u pa fytyra e Bin Ladenit e jo e Islamit, sepse Bin Ladeni nuk eshte Profet, por eshte nje njeri gabimtar, edhe dije se Ai (Bin Ladeni) nuk simbolizon Islamin, mirepo i simbolizon idet e tija personale...nuk futem ketu sepse nuk e kemi temen aty.



po postoj nje mendim te nje shkencetari Krishter.
Kush na qenka ky far shkenctari.


Islami eshte nje ideologji e urrejtjes, shkatrrimit, terrorizmit dhe tru shperlarjes.
Ku e mesoi ky far shkenctari kete definicion..???.... Pse nuk na sjell fakte nga historia e Profetit???


Islami qe ne fillim me Xhihadin e tij kishte krijuar qindra mijera viktima, dhe vazhdon edhe sot me te njejten ideologji te urrejtjes dhe qellim i tij kryesor eshte zhdukja e Krishterimit.
Tamam po e shohim se qfar sheknctari na qenka, qe vec fjale goje e asgje me shume... Ky cooli a harroj se te paret e tij qka i benin Muhammedit... ky a harroja se si vellezerit e tij (idhujtaret) e terrorizonin Muhammedin dhe shoket e tij???.... Ky a harroj se si u mbyteshin dhe perdhunoheshin grat e muslimanve prej krishtereve, qifuteve, dhe idhutareve????!!!....
Zhdukaj e Krishterimit eshte duke u bere nga vet te krishteret, te cilet po e braktisin dhe po e marrin besimin moniteist dhe po e lene ate politeist.


Se cfare mumje dhe njerez te semure psiqikisht jane myslimanet verehet nga gojet e tyre, prandaj nuk eshte cudi se 4 miliarde njerez i urrejne ata.
O shkenctari i dunjas... po a kushtu flet shkenctari??... po ai ku i ka argumentet...

p.s.:"Tjera here mos na sjell kesi fjale te kota, sepse skan baze... fakte o burr i botes, leje gojedhanat"



Kjo ideologji duhet te luftohet me te gjitha mjetet. Ju lutem ndaleni Islamin.

Qelu bilbil qelu!!!!!.... ku eshte toleranca fetare qe non-stop e proklamoni??
ju te gjithe (keta shkenctar krishtere) jeni hipokrita, vetem flisni sa per e sy faqe per toleranc, ndersa ne anen tjeter, shikoni me i shkatrrue fete

tung
P.P.S.

kumanova-on-line@hotmail.com

Kodra
08-08-06, 20:49
Pershendetje...

I Derguari e ka treguar ate i eshte shpallur, dhe pastaj ata qe ishin me te e mesonin permendesh prandaj disa ishin (te vecant dhe te paket) qe edhe e shkruanin. Mirepo kjo tregon se sa te sakte dhe te kujdesshem kane qene ne ruajtjen e autentitetit te Kuranit Famemadh. I nderuar Kurani eshte fjala e Allahut, e zbritur tek i Derguari i Tij, Muhammed .a.s, i cili ua mesoi shokeve te tij, te cilet per gjeneratat e ardhshem e pragatiten si mus'haf, liber, per ta lexuar besimtar.


Eshte i Derguari i Allahut. Eshte Muhammedi i biri Abdullahut i biri i AbdulMutalibit i biri i Hashimit i biri i AbdulMenafit i biri i Kusajit i biri i Kilabit i biri i Murres i biri i Ka'abit....



Ne ate kontekst si e nxjerr ti jo... E shkruan fjalet e Allahut, mirepo ata (shoket e Profetit r.a.) nuk ishin autore.


Mirepo sipas mendjes sate, mirepo me argumente e jo me fjal boshe, mbase po shkuam si thua ti secili sipas mendjes se vet, atehere ska edhe baz intelektuale diskutimi yne.


Ti ke filluar i pari te flasesh dhe fjalet tua ishin vec hajt kurgjo hiq... dhe skam perdorur asnje fjalor qe do me vecosh mirepo ne cilin fjalor qe deshiron ne diskutojme, nuk eshte problem...

rresoekt

Pause_Print_Scroll (http://dardania.de/vb/upload/member.php?u=20877)
kumanova-on-line


**********
**********
**********


1. Unė i mora fjalėt e dijetarit,fjalėt e tė cilit i kishe sjellur ti,kur ai dijetar shkruan se shokėt e profetit e shkruanin Kur'an-in me pendė,atėherė ata shokė a ishin njerėz,me kėtė konstatojmė se,Kur'an-i qenka shkruar nga njerėzit,pa marrė parasysh fjalėt formėn e mėparshme.Unė nuk e di pse kundėrshton shkrimin tėnd dhe tė dijetarit,kur thuani se shokėt e profetit e kanė shkruar me pendė.

2. Mėsuesi nė shkollė tė dikton,ti shkruan,pyetja ime :

A ėshtė mėsuesi autor i shkrimit tėnd apo ti ?

3. Baza e intelektualitetit,vlerėsohet kur e respekton mendimin e tjetrit,nėse ti ke mendje se,unė duhet ti nėnshtrohem shkrimit tėnd,ke gabuar,por edhe nėse unė kam mendim se,ti duhet nėnshtruar shkrimit tim, kam gabuar.
Nėse unė medoemos,duhet ta dėgjoj fjalėn tėnde dhe tė veproj sipas mendjes tėnde,atėherė kėt unė e quaj diktaturė dhe kjo nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me religjionin Islam.
Nėse baza juaj intelektuale bazohet nė atė drejtim si ju e shihni,atėherė po e kuptojmė se ,nuk kemi tė bėjmė me njė djalosh i cili dėshiron tė mėsoj dhe tė respektojė,por kemi tė bėjmė me njė njeri i cili dėshiron tė diktojė,e diktimit nė vendet e civilzuara i ka humb rrėnja.
Diktimi ka ende rrėnjė nė vendet Arabe,nė tė cilat ėshtė njė dinasti e papėrshkruar,ku nėse babai ėshtė kryetar,atėherė edhe i biri edhe nipi do tė kenė pushtetin.

Sa pėr fjalorin,ti mund tė vazhdosh me fjalorin tėnd,unė e shkrova se ke zgjedhur njeriun e gabuar,dhe ēuditem pse shkruan "mirpo ne cilin fjalor deshiron ne diskutojm" .

Mė duhet ta bėj me dije,nėse ende nuk e ke kuptuar,me mua mund tė diskutosh vetėm me fjalorin e normales,e jo me fjalorin e diktaturės


Me shpresė se do ta kuptosh, tė pėrshėndet



Kodra

Pause_Print_Scroll
08-08-06, 23:49
Pershendetje i nderuar...

1. Unė i mora fjalėt e dijetarit,fjalėt e tė cilit i kishe sjellur ti,kur ai dijetar shkruan se shokėt e profetit e shkruanin Kur'an-in me pendė,atėherė ata shokė a ishin njerėz,me kėtė konstatojmė se,Kur'an-i qenka shkruar nga njerėzit,pa marrė parasysh fjalėt formėn e mėparshme.Unė nuk e di pse kundėrshton shkrimin tėnd dhe tė dijetarit,kur thuani se shokėt e profetit e kanė shkruar me pendė.
Mirepo ti i nderuar e nxjerre (ne fjalet e para) sikur njeriu eshte autori i ketij librit hyjnor duke thene: nėse kėsaj i besojmė se, "e shkruanin me pendė" , atėherė Kur'an-i qenka shkruar nga Muhamedi dhe shokėt e tij.

Une them: "Shoket e Profetit ishin ata qe e ndegjonin prej Profetit dhe e shkruanin me pende, e ato fjale qe i ndegjonin prej Profetit ishin fjale qe i shpalleshin prej Allahut....[Allahu i Lartesuar, nuk kishte derguar ndonje copje te Kuranit, mirepo ajet per ajeti e dergoi (ia shpalli) fjalen e Tij, te Derguarit te Tij]"



2. Mėsuesi nė shkollė tė dikton,ti shkruan,pyetja ime :

A ėshtė mėsuesi autor i shkrimit tėnd apo ti ?
Mesuesi eshte autore, une jam ai qe e shkruaj.


3. Baza e intelektualitetit,vlerėsohet kur e respekton mendimin e tjetrit,nėse ti ke mendje se,unė duhet ti nėnshtrohem shkrimit tėnd,ke gabuar,por edhe nėse unė kam mendim se,ti duhet nėnshtruar shkrimit tim, kam gabuar.
Askush deri tani nuk ka pohur se dikush dikujt (ne forum) duhet ti nenshtrohet ne mendim...


Nėse baza juaj intelektuale bazohet nė atė drejtim si ju e shihni,atėherė po e kuptojmė se ,nuk kemi tė bėjmė me njė djalosh i cili dėshiron tė mėsoj dhe tė respektojė,por kemi tė bėjmė me njė njeri i cili dėshiron tė diktojė,e diktimit nė vendet e civilzuara i ka humb rrėnja.
Edhe...?
Ku je duke pare ti i nderuar, se jemi duke bere diktature te mendimit, apo vetem opinion je duke dhene.

Baza ime intelektuale (ne kete teme) eshte qe te debatojme me fakte, e jo me supozime.


Diktimi ka ende rrėnjė nė vendet Arabe,nė tė cilat ėshtė njė dinasti e papėrshkruar,ku nėse babai ėshtė kryetar,atėherė edhe i biri edhe nipi do tė kenė pushtetin.
Edhe mua i nderuar nuk me pelqen kjo, po nejse, sepse nuk e kemi muhabetin ketu.


Sa pėr fjalorin,ti mund tė vazhdosh me fjalorin tėnd,unė e shkrova se ke zgjedhur njeriun e gabuar,dhe ēuditem pse shkruan "mirpo ne cilin fjalor deshiron ne diskutojm" .
Une fjalorin tim e kam te pasur (el hamdu lilah) dhe ate fjale qe e thashe, ka kuptimin: "Ai fjalor qe ty te pershtatet per te kuptuar me mire esencen e diskutimit, une e pranoje per te diskutuar"


Mė duhet ta bėj me dije,nėse ende nuk e ke kuptuar,me mua mund tė diskutosh vetėm me fjalorin e normales,e jo me fjalorin e diktaturės
Si te kesh deshire, vetem e vetem me fakte....

Me shpresė se do ta kuptosh, tė pėrshėndet

Kodra
Njeashtu edhe une pres (me shpres) mirekuptim, dhe mbeteni i pershendetur nga une
SmArTs_WAY
P.P.S.

kumanova-on-line@hotmail.com