PDA

View Full Version : Rruga e lumturisė - NAMAZI


Albanian eX|PerT
22-02-07, 00:51
Te dashur miq,

Shfrytezoj rastin ketu te pershendes besimtaret me pershendetjen e banoreve te parajses: paqa, meshira dhe begatia e Allahut qofte me ju.

Hapa kete teme, ne menyre qe ketu te tubojme tema -per t'i lexuar sigurisht- rreth Namazit, si nje obligim paresor pas deshmive qe ben nje besimtar musliman.

Porse, edhe projektet qe behen, ne cfaredo forme, si ato audio apo video, jane te mireseardhura.

Lus anetaret jomusliman, te jene te sinqerte, dhe te mos na pengojne neve qe jemi musliman. Shpresoj per nje mirekuptim te mirefillte.

Shpresoj qe moderatoret do te mbajne nje rend sa i perket kerkeses time te lartepermendur.

Me rrespekt,
albanian expert

Albanian eX|PerT
22-02-07, 01:08
Te dashur besimtar!

Ne linkun e meposhtem eshte nje film dokumentar me teme: Rruga e lumturise - NAMAZI, me regjisor Enis Ujkani.

http://www.youtube.com/watch?v=6miKCIz_Hus

Te dashur miq,

Ne kete dokumentar, flasin personalitete te ndryshme e te njohura shqiptare.

Nder ta po vecojme:

-Prim.Dr.sc. Ali Iljazi [Mjek i njohur ne trevat tona, autor i shume librave te mjekesise]

-Dr. Ferid Agani [Psikolog i njohur, profesor, dhe njeherit deputet ne kuvendin e Kosoves]

-Prof. Dr. Milazim Krasniqi [Albanalog i deshmuar, autor i shume librave, shkrimtar e poet, gjithashtu profesor ne Universitetin e Prishtines]

-Prof. Dr. Shefqet Krasniqi [Teolog, profesor. Gjithashtu eshte ligjerues ne programin fetare ne radion Kosova e Lire]

-Dr. Zekirja Bajrami [Teolog nga Maqedonija, njeherit edhe imam i xhamise me te madhe ne Shkup]

-Prof. Dr. Mustaf Aliu

-Teologu Ekrem Avdiu

-Adnan Berbatovci

-Teologu nga Peja Enes Gogaj

-Teologu nga Shkupi Bekir Halimi, njeherit drejtor i shoqates bamiresi "Bamiresia"

-Teologu Jakup Cunaku

-Mustafa (Mathew) Addison [Nga SHBA-ja]

-Amire Prebreza [Sociologe]

-Dr. Isber Ademaj

-Mr. Gazmend Begolli

-Mr. Tomor Kastrati [Arkeolog]

Eshte gjiruar ne vitin e kaluar, nga Kosova Kinematografi Kino Star dhe Krenaria Studio. Gjithashtu eshte transmetuar edhe ne RTK ne diten e Bajramit.
Shpresojme te kaloni mire...

selamu alejkum

valiii
01-03-07, 21:59
Kushti i dytė i Islamit

NAMZI (SALAT)
Namazi ėshtė ibadet islam qė kryhet duke u falur dhe duke lexuar. Namaze janė pesė: Sabahi, Dreka, Ikendia, Akshami dhe Jacia. Sicili namaz falet nė kohėn e vet (tė mėngjesit, mesditės, pasditės, mbrėmjes dhe natės).
Namazi pėrmbahet prej gjashtė pjesėve. Ato pjėsė janė: tekbiri fillestar, qėndrimi nė kėmbė, leximi i Kuranit, pėrkulja, lėshimi i fyturės nė tokė dhe ulja. Kėto gjashtė pjesė pėrbėjnė formėn e namazit.
Tė qėndruarit nė kėmbė, tė pėrkulurit, tė ramunit nė sexhde dhe tė ndjeurit ulur janė punė trupore dhe duhet tė mėsohen duke ushtruar (me ushtrime)
Njė qėndrim nė kėmbė, njė pėrkulje dhe dy sexhde pėrbėjnė njė rekat tė namazit.


Kushtet (shartet) e namazit (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/kushtet.html)

Si tė miret ABDES (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/abdes.html)

Llojet e namazit (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/llojet.html)


Pjesėt pėrbėrėse tė namzit

(Ruknet e namazit)
Namazi ka gjashtė pjesė pėrbėrėse, ato janė
1. Takbiri fillestar (iftitah tekbiri) (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/faqe2.html)
2. Ndejtje nė kėmbė (kijam) (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/faqe3.html)
3. Leximi i Kuranit (kiraet) (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/faqe4.html)
4. Pėrkulja (ruku') (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/faqe5.html)
5. Vėnia e fytyrės nė tokė (sexhde) (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/faqe6.html)
6. Ulja nė mbarim tė namazit (kadei ehire) dhe dalja nga namzi. (http://www.mustafa.elshani.btinternet.co.uk/kurani/Namazi/faqe7.html)

hasanmehmeti
01-03-07, 22:23
selamualejkum musliman

Allahu subhanehu we teAla e ruajt ate qe e hapi temen dhe ata qe shkruajn gjera te khajrit .

Me pastaj nen kete link keni Formen e Namazit qe e pershkruan shejkhul Islam El Albani rahimehullah , por ajo qe kam paraqite eshte vetem nje shkurtim i marre nga libri i tij mbi namazin .E dhashte Zoti qe se shpejti do e postoj librin e tij rahimehullah mbi namazin dhe formen e tij me argumente te qarta nga Kurani dhe Suneti .

http://www.dardania.de/vb/upload/showthread.php?t=17348&highlight=namazi


selamualejkum we rahmetullah musliman
vellau juaj ne Islam ,Hasani .

Zero Cool
04-03-07, 15:33
Me bo e mu fal 5 here ne dit, kush na jep me honger more ?

Albanian eX|PerT
04-03-07, 17:24
Me bo e mu fal 5 here ne dit, kush na jep me honger more ?







5*10=50 min!

23 ore e 10 min i ke ne disponim pastaj!:smile:

ssara
05-03-07, 09:38
Rendesia e namazit

Namazi ne fene islame eshte urdheresa qe eshte bere farz e para pas besimit.Allahu xh.sh.roberve te tij ua ka bere farz namazin vetem per ti bere adhurim Atij.Ne kuran ne mbi 100 ajete urdherohet 'falni namazin'.Allahu xh. sh. ka premtuar se do ta vendose ne xhenet ate qe cdo dite fal pese kohe namaz duke i nenshtruar kushteve te tij dhe duke e cmuar cdo dite e me shume.
Nnamazi eshete i cmuar nga te gjithe ibadete qe jane urdheruar te kryhen ne fene tone. Ne nje hadith thuhet' Kush nuk fal namaz nuk ka perqafim ne islam.Ne nje hadith tjeter thuhet'Dallimi qe vecon besimtarin dhe pabesimtarin, eshte namazi'.Besimtari fal namaz , jobesimtari nuk fal. Ndersa munafiket nganjeher falen nganherher nuk falen dhe do te ndeshkohen rende ne xhenem.I derguari i zotit s.a.v.ska thene 'Ata qe nuk falin namaz , diten e kijmetit do ta gjejne Zotin e Madheruar te hidheruar.

falma_lotin
07-03-07, 22:22
Nė fenė tonė, pas imanit, ibadeti mė i vlefshėm e mė i preferuar ėshtė namazi. Namazi ėshtė shtylla e fesė:Ėshtė kushti i dytė i islamit. Namazi domethėnė lutje, rahmet dhe lutje pėr tė tė falur. Meqė tė gjitha kėto tre kuptime gjenden nė namaz.


Gjėja qė ka pėlqyer All-llahu mė shumė dhe pėr tė cilėn ka urdhėruar janė pesė kohėt e namazit. Urdhri mė i rėndėsishėm, pas imanit, qė u bėri All-llahu myslimanėve, ėshtė falja e namazit.Ai ėshtė farzi i parė qė ėshtė urdhėruar nė fenė tonė. Edhe nė Kiamet, pas imanit, pyetja e parė do tė jetė pėr namazin. Ai qė e jep llogarinė e pesė kohėve tė namazit, shpėton nga tė gjitha mundimet dhe sprovimet, dhe arrin shpėtimin e amshueshėm. Tė shpėtosh nga zjarri i Xhehennemit dhe tė arrish Xhennetin, ėshtė e lidhur me faljen e drejtė tė namazit. Pėr namaz tė drejtė sė pari duhet tė merret abdest sipas rregullave, duhet filluar namazi pa ngathtėsi e pėrtesė dhe ēdo veprim tė namazit ta bėjmė nė formė tė saktė e tė plotė.
Vepra e mirė qė e afron njeriun mė tepėr tek All-llahu dhe qė pėrmbledh tė gjitha ibadetet nė vete, ėshtė namazi. Pejgamberi ynė (salall-llahu alejhi ve selem), ka thėnė: ?Namazi ėshtė shtyllė e fesė. Kush fal namaz, e forcon fenė e vet. Kush nuk fal namaz, natyrisht qė e rrėnon fenė e vet?. Ai qė nderohet me faljen e drejtė tė namazit, ėshtė ruajtur nga veprimet e kėqija e tė shėmtuara. Nė ajetin dyzet e pesė tė sures Ankebut, thuhet shprehimisht kėshtu: ?Namazi i falur drejt e ruan njeriun nga veprimi i punėve tė kėqija, tė shėmtuara dhe tė ndaluara?.
Namazi ėshtė shėrues i shpirtrave tė trazuara. Namazi ėshtė qetėsues i tė sėmurėve. Ushqimi i shpirtit, shėrimi i zemrės ėshtė namazi. !
Namazi ėshtė mė i ēmuar se tė gjitha ibadetet dhe agjėrimi. Ka namaz, qė zemrat e thyera i mbush me kėnaqėsi. Ka namaz qė i shlyen gjynahet. Ka namaz qė e ruan njeriun prej tė kėqijave. Namazi ėshtė gėzim i zemrės sime, dhe burim i kėnaqėsisė". Namazi shpirtrave trazuara u jep shije. Namazi ėshtė ushqim i shpirtit. Namazi ėshtė shėrim i shpirtit.

Zero Cool
07-03-07, 23:59
5*10=50 min!

23 ore e 10 min i ke ne disponim pastaj!:smile:


Epo keshtu : 30 min me vozit prej punes ne shtepi, me marr avdes (nja 5 min) , me u fal 5 min, me u kthy ne pune 30 min.......
kjo ishte vetem per 1 here, x 5 = 5h:50m, po mbetkan edhe nja 2 ore e 10 minuta me punu, besoj qe punedhenesi ma lejon (se jan tolerant kete Holandezet tybe)...
PS: valla isha knaq me marr rrogen per 8 ore pune e me punu vetem 2:10m

Albanian eX|PerT
08-03-07, 00:25
Epo keshtu : 30 min me vozit prej punes ne shtepi, me marr avdes (nja 5 min) , me u fal 5 min, me u kthy ne pune 30 min.......
kjo ishte vetem per 1 here, x 5 = 5h:50m, po mbetkan edhe nja 2 ore e 10 minuta me punu, besoj qe punedhenesi ma lejon (se jan tolerant kete Holandezet tybe)...
PS: valla isha knaq me marr rrogen per 8 ore pune e me punu vetem 2:10m




Abdesti merr 3 min,...!!! S'ma merr mendja se punoni prej ores 5 te mengjezit deri ne ora 8 ne mbremje!

3*5=15 min.

Mos shko me veture...!!!! Tek puna sigurisht ke vend, sepse ceshtje e lehte eshte namazi...!!!

Max: 1 h e 30 min!

Vazhdo oret e tjera i ke ne disponim!

Zero Cool
08-03-07, 00:29
Abdesti merr 3 min,...!!! S'ma merr mendja se punoni prej ores 5 te mengjezit deri ne ora 8 ne mbremje!

3*5=15 min.

Mos shko me veture...!!!! Tek puna sigurisht ke vend, sepse ceshtje e lehte eshte namazi...!!!

Max: 1 h e 30 min!

Vazhdo oret e tjera i ke ne disponim!


Mos me shku me vetur me duhet 1:15m, dmth i thash minimalet ose optimalen, por sido qe te jete as nje sec nuk mund ta humbesh nga 8 oret e punes qe duhet ti besh ne dite (ne perendim, e ne harabi nuk e di valla sjam kon kurr)

Albanian eX|PerT
08-03-07, 00:36
Mos me shku me vetur me duhet 1:15m, dmth i thash minimalet ose optimalen, por sido qe te jete as nje sec nuk mund ta humbesh nga 8 oret e punes qe duhet ti besh ne dite (ne perendim, e ne harabi nuk e di valla sjam kon kurr)

...ne Perendim... apo kudo qofte, ka kohe per buk e duhan, e si nuk na paska kohe per rituale te shkurtra (5min) fetare...!!!

Ai qe do te e fal namazin, ka mundesi ta beje ate...!!!

albanian,

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:15
Ejani nė shpėtim!

Falenderojm All-llahun Fuqiplotė pėr tė gjitha tė mirat qė na ka dhėnė. E falenderojmė qė na ka bėrė pasues sė fesė sė vetme tė pranuar tek Ai dhe tė pejgamberit tė tij tė fundit Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Prej dhuntive mė tė mėdhaja tė All-llahut, subhanehu ve teala, ėshtė se ai na ka obliguar me namaz, me anė tė sė cilit na i fal mėkatet, na largon nga veprat e liga, na i shton shpėrblimet dhe na ngritė gradat nė xhennet.
Ebu Bekr Ibėn Abdullah el Muzani ka thėnė: "Kush ėshtė si ti, o bir i Ademit? Kurdo qė dėshiron, e pėrdor ujin pėr tė marė abdes, shkon te vendi pėr adhurim, fillon namazin pa pėrkthyes nė mes teje dhe Zotit tėnd!" (El Bidaje ven-Nihaje 9/256).

Vlera jashtėzakonisht e madhe e namazit

Padyshim se namazi ka vlerė shumė tė madhe, ai ėshtė shenjė e besimtarėve, rrugė e pejgamberėve dhe besimtarėt nė ditėn e gjykimit do tė dallohen nga ajo se pjesėt ku kanė marrė abdes do t’u ndriēojnė. All-llahu, subhanehu ve teala, nė shumė ajete na urdhėron nė mėnyrė tė prerė qė ta falim namazin.
Ai, subhanehu ve teala, thotė:
"Faleni namazin dhe jepni zeqatin, dhe faluni me ata qė falen." [Bekare: 43].
"Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin)." [Bekare: 45].
"Kryeni faljen (namazin) dhe jepeni zeqatin, e ēfarėdo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni tek All-llahu. S'ka dyshim se All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin." [Bekare: 110].
"Vazhdoni rregullisht namazet, e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues." [Bekare: 238]
"Robėrve tė Mi, tė cilėt besuan thuaju: "Ta falin rregullisht namazin dhe me atė qė i furnizuam ata, tė japin fshehtas e haptas, para se tė vijė njė ditė qė nė te nuk ka as kompensim as miqėsi". .
"Ata janė njerėz qė nuk i pengon as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr ta pėrmendur All-llahun, pėr ta falur namazin dhe pėr ta dhėnė zeqatin, ata i frikėsohen njė dite kur do tė tronditen zemrat dhe shikimet." [Nur: 37]
"Ti lexo atė qė po tė shpallet nga libri (Kur'ani), fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat, e pėrmendja e All-llahut ėshtė mė e madhja (e adhurimeve); All-llahu e di ē'punoni ju." [Ankebut: 45].

Nuk ka arsyetim pėr lėnien e namazit pėrveēse nėse ēmendesh ose nėse tė ka zėnė gjumi (themi nėse tė ka zėnė gjumi, e jo nėse ke ra me flet) dhe tė ka kaluar njė namaz, nė kėtė rast posa tė ngritesh prej gjumi duhet ta falish namazin qė tė ka kaluar.
Sipas Ligjit Islamik (sheriatit) tė sėmurit duhet thėnė: "Pastrohu si dhe sa tė mundesh. Ulu qysh tė mundesh, por mos e lėsho namazin. Pastrohu me ujė, e nėse nuk ke ujė merr tejemmum, me dhč tė pastėr. Falu nė kėmbė, nėse kėshtu nuk mundesh, falu ulur, nėse nuk mundesh as kėshtu, falu i mbėshtetur nė anėn e djathtė apo i shtrirė nė shpinė, e nėse as kėshtu nuk mundesh, atėherė lėvize kokėn ose vetėm sytė, nė kuptim tė fjalėve tė All-llahut: "Andaj, sa te keni mundėsi ruajuni prej dėnimit tė All-llahut!" [Tegabun 16].
Poashtu edhe Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė shumė hadithe tė tija na ka treguar vlerėn e madhe qė e ka namazi dhe dobitė e shumta qė i fiton ai qė e fal namazin.
Nga Ibėn Umeri, radijAll-llahu anhuma, transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: "Islami ėshtė ngritur mbi pesė (shtylla): dėshminė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, kryerjen e namazit, dhėnien e zekatit, vizitėn Ka'bes dhe agjėrimin e Ramazanit". (Buhariu dhe Muslimi)
Transmetohet nga Abdull-llah ibn Mes'ud, radijAll-llahu anhu, se ka thėnė: "E kam pyetur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: "Cila punė ėshtė mė e dashur tek All-llahu i Madhėruar?" Tha: "Namazi nė kohėn e vet". I thashė: "Pastaj cila?" Tha: "Bamirėsia ndaj prindėrve". I thashė: "Pastaj cila?" Tha: "Xhihadi (lufta) nė rrugė tė All-llahut". (Buhariu dhe Muslimi)
Ebu Hurejre, radijAll-llahu anhu, thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: "Ēka mendoni, sikur tė ishte njė lumė para derės sė njėrit prej jush, nė tė cilin do tė lahej pėr ēdo ditė nga pesė herė, a do tė mbetej nė tė ndytėsi?" Tė pranishmit thanė: "Nuk do tė mbetej kurrfarė ndytėsie". Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, atėherė tha: "Ky ėshtė shembulli i pesė kohėve tė namazit. All-llahu me faljen e namazeve i shlyen mėkatet". (Buhariu)
Poashtu Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na ka mėsuar qė ti urdhėrojmė fėmijėt tanė qė ta falin namazin.
Transmetohet nga Amr ibn Shuajb, ky nga babai i tij, e ai nga babai i vet, radijAll-llahu anhu, se i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Urdhėroni fėmijėt tuaj pėr (tė falė) namaz kur t'i kenė shtatė vjet, kurse detyroni me forcė kur t'i bėjnė dhjetė vjet…". (Hadith hasen, transmeton Ebu Davudi).
Andaj ēdo prind duhet sė pari ta fal namazin vet rregullisht, e pastaj ti mėson edhe fėmijėt e vet qė ta falin namazin dhe ta ndėgjojnė Krijuesin e tyre, sepse All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: "O ju qė besuat, ruajeni veten dhe familjen tuaj prej njė zjarri, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt…" [Tahrim: 6].
Muadh Ibėn Xhebeli e kėshilloi djalin e tij: "Djali im! Fale namazin sikur tė jetė i fundit dhe paramendo se nuk do tė mund tė falesh edhe njėherė. Dije se besimtari vdes nė mes dy veprave tė mira, njėrėn tė cilėn e ka bėrė dhe atė qė ka pasur pėr qėllim ta bėnė mė vonė." (Sifetus-Safveh 1/496).
Kėrcėnimi ndaj atij qė e lenė namazin
Vėlla i dashur musliman, pasi qė e kuptove vlerėn dhe rėndėsinė e madhe qė ka namazi pėr ne si musliman, atėherė dije se All-llahu, subhanehu ve teala, poashtu ėshtė kėrcėnuar me dėnim tė ashpėr pėr atė qė e lenė namazin.
Ibėn Umeri, radijAll-llahu anhuma, thotė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Mua mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit, derisa tė dėshmojnė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij, dhe derisa tė falin namazin dhe tė japin zekatin. E kur e bėjnė kėtė, atėherė e kanė tė mbrojtur prej meje gjakun dhe pasurinė e tyre, pos nėse i kanė hyrė nė hak Islamit, e llogaria e tyre ėshtė te All-llahu". (Buhariu, Muslimi)
All-llahu [subhanehu ve teala] na tregon se synimi i shejtanit ėshtė qė ta largon njeriun nga namazi. Ai thotė: "Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedhė armiqėsi mes jush, t'ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotin dhe t'ju largojė nga namazi…" [Maide: 91].
All-llahu [subhanehu ve teala] na tregon se hipokritėt (munafikėt) e falin namazin me pritesė, veni re: "e falin namazin", pra, cilėsi e munafikėve ėshtė se e falin namazin me pėrtaci, e a thua ēka mund tė themi pėr atė qė e lenė namazin tėrėsisht, e as nuk i kujtohet tė falet?
All-llahu [subhanehu ve teala] na tregon se nė ditėn e gjykimit banorėt e xhennetit do ti pyesin banorėt e xhehnemit se pse kanė hyrė nė xhehnem, e ata do tė pėrgjigjėn: "Ne nuk e falnim namazin..".
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Kush rregullisht e kryen namazin do t’i jetė dritė, shpėtim dhe dėshmi nė ditėn e Gjykimit, e kush nuk e kryen rregullisht atė, nuk do tė ketė dritė, shpėtim e as dėshmi dhe nė ditėn e Gjykimit do tė jetė me shoqėrinė e Karunit, faraonit, Hamanit dhe Ubejj b. Halefit." [Imam Ahmedi].
Ibėn Kajjimi, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė hadith thotė: "Atė qė nga falja e largon dėshira pėr pushtet, do tė jetė i ringjallur pranė Faraonit; ai qė e ka lėnė namazin nga dėshira pėr pasuri do tė ringjallet pranė Karunit; atė qė kryelartėsia dhe pozita e kanė penguar nga falja do tė ringjallet nė shoqėri tė Hamanit, ndėrsa nėse ėshtė nė pyetje tregtia, atėherė do tė ringjallet pranė Ubej b. Halefit."
Poashtu All-llahu, subhanehu ve teala, dhe Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na tėrhjekin vėrejtjen se lėnia e namazit ėshtė vepėr e kufrit.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: "(pėrqėndrohuni nė atė fé) Tė kthyer sinqerish tek Ai, kini frikė prej Atij dhe faleni namazin e mos u bėni nga idhujtarėt." [Rum: 31].
Xhabiri, radijAll-llahu anhu, thotė: "E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: "Nė mes njeriut, shirkut dhe kufrit ėshtė lėnia e namazit". (Muslimi)
Burejde, radijAll-llahu anhu, thotė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Zotimi i cili na ndan neve dhe ata ėshtė namazi, andaj ai qė e lė atė ka bėrė kufr". (Tirmidhiu thotė: hadith hasen).
Shekik Ibn Abdull-llah, i cili ishte prej tabiinėve dhe ishte i njohur pėr devotshmėri, thotė: "Shokėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk e konsideronin lėnien e asnjė pune pėr kufr, pėrveē lėnies sė namazit." [sahih, transmeton Tirmidhiu].
Njėri nga selefėt ka thėnė: "O bir i Ademit! Ti ke nevojė pėr pjesėn tėnde nė kėtė botė, mirpo ti ke nevojė edhe mė shumė pėr pjesėn tėnde nė ahiret. Nėse kujdesesh pėr pjesėn tėnde nė kėtė jetė, atėherė ti do ta humbėsh pjesėn tėnde nė botėn tjetėr dhe sė shpejti do ta humbėsh pjesėn tėnde nė kėtė jetė gjithashtu. Nėse kujdesesh pėr pjesėn tėnde nė ahiret, ti gjithashtu do ta fitosh pjesėn tėnde nė kėtė jetė me lehtėsi." (Fedailudh-Dhikr f.19).
Vėlla i dashur! A nuk janė tė mjaftueshme kėto fakte qė i paraqitėm qė tė vendosėsh njė herė e pėrgjithmonė se nuk do tė lėsh asnjė namaz pa falur, a nuk ėshtė kjo e mjaftueshme qė tė pendohesh te All-llahu pėr gabimet qė i ke bėrė dhe tė kthehesh me tė gjitha forcat kah Ai? Nxito dhe pendohu para se tė jetė vonė, kthehu te Zoti yt me pendim tė sinqertė... </SPAN>
[I]Omer Islami,
9.6.2006

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:21
Namazi, rėndėsia dhe frytet e tij


Agjėrues i nderuar!

Ramazani ėshtė muaj i bekuar, ėshtė muaj i namazit, muaj i drejtimit kah All-llahu, kurse prej veprave mė tė mėdha qė e afrojnė njeriun kah All-llahu dhe adhurimi mė i ndershėm ėshtė namazi. Muslimanėt edhe ma tepėr jepen pas namazit gjatė muajit tė Ramazanit, ditėn e kanė agjėrim e natėn e kan namaz.

Agjėrues tė nderuar!

Rėndėsia e namazit

Namazi nė fenė Islame ka rėndėsi shumė tė madhe, ėshtė shtylla e fesė dhe elementi mė i madh pėrbėrės i fesė, vepra e parė pėr tė cilėn do tė jep llogari besimtari nė ditėn e Kijametit, nėse namazi i pranohet, i pranohen tėrė veprat e tija, nėse ai i refuzohet, tėrė veprat e tija i refuzohen.
Namazi ėshtė shenjė e besimit, shpėtim nga dyftyrėsia, ai qė e ruan namazin e ka ruajtur fenė e tij dhe ai qė e ka humbur namazin veprat tjera edhe mė lehtė i humbė.
Njeriu e madhėron islamin aq sa e madhėron namazin, edhe ka hisė nė islam aq sa ka hise nė namaz.
Prej gjėrave qė e tregojnė rėndėsinė e namazit ėshtė edhe ky fakt:
- All-llahu e ka shoqėruar namazin me besimin dhe tevhidin nė shumė vende tė Kur'anit:
(الم (1) ذَلِكَ الْكِتَابُ لا رَيْبَ فِيهِ هُدىً لِلْمُتَّقِينَ (2) الَّذِينَ يُؤْمِنُونَ بِالْغَيْبِ وَيُقِيمُونَ الصَّلاةَ وَمِمَّا رَزَقْنَاهُمْ يُنْفِقُونَ) . (البقرة:3)
“Elif, Lam, Mim. Ky ėshtė libri nė tė cilin nuk ka dyshim, udhėzues pėr ata qė frikėsohen (nga All-llahu). Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn, e kryejnė faljen dhe prej asaj qė Ne i kemi furnizuar, japin”. (El-Bekare: 1-3).
Dhe:
(وَمَا أُمِرُوا إِلَّا لِيَعْبُدُوا اللَّهَ مُخْلِصِينَ لَهُ الدِّينَ حُنَفَاءَ وَيُقِيمُوا الصَّلاةَ وَيُؤْتُوا الزَّكَاةَ وَذَلِكَ دِينُ الْقَيِّمَةِ) (البينة:5).
“E duke qenė se ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, tė japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė”. (El-Bejjine: 5).
- All-llahu ka urdhėruar qė tė falet nė udhėtim dhe kur nė vendin tėnd, nė luftė dhe nė paqė, kur tė jesh i shėndosh dhe kur tė jesh i sėmurė.
- Pastaj lėria e namazit ėshtė prej mėkateve mė tė mėdha, ėshtė mėkat mė i madh se imoraliteti, se vjedhja, se konsumimi i alkoolit. Ai qė e le namazin ėshtė i ekspnuar kėrėcėnimit tė madh tė All-llahut, madje lėrja e namazit ėshtė mosbesim ndaj All-llahut [subhanehu ve teala]. Dijeratė musliman janė unanim se ai qė e mohon namazin nuk ėshtė musliman, ai ka bėrė kufėr dhe mosbesim i cili e nxjer nga feja tėrėsisht. Kurse ai qė e le nga pėrtacia dhe dembelia, dijetarėt nuk janė tė njė mendimit rreth kėtij personi. Disa kanė thėnė se ėshtė njeri qė ka bėrė mosbesim tė madh, i cili e nxjer nga milleti islam, e tė tjerėt kanė thėnė se ka bėrė mosbesimi i cili nuk e nxjer tėrėsisht nga milleti islam.
Shejhul-Islam ibn Tejmiu [rahimehull-llah] thotė: “
(( وأما تارك الصلاة فهذا إن لم يكن معتقداً لوجوبها ؛ فهو كافر بالنص والإجماع)).
“Sa i pėrket lėrėsit tė namazit, nėse nuk beson se ėshtė obligim, ai ėshtė mosbesimtar, me teksteve nga burimet islame dhe sipas konsenzusit”.
(( ومن يمتنع عن الصلاة المفروضة ؛ فإنه يستحق العقوبة الغليظة باتفاق المسلمين ، بل يجب عند جمهور الأمة كمالك والشافعي وأحمد وغيرهم أن يستتاب فإن تاب و إلا قتل ؛ بل تارك الصلاة شر من السارق ، والزاني ، وشارب الخمر ، وآكل الحشيشة )) .
“Ai qė nuk i fal namazet e obliguara, ai meriton denim tė vrazhdė sipas pajtimit tė tė gjith muslimanėve, majde sipas shumicės sė dijetarėve tė ummetit, siē ėshtė Imam Maliku, Shafiiu, Ahmedi dhe tė tjerėt, duhet kėrkuar nga ai tė pendohet, nėse nuk pendohet tė vritet. Ai qė e lė namazin ėshtė mė i keq se ai qė vjedh, bėn imoralitet, konsumon alkoolin, hashashin, etj”.
E kanė pyėtur pėr njė njeri, tė cilin njerėzit e urdhėrojnė tė falet, kurse ai nuk falet, ēka duhet bėrė kundrejt tij?
Ėshtė pėrgjigjur:
(( إذا لم يصَّل فإنه يُستتاب ، فإن تاب و إلا قتل والله أعلم )).
“Nėse nuk falet duhet kėrkuar prej tij tė pendohet, pėrndryshe vritet. All-llahu e di mė sė miri”.
Ai poashtu thotė:
(( ومتى امتنع الرجل من الصلاة حتى يُقتل لم يكن في الباطن مقراً بوجوبها ، ولا ملتـزماً بفعلها ، وهذا كافر باتفاق المسلمين كما استفاضت الآثار عن الصحابة بكفر هذا ، ودلت عليه النصوص الصحيحة كقوله -صلى الله عليه وسلم - : (( ليس بين العبد وبين الكفر إلا ترك الصلاة )) . رواه مسلم , وقوله : (( العهد الذي بيننا وبينهم الصلاة فمن تركها فقد كفر )) , وقول عبد الله بن شقيق : "كان أصحاب محمد لا يرون شيئاً من الأعمال تركه كفر إلا الصلاة" ؛ فمن كان مصراً على تركها حتى يموت لا يسجد لله سجدة ، فهذا لا يكون قط مسلماً مقراً بوجوبها . انتهى كلامه رحمه الله .
“Nėse njė njeri nuk falet gjersa edhe dakordohet me vrasje, ai nė brendėsi nuk e pranon se ėshtė obligim, e as qė e zbaton nė jetėn e tij. Ky njeri sipas pajtimit tė tė gjithė muslimanėve ėshtė mosbesimtar siē flasin argumentet e shumta nga sahabet, dhe nė tė cilėn gjė aludojnė tekstet e vėrteta, siē ėshtė hadithi i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: “Mes robit dhe mosbesimit ka mbetur vetėm lėrja e namazit”. (Muslimi) dhe fjala e Muhammediit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: “Marėveshja mes Nesh dhe atyreve ėshtė namazi, ai qė e le namazin ka rėnė nė mosbesim”. Kurse Abdull-llah ibn Shekiki ka thėnė: “Shokėt e Muhammedit [alejhis-selam] asnjė vepėr nuk e konsideronin mosbesim pėrveē lėrjes sė namazit”. Ai qė insiston nė lėrje tė namazit derisa tė vdes, nuk bėn asnjė sexhde pėr All-llahun, ky njeri nuk mundet tė jetė musliman, i cili konfirmon se ėshtė obligim namazi”.

Agjėrues tė nderuar!

Kjo tregon rėndėsinė e namazit, kurse frytet dhe vlerat e saja nuk munden tė numėrohen dhe rrumbullaksohen.

Prej fryteve janė:
- shpėton nga cilėsimi me cilėsi tė dyftyrėshave,
- shpėton nga ringjallja me Faraonin, Karunin, Hamanin dhe Ubej ibn Halefin, sepse ai qė e le namazin ringjallet me prijėsit e kufrit siē ka treguar Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].
- Ėshtė kėnaqėsi e syrit,
- Gėzim i shpirtit. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
(( حبِّب إلى من دنياكم النساء والطيب ، وجعلت قرة عيني في الصلاة ))
“Mė janė bėrė tė dashura nga dunjaja e juaj: gratė dhe parfymi, kurse kėnaqėsia e syrit mė ėshtė bėrė nė namaz”. (Ahmedi dhe tė tjerėt, sahih).
Ibn Kajjimi [rahimehull-llah] thotė: “Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka lajmėruar se prej kėsaj bote i janė bėrė tė dashura dy gjėra: gratė dhe parfymi. Pastaj tregon se kėnaqėsia e syrit i ėshtė bėrė nė namaz. Kėnaqėsia e syrit ėshtė pėrmbi dashurinė, sepse jo ēdo i dashur tė kėnaqet syri me te, por syri kėnaqet me gjėrat me tė dashura qė duhen vetvetiu, e ky ėshtė vetėm All-llahut, pėrveē tė Cilit nuk ka hyj tjetėr”. Pastaj vazhdon dhe thotė: “Namazi ėshtė kėnaqėsia e syrit tė njerėzve tė dashuruar (nė All-llahun) nė kėtė botė, pasiqė nė te ka lutje me pėrkushtim drejt Atij, pa tė cilin nuk kėnaqen sytė, nuk qetėsohen zemrat dhe nuk rehatohen shpirtėrat. Me pėrmendjen e Tij begatohen, Atij i nėnshtrohen dhe mposhten, Atij i afrohen, e sidomos nė sexhde, e cila ėshtė gjendja kur robi ėshtė mė afėr Zotit tė vet. Nė kėtė kontekst ėshtė edhe fjala e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]:
(( يا بلال! أرحنا بالصلاة )).
“Bilal! Na qetėso me namaz”. Kjo na tregon se reahtia e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė nė namaz, ashtu sikurse edhe kėnaqėsia e syrit tė tij ėshtė nė namaz. Sa dallim tė madh ka mes kėsaj thėnie dhe thėnies: tė falemi e tė rehatohemi nga namazi?!
I dashuruari nė All-llahun, rehatia dhe kėnaqėsia e syrit tė tij ėshtė nė namaz, kurse shpėrfillėsi nuk ka hise nė kėtė gjė, por namazi ėshtė i rėndė dhe i vėshtirė pėr te. Kur tė ngritet qė tė fal namazin, qėndron sikur tė ketė shkelur nė gaca, ashtu qė namazi mė i dashur pėr te ėshtė namazi mė i nxituar dhe mė i shpejtė, sepse ai nuk kėnaqet nė te e as qė i rehatohet zemra nė te. Robit, nėse i kėnaqet syri me diēka, i rehatohet zemra me te, andaj i bėhet e vėshtirė largimi dhe ndarja prej tij. Ai qė e ka zemrėn e zbrazur nga All-llahu dhe ahireti, i cili ėshtė i sprovuar me dashuri ndaj dunjasė, ma sė rėndi e ka namazin, kurse mė sė shumti e urren gjatėsinė, edhe pse ėshtė i lirė, me shėndet dhe nuk ka punė”.

Agjėrues tė nderuar!

Prej fryteve tė namazit janė edhe:
- ėshtė dritė nė fytyrė, forcė nė zemėr dhe gjallėruese e gjymtyrėve. Namazi i tėri ngritet te All-llahu, dhe me vehte ka dritė dhe forcė argumentuese, sikurse drita e diellit, gjersa tė paraqitet para All-llahut, e tė dakorodhet me te dhe ta pranon, dhe thotė: tė ruajtė All-llahu, sikurse me ke ruajtur mua.
- Namazi sjell rizkun, e shkatėrron zullumin, largon imoralitetin dhe tė kėqijat, e mposht epshin, e zbret mėshirėn, i mbron dhuntitė, i largon denimet, i zbulon brengat dhe mėrzitė.
- Namazi e afron njeriun kah Zoti, njeriu ėshtė aq afėr Zotit sa ėshtė afėr pozitės sė mirėsisė (ihsanit), e sipas tij dallon edhe namazi, saqė i njejti namaz dallon mes dy njerėzve sikurse qielli me tokėn, edhe pse kijami, rukuja dhe sexhdeja janė tė njejta.
- Gjatė namazit mėsohet injoranti, pėrkujtohet i ndershmi, trimėrohet pėrtaci.
- Nėpėrmjet namazit arrihet bamirėsia nė tė mirė dhe devotshmėri, pėrhapet dashuria mes muslimanėve, sepse afėrisa e trupit shkakton afėrsi tė zemrave.
- Namazi ndikon nė mėnyrė shumė interesante pėr tė larguar tė kėqijat e kėsaj dhe asaj bote, sidomos nėse ia jep hakun nė pėrsosjen e jashtme dhe tė brendshme. Asnjė e keqe e kėsaj dhe asaj bote nuk refuzohen sikurse me namaz.
- Namazi i sjell shumė tė mira nė mėnyrė tė papėrshkruar, sepse ėshtė kontakti mes All-llahut dhe robit. Nėpėrmjet namazit happen dyert e tė mirave dhe ndėrpriten dhe pakėsohen tė kėqijat dhe tė metat. Nėse dy njerėz goditen me ndonjė fatkeqėsi, tė metė ose sėmundje, ai qė fal namaz e ka nė nivel mė tė vogėl, pėrfundimin e ka mė tė mirė, kurse durimi dhe dakordimi me tė ėshtė mė i plotė dhe mė i pėrsosur.
- Namazi ėshtė shkak qė i lehtėson vėshtirėsitė, i duron ngarkesat. Atėherė kur gjendja bėhet kritike, situate ngushtohet dhe arrinė zemrat deri nė fyt,atėherė burrat e vėrtetė e vėrejnė vlerėn e namazit me pėrulsi, e vėrjenė ndikimin e mirė qė ka dhe bereqetin e fryteve tė tij.
- Namazi ėshtė shkaku mė i madh pėr tė shlyer mėkatet, pėr tė ngritur shkallėt, pėr ti shtuar tė mirat, ėshtė shkak pėr moral tė mirė, pėr fytyr tė buzėqeshur, pėr shpirtmirėsi dhe lartėsi tė shpirtit.
- Namazi ėshtė ndihmė shpirtėrore qė nuk ndėrpritet, nozull moral i pashterun, ėshtė ushqimi dhe vaditja mė e mirė e pemės sė besimit, ajo e kultivon dhe e pėrforcon.
- Kujdesi pėr namazin e forcon vullnetin e njeriut pėr tė bėrė tė mira, ia lehtėson adhurimet, i dobėson ose i largon shtytėsit e tė keqes nga vetveteja. Kjo ėshtė gjė e dėshmuar. Nuk mundesh tė gjesh njeri qė pėrkujdeset pėr namazin, qofshin farz ose nafile, e most ė shohish gjurmėt e tij nė veprat tjera.
- I dhėnuri pas namazit ėshtė njeriu mė i qendrueshėm gjat sprovave dhe mė xhelozi pėr kufinjtė e All-llahut.
- Namazi ėshtė shėrim pėr sėmundjet e shumta tė shpirtit, siē ėshtė kopracia, zilia, lakmia, trishtimi, etj.
- Namazi i ka edhe dobitė e tija shėndetsore duke bėrė lėvizjet e caktuara tė namazit, tė cilat i forcojnė gjymtyrėt dhe e gjallėrojnė trupin.
- Ėshtė i dobishėm pėr shumė sėmundje tė barkut, pasiqė, njėkohėsisht, ėshtė stėrvitje edhe e trupit edhe e shpirtit.
- Nėse ia shtojmė kėsaj edhe pastėrtinė e pėrsėritur dhe dobitė qė i ka ky pastrim. E tėrė kjo ėshtė e dėshmuar.
- Namazi e forcon zemrėn, e zgjėron gjoksin, e gėzon shpirtin. Tė gjithė mjekėt e dinė se puna pėr tė rehatuar zemrėn, pėr tė qetėsuar shpirtin, pėr tė larguar brengat dhe mėrzitė, pritja e mirė e ndodhive tė jetės, konsiderohet prej shkaqeve qė sjellin shėndet dhe i zvoglojnė dhimbjet. Kjo ėshtė e dėshmuar nė namaz, sidomos nė namazin e natės, nė kohėn e sehurit.
- Sipas medicinės moderne ėshtė vėrtetuar se namazi sjell dobi tė mėdha nė mendje, pasiqė namazi me pėrulėsi i ndihmon me tė madhe mendjes. Kėtė e thonė mjekėt qė nuk janė musliman. Ndoshta kjo ėshtė edhe sekreti i forcės sė mendjes sė sahabeve edhe atyreve qė i pasojnė nė mėnyrėn mė tė mirė.

Agjėrues tė nderuar!

Kėto janė vetėm disa dobi dhe fryte tė namazit. Aq sa ma shumė interesohet muslimani pėr namazin, aq sa ma shumė kujdeset pėr te, aq ma shumė i shtohen dobitė, i zmadhohet bereqeti, edhe e kundėrta.
All-llahu yn, na bėjė nga ata qė e falin namazin dhe nga ata qė kėnaqet syri i tyre nė namaz.
Paqa dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].
Shkroi: Muhammed ibn Ibrahim El-Hamed
Pėrshtati: Bekir Halimi

</SPAN>
Bekir Halimi,
13.11.2002

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:22
Namazi, thesar i fshehtė

Klithja e fundit e modės nė Amerikė ėshtė e ashtuquajtura “teknika e mendimit transcendental”, pėrkthimi tekstual i ‎sė cilės bėzan: “tė medituarit e thellė abstrakt”. Kjo modė ka ardhė nga India dhe paraqet njė lloj tė jogės. Sikurse ‎edhe tė gjitha risitė tjera, edhe ajo ka gjetur pranim tė gjėrė nė shoqėrinė amerikane. Mbi tė janė shkruar libra dhe ‎punime tė shumta, janė organizuar edhe tubime e kongrese tė numėrta. Ithtarėt e kėsaj teknike numėrohen nė ‎miliona. Ajo, madje i ka edhe lajmėtarėt e vet, emisarėt dhe misionarėt nėpėr tė gjitha kontinentet, tė cilėt me vete ‎bartin literaturėn dhe e pėrhapin mėsimin pėrkatės. Edhe unė pata rastin tė takohem me njėrin prej atyre misionarėve ‎nė klubin “Xhezira” nė Kajro, i cili, natyrisht, u mundua t`i favorizojė mėsimet e tij.‎

Shkurtimisht, ato mėsime kėrkojnė prej ithtarėve tė vet qė disa minuta nė ditė tė xhveshen nga tė gjitha preokupimet, ‎tė lirohen nga tė gjitha brengat. Dhe duke qenė tė ulur ose tė shtrirė nė shpinė, duke i mbyllur sytė dhe duke i harruar ‎tė gjitha, madje edhe vetėveten, tė dalin nga lėkura e tyre dhe tė kalojnė nė gjendje tė lirimit (xhveshje) tė plotė... ‎nė qetėsinė e pavlerė tė kotėsisė (kurrgjėsė)... Ēdonjėrit prej ithtarėve tė tij, misionari ia zgjedhė formulėn e caktuar, ‎tė cilėn ky e pėrsėritė. Ajo formulė, zakonisht pėrbėhet prej disa fjalėve nė sanskritishte, tė cilat pėr ithtarin nuk kanė ‎domethėnie. Nė tė vėrtetė, kanė kuptim aq sa i ėshtė e nevojshme t`i ndihmojnė qė mė lehtė ta xhveshė veten, tė ‎lirohet nga kjo botė dhe t`i japė fund brengave, telasheve dhe tensioneve, duke kaluar kėshtu nė tjetrėn, botėn ‎transcedentale, botėn e qetėsisė dhe shpėtimit.‎

Ajo teknikė, nė tė vėrtetė ėshtė njė lloj ftese, qė mendjes t`i jipet pak pushim (ēlodhje) nėpėrmes sė cilės shpirti do ‎tė gjente qetėsi dhe pushim nga tė gjitha vuajtjet... Ai misionar m`i tregoi librat, revistat, punimet profesionale dhe ‎tė dhėnat statistikore tė cilat vėrtetojnė se shumė njerėz janė shėruar nga shtypja e gjakut, sėmundja e zemrės, ‎ērregullimeve hormonale dhe kokėdhembjes kronike, disa muaj pas pėrdorimit tė kėsaj teknike.‎

Nė njėrėn prej kėtyre punimeve qėndronte se si mjeku pėrcjellte shtypjen e gjakut tė njė sėmuri nė kohėn e seancės, ‎kurse aparatet regjistruan zvogėlim tė dukshėm tė shtypjes sė gjakut, ngadalėsim tė pulsit dhe rivendosje tė ‎baraspeshės midis pėrbėrjes kimike tė gjakut. Nė bisedėn e gjatė qė e bėmė, ky misionar mė tha se ka mbajtur disa ‎ligjėrata pranė sqarimeve praktike tė mėsimit tė tij, nė tė njejtin klub, por mu ankua se nuk ka gjetur mirėkuptim tė ‎duhur tė atyre qė prezentonin, e as nė jehonė e efekt tė pritur, e as nė pėrgjigje tė thirrjes.‎

Iu pėrgjigja se ajo ėshtė gjė normale dhe e pritur, sepse, atė ēka e flet dhe e propagon, pėr neve nuk ėshtė e re. Pėr ‎mė tepėr, ne si muslimanė, i ushtrojmė dhe i praktikojmė kėto teknika pesė herė nė ditė... Ato janė pjesė pėrbėrėse ‎tė lutjes sonė islame tė cilėn na e urdhėroi dhe sqaroi Pejgamberi ynė, salavati dhe selami qoftė mbi tė. Namazi ynė ‎ėshtė i kushtėzuar me kėtė pėrgatitje shpirtėrore, qė falėsi plotėsisht tė lirohet nga brengat dhe preokupimet e tij, t`i ‎hudh tė gjitha pas tij, ta braktisė vetėveten, dėshirat e tij, qejfet, mendimet dhe parafytyrimet duke thėnė: ” Allahu ‎Ekber” (Allahu ėshtė mė i Madhi).... Do me thėnė: mė i Madh se krejt kėto. Tė qėndrojė nė sexhde plotėsisht i qetė ‎dhe i dorėzuar, sikur ta lėshonte kėtė botė...‎

Namazi ynė, megjithatė, dallon mbi teknikėn tė cilėn ky misionar e pėrhapė dhe e rekomandon. Sepse, namazi nuk ‎ėshtė braktisje e botės sė brengave dhe shqetėsimeve dhe dalje nė botėn e zhvleftėsisė absolute dhe qetėsisė boshe... ‎Ne nuk ndihmohemi me formulat dhe talismane sanskrite tė cilat nuk kanė kurrfarė kuptimi. Ne e lartėsojmė Allahun ‎duke i lexuar Emrat e Tij: I Mėshirshmi, I Lartėsuari, Zot i ditės sė gjykimit. Kėshtu qė, nė kėtė mėnyrė, nė zemrat ‎tona ta ballafaqojmė atė prezencė tė bukur hyjnore qė nuk ka si ajo tė ngjashme.‎

Gjithashtu i thashė se namazi, besimtarit i ofron qetėsi tė plotė dhe pushim, tė cilėn ai e rekomandon, madje edhe mė ‎shumė se kjo... Pastaj, namazi nuk ėshtė kurrfarė pushimi pėr mendje, veēse ripėrtėritje e zemrės dhe hapje ‎shpirtėrore, gjatė sė cilės, besimtari pranon sasi tė re tė dritės, tė ekspozuar tė vazhdueshėm para mirėsisė sė Tij, ‎goditje tė re tė mėshirės dhe lėshim tė ri mbėshtetjes sė Zotit. Namazi ėshtė shumė frytėdhėnės dhe moment i pasur, ‎nė tė cilėn besimtari pėrtėrinė lidhjen me burimin e fshehur nga e cila e nxjerr ekzistimn e tij. Ndarja me botėn e ‎njollave, tė kėqijave dhe brengave, pėrcjellė takimin me botėn e bukurisė. Qėkėndej edhe dobia e dyfishtė e namazit ‎pėr atė qė e kryen.‎

Nėse muslimani e falė namazin me plotė koncentrim, prezencė, pėrkushtim dhe pastrim, ajo i bėhet ilaq pėr tė gjitha ‎sėmundjet tė cilat i pėrmendėt, bile edhe mė shumė se ajo, i thashė bashkėbiseduesit. Sikur tė bėhej analiza e gjakut, ‎sikur tė matej tensioni i gjakut dhe pulsi, pastaj tė bėhej inēizimi i trurit gjatė kohės sė namazit, do tė vinim deri te ‎rezultate mė tė mėdha dhe mė tė shkėlqyeshme se sa ato rezultate tė cilat ju i pėrmendėt nė teknikat tuaja, i thashė ‎atij... Mirėpo, fatkeqėsisht, askush nė Amerikė nuk shikon nė Islam ashtu siē nė tė vėrtetė ėshtė ai, e as qė dikush ‎tenton qė si tė tillė ta studiojė.‎

Lutja islame do tė mbetet thesar i fshehur, pėrmbajtjen e sė cilės nuk e di askush, pėrveē atij i cili e kryen me ‎prezencė tė plotė tė shpirtit... All-llahu na thotė: “kryene lutjen”, e nuk thotė “lutuni”... Sepse, namazi i vėrtetė ‎ėshtė ai, i cili kryhet dhe nė tė cilin marrin pjesė tė gjitha organet pranė zemrės, mendjes dhe shpirtit...‎

Evropiani gabon nė atė qė ai mendon, se lutja islame pėrbėhet prej lėvizjeve tė zakonshme dhe se ajo, mė sė shumti ‎ēka mund tė jetė, ėshtė pastrimi dhe fiskultura. Ai shikon vetėm anėn formale, e nuk shikon mė tutje... ‎

Tė qėndruarit nė namaz (kijami) ėshtė lartėsimi i Allahut, pranė tė theksuarit “Allahu Ekber” (Allahu ėshtė mė i ‎Madhi). Pastaj, vijon ruku`ja, e pastaj me pėrulje dhe respekt tė rėnėt nė sexhde. Ajo ėshtė gjendje e dorėzimit dhe ‎lirisė sė plotė, gjendje e pushimit tė plotė shpirtėror, nė tė cilėn ėshtė tė shprehurit dhe tė dėshmuarit e Lartėsisė sė ‎Zotit me fjalėt: ”Falem para Pėrsosmėrisė Tėnde, O Zoti im i Lartė” (Subhane rabbijel-e`ala)... Shprehja “Subhane” ‎do tė thotė se Atij askush nuk i ėshtė i barabartė... Kjo, nė tė vėrtetė ėshtė, tė pranuarit e pafuqisė sė plotė qė tė ‎prezentohet dhe tė paraqitet Madhėria e Tij. Pafuqia e gjuhės, pafuqia e fjalėve, pafuqia e mendjes qė tė pėrshkruhet ‎I Dashuri. Ky ėshtė kulminacioni shpirtėror i bisedave tė fshehta. Kėshtu pra, namazi nuk ėshtė lėvizje e zakonshme ‎dhe e pakuptimtė. Namazi mbetet thesar i fshehur, mbi tė fshehtat e sė cilės dimė shumė pak, kurse tė folurit mbi ‎namazin nuk ka fund.‎


Dr. Mustafa Mahmud


Nga gjuha arabe: Mesud Hafizoviē (rahmetullahi alejhi)‎

Pėrktheu dhe pershtati nga boshnjakishtja: Rijad Misini

Redaktoi/Ramadan Ramadani </SPAN>
dr.Mustafa Mahmud,
29.3.2002

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:23
Disa dobi tė namazit

1.Allahu i Madheruar i fal gjynahet me ane te pese namazeve.
2.Pese vaktet e namazit jane shlyese te gjynaheve nese gjynahet e medha jane shmangur.
3.Gjynahet e shkatarrojne robin prandaj duhet te ruhet nga ato me namaz
4.Muslimani arrin graden e te sinqerteve dhe shehideve ne baze te namazit, agjerimit, zekatit dhe sadakase se tij
5.Namazi eshte drite qe ndricon rrugen e robit ne dun`ja dhe ahiret.
6.Shumimi i sexhdeve dhe namazit eshte nje rruge per te shoqeruar Resulullahin ne xhennet
7.Dy rekate namaz jane me te dashura per te vdekurin sesa kjo bote dhe c`ka ne te.
8.Nje person qe hyn ne xhehenem, engjejt do ta nxjerrin nga ai duke e njohur nga shenjat e sexhdes.
9.Namazi behet shkak qe te zgjidhen nyjet qe shejtani lidh mbi koken e robit.
10.Ata qe falen naten perfitojne nje shperblim qe shume nga njerezit nuk e fitojne dot.
11.Falenderimet i shprehen Allahut me farzin dhe namazin e nates
12.Namazi me i dashur per Allahut eshte ai i Daudit ai falej nje te treten e nates dhe flente dy te tretat e tjera.
13.Allahu ka bere miresi mbi robin gjate nates ne te cilen eshte nje kohe kur duaja pranohet, dhe eshte mire qe muslimani ta kerkoje ate keshtu qe te fitoje miresi ne dun`ja dhe ahiret
14.dhe se namazi i nates eshte nje shenje e devotshmerise dhe takuas dhe falen gjynahet dhe e parandalon robin te bie ne to.

Pėrpiloi: Emin
Publikimi i parė: alb-muslimstudents@yahoogroups.com
Redaktura: AlbIslam.Com </SPAN>
Emin,
12.10.2001

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:27
Gradat e njerėzve nė namaz

Njerėzit nė namaz janė pesė grada:

a) Grada e atij qė i bėnė zullum vetvetes, ai i cili i lė tė mangėta abdestin, kohėn, rregullat dhe kufinjtė e tij.

b) Ai qė kujdeset pėr kohėn dhe kufinjtė, pėr rregullat e dukshme dhe pėr abdestin e tij, mirėpo nuk e posedon luftėn e vetvetes kundėr vesveseve. Kėshtu qė nga e dėrgojnė mendimet dhe cytjet andej edhe shkon.

c) I cili kujdeset pėr abdestin, rregullat dhe kufinjtė, lufton vetveten kundėr vesveseve dhe mendimeve. Pra ky njeri ėshtė i angazhuar duke luftuar armikun e tij qė mos tia vjedh namazin. Ėshtė edhe nė namaz edhe nė xhihad.

d) Ky ėshtė njeriu i cili kur ngritet tė falė namaz, i plotėson rregullat dhe kufinjtė e namazit. E tėrė zemra e tij angazhohet duke u kujdesur pėr rregullat dhe tė drejtat e namazit, qė mos ti kalojė asgjė prej tij. I tėrė vullneti i tij ėshtė pėrqendruar nė faljen e tij ashtu siē duhet. Domthėnė e tėrė zemra e tij ėshtė preokupuar me ēeshtjen e namazit dhe adhurimin e Zotit tė vet, [tebareke ve teala].

e) Ky njeri kur ngritet nė namaz, ngritet, kurse zemra e tij mbetet e vjerur para All-llahut [subhanehu ve teala], duke e shikuar dhe duke qenė i mbushur nga dashuria dhe madhėrimi i Tij…sikurse ta sheh ose ta vėrenė…Vesveset dhe mendimet janė asgjėsuar…Nė namaz shtė i angazhuar me Zotin e vet. Kėnaqet nė namaz. Dallimi mes namazit tė kėtij dhe tė tjerėve ėshtė sikurse dallimi mes qiellit dhe tokės.

I pari do tė denohet, i dyti do tė llogaritet, tė tretit i shlyhen mėkatet me kėtė namaz, i katėrti shpėrblehet, kurse i pesti i afrohet All-llahut, …sepse kėnaqėsia e tij ėshtė bėrė namazi. </SPAN>
Shiko librin: “El-Vabilus-Sajjib”, fq. 49.,
2.3.2001

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:27
Namazi-nga Ibn Kajjim [rahimehull-llah)

All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
( ęĒÓŹŚķäęĒ ČĒįÕČŃ ęĒįÕįĒÉ ęÅäåĒ įßČķŃÉ ÅįĒ Śįģ ĒįĪĒŌŚķä ) ĒįČŽŃÉ : 45 .
“Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin)”. (El-Bekare: 45).
( ķĒ ĆķåĒ ĒįŠķä ĀćäęĒ ĒÓŹŚķäęĒ ČĒįÕČŃ ęĒįÕįĒÉ Åä Ēįįå ćŚ ĒįÕĒČŃķä ) ĒįČŽŃÉ : 153 .
“O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt”. (El-Bekare: 153).
( ęĆćŃ Ćåįß ČĒįÕįĒÉ ęĒÕŲČŃ ŚįķåĒ įĒ äÓĆįß ŃŅŽĒ äĶä äŃŅŽß ęĒįŚĒŽČÉ įįŹŽęģ ) Ųå : 132.
“Urdhėro familjen tėnde tė falė namaz, e edhe ti vetė zbatoje atė, ngase zne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė frnizojmė ty (dhe ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė ruhet”. (Taha: 132).
Kurse tregojnė librat e hadithit se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kur e mundonte ndonjė punė, nxitonte nė namaz. (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi, hadithi ėshtė sahih).
Namazi tė sjell rizkun, ta mbron shėndetin, i largon tė kėqijat dhe sėmundjet, e forcon zemrėn, ta zbardhė fytyrėn, ta gėzon shpirtin, ta largon dembelinė, i aktivizon gjymtyrėt, ta shtonė forcėn, ta zgjėron gjoksin, ta ushqen shpirtin, ta ndriēon zemrėn, t’i mbron dhuntitė, t’i largon fatėkeqėsitė, tė sjell bereqet, e largon shejtanin dhe tė afron nga Rahmani.
Thėnė shkurtė: ka ndikim tė ēuditshėm nė mbrojtjen e shėndetit tė trupit dhe zemrės dhe forcimin e tyre, i largon lėndėt dėmtuese nga to. Namazliu mė pak sprovohet me tė metė, sėmundje ose bela, sesa ai qė nuk falė namaz. Namazi ka efekt tė ēuditshėm nė largimin e tė kėqijave tė kėsaj bote, sidomos nėse e plotėson nė aspektin e brendshėm dhe tė jashtėm, kėshtuqė mėnyra mė e mirė pėr tė larguar tė kėqijat e dunjasė dhe ahiretit dhe pėr t’i fituar tė mirat e tyre ėshtė namazi. Kurse sekreti i kėsaj ėshtė se namazi ėshtė lidhja me Zotin, andaj, aq sa ma tė fortė e ka lidhjen me Zotin aq ma shumė i hapen dyertė e tė mirave dhe largohen shkaqet e tė kėqijave dhe lėshohen pėrmbi te lėndėt e suksesit nga Zoti, shėndeti dhe forca, fitimi dhe pasuria, rehatia dhe kėnaqėsia, gėzimi dhe lumturia, tė gjitha kėto janė para tij dhe nxitojnė kah ai.
Marur nga: “Tibun-Nebevij”, Vėllimi i katėrt i “Zadul-Meadit”, tė Ibn Kajjimit [rahimehull-llah].
</SPAN>
Ibn Kajjimi el Xhevzijju,
12.12.2000

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:28
Kthehu e falu, se ti nuk u fale

Falėnderimi dhe lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, Zotit tė botėrave. Paqa dhe mėshira qofshin mbi Pejgamberin mėtė nderuar, Muhammedin, familjen e tij dhe mbi tė gjithė shokėt e tij.

Vėlla i dashur; kemi njė kėshillė tė sinqertė vetėm pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Ti je prej atyre qė i duam pėr hir tė All-llahut subhanehu ve te’ala. Kujdesi yt qė tė falėsh namazin me xhemat ėshtė shenjė e mirė dhe rrugė e pėrqėndrimit. Ajo ėshtė pėrgjigje e thirrjes sė Krijuesit dhe Zotit tėnd, prejtė cilit shpreson shpėrblimin dhe ke dro dėnimin.

Falėnderoje All-llahun qė nuk je prej atyre tė cilėt e lanė namazin dhe nuk kujdesen pėr tė, ashtu qė uekspozohen shkatėrrimeve. Resulull-llahu sal-lall-llahualejhi ve sel-lem ka thėnė: "Marrėveshja mes neve dhe atyre (pabesimtarėve) ėshtė namazi; kush e len atė bėhet pabesimtar." (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi).

Ja edhe njė sihariq, me hadithin i cili ta gėzon zemrėn dhe ta shton punėn, ku i Dėrguari sal-lall-llahu alejhi we sel-lem thotė: "Shtatė grupe njerėzish do tė jenė nėn hijen e All-llahut atė ditė kur s'do tė ketė hije tjetėr pos hijes sė Tij", e nė mesin e tyre e pėrmendi" dhe njeriu zemra e tė cilit ėshtė e lidhur me xhaminė." (Muttefekun alejhi).

Myzhde, o vėlla qė falesh, pėr atė ti shkon nė xhami para se tė zbardhet dita, ėshtė drita e plotė ditėn e Kijametit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Pėrgėzoi kėmbėsorėt qė shkojnė nė xhami duke qenė errėt, me dritė tė plotė nė Ditėn e Kijametit." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).

Ne gėzohemi kur i shohim ato fytyra tė bukura duke garuar pėr nė xhami. Prej tyre ka njerėz qė i ka mundur pleqėria, tė rinj tė cilėt ia kthyen shpinėn tė kotave dhe harameve dhe bashkė me ta ėshtė edhe shpresa e kėtij populli: fėmija i cili ende pa i mbushur tė dhjetat, ua kalon tė gjithėve dhe shkon e falet nė safin e parė. Falėnderimi i takon vetėm All-lahut pėr kėtė begati tė madhe. Vėlla musliman, sot janė zvogėluar ata qė shkojnė nė xhami. Ne kemi vetėm disa vėshtrime lidhur me ta, e ato nuk janė tjetėr pos kėshillė e sinqertė dhe pėshpėritje e vogėl pėr tė dashurit tanė. Ne e kemi obligim ta analizojmė gjendjen e atyre qė falen, ngase po shohim gjėra qė po e keqtrajtojnė namazin, p.sh. joqetėsimi nė namaz dhe falja e tij me shpejtėsi; luajtja me qilimin apo zallin si dhe ikimi nė gravura dhe zbukurime tjera ; lėvizja nė namaz dhe ngritja e shikimit pėrpjetė; harresa dhe jokoncentrimi nė namaz, kėshtuqė njeriu nuk e din se sa rekate i ka falur; mendimet e shumta dhe pėrkujtimi i gjėrave tė kėsaj bote nė namaz; luajtja me orėn e dorės, shikimi nė tė apo rregullimi i rrobave; rėnia nė ruku e sexhde para imamit, e tė tjera.

Ka edhe njė varg paraqitjesh tjera qė tregojnė jokoncentrimin dhe joqetėsimin nė namaz. Kėtė e ka nėnēmuar All-llahu subhanehu ve teala nė Librin e Tij tė ndershėm dhe nė sunetin e tė Dėrguarit tė Tij. O vėlla qė e falė namazin, nuk ke ardhur nė xhami pėr tjetėr pos qė ta fitosh shpėrblimin e All-llahut subhanehu ve teala dhe t'i pėrgjigjesh thirrjes sė Tij. Pse po e humb kėtė tė mirė me lėvizjet e tua tė shumta nė namaz dhe me moskujdesin tėnd pėr tė? A nuk e din se koncentrimi ėshtė shpirti i namazit dhe gjėja qė e bėn namazin tė gjallė. Ai ėshtė fryt i besimit tė fortė. Ose, ndoshta e falė namazin por nuk fiton gjė prej tij, pos pak? Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė:"Pasi ta falė njeriu namazin mund tė fitojė prej shpėrblimit tė tij njė tė dhjetėn, njė tė nėntėn, njė tė tetėn, njė tė shtatėn, njė tė gjashtėn apo gjysmėn e tij." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Nesaiu).

Po ashtu ėshtė vėrtetuar se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė : "Njeriu mė i keq ėshtė ai qė vjedh prej namazit. (Njerėzit) thanė : Si o Resulull-llah? (Ai) tha: Nuk i plotėson rukutė dhe sexhdet e tij." (Transmeton Ahmedi).

Po ashtu ai ka thėnė: "All-llahu nuk e shikon atė njeri i cili nuk e drejton kurrizin mes rukusė dhe sexhdes." (Transmeton Ahmedi), si dhe se: "Namazi i munafikut ėshtė kur njeriu e pret Diellin derisa tė arrijė mes dy brinjėve tė shejtanit, e pastaj ēohet dhe i falė katėr rekate (iqindinė) me shpejtėsi, e nuk e pėrmend All-llahun nė to pos pak", (Transmeton Muslimi).

Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra radijall-llahu anhu i cili thotė: "Hyri njė njeri nė xhami, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ishte ulur aty. Ky njeri u fal dhe erdhi e pėrshėndeti Resulull-llahun sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai ia ktheu selamin dhe i tha: “Kthehu e falu, se ti nuk u fale”. Shkoi u falė dhe u kthye pėrsėri, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem prapė i tha: “Kthehu e falu, se ti nuk u fale”. E kur erdhi pėr tė tretėn here, pasiqė Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem e urdhėroi qė prapė ta pėrsėrisė namazin, njeriu tha: “Pasha Atė i Cili tė dėrgoi me tė vėrtetėn, nuk di mė mirė se kjo, mė mėso!”. “Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: Kur tė fillosh namazin, thuaj 'All-llahu ekber', pastaj lexo ē'tė duash prej Kur'anit, e kur tė biesh nė ruku, qetėsohu mirė, pastaj ngritu derisa tė tė drejtohet kurrizi! Kur tė biesh nė sexhde, qetėsohu mirė nė atė pozitė, pastaj ulu mes dy sexhdeve dhe qetėsohu mirė e kur tė biesh prap nė sexhde qetėsohu mirė edhe nė atė pozitė! Kėshtu le tė jetė i tėrė namazi yt!”.

Transmeton Buhariu nga Hudhejfe ibnul Jemani radijall-llahu anhu se ky i fundit e ka parė njė njeri duke u falur, por nuk i ka plotėsuar rukutė dhe sexhdet si duhet. Atėherė i tha : “Ti nuk u fale dhe ta dish se po tė vdesish duke falur kėso namazi, nuk do tė vdesish si pjesėtar i fesė sė Resulull-llahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem”.

Transmeton Imam Ahmedi rahimehull-llah nga Ebu Mes'udi radijall-llahu anhu se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "All-llahu nuk e pranon namazin a atij i cili nuk e qetėson kurrizin duke qenė nė ruku apo sexhde". Nė njė transmetim tjetėr thotė: "Pėrderisa nuk e drejton shpinėn nė ruku dhe sexhde". Kėto janė argumente nga Sunneti se ai i cili nuk e drejton shpinėn pas rukusė dhe sexhdes (d.m.th. t'i kthehet ēdo pjesė e trupit nė vendin e vet) nė namaz, namazi i tij ėshtė i kotė. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem po ashtu ka thėnė: "Pesė namaze All-llahu i ka bėrė obligim pėr robėrit e Tij. Kush i falė ato, All-llahu do t'i japė tė drejtė tė hyjė nė xhenet, e kush nuk i falė ato, ai s'do tė ketė kurrfarė tė drejte tek All-llahu. All-llahu nėse dėshiron e dėnon e nėse dėshiron ia falė"

All-llahu thotė: "Kanė shpėtuar besimtarėt. Ata tė cilėt namazin e tyre e falin me frikėrespekt" (Mu'minun 1-2) d.m.th. tė pėrulur e tė qetėsuar, Frikėrespekt ėshtė qetėsimi, dinjiteti dhe modestia. Gjithė kjo ėshtė rezultat i frikės ndaj All-llahut dhe mbikqyrjes sė Tij. Hushuja (frikėrespekti) ėshtė edhe kur zemra tė dalė para All-llahut s. v. t. nė namaz tė dalė me pėrulje dhe e gjorė.

Transmetohet nga Muxhahidi r. a. se ai e ka lexuar ajetin :

". . . e ndaj All-llahut, tė jeni respektues (nė namaze)" (Bekare 238), e pastaj ka thėnė: "Prej kėtij respekti ėshtė rukuja e gjatė, leximi i shumtė duke qenė nė kijam, frikėrespekti, ulja e shikimit dhe modestia apo thjeshtėsia pėr hir tė All-llahut subhanehu ve te’ala. Frikėrespektin e arrin ai i cili ia ka falur zemrėn namazit dhe ėshtė i zėnė vetėm me tė. All-llahu subhanehu ve te’ala i ka pėrmendur kėta njerėz me cilėsitė e robėrve tė mirė, e pėr ta ka pregatitur falje dhe shpėrblime tė mėdha.

Gjendja e disa tė devotshmėve:

Omer ibėn Hattabi radijall-llahu anhu ka thėnė: “Vėrtetė njeriut mund t'i zbardhet mjekrra, e tė mos e plotėsojė asnjė namaz si duhet”. (Njerėzit) thanė: “Si ashtu?”.

(Ai) tha : “Nuk ėshtė i koncentruar, nuk ėshtė modest dhe nuk i drejtohet All-llahut si duhet”. Kjo fjalė e Omerit r. a. ka tė bėjė me kohėn e atėhershme. Ē'do tė thonte vallė pėr ditėn e sotit?!! Shumicėn e njerėzve nė namaz i marrin nėpėr kėmbė hallet e dunjasė. Ėshtė duke u falur, por me mendjen e tij shėtit nė tė gjitha tregjet, blen e shet, shton e pakėson. E gjithė kjo vjen vetėm prej pakujdesit tė tij. Hasan el-Basriu ka thėnė: "Amėr ibėn Abdulkajsi ka dėgjuar njė grup njerėzish se si flasin pėr tė habiturit nė namaz dhe i pyeti: “A mund tė ndodhė kjo?” (Ata) thanė: “Po”. (Ai) tha: “Vall-llahi, tė mė pėrzihen dhėmbėt nė zgavrėn e gojės ėshtė mė e dashur pėr mua, se sa kjo".

Vėlla i dashur, ku jemi ne ndaj tyre?!! Abdull-llah ibėn Zubejri kur binte nė ruku, mund tė pushonte shpendi mbi shpinėn e tij, ndėrsa nė sexhde dukej si i vdekur. Ne ēuditemi prej kėtij lloj namazi, sepse diēka tė tillė sot nuk po shohim. Ejani, ejani t'i vizitojmė pak njerėzit e devotshėm! Ebu Bekėr ibėn Ajashi thotė : "E kam parė njė here Habab ibėn Ebi Thabitin duke qenė nė sexhde. Sikur mos ta kisha ditur se falet, do tė thoja se ėshtė i vdekur (sepse ka qėndruar shumė nė sexhde). Ibnu Vehbi ka thėnė : "E kam parė Sufjan eth-Thevriun njėherė nė xhami pas akshamit. U fal, pastaj ra nė sexhde dhe nuk u ngrit derisa thirri ezani e Jacisė”.

Atyre nuk u ka interesuar tjetėr nė namaz pėrveē All-llahu, ashtu qė mes tyre dhe All-llahut nuk ka pasur kurrfarė pengese. I tėrė mendimi i tyre ka qenė nė namaz dhe si tė koncentrohen sa mė tepėr. Ebu Abdull-llah en-Nebaxhi njėherė ishte duke u falur, kur papritmas njė grup njerėzish e thirrnin atė, e ai nuk e ndali namazin. Pasi e kreu namazin, ata i thanė: “Ti je i keq.” (Ai) tha: “Pse?” (Ata) thanė: “Kur tė thėrritėm pse nuk e ndale namazin?!” (Ai) tha: “Unė nuk mendoj se njė njeri duke u falur mund tė dėgjojė diēka tjetėr pėrveē asaj qė lexon ai vetė”.

Njė natė imam Buhariu rahimehull-llah ishte duke u falur, e njė grerėz e kafshoi 17 herė. Kur e kreu namazin tha: "Shikoni, mė paska kafshuar diēka" Ibnu Hajjani ka thėnė: "Nuk e kam parė asnjėherė Muslim ibėn Jesarin nė namaz tė kthyer nė anė tjetėr pos Kibles. Njėherė u rrėzua njė pjesė e xhamisė, e njerėzit u frikuan se do tė mbytet, por ai mbeti nė xhami duke u falur pa u kthyer aspak dhe nuk e goditi asgjė". Hafs ibėn Ejjubi njėherė u pyet: "Pse nuk e largon mizėn kur tė pengon gjatė namazit? (Ai) tha: “Nuk dua t'ia prish bukurinė namazit”. (Njerėzit) i thanė: “Po si duron atėherė?” (Ai) tha: “Kam dėgjuar se njerėzit e kėqinj kur dėnohen me rrahje, bėjnė durim, e pastaj lavdėrohen dhe thonė se ata janė trima, ndėrsa unė jam nė namaz para All-llahut subhanehu ve te’ala. Andaj a mė ka hije tė lėvizė pėr njė mizė?!!

Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:29
Njėherė Ebu Talha radijall-llahu anhu ishte duke u falur nė kopshtin e tij, ku kishte njė zog i cili erdhi e u ndal nė njė dru. Kėtij i iku shikimi pėr njė moment, kėshtu qė kishte harruar se sa rekate i kishte falur. Shkoi te Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i tregoi pėr kėtė qė i ndodhi dhe i tha: "Kopshtin tim e lė pėr sadaka, jipja kujt tė duash".
Kasim ibėn Muhammedi ka thėnė: "Dola njė ditė prej shtėpisė. Kur dilja e kisha zakon qė tė shkoj deri te Ajsheja radijall-llahu anha dhe ta pėrshėndes. Atė ditė kur shkova, e gjeta duke e falur namazin e Duhasė (Ky namaz ėshtė sunet tė falet. Koha e tij ėshtė prej lindjes sė Diellit e deri nė zenit sh.p.), dhe lexonte kėtė ajet: "All-llahu na dhuroi tė mira dhe na mbrojti prej dėnimit tė rreptė", dhe qante, lutej dhe e pėrsėriste kėtė ajet. Prita shumė, por ajo nuk mundte mė tepėr tė vazhdonte leximin (sepse qante shumė sh.p.). Mendova tė dal nė treg, t’i kryejė nevojat e mia e tė kthehem prapė. Kėshtu edhe bėra. Kur u ktheva e gjeta Ajshen radijall-llahu anha nė namaz duke qajtur, duke u lutur dhe duke e pėrsėritur tė njėjtin ajet".

Transmetohet nga Hatim el-Esami rahimehull-llah se ėshtė pyetur pėr namazin e tij, e ai ka thėnė: "Kur tė vjen koha e namazit marr abdest mirė, pastaj shkoj nė vendin ku dėshiroj tė falem dhe ulem aty derisa tė qetėsohem mirė. Kur tė ēohem pėr t'u falur, Ka'ben e paramendoj para syve, urėn e Siratit nėn kėmbėt e mia, xhenetin nė tė djathtė, zjarrin nė tė majtė, melekun e vdekjes pas meje dhe mendoj se ky ėshtė namazi im i fundit. Shpresoj shpėrblimin dhe i frikohem dėnimit, e pastaj e marr tekbirin fillestar. Nė namaz lexoj ngadalė, kurse nė ruku dhe nė sexhde me modesti. Nė rekatin e fundit ulem mbi kėmbėn e majtė, e gishtin e madh tė kėmbės sė djathtė e drejtoj drejt Ka'bes. Gjithė kėtė mundohem ta bėjė sa mė me sinqeritet, dhe nuk e di se a mė ėshtė i pranuar ky namaz apo jo".

Ja si na kėshillon Bekėr el-Mizeni pėr kujdesin ndaj namazit dhe faljen e tij si duhet. Ai thotė: "Nėse dėshiron qė tė tė bėjė dobi namazi yt, thuaj: “Me siguri s'do tė kam rast tė falem pėrsėri”. Edhe pse kėta njerėz kujdesesh shumė pėr namazin shumė dhe e falnin si duhet, Othman ibėn Ebi Dehrishi thotė:

"Ēdoherė qė fali namaz, kėrkoj falje prej All-llahut, sepse nuk e di a ia kam dhėnė hakun namazit". Vėllezėr, dijeni se ka pasur njerėz qė i kanė praktikuar ato pėr tė cilat All-llahu subhanehu ve te’ala i ka urdhėruar edhe janė larguar prej gjėrave qė ai i ka ndaluar. Kur kanė parė se sa mėkate kanė bėrė u demoralizuan shumė (e ata bėnin shumė pak mėkate sh.p.), ashtu qė trokitėn nė derėn e All-llahut subhanehu ve te’ala dhe Ai i arsyetoi. All-llahu subhanehu ve teala thotė: "Unė sot i shpėrbleva ata, pėr atė qė ishin tė durueshėm, ata janė fitimtarėt." (Mu'minun 111) POR!! Si tė arrihet hushuja (frikėrespekti, devotshmėria) nė namaz? Cilat janė gjėrat qė ndihmojnė pėr t'u arritur kjo?

Vėlla i dashur, ka disa shkaqe qė nėse i vepron, ka shpresė se do ta arrishė hushunė nė namaz.

Ato ndahen nė dy pjesė: Sė pari: shkaqe qė nuk kanė tė bėjnė me namazin, Ato janė:

1. Njėshmėria e All-llahut subhanehu ve teala;

2. Madhėrimi i All-llahut subhanehu ve teala, sinqeriteti ndaj Tij dhe njohuria se All-llahu tė shikon kudo qė tė jeshė:

3. Pasimi i pėrpiktė i Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem;

4. Veprimi i urdhėrave tė All-llahut dhe largimi prej ndalesave;

5. Tė ushqyerit me hallall dhe largimi nga ushqimet e ndaluara tė dyshimta, dhe

6. Lut All-llahut subhanehu ve teala qė tė tė bėjė musliman tė mirė.



Sė dyti: shkaqe qė kanė tė bėjnė me namazin, ato janė:

1. Koncentrimi i fortė para se tė fillosh namazin;

2. Paramendimi se para kujt do tė dalėsh tani;

3. Shpresa se do ta arrish shpėrblimin e plotė prej All-llahut subhanehu ve teala;

4. Marrja mirė e abdestit dhe mosteprimi nė derdhjen e ujit;

5. Qetėsimi (lirimi) para fillimit tė namazit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Nuk ka namaz nė prezencė tė urisė dhe nevojės" (Transmeton Muslimi);

6. Kujdesi pėr faljen e namazit me xhemat dhe shkuarja nė xhami para ezanit;

7. Moslėnia e sunneteve, posaēėrisht namazin e vitrit dhe sunetet e sabahut. Po ashtu duhet tė falėsh edhe namaz nate;

8. Tė menduarit rreth ajeteve dhe duave tė cilat i lexon nė namaz;

9. Mosshpejtini gjatė faljes sė namazit;

10. Edukata nė namaz, duke mos lėvizur pa nevojė dhe duke mos luajtur me diēka;

11. Kujdesi pėr dispozitat e namazit dhe edukatėn nė tė. Shiko vetėm nė vendin e sexhdes. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Faluni ashtu sikur mė shihni mua duke u falur";

12. Pėrcjellja e imamit, ngase imami ėshtė caktuar pėr t'u pėrcjellė;

13. Largimi zemrės tėnde prej dunjasė, ngase gjithė dunjaja me gjithė atė ē'ka nė tė nuk vlen tek All-llahu subhanehu ve teala asgjė;

14. Zgjedhja e vendit pėr namaz (ku nuk ka shumė zbukurime, fotografi apo zhurmė);

15. Falja e namazit sikur tė jetė ky namaz i fundit;

O vėlla musliman, Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Njė musliman, nėse i falė namazet, merr abdest mirė, ėshtė i koncentruar dhe i plotėson rukutė, All-llahu ia falė tė gjitha mėkatet, pėrveē tė mėdhajave. . . ".

All-llahu na i pėrmirėsoftė punėt tona dhe na shpėrbleftė mė sė miri e mė sė shtrenjti. O

Zot, kėrkojmė mbrojtje prej zemrės e cila nuk tė ka frikė, prej syrit i cili nuk loton pėr Ty dhe prej duasė e cila nuk pranohet. O Zot, na i falė mėkatet, neve, prindėrve tanė dhe gjithė muslimanėve. Paqja dhe mėshira qoftė mbi Muhammedin, familjen e tij, shokėt

e tij dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt e pasojnė atė nė mėnyrėn mė tė mirė. AMIN </SPAN>

ABBULMELIK EL-KASIM Shqipėroi: Omer Berisha 23/10/1420,
21.10.2000




http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:30
Edukata e thirrjes sė ezanit

Ezani ėshtė prej shenjave tė fesė sė Allahut, madje prej atyre mė tė mėdha. I cili lajmėron dhe me tė cilin lejohet tė filluarit e faljes sė namazit farz.
Ka ca rregulla qė kanė tė bėjnė me thirrjen e tij tė cilat duhet t'i kemi parasysh, dhe tė kujdesemi pėr to, prej tė cilave janė:
1- Qėllimi (nijeti) tė jetė i mirė:
Muezini (thirrėsi i ezanit) me kėtė thirrje duhet tė shpresojė nė shpėrblimin e Allahut pėr punėn e tij, pėr shkak se pėr njė vepėr tė tillė kanė ardhur disa hadithe tė cilat tregojnė kėtė shpėrblim pėr muezinin. Nuk lejohet tė kėrkojė pagė mujore pėr thirrjen e tij, apo vendbanim nė shtėpinė e xhamisė, apo pėr arritje tė autoritetit ne masė etj. Pejgamberi paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, lidhur me vlerėn e myezinėve thotė: “Muezinėt do tė jenė njerėzit me qafat mė tė gjata Ditėn e Gjykimit”
Ua tėrhoqi vėrejtjen atyre qė kėrkojnė shpėrblimin e kėsaj bote me kėtė vepėr duke i thėnė Uthman b. Ebil Asit: “...Merre njė muezin i cili nuk kėrkon pagė pėr thirrjen e ezanit”, hadith ky i cili jep sinjal tė qartė se muezini duhet ta thėrret ezanin vetėm pėr tė fituar shpėrblim tek Allahu e jo pėr tė holla. Por nėse thirrja e ezanit muezinin e pengon nga puna dhe pėr hir tė kėsaj thirrje ai obligohet tė bllokohet nga kėrkimi i riskut me ndonjė punė tjetėr, atėherė nėse udhėheqėsi apo prijėsi ia jep njė pagė tė caktuar disa dijetarė e kanė lejuar njė gjė tė tillė pėr tė mbijetuar.
2- Tė jetė i kujdesshėm nė kohėn e thirrjes sė tij:
Pra tė ketė kujdes ta thėrret ezanin nė kohėn e tij dhe tė kujdeset sa tė mundet pėr saktėsinė e kohės sė tij sepse ai ėshtė pėrgjegjės pėr namazin e njerėzve, iftarin dhe syfyrin e tyre, e mos t'ua humbė besimtarėve shpėrblimin e plotė. Nė njė hadith “mursel” ėshtė cekur se” “Muezinėt janė pėrgjegjėsit e besimtarėve pėr namazin dhe nevojat tjera tė tyre” . Po ashtu Pejgamberi sal-Allahu alejhi ve selem thotė: “Muezinėt janė pėrgjegjėsitė e besimtarėve pėr iftarin dhe syfyrin e tyre”.
3- Ta ketė zėrin e bukur:
Duhet tė zgjidhet njeriu me zėrin mė tė bukur dhe mė tė lartė pėr thirrjen e ezanit. Pejgamberi sal-Allahu alejhi ve selem i pat thėnė Abdullah b. Zejd b. Abdu Rabit: “…Shko tek Bilali dhe mėsoja atė qė e ke parė nė ėndėrr (ezanin), e ai le ta thėrret atė, sepse e ka zėrin mė tė lartė se ti…” . Andaj njerėzit duhet pasur kujdes nė zgjedhjen e muezinėve qė ta kenė zėrin e bukur, e disa muezinė tė cilėt nuk e kanė zėrin e bukur, ndonjėherė ndoshta bėhen shkak qė njerėzit tė mos kenė dėshirė ta dėgjojnė as ezanin. E njė gjė e tillė, pėr fat tė keq, sot ėshtė prezent nė mesin tonė.
4- Tė jetė i pastėr:
Pra tė jetė i pastėr nė maksimum sipas mundėsive tė tij (tė jetė me abdes) gjatė thirrjes sė ezanit, gjė tė cilėn duhet ta ketė parasysh muezini sipas mendimit tė shumicės sė dijetarėve.
5- Tė thirret ezani nga njė vend i lartė:
Kjo, pėr shkak qė ta dėgjojnė sa mė shumė njerėzit ezanin e tij: ”Bilali e thėrriste ezanin mbi njė shtėpi prej shtėpive tė njė gruaje tė fisit Benu Nexhari, shtėpi e cila ishte prej shtėpive mė tė larta rreth xhamisė”. Kurse nė kohėn tonė zmadhueset e zėrit qė gjenden nėpėr minaret e luajnė rolin e hipjes nė vend tė lartė sipas mendimit tė disa dijetarėve.
6- Tė thirret ezani i ngritur nė kėmbė:
Tė gjithė dijetarėt janė tė kėtij mendimi, siē pohon njė gjė tė tillė Ibėn Mundhiri, Allahu e mėshiroftė, duke thėnė: “Tė gjithė dijetarėt janė tė mendimit se ėshtė prej sunetit qė ezani tė thirret nė kėmbė”.
7- Tė thirret me zė tė ngritur:
Duhet muezini ta ngritė zėrin e tij sa tė ketė mundėsi mė qėllim qė ta dėgjojnė tė gjithė njerėzit thirrjen e tij pėr namaz. “Bilali kur e thėrriste ezanin, i fuste dy gishtat e tij tregues nė veshė”, gjė e cila i ndihmon muezinit nė ngritjen e zėrit.
8- Thirrja e ezanit ēift, kurse e ikametit tek:
Pėr kėtė rregull transmeton Enes b. Maliku i cili thotė: “U urdhėrua Bilali ta thėrriste ezanin duke i pėrsėritur fjalėt e tij nga dy herė (ēift) kurse ato tė ikametit t'i pėrsėriste vetėm nga njėherė (tek)”.
9- Praktikimi i sunetit gjatė thirrjes sė tij:
Duke i pasuar fjalėt e Pejgamberit, sal-Allahu alejhi ve selem, tė cilat thuhen nė ezan e duke mos shtuar fjalė tjera, e ato fjalė nė ezan janė: “Allahu ekber (4 herė), esh-hedu en la ilahe ilallah (2 herė, esh-hedu enne Muhameden resulullah (2 herė), haj ales-salah (2 herė), haj alel fellah (2 herė), Allahu ekber, Allahu ekber, la ilahe ilallah”.
Kurse sunet gjatė leximit tė ikametit ėshtė tė thuhen vetėm kėto fjalė: “Allahu ekber, Allahu ekber, esh-hedu en la ilahe ilallah, esh-hedu enne Muhameden resulullah, haj ales-salah, haj alel felah, kad kametis-salatu, kad kametis-salah, Allahu ekber Allahu ekber, la ilahe ilallah”.
10- Tė thirret me “terxhiė”:
“Terxhiė” do tė thotė, qė muezini fillimisht dy shehadetet gjatė ezanit t'i thotė nė vete, me zė tė ulėt, e pastaj t'i thotė ato me zė. Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, kur ia mėsoi thirrjen e ezanit Ebu Mahdhures i tha: “Thuaj: Allahu ekber, Allahu ekber, Allahu ekber, Allahu ekber, Esh-hedu en la ilahe ilallah, esh-hedu en la ilahe ilallah, esh-hedu enne Muhameden resulullah, esh-hedu enne Muhameden resulullah", kėto fjali deri kėtu, i thua me zė tė ulėt, e pastaj i thotė me zė tė lartė (deri nė fund)…” .
Neveviu gjatė komentimit tė sahihut tė Muslimit thotė: “Nė kėtė hadith ka argument tė qartė pėr medh-hebin e Malikut, Shafiut dhe Ahmedit si dhe pėr shumicėn e dijetarėve tė cilėt thonė se “terxhiu” nė ezan ėshtė prej sunetit, e qė ėshtė leximi i dy shehadeteve me zė pasi t'i kesh thėnė ato sė pari nė vete”.
11- Kthimi i kokės nė tė djathtė dhe nė tė majtė:
Muezini kur tė arrijė tek fjala “haj ales-salah” duhet tė kthehet nė tė djathtė, kurse tek fjala: “haj alel felah” nė tė majtė. Rregull tė cilin e praktikonte Bilali gjatė thirrjes sė ezanit, hadith tė cilin e transmeton Ebu Xhuhajfe, I cili thotė: E pashė Bilalin duke e thirrur ezanin dhe e pėrcillja gojėn e tij, ai e lėvizte kokėn nė tė djathtė dhe nė tė majtė duke thėnė: haj ales-salah, haj alel felah”. Thotė Neveviu nė komentin e tij tė sahihu Muslimit: “Dijetarėt kanė disa mendime lidhur me mėnyrėn e lėvizjes sė kokės, e nė medhhebin tonė ka tre mendime, mė e sakta prej tyre, e cila njėherazi ėshtė edhe fjala e shumicės sė dijetarėve, se muezini kur thotė “haj ales-salah” e kthen kokėn kah ana e djathtė, kurse gjatė fjalės sė tij “haj alel felah” e kthen atė kah ana e majtė”.
12- “Tethuibi” gjatė ezanit tė sabahut:
“Tethvib” do tė thotė; t'i shtohet ezanit tė sabahut pas fjalės :”Haj alel felah”, fjala “Es-salatu hajrun minen - nevm”, siē ja mėsoi Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, Ebu Mahdhures, radij-Allahu anhu.
13- Ezani i parė i mėngjesit tė thirret natėn:
Pra tė thirret ai para se tė del agimi apo para se tė hyjė koha e faljes sė namazit tė sabahut. Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, thotė: “Bilali e thėrret ezanin e parė natėn, e ju vazhdoni tė hani e tė pini (nė syfyr) derisa ta thėrret ezanin e dytė Ibėn Umi Mektumi”.
14- Pėrsėritja pas muezinit:
ثshtė prej sunetit qė ta pėrsėrisim ezanin pas muezinit, vepėr pėr tė cilėn thotė Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem,: “Kur ta dėgjoni ezanin pėrsėriteni ashtu siē e thotė muezini”. Mirėpo gjatė fjalės sė muezinit “haj ales-salah, haj alel felah” duhet tė zėvendėsohet me fjalėn “la havle ve la kuvete ila bilah”, sepse Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, kur e dėgjonte ezanin i pėrsėriste fjalėt e tij, e kur arrinte tek fjala “haj ales-salah, haj alel felah”, thoshtė: "la havle ve la kuvete ila bilah”.
Kurse gjatė ezanit tė sabahut pas fjalės “es-salatu hajrun minen nevm” e pėrsėritė tė njėjtėn fjalė, siē thotė edhe Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem.
15- Pasi muezini i lexon shehadetet tė thuash fjalėn “edhe unė, edhe unė” :
Pėr shkak se edhe Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, kur e dėgjonte muezinin duke e lexuar deklarimin e shahadetit thoshte “edhe unė, edhe unė” . Pra edhe unė dėshmoj sikurse ti njė gjė tė tillė.
16- T'i lexosh salavatet pas ezanit:
Thotė Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem: “Kur ta dėgjoni muezinin atėherė thoni ato fjalė qė i thotė ai, e pastaj bini salavat mbi mua…” . E kėto salavate lejohet tė thuhen ēfarėdo qofshin ato me kusht mos tė jenė “salavatet ibrahimije” (ato qė lexohen nė fund tė namazit. Sh. P.)
17- Ta lexosh lutjen e duhur pas ezanit:
Duhet tė thuash pas ezanit ashtu siē ka ardhur nė hadith; “Kush thotė kėtė lutje pasi ta dėgjojė ezanin: “Allahume rabe hadhihid-davetit-tameh, ves-ssalatil kaimeh, ati Muhamedenil vesilete vel fedilete, veb ath-hu mekamen mahmuden el-ledhi veadtehu” do ta kaplojė ndėrmjetėsimi im Ditėn e Gjykimit”.
Po ashtu thotė edhe lutjen tjetėr siē ėshtė transmetuar nė hadithin e vėrtetė: “Kush thotė kėtė lutje pasi ta dėgjojė muezinin: “Ve ene esh-hedu en la ilahe ilallahu vahdehu la sherike leh, ve esh-hedu ene Muhameden abduhu ve resuluhu, reditu bil-lahi raben, ve bi Muhamedin resula, ve bil Islami dina” do t'i falen gabimet e tij”.
18- Duhet tė lutesh mes ezanit dhe ikametit:
Pėr arsye se Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, thotė: “Duaja mes ezanit dhe ikametit nuk kthehet prapė”. E padyshim se besimtari e ka obligim qė t'i kėrkojė kohėt mė tė pėrshtatshme nė tė cilat pranohet duaja dhe t'i lutet Allahut nė ato kohė.
19- Mos tė largohet besimtari nga xhamia pasi tė thėrret ezani:
Nuk lejohet tė dilet prej xhamisė pasi tė thėrret ezani pėrveē pėr ndonjė nevojė tė rėndėsishme. Ebu Hurejre kur e pa njė njeri duke dalė nga xhamia pas ezanit tė ikindisė tha: “Ky person e ka kundėrshtuar Ebu Kasimin (Pejgamberin), sal-Allahu alejhi ve selem”.
20- Duhet lėnė kohė tė mjaftueshme mes ezanit dhe ikametit:
Tė ketė aq kohė sa i mjafton atij qė ėshtė duke marrė abdes ta pėrfundoje abdesin e tij, ai qė ėshtė duke ngrėnė ta pėrfundojė ngrėnien e tij duke mos u ngutur. Mu pėr kėtė I Dėrguari, sal-Allahu alejhi ve selem thotė: “Mes ezanit dhe ikametit lejo kohė tė caktuar aq sa i mjafton njeriut ta kryej nevojėn dhe tė marrė abdes i qetė, dhe sa i mjafton tė uriturit tė ushqehet”.
Kėto ishin disa rregulla qė kanė tė bėjnė me ezanin e tė cilat Allahu mi lehtėsoi t'i tuboj, numri i tyre arrin njėzet. E falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė gjithėsisė.

Dr. AbdulAziz ibėn Fet'hi Nida
Pėrktheu: Lulzim Susuri </SPAN>
Dr. AbdulAziz ibėn Fet-hi Nida,
12.1.2007

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:31
Namazi me rastin e zėnies tė diellit ose hėnės

(Namazi i eklipsit, salatul Kusuf ėshtė emėrtimi pėr namazin me rastin e zėnies sė diellit kurse Salatul Husuf pėr zėnien e hėnės. Sipas pėrllogaritjeve eklipsi total i hėnės do mund tė vėrehet nė Europė, Afrikė dhe pjesė tė Azisė prej ora 23 nė 03 03 2007, sh.r.)

Falenderimi i qoftė All-llahut azze ve xhel-le, Krijuesit tė qiejve dhe tokės, Dhuruesit tė territ dhe tė dritės, Ai i cili krijoi Diellin dhe Hėnėn si dy argumente tė fuqisė sė Tij dhe na urdhėroi qė mos ti bėjmė sexhde as Diellit as Hėnės por t'i bėjmė sexhde Atij. Salavati e selami qoftė mbi Muhammedin, salallahu alejhi ve sel-lem. Krijimi i tokės dhe qiejve, harmonia e ligjeve qe ekzistojnė nė tė janė prej argumentėve mė tė qarta pėr fuqinė eTij. Sikur tė mos ekzistojė njė Krijues dhe Rregullues i tyre do tė ndodhnin shumė ērregullime nė atė tė cilėn ne e njohim si Univers. Koordinatat e lėvizjes sė planetave dhe largėsisė sė yjeve janė aq precize sa qė njė ndryshim i vogėl nė tė do tė shkaktonte shkatėrrime tė mėdha nė kosmos. Me gjithė atė All-llahu, azze ve xhel-le, me urtėsinė e Tij ka caktuar disa ndryshime pėr ta pėrkujtuar njerėzimin se sa e madhe ėshtė fuqia e Tij dhe sa i dobėt dhe i pafuqishėm ėshtė njeriu ndaj ligjeve tė cilėt i ka vendosur Sunduesi suprem, All-llahu azze ve xhel-le qoftė i lartėsuar Ai.
Prej kėtyre shenjave ėshtė kur Dielli pėr njė kohė tė shkurtėr humbė shkėlqimin e dritės sė Tij pėr shkak tė qendruarit tė Hėnės nė mes tė tokės dhe diellit.
Kjo gjė ka qėnė e njohur nė kohėn e Muhammedit, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ka qenė njė rast i rėndėsishėm se ka ndodhur nė kohė kur vdiq djali i tij Ibrahimi dhe kur njerėzit akoma ishin nėn ndikimin e besimeve tė kota se kjo gjė ndodhė pėr shkak se ka ndodhur diē e madhe. Resulullahu, salallahu alejhi ve sel-lem, shpejtoi qe tė shpjegojė se kjo gjė nuk ka ndodhur pėr atė shkak tė cilin menduan ata dhe tha:
"Mė tė vėrtetė Dielli dhe Hėna janė dy prej argumentėve tė All-llahut (tė fuqisė sė Tij) dhe ato nuk e humbin dritėn pėr shkak vdekjes sė ndonjė personi as pėr shkak gjallėrimit tė tij dhe kur tė ndodhė kjo faluni dhe luteni All-llahun (me frikėrespekt) deri sa tė largohet ajo qe ju ka ndodhė" (trasmeton Buhariu nė Sahihun e tij 2\529 Muslimi 2\618 dhe tjerė)
Hadithet e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem gjithashtu na tregojnė mėnyrėn se si falet ky namaz:
1 - Thirrja pėr kėtė namaz bėhėt me fjalėt (ESSALATU XHAMIATUN) e cila dmth : Tubohuni pėr namaz. Kėta na e trasmeton Abdullah ibn Amr ibnul As, radijallahu anhuma, nė hadithin tė cilin e trasmeton Buhariu (11\6382) dhe Ebu Davudi(4\1524) dhe tjerė.
2- Mėnyra e tė falurit ėshtė trasmetuar nė hadithin tė cilin e pėrcjell Aisheja, radijallahu anha, e cila thotė: "Kur ndodhi kjo, Resulullahu, salallahu alejhi ve sel-lem, doli nė xhami dhe i rradhiti njerėzit nė safe, pastaj mori tekbirin fillestar dhe lexoi Kur' an gjatė, pastaj mori tekbir dhe shkoi nė ruku ku qėndroi gjatė por mė shkurtė se sa qėndrimi i tij nė kėmbė. Pastaj u ngrit nga rukuja duke thėnė: semia All-llahu limen hamideh dhe pėrsėri lexoi Kur'an gjatė, por mė shkurt se sa leximi i Tij para rukusė. Pastaj mori tekbirin dhe shkoi nė ruku ku qėndroi gjatė por mė shkurt se sa qėndrimi i Tij nė rukunė e parė, pastaj u ngrit duke thėnė: semia All-llahu limen hamideh, Rabbena lekel hamd e pastaj shkoi nė sexhde. Nė rekatin e dytė veproi si nė rekatin e parė. Pra, fali dy rekate me katėr ruku dhe katėr sexhde. Para se tė pėrfundojė namazin, ndriēoi pėrsėri drita e diellit. Transmeton Buhariu 2/1046; Muslimi 2/619 dhe tjerė.
(Namaz mund tė falet edhe vet, pa imam ose xhemat sh.r.)
3-Hutbeja pas namazit:
Prej sunetit ėshtė kėshillimi i njerėzve pas namazit siē ka vepruar Muhamedi, salall-llahu alejhi ve sel-lem. Kėtė e shohim prej haditheve tė cilėt i kanė transmetuar shumė shokė tė Pejgamberit, salall-llahu alejhi ve sel-lem, si Ebu Musa el-Esh'ari, Esma dhe Ajsheja, radijall-llahu anhum.
4- Hukmi i namazit tė kusufit:
Thotė ibn Haxheri: "Shumica e dijetareve janė tė mendimit se ėshtė sunet i fortė edhe pse ka dijetar te cilėt kanė thėnė Vaxhib (Ebu Avene dhe Ibėn Huzejme) 2/525
Mendimi mė i vėrtetė ėshtė se kjo ėshtė sunnet i fortė sepse Pejgamberi, alejhis-selam, nuk e ka cekur me namazet e obliguara tė cilėt ia ka treguar Beduinit dhe ka dėshmuar se do tė jetė prej tė shpėtuarve nėse i falė pesė kohėt e namazeve tė obliguara. Vall-llahu E'alem.
Pėrfundimisht e lus All-llahu azze ve xhel-le qė tė na udhėzojė nė rrugėn e drejtė tė na pėrforcojė nė tė dhe tė na mundėsojė ta pėrhapim sunnetin nė tokėn e Tij.
Talha Kurtishi
Redaktoi: R.R. Publikimi i parė: AlbIslam.Com 10.1.2001

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:32
Falja e nafileve nė shtėpi

Nga urtėsia dhe mėshira e Allahut pėr kėtė umet ėshtė edhe ajo qė ua ka pėrcaktuar nafilet tė cilat i plotėsojnė farzet qė kanė pasur mangėsi. Midis farzeve mė tė ēmuara nė kėtė fe bėnė pjesė edhe namazi, tė cilin ēdo musliman ėshtė i obliguar t’a kryej pesė herė nė ditė. Pėr ēdo farz Allah xhele sh'anuhu ka paraparė nafile, i cili kryhet qoftė para ose pas farzit. Pėr shembull, Allahu xhele sh’anuhu, e ka caktuar zekatin i cili ipet njė herė nė vit, mirėpo sadakaja vullnetare mund tė ipet gjatė tėrė vitit.
Allahu xhele sh’anuhu e ka pėrcaktuar agjėrimin e obligueshėm nė muajin e ramazanit, mirėpo ekziston ekziston edhe agjėrimin nafile i cili mund tė kryhet gjatė tėrė vitit, nė pajtim me sunetin e Pejgamberit, salallahu alejhi ve selem. Gjithashtu edhe haxhin, muslimani e ka obligim tė kryej gjatė jetės sė tij, mirėpo nėse i jepet mundėsia atė mund t’a kryej pėr ēdo vit. Si edhe kėto farze, edhe namazi i ka nafilet e veta para dhe pas tij.
Dobitė e faljes (kryerjes) sė nafileve janė tė shumta, ndėrsa ne do t’i pėrmendim vetėm disa:
1) Vazhdimi me pėrkushtim nė faljen e nafileve e forcon imanin dhe bindjen. Dihet se, e kjo edhe transmeton nga gjeneratat e para, se imani forcohet me nėnshtrimin ndaj Allahu tė Lartėsuar, ndėrsa dobėsohet me nėnshtrimin ndaj shejtanit, Transmetohet se imam Buhariu, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: ’’i kam shėnuar 1800 njohės tė hadithit tė cilėt kanė thėnė: ’’Imani (besimi) ėshtė shqiptim me gjuhė dhe punė, gjegjėsisht vėrtetim me vepra, shtohet dhe zvogėlohet.’’ (Sahihul Buhari). Gjithashtu transmetohet se Ibėn Muxhahidi ka thėnė: ’’Kam qenė tė ‘Ata ibėn Ebi Rebbaha, kur ka hyrė djali i tij Jakubi dhe ka thėnė: ’’Babė, disa shok tė mi pohojnė se besimi i tyre ėshtė sikurse imani i melekut Xhibril’’, nė ēka i ati i tha: ’’O bir, dije se nuk ėshtė i njėjtė imani i atij qė i nėnshtrohet Allahut me imanin e atij qė nuk i nėnshtrohet Atij.”
Me faljen e nafileve njeriu i afrohet Zotit tė tij, ngritet njė shkallė derisa tė mos arrij nė shkallėn e tė vepėrmirėve tė sinqertė dhe derisa tė mos e doj Allahu. Nė hadithin e Ebu Hurejres transmetohet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Me tė vėrtetė Allahu i Lartėsuar ka thėnė: ’’Kush shfaq armiqėsi ndaj mikut Tim, i kam shpallur luftė. Nuk mė afrohet robi im me asgjė mė tė dashur te unė sesa me atė qė ia kam bėrė farz (obligim). Robi do tė mė afrohet pandėrprerė pėrderisa tė mos e dua. E kur ta dua, do tė bėhem ndėgjimi i tij me tė cilin ndėgjon, tė pamurit e tij me tė cilin sheh, duartė e tij tė cilat i shtrin dhe kėmbėt e tij me tė cilat ec. E nėse mė kėrkon, Unė i jap, nėse kėrkon mbrojtje nga Unė, Unė do t’a mbroj’’.
2) Allahu ėshtė obliguar qė t’i plotėsoj farzet, nė tė cilat ka pasur ndonjė mangėsi, me nafile tė cilat i ka kryer ai person. Me sunet ėshtė vėrtetuar se janė dy gjėra tė cilat i plotėsojnė mangėsitė qė kanė ndodhur gjatė namazit farz dhe qė robin e Allahut e ngritin nė shkallė mė tė lartė se qė ka qenė. Gjėja e parė janė nafilet. Si dėshmi kėtė e kemi hadithin tė cilin e transmeton Ibėn Kubejs nė tė cilin thuhet:’’Erdha nė Medine, e pastaj e luta Allahun me fjalėt: ’’O Zoti im, mė mundėso tė vendosem te robi yt i zgjedhur’’, e u vendosa te Ebu Hurejre, pastaj ia tregova lutjen time dhe i thashė:’’ Dėshiroj qė tė mė tregosh ndonjė hadith tė cilin e ke ndėgjuar nga Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, e prej tė cilit do tė kam dobi nga ai’’. Pastaj Ebu Hurejre tha: ’’E kam dėgjuar Pejgmaberin, salallahu alejhi ve selem, duke thėnė: ’’Gjėja e parė pėr tė cilin do tė jap llogari njeriu nė Ditėn e Gjykimit ėshtė namazi, andaj nėse namazin e ka nė rregull, ka shpėtuar, e nėse namazin nuk e ka nė rregull ėshtė shkatėrruar. Nėse namazi i tij i ėshtė i mangėt (jo i plotė), Allahu do tė thotė:’’Shikoni se mos ka robi im nafile, e plotėsoni me nafile atė qė e ka lėnė mangu me farze. E pastaj do tė jap llogari pėr veprat tjera.’’ (Ebu Davudi).
Gjėja e dytė e cila i plotėson namazet farze ėshtė istigfari (kėrkimi i faljes) menjėherė pas dhėnies sė selamit, sikurse ka bėrė Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem. Nga Subani transmetohet se ka thėnė: ’’Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, pas pėrfundimit tė namazit ka bėrė istigfar tri herė dhe ka thėnė: ’’O Allahu im, Ti je shpėtim dhe nga Ti ėshtė shpėtimi. I lavdėruar qofsh, O i Larmadhėrishwm dhe Fisniku.’’. Pastaj Velidi e ka pyetur Evzaiun: ’’Si ka bėrė istigfar Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem?’’ Ky iu pėrgjegj: ’’Ka thėnė tri herė estagfirullah.”
Duhet ditur se istigfari pas namazit nuk ėshtė istigfar pėr mėkatet qė janė bėrė jashtė namazit, por istigfar pėr lėshimet qė kanė ndodhur gjatė namazit. Shumica e muslimanėve sot nafilet i falin nė xhami. E lusim Allahun qė t’i shpėrblej pėr kėtė. Mirėpo, me faljen e nafileve nė xhami ata e lėjnė diēka qė ėshtė shumė mė e vlefshme, e kjo ėshtė falja e nafileve nė shtėpitė e tyre. Pėrjashtim bėjnė ato nafile tė cilat edhe vet Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, i ka kryer nė xhami, sikurse janė: namazi i taravive, tehijjetul mesxhid e tė ngjashme.
Do ti pėrmendim disa hadithe tė cilat qartė tregojnė nė atė qė nafilet ėshtė mė mirė tė falen nė shtėpi sesa nė xhami. Nga Jezida ibėn Thabiti transmetohet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’O njerėz faluni nė shtėpitė tuaja, me tė vėrtetė namazi mė i mirė ėshtė ai i cili falet nė shtėpi, pėrveq namazit farz”. (Muslimi). Te Ebu Davudi qėndron se Pejgamberi, salallahu alejhi ue sellem, ka thėnė: ’’Namazi i secilit nga ju nė shtėpinė e tij ėshtė mė i mirė se namazi nė kėtė xhaminė time, pėrveq farzit.”
Nga Abdullah bin Shekika transmetohet se ka thėnė: ’’E kam pyetur Aishen, gruan e Pejgamberit, salallahu alejhi ve selem, se si i ka falur nafilet, e pastaj ka thėnė: ’’Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, nė shtėpinė time i ka falur katėr rekate para farzit tė drekės, e dilte dhe njerėzve ua falte farzin e drekės mė xhami, e pastaj kthehej dhe i falte dy rekate pas farzit. Ua falte njerėzve farzin e akshamit nė xhami, e pastaj kthehej e i falte dy rekate pas farzittė akshamit. Ua falte njerėzve namazinė e jacisė nė xhami, e pastaj kthehej e i falte dy rekate sunet pas jacisė, e kur agonte i falte dy rekate tė sunetit tė sabahut.” (Muslimi) Nė transmetimin tjetėr thuhet: ’’Pastaj dilte e ua falte njerėzve sabahun.”
3) Nga Abdullah ibėn Omeri transmetohet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Faluni nė shtėpitė tuaja e mos i bėni varre.” (Buhariu dhe Muslimi).
ثshtė e ditur se namazi nė xhaminė e Pejgamberit Pejgamberi salallahu alejhi ve selem e ka vlerėn njė mijė herė mė tė madhe se nė xhamitė tjera, pėrveē se nė Qabe. Edhe pėrkundėr kėsaj Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, sunetet i ka falur nė shtėpi sikurse e kemi parė nga hadithet e mėparshme. Por edhe i nxiste sahabet e tij qė t’i pėrmbahen asaj qė ka bėrė ai. Nė hadithin e Abdullah bin Sad el Ensariut transmetohet se e ka puetur Pejgamberin, salallahu alejhi ve selem: ’’A ėshtė namazi im mė i mirė nė shtėpi ose nė xhami?”. Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, i tha: ’’A nuk e sheh shtėpinė time sa ėshtė afėr xhamisė, e unė pėrkundėr kėsaj mė shumė dėshiroj tė falem nė shtėpinė time se nė xhami, pėrveq farzeve.” (Ibėn Maxhe).
Transmetim i ngjashėm shėnohet edhe nga K’abi nė tė cilin thuhet: ’’Erdhi Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, nė xhaminė Beni Abdul Esh-hel, e ua fali farzin e akshamit. Pasi qė e falėn akshamin, njerėzit u ngritėn dhe filluan ti falin sunetet, ndėrsa ky iu tha: ’’Me tė vėrtetė kėtė namaz ėshtė mė mirė tė falet nė shtėpi.’’ Ndėrsa nė transmetimin tjetėr thuhet: ’’Nė ju ėshtė qė kėtė namaz ta falni nė shtėpi.” (Ebu Davudi). Duke i marrė kėto argumente dijetarėt janė pajtuar se namazi nė Qabe (100.000 namaze), nė xhaminė e Pejgamberit, salallahu alejhi ve selem, (1000), dhe Mesxhidul-Aksanė (500) namaze, vlen vetėm pėr namazet farz. Ndėrsa disa dijetarė thojnė:’’falja e nafileve nė shtėpi ėshtė mė i vlefshme se brenda vet Qabes.’’
Nga imam Tahaviu transmetohet se ka thėnė: ’’Kush betohet se do tė fal namaz nafile nė njėrin nga tri xhamitė (Mesxhidul harami, nė xhaminė e Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, dhe nė Mesxhidul Aksa), e nuk e bėnė kėtė, shpagimi i tij ėshtė qė t’a fal atė nė shtėpi ngase ngase nafilja ėshtė mė e vlefshme nė shtėpi.
Gjithashtu transmetohet nga Sehla bin Sadi se ka thėnė: ’’Kam jetuar nė kohėn e Osman bin Afana, i cili i udhėhiqte njerėzit nė namaz, dhe kur jepte selam tė namazit tė akshamit njerėzit shpejtonin kah dyert, kėshtu qė nuk kam parė askėnd qė sunetet i falė nė xhami, por shkonin nė shtėpi dhe atje e falnin namazin (sunet). اfarė pamje ka qenė nė kohėn e Osmanit, e atėherė ēfarė tė thuhet pėr kohėn e Pejgamberit, salallahu alejhi ve selem, posaqėrisht kur ėshtė fjala pėr dy rekate tė namazit tė akshamit, ngase transmetohet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’O njerėz, falni kėto dy rekate nė shtėpitė tuaja.’’(Ibėn Maxhe).
Transmetohet nga Abdullahu, i biri i Ahmed ibėn Hanbelit, qė i ka thėnė atit tė tij: ’’E kam ndėgjuar se njė njeri po thotė: ’’Kush i fal dy rekate tė sunetit tė akshamit nė xhami, nuk e ka hequr nga vetja borxhin pėrderisa tė mos i fal ato nė shtėpi, ngase Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Me tė vėrtetė ky namaz falet nė shtėpi’’, nė ēka imam Ahmedi i tha: ’’kush ėshtė ai njeri?’’ Djali iu pėrgjegj: ’’Abdurrahman ibėn Ebu Lejle.” Atėherė imam Ahmedi i tha: ’’sa e mirė ėshtė ajo qė flet ai.’’
Dobitė e faljes sė nafileve nė shtėpi
Dobitė e faljes sė nafileve nė shtėpi janė tė shumta, ndėrsa ne do ti pėrmendim tri:
1) Shpėrblimi mė i madh: Nė kėtė tregon edhe hadithi tė cilin e transmeton Suhejb Rumi se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Namazi vullnetar i njeriut atje ku nuk e shohin sytė e njeriut, ėshtė mė i mirė se namazi tė cilin e shohin pėr 27 shkallė.” (Sahihul xhami’a; 3821.). Nė disa transmetime nga Suhejb ibėn Nu’mana transmetohet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Vlera e namazit vullnetar nė shtėpi larg syve tė njerėzve, ėshtė sikurse farzi ndaj nafiles.” (Sahihu tergib; 431.).
Nė kėto dy hadithe i gjejmė disa dobi: me faljen e nafileve nė ēfarėdo vendi larg syve tė njerėzve arrihet shpėrblim i shumėfisht, ngase Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Ku nuk e shohin njerėzit’’, e kjo mund tė jetė shtėpia, hoteli, zyra, pushimorja etj.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:33
Duhet ditur se ai qė nuk ka mundėsi t’i fal nafilet pėrveē se para njerėzve, pra nė xhami, ėshtė i obliguar t’i falė ato dhe tė mos e lė shpėrblimin e nafileve tė cilin e ka pėrgaditur Allahu pėr to. Gjėja e parė qė duhet tė bėjė ėshtė t’a pastroj qėllimin e tij dhe ai hyn nė kategorinė e atyre qė kanė e kanė bėrė nijjet pėr ndonjė vepėr tė mirė, mirėpo janė penguar me arsye. Shpėrblimi i tyre ėshtė sikurse t’a kenė bėrė atė.
2) Kryerja e njė vepre tė mirė nė shtėpinė e vet dhe lėshimi i bereqetit nė atė shtėpi, ēka e vėrtetojnė edhe kėto hadithe. Nga Omer ibėn Hattab transmetohet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’me tė vėrtetė namazi i njeriut qė e falė nė shtėpinė e tij ėshtė dritė pėr shtėpi, andaj i ndriēoni shtėpitė tuaja.” (Ahmedi, ibėn Maxhe). Gjithashtu, hadithi tė cilin e transmeton Xhabir se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: ’’Kur tė falni namaz nė xhami, lėreni ndonjė namaz edhe pėr shtėpi. Me tė vėrtetė Allahu jap hajr nė shtėpinė nė tė cilėn falen nafilet.” (Muslimi).
3) falja e nafileve nė shtėpi ėshtė ikje nga hipokrizia dhe largim nga shirku i fshehtė. Nė kėtė tregojnė edhe kėto transmetime. Hadithi tė cilin e transmeton Seid Hudriu nė tė cilin thotė: ’’Doli Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, me njė rast tek ne derisa ne po bisedonim pėr Dexhallin e na tha: ’’A doni t’iu lajmėroj se cilės gjė i frikohem pėr ju mė shumė se Dexhalli?’’. ’’Gjithsesi o Pejgamber i Allahut’’, iu pėrgjegjėm. Tha: ’’Shirkut tė fshehtė, ngritet njeriu qė tė falet e atėherė e zbukuron namazin e tij, ngase e vėren se dikush po e shikon.” (Ibėn Maxhe, Ahmedi). Nė hadithin tjetėr tė cilin e transmeton Muhamed bin Lubejad thuhet se Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, doli dhe tha: ’’O njerėz, ruajuni nga shirku i fshehtė!” I thanė: ’’E ēka ėshtė shirku i fshehtė o Pejgamber i Allahut?’’ Tha: ’’Njeriu ngritet dhe falet, e pastaj e zbukuron namazin pėr shkak tė njerėzve tė cilėt e shikojnė, ky ėshtė shirku i fshehtė.” (shėnon Ibėn Ebi Shejbe)
Pėr shkak tė kėtyre dhe transmetimeve tjera tė shumta, gjeneratat e para e kanė fshehur adhurimin e tyre aq sa kanė pasur mundėsi, kėshtu qė nga Muhamed bin Kasim transmetohet se ka thėnė: ’’jam shoqėruar me Muhamed bin Eslemin dhe kam ndėgjuar nga ai duke u betuar: ’’Nėse mund ta fsheh adhurimin tim, nga frika e hipokrizisė do ta fshehja edhe nga melekėt tė cilėt mė pėrcjellin.”
Nė fund, falja jote e nafileve nė shtėpi kontribuon nė ngjalljen e shtėpisė sate, duke e bėrė atė vend tė nėnshtrimit ndaj Allahut, vend ku zbresin melekėt, vend ku Allahu do ta lėshoj bereqetin dhe mėshirėn e Tij. Me faljen tėnde tė nafileve nė shtėpi e mėson dhe nxit familjen tėnde nė nėnshtrimin e drejtė ndaj Allahut tė Lartėsuar.
Nė kohėn e sotme, shtėpitė e disa muslimanėve i mallkojnė banorėt e tyre dhe i ankohen Allahut nė dhunėn qė ua bėjnė muslimanėt, duke e lėnė namazin dhe mexhliset ku pėrmendet emri i Allahut dhe ku mėsohet feja e Allahut. Kėto mexhlise (ndeja) tė nėnhstrimit ndaj Allahut tė Lartėsuar janė zėvendėsuar me ndeja tė mosnėnshtrimit ndaj Allahut tė Zotit tė botėve, tė pėrcjellura me gjėra tė shumta tė ndaluara nė Islam, siq janė: alkoholi, bixhozi, muzika, pėrgojimi, pėrqeshja etj.
Nėse e shikojnė shembullin e njė shtėpie tė besimtarit tė sinqertė dhe shembullin e shtėpisė sė tjetrit i cili fenė e vet pothuajse e ka lėnė, do tė shohim se ky ėshtė shembulli sikurse i parfumerisė dhe varrit. Kėtė na e tregon edhe hadithi tė cili e transmeton Ebu Musa el Esh’ariu se Pejgamberi salallahu 'alejhi ue selem, ka thėnė: ’’Shembulli i shtėpisė nė tė cilėn pėrmendet emri i Allahut dhe i shtėpisė ku nuk pėrmendet ėshtė sikurse shembulli i njeriut tė gjallė dhe tė vdekur.” (Muslimi).
E lusim Allahun xhele sha’nuhu, qė ta pėrmisoj gjendjen nė shtėpitė tona, nė shtėpitė e fqinjėve tanė dhe tė gjithė muslimanėve tė botės. AMIN!
Marrė nga: medinabosna.net
Pėrktheu nga gjuha boshnjake: Ebu Eljesa

medinabosna.net,
14.10.2005




http://www.albislam.com (http://www.albislam.com/)

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:35
Namazi i Kusufit/Eklipsės

Falenderimi i qoftė All-llahut azze ve xhel-le , Krijuesit tė qiejve dhe tokės , Dhuruesit tė territ dhe tė dritės ,Ai i cili krijoi Diellin dhe Hėnėn si dy argumente tė fuqisė sė Tij dhe na urdhėroi qė mos ti bėjmė sexhde as Diellit as Hėnės por t'i bėjmė sexhde Atij. Salavati e selami qoftė mbi Muhammedin salallahu alejhi ve sellem.Krijimi i tokės dhe qiejve , harmonia e ligjeve qe ekzistojnė nė tė janė prej argumentėve mė tė qarta pėr fuqinė eTij . Sikur tė mos ekzistojė njė Krijues dhe Rregullues i tyre do tė ndodhnin shumė ērregullime nė atė tė cilėn ne e njohim si Univers. Koordinatat e levizjės sė planetave dhe largėsisė sė yjeve janė aq precize sa qė njė ndryshim i vogėl nė tė do tė shkaktonte shkatėrrime tė mėdha nė kosmos. Me gjithė atė All-llahu azze ve xhel-le me urtėsinė e Tij ka caktuar disa ndryshime pėr ta pėrkujtuar njerzimin se sa e madhe ėshtė fuqia e Tij dhe sa i dobėt dhe i pafuqishėm ėshtė njeriu ndaj ligjeve tė cilėt i ka vendosur Sunduesi suprem , All-llahu azze ve xhel-le qoftė i lartėsuar Ai.

Prej kėtyre shenjave ėshtė kur Dielli pėr njė kohė tė shkurtėr humbė shkėlqimin e dritės sė Tij pėr shkak tė qendruarit tė Hėnės nė mes tė tokės dhe diellit .

Kjo gjė ka qėnė e njohur nė kohėn e Muhammedit salallahu alejhi ve sellem dhe ka qenė njė rast i rėndėsishėm se ka ndodhur nė kohė kur vdiq djali i tij Ibrahimi dhe kur njerzit akoma ishin nėn ndikimin e besimėve tė kota se kjo gjė ndodhė pėr shkak se ka ndodhur diē e madhe . Resulullahu salallahu alejhi ve sellem shpejtoi qe tė shpjegojė se kjo gjė nuk ka ndodhur pėr atė shkak tė cilin menduan ata dhe tha:

"Mė tė vėrtetė Dielli dhe Hėna janė dy prej argumentėve tė All-llahut (tė fuqisė sė Tij) dhe ato nuk e humbin dritėn pėr shkak vdekjės sė ndonjė personi as pėr shkak gjallėrimit tė tij dhe kur tė ndodhė kjo faluni dhe lutėni All-llahun (me frikėrrespekt) deri sa tė largohet ajo qe ju ka ndodhė"

(trasmeton Buhariu nė Sahihun e tij 2\529 Muslimi 2\618 dhe tjerė)

Hadithet e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem gjithashtu na tregojnė mėnyrėn se si falet ky namaz:

1 - Thirrja pėr kėtė namaz bėhėt me fjalėt (ESSALATU XHAMIATUN) e cila dmth : Tubohuni pėr namaz .Kėta na e trasmeton Abdullah ibn Amr ibnul As radijallahu anhuma ne hadithin tė cilin e trasmeton Buhariu (11\6382) dhe Ebu Davudi(4\1524) dhe tjerė.

2- Mėnyra e tė falurit ėshtė trasmetuar nė hadithin tė cilin e pėrcjell Aisheja radijallahu anha e cila thotė : " Kur ndodhi kjo, Resulullahu salallahu alejhi ve sel-lem doli nė xhami dhe i rradhiti njerėzit nė safe ,pastaj mori tekbirin fillestar dhe lexoi Kur' an gjatė, pastaj mori tekbir dhe shkoi nė ruku ku qėndroi gjatė por mė shkurtė se sa qėndrimi i tij nė kėmbė .Pastaj u ngrit nga rukuja duke thėnė semia All-llahu limen hamideh dhe pėrsėri lexoi Kur'an gjatė por mė shkurt se sa leximi i Tij para rukusė.Pastaj mori tekbirin dhe shkoi nė ruku ku qėndroi gjatė por mė shkurt se sa qendrimi i Tij nė rukunė e parė , pastaj u ngrit duke thėnė semia All-llahu limen hamideh ,Rabbena lekel hamd e pastaj shkoi nė sexhde .Ne rekatin e dytė veproi si nė rekatin e parė. Pra, fali dy rekate me katėr ruku dhe katėr sexhde. Para se tė pėrfundojė namazin, ndriēoi pėrsėri drita e diellit. Transmeton Buhariu 2/1046; Muslimi 2/619 dhe tjerė.

3-Hutbeja pas namazit:

Prej sunetit ėshtė kėshillimi i njerėzve pas namazit siē ka vepruar Muhamedi (salell-llahu alejhi ve sel-lem). Kėtė e shohim prej haditheve tė cilėt i kanė transmetuar shumė shokė tė Pejgamberit (salell-llahu alejhi ve sel-lem) si Ebu Musa el-Esh'ari, Esma dhe Ajsheja radijall-llahu anhum

4- Hukmi i namazit tė kusufit:

Thotė ibn Haxheri: "Shumica e dijetareve janė tė mendimit se ėshtė sunet i fortė edhe pse ka dijetar te cilėt kanė thėnė Vaxhib (Ebu Avene dhe ibn huzejme) 2/525

Mendimi mė i vėrtetė ėshtė se kjo eshtė sunnet i fortė sepse Pejgamberi a.s. nuk e ka cekur me namazet e obliguara tė cilėt ia ka treguar Beduinit dhe ka dėshmuar se do tė jetė prej tė shpėtuarve nėse i falė pesė kohėt e namazeve tė obliguara. Vall-llahu E'alem.

Pėrfundimisht e lus All-llahu azze ve xhel-le qė tė na udhėzojė nė rrugėn e drejtė tė na pėrforcojė nė tė dhe tė na mundėsojė ta pėrhapim sunnetin nė tokėn e Tij.
</SPAN>
Talha Kurtishi,
10.1.2001

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:36
Rėndėsia e namazit dhe xhematit

Rezyme e hutbes:
Islami dhe imani janė dhunti e madhe/ Rėndėsia dhe vlera e namazit/ Lėnia e namazit ėshtė krim/ Namazi me xhemat ėshtė obligim/ Ēka ndodh me ata qė vonohen nga namazi me xhemat/ Vlera e shkuarjes nė xhami/ Edukimi i fėmijėve nė namaz

O ju musliman!
Keni frikė All-llahun, subhanehu ve teala,, sepse devotshmėria ėshtė fitoreja mė e madhe, kurse respekti ndaj Zotit ėshtė pozita mė e lartė.
يٰأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءامَنُواْ ٱتَّقُواْ ٱللَّهَ حَقَّ تُقَاتِهِ وَلاَ تَمُوتُنَّ إِلاَّ وَأَنتُم مُّسْلِمُونَ [آل عمران:102].
“O ju qė besuat, kini frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė)!” (Ali Imran: 102).
O ju musliman!
All-llahu na ka dhuruar shumė begati dhe nė to rrotullohemi dhe jetojmė. Pa dyshim se dhuntia mė e madhe ėshtė dhuntia e Islamit dhe Imanit. All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
يَمُنُّونَ عَلَيْكَ أَنْ أَسْلَمُواْ قُل لاَّ تَمُنُّواْ عَلَىَّ إِسْلَـٰمَكُمْ بَلِ ٱللَّهُ يَمُنُّ عَلَيْكُمْ أَنْ هَداكُمْ لِلإِيمَـٰنِ إِنُ كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ [الحجرات:16].
“Thuaj: "A ju ia bėni me dije All-llahut fenė tuaj (duke thėnė: ne besuam), kur All-llahu ėshtė Ai qė e di ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė dhe All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send".” (El-Huxhurat: 16).
Andaj falėnderone All-llahun shumė pėr kėto dhunti qė ua ka dhėnė, pasiqė me kėtė ju ka bėrė populli mė i mirė qė keni dalur pėr njerėzimin, ju ka udhėzuar drejt kėsaj feje, nė tė cilėn nuk asnjė mėdyshje e dilemė.
Pa dyshim se prej shenjave dhe simboleve mė tė mėdha dhe mė tė dukshme tė kėsaj feje ėshtė namazi, i cili konsiderohet shtylla e dytė e Islamit.
Namazi pas shehadetit ėshtė oblgimi mė i domosdoshėm, adhurimi mė i mirė dhe mė shpresėlėnėse. Ai qė kujdeset pėr namazin ėshtė kujdesur pėr fenė e tij, ai qė e ka humbur namazin, tjerat obligime edhe ma lehtė i humbė. Ėshtė shtylla e fesė dhe koka e emanetit. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((رأسُ الأمر الإسلام، وعمودُه الصلاة)).
“Koka e kėsaj gjėje ėshtė Islami, kurse shtylla e sajė ėshtė namazi”. (Sahih, Ahmedi).
All-llahu, subhanehu ve teala, namazin e ka bėrė kėnaqėsi pėr sytė e besimtarėve dhe strehim pėr tė mėrziturit. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, “kur i binte mbi kokė ndonjė ngushticė, nxitonte nė namaz” (Hasen, Ahmedi) dhe thoshte:
((وجُعِلت قرّةُ عيني في الصلاة))
“Mė ėshtė bėrė kėnaqėsia e syrit tim nė namaz”. (Sahih, Ahmedi).
Shpesh herė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, bėrtitke:
((يا بلال، أرِحنا بالصلاة))
“Bilal, na qetėso me namaz”. (Sahih, Ahmedi).
Ashtuqė gėzimi, qetėsia e zemrės dhe lumturia e shpirtit pėr te ishte namazi.
Namazi ėshtė vepra mė e mirė tė cilėn e synon njeriu nė ēdo brengė, sepse nė te ka mposhtje dhe pėrulje, demonstrim tė ngratėsisė dhe nevojės, lujte dhe lavdėrim, mirėnjohje dhe madhėrim, pėrkulje para All-llahut, tė Lartė e tė falėnderuar.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((إنَّ أحدَكم إذا كان في الصلاة فإنّه يناجي ربّه)) متفق عليه.
“Njeriu kur ėshtė nė namaz, ai flet me zė tė ulur me Zotin e vet”. (Buhariu dhe Muslimi).
O ju musliman!
Namazi ėshtė mjeti mė i madh qė sjell siguri dhe e ndalon krimin, mjeti mė i sukseshėm pėr edukim nė nderė dhe vlerė:
وَأَقِمِ ٱلصَّلَوٰةَ إِنَّ ٱلصَّلَوٰةَ تَنْهَىٰ عَنِ ٱلْفَحْشَاء وَٱلْمُنْكَرِ وَلَذِكْرُ ٱللَّهِ أَكْبَرُ [العنكبوت:45].
“… fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat, e pėrmendja e All-llahut ėshtė mė e madhja (e adhurimeve); All-llahu e di ē'punoni ju.” (El-Ankebut: 45).
Namazi ėshtė sekreti i suksesit, baza e shpėtimit, vepra e parė pėr tė cilėn jep llogari njeriu, nėse namazin e ka nė rregull tėrė llogarinė do ta ketė nė rregull, nėse namazin nuk e ka nė rregull, tėrė llogarinė nuk do ta ketė nė rregull. Kujdesi pėr namazin ėshtė argument i vėrtetėsisė dhe besimit, kurse labiliteti nė te ėshtė argument i humbjes dhe dėshtimit. Rruga e namazit ėshtė e njohur, ai qė kujdeset pėr namazin, do ta ketė dritė, argument dhe shpėtim nė Ditėn e Kijametit, kurse ai qė nuk kujdeset pėr te, nuk do tė ketė dritė, as argument, e as shpėtim nė Ditėn e Kijametit, kurse nė kėtė ditė do tė ringjallet me Karunin, Faraonin, Hamanin dhe Ubej ibn Halefin. Ai qė kujdeset pėr pesė kohėt e namazit, pėr rukunė, sexhden, kohėn e tyre, duke e ditur se ėshtė detyrė e jona para Zotit, e meriton xhennetin.
Namazi ofron inspirime dhe mėshira, dhunti dhe bereqete.
Namazi i shlyen mėkatet, i ngritė shkallėt, i shton shpėrblimet.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((أرأيتم لو أنَّ نهرًا بباب أحدكم يغتسل فيه كلَّ يوم خمسَ مرّات، هل يبقى من درنه شيء؟!)) قالوا: لا يبقى من درنه، قال: ((فذلك مَثَل الصلوات الخمس؛ يمحو الله بهنّ الخطايا)) متفق عليه.
“Si thoni, nėse njė lum kalon rreth derės sė dikujt prej jush e lahet nė te pesė herė gjatė ditės, a i mbete ndonjė njollė? Thanė: nuk i mbetet. Tha: kėshtu ėshtė me namazin, All-llahu me te i shlyen mėkatet”. (Buhariu dhe Muslimi).
Namazi ėshtė njė adhurim qė shkakton lindjen e shpresės nė vlugun e erėsirave, e shpėton tė hedhurin nė devijime, e mer tė dėshpruarin dhe tė demoralizuarin dhe e nxjerė nė rrugėn e shpėtimit dhe jetės:
وَأَقِمِ ٱلصَّلَوٰةَ طَرَفَىِ ٱلنَّهَارِ وَزُلَفًا مِّنَ ٱلَّيْلِ إِنَّ ٱلْحَسَنَـٰتِ يُذْهِبْنَ ٱلسَّـيّئَـٰتِ ذٰلِكَ ذِكْرَىٰ لِلذكِرِينَ [هود:114].
“Dhe fale namazin nė dy skajet e ditės, e edhe nė orėt e afėrta (me ditėn) tė natės. S'ka dyshim se veprat e mira i shlyejnė ato tė kėqijat. Kjo ėshtė njė kėshillė pėr ata qė pranojnė kėshillat”. (Hud: 114).
O ju musliman!
Ajo qė na trupėron dhe qė na e mėrzitė zemrėn ėshtė kjo e keqe qė ėshtė pėrhapur nė mesin e muslimanėve, moskujdesi i tyre pėr namazin; njė pjesė e kanė lėnė krejtėsisht, kurse pjesa tjetėr herė herė falet. Nė kėtė koha ka humbur vlerė namazi, njerėzit janė larguar prej tij, tė pakėt janė ata qė e falin dhe shumė ata qė e neglizhojnė.
Imam Zuhriu, rahimehull-llah, thotė:
دخلتُ على أنس بن مالك رضي الله تعالى عنه بدمشقَ وهو يبكي، فقلت له: ما يبكيك؟ فقال: لا أعرفُ شيئًا مما أدركتُ على عهدِ رسول الله إلاّ هذه الصلاة، وهذه الصلاةُ قد ضُيِّعت. أخرجه البخاري.
“Hyra te Enes ibn Maliku, radijall-llahu anhu, nė Damask dhe e gjeta duke qajtur. I thasė: pse qanė? Tha: asgjė nga koha e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk njoh pėrveē kėtij namazit, mirėpo edhe ky namaz ėshtė nėpėrkėmbė”. (Buhariu).
O ju musliman!
Prej mėkateve mė tė mėdhaja dhe krimeve mė tė qarta ėshtė lėnia e namazit me qėllim dhe vonimi i tij nga koha e vet, nga pėrtacia dhe dembelia.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((العهد الذي بيننا وبينهم الصلاة، فمن تركها فقَد كفر)) أخرجه أحمد
“Marėvshja mes nesh dhe atyreve ėshtė namazi, ai qė e len namazin, ai ka bėrė kufėr”. (Sahih, Ahmedi).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((بين الرجل والكفر ـ أو الشرك ـ تركُ الصلاة)) أخرجه مسلم
“Mes njeriut dhe kufrit ose shirkut ėshtė lėnia e namazit”. (Muslimi).
Ikja e namazit ėshtė sikur fatėkeqėsia e humbjes sė pasurisė, mallit, gruas dhe fėmijėve.
O ju tė pranishėm! Dėgjoni kėtė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
((من فاتته صلاة فكأنما وُتر أهله وماله)) صححه ابن حبان
“Atij qė i ka ikur njė namaz, sikur tė kishte humbur familjen dhe pasurinė e tij”. (sahih, Ibn Hibbani).
Hidhėrimi dhe mllefi i All-llahu e kaplojnė atė njeri qė e len namazin. Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((من ترك الصلاةَ لقي الله وهو عليه غضبان)) أخرجه البزار
“Ai qė e lė namazin, e takon All-llahun tė mllefosur me te”. (daif, Bezzari).
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَمَن يَحْلِلْ عَلَيْهِ غَضَبِى فَقَدْ هَوَىٰ [طه:81]
“… e atė qė e zė hidhėrimi Im, ai ka mbaruar”. (Taha: 81).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duke na e tėrhjekur vėrejtjen thotė:
((لا تتركنَّ صلاةً متعمِّدًا، فمن فعل ذلك فقد برئت منه ذمّة الله وذمّةُ رسوله)) أخرجه الطبراني
“Mos e le namazin me qėllim, sepse ai qė e vepron kėtė, nuk ka garancėn e Zotit dhe tė Pejgamberit”. (sahih, Taberaniu).
Abdull-llah ibn Shekiku, rahimehull-llah, thotė:
كان أصحابُ رسول الله لا يرونَ شيئًا من الأعمال تركُه كفر غير الصلاة. أخرجه الترمذي.
“Sahabet e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, lėrjen e asnjė vepre nuk e konsideroni kufėr pėrpos namazit”. (Sahi, Tirmidhiu).
O ju musliman!
Moskujdesi pėr namazin ėshtė njė bela shumė e madhe, shkakton vėshtirėsi dhe ngushticė nė jetėn e kėsaj bote, nė var dhe nė ahiret.
فَخَلَفَ مِن بَعْدِهِمْ خَلْفٌ أَضَاعُواْ ٱلصَّلَـوٰةَ وَٱتَّبَعُواْ ٱلشَّهَوٰتِ فَسَوْفَ يَلْقُونَ غَيًّا [مريم:59]
“E pas tyre (tė mirėve) erdhėn pasardhės tė kėqij, qė e lanė namazin e u dhanė pas kėnaqėsive (trupore), e mė vonė do tė hidhen nė ēdo tė keqe (ose nė Gaja)”. (Merjem: 59).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((إنّه أتاني الليلة آتيان، وإنهما ابتعثاني، وإنهما قالا لي: انطلِق، وإني انطلقتُ معهما، وإنا أتينا على رجلٍ مضطجِع، وإذَا آخرُ قائم عليه بصخرة، وإذا هو يهوي بالصخرة لرأسه، فيثلغ رأسه ـ أي: يشدقه ـ، فيتدهدَه الحجر ها هنا، فيتبع الحجَر فيأخذه، فلا يرجع إليه حتى يصحّ رأسُه كما كان، ثم يعود عليه فيفعل به مثلما فعل المرّةَ الأولى))، قال: ((قلت لهما: سبحان الله، ما هاذان؟ فقالا ـ في آخر الحديث إخبارًا لرسول الله عمّا رأى ـ: أمّا الرجل الذي أتيتَ عليه يُثلغ رأسه بالحجر فإنّه الرجل يأخذ القرآن فيرفضه، وينام عن الصلاة المكتوبة)) أخرجه البخاري. “Mė erdhėn natėn dy njerėz, mė morėn dhe mė thanė: ec. Eca me ta. Erdhėm te njė njeri i shtrirė, kurse tjetri qėndronte pėrmbi te me gurė, e goditke me gurė nė kokėn e tij. Ia shtypte kokėn, e shkonte guri larg. Shkonte pas gurit dhe e mirte sėrish, derisa kthehej, koka i bėhej si ka qenė. U kthente dhe pėrsėri ia bėnte tė njejtėn gjė. Tha: u thashė: subhanall-llah, kush janė kėto dy njerėz? Thanė: njeriu qė i shtypej koka ėshtė njeriu qė ka mėsuar Kur'an dhe e ka refuzuar dhe ai qė flen nga namazi obligativ”. (Buhariu).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:37
O rob i All-llahut!
Si ka mundėsi tė mos ketė vlerė te ti namazi, kur ai ėshtė kapitali yt kryesor dhe me te imani yt ėshtė i shėdoshė?! Si ka mundėsi mos tė ketrė vlerė namazi te ti, kurse ti e lexon kėrcėnimin e All-llahut, subhanehu ve teala:
فَوَيْلٌ لّلْمُصَلّينَ ٱلَّذِينَ هُمْ عَن صَلَـٰتِهِمْ سَاهُونَ [الماعون:4، 5]؟!
“Pra shkatėrrim ėshtė pėr ata qė falen, tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdesshėm”. (El-Maun: 4-5)?!
Si dakordohesh tė cilėsohesh me cilėsi tė munafikave, pėr tė cilėt All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
إِنَّ ٱلْمُنَـٰفِقِينَ يُخَـٰدِعُونَ ٱللَّهَ وَهُوَ خَادِعُهُمْ وَإِذَا قَامُواْ إِلَى ٱلصَّلَوٰةِ قَامُواْ كُسَالَىٰ يُرَاءونَ ٱلنَّاسَ وَلاَ يَذْكُرُونَ ٱللَّهَ إِلاَّ قَلِيلاً [النساء:142]؟!
“Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr t'u dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun”. (El-Munafikun: 142).
O ju musliman!
Namazi ėshtė njė adhurim shumė i madh, asnjėher nuk bjer ky obligim nga njeriu, edhe nė trishtim, edhe nė luftė, edhe nė sėmundje, edhe nė vėshtirėsi, pėrveē gruas qė ėshtė nė ciklin e saj dhe nė lehoni.
All-llahu subhanehu ve teala, thotė:
حَـٰفِظُواْ عَلَى ٱلصَّلَوٰتِ وٱلصَّلَوٰةِ ٱلْوُسْطَىٰ وَقُومُواْ لِلَّهِ قَـٰنِتِينَ فَإنْ خِفْتُمْ فَرِجَالاً أَوْ رُكْبَانًا فَإِذَا أَمِنتُمْ فَٱذْكُرُواْ ٱللَّهَ كَمَا عَلَّمَكُم مَّا لَمْ تَكُونُواْ تَعْلَمُونَ [البقرة:238، 239].
“Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze). E nėse keni frikė (nga armiku), atėherė faluni duke ecur ose duke kalėruar, por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtojeni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit”. (El-Bekare: 238- 239).
Falne namazin nė kohė, merne abdestin mirė, kujdesuni pėr rukunė, sexhden, kijamin, pėruljen, nėse dėshironi tė vjelni frytet, fuqinė dhe rehatinė.
O ju musliman!
Shumė argumente tė vėrteta dhe tė qarta flasin pėr faljen e namazit me xhemat.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَأَقِيمُواْ ٱلصَّلوٰةَ وَآتُواْ ٱلزَّكَوٰةَ وَٱرْكَعُواْ مَعَ ٱلرَّاكِعِينَ [البقرة:43]
“Faleni namazin dhe jepni zeqatin, dhe faluni me ata qė falen (bini nė rukuė me ata qė bien)”. (El-Bekare: 43).
All-llahu, subhanehu ve teala, i thot Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili duke qenė nė mejdani e luftės dhe vėshtirėsisė sė betejės:
وَإِذَا كُنتَ فِيهِمْ فَأَقَمْتَ لَهُمُ ٱلصَّلَوٰةَ فَلْتَقُمْ طَائِفَةٌ مّنْهُمْ مَّعَكَ وَلْيَأْخُذُواْ أَسْلِحَتَهُمْ فَإِذَا سَجَدُواْ فَلْيَكُونُواْ مِن وَرَائِكُمْ وَلْتَأْتِ طَائِفَةٌ أُخْرَىٰ لَمْ يُصَلُّواْ فَلْيُصَلُّواْ مَعَكَ [النساء102]
“Kur tė jesh ti (Muhammed) bashkė me ta dhe ju falė namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt, le tė vijė e le tė falet me ty (grupi tjetėr nė roje), e kur tė bien nė sexhde (tė kryejnė njė reqatė), kėta le tė qėndrojnė mbrapa jush (nė roje) e le tė vijė grupi tjetėr, qė nuk ėshtė falur, e tė falet me ty dhe le t'i bartin armėt dhe tė jenė nė gjendje gadishmėrie…”. (En-Nisa: 102).
Abdull-llah ibn Mesudi, radijall-llahu anhu, thotė:
(مَن سرّه أن يلقى الله غدًا مسلِمًا فليحافِظ على هؤلاء الصلواتِ حيث يُنادَى بهنّ، فإنّ الله شرع لنبيكم سُننَ الهدى، وإنّهنّ من سُنن الهدى، ولو أنكم صلّيتم في بيوتكم كما يصلّي هذا المتخلِّف في بيته لتركتم سنّةَ نبيكم، ولو تركتم سنةَ نبيّكم لضللتم، ولقد رأيتُنا وما يتخلّف عنها إلا منافقٌ معلوم النفاق، ولقد كان الرجل يؤتَى به يُهادَى بين الرجلين حتى يُقام في الصفّ) أخرجه مسلم.
“Cili gėzohet qė ta takojė nesėr All-llahun si musliman, le tė kujdeset pėr kėto namaze, kur thirret ezani pėr to. Sepse All-llahu i ka bėrė ligj Pejgamberit tuaj sunnetet e udhėzimit, edhe kėto janė nga sunnetet e udhėzimit, e nėqoftėse ju faleni nė shtėpi sikurse falet ky i vonuar, do tė linit sunnetin e Pejgamberit tuaj, e nėse lini sunnetin e Pejgamberit tuaj, do tė devijonit. Nė kohėn tonė vetėm munafiku i qartė vonohej nga namazi me xhemat. E mernin njeriun e sėmruė dy veta pėr krahu derisa e sjellnin nė saf”. (Muslimi).
Ju o rini!
Ju qė jeni tė fuqishėm dhe tė rinjė. Shikoni Abdull-llah ibn Ummi Mektumin, radijall-llahu anhu, i drejtohet Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duke i thėnė:
يا رسولَ الله، قد دَبَرت سنِّي ورقّ عظمي وذهب بصري، ولي قائدٌ لا يلايمني قيادُه إيّاي، فهل تجد لي رخصةً أصلّي في بيتي الصلوات؟ فقال رسول الله : ((هل تسمعُ المؤذّن في البيت الذي أنت فيه؟)) قال: نعم يا رسول الله، قال: ((ما أجدُ لك رُخصةً، ولو يعلَم هذا المتخلِّف عن الصلاةِ في الجماعة ما لهذا الماشي إليها لأتاها ولو حبوًا على يدَيه ورجليه)) أخرجه الطبراني في الكبير[17].
“O i Dėrguar i All-llahut, jam plakur, jam dobėsuar dhe nuk shoh. Kam njė udhėheqės, i cili nuk mė udhėheq si duhet. A kam lehtėsim qė tė falem nė shtėpi? Tha: a e dėgjon ezanin nė shtėpinė ku gjindesh? Tha: po. Tha: nuk gjej pėr ty lehtėsime, po ta dinte ky qė vonohet nga namazi me xhemat, se ēfarė vlere ka ai qė shkon nė namaz me xhemat, do tė vinte zvarras nė dorė ose nė kėmbė”. (Taberaniu, ky transmetim ėshtė daif, kurse pjesa e parė ėshtė e vėrtetė).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u hidhėrua shumė me ata qė vonohen nga namazi me xhemat, andaj edhe tha:
((لقد هممتُ أن آمر بالصلاة فتُقام، ثمّ آمر رجلاً يصلِّي بالناس، ثمّ أنطلِق معي برجال معهم حُزَم من حَطب إلى قومٍ لا يشهدون الصلاة، فأحرّق عليهم بيوتهم بالنار)) متفق عليه
“Vendosa qė ta urdhėroj dikend tė thėrret ikametin, e dikend tjetėr tua fal namazin njerėzve, e unė me disa njerėz pėrplot me drunjė tė shkoj te ata njerėz qė nuk marrin pjesė nė namazin me xhemat e tua djeg shtėpiat e tyre me zjar”. (Buhariu dhe Muslimi).
Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, thotė:
(لأن تمتلئ أذُنا ابنِ آدم رصاصًا مُذابًا خيرٌ له من أن يسمعَ النداء ولا يجيب).
“Ti mbushen njeriut veshėt me plumb tė shkrier ėshtė mė mirė pėr ate qė dėgjon ezanin dhe nuk i pėrgjigjet”. (Ibn Ebi Shejbe).
Ti qė qėndron nė shtėpi dhe nuk shkon ta falish namazin me xhemat, dėgjo kėtė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
((من سمع المناديَ بالصلاة فلم يمنعه من اتِّباعه عذر لم تُقبَل منه الصلاة التي صلّى))، قيل: وما العذرُ يا رسول الله؟ قال: ((خوفٌ أو مرض)) أخرجه أبو داود وغيره[20].
“Kush dėgjon ezanin pėr namaz dhe nuk e pengon ndonjė arsye, ati nuk i pranohet namazi qė e fal”. I thanė: ēka ėshtė arsye? Tha: “Frika ose sėmundja”. (Albani thotė: i vėrtetė, pėrveē sqarimit tė arsyetimit. Ebu Davudi).
Kjo fatėkeqėsi shtohet nėse njeriu qė vonohet nga namazi me xhemat ėshtė ai, tė cilin e pasojnė njerėzit dhe e kanė shembull. Edhe mė shumė ėshtė gabim kur njeriu qė ka dije vonohet nga namazi me xhemat. Omeri radijall-llahu anhu, thotė:
(ما بال أقوامٍ يتخلّفون عن الصلاة، فيتخلَّف لتخلُّفهم آخرون، لأن يحضروا الصلاة أو لأبعثنَّ عليهم من يجافي رقابَهم).
“Ēka ėshtė puna e atyreve qė vonohen nga namazi me xhemat, e pėr shkak tė tyre, tė vonohen edhe tjerėt nga namazi me xhemat. Ose do tė merni pjesė nė namazin me xhemat, ose do tu dėrgoj kush do tua prek qafat tuaja”.
O ju musliman!
Kėto janė argumentet dhe faktet qė e shpalosin tė vėrtetėn. Shumė qartė kanė treguar pejgamberėt sikur mos tė ishte shurdhia e zemrave, rruga ėshtė e qartė sikur mos tė na e kishin pėrllomur mėkatet.
O ju musliman!
Ata qė nuk marin pjesė nė namazin me xhemat janė shtuar nė kohėn tonė, njerėz tė fuqishėm, e dėgjojnė ezanin mėngjes e mbrėmje, mirėpo nuk i pėrgjigjen, e as qė kujtohen. Gjuha e tyre miret me gjėra tė kota, zemrat e tyre nė gaflet, janė pėrllomur me mkate, kanė humbur mundin nė kėtė jetė, janė fundosur ne devijim dhe verbėrim.
Janė mbuluar me gjumin e shekullit, janė preokupuar me fitimet, lozjet dhe dėfrimet e tyre, poqėse nė xhamia do tė gjenin fitime tė kėsaj bote, edhe nėqoftėse janė pak, do tė nxitonin. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((والذي نفسي بيده، لو يعلم أحدُهم أنّه يجد عرقًا سمينًا أو مِرماتين حسنتين لشهِد العِشاء)) متفق عليه.
“Pasha Ate nė Dorė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, po ta dinte dikush prej tyre se nė xhami do tė gjente mish tė majmė ose eshtra tė mirė, do tė merte pjesė nė namazin e jacisė me xhemat”. (Buhariu dhe Muslimi).
O ju musliman!
Muslimanėt e kanė obligim, kryetarėt, dijetarėt, pushtetarėt, tė kujdesen pėr ata qė nuk falen dhe tė shtyhen nė namazin me xhemat.
Ubej ibn Kabi, radijall-llahu anhu, thotė:
صلّى بنا رسول الله يومًا الصبحَ فقال: ((أشاهدٌ فلان؟)) قلنا: نعم، ولم يشهَد الصلاة، ثم قال : ((أشاهد فلان؟)) قلنا: نعم، ولم يشهد الصلاة، فقال : ((إنّ أثقلَ الصلاة على المنافقين صلاةُ العشاء وصلاة الفجر، ولو تعلمون ما فيهما من الرغائب لأتيتموهما ولو حَبوًا)) أخرجه أبو داود.
“Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na e fali namazin e sabahut njė ditė dhe tha: a ėshtė filani i pranishėm? I thamė: po, edhe pse nuk ishte nė namaz. Pastaj tha: filani a ėshtė i pranishėm nė namaz? I thamė: po, edhe pse nuk ishte i pranishėm nė namaz. Atėherė tha: namazi mė i rėndė i munafikėve ėshtė namazi i jacisė dhe sabahut. Po ta dinit se ēfarė tė mira ka ne to, do tė vinit edhe zvaras”. (sahih, Ebu Davudi).
O robėrit e All-llahut!
Ti qė vjen nė xhami me pėrtaci dhe dembeli e shumė kohė kalon nė gjėra tė kota, e nuk e di se xhamia ėshtė shtėpia e Zotit dghe vendi mė i dashur te All-llahu?!
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((المسجدُ بيتُ كلِّ تقيّ، وتكفّل الله لمن كان المسجد بيتَه بالروح والرحمة والجواز على الصراط إلى رضوان الله إلى الجنّة)) أخرجه الطبراني
“Xhamia ėshtė shtėpia e ēdo tė devotshmit, All-llahu i ka garantuar atij qė xhaminė e ka shtėpi tė vehten me shpirt, mėshirė dhe kalim tė siratit drejt kėnaqėsisė sė All-llahut dhe xhennetit”. (Taberaniu. Pjesa e parė ėshtė e vėrtetė, kurse pjesa tjetėr ėshtė shtesė e dobėt).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((سبعة يُظلّهم الله في ظلِّه يومَ لا ظلّ إلا ظلُّه))، وذكر منهم: ((ورجلٌ قلبُه معلَّق بالمساجد)) متفق عليه.
“Shtatė persona do tė hyjnė nėn hijen e All-llahut, atė dit qė ska hije tjetėr pėvreē hijes sė tij (prej tyre): njeriu qė e ka zemrėn tė lidhur pėr xhami”. (Buhariu dhe Muslimi).
Ti qė vonohesh nga namazi, ti qė nuk kujdesesh pėr namazin, ti qė preokupohesh me gjėrat tjera nga namazi, tė ka ikur njė e mirė shumė e madhe dhe njė shpėrblim gjigantė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((من غدا إلى المسجد أو راح أعدَّ الله له في الجنة نُزُلا كلّما غدا أو راح)) متفق عليه
“Kush shkon nė xhami, ose vjen nga xhamia, All-llahu subhanehu ve teala, i pėrgadit nė xhennet vendbanim ēdo herė qė shkon dhe vjen”. (Buhariu dhe Muslimi).
Ai qė pastrohet nė shtėpi, pastaj niset pėr nė shtėpinė e Zotit qė ta kryej obligimin qė ka para Zotit, ēdo hap qė e ban i shlyhet njė mėkat, ēdo hap qė e ban ngrite njė shkallė. Njeri qė mė sė shumti fiton shpėrblime nga namazi ėshtė ai qė mė shumė ecė , vazhdojnė njerėzit tė vonohen nga namazi, derisa ti vonojė All-llahu tėrėisht nga mėshira e Tij. All-llahu na ruajtė nga humbja dhe dėshtimi.
فِى بُيُوتٍ أَذِنَ ٱللَّهُ أَن تُرْفَعَ وَيُذْكَرَ فِيهَا ٱسْمُهُ يُسَبّحُ لَهُ فِيهَا بِٱلْغُدُوّ وَٱلآصَالِ رِجَالٌ لاَّ تُلْهِيهِمْ تِجَـٰرَةٌ وَلاَ بَيْعٌ عَن ذِكْرِ ٱللَّهِ وَإِقَامِ ٱلصَّلَوٰةِ وَإِيتَاء ٱلزَّكَـوٰةِ يَخَـٰفُونَ يَوْمًا تَتَقَلَّبُ فِيهِ ٱلْقُلُوبُ وَٱلأبْصَـٰرُ لِيَجْزِيَهُمُ ٱللَّهُ أَحْسَنَ مَا عَمِلُواْ وَيَزِيدَهُم مّن فَضْلِهِ وَٱللَّهُ يَرْزُقُ مَن يَشَاء بِغَيْرِ حِسَابٍ [النور:36-38].
“(ajo dritė) Ėshtė nė shtėpitė (xhamitė) qė All-llahu lejoi tė ngrihen, e qė nė to tė pėrmendet emri i Tij, t'i bėhet lutje Atij mėngjes e mbrėmje. Ata janė njerėz qė nuk i pengon as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr ta pėrmendur All-llahun, pėr ta falur namazin dhe pėr ta dhėnė zeqatin, ata i frikėsohen njė dite kur do tė tronditen zemrat dhe shikimet. (ata i luten) qė All-llahu t'i shpėrblejė mė sė miri pėr atė qė punuan dhe pėr t'ua shtuar tė mirat nga Ai. All-llahu e dhuron pa masė atė qė do”. (En-Nur: 36- 38).
O ju musliman!
Kujdesuni pėr fėmijėt tuaj, kontrolloni ata dhe mos i haroni, sepse ata jane emanet nė qafėn tuaj. Urdhėroni qė tė falin namazin dhe tė marin pjesė nė namazin me xhemat. Stimuloni dhe frikėsoni, edukoni qė ta duan ahiretin, bahuni pėr ta shembėlltyrė e mirė:
وَأْمُرْ أَهْلَكَ بِٱلصَّلوٰةِ وَٱصْطَبِرْ عَلَيْهَا لاَ نَسْأَلُكَ رِزْقًا نَّحْنُ نَرْزُقُكَ وَٱلْعَـٰقِبَةُ لِلتَّقْوَىٰ [طه:132]
“Urdhėro familjen tėnde tė falė namaz, e edhe ti vetė zbatoje atė, ngase Ne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė furnizojmė ty (dhe ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė ruhet”. (Taha: 132).
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((مُروا أبناءَكم بالصلاة وهم أبناء سبع سنين، واضربوهم عليها وهم أبناءُ عشر سنين)) أخرجه أحمد.
“Urdhėroni fėmijėt tuaj nė namaz kur ti kenė shtatė vjet, e rrihni nga pak kur ti mbushin dhjetė vjet”. (sahih, Ahmedi).
Kujdesuni nga gjėrat qė i largojnė nga pėrmendja e All-llahut, nga namazi dhe nga adhurimet, insistoni nė lutjet tuaja drejtuar All-llahut qė tua pėrmiėrson fėmijėt tuaj dhe fėmijėt e mbarė muslimanėve.
All-llahu ynė na i gėzo zemrat dhe na i lumturo shpirtat duke i udhėzuar tė rinjtė dhe tė rejat tona, All-llahu ynė, bėri pasardhėsit tanė, djemtė dhe vajzat tona, qė tė kujdesen pėr namazin. All-llahu ynė, na i prano lutjet tona, na dhuro siguri nė vatan, mirėsi nė pasardhės dhe shpėtim nė ahiret.
All-llahu ynė, bėre Islami dhe muslimanėt krenar, mposhte shirkun dhe idhujtaėrt dhe shkatėrro armiqtė e fesė…

Shejh Salah El-Budejr
Imam dhe hatib i Xhamisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė Medinė
Mbajtur mė 21. 1. 1425
Pėrktheu: Bekir Halimi</SPAN>
Bekir Halimi,
19.3.2004

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:38
Adhurimi dhe gradat e dashurisė

E gjithė feja ėshtė pėrfshirė nė termin Ibadet. Njė hadith sahih tregon se Xhebrali, alejhi selam, erdhi tek i Dėrguari, alejhi selam, nė formėn e njė njeriu tė panjohur dhe e pyeti atė pėr Islamin.
Pejgamberi, alejhi selam i tha: “Islami ėshtė: Tė dėshmosh se s`ka tė adhuruar tjetėr, me tė drejtė, pėrveē Allahut dhe Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Tij, tė falėsh namazin, tė japėsh zekatin, tė agjėrosh Ramazanin dhe tė kryesh haxhin nė Meke nėse ke mundėsi. Xhebraili e pyeti: “Ēfarė ėshtė imani? Ai tha-: Imani ėshtė tė besosh Allahun, engjėjt e Tij, Librat e Tij, tė Dėrguarit e Tij, Ditėn e Gjykimit, kaderin nė tė mirė e nė tė keqe. Xhebraili pyeti: Ēfarė ėshtė ihsani: Ai tha-: Tė adhurosh Allahun sikur e sheh, edhe pse ti nuk e sheh, Ai tė sheh ty. Nė fund tė hadithit i Dėrguari, alejhi selam, tha: “Ishte Xhebraili erdhi t`ju mėsojė fenė tuaj” Muslimi
Tė gjitha kėto janė pjesė e fesė Islame. Fjala din (fe) pėrmban nė vetvete kuptimin e pėrgjėrimit e tė nėnshtrimit qė nėnkupton: Ta adhurosh, t’i bindesh Allahut e tė jesh i pėrulur para Tij, kjo ėshtė feja e Allahut, Islami. Fjala ibadet ka gjithashtu kuptimin e nėnshtrimit dhe pėruljes. Nė arabisht njė rrugė mund tė pėrshkruhet si “tarik mu`abed” rrugė e lėmuar (ky ėshtė kuptimi gjuhėsor i fjalės ibadet, sh.r) dhe njerėzit ecin lehtėsisht nė tė. Por lloji i ibadetit qė ne jemi urdhėruar tė kryejmė, pėrfshin nėnshtrimin dhe dashurinė maksimale ndaj Allahut.
Llojet e dashurisė
Shkalla mė e lartė e dashurisė ėshtė tatajum (magjepsje e plotė), ndėrsa shkalla mė e ulėt e dashurisė ėshtė alakah, kur zemra ėshtė e lidhur ngushtė me atė qė do, pastaj vjen sababeh (tėrheqje), kur zemra zbrazet nga ēdo gjė tjetėr, pastaj garam (pasion) kur dashuria asnjėherė nuk largohet nga zemra, pastaj ashk (dashuri e flaktė) dhe pėrfundimisht tatajum. Kur thuhet qė njė person “Tejeme Allah” e do shumė Allahun, kjo nėnkupton se ai e adhuron Allahun dhe i robėrohet Atij sepse e do.
Kur njė person nuk e pėlqen dikėnd por megjithatė i nėnshtohet atij, ky nuk ėshtė adhurim e as robėrim, sikurse nuk konsiderohet adhurim nėse do dikėnd por nuk i nėnshtrohesh atij. Ngjashėm me kėtė, ėshtė ai njeri qė mund tė dojė fėminė ose mikun, por as kjo nuk konsiderohet adhurim e as robėrim. Ndėrsa nė adhurimin e Allahut duhet patjetėr tė jenė tė pranishme dashuria dhe nėnshtrimi. Njeriu duhet tė ketė dashurinė mė tė madhe pėr Allahun, e Ai duhet tė jetė mė i madhėruar pėr robin se ēdo gjė tjetėr, sepse asnjė nuk meriton dashuri dhe robėrim tė plotė pėrveē Tij. Dashuria maksimale ndaj tė tjerėve pėrveē Allahut, ėshtė dashuri e pa vlerė, ndėrsa madhėrimi i tė tjerėve pėrveē Allahut ėshtė adhurim i kotė. Allahu i Madhėruar thotė:
قُلْ إِن كَانَ آبَاؤُكُمْ وَأَبْنَآؤُكُمْ وَإِخْوَانُكُمْ وَأَزْوَاجُكُمْ وَعَشِيرَتُكُمْ وَأَمْوَالٌ اقْتَرَفْتُمُوهَا وَتِجَارَةٌ تَخْشَوْنَ كَسَادَهَا وَمَسَاكِنُ تَرْضَوْنَهَا أَحَبَّ إِلَيْكُم مِّنَ اللّهِ وَرَسُولِهِ وَجِهَادٍ فِي سَبِيلِهِ فَتَرَبَّصُواْ حَتَّى يَأْتِيَ اللّهُ بِأَمْرِهِ وَاللّهُ لاَ يَهْدِي الْقَوْمَ الْفَاسِقِينَ
“Thuaju (O Muhamed): Nė qoftė se etėrit tuaj, djemtė, vėllezėrit, bashkėshortet, tė afėrmit tuaj, pasuria qė ju keni fituar, tregtia tek e cila keni frikė humbjen dhe vendbanimet tuaja ku ju gjeni kėnaqėsi, janė mė tė dashura pėr ju se Allahu dhe i Dėrguari i Tij dhe se lufta nė rrugėn e Tij, atėherė pritni derisa Allahu tė sjellė Vendimin e Tij, Allahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė popullin e pabindur.” Teube 24
Vetėm pėr Allahun
Dashuria dhe bindja e plotė duhet tė jenė vetėm pėr Allahun, tė Dėrguarin dhe pėr tė fituar kėnaqėsinė e Tij.
يَحْلِفُونَ بِاللّهِ لَكُمْ لِيُرْضُوكُمْ وَاللّهُ وَرَسُولُهُ أَحَقُّ أَن يُرْضُوهُ إِن كَانُواْ مُؤْمِنِينَ
“... e mė e drejtė ėshtė qė ata tė kėnaqin Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij nėse janė besimtarė.” Teube 62
Ibadeti dhe gjėrat qė janė tė lidhura me tė, si mbėshtetja e plotė nė Allahun, frika e tė tjera si kėto, duhet tė jenė vetėm pėr Allahun, ashtu siē thotė Allahu:
قُلْ يَا أَهْلَ الْكِتَابِ تَعَالَوْاْ إِلَى كَلَمَةٍ سَوَاء بَيْنَنَا وَبَيْنَكُمْ أَلاَّ نَعْبُدَ إِلاَّ اللّهَ وَلاَ نُشْرِكَ بِهِ شَيْئًا وَلاَ يَتَّخِذَ بَعْضُنَا بَعْضاً أَرْبَابًا مِّن دُونِ اللّهِ فَإِن تَوَلَّوْاْ فَقُولُواْ اشْهَدُواْ بِأَنَّا مُسْلِمُونَ
“Thuaj (O Muhamed): O ithtarė tė librave tė parė! Ejani te njė fjalė qė ėshtė e drejtė dhe pėrbashkėt mes nesh dhe jush: Tė mos adhurojmė askėnd pėrveē Allahut, tė mos i vemė shok Atij nė adhurim, e tė mos marrim tė tjerė pėr zota pėrveē Tij. Pastaj nė qoftėse ata largohen, thuaju: Dėshmoni pėr ne se jemi muslimanė.” Ali Imran 64
وَلَوْ أَنَّهُمْ رَضُوْاْ مَا آتَاهُمُ اللّهُ وَرَسُولُهُ وَقَالُواْ حَسْبُنَا اللّهُ سَيُؤْتِينَا اللّهُ مِن فَضْلِهِ وَرَسُولُهُ إِنَّا إِلَى اللّهِ رَاغِبُونَ
“Sikur tė ishin kėnaqur me atė qė u dha Allahu dhe i Dėrguari i Tij, e tė thonin: Allahu ėshtė mėse i mjaftueshėm pėr ne! Allahu do tė na furnizojė nga begatitė dhe i Dėrguari i Tij nga lėmoshat. Tek Allahu i kthejmė shpresat tona duke iu lutur Atij.” Teube 59
Vetėm Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij i takon tė japin, Allahu thotė:
مَّا أَفَاء اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِنْ أَهْلِ الْقُرَى فَلِلَّهِ وَلِلرَّسُولِ وَلِذِي الْقُرْبَى وَالْيَتَامَى وَالْمَسَاكِينِ وَابْنِ السَّبِيلِ كَيْ لَا يَكُونَ دُولَةً بَيْنَ الْأَغْنِيَاء مِنكُمْ وَمَا آتَاكُمُ الرَّسُولُ فَخُذُوهُ وَمَا نَهَاكُمْ عَنْهُ فَانتَهُوا وَاتَّقُوا اللَّهَ إِنَّ اللَّهَ شَدِيدُ الْعِقَابِ
“... Dhe ēfarėdo qė t`ju japė i Dėrguari, merreni dhe ēfarėdo qė ai jua ndalon hiqni dorė prej saj dhe kini frikė Allahun. Vėrtet Allahu ėshtė i Ashpėr nė ndėshkim.” Hashėr 7
Allahu ėshtė i Vetmi qė na mjafton neve, Allahu thotė:
الَّذِينَ قَالَ لَهُمُ النَّاسُ إِنَّ النَّاسَ قَدْ جَمَعُواْ لَكُمْ فَاخْشَوْهُمْ فَزَادَهُمْ إِيمَاناً وَقَالُواْ حَسْبُنَا اللّهُ وَنِعْمَ الْوَكِيلُ
“E ata (besimtarėve) tė cilėve njerėzit (hipokritė) u thanė: Vėrtet, populli (idhujtarėt) ka grumbulluar kundėr jush (njė ushtri tė madhe) kėshtu qė frikėsojuni atyre.
Por kjo nė tė vėrtetė vetėm ua shtoi besimin dhe thanė: “Ne na mjafton Allahu dhe pėr ne Ai ėshtė Rregulluesi mė i mirė i punėve.” Ali Imran 173
يَا أَيُّهَا النَّبِيُّ حَسْبُكَ اللّهُ وَمَنِ اتَّبَعَكَ مِنَ الْمُؤْمِنِينَ
“O Pejgamber! Allahu ėshtė mėse i mjaftueshėm pėr ty dhe pėr besimtarėt qė tė ndjekin ty.” Enfalė 64
Ajeti i fundit ka kuptimin: “I mjaftueshėm pėr ty dhe pėr ata qė tė ndjekin ty, ėshtė Allahu. Kush mendon se ajeti ka kuptimin: Allahu dhe besimtarėt bashkė me Tė, tė mjaftojnė ty, ka bėrė njė gabim tė madh.” Allahu thotė:
أَلَيْسَ اللَّهُ بِكَافٍ عَبْدَهُ وَيُخَوِّفُونَكَ بِالَّذِينَ مِن دُونِهِ وَمَن يُضْلِلِ اللَّهُ فَمَا لَهُ مِنْ هَادٍ
“A nuk ėshtė Allahu mė i Mjaftueshmi pėr robin e Tij?” Zumer 36
Si pėrfundim, ne mund tė themi se termi rob (abd) ka kuptimin e atij qė i ėshtė robėruar Allahut, qė i nėnshtrohet dhe i ndjek ligjet universale tė caktuara prej Tij.

shejhulislam Ibėn Tejmijje

pjesė nga "el-Ubudijje'
perktheu: Ilir Delija
redaktuar pėr AlbIislam.Com

(sh.r. Ky libėr sė shpejti pritet tė botohet nga Sh.B. NuN-Shkup)
</SPAN>
Ibėn Tejmijje,
19.12.2003

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:39
Pse falem?!

Miku im i dashur, es-selamu alejkum. Kam dėgjuar disa fjalė tė cilat dėshiroj tė t'i shkruaj nė kėtė letėr, me shpresė se do tė kenė efektin qė kanė pasur nė mua.
Shumica e njerėzve sot sillen me neglizhencė ndaj namazit dhe e lėnė pas dore, pėr disa bile ėshtė njė barė e rėndė. Nėse i pėrkujton pėr namazin, ata tė pėrmendin lloj-lloj arsyesh. Disa arsyetohen se janė tė zėnė me punė shumė tė rėndėsishme, disa arsyetohen duke thėnė se i kanė rrobat e papastra, andaj edhe nuk munden tė falen, e kur tė kthehet nė shtėpi do ti ndėrron rrobat dhe do tė falet, edhe pse nė kėtė gjė ėshtė gėnjeshtar. Tjetri pranon se ėshtė i dobėt nė kėtė drejtim dhe e pėrsėritė fjalėn: All-llahu na udhėzoftė. Kurse njė grup tjetėr, janė tė pamoralshėm, krenohen me mėkate, dhuntitė e All-llahut i pėrballojnė me pėrbuzje, e nėnēmojnė namazin dhe namazlitė, edhe pas kėsaj pretendojnė se janė musliman. Vallė, ēka kanė kėta njerėz qė kur pėrmendet All-llahu u ngushtohet zemra, e kurse kur thėrriten nė mėkate ata thonė: dėgjuam dhe respektuam.



فَمَا لَهُمْ عَنْ التَّذْكِرَةِ مُعْرِضِينَ(49)كَأَنَّهُمْ حُمُرٌ مُسْتَنْفِرَةٌ(50)فَرَّتْ مِنْ قَسْوَرَةٍ(51)



"Po ēka kishin ata qė largohesin prej kėshillės (Kur'anit)? Ata ishin si gomarė tė trembur (tė egėr). Qė ikin prej luanit (ose prej gjahtarit)". (El-Mudethir: 49-51).




Eja vėllau im, tė analizojmė qėndrimet e tyre dhe tė shohim shkaqet pėr tė cilat ata e lėnė namazin. Vallė namazi ėshtė gjobė tė cilėn duhet paguar, ashtu siē paguhen disa gjoba dhe taksa tė padrejta? Ose vallė namazi ėshtė vetėm pėr tė humbur kohėn, kurse njeriu s'ka kohė tepėr qė ta harxhon nė gjėra tė padobishme? Ose namazi ėshtė princip i detyrueshėm, ashtu siē janė edhe principet e ndonjė shteti diktatorial? Vallė namazi ia pėrkufizon liritė njeriut dhe e pengon nga realizimi i tyre? Vallė namazi ėshtė njė gjė lejuar, e kush do e fal e nuk shpėrblehet dhe kush nuk do nuk e falė e nuk denohet? Vallė, All-llahu ka nevojė pėr namazin tonė? C'farė dobi fiton njeriu nga namazi? Cila ėshtė humbja qė e pėrfiton nėse e lė namazin? Pse…? Si…? Etj.


Shumė pyetje sillen nė mendjen e njeriut, e inspiron shejtani edhe epshi i tij, e nėse nuk mundet tė gjejė pėrgjigje, dobėsohet dhe nėnēmohet, vepron negativisht dhe devijon, i zbukurohen punėt e kėqija, kurse mendimi i keq i bėhet mė i qėlluari dhe kapet pėr te. E ndihmon me polemika sterile, me shpresa boshe, gjersa tė hedhet shtatėdhjet vjet nė zjar tė xhehenemit pa hetuar. E nėse di tė pėrgjigjet mirė, i asgjėson dilemat, e arbitėron mendjen dhe logjikėn dhe sjellė argumente me tė cilat e mposhtė dhe e dobėson epshin e tij.


Le tė fillojmė tani t'i japim pėrgjigje kėtyre pyetjeve njė nga njė. Do tė mundohemi t'i japim aso pėrgjigje qė nuk lėnė vend pėr dyshimin e ndonjė njeriu, e nėse edhe pas kėsaj ia kthejnė shpindėn namazit, atėherė ata janė zullumqarė.


Njė: Shoku im. Namazi nuk ėshtė gjobė e cila duhet paguar, e as taksė nė para e cila duhet dhėnė, por ėshtė emanet, pronari i sė cilės pesė herė nė ditė shikon se si do tė sillesh ndaj kėtij emaneti, a do ta ruash ose do ta hedhish nėpėrkėmbė, a do tė jeshė i sinqertė dhe besnik ose do ta neglizhoshė.
Po, nuk ėshtė gjobė e as taksė, por ėshtė konfirmim i tė vėrtetės dhe falėnderim ndaj dhuntive, argument pėr pastėrtinė e shpirtit, shprehje e dashurisė dhe nderimit qė e ke ndaj All-llahut [subhanehu ve teala]. A nuk sheh se tė gjithė njerėzit madhėrojnė ndokend nė shpirtin e tyre, i madhėrojnė ata qė i mendojnė se janė mė me vlerė dhe mė tė dobishėm, u kthehen atyreve nė vėshtirėsi dhe gjėra tė komplikuara, kėrkojnė bereqetin e tyre nė raste tė ndryshme dhe marin simbole tė cilat i pėrkujtojnė ēdo herė qė i harojnė.
A nuk i sheh tė krishterėt tė cilėt e konsiderojnė pėr zot Isaun [alejhis-selam], kurse kryqin e kanė simbol, tė cilin e vėndojnė mbi kishat e tyre dhe e vjerin nė qafė, pėr ta pėrkujtuar ēastin dramatik, sipas tyre! C'kanė ēifutėt tė cilėt e adhurojnė Uzejrin, i adhurojnė varet e ndryshme, dhezin qiri dhe u luten. Ata ma fetar nga radhėt e tyre e vėndonjė njė kapelė nė majė tė kokės, si shenjė e tyre! Kurse nga dita qė kanė ardhur nė Palestinė, yllin gjashtė rema e konsiderojnė simbol tė tyre. C'kanė mexhusėt qė adhurojnė zjarin, e hindusėt qė adhurojnė lopėn, e ata batonij tė cilėt adhurojnė djallin?!
Tė gjithė kėta njerėz adhurojnė zotra pėrveē All-llahut, i shenjtėrojnė dhe u falen dhe u afrohen, edhe pse janė tė kota sikurse mendimet e tyre shterpe, nuk u sjellin dobi e as dėm. Mirėpo prap se prap, nuk ua mohon faljet e tyre, kurse e mohon faljen time, edhe pse ėshtė e vėrtetė, ka pozitė dhe dobi!
Ata, ēfarė dobi fitojnė nga ata falje tė ndryshme, ēka mund tu ndihmojnė zotėrat e tyre, a u pėrgjigjen lutjeve tė tyre, a e kuptojnė gjuhėn e tyre, a e dinė se ēka u bėnė dobi e ēka u bėnė dėm, a i furnizojnė, a i ngjallin, a i shėrojnė, a e largojnė prej tyre tė keqen, a e sjellin shiun, a i ngjallin bimėt, etj?!
Ata asgjė nga kjo nuk mund tė bėjnė, mirėpo prap se prap i adhurojnė, nė thellėsi tė shpirtėrave tė tyre i konsiderojnė tė shenjtė dhe tė vlefshėm, edhe kėtė konfirmim e tregojnė nėpėrmjet faljeve tė tyre.
Shoku im, nėse njė njeri ta jep njė pjesė tė ėmbėlsisė, ose tė ndihmon gjatė bartjes sė valigjeve, ose tė udhėzon nė rrugė, ose e shtynė me ty veturėn tėnde qė tė ka mbetur nė rrugė, ose ta afron diē qė tė ka rėnė, a nuk i thua kėtij njeriu: tė falėmenderit, a nuk e nderon dhe vlerėson veprėn e tij dhe shpreson tia ktheshė kėtė tė mirė ma mirė se sa tė ka bėrė ai?! Po, edhe unė si ti jam njeri, i cili nuk e harojė tė mirėn, e konfirmojė bamirėsinė, ia dijė pėr nderė atij qė mė ka bėrė mirė, falėnderohem pėr dhuratė. Aq sa ma shumė mė bėnė mirė, aq ma tepėr i falėnderohem. Vallė a ka dhurues tė tė mirave dhe bamirės mė tė madh sesa All-llahu, i cili ma ka dhuruar mendjen dhe shqisat, mė ka dhėnė rizk tė mirė, mė ka dhėnė shėndet dhe fuqi, mė ka udhėzuar nė fe tė vėrtetė, mė ka dhėnė familje dhe evlad, mė ka lindur nė vend tė mirė mes shokėve tė mirė dhe fqinjėve tė ndershėm?!
Jo, nuk ka nė gjithėsi qenie qė mė ka bėrė mirė mė shumė se All-llahu, vallė a nuk duhet ta falėnderoj pėr kėto dhunti, pasiqė e falėnderoj njeriun i cili mė ka bėrė tė mira ma tė vogla se kjo?! Besoj se edhe ti je me mua nė kėtė falėnderim ndaj All-llahut dhe se mė pėrkrahė nė kėtė drejtim, bile ndoshta edhe mė detyron nėse sheh tek unė dobėsi dhe mangėsi nė kėtė drejtim, pasiqė nuk ke dėshirė tė jem njeri qė i pėrbuzi tė mirat dhe i mohoj ato.
Falėnderimi vjen mvarėsisht nga vlera e dhuratės dhe pozita e dhuruesit. Falėnderimi im ndaj atij qė ma jep njė copė ėmbėlsirė nuk ėshtė sikur falėnderimi im ndaj atij qė mė jep njė kuti me ėmbėlsira! Nuk ėshtė njejtė kur tė kėrkojė lapsin qė mė ka rėnė nga njė fėmijė dhe nga njė i vjetėr! Forma e falėnderimit tė cilėn e Do All-llahu prej meje ėshtė tė vėndojė ballin tim nė tokė, nė shenjė tė pranimit tė Zotėrisė sė Tij, nė shenjė tė shenjtėrimit tė hyjnitetit tė Tij dhe nė shenjė tė pranimit tė mirėsisė sė Tij.
Njerėzit pėrkulen para idhujve tė ndryshėm edhe pse ata nė realitet asnjė tė mirė nuk ua kanė bėrė, bile i devijojnė nga e vėrteta dhe udhėzimi. Shumė njerėz e ulin kokėn para kryetarėve dhe mbretėrve, pse mos ta uli kokėn para Mbretit tė mbretėrve, Krijuesit tė gjithėsisė, Zotit tė qiejve dhe tokės, i Cili bėnė dobi dhe dėm, jep dhe ndalon, ngjallė dhe vdes dhe bėnė llogari pėr gjėra tė mėdha dhe tė vogla?!

Dy: Miku im i dashur. Namazi nuk ėshtė humbje kohe. Sepse njeriu kur ikė nga zhurma e punės, nga zėrat e atyreve qė vijnė dhe shkojnė, pėrvidhet nga lodhja e shitblerjes, polemikave dhe pazarllėqeve, mėsimit apo mėsimdhėnies, ose realizimin e kėrkesave tė klientėve dhe ndalet nė vendfaljen e tij, larg prej tė gjitha kėtyre gjėrave, i qetėsohet shpirti, i rehatohet zemra, i pushon trupi, i fiket hidhėrimi, i kufizohet epshi dhe ndalet disa minuta duke iu drejtuar Atij qė e do.
Kėrkon prej Tij ndihmė dhe pėrkrahje, kėrkon forcė pėr tė mira, durim nė luftim tė epshit, falje nėse gabon ndaj ndokujt prej krijesave me shiqim tė zymtė, ose fjalė tė vrazhda, ose sjellje tė egėr. Pra, kėto minuta, janė mbushje me energji dhe freskim.
Nga kjo pikė e lartė, Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kur mėrzitej dhe dėshpėrohej nė ndonjė gjė, nxitonte nė namaz dhe nėse kthehej i lodhur nga ndonjė betejė, i thoshte Bilalit [radijall-llahu anhu]: "Na qetėso me namaz". Qė tė jetė namazi qetėsim nga lodhjet e jetės dhe problemet e saja. Njeriu ėshtė i krijuar i dobėt, me forcė tė kufizuar, nuk ka mundėsi tė punojė vazhdimisht, andaj ka nevojė pėr pushim trupor dhe shpirtėror, e kėtė nuk e ka pėrveē se nė namaz, kurse pushimi ėshtė gjysma e jetės. Pėr kėtė, All-llahu e ka bėrė natėn pushim, kurse gjumin rehati. Sa kohė kalon njeriu nė namaz? Nėse zgjatė, nuk zgjatė ma shumė se njė ēerek ore. Atėherė, o ti njeri i menēur tregohesh koprac pėr kėtė pjesė tė vogėl tė kohės, pėrballė kėtyre dhuntive qė i fiton nga namazi, kurse orė tė tėra i kalon nė vizita dhe ndeja tė ndryshme!

Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:40
Tre: shoku im i dashur. Namazi nuk ėshtė princip politik i ndonjė kryetarit diktatorial, i cili e detyron popullin e tij me vullnet ose pa vullnet t'i zbatojnė mendimet e tija. Namazi ėshtė zbatim i njė feje, tė cilėn e pranon njeriu nga bindja dhe dėshira, nuk ka detyrim e as pėrdhunim, sepse "s'ka pėrdhunim nė fe". Nuk ėshtė princip politik i cili ndryshon prej kohės nė kohė, ose mvaret nga mendimet e kryetarėve. Nuk ėshtė kanun njerėzor, i cili shkruhet sot dhe polemizohet nesėr, ndryshohet pasnesėr qė tė ē'rrėnjoset krejtėsisht ditėn tjetėr. Ose vonohet zbatimi derisa tė caktohen pėrgjegjėsit, ose derisa ta vėrteton pushteti mė i lartė. Eshtė njė rukėn (pjesė pėrbėrėse) i Islamit, ėshtė rukni mė kryesor i Islamit, pas dėshmisė. E ti o musliman, pasiqė je i kėnaqur me kėtė fe me vullnet tė lirė dhe dėshirėn tėnde, askush nuk tė ka detyruar, atėhere duhet ti zbatosh urdhėrat e kėsaj feje tėrėsisht. Sigurisht ti e di se secili njeri ėshtė i obliguar tė respektojė ligjet e vendit ku jeton, nėse nuk i respekton ėshtė mes dy gjėrave: ose do ta respekton me nėnshtrim, ose do tė jep dorėheqje nga nėnshtetėsia e atij vendi dhe do tė largohet nga ai vend.
Habitem, mund njė njeri ti frikohet policit e nuk i frikohet Zotit, Krijuesit tė qiejve dhe tė tokės?! Shiko me mua edhe njė herė. Nėse dhezet llamba e kuqe ndalen me dhjetra vetura, bile me qindra, e asnjė veturė nuk mund tė kalojė, edhe nėse nė ato vetura gjinden njerėz tė mėdhenjė. Vallė, si ka mundėsi njeriu mos tė kalon nė llambė tė kuqe tė semaforit, kurse kanė guxim tė thejnė ligjet e All-llahut dhe ti shkelin kufinjtė e Tij, ta sfidojnė me mėkate dhe harame?! Vallė, kjo ėshtė argument pėr plotėsinė e mendjes sė tyre?! Gjyko ti, dhe bėhu i drejtė!


Katėr: Namazi nuk ėshtė pėrkufizim i tė drejtave tė njeriut e as pengim nga zbatimi i lirive tė veta. Tė gjithė njerėzit janė tė pajtuar se ata nuk janė kafshė tė cilat jetojnė mbi ruzullin tokėsor, ashtu sikurse jetojnė edhe kafshėt nėpėr male, por kanė liri dhe liria e tyre ėshtė absolute, sikurse nė besim ashtu edhe nė vepra edhe nė fjalė, mirėpo janė tė kufizuara me ligj tė pėrgjithshėm, po sikur mos tė ishte ky ligj dhe kėto rregulla, kurrė nuk do tė rregullohej jeta, as qė do tė lindnin popuj, e as qė do tė rregulloheshin gjėrat nė bazė nė dobisė sė ndėrsjelltė mes njerėzve, bile as qė do tė vazhdonte gjinia njerėzore.
Edhe hipikėt, tė cilėt bėjnė ēdo gjė qė u bjer ndėr mend, tė cilėt jetojnė nėpėr rrugė sikurse qentė endacak, nuk kanė mundėsi t’i kundėrshtohen ligjit tė shtetit ose urdhėrave tė pushtetit. Bile edhe kafshėt nėpėr male kanė ligj, sipas tė cilin jetojnė. Po tė pyesish ndonjė tė specializuar nė biologji do tė sqaronte vėrtetėsinė e asaj qė jam duke e thėnė. Ndoshta shembulli mė i afėrt ėshtė shembulli i disa bletave tė cilat ndihmohen mes vehte dhe i mizave tė cilat i ndihmojnė njėra tjetrės nė mbledhjen e mbeturinave tė ushqimit.
Edhe ti, o musliman, je i lirė nė ēeshtjet e tuaja personale, hanė ose agjėron, flenė ose nuk flenė, udhėton ose nuk udhėton, blenė ose shetė, kurse kjo liri ėshtė e pėrshkuar me njė sistem hyjnor dhe e kufizuar me kufinj tė sherijatit. Prej lirisė tėnde ėshtė tė tėrhiqesh disa minutė nga puna jote qė tė pushosh nė xhami, ku do ta ktheshė forcėn dhe aktivitetin tėnd dhe tė dalish nga xhamia i mbushur me energji nga ndihma hyjnore e ta kryesh detyrėn dhe misionin tėnd.
Prej lirisė tėnde ėshtė qė tė jeshė i kufizuar me sistemin hyjnor, i cili ti ka ofruar tė gjitha shkaqet e lumturisė dhe komoditetit nė dynja dhe ahiret.
Prej lirisė tėnde ėshtė qė mos ti nėnshtrohesh asnjė fuqie tokėsore, pasiqė fuqia e All-llahut ėshtė me ty, e tė mbron dhe tė ndihmon.
Prej lirisė tėnde ėshtė tė thuash, tė duash, tė veprosh atė qė dėshiron, tė shkruash atė qė tė pėlqen, tė tregtosh me ēka dėshiron, me kusht qė mos tė kalosh kufijtė tuaja, sepse me kalimin e kufinjve tua, i mer nėpėrkėmbė tė drejtat dhe kufinjtė e tjerėve. Kėtė e ndalon Islami por edhe ligjet njerėzore.


Pesė: shoku im i dashur. Namazi nuk ėshtė gjė e lejuar, sikurse gjėrat e thjeshta tė jetės, nėse e vepron nuk shpėrblehesh dhe nėse nuk e vepron nuk denohesh. Pėrkundrazi, ėshtė gjė e prerė dhe rigoroze. Ka kohė tė caktuar, formė tė veēantė, metodė tė dalluar, plan tė vizatuar, nuk ke tė drejtė ta devijosh me shtesė ose pakėsim, ose ta ndryshosh me dhėnie pėrparėsi ose vonim. Eshtė mu sikur kafshata e cila vėndohet nė gojė e jo nė veshė. Eshtė mu sikur ajri, i cili depėrton nga hunda dhe goja nė mushkėri e jo nga kėmbėt. Nėse ti mund ta urdhėrosh rahjen e zemrės tėnde, ose punėn e mushkėrive tua, atehėre fol edhe pėr namazin.
Namazi i ngjanė kryerjes sė detyrės tėnde, nėse je nėpunės, ose shitblerjes, nėse je tregtar, nėse e kryen detyrėn tėnde dhe vazhdon punėn tėnde, nė fund tė muajit e mer shpėrblimin tėnd, rrogėn dhe e mbush xhepin tėnd me fitim. Kurse po mungove nga puna dhe nuk e kreve detyrėn tėnde, nuk do ta marish rrogėn e as nuk do tė fitosh.
Shumė herė jep llogari njeriu edhe pėr gjėrat e lejuara ashtu sikurse jep pėr gjėrat obligative. Nėse njė njeri nė mes nate, e hap zėrin e radios deri nė fund, ose fillon tė kėndosh me plotė gojė, sigurisht se do tu pengosh fqinjėve tuaj dhe do tė qortojnė, do ta trokasin derėn qė tia ndalish zėrin radios ose tė heshtish, pėrndryshe do tė denohesh! A nuk ėshtė dėgjimi i radios gjė e lejuar pėr ty, e dėgjon kur tė duash dhe si tė duash, atėherė, pse e kufizon lirinė tėnde?!
Do tė pėrgjigjeshim duke thėnė: t'i e ke pėrkufizuar lirinė tėnde me ligj tė veēantė ose tė pėrgjithshėm, tė cilin nuk guxon ta kalosh. Atėherė si do tė jetė puna me robėt e All-llahut, tė cilėt i kanė besuar Hyjnitetit dhe Zotėrimit tė Tij, janė tė kėnaqur me fenė dhe sherijatin e Tij, vallė janė tė lirė nė ibadetin dhe namazin e tyre, ose janė tė kufizuar me urdhėra dhe tė detyruar t'i zbatojnė?!


Gjashtė: Po. Namazi ėshtė nevojė e domosdoshme, tė cilėn e kėrkon jeta e njeriut, ashtu siē e kėrkon ushqimin dhe pijen. Ashtu sikurse ushqimi dhe pija janė lėnda e trupit dhe jetės, ashtu ėshtė namazi mbajtės i shpirtit dhe lėnda e qetėsisė, e ngritė pronarin e sajė nga gjėrat pa vlerė, saqė drejtohen tė gjitha gjėrat e tija ashtu sikurse ai drejtohet nė namaz.
Namazi ėshtė vija ndarėse mes besimit dhe mosbesimit. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Mes mosbesimit dhe besimit ėshtė lėnja e namazit".
Cka fiton Islami nga kėta musliman falsifikat, tė cilėt i kundėrshtojnė urdhėrat e tij?! A nuk i ngjanė fėmiut tė padėgjueshėm, i cili ėshtė me prejardhje nga ndonjw familje e ndershme, mirėpo aspak nuk u ngjanė atyre me sjellje?! A mund tw shpresojmė tė mira pwr njeriu, i cili aspak nuk shpreson pėr vehten e tij tė mira?!
Ne muslimanėt, nuk dėshirojmė tė jemi sikur shkuma, numėrojmė me qindra milion, kurse tė mirėt nė radhėt tona tw numrohen me dhjetra. Por njė plumb i mbushur me barut, me tė cilin mundemi ta vrasim armikun ėshtė mė mirė sesa tė kemi njė grusht me plumba pa barut. A ka mundėsi tė ngritet njė godinė me njėqind shtylla, nėse nė mes nuk ka shtyllė, kurse shtylla e mesme dhe kryesore ėshtė namazi.
Namazi ėshtė gjė e domosdoshme nė jetėn e njeriut, sepse ia pėrmirėson sjelljen, ia pėrsosė natyrėn, e pengon nga vendi i prishjes dhe devijimit dhe largon nga amoraliteti dhe punėt e kėqija. Si ka mundėsi tė bėjė mėkat ai njeri, i cili e di se do tė qėndrojė para All-llahut, kurse ky qėndrim nuk pranohet prej tij, nėse nuk ėshtė i pastėrt edhe nė shpirtė edhe nė zemėr edhe nė trup. A nuk keni parė se shumica e muslimanėve e lanė alkoolin kur zbriti ajeti:



يَاأَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا لَا تَقْرَبُوا الصَّلَاةَ وَأَنْتُمْ سُكَارَى حَتَّى تَعْلَمُوا مَا تَقُولُونَ



"O ju qė besuat, mos iu afroni namazit duke qenė tė dehur, derisa tė dini se ē'flitni,..". (En-Nisa: 43).

Si ka mundėsi t'i afrohen namazit, kur ata janė ndotur me ndytėsirėn e alkoolit?! Ata doemos duhet t'i afrohen sepse duhet falur pesė herė nė ditė, pėr kėtė duhet larguar tėrėsisht nga alkooli, qė tė jenė vazhdimisht tė gatshėm pėr ta takuar All-llahun e Madhėrishėm.

Shoku im. Namazi ėshtė peshojė me tė cilėn njeriu i peshon veprat e veta qė i ka bėrė mes dy namazeve, ashtu sikurse e llogaritė mjeku temperaturėn herė pas here. Nėse veprat e tija janė tė mira i thotė: duro dhe vazhdo, e nėse i ka tė kėqija, i thotė: kthehu dhe pėrqendro. Kur ta dėgjojė muezinin duke thėnė: All-llahu Ekber, i kujtohet dhe kupton se All-llahu ėshtė mė i Madh se sa puna nė tė cilėn ėshtė, andaj largohet prej dunjasė dhe i pėrgjigjet ftesės sė All-llahut.

Tė jeshė i bindur, se njeriu qė falet, ėshtė njeriu nga i cili shpresohet mirėsi dhe fe, edhe pse mund ta gjeshė shpesh herė tė devijuar, mirėpo do tė vjen dita kur ky namaz do ta largojė nga punėt e kėqija, sepse ky njeri nė namaz lexon Kur'an, ai edhe pse shumė herė e lexon Kur'anin pa vėmendje, do tė vijė ēasti dhe momenti kur do tė jetė i vėmendshėm, e do tė lexojė ajete qė do tia dridhin zemrėn dhe do tė zgjohen emocionet e tė mirės te ky njeri. Kėtė e ndihmon ajeti:



وَأَقِمْ الصَّلَاةَ إِنَّ الصَّلَاةَ تَنْهَى عَنْ الْفَحْشَاءِ وَالْمُنْكَرِ



"…fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat,…". (El-Ankebut: 45). Kurse ai qė nuk falet nuk lexon Kur'an, e ai qė nuk lexon Kur'an nuk pėrfiton nga Kur'ani, andaj mbetet nė devijim dhe lajthitje.

Shtatė. Vėllau im i dashur. All-llahu [subhanehu ve teala] nuk ka nevojė pėr namazin tėnd, por ne kemi nevojė qė t'i falemi, Ai ska nevojė pėr krijesat, kurse mbarė krijesat janė tė varfura pėr Te.



يَاأَيُّهَا النَّاسُ أَنْتُمْ الْفُقَرَاءُ إِلَى اللَّهِ وَاللَّهُ هُوَ الْغَنِيُّ الْحَمِيدُ(15)إِنْ يَشَأْ يُذْهِبْكُمْ وَيَأْتِ بِخَلْقٍ جَدِيدٍ(16)وَمَا ذَلِكَ عَلَى اللَّهِ بِعَزِيزٍ(17)



"O ju njerėz, ju keni nevojė pėr All-llahun e All-llahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i falėnderuari. Po tė dojė Ai, juve ju zhduk e sjell krijesė tė re. E pėr All-llahun ajo nuk ėshtė e vėshtirė". (Fatir: 15-17).

All-llahu [subhanehu ve teala] i ka krijuar njerėzit, tė xhveshur, tė zbathur, me duar tė zbrazta, me trup tė dobėt dhe me mendje tė ngurtė, nuk dinė tė bėjnė dallim me hurmės dhe gacės, nuk mund t'i bėjnė vetvetes as dėm e as dobi, i ushqen e i forcon, i pėrkrahė me shėndet, mendje e pasuri, ēdo gjė qė ka mbi tokė e qiej ia nėnshtron njeriut, i dhuron dhunti tė brendshme dhe tė jashtme, e a pas kėtyre dhuntive qė ia jep njeriut, Ai Mbreti i mbretėrve, nė Dorėn e Tij janė depotė e qiejve dhe tokės, ka nevojė pėr namazin tonė?!

Jo, ai aspak s'ka nevojė pėr namazin tonė, por namazi ynė ėshtė deklaratė e qartė pėr dashurinė tonė ndaj Tij, pranim i dhuntive qė na i ka dhėnė. Kurse ata qė e neglizhojnė namazin, edhe atyreve All-llahu u ka dhėnė dhunti po sikur neve, ndoshta edhe ma shumė se neve, mirėpo ne i konfirmojmė dhuntitė e All-llahut, kurse ata i mohojnė. Ata kanė haruar ditėn kur kanė lindur, atė ditė kur nuk posedonin asgjė, e kanė haruar ditėn kur do tė vdesin dhe tė gjithė pasurinė qė e kanė tubuar do t'ia lėnė pasardhėsve tė tyre, ata do tė kėnaqen me atė pasuri, kurse ata do japin llogari. Kėta njerėz janė treguar kryelartė ndaj adhurimit tė All-llahut dhe i kanė kalur kufinjtė e Tij, andaj fundi i tyre ėshtė nė xhehenem.



إِنَّ الَّذِينَ يَسْتَكْبِرُونَ عَنْ عِبَادَتِي سَيَدْخُلُونَ جَهَنَّمَ دَاخِرِينَ(60)



"…e ata qė nga mendjemadhėsia i shmangen adhurimit ndaj Meje, do tė hyjnė tė nėnēmuar nė Xhehennem". (Gafir: 60).

Pse mbetesh musliman, o ti qė nuk falesh, pasiqė je i panevojshėm pėr Islam?! Pse nuk falesh nėse je i bindur nė Islam?! A tė vjen keq tė tė thonė se je fetar dhe i frikohesh All-llahut?! A gėzohesh nėse tė thonė se je mėkatar dhe e sfidon All-llahun?! Vallė, si ka mundėsi tė respektosh kryetarėt tu, kurse nuk respekton All-llahun?! Vallė, kryetarėt janė mė tė vlefshėm te ti sesa All-llahu?! All-llahu ėshtė mė i larti dhe mė i madhi.

Husejn ibn Ubejdi erdhi te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr ta qortuar ate pėr shkak tė sfidimit tė mushrikėve kurejshitė, qortimin e ėndėrave dhe idhujve tė tyre. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e la pa tekst, i solli argument tė fuqishėm dhe e kundėrshtoi tė kotėn me fjalė tė vėrtetė, e cila e detyroi t'i nėnshtrohet dhe tė pranon tė vėrtetėn edhe pse mė parė e kishte zemrėn e ngurtė. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: Husejn, sa zotėra beson? Tha: shtatė nė tokė dhe njė nė qiell! Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: Kur tė vijnė vėshtirėsitė, kujt i lutesh? Tha: Atij qė ėshtė nė qiell. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: Kur tė shkatėrrohet pasuria kujt i lutesh? Tha: Atij qė ėshtė nė qiell. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: O Husejn, vetėm Ai qė ėshtė nė qiell tė pėrgjigjet, kurse ti Atij i bėnė ortak. Husejn bėhu musliman qė tė shpėtosh".

Unė tė tham ty, o njeri qė nuk falesh, qė ke haruar se All-llahu tė kontrollon dhe se vdekja tė pret: falu nėse dėshiron tė shpėtosh nga denimi i All-llahut, ėshtė turp pėr ty, t'i lutesh All-llahut nė vėshtirėsi e ta harosh nė bollėk.

Tetė: vėllau im i dashur. Ajo qė e fiton nga namazi ėshtė krejt mirė, nga namazi fiton ti edhe vėllezėrit tuaj musliman. A nuk ke dėshirė qė tė t'i falė mėkatet All-llahu qė i ke bėrė nė tė kaluarėn?! Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "A tu tregojė gjėra me tė cilat shlyhen mėkatet dhe ngriten shkallėt? Thanė: po, gjithsesi, o i dėrguar i All-llahut. Tha: Marja abdest nė vėshtirėsi, hapat e shumta pėr nė xhami dhe pritja e namazit pas namazit. Kjo ėshtė sikur gatishmėria e xhihadit". Nėse All-llahu t'i falė mėkatet, gėzohen vėllezėrit tuaj musliman, sepse ata tė dėshirojn ty atė qė i dėshirojnė vetvetes.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:42
Dobitė e namazit janė tė shumta, janė aq saqė nuk ka mundėsi tė numėrohen ose t'i shkruaj lapsi, pasiqė ėshtė urdhėr Hyjnor, me tė cilin e adhurojnė njerėzit All-llahun.



قُلْ لِعِبَادِي الَّذِينَ آمَنُوا يُقِيمُوا الصَّلَاةَ وَيُنفِقُوا مِمَّا رَزَقْنَاهُمْ سِرًّا وَعَلَانِيَةً مِنْ قَبْلِ أَنْ يَأْتِيَ يَوْمٌ لَا بَيْعٌ فِيهِ وَلَا خِلَالٌ(31)



"Robėve tė Mi, tė cilėt besuan thuaju: "Tė falin rregullisht namazin dhe me atė qė i furnizuam ata, tė japin fshehtas e haptas, para se tė vijė njė ditė qė nė te nuk ka as kompensim as miqėsi". (Ibrahim: 31) .

1- All-llahu ka pėrmbledhur tė mirat e namazit mė shprehje shumė pėrmbledhėse dhe shumė tė shkurtėr.



وَأَقِمْ الصَّلَاةَ إِنَّ الصَّلَاةَ تَنْهَى عَنْ الْفَحْشَاءِ وَالْمُنْكَرِ



"…fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat,..". (El-Ankebut: 45). I mbetet njeriut qė tė numėron krejt veēoritė, nėse nuk mundet t'i numėrojė tė tėrat, atėherė sė paku le ti kujtohen disat prej tyre.

Nėse, ti, i largon gjėrat amorale nga vetvetja jote, ia shkulė rrėnjėt nga sjellja jote, atėhere tė pastrohet feja, tė filtrohet shpirti, tė shėrohet zemra, i ke tė mira gjymtyrėt, kurse po i largove tė kėqijat, e ke mbytyr njė mikrob shumė tė dėmshėm nė shoqėrinė tėnde, e me kėtė siguron fenė, vetveten dhe familjen.

2- Namazi tė ndihmon nė vėshtirėsi dhe pėr tė zgjedhur situatat e komplikuara. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:



وَاسْتَعِينُوا بِالصَّبْرِ وَالصَّلَاةِ وَإِنَّهَا لَكَبِيرَةٌ إِلَّا عَلَى الْخَاشِعِينَ(45)


"Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin)". (El-Bekare: 45).


Namazi ėshtė rehati e mendjes dhe e trupit tėnd nga punėt e jetės dhe lodhja e punės. Eshtė elementi kryesor qė i ndėrlidhė muslimanėt mes vehte dhe i barazon, tė mėson nė rregull dhe ngritje nga ēdo gjė e kėsaj bote, e pastron zemrėn nga epshi, nga armiqėsia dhe zilia, e mbron gjuhėn, shikimin dhe dėgjimin, mer edukatė dhe sjellje, mėsohesh t'i zbatosh obligimet dhe detyrat nė ēdo kohė, edhe kur ke edhe kur nuk ke vullnet.

3- S'ka dyshim se namazi ka edhe dobi shėndetėsore gjatė qėndrimeve nė te edhe pse ne nuk i dijmė kėto gjėra.

Muslimanėt e mėparshėm urdhėrat e All-llahut i pranonin duke mos kėrkuar shkakun dhe dobinė e tyre, por i zbatonin ato pa asnjėfar komentimi. Mirėpo dobėsia e elementit fetar nė jetėn e muslimanėve tė kėsaj kohe i detyron kėshilluesit, qė pėr tė udhėzuar dhe kėshilluar njerėzit, tė mendojnė dhe analizojnė mbi vlerat e kėsaj feje madhėshtore, qė ti paraqesin para njerėzve.



O musliman!

- Tė kėshilloj qė tė falesh dhe tė kujdesesh pėr namazin tėnd, sepse askush nuk tė bėnė dobi para All-llahut, askush nuk e mer mėkatin tėnd, askush nuk do tė polemizojė pėr ty me All-llahun, askush nuk do tė mund tė tė mbrojė nga dwnimi i Tij, nuk do tė bėnė dobi as pasuria e as familja, nuk do tė mbesin as autoriteti e as fama. Do tė pendohesh pėr kėtė mangėsi, atė ditė qė aspak nuk tė bėnė dobi pendimi, do tė vjen vdekja nė befasi, nė ēastin kur ti nuk e pret, andaj pregaditu, mendo pėr gjendjen tėnde dhe mer kėshillė nga ata qė kanė qenė para teje.

- Dije se gjėja e parė pėr tė cilėn do tė pyetė All-llahu nė ditė tė Kijametit ėshtė namazi, nėse namazin e ke nė rregull, pastaj tė pyet pėr zekatin, agjėrimin e haxhxhin, nėse me namazin nuk je nė rregull, atėhere pėr asgjė tjetėr nuk do tė pyetesh.

- Dije se lėnia e njė namazi obligativ me qėllim, shkakton largimin e mbrojtjes sė All-llahut dhe garancės sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].

- Mos u bė musliman falsifikat, i cili njė namaz e falė e dhjetė tjera nuk i falė dhe mos u pėrngjajė munafikėve tė cilėt kur ngriten pėr nė namaz, ngriten me pėrtesė.

- Kujdesu mos tė thotė shejtani nė gjuhėn tėnde, atė qė e thotė nė gjuhėn e shumė muslimanėve falsifikat: namazi nuk ėshtė me rėndėsi, me rėndėsi ėshtė zemra e pastėrt, edhe pse nuk falemi, ne nuk i bėjmė dėm askujt. Ata janė duke gėnjyer, ata fyejnė All-llahun dhe Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].

-

إِنَّ الَّذِينَ يُؤْذُونَ اللَّهَ وَرَسُولَهُ لَعَنَهُمْ اللَّهُ فِي الدُّنْيَا وَالْآخِرَةِ وَأَعَدَّ لَهُمْ عَذَابًا مُهِينًا(57)وَالَّذِينَ يُؤْذُونَ الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ بِغَيْرِ مَا اكْتَسَبُوا فَقَدِ احْتَمَلُوا بُهْتَانًا وَإِثْمًا مُبِينًا(58)



"E s'ka dyshim se ata janė, tė cilėt e fyejnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ata i ka mallkuar All-llahu nė Dynja e nė Ahiret dhe pėr ta ka pėrgatitur njė dėnim tė dhembshėm. E ata qė fyejnė besimtarėt dhe besimtaret, pėr ēka ata nuk janė fajtorė, ata kanė ngarkuar veten me shpifje dhe me njė mėkat shumė tė madh". (El-Ahzab: 57-58). Aka fyerje mė tė madhe pėr All-llahun, se sa bėrje mėkate ndaj Tij?! A ka dėmtim mė tė madh pėr Pejgamberin sesa mosrespektimi i urdhėrave tė tij?! A ka fyerje ma tė madhe pėr muslimanėt se sa mosnderimi i fesė sė tyre dhe pasimi i rrugėve tjera?!

- Nėse sheh njerėz qė falen dhe bėjnė mėkate, duhet tė dishė se ata nuk janė tė pagabueshėm, mėkatet e tyre nuk kanė lidhje me namazin e tyre, fundi i fundit, ti nuk je llogaritės i tyre, e as qė do tė japish llogari pėr ta. Je i bindur, se ata do tė largohen nga kėto mėkate ndonjė herė. Pastaj, pse nuk bėhesh ti edhe ma i mirė se ata, bėhu shembėlltyrė pėr ta dhe kėshilltarė i tyre. Bėhu prej atyreve qė e largon namazi nga gjėrat e neveritshme dhe amorale, e mos u bė prej atyreve qė mos kryerja e faljes i largon prej All-llahut.

- Falu, nėse je i menēur, sepse njeriu i menēur nuk e le namazin. Mos u bė nga ata qė nuk e pėrdorin mendjen dhe shqisat e tyre nė gjėra qė u bėjnė dobi, por i pasojnė epshet dhe shejtanin. All-llahu [subhanehu ve teala] pėr ta thotė:



وَلَقَدْ ذَرَأْنَا لِجَهَنَّمَ كَثِيرًا مِنْ الْجِنِّ وَالْإِنسِ لَهُمْ قُلُوبٌ لَا يَفْقَهُونَ بِهَا وَلَهُمْ أَعْيُنٌ لَا يُبْصِرُونَ بِهَا وَلَهُمْ آذَانٌ لَا يَسْمَعُونَ بِهَا أُوْلَئِكَ كَالْأَنْعَامِ بَلْ هُمْ أَضَلُّ أُوْلَئِكَ هُمْ الْغَافِلُونَ(179)



"Ne krijuam shumė nga xhinėt e njerėzit pėr xhehennem. Ata kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt". (El-A'raf: 179).

- Falu, nėse je njeri i lirė dhe me nderė, e mos u bė sikur ata mėkatarėt e tė shkatėrruarit.

- Falu, nėse je prej atyreve qė i falėnderon tė mirat dhe nuk i haron.

- Falu, nėse me tė vėrtetė je musliman, mos i kundėrshto fjalėt tuaja me veprat tuaja e tė bėhesh prej munafikėve.

- Falu, nėse dėshiron tė shpėtosh nesėr nga dwnimi i dhembshėm, mos u trego kryeneē dhe mos insisto nė mėkate, e tė sundon shejtani dhe tė bėhesh nga tė humburit.

- Falu, nėse je bamirės ndaj prindėrve tuaj, sepse nėpėrmjet namazit lutesh dhe kėrkon falje pėr prindėrit tuaj.

- Falu, nėse ua dėshiron tė mirėn fėmijėve tu dhe gruas tėnde dhe bėhu shembėlltyrė pėr ta. Si ka mundėsi tė falen ata nėse ti vet nuk falesh. A dwshiron ti shohish nesėr duke u djegur ata nė xhehenem?!

- Falu, nėse ia dėshiron tė mirėn vendit tėnd, sepse kush nuk i bėnė mirė vetvetes, as vendit tė vet nuk mundet t'i bėjė mirė. Pastaj si ka mundėsi qė All-llahu tua ruan vendin dhe tė mirat nė te, nėse ata e mohojnė dhe nuk e falėnderojnė?! Fundi i fundit, kafirat e botės, janė duke i sunduar muslimanėt nga shkaku i lėnies sė namazit dhe bėrjes sė mėkateve!

- Falu, nėse e do All-llahun, sepse njeriu i dashuruar kėnaqet duke biseduar nė vetmi me tė Dashurin e vet, le tė jetė namazi njė pjesė e kėtij kontakti.

- Falu, nėse i frikohesh All-llahut tė Madhėrishėm, sepse i ėshtė kėrcėnuar atij qė nuk falet me xhehenem, kurse ti nuk ke mundėsi tė durosh nxehtėsinė e diellit, e si ke mundėsi tė durosh nxehtėsinė e zjarit tė xhehenemit?! Dije se zjari i kėsaj bote ėshtė njė e shtatėdhjeta pjesė e xhehenemit. Zjari i ahiretit, ėshtė errėsirė, duhet tė udhėtojė shtatėdhjet vjet derisa tė bjer nė fund.



فِي جَنَّاتٍ يَتَسَاءَلُونَ(40)عَنْ الْمُجْرِمِينَ(41)مَا سَلَكَكُمْ فِي سَقَرَ(42)قَالُوا لَمْ نَكُ مِنَ الْمُصَلِّينَ(43)وَلَمْ نَكُ نُطْعِمُ الْمِسْكِينَ(44)وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ الْخَائِضِينَ(45)وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوْمِ الدِّينِ(46)حَتَّى أَتَانَا الْيَقِينُ(47)فَمَا تَنْفَعُهُمْ شَفَاعَةُ الشَّافِعِينَ(48)فَمَا لَهُمْ عَنْ التَّذْكِرَةِ مُعْرِضِينَ(49)كَأَنَّهُمْ حُمُرٌ مُسْتَنْفِرَةٌ(50)فَرَّتْ مِنْ قَسْوَرَةٍ(51)بَلْ يُرِيدُ كُلُّ امْرِئٍ مِنْهُمْ أَنْ يُؤْتَى صُحُفًا مُنَشَّرَةً(52)




Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:43
"Qė janė nė Xhennete e i bėjnė pyetje njėri-tjetrit, Pėrkitazi me kriminelėt (e u thonė):

"Cka u solli juve nė Sekar?" Ata thonė: "Nuk kemi qenė prej atyre qė faleshin (qė bėnin namaz); Nuk kemi qenė qė ushqyenim tė varfėrit; Dhe kemi qenė qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota. Dhe kemi qenė qė nuk e besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja)!" E tanimė, atyre nuk u bėn dobi ndėrmjetėsimi i ndėrmjetėsuesve, Po ēka kishin ata qė largohesin prej kėshillės (Kur'anit)? Ata ishin si gomarė tė trembur (tė egėr). Qė ikin prej luanit (ose prej gjahtarit). Veē kėsaj, secili prej tyre dėshironte t'i jepej libėr i posaēėm (i hapėt, i qartė)". (El-Mudeththir: 40-52).

- A tė gėzon nėse nė Ditė tė Kijametit tė thonė se je kriminel dhe tu thotė Zoti melekėve tė ashpėr:



خُذُوهُ فَغُلُّوهُ(30)ثُمَّ الْجَحِيمَ صَلُّوهُ(31)ثُمَّ فِي سِلْسِلَةٍ ذَرْعُهَا سَبْعُونَ ذِرَاعًا فَاسْلُكُوهُ(32)إِنَّهُ كَانَ لَا يُؤْمِنُ بِاللَّهِ الْعَظِيمِ(33)وَلَا يَحُضُّ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِينِ(34)فَلَيْسَ لَهُ الْيَوْمَ هَاهُنَا حَمِيمٌ(35)وَلَا طَعَامٌ إِلَّا مِنْ غِسْلِينٍ(36)لَا يَأْكُلُهُ إِلَّا الْخَاطِئُونَ(37)



"U thuhet zebanive: Kapeni atė, vėjani prangat! Pastaj atė shtijeni nė Xhehennem...Mandej, lidheni atė me njė zinxhirė tė gjatė shtatėdhjetė kutė. Pse ai ka qenė qė nuk besoi All-llahun e madhėruar. Ai nuk nxiste pėr t'i ushqyer tė varfėrit. Ai sot nuk ka kėtu ndonjė mik. As ushqim tjetėr pėrveē tė tė shplarave. Qė atė nuk e ha kush, pos mėkatarėve". (El-Hakka: 30-37).

- sigurisht se ti qwndron me mua kur tham se lėrja e namazit ėshtė mėkat, atėherė pse nuk e falė?! A ke garancė prej All-llahut se do ta falė kėtė mėkat?! A nuk e kė dėgjuar kėtė udhėzim, tė cilin ia ka dhėnė All-llahu Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]:



قُلْ إِنِّي أَخَافُ إِنْ عَصَيْتُ رَبِّي عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيمٍ(15)



"Thuaj: "Vėrtet, unė i frikėsohem dėnimit tė ditės sė madhe, nėse nuk i pėrulem Zotit tim". (El-En'am: 15). Mos je ti mė i nderuar te All-llahu sesa Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]?! Nėse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė mė me nderė te All-llahu dhe i frikėsohet denimit tė Tij, vallė ēka mbetet pėr ty?!

- Vėllau im i dashur. Nėse tė kėrcėnohet njė polic se do tė mbyllė nė burg ose nėse tė kėrcėnohet ndonjė kryetar, kurė nuk do tė rahatoheshe, do tė frikoheshe dhe trishtoheshe. Mirėpo si do tė jetė puna, nėse tė kėrcėnohet Hakmarėsi, ku do tė shkosh dhe ku do tė fshehesh?!

- A do tė shpėton tė qajturit dhe keqardhja kur do ta shohish zjarin?! Cfarė tė mirė rezervon pėr nė ahiret, nėse nė dunja nuk falesh?! Cfarė humb nėse falesh?! Cfarė tė gėzon, tė jeshė mė tė lumturit nė xhennet apo me tė humburit nė xhehenem?!

- Falu, njihe All-llahun kur ke bollėk qė tė tw njohė Ai ty kur je nė vėshtirėsi.

- Falu, e mos u bė musliman vetėm me emėr dhe mos u bėnė shkaktar i shkatėrrimit tė Islamit, por bėnu prej atyreve qė thonė:

Baba im ėshtė Islami

Kur tė tjerėt krenohen

Me Kasin ose Temimin (dy fise tw njohura arabe sh.r.)

-Falu, se me kėtė u ndihmon vėllezėrve tė mirė musliman, duke ua shtuar numrin, duke e pakėsuar armikun e tyre dhe numrin e munafikėve.

-Falu, se me kėtė vepėr e kėnaq All-llahun dhe e hidhėron shejtanin dhe i largon kurthet e kurthtarėve.

-Falu, sepse namazi e largon erėsirėn e devijimit dhe lajthitjes nė dunja, futė nė zermėn tėnde dritė dhe udhėzim, ta ndriēon erėsirėn e varrit dhe tė bėnė dritė nė urėn e ditės sė Kijametit.

-Falu, sepse namazi ėshtė ndihmesa mė e madhe nė braktisjen e mėkateve dhe pranga ma e vėshtirė pėr shejtanin dhe epshin.

-Falu, sepse llogaria ėshtė e rėndė, kurse Llogaritėsi i Gjithmundshėm. Dije se kafshėt kur do tė shohin se ku pėrfundojnė njerėzit mėkatarė, do tė thonė: e falėnderojmė All-llahun qė nuk na ka bėrė si ju, nuk shpresojmė xhennet, mirėpo as qė frikohemi prej zjarit. Kėtė ditė, krimineli do tė shpresojė tė jetė dhe.



إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِرُ يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا(40)



"Ne ua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt, nė ditėn kur njeriu (besimtar) shikon se ēka i kanė sjellė duart e veta, e jobesimtari thotė: "Ah, sa mirė do tė ishte pėr mua sikur tė isha dhe". (En-Nebe': 40).

Mė nė fund, vėllau im, falu se edhe unė falem, ta dua ty atė qė ia dua vehtes, pasiqė tė kam vėlla nga feja.

Falu nė shenjė respekti ndaj All-llahut, i Cili thotė:



حَافِظُوا عَلَى الصَّلَوَاتِ وَالصَّلَاةِ الْوُسْطَى وَقُومُوا لِلَّهِ قَانِتِينَ(238)



"Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze)". (El-Bekare: 238). Dhe nga frika qė mos tė ringjalleni nė grupin e mosbesimtarėve, pasiqė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Marrėveshja mes neve dhe juve ėshtė namazi, kush e le, ka bėrė kufėr".

Falu, sepse pasha All-llahun, pėrveē tė Cilit s'ka hyjni tjetėr, unė mundohem tė jem kėshilltari yt.

Na bėftė All-llahu prej atyreve qė i dėgjojnė fjalėt dhe i pasojnė ato ma tė mirat. Paqa dhe bekimi qofshin mbi Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], mbi familjen dhe mbi shokėt e tij. Falėnderimi qoftė pėr All-llahun.

Abdur-Reuf Hanavi


Pėrktheu: bekir halimi</SPAN>

Abdur-Reuf Hanavi,
2.2.2001


</SPAN>

http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:55
Lidhja e radhėve nė namaz
Revista el-Huda




Ibn Umer [radiallahu anhu] transmeton se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Rregulloni radhėt e juaja [drejt], se vėrtet engjėjt falen nė radhė. Radhitni krahėt e juaj, mbyllni zbrazėtirat, mbėshtetni duart pėr vėllanė e juaj dhe mos lini zbrazėti pėr shejtanin. Kushdo qė e lidh njė radhė [saf], Allahu e mban atė; kushdo qė e ndėrpret njė radhė, Allahu e nderpret atė." [Ahmed, Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko Sahi ul-Xhami nr.1187]


Kushdo qė ėshtė falur me grupe tė ndryshme njerėzish mbas gjase ka pėrjetuar situatėn nė vijim: Kur radhiteni pėr namaz, personi afėr jush s'lejon qė shputat e juaja t'i prekin tė tyret; nėse orvateni t'u afroheni atyre, ata largohen, nėse ngulmoni nė kėtė ka mundėsi qė tė shpėrthejė belaja.



Dėshmia pėr tė qėndruar katėr gishtėrinj larg?


Shumica e njerėzve, tė cilėt qėndrojnė larg fqiut tė tij gjatė namazit me xhemat, e bėjnė kėtė vetėm nga shprehija. Nuk do tė ishte me vend qė tė pohohet se kjo ėshtė e bazuar nė ndonjė medhheb tė caktuar, ngase kjo s'do tė gjindej nė mėsimet e librave burimore tė medhhebit. Pėr shembull, nė librin e famshėm tė fikhut Hanefi "Hashije" nga Ibn Abidejn, pėrmendja e vetme e mosprekjes sė shputave tė fqiut gjatė namazit, ėshtė nė rastin e burrit kur falet me bashkėshorten e tij! Ngjashėm, kjo s'ėshtė pėrmendur nė "el-Um" tė esh-Shafi'i. Mirėpo, opinioni se ėshtė e lejueshme qė tė qėndrohet katėr gishtėrinj larg nga personi i afėrt, ėshtė pėrmbledhur nė disa libra krahasues tė fikhut.1 Ky opinion, qė ne shpresojmė ta paraqesim, ėshtė supozim i pabazė, dhe zbatimi i mėtejshėm i kėsaj shkel tekste tė shumta tė pėrgjithshme e tė veēanta, tė cilat mėsojnė se si tė qėndrohet nė radhė pėr namazin e pėrbashkėt. Veē kėsaj, mėnyra nė tė cilėn faleshin shoqėruesit [sahabėt] nė praninė e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] ėshtė dėshmi pėr t'u ndjekur nga muslimanėt, posaēėrisht kur ai [salallahu alejhi ue selam] tha, "… se vėrtet unė mund t'ju shoh prapa shpinės sime…" [el-Buhari] Dhe ai e tha kėtė pasi urdhėroi shoqėruesit t'i ndreqin radhėt e tyre. Po tė mos e zbatonin urdhėrin e tij si duhet, apo po ta tepronin nė kėtė, atėherė ai, duke pasur mundėsi qė ta shohė kėtė, me siguri do t'i ndreqte edhe mė tej. Dhe kjo ėshtė dėshmi kundėr atyre qė pohojnė se interesi nė kėtė ēėshtje paraqet teprim.


Pėr mė shumė, ky opinion kėrkon nga personi qė falet tė bėjė njė akt shtesė, dmth tė largohet, ndėrsa po tė mos lėvizte kur personi afėr tij e vendos shputėn e tij afėr tė tijės, ai do tė vepronte mė pak, dhe veprimi mė i pakėt ėshtė rregulli nė namaz po nuk u dėshmua ndryshe! Kjo ėshtė veēanėrisht e vėrtetė nė dritėn e tekstit, siē do tė dėshmojmė nėse lejon Allahu.



Urdhėri pėr tė drejtuar radhėt dhe mbyllur zbrazėtirat, dhe se kjo ėshtė uaxhib [detyrim]


Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Bėjeni tė mirė qėndrimin tuaj nė namaz." [Ahmed dhe Ibn Hiban. Saktėsuar nga el-Albani nė Sahi ul-Xhami nr.195] Dhe:"Vendosni radhėt [drejt], dhe bashkohuni…" [el-Buhari, Muslim, dhe tė tjerėt].


Imam el-Begaui komentoi fjalėn 'terasuw' [kėtu ėshtė pėrkthyer si bashkim] duke thėnė, "Thėnia e tij 'terasuw' do tė thotė tė ngjiturit bashkė derisa tė mos ketė zbrazėti nė mes. Siē ka thėnė Allahu:"Vėrtet, Allahu i do ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij nė radhė sikur tė ishin njė mur i ngurtė [mersusen]." [es-Saf:4] Do tė thotė se ata bashkohen me njėri-tjetrin. Nė kėtė ka dėshmi se imami duhet tė kthehet nga njerėzit pėr t'i urdhėruar ata qė t'i drejtojnė radhėt e tyre."2


Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] po ashtu ka thėnė:"Drejtoni radhėt, se vėrtet drejtimi i radhėve ėshtė pjesė e plotėsimit tė namazit." [el-Buhari dhe Muslim], pėr tė cilėn imam esh-Sheukani konstatoi, "Nga kjo kuptohet qė drejtimi i radhėve ėshtė uaxhib." [Nejl ul-Autar]


Dhe ai [salallahu alejhi ue selam] urdhėroi:"Mbyllni zbrazėtirat… [Ahmed, Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko Sahi ul-Xhami nr.1187]



Urdhėrimi i veprės me anė tė foljes, e cila shoqėrohet me 'Lamin' e urdhėrimit


Midis shenjave tė mirėnjohura tė njė detyrimi apo uaxhibi, nė usul ul-fikh, ėshtė kur folja urdhėruese tė jetė paraprirė nga shkronja Arabe lam. Ky lloj lami ėshtė i njohur si lam el-amr, apo lam urdhėrues. Kurdo qoftė qė kjo tė pėrdoret, atėherė nė kuptojmė se adresimi paraqet njė detyrim, pėrveē nėse kjo shoqėrohet me njė akt apo thėnie, e cila tregon se kjo ėshtė vetėm rekomandim. Nė tekstin vijues, lami i tillė i paraprin foljes, duke na lėnė tė kuptojmė se thėnia ėshtė njė detyrim:"Vendosni radhėt [drejt], [nė njė transmetim kėtė e vijon:Pasha Allahun, ose do t'i vendosni radhėt [drejt], ose Allahu do tė hedhė pėrēarje nė zemrat e juaja." [Ebu Daud, Ibn Hiban. Sahi, shiko Sahih et-Tergib uet-Terhib nr.512 dhe shtesa gjindet nė Ebu Daud, shiko Sahi ul-Xhami nr.1191]


Dhe:"Ose drejtoni radhėt, ose Allahu do tė bėjė qė pėrēarja tė shfaqet nė fytyrat e juaja." [el-Buhari, Muslim dhe tė tjerėt]


Imam en-Neueui shpjegon siē vijon:"Do tė thotė se hidhėrimi, armiqėsia dhe mospajtimi do tė shfaqen nė zemrat. Sikur thuhet, 'Fytyra e filanit ndryshojė ndaj meje.' Kjo do tė thotė, 'fytyra e tij tregon mospėlqim ndaj meje.' Pra, dallimi i tyre nė radhėt ėshtė njė lloj i dukshėm i pėrēarjes, dhe dallimet e dukshme sė jashtmi janė shkak pėr pėrēarjen e brendshme."3



Vazhdon

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:56
Pėrmednja e 'la' sė ndalimit


La-ja e ndalimit quhet kėshtu nga qė do tė thotė, "Mos e bėj kėtė e kėtė." Nė tė gjitha rastet e tilla tė ndalimit [nehi], kjo nėnkupton qė akti ėshtė haram, pėrveē nėse ėshtė i shoqėruar nga njė akt apo thėnie qė tregon se kjo ėshtė vetėm e papėlqyeshme.


Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:


• Mos lini zbrazėtira pėr shejtanin [Ahmed, Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko Sahi ul-Xhami nr.1189]

• Mos u dalloni, se zemrat e juaja do tė pėrēahen. [Muslim, Ahmed, en-Nesa'i dhe tė tjerėt.]

• Mos i bėni gjoksat tė ēregullt, se zemrat e juaja do tė pėrēahen.

• Mos i lini radhėt e juaja tė ērregullta, se zemrat e juaja do tė pėrēahen. [Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko et-Tergib uet-Terhib nr.513]



PARALAJMĖRIM


Paralajmėrime kundėr zbrazėtirave


Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Ruajuni nga zbrazėtirat." Do tė thotė nė namaz. [et-Taberani nė el-Kebir dhe tė tjerė, shiko es-Sahiha nr.1757]



Zbrazėtirat e ftojnė shejtanin


Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Drejtoni radhėt dhe radhitni krahėt, dhe bashkoni duart me vėllezėrit e juaj, dhe mbyllni zbrazėtirat, se vėrtet shejtani hyn mes jush nėpėrmjet tyre mu siē hyn qengji i vogėl." [Ahmed, et-Taberani dhe tė tjerėt dhe kjo ėshtė sahi.]4



Paralajmėrim i ashpėr pėr shkėputjen nga Allahu


"Kushdo qė lidh radhėn, ai mbahet nga Allahu; kushdo qė ndėrpret radhėn, Allahu e ndėrpret atė." [Shiko shėnimin pėr hadithin e parė.] Dhe njė paralajėmrim i tillė s'do tė bėhej pėr njė vepėr, e cila thjesht ėshtė e rekomanduar.



Sjellja e shoqėruesve [sahabėve]


Goditja nė shputat


Umer dhe Bilal [radiallahu anhu] - nga tė dytė ėshtė transmetuar tė kenė goditur shputat e njerėzve me qėllim pėr tė drejtuar radhėt.5 Dhe siē konstatoi Ibn Hazm, ata s'do ta goditnin dikė po qė se ai [salallahu alejhi ue selam] s'do ta mendonte nje detyrim.



Shpjegimi i "Drejtoni radhėt"


Enes [radiallahu anhu] transmetoi se nė el-Medine ai qe pyetur nėse po shihte ndonjė gjė tė ketė ndryshuar nga koha e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], me ē'rast u pėrgjigj:"S'po shoh ndonjė ndryshim, pėrveē qė nuk po i drejtoni radhėt si duhet." [el-Buhari]


Do tė na mjaftonte tė kuptojmė thėnien e tij 'tekimune es-sufuf' se thjesht kjo do tė thotė, radhėt e juaja janė zigzag dhe nuk po i drejtoni ato. Por, transmetimi nė vijim nga Enesi [radiallahu anhu] na e ndriēon kuptimin e vėrtetė tė drejtimit tė radhėve:"[Pas ngritjes pėr namaz, para tekbirit, i dėrguari i Allahu [salallahu alejhi ue selam] tha:] Drejtoni radhėt e juaja dhe bashkohuni, se vėrtet ju shoh prapa shpinės sime." [Dy transmetime tė ndara nga el-Buhari dhe Muslim.] Nė njė transmetim Enesi shtoi:"Pashė qė njėri nga ne do tė ngjitte krahun e tij pėr krahun e shokut tė tij, dhe thembėrėn me thembėrėn e tij, dhe po ta bėnte kėtė sot ndokush, ndonjėri nga ju do tė ikte sikur gomar i pashtrueshėm."6


En-Nu'man bin Beshir [radiallahu anhu] ka thėnė:"… kėshtu qė pashė njė njeri duke ngjitur krahun pėr krahun e shokut tė tij, dhe shputėn pėr shputėn e tij, si dhe nyjen e kėmbės pėr nyjen e kėmbės sė tij." [el-Buhari]



Argumenti se ngushtimi i radhėve pengon nga koncentrimi


Pas tėrė kėtij vlerėsimi, disa njerėz ngulmojnė qė qėndrimi afėr njeri-tjetrit gjatė namazit ua humbė mendjet atyre. Pėr shkak tė kėtij problemi, ata besojnė se ėshtė mė me vend qė namazi i tyre tė pranohet nėse qėndrojnė mė larg personit afėr tyre. Sidoqoftė, ky ėshtė njė arsyetim i varfėr, nga qė paaftėsia e ndokujt pėr t'u koncentruar gjatė namazit s'ėshtė arsye pėr tė qė ta nxisė shejtanin tė hyjė nė radhėt. Dhe qartė urdhėrimi e po ashtu edhe mirėsia ėshtė me njerėzit qė falen afėr e jo veēas, siē ka thėnė pejgamberi [salallahu alejhi ue selam]:"Mė i miri nga ju ėshtė ai qė ka krahėrorin mė tė favorshėm nė namaz." [Ebu Daud dhe tė tjerėt. Ky ėshtė hasen sipas el-Albanit, Sahih ul-Xhami nr.3264]



Ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me kėtė


Kur dy veta janė duke u falur…


Ibn Haxher transmeton nėpėrmjet Ibn Xhurejxh, i cili tha:"I thashė Attasė, 'Njeriu qė falet me njė njeri tjetėr, ku duhet tė qėndrojė ai?' Ai tha, 'Nė anėn e djathtė tė tij.' Thashė, 'Ai duhet tė vijė paralelisht me tė derisa tė radhitet me tė, dhe asnjėri tė mos jetė mė mbrapa se tjetri?' Tha:'Po.' Thashė:'A pėlqen qė ai tė barazohet me tė derisa tė mos mbetet mė zbrazėtirė mes tyre?' Tha:'Po." [Fet'h ul-Bari – Kitab el-Ethan nr.57]



Ndalimi i faljes mes shtyllave apo kolonave


Ėshtė e detyrueshme pėr njerėzit qė tė radhiten ose pėrpara, ose pėrmbas pragut tė ēfarėdo strukture arkitektonike nė xhami. Kjo ėshtė pėrftuar nga transmetimet ne vijim.


Mu'auije bin Kurreh transmeton se babai i tij ka thėnė:"Ne qemė ndaluar qė tė radhitemi mes '[I]es-seuari' [gardhe, mure, shtylla, etj] gjatė kohės sė tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam], ai na largoi nga kėto." 7


Dhe, Abdul-Hamid bin Mahmud ka thėnė:"U fala me Enes bin Malik njė tė Premte. U falėm nė anėn e kundėrt tė seuari, dhe u zhvendosėm pėrpara apo sė prapthi, ngase Enesi tha qė ndaloheshim nga kjo gjatė kohės sė tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam]." [Ebu Daud, en-Nesa'i, et-Tirmidhi dhe tė tjerėt me zinxhir tė vėrtetė transmetuesish.]


Ėshtė transmetuar nga Ibn Mes'ud [radiallahu anhu] tė ketė thėnė:"Mos u radhitni mes [I]seuari."8


el-Bejheki komentoi:"Kjo ngase shtyllat [i parandalonin tė lidhnin] radhėn." Imam Malik ka thėnė:"Nuk ka dėm nė radhėt mes shtyllave nėse nuk ka vend nė xhami." Dhe, Ibn Kudame ka thėnė:"S'ėshtė e papėlqyeshme pėr imamin tė qėndrojė mes seuari, por vetėm pėr ndjekėsit, nga qė ajo i ndėrpret radhėt e tyre…"9


Ebu Hanife ka thėnė:"Ėshtė e papėlqyeshme tė qėndrohet mes dy shtyllave, apo nė kėnde, apo mes enklavave…"10



Tė falurit i vetėm pėrmbas radhės


Janė disa transmetime qė ndalojnė faljen e personit pėrmbas radhės. Kjo qė vijon ėshtė njė shembull. Ali bin Shejban ka thėnė:"U falėm pas tij – dmth pejgamberit - dhe pejgamberi i Allahut [salallahu alejhi ue selam] e pėrfundoi namazin. Ai e pa njė njeri duke u falur i vetėm pėrmbas radhės. Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] priti derisa ai e pėrfundoi namazin e pastaj i tha: Kthehu dhe falu, ngase s'ka namaz pėr atė qė falet i vetėm pėrmbas radhės." [Ibn Khuzejme 1569. Shiko Irua ul-Galil nr.541]



Tėrheqja e ndokujt sė prapthi nga radha


Nuk ka ndonjė dėshmi tė vėrtetė pėr tėrheqjen e personit nga radha pėrpara pėr tė formuar njė radhė tė re kur namazi tashmė ka filluar dhe jeni tė vonuar. Madje, teksti qė e mbėshtet kėtė ėshtė shumė i dobėt apo i shpikur.11



Ēfarė duhet tė veprohet nė kėtė rast?


Meqenėse ėshtė vėrtetuar se transmetimet mbi urdhėrimin pėr tė tėrhequr dikė sė prapthi s'janė tė vėrteta, atėherė s'ėshtė e lejueshme qė kjo tė veprohet, madje ėshtė e detyrueshme tė mbyllen zbrazėtirat nė radhėt, e nėse jo, atėherė ai duhet tė falet i vetėm dhe namazi i tij do tė jetė korrekt, ngase ai ka bėrė gjithė atė qė mund tė bėnte dhe ka ndjekur atė qė ėshtė ligjėruar, dhe Allahu ka thėnė [domethėnia]:"Allahu nuk e ngarkon asnjė shpirt pėrtej mundėsive tė tij." [el-Bekare:286]

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:57
Rregullat e adbesit
nga shejh Allame Salih Ibn Feuzan Ibn Abdillah Ibn Feuzan
Burimi: el-Mulekhes el-Fikhi, vėllimi 1, f.31-35





Dije, o musliman, se abdesi ka kushte, detyrime dhe akte tė rekomanduara. Kushtet dhe shtyllat duhet tė pėrmbushen nėse njeriu ėshtė i aftė pėr kėtė, qė abdesi tė jetė korrekt. Pėrsa u pėrket akteve tė rekomanduara, ato e pėrsosin abdesin dhe nė to ka shpėrblim shtesė, e nėse kėto lihen, atėherė rregullsia e abdesit s'do tė ndikohej nga kjo.


Kushtet janė Islami, intelekti, vitet e pjekurisė dhe qėllimi [nijeti]. Pra, abdesi i mosbesimtarit dhe i tė ēmendurit s'ėshtė i vlefshėm, as i tė riut qė s'mund tė gjykojė si duhet, as i atij qė s'ka pėr qėllim tė marrė abdes por vetėm dėshiron tė freskohet apo tė lajė ndonjė pjesė tė trupit pėr tė larguar papastėrtinė.


Kusht i abdesit ėshtė qė uji tė jetė i pastėr dhe pastrues, sepse nėse ėshtė i papastėr, kjo s'do tė ishte pranueshme. Nga kushtet e abdesit ėshtė se uji duhet tė jetė i lejueshėm. Nėse uji pėrfitohet nė mėnyrė tė paligjshme apo merret nė mėnyrė joislamike, atėherė abdesi s'ėshtė korrekt.


Nga kushtet e abdesit ėshtė qė ai [abdesi] tė paraprihet nga pastrimi i organeve gjenitale duke pėrdorė ose ujė, ose gurė.


Po ashtu kusht ėshtė edhe largimi i gjėrave qė do ta pengonin ujin ta prek lėkurėn. Pra, ėshtė detyrim pėr atė qė merr abdes qė ta heqė atė qė e mbulon pjesėn trupore tė abdesit, qoftė baltė, brumė, qiri, pisllėk i mbledhur apo bojė e trashė; qė uji tė rrjedhė drejpėrdrejt nė lėkurėn e pjesės sė trupit pa pengesė.


Pėrsa u pėrket detyrimeve [uaxhib] tė abdesit, ato janė gjashtė:


1. Larja e tėrė fytyrės, dhe larja e gojės dhe e hundės ėshtė pjesė e kėsaj. Pra, ai qė lan fytyrėn e tij dhe e lė larjen e gojės dhe hundės apo njėrėn nga kėto, atėherė abdesi i tij s'do tė ishte korrekt, sepse fytyra dhe hunda janė pjesė tė fytyrės.


Allahu ka thėnė:"Lani fytyrat e juaja." [el-Maide: 7]


Ai urdhėron qė e tėrė fytyra tė lahet, kėshtu qė kushdo qė lė diēka nga kjo, ai nuk i bindet urdhėrit tė Allahut. Po ashtu pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] e lante gojėn dhe hundėn e tij.



2. Larja e dy duarve pėrfshirė edhe bėrrylat, pėr shkak tė thėnies sė mė tė Lartit:"Dhe duart e juaja deri nė bėrryla." [el-Maide: 7]


Domethėnė: pėrfshirė bėrrylat. Dhe pėr shkak se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] i lante me ujė bėrrylat e tij, ndėrsa nė njė tjetėr hadith "Ai i lante duart e tij deri nė krah," qė tregon se bėrrylat pėrfshihen nė larje.



3. Fshirja e tėrė kokės, kurse veshėt janė pjesė e kokės nga thėnia mė tė Lartit:"Fshini kokat e juaja." [el-Maide: 7]


dhe thėnia e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:"Veshėt janė pjesė e kokės."1 Pra, larja e vetėm njė pjese tė kokės s'ėshtė e pranueshme.

1. Transmetuar nga Ibn Maxhe, ed-Darakutni dhe tė tjerė pos tyre.

4. Larja e dy shputave sė bashku me nyjen [e kėmbės]. Pėr shkak tė thėnies sė mė tė Lartit:"Dhe shputat e juaja deri nė nyje." [el-Maide: 7]

Kjo vėrtetohet nga hadithet qė pėrshkruajnė abdesin e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] dhe vėrtet nė to qėndron se nyjet pėrfshihen nė larje.



5. Marrja e abdesit sipas renditjes [siē pėrmendet nė ajetin], qė sė pari tė lahet fytyra, pastaj dy duart, pastaj tė fshihet koka, pastaj tė lahen shputat pėr shkak tė thėnies sė mė tė Lartit:"O ju qė besoni! Kur tė pėrgatiteni pėr namaz lani fytyrat e juaja, duart e juaja deri nė bėrryla, fshijeni kokėn, dhe lani shputat e juaja deri nė nyje." [el-Maide: 7]


Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] merrte abdes sipas kėsaj renditjeje. Dhe ai [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Allahu s'do ta pranojė abdesin pėrveē nė kėtė mėnyrė."2

2. Transmetuar nga Ebu Daud dhe tė tjerėt veē tij.
6. el-Muwalat, dhe domethėnia e kėsaj ėshtė se secila pjesė e trupit qė ėshtė pėrmendur tė lahet nė seri nė mėnyrėn qė s'do tė kishte zbrazėti mes larjes sė njėrės pjesė dhe pjesės tjetėr qė ėshtė larė pėrpara, por qė larja e tyre tė jetė e njėpasnjėshme, duke e larė njėrėn pas tjetrės, nėse pėr kėtė ka mundėsi.


Kėto janė detyrimet e abdesit, tė cilave duhet pėrmbajtur ndėrsa merret abdesi nė pajtim me atė qė Allahu pėrmend nė Librin e Tij. Dijetarėt ndahen nė mendime pėrsa i pėrket rregulles sė tė thėnit 'bismilah' nė fillim nė abdesit, se a ėshtė kjo detyrim [uaxhib] apo Sunet, por tė gjithė mbajnė qėndrimin se kjo ėshtė ligjėruar, kėshtu s'ėshtė e pėrshtatshme qė kjo tė lihet.


Pėrsa i pėrket ndonjė gjėje, e cila ėshtė plotėsuese e asaj qė u pėrmend nė pėrshkrimin e abdesit tė pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], atėherė kjo ėshtė e rekomanduar [mustehab]; ai qė e bėn kėtė do tė ketė shpėrblim shtesė, ndėrsa ai qė e lė atė asgjė se parandalon nga kjo.


Pėr kėtė shkak disa nga Fukahatė [Juristėt] e quajnė kėtė veprim suneni i abdesit, duke menduar nė aktet e rekomanduara. Sunenet e abdesit janė:


1. Siuak – momenti pėr tė ėshtė kur tė lahet goja, qė goja tė pastrohet me kėtė dhe t'i mundėsohet individit gjendja e duhur e adhurimit pėr tė lexuar Kur'an dhe pėr t'iu lutur Allahut, mė tė lartit dhe tė fuqishmit.


2. Tė lahen duart tre herė para larjes sė fytyrės nė fillim tė abdesit, pėr shkak tė hadithit qė pėrmend kėtė, nga qė duart janė mjeti qė mbart ujin nėpėr tjerat pjesė tė trupit, kėshtu qė larja e tyre ėshtė njė masė parandaluese pėr abdesin.


3. Tė fillohet me larjen e gojės dhe hundės para larjes sė fytyrės, pėr shkak se me to ėshtė filluar nė hadith. Dhe, nė kėtė duhet bėrė pėrpjekje nėse nuk jemi agjėrueshėm, dhe domethėnia e pėrpjekjes nė larjen e gojės ėshtė lėvizja e ujit nėpėr tėrė gojėn, ndėrsa nė larjen e hundės mendohet nė futjen e ujit deri nė pjesėn e epėrme tė saj [hundės].


4. Ndėr aktet e rekomanduara tė abdesit ėshtė hollimi me ujė i mjekrrės sė dendur, nė mėnyrėn qė do ta mbėrrinte pjesėn e brendshme, dhe larja e gishtėrinjėve tė dorės, si dhe gishtave tė shputave.


5. et-Tejemum – qė tė fillohet me dorėn dhe shputėn e djathtė para tė majtės.


6. Pėrsėritja e larjes deri nė tre herė, kur tė lahet fytyra, duart dhe shputat.



Kėto janė kushtet, shtyllat dhe aktet e rekomanduara tė abdesit. Ėshtė me rėndėsi qė t'i mėsoni kėto dhe tė pėrpiqeni t'i zbatoni nė ēdo abdes, qė abdesi i juaj tė jetė i plotė dhe nė pajtim me pėrshkrimin e ligjėruar, dhe qė ju tė arrini shpėrblimin.


Lusim Allahun qė ta na e shtojė diturinė e dobishme dhe veprat e mira, neve dhe juve.

Albanian eX|PerT
04-04-07, 17:05
NAMAZI I PAKUJDESSHĖM


E kujton gjyshėn dhe vėrejtjet e saja qė namazin e tij ta kryen me kohė: »Djali im, nuk duhet lėnė namzin deri nė momentin e fundit!« Gjyshja e tij ishte shtatėdhjet vjeēare, por, sa herė qė e dėgjonte ezanin, menjėherė ngrihej dhe i pėrgjigjej thirrjes sė myezinit.
Ai, pėrkundrazi, kurrė nuk mundi ta mposhtė egon e tij, tė ngritet menjėherė e tė falet. Ēfarėdo pune tė bėnte, namazi ishte nė rend tė fundit dhe ēdo herė e kryente me shpejtėsi tė madhe qė tė arrijė me kohė. Duke menduar pėr kėtė, u ngrit dhe e kuptoi se i kishin mbetur vetėm pesėmbėdhjetė minuta deri nė ezanin e jacisė. Shpejtė morri abdest dhe filloi tė falė namazin e akshamit.
Derisa bėnte tesbih, sėrish e kujtoi gjyshėn e tij dhe filloi t’i vie turp nga lutjet e veta. Ajo u falte me aq pėrulėsi dhe qetėsi. Filloi me duanė e tij, pastaj e lėshoi kokėn nė sexhde dhe pėr njė kohė qėndroi nė atė pozitė. Kishte qenė tėrė ditėn nė shkollė dhe ishte shumė i lodhur…
Papritmas, e zgjoi njė zė i ēuditshėm, zhurmė dhe bėrtimė. Filluan ta kaplojnė djersėt e ftohta. Shikoi rreth vetes, nė secilėn anė qė shikonte – shihte shumė njerėz. Turmė e madhe. Disa qėndronin tė ngrirė, duke shikuar rreth vetit, disa vraponin herė djathtas e herė majtas, krejtėsisht tė humbur, pėrderisa disa prej tyre ishin gjunjėzuar me duar tė mbledhura, vetėm duke pritur… E kaploi njė frikė e madhe dhe panikė kur e kuptoi se ku gjendet. Kjo ishte Dita e Gjykimit!!!
Derisa ishte gjallė kishte ndėgjuar pėr dhėnjen e llogarisė nė Ditėn e Gjykimit, por kjo i dukej shumė largė! A thua kjo mund tė jetė fryt i imagjinatės sė tij, diēka ēka mendja e tij kishte trilluar?! Jo, pritja dhe frika ishin aq tė mėdha – ėshtė e pamundshme qė kjo tė jetė e pavėrtetė. Hulumtimet ende vazhdonin. I dėshpruar filloi tė vrapojė herė tek njeri e herė tek tjetri duke pyetur se a e kishin thirrur emrin e tij. Askush nuk kishte mundėsi t’i pėrgjigjet.
Papritmas, ndėgjoi njė zė duke thirrur emrin e tij, turma e njerėzve filloi tė ndahej duke i bėrė rrugė pėr tė kaluar. Dy veta e kapėn pėr dore dhe e tėrhiqnin pėrpara. Kaloi nė mes tė turmės duke mos shikuar fare. Melekėt e sollėn deri nė qendėr dhe aty e lanė. Derisa koka e tij ishte e pėrulur, e gjithė jeta e tij i kalonte para syve, si tė jetė ndonjė film.
E shikontė babain e tij duke vrapuar nga ligjerata nė ligjeratė, duke hargjaur shėndetin e tij nė rrugėn e islamit. E shikonte nėnėn e tij duke ftuar mysafir nė shtėpinė e tyre, duke shtruar sofrėn e mbushur me tė gjitha tė mirat. Filloi tė mbrohet: »Edhe unė gjithnjė isha nė atė rrugė. I kam ndihmuar tė tjerėt, e kam pėrhapur fjalėn e Zotit, namazin e kam kryer, kam agjėruar Ramazanin. Tė gjitha obligimet e All-llaht i kam kryer, ndėrsa ato qė i ka ndaluar, nuk i kam bėrė« Filloi tė ēajė dhe tė mendojė pėr atė sa e ka dashur All-llahun. E dinte se tė gjitha qė i bėri nė jetė nuk ishin aq sa e meriton All-llahu. E dinte se All-llahu ėshtė Mbrojtėsi i vetėm i tij…
Djersitej dhe dridhej sa asnjėherė nė jetėn e tij. Sytė e tij ishin tė ngulitur nė peshojėn e veprave, duke pritur vendimin. Mė nė fund, vendimi ėshtė marrė. Dy melekė, duke mbajtur fletėt nė duart e tyre, u kthyen nė drejtim tė turmės. Kėmbėt i kishte para kolapsit. I mbylli sytė posa filluan tė lexojnė emrat e atyre tė cilėt shkojnė pėr nė Xhehennem. Emri i tij ishte i pari. U gjunjėzua dhe filloi tė bėrtasė me zė tė lartė »Si mund tė jamė unė pėr nė Xhehennem? Tėrė jetėn time i kam shėrbyer tė tjerėt, e kam pėrhapur fjalėn e All-llahut nė mesin e njerėzve tė tjerė…«
I humbi shikimi, filloi tė dridhej nė tėrė trupin. Ata dy melekė e kapėn pėr duar. Pėrderisa kėmbėt i zvarriteshin, ata e tėrhiqnin nėpėr turmė nė drejtim tė humnerės sė Xhehennemit. Bėrtiste, dhe i dėshpruar mendonte se a ka ndokush prej njerėzve qė mund t’i ndihmojė… I thėrriste tė gjitha veprat e mira tė cilat i kishte bėrė: ndihmėn tė cilėn ia kishte bėrė babait tė tij, agjėrimin e tij, namazet e tij, Kur’anin tė cilin e kishte lexuar, pyeste se amund t’i ndihmojė ndonjėra vepėr tė cilėn e kishte kryer!? Por, melekėt edhe mė tej e tėrhiqnin nė drejtim tė Xhehennemit.
Iu afruan zjarrit. Shikimi i tij i fundit pas vete… A nuk kishte thėnė Resulullahi s.a.v.s., i pastėr ėshtė ai person i cili pastrohet nė lumė pesė herė nė ditė, ashtu edhe namazi i kryer pesė herė nė ditė pastron nga gjynahet?! Filloi tė bėrtasė: »Namazi im? Namazi im? «
Melekėt nuk u ndalėn dhe arritėn buzė grėminės sė Xhehennemit. Filloi ta ndien nxehtėsinė e zjarrit nė fytyrėn e tij. Shpresat e fundit ishin humbur, ėshtė dėnuar nė zjarr tė pėrhershėm…Njėri nga melekėt e shtyri nė zjarr dhe ai filloi tė bie, duke shikuar fundin i cili afrohej sa mė shumė … Papritmas, njė dorė e fortė e kapi dhe e tėrhoqi prapa. E fshiu pluhurin nga fytyra dhe para veti pa njė plak me mjekėrr tė gjatė dhe tė bardhė. E pyeti: » Kush je ti?« Plaku u pėrgjigj: »Unė jam namazi yt«
»Po ku ishe deri tani? Mė shpėtove nė momentin e fundit! edhe pak dhe do tė pėrfondoja nė fund tė Xhehennemit!«
Plaku buzėqeshi dhe tha: » Po, edhe ti mua mė ke kryer gjithmonė nė momentin e fundit, a ke harruar?!«
Nė atė moment i hapi sytė dhe e ngriti kokėn nga sexhdeja. Ishte tėrėsisht i djersitur. Ndėgjonte zėrat tė cilat vinin nga jashtė dhe ndėgjoi ezanin e jacisė. Menjėhėrė u ngrit dhe shkoi tė marrė abdest.
“Pra shkatėrrim ėshtė pėr ata qė falen, Tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdesshėm”. (El Ma’un, 4,5)

E pėrkthyer nga boshjnakishtja

http://islamgjakova.net

Albanian eX|PerT
06-04-07, 13:45
Falja e namazit tė sabahut mbronė nga sėmundjet e zemrės [/URL] (http://ankebut.com/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=107) [URL="http://ankebut.com/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=107&itemid=53"]
Studimi mė u fundit mjeksor - Oman, 7 Mars 2007


Agjėnsia e lajmėve Islame shpallė studimet mė tė fundit mjeksore pėr shėrimin e sėmundjeve tė zemrės dhe arteriosklerozės. Ėshtė zbuluar se falja ditore e namazit tė sabahut nė kohėn e vet ėshtė mėnyra mė e mirė pėr t'u shėruar nga sėmundjet e zemrės dhe arterioskleroza.

Sėmundjet mė tė shpeshta tė zemrės janė ē'rregullimet e rrahjeve, qė ndodhin nga lėndėt mpikėse tė zemrės dhe arterioskleroza, shkak i sė cilės ėshtė pushimi i gjatė i trurit.

Njė grup mjekėsh nga Jordania kanė vėrtetuar se ē'rregullimet e rrahjeve tė zemrės ėshtė sėmundja mė e rrezikshme, e cila i kanosėt zemrės. Gjithashtu dhe arterioskleroza dhe tromboza (dobėsia dhe bllokimi i gjarkullimit tė gjakut), qė shkak kryesor i kėtyre sėmundjeve ėshtė gjumi i gjatė, qoftė ai ditėn apo natėn.

Studimet mjeksore kanė konstatuar se njeriu kur bėn gjumė tė gjatė pakėsohen tepėr tė rrehurat e zemrės, nuk i kalon 50 tė rrehura nė njė minutė. E kur pakėsohen tė rrehurat e zemrės gjaku kalon nepėr kanalet e veta shumė ngadal dhe kjo dukuri sjellė rėnien e kriprave dhe yndyrės. Shkak i kėsaj njeriu kanoset me arteriosklerozė apo trombozė (dobėsimin e arterive apo bllokimin e tyre) e kjo shkakton nė zemėr ē'rregullimin dhe dobėsimin e rrahjeve gjithashtu shkakton dobėsimin e arterieve, tė cilat do tė transferojnė gjakun nga zemra e nė tru e qė nga kjo shkaktohet apopleksia (pushimi i trurit), e cila e vėn jetėn nė rrezik.

Ky studim mjeksor bėn tė ditur se ėshtė e domosdoshme qė tė ndėrpritet gjumi i gjatė, gjegjėsisht tė mos kalojė mė tepėr se katėr orė. Pas kėsaj periudhe tė gjumit, pėr ta vėnė zemrėn nė sistemin e duhur, duhet qė tė bėhėn levizje trupore sė paku 15 min. E kėto levizje duhet tė jenė ditore dhe tė bėhėn nė oret e para tė mėngjesit.

Me fjalė tė tjera, falja e namazit tė sabahut nė kohėn e vet dhe duke shkruar nė xhami ėshtė ushtrimi i duhur pas gjumit pėr tė shėruar sėmundjet e zemrės.

Nė kėtė studim gjithashtu pėrmendet se njė musliman, i cili e ndėrpret gjumin e tij dhe falė namazin e sabahut duke dalur nė xhami bėn riparimin dhe sistemimin e rrehjeve tė zemrės dhe ruan arteriet e saja. Sidomos tek ata qė bėjnė mė tepėr se tetė orė gjumė ditor.

BaNu Ne JeT I sInQeRt
10-04-07, 16:27
Un po e baj shkurt....FALENI DHE LUTENI sa ma shum,...se veq kur ben NAMAZ e ndjen veten te knaqur dhe te lir....

Ju pershendes

Albanian eX|PerT
10-04-07, 21:46
VllĖZĖR DHE MOTRA MENDOHUNI
MIR PER KĖTĖ…
Nese ALLAHU tė jepė ty 70 vite jetė ..

Ti do tė shpenzosh :
24 vite nė gjume

14 vite nė punė


8 vite nė argetim



6 vite nė tavolionen e bukes




5 vite nė veturė






4 vite nė bisedė







3 vite nė edukim







3 vite nė lexim
3 vite nė shikim tė TV-sė








Nese ti falesh 5 herė nė qdo ditė, ti do ti japish Allahut 5 muaj nga jeta jote.

A mundemi ti ndajm 5 muaj nga 70 vite tė jetes tone pėr Allahun?

Ejani pra ti ndajmė se paku 5 muaj nga jeta jonė pėr Allahun
Allahu na mėshiroft tė gjithve

Lijanna
19-04-07, 21:04
Si te falet namazi?

Namazi ėshtė shtylla kryesore e fesė Islame. ثshtė ibadet (adhurim) i cili bėhet pėr Zotin me zemėr, me gojė dhe me trup, pesė herė nė ditė. Ky adhurim e mban njeriun nė kontakt tė vazhdueshėm me Krijuesin e tij dhe me tė Adhuruarin e tij, si dhe i ndihmon tė jetė gjithmonė nė pėrputhshmėri me fenė e All-llahut tė Lartėsuar dhe e largon nga tė kėqiat. All-llahu i Lartėsuar nė Kur'an thotė: “Ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin Allahun sinqerisht qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, ta japin zekatin, se ajo ėshtė feja e drejtė.” (El-Bejjine: 5). Pastaj thotė: “Faleni namazin, ngase namazi largon nga punėt e irrituara dhe tė kėqia, e pėrmendja e All-llahut (qė namazi e pėrmban ėshtė) mė e madhe!” Kurse Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė pėr rėndėsinė e namazit thotė: “اka mendoni nėse dikush nga ju e ka para shtėpisė njė lum dhe pastrohet nė tė pesė herė nė ditė, a mbetet nė trupin e tij ndonjė papastėrti?! Tė pranishmit thanė: “Jo, nuk mbetet”. Pastaj Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: “Ashtu edhe me pesė namazet All-llahu i fshinė mėkatet (e vogla)”. Me fjalė tė shkurtėra dhe nė mėnyrė tė lehtė, nė vazhdim do ta tregojmė formėn se si falet namazi, duke u bazuar nė hadithet e vėrteta tė cilat pėr shkak tė shkurtimit tė lėndės nuk do t'i pėrmendim. I Dėrguari, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Faluni ashtu siē mė shihni mua duke u falur!” Nė vijim le tė pėrcjellen kėto hapa:

1.Tė merret abdest, ngase kjo ėshtė kusht i namazit. Abdesti merret nė kėtė mėnyrė, thuhet:

bismil-lahirrahmanirrahim (me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm);

-lahen duart tri herė; -shpėrlahet goja dhe hunda tri herė;

-lahet fytyra tri herė;

-lahen duart deri nė bėrryla tri herė duke filluar me dorėn e djathtė;

-preket koka me duar tė lagura (mes-h) dhe gjithashtu edhe veshėt;

-lahen kėmbėt deri nė nyje tri herė duke fillluar me kėmbėn e djathtė.

Nė rast tė mungesės sė ujit, gjymtyrėt lahen nga njė herė.

Abdestin e prishin kėto gjėra: kryerja e nevojės sė madhe, urinimi, dalja e gazrave, vjellja me qėllim, gjumi dhe humbja e vetėdijes.

2. Tė kthehet kah Kibleja (Qabeja nė Mekkė), qė ėshtė nė juglindje, duke pasur pėr qėllim me zemėr faljen e namazit pėrkatės, por nuk ka nevojė tė shqiptohet nijjeti me gojė, ngase njė gjė tė tillė nuk e ka bėrė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e as as'habėt (shokėt) e tij [radijall-llahu anhuma]. Para vetes vendoset njė trup kah i cili falet, (quhet sutre) dhe nuk duhet lejuar asnjė njeri a kafshė tė kalojė ndėrmjet namazxhiut dhe sutres.

3. Tė thuhet ezani:

All-llahu ekber, All-llahu ekber

All-llahu ekber, All-llahu ekber

Eshhedu en la ilahe il-lallah Eshhedu en la ilahe il-lallah

Eshhedu enne muhammeden resulullah Eshhedu enne muhammeden resulullah

Hajjales-salah Hajjales-salah

Hajjalel-felah Hajjalel-felah

(As-salatu hajrun minen-neum As-salatu hajrun minen-neum) vetėm nė namazin e sabahut

All-llahu ekber All-llahu ekber

La ilahe il-lallah
All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Eja nė shpėtim, (Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi, Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi) All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
vazhdon...

Lijanna
19-04-07, 21:05
Para namazit farz thuhet ikameti, qė ėshtė i ngjashėm me ezanin:

All-llahu ekber, All-llahu ekber

Eshhedu en la ilahe il-lallah

Eshhedu enne muhammeden resulullah

Hajjales-salah

Hajjalel-felah

Kad kametis-salah

Kad kametis-salah

All-llahu ekber All-llahu ekber

La ilahe il-lallah

( All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Namazi po fillon Namazi po fillon All-llahu ėshtė mė i madhi All-llahu ėshtė mė i madhi Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.

4. Tė ngriten duart deri nė vesh apo supe duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madhi), pastaj tė shikohet nė vendin e sexhdes. Tė vendoset dora e djathtė mbi tė majtėn dhe sė bashku tė vendosen nė gjoks.

5. Tė thuhet lutja e hapjes: subhanekall-llahumme ve bihamdike ve tebarekesmuke ve teala xhedduke ve la ilahe gajruke. (I pastėr je nga tė metat dhe i lavdėruar, o All-llah, emri yt ėshtė i bekuar, e lartė ėshtė pozita Yte dhe nuk ka tė adhuruar pėrveē Teje).

Dhe thuhet: Eudhubil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim Elhamdulil-lahi rabbil alemin Err-rrahmanirr-rrahim Maliki jevmiddin Ijjake naėbudu ve ijjake nestein Ihdinas-siratal mustekim Siratal-ledhine enamte alejhim Gajril magdubi alejhim ve leddalin. Amin. (Kėrkoj strehim tek All-llahu nga shejtani i mallkuar, Me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm Lavdėrimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve, Tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė posaēėm Sunduesit tė Ditės sė gjykimit Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm nga Ti ndihmė kėrkojmė, Na udhėzo nė Rrugėn e drejtė, Nė rrugėn e atyre tė cilėt i ke begatuar me tė mira, E jo nė tė atyre qė je hidhėruar nė ta, Dhe as nė tė atyre qė janė tė humbur. Amin). (Pranoje o Zot!). Pastaj thuhet ndonjė sure a pjesė nga Kur'ani, pėr shembull: Bismil-lahir-rahmanir-rahim. “Vel asėr. Innel insane le fi husėr. Il-lel-ledhine amenu ve amilussalihati, ve tevasau bil hakki, ve tevasau bissabėr.”

(“Pasha kohėn. Vėrtetė njeriu ėshtė nė humbje.Pėrveē atyre qė besojnė, bėjnė vepra tė mira, porosisin njėri-tjetrin t'i pėrmbahen tė vėrtetės dhe tė durojnė.”) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. “Inna eėtajnakel kevther. Fe sal-li li rabbike venhar. Inne shanieke huvel ebter.”

(“Ne vėrtetė tė dhamė ty shumė tė mira. Andaj ti falu dhe therr kurban pėr Zotin tėnd. E s'ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė i farėsosur.”) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. “Kul huvallahu ehad. Allahussamed. Lem jelid ve lem juled ve lem jekun lehu kufuven ehad.”

(Thuaj: Ai All-llahu ėshtė Njė! Allahu ėshtė Ai qė ēdo gjė ka nevojė pėr Atė. Ai nuk ka lindur kė, e as qė ėshtė i lindur. Dhe askush s'ėshtė i barabartė me Tė.”), etj. Kjo lexohet me zė nė namazin e sabahut, akshamit dhe jacisė.

6. Tė bėhet rukuja (pėrkulja) duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh), dhe duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Ashtu i kėrrusur, drejtohet mirė shpina, e duart vendosen nė gjunj, e nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-adhim (i pa tė meta je o Zoti im i Madh). Mirė ėshtė tė thuhet kjo tri apo mė shumė herė.

7. Tė ngritet nga rukuja duke thėnė: semiallahu limen hamideh (All-llahu e dėgjon atė qė e falėnderon), duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Pas ngritjes thuhet: rabbena ve lekel-hamd (o Zoti ynė, Ty tė takon lavdėrimi).

8. Tė bėhet sexhde duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) do tė thotė lėshohet me duar dhe vendoset nė tokė balli, hunda, shuplakat e duarve, gjunjėt dhe majet e gishtave tė kėmbės. Nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-aėla (i patėmeta je o Zoti im i Lartė). Kjo thuhet tri apo mė shumė herė.

9. Tė ngritet koka duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe tė ulet mbi kėmbėn e djathtė. Nė atė pozitė thuhet: rabbigfirlij, rabbigfirlij (mė fal,o Zot).

10. Tė bėhet sexhdeja e dytė duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe bėhen po ato veprime qė janė bėrė nė sexhden e parė. Kėshtu ėshtė falur njė rekat.

11.Tė ngritet koka nga sexhdeja duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe njė ēast tė shkurtėr qėndrohet ulur, e duke u mbėshtetur me grushta nė tokė ngritet nė kėmbė dhe fillon rekatin e dytė. Ashtu i ngritur thuhet: Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim, sureja: elhamdulil-lahi rabbil alemin… dhe njėra nga suret e Kur'anit.

12. Nėse namazi ėshtė dy rekatėsh (siē ėshtė sabahu dhe xhumaja) pas ngritjes nga sexhdeja e dytė qėndrohet ulur duke peshuar mbi kėmbėn e majtė, kurse gishtat e kėmbės sė djathtė mbesin tė kthyera kah Kibleja. Nė kėtė pozitė, dora e djathtė vendoset mbi kofshėn e djathtė dhe bėhet grusht, e gishti tregues drejtohet kah Kibleja, kurse dora e majtė mbi kofshėn e majtė.Pastaj thuhet:

Ettehijatu lil-lahi vessalavatu vettajjibatu, esselamu alennebijji ve rahmetullahi ve berekatuhu, esselamu alejna ve ala ibadil-lahissalihin. Eshhedu en la ilahe il-lallahu ,ve eshhedu enne muhammeden abduhu ve resuluhu.

(Pėrshėndetjet janė pėr All-llahun, lutjet Atij dhe punėt e mira. Paqja, mėshira dhe bekimi qoftė pėr tė dėrguarin e Tij. Paqja qoftė mbi ne dhe mbi tė gjithė robėrit e mirė tė All-llahut. Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrpos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij). Nė vazhdim thuhet: Allahumme sal-li ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema sal-lejte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid. Allahumme barik ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema barekte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid.

(O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke mėshiruar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit. O All-llah bekoje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke bekuar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit, Ti je i Lavdėruar dhe i Madhėruar). Pastaj kėrkohet strehim nga All-llahu prej katėr gjėrave: Allahumme inni eudhubike min adhabi xhehennem, ve min adhabil kabr, ve min fitnetil mahja vel memati, ve min fitnetil mesihiddexhal. (O All-llah, kėrkojė strehim te Ti nga dėnimi i xhehennemit, nga dėnimi i varrit, nga sprova e jetės dhe e vdekjes dhe nga sprova e Dexhxhxhallit). Mė pastaj kėrkohen nga All-llahu tė mirat e dynjasė dhe ahiretit, dhe lutet pėr prindėrit e tė gjithė muslimanėt:

Rabbena atina fiddunja haseneten ve fil ahireti haseneten ve kina adhabennar. Rabbenagfirlij ve li validejje ve lil mu'minine jevme jekumul hisab. (Zoti ynė, na jep nė dynja tė mira dhe nė botėn tjetėr tė mira dhe na ruaj nga dėnimi i zjarrit. Zoti ynė, mė fal mua, prindėrit tė mi dhe besimtarėt nė Ditėn e llogarisė). Namazi pėrfundon duke dhėnė selam e duke kthyer kokėn nė anėn e djathtė me fjalėt:
Esselamu alejkum ve rahmetullah (Paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi ju), dhe nė tė njėjtėn mėnyrė jepet selam nė anėn e majtė. Kėshtu falet sabahu dhe xhumaja (pra rekatet farz).
vazhdon...

Lijanna
19-04-07, 21:09
13. E nėse namazi ėshtė trerekatėsh (akshami), atėherė lexohet vetėm: Ettehijjatu lil-lahi vessalavatu… dhe Allahummme sal-li ala muhammed… e pastaj duhet ngritur nė kėmbė duke u mbėshtetur me grushta nė tokė dhe ngriten duart deri nė veshė apo nė supe, duke thėnė: All-llahu ekber. (All-llahu ėshtė mė i madh) Nė pozitėn vertikale vendosen duart mbi gjoks, ashtu siē u sqarua mė lart dhe lexohet vetėm: Elhamdu lil-lahi rabbil alemin… (e s'ėshtė gabim nėse lexohet ndonjė sure pas kėsaj), bėhet rukuja, sexhdet dhe mė nė fund bėhet ulja dhe thuhen ato dova qė u sqaruan mė lart dhe jepet selam. Kėshtu ėshtė falur akshami (pra rekatet farz). Kurse nė namazet katėrrekatėshe (ikindia dhe jacia) falen edhe dy rekate pas uljes sė parė.Do tė thotė duhet ngritur nė kėmbė, ku thuhet: El hamdu lil-lahi…, bėhet rukuja, dy sexhdet dhe prapė duhet ngritur nė kėmbė ku thuhet: El hamdu lil-lahi, bėhet rukuja dhe dy sexhdet dhe bėhet ulja e dytė ashtu siē u sqarua mė lart dhe jepet selam. Kėshtu falet ikindia dhe jacia (pra rekatet farz).

14.Pasi ėshtė kryer namazi, bėhet dhikri pas namazit. Sė pari thuhet tri herė: Estagfirullah (Kėrkojė falje nga All-llahu), e mė tutje: Allahume entesselam ve minkesselam tebarekte ja dhel xhelali vel ikram (O All-llah Ti je i Pėrsosur dhe nga Ti ėshtė shpėtimi, qofsh i bekuar o Zot i Madhėshtisė dhe Bujarisė). Pastaj Ajetul kursij (Tesbih dova):

All-llahu la ilahe il-la hu. El hajjul kajjum. La te' hudhuhu sinetun ve la neum. Lehu ma fissemavati ve ma fil ard. Men dhel-ledhi jeshfeu indehu il-la bi idhih. Jaėlemu ma bejne ejdihim ve ma halfehum. Ve la juhitune bi shejin min ilmihi il-la bi ma sha. Vesia kursijjuhussemavati vel ard. Ve la jeuduhu hifdhuhuma ve huvel alijjul adhim.

(All-llahu ėshtė Njė, nuk ka tė adhuruar pėrpos Tij. I Gjalli, Mbikqyrėsi i pėrhershėm. Atė nuk e kap as kotja, e as gjumi. E Tij ėshtė ē'ka nė qiej e nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij. E di tė tashmen dhe tė ardhmen, e nga ajo qė Ai di, tė tjerėt dinė vetėm aq sa Ai do. Kursija e Tij ėshtė sa qiejt dhe toka, kurse kujdesi iTij ndaj tė dyjave nuk i vie rėndė. Ai ėshtė i Larti, i Madhi).

Pastaj thuhet: Subhanallah (33 herė) (i patėmeta ėshtė All-llahu),

El hamdulil-lah (33 herė) (i lavdėruar qoftė All-llahu),

All-llahu ekber (33 herė) (All-llahu ėshtė mė i madhi) dhe nė fund: La ilahe il-lallahu vahdehu la sherike lehu, lehul mulku ve lehul hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir. (Askush s'meriton tė adhurohet pėrpos All-llahut, Ai s'ka partner, Atij i takon krejt sundimi dhe lavdėrimi dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo gjė).

___________________________

*Siē u pa mė lart njė rekat pėrbėhet prej: - tekbirit fillestar (shiko HAPIN 4); - leximit tė subhanekallahumme…, elhamdulil-lahi… dhe sures (shiko HAPIN 5); - rukusė (shiko HAPIN 6) dhe - dy sexhdeve (shiko HAPIN 8, 9 dhe 10).

*Nė fund tė dy rekateve bėhet ulja (shiko HAPIN 12). *Nėse namazi ėshtė dyrekatėsh pėrfundohet me selam (shiko HAPIN 12 nė fund). *Nėse namazi ėshtė tre apo katėr rekatėsh atėherė falet edhe njė, respektivisht dy rekate dhe bėhet ulja e fundit (shiko HAPIN 12). Numri i rekateve tė:




Namazi/rekatet
sunnetit tė parė
farzitsunnetit tė dytė


SABAHU
2
2


DREKA
4*
42


IKINDIA
4
4


AKSHAMI

32


JACIA

42


XHUMAJA
22 ose 4*








Vėrejtje. Sunnetet katėr rekatėshe falen duke i ndarė dy nga dy rekate.

Pejgamberi alejhis-selam lidhur me sunetet e pesė namazeve thotė: “ē'do musliman qė i falė ēdo ditė dymbėdhjetė rekate vullnetarisht, pra jo tė obliguara, All-llahu ia ndėrton njė shtėpi nė Xhennet.”

Nė namazin e SABAHUT, AKSHAMIT dhe JACISث tekbiret (shqiptimet All-llahu ekber nė fillim tė namazit dhe gjatė ndėrrimit tė pozitės nė namaz), Elhamdu lil-lahi… dhe sureja ( kėto tė dyja vetėm nė dy rekatet e para) thuhen me zė tė lartė.
Namazi falet njejtė, si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femra, ngase Pejgamberi alejhis-selam nuk ka bėrė dallim mes formės sė namazit tė meshkujve dhe tė femrave, me pėrjashtim se femra duhet t'i mbulojė disa pjesė tė trupit mė shumė se mashkulli.

www.albislam.com (http://www.albislam.com)</SPAN>

uliksi31
20-04-07, 00:57
Perberja e nje reqati duhet te jete ne kete menyre:

Tekbir- farz

Nij-jeti- sun-net

Subhaneke eudhu bil-lahi- sun-net

el-Fatiha- farz

Sure mbas Fatiha- farz

Ruku- farz

Subhane R... A... ose dua ma teper- sun-net

Semi Allahulime hamideh- farz

Rab-bena lek el hamd- sun-net

Sexhde- farz

Subhane Rab-biel eala ose dua me teper- sun-net

Ngritja e e gishtit tregues- sun-net


Te ndejunit, Etehijatu- Vaxhib- Sun-net i fort, rekomandim

Dua ndejun-t sun-net dhe

Me dhen selam- sun-net

Po qe se jame gabim, shpresoj se Ai te me fal gabimin.

P.S. Ne ruku dhe sexhde nuk bene te lexohet nga Kur'ani, por vetem lutje dua.

Lijanna
22-04-07, 16:19
O ju njerėz! Kini frikė Allahun dhe dijeni se pėrqendrimi nė namaz ėshtė ai qė e lartėson dhe e bėn atė tė vlefshėm. Allahu i ka cilėsuar profetet dhe njerezit e Tij vepėrmirė duke thėnė pėr ta nė Kuran: “...Ata pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na u luteshin duke shpresuar dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj Nesh”. (Enbija,90) Po kėshtu dhe nė suren Fatir ajeti 28, thuhet: “Dijetarėt janė ata tė cilėt i frikėsohen mė tepėr Allahut nga robėrit e Tij.” Si dhe nė suren Isra ajeti 107-109: “...atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė dijeni para tij, kur u lexohet atyre, ata bien me fytyrė duke bėrė sexhde. Dhe thonė: ‘I Lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė i realizuar, dhe duke qarė bien me fytyra ( kur e dėgjojnė Kuranin) dhe ai ua shton edhe mė tepėr devotshmėrinė (khushunė).”
Baza e tė pėrqendruarit ėshtė ėshtė butėsia e zemrės, qetėsia dhe modestia e saj. Nėse pėrqendrohet zemra, menjėherė pėrqendrohen dhe gjymtyret e gjithė trupit, sikurse thotė dhe hadithi i Muhamedit (alejhi selam): “Me tė vėrtetė, nė trupin e njeriut ėshtė njė copė mishi, nėse rregullohet ajo, atėherė ėshtė i rregullt i gjithė trupi, e ajo ėshtė zemra.” (Buhariu dhe Muslimi) Nėse dikush e ka pėrqendrimin vetėm nė gjymtyrė e jo dhe nė zemėr, ky ėshtė pėrqendrim hipokrizie. Njė ditė Umeri pa njė djalė i cili e mbante kokėn ulur dhe i tha: “O ti, ngrije kokėn sepse frika (khushja) nuk tregohet me uljen e kokės dhe se ky veprim nuk ia shton pėrqendrimin zemrės, por frika e cila arrin nė zemėr ėshtė vetėm ajo e cila arrihet me njohjen e madhėshtisė sė Allahut. Kush e njeh Allahun mė shumė i frikėsohet mė tepėr Atij.” Ndėr shkaqet kryesore pėr tė arritur frika nė zemėr ėshtė tė thelluarit nė tė kuptuarit e fjalėve tė Allahut (Kuranin). Allahu i Lartėsuar thotė nė suren Hashėr, ajeti 21: “Sikur Ne ta zbrisnim kėtė Kuran nė ndonjė kodėr do ta shihje atė tė strukur e tė ēarė nga frika e Allahut.” Allahu i Lartėsuar i ka cilėsuar besimtarėt e librave tė mėparshėm me fjalėn, tė frikėsuar, tė pėrqendruar kur i dėgjonin ajetet e Kuranit. Kėtė e vėrteton fjala e Allahut nė suren Isra ajetet 107-109, ku thuhet: “...atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė dijeni para tij, kur u lexohet, ata bien me fytyrė duke bėrė sexhde. Dhe thonė: ‘I Lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė realizuar, dhe duke qarė bien me fytyra ( kur e dėgjojnė Kuranin) dhe ai ua shton dhe mė tepėr devotshmėrine (khushunė).” Allahu i ka qortuar ata qė i kanė zemrat e tyre tė ngurta ndaj ajeteve tė Kuranit. Allahu thotė nė suren Hadid ajeti 16: “A nuk ėshtė koha qė zemrat e atyre tė cilėt besuan tė zbuten me pėrkujtimin e Allahut dhe me atė tė vėrtetė qė zbriti, e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė libri mė parė e zgjati koha dhe zemrat e tyre u shtangen, e shumė prej tyre janė jashtė rrugės.” Si dhe ajeti 22 nė suren Zumer: “...Tė mjerėt ata qė i kanė zemrat e tyre tė ngurta nga pėrkujtimi i Allahut, ata janė nė njė hubmje tė qartė”. Profeti (alejhi selam) i kėrkonte mbrojtje Allahut prej zemrės e cila nuk frikėsohet. Transmeton Muslimi se i dėrguari (alejhi selam) ka bėrė kėtė dua: “O Allah, unė tė kėrkoj mbrojtje nga dija e cila nuk ka dobi prej saj, nga zemra e cila nuk frikėsohet, nga vetja e cila nuk ka tė ngopur dhe nga duaja e papranueshme!” Allahu i Lartėsuar i ka obliguar robėrit e Tij me obligime ku tė shfaqet pėrqendrimi i zemrės dhe i gjymtyrėve. Ndėr mė tė mėdhatė e kėtyre ėshtė namazi. Prandaj dhe i ka lavdėruar ata tė cilėt nė namazin e tyre janė tė pėrqendruar duke thėnė: “Me tė vėrtetė, kanė shpėtuar besimtarėt, ata tė cilėt nė namazin e tyre janė tė pėrqendruar.” (Muminun,1-2)
Thotė Muxhahidi, njė komentues i Kuranit nga tabiinėt: “Kur ndonjeri nga dijetarėt ēohej pėr tė falur namazin, kishte frikė prej Allahut tė ēonte shikimin nė diēka, tė kthente kokėn, tė luante me guraleca apo tė mendonte nė diēka nga ēėshtjet e dynjasė, vetėm se nė harresė, deri sa tė ishte nė namaz.” Muslimi vėrteton njė hadith nga Othmani se i dėrguari (alejhi selam) ka thėnė: “Nuk ka ndonjė musiman qė kur vjen koha e namazeve farze, e merr abdesin nė mėnyrėn mė tė mirė, e shton pėrqendrimin (khushunė), e pėrmirėson rukunė, vetėm se Allahu ia fal tė gjitha pėrveē gjynaheve tė mėdha, e kjo ėshtė e gjithė koha (periudha e shkruar).”
vazhdon...

Lijanna
22-04-07, 16:22
O robėrit e Allahut!
Pėrqendrimi nė namaz ka disa shkaqe, prej tė cilave mė kryesoret janė:
Pėrkujtimi i madhėshtisė sė Allahut para tė Cilit po qėndron, pėrkujtimi se Allahu ėshtė afėr robit tė Tij, e sheh dhe e dėgjon atė, di se ē’ka nė zemrėn dhe ndėrgjegjen e tij, si dhe turpėrimi nga Zoti i Tij. Shkaqe tė tjera qė ndikojnė nė pėrqendrimin nė namaz ėshtė dhe vendosja e dorės sė djathtė mbi tė majtėn dhe vendosja e tė dyjave mbi gjoks nė shenjė nėshtrimi pėrpara Allahut tė Madhėruar. Kur ėshtė pyetur Iman Ahmedi pėr kėtė veprim u pėrgjigj se kjo paraqet nėshtrimin para Krijuesit tė Madhėruar. Prej shkaqeve tė pėrqendrimit nė namaz ėshtė dhe eliminimi i lėvizjeve qė s’janė pjesė e namazit. Njė nga besimtarėt e mėparshėm kur shikonte dikė qė i lėvizte duart e tij jashtė lėvizjeve tė duhura i tha: “Sikur tė ishte e pėrqendruar zemra jote do tė ishin tė pėrqendruara dhe gjymtyrėt e tua.” Kėtė fjalė e kishte dėgjuar nga i dėrguari (alejhi selam). Ka disa njerėz qė kur falen i lėvizin sė tepėrmi kėmbėt, duart apo fėrkojnė hundėt, sa qė shqetėsojnė edhe tė tjeret, e kjo tregon pėr mospėrqendrim nė namaz. Gjithashtu, nga shkaqet e pėrqendrimit nė namaz ėshtė dhe prezantimi i zemrės nė tė dhe moszėnia e saj me ēėshtjet e dynjasė dhe problemet e saj. Pra qėndrimi pėrpara Allahut me zemėr tė frikėsuar dhe tė larguar nga diēka jasht namazit. Largimi i vėmendjes nga namazi ėshtė i ndaluar. Shpėrqėndrimi nga namazi, sipas dijetarėve ėshtė dy llojesh:
1.Shpėrqendrimi i zemrės nga Allahu duke e zėnė atė me punėt e dunjasė, duke mos e pėrqendruar atė nė Allahun e Madhėruar. Transmeton Muslimi nė librin e saktė tė tij njė hadith nga Muhamedi (alejhi selam) ku flitet pėr mirėsinė e abdesit: “... e nėse ai falet, e falenderon Allahun, e nderon dhe e madhėron Atė me atė qė Ai e meriton, pastaj e largon zemrėn e tij nga ēdo gjė tjetėr, pastrohet nga gjynahet sikurse ka qenė nė ditėn kur e ka lindur nėna.”

2. Shpėrqendrimi duke e hedhur shikimin majtas ose djathtas duke e ditur se mbajtja e shikimit nė vendin e sexhdes ndikon pėr pėrqendrimin nė namaz dhe pėr mos shkėputjen e vėmendjes tek objektet qė na rrethojnė.
Muslimi transmeton se Aishja e pyeti tė dėrguari (alejhi selam) se ē’ėshtė shpėrqendrimi nga namazi, ai iu pėrgjigj: “Shpėrqendrimi ėshtė vjedhje me tė cilėn shejtani mundohet t’ia pakėsojė sevapet njeriut.”
Ahmedi dhe Tirmidhiu transmetojnė njė hadith nga Harith el Esharij nga i dėrguar (alejhi selam) se ai ka thėnė: “Allahu e udhėzoi Jahjan, tė birin e Zekerijas me pesė fjalė qė tė punonte me to dhe tė urdhėronte beni israilėt qė tė punonin me to, pėrmendi prej tyre: Allahu ju urdhėron tė falni namazin, sepse me tė vėrtet, Allahu vazhdon ta mbajė shikimin nė fytyrėn e robit tė Tij, derisa njeriu tė mos shpėrqendrohet nga namazi, prandaj kur tė faleni mos e largoni vėmendjen prej tij.”
Ahmedi transmeton nga Ebu Dherri se i dėrguari (alejhi selam) ka thėnė: “Allahu vazhon tė qėndrojė pėrball robit tė Tij kur ėshtė nė namaz, deri sa tė mos shpėrqendrohet nga namazi, e nėse e largon vėmendjen prej tij, atėhereė edhe Allahu e largon shikimin nga robi i Tij.”

O robėr tė Allahut!

Me tė vėrtetė, namazi me tė gjithė pjesėt pėrbėrėse tė tij, si: qėndrimi nė kėmbė, nė sexhde, dhikri qė bėhet nė kėto pozicione ėshtė nėshtrim ndaj Allahut tė Madhėruar.” Nė suren Bekare ajeti 238, thuhet: “... dhe ndaj Allahut tė jeni respektues (nė namaze). Si dhe ajetin 43, po nė suren Bekare: “... dhe bini nė ruku (pėrkuluni) me ata qė e bėjnė rukunė”. Sepse me te vertete rukuja (pėrkulja) ėshtė bindje ndaj Allahut dhe nėshtrim para Tij me githė trupin. Prandaj dhe mendjemėdhnjtė refuzuan t’i pėrkulen Allahut tė Madhėruar pėr kėtė arsye iu tėrhoq vėmendja duke u thėnė: “Dhe kur u thuhej atyre: ‘Pėrkuluni!’, ata nuk pėrkuleshin. Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan.” Po kėshtu dhe sexhdja ėshtė njė prezantim mė i madh i nėshtrimit qė robi i bėn Zotit tė tij. Kur njeriu vendos pjesėt e tij mė tė nderuara nė tokė, duke e nėshtruar dhe zemren e tij pėr Allahun e Lartėsuar nė shenjė modestie dhe frike ndaj krijuesit tė tij. Njė veprim i tillė e bėn besimtarin tė jetė mė afėr Zotit tė tij, siē ka thėnė dhe i dėrguari (alejhi selam): “Me tė vėrtetė, njeriu ėshtė mė afėr Zotit tė tij kur ėshtė nė sexhde.” Allahu i Lartėsuar ka thėnė tė dėrgurit (alejhi selam): “... vazhdo me sexhde dhe afrohu Zotit tėnd!”
Iblisi pasi refuzoi t’i bėnte sexhde Ademit (alejhi selam) meritoi mallkimin dhe pėrēmimin e Allahut. Politeistėt dhe politeistet refuzuan t’i bėnin sexhde Allahut nė kėtė botė, pėr kėtė arsye nuk do t’u mundėsohet rėnia nė sexhde ditėn kur do ta takojnė Zotin e tyre, siē thonė edhe ajetet 42-43 nė suren Kalem: “Ditėn kur ashpėrsohet ēėshtja deri nė kulm (nė Kiamet), e ata do tė ftohen pėr tė bėrė sexhde, po nuk munden. Shikimet e tyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrimi, kur dihet se ata kanė qenė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (e ata talleshin).” Buhariu transmeton nga Ebu Seid el Hudri se ka dėgjuar tė dėrguarin duke thėnė: “Kur shfaq Zoti ynė Kėrcirin e Kėmbės sė Tij, i bien nė sexhde tė gjithė besimtarėt dhe besimtaret, mbetet vetėm ai qė ka rėnė nė sexhde nė kėtė botė sa pėr t’u dukur dhe t’u dėgjuar, kur shkon pėr t‘i bėrė sexhde Allahut shpina e tij transformohet nė njė pjesė tė vetme (e palėvizshme). Ibn Kethiri thotė se ky ėshtė njė hadith i njohur tė cilin e transmetojnė Buhariu, Muslimi dhe tė tjerė veē tyre.
Ndėr shkaqet qė ndikojnė nė pėrqendrimin nė namaz ėshtė dhe pėrkujtimi i cilėsive tė larta tė Allahut tė Lartėsuar si, i Lartėsuari, i Madhėruar kur tė jesh nė sexhde apo ruku. Kur kujton kėto cilėsi duket sikur thua: O Allah, unė ndaj teje jam i nėshtruar dhe i bindur ndėrsa Ti je i Madhėruar i Lartėsuar, prandaj dhe duhet thėnė nė ruku “Subhane Rabi el adhijm” (larg nga tė metat ėshtė Zoti im i Madhėruar), nė sexhde tė themi “Subhane Rabi el ala” (larg nga tė metat je o Zoti im i Lartėsuar).
www.klubikulturor.com (http://www.klubikulturor.com)

Lijanna
27-04-07, 09:22
Shkaqet e sehvi-sexhdes nė namaz janė tri:

- Shtimi nė namaz

- Lėnia mangut dhe

- Dyshimi



- Shtimi

Shtimi ėshtė kur njeriu shton p.sh. ndonjė ruku, sexhde, kijam (qėndrimi nė kėmbė gjatė leximit tė fatihas dhe leximit nga Kur’ani) apo ndonjė ulje (teshehud).



- Lėnia mangut

Lėnia mangut ėshtė kur njeriu lė mangut p.sh. ndonjė rukn (shtyllė) apo vaxhib tė namazit.



- Dyshimi

Dyshimi ėshtė kur njeriu dyshon se sa rekate ka falur, tri apo katėr rekate?

Sa i pėrket shtimit, nėse njeriu shton diē nė namaz, ndonjė ruku apo ndonjė sexhde dhe kėtė e vepron qėllimisht, atėherė namazi i tij ėshtė i pavlefshėm, sepse nėse ai shton diēka nė namaz, ai ka rėnė nė kundėrshtim me fjalėn e Allahut dhe tė tė Dėrguarit (salallahu alejhi ve sel-lem):

"Kush punon diē qė ėshtė nė kundėrshtim me ēėshtjen (sunetin) tonė, ajo vepėr ėshtė e refuzuar." (Tra.Muslimi).

Ndėrsa, nėse njeriu shton diēka nė namaz nga harresa, atėherė namazi i tij ėshtė i vlefshėm, mirėpo ai duhet tė bėjė sehvi-sexhde pasi tė ketė dhėnė selam. Argument pėr kėtė e kemi hadithin e Ebu Hurejres (radijallahu anhu), ku i Dėrguari (salallahu alejhi ve sel-lem) kishte dhėnė selam pas dy rekateve nė namazin e drekės apo tė ikindisė dhe dikush ia pėrkujtoi gabimin, atėherė i Dėrguari (salallahu alejhi ve sel-lem) plotėsoi atė qė kishte mbetur, dha selam dhe bėri dy sexhde (pas selamit). (Tra.Buhariu dhe Muslimi).

Poashtu kemi hadithin e Ibni Mes’udit (radijallahu anhu), ku i Dėrguari (salallahu alejhi ve sel-lem) kishte falur drekėn me pesė rekate. Pasi qė pėrfundoi, ia pėrkujtuan duke e pyetur se a ėshtė shtuar diē nė namaz, atėherė i Dėrguari (salallahu alejhi ve sel-lem) tha:"Ēka ėshtė shtuar?" I thanė:"Ke falur pesė rekate." Atėherė, i Dėrguari (salallahu alejhi ve sel-lem) u kthye nga kibla, mblodhi kėmbėt dhe bėri dy sexhde. (Tra.Buhariu dhe Muslimi).

www.mburoja.net

Lijanna
02-05-07, 23:05
Namazi pas kohes se caktuar

Allahu i Lartėsuar ka caktuar kufij kohorė pėr faljen e ēdo namazi. Pra, namazi duhet tė falet brenda kėtyre kufijve tė caktuar, brenda kohės sė caktuar. Nėse kjo kohė e caktuar pėr njė namaz tė caktuar ka kaluar, atėherė ky namaz i cili falet jashtė kohės sė caktuar quhet namaz kaza. Dijetarėt janė tė mendimit se nėse dikush ka harruar tė falė namazin nė kohėn e duhur, ose ka fjetur gjatė kohės sė namazit, atėherė ėshtė e detyrueshme qė personi ta falė kaza atė namaz qė ka humbur.
Kjo bazohet nė hadithin e Profetit alejhi selam, i cili ka thėnė: “Nuk ka pakujdesi kur dikush ėshtė nė gjumė, por harresa ndodh kur dikush ėshtė zgjuar. Kur dikush harron tė falė namazin, ose ėshtė nė gjumė, atėherė ai duhet ta falė namazin kur tė kujtohet pėr tė.”
Ndėrsa nėse njė personi i bie tė fikėt dhe ėshtė i pavetėdijshėm, nuk ėshtė e nevojshme qė ai person ta pėrsėrisė namazin nėse nuk ndėrgjegjėsohet nė njė kohė tė mjaftueshme pėr t’u pastruar dhe pėr ta falur namazin nė kohėn e duhur.

Abdurrezaku transmeton nga Nafiu, se njėherė Abdurrezaku u sėmur dhe humbi ndėrgjegjen. Kur ai u ndėrgjegjėsua, nuk e fali namazin e humbur. Gjithashtu, Hamd bin Selemeja transmeton nga Junus bin Ubejdi, se Hasan El Basriu dhe Muhamed bin Sirini kanė thėnė se ai tė cilit i bie tė fikėt nuk duhet ta pėrsėrisė namazin qė mund tė ketė humbur.Ndėrsa pėr lėnien e namazit me qėllim, shumica e dijetarėve thonė se ėshtė mėkat i madh dhe namazi i humbur duhet tė falet. Imam Maliku dhe Imam Ebu Hanifeja thonė se nėse njė person e lė me qėllim njė namaz ose disa namaze, atėherė ai duhet t’i falė ato para se tė falė namazin qė ka kohėn e vet. Kėshtu veprohet edhe nėse i ka humbur tė pestė namazet dhe gjatė kėsaj kohe mund tė ndodhė qė tė humbė edhe namazin e kohės. Gjithashtu, ata thonė se nėse personi ka humbur mė shumė se pesė namaze, ai duhet tė fillojė me namazin tė cilit i ka hyrė koha dhe mė pas tė falė namazet e humbura.
Pasi ēdo namaz ka njė kohė tė caktuar kur fillon dhe nuk mund tė falesh para kėsaj kohe, gjithashtu ka edhe njė kohė tė caktuar kur mbaron dhe askush nuk duhet ta falė atė pas kohės sė tij.

Allahu i Lartėsuar nuk ka lėnė asnjė justifikim pėr asnjė person i cili duhet tė falė namaz qė ta shtyjė atė nga koha e caktuar, madje as nė raste lufte, frike, sėmundjeje, sado e rėndė qoftė ajo, ose gjatė udhėtimit.
Argument pėr kėtė janė fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: “Kur tė jesh ti (Muhamed) bashkė me ta dhe u fal namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt, le tė vijė e le tė falet me ty (grupi tjetėr nė roje), e kur tė bien nė sexhde (tė kryejnė njė rekat), kėta le tė qėndrojnė mbrapa jush (nė roje) e le tė vijė grupi tjetėr, qė nuk ėshtė falur, e tė falet me ty dhe le t’i bartin armėt dhe tė jenė nė gjendje gatishmėrie.” (Nisa, 102)
“ E nėse keni frikė (nga armiku) , atėherė faluni duke ecur ose hipur mbi kuaj…”(Bekare, 239)
Muslimani nuk duhet tė flejė me qėllim kur vjen koha e namazit dhe ta humbė atė, e pastaj ta pėrdorė gjumin si shfajėsim qė nuk u fal. Gjithashtu ai nuk duhet tė neglizhojė shkaqet qė e ndihmojnė qė tė falet, por duhet tė pėrdorė tė gjitha shkaqet qė e ēojnė te falja e namazit.
Humbja e njė namazi me qėllim ėshtė njė gjynah i madh, madje aq i rėndė, saqė disa dijetarė kanė thėnė se ai qė vepron kėshtu ėshtė jobesimtar. Prandaj, ai person duhet tė pendohet sinqerisht, sipas mendimit tė dijetarėve.
Nė lidhje me faljen kaza tė namazit tė lėnė me qėllim, ka njė dallim nė mendimet e dijetarėve, nėse do tė pranohet ai namaz kur falet pas kohės sė vet. Shumica e dijetarėve kanė thėnė se njeriu duhet tė falė namazin kaza dhe se ky namaz ėshtė i vlefshėm, edhe pse personi ėshtė gjynahqar (nėse nuk pendohet, e Allahu e di mė sė miri).
Namazet kaza falen nė tė njėjtėn mėnyrė si namazet e zakonshme. Nėse personi futet nė xhami dhe ka njė namaz kaza pėr tė falur, ai duhet t’i bashkohet xhematit me nijetin e faljes sė namazit kaza. Kėshtu, nėse njė person ka humbur drekėn dhe vjen nė xhami nė njė kohė qė xhemati po fal ikindinė, ai duhet t’i bashkohet xhematit me nijetin e faljes sė drekės dhe nuk ka gjė pse imami ka nijet tjetėr. Atėherė mė pas ai mund tė falė ikindinė.
Si muslimanė, ne duhet tė jemi tė kujdesshėm e tė pėrpiqemi tė falim ēdo namaz nė kohė, pasi Allahu thotė nė Kuran: “...pse namazi ėshtė obligim (pėr kohė) i caktuar pėr besimtarėt.” (Nisa, 103)
Nė pėrmbledhjet e Buhariut dhe tė Muslimit nga Abdullah ibn Mesudi transmetohet se njė njeri e pyeti tė Dėrguarin e Allahut: "Cila vepėr ėshtė mė e dashur tek Allahu?” I Dėrguari alejhi selam i tha: “Namazi nė kohėn e vet”...

Lijanna
05-05-07, 14:24
Namazi i istihares

Namazi i istihares ėshtė njė sunet qė Profeti alejhi selam e ka pėrcaktuar pėr kėdo qė dėshiron tė bėjė njė veprim, por heziton sepse nuk di ēfarė tė zgjedhė mes dy a mė shumė zgjedhjeve. Istihare nė arabisht nėnkupton tė kėrkosh udhėzim pėr tė marrė njė vendim lidhur me diēka. Nė terminologjinė e sheriatit, istihare do tė thotė tė kėrkosh udhėzim (pėr vendimin e duhur) pėrmes namazit dhe lutjes sė transmetuar pėr sa i pėrket istihares nė lidhje me atė qė ėshtė mė e mira sipas dijes sė Allahut.
Argumenti pėr namazin e istihares vjen nga hadithi i rrėfyer nga Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, dhe i transmetuar nga Buhariu: “Profeti alejhi selam na mėsonte tė bėjmė istiharen pėr gjithė ēėshtjet tona, ashtu siē na mėsonte suret e Kuranit. Profeti alejhi selam na thoshte: “Nėse ndonjėri prej jush mendon tė bėjė diēka, le tė falė dy rekate namaz (jo prej namazit farz) dhe pastaj tė thotė: “Allahumme in-ni estekhiruke bi ilmike. Ue estakdiruke bi kudretike, ue es'eluke min fadlikel-adhim. Fe inneke takdiru ue la akdiru, ue ta'lemu ue la a'ėlemu, ue ente 'allamul - gujub.
Allahumme, in kunte ta'ėlamu enne hadhel emru (pėrmend kėtu me emėr problemin tėnd) hairun li fi dini ue ma'ashi ue akibeti emri ue 'axhilihi ue axhilihi fakdirhu li ue jes-sirhu li thumme barik li fihi.
Ue in kunte ta'ėlemu en-ne hadhel emru sherrun li fi dini ue me'ashi ue akibeti amri ue 'axhilihi ue axhilihi fasrifhu anni uesrifni anhu uakdir li al-hajre haithu kana thum-ma ardini bihi.”
(O Zot, me diturinė Tėnde kėrkoj hairin! Kėrkoj ndihmė prej fuqisė Sate, kėrkoj prej tė mirave tė Tua tė shumta, sepse Ti je i Gjithėfuqishėm e unė jam i dobėt, Ti di ēdo gjė e unė nuk di, Ti je Ai qė i di tė fshehtat. O Zot, nėse nė dijen Tėnde kjo punė e imja (pėrmend kėtu me emėr problemin tėnd) ėshtė hair pėr fenė dhe jetėn time, pėr kohėn e tashme dhe tė ardhmen, bėj tė mundshme qė tė realizohet, lehtėso dhe beko. E nėse nė dijen Tėnde kjo punė ėshtė e dėmshme pėr fenė dhe jetėn time, pėr tė tashmen dhe tė ardhmen dhe pėr nė ahiret, largoje prej meje dhe mė largo mua nga ajo, mė pėrcakto hairin kudo qoftė, pastaj mė bėj tė kėnaqur me tė.) Transmetuar nga Buhariu.
Ibn Hixhri duke komentuar kėtė hadith ka thėnė se istihareja nėnkupton t’i lutemi Allahut qė tė na ndihmojė tė bėjmė njė zgjedhje, qė nėnkupton tė zgjedhim mė tė mirėn mes dy gjėrave kur duhet tė zgjedhim mes tyre. Istihareja ėshtė njė nėnshtrim ndaj urdhrave tė Allahut dhe njė dėshmi praktike e asaj qė askush nuk ka fuqi nga vetja e tij. Kjo do tė thotė se njeriu i kthehet Allahut duke u pėrpjekur tė bashkojė tė mirat e kėsaj bote me ato tė botės tjetėr. Pėr tė arritur kėtė ne duhet tė pėrulemi para Allahu tė Lartėsuar. T’i lutemi Allahut tė Lartėsuar pėrmes namazit ose lutjeve ėshtė shprehje e nevojės sonė pėr tė dhe falėnderim drejtuar Atij.

Arsyet e namazit tė istihares
Tė katėr shkollat juridike islame janė tė pajtimit se namazi i istihares praktikohet nė rastet kur njė person nuk di si tė marrė vendimin e duhur. Nė rastet kur dihet se njė gjė ėshtė e mirė ose e keqe, si pėr shembull veprat e adhurimit, bėrja e veprave tė mira ose e veprave tė kėqija, nuk ka nevojė tė falet istihare. Nuk ka vend pėr tė falur istiharen kur bėhet fjalė pėr gjėra qė janė tė detyrueshme, haram ose mekruh, por istihareja ka tė bėjė me gjėra qė janė tė lejuara. Istihareja pra falet kur njeriu duhet tė zgjedhė mes dy gjerave tė lejuara, si pėr shembull kur duhet tė zgjedhė se nė cilin vend tė shkojė pėr tė marrė dije, ose me cilin a me cilėn duhet tė martohet, ose kur vendos pėr ndonjė ēėshtje pėr tė cilėn ka hezitim mes zgjedhjeve. Imam Neveviu ka thėnė se ėshtė mustehab qė pėrpara se tė falet namazi i istihares, tė konsultohet dikush qė personi e njeh si tė sinqertė, me pėrvojė dhe i besueshėm si dhe qė njihet pėr dije fetare.
www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Preshevar
07-05-07, 16:41
Namazi i atij qė nuk e ka kėnduar thelbin e Kur’anit (suren el-Fatiha) gjat faljes ėshtė i paplotėsuar (i mangėt) dhe i ka pėrsėritur kėto fjalė tri herė. Dikush i tha ebu Hurejres: A duhet ta kėndojmė edhe pas imamit kur edhe ai kėndon Fatihėn? Ai tha: kėndojeni nė heshtje, se e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut a.s. duke thėnė:

All-llahu a.xh. ka thėnė:
“E kam ndarė namazin ndėrmjet Meje dhe robit Tim nė dy gjysma, dhe ai (robi) do ta fitojė atė pėr tė cilėn ėshtė lutur.”

Kur robi thotė:
“El hamdu lil-lahi rabbil alemin”; All-llahu a.xh. thotė:
“Robi Im mė lavdėroi.”

Kur robi thotė:
“Er-rahmanir-rahim”; All-llahu a.xh. thotė:
“Robi Im mė lartėsoi.”

Kur robi thotė:
“Maliki jeumid-din”; All-llahu thotė:
“Robi Im mė lavdėroi (robi Im i ėshtė bindur Madhėrisė Sime).”

Kur robi thotė:
“Ijjake na’budu we ijjake nesta’in”; Ai thotė:
“Kjo ėshtė ndėrmjet Meje dhe robit Tim dhe ai do ta fitojė atė, pėr tė cilėn ėshtė lutur.”

Kur robi thotė:
“Ihdinas-siratal mustekim, siratal ledhine en amte alejhim, gajril magdubi alejhim we led-dalin”; Ai thotė:
“Kjo ėshtė pėr robin Tim, dhe ai do ta ketė atė qė e ka kėrkuar.”

Albanian eX|PerT
17-06-07, 16:00
Nuk ishte prej atyre qė falin Namazin!

Ishim nė njė udhėtim pėr Dave nė Jordani. Njė ditė prej ditėve, falem namazin e xhumasė nė njė nga xhamiat e qytetit Zarka. Nė kėtė udhėtim ishin me ne edhe disa nxėnėsa dhe njė dijetarė nga Kuvajti. Derisa ishim ulur nė xhami dhe njerėzit ishin shpėrnda, papritmas disa njerėz po hyjnė nė xhami nė formė jonormale dhe tė trishtuar dhe duke thirrur: Ku ėshtė hoxha... ku ėshtė hoxha ?
Erdhėn tek hoxha, i cili ishte prej Kuvajti dhe i than: Hoxhė i nderuar, kemi njė xhenaze, ėshtė djali i ri, vdiq sot nė mėngjes nė njė aksident rrugor, e ne kur e hapem varrin e tij dhe e vendosem djalin nė varr, papritmas na doli njė gjarpėr i madh aty, dhe ne ende nuk e kemi varrosur atė djalė, nuk dimė si t’ia bėjmė!

Rrefyesi i kėsaj ngjarje thotė:
U ngritėm sėbashku me hoxhėn dhe shkuam deri tek varri, shikuam nė varr dhe pamė gjarprin e madhe, i cili u rrotullonte nė varrė, kokėn e kishte brenda kurse bishtin jashta, sytė i kishte spikatur dhe i shikonte njerėzit.
Hoxha tha: leni ketė varr, hapeni njė varr tjetėr! Thotė treguesi i ndodhisė: Shkuam dhe hapem njė varr tjetėr, qė largėsia e varrit qė e hapėm nga ai i tė parit i kishte diku 100 metra. Filluam ta hapnim varrin tjetėr, kur u afruam se pėrfunduari nga ēelja prapė u shfaq po i njėjti gjarpėr. Hoxha tha: shikoni varrin e parė! Shkuam tek varri i parė, kur pėrsėri gjarpri doli nga toka nė varrin e parė.
Nė fund hoxha tha: Edhe nėse do tė hapim varr tė tretė dhe te katėrt pėrsėri do tė del ky gjarpėr. Nuk na mbet tjetėr pėrveē tė pėrpjekemi qė ta nxjerrim jashtė nga varri.
I sollėn disa vegla qė ta nxjerrnin dhe me ndihmen e Allahut arritėm qė ta nxjerrim jashtė varrit. Pasiqė e nxorrėn gjarprin, ai filloj tė qėndrojė nė buzė tė varrit. Tė gjithė njerėzit e shikonin atė, i kaploj frika kurse disave ju binte tė fikėt, qė disa u desh tė ndėrhyje ndihma e parė pėr t'i shoqėruar deri nė spital.

Erdhi policia dhe rrethoi vendin dhe ndaloi qė dikush t'i afrohet varrit pėrveē dijetarėve dhe tė afrimėve tė vdekurit.
Atėherė kur u soll xhenazja dhe e futėn nė varr, papritmas gjarpri qė qėndronte buzė varrit lėvizi me njė lėvizje aq tė shpejte saqė ēoi pluhur tė madh, dhe u fut nė varrin e djaloshit, ndėrsa ata tė cilėt ishin ne varr duke e varrosur dolėn nga frika e madhe.
Gjarpėri filloi ta rrotullojė dhe ta shtrėngojė trupin e tė vdekurit. Filloj nga kėmbėt e tija derisa arriti tek koka. E shtėrngonte aq shumė sa edhe eshtrat ia thyente. Thotė rrefyesi i kėsaj ngjarje: Nuk mbeti asnjė njeri qė nuk e dėgjoi zėrin e eshtrave duke u thyer.
Kur u qetėsua situata dhe pluhuri filloi te bie, u afruam tek varri qė tė vėshtrojmė, pamė se djaloshin e kishte rrethuar gjarpėri, e ne nuk kishim mundesi tė ndėrmarrim diēka.
Hoxha tha: Mbulojeni varrin! Pastaj shkuam tek prindi i tij dhe e pyetem pėr jetėn e djalit tė tij.
Babai i tij tha: Djali im ishte djalė i mirė, i edukuar me moral tė lartė, i dėgjueshėm por e kishte njė tė metė: “Nuk ishte prej atyre qe falin Namazin”. Kėrkojmė mbrojtjen e Allahut nga pėrfundimi keq.

Vėlla i dashur dhe motėr e nderuar :

Kjo ngjarje duhet tė jetė mėsim pėr ata tė cilėt nuk e falin namazin dhe njė stimulues qė tė pendohen e ti drejtohen Allahut, nga kjo vepėr e keqe, para se tė kaplojė dora e ashpėr e melekut tė vdekjes, e para se tė thuash: “O i mjeri unė qė kam lėnė mangu respektimin ndaj All-llahut dhe qė kam qenė prej atyre qė talleshin, Ose tė mos thotė: “Ah, sikur tė mė kishte udhėzuar All-llahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė prej atyre qė janė tė ruajtur!, Apo, kur ta shohė dėnimin tė thotė: “Sikur tė isha kthyer edhe njė herė e tė isha bėrė prej atyre bamirėsve!" [ez-Zumer:56-58]

Ndėrsa pėrgjigja pėr ty do tė jetė: “Jo, ty tė patėn ardhur argumentet e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk besuan.” [ez-Zumer: 59]

Pėrktheu:
Bexhet Dernjani
16 janar 2007

Preshevar
18-06-07, 11:43
Njė mesazhė i vogėl.

http://www.youtube.com/watch?v=9zUHOLzUCp8

Albanian eX|PerT
18-06-07, 13:52
Dobitė e Namazit

Falėnderimet dhe lavdėrimet i takojnė vetėm Allahut [Xhele Shanuhu], salavatet qofshin mbi tė dėrguarin e Tij Muhammedin (SalAllahu Alejhi ve Selem), familjen e tij, shokėt e tij dhe gjithė muslimanėve qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Nuk ka dyshim se falja e namazit ka dobi tė shumta dhe mirėsi, do ti cekim insha Allah disa prej tyre:

1. Namazi tė largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat.

Allahu [Xhele Shanuhu] thotė:

"Vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat, e pėrmendja e All-llahut ėshtė mė e madhja (e adhurimeve); All-llahu e di ē'punoni ju."

2. Namazi ėshtė vepra mė e mirė pas shehadetit (fjalės La ilahe il-lAllah)

Transmetohet se Abdullah ibn Mesudi (RadijAllahu Anhu) ka thėnė:

"E kam pyetur pejgamberin (SalAllahu Alejhi ve Selem) pėr veprat mė tė mira? Mė tha: “Namazi nė kohėn e tij.“ "
(Buhariu dhe Muslimi)

3. Me namaz Allahu [Xhele Shanuhu] e ngrit robin e Tij dhe ia shlyen mėkatet.

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Shpeshtoni sexhdet, se me tė vėrtetė ēdo sexhde qė e bėn, Allahu [Xhele Shanuhu] do tė tė ngris njė shkallė dhe do ta shlyej njė mėkat."
(Muslimi)

4. Namazi ėshtė ndriēim pėr te, nė dunja dhe ahiret (nė kėtė botė dhe botėn tjetėr).

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Pėrgėzoni ata qė shkojnė nėpėr errėsirė nė xhami, sepse ata do tė kenė ndriēim tė plotė nė Ditėn e Gjykimit."(Tirmidhiu - sheikh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih)

5. Namazi i shlyen gabimet dhe mėkatet.

Ka thėnė Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem):

"A e shihni, sikur tė kalonte ndonjė lum pranė shtėpive tė juaja, dhe sikur ju tė laheshit pesė herė nė ditė, athua do t“ju kishte mbetur ndonjė papastėrti?" Thanė tė pranishmit: "Nuk ka mundėsi tė mbetet ndonjė papastėrti," Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) tha: "Kėshtu ėshtė ēėshtja e faljes sė pesė kohėve tė namazit, Allahu [Xhele Shanuhu] i shlyen me to mėkatet."
(Muslimi)

6. Allahu [Xhele Shanuhu] i fal mėkatet qė bėhen nė mes tė dy namazeve.

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Ēdo person qė merr abdest ashtu si duhet dhe e fal namazin, Allahu [Xhele Shanuhu] do t'ia fal mėkatet qė i bėn mes kėtij namazi dhe namazit qė vjen pas tij."
(Muslimi)

7. Allahu [Xhele Shanuhu] do ti pėrgatit falėsit tė namazit gosti nė Xhennet sa herė qė shkon pėr sabah dhe mbrėmje.

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Ai i cili shkon nė namazin e mėngjesit apo tė mbrėmjes, Allahu [Xhele Shanuhu] do ti pėrgatit atij gosti nė xhennet sa herė qė shkon nė mėngjes dhe mbrėmje."
(Buhariu dhe Muslimi) [Gosti ka pėr qėllim atė ēka pėrgatit pronari i shtėpisė pėr mysafirėt e tij]

8. Ai i cili shkon pėr ta falur ndonjė namaz nė xhami, ai e ka shpėrblimin sikur tė jetė nė namaz derisa tė kthehet.

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Ēdo person i cili merr abdest ashtu si duhet dhe shkon nė xhami, ai ėshtė nė namaz derisa tė kthehet."
(Hakimi - sheikh Albani ka thėnė se ky hadith ėshtė sahih)

9. Melaiket luten pėr falėsin e namazit sa tė qėndroj ai nė vendin ku ėshtė falur.

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Melaiket luten pėr falėsin e namazit sa tė qėndroj ai nė vendin ku ėshtė falur, duke thėnė: O Allah mėshiroje atė, o Allah falja mėkatet, o Allah pranoja pendimin, dhe kėshtu luten derisa tė ngritet apo tė flas."
(Buhariu dhe Muslimi)

10. Namazi i shlyen mėkatet.

Pejgamberi (SalAllahu Alejhi ve Selem) thotė:

"Falja e pesė kohėve tė namazit, xhumaja deri nė xhuma, ramazani deri nė ramazanin tjetėr, janė shkaktarė pėr shlyerjen e mėkateve qė bėhen mes tyre, nėse i largohemi mėkateve tė mėdha."
(Muslimi)

Sė fundi e lusim Allahun Subhanehu ue Teala qė tė na bėj prej atyre qė i kushtojnė kujdes namazit, dhe e falin atė nė kohėn e vet, sepse me tė vėrtetė vdekja ėshtė shumė afėr dhe gjėja e parė pėr tė cilin do tė japim pėrgjegjėsi para Allahut do tė jetė namazi, e nėse namazin nuk e kemi kryer atėherė do tė jemi nė njė humbje tė madhe.

E lusim Allahun [Xhele Shanuhu] tė na i falė mėkatet tona, tė prindėrve tanė dhe tė gjithė muslimanėve.


autor: Eroll Nesimi

Preshevar
18-06-07, 14:34
Rėndėsia e namazit nė KuranI lusim tė gjithė ata qė pėr ndonjė arsye tė caktuar nuk e kanė kryer rregullisht namazin, tė pendohen sinqerisht te Krijuesi i tyre dhe tė fillojnė ta falin atė, nė mėnyrė qė tė shpresojnė nė shpėrblimin e Tij! Allahu ėshtė Falės dhe i Mėshirshėm!
Namazi ishte obligim edhe pėr shoqėritė e mėhershme
Ibrahimi (a.s.) i lutej Zotit qė ta bėjė atė dhe familjen e tij prej falėsve tė namazit.(14:37-40)
Ismaili (a.s.) urdhėronte familjen e tij qė tė falte namazin. (19:55)
Zoti i udhėzoi pasardhėsit e Ibrahimit (a.s.) pėr faljen e namazit. (21:73)
Llukmani e kėshillonte tė birin pėr faljen e namazit. (31:17)
Beni Israilėt u urdhėruan me namaz. (5:12)
Musai (a.s.) ėshtė urdhėruar qė tė falė namazin rregullisht. (10:87, 20:14)
Meremja urdhėrohet qė tė falė namaz. (3:43)
Isai (a.s.) thotė se Allahu e ka porositur me namaz gjatė gjithė jetės sė tij. (19:31)
Ithtarėt e librave janė urdhėruar qė tė falin namazin. (95:5)

Falja e namazit ėshtė shpėtim pėr besimtarėt
Namazi ėshtė thjesht pėr Allahun, Zotin e botėve. (6:162)
Duhet t’i kthehemi nė tėrėsi Allahut gjatė ēdo namazi. (7:29)
Allahu na porosit tė kėrkojmė ndihmė me durim dhe namaz. (2:45)
Ne duhet tė falim namaz dhe ta urdhėrojmė familjen tonė pėr kėtė. (20:132)
Kur bėhet thirrja pėr namaz ditėn e premte duhet shpejtuar pėr nė xhami. (62:9)
Namazet duhet tė falen me rregull, e posaēėrisht ai i ikindisė. (2:238)
Namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irrituarat. (29:45)
Djalli dėshiron qė pėrmes verės dhe bixhozit t’i largojė njerėzit nga namazi. (5:91)
Besimtarėt qė e falin rregullisht namazin do tė shpėrblehen me xhenetet e Adnit.
(13:22)
Besimtarėt e devotshėm e falin rregullisht namazin. (2:177, 22:35, 24:56, 42:38, 6:92)
Allahu do t’i ndihmojė ata qė falin namaz. (22:41)
Ata qė e falin namazin do tė gjejnė shpėtim. (22:77)
Besimtarėt e sinqertė nuk i pengon as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr tė falur namazin, ata i frikėsohen njė Dite kur do tė tronditen zemrat dhe shikimet. (24:37)
Vargjet e Kuranit janė udhėrrėfyese dhe lajmėtare tė mira pėr ata qė e falin namazin. (27:1-3, 31:2-4)
Ata qė e falin namazin shpresojnė njė fitim tė pafund. (35:29)
Ata qė e falin namazin do tė kenė shpėrblim tė madh. (4:162)
Hipokritėt e falin namazin me pėrtaci. (9:54, 4:142)
Ata qė e lėnė namazin dhe jepen pas kėnaqėsive tė kėsaj bote do tė hidhen nė zjarr. (19:59)
Njė nga karakteristikat e personave qė do tė hidhen nė zjarrin e Sekarit (njė nga nivelet e ferrit-xhehenemit) ėshtė moskryerja e namazit. (74:43)

Dispozitat e namazit
Namazi ėshtė obligim i caktuar (me kohė) pėr besimtarėt. (4:103)
Nuk bėn tė falet namazi nė gjendje tė dehur ose tė papastėr. (4:43)
Besimtarėt janė tė pėrulur dhe tė kujdesshėm gjatė faljes sė namazit. (23:1-2) Ata i kushtojnė kujdes kohės sė namazit. (23:9)
Para faljes sė namazit, duhet tė marrim abdes. (5:6)
Zoti i botėrave na urdhėron qė tė vishemi bukur gjatė ēdo namazi. (7:31)
Kur tė pėrfundojė namazi, duhet punuar dhe duhet pėrkujtuar shpesh Allahu. (62:10)
Nga frika mund tė falim namaz edhe duke ecur apo duke kalėruar. (2:239)
Nė udhėtim, namazi mund tė shkurtohet. (4:101)

I lusim tė gjithė ata qė pėr ndonjė arsye tė caktuar nuk e kanė kryer rregullisht namazin, tė pendohen sinqerisht te Krijuesi i tyre dhe tė fillojnė ta falin atė, nė mėnyrė qė tė shpresojnė nė shpėrblimin e Tij! Allahu ėshtė Falės dhe i Mėshirshėm!

Maxi
18-03-09, 15:44
Namazi pėr fillestar

Muhammedi a.s ka thėnė:
"Shtylla e fesė ėshtė namazi..."

Dhe:
“...Islam ėshtė:
1. Tė dėshmosh se s'ka hyjni tjetėr pos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij;
2. Ta kryesh faljen e namazit,
3. Ta japish zekatin,
4. Ta agjėrosh muajin Ramadan dhe
5. Ta kryesh haxhin nėse ke mundėsi''

Namazi pėrbėhet nga pjesėt tė quajtura rekate
Nė vazhdim nė tabelė tregohet nga sa rekat ka namazet:

http://www.faljaenamazit.com/images/tabela_rekateve.gif

Llojet e namazeve

Ēdo namaz, qoftė farz ose sunnet falet pėr hir tė Zotit dhe askujt tjetėr.
Namazet farz janė obligim nga Zoti pėr ēdo musliman tė vetėdijshėm, dhe pėr mosfaljen e tyre pa shkak pason dėnimi nė kėtė jetė dhe pas vdekjes.
Namazet sunnet ėshtė mirė qė tė falen ngase ato i ka falur edhe Muhammedi a.s. gjithmonė kur ka patur mundėsi. Nė tabelė janė cekur 12 rekatet sunnet qė Muhammedi a.s. zakonisht i ka falur dhe e ka lavdėruar faljen e tyre duke thėnė: “Ēdo musliman qė vullnetarisht falė 12 rekate gjatė ditės pėr hir tė All-llahut pos farzeve, All-llahu do t’ia ndėrtojė njė shtėpi nė Xhennet.” Ndėrsa nė njė rast ai ka thėnė: “Katėr rekate para dreke, dy pas dreke, dy pas akshamit, dy pas jacisė dhe dy para sabahut”. Transmetohet se ai ka falur namaz edhe pas ikindisė dhe para akshamit. Ai ka thėnė: “Ndėrmjet ēdo ezani dhe ikameti ka namaz” dhe kėtė e ka pėrsėritur 3 herė, pastaj ka thėnė: “Pėr atė qė dėshiron.”
Namazi i vitrit nuk ėshtė mirė tė lihet pa falur, edhe pse nuk ėshtė farz. Muhammedi a.s. atė nuk e ka lėnė pa falur.
Pėrveē kėtyre namazeve, Muhammedi a.s. ka falur edhe namaze tė tjera vullnetare, si pėr shembull ėshtė ēuar natėn dhe ka falur namaz nate, ose ka falur namaz pas lindjes sė diellit, ose kur ėshtė zėnė dielli, ndėrsa ndonjėherė ka falur namaz para se tė ndėrmarrė ndonjė vendim tė rėndėsishėm pėr ndonjė ēėshtje tė kėsaj bote. Kėto janė namaze vullnetare dhe kryerja e tyre edhe pse nuk ėshtė e domosdoshme, ēmohet shumė.

Si tė falim namazin? ps| kliko te ai namaz qė ke dėshirė tė shohish.

http://www.faljaenamazit.com/Fillim/falja.asp

Allahu xh.sh. ua pranoft namazin tė gjithė besimtarėve tė sinqert!

Maxi
18-03-09, 15:54
Falja e suneteve
Falja e suneteve dy rekatėshe bėhet si falja e sabahut, ndėrsa falja e suneteve katėr rekatėshe bėhet si falja e drekės, me atė qė duhet patur pėr qėllim (nijet) faljen e tyre!

hasanmehmeti
29-05-09, 10:44
PERGEZIME MBI VLEREN E NAMAZIT

Falenderimi i takon Allahut, Zotit tė botėrave. Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi zotėrinė e tė Dėrguarėve, e nė vijim:
Vėlla musliman! Po tė drejtohem ty me disa pėrgėzime tė mėdha mbi vlerėn e namazit tė cilat po ti paraqes si mė poshtė:

* Pėrgėzim se namazi ėshtė vepra mė e mirė.
Ėshtė pyetur i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): Cila ėshtė vepra mė e mirė? Ai tha: "Kryerja e faljes nė kohėn e saj." [Trans. Muslimi]

* Pėrgėzim se namazi ėshtė lidhjet mes robit dhe Zotit tė tij.
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Me tė vėrtetė qė kur ndokush prej jush falet, ai komunikon me Zotin e tij." [Trans. Buhariu]

* Pėrgėzim se namazi ėshtė shtylla e fesė.
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Ēėshtja mė e rėndėsishme ėshtė Islami, shtylla e tij (Islamit) ėshtė namazi dhe maja mė e lartė e tij ėshtė lufta nė Rrugėn e Allahut-Xhihadi." [Trans. Tirmidhiu]

* Pėrgėzim se namazi ėshtė dritė
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Namazi ėshtė dritė" [Trans. Muslimi dhe Tirmidhiu]

* Pėrgėzim se namazi ėshtė largim nga hipokrizia
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Nuk ka namaz mė tė rėndė pėr hipokritėt se sa namazi i Sabahut dhe i Jacisė e nėse do ta dinin se ē'farė vlere ka nė to, do tė vinin qoftė edhe duke u zvarritur." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim se namazi ėshtė mbrojtje e siguri nga Zjarri
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Nuk do tė hyjė nė Zjarr askush qė ėshtė falur para lindjes sė diellit dhe para perėndimit tė tij (d.m.th: namazin e sabahut dhe tė ikindisė)." [Trans. Muslimi]

* Pėrgėzim se namazi tė parandalon nga veprat e ndyta e tė irituara
Thotė Allahu i Lartėsuar: "Ti lexo atė qė tė shallet nga Libri dhe plotėso faljen e rregullt tė pėrcaktuar. Vėrtet qė falja parandalon nga veprat e ulėta e tė irituara."

* Pėrgėzim se namazi ėshtė ndihmues nė ēėshtjete e rėndėsishme
Thotė Allahu i Lartėsuar: "Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe namaz." [El-Bekare:45]

* Pėrgėzim se namazi nė kolektiv ėshtė mė i vlefshėm se namazi vetėm
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Namazi nė kolektiv ėshtė mė i vlefshėm se namazi vetėm me njėzetė e shtatė gradė (shkallė)." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim me lutjen qė bėjnė engjėjt pėr mėhirė e falje gjunahesh pėr ata qė falen
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Engjėjt bėjnė lutje pėr secilin nga ju pėrsakohė tė qėndrojė nė vendin ku ai u fal nėse nuk ka prishur avdesin. Ata thonė: O Zoti ynė! Fale atė! O Zoti ynė! Mėshiroje atė." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim pėr faljen e gjynaheve
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Kush merr avdes dhe e pėrsos atė pastaj shkon pėr tė falur namazin e obliguar dhe e fal atė sė bashku me njerėzit ose nė kolektiv apo nė xhami, Allahu if al gjynahet e tij."
[Trans. Muslimi]

* Pėrgėzim pėr daljen e gjynaheve nga trupi
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Pėrfytyroni sikur para derės sė ndonjėrit prej jush tė rridhte njė lumė e ai tė lahej nė tė pesė herė nė ditė, a mbetet nga papastėrtia e tij ndonjė gjė? Thanė: Nuk mbetet nga papastėrtia e tij asgjė. Tha: Ashtu ėshtė edhe shembulli i pesė namazeve, Allahu i fshin gjynahet me to." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim pėr pėrgatitjen e njė vendbanimi nė Xhenet
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Kush shkon nė xhami apo kthehet nga ajo, i pėrgatit Allahu atij njė vendbanim nė Xhenet pėr ēdo herė qė shkon e qė kthehet." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim se ēdo hap i bėrė pėr nė xhami tė fshin njė gjynah dhe tjetri tė ngre njė gradė
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Kush pastrohet nė shtėpinė e tij pastaj shkon pėr nė njė shtėpi prej shtėpive tė Allahut pėr tė kryer njė obligim nga obligimet e Allahut, njėra nga hapat e tij i fshin njė gjynah kurse tjetra e i ngre njė gradė." [Trans.Muslimi]

* Pėrgėzim pėr atė qė shkon herėt nė xhami me shpėrblim tė madh
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Sikur ta dinin njerėzit se ē'vlere ka nė thirrjen e ezanit dhe nė safin-rreshtin e parė tė faljes e nuk do tė kishin mundėsi tjetėr pėr ti zėnė ato vetėm se me short, atėherė do tė hidhnin short, e sikur ta dinin vlerėn e shkuarjes herėt nė xhami do tė garonin pėr nė tė." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim se ai qė rri nė pritje tė namazit ėshtė njėsoj sikur tė jetė nė namaz
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Ē'donjėri prej jush vazhdon tė jetė nė namaz pėr sa kohė qė ai e mban tė mbyllyr atė, nuk e pengon atė qė tė shkojė tek familja e tij veēse namazi." [Muttefekun alejhi]


* Pėrgėzim se atij qė i pėrputhet thėnia "amin" me atė (thėnien amin) tė engjėjve, i fallen atij gjynahet e kaluara
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Nėse ndonjėri prej jush thotė "amin" dhe engjėjt nė qiell thonė "amin" dhe kėto tė dyja pėrputhen, atėherė i falen atij gjynahet e kaluara." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim pėr ruajtjen nga ana e Allahut tė Madhėruar
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Kush fal namazin e sabahut ėshtė nė garancinė e Allahut, kėshtu qė kujdesu o ti biri Ademit qė mos tė tė heqė Allahu ndonjė pjesė prej garancisė sė Tij." [Trans. Muslimi]

* Pėrgėzim pėr dritėn e plotė nė Ditėn e Gjykimit
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Pėrgėzojeni atė qė shkon nėpėr errėsirė pėr nė xhami me dritėn e plotė nė Ditėn e Gjykimit." [Trans. Ebu Daudi dhe Tirmidhiu]

* Pėrgėzim me Xhenet pėr atė qė e fal vazhdimisht namazin e sabahut dhe tė ikindisė me xhemat
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Kush fal dy tė ftohtat (sabahun dhe ikindinė) do tė hyjė nė Xhenet." [Muttefekun alejhi]

* Pėrgėzim me kalimin e Urės sė Siratit pėr nė Xhenet
Ka thėnė i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė): "Xhamia ėshtė shtėpia e ēdo tė devotshmi dhe Allahu i ka garantuar atij qė xhamia ėshtė shtėpia e tij frymė e mėshirė, si dhe kalimin e Urės sė Siratit drejt kėnaqėsisė sė Allahut, drejt Xhenetit." [Trans. Taberani dhe e ka saktėsuar El-Alabani]

Tė pėrzgjedhura
Nga libėrthi:
30 Pėrgėzime mbi vlerėn e namazit
Pėrgatiti: Ijd El-Anezij
Pėrktheu: Arjan Ahmesula

Uel-hamdu lilahi Rabbil Alemin!

selam alejkum
Hasani.

GURI SYLAJ
30-05-09, 08:33
Namazi i atij qė nuk e ka kėnduar thelbin e Kur’anit (suren el-Fatiha) gjat faljes ėshtė i paplotėsuar (i mangėt) dhe i ka pėrsėritur kėto fjalė tri herė. Dikush i tha ebu Hurejres: A duhet ta kėndojmė edhe pas imamit kur edhe ai kėndon Fatihėn? Ai tha: kėndojeni nė heshtje, se e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut a.s. duke thėnė:

All-llahu a.xh. ka thėnė:
“E kam ndarė namazin ndėrmjet Meje dhe robit Tim nė dy gjysma, dhe ai (robi) do ta fitojė atė pėr tė cilėn ėshtė lutur.”

Kur robi thotė:
“El hamdu lil-lahi rabbil alemin”; All-llahu a.xh. thotė:
“Robi Im mė lavdėroi.”

Kur robi thotė:
“Er-rahmanir-rahim”; All-llahu a.xh. thotė:
“Robi Im mė lartėsoi.”

Kur robi thotė:
“Maliki jeumid-din”; All-llahu thotė:
“Robi Im mė lavdėroi (robi Im i ėshtė bindur Madhėrisė Sime).”

Kur robi thotė:
“Ijjake na’budu we ijjake nesta’in”; Ai thotė:
“Kjo ėshtė ndėrmjet Meje dhe robit Tim dhe ai do ta fitojė atė, pėr tė cilėn ėshtė lutur.”

Kur robi thotė:
“Ihdinas-siratal mustekim, siratal ledhine en amte alejhim, gajril magdubi alejhim we led-dalin”; Ai thotė:
“Kjo ėshtė pėr robin Tim, dhe ai do ta ketė atė qė e ka kėrkuar.”


Preshevar te falenderoj shume per kete postim kaq domethenes dhe mesim plot!
Ne asnjeren prej lutjeve nuk qendron fjala FRIGE !
Lartesim ,falenderim ,lavdrim ,bindje por jo edhe frige!!

hasanmehmeti
26-03-11, 23:57
'Pse nuk falesh?!' - Enis Rama

RirRMnFk2sE&NR=1