PDA

View Full Version : Tefsir-(komentim suresh)


valiii
14-03-07, 00:45
Komentimi i kaptinės “El-Ihlas”



1. “Thuaj: Ai, Allahu ėshtė Njė!

2. Allahu ėshtė Ai, tė Cilit krijesat i drejtohen (mbėshteten) pėr nevojat e tyre.

3. As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.

4. Dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Atė.”


Kaptina “El-Ihlas” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “En-Nas” dhe ka gjithsej 4 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 112.




Emėrtimi i kėsaj kaptine







Kjo kaptinė njihet me shumė emra, por mė i njohuri ndėr ta ėshtė emėrtimi “El-Ihlas”, sepse kjo kaptinė kryesisht flet pėr Tevhidin e pastėr (Njėshmėrinė) e Allahut xh.sh. dhe zhveshjen e Tij nga cilėsitė qė nuk pėrkojnė me Qenien e Tij hyjnore, tė cilat ia mveshin njerėzit nga injoranca. Kjo sure ėshtė distancim i hapur nga shirku (politeizmi) dhe thėrret nė besimin monoteist e tė pastėr nė njė Zot tė vetėm, Sunduesi i Universit.



Emėrtimet e tjera tė kėsaj kaptine janė: “Et-Tefrid”, “Et-Texhrid”, “Et-Tevhid”, “En-Nexhat”, “El-Vilajetu”, “El-Ma’rifetu”. Pastaj njihet edhe me emėrtimin po ashtu shumė tė njohur ”El-Esas”, sepse kjo sure nė vete pėrmban bazamentet themelore tė besimit islam. Fahru Rraziu ka numėruar deri njėzet emėrtime tė kėsaj sureje fisnike. Pėrveē emėrtimeve qė cekėm, ai pėrmend edhe kėto: “En-Nisbetu”, “El-Ma’rifetu”, “El-Xhemal”, “El-Mukashkashetu”, “El-Meudhetu”, “Es-Samed”, “El-Maniatu”, “El-Muhdar”, “El-Munfiretu”, “El-Beraetu”, “El-Mudhekkiretu”, “En-Nur” dhe “El-Eman”.[1]



Vlera e kėsaj kaptine


Vetė emėrtimet e shumta tė kėsaj kaptine tregojnė pėr vlerėn e madhe tė saj, mirėpo pėr vlerėn e mirėfilltė tė saj ka treguar edhe vetė i Dėrguari i Allahut nė shumė hadithe, tė cilat gjenden pothuaj nė tė gjitha koleksionet e mėdha tė Hadithit.

- Transmetojnė Muslimi, Darimiu dhe Nesaiu nga Ebu Derdaja tė ketė thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “(Kul huvallahu ehad), ėshtė e barabartė me 1/3 e Kur’anit”[2]

- Transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu nga Ebu Hurejra r.a. tė ketė thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s.: “Tubohuni (afrohuni), sepse do t’jua lexoj 1/3 e Kur’anit”. Kur njerėzit u tubuan, i Dėrguari a.s. doli para masės dhe lexoi: (Kul huvallahu ehad…), pastaj hyri brenda, kurse ne shikuam njėri-tjetrin me habi dhe thamė: I Dėrguari i Allahut na tha se do tė na lexonte 1/3 e Kur’anit dhe tha se ky njoftim i kishte ardhur nga qielli?! – thotė Ebu Hurejra. Pas pak kohe, vazhdon ai, i Dėrguari i Allahut doli prapė dhe na tha: “Unė ju thashė se do t’jua lexojė 1/3 e Kur’anit, pra dijeni se kjo (kaptina El-Ihlas) ėshtė sa 1/3 e Kur’anit”.

- Transmeton Buhariu nga Ebu Seid el Huderiu r.a. tė ketė thėnė: “U tha Resulullahu s.a.v.s shokėve tė vet: “A mund ta lexojė dikush prej jush 1/3 e Kur’anit pėr njė natė”. Ishte kjo njė gjė e vėshtirė pėr ashabėt, tė cilėt i thanė: O i Dėrguar i Allahut, cili prej nesh mund ta pėrballojė kėtė, pėr se i Dėrguari a.s. u tha: “Kul huvallahu ehad…” ėshtė 1/3 e Kur’anit”

- Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi me sened tė saktė nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “I Dėrguari i Allahut dėrgoi njėrin prej shokėve tė vet si kryesues tė njė ekspedite vėzhguese, i cili gjatė qėndrimit nė terren, shokėve tė vet nė ēdo namaz ua kėndonte kaptinėn “El-Ihlas”, me tė cilėn po ashtu edhe pėrfundonte namazin. Kur u kthyen nė Medinė, ata ia pėrmendėn kėtė veprim tė tij Pejgamberit a.s., pėr se ai u tha: “Pyeteni shokun tuaj pėrse ka vepruar kėshtu?”. Kur e pyetėn shokun e vet pėrse kishte vepruar kėshtu, ai u pėrgjigj: E dua kėtė sure, meqenėse nė tė pėrmenden cilėsitė e Mėshiruesit, dhe pėr kėtė arsye e fal namazin me tė. Atėherė i Dėrguari i Allahut u tha atyre: “Shkoni e thuani shokut tuaj se edhe Allahu xh.sh. e do atė.”[3]

- Transmeton Buhariu nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “Ēdoherė qė i Dėrguari a.s. binte pėr tė fjetur, mblidhte shuplakat e tij, u frynte atyre dhe lexonte: ‘(Kul huvallahu ehad…), (Kul eudhu bi rabbil felek) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas)’, pastaj me shuplaka prekte trupin a tij aq sa arrinte, duke filluar prej kokės dhe fytyrės sė tij. Kėtė veprim e pėrsėriste tri herė radhazi.”[4]

- Dijetari i madh, Shejhul Islam-Ibn Tejmije ka thėnė: “Njė grup dijetarėsh kanė thėnė se Kur’ani famėlartė pėrmban tri dimensione tematike: 1/3 – ka zbritur pėr Tevhidin-Njėshmėrinė e Allahut, 1/3 tjetėr pėrmban tregime-rrėfime pėr popujt dhe pėr pejgamberėt e kaluar, kurse 1/3 e fundit pėrmban urdhra dhe ndalesa. Duke u nisur nga fakti se kaptina “El-Ihlas” pėrmban nė vete konotacionet e dimensionit tė Njėshmėrisė sė pastėr tė Allahut, d. m. th. Tevhidit, atėherė mund tė thuhet me plot tė drejtė se kjo sure simbolizon vėrtet 1/3 e Kur’anit, ashtu siē ka pohuar edhe vetė i Dėrguari a.s.”[5]


Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine


Transmetojnė Imam Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibn Xheriri nga Ubejj bin Ka’bi tė ketė thėnė: “Idhujtarėt i thanė tė Dėrguarit tė Allahut s.a.v.s: O Muhamed, tregona prejardhjen (gjenealogjinė) e Zotit tėnd? – pėr se Allahu xh.sh. zbriti kėtė kaptinė: (Kul huvallahu ehad…)”

- Katadeja, Dahaku dhe Mukatili transmetojnė e thonė: “Erdhėn njė grup ēifutėsh tek i Dėrguari i Allahut dhe i thanė: Na e pėrshkruaj Zotin tėnd, sepse Zoti ynė e ka pėrshkruar Veten nė Tevrat, prandaj na trego se prej ēkaje ėshtė Ai? Prej cilit lloj ėshtė? A ėshtė nga ari, nga bakri apo nga argjendi? A ha dhe a pi Ai? Prej kujt e ka trashėguar kėtė botė dhe kush do ta trashėgojė atė prej Tij?, dhe Allahu xh.sh., si kundėrpėrgjigje pėr kėto pyetje, zbriti kėtė kaptinė: (Kul huvallahu ehad…)”[6]




Lidhmėria e kėsaj kaptine me disa nga kaptinat paraprake, sidomos me atė “El-Kafirun”, ėshtė shumė e fuqishme, mu pėr faktin se surja “El-Kafirun”, ėshtė kaptinė nė tė cilėn kishte njė distancim tė hapur nga pabesimtarėt (idhujtarėt) dhe besimi i tyre i gabuar, kurse nė suren “El-Ihlas” shohim vėrtetėsimin e Njėshmėrisė sė Allahut xh.sh., i Cili dallohet pėr cilėsi tė pėrkryera e tė pėrhershme, tė cilat tregojnė pėr pafillimėsinė dhe pambarimėsinė e Krijuesit, tregojnė se Allahu ėshtė i zhveshur nga ēdo e metė dhe ėshtė larg ēdo pėrgjasimi me krijesat.

Mu pėr kėtė arsye, shpeshherė, kėto dy kaptina kėndohen sė bashku nė namaz .

- Ėshtė pėrcjellė me transmetime tė sakta se i Dėrguari i Allahut kėto dy sure i kėndonte nė namazin e sabahut, nė namazin pas tavafit rreth Qabesė, nė namazin e “Duhasė”, nė synetin e akshamit dhe nė namazin e udhėtarit.[7]

valiii
14-03-07, 00:51
Koment:

قُلْ هُوَ اللَّهُ أَحَدٌ

1. “Thuaj: Ai, Allahu ėshtė Njė!

Besimi i drejtė nė Allahun xh.sh., ishte boshti i tėrė revelatave hyjnore. Ishte kjo pikė kyēe e misionit tė tė gjithė pejgamberėve tė Allahut, qė tė thėrrisnin popujt e tyre nė besimin e drejtė nė Krijuesin e Vetėm tė kėsaj ekzistence. Por, mjerisht, njerėzit, tė nxitur nga lakmia dhe epshet e tyre, dhe gjithmonė tė cytur nga shejtani i mallkuar, shpeshherė ranė pre e kėtyre grackave, kėshtu qė humbėn e devijuan nga rruga e vėrtetė e besimit nė njė Zot..

Disa tė tjerė humbėn arsyen dhe verbėrisht ndoqėn rrugėn e idhujtarisė, duke i bėrė shok Allahut xh.sh. Ishte kjo njė besėtytni qė u zhvillua nėpėr shekujt e kaluar e qė vazhdon pa ndėrprerė edhe sot e kėsaj dite, me tė gjitha format dhe mėnyrat e mundshme, ani pse tash nė mėnyrė shumė mė tė sofistikuar.

Allahu xh.sh., njeriut nuk ia imponoi me dhunė besimin nė Tė, por e la tė lirė pėr ta gjetur e zgjedhur tė vėrtetėn, tė cilėn Ai sa e sa herė e sqaroi nė Librat e Shenjtė dhe pėrmes tė dėrguarve tė Tij tė zgjedhur.

Nė kohėn e dėrgimit tė Muhammedit a.s., ky devijim besimesh kishte arritur kulmin. Njerėzit kishin humbur arsyen dhe besimin e drejtė e tė mirėfilltė nė njė Zot. Nė kėtė gjendje tė njė kaosi tė pėrgjithshėm, ēifutėt dhe tė krishterėt, si pjesėtarė tė “Ehli Kitab-it”, kishin bastarduar tėrėsisht parimet e besimit tė drejtė nė Njėshmėrinė e Allahut tė Plotfuqishėm. Tė parėt, duke pohuar nė mėnyrė tė palogjikshme se Allahu-Zoti ishte zot personal vetėm i tyre dhe se Uzejri a.s. ishte “djalė” i Tij, kurse tė dytėt, kishin shkuar edhe mė larg nė kėtė devijim, duke pohuar se Allahu ėshtė njė Qenie hyjnore e pėrbėrė prej tri komponenteve tė pandashme: Ati, Biri dhe Shpirti i Shenjtė, tė cilėt nė tė njėjtėn kohė pėrbėjnė edhe tėrėsinė unikate hyjnore !!! Qė absurdi tė ishte edhe mė i madh, kėta i mveshėn Isait a.s. (Jesuit) atribute hyjnore, se ai gjoja qenkėsh djalė i Zotit apo edhe vetė Zoti, i formėsuar nė njeri, qė paskėsh zbritur nė kėtė botė pėr t’u sakrifikuar pėr mėkatet e mbarė njerėzimit!!!

Grupi i tretė e kėtij mozaiku tė shėmtuar atėbotė, ishin idhujtarėt (mushrikėt) e Siujdhesės Arabike, tė cilėt sė bashku me popujt e tjerė tė atėhershėm, si persianėt, indianėt, kinezėt e tė tjerėt, besonin nė idhuj, nė planete, nė fenomene tė ndryshme natyrore, nė zjarr, nė njerėz tė cilėt i kishin mitizuar dhe pastaj prej tyre kishin krijuar legjenda e mė pas edhe i kishin hyjnizuar, si Buda, Brahma, Konfuēio etj.

Dhe, erdhi momenti i sė vėrtetės, erdhi drita qė ēau kėtė errėsirė shekullore, e cila kishte ngulfatur deri nė skajshmėri arsyen e shėndoshė njerėzore. Zbriti Fjala e Allahut, qė pėrundimisht tė vinte nė vend tė vėrtetėn, tė dallonte besimin e drejtė, nė njė Zot, nga ai i shtrembėr, nė shumė zota. Mu pėr kėtė arsye thirrja e parė nė Islam iu pėrkushtua mbėltimit dhe rrėnjosjes sė realitetit tė Njėshmėrisė sė Allahut xh.sh. nė zemrat dhe mendjet e njerėzve. Kjo zaten ishte forma mė e pėrsosour e cila besimin e drejtė e fuqizoi nė shpirtin, mendjen dhe zemrėn njerėzore.

Allahu xh.sh. i zhvleftėsoi tė githa besimet e kota e tė gabueshme, kur zbriti fundamentet bazė tė fesė islame dhe tregoi qartė, nė shumė kaptina kuranore, sidomos nė kėtė sure, se Ai nuk ka shok nė Njėshmėrinė e Tij, nuk ka lindur askėnd dhe nuk ėshtė i lindur nga askush, dhe me Tė askush nuk ėshtė i barabartė nė sundim dhe as qė ėshtė i ngjashėm me Tė.

Allahu xh.sh. nė fillim tė kėsaj sureje, nė formė urdhri i drejtohet Muhammedit a.s. me fjalėt: “Thuaj!” qė t’ua bėnte me dije idhujtarėve dhe pjesėtarėve tė “Ehli Kitab-it” se Allahu nuk ėshtė ashtu siē e pėrshkruani ju, por ėshtė Njė, i Vetėm dhe i Pashoq.

Ai ka atribute dhe cilėsi me tė cilat e ka cilėsuar dhe pėrshkruar Veten, dhe kėto atribute nė terminologjinė islame quhen “Esmaul Husna”-“Emrat e bukur hyjnorė” - ose “Sifatullah”-“Cilėsitė e Zotit”.

Kjo sure fillon me tė pėrmendurit e emrit mė tė madh hyjnor “Allah”, i cili argumenton pėr Qenien mė tė Lartė Absolute dhe pėrfshin tė gjithė emrat e tjerė tė bukur, qė pėrshkruajnė Madhėshtinė hyjnore dhe Lartmadhėrinė e Krijuesit.

Emri i dytė i ndritur i Zotit nė kėtė sure, ėshtė emri hyjnor “El-Ehad”, i cili tregon Njėshmėrinė e Allahut xh.sh., dhe ėshtė shumė mė pėrfshirės sesa emri tjetėr i pėrdorur nė disa vende tė tjera - “El-Vahid”, i cili po ashtu do tė thotė –“Njė”, sepse emri “Ehad” pėrmban elementet plotėsuese tė emrit “Vahid”- i cili simbolizon Njėsinė Absolute…[8]





. اللَّهُ الصَّمَدُ

2. Allahu ėshtė Ai, tė Cilit krijesat i drejtohen (mbėshteten) pėr nevojat e tyre.

Emri i bukur i Allahut “Es-Samed”, nėnkupton Qenien Absolute, tek i Cili ka nevojė tė drejtohet ēdo krijesė. “Fjala “Es-Samed” do tė thotė edhe zotėri, qė nėnkupton faktin se Allahu xh.sh. ėshtė Zotėria dhe i vetmi Sundues i Cili pėrmbush nevojat dhe kėrkesat e krijesave.[9] Tė gjithė janė tė varur nga Ai, ndėrkohė qė Ai nuk ėshtė i varur prej askujt. Tek mėshira e Tij gjen strehim secili qė i drejtohet. Atij i pėrulen dhe i janė nėnshtruar ē’ka nė qiej dhe nė Tokė:

وَلِلَّهِ يَسْجُدُ مَنْ فِي السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ طَوْعًا وَكَرْهًا وَظِلَالُهُمْ بِالْغُدُوِّ وَالْآصَالِ

“Gjithēka ka nė qiej e nė Tokė i bėn sexhde vetėm Allahut me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) edhe hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje” (Err-Rra’d, 15).

Allahu xh.sh. ėshtė Absolut nė sundim. Nė dorėn e Tij ėshtė ēdo gjė. Ai merr e jep, shpėrblen e ndėshkon, ngjall e vdes krijesat e Tij.

Ky ajet: “Allahu ėshtė Ai, tė Cilit ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė”, ėshtė njė pėrgjigje shumė e qartė nga ana e tė Plotfuqishmit se kush vėrtet ėshtė Zotėria i kėtij Universi. Nuk ka idhull, krijesė njerėzore e as engjėllore qė mund tė pretendonte njė gjė tė tillė. Kėto janė vetėm shpifje dhe fjalė tė idhujtarėve, po edhe tė “Ehli Kitab-ėve”, tė cilėt i bėnė shok Allahut nė hyjni. Tek Allahu nuk ka nevojė pėr kurrfarė ndėrmjetėsimi. Tek mėshira e Tij hyjnore mund tė gjejė strehim dhe prehje shpirtėrore secili qė i drejtohet me pėrultėsi e sinqeritet, qė e pranon Atė pėr Zot dhe Krijues. A nuk thotė Allahu xh.sh. nė shumė vende nė Kur’anin famėlartė, qė vetėm Atij t’i drejtohen lutjet, sepse vetėm Ai ėshtė qė i pranon ato, si f.v. nė ajetet:

وَإِذَا سَأَلَكَ عِبَادِي عَنِّي فَإِنِّي قَرِيبٌ أُجِيبُ دَعْوَةَ الدَّاعِي إِذَا دَعَانِي
فَلْيَسْتَجِيبُوا لِي وَلْيُؤْمِنُوا بِي لَعَلَّهُمْ يَرْشُدُونَ
“E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė binden Mua dhe le tė mė besojnė Mua”. (El-Bekare, 186);

pastaj:

وَقَالَ رَبُّكُمْ ادْعُونِي أَسْتَجِبْ لَكُمْ
“Zoti juaj ka thėnė:”Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem…” (Gafir, 60)

dhe:

ادْعُوا رَبَّكُمْ تَضَرُّعًا وَخُفْيَةً إِنَّهُ لَا يُحِبُّ الْمُعْتَدِينَ

Luteni Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje…” (El-Aė’raf, 55)

Nė kėtė mėnyrė, Allahu xh.sh. mėnjanon tė gjitha ndėrmjetėsimet, vetėm e vetėm qė lutja tė drejtohet tek Ai qė duhet, sepse vetėm Ai i di hallet e robėrve tė Vet dhe ka mundėsi t’ua plotėsojė nevojat e tyre.

Nė njė hadith tė Resulullahut s.a.v.s. thuhet: “Nuk ka musliman qė e lut Allahun, me kusht qė nė atė lutje tė tij tė mos ketė mėkat ose shkėputje farefisi, e qė Allahu tė mos i japė njėrėn prej kėtyre tri gjėrave: Ose t’i pėrgjigjet shpejt lutjes sė tij, ose t’ia plotėsojė atė lutje mė vonė, ose t’i largojė nga ai ndonjė dėm tė ngjashėm me atė qė e ka goditur”.[10]

Ndėrsa, nga praktika e Resulullahut s.a.v.s., i cili gjatė lutjeve tė tij, me pėrultėsinė mė tė madhe i drejtohej tė Vetmit Strehimtar, i Cili dėgjon lutjet dhe pėrdėllimet, na ėshtė pėrcjellė kjo dua: “O Zoti im, mė udhėzo nė rrugėn e drejtė, nė tė cilėn i ke udhėzuar robėt e Tu! Mė fal mua siē i ke falur robėt e Tu. Kujdesu pėr mua ashtu siē kujdesesh pėr tė dashurit e Tu. Mė beko nė ēdo gjė qė mė jep. Mė ruaj nga tė kėqijat qė mė afrohen, sepse vetėm Ti pėrcakton gjithēka dhe askush nuk mund t’i pėrcaktojė veprimet e Tua, Ai qė ėshtė nėn mbrojtjen Tėnde, nuk poshtėrohet kurrė, i Madhėruar e i Lartėsuar je vetėm Ti, o Zoti ynė”.[11]

valiii
14-03-07, 00:52
3. As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.

Ky ajet ėshtė ndėr ajetet mė madhėshtore nėpėrmjet tė cilit Allahu xh.sh. zhvishet nga ēdo mangėsi, e nė kėtė rast nga njė proces qė ėshtė i veēantė vetėm pėr krijesat - lindja. Ky proces ėshtė karakteristik pėr njerėzit, exhinėt dhe pėr gjallesat e tjera qė jetojnė nė Tokė. Mirėpo, Allahu ua bėri me dije tėrė njerėzve se besimet qė Ai mund tė ishte baba i dikujt, siē pretendonin hebrenjtė dhe tė krishterėt kur thoshin se Uzejri dhe Isai a.s. janė djem tė Zotit, apo siē pretendonin idhujtarėt se melaiket janė bija tė Zotit, janė vetėm shpifje e trillime, tė cilat nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me tė vėrtetėn.

Ja se ē’thotė i Lartmadhėrishmi nė Kur’an:

بَدِيعُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ أَنَّى يَكُونُ لَهُ وَلَدٌ وَلَمْ تَكُنْ لَهُ صَاحِبَةٌ وَخَلَقَ كُلَّ شَيْءٍ وَهُوَ بِكُلِّ شَيْءٍ عَلِيمٌ

“Ai (Allahu) ėshtė qė krijoi (pa kurrfarė shėmbėllimi) qiejt e Tokėn ( e duke qenė i tillė), e si do tė ketė Ai fėmijė kur nuk pati bashkėshorte? Ēdo send e krijoi Ai, dhe ėshtė mė i dijshmi pėr tė gjitha gjėrat” (En’am, 101).

Nga kjo kuptohet se Allahu ėshtė vetė Shpikėsi dhe Krijuesi i kėsaj ekzistence. Ai ėshtė Absolut, i pėrhershėm pa fillim, dhe i pėrhershėm pa mbarim. As nuk ka lindur kush prej Tij dhe as nuk ėshtė i lindur. I lartėsuar qoftė nė madhėrinė dhe shenjtėrinė e Tij!

Se sa tė shėmtuara ishin fjalėt e atyre qė i shpifėn Allahut fėmijė e bashkėshorte, mė sė miri na e ilustrojnė kėto ajete kuranore:

وَقَالُوا اتَّخَذَ الرَّحْمنُ وَلَدًا. لَقَدْ جِئْتُمْ شَيْئًا إِدًّا. تَكَادُ السَّمَاوَاتُ يَتَفَطَّرْنَ مِنْهُ وَتَنشَقُّ الأَرْضُ وَتَخِرُّ الْجِبَالُ هَدًّا. أَنْ دَعَوْا لِلرَّحْمنِ وَلَدًا. وَمَا يَنْبَغِي لِلرَّحْمَنِ أَنْ يَتَّخِذَ وَلَدًا. إِنْ كُلُّ مَنْ فِي السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضِ إِلا آتِي الرَّحْمَنِ عَبْدًا. لَقَدْ أَحْصَاهُمْ وَعَدَّهُمْ عَدًّا. وَكُلُّهُمْ آتِيهِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ فَرْدًا.

“Ata edhe thanė: I Gjithėmėshirshmi ka fėmijė! Ju (O pabesimtarė) vėrtet sollėt njė fjalė shumė tė shėmtuar. Aq tė shėmtuar, sa gati u copėtuan qiejt e pėlciti Toka dhe sa nuk u shembėn kodrat nga ajo (fjalė e shpifur). Pėr shkak se tė Gjithėmėshirshmit i shpifėn fėmijė. E tė Gjithėmėshirshmit nuk i takon tė ketė fėmijė. Nuk ka tjetėr, vetėmse tė gjithė, ē’ka nė qiej e nė Tokė, kanė pėr t’iu paraqitur Zotit si robė. Ai me diturinė e Tij i ka pėrfshirė tė gjithė, dhe ka numėruar e evidencuar ēdo gjė tė tyre nė mėnyrė tė saktė. Dhe nė Ditėn e Kiametit, secili prej tyre do t’i paraqitet Atij i vetmuar (i vetėm).” (Merjem, 88-95)

. وَلَمْ يَكُنْ لَهُ كُفُوًا أَحَدٌ

4. Dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Atė.”

Allahut nuk i ngjet askush. Madhėshtisė sė Tij nuk mund t’i afrohet askush. Ēdo gjė nė kėtė ekzistencė u nėnshtrohet ligjeve tė Tij, me dėshirė ose jo, dhe nė ēdo proces tė kėsaj gjithėsie, Vullneti i Tij realizohet, ashtu siē e ka planifikuar Ai. Ai nuk ka nevojė pėr bashkėshorte dhe as fėmijė.

Atij nuk i ngjet askush, sepse Vetė i Lartmadhėrishmi nė Kur’anin famėlartė thotė:

لَيْسَ كَمِثْلِهِ شَيْءٌ

“ Asnjė send nuk ėshtė si Ai…” (Esh-Shura, 11)

Prandaj, tė gjithė ata qė pandehėn se ka mė shumė se njė Zot, ata kanė bėrė shirk (politeizėm), me se kanė merituar hidhėrimin dhe ndėshkimin e Allahut xh.sh.. Kjo zaten edhe ėshtė arsyeja qė Allahu nuk e fal njeriun qė i bėn Atij shok, pėr se thotė:

إِنَّ اللَّهَ لَا يَغْفِرُ أَنْ يُشْرَكَ بِهِ وَيَغْفِرُ مَا دُونَ ذَلِكَ لِمَنْ يَشَاءُ وَمَنْ يُشْرِكْ بِاللَّهِ فَقَدْ افْتَرَى إِثْمًا عَظِيمًا

“S’ka dyshim se Allahu nuk e fal (mėkatin) t’i bėhet shok Atij, e pėrpos kėtij (mėkati), i fal kujt tė dojė. Kush i bėn shok Allahut, ai ka trilluar (shpifur) njė mėkat tė madh” (En-Nisa’ė, 48)

Po tė ishin dy a mė shumė zota, sigurisht qė do tė ndesheshin interesat dhe vullnetet e tyre, dhe kjo botė do tė shkatėrrohej si rezultat i kapricieve tė ndonjėrit prj tyre. Kėtė gjė na e shpjegon mė sė miri Vetė Allahu xh.sh., kur thotė:



لَوْ كَانَ فِيهِمَا آلِهَةٌ إِلَّا اللَّهُ لَفَسَدَتَا فَسُبْحَانَ اللَّهِ رَبِّ الْعَرْشِ عَمَّا يَصِفُونَ

“Sikur tė kishte nė to (nė qiej e nė Tokė) zota pos Allahut, ato tė dyja (Toka e qielli) do tė shkatėrroheshin. Larg asaj qė i pėrshkruajnė, ėshtė Allahu, Zot i Arshit”, (El-Enbija’ė, 22).

Pastaj:

مَا اتَّخَذَ اللَّهُ مِنْ وَلَدٍ وَمَا كَانَ مَعَهُ مِنْ إِلَهٍ إِذًا لَذَهَبَ كُلُّ إِلَهٍ بِمَا خَلَقَ وَلَعَلا بَعْضُهُمْ عَلَى بَعْضٍ سُبْحَانَ اللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ

“Allahu nuk ka marrė pėr Vete kurrfarė fėmije (as nga engjėjt e as nga njerėzit), nuk ka me Tė ndonjė zot tjetėr, pse (sikur tė kishte zot tjetėr) atėherė secili zot do tė veēohej pėr atė qė ka krijuar, dhe do tė dominonte njėri mbi tjetrin! I lartė, i pastėr ėshtė Allahu nga ato qė i shpifin.” (El-Mu’minun, 91)

Nė koleksionin e Buhariut ėshtė i shėnuar njė hadith kudsi, tė cilin e transmeton nga Ebu Hurejra r.a., ky nga i Dėrguari a.s. e ky nga Allahu xh.sh. tė ketė thėnė: “Njeriu mė ka pėrgėnjeshtruar dhe mė ka fyer, pa pasur tė drejtė a ndonjė arsye. Pėrgėnjeshtrimi i tij ndaj Meje ėshtė kur tha se Zoti nuk do tė mė rikrijojė ashtu siē mė krijoi herėn e parė, e pra krijimi i parė nuk ėshtė mė i lehtė sesa rikrijimi (ringjallja), kurse fyerja e tij ndaj Meje ėshtė kur tha se Zoti ka fėmijė, kurse Unė jam i Vetėm, i panevojshėm pėr asgjė, nuk kam lindur kė, as nuk jam i lindur, dhe askush nuk mė pėrngjet (nuk ėshtė i ngjashėm e as i barabartė me Mua).”[12]



Porosia e kėsaj sureje:

- Kjo sure nga njė kėndvėshtrim i pėrgjithshėm, me meritė tė plotė quhet surja “El-Ihlas”-“Surja e sinqeritetit”, sepse e zhvesh Allahun xh.sh. nga ēdo mangėsi ose pėrgjasim me krijesat.

- Allahu i Plotfuqishėm, me argumente tė pakontestueshme, dėshmon se Ai ėshtė Njė, i Vetėm dhe Absolut, i zhveshur nga ēdo mangėsi, e cila mund t’i mvishet. Kjo shihet nga ajeti i parė: “Thuaj: Ai, Allahu ėshtė Njė!” - i cili bindshėm vėrteton Njėshmėrinė e Tij, dhe njėkohėsisht mohon se Ai mund tė ketė shok-rival nė kėtė Njėshmėri.

- Allahu ėshtė i Vetmi, pėr tė Cilin ka nevojė ēdo krijesė, pėrderisa Ai nuk ka nevojė pėr asnjė prej krijesave. Ai ėshtė i Domosdoshmi, nė dorėn dhe sundimin e tė Cilit ėshtė ēdo gjė. Kėtė e vėrteton ajeti i dytė: “Allahu ėshtė Ai, tė Cilit krijesat i drejtohen (mbėshteten) pėr nevojat e tyre”, - i cili nė nė njėjtėn kohė mohon shpifjet se mund tė ketė edhe njė krijues tjetėr pėrveē Tij.

- Allahu ėshtė i Pėrhershmi, pa fillim, dhe i Gjithėmonshmi, pa mbarim. Atij nuk i ka paraprirė mosekzistenca. Askush nuk ka lindur prej Tij dhe as nuk ėshtė i lindur prej dikujt. I lartėsuar dhe i pastėr ėshtė nė madhėrinė e Tij nga ajo qė i shpifet. Kėto premisa hyjnore i argumenton ajeti i tretė: “As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.”, i cili nė tė njejtėn kohė zhvleftėson shpifjet e ēifutėve se Uzejri ėshtė “djalė” i Zotit, tė krishterėve se Isai a.s. ėshtė “djalė" i Zotit ose edhe vetė “Zoti”, dhe tė idhujtarėve se melaiket (engjėjt) janė “bija” tė Zotit.

Se askush nuk mund tė jetė i barabartė me Allahun nė madhėshti, meqenėse Ai ėshtė i vetmi Krijues, kėtė na e dėshmon ajeti i katėrt i kėsaj sureje: “Dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Atė”, i cili zhvleftėson shpifjet e idhujtarėve, tė cilėt duke adhuruar shumė idhuj, i ngritėn ata nė zota tė barabartė me Zotin e Vėrtetė, i Cili nuk ka tė barabartė askėnd nė sundim dhe nė krijim, nuk ka as fėmijė dhe as bashkėshorte.

- Dijetarėt kanė konstatuar se kjo sure ka zbritur pėr ta pastruar Allahun nga ēdo mangėsi qė i mveshėn pabesimtarėt Madhėshtisė sė Tij, ashtu si surja “El-Kevther” kishte zbritur pėr hir tė Resulullahut, pėr ta zhveshur atė nga mangėsitė njerėzore, tė cilat ia mveshnin idhujtarėt. Pėrderisa nė suren “El-Kevther” idhujtarėt e shihnin si tė metė-mangėsi, qė Pejgamberi a.s. nuk kishte fėmijė djem (sepse ata i vdisnin tė vegjėl), nė kėtė sure shohim se shpifja e ndonjė fėmije pėr Allahun, ėshtė e metė dhe mangėsi.[13]





--------------------------------------------------------------------------------

[1] Fahruddin err-Rraziu, “Et-Tefsirul Kebiir”, vėll. 32, fq 167.

[2] Transmetojnė: Muslimi nė kapitullin “Namazi i udhėtarėve” (1/556); Darimiu (508); dhe Nesaiu nė kapitullin “Puna e njė dite dhe njė nate” (nr.701).

[3] Ebu Bekr el Xhezairijj, “Ejseru-t-Tefasiir”, vėll V, fq. 628. Kėtė hadith Buhariu e transmeton nė “Kitabu-t-Tevhid”.

[4] E transmeton Buhariu dhe autorėt e suneneve.

[5] Ibn Tejmije “Tefsir suretul Ihlas”, fq. 28. Kajro 1987.

[6] El-Vahidi en Nisaburi “Esbabun-n-Nuzul”, fq. 262-263.

[7] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, vėll. XXX, fq. 461

[8] Sejjid Kutb, “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. VI, fq. 4002.

[9] El-Hafidh Ibn Kethir “Tefsirul Kur’anil Adhim”, vėll. IV, fq. 742. Ed-Dahijjetu-Kuvejt, 1998.

[10] Shevki Dajf “Suretu Rrahman ve suver kisar”, Kajro 1995

[11] Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu

[12] “El-Ehadith el Kudsijje”, vėll. 1, fq. 33, Bejrut 1983; Kėtė hadith kudsi e transmeton Buhariu nė vėll. VI, fq. 160 - “Kitabu-t-Tefsir min suretul Ihlas”; Tė njėjjtin hadith, me disa ndryshime nė radhitje tė fjalive, e transmeton edhe Nesaiu, po ashtu nga Ebu Hurejra, nė Sunenin e tij, kapitulli “Ervahul mu’minin”, vėll 4. fq. 112.

[13] Fahruddin Err-Rraziu. “Et-Tefsirul Kebiir”, vėll. 32, fq. 185.

valiii
14-03-07, 20:42
Komentimi i kaptinės “El-Felek”


1. “Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit!

2. Prej dėmit tė asaj qė Ai krijoi,

3. dhe prej dėmit tė natės kur ajo ngryset,

4. dhe prej dėmit tė atyre qė fryjnė (fjalė tė magjisė) nė nyja (tė lidhura),

5. dhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.”

(El-Felek, 1-5)



Kaptina “El-Felek” ėshtė kaptinė mekase-medinase, e zbritur pas asaj “El-Fil” dhe ka gjithsej 5 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 113. Tė kėtij mendimi janė Hasen el Basriu, Atau dhe Ikrimja. Ky zaten ėshtė mendimi edhe i shumicės sė dijetarėve tė tjerė. Njė mendim tė tillė e pėrkrahin edhe komentatorėt e mėdhenj tė tefsirit, si Ibn Xherir et Taberiu, Muhamed Abduhu, Muhamed Reshid Ridaja, Sejjid Kutbi, Muhamed Ali Sabuni etj.

Nė anėn tjetėr, Ibn Abbasi, Katadeja dhe njė grup i konsiderueshėm i dijetarėve, pėrfshirė kėtu edhe Ibn Merdevijen, Fahru Rraziun, Ibn Kethirin, Ebu Bekr el Xhezairiun etj., mendojnė se kjo sure ėshtė medinase, njė mendim qė po ashtu pranohet nga njė numėr i madh i dijetarėve.



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė njihet me emėrtimin “El-Felek”, qė do tė thotė “kaptina e agimit”, sepse ajeti i parė i kėsaj sureje fillon me fjalėt: “Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit!”.


Vlera e kėsaj kaptine
Pėr vlerėn e madhe tė kėsaj kaptine dhe tė asaj “En-Nas”, qė ndryshe quhen edhe “El-Muavvedhetejn”, ka dhėnė shenjė edhe i Dėrguari i Allahut s.a.v.s., nė shumė hadithe, tė cilat janė shėnuar pothuaj nė tė gjitha koleksionet e mėdha tė Hadithit.

Ja disa prej kėtyre transmetimeve:

- Transmetojnė Muslimi nė Sahihun e tij si dhe Ahmedi, Tirmidhiu e Nesaiu nga Ukbe bin Amir el Xhuhenij tė ketė thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “A nuk di se si ajetet qė mė kanė zbritur sonte (nė kėtė natė), kurrė nuk kanė zbritur tė tilla mė parė: “(Kul eudhu bi rabbil felek) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas).”

Transmetojnė Ahmedi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Nesaiu nga Ukbe bin Amiri tė ketė thėnė: ”Mė ka urdhėruar i Dėrguari i Allahut s.a.v.s., qė t’i kėndoj dy “muavvedhetejnėt” pas ēdo namazi”.

-Transmeton Nesaiu nga Ebu Abdullah bin Aish el Xhuhenij tė ketė thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “O Ibn Aish! A tė tregoj pėr lutjet mė tė mira (mė tė vlefshme), me tė cilat kėrkohet mbrojtje tek Allahu?” Po, si jo, o i Dėrguar i Zotit, ia ktheva unė. Atėherė mė tha: “Lexoji kėto dy sure: (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…).”[1]

- Transmeton Nesaiu nga Xhabiri r.a. tė ketė thėnė: “I Dėrguari i Allahut njėherė mė tha: “Xhabir, thuaj (lexo)!” e unė e pyeta: Ē’duhet tė them (tė lexoj)? Ai u pėrgjigj: “Thuaj: (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…)”. Unė i lexova ato, e ai (i Dėrguari a.s.) tha: “Lexoji ato, sepse kurrė nuk do tė lexosh diēka tė barabartė me to”. [2]

- Nė njė hadith tė pėrcjellė nga Sudijj bin Ixhan, thuhet: “Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “A t’i mėsoj tri sure, sikur tė cilat nuk kanė zbritur as nė Tevrat, as nė Zebur, as nė Inxhil e as nė Furkan (Kur’an)? Ato janė: (Kul huvallahu ehad…), (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…).”



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine

Nė lidhje me kėtė sure dhe atė “En-Nas”, nėse janė mekase ose medinase, siē theksuam mė parė, dijetarėt janė ndarė nė dy grype: Disa prej tyre mendojnė se kjo kaptinė ėshtė mekase, kurse disa tė tjerė se kjo ėshtė medinase.

Ėshtė fakt i pamohueshėm se qė tė dyja kėto mendime kanė mbėshtetje nė argumente dhe mund tė konsiderohen si tė sakta.

Fahru Rraziu nė tefsirin e tij cek mendimet e disa dijetarėve qė thonė se kjo sure ėshtė mekase, dhe si shkak tė zbritjes sė saj marrin njė hadith nė tė cilin ceket se Xhibrili a.s. e ka paralajmėruar Muhammedin a.s. se njė “ifrit” prej exhinėve ėshtė duke e pėrcjellė pėr t’i pėrgatitur njė kurthė (intrigė), dhe si mbrojtje nga dėmi i tij, Allahu xh.sh. i zbriti nė Mekė tė Dėrguarit tė Tij dy “muavvedhetejnėt”, me tė cilėt kėrkohet mbrojtje nga Allahu prej dėmit tė ēdo krijese, qofshin exhinė, njerėz apo egėrsira.

Fahru Rraziu sjell edhe njė thėnie qė transmetohet nga Seid bin Musejjebi, i cili ka thėnė se kėto dy sure kanė zbritur nė Mekė si mbrojtje nga mėsyshi dhe zilia e kurejshėve ndaj Muhammedit a.s., tė cilėt nuk mund tė pajtoheshin se ai njė ditė tė afėrt do t’ua shkatėrronte idhujt dhe pozitat e tyre privilegjuese.[3]

Mirėpo vetė Rraziu konsideron se kjo sure ėshtė medinase, dhe sjell si argument hadithin e gjatė qė transmetohet nga Aishja r.a., ku ceket ngjarja e magjisė ndaj Muhammedit a.s.; hadithi gjendet pothuaj nė tė gjitha koleksionet bazė tė hadithit.

Shumica prej atyre qė mendojnė se kjo sure dhe ajo “En-Nas” janė mekase, nuk e pėrmendin fare ngjarjen e magjisė sė ēifutit Lebid ibn A’ėsam ndaj Resulullahut s.a.v.s., madje shumė prej tyre edhe mohojnė kategorikisht njė gjė tė tillė. Prej dijetarėve bashkėkohorė, mė tė zėshmit nė kėtė drejtim janė Muhammed Abduhuja, Muhammed Reshid Ridaja e nė njė mėnyrė edhe Sejid Kutbi, i cili ndėr tė tjera, nė lidhje me kėtė, thotė: “Janė cekur transmetime, disa prej tyre tė vėrteta (autentike), por jo edhe mutevatir (tė pėrcjella nga shumė transmetues nga ashabėt), se Lebid ibn A’ėsam, njė ēifut nga Medina i kishte bėrė magji dhe e kishte hipnotizuar Pejgamberin a.s. pėr disa ditė apo muaj… dhe se me zbritjen e kėtyre dy sureve, i ėshtė larguar ajo magji e lidhur nė nyja…mirėpo ėshtė e sigurtė se kėto rrėfime e kundėrshtojnė idenė e tė mbrojturit tė Pejgamberit a.s. nė fjalė dhe nė vepra… Qė kėtu ne i heqim nga mendja tė gjitha kėto rrėfime, nė bazė tė asaj se Kur’ani ėshtė arbitri pėrfundimtar dhe se hadithet e transmetuara individuale (ahad) lidhur me kėtė ngjarje, nuk kanė pasur mbėshtetje tė duhur dhe nuk mund tė merren pėr argumentim nė ēėshtje tė besimit. Ajo qė kėto rrėfime i bėn edhe mė tė paqėndrueshme, ėshtė fakti se qė tė dy suret - “El-Felek” dhe “En-Nas”, u shpallėn (zbritėn) nė Mekė, qė ėshtė mendim mė i pranuar i dijetarėve, prandaj transmetimet e tilla nė kėtė rast humbin nga pesha dhe konsiderohen si tė dobėta”.[4]



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake
Meqenėse Allahu xh.sh. nė suren paraprake “El-Ihlas” sqaroi se Allahu ėshtė i pastėr nga ēdo gjė qė nuk pėrkon me Madhėrinė dhe cilėsitė e Tij, dhe se vetėm Atij i drejtohet ēdo krijesė pėr ēdo nevojė a kėrkesė, nė kėtė sure dhe nė atė pasuese “En-Nas”, sqarohet, se duke u mbėshtetur nė Allahun xh.sh., duhet tė kėrkojmė prej Tij qė tė na mbrojė prej dėmit tė krijesave, prej dėmit tė errėsirės sė natės sė ngrysur, prej sė keqes sė magjistarėve e tė ziliqarėve, prej dėmit tė vesveseve dhe intrigave tė shejtanit, dhe prej dėmit tė tėrė asaj qė Allahu ka krijuar nė pėrgjithėsi, pėrfshirė kėtu edhe dėmin e shkaktuar nga exhinėt dhe nga njerėzit. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė tri suret e fundit nė Kur’an tė quhen “El-Muavvidhat”, ndėrsa du suret e fundit “El-Muavvedhetejn”.

valiii
14-03-07, 20:47
Koment:

قُلْ أَعُوذُ بِرَبِّ الْفَلَق

1. Thuaj: I mbėshtetem (kėrkoj mbrojtje prej) Zotit tė agimit!

Kjo sure fillon me urdhrin hyjnor “Kul”-“Thuaj”, ashtu si nė suren paraprake “El-Ihlas”, por tashti me njė ton mė tė butė e mė tė mėshirshėm, sesa nė “El-Ihlas”, qė ishte urdhėr i prerė.

Fjala “Thuaj” kėtu shpreh formėn e kėshillės hyjnore tė Krijuesit, i Cili e mėson tė Dėrguarin e Vet se kujt duhet t’i mbėshtetet pėr tė kėrkuar mbrojtje. E s’ka dyshim qė mė i merituari pėr tė kėrkuar mbrojtje e strehim ėshtė Vetė Allahu xh.sh., i cili ėshtė Krijues i botėve, Krijues i tėrė asaj qė e shohim dhe qė nuk e shohim, Krijues i dritės dhe i errėsirės, Krijues i ēdo gjėje.

Fjala “Eudhu”, nga aspekti gjuhėsor ka kuptimin: “kėrkoj mbrojtje, strehim, mbėshtetje me qėllim tė largimit tė dėmit material si dhe tė ligave e tė kėqijave tė tjera tė natyrės shpirtėrore.”[5]

Fjala “felek” nė aspektin etimologjik do tė thotė: ndarje, ēarje, por qėllimi i saj nė kontekst tė fjalisė do tė thotė agim i mėngjesit, proces ky qė simbolizon ndarjen e dritės nga errėsira me fillimin e dritės sė parė tė agimit. Fjala “felek” mund tė vijė edhe nė kuptim tė krijimit ose mė saktėsisht ēdo gjė qė shpėrthen nė jetė, si fjala vjen kur fara ēahet dhe bima del mbi tokė ose uji kur shpėrthen nga shkėmbinjtė, pastaj shiu kur bie e ndahet nga retė etj.

Nė lidhje me kėto kuptime do tė sjellim ajetet kuranore si: “S'ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe Ai ėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si shmangeni atėherė (nga besimi)? Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e Diellin dhe Hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i tė plotfuqishmit, i tė gjithėdijshmit.“ (El-En’am, 95-96).

Edhe Ibn Tejmije ėshtė i mendimit se kuptimi i fjalės “felek” ka njė prej kėtyre dy domethėnieve: ose “Zot i agimit tė mėngjesit” ,ose “Zot i tėrė krijesave (d.t.th. i tėrė asaj qė ėshtė e krijuar)”, dhe hedh poshtė si tė pabaza tė gjitha mendimet e tjera, se fjala mund tė jetė pėr ndonjė luginė ose shtėpi nė Xhehennem, nė tė cilėn do tė ndėshkohen xhehennemlinjtė, sepse, sipas tij, kėto transmetime nuk janė tė vėrteta dhe nuk janė tė pėrcjella nė mėnyrė tė drejpėrdrejtė nga i Dėrguari i Allahut.[6]

Pastaj rreth fjalės “felek” se ajo simbolizon agimin e mėngjesit, kemi argument edhe hadithin e Aishes r.a. pėr fillimin e shpalljes se “…i Dėrguari a.s. nė fillim nuk shihte ndonjė ėndėrr (ru’ja) e tė mos i dilte e qartė sikur agu i mėngjesit (ke feleki-s-subhi)….” etj.



مِنْ شَرِّ مَا خَلَقَ

2. Prej dėmit tė asaj qė Ai krijoi.

Gjatė komentimit tė kėtij ajeti, dijetarėt kanė dhėnė mendime tė shumta se ē’mund tė pėrfshihet me fjalėt ”Prej dėmit tė asaj qė Ai krijoi”.

Dijetari i mirėnjohur Fahrudin Rraziu sjell tri mendime, kuptimet e tė cilave i synon ajeti nė fjalė. Sipas Rraziut, ajo qė ėshtė synuar nė “mbrojtjen prej dėmit tė ēdo krijese”, nė radhė tė parė aludohet tek dėmi nga Iblisi (shejtani i mallkuar). Dhe, meqenėse kjo sure flet edhe pėr faktin se duhet tė mbrohemi prej dėmit tė magjistarėve e ziliqarėve, ėshtė e arsyeshme qė nė fillim tė kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej dėmit tė shejtanit, i cili ka njė lidhje tė drejtpėrdrejtė me magjinė (sihrin). Ėshtė fakt se nuk ka krijesė mė tė dėmshme se shejtani, i cili gjithmonė rri nė pritė pėr ta larguar ēdo njeri nga rruga e drejtė. Kėtė mendim tė tij e mbėshtet nė njė komentim nga Ibn Abbasi i cili thotė se ajeti synon mbrojtjen prej dėmit tė Iblisit.[7]

Mendimi i dytė ėshtė se duhet tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu prej dėmit tė Xhehennemit dhe tė ndėshkimeve qė gjenden nė tė, kurse mendimi i tretė i Rraziut pėrputhet me mendimin edhe tė dijetarėve tė tjerė, mendim tė cilit i bashkohem edhe unė, se duhet tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu prej dėmit tė ēdo krijese qė Ai ka krijuar, qoftė prej njerėzve, exhinėve, shtazėve tė egra e tė rrezikshme tė tė gjitha llojeve, me njė fjalė prej dėmit tė tė gjitha atyre krijesave qė mund tė na bėjnė dėm. Nė kėtė lloj pėrfshihen edhe tė gjitha sėmundjet dhe dhimbjet e shkaktuara prej tyre, tė cilat nė tė njėjtėn kohė janė sprovim i besimit tonė.



وَمِنْ شَرِّ غَاسِقٍ إِذَا وَقَبَ

3. Dhe prej dėmit tė natės kur ajo ngryset.

Fjala “gasik” do tė thotė natė e errėt, diēka qė zbrazet apo shpėrndahet me shpejtėsi, e nė kėtė rast aludohet errėsira e natės, e cila zbret shpejt nė tokė dhe mbulon gjysmėn e rruzullit tokėsor, kurse fjala “vekab” do tė thotė “ka hyrė (ėshtė shtrirė)”, dhe simbolizon shtrirjen e errėsirės nė tokė.[8]

Nė kuptim tė errėsirės sė natės fjala “gaseka” vjen edhe nė ajetin kuranor: “Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės…” (El-Isra’ė, 78).

Fjala “gasik” nė njė kuptim tjetėr nėnkupton edhe hėnėn nė tė sosur tė saj, nė fund tė muajit, sepse nė njė transmetim tė pėrcjellė nga Aishja r.a. thuhet qė i Dėrguari a.s. e kishte porositur atė me fjalėt: “Kėrko mbrojtje tek Allahu prej kėsaj (hėnės nė tė sosur), sepse kjo ėshtė “gasiku”- errėsira kur ngryset”.[9]

Nata ose errėsira nga vetė natyra e tyre janė trishtuese dhe tė frikshme. Ndoshta sepse nėn petkun e errėt tė natės mund tė fshihen shumė dėme e tė kėqija tė njerėzve kriminelė, exhinėve apo edhe tė shtazėve gjakpirėse, tė cilat presin prenė e tyre.

Nata ėshtė interval kohor kur njeriu duhet ta marrė pjesėn e merituar tė qetėsimit dhe pushimit, por jo tė gjithė njerėzit flenė e pushojnė. Ka prej tyre qė presin errėsirėn e natės pėr tė kryer veprat mė tė ndyra, pėr tė vrarė a plaēkitur, qė pastaj t’i fshehin mė lehtė gjurmat e krimit tė tyre.

Pastaj nata ėshtė njė hapėsirė kohore, kur edhe exhinėt e shtrijnė dėmin dhe ndikimin e tyre, kėshtu qė jemi tė obliguar tė mbėshtetemi pėr mbrojtje nga ēdo frikė tek Ai qė krijoi natėn dhe ditėn, Ai qė krijoi tėrė ekzistencėn dhe e mbikėqyr rrjedhėn e saj.

valiii
14-03-07, 20:51
وَمِنْ شَرِّ النَّفَّاثَاتِ فِي الْعُقَدِ

4. Dhe prej dėmit tė atyre qė fryjnė (fjalė tė magjisė) nė nyja (tė lidhura).

Ky ajet kuranor flet pėr njė grup tė shėmtuar njerėzish qė merren me magji, pėr t’u sjellė dėm tė tjerėve. Me theksim tė veēantė flitet pėr gratė qė merren me magji, duke lidhur penj nė nyja e duke fryrė nė ta, qė personit tė caktuar t’i shkaktojnė dėm, por nė pėrgjithėsi mund tė pėrfshihen edhe falltorėt e magjistarėt e ndryshėm edhe meshkuj, tė cilėt merren me punė tė tilla tė liga.

Marrja me magji, sipas parimeve islame, ėshtė haram, gjė e ndaluar rreptėsisht, sepse nėpėrmjet veprimeve magjike, shkaktohen ērregullime tė ndryshme psiko-fizike tek personat, ndaj tė cilėve drejtohet magjia. Madje me kėso veprimesh tė ndyra mund tė shkaktohen edhe ērregullimi i harmonisė bashkėshortore, ndarjet, grindjet familjare etj. Mu pėr kėtė arsye, edhe i Dėrguari a.s. magjinė e ka vendosur tė dytėn me radhė prej atyre shtatė gjėrave qė janė shkatėrrimtare pėr njeriun dhe imanin e tij, kur thotė: “Largohuni prej shtatė gjėrave shkėtrruese. Ashabėt i thanė: Cilat janė ato, o i Dėrguari i Allahut? E ai tha: “Shirku (t’i bėsh shok Allahut nė krijim e sundim), magjia (sihri), mbytja e dikujt qė e ka ndaluar Zoti, pėrveēse me arsye, marrja e kamatės, marrja (grabitja) e pasurisė sė jetimit, ikja nga fushėbeteja dhe akuzimi i grave tė ndershme e besimtare (pėr amoralitet)”[10]

Nė lidhje me sihrin dhe realitetin e tij, dijetarėt janė ndarė mė dysh. Pėrderisa tė gjithė dijetarėt qė pėrfaqėsojnė Ehli-Synetin, janė unikė se sihri si realitet ekziston, meqenėse nė Kur’an ėshtė pėrmendur nė mė se 60 vende, dijetarėt e shkollės sė mu’ėteziles (racionalistėt) janė kategorikė se sihri nuk ėshtė njė realitet, por vetėm njė mashtrim optik. Kėtė konstatim tė mu’ėteziles e pėrkrahin edhe shumica e dijetarėve bashkėkohorė me nė krye Muhammed Abduhunė, Reshid Ridanė, Sejjid Kutbin etj.

Sidoqoftė Ehli-Syneti, kanė mendim tjetėr rreth magjisė, dhe thonė se ajo ėshtė njė realitet, nė tė cilin bashkėveprojnė forcat e errėta djallėzore dhe ato njerėzore dhe pėr tė ka dhėnė shenjė edhe Allahu xh. sh. nė Kur’an nė kaptinėn “El-Bekare” tek tregimi mbi dy engjėjt e dėrguar nė Babiloni si njė “fitne-sprovė”, tė cilėt njerėzve ua mėsonin disa veprime magjike, me anė tė tė cilave ata kishin mundėsi tė ndanin burrin nga gruaja, por me njė porosi tė qartė hyjnore: “Mos bėj kufėr, sepse ne jemi vetėm sprovė”. (El-Bekare, 102).

Gjatė komentimit tė kėtij ajeti: “Dhe prej dėmit tė atyre qė fryjnė (fjalė tė magjisė) nė nyja (tė lidhura)”, ėshtė e udhės tė flasim pak mė gjerėsisht rreth sihrit ndaj Resulullahut s.a.v.s., duke shfrytėzuar edhe hadithin ku bėhet fjalė se si njė ēifut i Medinės (Lebid bin A’ėsam) i kishte bėrė magji tė Dėrguarit tė Allahut, dhe kjo ngjarje konsiderohet edhe si shkak i zbritjes sė kėsaj sureje dhe asaj “En-Nas”.

Transmetohet nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “Me njė rast i bėri magji Pejgamberit a.s. njė njeri nga fisi beni-Zurejk, i quajtur Lebid ibn A’ėsam, saqė Pejgamberit a.s. i dukej se kishte bėrė diēka, ndėrsa ai nė realitet nuk kishte bėrė asgjė. Derisa njė ditė apo njė natė, ai ishte tek unė, iu lut Zotit gjatė e gjatė dhe pastaj m’u drejtua e mė tha: “Oj Aishe, po e ndiej se Allahu mė dha pėrgjigje pėr atė qė kam kėrkuar. Mė erdhėn dy njerėz (engjėj), njėri mė ėshtė ulur te koka, kurse tjetri te kėmbėt. Njėri prej tyre tha: Prej ēfarė lėngon ky njeri?

- I ėshtė bėrė magji, - tha tjetri.

- E kush i ka bėrė magji ?, - tha i pari.

- Lebid ibn A’ėsam, - tha tjetri.

- Nė ēka ? - pyeti i pari.

- Nė krahėr, nė furkė dhe nė kupė tė palmės mashkullore - iu pėrgjigj tjetri.

- E ku janė ato gjėsende - e pyeti i pari.

- Nė pusin Dhervan- iu pėrgjigj tjetri.”

Dhe Pejgamberi a.s., me disa shokė tė tij, shkuan e i nxorėn ato gjėsende prej aty. Pastaj i Dėrguari i Allahut i kishte thėnė Aishes: “Oj Aishe, pasha Allahun, uji i atij pusi sikur kishte marrė ngjyrėn e kanasė, kurse palmat e tij u pėrngjanin kokave tė shejtanėve”.

- A nuk i dogje ato, o i Dėrguar i Allahut? – e pyeta unė, thotė Aishja.

- “Jo”, tha ai. “Sa mė pėrket mua, Allahu mė shėroi, por kam frikė se mos ajo do tė ndikojė keq tek njerėzit”, prandaj urdhėrova qė ai pus tė mbulohej sė bashku me ato gjėsende…”[11]

Nė njė transmetim tjetėr transmetohet se nė pus kishte qenė njė pe i gjatė i lidhur nė 11 nyja dhe me zbritjen e dy “muavvedhetejnėve” qė pėrmbajnė 11 ajete, pas leximit tė secilit ajet nga ana e Xhibrilit, zgjidhej nga njė nyjė e sihrit, derisa u zgjidhėn tė gjitha nyjet dhe i Dėrguari i Allahut e ndjeu veten tė lehtėsuar, sikur tė ishte shkarkuar nga njė barrė e rėndė. Pas kėsaj, Xhibrili ia lexoi atij kėtė dua: “Me emėr tė Allahut, kėrkoj mbrojtje pėr ty nga ēdo gjė qė mund tė tė bėjė dėm, Allahu tė shėroftė”.[12]

Hadithi argumenton qartė se tė Dėrguarit a.s. i ėshtė bėrė magji, dhe se kjo magji i ka shkaktuar atij herė pas herė disa shqetėsime fizike e psikike nė formė tė dhembjes sė kokės.

Ky hadith ėshtė sahih (autentik), dhe ėshtė transmetuar nga Buhariu e Muslimi me isnade tė sakta e besnike; ėshtė njė hadith qė nė mesin e dijetarėve gjatė kohėve, ka ngjallur polemika tė ashpra nėse i ėshtė bėrė magji Resulullahut ose jo ?!

Dijetarė bashkėkohorė, si Abduhu, Ridaja, Sejjid Kutbi etj, mendojnė se ky hadith nuk ėshtė fare i vėrtetė dhe mohojnė kategorikisht mundėsinė qė ndonjė lloj sihri-magjie tė ndikonte nė tė Dėrguarin e Allahut, aq mė parė kur nė Kur’an ka mjaft ajete tė qarta nė tė cilat dėftohet se Muhammedi a.s. ishte vazhdimisht nėn pėrkujdesjen e Allahut xh.sh. dhe se Ai i kishte thėnė nė Kur’an: “All-llahu tė garanton mbrojtjen prej njerėzve (prej armiqve).” (El-Maide 67).

Kėta dijetarė sjellin shumė shembuj se njė gjė e tillė ishte e pamundur tė ndodhte, sepse, po ta pranonim kėtė si tė vėrtetė, atėherė do tė pranonim fjalėt e idhujtarėve se Muhammedi a.s. vėrtet ishte njė njeri i magjepsur e jo pejgamber. Kėtė e mbėshtesin nė ajetin kuranor: “…dhe kur ata zullumqarė thonė: Ju vetėm jeni duke e ndjekur njė njeri qė e ka zėnė magjia!” (El-Isra’ė, 47).

Pėrkundėr tė gjitha kėtyre mendimeve, ne anojmė nga ai mendim se Pejgamberit a.s. i ėshtė bėrė magji, por ajo magji nuk ka ndikuar nė aftėsinė e tė pranuarit tė Shpalljes, dhe mendojmė se kjo aspak nuk e cenon autoritetin e tij si tė mbrojtur nga kėto ndikime. Kjo magji siē theksuam mė lartė kishte ndikuar tek ai herė pas herė, vetėm nė aspektin fizik, sepse megjithatė Muhammedi a.s. edhe pse ishte Pejgamber i zgjedhur, ai ishte njeri prej mishi sikur ne, dhe kjo nėnkupton se gjėra tė tilla mund tė ndikojnė nė aspektin fizik edhe tek ai. (Megjithatė Allahu e di mė sė miri tė vėrtetėn).

وَمِنْ شَرِّ حَاسِدٍ إِذَا حَسَدَ

5. Edhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.”

Zilia a smira ėshtė njė prej tė kėqijave mė tė mėdha, nga e cila po ashtu duhet tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu.

Fjala “hased”–“zili (smirė)” nė gjuhėn arabe nėnkupton: “pasionin (dėshirėn) pėr zhdukjen e mirėsisė nga tjetri”.

S’ka dyshim qė magjia dhe zilia kanė njė lidhmėri tė ngushtė nė mes tyre dhe pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. i ka pėrmendur njėrėn pas tjetrės. E si tė mos jetė kėshtu kur zilia qėllimkeqe, ėshtė mėkati i parė qė ėshtė bėrė nė qiell, atėherė kur Iblisi xhelozoi ndaj Ademit a.s., duke bėrė mendjemadhėsi dhe mėkati i parė qė ėshtė bėrė nė tokė, atėherė kur Kabili xhelozoi tė vėllanė e tij, Habilin. Si rezultat i kėsaj smire nė rastin e parė ishte mallkimi i Iblisit nga ana e Allahut xh.sh., ndėrsa nė rastin e dytė ishte mbytja e tė vėllait nga ana e Kabilit.

Mirėpo kėtu pashmangshėm shtrohet njė pyetje: A thua si mund tė ndikojė smira-xhelozia pėr tė keq? Pėrgjigjja ėshtė se nė zemrėn e njeriut ziliqar ekziston njė burim i energjisė negative, e cila reflekton urrejtjen e madhe ndaj dikujt, kėshtu qė ajo energji negative, kur zbrazet, e dėmton tjetrin. Natyrisht dėmi i saj mund ta prekė ēdonjėrin, dhe mu pėr kėtė arsye jemi tė obliguar tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu nga zilia dhe smira.

Kur’ani famėlartė nė disa ajete na ka bėrė me dije se ndaj muslimanėve dhe Islamit gjithmonė ka pasur e do tė ketė zili dhe se hebrenjtė e tė krishterėt janė tė parėt qė shfaqėn haptazi zilinė e tyre ndaj Islamit dhe muslimanėve. Ja se ē’thotė Kur’ani pėr ta: “Shumė ithtarė tė librit (jehudė e tė krishterė), edhe pasi u ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t'ju kthejnė nė pabesimtarė, pra ju lini ata dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhrin e Vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.” (El-Bekare, 109).

Zili shprehėn edhe idhujtarėt kur xhelozuan Resulullahun s.a.v.s. pėr shpalljen qė po i vinte : “A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u dha nga mirėsitė e Tij?” (En-Nisa’ė, 54).

Pėr zilinė si njė cilėsi e shėmtuar, ka folur edhe Resulullahu s.a.v.s., i cili ndėr tė tjera ka thėnė: “Tre vetave nuk u pranohet duaja: Atij qė ha ushqimin haram, atij qė pėrgojon tė tjerėt (i pėrqesh) dhe atij qė nė zemrėn e tij ka zili (haset) ndaj muslimanėve.” [13]

Ndėrsa nė njė hadith tjetėr ka thėnė: “Ruhuni nga zilia (tė mos ju kaplojė ) sepse zilia (smira) i gllabėron veprat e mira ashtu siē i djeg zjarri drutė.”

Nė anėn tjetėr, ekziston njė zili (lakmi) e lejuar, me tė cilėn i lutemi Allahut xh.sh. qė edhe ne tė na e mundėsojė arritjen e mirėsisė, ashtu siē i ka dhėnė tė mira e begati ndonjė vėllai tonė musliman. Kjo lakmi–zili e lejuar, nė gjuhėn arabe quhet “gibtatun”. Nė lidhje me kėtė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk bėn tė ketė zili (muslimani ndaj muslimanit) pėrveēse nė dy raste: zili (lakmi) ndaj njė njeriu tė cilit Allahu i ka dhėnė pasuri dhe ia ka mundėsuar qė atė pasuri ta shpenzojė nė rrugė tė Tij e pėr mirėsi, dhe zili (qėllimmirė) ndaj njė njeriu, tė cilit Allahu i ka dhėnė urtėsi (dije), me tė cilėn dije ai punon dhe gjykon ndėrmjet njerėzve.”[14]

Pra, vetėm nė kėto dy raste lejohet zilia-lakmia qėllimmirė, sepse muslimani xhelozon me qėllim tė mirė, qė Allahu edhe atij t’ia mundėsojė pasurinė dhe dijen, kurse hipokriti (munafiku) xhelozon me smirė, qė Allahu t’i largojė mirėsinė tjetrit.



Porosia e kėsaj sureje:

Kjo kaptinė pėrmban nė vete disa porosi tė mėdha hyjnore, ndėr to:

- Tė kėrkuarit mbrojtje dhe ndihmė vetėm prej Allahut xh.sh. nga dėmi i ēdo gjėje, pėrfshirė kėtu njerėzit, exhinėt, egėrsirat, errėsirėn e natės, mbrojtjen nga dėmi i magjistarėve dhe tė atyre qė kanė zili tė keqe.

- Meqenėse zilia ishte mėkati i parė nė qiell dhe i pari nė tokė, dhe meqenėse idhujtarėt xhelozuan tė Dėrguarin e Allahut pėr zbritjen e Shpalljes, si dhe hebrenjtė e tė krishterėt xhelozuan muslimanėt dhe Islamin, kjo kaptinė dhe ajo “En-Nas” erdhėn tė radhitura nė fund tė Kur’anit, pėr tė na bėrė me dije se xhelozi tė tilla ndaj nesh do tė ketė deri nė Ditėn e Kiametit, prandaj duhet tė jemi tė kujdesshėm dhe tė kėrkojmė mbrojtje prej smirės dhe xhelozisė sė armiqve.

- Nėse na godet ndonjė fatkeqsi a diēka e ngjashme, duhet tė mbėshtetemi tek Allahu me durim e pėrkushtim, dhe vetėm prej Tij tė kėrkojmė largimin e asaj tė keqeje, e kurrsesi tė mos kėrkojmė njė gjė tė tillė nga magjistarėt apo falltorėt.



Pėrfundim:

Nga praktika e tė Dėrguarit tė Allahut, kemi shumė thėnie e lutje me tė cilat mund tė kėrkojmė nga Allahu tė na mbrojė prej dėmeve dhe tė kėqijave, e kėtu do t’i pėrmendim vetėm disa prej tyre. Ka thėnė i Dėrguari i Allahut:

- “Kėrkoj mbrojtje me fjalėt mė tė pėrsosura tė Allahut nga hidhėrimi i Tij, nga dėmi i robėrve tė Tij, nga vesveset e shejtanėve dhe nga prania e tyre.”[15]

- “O Zoti im, Njohės i sė fshehtės dhe i sė dukshmes, Krijues i qiejve dhe i Tokės, Zot i ēdo sendi dhe Mbizotėrues i saj. Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Teje. Kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga e keqja e vetes sime, nga e keqja e shejtanit dhe nga shirku i tij, kėrkoj tė mė mbrosh qė vetvetes e as ndonjė muslimani tė mos i bėj keq.”[16]

- “O Zoti im, kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga brengat dhe dėshpėrimi, nga paaftėsia dhe dembelia, nga koprracia e frika si dhe nga zhytja nė borxhe e mundjet e njerėzve.”[17]

- I Dėrguari a.s. pėr nipat e tij Hasanin dhe Husejnin, bėnte kėtė lutje: “Lus Allahun me fjalėt e Tij tė plota qė t’ju mbrojė nga ēdo shejtan, nga ēdo intrigė (e keqe) e tij dhe prej ēdo syri tė keq”.[18]

- Transmeton Buhariu dhe autorėt e tė gjithė suneneve nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “Ēdoherė qė i Dėrguari a.s. binte nė gjumė, u frynte shuplakave tė tij dhe lexonte: (Kul huvallahu ehad…), (Kul eudhu bi rabbil felek) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas), pastaj me shuplaka prekte (pėrshkonte) trupin a tij aq sa arrinte, duke filluar prej kokės dhe fytyrės sė tij. Kėtė veprim e pėrsėriste tri herė radhazi.”[19]

- Po ashtu nga praktika e tė Dėrguarit a.s. ėshtė qė, para se tė biem nė gjumė, tė kėndojmė suret “El-Ihlas, El-Felek, En-Nas, dhe ajetul kursinė (tespih dovėn-ajeti 255 i kaptinės El-Bekare)”, nė mėnyrė qė tė jemi tė mbrojtur edhe nė gjumė nga shqetėsimet qė mund tė na i shkaktojnė djajtė dhe exhinėt nėpėrmjet ėndrrave tė kėqija.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Ibn Kethir “Tefsiruul Kur’anil Adhim”, vėll. IV, fq. 745

[2] Sejjid Kutb “Fi Dhilalil Kur’an” vėll. VI, fq. 4006

[3] Fahruddin Er-Rraziu “Et-Tefsirul Kebir-Mefatihul Gajb” vėll. XXXII, fq. 187.

[4] Sejjid Kutb “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. VI. fq.4008.

[5] Emin Behrami “Pėrkthimi dhe komentimi i El-Istiadhesė, El-Besmelesė dhe i suretu-l-Fatihasė”, fq. 13, Prishtinė, 1998.

[6] Shevki Dajf “Suretu Rrahman ve suver kisar”, fq. 387

[7] Imam Fahruddin Er-Rraziu “Et-Tefsirul Kebir-Mefatihul Gajb” vėll 32, fq. 193.

[8] Muhammed esh-Shenkiti “Advaul Bejan fi Idahil Kur’ani bil Kur’an”, vėll. IX, fq. 160, Bejrut, 1995.

[9] Transmeton Tirmidhiu

[10] Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra.

[11] Transmetojnė Buhariu vėll. 9/192 dhe Muslimi vėll. 4/1719

[12] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir” vėll. XXX, fq. 476

[13] Kurtubiu, “El Xhamiu li ahkamil Kur’an” vėll. XX, fq. 260

[14] Muhammed esh-Shenkiti “Advaul bejan….” Vėll. IX, fq. 164.

[15] Transmeton Ebu Davudi 4/12; Tirmidhiu 3/171.

[16] Transmeton Ebu Davudi 4/317; Tirmidhiu 3/142.

[17] Transmeton Buhariu 7/158.

[18] Transmeton Buhariu 4/119.

[19] E transmeton Buhariu nr. i hadithit 4729, vėll. IV, si dhe autorėt e suneneve.

valiii
14-03-07, 21:12
Komentimi i kaptinės “En-Nas”


1. “Thuaj” Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!

2. Sunduesin e njerėzve

3. Tė adhuruarin e njerėzve

4. Prej sė keqes sė pėrshpėritėsit qė fshihet

5. i cili pėshpėrit nė zemrat e njerėzve

6. qoftė ai pėshpėritėsi (pėr tė keq) nga exhinėt ose nga njerėzit”

(En-Nas, 1-6)

Kaptina “En-Nas” ėshtė kaptinė mekase-medinase, e zbritur pas asaj “El-Felek” dhe ka gjithsej 6 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 114, do tė thotė ėshtė e fundit.

Hasen el Basriu, Atai dhe Ikrimja, me mendimin e tė cilėve pajtohen edhe shumica e dijetarėve si Ibn Xherir et Taberiu, Muhamed Abduhu, Muhamed Reshid Ridaja, Sejjid Kutbi, Muhamed Ali Sabuni etj., thonė se kjo sure ėshtė mekase, ndėrsa Ibn Abbasi, Katadeja dhe njė grup i konsiderueshėm i dijetarėve, pėrfshirė kėtu edhe Ibn Merdevijen, Fahru Rraziun, Ibn Kethirin, Ebu Bekr el Xhezairiun etj, ashtu siē kemi theksuar te surja “El-Felek”, konsiderojnė se kjo sure ka zbritur nė Medinė.



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “En-Nas”, sepse fjala “En-Nas-Njerėzit” ėshtė pėrmendur 5 herė nė kėtė sure. Kjo sure dhe ajo “El-Felek” quhen ndryshe edhe “El-Muavedhetejn”, pastaj “El-Mukashkishetan” etj., sepse janė kaptina qė e pastrojnė besimtarin nga hipokrizia-dyfytyrėsia, do tė thotė janė kaptina qė orientojnė drejt besimtarin se kujt duhet t’i drejtohet pėr ndihmė dhe mbrojtje-pra Allahut xh.sh. kundėr njerėzve tė ligj, magjistarėve, falltorėve apo shejtanit, tė cilėt simbolizojnė tė keqen dhe anėn e errėt tė kėsaj bote.



Vlera dhe shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine

Lidhur me vlerėn e pakontestueshme tė kėsaj sureje dhe tė asaj paraprake “El-Felek”, si dhe shkakun e zbritjes, kemi folur mė gjerėsisht gjatė komentimit tė kaptinės “El-Felek”, andaj nuk e shoh tė udhės tė pėrsėris po ato konstatime. Do tė na mjaftonte tė shtoja vetėm njė transmetim, tė cilin nuk e kemi pėrmendur tek komentimi i sures “El-Felek” e tė cilin e transmeton Ibn Merdevije nga Muadh bin Xhebeli tė ketė thėnė: “Isha me tė Dėrguarin e Allahut nė njė udhėtim, pastaj e falėm namazin e sabahut, nė tė cilin ai i lexoi: (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…), dhe pastaj mė tha: O Muadh, a i dėgjove? – Po, ia ktheva unė, thotė Muadhi. Atėherė i Dėrguari i Allahut mė tha: “Njerėzit kurrė nuk kanė lexuar diēka tė ngjashme me kėto”.[1]



Lidhja e kėsaj kaptine me atė paraprake (“El-Felek”)
Kjo kaptinė ka njė lidhje shumė tė ngushtė me atė paraprake (“El-Felek”) dhe ėshtė njė vazhdim tematik e kuptimor, nė tė cilin tash kėrkojmė mbrojtjen e Allahut nga intrigat e shejtanit dhe nga intrigat e njerėzve, tė cilėt shpifin e i pėrēajnė tė tjerėt.

Sa i takon lidhjes sė kėsaj kaptine me atė “El-Felek”, Fahru Rraziu na sjell njė mendim shumė interesant, duke thėnė se nė suren “El-Felek” kėrkimi i mbrojtjes nga Allahu, i Cili ėshtė pėrmendur vetėm njė herė: “Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit!”, ėshtė nga tri gjėra: nga dėmi i errėsirės, nga ata qė fryjnė nė nyja me qėllim tė magjisė, dhe nga zilia (smira), kurse nė suren “En-Nas”, janė pėrmendur tri cilėsi tė Allahut, me tė cilat kėrkohet mbrojtje: (Rabb, Melik dhe Ilah), dhe kėrkimi i mbrojtjes ėshtė vetėm nga vesvesja-intriga e shejtanit. Sipas Rraziut, nė kaptinėn “El-Felek” rreziqet nga tė cilat duhet tė mbrohemi duke kėrkuar mbrojtje dhe strehim tek Allahu, janė dukuri tė jashtme, do tė thotė se armiqėsia mund tė na kanoset vetėm nga jashtė, dhe si tė tilla na jepet mundėsia qė t’i parandalojmė me kohė - ose nėse tashmė na kanė kapluar, mund t’i largojmė, kurse nė kėtė sure (“En-Nas”), rreziku ėshtė kryesisht nga brenda, do tė thotė nga brendia jonė shpirtėrore-psiko-fizike[2], sepse kemi tė bėjmė me vesveset-intrigat e shejtanit, i cili na sheh ne, pėrderisa ne nuk mund ta shohim atė siē na tregon Allahu xh.sh. nė Kur’an: “…Vėrtet ai dhe shoqėria e tij ju sheh, ndėrsa ju nuk e shihni.” [3]

Se lidhja mes sureve nė Kur’an prej fillimit e deri nė fund, ėshtė hyjnore, dėshmon edhe lidhja nė mes sures sė fundit (“En-Nas”) dhe asaj tė pares (“El-Fatiha”), sepse vėrejmė se nė ajetin e 4 –t tė saj kėrkohet ndihmė vetėm prej Allahut xh.sh. (Ijjake na’budu ve ijjake nestein-Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje ndihmė kėrkojmė), ndėrsa krejt nė fund tė radhitjes tė sureve nė Mus’haf, nė tė dy suret e fundit (“El-Felek” dhe “En-Nas”), Allahu xh.sh. na urdhėron po ashtu tė kėrkojmė ndihmė e mbrojtje vetėm prej Tij, nga shumė tė liga dhe tė kėqija tė kėsaj bote, tė dukshme e tė padukshme, prej tė ligave tė njerėzve dhe tė exhinėve.

valiii
14-03-07, 21:22
Koment:

1. Thuaj” Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!

2. Sunduesin e njerėzve

3. Tė adhuruarin e njerėzve

Nė fillim tė kėsaj kaptine fisnike janė pėrmendur tri cilėsi tė Allahut xh.sh., tė cilat dėftojnė pėr madhėshtinė e Tij: (Zot i njerėzve, Sundues i njerėzve dhe I adhuruar i njerėzve). Kėto tri cilėsi tė Allahut janė tė pėrmendura po ashtu edhe nė suren e parė tė radhitjes sė Mushafit-(“El-Fatiha”) , nė ajetet e para: (Elhamdu lil-lahi rabbil alemin, er-Rrahmani Rrahim, maliki jevmi din), qė tregon edhe njė herė pėr njė lidhje tė pėrkryer hyjnore tė kėtyre sureve, qė nga fillimi e deri nė fund.

Nė tė njėjtėn kohė, cekja e kėtyre tri cilėsive hyjnore dėshmon pėr njė nderim tė veēantė ndaj njeriut si njė krijesė e dashur e Allahut. Vetė veēimi si “Zot, Sundues dhe I adhuruar i njerėzve”, megjithė faktin se Allahu ėshtė Zot i botėve dhe i tėrė asaj qė shohim dhe nuk shohim, shpreh lidhjen e ngushtė, e cila duhet tė ekzistojė nė mes njeriut dhe Zotit tė madhėrishėm, si dhe fisnikėrimin e nderimin qė i ėshtė bėrė njeriut nga ana e Krijuesit.

Fjala “Rabb” do tė thotė Zot, zotėri, kujdestar, edukues, etj., me tė cilėn nėnkuptojmė se vetėm Allahut, i Cili na ka krijuar, na edukon dhe na mbikėqyr, duhet t’i drejtohemi pėr ndihmė e mbrojtje nga shejtani dhe nga ēdo e keqe.

Fjala “Melik”, do tė thotė Sundues, zotėrues, posedues etj. Po ashtu edhe kjo fjalė shpreh dallimin dhe veēimin e njeriut, i cili duhet ta konsiderojė Allahun xh.sh. si sundues tė tij, ani pse Ai ėshtė Sundues i botėve dhe i Ditės sė Gjykimit.

Nė nocionet tona fjala “melik” shpreh edhe kuptimin “mbret”, por mbretėria njerėzore herėt a vonė do t’i nėnshtrohet shkatėrrimit, kurse mbretėria hyjnore e Zotit ėshtė e pėrhershme, siē na dėfton Vetė Allahu xh.sh.

“I kujt ėshtė pushteti sot? (bėhet pyetja). I All-llahut, i Atij qė ėshtė njė, i Fuqiplotit (ėshtė pėrgjigjja)!” (Gafir, 16)

Prandaj, ky Zot, Sundues e zotėrues, ėshtė i Vetmi qė meriton tė adhurohet nga njerėzit dhe nga tė gjitha krijesat e tjera, sepse sundimi i vėrtetė i takon vetėm Allahut, i Cili nė Kur’an thotė:

“I Tij ėshtė pushteti nė qiej e nė Tokė, Ai jep jetė dhe Ai jep vdekje, dhe Ai ka fuqi pėr ēdo send.” (El-Hadid, 2)

Dhe nė fund Allahu xh.sh. pėrmend termin “Ilahin-nas”-I adhuruar i njerėzve”, ani pse Ai ėshtė i adhuruari i tė gjitha krijesave. Komentatorėt kėtu kanė tėrhequr njė paralele duke thėnė se me dy cilėsitė e para mund tė cilėsohen edhe njerėzit, si fjala vjen “rabbul bejt-zot i shtėpisė”, apo “melikul bilad-sundues-mbret i njė populli a vendi”, por ėshtė e pamundur qė dikush, pėrveē Tij, tė ketė cilėsinė e tė adhuruarit me tė drejtė “Ilahin-nas”, sepse Ai ėshtė qė krijoi gjithēka nga mosqenia, dhe vetėm Atij i takon adhurimi.

4. Prej sė keqes sė pėrshpėritėsit qė fshihet

5. i cili pėshpėrit nė zemrat e njerėzve

6. qoftė ai pėshpėritėsi (pėr tė keq) nga exhinėt ose nga njerėzit”

Qė tė trija kėto ajete, nė pėrgjithėsi flasin rreth intrigave dhe cytjeve tė shejtanit, i cili mbjell huti e dyshime nė zemrat e njerėzve.

Fjala “El-Vesvas” kėtu aludon shejtanin, ndėrsa fjala “vesvese” nėnkupton pėshpėritjen, fjalėn e folur me zė shumė tė ulėt, kurse fjala “El-Hannas” do tė thotė diēka qė fshihet dhe humb shpejt, qė po ashtu aludon shejtanin, i cili nė momentet kur besimtari e pėrmend Allahun, fshihet dhe largohet me tė shpejtė, kurse kur besimtari harron dhe nuk e pėrmend Allahun, ai kthehet dhe i pėshpėrit njeriut nė mendjen dhe zemrėn e tij mendime tė dėmshme, tė cilat e largojnė nga adhurimi i Allahut xh.sh.

Pėr kėtė ka treguar i Dėrguari i Allahut kur thotė: “Shejtani qėndron mbi zemrėn e njeriut; kur njeriu e pėrmend Allahun, ai (shejtani) tėrhiqet (zmbrapset), ndėrsa kur njeriu e harron (Allahun), ai (shejtani) i pėshpėrit mendime tė kėqija”.

Allahu xh.sh., qysh me kohė na ka paralajmėruar pėr rrezikun e madh qė na kanoset nga shejtani, meqenėse ai xhelozoi dhe bėri smirė edhe ndaj babait tonė tė pare, Ademit a.s., duke e mashtruar dhe shtyrė nė gabimin e parė, dhe duke mos pėrfillur porosinė e Krijuesit, ra nė grackėn e shejtanit dukė hėngėr nga pema e ndaluar nė Xhennet.

Allahu xh.sh. na ka treguar qartė se shejtani ėshtė armiku ynė i pėrbetuar, kur pėr tė nė Kur’an thotė: “O bijt e Ademit, po a nuk ua dėrgova porosinė qė tė mos e dėgjoni (pasoni) djallin, se me tė vėrtetė ai ėshtė armiku juaj i hapėt!?” (Jasin, 60).

Megjithėse njerėzit janė tė vetėdijshėm pėr kėtė armiqėsi tė djallit, e cila do tė vazhdojė e tillė deri nė fundin e kėsaj bote, shumica e njerėzve nuk ēajnė kokėn pėr kėtė burim tė pėrhershėm tė rrezikut, i cili rezulton me dobėsimin e imanit, e nė raste tė shpeshta edhe me humbjen e tėrėsishme tė tij. Ky pra ėshtė shejtani i mallkuar, i cili vepron fshehurazi, dhe nė mėnyrė tinzare gjuan helmin e tij duke pėshpėritur nė zemrat tona e duke na cytur pėr punė tė kėqija, tė cilat janė nė kundėrshtim edhe me vetė natyrėn tonė njerėzore.

Ata njerėz qė i ka mashtruar shejtani nė kėtė botė kur tė dalin nesėr para Allahut pėr t’u ballafaquar me veprat e tyre tė shėmtuara, do tė mundohen qė kėtė faj t’ia hedhin shejtanit se ai i paskėsh mashtruar, por ja se ēfarė u thotė tė tillėve shejtani: “E pasi tė jetė kryer ēėshtja (dhėnia e Llogarisė) djalli (u mban xhehennemlinjve ligjėratėn e dėshpėruar e), u thotė: “Vėrtet, All-llahu ju pat dhėnė premtim tė vėrtetė. Edhe unė ju pata premtuar, por ju tradhtova. Po unė nuk pata kurrfarė pushteti ndaj jush (qė t'ju detyroja), pėrpos qė ju thirra (nė rrugė tė gabuar), e ju m'u pėrgjigjėt; atėherė, pra, mos mė fajėsoni (qortoni) mua, po fajėsojeni veten tuaj. Unė nuk mund t'ju shpėtoj (ndihmoj) ju, e as ju nuk mund tė mė shpėtoni (ndihmoni) mua. Unė e mohoj shoqėrimin tuaj qė mė bėtė mua mė parė (mė adhuruat nė vend tė Zotit)”. S'ka dyshim, pabesimtarėt kanė dėnim tė dhembshėm.” (Ibrahim, 22).



Ndikimet e shejtanit

Zemra dhe mendja e njeriut janė fushėbetejė nė tė cilėn zhvillohen dyluftimet e ashpra nė mes sė mirės dhe sė keqes. Kėto tė dyja janė ato qė sulmohen mė sė tepėrmi nga shejtani, me qėllim tė shtrirjes sė ndikimit tė tij helmues, me tė cilin ky i mallkuar fut dyshime dhe huti. Fjalėt, cytjet dhe pėshpėritjet e tij janė tė kobshme pėr atė qė u nėnshtrohet ndikimeve tė tyre, sepse njeriun e shtyjnė nė mėkate tė pandėrprera, nė njė jetė tė shfrenuar e tė pamoralshme, e shtyjnė nė mosbesim, nė mendjemadhėsi dhe nė ēdo gjė tė keqe, andaj nuk ėshtė e rastėsishme qė Allahu xh.sh. deshi qė njerėzimit nė kėtė sure, tė fundit nė radhitjen e Mus’hafit, t’ia tėrheqė vėrejtjen pėr rrezikun e madh qė i kanoset nga shejtani.

Shejtani e diti se arma mė e fortė e tij kundėr njerėzve ėshtė mbjellja e dyshimit dhe e kuptoi se kjo arrihet mė sė lehti duke futur vesvese, pėshpėritje dhe cytje nė zemrat e tyre. Dhe, vėrtet, shejtani i hyri vendosmėrisht kėtij misioni tė tij qė nė zemrat e besimtarėve tė mbjellė dyshime ndaj fesė sė tyre dhe ndaj ēdo gjėje tjetėr me vlerė, dhe mund tė themi se ai nė shumė raste ka pasur sukses tė plotė.[4]

Shejtani i mallkuar e ka mundėsinė qė tek njeriu tė ndikojė drejpėrdrejtė nėpėrmjet sistemit nervor, duke ndikuar qė personi i atakuar nga ai, tė humbė arsyen e shėndoshė dhe tė mos logjikojė drejt. Nė lidhje me kėtė ndikim tė tij, ka treguar edhe i Dėrguari i Allahut xh.sh., i Cili ka thėnė: “Vėrtet shejtani (djalli) qarkullon nėpėr njeriun sikur gjaku qė qarkullon nėpėr dej (damarė)”.

Por nuk janė vetėm exhinėt e djallėzuar dhe djajtė ata qė fusin intriga e huti nė mesin e njerėzve. Fatkeqėsisht kėtė rol destruktiv e luajnė edhe disa njerėz, qė shpirtin e kanė tė lig. Detyra dhe roli i i tyre ėshtė qė tė fusin pėrēarje nė mesin e njerėzve tė tjerė, duke u bėrė nė kėtė mėnyrė krah i djathtė i shejtanit. Mbase ky ngatėrrestar dhe shpirtlig prej njerėzve, mund tė jetė shumė mė i rrezikshėm se edhe vetė shejtani, sepse ky nė dallim nga ai, vepron haptazi, dhe tė pėrgatit kurthe e komplote, dhe kjo gjoja duke tė kėshilluar pėr tė mirė. Prandaj duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm ndaj tė tillėve, sepse Allahu xh.sh. na ka tėrhequr vėrejtjen qė tė kėrkojmė ndihmėn e Tij edhe prej njerėzve tė kėqij kur kėtė sure po edhe krejt Kur’anin e pėrfundon me kėtė kėshillė pėr tė kėrkuar mbrojtjen dhe ndihmėn e Allahut: “Prej sė keqes sė pėrshpėritėsit qė fshihet, i cili pėshpėrit nė zemrat e njerėzve, qoftė ai pėshpėritėsi (pėr tė keq) nga exhinėt ose nga njerėzit.”



Porosia e kėsaj sureje


- Nė kėtė sure, Allahu xh.sh. i bėri njė nderim tė veēantė gjinisė njerėzore, kur Veten e quajti Zot i njerėzve, Sundues i njerėzve dhe I Adhuruar i njerėzve, ani pse Ai ėshtė Zot, Sundues dhe I Adhuruar i tė gjitha krijesave tė kėtij Universi.

- Domosdoshmėria e kėrkimit tė mbrojtjes nga Allahu xh.sh. prej dėmeve tė shejtanit, dhe prej atyre njerėzve shpitkėqij, tė cilėt janė po aq tė rrezikshėm sa edhe vetė shejtani, sepse shejtani duke tė pėshpėritur fshehurazi, tė ngacmon me mendime tė kėqija, kurse njeriu i keq, i cili tė paraqitet si kėshillues i mirė, tė armiqėson haptazi me tė tjerėt, duke futur dyshime nė mendjen tėnde pėr tė tjerėt.

- Mėnyra mė e mirė pėr t’u mbrojtur nga ndikimet e liga tė shejtanit, ėshtė tė pėrmendurit e Allahut dhe tė mbėshteturit tek Ai, sepse nė momentet kur njeriu e pėrmend Allahun, shejtani nuk mund tė ndikojė, ndėrsa kur ai e harron Krijuesin e tij, ai e ngacmon.

Allahu xh.sh. thotė: “Thuaj: O Zoti im, e kėrkoj ndihmėn Tėnde pėr tė mė mbrojtur nga ngacmimet e shejtanit, O Zoti im, kėrkoj ndihmėn tėnde edhe nga prania e tyre (shejtanėve) tek unė.” (El-Mu’minun, 97-98)

dhe:

“Nėse shejtani tė godet me ndonjė ves tė keq, atėherė kėrko ndihmėn (mbrojtjen) e Allahut…” (El-A’ėraf, 200)

- Allahu xh.sh. na ka paralajmėruar se shejtanit i ka lėnė nė dorė mundėsinė qė tė largojė sa mė shumė njerėz nga rruga e drejtė, por nė anėn tjetėr Allahu i Plotfuqishėm, gjithashtu na ka treguar se, nėse besimtari ka nė dorė armėn me tė cilėn e ka pajisur Ai – Imanin dhe pėrkushtimin ndaj Krijuesit, atėherė shejtani ėshtė i pafuqishėm ndaj tij dhe nuk mund t’i sjellė kurrfarė dėmi:

“Vėrtet ai (shejtani) nuk ka kurrfarė fuqie kundėr atyre qė besuan dhe i janė mbėshtetur Zotit tė tyre.” (En-Nahl, 99), sepse fuqia e Imanit ėshtė njė digė e fortė mbrojtėse pėrballė intrigave tė shejtanit.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Sujutiu “Ed-Durrul menthur…”, vėll. 8, fq. 685.

[2] Fahru Rraziu “Mefatihul Gajbi”, vėll. 32, fq. 199.

[3] Esh-Shenkiti “Advaul Bejan…”, vėll. 9. fq. 183, Bejrut 1995.

[4] Kjo vlen edhe pėr ne, besimtarėt e fesė islame nė Kosovė dhe tė mbarė trojeve shqiptare. Ne thuajse jemi tėhuajėsuar nga identiteti ynė fetar, andaj nuk prekemi apo nuk inatosemi fare kur dikush na i fyen haptazi ndjenjat tona fetare. Shumica prej nesh i mbyllim sytė kur grupe dhe shoqata tė ndryshme tė krishtera, tė ndihmuara edhe nga hipokritėt tanė, propagandojnė haptazi idenė pėr konvertimin e shqiptarėve muslimanė nė tė krishterė, me pretekstin banal - “Kėshtu e do Perėndimi!”, ose “Duhet t’u kthehemi rrėnjėve tona”!. Kjo nėnkupton faktin se Perėndimi na paskėsh ndihmuar me qėllim qė tė na ndėrrojė fenė e jo tė na ēlirojė nga sundimi sllav. Jam i bindur e mbase edhe koha qė do tė vijė do ta dėshmojė, se kjo indolencė dhe kjo neglizhencė jona, do tė na hakmerret keq nė tė ardhmen dhe pėr kėto veprime tona tė pamatura, nesėr do tė japim llogari para Krijuesit

valiii
15-03-07, 21:15
Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė”


Kaptina “En-Nebe’ė” ose “Amme” ėshtė kaptinė mekase, ka gjithsej 40 ajete dhe ka zbritur pas kaptinės El-Mearixh. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin rendor 78.

Transmetojnė Ibn Durejsi, Nuhasi, Ibn Merdevije dhe Bejhekiu nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: ‘Ka zbritur kaptina “Amme jetesaelune” nė Mekė”. Ibn Merdevije transmeton tė njėjtin transmetim edhe nga Ibn Zubejri.[1]



Emėrtimi i kėsaj sureje

Kjo sure ėshtė emėrtuar me kėtė emrin “En-Nebe’ė”, sepse nė tė bėhet fjalė pėr njė lajm shumė tė rėndėsishėm, e ai ėshtė momenti i kataklizmės - Kiameti dhe ringjallja.



Lidhmėria kuptimore e kaptinės “En Nebe’ė” me atė paraprake “El Murselat”

Si nė mes ēdo kaptine tė Kur’anit qė ekziston lidhmėria kuptimore, poashtu shohim se edhe nė mes sures “En-Nebe’ė” dhe asaj paraprake “El-Murselat” ekziston njė lidhmėri e mrekullueshme kuptimore, po edhe tematike.

Kaptina “El-Murselat” fillon me betimet e Allahut:

“Betohem nė (engjėjt ose erėrat) qė dėrgohen njėri pas tjetrit (pandėrprerė), betohem nė ata qė shfaqen si stuhia e rrėmbimshme (duke kryer urdhrat e Zotit), betohem nė engjėjt qė u ėshtė besuar sjellja e shpalljeve, dhe pastaj dallojnė qartė (tė vėrtetėn nga e pavėrteta), dhe qė pėrcjellin kėshillat (libra tė Zotit, te pejgamberėt), si arsyetim ose si vėrejtje, s’ka dyshim se ajo qė premtoheni (Dita e Gjykimit) gjithėsesi ka pėr tė ndodhur” (El Murselat 1-7),

betime kėto qė kishin tė bėnin me shenjat e Ditės sė Gjykimit e tė cilat idhujtarėt i pėrgėnjeshtronin.

Fundi i ajetit: “…s’ka dyshim se ajo qė premtoheni (Dita e Gjykimit) gjithėsesi ka pėr tė ndodhur ” ėshtė pėrgjigje e betimeve tė mėparshme tė Allahut, se ajo ditė tė cilėn ju, mohues, po e pėrgėnjeshtroni, patjetėr do tė vijė dhe do tė jetė njė realitet. Pėr t’ua sqaruar edhe mė afėr kėtė realitet se si do tė ndodhė, Allahu xh. sh. vazhdon mė tutje tė pėrmendė shenjat e kėsaj ndodhie tė madhe, nė ajetet vijuese:

“Kur yjet tė shuhen (zymtohen), dhe kur qielli tė hapet, dhe kur kodrat tė copėtohen, dhe kur tė dėrguarve u ėshtė caktuar koha (pėr tė dėshmuar). E pėr cilėn ditė atyre u ėshtė caktuar koha? Pėr Ditėn e Gjykimit (kur drejtėsia e Zotit ndan tė mirėn nga e keqja). E ku e di ti se ēka ėshtė Dita e Gjykimit? Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan”. (El Murselat 8-15).

Duke u nisur nga tėrė kjo, ėshtė plotėsisht e arsyeshme dhe e logjikshme qė kaptina qė do tė pasonte, nė kėtė rast ajo “En Nebe’ė”, tė sqaronte se ē’ėshtė vėrtet Dita e Gjykimit.

Nėse ndalemi dhe analizojmė ajetet 12-14 tė kaptinės “El-Murselatė”:

“E pėr cilėn ditė atyre u ėshtė caktuar koha? Pėr Ditėn e Gjykimit (kur drejtėsia e Zotit ndan tė mirėn nga e keqja). E ku e di ti se ēka ėshtė Dita e Gjykimit?”, do tė shohim se kurdo qė Allahu xh.sh. ka cekur fjalėn “Ve ma edrake”, menjėherė ka pasuar sqarimi prej tė Plotfuqishmit se pėr se ėshtė fjala, nė kėtė rast nė suren vijuese “En Nebe’ė” ka ardhur sqarimi se Dita e Gjykimit ėshtė njė ndodhi e madhe, njė lajm i madh e tronditės, dhe ėshtė njė ditė e caktuar:

“S’ka dyshim se dita e gjykimit ėshtė caktuar. Ėshtė ditė qė i fryhet Surit, e ju vini grupe-grupe”. (En Nebe’ė 17-18)

Ndėrsa, sa herė qė nė Kur’an ėshtė pėrdorur kjo fjalė nė trajtėn e kohės sė ardhme “Ve ma judrike”, atėherė ajo gjė nuk ėshtė sqaruar dhe ka mbetur enigmė ose njė sekret prej sekreteve tė Allahut.

Kaptina “Amme” ka lidhmėri tjetėr stilistike nė ajete me suren paraprake “El-Murselat”, siē e shohim edhe nga ajetet nė vijim. P.sh. nė suren “El-Murselat” ajetet 25-26, thuhet: “A nuk e bėmė Ne tokėn qė nė gjirin e vet mban, tė gjallė e tė vdekur”, kurse nė suren “En-Nebe’ė” ajeti 6, thuhet: “A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme (pėr jetė)”.



Pėrmbajtje e shkurtėr e kėsaj kaptine
Pėrgjithėsisht, tematika e kėsaj kaptine rikonfirmon besimin nė ringjalljen pas vdekjes, qė e kontestonin idhujtarėt. Pėr ta pėrforcuar faktin se Kiameti vėrtet dhe patjetėr do tė ndodhė, Allahu xh. sh. sjell argumente tė pakontestueshme tė fuqisė sė Tij absolute, kur thuajse nė formė pyetjeje sikur u drejtohet mohuesve tė kėsaj dite: Si nuk besoni nė ringjalljen kur:

“ A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė), dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)? (En-Nebe’ė, 6-7)

I Gjithėfuqishmi pas kėtyre pyetjeve varg, qė dėshmojnė nė tė njėjtėn kohė se Ai ėshtė krijues, ricek ringjalljen dhe ditėn e caktuar (Jevmul Fasl), ditėn kur i fryhet Surit dhe kur ēdo krijesė do tė dalė para Madhėrisė sė Tij pėr tė dhėnė llogari.

Mė pas nė vazhdim tė kėsaj kaptine flitet pėr Xhehennemin si vendstrehim dhe vendqėndrim i pabesimtarėve, pėrshkruhen vuajtjet dhe mundimet qė do t’i pėrjetojnė ata qė mohuan urdhrat e Allahut, kurse nė vazhdim flitet edhe pėr besimtarėt e devotshėm, pėr tė mirat dhe kėnaqėsitė qė janė pėrgatitur pėr ta nė Xhennet.

Kjo kaptinė pėrfundon me njė skenė tė tmerrshme e tė llahtarshme tė asaj dite tė vėshtirė, kur femohuesit mė tepėr do tė dėshironin tė ishin pluhur (dhé), sesa tė japin llogari pėr tė gjitha ligėsitė dhe tė paudhat qė punuan gjatė jetės sė kėsaj bote.

valiii
15-03-07, 21:17
Koment:



عَمَّ يَتَسَاءَلُونَ عَنْ النَّبَإِ الْعَظِيم الَّذِي هُمْ فِيهِ مُخْتَلِفُون كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ ثُمَّ كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ


1.Pėr ēfarė e pyesin ata (mohuesit) njėri-tjetrin?

2. Rreth lajmit tė madh?

3. pėr tė cilin ata kanė mendime tė ndryshme (kundėrthėnie).

4. Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė!

5. Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)!“

(En-Nebe’ė, 1-5)



Idhujtarėt kurejshitė, tė ballafaquar me njė realitet krejtėsisht tė ri me paraqitjen e Muhamedit a.s., si i dėrguar i Allahut, me njė fe qė pėr ta ishte risi, nga e cila shihnin rrezikun e zhvlerėsimit tė fesė sė tyre pagane, stėrgjyshore, nuk mund tė imagjinonin se njė njeri i rėndomtė e i thjeshtė nga mesi i tyre tė mund tė ishte i zgjedhur prej Allahut si i dėrguar. Madje, ata kurrsesi tė bindeshin se predikimet e Muhammedit a.s. pėr ringjalljen dhe jetėn pas vdekjes, mund tė ishin tė vėrteta, aq mė parė kur kishin bindjen e paluhatshme se vetėm koha mund t’i shkatėrronte, ashtu siē na i pėrshkruan edhe Kur’ani:

“Ata (idhujtarėt) thanė: Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jeta jonė nė kėtė botė, po vdesim dhe po lindemi dhe asgjė nuk na shkatėrron tjetėr pos kohės. Ata pėr kėtė nuk dinė asgjė, ata vetėm fantazojnė”. (El-Xhathije, 24)

dhe nė ajetin tjetėr:

“Ata (idhujtarėt) thanė: Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė ringjallemi“. (El-En’amė, 29)

Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. si kundėrpėrgjigje ndaj pohimeve tė tyre tė mėsipėrme, pėr t’ua bėrė tė qartė se vdekja do t’i mbėrrijė dhe se do tė ringjallen zbriti kėtė sure, e cila flet pėr lajmin e madh, pėr lajmin tronditės e tė llahtarshėm tė Ditės sė Gjykimit.

Fjala “Nebe’ė”, edhe pse mund tė pėrkthehet me fjalėn “lajm”, ka njė domethėnie shumė mė tė gjerė, sepse nuk ėshtė fjala vetėm pėr njė lajm tė rėndomtė, por pėr njė ngjarje tė madhe, njė ndodhi tronditėse, pėr njė kumt tė jashtėzakonshėm, pra fjala ėshtė pėr ringjalljen dhe Ditėn e Gjykimit.

Nė lidhje me natyrėn e lajmit tė madh e tė rėndėsishėm, tė gjithė dijetarėt pajtohen se ky lajm ėshtė “Ringjallja”, “Jeta pas vdekjes” ose “Dita e Gjykimit”. Kėtė mendim e ndajnė mufessirėt mė tė mėdhenj me nė krye Taberiun, Vahidiun, Bejdaviun, Nesefiun, dhe shumė tė tjerė, kurse Muxhahidi, Abdurrezak San’ani, Mukatili dhe Ferrau, mendojnė se fjala “Lajm i madh” ka tė bėjė me vetė Kur’anin, i cili bart nė vete lajme tė jashtėzakonshme. Kur’ani ėshtė lajm i madh, sepse, sipas kėtyre dijetarėve, idhujtarėt e cilėsuan atė si magji, poezi etj.

Ėshtė shumė e qartė se ata qė kishin mospajtime mendimesh sa i pėrket kėtij lajmi tė madh, janė idhujtarėt mekas, po edhe grupet e ndryshme tė tė krishterėve dhe tė ēifutėve. Pėrderisa idhujtarėt mohonin kategorikisht jetėn pas vdekjes, sepse mendonin se jetojnė e vdesin dhe nuk i shkatėrron asgjė tjetėr pėrveē kohės, grupet e ndryshme tė Ehli Kitabit, mendonin se do tė ketė vetėm ringjallje shpirtėrore, por jo edhe fizike.

Prandaj si kundėrpėrgjigje ndaj kėtyre kundėrthėnieve tė palogjikshme tė tyre, Allahu sjell kėrcėnimin e Tij hyjnor nė ajetet 4 dhe 5 tė po kėsaj kaptine:

كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ ثُمَّ كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ
“Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė, Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)”

Tefsirologėt mė eminentė gjatė komentimit tė kėtyre dy ajeteve, thonė se pjesėza “kel-la”, paraqet njė kėrcėnim tė hapur ndaj atyre qė mohojnė ringjalljen dhe nuk besojnė nė fuqinė e Allahut.

Madhėshtia e mrekullisė stilistike kuranore ripėrsėritet nė ajetin 5, ku ripėrsėritet kėrcėnimi, por tash edhe mė fuqishėm dhe mė ashpėr:

ثُمَّ كلاَّ سَيَعْلَمُونَ
“Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)“, qė do tė thotė se atė qė ju, o pabesimtarė, e mohoni, do ta pėrjetoni patjetėr.

Disa tė tjerė mendojnė se ajeti i 4-t:

“Jo,(mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė”, ka tė bėjė me besimtarėt qė do ta kuptojnė se ajo qė e besuan nė lidhje me vdekjen dhe ringjalljen, vėrtet u bė realitet, kurse ajeti i 5-tė:

“Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)“, nėnkupton pabesimtarėt qė e mohuan kategorikisht ringjalljen pas vdekjes, dhe ky moment do tė jetė ballafaqimi mė i hidhur i tyre me tė vėrtetėn qė e kundėrshtuan haptazi.

Dijetari i mirėnjohur bashkėkohor, Sha’raviu, nė lidhje me ajetin e 4-tė:

“Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė”,

thotė: “Tė gjithė njerėzit, besimtarė ose pabesimtarė, nė momentet e dorėzimit tė shpirtit, pra para vdekjes, do tė ndeshen me njė botė tjetėr tė panjohur pėr ta, botė e cila deri atėherė ka qenė imagjinative, i shohin melaiket e Allahut, shohin vendin se ku do tė qėndrojnė nė jetėn e Berzahut etj (jetėn nė varreza, njė jetė nė mes kėsaj jete dhe ringjalljes nė tė cilėn nuk mbretėrojnė ligjet e kohės). Nė lidhje me kėtė, Allahu xh. sh. nė Kur’an thotė:

“(I thuhet) Ti ishe nė njė huti nga kjo (ditė) e Ne ta hoqėm perden (para syve tu) dhe tash ti sheh shumė mprehtė”. (Kaf, 22).

Do tė thotė aty pėr aty njeriu kalon nė njė dimension tė ri tė jetės. Besimtarėt e vėrtetė, tė qetė dhe me njė prehje shpirtėrore presin shpėrblimin e merituar gjatė jetės nė Berzah, kurse pabesimtarėt do t’i kaplojė tmerri e llahtari, sepse iluzionet e tyre se pas vdekjes mė nuk do tė ketė as jetė e as ringjallje, do tė shemben ashtu siē shembet kėshtjella prej rėrės. Tė dyja grupet do ta shohim me sytė e tyre kėtė realitet, i cili tashmė ėshtė bėrė “ajnul jekiin- pamje e sigurt”, qė mė parė nė jetėn e kėsaj bote pėr ta ishte vetėm “Ilmul jekiin-dije e sigurt”, kurse ajeti i pestė: “Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)“

flet pėr momentin kur pabesimtarėt pas dhėnies sė llogarisė, do tė hidhen nė zjarrin e Xhehennemit, dhe do ta kuptojnė bindshėn edhe njė herė se ishin nė njė humbje tė vėrtetė, dhe tash i pret pėrjetimi fizik i dėnimit qė do ta shijojnė, dhe kjo tashmė ėshtė “hakkul jekiin-e vėrtetė e sigurtė” njė realitet pėrjetues me tė gjitha gjymtyrėt”.

valiii
15-03-07, 21:21
أَلَمْ نَجْعَلِ الأَرْضَ مِهَادًا

وَالْجِبَالَ أَوْتَادًا

وَخَلَقْنَاكُمْ أَزْوَاجًا

وَجَعَلْنَا نَوْمَكُمْ سُبَاتًا

وَجَعَلْنَا اللَّيْلَ لِبَاسًا
وَجَعَلْنَا النَّهَارَ مَعَاشًا


6. A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė),

7. Dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)?

8. Ne u krijuam juve nė ēifte.

9. dhe gjumin tuaj jua bėmė pėr pushim.

10. dhe natėn jua bėmė mbulesė (si rrobat).

11. ndėrsa ditėn e bėmė pėr gjallėrim”.

(En-Nebe’ė, 6-11)

Nė vazhdim tė kaptinės, i Lartmadhėrishmi, pėr t’i bindur tė gjithė ata qė mohojnė momentin e kataklizmės dhe ringjalljen, d.t.th. “Lajmin e madh” pėr tė cilin kanė mendime tė ndryshme kundėrthėnėse, ua rikujton dhuntitė e Tij pėr njerėzimin. Tė gjitha kėto tė mira tė panumėrta, dėshmojnė qartė se pabesimtarėt–mohuesit janė nė humbje tė madhe, pėrderisa nuk besojnė se tė gjitha kėto argumente flasin pėr njė tė vėrtetė tė madhe qė do tė ndodhė.

Karakteristikė e veēantė e kėtyre ajeteve qė jemi duke i komentuar, ėshtė se ato flasin pėr argumente tė ndjeshme e tė prekshme, argumente lėndore, me tė cilat ndėrlidhet jeta jonė e pėrditshme. Kėto ajete janė njė shėti e shkurtėr nė kėtė ekzistencė me pamje e tablo tė ndryshme; janė ajete tė cilat nė formė pyetjesh flasin, dėftojnė dhe nė tė njėjtėn kohė argumentojnė; janė ajete qė zgjojnė ndėrgjegjen dhe zemrėn e fjetur nga intrigat e shejtanit; janė ajete qė rikthejnė freskinė nė arsyen e njerėzve qė tė kuptojnė se kush janė ata nė tė vėrtetė, pėrse janė nė kėtė botė, pėrse jetojnė, pėrse duhet tė vdesin? etj…



أَلَمْ نَجْعَلِ الأَرْضَ مِهَادًا
6. A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė).

Toka si njė ndėr nėntė planetėt e sistemit tonė diellor, megjithėse shumė e vogėl, nė krahasim me planetėt e tjerė nė kėtė gjithėsi, prapėseprapė ėshtė mė e dashura dhe mė tėrheqėsja pėr ne. A thua pėrse? Ē’rėndėsi ka ajo pėr ne?

Pėrgjigja e vetme ėshtė se toka ėshtė “nėna, shtėpia dhe foleja jonė”. Nga elementet e kėsaj toke u krijuam, nė kėtė tokė u lindėm, nė tė do tė vdesim dhe po nga kjo tokė do tė ringjallemi pėrsėri, siē thotė i Plotfuqishmi Allah nė Librin e Tij tė shenjtė:

“Ne prej saj (tokės) ju krijuam, nė tė do t’ju kthejmė pėrsėri, dhe prej saj do t'ju nxjerrim edhe njė herė”. (Ta Ha, 55)

Nė kėtė tokė filloi jetėn e vet raca njerėzore, nė kėtė tokė Allahu xh.sh. dėrgoi shpalljet hyjnore nėpėrmjet tė dėrguarve tė Tij besnikė. Nė tė, pėr herė tė parė ra nė sexhde balli i njeriut-Ademi a.s., dhe, nė tė, do tė jehojė deri nė momentet e fundit tė kėsaj ekzistence–fjala “Allahu ekber, la ilahe il-lall-llah–Allahu ėshtė mė i Madhi, s’ka zot pėrveē Allahut”, sepse ky ėshtė Vullneti i Krijuesit tonė, i Lartėsuar dhe i zhveshur qoftė nga ēdo e metė.

Dhe, kėtė tokė Allahu e bėri tė pėrshtatshme pėr jetesėn tonė, e bėri tamam sikur djep nė tė cilin pushon dhe fle foshnja. Ky zatėn ėshtė edhe njėri prej kuptimeve tė kėtij ajeti. Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. u drejtohet mohuesve nė formė pyetjeje: “A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė)”

Dihet se pozita e volitshme e tokės nė radhitjen planetare nė kuadėr tė sistemit diellor ka bėrė qė ajo vėrtet tė jetė e pėrshtatshme pėr jetesė. Nuk ėshtė as shumė afėr diellit nė mėnyrė qė nė tė tė mbretėrojnė temperatura tė larta tropike, tė cilat do ta bėnin avullimin e ujit nėpėr oqeane me se do tė pamundėsohej jeta nė tė, po nuk ėshtė as fort larg tij nė mėnyrė qė nga temperaturat e ulta, toka dhe oqeanėt tė shndėrroheshin nė akullnaja nė tė cilat kushte, jeta do tė ishte prapė e pamundshme. Por deshi i Madhi Zot qė toka tė jetė nė pjerrtėsinė vertikale prej 23,5 shkallėsh, e cila i mundėson jetėn dhe gjallėrinė e njė bote tė tėrė organike dhe inorganike, njė bote dhe njė natyre tė shumėllojshme tė florės dhe faunės, tė cilėn mund ta hasim nė ēdo hap nė kėtė tokė.

Pastaj Allahu xh.sh. thotė:



وَالْجِبَالَ أَوْتَادًا
7. Dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)?.

A thua ē‘synohet me kėtė ajet? Pėrse Allahu xh.sh. na sjell si shembull kodrat? Ē’rėndėsi kanė ato pėr ne dhe pėrgjithėsisht pėr tokėn si planet?

Tash, vetėm tash vonė, nė kėtė shekull, pasi njeriu arriti lartėsitė qiellore me anėn e fluturakeve tė ndryshme, raketave e satelitėve, arriti tė fotografojė dhe tė studiojė formėn dhe relievin e vėrtetė tė tokės. U vėrtetua me saktėsi e vėrteta e madhe kuranore edhe nga profesorėt mė eminentė tė gjeologjisė, se kodrat vėrtet janė njė element pėrforcues dhe ekuilibrues nė tokė. Ata vėrtetė u impresionuan nga kėto tė dhėna kuranore qė para 14 shekujsh.

Tė shohim se ē‘thotė Allahu xh.sh. pėr kodrat:

- “Kurse kodrat i pėrforcoi”. (En-Naziat, 32)

- “ Dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)”. (En-Nebe’ė, 7)

- “Dhe Ai vuri kodra (tė forta) nė tokė, ashtu qė ajo tė mos lėkundet me ju” (En-Nahl, 15)

Kėto ajete, e tė tilla nė Kur’an ka tė shumtė, japin tė kuptojnė se njė prej mrekullive tė Allahut nė kėtė tokė, janė edhe kodrat dhe ndėrtimet e tyre tė jashtme e tė brendshme.

Meqė shkenca tash vėrtetoi se pothuaj nė tė njėjtėn masė sa jashtė secila kodėr ka rrėnjėt dhe bazamentin e vet mbėshtetės nėn dhe, del se fjalėt e Allahut vėrtet janė njė mrekulli e pėrjetshme. A thua deri para pak kohėsh, ka mundur kush tė pėrfytyronte se kodrat e mėdha qė i shohim nė formė gungash dhe nė forma tė tjera mbi sipėrfaqen e tokės, kanė pothuajse tė njejtėn shtrirje nė brendinė e tokės, tė cilėn shkencėtarėt e quajnė rrėnjė, kurse Kur’ani e quan shtyllė-bazament. Vetė Allahu xh.sh. nė mėnyrė shumė tė thjeshtė e praktike u sjell njerėzve argumente nga gjėrat qė janė nė kontakt me tė ēdo ditė. Fjala “veted-evtad” do tė thotė kunja-shtylla apo bazamanet qendror mbi tė cilin ngrihet tenda (ēadra), nė mėnyrė qė tė kuptohet mė lehtė nga njerėzit se edhe kodrat e kanė rolin e tyre ekuilibrues dhe tė baraspeshimit pėr tokėn, qofshin ato kodra kontinentale apo oqeanike.



وَخَلَقْنَاكُمْ أَزْوَاجًا
8. Dhe Ne ju krijuam nė ēifte”

Kėto fjalė tė Allahut qė nė tė njėjtėn kohė dėftojnė pėr mrekullinė krijuese tė Tij, qė ēdo gjė nė kėtė ekzistencė ta krijojė nė ēift, janė tėrheqje e vėrejtjes ndaj mohuese tė Ditės sė Gjykimit, se Ai qė ju krijoi nė ēift pėr t’u shumėzuar pa qenė fare, Ai edhe ju vdes dhe e ju ringjall pėrsėri !!!

Allahu xh.sh. dėshiroi qė nė rregullin e gjithmbarshėm tė gjithėsisė tė mos ketė mangėsi dhe disharmoni, dėshiroi qė kjo gjithėsi tė jetė e denjė pėr Madhėshtinė, Forcėn dhe Kreativitetin e Krijuesit. Ky ėshtė njė manifestim i hapėt i fuqisė absolute tė Allahut xh.sh., nė ligjet e kėsaj ekzistence. Njė manifestim i tillė i kėsaj fuqie ėshtė edhe krijimi nė ēifte i ēdo gjėje, pėrveē melaikeve nė kėtė Univers.

Po tė marrim shembull edhe thėrmijėn mė tė vogėl tė atomit, si gjėnė mė tė imtė nė kėtė gjithėsi, tė cilėn tash pėr tash e njohim, do tė shohim se brenda vetė kėsaj thėrmije atomike ekzistojnė protonet dhe neutronet, pozitive e negative, tė cilat sė bashku formojnė tėrėsinė e atomit. Po i njėjti proces manifestohet nė botėn organike dhe atė inorganike, kurse krijimi i njeriut nė ēifte ėshtė njė prej mrekullive tė pėrkryera tė Allahut, i Cili bėri qė sipas “Ligjit tė Shkaqeve”, kontaktit intim midis burrit e gruas, me lejen dhe dėshirėn e Tij, nga njė bashkim i spermatozoideve tė mashkullit me farėn ė gruas, tė lind njė fryt i ri njerėzor, fryt qė deri nė formėsimin e plotė dhe daljen nė kėtė botė kalon nėpėr etapa tė ndryshme tė cilat Kur’ani i ka pėrshkruar me njė pėrpikėri tė paparė si p.sh. nė kaptinėn “El-Mu’minun”:

“Pėr All-llahun, Ne krijuam njeriun prej njė ajke (lėngu), e njė balte. Pastaj atė (ajke - baltė) e bėmė (e shndėrruam) pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurt. Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjaku, e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, edhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirtė). I lartė ėshtė All-llahu, mė i miri Krijues!” (El-Mu’minun, 12-14)



وَجَعَلْنَا نَوْمَكُمْ سُبَاتًا
9. Dhe gjumin tuaj jua bėmė pėr pushim.”

S’ka dyshim se gjumi ėshtė njė ndėr argumentet mė bindėse qė dėshmon ekzistimin e Zotit. Pėr kėtė Allahu xh.sh. thotė nė Kur’an:

“Nga argumentet e Tij ėshtė edhe gjumi juaj natėn dhe ditėn, edhe pėrpjekja juaj pėr tė fituar nga tė mirat e Tij. Nė kėtė ka argumente pėr popullin qė dėgjon”. (Er-Rrum, 23)

Dihet se gjumi ėshtė njė nevojė e domosdoshme pėr tė gjitha qeniet e gjalla. Nėse ndonjė njeri a krijesė privohet apo pengohet pėr gjumė, nuk mund tė pėrballojė dot ritmin e pandalshėm tė jetės.

Gjumi a tė fjeturit ėshtė pėrmendur disa herė nė Kur’an, nė mėnyrė qė tė vihemi nė dijeni se ai ėshtė argument dhe shenjė nga Allahu xh.sh. Fjala “subata”–“sebtun” nė gjuhėn arabe d.t.th. shkėputje, vdekje, ndėrprerje nga aktivitetet e ditės (jetės), pėr njė kohė tė caktuar, nė mėnyrė qė qelizat tona trupore tė kenė kohė tė mjaftueshme pėr rifreskim.

Me kėto kuptime ka ardhur nė disa vende nė Kur’an si:

- “Dhe kur Ai ju kaploi me njė kotje (gjumė) qė ishte siguri (qetėsim) pėr ju nga ana e Tij”. (El-Enfal, 11)

- “Mandej, pas asaj tronditjeje tė rėndė, Ai ju lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush”. (Ali Imran, 54)

Dihet se gjumi ėshtė edhe njė vdekje e vogėl, e cila mund tė krahasohet me tė ashtuquajturėn “vdekje klinike” pėr se edhe i Gjithėmėshirshmi na njofton, kur thotė:

“Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn (ju vdes natėn ) dhe e di ē’keni vepruar ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) deri nė afatin e caktuar (vdekje)”. (El-En’am, 60)

dhe:

“All-llahu i merr shpirtat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon.” (Ez-Zumer, 42)

Shikuar nga kėndvėshtrimi shkencor, shkencėtarėt ende nuk kanė arritur tė deshifrojnė saktėsisht fshehtėsinė hyjnore tė gjumit, por nė bazė tė shumė eksperimenteve nė laboratoriume shkencore, gjumin e kanė ndarė nė 5 etapa:

Etapa e parė – ėshtė etapa e hyrjes graduale nė gjumė dhe pėrfshin 2 deri nė 5 % tė kohės sė gjumit.

Etapa e dytė – ėshtė etapa e gjumit tė lehtė – jo tė thellė, dhe pėrfshin rreth 50 % tė kohės sė gjumit.

Etapa e tretė dhe e katėrt – janė etapat e gjumit tė ngadalshėm, tė thellė, tė qetė e tė zakonshėm. Kėto dy etapa tė gjumit prehės e qetėsues pėrfshijnė 20 % tė kohės sė gjumit.

Etapa e pestė – ėshtė etapa e gjumit tė thellė, e shoqėruar me ėndrra dhe lėvizje, ose gjumė i ēudtishėm, sepse ai qė fle, gjatė etapės sė gjumit me ėndrra, edhe pse ėshtė nė gjumė tejet tė thellė, lėvizjet e frymėmarrjes, tė gjakut dhe tė syve i ka pothuajse si tė ishte zgjuar. Mbase i tillė do tė ketė qenė ndoshta edhe gjumi i banorėve tė shpellės (As’habul kehf).

"Do tė mendoje se ata janė tė zgjuar, e ata ishin nė gjumė" (El-Kehf, 18).

Kjo etapė e gjumit pėrfshinė 25 % tė gjumit.

Me njė fjalė, gjumi ėshtė dhunti e Allahut pėr njeriun, qė ai tė ē’lodhet fizikisht po edhe shpirtėrisht nga vėshtirėsitė e jetės.



وَجَعَلْنَا اللَّيْلَ لِبَاسًا.وَجَعَلْنَا النَّهَارَ مَعَاشًا.
10. Dhe natėn jua bėmė mbulesė (si rrobat).

11. ndėrsa ditėn e bėmė pėr gjallėrim.

S’ka dyshim se nga shenjat e mėdha tė Allahut nė kėtė tokė janė dita dhe nata. Pas njė dite tė kaluar nė punėt e zakonshme, ėshtė shumė e natyrshme qė njeriu tė lodhet, kėshtu qė trupi dhe mendja e tij kanė nevojė pėr ēlodhje. Nata e ka kėtė cilėsi, tė cilėn Allahu xh.sh. e krahason me mbulesė (libas), ku njeriu merr pjesėn e merituar tė pushimit dhe freskimit pėr tė vazhduar punėn e tij qysh me agimin e parė tė mėngjesit.

Kėtu duhet theksuar se, nėse njeriu nė kėtė botė punon e vepron sipas programit tė pėrkryer hyjnor, vėrtet do ta shijojė ėmbėlsinė e jetės, pushimin e natės dhe gjallėrinė e ditės.

Besimtari i vėrtetė qysh para lindjes sė diellit zgjohet nga gjumi, falėnderon Allahun i Cili e ringjalli nga vdekja e vogėl (gjumi), ashtu siē ka vepruar gjithmonė i Dėrguari i Allahut, kur thoshte: “Falėnderimi i qoftė Allahut, i Cili na ngjalli pasi nė bėri tė vdekur (nė gjumė) dhe vetėm tek Ai ėshtė ringjallja” (Transmetojnė Buhariu dhe Tirmidhiu).

Pastaj merr abdest dhe falė namazin e sabahut duke e lutur Allahun e Plotėfuqishėm qė t’i japė nga mirėsitė e Tij gjatė asaj dite. Dhe ai vazhdon punėn ditės, tregton, punon dhe i lutet prapė Allahut duke falur namazin e drekės. Pas njė rishikimi tė asaj qė ka punuar, vjen koha e ikindisė, qė njeriu tė falėnderojė Allahun edhe njė herė sepse i mundėsoi edhe njė ditė jete, pune e fitimi hallall. Dalngadalė nata shtrin flatrat e saj mbi tokė pėr t'i zėnė vendin ditės, dhe, pas tėrė kėsaj, Allahu dėshiroi qė nata tė jetė njė mbulesė dhe ē‘lodhje pėr njeriun: “Dhe natėn jua bėmė mbulesė (pėr ēlodhje)” , sepse dita qė shkoi, ishte gjallėri e punė e vazhdueshme, pėr tė cilėn Allahu xh.sh. thotė: “Dhe ditėn e bėmė pėr gjallėrim”.

Ky ėshtė sistemi i pėrkryer i orarit tė jetės sė njeriut nė kėtė tokė, tė cilėn Allahu e bėri tė pėrshtatshme e komode pėr jetė, me tė gjitha predispozitat dhe kushte e nevojshme.

Dhe, me gjithė kėto fakte e argumente, ka ende tė tillė qė nuk besojnė Allahun e as ringjalljen, veēse mrekullitė dhe argumentet e Allahut pėr t’i bindur mohuesit nuk kanė tė sosur…

valiii
15-03-07, 21:23
وَبَنَيْنَا فَوْقَكُمْ سَبْعًا شِدَادًا

وَجَعَلْنَا سِرَاجًا وَهَّاجًا

وَأَنزَلْنَا مِنْ الْمُعْصِرَاتِ مَاءً ثَجَّاجًا

لِنُخْرِجَ بِهِ حَبًّا وَنَبَاتًا

وَجَنَّاتٍ أَلْفَافًا



12. Dhe Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė.

13. dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron.

14. Ne prej reve tė shtrydhura kemi lėshuar shi tė madh.

15. qė me tė tė rrisim drithėra e bimė.

16. dhe kopshte tė dendura palė mbi palė.”

(En Nebe’ė, 12-16)



Nė Kur’an ka ajete tė shumta tė cilat vazhdimisht provokojnė mendjen njerėzore, duke e nxitur atė qė kėto argumente tė panumėrta tė Allahut nė kėtė ekzistencė, t’i studiojė nė mėnyrė serioze e shkencore, sepse fjala e Allahut xh.sh. kurrsesi nuk mund tė vijė nė kundėrshtim me tė vėrtetat e mirėfillta shkencore.

Nėse e analizojmė vetėm pak ajetin 53 tė kaptinės Fussilet:

“Ne do t’ua mundėsojmė atyre (mohuesve) qė tė sodisin argumentet tona nė horizonte (tė hapėsirave qiellore) po edhe nė vetveten e tyre, derisa t’u bėhet e qartė se ky (Kur’an) ėshtė i vėrtetė (dhe i zbritur nga i Gjithėfuqishmi)”,

do tė kuptojmė se provokimi hyjnor mbetet aktual pėr ēdo brez a gjeneratė tė njerėzimit, andaj nuk ėshtė aspak i rastit fakti se nė vazhdim tė kaptinės “En Nebe’ė”, i Lartmadhėrishmi thotė:



وَبَنَيْنَا فَوْقَكُمْ سَبْعًا شِدَادًا
12. Dhe Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė.

Tė gjithė komentatorėt e Kur’anit, pa dallim, janė tė mendimit se fjala “shtatėshe e fortė“ simbolizon shtatė palė qiej, do tė thotė qiellin, tė cilin Allahu xh.sh. e ka ngritur-ndėrtuar mbi ne sikur tė ishtė ndonjė pullaz-ombrellė. Ai nė Kur’an thotė:

“Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurt, por ata zmbrapsen prej atyre argumenteve.”

(El-Enbija 32)

Fjala qiell mė tė gjitha derivatet dhe format e saj nė Kur’an ėshtė pėrmendur 298 herė. Nė Kur’an fjala qiell me kėto sinonime tė shtatėshit ka ardhur edhe nė disa vende tė tjera, si p.sh.:

- “Ne krijuam mbi ju shtatė palė (qiej) dhe nuk jemi tė pakujdesshėm ndaj asaj qė krijuam”. (El- Mu’minun, 17)

- “All-llahu ėshtė Ai qė krijoi shtatė palė qiej dhe prej tokės aq sa ata…” (Et Talak, 12)

- “Ai ėshtė qė krijoi shtatė qiej palė mbi palė…” (El-Mulk, 3).

- “A nuk e keni parė se si All-llahu krijoi shtatė palė qiej (nė kate).“ (Nuh, 15).

- “Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr ju krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e Vet ia drejtoi qiellit dhe i pėrsosi ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė”. (El Bekare, 29)

- “Dhe ata i krijoi shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell i caktoi atė qė i nvojitej. Qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) Ne e stolisėm me yje ndriēuese dhe e bėmė tė mbrojtur. Ky ėshtė caktim i tė plotfuqishmit, i tė Dijshmit”. (Fussilet, 12), etj…

Sa i pėrket ajetit nė fjalė “Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė”, ne vetėm mund tė supozojmė se kėta shtatė qiej mund tė jenė shtatė tufa galaktike tė sistemit tonė diellor, ose mund tė kenė ndonjė lidhje tė afėrt me sistemin tonė diellor. Ne banorėt e tokės bėjmė pjesė nė galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” e cila ka lidhje tė ngushtė me disa galaktika tė tjera, si M-31, VIRGO, pastaj me tufėn galaktike tė ANDROMEDĖS, etj.

Supozohet se nė kėtė gjithėsi mund tė ketė pėrafėrsisht mbi 100 miliardė galaktika dhe secila pėrbėhet pėrafėrsisht nga 100 miliardė yje. Nė ēdo galaktikė ka ndoshta edhe po aq planetė sa edhe yje, qė me numrin e shifrave do tė thotė: 1011 x 1011 = 1022 ose 10 miliardė bilionė yje dhe planetė.

Vetėm galaktika jonė “Rruga e Qumėshtit” supozohet tė ketė mbi 200 miliardė yje madhėsish tė ndryshme, lėvizja e tė cilėve karakterizohet pėr njė elegancė dhe graciozitet tė mrekullueshėm.

Allahu xh.sh.nė Kur’an thotė:

“Vėrtet, Ne kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) me bukurinė e yjeve.” (Es-Safat, 6)

“Ne, nė qiell kemi krijuar galaksione yjesh dhe atė (qiellin mė tė afėrt tė dynjasė) e kemi zbukuruar pėr ata qė e shikojnė me vėmendje.” (El-Hixhr, 16)

“Ne, qiellin mė tė afėrt e kemi zbukuruar me kandila (yje ndriēuese)” (El Maide, 5)

Mirėpo se ēfarė ka synuar nė tė vėrtetė Allahu xh.sh., me fjalėt “shtatėshe tė fortė”, ne nuk mund ta dimė dhe kjo mbetet nė dijen absolute tė Allahut xh.sh.

Nga ajeti nė fjalė vetėm mund tė kuptojmė se kėta qiej kanė njė ndėrtim tė fortė dhe se bukuria e tyre dėfton pėr mrekullinė e krijimit, por qė tėrė kjo hapėsirė qiellore mbi ne, kjo “shtatėshe e fortė” qiellore ka lidhje tė ngushtė me jetėn e njeriut nė kėtė tokė, dėshmon shumė qartė ajeti nė vazhdim, ku Allahu xh.sh. thotė:



وَجَعَلْنَا سِرَاجًا وَهَّاجًا
13. Dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron.

Allahu xh.sh. e bėri jetėn nė tokė tė pėrshtatshme, sepse parapėrgatiti tė gjitha kushtet e nevojshme e tė domosdoshme pėr njė gjė tė tillė. Padyshim, Dielli si ylli qendror i sistemit tonė diellor, ėshtė burim i energjisė dhe pa dritėn e nxehtėsinė e tij, jeta nė tokė do tė ishte e pamundur.

Dielli nuk ėshtė asgjė mė tepėr se njė yll qė jep dritė, nxehtėsi dhe energji. Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. pėr tė thotė: “Dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron”.

Fjala “siraxh” do tė thotė “diēka qė jep dritė e shkėlqim”, kurse “vehhaxh” do tė thotė “diēka qė jep edhe dritė po edhe nxehtėsi-energji”.

Nga kėndi i shkencės sė astronomisė shohim se Dielli pėrbėhet nga hidrogjeni, gazi i lėngėt dhe heliumi. Nga e tėrė masa e sistemit diellor, Dielli pėrbėn 99.86%, kurse masėn tjetėr, 0.14% e pėrbėjnė nėntė planetėt e tjerė tė sistemit diellor, natyrisht pėrfshirė kėtu edhe satelitet e tyre, etj. Sigurisht kjo masė kaq e madhe, dhe ky gravitacion kaq i fuqishėm i Diellit i ka “robėruar” – detyruar 9 planetėt e Sistemit diellor: Tokėn, Marsin, Venerėn, Merkurin, Saturnin, Jupiterin, Neptunin, Uranin dhe Plutonin qė nėpėr shtigje spirale tė sillen-rrotullohen rreth tij. Toka, planeti ynė, njė lėvizje tė tillė rreth Diellit e kryen pėr 365 ditė.

Sipas shkencėtarėve, jeta e Diellit numėron mbi 5 miliardė vjet. Sipėrfaqja e tij ėshtė mbi 12 mijė herė mė e madhe se ajo e Tokės. Masa e tij ėshtė 333.000 herė mė e madhe se e Tokės. Largėsia midis Diellit dhe Tokės ėshtė 150 milionė km., kurse rrezja e dritės sė Diellit deri nė Tokė arrin pėr 8 minuta e 20 sekonda.

Me njė fjalė, po tė mos kishte diell, nuk do tė kishte as jetė nė tokė, por krahas diellit, botės organike dhe inorganike u nevojitet edhe njė komponent tjetėr i rėndėsishėm pa tė cilin nuk do tė kishte mundėsi tė zhvillohej procesi jetėsor. Ky komponent kaq i nevojshėm ėshtė UJI.

Ja pra se si i ndėrlidh i Gjithėfuqishmi Allah kėto dy komponente, kur nė vazhdim tė kaptinės thotė:



وَأَنزَلْنَا مِنْ الْمُعْصِرَاتِ مَاءً ثَجَّاجًا
14. Ne prej reve tė shtrydhura kemi lėshuar shi tė madh.

Pra, krahas dritės dhe nxehtėsisė sė Diellit, gjallesave tė gjalla si dhe botės bimore, patjetėr u nevojitet edhe uji, tė cilin Allahu xh.sh. pėrveē burimeve tė ujit qė gjenden nė brendi tė Tokės. atė e lėshon edhe nga qielli nėpėrmjet reve,

Se pėr ē’arsye Allahu xh.sh. ka ndėrlidhur ajetin ku flet rreth Diellit dhe reve qė lėshojnė shi, sot, pas shumė zbulimeve shkencore, nuk ėshtė e vėshtirė ta kuptojmė. Shkenca na mėson se nė kėtė rast kryhet njė proces natyror, ai i avullimit tė ujit nga lumenjtė, detet dhe oqeanet, qė pastaj tė kondensohet lart nė re, tė cilat pastaj i bartin erėrat andej e kėndej dhe e shkundin ujin qė gjendet nė to.

Kur jemi tek retė dhe tek procesi i rėnies sė shiut, tė shohim se ē’thotė Allahu xh.sh. nė disa ajete kuranore:

“A nuk e ke parė se si All-llahu drejton retė, pastaj i bashkon, i bėn grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun se si rrjedh prej tyre” (En-Nur, 43)

pastaj:

“All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja, kėshtu ėshtė ringjallja.” (Fatir, 9)

dhe:

“All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato lėkundin retė dhe Ai i shtrinė lart si tė dojė, i bėn ato edhe tė ndara nė pjesė, dhe pėrmes tyre e sheh se si bie shi, e kur ia lėshon atė kujt tė dojė prej robėrve tė vet, qe, ata gėzohen.” (Er-Rrum, 48)

Por t’i kthehemi edhe njė herė fjalės sė ajetit: “el muė’sirat”. Fjala “I’ėsar” – muassar-muė’sir”, nė aspektin terminologjik do tė thotė shtrydhje, e kjo do tė thotė reja qė lėshon shi pas bashkėdyzimit dhe pas zbrazjes sė thėrrmijave elektrike, pozitive e negative, do tė thotė pas “shtrydhjes sė saj - “I’sar”, ajo mund tė lėshojė shi me lejen e Allahut xh.sh.

Dijetarėt rreth termit “el mu’sirat” kanė dhėnė kėto mendime:

1. Grupi i parė mendojnė se fjala ėshtė pėr retė qė shtrydhen, do tė thotė qė lėshojnė shi, njė mendim qė ėshtė mė i pranueshmi dhe mė i sakti.

2. Grupi i dytė mendojnė se fjala ėshtė pėr erėrat, tė cilat pas fekondimit tė reve, e shtrydhin ujėt nga retė.

Njė gjė ėshtė mė se e vėrtetė, se gjatė procesit tė avullimit e deri tek rėnia e shiut, kėto elemente kanė gjėra tė pėrbashkėta dhe janė tė ndėrlidhura nė tė njėjtin proces. Kėshtu, nga ndikimi i rrezeve tė diellit, tė cilin Allahu xh.sh. e quajti “Kandil flakėrues”, bėhet avullimi i ujit tė lumenjve, deteve dhe oqeaneve. Kur ky avull tė ketė arritur lart, pėr tė marrė ftohtėsinė dhe pėr t’u kondensuar, vjen roli i erėrave, tė cilat bartin me vete grimcat e pluhurit, qė pėrmbajnė elemente tė fekondimit, thėrrmija pozitive e negative, dhe ky kontakt pėrfundon me zbrazjet elektrike. Pas kėsaj, erėrat, po ashtu me lejen e Allahut, i bartin kėto re tė fekonduara atje ku Allahu dėshiron, dhe shiu bie.

Nė lidhje me kėtė Allahu xh.sh. thotė:

“Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese, e nga qielli (retė) lėshojmė shi dhe atė jua japim ta pini, po ju nuk mund ta ruani atė”. (El-Hixhr, 15)

“Edhe Ai ėshtė qė i lėshon erėrat myzhde nė prag tė mėshirės sė Tij (shiut) dhe Ne lėshuam prej qiellit ujė tė pastėr.” (El-Furkan, 48)

“Dhe nė tė kemi vėnė kodra tė forta e tė larta dhe ju dhamė tė pini ujė qė jua shuan etjen”. (El-Xhinn, 27)

Nė vazhdim tė kaptinės, Allahu xh.sh. pasi krijoi tė gjitha kushtet e nevojshme pėr njė jetė tė vrullshme organike dhe inorganike nė tokė, duke nėnshtruar rrezet e diellit, pastaj ujin dhe procesin e tyre tė shndėrrimit nė shi qė bie prej reve si mėshirė prej Allahut xh.sh., na bėn me dije se rezultat i tėrė kėtij procesi zinxhiror, i cili vėrtet dėshmon pėr mrekullinė krijuese tė Tij, ėshtė kultivimi i bimėve dhe fryteve tė ndryshme pėr tė mirėn e botės njerėzore dhe asaj shtazore:



لِنُخْرِجَ بِهِ حَبًّا وَنَبَاتًا. وَجَنَّاتٍ أَلْفَافًا

15. “Qė me tė tė rrisim drithėra e bimė.

16. dhe kopshte tė dendura palė mbi palė.”

Kėtu patjetėr duhet tė ndalemi njė ēikėz dhe tė meditojmė pėr mrekullinė dhe precizitetin e paparė tė kėsaj shprehjeje kuranore.

Kėto fjalė s’mund tė jenė tė ndonjė mendjeje njerėzore, por vetėm tė Krijuesit tė gjithėsisė, i cili flet pėr njė proces tė natyrshėm, ku sė pari pėrmend farėn-kokrrėn, e cila duhet tė mbillet pėr tė dalė pastaj mbi tokė e pėr tė dhėnė fryte, qofshin ato bimė ose pemė, e pastaj kur kėto pemė tė rriten, ato, me degėt e tyre palė-palė formojnė kopshte tė dendura.

Tė gjitha kėto fakte dhe argumente tė pamohueshme tė cilat i prezantoi i Gjithėfuqishmi dėshmojmė qė kjo ekzistencė e ka Krijuesin e vet dhe se kėsaj gjithėsie me lejen e Allahut njė ditė do t’i vie fundi. Nuk ka dyshim se Ai qė bėri tokėn tė pėrshtatshme pėr jetė dhe kodrat si shtylla dhe qė na krijoi nė qifte duke na bėrė gjumin pushim, natėn mbulesė e ditėn gjallėrim, duke ngritur mbi ne shtatė palė qiej dhe nė qiellin e kėsaj toke vendosi diellin si kandil ndriēues dhe bėri qė prej reve tė lėshojė shi me tė cilin rriten drithėrat e bimėt dhe kopshtet e dendura palė mbi palė, Ai njė ditė, ata qė mohuan Ditėn e Gjykimit do t’i ballafaqojė me atė ditė tė llahtarshme, ditė e cila shumė shpejtė do tė vie sepse ėshtė ditė e pėrcaktuar...

valiii
15-03-07, 21:35
17. “S’ka dyshim se Dita e Gjykimit ėshtė caktuar.

18. Ėshtė dita qė i fryhet Surit, e ju vini grupe-grupe.

19. dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer.

20. dhe kodrat shkulen e bėhen pluhur (si valė rrezesh-fatamorganė).

21. E Xhehennemi ėshtė nė pritė (nė pusi).

22. ėshtė vendstrehim i arrogantėve.

23. aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim).

24. aty nuk do tė shijojnė as freskim, as ndonjė pije.”

25. pėrveē ujė tė valė e qelbėsirė.

26. si ndėshkim i merituar.

27. Ata ishin qė nuk pritnin se do tė japin llogari.

28. dhe argumentet Tona i pėrgėnjeshtruan me kėmbėngulje.

29. ndėrsa Ne ēdo send e kemi ruajtur me shkrim tė saktė.

30. E ju pra, vuani, se Ne nuk do t’ju shtojmė tjetėr veēse vuajtje.”

(En Nebe’ė, 17-30)



إِنَّ يَوْمَ الْفَصْلِ كَانَ مِيقَاتًا

17. ”S’ka dyshim se Dita e Gjykimit ėshtė caktuar.

Kjo ditė dhe Lajmi i Madh pėr tė cilin pabesimtarėt ishin nė kundėrshti, ėshtė ditė e caktuar dhe ka afat tė prerė nga ana e Allahut xh.sh. Dhe, ja tash i Gjithėfuqishmi i paralajmėron pėr momentin mė tė vėshtirė pėr ta, qė do tė ballafaqohen me veprat e tyre para Allahut xh.sh.

Tmerri i kėsaj dite do t’i dezorientojė tė pafetė, tė cilėt nuk besonin se njė gjė e tillė fare do tė ndodhė. Ata nė jetėn e kėsaj bote, madje sa ishte gjallė edhe vetė i Dėrguari i Allahut, me njė ironi dhe sarkazėm pyesnin: “Dhe thoshin: kur do tė vijė (jetė) ai premtim (me tė cilin na kėrcėnoheni) nėse jeni tė drejtė nė atė qė flisni” (Jasin, 48)

Dhe ja qė tash Allahu xh.sh. kėta njerėz tė ligj do t’i ballafaqojė me kėtė ditė tė lemeritshme, sepse tek i Gjithėpushtetshmi ēdo gjė ėshtė e pėrcaktuar, dhe, nuk vonon e premtimi dhe kėrcėnimi i Tij bėhen realitet.

Kiameti apo Kataklizma e pėrgjithshme, nė Kur’an ėshtė pėrmendur nė shumė vende dhe me shumė emra. Sa pėr ilustrim do t’i cekim vetėm disa prej tyre:

Jevmul Kijameh - Dita e Ringjalljes (e Ngritjes nga varret), Jevmul Ahir - Dita e Fundit, Es-Sa’atu - Momenti, Jevmul Ba’thi - Dita e Ringjalljes, Jevmul Fasli - Dita e Ndarjes (e Gjykimit), Jevmul Veiid - Dita e Premtuar (pėr realizimin e kėrcėnimit), Jevmul Hashr - Dita e Tubimit, etj., Komentatorėt e Kur’anit kanė numėruar mbi njėqind emra tė kėsaj dite dhe kėtij momenti tė vėshtirė e tė tmerrshėm.

Kjo ėshtė ditė e caktuar, ditė e ndarjes sė ēėshtjeve tė njerėzve nė bazė tė veprave tė punuara nė kėtė botė, ditė kur ata do tė shpėrblehen pėr tė mirat e tyre dhe do tė ndėshkohen pėr tė kėqijat e tyre.

Se kur do tė vijė saktėsisht ky moment, kėtė nuk mund ta dijė askush pos Allahut tė Gjithėdijshėm, por dihet qė kjo ditė pėrveē tė tjerash dallohet pėr njė karakteristikė tė veēantė qė ėshtė:



يَوْمَ يُنفَخُ فِي الصُّورِ فَتَأْتُونَ أَفْوَاجًا
18. Ėshtė dita qė i fryhet Surit, e ju vini grupe-grupe.

Kjo hapėsirė nė tė cilėn jemi duke jetuar, e mbushur pėrplot gjallėri dhe me krijesa nga mė tė ndryshmet, disa prej tė cilave i shohim e disa nuk i shohim, e tė cilat janė nė lėvizje tė pėrhershme dinamike, do tė mbetet kėshtu deri nė ditėn kur Allahu xh.sh. do t’i zhdukė tė gjitha gjallesat, me pėrjashtim tė atyre qė do Ai tė mos vdesin:

“Dhe i fryhet Surit dhe bie e vdekur ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė, pėrveē atyre qė do Allahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, ata tė ngritur presin (urdhrin e Zotit)” (Ez-Zumer, 68)

Fryrja nė Sur, e cila pėrmendet nė ajetin qė jemi duke e komentuar, ėshtė fryrja e dytė pas asaj tė parės, me tė cilėn sinjalizohet fillimi i kataklizmės sė pėrgjithshme, e cila zgjat shumė shkurt, ndoshta vetėm pėr disa ēaste, kur do tė shkatėrrohet ēdo gjė nė kėtė ekzistencė.

“Ēdo gjė qė ėshtė nė tė (tokė) ėshtė e zhdukshme, e do tė mbetet vetėm Zoti yt qė ėshtė i madhėruar dhe i nderuar.” (Er-Rahman, 26-27)

Sipas tė gjithė komentatorėve tė Kur’anit, fryrėsi nė Sur ėshtė njė prej katėr melekėve tė mėdhenj-Israfili a.s., i cili ėshtė i ngarkuar me kėtė detyrė nga ana e Allahut xh.sh. Kėtė e vėrteton edhe dijetari i madh Ibn Haxher el Askelani, i cili thotė: “Ėshtė e ditur se fryrėsi i Surit ėshtė Israfili a.s., pėr tė cilin thotė se ekziston Ixhmaja (pajtimi i gjithė dijetarėve islamė).

Nė Mustedrekun e Hakimit qėndron transmetimi i Ebu Hurejres r.a. se i Dėrguari i Allahut (s.a.v.s) ka thėnė: “Shikimi i fryrėsit nė Sur ėshtė i drejtuar nga Arshi i Allahut, qė kur ėshtė i dėrguar (autorizuar) pėr tė, nga frika se mos urdhėrohet para se ta largojė shikimin. Sytė e tij janė si dy yje flakėruese”

Besimtarėt e kishin pyetur tė Dėrguarin a.s. se ē’duhej tė thoshin sikur ta pėrjetonin kėtė moment. Ai u ishte pėrgjigjur: “Hasbunallahu ve ni’mel vekil, tevekkelna ala Allahi rabbina”. – “Neve na mjafton Allahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė. I jemi mbėshtetur vetėm Allahut, Zotit tonė”

Dijetarėt islamė poashtu janė kompaktė se Surit do t’i fryhet dy herė: herėn e parė do tė ndodhė vdekja e tė gjitha gjallesave, ndėrsa fryrja e dytė sinjalizon ringjalljen e tė gjitha gjallesave. Nė Kur’an kėto dy tė fryra janė pėrmendur edhe nė kaptinėn En-Naziat ajetet 6-7:

“Ditėn qė vrullshėm bėhet dridhja. Qė pas saj pason tjetra”

Pra fryrja (dridhja) e parė ėshtė quajtur Er-Raxhifeh, kurse fryrja (dridhja) e dytė Er-Rradifeh.

Nė ajetet 49-51 tė kaptinės Jasin, fryrja e parė ėshtė quajtur “Es-Sahatu”-“Britma”, ndėrsa e dyta “Fryrja nė Sur” :

“(Allahu u pėrgjigjet) Nuk janė duke pritur tjetėr veēse se njė britmė qė i rrėmben ata kur janė duke u zėnė nė mes vetes. E nuk do tė mund tė lėnė as porosi (vasijet-testament) e as tė kthehen nė familjet e tyre. Dhe i fryhet “Surit” kur qe, ata duke u ngritur prej varrezave paraqiten te Zoti i tyre”.

Sidoqoftė, pas fryrjes sė dytė nė Sur, tė gjitha krijesat e vdekura do tė ringjallen, do tė ngrihen nga varret e tyre dhe do tė nisen nė Vendtubimin e Madh, pėr tė dalė para Allahut xh.sh. Kjo do tė jetė Dita e Llogarisė sė pėrgjithshme, asaj Llogarie tė cilėn e pėrgėnjeshtruan pabesimtarėt dhe mohuan me kryeneēėsi edhe ringjalljen.

Se nė ē’vend tė kėsaj gjithėsie do tė jetė ky tubim madhėshtor i mbarė njerėzimit, ne nuk dijmė e as qė mund ta imagjinojmė, sepse kjo ėshtė vetėm nė dijen dhe kompetencat e tė Gjithmėshirshmit.

Ky ėshtė rrugėtimi i fundit i jetės sė njeriut, nė tė cilėn, nė dallim nga etapat e tjera tė kaluara tė jetės; sė pari nė botėn e ezelit (atomit), pastaj nė jetėn e kėsaj bote dhe pas saj nė jetėn e varrezave (berzah), tash nuk ka mė vdekje, por vetėm amshim dhe pėrjetėsi.

Atė ditė njerėzit do tė vijnė grupe-grupe, popuj-popuj, ymmet-ymmet dhe secili do tė jetė me pejgamberin ose prijėsin e tyre, pėr tė dhėnė llogarinė, siē thotė Allahu i Lartmadhėrishėm:

“(kujto) Ditėn kur do tė thėrrasim secilin njeri me prijėsin (librin, pejgamberin, shėnimet e veprave) e tyre” (Isra’ė, 71 )

Dhe, nė kėtė ditė, tė gjithė njerėzit do tė thirren njė nga njė pėr tė dhėnė llogarinė e veprave tė punuara nė kėtė botė.



وَفُتِحَتْ السَّمَاءُ فَكَانَتْ أَبْوَابًا
19. Dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer.

Ky ajet tregon pėr gjendjen e gjithėsisė nė momentet e kataklizmės. Ky dhe ajeti nė vazhdim tregojnė pėr disa gjėra qė do tė ndodhin para fryrjes sė dytė nė Sur. Pėrmendja e fryrjes sė dytė nė Sur para kėtyre ndodhive qė do tė ndodhin pas fryerjes sė parė, janė cekur pėr hir tė madhėshtisė sė momentit tė fryrjes sė dytė nė Sur si dhe tė trishtimit tė madh tė atij momenti.

Dihet se qielli ėshtė njė hapėsirė nė tė cilėn nuk mund tė shohėsh ndonjė zbrazėti, siē na mėson Allahu xh.sh.: “Nė krijimin e Mėshiruesit nuk mund tė shohėsh ndonjė kontrast, andaj drejto shikimin tėnd (drejt qiellit) se a sheh ndonjė ēarje (zbrazėti)? Mandej, herė pas herė drejto shikimin, e shikimi do tė kthehet tek ti i pėrulur dhe i molisur” (El Mulk, 4-5)

Por ja qė vjen momenti tė ndodhin ērregullimet nė gjithėsi dhe ēdo gjė fillon tė shkatėrrohet. Qielli ēahet dhe “dyert” e tij hapen krah e krah, dhe nga ai fillojnė tė zbresin melaiket.

“Dhe (kujto) Ditėn kur do tė ēahet qielli me anėn e njė reje e lėshohen engjėjt (melaiket) nė njė mėnyrė madhėshtore” (Furkan, 25)

Mbi gjendjen e qiellit nė kėto momente flasin edhe ajetet nė vazhdim:

“Kur tė pėlcasė qielli”. (Inshikak, 1)

dhe:

“E kur tė ēahet qielli”. (Infitar, 1)

Tėrė kjo do tė thotė se do tė bėhet rrėnimi i rregullit tė gjithmbarshėm tė gjithėsisė. Ēdo gjė fillon tė shkatėrrohet, ashtu siē ka thėnė Allahu xh.sh.:

“Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė e edhe qiejt (nė tė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut Njė, Mbizotėrues”. (Ibrahim, 48)

Shenjė tjetėr e kataklizmės ėshtė edhe shkatėrrimi i kodrave, pėr se na flet ajeti nė vazhdim i kėsaj kaptine:



وَسُيِّرَتْ الْجِبَالُ فَكَانَتْ سَرَابًا

20. Dhe kodrat shkulen e bėhen pluhur (si valė rrezesh-fatamorganė).

Kodrat si elemente pėrforcuese tė kėsaj toke nė tė cilėn jetojmė, janė pėrmendur 29 herė nė Kur an, prej tyre 11 ajete kanė tė bėjnė me gjendjen e kodrave nė Ditėn e Kiametit.

Kodrat-malet nė momentet e kataklizmės, do tė pėsojnė transformime nga mė tė ndryshmet deri nė shkatėrrimin e plotė tė tyre. Ja se si i pėrshkruan Kur’ani famėlartė kėto forma:

“Dhe kur tė barten (ngrihen) toka e kodrat e t’i mėshojnė njėra-tjetrės me njė tė goditur” (El-Hakkah, 14)

Kjo do tė thotė se fillimisht bėhet ndeshja e kodrave me njėra-tjetrėn dhe copėtimi i tyre, pastaj ato shndėrrohen nė diēka qė u gjason shtėllungave tė leshit tė shprishur:

“Dhe kodrat bėhen si leshi i shprishur”. (El-Kariatu, 5)

Kjo do tė thotė se kodrat e humbin fortėsinė dhe ekuilibrin e tyre dhe pas kėsaj gjendjeje do tė pasojė shkapėrderdhja dhe shpėrndarja e tyre nė hapėsirė nė formė tė pluhurit apo tė rėrės:

“(Ajo ndodh) Kur toka tundet nga dridhje tė forta e kodrat tė shkapėrderdhen e tė bėhen copė e thėrrmija, si pluhur i shpėrndarė”. (El-Vakiatu, 4-6)

dhe: “Atė ditė kur toka e kodrat tė dridhen, e kodrat tė bėhen si grumbuj tė shkapėrderdhur tė rėrės”. (El-Muzemmil, 14)

Dhe nė fund ato shndėrrohen nė vegim-fatamorganė, si njė formė vizuale, nė fakt e paqenė:

”Dhe kodrat shkulen e bėhen pluhur (si valė rrezesh-fatamorganė-vegim).”

Kjo do tė thotė se kodrat do tė shndėrrohen nė hi e pluhur dhe nga larg duken sikur kodra, por, kur t’u afrohesh, nuk sheh asgjė, mu sikur ndodh vegimi nė shkretėtirė kur nga reflektimi i rrezeve tė diellit nė rėrė, krijohen vegime dhe reflektime ngjyrash-fatamorganė dhe tė bėhet sikur para teje sheh ujė, por, kur tė afrohesh tek ai vend, sheh vetėm rėrė tė shkretėtirės dhe asgjė tjetėr.



إِنَّ جَهَنَّمَ كَانَتْ مِرْصَادًا. لِلْطَّاغِينَ مَآبًا. لَابِثِينَ فِيهَا أَحْقَابًا
21. E Xhehennemi ėshtė nė pritė (nė pusi).

22. ėshtė vendstrehim i arrogantėve.

23. aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim).

Ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan kėtė ditė si dhe ata qė refuzuan mėsimet e pejgamberėve, si “shpėrblim” kanė ndėshkimin e pėrjetshėm nė zjarrin e Xhehennemit, i cili i pret nė pusi qysh prej kohėsh, pėr t’i djegur e pėrcėlluar me dėnimet e tij tė tmerrshme.

A nuk ua bėri me dije Allahu xh.sh. nė shumė ajete kuranore se kthimi ėshtė tek Ai, dhe sidomos nė ajetet 4 e 5 tė kėsaj kaptine “En Nebe’ė”: Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė! Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)!“

A nuk u tha Allahu xh.sh.: “A menduat se Ne ju krijuam kot dhe se nuk do tė ktheheni prapė tek Ne?!” (El-Mu’minun, 115)

Dhe, tash, kur tė tillėt tmerrohen nga pamjet dhe pastaj nga ndėshkimi nė Xhehennem, vėrtet i Lartėsuar ėshtė Allahu xh.sh. qė tha:

“Mjerė pėr pėrgėnjeshtarėt atė ditė” (El-Murselat, 15)

Tė mjerėt ata qė nuk iu nėnshtruan urdhrave tė Allahut nė kėtė botė; tė mjerėt ata qė lakmia e kėsaj bote i mashtroi dhe nuk ēanė kokėn pėr kėtė ditė tė tmerrshme.

Pra, pėr tė tillėt: arrogantėt, keqbėrėsit e mendjemėdhenjtė, vendstrehim i tyre do tė jetė Xhehennemi. Nė tė do tė qėndrojnė pėrjetė. Vetė fjalėt nga ajeti “Labithine fiha ahkaba-Aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim).”, japin tė kuptohet se ata do tė mbesin aty pėrgjithmonė, nė pėrjetėsi tė amshueshme e tė pambarim.

Rreth kuptimit terminologjik tė fjalės “ahkaba” janė dhėnė disa mendime, por ajo qė karakterizon mė tepėr kuptimin e kėtij termi, ėshtė se ka tė bėjė me njė periudhė tė pacaktuar kohore. Mendim tjetėr ėshtė se ky term nėnkupton periudha-epoka kohore, tė cilat pasohen automatikisht nga njėra-tjetra, pa shkėputje.

Dijetari i mirėnjohur islam Muhammed M. Sha’ravi, tek shpjegon fjalėn “ahkaba”, thotė se me kėtė term cilėsohet vetėm ajo periudhė kohore e cila pas pėrfundimit, automatikisht pasohet nga tjetra. Ky term ėshtė nė tė njėjtėn lidhje kuptimore me fjalėn “Halidine fiha ebeda – Nė tė do tė jenė pėrgjithmonė”, por kėtu fjala “ahkaba” ėshtė pėrmendur me njė qėllim tė caktuar dhe pėr njė urtėsi tė madhe. Sha’raviu vazhdon mė tutje e thotė se pas pėrfundimit tė njėrės epokė (periudhė kohore), me urdhrin e Allahut, melaiket i nxjerrin kėta pabesimtarė nga Xhehennemi pėr disa ēaste dhe i afrojnė nga Xhenneti pėr t’i parė kėnaqėsitė nė tė cilat janė duke jetuar besimtarėt e vėrtetė e tė sinqertė, dhe pastaj nė mėnyrėn mė tė vrazhdė ata do tė tėrhiqen zvarrė pėr t’u rikthyer nė Xhehennem pėr tė shijuar rishtazi dėnimin e dhembshėm e tė pėrjetshėm deri nė pėrfundimin e asaj epoke, pėr t’u pėrsėritur pastaj e njėjta gjė rishtazi.

Xhehennemi ėshtė vend i mizorėve, nė tė ka vend pėr tė gjithė pabesimtarėt, kriminelėt, munafikėt dhe ata qė tradhtuan amanetin e Allahut. Mu pėr kėtė, kur do tė pyetet Xhehennemi nga ana e Allahut xh.sh. nėse ka mė vend tė zbrazėt nė tė, pėrgjigjja ėshtė kjo:

“(Kujto) Ditėn kur Ne Xhehennemit i themi: a je mbushur? e ai thotė: a ka ende (kriminelė e pabesimtarė qė t’i ndėshkojė)?” (Kaf, 30)



لَا يَذُوقُونَ فِيهَا بَرْدًا وَلَا شَرَابًا. إِلَّا حَمِيمًا وَغَسَّاقًا. جَزَاءً وِفَاقًا

24. Aty nuk do tė shijojnė as freskim, as ndonjė pije.

25. pėrveē ujė tė valė e qelbėsirė.

26. si ndėshkim i merituar.

Nė tėrė atė mjerim e nėnēmim, pabesimtarėt dhe ata qė i bėnė shok Allahut, tok me munafikėt e ndyrė, nuk do tė shijojnė ndonjė freskim ose pije tė ftohtė, qė t’ua flladitė trupat dhe shpirtrat e tyre qė janė duke u ndėshkuar. Ata do tė kėrkojnė prej melaikeve ndonjė freskim a pije tė ftohtė, por melaiket e ndėshkimit, nė vend tė freskimit dhe ujit tė ftohtė, do t’u ofrojnė ujė tė valė qė ua kėput zorrėt, dhe qelbėsirė, si ndėshkim meritor pėr ta.

Se ky ndėshkim i Allahut ėshtė vėrtet meritor, na tregon ajeti nė vazhdim: ”Ndėshkimi i sė keqes bėhet me njė tė keqe nė tė njėjtėn mėnyrė”. (Esh-Shura, 40)

valiii
15-03-07, 21:37
Pabesimtarėt mbesin tė hutuar e tė nemitur dhe sikur pyesin: Ku mbeti drejtėsia dhe mėshira e Allahut; pėrse ne tė mbesim pėrgjithmonė nė kėtė dėnim? Por ja qė pėrgjigjja e Allahu nuk vonon por pason menjėherė nga drejtėsia e Tij absolute me tė cilėn e ka mbushur tėrė kėtė ekzistencė. Allahu si kundėrpėrgjigje ndaj tyre thotė:



إِنَّهُمْ كَانُوا لَا يَرْجُونَ حِسَابًا. وَكَذَّبُوا بِآيَاتِنَا كِذَّابًا. وَكُلَّ شَيْءٍ أَحْصَيْنَاهُ كِتَابًا

27. Ata ishin qė nuk pritnin se do tė japin llogari.

28. dhe argumentet Tona i pėrgėnjeshtruan me kėmbėngulje.

29. ndėrsa Ne ēdo send e kemi ruajtur me shkrim tė saktė.

Do tė thotė, ky ėshtė njė dėnim dhe ndėshkim vėrtet meritor pėr ta, sepse pas tė gjitha atyre argumenteve (librave) qė i shpalli Allahu xh.sh., dhe pas tė gjithė atyre pejgamberėve qė ua tėrhoqėn vėrejtjen pėr kėtė dėnim tė madh, kėta megjithatė insistuan nė mosbesimin e tyre. Nuk besuan nė fjalėt e tė dėrguarve pėr ringjalljen, madje edhe talleshin me ta.

A nuk u dėftoi Allahu xh.sh. shumė prej argumenteve tė Tij nė kėtė ekzistencė, kur thotė:

“Ne do t’ua mundėsojmė atyre (mohuesve) qė tė sodisin argumentet tona nė horizonte (tė hapėsirave qiellore), po edhe nė vetveten e tyre, derisa t’u bėhet e qartė se ky (Kur’an) ėshtė i vėrtetė (dhe i zbritur nga i Gjithėfuqishmi)” (Fussilet, 53)

Ėshtė shumė e vėrtetė se pabesimtarėt, para vetes patėn argumente tė qarta, por mohuan dhe pėrgėnjeshtruan me vetėdije tė plotė. Mirėpo llogaria e tyre nuk u doli e saktė. Ata menduan se ėshtė vetėm jeta dhe kėnaqėsia e kėsaj bote dhe se nuk do tė ketė ringjallje e as llogari pėr tė bėmat e tyre nė kėtė botė. Andaj, sa keq do tė ēuditen kur nesėr para Allahut xh.sh. do t’u paraqiten atyre kėto vepra tė shėmtuara.

Ata natyrisht do tė pėrpiqen tė mohojnė ato vepra, por ėshtė e pamundur. Ēdo imtėsi ėshtė shėnuar nė atė “pllakė-procesor”, dhe askujt nuk i bėhet e padrejta.

Pėrcjellės besnikė tė kėtyre veprave ishin melekėt e ngarkuar, pėr tė cilėt Allahu xh.sh. thotė:

“Kurse mbi ju vigjėlojnė pėrcjellėsit. Janė shkrues tė ndershėm tek Allahu. Ata e dinė se ēfarė punoni”. (El-Infitar, 10-12)

Pastaj ajetet:

“Secilit njeri ia kemi varur nė qafė fluturaken (shėnimin pėr veprimin) e tij, e nė Ditėn e Gjykimit Ne do t’i prezantojmė atij libėr tė hapur: “Lexo librin tėnd, mjafton tė jesh sot llogaritės i vetvetes”. (Isra’ė, 13-14).

dhe: “Vėrtet, Ne i ngjallim tė vdekurit, i shėnojmė veprat (e tyre tė bėra) si dhe gjurmėt e tyre, dhe ēdo gjė e kemi regjistruar nė Librin e ruajtur (Levhi Mahfudh)”. (Jasin, 12).

Pabesimtarėt, po edhe besimtarėt, nė Ditėn e Llogarisė do tė habiten nga saktėsia e paparė e kėtyre shėnimeve. Ndodh qė njeriu gjatė jetės sė tij tė ketė bėrė ndonjė vepėr, qoftė tė mirė, qoftė tė keqe, dhe ta ketė harruar, sepse nuk i ka kushtuar ndonjė rėndėsi tė veēantė, por ja qė tash vjen momenti dhe e sheh atė vepėr tė tij:

“Dhe vihet libri (i veprave), e i sheh mėkatarėt tė frikėsuar nga shėnimet qė janė nė tė, dhe thonė: “Tė mjerėt ne, ē’ėshtė puna e kėtij libri qė nuk ka lėnė as (mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė?” dhe atė qė vepruan, e gjejnė tė gatshme – tė pranishme, e Zoti yt nuk i bėn padrejt askujt. (El-Kehf, 49)

pastaj:

“E kush punoi ndonjė tė mirė, qė peshon sa grima, atė do ta gjejė, dhe kush punoi ndonjė tė keqe, qė peshon sa grima, atė do ta gjejė”. (Ez-Zelzele, 7-8)

Ne si besimtarė qė jetojmė nė kėta shekuj tė lulėzimit tė shkencės kompjuterike e tė teknologjisė moderne, mbase edhe nuk ēuditemi aq kur shohim se si sot me anė tė pllakave kompjuterike nga platina, mikroprocesorėve tė vegjėl, videokamerave tė ndryshme digjitale dhe arkivave filmike etj., ka mundėsi qė shėnimet nga njerėzit tė ruhen me shekuj e shekuj. Paramendoni se edhe sa e sa zbulime do tė bėhen nė kėtė fushė nė vitet dhe shekujt qė do tė pasojnė (deri nė momentin qė Allahu urdhėron qė kjo gjithėsi tė shkatėrrohet), andaj si mund tė ēuditemi pėr saktėsinė e shėnimeve tė Allahut xh.sh. – Krijuesit tonė !



. فَذُوقُوا فَلَنْ نَزِيدَكُمْ إِلَّا عَذَابًا
30. “E ju pra, vuani, se Ne nuk do t’ju shtojmė tjetėr veēse vuajtje”.

S’ka dyshim se ky ajet ėshtė njė nga ajetet mė tė ashpra kuranore kundėr pabesimtarėve.

Transmetohet nga Abdullah ibn Umeri tė ketė thėnė: “Nuk ka zbritur pėr banorėt e Xhehennemit ajet mė i ashpėr se ky”.

Dhe vėrtet ky ėshtė njė realitet i hidhur. Pėrjetimi i kėtyre ndėshkimeve ėshtė tmerri e ndėshkimi mė i madh, sepse Allahu xh.sh., tė tillėt nuk i shikon me mėshirėn e Vet, por mbi ta derdh tėrė pezmin dhe hidhėrimin e Tij, ngase gjatė jetės nė kėtė botė, ata pasuan intrigat e shejtanit, duke menduar se kjo botė ėshtė e tėra, dhe se nuk do tė ketė ballafaqim me ringjalljen e as me veprat e tyre tė liga.

Tė zhytur nė kėto mundime e ndytėsi, Allahu xh.sh. ua shton edhe mė ndėshkimin dhe ndytėsinė, kur thotė:

“Ndytėsisė sė tyre u shton ndytėsi”. (Et-Tevbe, 125).

valiii
15-03-07, 21:41
إِنَّ لِلْمُتَّقِينَ مَفَازًا حَدَائِقَ وَأَعْنَابًا وَكَوَاعِبَ أَتْرَابًا وَكَأْسًا دِهَاقًا لا يَسْمَعُونَ فِيهَا لَغْوًا وَلا كِذَّابًا جَزَاءً مِنْ رَبِّكَ عَطَاءً حِسَابًا رَبِّ السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضِ وَمَا بَيْنَهُمَا الرَّحْمَانِ لا يَمْلِكُونَ مِنْهُ خِطَابًا يَوْمَ يَقُومُ الرُّوحُ وَالْمَلائِكَةُ صَفًّا لا يَتَكَلَّمُونَ إِلاَّ مَنْ أَذِنَ لَهُ الرَّحْمَانُ وَقَالَ صَوَابًا ذَلِكَ الْيَوْمُ الْحَقُّ فَمَنْ شَاءَ اتَّخَذَ إِلَى رَبِّهِ مَآبًا إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِرُ يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا

31.“Vėrtet pėr tė devotshmit ka fitime (ngadhėnjime) tė mėdha (kėnaqėsitė e Xhennetit).

32. Kopshte e vreshta rrushi.

33. Edhe vasha tė njė moshe.

34. Edhe kupa tė mbushura plot (pije tė kulluar).

35. Aty nuk dėgjojnė fjalė tė kota, as gėnjeshtra.

36. Shpėrblime e dhurata tė shumta dhėnė nga Zoti yt (pėr hir tė veprave tė tyre tė mira).

37. Zoti i qiejve e i tokės, dhe ē’ka ndėrmjet tyre, i Gjithėmėshirshmi, tė Cilit nuk kanė tė drejtė t'i bėjnė vėrejtje.

38. Atė ditė Xhibrili dhe engjėjt qėndrojnė tė rreshtuar, askush nuk flet pos atij qė e lejon Mėshiruesi, dhe i cili e thotė tė vėrtetėn.

39. Ajo ėshtė dita e vėrtetė, e kush dėshiron le tė kthehet rrugės te Zoti i vet.

40. Ne jua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr dėnimin e afėrt, nė ditėn kur njeriu do t’i shohė veprat e tij, kur jobesimtari do tė thotė: “Ah, sikur tė isha dhe!”

(En-Nebe’ė, 31-40)



إِنَّ لِلْمُتَّقِينَ مَفَازًا حَدَائِقَ وَأَعْنَابًا وَكَوَاعِبَ أَتْرَابًا وَكَأْسًا دِهَاقا

31.“Vėrtet pėr tė devotshmit ka fitime (ngadhėnjime) tė mėdha (kėnaqėsitė e Xhennetit).

32. Kopshte e vreshta rrushi.

33. Edhe vasha tė njė moshe.

34. Edhe kupa tė mbushura plot (pije tė kulluar).

Nė kėto ajete, tash para nesh shfaqet njė pamje krejtėsisht e kundėrt nga ajo e gjendjes sė banorėve tė Xhehennemit. Kėtu Allahu xh.sh. na e pėrshkruan jetėn dhe kėnaqėsinė e banorėve tė Xhennetit, pasi mė pėrpara na dėftoi pėr vuajtjet dhe mundimet, nė tė cilat do tė jenė pabesimtarėt dhe ata qė nuk pėrfillėn urdhrat hyjnore.

I Lartėmadhėrishmi fillon me fjalėt: “Vėrtet pėr tė devotshmit ka fitime (ngadhėnjime) tė mėdha (kėnaqėsitė e Xhennetit)…”

Kjo mėnyrė e tė shprehurit hyjnor ėshtė njė argument i vėrtetimit tė besimit tė drejtė tė xhennetlinjve dhe realizim i premtimit tė Allahut pėr tė devotshmit, pėr ata qė shkuan rrugės sė dritės hyjnore duke mos pėrfillur rrugėn e shejtanit. Besimtarėt nė kėtė botė, pėr shkak tė besimit tė tyre islam, shpeshherė pėrjetuan sprova tė rėnda, patėn vėshtirėsi e vuajtje, u privuan nga shumė kėnaqėsi tė pėrkohshme tė kėsaj bote, por ja qė tash para tyre me tėrė bukurinė magjepsėse shfaqet Xhenneti me shpėrblime tė lloj-llojshme dhe me kėnaqėsi tė pėrjetshme, sepse aty do tė pėrjetohen tė mirat dhe kėnaqėsitė e Xhennetit, kopshtet e bukura personale, me lloj-lloj lulesh, frutash dhe me vreshta rrushi.

Nė Xhennet si shpėrblim gjithashtu do tė ketė edhe vasha tė reja, tė bukura si margaritarė, tė dėlira e tė njė moshe. Aty si freskim do tė kenė edhe kupa plot me pije tė kėndshme, jo pije qė dehin dhe humbin arsyen, por pije qė freskojnė e sjellin kėna_qėsi, siē thotė Allahu xh.sh. nė ajetet vijuese:

- “Prej sė cilės pije as nuk u dhemb koka e as nuk dehen.” (El-Vakiatu, 19).

- “S’ka dyshim se tė devotshmit do tė pinė nė kupė (pije tė kulluar) tė pėrzier me ujė nga burimi (aromatik) Kafur (nė Xhennet)“. (El-Insan, 5)

- “Dhe u jepet tė pinė aty nga gota (pije) tė pėrzier me zenxhebilė (xhenxhefil - bimė aromatike) nga burimi i quajtur “Selsebil”. (El-Insan, 17-18).

Sado qė tė pėrpiqet tė flasė pėr bukuritė dhe kėnaqėsitė e Xhennetit, njeriu kurrė nuk do tė mund tė shprehė as pėr sė afėrmi pėrjetimet, imazhet dhe pėrfytyrimet e tij reale.

Kopshtet me lloj-lloj pemėsh e lulesh, nė tė cilat rrjedhin lumenj tė amshueshėm, ujėvarat, shtėpitė nga gurėt e ēmueshėm, kėnaqėsitė shpirtėrore e trupore-janė vetėm nga disa pėrfytyrimet e Xhennetit, pėr tė cilat dijetarė tė ndryshėm kanė shkruar libra tė tėrė. Megjithė imagjinatėn e tyre tė vrullshme, megjithatė nuk do tė merremi me ta, pasi kėto gjėra kanė tė bėjnė me ēėshtje qė janė gajb-sekrete, shpjegimi i hollėsishėm i tė cilave ėshtė i pamundshėm, prandaj do tė mjaftohemi me kėto dy ajete kuranore: “(Nė Xhennet) do tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka kėrkoni” (Fussilet, 31), dhe “Ata aty (nė Xhennet) kanė ēka tė dėshirojnė, e tek Ne ka edhe mė shumė.“ (Kaf, 35) si dhe me thėnien e Pejgamberit a.s.: “Nė Xhennet ka gjėra (pamje) tė cilat syri i njeriut kurrė nuk i ka parė, gjėra (zėra) qė veshi i njeriut kurrė s’i ka dėgjuar dhe gjėra (tė bukura) tė cilat mendja e njeriut as qė mund t’i imagjinojė”, pėr tė kuptuar se ēfarė gjėrash dhe kėnaqėsish na presin nė Xhennet.

Fjala “mefaza”, qė ėshtė pėrdorur nė kėtė ajet, d.t.th. ngadhėnjim, fitim pėr atė qė ėshtė kėrkuar e shpresuar, dhe shpėtim nga zjarri. Padyshim, ajo qė theksohet mė sė tepėrmi nė ngadhėnjimin e tė devotshmėve, ėshtė fakti se ata do tė shpėtojnė nga zjarri i Xhehennemit.

Sha’raviu, nė lidhje me kėtė shpėtim nga zjarri i Xhehennemit, si shembull tjetėr tė argumentimit sjell edhe kėtė ajet kuranor: “Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij (Xhehennemit). Ky (kontakti i Xhehennemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd. Pastaj, (pas kalimit pranė tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (prej mėkateve), e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar”. (Merjem, 71)

Ai ndalet tek kjo pjesė e ajetit: “Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij (Xhehennemit)”, dhe thotė: “Ne tė gjithė, kur tė kalojmė nėpėr urėn e Siratit, do tė shohim flakėt e tmerrshme tė Xhehennemit. Vetė fakti se do ta shohim zjarrin e pastaj do tė shpėtojmė prej tij, ėshtė fitim-ngadhėnjim”.

Nė tė njėjtin konstelacion ėshtė edhe ajeti tjetėr: “…E kush i shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtim”. (Ali Imran, 185)

Pra, shpėtimi ynė nga zjarri i Xhehennemit, konsiderohet fitim, pėr vetė faktin se ai qė shpėton nga zjarri dhe hyn nė Xhennet, ai vėrtet ka ngadhėnjyer me fitimin mė tė madh.



لا يَسْمَعُونَ فِيهَا لَغْوًا وَلَا كِذَّابًا جَزَاءً مِنْ رَبِّكَ عَطَاءً حِسَابًا
35. Aty nuk dėgjojnė fjalė tė kota, as gėnjeshtra.

36. Shpėrblime e dhurata tė shumta dhėnė nga Zoti yt (pėr hir tė veprave tė tyre tė mira).

Xhenneti do tė jetė vend nė tė cilin kurrė nuk do tė dėgjohet ndonjė fjalė e ligė e as gėnjeshtėr. Kjo argumenton mė sė miri pėr ambientin e pastėr e tė lartė moral qė mbretėron nė hapėsirat e pakufishme tė Xhennetit. Atu nuk fliten fjalė tė kota, aty nuk mund tė dėgjohen fjalė tė liga, tė ndyta e tė pista. Aty do tė ketė vetėm fjalė tė mira dhe paqe. Ja se ē’na thotė Allahu xh. sh. pėr ambientin e Xhennetit, nė njė ajet tjetėr: “Asnjė fjalė tė keqe a tė pistė nuk do ta dėgjojnė atje dhe as tė folur me gjynahe (pėrgojim a shpifje), por vetėm thėnien: Selam! Selam! (Paqe mbi ju! Paqe mbi ju)”. (El-Vakiatu, 25-26)

Dhe tė gjitha kėto mirėsi do tė jenė nga Zoti i botėve vetėm pėr tė devotshmit, mirėsi tė cilat do tė jenė tė mjaftueshme dhe meritore pėr hir tė veprave tė tyre, por, padyshim, shpėrblimi mė i madh kundruall tė gjitha tė mirave dhe shpėrblimeve tė tjera, do tė jetė tė pamit e Allahut xh.sh.: “Atė ditė do tė ketė fytyra tė shkėlqyera (tė gėzuara). Qė Zotin e tyre e shikojnė.” (El-Kijame, 22-23), dhe vetėm atėherė do tė pėrjetohet plotėsisht kėnaqėsia kulmore e ēdo besimtari nė Xhennet.



رَبِّ السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضِ وَمَا بَيْنَهُمَا الرَّحْمَانِ لَا يَمْلِكُونَ مِنْهُ خِطَابًا
37. “Zoti i qiejve e i tokės, dhe ē’ka ndėrmjet tyre, qė ėshtė mėshirues, tė cilit nuk kanė tė drejtė t'i bėjnė vėrejtje.”

Allahu i Plotfuqishėm nė kėtė ajet shfaq tėrė madhėshtinė e Tij si Krijues, d.t.th, pėr secilin do tė jetė e ditur se ky Zot-Krijues i Gjithėsisė do tė jetė i vetmi Sundimtar nė Ditėn e Gjykimit. Nė kėtė ditė, drejtėsia e Tij absolute si dhe mėshira do tė mbulojnė ēdo skaj tė kėsaj hapėsire. Ky ėshtė Zoti i Gjithėsisė, i cili tė devotshmit do t’i mbulojė me mėshirėn e Tij, kurse tė kėqijtė dhe pabesimtarėt do t’i ndėshkojė me ndėshkimin mė tė rėndė. Dhe askush nuk mund t’i bėjė Atij asnjė vėrejtje ose kritikė, sepse drejtėsia e Tij ėshtė e pėrkryer. Ai shpėrblen ose ndėshkon vetėm sipas veprave tona nė kėtė botė.



يَوْمَ يَقُومُ الرُّوحُ وَالْمَلائِكَةُ صَفًّا لا يَتَكَلَّمُونَ إِلا مَنْ أَذِنَ لَهُ الرَّحْمَانُ وَقَالَ صَوَابًا
38. “Atė ditė Xhibrili dhe engjėjt qėndrojnė tė rreshtuar, askush nuk flet pos atij qė e lejon Mėshiruesi, dhe i cili e thotė tė vėrtetėn".

Se ajo ditė e ballafaqimit me veprat tona para Allahut, do tė jetė ditė e vėshtirė, por njėkohėsisht edhe madhėshtore, dėfton ky ajet, nga i cili kuptojmė se madje as Xhibrili a.s., meleku mė i madh, e as melekėt e tjerė, nuk mund tė flasin e as tė ndėrmjetėsojnė pa lejen e Allahut.

Paramendoni atė ditė kur besniku i tė gjitha shpalljeve, Xhibrili a.s., engjėlli mė madhėshtor prej engjėjve tė tjerė, qėndron para madhėrisė sė Allahut, nė rresht, tok me engjėjt e tjerė dhe nuk bėzajnė fare, por, edhe kur u lejohet tė flasin, u duhet ta bėjnė kėtė vetėm me dy kushte:

E para: Kur u lejohet nga ana e Allahut tė ndėrmjetėsojnė (tė bėjnė shefat), siē thotė Allahu xh.sh.:

“Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij?” (El-Bekare, 255)

pastaj: “E kur tė vijė ajo ditė, askush nuk do tė flasė, pos me lejen e Tij…” (Hud, 105)

dhe: “Atė ditė nuk bėn dobi as ndėrmjetėsimi, pėrveē atij qė e ka lejuar i Gjithėmėshirshmi tė ndėrmjetėsojė dhe pėr tė cilin e pėlqeu ndėrmjetėsimin.” (Ta Ha, 109)

dhe e dyta: Qė si ndėrmjetėsues ta thonė tė vėrtetėn me rastin e ndėrmjetėsimit, dhe me kusht qė personi pėr tė cilin bėhet ndėrmjetėsimi, tė jetė i denjė pėr kėtė.

Dijetarėt, nė lidhje me aludimin nė fjalėn “Er-Rruhu”, kanė shprehur disa mendime:

- Shumica dėrrmuese e dijetarėve thonė se “Er-Rruhu” ėshtė Xhibrili a.s., dhe kėtė pohim tė tyre e mbėshtetin me argumentin kuranor:

“Atė (Kur’anin) e solli shpirti besnik (Xhibrili).” (Shuara, 193).

- Disa tė tjerė kanė dhėnė mendimin se me termin “Er-Rruhu” nėnkuptohet njė prej ushtrive tė Allahut qė nuk janė prej melaikeve, ose janė melaiket mė tė ndershme (mė tė mėdha), ose janė mbrojtėsit (kujdestarėt) e melaikeve ose me kėtė term thuhet tė jetė cilėsuar vetė Kur’ani.

Pavarėsisht nga kėto mendime, megjithatė mendimi mė i saktė dhe mė i pranueshėm ėshtė se fjala “Er-Rruhu” nė kėtė ajet aludon Xhibrilin a.s.



ذَلِكَ الْيَوْمُ الْحَقُّ فَمَنْ شَاءَ اتَّخَذ إِلَى رَبِّهِ مَآبًا
39. “Ajo ėshtė dita e vėrtetė, e kush dėshiron le tė kthehet rrugės te Zoti i vet.”

Ky ajet, na rikthen rishtazi nė fillimin e kėsaj kaptine, sepse mu kjo ditė, ėshtė Dita e Ringjalljes dhe Lajmi i madh, tė cilin pabesimtarėt e pėrgėnjeshtruan dhe kishin kundėrthėnie rreth tij. Andaj, ai qė dėshiron tė dalė i pastėr para Allahut, me besim tė paluhatshėm, le tė ndjekė rrugėn e nėnshtrimit ndaj Fuqiplotit, le tė kėrkojė strehim nėn hijen e udhėzimit tė Tij, sepse vetėm nė tė ėshtė e vėrteta e amshueshme dhe shpėtimi.



إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِر يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا
40. “Ne jua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr dėnimin e afėrt, nė ditėn kur nj_eriu do t’i shohė veprat e tij, dhe kur jobesimtari do tė thotė: “Ah, sikur tė isha dhe!”

Dijetarėt bashkėkohorė duke e komentuar kėtė pjesė tė ajetit:



إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا ...

“Ne jua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr dėnimin e afėrt…”, thonė se ky ajet, pėrveē paralajmėrimit tė dėnimit tė tmerrshėm tė Ahiretit, mund tė kuptohet si paralajmėrim i dėnimit tė pėrkohshėm edhe nė jetėn e Berzahut, mė saktėsisht, ndėshkimit nė varr, pėr ē’gjė i Lartmadhėrishmi na flet edhe nė kėto ajete: “Ėshtė e vėrtetė se ata qė bėnė zullum, kanė njė dėnim mė tė afėrt sesa ai (i kiametit), por pjesa dėrrmuese e tyre nuk dinė.” (Tur, 49), dhe: “Ata i nėnshtrohen zjarrit mėngjes e mbrėmje, e ditėn e kiametit (u thuhet engjėjve): Ithtarėt e faraonit futni nė dėnimin mė tė rėndė!” (Gafir, 46).

Vėrtet, drejtėsia dhe mėshira absolute e Allahut ėshtė e pashembullt. Ai njerėzve ua tėrheq vėrejtjen pėr dėnimin e tmerrshėm nė Ahiret, e ajo ditė ėshtė e afėrt, sepse ēdo gjė qė vjen, ėshtė e afėrt. Nė atė ditė askush nuk mund tė ketė ndonjė arsyetim para Krijuesit tė vet, se nuk i ėshtė tėrhequr vėrejtja pėr diēka tė tillė, qė vėrtet do ta presė.

Por, padyshim, momenti mė i vėshtirė pėr pabesimtarėt do tė jetė momenti i Llogarisė sė fundit, kur ata definitivisht do tė drejtohen pėr nė Skėterrė (Xhehennem), pas ballafaqimit me veprat e tyre tė shėmtuara siē thotė i Plotėfuqishmi: “Ditėn kur ēdo njeri e gjen pranė vetes atė qė veproi, mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshirojė qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė e madhe (e tė mos e shohė).” (Ali Imran, 30).

Vazhdimi i ajetit tė fundit tė kėsaj kaptine:

...يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِرُ يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا

“…nė ditėn kur njeriu do t’i shohė veprat e tij, dhe kur jobesimtari do tė thotė: “Ah, sikur tė isha dhe !”, na ofron pamjet trishtuese tė fytyrave tė pabesimtarėve e kriminelėve, tė cilėt nė kulmin e thyerjes sė tyre shpirtėrore e fizike, tė dėshpėruar nga pafuqia e tyre qė tė ndėrrojnė diēka nga ky realitet i hidhur, shfaqin njė dėshirė tė parealizueshme pėr atė moment. Dėshirojnė tė ishin dhe, e tė mos ishin krijuar fare si njerėz, dėshirojnė tė kishin ngelur nė varre, ashtu tė shndėrruar nė dhe, e tė mos ishin ringjallur fare. Disa komentatorė thonė se pabesimtarėt nė ato momente tė turpėrimit e tė nėnēmimit do tė dėshironin tė ishin nė vend tė atyre kafshėve (gjallesave) pa intelekt, tė cilat nesėr nė Ahiret, pasi tė ketė marrur secila hakun nga njėra-tjetra, me urdhrin e Allahut, do tė shndėrrohen nė dhe.

Mendjemadhėsia, arroganca dhe kryeneēėsia e tyre nė kėtė botė i shtyri pėr tė mohuar argumentet e njėpasnjėshme tė Allahut, tė cilat ia solli njerėzimit pėr tė njohur Krijuesin e tyre. Prandaj vetėm nė atė ditė dhe nė ato momente tragjike, ata do ta kuptojnė realitetin e hidhur, pėr tė cilin i pati paralajmėruar Allahu xh.sh. qysh nė fillim tė kėsaj kaptine: “Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė!. Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)!” (En-Nebe’ė, 4-5)

Por, mjerisht, tash pėr ta ēdo gjė ėshtė tepėr vonė. Ata tashmė i sheh tek tėrhiqen zvarrė nga melaiket e ndėshkimit, tė nėnēmuar e tė pėrbuzur, drejt vendqėndrimit tė tyre tė pėrjetshėm, nė skėterrat e Xhehennemit, pėr tė mos dalė kurrė prej aty, nė vuajtje e ndėshkim tė amshueshėm: “Halidine fiha ebeda – Nė tė (Xhehennem) do tė jenė pėrgjithmonė.”

valiii
16-03-07, 08:43
Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”



Kaptina “En-Naziat” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas kaptinės “En-Nebe’ė” dhe ka gjithsej 46 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 79.

Ibn Durejsi, Nuhasi, Ibn Merdevije dhe Bejhekiu transmetojnė nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: “Kaptina “En-Naziat” ka zbritur nė Mekė”

Ibn Merdevije transmeton tė njėjtin transmetim edhe nga Ibn Zubejri.



Emėrtimi i kėsaj kaptine
Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “En-Naziat” pėr shkak se ajeti i parė i saj fillon me betimin e Allahut nė melaiket qė i marrin shpirtrat e pabesimtarėve me vrazhdėsi.

Kjo kaptinė ka edhe njė emėr tjetėr -“Es-Sahireh” – qė nėnkupton momentin kur do tė dalim nė njė tokė tė sheshuar para Allahut xh.sh. pėr tė dhėnė llogarinė, gjė qė pėrmendet edhe nė ajetin 14 tė kėsaj kaptine.



Lidhmėria kuptimore e kėsaj kaptine me atė paraprake – “En-Nebe’ė”
Kjo kaptinė ka njė ndėrlidhje tė fuqishme kuptimore me kaptinėn paraprake – “En-Nebe’ė” nė dy aspekte:

1. Pėrgjasimi tematik, sepse qė tė dy kaptinat bėjnė fjalė pėr ditėn e kataklizmės dhe rrethanat e ndodhjes sė saj; pastaj flasin pėr shpėrblimet e tė devotshmėve si dhe pėr fundin tragjik tė pabesimtarėve, dhe

2. Pėrgjasimi nė pjesėn e hyrjes dhe nė tė pėrfundimit nė tė dy kaptinat. Pėrderisa nė kaptinėn “En-Nebe’ė” vėrtetohet e argumentohet ringjallja dhe tė gjitha ato pėrjetime qė do tė pasojnė pas saj prej shpėrblimeve e ndėshkimeve, kaptina “En-Naziat” fillon me betimet e Allahut nė krijesat e tij-melaiket se Kiameti dhe Ringjallja janė njė realitet qė do tė ndodhin patjetėr, sipas pėrcaktimit paraprak tė Allahut xh.sh., dhe mund tė themi se kjo ėshtė njė vazhdimėsi kuptimore e ajeteve tė fundit tė kaptinės “En-Nebe’ė”, ku Allahu i Plotfuqishėm ia bėn me dije njerėzimit se ia ka tėrhequr me kohė vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt pas ringjalljes.

Pra, fundi i kaptinės “En-Nebe’ė” tregon pėr dėnimin e afėrt, kurse fundi i kaptinės “En-Naziat” argumenton bindshėm pėr ndodhinė e Ditės sė Ringjalljes (Kiametit) dhe llahtarisė sė saj.



Pėrmbajtje e shkurtėr e kėsaj kaptine
- Edhe kjo kaptinė, sikur pothuaj tė gjitha kaptinat e tjera mekase, nė radhė tė parė ėshtė pėrqendruar nė shtjellimin e bazave tė besimit tė mirėfilltė monoteist, nė vėrtetimin e pejgamberisė sė Muhammedit a.s., dhe nė Ringjalljen pas vdekjes.

- Allahu xh.sh. e fillon kėtė kaptinė me betimin nė melaiket (krijesat e Tij tė padukshme) qė marrin shpirtrat e pabesimtarėve me vrazhdėsi, pastaj tė melaikeve qė marrin shpirtrat e besimtarėve me butėsi, dhe tri betime tė tjera radhazi nė melaiket qė kryejnė urdhra tė ndryshėm. Kuptimi i kėtyre pesė betimeve do tė thotė: Ju, o pabesimtarė, vėrtet tė gjithė do tė vdisni pas atij momentit kur do tė vijė dridhja (fryrja e parė nė Sur), dhe pas saj do tė pasojė tjetra (fryrja e dytė) pėr t’u ringjallur ēdo qenie e gjallė qė mė parė kishte shijuar vdekjen.

- Nė vazhdim tė kaptinės shtjellohet gjendja e idhujtarėve qė assesi tė bindeshin se njė gjė e tillė vėrtet do tė ndodhė. Ata madje vazhdimisht talleshin edhe me idenė se mund tė riktheheshin edhe njė herė si qenie njerėzore me trup e me shpirt, pas vdekjes sė tyre fizike, pasi t’u ishin bėrė eshtrat hi e pluhur. Pėr ta kjo ishte njė iluzion dhe mu pėr kėtė arsye ata me ironi thumbuese e tallėse thoshin: Nėse ringjallemi atėherė vėrtet do tė jetė ky njė kthim humbės pėr ne!!!

- Mė pastaj nė kėtė sure vazhdon tė prezantohet gjendja e kėtyre kriminelėve pas ringjalljes dhe frika e tmerrshme qė do t’i kaplojė ata.

- Tregimi mbi Musanė dhe Faraonin, qė shtjellohet nė vazhdim, ėshtė njė tregim shumė domethėnės pėr Muhammedin a.s. dhe pėr tė gjithė besimtarėt, se nė fund, fitorja, triumfi dhe ndihma e Allahut do tė jetė nė anėn e tyre, andaj tė mos humbin shpresėn nė misionin e tyre tė shenjtė nė pėrhapjen e fjalės sė drejtė tė Allahut, sepse kriminelėt si faraoni, tė gjithė, pa dallim, i pret fundi i njėjtė tragjik.

- Pas kėsaj kemi njė tėrheqje tė vėrejtjes nga Allahu xh.sh. nė adresė tė pabesimtarėve, ku Ai sikur u thotė: Ēfarė mendoni ju qė me kaq arrogancė e kryeneēėsi mohoni argumentet Tona: a mė i rėndė ėshtė krijimi juaj apo i qiellit dhe i tėrė kėsaj hapėsire qė ju rrethon?!, pėr ta pėrfunduar me faktin se Kiameti do tė vijė e njerėzit atė ditė do tė jenė tė ndarė nė dy grupe: tė lumtur dhe tė mjerė .

- Momentin e asaj Dite nuk e di askush pėrveē Allahut tė Gjithėdijshėm, madje nuk e kanė ditur as mė tė dashurit e Tij, pejgamberėt a.s. e as melaiket e Tij, por njė gjė dihet e sigurt, se nga tmerri i atij momenti qė vjen aq befas, kur askush nuk e pret, pabesimtarėve do t’u duket se nė kėtė botė dhe nė varr, nuk kanė qėndruar mė shumė se njė mbrėmje a mėngjes tė njė dite tė kėsaj bote.

valiii
16-03-07, 08:46
وَالنَّازِعَاتِ غَرْقًا وَالنَّاشِطَاتِ نَشْطًا وَالسَّابِحَاتِ سَبْحًا فَالسَّابِقَاتِ سَبْقًا فَالْمُدَبِّرَاتِ أَمْرًا

1 .“Pasha ata (engjėjt) qė marrin shpirtrat me rrėmbim

2. Dhe ata qė marrin shpirtrat me lehtėsi

3 .Dhe ata qė notojnė (realizojnė gjithēka lehtė) me shpejtėsi

4. Dhe ata qė nxitojnė (pėr tė shpėnė ēdo gjė) nė vendin e vet

5. Dhe pasha ata qė ēdo ēėshtje rregullojnė”

(En-Naziat, 1-5)





Koment:



وَالنَّازِعَاتِ غَرْقًا
1. “Pasha ata (engjėjt) qė marrin shpirtrat me rrėmbim . “

Si nė shumė vende tė tjera nė Kur’anin famėlartė, Allahu xh.sh. edhe nė fillim tė kėsaj kaptine betohet nė disa prej krijesave tė Tij–melaiket, tė cilat, siē thuhet nė disa ajete kuranore, e madhėrojnė tė Plotfuqishmin dhe me pėrpikėrinė mė tė madhe zbatojnė ēdo urdhėr tė Tij.

Betimi i parė i Tij nė kėtė kaptinė ka tė bėjė me melaiket tė cilat me vrazhdėsi dhe nė mėnyrė agresive ua nxjerrin shpirtrat pabesimtarėve, si ndėshkim pėr mohimin, ligėsitė dhe paudhėsitė e tyre nė kėtė botė.

Kėto momente janė tepėr trishtuese pėr ta, sepse atėherė ata i shohin melaiket e ndėshkimit tek afrohen, pėr t’ua nxjerrė shpirtrat nė mėnyrėn mė tė vrazhdė.

Pėr llahtarinė e kėtij momenti, d.t.th., pėr momentin e nxjerrjes sė shpirtrave tė pabesimtarėve, na flasin edhe kėto dy ajete:

“ Sikur t’i shihje engjėjt kur ua marrin shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para dhe prapa): Shijoni dėnimin e djegies” (El-Enfal, 50), dhe

“ … E sikur t’i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): shpėtojeni pra vetveten (nėse mundeni). Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se thoshit tė pavėrtetėn pėr Allahun, dhe ndaj argumenteve tė Tij ishit kryeneēė” (El-En’am, 93)

Kėto ajete tregojnė qartė pėr mundimet qė do t’i pėrjetojnė pabesimtarėt dhe pėr pafuqinė e tyre nė ato ēaste, sepse nuk janė nė gjendje tė bėjnė asgjė pėr ta shpėtuar vetveten. Ata do tė tranden e do tė tmerrohen kur pranė vetes, para dorėzimit tė shpirtit, shohin melaiket e ndėshkimit tek kanė shtrirė duart e veta pėr t’ua nxjerrė shpirtin me mundime.



وَالنَّاشِطَاتِ نَشْطًا
2. “Dhe ata qė marrin shpirtrat me lehtėsi”

Betimi i dytė i Allahut nė kėtė sure ka tė bėjė me melaiket e mėshirės, tė cilat butėsisht e me lehtėsi ua marrin besimtarėve shpirtrat duke i pėrshėndetur me Selam dhe duke i pėrgėzuar me Xhennet:

Kėtė pamje na e pėrshkruan edhe Kur’ani famėlartė nė ajetet:

“S'ka dyshim se ata qė thanė: “Zoti ynė ėshtė All-llahu”, pastaj nuk u luhatėn, atyre u zbresin melaiket (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni, keni myzhde Xhennetin qė ju premtohej!” (Fussilet, 30)

dhe:

“Tė cilėve, duke qenė tė pastėr, engjėjt ua marrin shpirtin, duke u thėnė: “Selamun alejkum”-gjetėt shpėtimin, hyni nė Xhennet, pėr hir tė asaj qė keni vepruar” (En-Nahl, 32)

Ja pra sa i madh ėshtė dallimi midis kėtyre dy gjendjeve tė marrjes sė shpirtrave,- tė besimtarėve dhe pabesimtarėve.

Nė lidhje me kėtė, kemi edhe disa hadithe tė Pejgamberit a.s., por ne kėtu, pėr shkaqe objektive, do tė pėrmendim pjesėrisht vetėm njė.

Transmeton Ahmed ibn Hanbeli nga Ebu Muavije, i cili ka thėnė: Na ka rrėfyer A’ėmeshi e ky nga Minhali, ky nga Ibni Amri, ky nga Zudhani e ky nga Berra’ė bin Azibi tė ketė thėnė: “Dolėm njė ditė me tė Dėrguarin e Allahut pėr ta pėrcjellė xhenazen e njė ensariu, dhe ne tė gjithė ishim ulur rreth varrit tė tė ndjerit. Derisa ishim nė pėrfundim tė varrimit tė tij, i Dėrguari a.s., me njė shkop nė dorė po prekte tokėn, e pastaj e ngriti shikimin nga ne dhe na u drejtua me fjalėt: “Kėrkoni mbrojtje nga Allahu prej ndėshkimit tė varrit”. Kėtė e pėrsėriti dy a tri herė, dhe vazhdoi: “Kur besimtarit t’i jetė afruar fundi i jetės nė kėtė botė, pėr tė kaluar nė Ahiret, nga qielli zbresin melaiket me fytyra tė ndritshme sikur dielli. Me vete sjellin qefinin dhe parfumet mė aromatike tė Xhennetit dhe ulen pėrballė besimtarit. Nė ato momente nė njė formė tė bukur vjen meleku i vdekjes, i cili ulet te koka e tij dhe thotė: “O shpirt i mirė, urdhėro e dil (eja) nė mėshirėn dhe kėnaqėsinė e Allahut”, dhe shpirti i besimtarit del nga trupi sikur qė bie pika e ujit nga gota. Pastaj meleku i vdekjes e merr atė shpirt, tė cilin melaiket e tjera pėr asnjė ēast nuk e lėnė mė nė dorėn e tij, derisa tė mos e mbėshtjellin me atė qefin (tė Xhennetit) dhe ta parfumosin me parfum tė Xhennetit. Era e shpirtit tė tij e ka aromėn mė tė kėndshme se ēdo lloj i miskut-parfumit nė tokė. Ai shpirt ngrihet lart nė qiell nga melaiket e mėshirės dhe nė ēdo grup tė melaikeve qė hasin gjatė ngjitjes, pyesin: Cili ėshtė ky shpirt i mirė? Ata thonė: filan filani duke e thirrur me emrat mė tė bukur me tė cilėt e kanė thirrur njerėzit nė kėtė botė, derisa tė mos arrijnė nė qiellin e kėsaj bote dhe tė kėrkojnė leje qė ai tė hapet pėr tė, dhe qielli hapet e vazhdon udhėtimi me tė nėpėr sferat e larta qiellore derisa tė arrijnė nė qiellin e shtatė, dhe Allahu thotė: “Shkruani librin (emrin) e robit Tim nė regjistrin e tė lartėsuarve dhe kthejeni nė tokė, sepse prej saj i kam krijuar, nė tė i rikthej dhe prej saj prapė do t’i ringjall herėn tjetėr…

… Ndėrsa, kur t’i jetė afruar fundi i jetės nė kėtė botė pabesimtarit, pėr tė kaluar nė Ahiret, nga qielli zbresin melaiket e tmerrshme tė ndėshkimit, me fytyra tė zeza e tė vrenjtura, dhe me vete sjellin rroba tė vrazhdta (ferra-ferra) tė Xhehennemit dhe ulen para tij; pastaj vjen meleku i vdekjes dhe i ulet te koka duke i thėnė me vrazhdėsi: “O shpirt i keq (i ndyrė). Dil (shko) nė hidhėrimin dhe dėnimin e Allahut. Nė ato ēaste shpirti i pabesimtarit nxirret me vėshtirėsi, sikurse gėrhanėt (ferrat) qė me vėshtirėsi nxirren nga leshi i lagur, dhe menjėherė e mbėshtjellin me ato rroba tė vrazhda tė Xhehennemit, duke kundėrmuar erė mė tė rėndė e mė tė keqe se tė ēfarėdo coftine nė fytyrė tė tokės. Pastaj ky shpirt i keq ngrihet nė hapėsirat qiellore dhe nė ēdo grup tė melaikeve qė hasin, ato pyesin: Cili ėshtė ky shpirt i keq e i ndyrė? U thuhet: filan filani, duke e thirrur me emrat mė tė kėqij me tė cilėt e kanė thirrur nė kėtė botė, derisa tė mos arrijė te qielli i kėsaj bote, kur kėrkohet leje pėr tė vazhduar mė tutje (mė lart) me tė, por kėtij shpirti tė keq nuk i lejohet tė shkojė mė tutje nė sferat e larta qiellore, dhe pastaj i Dėrguari a.s. e lexoi kėtė ajet kuranor:

“… Tė tillėve nuk u hapen dyert e qiellit dhe ata nuk do tė hyjnė nė Xhennet derisa tė pėrbirojė deveja nėpėr vrimėn e gjilpėrės. Ja, kėshtu i shpėrblejmė kriminelėt” (El-A’ėraf, 40)

… dhe pastaj i Dėrguari i Allahut vazhdoi: “Allahu i urdhėron melaiket: Shkruani librin (emrin) e tij nė regjistrin Sixh-xhin (libri i xhehennemlinjve),nė fund tė tokės.

Pastaj melaiket shpirtin e tij e hedhin me rrėmbim e forcė poshtė nė tokė… Mė pastaj i Dėrguari a.s. lexoi kėtė ajet kuranor: “ … E kush i bėn shok Allahut, ai ėshtė sikur tė bjerė nga qielli e ta rrėmbejė shpendi, ose si ai tė cilin e gjuan era e stuhishme nė ndonjė vend tė humbur” (El-Haxh-xh, 31).

Edhe tri betimet e tjera tė Allahut nė vazhdim tė kėsaj kaptine, kanė tė bėjnė me grupe tė veēanta tė melaikeve, tė cilat i kryejnė urdhrat e Allahut nė mėnyrė tė pėrpiktė:



وَالسَّابِحَاتِ سَبْحًا

3. Dhe ata qė notojnė (realizojnė gjithēka lehtė) me shpejtėsi

Sipas shumicės dėrrmuese tė dijetarėve, ky betim i Allahut ka tė bėjė me engjėjt (melaiket), tė cilėt me shpejtėsi notojnė (fluturojnė) nėpėr hapėsirat qiellore duke kryer urdhrat e Allahut xh.sh.,do tė thotė, ata me shpejtėsi tė pabesueshme zbresin nga qielli nė tokė dhe kthehen, pėr ta ēuar nė vend urdhrin e parashtruar.

Disa dijetarė kanė dhėnė mendimet e tyre se kėtu ėshtė fjala pėr kuajt e kalorėsve muslimanė, qė ngarendin si vetėtima nė mejdanin e luftės. Disa tė tjerė, si Katadeja, Hasan el Basriu dhe Muhamed el Gazaliu, kanė thėnė se fjala ėshtė pėr yjet qė lėvizin (notojnė) nėpėr galaktikat e tyre.

Mirėpo disa tė tjerė shfaqin tjetėr mendim, duke theksuar se fjala ėshtė pėr shpirtrat e besimtarėve, qė me mall tė zhuritur e me dashuri tė flaktė, shpejtojnė nė takim me Krijuesin e tyre-Allahun xh.sh.

Megjithatė, mendimi i parė ėshtė mė i pranueshmi dhe mė i besueshmi nė mesin e dijetarėve.



فَالسَّابِقَاتِ سَبْقًا

4. Dhe ata qė nxitojnė (pėr tė shpėnė ēdo gjė) nė vendin e vet

Shumica e dijetarėve (xhumhuri) janė tė mendimit se kėtu bėhet fjalė pėr engjėjt qė i paraprijnė dėrgimit tė shpirtrave tė besimtarėve nė Xhennet, do tė thotė se kėta engjėj i bartin shpirtrat e atyre pėr nė Xhennet, ashtu siē e pamė mė lart edhe nga hadithi i Pejgamberit a.s.

Ka edhe mendime tė tjera, tė cilat natyrisht e kanė peshėn e vet dhe kanė mbėshtetje, sepse domethėniet e Kur’anit famėlartė i gjasojnė njė oqeani tė pafund. Kėshtu, shohim qė Muxhahidi thotė se ky ajet bėn fjalė pėr melaiket, tė cilat i tejkalojnė pengesat e djajve gjatė dėrgimit tė shpalljes tek tė dėrguarit e Allahut. Se djajtė mund tė paraqesin ndonjė pengesė tė tillė, na flasin edhe ajetet:

“Dhe atė (qiellin) e kemi ruajtur prej ēdo djalli tė mallkuar, pėrveē atij qė vjedh (pėrgjon) ē’dėgjohet, po edhe atė e kap ylli i zjarrtė (dhe e djeg)”. (El-Hixhr, 17-18)

Tregohet se dikur djajt kishin mundėsinė tė pėrgjonin diēka nga lajmet e qiellit, por me shpalljen e revelatės sė fundit hyjnore - Kur’anit, atyre u ėshtė pamundėsuar njė gjė e tillė, dhe pėr t’iu shmangur kėtyre pėrgjimeve, tash kujdesen melaiket e pėrmendura nė kėtė ajet, tė cilat nxitojnė pėr ta shpėnė ēdo gjė nė vendin e vet. Ky ishte mendimi i Muxhahidit, ndėrsa Katadeja, Hasan el Basriu dhe Muhamed el Gazaliu thonė se kėto janė yje apo planetė, tė cilėt kapėrcejnė njėri-tjetrin gjatė udhėtimit tė tyre nėpėr orbitat e pėrcaktuara nė Gjithėsi.

Ca tė tjerė mendojnė se fjala kėtu ėshtė, si nė ajetin e mėparshėm, pėr kuajt e luftėtarėve muslimanė, tė cilėt ngarendin para njėri-tjetrit nė Xhihad (luftė), e disa tė tjerė thonė se fjala ėshtė pėr shpirtrat e besimtarėve qė u paraprijnė trupave tė tyre pėr nė kėnaqėsitė e Allahut, tė cilat do t’i pėrjetojnė nė jetėn e Berzahut (varrezave). Megjithatė, mendimi i parė, se bėhet fjalė pėr melaiket qė nxitojnė pėr tė shpėnė ēdo gjė nė vendin e vet, ėshtė mė i pranueshmi.



فَالْمُدَبِّرَاتِ أَمْرًا

5. Dhe pasha ata qė ēdo ēėshtje rregullojnė”

Gjithashtu edhe betimi i pestė me radhė i Allahut xh.sh., nė kėtė kaptinė, sipas shumicės dėrrmuese tė dijetarėve, ka tė bėjė me melaiket tė cilat, me lejen dhe autorizimin e Allahut, i rregullojnė ēėshtjet nė tokė.

Dijetarėt kanė pėrmendur nė kėtė kontekst katėr engjėjt mė tė mėdhenj, tė cilėve u janė ndarė detyra tė caktuara nga Allahu pėr rregullimin e ēėshtjeve tė jetesės nė kėtė botė.

Hasan el Basriu dhe Muhamed el Gazaliu, janė kategorikė se edhe ky ajet (ky betim), ka tė bėjė ekskluzivisht me yjet, lėvizjen e planetėve dhe galaktikave.

Marrė nė tėrėsi, pavarėsisht nga kėto mendime tė nduarduarta, mund tė themi se kuptimin e vėrtetė tė kėtyre betimeve hyjnore e di vetėm Allahu i Gjithėdijshėm. Megjithatė, ajo qė del nė pah dhe pėr se dijetarėt janė tė bashkuar, ėshtė fakti se prapa kėtyre betimeve ekziston njė dėshmi e pakontestueshme kundėr pabesimtarėve, se ato qė ata i mohojnė nė lidhje me Ringjalljen dhe Llogarinė e Ahiretit, janė njė e vėrtetė e pamohueshme, tė cilėn edhe do ta pėrjetojnė.

Dijetari i madh bashkėkohor, Sejjid Kutbi, nė lidhje me kėtė, nė tefsirin e tij “Fi Dhilalil Kur’an” thotė: “Ēfarėdo qė tė shtrohet rreth kuptimeve tė kėtyre betimeve tė Allahut; engjėjt apo yjet, njė ėshtė mė se e sigurt,- kėtu kemi tė bėjmė me pėrjetimin shqisor tė njė gjallėrie kuptimore tė ambientit dhe tė frymės kuranore”. Pra, s’ka dyshim se kėto shprehje kuranore lėkundin ndjenjat, dridhin zemrat dhe shkaktojnė rrėqethje e mornica nė trup, pėr njė gjė tė tmerrshme, njė kėrcėnim tė vazhdueshėm qė ėshtė momenti i kataklizmės dhe Ringjallja, ndodhia e tė cilave do t’i tmerrojė pabesimtarėt.

* * *

Kur ėshtė fjala tek betimet e Allahut, nė pėrgjithėsi, mund tė themi se i Lartmadhėrishmi ėshtė betuar edhe nė krijesa tė tjera tė Tij, madje Ai ėshtė betuar edhe nė vetė Qenien e Tij hyjnore. Me anėn e betimeve tė Tij nė Kur’an, Allahu xh.sh. argumenton Njėshmėrinė e Tij, vėrtetėsinė e Kur’anit si fjalė hyjnore, vėrtetėsinė e pejgamberisė sė Muhammedit a.s. vėrtetėsinė e ndodhisė sė Kiametit dhe tė Ringjalljes.

Nė vazhdim po paraqesim shkurtimisht disa nga kėto betime hyjnore:

- “Pasha tė radhiturit (melaiket), qė nė rreshta (safa) qėndrojnė, dhe nxituesit, qė me nxitim shtyjnė, dhe pasha lexuesit, qė lexojnė pėrkujtimin, ėshtė e vėrtetė se Zoti juaj ėshtė vetėm Njė, Zot i qiejve e i Tokės dhe ē’ka nė mes tyre, dhe Zoti i lindjeve (tė yjeve)” (Es-Safat, 1-5)

- “Kaf, pasha Kur’anin e lavdishėm (do tė ringjalleni)” (Kaf,1)

- “Ha, Mim, Pasha librin (Kur’anin) sqarues” (Ez-Zuhruf, 1-2)

- “Ja, Sin, Pasha Kur’anin e pacenueshėm nė urtėsinė e tij tė lartė, s’ka dyshim se ti (Muhamed) je prej tė dėrguarve” (Jasin, 1-3)

- “Betohem nė Ditėn e Kiametit” (El-Kiame, 1)

- “Ata qė nuk besuan, menduan se kurrsesi nuk do tė ringjallen. Thuaj: Po, pasha Zotin tim, patjetėr do tė ringjalleni dhe do tė njoftoheni pėr ato qė keni punuar, dhe kjo pėr Allahun ėshtė e lehtė” (Et-Tegabun, 7)

Nė pėrmbyllje mund tė themi se dijetarėt islamė pėrcaktuan dispozita tė veēanta nė lidhje me betimet nė Allahun dhe ndalimin e betimit tė njerėzve nė jetėn e pėrditshme tė tyre nė diēka tjetėr, pėrveē nė Allahun xh.sh. Njė gjė e tillė rrjedh edhe nga vetė porosia e Pejgamberit a.s., kur thotė: “Kush betohet, ose le tė betohet nė Allahun, ose le tė heshtė!”

Nga kjo mund tė kuptohet se Allahu xh.sh. betohet nė shumė vende nė Kur’an, nė gjėra qė janė me rėndėsi tė veēantė pėr njerėzimin, ndėrsa njerėzit, nėse shtrėngohen pėr betim, atėherė kėtė duhet ta bėjnė vetėm nė Krijuesin e tyre, sepse asgjė nuk mund tė krahasohet me Tė.

valiii
16-03-07, 08:48
6. Ditėn kur vrullshėm bėhet dridhja

7. dhe pas saj pason tjetra

8. Atė ditė zemrat janė tė tronditura

9. e shikimet e tyre janė tė trishtuara (frikėsuara)

10. Ata (idhujtarėt) thonė (pyesin nė kėtė botė): A thua vėrtet do tė kthehemi (edhe njė herė) nė kėtė jetė?

11. edhe pasi tė jemi bėrė eshtra tė kalbur?

12. Thanė: (nėse do tė ringjallemi), atėherė ai kthim do tė jetė dėshpėrues pėr ne!

13. Po, ajo (ringjallja) nuk do tė jetė tjetėr veēse njė thirrje (britmė e vetme)

14. dhe ja, ata (do tė gjenden) mbi sipėrfaqen e tokės.

(En-Naziat, 6-14)



يَوْمَ تَرْجُفُ الرَّاجِفَةُ. تَتْبَعُهَا الرَّادِفَةُ.

6. Ditėn kur vrullshėm bėhet dridhja.

7. dhe pas saj pason tjetra

Pas 5 betimeve tė Allahut tė Plotėfuqishėm nė krijesat e Tij, betime qė dėshmojnė bindshėm se ringjallja ėshtė e vėrtetė, tash i Madhėrishmi na bėn me dije se kjo botė (gjithėsi) do tė shkatėrrohet e tėra me ushtimėn, britmėn ose dridhjen pas fryrjes sė parė nė sur (Er-Rraxhifetu). Menjėherė pas saj do tė pasojė tjetra (Er-Rradifetu), d.t.th. fryrja e dytė e cila do tė sinjalizojė ringjalljen.

Gjatė komentimit tė kaptinės “En-Nebe’ė”, ajeti 18: “Ėshtė dita kur i fryhet Surit (borisė) dhe ju vini grupe-grupe”, ndėr tė tjera, kemi cekur mendimet e shumicės sė dijetarėve se fryrja e parė dhe e dytė janė cekur me emra tė veēantė (Er-Rraxhifetu dhe Er-Rradifetu) nė kaptinėn En-Naziat nė ajetet 6-7, tė cilat mu tash jemi duke i komentuar.

Megjithatė, njė pjesė e madhe e dijetarėve mendojnė se ky ajet ndėrlidhet fuqishėm me momentet e para tė kataklizmės, d.t.th., kur pas fryerjes sė parė, ēdo gjė nė kėtė gjithėsi nis tė shkatėrrohet, fillimisht kjo tokė, tė cilėn disa dijetarė e kanė quajtur “Er-Rraxhifetu”, duke u mbėshtetur mė shumė nė njė ajet tjetėr kuranor:

“Atė ditė kur toka e kodrat tė dridhen…” (El-Muzemmil, 14)

Pas tokės, fillon shkatėrrimi i qiellit, dhe pėr kėtė arsye disa dijetarė mendojnė se fjala “Er-Rradifetu”, ka tė bėjė me shkatėrrimin e qiellit.

Sidoqoftė mendimi i parė ėshtė mė i sakti, d.t.th. se kėtu bėhet fjalė pėr dy fryrjet nė Sur; e para, pas sė cilės me dridhje, ushtima e klithma tė njerėzve qė do ta pėrjetojnė kėtė tmerr, ēdo gjė nė kėtė ekzistencė zhduket, e me tė edhe toka e qielli, dhe pas saj do tė pasojė fryrja e dytė, pas sė cilės fillon njė proces tjetėr i jetės, llogaria e njerėzve pėr veprat e bėra gjatė jetės nė kėtė botė.

Transmetojnė Imam Ahmedi, Tirmidhiu, Haseni dhe tė tjerėt nga Ubejje bin Ka’bi, ndėrsa fjalėt janė radhitur nga Tirmidhiu, i cili thotė: Kur kalonte 1/3 e natės ai (i Dėrguari i Allahut) ngrihej e thoshte: ”O ju njerėz, pėrmendni Zotin, sepse erdhi (u afrua) dridhja (Er-Raxhifetu), tė cilėn do ta pasojė menjėherė tjetra (Er-Rradifetu). Erdhi (ėshtė afruar) vdekja dhe ajo qė pason pas saj (ringjallja dhe llogaria)”

Pėr kėto dy fryrje nė Sur, dėshmon edhe ajeti tjetėr kuranor :”Dhe i fryhet Surit dhe bien tė vdekur ē’ka nė qiej dhe ēka ka nė tokė, pėrveē atyre qė do Allahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn e dytė, kur, qe, tė gjithė ata tė ngritur duke pritur (urdhrin e Zotit-llogarinė).” (Ez-Zumer, 68)

Se momenti i kataklizmės ėshtė i tmerrshėm pėr pabesimtarėt, tė cilėt nė momentet e fryrjes sė parė nė Sur shohin se si shkatėrrohen toka e qielli, na dėftojnė dy ajetet nė vazhdim tė kėsaj kaptine:



قُلُوبٌ يَوْمَئِذٍ وَاجِفَةٌ. أَبْصَارُهَا خَاشِعَة.

8. Atė ditė zemrat janė tė tronditura

9. e shikimet e tyre janė tė trishtuara (frikėsuara)

Ata qė me ngulm mohuan ringjalljen dhe jetėn pas vdekjes, do ta pėrjetojnė shumė rėndė kėtė tė papritur pėr ta. Zemrat e tyre do tė dridhen nga llahtaria dhe tronditja, kurse shikimet do t’i kenė tė trishtuara, tė poshtėruara e tė pėrbuzura. Cili prej tyre do tė mund tė paramendonte njė pėrfundim tė tillė poshtėrues?! A nuk ishin kėta kriminelė me zemra tė ngurta dhe tė vulosura me kufėr, tė cilėt talleshin me ringjalljen?! Por ja se si i ka regjistruar Allahu xh.sh. fjalėt e tyre ironike e pėrqeshėse, kur thotė:



يَقُولُونَ أَئِنَّا لَمَرْدُودُونَ فِي الْحَافِرَة ِ. أَئِذَا كُنَّا عِظَامًا نَخِرَة .قَالُوا تِلْكَ إِذًا كَرَّةٌ خَاسِرَةٌ .

10. Ata (idhujtarėt) thonė (pyesin nė kėtė botė): A thua vėrtet do tė kthehemi (edhe njė herė) nė kėtė jetė?

11. edhe pasi tė jemi bėrė eshtra tė kalbur?

12. Thanė: (nėse do tė ringjallemi), atėherė ai kthim do tė jetė dėshpėrues pėr ne!

Kjo do tė thotė se pėr ta ishte e paimagjinueshme se trupat e tyre do tė riktheheshin edhe njėherė nė tė njėjtėn formė, nė tė njėjtėn materie, pasi qė eshtrat e tyre tė ishin kalbur nėn dhe e tė ishin bėrė hi e pluhur

Kėto shpoti e tallje tė tyre Allahu xh.sh. i ka regjistruar edhe nė disa ajete tė tjera kuranore si:

“…Thanė: vallė pasi tė bėhemi eshtra e pluhur do tė ringjallemi si krijesė e re” (El Isra’ė, 98)

dhe :

“Ai (njeriu) na solli Neve shembull, e harroi krijimin e vet e tha: kush i ngjall eshtrat duke qenė ata tė kalbur” (Jasin, 78)

Ironia dhe sarkazmi i tyre nuk kishte tė sosur. Ata madje i pėrqeshnin muslimanėt pėr kėto kėrcėnime tė Allahut pėr ringjalljen. Por tė tillėve Allahu i Plotfuqishėm u thotė:

“Thuaj i ringjall Ai qė i krijoi pėr herė tė parė, e Ai ėshtė i Gjithėdijshėm pėr ēdo krijim” (Jasin, 79)

Ai me kėtė ua bėri me dije se llogaritė e tyre i kanė tė gabuara, sepse pėr tė Plotėfuqishmin, i Cili na ka krijuar nga mosqenia, nuk ėshtė vėshtirė tė na ringjallė rishtazi. Ja se ē’pėrgjigje u jep Allahu xh.sh. nė vazhdim tė kėsaj kaptine:



فَإِنَّمَا هِيَ زَجْرَةٌ وَاحِدَةٌ . فَإِذَا هُمْ بِالسَّاهِرَةِ .

13. Po, ajo (ringjallja) nuk do tė jetė tjetėr veēse njė thirrje (britmė e vetme)

14. dhe ja, ata (do tė gjenden) mbi sipėrfaqen e tokės.

Kjo do tė thotė se pėr Allahun qė na krijoi dhe na dhuroi jetėn, nuk paraqet kurrfarė vėshtirėsie qė tė na vdesė tė gjithė dhe tė na ringjallė, sepse pėr Krijuesin e gjithfuqishėm nuk ekzistojnė nocionet: “vėshtirė” apo “lehtė”, veēse urdhri i Tij: “Bėhu!” zbatohet aty pėr aty:

“Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhri i Tij ėshtė vetėm t’i thotė “Bėhu!” dhe ai bėhet menjėherė.” (Jasin, 82)

Do tė thotė ėshtė vetėm njė urdhėr hyjnor: Ringjalluni!, dhe pėr njė moment, tė gjithė njerėzit do tė ringjallen, tė trishtuar, tė frikėsuar nga fakti se po dalin para Krijuesit tė tyre pėr tė dhėnė llogari.

Kurse atyre qė mendonin se eshtrat e tyre tė kalbur nuk do t’u bashkohen kurrė mė e tė ringjallen, vetėm nė ato momente do t’ju kujtohen fjalėt e Allahut:

“E thonė: Tė mjerėt ne! Po kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė nė varre? Pra kjo qenka ajo qė premtoi Zoti dhe vėrtetuan tė dėrguarit” (Jasin, 52)

Vetėm atėherė kėta do tė binden se janė nė humbje tė vėrtetė, por ēdo gjė do tė jetė vonė. Mė nuk ka kthim prapa, edhe pse njė gjė tė tillė pabesimtarėt e dėshirojnė. Ja se si i pėrshkruan Kur’ani kėto dėshira tė tyre: “E kur ndonjėrit prej tyre (pabesimtarėve) i vjen vdekja, ai thotė: O Zoti im, mė kthe (prapė nė jetėn e kėsaj botė) qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova. Kurrsesi, (kthim mbrapa nuk ka)” (El-Mu’minun, 99-100).

Pra, mė nuk ka rast pėr pendim as pėr pėrmirėsim, por do tė ketė vetėm ballafaqim me veprat e tyre tė shėmtuara dhe me dėnimin e dhembshėm qė i pret!

Ringjallja e njerėzve do tė bėhet nė njė tokė tė re, nė njė tokė tė bardhė e tė shndritshme, nė njė tokė tė rrafshtė, e cila quhet tokė e Ahiretit, tokė nė tė cilėn kurrė nuk ėshtė bėrė mėkat e as nuk ėshtė derdhur gjak i shkaktuar nga krimi.

Se para Allahut xh.sh., nė Ditėn e Gjykimit do tė dalim nė njė tokė tjetėr, jep shenjė ajeti kuranor:

“Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjerė qiej), dhe ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut, Njė, Mbizotėrues” (Ibrahim, 48)

Nė lidhje me kėtė Buhariu dhe Muslimi nė Sahihėt e tyre transmetojnė nga Sehl ibn Sa’di, se i Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “Njerėzit nė Ditėn e Kiametit do tė ringjallen nė njė tokė tė bardhė, tė shkėlqyer si argjendi, tokė nė tė cilėn nuk ėshtė bėrė mėkat e as ėshtė derdhur gjak…”

valiii
16-03-07, 08:52
هَلْ أتَاكَ حَدِيثُ مُوسَى . إِذْ نَادَاهُ رَبُّهُ بِالْوَادِي الْمُقَدَّسِ طُوًى. إذْهَبْ إِلَى فِرْعَوْنَ إِنَّهُ طَغَى. فَقُلْ هَلْ لَكَ إِلَى أَنْ تَزَكَّى. وَأَهْدِيَكَ إِلَى رَبِّكَ فَتَخْشَى. فَأَرَاهُ الْآيَةَ الْكُبْرَى. فَكَذَّبَ وَعَصَى. ثُمَّ أَدْبَرَ يَسْعَى

. فَحَشَرَ فَنَادَى. فَقَالَ أَنَا رَبُّكُمْ الْأَعْلَى. فَأَخَذَهُ اللَّهُ نَكَالَ الْآخِرَةِ وَالْأُولَى. إِنَّ فِي ذَلِكَ لَعِبْرَةً لِمَنْ يَخْشَى



15. “A tė ka ardhur ty rrėfimi i Musait

16. Kur Zoti i tij e thirri nė luginėn e shenjtė Tuva

17. Shko te faraoni, ai vėrtet i ka kaluar tė gjithė kufijtė,

18. dhe thuaji (atij): A do tė pastrohesh (tė heqėsh dorė nga kufri),

19. dhe unė tė tė udhėzoj tek Zoti yt, qė Atij t’ia kesh dronė!

20.Pastaj ai (Musai) ia dėftoi mrekullinė e madhe,

21. por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor),

22. pastaj ia ktheu shpinėn duke nxituar (tė planifikonte ndonjė intrigė),

23. dhe i tuboi ( magjistarėt-popullin) dhe u foli me zė tė lartė,

24. e u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti”!

25. Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm, pėr kėtė (thėnie) tė fundit dhe pėr atė tė parėn.

26. Vėrtet nė kėtė (ndėshkim) ka mėsim pėr atė qė frikėsohet.”

(En-Naziat, 15-26)

Nė ajetet mė pėrpara, Allahu xh.sh. na bėri me dije pėr shpotitė dhe talljet e pabesimtarėve nė lidhje me ringjalljen, gjė e cila e mundonte sė tepėrmi Muhammedin a.s., ndėrsa tash, i Lartmadhėrishmi, pėr ta qetėsuar atė dhe pėr ta inkurajuar qė tė vazhdojė edhe mė tej me tė njėjtin angazhim e shpresė nė misionin e tij, i sjell rrėfimin e ngjarjes sė Musait a.s. me faraonin. Me tregimin e kėsaj ngjarjeje tė Musait a.s., Allahu xh.sh. e vė nė dijeni se tė gjithė pejgamberėt qė u dėrguan para tij, pėrjetuan tė njėjtin fat duke qenė tė pėrqeshur e tė tallur nga popujt e tyre. Megjithatė, ata qė ishin tė paluhatshėm nė rrugėn e Allahut mė nė fund qenė ngadhėnjyesit, kurse pabesimtarėt i pėrfshiu dėnimi i dhembshėm dhe turpėrimi edhe nė kėtė botė, e tė mos flasim pėr dėnimin qė do t’i presė nė zjarrin e Xhehennemit nesėr nė Ahiret.



هَلْ أتَاكَ حَدِيثُ مُوسَى . إِذْ نَادَاهُ رَبُّهُ بِالْوَادِي الْمُقَدَّسِ طُوًى
15. A tė ka ardhur ty rrėfimi i Musait

16. Kur Zoti i tij e thirri nė luginėn e shenjtė Tuva

Tė gjithė mufesirėt janė tė njė mendimi se fillimi i kėtij ajeti ka tė bėjė me njė ofrim prehjeje e qetėsie nė zemrėn e Muhammedit a.s.. Ngjarja qė shkurtimisht do tė rrėfehet nė ajetėt nė vazhdim, padyshim do tė jetė njė pėrkrahje dhe inkurajim pėr misionin e tij.

Ngjarjet qė pėrmenden nė Kur’an, si kjo e Musait a.s., janė rrėfime qė nuk pretendojnė vetėm historinė por para sė gjithash janė fragmente historike qė synojnė qėllime tė caktuara pėr gjeneratat e mėvonshme qė tė marrin mėsime e pėrvoja prej tyre.

Qė nė fillim tė kėtij ajeti: “A tė ka ardhur ty rrėfimi i Musait”, kemi tė bėjmė me njė pyetje hyjnore tė shprehur nė mėnyrė aq tė ngrohtė e tė afėrt. S’ka dyshim qė Muhammedi a.s. e kishte tė njohur ngjarjen e Musait a.s., mirėpo nga kjo formė e pyetjes kuptojmė se kėtu ėshtė fjala mė shumė pėr tė tjerėt, qė ata ta kuptojnė, nė kėtė rast idhujtarėt e Mekės, tė cilėt mohonin ringjalljen dhe mendonin se kurrė nuk do tė ballafaqohen me tė. Tregimi dhe ngjarja e Musait a.s. me faraonin kishte pėr qėllim mė tepėr qė ata t’i vinte nė dijeni se faraoni, qė ishte shumė mė i fuqishėm nė pasuri e pushtet sesa idhujtarėt mekas, kishte pėsuar dėnimin e tmerrshėm tė Allahut nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.

Ajetet nė fjalė na njohin me momentet e para tė Shpalljes hyjnore Musait a.s. kur nė luginėn e shenjtė-Tuva, Allahu pėr herė tė parė i komunikoi shpalljen tė dėrguarit tė Vet duke e zgjedhur qė tė ishte i dėrguar pėr beni-israilėt, tė cilėt atėbotė vuanin nėn robėrinė e faraonėve tė Egjiptit.

Ngjarjet e tė Dėrguarit tė Allahut, Musait a.s., s’ka dyshim pėr njė urtėsi tė madhe, janė mė shumė tė pėrmendura nė Kur’an, sepse ai ėshtė edhe nga pejgamberėt, qė Allahu xh.sh. i quajti “Ulul Azmi”-“Profetė tė vendosmėrisė sė lartė”.

Ngjarjet e Musait a.s. janė pasqyrimi mė real i jetės sė njė tė dėrguari, qė ishte vazhdimisht nėn pėrkujdesjen e Allahut, madje qysh nga ditėt e para tė lindjes. Misioni i Musait a.s., me tė cilin e ngarkoi i Lartmadhėrishmi, ishte mjaft i vėshtirė. Ai duhej tė pėrballej me faraonin, sunduesin mizor tė Egjiptit, ta thėrriste nė rrugė tė drejtė, pastaj me popullin e tij beni-israil, i cili ishte njė popull mjaft i papėrgjegjshėm dhe injorant, popull qė edhe pse Allahu e shpėtoi nga thundra e faraonit nėpėrmjet Musait a.s., duke e bėrė shpėtimin e tyre njė mrekulli, megjithatė shpeshherė polemizuan me tė dhe i thyen zotimet e veta se do t‘i bindeshin vetėm Krijuesit tė gjithėsisė, duke devijuar nga rruga e vėrtetė.

Kur ėshtė fjala pėr luginėn Tuva, kėtu komentatorėt nuk kanė farė mėdyshjeje se ajo ėshtė kodra Turi Sina’ė, nėpėr tė cilėn ishte duke kaluar Musai a.s. derisa kthehej nga Medjeni, sė bashku me familjen e tij. Ai me kėtė rast papritmas diku nė lėrgėsi pa njė zjarr dhe u tha familjes tė qėndronin aty ku ishin e vetė u nis nė drejtim tė tij. Posa u afrua tek zjarri, Musai a.s. dėgjoi fjalėt hyjnore, me tė cilat iu drejtua i Lartmadhėrishmi: “Vėrtet Unė jam Zoti yt, hiq ato qė ke mbathur (opingat) se je nė luginėn e shenjtė Tuva. Unė tė zgjodha ty (pėr pejgamber), prandaj dėgjo mirė se ē’po tė shpallet…!” (Ta Ha, 12-13)

Dhe pasi Allahu xh.sh. zgjodhi Musain pėr pejgamber dhe e ngarkoi me shpalljen, urdhėresa e parė hyjnore qė duhej ta zbatonte nė praktikė, ishte:



إذْهَبْ إِلَى فِرْعَوْنَ إِنَّهُ طَغَى. فَقُلْ هَلْ لَكَ إِلَى أَنْ تَزَكَّى. وَأَهْدِيَكَ إِلَى رَبِّكَ فَتَخْشَى

17 “Shko tek faraoni, ai vėrtet i ka kaluar tė gjithė kufijtė.

18. dhe thuaji (atij): A do tė pastrohesh (tė heqėsh dorė nga kufri).

19. dhe unė tė tė udhėzoj tek Zoti yt, qė Atij t’ia kesh dronė!”

Fjala “taga” do tė thotė se faraoni i kishte tejkaluar tė gjithė kufijtė nė mėkate dhe paudhėsi.

Fakti se faraoni i atėhershėm i Egjiptit (Merneptahu, biri i Ramzesit II) ishte aq arrogant e tiran, saqė pretendonte se ishte zot, ėshtė argument i mjaftueshėm se ai vėrtet e kishte tepruar nė ēdo gjė, dhe se kishte ardhur koha t’i tėrhiqej vėrejtja nėpėrmjet njė tė dėrguari qė tė kthehej nė rrugėn e drejtė.

Sipas logjikės sė njeriut, kundėr arrogancės dhe mospėrfilljes duhen pėrdorur forca dhe ashpėrsia, por nė kėtė rast, Allahu xh.sh. i rekomandoi Musait a.s. butėsinė dhe fjalėt e mira, padyshim metodėn mė tė frytshme tė thirrjes nė udhėzimin hyjnor. Ai e porositi edhe Muhammedin a.s.–vulėn e pejgamberisė, me kėso kėshillash tė ēmueshme, kur i tha: “Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshilla tė mira dhe polemizo me ata (pabesimtarėt) nė mėnyrėn mė tė bukur”. (En-Nahl, 125)

Dhe, me tė njėjtėn kėshillė edhe Musai a.s. shkoi tek faraoni, i doli pėrpara dhe me plot mirėsjellje e butėsi, i tregoi pėr qėllimin e ardhjes sė tij. I ofroi ftesėn pėr besim nė njė Zot tė vetėm, Zotin e gjithėsisė, por kot. Zemra e faraonit ishte e vulosur me ndryshkun e kufrit. Nė tė nuk kishte mbetur mė vend pėr dritėn e imanit, sepse zemra qė ėshtė e verbėr, nuk sheh dritė. Pra, faraonin e kishte verbuar aq shumė pozita dhe pasuria, saqė mendonte se ishte zot!! Por Musai a.s., i udhėhequr nga frymėzimi hyjnor, dėshironte ta pėrudhte kėtė njeri, dėshironte ta pastronte zemrėn dhe mendjen e tij nga tė gjitha tė kėqijat dhe mendjemadhėsia.

Nga ajeti nė fjalė: “dhe thuaji (atij): A do tė pastrohesh (tė heqėsh dorė nga kufri)”, shohim se kemi tė bėjmė mė shumė me njė ftesė sesa me ndonjė urdhėr. Kjo ishte vetėm njė kėshillė e sinqertė qė ai tė largohej nga mendjemadhėsia qė e kishte mbėrthyer, dhe t’i besonte Zotit tė vėrtetė. Por, mjerisht, tė gjitha kėto kėshilla tė urta e tė ngrohta tė Musait a.s. hasėn nė veshė tė shurdhėr tė faraonit, madje as qė bėnė ndonjė pėrshtypje nė shpirtin dhe zemrėn e tij. Aq mė tepėr, ai edhe iu kėrcėnua Musait a.s., se si kishte guximin t’i fliste pėr gjepura tė tilla, kur ai ishte rritur nė pallatin e tij, me tė gjitha tė mirat, dhe tash po i mohonte tė gjitha ato mirėsi. Kėto fjalė tė tij i ka regjistruar Allahu xh.sh. nė kaptinėn Esh-Shuara:

“Ai (faraoni) tha: A nuk tė rritėm ty si fėmijė nė mesin tonė, ku i kalove disa vjet tė jetės sate. Dhe ti bėrė atė vepėr qė bėre (vrasjen e egjiptasit ), pra ti je mohues (i tė mirave qė t’i bėmė)”. (Esh-Shuara’ė, 18-19)

Megjithėkėtė, Musai a.s. nuk kishte ndėrmend tė hiqte dorė nga ftesa. Ishte shumė kėmbėngulės, saqė faraoni mė nė fund u detyrua t’i thoshte: “Ai (faraoni) tha: Sille pra (argumentin-dėshminė) nėse e thua tė vėrtetėn”. (Esh-Shuara’ė, 31).

Musai, tė cilin Allahu xh. sh. e kishte pėrgatitur me dy mrekulli tė mėdha, - dora e tij, sa e nxirrte nga xhepi, i bėnte dritė, dhe shkopi me tė cilin kishte ruajtur bagėtitė, sa e hudhte, pėrnjėherė shndėrrohej nė gjarpėr, ia dėftoi dy mrekullitė e tij:



فَأَرَاهُ الْآيَةَ الْكُبْرَى

20. Pastaj ai (Musai) ia dėftoi mrekullinė e madhe

Sipas shumicės sė komentatorėve tė Kur’anit, fjala “mrekulli e madhe”, edhe pse kėtu ėshtė shprehur nė trajtėn e njėjėsit, ka tė bėjė me tė dy mrekullitė, me tė cilat u pėrforcua Musai a.s.

Ėshtė shumė karakteristikė se tė tre pejgamberėt e fundit qė bėjnė pjesė nė “Ulul Azmi” – “Pejgamberė tė vendosmėrisė sė lartė”: Musain, Isain dhe Muhammedin a.s., Allahu xh. sh. i pėrforcoi me mrekulli tė mėdha, me tė cilat i sfiduan popujt e tyre duke dalė ngadhėnjyes. Kėshtu shohim se nė kohėn e dėrgimit tė Musait a.s. ishte nė kulm magjia, prandaj Allahu xh.sh. e pėrforcoi sė pari me kėto dy mrekulli tė mėdha, tė cilat bėnė qė magjistarėt tė binin menjėherė nė sexhde, sepse ata tė parėt e kuptuan se ajo me tė cilėn kishte ardhur Musai, nuk ishte magji po mrekulli.

Pastaj nė kohėn e Isait a.s., nė lulėzim e sipėr ishte mjekėsia, kėshtu qė Allahu xh. sh. e pėrforcoi tė dėrguarin e Tij me mrekullinė qė tė shėronte disa sėmundje tė pashėrueshme pėr atė kohė, si verbėrinė nga lindja dhe sėmundjen e lėkurės (leprėn-gėrbulėn), pastaj, me lejen e Allahut tė ngjallte edhe tė vdekurit.

Kurse nė kohėn e dėrgimit tė Muhammedit a.s. tek arabėt, kishin arritur kulmin poezia dhe gjuha e pastėr. Por, me zbritjen e ajeteve tė para tė Kur’anit, i cili ishte mrekullia mė e madhe e Muhammedit a.s., mrekulli e pėrjetshme, qė nuk do tė tejkalohet kurrė deri nė momentet e shkatėrrimit tė kėsaj gjithėsie, poetėt arabė u shtangėn e u nemitėn. Ishin tė pafuqishėm para fjalės sė Allahut, madje edhe atėherė kur i Plotfuqishmi nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij kėrkoi nga ata dhe i sfidoi qė tė paktėn tė sillnin njė ajet tė ngjashėm me ato tė Kur’anit, por kot, ata kurrė nuk arritėn ta bėnin kėtė.

Po, t’i kthehemi ngjarjes sonė qė e kemi synim. Megjithėse Musai a.s. i dėftoi faraonit mrekullitė e tij nga Allahu i gjithėsisė, ai jo vetėm qė nuk u bind, por madje me njė pėrbuzje dhe ironi tha se kjo ėshtė magji, mohoi t’i bindej, dhe:



فَكَذَّبَ وَعَصَى. ثُمَّ أَدْبَرَ يَسْعَى. فَحَشَرَ فَنَادَى. فَقَالَ أَنَا رَبُّكُمْ الْأَعْلَى
21. “por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor),

22. pastaj ia ktheu shpinėn duke nxituar (tė planifikonte ndonjė intrigė),

23. dhe i tuboi ( magjistarėt-popullin) dhe u foli me zė tė lartė,

24. e u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti!”

Kėtu del nė shesh tėrė arroganca e njė njeriu tė cilin lakmia pėr pozitė e kishte verbuar. Faraoni vėrtet kishte kaluar tėrė kufijtė. Krekosej se ishte sundues i Egjiptit, se robėrit dhe skllevėrit punonin pėr tė, se tė gjithė u bindeshin verbėrisht urdhrave tė tij. Prandaj, i bindur se do ta gjunjėzonte Musain a.s. me anė tė magjisė, dhe do ta nėnēmonte para tėrė masės sė tubuar si dhe para popullit tė tij, beni-israilėve, dha urdhėr tė tuboheshin tė gjithė magjistarėt e vendit, tė cilėt njiheshin pėr shkathtėsitė e tyre nė magji. Ai u premtoi atyre shpėrblime tė mėdha, kurse ditėn e caktuar pėr ballafaqim, iu drejtua atyre dhe popullit tė tij me fjalėt: “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti” (En-Naziat, 24). I njėjti faraon, para shumė vjetve, po kėtij populli, nė fillim tė sundimit tė tij, u qe drejtuar me fjalėt: ”E faraoni tha: O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje !”. (El-Kasas, 38)

Kėtu duhet ta ndalemi gjithsesi pėr tė bėrė njė krahasim dhe pėr tė tėrhequr njė paralele. Faraoni, tė cilit i qe drejtuar ftesa e udhėzimit, e mohoi atė, sepse injoranca e tij nuk e linte ta shihte dritėn qė i afrohej. Ai qė e sheh kėtė dritė tė udhėzimit, pendohet, pėrulet para madhėshtisė sė Allahut dhe kthehet tek Ai, por faraoni nuk e bėri dot kėtė. Nė anėn tjetėr, magjistarėt, tė cilėve iu ofruan shpėrblime marramendėse nėse do tė fitonin, dhe tė cilėt me plot vetėbesim pėr fitore, hynė nė garė, kur i panė kėto dy mrekulli tė mėdha, pėrnjėherė ranė nė sexhde dhe besuan. Madje besuan aq bindshėm, saqė mė parė pranuan tė masakroheshin nga faraoni sesa tė ktheheshin edhe njė herė nėn errėsirėn e kufrit, sepse zemrat e tyre u mbushėn plot dritė tė imanit.

Dhe, kėtu ėshtė fundi i tiranisė. Allahu nuk duron qė kriminelėt dhe mohuesit tė mbisundojnė vazhdimisht nė tokė me padrejtėsi, prandaj faraonin e ndėshkoi rėndė me ndėshkimin e Tij hyjnor:

valiii
16-03-07, 08:55
فَأَخَذَهُ اللَّهُ نَكَالَ الْآخِرَةِ وَالْأُولَى

25. “Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm, pėr kėtė (thėnie) tė fundit dhe pėr atė tė parėn”.

Nė lidhje me kėtė ajet “Fe ehadhehu Allahu nekalel ahireti vel ula” – i cili flet pėr ndėshkimin e faraonit, mufesirėt kanė dhėnė disa mendime. Shumica e tyre, si Ibn Abbasi, Ikreme, Muxhahidi, Taberiu, Sha’biu, Dah-haku, Sujutiu, Kurtubiu e tė tjerė, e shkoqisin kėtė ajet duke e detajizuar nė hollėsi se pėr ēfarė u ndėshkua faraoni, dhe thonė se ndėshkimi me fundosje nė kėtė botė dhe ndėshkimi me zjarr nė Ahiret, ishte pėr shkak tė fjalėve tė tij tė fundit drejtuar magjistarėve dhe popullit: “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti” (En-Naziat, 24), dhe pėr fjalėt e tij tė para (tė mėhershme): “E faraoni tha: O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje !” (El-Kasas, 38).

Megjithatė, ka shumė nga komentatorėt e Kur’anit si, Katadeja, Hasan el Basriu, Vahidiu, Ibn Kethiri, Ebu Suudi, Nesefiu, Shevkaniu etj, tė cilėt e komentojnė ajetin nė vijė tė pėrgjithshme dhe mendojnė se ndėshkimi kėtu nėnkupton dėnimin nė kėtė botė, me fundosje, dhe dėnimin me djegie nė zjarrin e Xhehennemit nė Ahiret.

Nėse anojmė nga mendimi i tyre, atėherė kuptimi dhe pėrkthimi i kėtij ajeti do tė ishte kėshtu: “Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm (me zjarr) nė Ahiret dhe (me fundosje) nė kėtė botė”

Nė anėn tjetėr, dijetari mė i madh i shekullit XX, Muhammed Mutevel-li Sha’ravi, nė lidhje me kuptimin e kėtij ajeti, jep edhe njė mendim tjetėr dhe thotė: “Faraoni gjatė dialogut me Musain a.s. bėri dy gabime (krime) tė rėnda. Krimi i tij i parė ishte kur e pėrgėnjeshtroi Musain a.s. e me kėtė edhe udhėzimin hyjnor “Fe kedh-dhebe ve asa” - “Por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor)”. Kurse krimi i tij i dytė ishte kur proklamoi se ishte zot! - “Fe kale ene rabbukumul a’ėla” - “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti”. Pra krimi i parė ka tė bėjė me tė Dėrguarin e Allahut, kurse krimi i dytė ka tė bėjė me Allahun xh.sh..

Nėse shtrohet pyetja: A thua Allahu ndėshkon mė parė pėr krimin ndaj pėrgėnjeshtrimit tė pejgamberit apo pėr krimin ndaj proklamimit-pretendimit tė faraonit se ėshtė zot, themi se Allahu sė pari ndėshkon pėr krimin e fundit, qė janė fjalėt e faraonit: “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti” , sepse kėtu shfaqet kulmi i kufrit, e pastaj pason edhe ndėshkimi pėr krimin e parė–pėrgėnjeshtrimin e Musait: “Fe kedh-dhebe ve asa” - “Por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor).”

Pra, sipas komentimit tė Sha’raviut, pėrkthimi i kėtij ajeti do tė dukej kėshtu: “Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm, pėr kėtė (thėnie) tė fundit (se unė jam zoti juaj mė i larti) dhe pėr atė tė parėn (pėrgėnjeshtrimin e Musait)”

Sha’raviu vazhdon e thotė: “Vėrtet fundi i faraonit ishte tragjik. Ai u ndėshkua nė kėtė botė me fundosje: “…ndėrsa ithtarėt e faraonit (dhe vetė faraonin) i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj)” (El-Bekare, 50), kurse nė Ahiret e pret dėnimi tjetėr qė fillon qysh nė jetėn e Berzahut-varrezave, pėr tė vazhduar me dėnim edhe mė tė tmerrshėm nė zjarrin e Xhehennemit, pėr se jep shenjė edhe ajeti kuranor: “Ata i nėnshtrohen zjarrit mėngjes e mbrėmje (nė jetėn e varrezave), e ditėn e Kiametit (u thuhet engjėjve): ithtarėt e faraonit futni nė ndėshkimin mė tė tmerrshėm”. (Gafir, 46)

Sidoqoftė, qė tė tri mendimet kanė bazė tė fortė dhe secili prej tyre mund tė merret si i saktė, kurse madhėshtia e kėtyre fjalėve kuranore qėndron nė faktin se nga tė gjitha kėto mendime asnjėri nuk vjen nė kundėrshtim me tjetrin, por vetėmsa plotėsojnė njėri-tjetrin. Megjithatė, Allahu i Plotfuqishėm di mė sė miri pėr saktėsinė e tyre.



إِنَّ فِي ذَلِكَ لَعِبْرَةً لِمَنْ يَخْشَى

26. “Vėrtet nė kėtė (ndėshkim) ka mėsim pėr atė qė frikėsohet.”

Nė kėtė ajet, Allahu xh.sh. ka pėr qėllim parinė e Mekės, tė cilėve edhe u dedikohet nė radhė tė parė ky rrėfim, qė ata tė mos e pėrsėritnin veprimin e faraonit, por t’iu bindeshin urdhrave tė Allahut dhe tė pasonin udhėzimin e mėsimeve tė Kuranit, me tė cilat u kishte ardhur njeriu mė besnik nga mesi i tyre - Muhammedi a.s.. Ky ishte njė parajmėrim se fundi tragjik i ngjashėm me atė tė faraonit dhe tė ithtarėve tė tij, do t’i priste edhe ata, nėse nuk do tė pėrudheshin nė rrugėn e drejtė. Edhe pse mėsimi nga pėsimi i faraonit ishte vėrtet njė shembull se si nuk do tė duhej tė vepronin, megjithatė shumica e parisė mekase, njėsoj tė verbuar nga lakmia e sundimit, e pozitės dhe e pasurisė, as qė donin t’ia dinin pėr Islamin.

* * *

Ngjarja e Musait a.s. dhe dialogu i tij me faraonin, ishte shtytje dhe nxitje qė Muhammedi a.s. tė mos ligėshtohej gjatė misionit tė tij, andaj pas mėsimit tė kėtyre ngjarjeve nga rrėfimet kuranore, ai u bė edhe mė i fortė, dhe mė i gatshėm qė misionin e tij fisnik ta vazhdonte deri nė fund, i paepur dhe i pluhatshėm.

Kėtu qėndron madhėshtia e qėllimit tė kėtyre ajeteve, tė cilat nė tė njėjtėn kohė shėrbejnė si kėrcėnim i hapur, pėr fundin tragjik tė pabesimtarėve, fund ky, tė cilin herėt a vonė do ta presė ēdo mohues tė rrugės sė drejtė.

valiii
16-03-07, 08:57
أَأَنْتُمْ أَشَدُّ خَلْقًا أَمْ السَّمَاءُ بَنَاهَا. رَفَعَ سَمْكَهَا فَسَوَّاهَا. وَأَغْطَشَ لَيْلَهَا وَأَخْرَجَ ضُحَاهَا. وَالْأَرْضَ بَعْدَ ذَلِكَ دَحَاهَا. أَخْرَجَ مِنْهَا مَاءَهَا وَمَرْعَاهَا. وَالْجِبَالَ أَرْسَاهَا. مَتَاعًا لَكُمْ وَلِأَنْعَامِكُمْ



27. A mė i vėshtirė ėshtė krijimi juaj apo ai i qiellit, (tė cilin) Ai e ndėrtoi?

28. E ngriti kupėn e tij dhe e pėrsosi atė.

29. Natėn e tij e errėsoi, kurse ditėn e ndriēoi.

30. E tokėn pastaj e shtriu.

31. Nga ajo (toka) nxori ujėt dhe kullotat e saj.

32. Kurse kodrat i nguliti.

33. Furnizim (kėnaqėsi) pėr ju dhe pėr bagėtinė tuaj.



(En-Naziat, 27-33)



Fundi tragjik i faraonit do tė duhej tė ishte njė mėsim dhe pėrvojė e mirė pėr tė gjithė ata qė mohojnė Zotin dhe jetėn pas vdekjes-Ringjalljen. Sa keq pėr ata qė e mashtruan vetveten, tė cytur nga shejtani, se kjo jetė e kėsaj bote ėshtė e tėra, dhe se me tė, ēdo gjė merr fund. Por, megjithatė, Allahu i Gjithėmėshirshėm qė Veten e ka cilėsuar me emrat e mėshirės “Rrahman” dhe “Rrahim”, dėshiron qė kėtyre mohuesve tė Madhėrisė sė Tij, t’u japė edhe njė rast tjetėr pėr pėrmirėsim, po tash duke sjellė argumente qė vėshtirė se mund t’i mohonte dikush, qoftė ai edhe mohuesi mė i madh:



أَأَنْتُمْ أَشَدُّ خَلْقًا أَمْ السَّمَاءُ بَنَاهَا
27. A mė i vėshtirė ėshtė krijimi juaj apo ai i qiellit, (tė cilin) Ai e ndėrtoi?

Ai me kėtė ajet i vė nė sprovė njerėzit qė tė mendohen mirė dhe tė vėnė nė funksion logjikėn: A mė i vėshtirė ėshtė krijimi i tyre apo i qiellit dhe i kėsaj gjithėsie?! Nė kėtė rast, ēdo pėrgjigje tjetėr pos asaj qė krijimi i qiellit ėshtė mė i rėndė e mė i vėshtirė se i njeriut, ėshtė pa vend. Andaj ėshtė pėr t’u ēuditur me njė kategori njerėzish sesi marrin guxim tė mohojnė kėto argumente kaq bindėse pėr ekzistimin e Allahut dhe pėr Ringjalljen pas vdekjes.

A nuk thotė Allahu xh.sh. nė Kur’an: “S’ka dyshim qė krijimi i qiejve dhe i tokės ėshtė mė i madh (mė i vėshtirė) se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e dinė”. (Gafir, 57)

Edhe pse mė herėt kemi cekur se kur ėshtė fjala pėr Allahun xh.sh., nuk ekzistojnė nocionet “lehtė” a “vėshtirė”, megjithatė pyetja vjen nė kėtė formė, qė neve njė gjė e tillė tė na pėrfytyrohet nė vizionin sa mė real.

S’ka dyshim se krijimi i qiellit ėshtė njė mrekulli nė vete. Ėshtė vepėr e pėrsosur dhe e pėrkryer e Krijuesit, vepėr e Allahut , i cili Veten e cilėsoi si : “Allahu ėshtė dritė e qiejve dhe e tokės…” (En-Nur, 35) .

Shkenca botėrore nė kėtė shekull nė tė cilin tashmė kemi shkelur, ka shkuar larg nė fushėn e astronomisė dhe tė zbulimit tė shumė trupave qiellorė. Dijetarėt mė eminentė botėrorė, mbesin tė mahnitur pėr ēdo ditė e mė shumė nga bukuria magjepsėse e qiellit-gjithėsisė, sepse nė kėtė hapėsirė kozmike, ēdo trup qiellor e ka orbitėn e vet tė pėrcaktuar : “Dhe secili (planet-trup qiellor) noton nėpėr orbitėn e tij” (Jasin, 40).



رَفَعَ سَمْكَهَا فَسَوَّاهَا
28. E ngriti kupėn e tij dhe e pėrsosi atė.

Allahu i Plotfuqishėm, qiellin e ndėrtoi nė formė tė pėrkryer, ngriti kupėn e tij dhe atė e zbukuroi me yje dhe planete: “Vėrtet, Ne e kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) me bukurinė e yjeve”, (Es-Safat, 6)

Nė kėtė qiell dhe nė kėtė hapėsirė tė pafund pėr pėrfytyrimet dhe imagjinatėn tonė njerėzore, nuk la ndonjė zbrazėtirė, por pėrsosi ēdo gjė:

“A nuk shikojnė qiellin mbi ta sesi e kemi ndėrtuar dhe zbukuruar, nė tė nuk ka ndonjė zbrazėti” (Kaf, 6),

pastaj ajeti tjetėr:

“Ne, nė qiell kemi krijuar galaktika dhe atė e kemi zbukuruar pėr shikuesit” (El Hixhr, 16)

Por, edhe megjithė kėtė fakt, ende ka njerėz qė nuk besojnė se tėrė kjo gjithėsi ka Krijuesin e saj !!!

Janė kėto ajete vijimėsi qė nė radhė tė parė u drejtoheshin parisė mekase, meqė ende nuk po bindeshin se ekziston Allahu, i vetmi Zot, Krijues i ēdo gjėje, qė nė ajetet mė pėrpara na tregoi pėr ndėshkimin e tmerrshėm tė faraonit, vetėm pėr shkak tė kryeneēėsisė sė tij nė mosbesim.

Paria mekase ende po vazhdonte tė njėjtin qėndrim mosmirėnjohės dhe mohues, pavarėsisht nga tė gjitha kėto argumente, me tė cilat ishin nė kontakt tė pėrditshėm - e shihnin qiellin, bukurinė e tij, dhe pėr ēdo ditė shihnin argumentet e Krijuesit:



وَأَغْطَشَ لَيْلَهَا وَأَخْرَجَ ضُحَاهَا
29. Natėn e tij e errėsoi, kurse ditėn e ndriēoi.

S’ka dyshim se dita dhe nata janė prej shenjave tė Allahut. Bėri qė nata tė jetė e errėt. E bėri atė pushim, ēlodhje e qetėsim, kurse ditėn e ndriēoi me dritėn e diellit, pėr gjallėrim dhe pėr tė fituar. Dhe kėtu qėndron urtėsia e Allahut. Ai nuk e la kėtė tokė gjithmonė errėsirė, po as gjithmonė dritė. Zgjodhi atė qė do t’i pėrshtatej krijesės sė cilės do t’ia besonte mėkėmbėsinė nė tokė-njeriut, po edhe gjallesave tė tjera.

Por megjithatė pabesimtarėt ecin mbi kėtė tokė me mendjemadhėsi, mbi kėtė tokė pėr tė cilėn Allahu nė vazhdim thotė:



وَالْأَرْضَ بَعْدَ ذَلِكَ دَحَاهَا
30. E tokėn pastaj e shtriu.

Nėse vetėm pak ndalemi dhe mendojmė kuptimet shumėdimensionale tė kėtij ajeti, vėrtet do tė mbesim tė mahnitur e tė impresionuar.

Pėr njerėzit nė kohėn e zbritjes sė Kur’anit, ky ajet nuk kishte ndonjė peshė tė veēantė shkencore, por sot, ky ajet dėshmon pėr mrekulli tė madhe nė shprehjet hyjnore. Ky ajet tregon saktėsisht pėr formėn eliptike tė tokės. Mė kot u munduan pseudoshkencėtarėt dhe armiqtė e Islamit ta akuzonin kėtė fe se ishte kundėr shkencės, se kjo fe ėshtė fe mitologjike, se pjesėtarėt e saj besojnė se Toka ėshtė njė pllakė e rrafshtė dhe se atė e mbajnė mbi shpinė gjallesa tė ndryshme gjigante, etj… Por jo. Islami, qė ėshtė e vetmja fe qė e pėrcolli njerėzimin gjatė tėrė shtegtimit tė tij nė kėtė botė, nuk ėshtė fe mitologjike, nuk ėshtė fe qė parimet themelore i mbėshtet nė legjenda a rrėfime tė tilla fantastike, por ėshtė fe realiste, vizionare, sepse mu ky ajet, sikur edhe shumė e shumė tė tjera qė gjenden nė Kur’an, vėrteton se shkenca moderne e bashkėkohore, vetėm mund t’i provojė tė vėrtetat kuranore.

Ajeti: “E pastaj tokėn e sheshoi”, qartė tė jep tė kuptosh se, po tė mos ishte Toka nė formė eliptike, do tė ishte e pamundur ta shihje atė gjithnjė tė shtrirė para vetes. Por, ja qė pabesimtarėt as atėherė e as tash, nuk dėshirojnė tė binden me tė vėrtetat e kėsaj feje. Dhe kėtė tokė e bėri tė pėrshtatshme pėr jetėn e njerzve. E zbukuroi me florėn dhe faunėn, me lumenj dhe me bukuri tė tjera tė rralla:





أَخْرَجَ مِنْهَا مَاءَهَا وَمَرْعَاهَا
31. Nga ajo(toka) nxori ujėt dhe kullotat e saj.

Meqenėse jeta njerėzore nė bazė tė shkaqeve tė krijuara paraprakisht nga Allahu, varet nga tė mirat natyrore tė kėsaj toke, prej elementeve tė sė cilės edhe u krijuam, Allahu xh.sh. na bėri me dije se prej kėsaj toke bėri qė tė gufojnė e tė rrjedhin lumenj tė tėrė, ujėt e tė cilėve ujit tokėn, e bėn atė tė plleshme pėr jetesė, po edhe pėr kullosa, nė tė cilat kullosin kafshėt, tė cilat poashtu janė krijuar pėr t’i shėrbyer njeriut dhe pėr tė mirėn e tij.



وَالْجِبَالَ أَرْسَاهَا
32. Kurse kodrat i nguliti.

Por qė kjo tokė tė jetė stabile, i Plotfuqishmi e pėrforcoi atė me kodrat, qė i bėri sikur shtylla, e nė tė njėjtėn kohė edhe si burim i stabilitetit tė kores sė tokės nga dridhjet e ndryshme tė mundshme. Nė lidhje me kodrat kemi folur mė gjerėsisht nė kaptinėn “En-Nebe’ė”, andaj nuk e shoh tė arsyeshme tė pėrsėrisim thėniet e mėparshme, por do tė kishim theksuar vetėm njė tė dhėnė, se sot gjeologjia botėrore, mbetet pa tekst kur sheh pėrshkrimin aq tė pėrpiktė tė konstruktit tė kodrave nė Kur’anin fisnik.



مَتَاعًا لَكُمْ وَلِأَنْعَامِكُمْ
33. Furnizim (kėnaqėsi) pėr ju dhe pėr bagėtinė tuaj.

Dhe, qė tė gjitha kėto mirėsi, Allahu xh.sh. i bėri pėr njerėzit dhe pėr kafshėt, nga tė cilat njeriu merr prodhime tė shumta, dhe jetėn e tij e ka tė ndėrlidhur me tė mirat qė vijnė nga ato. Megjithatė, njeriu ende ėshtė mosmirėnjohės ndaj tė gjitha kėtyre tė mirave. Madje shpeshherė e ngatėrron vetveten nė labirinte qė nuk kanė rrugėdalje, duke u mburrur kot se kėto tė mira janė vetėm fryt i punės sė tij, dhe se ai vetė ėshtė “zot” i fatit dhe i jetės sė vet !!!…etj.

Mjerisht, tė gjitha kėto janė iluzione boshe qė do tė treten shumė shpejt, sikur qė treten flluskat e shkumės para njė rrebeshi a stuhie kur tė vijė dita e tmerrshme e Kiametit, llahtaria e sė cilės ėshtė vėshtirė tė imagjinohet. Vetėm atėherė njeriu do ta shohė dhe do ta kuptojė realitetin e dobėsisė dhe pafuqisė sė tij pėr tė ndėrruar diēka…

valiii
16-03-07, 08:59
فَإِذَا جَاءَتْ الطَّامَّةُ الْكُبْرَى. يَوْمَ يَتَذَكَّرُ الْإِنسَانُ مَا سَعَى. وَبُرِّزَتْ الْجَحِيمُ لِمَنْ يَرَى. فَأَمَّا مَنْ طَغَى. وَآثَرَ الْحَيَاةَ الدُّنْيَا. فَإِنَّ الْجَحِيمَ هِيَ الْمَأْوَى. وَأَمَّا مَنْ خَافَ مَقَامَ رَبِّهِ وَنَهَى النَّفْسَ عَنْ الْهَوَى. فَإِنَّ الْجَنَّةَ هِيَ الْمَأْوَى. يَسْأَلُونَكَ عَنْ السَّاعَةِ أَيَّانَ مُرْسَاهَا. فِيمَ أَنْتَ مِنْ ذِكْرَاهَا. إِلَى رَبِّكَ مُنتَهَاهَا. إِنَّمَا أَنْتَ مُنذِرُ مَنْ يَخْشَاهَا. كَأَنَّهُمْ يَوْمَ يَرَوْنَهَا لَمْ يَلْبَثُوا إِلا عَشِيَّةً أَوْ ضُحَاهَا.



34. “ E kur tė vijė katastrofa e madhe (Dita e Kiametit),

35. Dita kur njeriu rikujton se ē’ka punuar.

36. E Xhehennemi do t’i shfaqet haptazi ēdokujt qė sheh.

37. Atėherė, pėr atė qė kaloi kufijt (me kufėr e ligėsi),

38. Duke i dhėnė pėrparėsi jetės sė kėsaj bote,

39. Xhehennemi do tė jetė vendbanim i tij.

40. E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe e frenoi veten prej epsheve,

41. Xhenneti ėshtė vendbanim i tij.



(En-Naziat, 34-41)



فَإِذَا جَاءَتْ الطَّامَّةُ الْكُبْرَى
34. “ E kur tė vijė katastrofa e madhe (Dita e Kiametit),

Dita e Fundit-Kataklizma, ėshtė pėrmendur nė Kur’an me shumė emra, njė prej tė cilėve ėshtė edhe “Et-Tammetul kubra” – Katastrofa e madhe”. Ėshtė quajtur me kėtė emėr sepse nuk ka katastrofė mė tė tmerrshme qė shkatėrron ēdo gjė si kjo. Kiameti ėshtė momenti mė i vėshtirė qė asnjė prej krijesave nuk mund ta pėrballojė, moment qė vjen befas, dhe shkatėrron ēdo gjė para vetes. Dhe kjo “Valė” shkatėrrimtare, sipas komentatorėve tė Kur’anit, ndodh me rastin e ringjalljes ose fryrjes sė dytė nė Sur - Er-Rradifetu”. Ky ėshtė mendim i Hasen el Basriut dhe i disa tė tjerėve, kurse Sufjani mendon se “Et-Tammetu” ėshtė momenti kur nė duar tė kujdestarėve tė Xhehennemit (zebaninjve), dorėzohen banorėt e zjarrit.[1]

Disa tė tjerė janė tė mendimit se fjala “Et-Tammetu” nėnkupton momentin kur banorėt e Xhennetit nisen pėr nė Xhennet, kurse banorėt e zjarrit pėr nė Xhehennem.

Sidoqoftė besimtarėt e vėrtetė janė tė vetėdijshėm se ky moment i vėshtirė do tė vijė patjetėr, sepse pėr ardhjen dhe ndodhinė e tij i ka paralajmėruar Allahu xh. sh. nė Kur’an, po edhe i Dėrguari i Allahut nė shumė hadithe tė tij. Kjo ditė e fundit e kėsaj gjithėsie, do tė jetė e papritur dhe e befasishme vetėm pėr pabesimtarėt, tė cilėt jo vetėm qė nuk besonin ndodhinė e saj, por madje talleshin vazhdimisht me ata qė thonin se ka moment tė fundit dhe ka ringjallje. Por ja qė pėr zhgėnjimin e tyre tė madh, ky moment vjen, dhe vetėm atėherė ata do tė pėrmenden e do tė vijnė nė vete nga ajo ėndėrr-iluzion qė ishin. Vetėm atėherė njeriu do ta kuptojė seriozitetin e atij momenti, por tash pėr ēdo gjė do tė jetė vonė…



يَوْمَ يَتَذَكَّرُ الْإِنسَانُ مَا سَعَى
35. Dita kur njeriu rikujton se ē’ka punuar.

Vetėm nė kėtė ditė njeriut do t’i bien ndėrmend veprat e bėra nė kėtė botė, qofshin tė mira ose tė liga, dhe secili do ta pėrjetojė kėtė ditė nė mėnyrėn e vet. Besimtari i vėrtetė e pėrjeton si njė ankth tė shkurtėr, nga i cili shpreson se do tė shpėtojė me mėshirėn e Allahut, kurse pabesimtari si njė zhgėnjim pėr mosbesim dhe pėr veprat e kėqija tė bėra, tė cilat mė nuk mund t’i pėrmirėsojė.

Atė ditė madje njeriu nuk do tė mund tė flasė e as tė arsyetohet, por vetė veprat e edhe gjymtyrėt e tij do tė dėshmojnė, siē thotė Allahu xh.sh: “Kėtė ditė Ne ua mbyllim (vulosim) gojėt e atyre, e do tė flasin duart e tyre, kurse kėmbėt e tyre do tė dėshmojnė pėr atė qė punuan”- (Jasin, 65).

Dhe atė ditė askujt nuk do t’i bėhet e padrejtė, sepse ekzistojnė regjistra shumė tė saktė pėr ēdonjėrin, tė shkruar e tė ruajtur nga shkrues fisnikė- kiramen katibin, dy melaiket qė e pėrcjellin njeriun gjatė gjithė jetės, tė cilėt shėnojnė ēdo vepėr tė tij, qoftė tė mirė qoftė tė keqe.



وَبُرِّزَتْ الْجَحِيمُ لِمَنْ يَرَى

36. E Xhehennemi do t’i shfaqet haptazi ēdokujt qė sheh.

Ky do tė jetė momenti mė kritik pėr njerėzit nė ditėn e Gjykimit, sepse secili do t’i ekspozohet Xhehennemit qoftė besmitar ose jo, se vetė Allahu xh.sh. thotė:

“Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij (Xhehennemit). Ky (ekspozim i Xhehennemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd. Pastaj, (pas kalimit pranė tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (prej mėkateve), e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar”. (Merjem, 71)

Dhe qė tė gjithė nė mėnyrėn e vet, do tė tmerrohen nga pamjet trishtuese tė Xhehennemit, duke shpresuar se do t’i shmangen kontaktit me tė, por nė kėtė rast do tė shpėtojnė nga ndėshkimi nė tė vetėm atė qė ishin ruajtur prej mėkateve dhe ata qė ishin nė rrugėn e Zotit. Ky ėshtė momenti kur besimtarėt do ta kuptojnė dhuntinė e madhe tė Allahut ndaj tyre, sepse i kishte udhėzuar nė kėtė botė dhe nuk i kishte lėnė tė humbnin nga rruga e drejtė, kėshtu qė ata sot i shmangen zjarrit tė Xhehennemit, dhe atyre u mjafton vetėm ta shohin, pėr ta kuptuar mė mirė mirėsinė dhe kėnaqėsinė e tė mirave tė Xhennetit, kurse mizorėt dhe pabesimtarėt, do tė mbesin aty tė pashpresė, tė gjunjėzuar dhe do t’i pėrfshijė dėnimi i tmerrshėm.

Njė gjė tė tillė e vėrtetojnė edhe ajetet nė vazhdim tė kėsaj kaptine:



فَأَمَّا مَنْ طَغَى. وَآثَرَ الْحَيَاةَ الدُّنْيَا. فَإِنَّ الْجَحِيمَ هِيَ الْمَأْوَى

37. Atėherė, pėr atė qė kaloi kufijtė (me kufėr e ligėsi),

38. Duke i dhėnė pėrparėsi jetės sė kėsaj bote,

39. Xhehennemi do tė jetė vendbanim i tij.

Do tė thotė, ai qė ka kaluar tė gjith kufijtė nė mosbesim dhe e ka tepruar nė kėtė botė me vepra tė shėmtuara, nė kundėrshtim tė plotė me Ligjin e Allahut, ai qė ka tejkaluar tė gjitha normat, duke menduar se vetėm kjo botė ėshtė e vėrtetė dhe se nuk ka botė tjetėr pas vdekjes, do tė marrė dėnimin e merituar qė ėshtė Xhehennemi, i cili me flakėt e tij do tė gllabėrojė ēdo njeri kriminel e tė pafe.

Kėto ajete thuhet tė kenė zbritur pėr Nadrin dhe tė birin e tij Harithin[2], mirėpo me to synohen tė gjithė ata pabesimtarė qė i japin pėrparėsi kėsaj bote kalimtare ndaj asaj tė pėrjetshmes.



وَأَمَّا مَنْ خَافَ مَقَامَ رَبِّهِ وَنَهَى النَّفْسَ عَنْ الْهَوَى. فَإِنَّ الْجَنَّةَ هِيَ الْمَأْوَى

40. E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe e frenoii veten prej epsheve,

41. Xhenneti ėshtė vendbanim i tij.

S’ka dyshim qė kjo botė kalimtare ėshtė njė sprovim i madh pėr njeriun. Jeta nė tė ėshtė mjaft e shkurtėr, por megjithatė e mjaftueshme qė nesėr nė Ahiret secili ta marrė shpėrblimin e vet meritor, nė bazė tė veprave tė punuara. Allahu xh.sh. thotė: “(Allahu ėshtė Ai) I Cili ka krijuar vdekjen dhe jetėn qė t’ju sprovojė se cili prej jush jeni mė vepėrmirė (nė kėtė botė)” (El-Mulk, 2).

Besimtari i vėrtetė sprovohet nė besim dhe nė pėrkushtimin e tij ndaj Allahut fuqiplotė. Sprovohet nėse tė mirat e kėsaj bote do ta habitin-hutojnė, qė ai ta pasojė epshin pėr tė cilin e nxit shejtani i mallkuar pėr ta harruar Zotin dhe pėrgjegjėsinė para Tij nesėr nė Ahiret.

Ka shumė njerėz qė keqkuptojnė parimet e Islamit lidhur me kėtė botė, duke thėnė se vėrtet kjo botė nuk ėshtė pėr muslimanėt. Jo, jo, por tė mirat e kėsaj bote duhen shfrytėzuar pėr qėllime tė larta e fisnike, gjithnjė nė kuadėr tė parimeve tė Sheriatit islam. Pasuria nė kėtė botė ėshtė sprovė e rėndė pėr besimtarin, sepse duhet ditur si tė shftrytėzohet ajo. Dhe, nėse pasuria dhe tė mirat e kėsaj bote arrijnė qė nė zemrėn e tij tė mbjellin egoizėm e mendjemadhėsi, atėherė ai njeri padyshim qė ka dėshtuar, po nėse pasurinė qė i ka lėnė nė disponim Allahu xh.sh., e shfrytėzon pėr tė ndihmuar tė varfrit, tė mjerėt, skamnorėt dhe pėrgjithėsisht nė rrugėn e Allahut, atėherė ai do tė jetė i respektuar nė kėtė botė, kurse nė Ahiret do tė ringjallet nė shoqėrinė e pejgamberėve, dėshmorėve dhe njerėzve tė tjerė tė mirė.

Sa u pėrket ajeteve nė fjalė, tash na ofrojnė njė pamje krejtėsisht tjetėr nga ajo e ajeteve mė parė. Tash kemi tė bėjmė me njerėzit e mirė e tė devotshėm, tė cilėt gjatė jetės nė kėtė botė kufizuan dhe frenuan veten nga dėshirat e epsheve tė tyre dhe nga shume kėnaqėsi tė kėsaj bote, duke ndjekur me pėrkushtim rrugėn e Allahut, andaj shpėrblim i tyre meritor ėshtė vetėm Xhenneti me kėnaqėsitė e tij.

Abdullah ibn Mes’udi theksohet t’u ketė thėnė shokėve tė tij: “Ju jetoni nė njė kohė kur e vėrteta dhe drejtėsia drejton (udhėheq) epshin-pasionin, kurse do tė vijė njė kohė kur epshi do ta drejtojė (udhėheq) tė vėrtetėn dhe drejtėsinė”.

Nė kėto ajete dhe nė ato mė sipėr, kemi tė bėjmė edhe me njė shembėllim metaforik kuranor, i cili na sjell dy anėt e medaljes tė sjelljeve njerėzore: Pėr atė qė tejkaloi nė kufėr dhe nė vepra tė kėqija, ndėshkim ėshtė Xhehennemi, kusre pėr atė qė iu frikėsua Allahut dhe e ndaloi vetveten nga tė kėqijat, shpėrblim do tė jetė Xhenneti.

Nėpėr disa libra tė tefsirit ėshtė shėnuar se kėto dy ajete kanė zbritur pėr besimtarin e devotshėm Mus’ab bin Umejrin, edhepse kėto ajete nė tė njėjtėn kohė kanė pėr qėllim tė gjithė besimtarėt e mirė e tė devotshėm sikur Mus’ab bin Umejri.[3]

Rrėfimi pėr Mus’ab bin Umejrin ėshtė cekur nė shumė libra tė tefsirit. El Alusi nė tefsirin e tij “Ruhul Meani” ndėr tė tjera transmeton nga Ibn Abbasi se kėto dy ajete kanė zbritur enkas pėr Mus’abin. Nė luftėn e Uhudit, nė kėtė ditė tė vėshtirė pėr muslimanėt, e cila ishte njė mėsim i madh pėr muslimanėt se si nuk duheshin thyer urdhrat e Komandantit suprem tė luftės-Muhammedit a.s., sipas librave tė historisė, Mus’ab bin Umejri kishte treguar njė heroizėm tė pashoq, kur rreth Pejgamberit a.s. kishin mbetur shumė pak njerėz qė ta mbronin, ai kishte flijuar veten duke e mbrojtur si mburojė e gjallė trupin e bekuar tė Pejgamberit a.s.. Ishte barrikaduar tėrėsisht para trupit tė Pejgamberit a.s., kėshtu qė shigjetat njėra pas tjetrės ia shponin trupin, por ai nuk lėvizte dot. Dhe, s’do mend tėrė kjo sakrificė e pashembullt, e kishte prekur thellė nė shpirt tė Dėrguarin a.s., i cili, duke e parė Mus’abin ashtu tė larė nė gjak i kishte thėnė: “Tek Zoti do tė kėrkoj (shpresoj) shpėrblimin tėnd pėr kėtė sakrificė”, kurse as’habėve tė tjerė duke e zbuluar njė fshehtėsi nga Israja dhe Mi’raxhi u kishte thėnė: “E kam parė Mus’abin nė Xhennet, kishte tė veshur rroba, vlera dhe bukuria e tė cilave nuk mund tė pėrshkruhen, madje kam parė se edhe rripat e nallaneve tė tij ishin nga ari”.

valiii
16-03-07, 09:01
يَسْأَلُونَكَ عَنْ السَّاعَةِ أَيَّانَ مُرْسَاهَا. فِيمَ أَنْتَ مِنْ ذِكْرَاهَا. إِلَى رَبِّكَ مُنتَهَاهَا. إِنَّمَا أَنْتَ مُنذِرُ مَنْ يَخْشَاهَا. كَأَنَّهُمْ يَوْمَ يَرَوْنَهَا لَمْ يَلْبَثُوا إِلا عَشِيَّةً أَوْ ضُحَاهَا



42 Tė pyesin pėr Kiametin: “Kur do tė ndodhė ai?!”

43. Po, nė ēfarė gjendjeje je ti t’ua kujtosh atė?

44. Kur vetėm tek Zoti yt ėshtė dijenia pėr tė.

45. Kurse ti je vetėm pėrkujtues (kėshillues) i atyre qė i frikėsohen atij (ēasti tė Kiametit).

46. Ditėn kur ta pėrjetojnė atė (Kiametin), atyre (idhujtarėve) do t’u duket sikur nuk kanė qėndruar-jetuar (nė kėtė botė) mė tepėr se njė mbrėmje ose njė mėngjes tė saj.”

(En-Naziat, 42-46



Nė lidhje me shkakun e zbritjes sė kėtyre ajeteve nėpėr librat e tefsirit, ndėr tė tjera shėnohet se idhujtarėt mekas tė nxitur nga ēifutėt e Medinės, shpeshherė e provokonin tė Dėrguarin e Allahut me pyetje tė ndryshme, qė kishin tė bėnin me sferėn e tė fshehtės-gajbit. Pyetjet e tyre mė tė shpeshta bėheshin rreth Ditės sė Kiametit dhe i bėheshin me qėllim qė ta vinin nė sprovė Pejgamberin a.s. me shpresė se mos ai do tė trillonte diēka nga vetvetja nė lidhje me kėtė tė fshehtė absolute.

Pabesimtarėt siē duket harruan se i Dėrguari i Allahut megjithatė nuk flet asgjė nga hamendja pa qenė i inspiruar nga ana e tė Plotfuqishmit:

“Dhe ai (Muhammedi) nuk flet nga mendja e tij. (Por kjo pėr se ju thėrret ai) Ėshtė vetėm Shpallje me tė cilėn ai frymėzohet (nga Allahu)”. (En-Nexhm, 3-4)

Por se njė gjė e tillė , d.t.th. momenti i ndodhisė sė kėsaj dite, dhe interesimi i tij pėr tė ditur diēka rreth kėtij momenti qė atyre t’u jepte ndonjė pėrgjigje tė saktė, vėrtet e preokuponte pa dashje edhe vetė Pejgamberin a.s. Kėtė na e vėrtetojnė edhe fjalėt e Aishes r.a., tė cilat i transmetojnė Bezzari, Ibn Xherir et-Taberiu, Ibnul Mundhiri, Ibn Merdevije e tė tjerė, e njė transmetim tė tillė tė ngjashėm e pėrcjell edhe Nesaiu me disa tė tjerė nga Tarik bin Shihabi, se Pejgamberi a.s. pėr ēdo ditė i bėnte pyetje vetes se a thua kur do tė ndodhte saktėsisht kjo ditė!

Por Allahu xh.sh. nuk e lė nė lajthitje tė Dėrguarin e Tij, por i kujton kufijt e misionit tė tij, duke i thėnė se dijen pėr ndodhinė e saktė tė kėtij momenti e ka vetėm Krijuesi Absolut i kėsaj ekzistence-Allahu xh.sh. dhe askush tjetėr, dhe mu pėr kėtė arsye me anė tė kėtyre ajeteve i thotė prerazi: “Tė pyesin ty pėr Kiametin: “Kur do tė ndodhė ai?!”. Po nė ēfarė gjendjeje je ti t’ua kujtosh atė? Kur vetėm tek Zoti yt ėshtė dijenia pėr tė. Kurse ti je vetėm pėrkujtues (kėshillues) i atyre qė i frikėsohen atij (ēasti tė Kiametit).”

Do tė thotė, Muhammedit a.s. i bėhet tė kuptojė shumė qartė se ishte kot duke vrarė mendjen pėr ta ditur momentin e Kiametit, sepse atė e di vetėm Zoti i tij, andaj i bėhet me dije se misioni i tij ishte vetėm t’ua tėrhiqte vėrejtjen se ajo ditė e mbramė dhe ai momenti tmerrshėm do tė vijė. I bėhet gjithashtu me dije qė gjėrat e tilla tė mos e preokuponin atė, sepse momenti i Kiametit ėshtė vetėm nė Dijen absolute tė Allahut, i Cili ashtu siē e ka krijuar kėtė ekzistencė, po ashtu sjell momentin e pėrfundimit tė saj.

Allahu i plotfuqishėm edhe nė shumė ajete tė tjera tė Kur’anit i jep shenjė tė Dėrguarit tė Tij pėr njė gjė tė tillė:

“S’ka dyshim se vetėm Allahu e di se kur do tė ndodhė Kiameti…” (Llukman, 34).

dhe:

“Tė pyesin ty (Muhammed) pėr ēastin (katastrofėn e pėrgjithshme) se kur do tė ndodhė ai. Thuaj: “Atė e di vetėm Zoti im, kohėn e tij nuk mund ta zbulojė kush pos Tij (e sjell kiametin pa e hetuar asnjė nga krijesat). Ēėshtja e tij (se kur do tė ndodhė) ėshtė preokupim i rėndė (pėr krijesat) nė qiej e nė tokė. Ai (Kiameti) nuk ju vjen ndryshe, vetėm befas. Tė pyesin ty sikur ti di pėr tė. Thuaj: “Pėr tė di vetėm Allahu, por shumica e njerėzve nuk dinė (pse ėshtė e fshehtė)” (El-A’raf, 187)

Momentin e mbramė tė kėsaj bote nuk e dinė as melaiket, e madje as edhe meleku mė i madh-Xhibrili, transmetuesi i tė gjitha Shpalljeve hyjnore.

Nė njė hadith tė cilin e transmeton Omer ibnul Hattabi, kur Xhibrili i erdhi Pejgamberit a.s. nė formė tė njeriut dhe pasi qė ia kishte shtruar disa pyetje rreth Imanit, Islamit dhe Ihsanit, nė fund i kishte bėrė edhe pyetjen rreth momentit tė Kiametit nė ēka Pejgamberi a.s. ishte pėrgjigjur: “As i pyeturi nuk di gjė mė tepėr pėr kėtė ēėshtje sesa pyetėsi”.

Kiameti dhe Ringjallja janė momente qė i vėjnė nė mėdyshje idhujtarėt dhe pabesimtarėt kur tė ngrihen nga varret, duke pyetur vetvetev se a thua sa kanė jetuar nė kėtė botė ose sa kanė qėndruar nė jetėn e Berzahut-jetėn e pėrtejvarrit. Atyre

Do t’u duket se nuk kanė qėndruar nė tė mė tepėr se njė mėngjes ose mbrėmje tė kėsaj bote, sepse nė jetėn e varrezave njeriu humb ndjenjėn pėr kohėn. Thjesht, ligjet e kohės tė cilat mbretėrojnė nė jetėn tonė, nė jetėn e pėrtejvarrit ato pushojnė dhe humbin kuptimin e tyre. Ky pra ėshtė shkaku qė ata shprehen me habi se nuk kanė qėndruar shumė gjatė nė kėtė gjendje. Nė lidhje me kėtė jep shenjė edhe njė ajet tjetėr kuranor:

“…Ditėn kur do ta pėrjetojnė atė (dėnimin) qė u ėshtė premtuar, atyre u duket sikur nuk kanė jetuar vetėmse njė moment tė shkurtėr tė ditės”. (El-Ahkaf, 35)



Pėr ēfarė udhėzojnė kėto ajete:

- Vėrtetim i besimit nė Ringjallje, shpėrblimin dhe ndėshkimin nė Ahiret duke u pėrmendur pėrshkrimi i tyre

- Njerėzit nė botėn e ardhshme do tė jenė tė ndarė nė dy grupe: besimtarė dhe pabesimtarė. Ata qė i besuan Allahut dh punuan vepra tė mira, do tė shijojnė kėnaqėsitė e Xhennetit, kurse mohuesit do tė ndėshkohen pėrjetė me vuajtje nė skėterrat e Xhehennemit.

- Nga kėto ajete mėsojmė se momenti i Kiametit ėshtė vetėm nė Dijen absolute tė Allahut xh.sh.

- Sqarim i faktit se vėshtirėsitė dhe tmerret e Ditės sė Kiametit, tė bėjnė tė harrosh tmerret e pėrjetuara mė parė, sepse ndėshkimi i pėrkohshėm nė varr, tė gjithė pabesimtarėve do t’u duket shumė i butė nė krahasim me atė qė do ta pėrjetojnė prej dėnimit tash nė zjarrin e pėrjetshėm tė Xhehennemit[4]







--------------------------------------------------------------------------------

[1] Ebu Bekėr el Xhezairij “Ejseru-t-Tefasir…” , vėll. V, fq. 514, Medinė, 1997

[2] Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul munir” vėll.30, fq. 51

[3] “Tefsirul Munir”, vėll. 30, fq. 52

[4] Ebu Bekėr el Xhezairij “Ejseru-t-Tefasir…” , vėll. V, fq. 515, Medinė, 1997

valiii
17-03-07, 16:59
Komentimi i kaptinės “Ed-Duha”


1. Pasha paraditėn!

2. dhe natėn qė shtrin errėsirėn!

3. Zoti yt as nuk tė ka lėnė, e as nuk tė ka pėrbuzur.

4. Dhe (dije) se jeta e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para.

5. e Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh.

6. A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje).

7. tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi.

8. tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi).

9. Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!

10. as lypėsin mos e pėrzėr!

11. e pėr tė mirat qė t’i dha Zoti yt, trego!



Kaptina “Ed-Duha” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas kaptinės “El-Fexhr”. Ka gjithsej 11 ajete.

Kaptinėn tė tėrėn e pėrshkon njė frymė ledhatuese, e mėshirėshme, e afėrt dhe e ngrohtė ndaj Pejgamberit a.s.. Ėshtė njė zgjatje e dorės sė mėshirės e cila qetėson dhembjen dhe dėshpėrimin. Ėshtė njė prehje dhe shpresė qė qetėson shpirtin e trazuar tė Pejgamberit a.s.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė e ka marrė emrin nga ajeti hyrės i saj: “Ved-Duha - Pasha paraditėn!”, nė tė cilin Allahu xh.sh. betohet, sepse kjo ėshtė ndėr kohėt mė tė rėndėsishme pėr jetėn dhe gjallėrinė e njeriut.



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Lejl”
Kaptina “El-Lejl” pėrfundoi me premtimin e Allahut se nė Ahiret do tė derdhte begatitė e Tij mbi tė devotshmit, ndėrsa nė kaptinėn “Ed-Duha”, ky premtim pėrsėritet rishtazi, tash pėr vetė Pejgamberin a.s.: “Ve lesevfe ju’tike rabbuke feterda” – “E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh”

Pastaj nė kaptinėn “El-Lejl” ajeti 13 ku Allahu xh.sh. thotė: “Ve inne lena el ahiretu vel ula”- “Dhe vetėm Jona ėshtė bota tjetėr si dhe kjo” ėshtė njė ngjashmėri me ajetin 4 tė kaptinės “Ed-Duha”: “Ve lel ahiretu hajrun leke minel ula”- “Dhe (dije) se jeta e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para”.



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine

Nė lidhje me shkakun e zbritjes sė kėsaj kaptine, kemi disa transmetime autentike, por kėtu do t’i paraqesim vetėm ato mė kryesoret:

1. Transmetohet nga Seid bin Mensuri dhe El-Ferjaniu nga Xhundubi: Xhibrili disa ditė nuk i erdhi me shpallje Muhammedit a.s., gjė qė i shtyri idhujtarėt mekas ta tallnin me fjalėt se Zoti i tij e kishte harruar, e kishte lėnė dhe e kishte pėrbuzur.[2]

2. Transmetojnė Buhariu e Muslimi dhe tė tjerėt nga Xhundubi, se Muhammedi a.s. u ankua nga shėndeti pėr dy-tri ditė dhe nuk mundi tė ngrihej natėn tė falte namaz. Kjo e shtyri Umi Xhemilin, gruan e Ebu Lehebit qė t’i thoshte me ironi: “O Muhamed! Kam shpresė se tė la shejtani yt se po shoh qė s’po tė vjen-s’po tė afrohet ka disa ditė…” Prandaj Allahu zbriti kėtė kaptinė. [3]

3. Transmeton Ibn Xherir et Taberiu nga Abdullah bin Shedadi: Hatixheja r.a. iu drejtua tė Dėrguarit tė Allahut me fjalėt: “Ka disa ditė qė Zoti yt sikur tė ka lėnė pas dore…”, prandaj zbriti kjo sure si pėrgjigje. Kėto fjalė tė pėrcjella nga Hatixheja r.a. janė tė kategorisė “mursel”. Transmetuesit e kėtij Isnadi janė tė besueshėm.

Hafidh ibn Haxheri thotė: “Siē duket edhe Umi Xhemil edhe Hatixheja ia kishin thėnė Resulullahut pėrafėrsisht tė njėjtat fjalė, por Umi Xhemil i kishte thėnė ato si nėnēmim e pėrbuzje, kurse Hatixheja r.a. nga dhemshuria, tek shihte tė Dėrguarin a.s. qė vuante, pėr shkak se Shpallja i qe vonuar pėr disa ditė”.[4]

Nė lidhje me shkakun e shpalljes sė kėsaj sureje ekzistojnė edhe disa transmetime tė tjera, tė cilat do t’i pėrmendim me rastin e komentimit tė ajeteve tė saj.



Koment:



وَالضُّحَى. وَاللَّيْلِ إِذَا سَجَى. مَا وَدَّعَكَ رَبُّكَ وَمَا قَلَى
1. Pasha paraditėn!

2. dhe natėn qė shtrin errėsirėn!

3. Zoti yt as nuk tė ka lėnė, e as nuk tė ka pėrbuzur.

Allahu xh.sh. betohet nė paraditėn -“Duhanė”, koha qė simbolizon pjesėn e parė tė ditės, pasi qė dielli dukshėm tė jetė ngritur nė qiell. Qėllimi kėtu mund tė jetė pėr ditėn, sepse nė ajetin qė pason, Allahu xh.sh. betohet edhe nė natėn, qė ėshtė pjesė e kohės kur njeriu pushon me tė gjitha gjymtyrėt e tij, pėr tė marrė forca dhe energji tė mjaftueshme qė prapė tė nesėrmen nė mėngjes tė gjallėrojė, tė punojė, tė fitojė dhe tė falėnderojė Krijuesin e tij, pėr tė gjitha mirėsitė qė i ka dhuruar.

Nė Sheriatin islam, nga tradita e Pejgamberit a.s. ekziston falja e njė namazi qė ėshtė synet, e qė quhet “Namazi i Duhasė”, tė cilin Pejgamberi a.s. nuk e ka lėnė kurrė pa e falur, ashtu siē nuk linte pa falur as namazin e natės “Salatul-Lejli” (Salatu-t- Tehexh-xhud)”. Namazin e “Duhasė” Pejgamberi a.s. e falte pasi kalonte njė kohė e konsiderueshme prej lindjes sė diellit.

Pastaj, nė vazhdim vjen ajeti i tretė nė tė cilin hidhen poshtė fuqishėm talljet e idhujtarėve se kinse Zoti e kishte braktisur Muhammedin a.s.. Jo, kurrsesi, por dije, o Muhammed, se Zoti yt nuk tė lė kurrė, nuk ėshtė hidhėruar nė ty dhe as nuk tė ka pėrbuzur, madje Allahu xh.sh. e vė nė dijeni tė Dėrguarin e Vet se ėshtė dhe do tė jetė nė mbrojtje tė tij sikur ēdo herė qė ishte nė mbrojtje tė tė dėrguarve tė tjerė. Ai tė ka nė mbikėqyrje tė vazhdueshme pėr tė tė mbrojtur nga ēdo rrezik. E si tė tė mos mbrojė kur Ai ty ta besoi transmetimin e Mesazhit tė Vet tė fundit hyjnor drejtuar njerėzimit!

Ėshtė fakt se Allahu xh.sh. i pati pėrherė nė mbikėqyrje tė dėrguarit e Vet, si p.sh. Musanė a.s. kur nė shenjė tė tij thotė: “E nga ana Ime mbolla (nė zemra tė njerėzve) dashuri ndaj teje, e qė tė edukoheshe nėn mbikėqyrjen Time” (Ta-Ha, 39).

Pastaj i drejtohet edhe Muhammedit a.s. “Ti bėj durim pėr vendimin e Zotit tėnd, se ti je nėn mbikėqyrjen Tonė dhe, kur tė ngrihesh, madhėroje me falėnderim Zotin tėnd!” (Et-Tur, 48) [5]



وَلَلآخِرَةُ خَيْرٌ لَكَ مِنْ الأُولَى
4. Dhe (dije) se jeta e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para.

Me kėtė ajet, Muhammedit a.s. i bėhet e ditur se jetė e vėrtetė ėshtė vetėm jeta e Ahiretit dhe se kjo botė kalimtare ėshtė shumė e shkurtėr. Kjo botė do tė shkatėrrohet, meqenėse ėshtė vetėm njė vendsprovim pėr njeriun. Nė lidhje me kėtė flasin shumė ajete kuranore, si:

“Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr veēse dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, pa dyshim ėshtė ajo e botės sė ardhshme (Ahireti), sikur ta dinin”. (El-Ankebut, 64) ,

pastaj:

”Ju njerėz, dijeni se jeta e kėsaj botė nuk ėshtė tjetėr veēse njė lojė, kalim kohe nė argėtim, stoli, mburrje mes jush dhe pėrpjekje pėr shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve…… pra, jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr veēse pėrjetim mashtrues”. (El-Hadid, 20)

Transmetojnė imam Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibni Maxhe nga Abdullah ibn Mes’udi tė ketė thėnė: “Njė ditė Resulullahu s.a.v.s ishte shtrirė pėr tė fjetur mbi njė hasėr, dhe shihej qartė se hasra kishte lėnė gjurmė nė trupin e tij. Kur u zgjua, fillova t’ia fėrkoja krahun e tij e i thashė: O i Dėrguar i Allahut, pse nuk na lejove tė paktėn tė tė kishim shtruar diēka tė butė mbi hasėr? E ai m’u pėrgjigj:”Ēfarė kam unė me kėtė botė, shembulli im dhe shembulli i kėsaj bote ėshtė sikur njė udhėtar, i cili ėshtė ndalur tė pushojė nėn hijen e njė peme, pastaj ngrihet dhe vazhdon udhėn e tij”.[6]

Gjithashtu ky ajet jep shenjė tė qartė se gjėrat qė do tė pasonin, pėr Muhammedin a.s., do tė ishin mė tė mira se ato tė kaluarat, do tė thotė, do tė vinin ditė mė tė mira pėr tė gjithė muslimanėt. Ata, nė njė tė ardhme tė afėrt do tė bėheshin njė bashkėsi e fuqishme nė Medinė, dhe pas 8 vjetėsh do tė hynin triumfalisht nė Mekė, pa ndonjė rezistencė, me se do tė vendoseshin drejtėsia dhe pushteti i Allahut fillimisht nė Hixhaz, e pastaj nė tėrė Gadishullin Arabik, njėherė e pėrgjithmonė. Madje pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, muslimanėt do tė kishin nė zotėrim mbi gjysmėn e botės, ku njerėzit nuk do tė ishin mė robėr tė njerėzve dhe as tė besėtytnive tė kota, por njerėz tė cilėt me plot dinjitet do tė pėrkuleshin vetėm para Krijuesit tė tyre tė vėrtetė-Allahut xh.sh..

Dijetari bashkėkohor M.M. Sha’raviu, nė lidhje me kėtė ajet thotė se kėtu ėshtė fjala pėr Vahjin, do tė thotė ajetet qė do tė pasonin mė tutje, do ta qetėsonin Muhammedin a.s. dhe do t’i jepnin kurajo e guxim qė tė bėhej i pathyeshėm nė misionin e tij, shumė mė tepėr se ajetet qė i kishin zbritur deri atėherė.[7]

Nė lidhje me kėtė ajet kemi edhe shkakun e zbritjes, pėrse Taberaniu nė “El Evsat” transmeton nga Ibni Abbasi tė ketė thėnė: Ka thėnė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s.: “M’u paraqit gjendja e Ymetit tim pas meje dhe vendet qė ata do t’i ēlirojnė (nga kufri), dhe u kėnaqa…” prandaj edhe zbriti ky ajet, i cili i bėn me dije se ajo qė po vinte, ishte mė e shndritshme se ajo qė kishte kaluar



وَلَسَوْفَ يُعْطِيكَ رَبُّكَ فَتَرْضَى
5. E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh.

Mirėsitė e Allahut ndaj Muhammedit a.s. ishin tė panumėrta, e zgjodhi atė pėr Pejgamber dhe e gradoi me gradėn mė tė lartė “Vulė e Pejgamberisė”. I dhuroi atij Librin mė tė madh-Kur’anin famėlartė, udhėzim i qartė dhe dritė, e cila do t’i ndriēojė udhėt e njerėzimit.

Mirėsia mė e madhe e dhuruar nga Allahu xh.sh. nė kėtė botė, ėshtė shpallja e fesė islame, e cila pėr njė kohė tė shkurtėr do tė pushtonte zemrat e njerėzve anekėnd botės, jo me forcėn e shpatės, por me forcėn e argumentit e tė bindjes shpirtėrore. Kurse, mirėsitė ndaj Muhammedit a.s. nė Ahiret do tė jenė: Shefati (ndėrmjetėsimi), kroi i Kevtherit, pozita e tij e lartė nė krahasim me tė dėrguarit e tjerė (Mekami mahmud), etj. Prandaj, tė gjitha kėto mirėsi tė panumėrta ndaj Muhammedit a.s. ishin argumente tė pakontestueshme qė tė demantonin shpifjet e idhujtarėve se Zoti i tij e kishte lėnė, braktisur apo ishte i hidhėruar ndaj tij. Jo, pėrkundrazi, kjo sure dhe kėto ajete ishin njė fuqizim shpirtėror dhe fizik pėr tė, qė ai tė mos humbte kurrė shpresėn nė mėshirėn e Allahut xh.sh..

Edhe me kėtė ajet ndėrlidhet njė shkak i zbritjes, i ngjashėm me atė tė mėparshmin, tė cilin e transmetojnė Hakimi, Bejhekiu nė “Ed-Delail”, si dhe Taberaniu e tė tjerėt nga Ibni Abbasi, i cili ka thėnė: “Iu paraqit (ekspozua) tė Dėrguarit tė Allahut se cilat vende do tė ishin nė duart e muslimanėve, fshat mė fshat dhe iu kėnaq zemra”, prandaj edhe zbriti ky ajet: “E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh”.

Ibni Abbasi, nė lidhje me kėtė ajet, thotė: “Allahu i ka premtuar Muhammedit a.s. shumė mirėsi nė Ahiret, por padyshim ajo qė synohet nė kėtė ajet dhe qė do ta bėjė tė kėnaqur e tė lumtur Pejgamberin a.s., ėshtė Shefati (ndėrmjetėsimi). Transmetohet nė Sahihun e Muslimit nga Abdullah ibn Amr ibn Asi, se i Dėrguari a.s. i lexoi fjalėt e Allahut nė lidhje me Ibrahimin a.s. kur ai i qe drejtuar Atij:

“Zoti im! Ata vėrtet i shmangin (nga rruga e drejtė) shumė njerėz. E kush mė respekton mua, ai ėshtė imi (nė fe), e kush mė kundėrshton mua, atėherė Ti je qė fal dhe qė mėshiron” (Ibrahim, 36)

dhe fjalėt e Isait a.s.:

“Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė ata janė robėr tė Tu, e nėse ua fal atyre, Ti je i Gjithėfuqishmi, i Urti” . (El- Maide, 118),

pastaj i ngriti duart dhe u lut: “O Zot, ma fal dhe ma shpėto Ymetin tim”, dhe filloi tė qante. Atėherė Allahu xh. sh. urdhėroi Xhibrilin tė shkonte e ta pyeste Muhammedin a.s. pėrse po qante, dhe thuaj atij: “Ne do tė tė kėnaqim ty me Ymetin tėnd dhe nuk do tė tė dėshpėrojmė”.[8]

Pastaj, ėshtė edhe njė transmetim tjetėr sipas tė cilit Muhammedi a.s. ka thėnė: “Ēdo pejgamber e ka pasur nga njė lutje tė cilėn Allahu ia ka pranuar, dhe ēdo pejgamber para meje ėshtė ngutur nė lutjen e tij (nė kėtė botė), kurse Lutja ime ishte qė tė jem ndėrmjetės (shpėtues) pėr Ymetin tim nė ditėn e Kiametit”.[9]

Ndėrsa nė “Tefsirul Xhelalejn” ėshtė shėnuar edhe njė hadith i ngjashėm me kėtė qė e transmeton Hatibi, se Pejgamberi a.s., pasi i pati zbritur ky ajet, ka thėnė: “Nuk do tė jem i kėnaqur pėrderisa edhe njė pjesėtar i vetėm i Ymetit tim tė jetė nė zjarr”.[10]

valiii
17-03-07, 17:03
أَلَمْ يَجِدْكَ يَتِيمًا فَآوَى
6. A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje).

Janė tri ajete qė do tė pasojnė nė vazhdim, pra ky ajet, pastaj i shtati dhe i teti, tė cilėt flasin pėr pėrkujdesjen e Allahut ndaj Muhammedit a.s. qysh nga lindja ose nga fėmijėria e hershme.

Jeta e Pejgamberit a.s. vėrtet ishte njė jetė plot dhimbje, plot vuajtje, sepse ai ende sa ishte nė barkun e s’ėmės, mbeti pa baba, pastaj nė moshėn gjashtė vjeē i vdiq edhe e ėma, kėshtu qė mbeti jetim pa tė dy prindėrit, pra mbeti gjithmonė i etshėm pėr dashurinė prindėrore. Por, Krijuesi i kėsaj ekzistence, Ai qė i di tė fshehtat dhe ato qė shfaqen haptazi, me kohė kishte pėrgatitur zemrėn dhe shpirtin e Muhammedit a.s. qė tė pėrballonte tė gjitha kėto vuajtje e sakrifica. Ishte mėshira e madhe e Allahut xh.sh. qė kishte mbushur zemrėn e tij qysh nga fėmijėria, pėrderisa nuk erdhi momenti qė nė moshėn 40 vjeē, kjo mėshirė e dashuri tė merrte emėrtimin e vėrtetė: “Pejgamber i Allahut dhe i zgjedhuri i Tij”.

Muhammedi a.s. u rrit si jetim sė pari nė shtėpinė e gjyshit Abdul Mutalib, i cili e donte pa masė, meqenėse babanė e tij Abdullahun, e kishte dashur mė shumė se tė gjithė djemtė e tjerė, dhe ndiente njė dhimbje tė madhe tek shihte Muhammedin e vogėl qė po rritej si jetim, dhe thuhet se lotėt gjithnjė i ravijėzoheshin nėpėr faqet e tij tė rrudhura nga pleqėria. Ai madje e ulte Muhammedin gjithnjė pranė vetes, nėn hijen e Qabesė, njė vend i rezervuar vetėm pėr parinė mekase.

Pas dy vjet pėrkujdesjeje nė shtėpinė e gjyshit, i vdiq edhe ai, kėshtu qė nė moshėn 8 vjeē, pėrkujdesjen e Muhammedit a.s. e mori axha i tij, Ebu Talibi, i cili i ofroi tėrė dashurinė dhe kujdesin e duhur.

Por, mbi tė gjitha kėto, Muhammedi a.s. ishte nėn pėrkujdesjen dhe mbikėqyrjen e vazhdueshme tė Allahut xh.sh., tė cilėn ai shpeshherė e kishte hetuar po jo edhe kuptuar, derisa nuk i zbriti Shpallja, nė moshėn dyzet vjeē.

I Dėrguari a.s. me njė rast ka thėnė: “Zoti im mė edukoi dhe mė pėrsosi edukatėn time”.

Me kėtė ajet Allahu dėshiroi ta qetėsonte edhe njė herė tė Dėrguarin e Vet, dhe sikur i thotė: Mos ua vė veshin fjalėve tė idhujtarėve, qė thonė se Zoti yt tė ka braktisur. Jo! Ne nuk tė braktisėm as atėherė kur mbete jetim, pa prindėr, pa gjyshin dhe pa xhaxhain, e si tė tė braktisim tash kur ta kemi besuar Mesazhin dhe Fjalėn tonė tė Shenjtė.

وَوَجَدَكَ ضَالا فَهَدَى
7. Tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi.

Edhe ky ajet vazhdon me atė ton dashamirės, nga i cili shihet dhemshuria dhe pėrkujdesja e Allahut ndaj tė Dėrguarit tė Vet. “A nuk ishe ti, o Muhammed, i paudhėzuar pėr njohjen besimit nė Zotin tėnd, derisa Ai nuk tė drejtoi e tė udhėzoi, e ti gjete tė vėrtetėn, dhe njohe madhėshtinė e Krijuesit?!”

Ky ajet nuk ka tė bėjė me mundėsinė qė Pejgamberi a.s. tė ketė qenė i humbur nė dalalet-mosbesim, sepse pejgamberėt e Allahut janė tė mbrojtur nga njė gjė e tillė, por kėtu qėllimi ėshtė se ai ishe i paudhėzuar nė njohjen e ēėshtjeve tė fesė e tė Librit qė iu shpall, siē thotė edhe Allahu xh.sh.: “Po kėshtu me urdhrin Tonė, Ne tė shpallėm ty shpirtin (Kur’anin). Ti nuk ke ditur ē’ėshtė Libri (Kur’ani) as ē’ėshtė besimi (imani), por Ne e bėmė atė dritė me tė cilėn atė qė dėshirojmė prej robėrve Tanė e vėmė nė rrugė tė drejtė…” (Esh-Shura, 52).

Ndėrsa nė “Tefsirul Xhelalejn” ėshtė shėnuar: “Allahu tė gjeti tė paudhėzuar me parimet dhe ligjet e Sheriatit, dhe tė udhėzoi”[11]



وَوَجَدَكَ عَائِلا فَأَغْنَى
8. Tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi).

Meqenėse u rrit si jetim, ishte e natyrshme qė Muhammedi a.s. ta kishte tė vėshtirė edhe jetesėn, sepse nuk kishte as vėllezėr qė ta pėrkrahnin e ta ndihmonin, megjithė kujdesin e vazhdueshėm ndaj tij tė Ebu Talibit, i cili nuk kishte pasuri tė mjaftueshme madje as pėr vete dhe familjen e tij. Por, deshi Allahu xh.sh. qė i Dėrguari i Tij, tė cilėsohej si njeri besnik e tė shquhej pėr ndershmėri edhe para pejgamberisė, dhe tė kishte prirje edhe nė punėt e tregtisė qė e shtyri Hatixhen r.a. qė t’ia besonte atij punėt e tregtisė. Kėtė besim ai e arsyetoi plotėsisht qysh nė udhėtimin e tij tė parė nė Sham.

Dhe, pas njė kohe, i Dėrguari i Allahut u martua me Hatixhenė e pasuria e tyre qe bėrė mjaft e madhe, saqė Muhammedi a.s. kishte mundėsi t’i ndihmonte axhės sė tij Ebu Talibit pėr pėrkujdesjen e fėmijėve tė tij. Nga biografia e ndritshme e Pejgamberit a.s. mėsojmė se ai e mori nė pėrkujdesje Aliun r.a., kurse axha i tij Abbasi, mori Akilin, qė tė dy kėta, djem tė Ebu Talibit.

Nė lidhje me kėto tri ajete tė kėsaj kaptine: “A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje). Tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi. Tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi).” , Ibn Xherir et-Taberiu dhe Ibni Ebi Hatimi transmetojnė nga Katadeja tė ketė thėnė: “Kėto ishin tri gjendjet e Resulullahut para se t’i vinte Shpallja”[12], qė do tė thotė se Muhammedi a.s. ishte jetim, por Allahu e strehoi; ishte i paudhėzuar nė ēėshtjet e Sheriatit dhe tė njohjes sė Allahut xh.sh., por Ai e pėrudhi; ishte i varfėr, por Allahu i dhuroi pasuri.

Ebu Hurejra transmeton njė hadith nga Pejgamberi a.s., i cili ka thėnė: “Nuk ėshtė pasuri vetėm tė kesh shumė mall, por pasuri e vėrtetė ėshtė pasuria e shpirtit”.[13]

Po ashtu, i Dėrguari i Allahut xh.sh. nė njė hadith tjetėr ka thėnė: “Ka shpėtuar ai qė ka besuar, qė ka furnizim (rrizk) tė mjaftueshėm dhe ėshtė i kėnaqur me atė qė i ka dhėnė Allahu (nga pasuria, qoftė edhe fare pak).”[14]



فَأَمَّا الْيَتِيمَ فَلا تَقْهَرْ
9. Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!

Nė kėto ajete tė fundit gjejmė shenja tė edukatės hyjnore ndaj tė Dėrguarit a.s., se si tė sillej me disa kategori njerėzish. Sė pari e urdhėron qė ndaj jetimit tė jetė i butė e i mėshirshėm, meqenėse edhe ai vetė kishte pasur fatin qė tė rritej si jetim. Morali i lartė islam shkon edhe mė tutje, kur pėrkujdesjen ndaj jetimit e vė nė njė shkallė aq tė lartė, saqė Pejgamberi a.s. thotė: “Unė dhe kujdestari i jetimit jemi afėr sikur gishti tregues dhe ai i mesmi”.

Pastaj, nė njė hadith tjetėr Muhammedi a.s. thotė: “Edhe pėrkėdhelja e flokėve tė jetimit konsiderohet sadakė”.

Transmeton Ebu Hurejra se njė njeri kishte ardhur tek Pejgamberi a.s. dhe i qe ankuar se zemrėn e kishte tepėr tė ashpėr, dhe me kėtė rast i Dėrguari a.s. e porositi: “Nėse do qė ajo (zemra) tė tė zbutet, pėrkėdheli kokėn jetimit (nga dhemshuria) dhe ushqeje tė varfrin (skamnorin)”.



وَأَمَّا السَّائِلَ فَلا تَنْهَرْْ

10. As lypėsin mos e pėrzėr!

Kėshilla e dytė ka tė bėjė me lypėsin (skamnorin, ose tė varfrin qė ka nevojė pėr ushqim a diēka tjetėr): “As lypėsin mos e pėrzėr!”

Besimtari i drejtė duhet tė ketė kujdes qė nė ēdo rast t’u shmanget fjalėve tė ashpra, qė tė mos e dėbojė askėnd me fjalė tė kėqija, e sidomos lypėsin, qė ka nevojė, qoftė pėr ushqim, qoftė pėr dije dhe tė kėrkon ndihmė. Madje edhe vetė Pejgamberi a.s. porosit besimtarėt: “Askush tė mos e pėrzėrė lypėsin qė tė kėrkon diēka, por jepini atij, madje edhe nėse nė duart e tij shihni byzylykė ari”[15]



وَأَمَّا بِنِعْمَةِ رَبِّكَ فَحَدِّثْ
11. E pėr tė mirat qė t’i dha Zoti yt, trego!

Ky ajet ėshtė njė urdhėr i qartė pėr Muhammedin a.s. qė tė tregojė haptazi pėr tė mirat e Zotit qė i dhuroi; Ishte jetim, por Allahu e strehoi dhe e mori nėn pėrkujdesje; Ishte i varfėr dhe Allahu e bėri tė pasur nė shpirt dhe me pasuri tė kėsaj bote; E gradoi me titullin “Pejgamber”, i shpalli Kur’anin, udhėzim tė qartė pėr tė dhe pėr mbarė Ymetin e tij. E dėrgoi pejgamber pėr mbarė njerėzit dhe pėr exhinėt; e ngriti lart emrin e tij kur e bashkoi atė me emrin e Vet hyjnor nė dėshminė “La ilahe il-la llah Muhammedun resululull-llah”- “Nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut, Muhammedi ėshtė i dėrguari i Allahut”, e cila ėshtė shtylla e parė e Islamit, dhe ēelės pėr tė hyrė nė Islam.

Pra, nė kėtė ajet, Pejgamberi a.s. porositet qė pėr tė gjitha kėto mirėsi, tė mos hezitojė, por t’i proklamojė ato haptazi, ta madhėrojė Allahun xh.sh. dhe tė jetė mirėnjohės ndaj Tij.



Aspekte metaforike tė kėsaj kaptine

Komentatorėt e Kur’anit, kur flasin pėr aspektin metaforik tė kėsaj kaptine, bėjnė njė krahasim mjaft interesant kur thonė se kundruall tri ajeteve, qėndrojnė kėshillat nė tri ajetet pasuese:

“A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje)”. – pas tė cilit pason kėshilla: “Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!”

Pastaj. “Tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi)”- pas tė cilit pason kėshilla: “As lypėsin mos e pėrzėr!”

Dhe “Tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi” – pas tė cilit pason kėshilla: “E pėr tė mirat qė t’i dha Zoti yt, trego!”

Kėto kėshilla drejtuar Muhammedit a.s. nė tė njėjtėn kohė na janė drejtuar edhe neve, qė tė sillemi mirė ndaj jetimėve, tė varfėrve dhe skamnorėve dhe t’u japim nga ajo pasuri qė neve na ka dhėnė Allahu xh.sh.

Alusiu nė lidhje me kėto ajete kėshilluese thotė: “Allahu xh.sh. e kėshillon tė Dėrguarin e Vet duke i thėnė se ke qenė jetim dhe i humbur dhe Allahu tė strehoi, tė udhėzoi e tė bėri tė pasur, prandaj mos i harro kėto mirėsi tė Allahut ndaj teje. Sillu mirė me jetimin, mėshiroje tė varfrin sepse vetė ti e ke pėrjetuar idhėsinė e jetimėrisė dhe tė varfėrisė, dhe udhėzoi njerėzit nė rrugėn e drejtė ashtu siē tė udhėzoi ty Zoti yt.” [16]



Porosia e kėsaj sureje

- Kjo botė ėshtė kalimtare, kurse Ahireti ėshtė bota e pėrhershme. Njeriu duhet tė ketė kujdes qė tė mos mashtrohet me dunjanė e tė mos mendojė pėr Ahiretin.

- Ėshtė e e pėlqyeshme qė vazhdimisht tė pėrkujtojmė tė mirat e Allahut ndaj nesh, dhe ta falėnderojmė Atė.

- Kjo sure dėshmon fuqishėm pėr pozitėn dhe nderin e madh qė i ėshtė dhėnė Pejgamberit tonė Muhammedit a.s.

- Sjelljet tona duhet t’i pėrputhim me etikėn e Kur’anit, nė radhė tė parė ndaj Krijuesit e pastaj ndaj kategorive tė ndryshme tė njerėzve , tė cilėt kanė nevojė pėr zgjatjen e dorės sė ndihmės dhe tė mėshirės siē janė jetimėt, skamnorėt e tė varfėrit

- Transmetohet nga Imam Shafiu tė ketė thėnė: “Ėshtė synet tė merret tekbir nė fund tė kėsaj kaptine dhe pastaj nė ēdo sure qė pason pas saj deri nė fund tė Kur’anit, sepse pasi qė pėr njė kohė kishte pasuar njė ndėrprerje e Vahjit-Shpalljes, dhe zbriti kjo sure, Pejgamberi a.s. u gėzua aq shumė, saqė nga gėzimi dhe mallėngjimi tha “Allahu ekber”.

Megjithatė duhet ditur se ky tekbir nuk ėshtė pjesė e Kur’anit, por dijetarėt kanė thėnė se ai qė e kėndon kėtė tekbir, ka sevap tek Allahu xh.sh., ndėrsa ai qė nuk e kėndon, nuk konsiderohet mėkatar.









--------------------------------------------------------------------------------

[1] Sejjid Kutbi “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. 6, fq. 3925, Bejrut-Kajro 1986

[2] Hafidh ibn Kethir “Tefsirul Kur’anil Adhim”, vėll. 4, fq. 675, Ed-Dahijetu-Kuvajt, 1998

[3] El Vahidi en Nisaburi “Esbabu-n-Nuzul”, fq. 256, Bejrut, pa vit botimi

[4] Vehbete ez-Zuhajli “Et Tefsirul Munir”, vėll. 30, fq. 283, Bejrut-Damask, 1998

[5] Muhammed Gazali, “Nahve tefsirin mevduijjin li suveril Kur’anil Kerim” fq.525, Kajro-Bejrut, 2000, botimi i IV-t.

[6] “Tefsirul Munir”, fq. 258

[7] M.M. Sha’ravi, “El Muhtar min tefsiril Kur’anil Adhim”fq. 86, Bejrut-Kajro, pa vit botimi.

[8] “Tefsirul Munir”, vėll. 30, fq. 288

[9] Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi

[10] “Tefsirul Xhelalejn”, fq. 812, dhe “Tefsirul Munir”, vėll 30, fq. 286

[11] “Tefsirul Xhelalejn”, fq. 812

[12] “Tefsirul Munir”, fq. 286

[13] E transmetojnė Buhariu dhe Muslimi

[14] E transmeton Muslimi

[15] "Tefsir Kurtubi", vėll. 20, fq. 101

[16] Alusiu “Ruhul Meani…”, vėll. 30, fq. 164

valiii
17-03-07, 17:43
Komentimi i kaptinės “El-Kadr”

إِنَّا أَنزَلْنَاهُ فِي لَيْلَةِ الْقَدْر. وَمَا أَدْرَاكَ مَا لَيْلَةُ الْقَدْرِ. لَيْلَةُ الْقَدْرِ خَيْرٌ مِنْ أَلْفِ شَهْرٍ. تَنَزَّلُ الْمَلَائِكَةُ وَالرُّوحُ فِيهَا بِإِذْنِ رَبِّهِمْ مِنْ كُلِّ أَمْرٍ. سَلَامٌ هِيَ حَتَّى مَطْلَعِ الْفَجْرِ.

1. Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit.

2. Vallė, kush mund tė tė tregojė ty se ē’ėshtė nata e Kadrit?

3. Nata e Kadrit ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj!

4. Me urdhrin e Zotit tė tyre nė tė (nė atė natė) zbresin melaiket dhe Shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje.

5. Ajo (natė) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit”

(El-Kadr, 1-5)



Kaptina “El-Kadr” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “Abese” dhe ka gjithsej 5 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 97.

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abasi, nga Ibn Zubejri dhe nga Aishja, se kaptina “El-Kadr” ka zbritur nė Mekė.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine.

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “El-Kadr”, sepse Allahu i Madhėrishėm qysh nė ajetin e parė tė kėsaj sureje ka dhėnė shenjė tė qartė se kėtė Kur’an e ka zbritur nė natėn e Kadrit.

“Lejletul Kadėr” do tė thotė “natė madhėshtore, e bekuar, e vlefshme dhe e nderuar”. Kjo natė ėshtė quajtur kėshtu sepse Allahu xh.sh. nė tė, njerėzimit ia kumtoi mesazhin e Tij tė fundit nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij mė tė madh e mė tė dashur-Muhammedit a.s..



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine
Ėshtė transmetuar nga Muxhahidi tė ketė thėnė: Na ėshtė pėrcjellė nga Ibn Abbasi se i Dėrguari i Allahut e ka pėrmendur njė njeri nga beni-Israilėt qė kishte luftuar nė rrugėn e Allahut pandėrprerė pėr 1000 muaj (83 vjet e ca muaj). Muslimanėt ishin ēuditur-habitur nga tėrė kjo dhe pėr kėtė arsye i Dėrguari i Allahut i qe drejtuar Allahut xh.sh. me lutje: “O Zot! Ymetit tim i caktove jetėn mė tė shkurtėr prej ymeteve, dhe mundėsia e punėve tė mira prej tyre ėshtė mė e vogla…”, prandaj Allahu xh.sh. zbriti kaptinėn “El-Kadr”, qė do tė thotė se kėtij ymeti ia dha natėn e Kadrit, e cila ėshtė mė e vlefshme se 1000 muaj lufte tė atij luftėtari.[2]


Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Alek”
Lidhmėria e ngushtė e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Alek”, ėshtė evidente mu pėr faktin se nė suren paraprake Allahu xh.sh. urdhėron tė Dėrguarin e Tij, Muhammedin a.s., qė tė lexojė e tė mėsojė Kur’an nė emėr tė Zotit- Krijuesit tė Gjithėpushtetshėm, i Cili i mėsoi njeriut atė qė nuk e diti, dhe e mėsoi tė pėrdorte edhe lapsin, kurse nė fillim tė sures -“El-Kadr”, tregon pėr momentin e zbritjes sė Kur’anit-fjalės sė Allahut, nga Levhi Mahfudhi nė qiellin e kėsaj dynjaje dhe prej aty deri tek Muhammedi a.s. nėpėrmjet Shpirtit besnik tė tė gjitha shpalljeve-Xhibrilit a.s. nė natėn e Kadrit, nė kėtė natė tė vlefshme e tė nderuar.[3]

valiii
17-03-07, 17:46
Koment:

إِنَّا أَنزَلْنَاهُ فِي لَيْلَةِ الْقَدْر
1. Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit.

Deshi Allahu i Plotfuqishėm qė Vullneti i Tij tė pėrfshinte tėrė kėtė ekzistencė, dhe ligjet e Tij tė mbretėronin kudo. Ai e mbushi kėtė gjithėsi me mėshirė dhe dashuri. Nga krijesat qė krijoi, Ai dalloi disa prej tyre, qofshin ato krijesa njerėzore, melaike, kohė apo vende. Fjala vjen, nga njerėzit dalloi disa prej tyre, duke i zgjedhur pėr tė dashur dhe tė dėrguar, tė cilėt do ta bartnin mesazhin e Tij nėpėr kohė e shekuj. Gjithashtu edhe prej tė dėrguarve dalloi disa prej tyre, duke i quajtur “Ulul Azmi”, e prej Ulul Azmit dalloi mė tė madhin e njerėzisė-Muhammedin a,s.:

“Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt…” (El-Bekare, 253) dhe:

“Ne kemi dalluar disa pejgamberė nga tė tjerėt…” (El-Isra’ė, 55)

Pastaj, nga gjinia njerėzore dalloi disa popuj nga disa tė tjerė, kėshtu Ai e dalloi ymetin e Muhammedit a.s. nga ymetet e tjera.

“Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqija dhe tė besoni Allahun…” (Ali Imran, 110)

Disa vende si Mekėn, Medinėn dhe Kudsin, nė tė cilat vende zbriti shpalljen hyjnore pėr tė dėrguarit e Tij i dalloi prej vendeve tė tjera, sepse nė kėto qytete tė bekuara edhe gjenden faltoret mė tė mėdha islame: Qabeja - nė Mekėn fisnike, Xhamia e Pejgamberit a.s. - nė Medinėn e ndritshme dhe Mesxhidi Aksaja - nė Kudsin e ndershėm. Allahu xh.sh. thotė: “(Drita e Allahut) Ėshtė nė shtėpitė (xhamitė) qė Allahu urdhėroi tė ngrihen, e nė to tė pėrmendet emri i Tij, t’i bėhet lutje Atij mėngjes e mbrėmje” (En-Nur, 36).

Prej muajve, dalloi muajin e Ramazanit, nė tė cilin e zbriti Kur’anin dhe tė cilin e bėri muaj tė agjėrimit e tė ibadetit: “Muaji i Ramazanit (ėshtė muaj) nė tė cilin filloi tė zbriste (tė shpallej) Kur’ani, udhėrrėfyes pėr njerėzit dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra)…” (El-Bekare, 185);

Kurse prej netve tė vitit, dalloi dhe bekoi natėn e Kadrit: “Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė njė natė tė bekuar (nė natėn e Kadrit)”. (Ed-Duhan, 3), dhe : “Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit” (El-Kadr, 1), natė nė tė cilėn Xhibrili solli nga Allahu xh.sh. shpalljen e fundit nė tokė, duke i drejtuar Muhammedit a.s. dhe mbarė njerėzimit fjalėt hyjnore: “Ikre’ė”, madhėshtia dhe jehona e tė cilave do ta mbushnin ekzistencėn me besimin e drejtė, tė cilin deri atėherė shumė popuj e ymete e kishin devijuar.

Fillimi i kėsaj kaptine konsiston nė faktin se Allahu xh.sh. na bėn me dije se Ai e ka zbritur kėtė Kur’an nė natėn e Kadrit. Nuk ėshtė pėrmendur kėtu Kur’ani me emėr, por ėshtė cekur vetėm pėremri “atė”, dhe kjo jep tė kuptosh se fjala ėshtė pėr madhėrim tė Kur’anit, meqenėse zbritja e tij i atribuohet vetėm Allahut xh.sh.

Dijetarėt kanė dhėnė disa mendime rreth momentit tė zbritjes sė Kur’anit nė kėtė natė, e nė lidhje me kėtė, mendimi mė i saktė ėshtė ai qė e transmetojnė Hakimi dhe Bejhekiu nga Ibn Abbasi, i cili ka thėnė: “Nė kėtė natė , tė Kadrit, Kur’ani famėlartė ka zbritur komplet prej Levhi Mahfudhit nė qiellin e kėsaj bote, dhe pastaj prej aty, i ėshtė shpallur Muhammedit a.s. nė mėnyrė graduale pėr 23 vjet rresht”[4]. Kėtė na e vėrteton edhe ky ajet kuranor: “Dhe (ta shpallėm) Kur’anin qė Ne e ndamė pjesė-pjesė pėr t’ua lexuar njerėzve dalėngadalė, dhe ashtu e shpallėm atė njė pas njė” (El-Isra’ė, 106). etj.

وَمَا أَدْرَاكَ مَا لَيْلَةُ الْقَدْرِ. لَيْلَةُ الْقَدْرِ خَيْرٌ مِنْ أَلْفِ شَهْرٍ

2. Vallė, kush mund tė tė tregojė ty se ē’ėshtė nata e Kadrit?

3. Nata e Kadrit ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj!

Muhammedit a.s. i drejtohet kjo pyetje nga i Larmadhėrishmi, nė mos, vallė, dinte ai diēka pėr vlerėn e vėrtetė tė kėsaj nate tė zgjedhur, sepse pėr vlerėn e mirėfilltė tė saj nuk di askush pos Atij qė zgjodhi kėtė natė qė tė jetė natė e zbritjes sė Kur’anit. Dhe, pėr tė mos e lėnė tė Dėrguarin e vet nė dilemė, pason menjėherė pėrgjegja hyjnore se kjo natė ėshtė mė e vlefshme se 1000 muaj.

S’ka dyshim qė madhėshtia e kėsaj nate nuk mund tė tregohet me fjalė. Ne dimė nė bazė tė ajeteve tė pėrmendura dhe tė haditheve tė Resulullahut s.a.v.s. qė kjo natė ėshtė njė natė e bekuar, nė tė cilėn zbret mėshira e Allahu nė Tokė, zbresin melaiket, dhe se nė kėtė natė pėrcaktohen tė gjitha ēėshtjet e vitit tė ardhshėm, siē janė rrėsku, jetėt, vdekjet etj. Kjo assesi nuk vjen nė kundėrshtim me faktin se Allahu nuk i ka pėrcaktuar kėto gjėra para se tė krijonte tokėn e qiellin dhe krijesat, por nė kėtė natė, prej Levhi Mahfudhit, melaiket marrin tė dhėnat pėr tė gjitha ēėshtjet qė duhet tė materializohen (realizohen) brenda njė viti: “Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė.”, (Ed-Duhan, 4).

Nė lidhje me kėtė natė, qė ėshtė nė muajin mė tė dashur, Ramazanin, kemi shumė hadithe tė Muhammedit a.s., ndėr tė tjera kemi hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejra, i cili ka thėnė: “Kur vinte Ramazani, i Dėrguari i Allahut na thoshte: “Ju erdhi muaji i Ramazanit, muaj i bekuar. Allahu xh.sh. jua ka bėrė detyrim agjėrimin e tij. Nė kėtė muaj hapen dyert e Xhennetit, mbyllen dyert e Xhehennemit, dhe prangohen djajtė. Nė kėtė muaj ėshtė njė natė mė e vlefshme se njė mijė muaj; ai qė privohet nga kjo natė, ai ėshtė privuar nga mirėsi tė shumta”.[5]

Pastaj: “Ai qė e gjallėron (me namaz dhe ibadet) natėn e Kadrit me besim dhe shpresė (nė shpėrblim nga Zoti), atij do t’i falen gabimet qė ka bėrė pėrpara”[6]

تَنَزَّلُ الْمَلَائِكَةُ وَالرُّوحُ فِيهَا بِإِذْنِ رَبِّهِمْ مِنْ كُلِّ أَمْرٍ

4. Me lejen e Zotit tė tyre nė tė (nė atė natė) zbresin melaiket dhe Shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje.

Se kjo natė ėshtė vėrtet njė natė e zgjedhur dhe e dalluar, na bėn me dije edhe ky ajet kuranor, i cili tregon se nė kėtė natė, me urdhrin e Zotit, zbresin nė tokė melaiket, e madje edhe vetė meleku mė i madh-Xhibrili, nė krye tė tyre. Kėto melaike zbresin nė tokė me detyra tė ndryshme: disa i vrojtojnė punėt e besimtarėve dhe ibadetin e tyre nė kėtė natė, duke u lutur pėr ta, kurse ca tė tjerė merren me zbatimin e detyrave tė ngarkuara nga i Plotfuqishmi pėr realizimin e shumė gjėrave qė kanė tė bėjnė me njerėzit. Kjo do tė thotė se ata, me urdhrin e Zotit, i marrin shėnimet e shkruara nė “Levhi Mahfudh” pėr gjėrat qė duhet tė realizohen (materializohen) gjatė njė viti nė sferėn e rrėskut, ngjarjeve dhe afateve tė lindjeve e tė vdekjeve. Udhėheqės i tyre, me lejen e Allahut xh.sh. ėshtė vetė Xhibrili a.s., i cili nė tė njėjtėn kohė pėrcjell edhe gjendjen e Ymetit tė Muhammedit a.s. pėr tė parė se nė ēfarė gjendjeje ėshtė amaneti qė ky, me urdhrin e Allahut xh.sh., ia kishte transmetuar dhe lėnė Muhammedit a.s.- Kur’anin dhe Islamin, e ky i fundit ia kishte pėrcjellė ymetit tė vet.

سَلامٌ هِيَ حَتَّى مَطْلَعِ الْفَجْرِ

5. Ajo (natė) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit”

Mirėsitė e kėsaj nate janė shumė tė mėdha, dhe ato zgjasin prej perėndimit tė diellit deri nė agimin e mėngjesit tė natės sė Kadrit. Nė kėtė natė, posaēėrisht djajtė pengohen nė ēdo mėnyrė qė tė mos shtrijnė dėmin e tyre ndėr besimtarėt, tė cilėt ndodhen nė ibadet ndaj Allahut xh.sh. Vetė vlera e kėsaj nate, bėn qė djajtė tė mos mund tė bėjnė dėmin e tyre, sepse kjo natė ėshtė natė e mėshirės dhe e mirėsisė sė madhe. Dhe ajo qė Allahu e pėrcakton nė kėtė natė, ėshtė e tėra mirėsi pas mirėsie, si shenjė nderimi pėr zbritjen e fjalės sė parė kuranore: “Ikre’ė-Lexo!”.



Nė cilėn natė ėshtė Nata e Kadrit?

Se kur bie kjo natė, nuk dihet me saktėsi, mirėpo sipas fjalėve tė Allahut xh.sh. i Cili thotė: “Muaji i Ramazanit (ėshtė muaj) nė tė cilin filloi tė zbriste (tė shpallej) Kur’ani…” (El-Bekare, 185); dijmė se kjo natė ėshtė nė njėrėn prej netve tė muajit tė madh tė Ramazanit, ndėrsa i Dėrguari i Allahut na ka bėrė me dije se kjo natė ėshtė nė njėrėn prej netve tek tė dhjetėnatėshit tė fundit tė Ramazanit.

Transmetohet nga Ebu Seid el Huderiu tė ketė thėnė: “Ėshtė pyetur i Dėrguari i Allahut se nė cilėn natė bie Nata e Kadrit, e ai ėshtė pėrgjigjur: “Kėrkojeni atė nė dhjetėnatėshin e fundit tė Ramazanit, kėrkojeni atė nė netėt tek, nė natėn e njėzetenjėtė, ose tė njėzetetretė, ose tė njėzetepestė, ose tė njėzeteshtatė, ose tė njėzetenėntė”.

Megjithatė, numri mė i madh i dijetarėve konsiderojnė se kjo natė ėshtė nata e njėzeteshtatė e Ramazanit, duke u bazuar nė njė hadith nga Zirr bin Hubejshi, tė cilin e transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu, i cili ka thėnė: “I thashė Ubejj bin Ka’bit: Vėllai yt (nė Islam), Abdullah ibn Mes’udi, po thotė: “Ai qė falet gjatė tėrė vitit, do ta qėllojė natėn e Kadrit”, pėr se Ubejji kishte thėnė: “Allahu e faltė Ebi Abdurrahmanin (d.m.th. Ibn Mes’udin). Ai e di se kjo natė ėshtė nė dhjetėnatėshin e fundit tė Ramazanit dhe ajo ėshtė nata e njėzeteshtatė, por ai nuk ka dėshiruar qė njerėzit tė bėhen pėrtacė gjatė tėrė vitit (e tė mos falen)”. Atėherė, thotė Zirri, e pyeta: Nė se bazohesh pėr kėtė pohim tėndin kaq bindshėm, e Eba Mundhir (d.m.th. o Ubejj) ?, kurse Ubejji m’u pėrgjigj: “Bazohem nė shenjėn pėr tė cilėn na ka lajmėruar i Dėrguari i Allahut, se nė atė ditė dielli lind i bardhė dhe rrezet e tij nuk janė verbuese (tė forta).”[7]

Nė lidhje me shenjat e kėsaj nate, ėshtė edhe ajo se dielli nė mėngjesin e saj lind i bardhė, pa rreze tė forta, transmeton edhe Ebu Davud Et-Tajalisi nga Ibn Abbasi e ky nga i Dėrguari i Allahut tė ketė thėnė: “Ėshtė natė e kthjellėt (e qetė) dhe e freskėt, as e nxehtė e as e ftohtė, nė mėngjesin e saj dielli lind i zbehtė nė tė kuqėrremtė”

- Se kjo natė mund tė jetė e njėzeteshtata, disa dijetarė bazohen nė njė transmetim nga Ibn Abbasi., i cili nė njė mendim tė tij thotė se kjo sure (kaptinė) pėrbėhet prej 30 fjalėve, aq sa ka ditė edhe muaji i Ramazanit, kurse fjala e njėzeteshtatė e kėsaj sureje ėshtė fjala “hije-ajo”, (aludohet nė natėn e Kadrit), andaj sipas kėsaj do tė thotė se kjo natė e Kadrit ėshtė nė natėn e njėzetė e shtatė tė Ramazanit.”.[8]

- Transmetohet se Omeri r.a. njė ditė i kishte tubuar ensarėt e muhaxhirėt dhe i kishte pyetur pėr natėn e Kadrit, se kur bie ajo. Atėherė ai i qe drejtuar Ibn Abbasit qė ta thoshte mendimin e vet, e Ibn Abbasi kishte thėnė: “Numrat mė tė dashur tek Allahu janė numrat tek, e prej numrave tek mė i dashuri ėshtė numri shtatė.” Pastaj Ibn Abbasi kishte cekur shtatė qiej dhe shtatė toka, shtatė ditėt e javės, shtatė katet-greminat e Xhehennemit, shtatė tavafet rreth Qabesė, shtatė… etj., dhe nga tėrė kjo kishte argumentuar se nė dhjetėnatėshin e fundit tė Ramazanit, Lejletul Kadri mund tė jetė nė natėn e njėzeteshtatė.

- Po ashtu nga Ibn Abbasi transmetohet tė ketė thėnė se fjala “Lejletul Kadr”, e cila nė kėtė sure ėshtė pėrsėritur tri herė, pėrbėhet prej 9 shkronjash: (ل ي ل ة ا ل ق د ر) dhe, nėse kėto shkronja shumėzohen me tri pėrsėritjet e kėsaj fjale nė kėtė sure, atėherė del numri 27, me se aludohet se kjo natė mund tė jetė e njėzeteshtata.[9]

Sidoqoftė, kėto janė vetėm disa mendime tė Ibn Abbasit dhe tė disa dijetarėve, por momentin e vėrtetė tė kėsaj nate, se kur nė tė vėrtetė ėshtė ajo, e di mė sė miri vetėm Allahu xh.sh., i Cili atė e fshehu, pėr ndonjė urtėsi sigurisht tė madhe.



Urtėsia e fshehjes sė kėsaj nate nėpėr netėt e Ramazanit

Dijetarėt pa dallim janė tė pajtimit se nė fshehjen e kėsaj nate nėpėr netėt e Ramazanit qėndron njė urtėsi e madhe, ashtu siē e la tė fshehur Allahu xh.sh. momentin e vdekjes dhe momentin e kataklizmės-Kiametin[10]. E tėrė kjo urtėsi nė fshehjen e kėsaj nate nėpėr netėt e Ramazanit ėshtė bėrė qė besimtari tė shtojė ibadetin e tij gjatė tėrė kohės, duke kėrkuar njėherėsh edhe kėnaqėsinė e Allahut xh.sh. nė adhurimin e Tij. Po tė ishte kjo natė e caktuar dhe e ditur saktėsisht, ndoshta njerėzit do tė pėrpiqeshin tė bėnin ibadet vetėm nė kėtė natė, dhe pastaj nė netėt e tjera apo gjatė tėrė vititi tė mos kujdeseshin pėr namazin dhe adhurimin e tyre aq shumė, me se do tė humbte baraspeshimi i arsyes nė ibadete.



Porosia e kėsaj sureje:

- Nė kėtė natė filloi shpallja, d.t.th. filloi t’i zbriste Kur’ani Muhammedit a.s., me se filloi etapa e fundit e revelatės hyjnore qė nė vazhdimėsi Allahu xh.sh. i zbriti sė pari Ademit a.s. e pastaj me radhė tė gjithė tė dėrguarve tė tjerė, pėrderisa nuk e pėrmbylli atė me vulėn e profetisė- Muhammedin a.s.

- Nata e Kadrit ėshtė njė natė e madhe dhe e vlefshme. Vlefshmėria e saj ėshtė pėrcaktuar nga vetė Allahu xh.sh., i Cili thotė se kjo natė ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj. Vlerėsimi i kėsaj nate me njė mijė muaj, nga komentatorėt si Muxhahidi dhe Taberiu, ėshtė komentuar se ėshtė natė mė e vlefshme se sa njė mijė muaj nė tė cilėt nuk ka njė natė tė tillė si kjo e Kadrit.

- Nė kėtė natė tė mėshirės zbresin melaiket nė numėr tė madh, po tė panjohur pėr ne, e kėtė natė e bėn mė madhėshtore edhe zbritja e melaikeve tė mėdha me Xhibrilin a.s., nė krye, tė cilėt pėrcjellin besimtarėt nė adhurimin e tyre deri nė agimin e mėngjesit tė kėsaj nate.

- Kjo natė ėshtė paqe dhe shpėtim pėr tė gjithė ata qė pendohen dhe kthehen tė pėrulur para Allahut xh.sh., duke e adhuruar Atė dhe duke i kryer detyrimet ndaj Tij. Ai qė e gjallėron kėtė natė me namaz dhe ibadet tė sinqertė, atij do t’i falen tė gjitha gabimet e vogla tė bėra mė pėrpara, me kusht qė pendimi tė jetė i sinqertė.

- Nė kėtė natė ėshtė mirė tė falim sa mė shumė namaz, tė lexojmė Kur’an dhe tė bėjmė dua, e njėra prej duave mė tė mėdha nė kėtė natė ėshtė ajo qė ia pati mėsuar i Dėrguari i Allahut Ajshes r.a., kur ajo e pyeti se ēfarė tė lutej nė kėtė natė nėse e arrinte?, e ai i tha: “Thuaj: “Allahumme inneke afuvvun kerimun, tuhibbul afve fa’ėfu anni”- “O Allah, Ti je Falės fisnik, e do faljen prandaj mė fal mua”[11]



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Shevkaniu, “Fet’hul Kadiir” vėll.V, fq. 472

[2] El Vahidi en-Nisaburi “Esbabu-n-Nuzul”, fq.258, Bejrut, pa vit botimi; Shih edhe: Muhammed Ali Sabuni “Safvetu-t-Tefasiir”, pjesa 20, fq. 584

[3] Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, fq. 330

[4] “Hutab el Xhumuati vel idejn” m fq. 348. Kajro, 1986.

[5] Transmetojnė Imam Ahmedi dhe Nesaiu

[6] Transmeton Buhariu dhe tė tjerėt

[7] Transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu, Hadithi ėshtė i kategorisė “Hasen sahih”.

[8] El Kadi el Bejdavi, ““Envaru-t-tenzil ve esraru-t-te’vil”, vėll. IX ,fq. 306, Konstantinopojė-(Stamboll), 1303 hixhrij

[9] Imam Fahruddin er-Rraziu, “Et-Tefsirul Kebiir”, vėll. XXXII, fq. 30.

[10] Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, fq. 338



[11] Transmeton Tirmidhiu

valiii
21-03-07, 00:10
Komentimi i kaptinės – “El-Maun”



أَرَأَيْتَ الَّذِي يُكَذِّبُ بِالدِّين ِ(1) فَذَلِكَ الَّذِي يَدُعُّ الْيَتِيم َ(2) وَلَا يَحُضُّ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِين ِ(3) فَوَيْلٌ لِلْمُصَلِّين َ(4) الَّذِينَ هُمْ عَنْ صَلَاتِهِمْ سَاهُونَ (5) الَّذِينَ هُمْ يُرَاءُونَ (6) وَيَمْنَعُونَ الْمَاعُون َ(7)



1. A e njeh atė qė pėrgėnjeshtron (mohon) Llogarinė (e Ditės sė Gjykimit)?

2. E pra (dije se) ai ėshtė, qė (me vrazhdėsi) e dėbon jetimin

3. dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin.

4. Pra, mjerė pėr ata falės,

5. tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre,

6. e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės),

7. dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

(El-Maun, 1-7)



Kaptina “El-Maun” ėshtė kaptinė mekase-medinase, ka gjithsej 7 ajete dhe ka zbritur pas kaptinės “Et-Tekathur”.

Kjo kaptinė konsiderohet mekase sipas mendimit tė Ataut, Xhabirit, dhe tė Ibn Abbasit, nga i cili transmeton Ibn Merdevije tė ketė thėnė se kaptina “E re-ejte ledhi jukedh-dhibu bi-d-din” , ka zbritur nė Mekė. Tė njėjtin transmetim Ibn Merdevije e transmeton edhe nga Ibn Zubejri[1], kurse Katadeja dhe tė tjerėt janė tė mendimit se kjo kaptinė ka zbritur nė Medinė[2].

Mirėpo, sa i pėrket faktit nėse kjo sure ėshtė mekase a medinase, Hibetullahu[3] dhe Sejjid Kutbi[4] konsiderojnė se tri ajetet e para tė kėsaj kaptine kanė zbritur nė Mekė, kurse katėr tė fundit nė Medinė, dhe ky ėshtė mendimi mė i saktė, do tė thotė kaptina si tėrėsi konsiderohet kaptinė mekaso-medinase. Tė njėjtin mendim e shpreh edhe mufessiri bashkėkohor, Ebu Bekr el Xhezairij.[5], mendimin e tė cilėve e pėrkrahim edhe ne.



Emėrtimi i kėsaj kaptine
Kjo kaptinė nė mesin e komentatorėve tė Kur’anit njihet me disa emra: “El Maun”, “Ed-Din” dhe “El-Jetim”.

Ėshtė quajtur “El-Maun”, sepse nė fund tė kėsaj kaptine, Allahu xh.sh. kėrcėnon ata qė nuk japin madje as si hua gjėsendin mė tė vogėl pėr fqinjin e vet nevojtar. Kjo nga dijetarėt konsiderohet si huazim i disa gjėrave elementare, si kripa, mielli, pastaj kova pėr nxjerrjen e ujit, mjetet pėr mbjelljen dhe lėvrimin e tokės, huazimi i sopatės, i gjilpėrės, i penjve etj.

Ndėrsa ėshtė quajtur me emrin “Ed-Din”, pėr arsye se qysh nė ajetin e parė flitet pėr atė qė mohon dhe pėrgėnjeshtron llogarinė nė Ahiret-shpėrblimin ose ndėshkimin.[6]

Kurse me emrin “El-Jetim” ėshtė quajtur, sepse nė ajetin e dytė flitet pėr sjelljen e vrazhdtė dhe plot arrogancė tė mekasve ndaj jetimėve nė pėrgjithėsi.



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine
Sipas Ibn Abbasit, ajeti i parė i kėsaj kaptine ka zbritur pėr As bin Vail es-Sehmiun. Es-Suddiu mendon se ky ajet ka zbritur pėr Velid bin Mugiren, kurse Ibn Xhurejxhi pohon se kjo kaptinė ka zbritur pėr Ebu Sufjan bin Harbiun[7].

Nė anėn tjetėr, ėshtė cekur se tri ajetet e para tė kaptinės qė konsiderohen ajete mekase, kanė zbritur pėr As bin Vail es-Sehmiun, kurse katėr ajetet e fundit, qė konsiderohen ajete medinase , kanė zbritur pėr hipokritin Abdullah ibn Ebi Selul.[8]



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “Kurejsh”
Nė mes kaptinės “El-Maun” dhe asaj paraprake “Kurejsh”, ekziston njė lidhmėri e fortė nė mes ajeteve.

Ndėr tė tjera, Imam Sujutiu pėrmend lidhmėrinė kuptimore nė mes ajetit tė 4-t tė kaptinės “Kurejsh”: “El-Ledhi at’amehum min xhu’in…”-“i Cili i ushqeu kur ishin nė skamje-uri…”, me ajetin e 3-tė tė kaptinės “El-Maun”: “Ve la jehuddu ala ta-amil miskin”-“ dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin”, kurse njė lidhmėri po ashtu shumė e logjikshme, sipas tij, ėshtė ndėrmjet ajetit tė 3-tė tė kaptinės “Kurejsh”: “Fel-ja’buduu rabbe hadhel bejt”-“ atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė),” me ajetin e 5-tė tė kaptinės “El-Maun” :“El ledhine hum an salatihim sahun”-“ tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre”, nė tė cilin ajet u tėrhiqet vėrejtja atyre qė nuk e falin namazin nė kohėn e vet tė caktuar[9], dhe e vonojnė atė pa ndonjė arsye, po edhe qė, kur e falin namazin, nuk e falin pėr Zotin, por vetėm shtiren sa pėr sy e faqe. Ky grup njerėzish janė vetė hipokritėt, vendi i tė cilėve do tė jetė shkalla mė e ulėt nė Xhehennem.



Koment:

أَرَأَيْتَ الَّذِي يُكَذِّبُ بِالدِّين ِ
1. A e njeh atė qė pėrgėnjeshtron (mohon) Llogarinė (e Ditės sė Gjykimit)?

Kjo kaptinė pėrmban disa elemente edukuese, lidhur me sjelljet ndėrnjerėzore.

Nuk ėshtė aspak e rastit qė Allahu xh.sh. nė fillim tė kėsaj kaptine i drejtohet Muhamedit a.s. me kėto fjalė: “A e njeh atė qė pėrgėnjeshtron (mohon) Llogarinė (e Ditės sė Gjykimit)?”, sepse i Plotfuqishmi dėshiron tė vėrė nė dijeni tė dėrguarin e Tij pėr cilėsitė e pabesimtarėve po edhe tė hipokritėve-dyfytyrėshve, tė atyre qė nuk besojnė nė Ditėn e Llogarisė (tė shpėrblimit a tė ndėshkimit), tė cilėt nuk besojnė fare as nė ringjalljen dhe ballafaqimin me veprat e tyre tė shėmtuara.

Fjala “E re-ejte” ka kuptimin: a e dite, a e njohte, a e vėrejte ose a u informove pėr realitetin e shėmtuar tė atij qė pėrgėnjeshtron ēėshtjen e Llogarisė?

Kurse fjala ”Din” nė Kur’an ka ardhur me disa kuptime. P.sh. ka ardhur me kuptimin pėr fenė si p.sh. “La ikrahe fi-d-din”-“Nė fe nuk ka dhunė”, (El-Bekare, 256), kurse me kuptim tė drejtpėrdrejtė pėr Islamin ka ardhur nė ajetin 33 tė kaptinės “Et-Tevbe”: “huve ledhi ersele resulehu bil huda ve dinil hakki…”-“Ai (Allahu) ėshtė qė dėrgoi tė dėrguarin e Tij me udhėzim tė drejtė dhe fe tė vėrtetė…”, ose nė kaptinėn “Er-Rrum”, 30: “dhalike-d-dinul kajjimu”-“Kjo ėshtė feja e drejtė.”

Ndėrsa fjala “Din” nė ajetin e parė tė kėsaj kaptine nėnkupton shpėrblimin apo ndėshkimin nė Ahiret pėr veprat e bėra nė kėtė botė. Shembull tė tillė kur fjala “din” pėrmban kuptimin e shpėrblimit apo tė ndėshkimit, kemi nė suren “Edh-Dharijat”, 5-6: Inne ma tuadune lesadik ve inne-d-diine levaki’w”-“S’ka dyshim se ajo qė u premtohet, ėshtė e vėrtetė e sigurt, dhe se ndėshkimi (gjykimi pėr vepra) do tė ndodhė patjetėr”. Nė kėtė ajet shohim kėrcėnimin e hapur tė Allahut xh.sh. ndaj idhujtarėve duke thėnė se ajo qė po mohoni nė lidhje me shpėrblimin apo ndėshkimin nė Ahiret, ėshtė realitet qė gjithsesi do tė ndodhė.

Shembull tjetėr ku fjala “din” ka ardhur po ashtu me kuptimin e shpėrblimit a ndėshkimit nė Ahiret, kemi edhe ajetin e 9-tė nė kaptinėn “El Infitar”: “kel-la bel tukedh-dhibune bi-d-din”-“Jo, nuk ėshtė ashtu. Ju pėrgėnjeshtroni ditėn e pėrgjegjėsisė”.[10]

Ėshtė e pakontestueshme se besimtari i vėrtetė qė beson me bindje nė njėshmėrinė e Allahut xh.sh., nė melaiket e Allahut, nė librat e shenjtė dhe nė pejgamberėt e Zotit, po ashtu bindshėm beson edhe nė shpėrblimin a ndėshkimin e Ditės sė Gjykimit. Madje, nė lidhje me kėtė, mund tė themi se Allahu xh.sh. nė shumė vende nė Kur’an ka bashkuar besimin nė Allahun dhe besimin nė Ditėn e Gjykimit (tė Llogarisė) do tė thotė tė shpėrblimit a tė ndėshkimit, si p.sh. nė kaptinėn El Bekare, 232: “Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson Allahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju dhe mė e pastėr…”

S’ka dyshim qė besimi nė Ditėn e Gjykimit luan njė rol tė madh nė edukimin e njeriut, sepse e shtyn tė besojė nė diēka sekrete, tė fshehtė, dhe e afron tek Allahu xh.sh., meqenėse ėshtė i bindur se njė ditė do tė dalė para Tij pėr ta marrė shpėrblimin apo ndėshkimin e merituar. Dhe, meqenėse dalja para Allahut ėshtė e pashmangshme, atėherė secili duhet tė pėrpiqet tė dalė faqebardhė para Tij, e t’i shmanget ndėshkimit tė ashpėr tė zjarrit tė Xhehennemit.

Gjatė shpjegimit tė shkakut tė zbritjes sė tri ajeteve tė para, thamė se ato kanė zbritur pėr As bin Vail es-Sehmiun ose pėr Velid bin Mugiren, dhe sipas njė versioni tjetėr, pėr Ebu Sufjan el Harbiun, tė cilėt qė tė tre ishin prej mushrikėve mė tė ashpėr dhe mė tė vrazhdtė nė sjelljet e tyre ndaj jetimėve dhe shtresės sė varfėr. Po a thua cilat janė veprat e shėmtuara tė atij qė pėrgėnjeshtron Ditėn e Gjykimit?!

Allahu xh.sh. na e jep pėrgjigjen mė tė mirė kur nė ajetin e dytė tė kėsaj sureje thotė:



فَذَلِكَ الَّذِي يَدُعُّ الْيَتِيم َ

2. E pra (dije se) ai ėshtė, qė (me vrazhdėsi) e dėbon jetimin,

Do tė thotė, nėse o Muhammed, dėshiron vėrtet, tė dish se cili ėshtė ai njeri i lig i cili pėrgėnjeshtron Ditėn e Llogarisė e tė pėrgjegjėsisė, pra dije se ai njeri ėshtė ai qė e dėbon ashpėr jetimin. Ėshtė njė faqezi, siē shprehet dijetari i madh shqiptar Hfz. Ali Korēa, i cili, kur e pėrkthen dhe komenton kėtė ajet, thotė: “Asht ajy faqezi qi jetimin e ngratė e ēpor, i ēfryn dhe e dėbon?!”[11]

Islami i kushtoi kujdes tė veēantė njė shtrese tė pėrbuzur e tė nėnēmuar nga shumica e njerėzve nė kohėn e zbritjes sė Kur’anit. Sidomos, me theksim tė veēantė, dalloi dy kategori: jetimin dhe tė varfrin. Ērrėnjosja e kėtyre dukurive negative nga popullata mekase, ishte njė ndėr prioritetet e para, natyrisht, pas besimit nė Allahun xh.sh..

Nėse do t’i vėshtronim gjėrat nga njė kėnd human, do tė pyesnim: A thua ē’faj kishte jetimi i shkretė qė tė pėrbuzej e tė nėnēmohej nga idhujtarėt injorantė mekas?! Ē’faj mund tė kishte njė fėmijė i shkretė qė nuk e ndjeu ngrohtėsinė e gjirit familjar e qė nuk u rrit me pėrkėdhelje prindėrore?! Vallė, si mund tė ketė zemra kaq tė ashpra qė tė mos ndiejnė aspak dhembshuri ndaj jetimit, ndaj kėsaj krijese tė dėlirė e tė pafajshme pėr tė cilėn Vetė Allahu xh.sh. e urdhėron tė Dėrguarin e Tij, e nėpwrmjet tij edhe tėrė ymetin qė tė mos sillemi me ashpėrsi, kur thotė: “Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!” (Ed-Duha;9).

Kur’ani famėlartė nė shumė vende thėrret pėr pėrkujdesje tė vazhdueshme ndaj jetimit, pėr edukimin e tij dhe furnizimin e tij derisa tė arrijė moshėn e pjekurisė dhe tė jetė i gatshėm tė ballafaqohet me jetėn dhe vėshtirėsitė e saj.

Nėse hyjmė nė kopshtin e fjalėve tė Resulullahut s.a.v.s., do tė gjejmė shumė hadithe tė cilat rekomandojnė tė sillemi butė e me mėshirė ndaj jetimit, tė mos jemi zemėrgurė e tė vrazhdė ndaj tij. Ja se ē’fjalė tė Muhammedit a.s. kanė regjistruar koleksionet e mėdha tė Hadithit:

“Kur qan jetimi (nga ndonjė padrejtėsi qė i ėshtė bėrė), nga vaji i tij (i pėrmallshėm) dridhet Arshi i Mėshiruesit, dhe nė atė moment Allahu i Gjithėmėshirshėm i pyet melaiket: Kush ėshtė ai qė e ka bėrė tė qajė kėtė jetim, babanė e tė cilit e ka mbuluar dheu? Melaiket thonė: O Zoti ynė, vetėm Ti e di kėtė gjė, dhe atėherė Allahu xh.sh. u drejtohet prapė melaikeve: Dėshmoni, o ju engjėjt e Mi, se ai qė e ndal dhe qetėson vajin e kėtij jetimi dhe e bėn tė gėzueshėm, Unė atė njeri do ta kėnaq nė Ditėn e Kiametit (Llogarisė)”.

Ka edhe shumė hadithe tė tjera qė flasin pėr pėrkujdesjen ndaj jetimit dhe pėr shpėrblimin tek Allahu pėr njė gjest tė tillė human e njerėzor si: -“Shtėpia mė e dashur tek Allahu ėshtė ajo shtėpi nė gjirin e sė cilės jetimi ėshtė i respektuar e i fisnikėruar…”, pastaj,

-“Ai qė afron pranė njė jetim dhe pėrkujdeset pėr furnizimin e tij, kjo do tė jetė perde shpėtimtare nga zjarri nė Ditėn e Gjykimit, dhe atij qė i lėmon flokėt jetimit nga dhembshuria pėr tė, pėr ēdo fije flokut tė prekur prej tij, do t’i shėnohet nga njė mirėsi”.[12]

Kurse, sa i pėrket atij qė e keqpėrdor pasurinė e jetimit, atė Allahu xh.sh. e ka kėrcėnuar me ndėshkim tė rreptė nė zjarrin e Xhehennemit, kur nė Kur’an thotė: “Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė skėterrėn e Xhehennemit” (En- Nisa’ė, 10)

Ndoshta dikush mund tė pyesė, pėrse Allahu xh.sh.dhe i Dėrguari i Tij i dhanė kaq rėndėsi ēėshtjes sė jetimit? E vetmja pėrgjigje do tė ishte se pėrkujdesi dhe dhembsuria ndaj jetimit nė zemrat e njerėzve do tė duhej tė zgjonte ndjenjėn e mėshirės dhe tė butėsisė, virtyte kėto qė duhet ta stolisin ēdo besimtar tė devotshėm.

Nė anėn tjetėr, ishte urtėsia e madhe e Allahut xh.sh., i Cili pėrcaktoi qė revelatėn e fundit hyjnore t’ia besonte njė jetimi qė madje as nuk e takoi fare babanė dhe shumė shkurt e ndjeu ngrohtėsinė e kraharorit tė nėnės- Muhammedit a.s., emrin dhe namin e tė cilit e ngriti mbi tėrė njerėzimin.

valiii
21-03-07, 00:12
وَلَا يَحُضُّ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِين

3. dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin.

Ajeti i tretė i kėsaj kaptine fillon me fjalėt pėr trajtimin e keq edhe tė tė mjerit-tė ngratit nga ana e idhujtarėve.

Me termin “miskin” nė gjuhėn arabe nėnkuptohet njeriu i cili nuk posedon as mė tė voglėn gjė, madje konsiderohet njė gradė mė i ulėt se “fekiri”-“i varfri”.

Porosia kuranore nė kėtė ajet ėshtė nxitja pėr t’i dalė nė ndihmė atij qė nuk ka, atij qė ka nevojė pėr ta ngjallur shpirtin me njė kafshatė buke, sepse ai qė refuzon tė bėjė njė gjė tė tillė, ai vėrtet sė pari nuk ka iman mė zemėr. I tilli ėshtė mohues, nė kėtė rast jo vetėm i Zotit, por mohues dhe mosmirėnjohės ndaj tė mirave tė shumta qė Allahu ia dha nė posedim atij.

Mu duke u nisur nga kėto parime tė larta e fisnike Allahu xh.sh. e porosit dhe e urdhėron tė Dėrguarin e Tij: “As lypėsin mos e pėrzėr!”, (Ed-Duha, 10), sepse kujdesi ndaj tė varfėrve simbolizon tėrėsinė e moralit njerėzor, moral me tė cilin Allahu xh.sh. e pajisi Muhammedin a.s., qė tė ishte shembull dhe ideal pėr mbarė njerėzimin.

Pasuria qė posedon njeriu nė kėtė botė, ėshtė thjesht njė mundėsi qė Allahu ia ka dhėnė atij dhe njė amanet afatshkurtėr. Madje i Lartmadhėrishmi e ka mėsuar njeriun-besimtarin se si dhe ku duhet ta shpenzojė kėtė pasuri. A nuk thotė Allahu xh.sh. “Dhe jepnu (atyre qė kanė nevojė) nga pasuria qė ju ka dhėnė Allahu juve” (En-Nur, 33).

Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. e ka bėrė obligim zekatin, i cili ėshtė detyrim bazė nė Islam, madje edhe prej vetė kushteve tė Islamit, sepse nga pėrqindja e zekatit, pėrfitojnė tė gjithė; tė varfrit, tė mjerėt, udhėtarėt, tė zėnėt rob, dhe shteti islam pėr tė mirėn e pėrgjithshme.

Ja se si i pėrshkruan Allahu xh.sh. besimtarėt e devotshėm me fjalėt: “Tė cilėt janė tė rregullt nė faljen e namazit tė tyre, dhe ata qė nga pasuria e vet kanė ndarė njė pjesė tė caktuar pėr lypėsin dhe pėr nevojtarin qė nuk lyp” (El-Mearixh, 23-25)

Besimtari i vėrtetė duhet tė dijė tė ēmojė vlerėn e dhuntive tė Allahut, dhe ta falėnderojė Atė pa ndėrprerė, sepse nėse jemi mirėnjohės, Allahu edhe mė do tė na i shtojė tė mirat e Tij. A nuk thotė i Lartmadhėrishmi: “Nėse jeni falėnderues, do t’jua shtoj edhe mė tė mirat” (Ibrahim; 7) Por, qė tė arrihet nė kėtė shkallė tė devotshmėrisė, na mėson mė sė miri ky ajet kuranor: “Kurrė nuk do ta arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė Xhennet), derisa tė mos jepni mė tė dashurėn e pasurisė suaj”. (Ali Imran, 92)

Pėrkundrazi, nėse ne bėhemi dorėshtrėnguar, tė ashpėr dhe dėbojmė ēdo nevojtar, qė vėrtet e ka gjendjen tė vėshtirė, atėherė kemi merituar ndėshkimin e Allahut nė botėn tjetėr.

Ja se ēfarė dėnimi i pret njerėzit e tillė nė Ahiret, do tė thotė ata qė nuk ushqejnė tė varfrit:

“(U thuhet kujdestarėve tė Xhehennemit): Kapeni atė, vėrini prangat!, pastaj atė futeni nė Xhehennem, mandej lidheni me njė zinxhir tė gjatė shtatėdhjetė kutė, sepse ai nuk ishte prej atyre qė besuan Allahun e Madhėruar, dhe nuk nxiste pėr t’i ushqyer tė varfrit”. (El Hakkah, 30-34)



فَوَيْلٌ لِلْمُصَلِّين َ(4) الَّذِينَ هُمْ عَنْ صَلَاتِهِمْ سَاهُونَ (5) الَّذِينَ هُمْ يُرَاءُونَ

4. Pra, mjerė pėr ata falės,

5. tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre,

6. e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės),

Tash jemi nė pjesėn e dytė tė kaptinės “El-Maun”, e cila ėshtė zbritje medinase, ashtu siē theksuam nė fillim, sepse nė kėto ajete shtrohet ēėshtja e munafikėve, dyfytyrėshve, tė cilėt nuk ishin tė njohur dhe as qė ekzistonin nė periudhėn mekase.

Pas shpėrnguljes sė Muhammedit a.s., nuk ishin tė gjithė nga medinasit qė e mirėpritėn ardhjen e tij nė Medinė, por, meqenėse shumica ishin qė vėrtet e dėshiruan ardhjen e Resulullahut, edhe kjo pakicė u detyrua, tė paktėn formalisht, sa pėr sy e faqe, t’i bashkohej shumicės. Kėta nė tė vėrtetė ishin pabesimtarė, tė cilėt nė zemrat e tyre fshihnin kufrin, kurse me gojėt e tyre shprehnin Imanin. Kjo punė e tyre natyrisht qė nuk mund tė kalonte pa u vėrejtur nga Resulullahu, tė cilin e lajmėronte Allahu xh.sh. pėr lėvizjet dhe fjalėt e tyre. Madje, pėr ta ka zbritur edhe njė kaptinė e tėrė, e quajtur “El Munafikun”, nė tė cilėn janė denoncuar tė gjitha veprimet e tyre tė shėmtuara. Nė krye tė tyre ishte kush tjetėr pos munafikut Abdullah ibn Selul, i cili pėr asnjė moment nuk pushoi sė agjituari fshehtas kundėr Resulullahut s.a.v.s.. Ai me disa nga bashkėmendimtarėt e tij u tėrhoq nga lufta e Uhudit, pastaj nga lufta e Tebukut dhe gjithnjė bėnte intriga e komplote nė bashkėpunim me hebrenjtė e Medinės.

Sipas dijetarėve mendjendritur islamė, munafikėt janė shumė mė tė rrezikshėm e mė tė dėmshėm se pabesimtarėt, sepse me pabesimtarėt tė paktėn e di se me kė ke punė, kurse munafikėt mund tė jenė pjesėtarė tė Islamit formalisht e fshehurazi tė bėjnė intriga e komplote kundėr interesave tė shoqėrisė islame. Dhe mu pėr kėtė arsye, Allahu xh. sh. tė tillėt i ka kėrcėnuar me ndėshkim tė pėrhershėnm nė zjarrin e Xhehennemit, kur thotė: “S’ka dyshim, munafikėt (hipokritėt) do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund) tė zjarrit”. (En-Nisaė, 145). Do tė thotė, hipokritėt do tė jenė nė shkallė mė tė ulėt se pabesimtarėt nė skėterrat e Xhehennemit, pėr shkak tė hipokrizisė sė tyre.

Ajeti nė fjalė : “Pra, mjerė pėr ata falės”, nė dėfton pėr gjendjen e munafikėve, tė cilėt kur falen, shtiren dhe falen vetėm formalisht. Kėtė e bėjnė vetėm pėr tė mos u dalluar dhe diktuar nga tė tjerėt. Kėta janė tė pavėmendshėm dhe tė shkujdesur pėr namazet e tyre; kur janė vetėm nuk e falin atė, ndėrsa, kur janė nė shoqėri tė muslimanėve, u bashkohen atyre, ani pse pa dėshirė dhe duke u tėrhequr zvarrė nga pėrtesa.

valiii
21-03-07, 00:16
الَّذِينَ هُمْ عَنْ صَلَاتِهِمْ سَاهُونَ
5. tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre”

Pėr kėtė ajet, Ibn Abbasi kanė thėnė: Falėnderimi i qoftė Allahut i Cili ka thėnė “janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre” e nuk ka thėnė “…nė namazin e tyre”, sepse habitja, apo tretja nė mendime gjatė namazit ėshtė diēka e pashmangshme pėr ēdo njeri, por kėtu fjala ėshtė pėr namazin e munafikut, tė cilin ai nuk e fal me kohė, dhe madje e lė krejt nėse nuk e ka dikė pranė qė ta shohė, e kjo shfaqet sheshazi nė ajetin vijues:



الَّذِينَ هُمْ يُرَاءُونَ
6. e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės),”

Kėtu Allahu xh.sh. na bėn me dije se tė tillėt, edhe kur falen, kėtė e bėjnė vetėm nė sytė e botės, ndėrsa nė brendi nuk e pėrjetojnė njė gjė tė tillė.

Ibn Abbasi citohet tė ketė thėnė: “Kėta falės qė nuk u kushtojnė kujdes namazeve tė tyre qė t’i falin me kohė, duke harruar, janė munafikėt qė e lėnė namazin kur janė vetėm, ndėrsa e falin kur janė nė shoqėri tė ndonjė muslimani. Ata, edhe nėse e falin atė namaz, nuk shpresojnė ndonjė shpėrblim pėr atė namaz, kurse nėse e lėnė, nuk mėrziten aspak nėse do tė dėnohen”.

Kėta pėrpiqen tė mashtrojnė me kėtė veprim Allahun xh.sh. dhe njerėzit pėrreth, por Allahu ua zbulon dredhitė dhe qėllimet e tyre tė vėrteta, kur pėr ta thotė:

“Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė Allahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por Allahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm shtiren para syve tė njerėzve dhe fare pak e pėrmendin Allahun” (En-Nisa’ė, 142)

Shtirja – “Rri’aja”, ėshtė tė vepruarit e njė veprimi sa pėr sy e faqe para njerėzve, kurse Allahu e don vetėm atė veprim me tė cilin synohet kėnaqėsia e Tij nė atė qė ka urdhėruar e jo nė atė qė ka ndaluar.[13]

S’ka dyshim qė njė prej rrugėve tė pėrfitimit tė kėnaqėsisė sė Krijuesit ėshtė tė dalurit nė ndihmė jetimėve, tė varfėrve dhe pėrmbushja e ndonjė prej nevojave tė tyre elementare. Pėr kėtė arsye ai qė urren dhe pėrēmon jetimin e tė varfrin dhe ėshtė dorėshtrėnguar, Allahu xh.sh. atė e ka radhitur nė radhėt e pėrgėnjeshtruesve tė llogarisė sė Ahiretit. Ata me kėtė gjest tė tyre tė ulėt, vėrtet merituan hidhėrimin e Krijuesit. Tė tillėt u falėn apo nuk u falėn, namazi i tyre nuk u bėn kurrfarė dobie, dhe pėrfundimisht nuk i nxjerr dot nga radhėt e mohuesve tė llogarisė sė Ahiretit. Kėta njerėz dyfytyrėsh, po tė besonin sinqerisht llogarinė, do ta kuptonin se namazi i tyre ėshtė pėrulje ndaj Atij qė i krijoi, tė Cilit nuk lejohet t’i pėrshkruhet shok-rival nė madhėrinė e Tij, dhe i Cili pėrcaktoi qė tė pasurit dhe tė fuqishmit duhet tė jenė tė mėshirshėm dhe tė drejtė ndaj tė dobtėve e tė pafuqishmėve. Pra, ai, qė namazi i tij nuk ia pėrkujton kėto parime sublime tė kodeksit njerėzor, konsiderohet gėnjeshtar, mohues dhe munafik, prandaj edhe pason kėrcėnimi hyjnor ndaj kėtyre hipokritėve tė shėmtuar: “Pra, mjerė pėr ata falės, tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre, e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės)”. [14]

Dhe nė fund, Allahu xh.sh. nė Kur’an i krahason pėr nga ndėshkimi munafikėt me pabesimtarėt, kur thotė: “Allahu do t’i tubojė hipokritėt dhe pabesimtarėt qė tė gjithė nė Xhehennem” (En-Nisa’ė, 140).



وَيَمْنَعُونَ الْمَاعُون
7. dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua, as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

Cilėsitė e ndyta tė hipokritėve, qė janė padyshim kategoria mė e ndyrė dhe mė e urrejtur e njerėzve, Allahu xh.sh. nė kėtė kaptinė i pėrmbledh me fjalėt: “dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua, as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

Kjo do tė thotė se nė zemrat e tyre nuk zė vend Imani, se nė zemrat e tyre nuk ka vend as pėr mėshirė, as ndihmė pėr tė varfrin e as pėr jetimin, madje as pėr fqinjin mė tė afėrt, i cili mbase ndonjėherė mund tė ketė nevojė pėr tė huazuar ndonjė prej gjėrave elementare.

Fjala “El Maun” nė fund tė kėsaj kaptine, sipas Ebu Bekrit, Aliut, Ibn Abbasit, Ibn Umerit, Hasanit, Seid bin Xhubejrit, Ikrimes, Dahhakut dhe Katades, nėnkupton zekatin, sepse Allahu xh.sh. e ka pėrmendur atė pas pėrmendjes sė namazit tė munafikėve.[15]

Kurse sipas shumicės dėrrmuese tė komentatorėve, kjo fjalė ka pėr qėllim ndihmesėn, ēdo zgjatje dore sė ndihmės pėr atė qė kėrkon diēka nga ti. Kėto gjėra elementare mund tė jenė siē kemi theksuar: sita pėr miell, gjilpėra, penjtė, mjete tė lėvrimit, sėpata, shati apo dhėnia e ujit, kripa ose zjarri. Pėr kėto tri elemente tė fundit kemi edhe njė hadith nga Resulullahu s.a.v.s, tė cilin e transmeton Aisheja r.a., e cila thotė: “E pyeta tė Dėrguarin e Allahut: Ēka nuk bėn tė mos japim nėse dikush prej fqinjėve kėrkon ndihmė? Ai m’u pėrgjigj: Oj Aishe. Ai qė i jep dikujt zjarrin, ėshtė sikur tė kishte dhėnė sadaka tėrė atė qė ėshtė zier (pjekur) me atė zjarr, kush i jep kripėn, ėshtė njėsoj sikur tė kishte dhėnė sadaka tėrė atė qė ėshtė kriposur me tė, dhe kush i jep ujin nėse ndihet mungesa e tij, ėshtė sikur tė kishte ngjallur (shpėtuar) njė njeri e kush ngjall (shpėton) njė njeri, ėshtė sikur tė kishte ngjallur (shpėtuar) tėrė njerėzimin”

Ja pra se ēfarė ka porositur i Dėrguari i Allahut nė lidhje me ndihmėn reciproke, nė mėnyrė qė zemrat e njerėzve tė mos vdesin nga koprracia, sepse ēdo kujt, nė ndonjė moment tė caktuar gjatė jetės, do t’i nevojitet ndihma e tjetrit, pa marrė parasysh dallimet dhe divergjencat klasore.

Transmeton Nesaiu dhe tė tjerė nga Abdullah ibn Mes’udi tė ketė thėnė: “Ēdo mirėsi e bėrė konsiderohet sadaka, kurse nė kohėn e Resulullahut s.a.v.s. me “fjalėn “el-maun” nėnkuptonim huazimin e kovės pėr nxjerrien e ujit.”[16]

Ajeti: “dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

flet qartė pėr koprracinė e munafikėve, tė cilėt nuk janė nė gjendje t’u ofrojnė njerėzve as shėrbimet mė tė vogla. Kėtė e bėjnė, sepse nė zemrat e tyre ka humbur arsyeja dhe ata nuk dinė se ē’ėshtė kėnaqėsia e besimit, i cili i afron njerėzit dhe zemrat e tyre. Nė lidhje me kėtė Muhammedi a.s. thotė: “Asnjėherė nuk mund tė bashkohen nė trupin e njeriut pluhuri i ngritur nga luftimi nė rrugėn e Allahut me tymin e zjarrit tė Xhehennemit, ashtu siē nuk mund tė bashkohen kurrė nė njė zemėr koprracia dhe Imani”.

Sidoqoftė, Allahu xh.sh. mė sė miri e di qėllimin e kėtij ajeti



Porosia e kėsaj sureje:

- Dita e Gjykimit dhe e Llogarisė ėshtė e pashmangshme, dhe njė realitet qė do tė ndodhė, sepse ėshtė njė prej kushteve bazė tė Imanit-besimit.

- Ai qė nuk beson nė ndodhinė e kėsaj dite, ėshtė pabesimtar - i dalė nga feja islame

- Kėrcėnim i hapur hyjnor ndaj atyre qė pėrbuzin jetimin dhe tė varfrin, sepse Islami shumė qartė pėrcaktoi tė drejtat e tyre nė Sheriatin e pastėr . Duke u nisur nga kėto premisa mund tė konkludojmė se: Islami ishte dhe mbeti sistem i pėrkryer i jetės praktike tė njeriut nė tė gjitha aspektet, sistem i cili ofron bindshėm koncept tė pazėvendėsueshėm mbarėnjerėzor.

- Islami nė qenėsinė e tij ėshtė aq autentik dhe aq thellė i rrėnjosur nė shpirtin njerėzor, saqė tė gjitha tentimet pėr zhvleftėsimin e tij janė tė gjykuara tė dėshtojnė. I vetmi Islami ėshtė nė gjendje qė njerėzimit t’i ofrojė sistemin e pėrkryer qė tė harmonizojė dhe tė rregullojė veprimet e tij drejt progresit material dhe pretendimeve tė tij shpirtėrore.

- Njėra ndėr porositė mė domethėnėse tė kėsaj sureje ėshtė se nėpėrmjet ajeteve tė saj thirren tė gjithė njerėzit pėr mirėsi, pėr vlera tė pėrgjithshme tė moralit dhe pėr luftė kundėr ēdo tė keqeje e deviijimi. Qėllimi final i kėsaj porosie ėshtė ērrėnjosja e veseve tė kėqija nga njė shoqėri dhe edukimi i shpirtit me vlera tė larta tė moralit. Ata qė i pėrgjigjen kėsaj thirrjeje, janė tė shpėtuar, kurse ata qė refuzojnė, do tė jenė tė mjerė dhe tė larguar nga mėshira e Allahut xh.sh..

- Kėrcėnim i hapėt pėr dyfytyrėshit, tė cilėt nuk u kushtojnė vėmendje namazeve tė tyre pėr t’i falur nė kohėn e caktuar, tė cilėt edhe nėse falen, ata vetėm shtiren se janė duke u falur,

- Mosdhėnia qoftė edhe si hua apo ndihmė rasti e disa gjėrave mė tė nevojshme kur dikush i kėrkon prej dikujt, ėshtė cilėsi e hipokritit. Ne kur analizojmė fjalėt e Resulullahut s.a.v.s. se: “Ai qė nuk interesohet pėr ēėshtjet e muslimanėve (por qėndron indiferent), nuk ėshtė nga radhėt e muslimanėve”, shohim se mosdalja nė ndihmė dikujt qė tė kėrkon diēka, ėshtė edhe mė e rėndė se mosinteresimi pėr ēėshtjet e muslimanėve, kudo qofshin ata.

- Feja Islame nuk njeh as nuk pranon besim formal, i cili nuk shoqėrohet edhe me vepra konkrete e tė sinqerta[17], dhe mu pėr kėtė arsye, munafikėt do tė jenė pėrgjithmonė nė zjarr tė Xhehennemit.

- Pabesimtarėt janė cilėsuar nė kėtė sure me kėto cilėsi:

1. Nuk besojnė nė ringjalljen dhe nė shpėrblimin a ndėshkimin e botės tjetėr

2. Janė tė vrazhdė nė sjellje ndaj jetimit

3. Janė koprracė dhe tė pamėshirshėm ndaj lypėsit-tė varfrit,

kurse munafikėt janė cilėsuar me kėto cilėsi:

1. E lėnė namazin dhe janė tė pavėmendshėm qė atė ta falin nė kohėn e caktuar

2. Kur falen, vetėm shtiren dhe me namazin e tyre nuk synojnė kėnaqėsinė e Allahut

3. Nuk japin zekatin e as qė ofrojnė ndonjė ndihmė, qoftė edhe si hua, kur dikush kėrkon diēka prej tyre.

Qė tė dy grupet e lartpėrmendura, janė kėrcėnuar nga Allahu me dėnim tė ashpėr dhe shkatėrrim nė botėn tjetėr.[18]





--------------------------------------------------------------------------------

[1] Muhammed Esh-Shevkani “Fet’hul Kadir”, vėl V, fq. 505

[2] Po aty, fq. 505

[3] Shih: Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 419

[4] Shih: Sejjid Kutb “Fi Dhilali-l-Kur’an” , vėll VI, fq. 3984

[5] Ebu Bekr el Xhezairi “Ejseru-t-Tefasir”, vėll. V, fq, 620

[6] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 419

[7] El Vahidi en-Nisaburi “Esbabu-n-Nuzul”, fq. 260

[8] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 419

[9] Xhelaluddin es Sujuti “Tertib suveril Kur’an”, fq. 168, Bejrut 1986

[10] Dr. Shevki Dajf, “Suretu-rr-Rrahman ve suver kisar”, fq. 362, Kajro 1995, botimi i II-tė

[11] Hfz. Ali Korēa “Tefsiri i Surei Maunit (e mirėsise)” – revista “Zani i Naltė”, Nr. 5, viti 1924

[12] Dr. Shevki Dajf, “Suretu-rr-Rrahman ve suver kisar”, fq. 357-358, Kajro 1995, botimi i II-tė

[13] Muhammed Mutevel-li Sha’ravi “Tefsir Suretul Maun, El-Kevther dhe El-Kafirun”, fq. 8-9, Kajro 1980.

[14] Muhammed Abduhu, “Tefsir Kur’anil Kerim-xhuz’u Amme”, fq. 187-188, Bejrut-Kajro, 1989

[15] Fahrudin Rraziu “Et-Tefsirul Kebir”, vėll.32, fq. 115, Bejrut 1985

[16] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 424

[17] Muhammed el Gazali “Nahve tefsirin mevduijjin li suveril Kur’anil Kerim”, fq. 543, Kajro-Bejrut, 2000

[18] Muhammed Ali Sabuni “Safvetu-t-tefasir”: vėll. 20, fq. 608

valiii
21-03-07, 00:19
Komentimi i kaptinės “El-Kafirun”



قُلْ يَاأَيُّهَا الْكَافِرُونَ. لا أَعْبُدُ مَا تَعْبُدُون. وَلا أَنْتُمْ عَابِدُونَ مَا أَعْبُد.

وَلا أَنَا عَابِدٌ مَا عَبَدتُّم. وَلا أَنْتُمْ عَابِدُونَ مَا أَعْبُد. لَكُمْ دِينُكُمْ وَلِيَ دِين.



1. “Thuaj:O ju pabesimtarė!

2. Unė nuk adhuroj atė qė adhuroni ju!

3. As ju nuk jeni adhurues tė Atij qė adhuroj unė!

4. Dhe unė kurrė nuk do tė jem adhurues i asaj qė adhuroni ju!

5. Po as ju nuk do tė jeni adhurues tė Atij qė adhuroj unė!

6. Ju keni fenė tuaj (qė i pėrmbaheni), e unė kam fenė time (Islamin, qė i pėrmbahem)!”



Kaptina “El-Kafirun” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “El-Maun” dhe ka gjithsej 6 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 109.

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abasi se kjo kaptinė ka zbritur nė Mekė. Tė kėtij mendimi janė edhe Abdullah ibn Mes’udi, Hasen el Basriu dhe Ikrimja.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine.

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “El-Kafirun”, sepse Allahu xh.sh. e ka urdhėruar tė Dėrguarin e Tij, Muhammedin a.s., qė t’u drejtohej haptazi pabesimtarėve-idhujtarėve me fjalėt se ai kurrė nuk kishte adhuruar dhe as qė do tė adhuronte atė qė idhujtarėt adhuronin prej idhujve.

Kjo kaptinė nga komentatorėt njihet edhe me disa emėrtime tė tjera: “El-Munabedhetu”, “El-Beraetu” dhe “El-Mukashkashe”.[2]



Vlera e kėsaj kaptine
Kaptina “El-Kafirun” ka njė vlerė tė madhe, sepse vetė i Dėrguari i Allahut kėtė e ka potencuar nė shumė hadithe tė tij.

- Transmeton Tirmidhiu nga Enes bin Maliku se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kaptina el-Kafirun ka vlerėn e ¼ sė Kur’anit…”

- Transmetojnė Muhammed bin Nasri dhe Taberaniu nė “Evsat” nga Ibn Umeri se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Surja (Kul huvallahu ehad) ka vlerėn e 1/3 sė Kur’anit kurse surja (Kul ja ejjuhel kafirun) ka vlerėn e ¼ sė Kuranit”.

-Transmeton Taberaniu nga Habelete bin Haritheh tė ketė thėnė: Ka thėnė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s.: “Kur tė shtrihesh pėr tė fjetur kėndoje: (Kul ja ejjuhel kafirun) deri nė fund, sepse ajo ėshtė pastrim (dlirėsi) nga idhujtaria”. Tė njėjtin transmetim nga Habelete e pėrcjell edhe Ahmed ibn Hanbeli.

- Muslimi nė “Sahihun” e tij shėnon nga Xhabiri se Resulullahu s.a.v.s. nė dy rekatet e namazit pas tavafit i kėndonte (Kul ja ejjuhel kafirun) dhe (Kul huvallahu ehad).[3]

Po ashtu Muslimi nė “Sahihun” e tij transmeton nga Ebu Hurejra se kėto dy sure i Dėrguari i Allahut i kėndonte edhe nė namazin (farzin) e sabahut.[4]

Tė njėjtin transmetim nga Ibn Umeri e pėrcjellin edhe Imam Ahmedi, Tirmidhiu, Nesaiu dhe Ibni Maxhe.[5]

- Transmeton Hakimi nga Ubejj bin Ka’bi se i Dėrguari i Allahut nė namazin e vitrit kėndonte kaptinat: (Sebbih isme rabbikel a’la), (Kuj ja ejjuhel kafirun) dhe (Kul huvallahu ehad)[6]



Shkaku i zbritjes sė kaptinės
Kjo kaptinė ka zbritur nė lidhje me njė grup tė parisė kurejshite, konkretisht pėr Velid bin Mugiren, As bin Vailin, Esved bin Abdulmuttalibin dhe Umejje bin Halefin, tė cilėt erdhėn tek Resulullahu s.a.v.s dhe i thanė: “O Muhamed, eja tė bėjmė njė marrėveshje mes nesh. Ti pasoje fenė tonė, e ne do ta pasojmė tėnden. Ti do tė adhurosh zotat tanė njė vit, kurse ne do ta adhurojmė Zotin tėnd vitin tjetėr. Nėse kjo (fe), me tė cilėn ke ardhur ti, ėshtė mė e mirė se ajo (fe) qė kemi ne, atėherė do tė tė bashkohemi dhe do tė tė pasojmė ty, po, nėse del se feja jonė ėshtė mė e mirė se jotja, atėherė ti do tė na bashkohesh neve dhe do ta pasosh fenė tonė. Atėherė i Dėrguari i Allahut u tha: “Ruajna Zot, kėrkoj mbrojtje prej Tij qė tė mos i bėj shoq Atij”, pas tė cilave fjalė zbriti kjo kaptinė: (Kul ja ejjuhel kafirun). Tė nesėrmen i Dėrguari i Allahut shkoi nė Qabe, ku ishin tė pranishėm tėrė paria e kurejshėve dhe ua lexoi kėtė kaptinė nė tėrėsi, kėshtu qė ata humbėn shpresat pėr ndonjė marrėveshje ose kompromis.”[7]

Nė lidhje me kėtė distancim tė Resulullahut ndaj propozimit tė tyre, na flet edhe njė ajet tjetėr kuranor, i zbritur mu pas kėsaj ndodhie dhe pas kėsaj sureje: “Thuaj: O ju injorantė, a mos vallė mė thirrni tė adhuroj tjetėr, nė vend tė Allahut?” (Ez-Zumer 64)



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Kevther”
Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Kevther”, ėshtė e fuqishme pėr faktin se, nė suren paraprake, Allahu xh.sh. e urdhėroi tė Dėrguarin e Vet qė namazin dhe flijimin ta bėnte vetėm pėr Zotin, meqenėse i kishte dhėnė atij shumė tė mira nė kėtė botė, po edhe nderim tė lartė nė Ahiret, kurse nė kėtė kaptinė tash urdhėrohet drejtpėrdrejt nga i Lartmadhėrishmi qė pabesimtarėve t’ua thotė haptazi se ai (Muhamedi) nuk ka qenė, nuk ėshtė dhe as qė do tė jetė ndonjėherė adhurues i idhujve qė adhuronin ata, po as ata nuk kanė qenė, nuk janė dhe as qė do tė jenė ndonjėherė adhurues tė Atij qė adhuron ai. Do tė thotė, ėshtė njė distancim i hapur nga ai besim i gabuar i kurejshėve, tė cilėt fenė e pastėr tė Ibrahimit a.s. e kishin shndėrruar nė fe pagane.

Kjo kaptinė, sipas Rraziut, ka edhe njė lidhmėri tjetėr interesante; ai thotė: “Nė fillim tė paraqitjes sė Islamit, kėrkohej njė lloj kujdesi qė tė mos nxitej ndonjė konflikt me idhujtarėt, por pasi qė Allahu xh.sh. forcoi tė Dėrguarin e Vet me suren “El-Kevther”, sidomos me ajetet: “Inna a’ėtajnakel kevther” dhe “Inne shanieke huvel ebter”, Allahu prej kėtij momenti sikur ta urdhėronte tė Dėrguarin a.s.: Mos ua ki frikėn mė atyre pabesimtarėve, por distancohu nga besimi i verbėr i tyre dhe thuaju troē duke i thirrur me emrin e shėmtuar qė e meritojnė: “O ju pabesimtarė…”![8]



Koment:

قُلْ يَاأَيُّهَا الْكَافِرُونَ. لا أَعْبُدُ مَا تَعْبُدُون. وَلا أَنْتُمْ عَابِدُونَ مَا أَعْبُد
1. “Thuaj:O ju pabesimtarė!

2. Unė nuk adhuroj atė qė adhuroni ju!

3. As ju nuk jeni adhurues tė Atij qė adhuroj unė!

Rrethanat nė tė cilat filloi misionin e tij Muhamedi a.s., vėrtet ishin rrethana tė ngrysura. Ēdo gjė dukej aq e errėt dhe aq e pashpresė. Nė ēdo anė hasje vlera tė nėpėrkėmbura tė moralit. Arsyeja e shėndoshė njerėzore kishte humbur nėpėr atė mjegullinė devijimesh nga mė tė ndryshmet. Njerėzit ishin shndėrruar nė robėr tė epshit dhe tw besimeve tė kota. Shejtani absolutisht kishte mbizotėruar zemrat e tyre. Nga zemrat e njerėzve kishte humbur kuptimi i mėshirės dhe i mirėsisė. Ishin shkėputur lidhjet vėllazėrore dhe ato farefisnore. Ligji i tė fortit sundonte kudo. Por, mbi tė gjitha, nga feja e pastėr e Ibrahimit a.s., e cila ishte trashėguar me shekuj e breza ndėr arabėt, kishin mbetur vetėm relikte, sepse tashmė ajo fe ishte shndėrruar nė njė fe tėrėsisht pagane. Pėr ēudi, njerėzit u besonin dhe adhuronin idhuj nga mė tė ndryshmit, idhuj qė me duart e veta i punonin, i skalitnin ose gdhendnin. Dhe, deshi Allahu i Plotfuqishėm tė ndryshonte kėtė gjendje duke dėrguar udhėrrėfyesin pėr njerėzinė, dritėn e kėtij ymeti,- Muhamedin a.s., tė cilin e zgjodhi nga mesi i kėtij populli kaq tė humbur, sepse megjithatė, tek disa prej tyre ende kishte ngelur pakėz arsye e shėndoshė, dhe ata mezi pritnin njė dritė qė t’i udhėzonte pėr tė dalė nga kjo errėsirė e pashpresė. Arabėt e kishin kuptuar nga ēifutėt se po pritej ardhja e njė tė dėrguari tė Allahut, por kurrė nuk do t’u kishte shkuar ndėr mend se ai mund tė ishte ndonjė i varfėr, aq mė pak njė jetim. Ata mendonin se i Dėrguari do tė duhej tė ishte ndonjėri prej parisė sė tyre, ndonjė i pasur me autoritet nė popull. Kėto dėshira tė tyre na i dėfton edhe Allahu xh. sh. nė Kur’an:

“Pastaj thanė: Pėrse tė mos i ketė zbritur ky Kur’an njė njeriu tė madh nga dy qytete?” (Ez-Zuhruf, 31).

Ata dėshironin kėshtu, por Allahu dėshiroi diēka tjetėr. Misionin ia besoi njė njeriu besnik, balli i tė cilit kurrė nuk qe pėrulur para idhujve, njė njeriu ndoshta jo tė pasur, por njė njeriu tė moralshėm, tė cilin vetė ata pabesimtarė e kishin quajtur “El-Emin”-“besnik”. Kėtij njeriu i cili kur e lutėn pabesimtarėt qė si kundėrshpėrblim pėr lėnien e kėsaj feje tė re, do ta martonin me vajzėn mė tė bukur tė Mekės, do ta bėnin mė tė pasurin prej tyre, dhe madje do ta bėnin prijės tė tyre, - u tha jo. Jo, sepse zemra e Muhamedit a.s. ishte mbushur me dritėn e imanit. Asnjė pasuri e kėsaj bote nuk mund ta joshte pėr ta braktisur atė me tė cilėn e kishte ngarkuar Mėshirėploti, prandaj edhe u tha kurejshėve. “Pėr Zotin, po tė ma zbritnit edhe Diellin nė krahun e djathtė e Hėnėn nė tė majtin, unė kurrė nuk do ta braktis kėtė fe, derisa tė mos shkatėrrohem, ose derisa tė mos vendosė Allahu ndryshe”.

Dhe, mu pėr kėtė shkak, edhe kjo kaptinė qė po e komentojmė, quhet “El-Beraetu”- “Dėlirėsi dhe distancim nga kufri”.

Kur pabesimtarėt e panė kėtė kėmbėngulje tė Muhamedit a.s., u munduan ta merrnin edhe njė herė me tė mirė, kėsaj radhe me dinakėri, duke i propozuar atij njė lloj kompromisi, qė ai tė adhuronte idhujt e tyre njė vit, e pastaj vitin tjetėr ata ta adhuronin Allahun, dhe pas kėsaj periudhe dyvjetėshe, tė vendosnin se nė cilėn fe do tė qėndronin. Mirėpo, pėrgjigjja e Allahut ishte e shpejtė dhe shumė e qartė: Nuk ka kompromis me pabesimtarėt. Prandaj edhe pasoi urdhri hyjnor pėr Muhammedin a.s.:

“Thuaj:O ju pabesimtarė! Unė nuk adhuroj atė qė adhuroni ju! As ju nuk jeni adhurues tė Atij qė adhuroj unė!”

Nėse ndalemi tek kuptimi etimologjik i fjalės “kufr”, do tė shohim se kjo fjalė rrjedh nga rrėnja “kefere”- qė do tė thotė tė mbulosh, tė mohosh diēka etj. E nė kėtė rast nėnkupton mbulimin, mohimin e imanit me kufėr-mosbesim, apo mbulimin e dritės me errėsirė.

Mu pėr kėtė arsye fjala “kafir” – “pabesimtar” ose “kufėr” – “pabesim” shpreh shprehjen mė tė vrazhdė me tė cilėn mund tė cilėsohet dikush prej krijesave. E si tė mos cilėsohet kėshtu, kur ai mohon Krijuesin e tij-Allahun xh.sh., i Cili i dhuroi shpirtin, jetėn dhe gjallėrinė?!

S’ka dyshim qė kjo sure pėrmban aktin mė tė lartė tė dėlirėsisė dhe tė largimit nga pabesimi dhe ithtarėt e tij, sepse thjesht besimtarėt dhe pabesimtarėt janė dy anė qė nuk mund tė puqen e tė takohen kurrė mes vetes. Pabesimtarėt janė njė “botė” tjetėr, e besimtarėt janė botė tjetėr, kėshtu qė nuk mund tė ketė kurrsesi ndonjė afrim nė mes tyre, sepse ata i ndan njė vijė e theksuar demarkacioni..

Sigurisht, nė kėto raste mund tė lindin shumė pyetje, si p.sh.: Pse Allahu e urdhėroi Muhammedin a.s. qė me kaq transparencė dhe nė mėnyrė kaq tė drejtpėrdrejtė t’u drejtohej mushrikėve me fjalėt “o ju kafira-pabesimtarė”, kur dihet se ai ishte dėrguar nga Allahu xh.sh. mėshirė pėr botėt dhe pėr mbarė njerėzinė? Pėrgjigjja qėndron nė faktin se vetė urdhri hyjnor : “Thuaj!” , na bėn me dije se Allahu xh.sh. vendosi qė tė bėnte tė qarta pėrfundimisht doktrinat dhe konceptet e tė dy grupeve: besimtarėve dhe pabesimtarėve. Me anė tė kėsaj sureje dhe tė kėtyre ajeteve, u bė qartė njė dallim nė mes monoteizmit tė pastėr (tevhidit) dhe politeizmit (idhujtarisė). Do tė thotė, nuk ka lajka, nuk ka kompromise. Drita dhe fjala e Allahut nuk mund tė krahasohen me fjalėt dhe besimet e kota tė idhujtarėve, tė cilėt nė vend tė Allahut adhuronin statuja nga guri e druri.

Sipas Sha’raviut, kjo sure nėnkupton shkėputjen definitive tė marrėdhėnieve nė mes besimtarėve dhe pabesimtarėve. Madje ai bėn kėtu njė krahasim me kohėn tonė dhe marrėdhėniet midis shteteve, dhe thotė: Kjo sure nėnkupton “shkėputjen, ndėrprerjen apo ngrirjen e marrėdhėnieve diplomatike”, sepse mė nuk ka mbetur vend pėr ndonjė mirėkuptim apo marrėveshje, do tė thotė janė shterur tė gjitha mundėsitė e ndonjė gjetjeje tė kompromisit nė mes dy grupeve.[9]

valiii
21-03-07, 00:20
وَلا أَنَا عَابِدٌ مَا عَبَدتُّم. وَلا أَنْتُمْ عَابِدُونَ مَا أَعْبُد
4. Dhe unė kurrė nuk do tė jem adhurues i asaj qė adhuroni ju!

5. Po as ju nuk do tė jeni adhurues tė Atij qė adhuroj unė!

Pėrsėritja e sėrishme, pothuaj identike e ajeteve 2-3: me ajetet 4-5, ėshtė e qėllimshme dhe madje theksohet nė mėnyrė bindėse me qėllim tė eliminimit tė tė gjitha mundėsive tė dyshimit dhe tė keqinterpretimit. Nė anėn tjetėr, kjo sure vėrtet ishte njė provokim i hapur kundėr idhujtarėve, por, pėr tė arritur kėnaqėsinė e Allahut, rruga ėshtė plot vuajtje dhe sakrifica.

Ajetet 4-5, sipas komentatorėve, janė ripėrsėritje e fuqishme dhe theksohen pėr ta pėrforcuar faktin se Muhamedi a.s. kurrė nuk kishte qenė adhurues i idhujve, as para shpalljes, por kurrė nuk do tė jetė adhurues i tyre as nė tė ardhmen, sikundėr qė idhujtarėt nuk janė adhurues tė Allahut, por as nė tė ardhmen nuk do tė jenė adhurues tė Tij, sepse zemrat e tyre ishin tė vulosura me damkėn e kufrit. Ata vetė kishin zgjedhur njė rrugė tė tillė, do tė thotė ishte vendim i tyre qė tė mos pranonin imanin, dhe tė shpėtonin.



. لَكُمْ دِينُكُمْ وَلِيَ دِين
6. Ju keni fenė tuaj (qė i pėrmbaheni), e unė kam fenė time (Islamin, qė i pėrmbahem)!”

Ajeti i fundit i kėsaj sureje, shpreh nė mėnyrėn mė tė fuqishme butėsinė, tolerancėn dhe mosimponimin e besimit me dhunė. A nuk thotė Allahu xh.sh. “Nė fe nuk ka dhunė (imponim). Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota”, (El-Bekare, 256)

Tė kota ishin pėrpjekjet e armiqve tė Islamit nėpėr shekuj, ta paraqisnin atė si fe ekspansioniste, si fe tė pėrhapur nėn tehun e shpatės, sepse njė gjė e tillė ėshtė e papranueshme. Madje njė fakt tė tillė, edhe pse kundėr dėshirės sė tyre, e pranojnė edhe vetė historianėt me renome botėrore, tė cilėt urrejtja patologjike ndaj Islamit, i kishte shtyrė tė falsifikonin shumė tė dhėna historike. Madje, edhe sot mund tė bindemi se Islami jo nga imponimi por nga bindja, ka filluar gradualisht tė pėrhapet edhe nė botėn “perėndimore”, dhe ky fakt ka filluar t’i tmerrojė qarqet e ndryshme botėrore. Por, tė kota do tė jenė pėrpjekjet e tyre pėr ta ndaluar shtrirjen e tij, sepse Islami nuk ėshtė pjellė e imagjinatės njerėzore, se Kur’ani nuk ėshtė fjalė njerėzore, por fjalė dhe mesazh i fundit hyjnor drejtuar botės mbarė.

Allahu xh.sh. nė Kur’an thotė: “Ata duan ta shuajnė dritėn e Allahut me gojėt (fjalėt) e tyre, po Allahu e plotėson (e pėrhap) dritėn e Vet, edhe pse kėtė e urrejnė pabesimtarėt” (Es-Saff, 8).

Dikush mund tė pyesė: Pse nė ajetet e para tė kėsaj sureje vėrehet ashpėrsia ndaj pabesimtarėve, kurse nė ajetin e fundit: “Ju keni fenė tuaj (qė i pėrmbaheni), e unė kam fenė time (Islamin, qė i pėrmbahem)!” , vėrehet qartė njė ton shumė mė i butė, nė stilin:”ju tuajėn e unė timen”. Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: Nė ajetet e para kemi tė bėjmė me distancim nga pabesimi, ose thėnė mė shkurt, nga mėnyra e ēoroditur e besimit pagan, tė cilėt adhuronin idhujt, pėr t’iu afruar Allahut, kurse kėtu gjen shprehjen vullneti i lirė i njeriut. Kush dėshiron, beson, e kush nuk do, atėherė nuk ka dhunė nė fe, prandaj zbriti ajeti nė kėtė formė: “Ju keni fenė tuaj (qė i pėrmbaheni), e unė kam fenė time (Islamin, qė i pėrmbahem)!”.

Nė anėn tjetėr disa dijetarė shkojnė nga ajo se Muhamedi a.s. ishte urdhėruar t’ua thotė idhujtarėve qartė, ju keni kufrin tuaj kurse unė besimin e pastėr.

Po ashtu disa dijetarė kanė shkuar nga ajo se ky ajet ėshtė abrroguar me ajetet e luftės, porse ky mendim nuk ka mbėshtetje tė fortė, sepse ajeti nė fjalė nuk ėshtė shfuqizuar, por qėllimi kėtu ėshtė kėrcėnimi i idhujtarėve, tė cilin lloj kėrcėnimi e hasim shpesh nė disa ajete kuranore, si:

“Ata qė sulmojnė argumentet Tona, nuk mund tė fshihen. Pra, a mė mirė i ka punėt ai qė do tė hudhet nė zjarr, apo ai qė nė Ditėn e Kiametit vjen i sigurt? E ju pra, veproni si tė dėshironi, e ta dini se Ai (Allahu) sheh atė qė punoni” (Fussilet, 40)

Apo ajeti tjetėr:

“Po nėse ata tė pėrgėnjeshtrojnė ty, thuaj: “Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra ime, e juve veprimi juaj , ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė bėj unė, e as unė pėr atė qė bėni ju.” (Junus, 31),

ose ajeti tjetėr:

“Ne kemi veprat tona e ju tuajat” (El-Kasas, 55)

Pra, qė tė gjitha kėto ajete sikur edhe ajeti i 6 i kaptinės “El-Kafirun”: “Ju keni fenė tuaj (qė i pėrmbaheni), e unė kam fenė time (Islamin, qė i pėrmbahem)!”, nė vete pėrmbajnė njė lloj kėrcėnimi, e jo miratim apo pėlqim me fenė e pabesimtarėve, sepse feja e vetme e zbritur dhe e pranuar tek Allahu, ėshtė Islami, fe e cila pėrcolli njerėzimin qė nga hapi i parė i tij nė sipėrfaqen e kėsaj toke, qė nga Ademi a.s. e deri tek i fundit prej tyre Muhamedi a.s.. Dhe kjo fe, me lejen dhe dėshirėn e Allahut xh.sh., do tė vazhdojė ta shoqėrojė njerėzimin deri nė hapin e fundit tė tij nė kėtė botė.



Porosia e kėsaj sureje:

- Nė kėtė sure sheshohen dallimet nė esencė ndėrmjet imanit dhe kufrit. Kėto dy komponente asnjėherė nuk mund tė bashkohen, sepse janė dy gjėra diametralisht shumė tė kundėrta mes vetes.

- Pabesimtarėt, tė ēfarėdo lloji qofshin ata, tė gjithė janė njėsoj nė armiqėsinė e tyre ndaj Islamit, andaj duhet pasur kujdes dhe nuk duhet bėrė ndonjė kompromis me ta nė ēėshtjet qė janė kundėr interesave tė Islamit dhe tė muslimanėve.

- Islami ėshtė feja e vetme e vėrtetė, e zbritur pėr ta udhėzuar njerėzimin gjatė shtegėtimit tė tij nė kėtė botė dhe e vetmja fe e pranuar tek Allahu i madhėrishėm. Allahu xh.sh. nė Kur’an thotė:

“Fe e vetme (e pranuar) tek Allahu ėshtė Islami” (Ali Imran, 19).
Prandaj ai qė nė ēfarėdo mėnyre shtrembėron parimet e kėsaj feje, i mohon ato pjesėrisht apo nė pėrgjithėsi, konsiderohet i dalė nga feja islame – kafir, dhe do ta marrė ndėshkimin e merituar nesėr nė Ditėn e Gjykimit.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Shevkaniu, “Fet’hul Kadiir” vėll.V, fq. 511

[2] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, vėll XXX, fq. 437

[3] Muslimi nė kreun mbi Haxhin (147/1218)

[4] Muslimi nė kapitullin mbi namazin e udhėtarit (98/726)

[5] Ahmedi (2/24); Tirmidhiu nė kapitullin mbi namazin fq. 417; Nesaiu (2/170); Ibn Maxhe nė kreun mbi namazin (1149).

[6] “Fet’hul Kadir”, vėll. V, fq. 511.

[7] Ebul Hasen el Vahidi en Nisaburi “Esbabu-n Nuzul”, fq.261, Bejrut, pa vit botimi

[8] Fahru Rraziu “Mefatihul Gajb”, vėll.32, fq. 137.

[9] Muhamed Mutevel-li Sha’ravi “Tefsir suretul Maun, El-Kevther, El-Kafirun”, fq. 47, Kajro 1980.

valiii
24-03-07, 16:59
Komentimi i kaptinės “El-Kevther”






إِنَّا أَعْطَيْنَاكَ الْكَوْثَرَ

فَصَلِّ لِرَبِّكَ وَانْحَرْ

إِنَّ شَانِئَكَ هُوَ الأَبْتَرُ



1. “Ne, vėrtet tė dhamė ty (o Muhammed) shumė tė mira.

2. Andaj, ti falu pėr hir tė Zotit tėnd dhe pre kurban!

3. E s’ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė farėsosur”

(El-Kevther, 1-3)



Kaptina “El-Kevther” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “El-Adijat” dhe ka gjithsej 3 ajete

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abbasi, Ibn Zubejri dhe nga Aisheja, se kaptina “El Kevther” ka zbritur nė Mekė.[1]

Nė anėn tjetėr, Hasan el Basriu, Ikrimja, Muxhahidi dhe Katadeja janė tė mendimit se kjo kaptinė ka zbritur nė Medinė; kėtė mendim e pėrkrah edhe Ibn Kethiri.[2]

Sidoqoftė, mendimi i parė ėshtė mė i pranuari, d.t.th. se kjo sure ka zbritur nė Mekė, ani pse nuk pėrjashtohet mundėsia qė kjo sure tė ketė zbritur dy herė, njė herė nė Mekė e pastaj edhe nė Medinė.[3]



Emėrtimi i kėsaj kaptine.

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “El-Kevther”, sepse qysh nė ajetin e parė tė saj, Allahu xh.sh. i drejtohet tė dėrguarit tė Tij me pėrgėzimin: “Ne, vėrtet tė dhamė ty (o Muhammed) shumė tė mira” . Fjala “Kevther” kėtu pėrfshin mirėsitė e shumta e tė pakufishme (mendim ky i Ibn Abbasit), nga tė cilat mirėsi ėshtė edhe lumi apo kroi “Kevther”, njė prej lumenjve mė madhėshtorė tė Xhennetit qė i ėshtė premtuar Muhammedit a.s.[4]



Shkaku i zbritjes sė kaptinės
Kjo kaptinė ka zbritur nė lidhje me As bin Vail es-Sehmiun, njė prej armiqve mė tė pėrbetuar tė Muhammedit a.s..

-Transmetohet nga Ibn Abbasi se As bin Vail es Sehmiu, njė ditė e kishte takuar tė Dėrguarin e Allahut nė tė dalė tė Qabesė dhe kishte ndėrruar disa fjalė me tė. Kur As bin Vaili u afrua pranė parisė kurejshite nė oborrin e Qabesė, ata e pyetėn: Me kė bisedove pak mė parė? Ai me njė sarkazm u qe pėrgjigjur: Po flisja me atė farėsosurin (ebterin), duke aluduar Muhammedin a.s., tė cilit kohė mė parė i kishte vdekur i biri Abdullahu. Nė kohėn e injorancės arabėt kishin njė zakon tė keq, qė personin i cili nuk kishte djalė–pasardhės, ta quanin me emrin “ebter”– farėsosur.

-Po ashtu ka edhe njė transmetim qė transmetohet nga Ibn Abbasi, se As bin Vail es Sehmiu, kur kalonte pranė Muhammedit a.s., i thoshte: “Unė tė urrej, sepse ti je njeri pa trashėgimtar-farėsosur”, dhe pėr kėtė shkak Allahu xh.sh. zbriti kėtė kaptinė.

-Po ashtu pėr As bin Vail es-Sehmiun thuhet qė nė njė tubim tė kurejshėve, ku ishte pėrmendur emri i Muhamedit a.s., nga zemrimi kishte thėnė: “Lereni dhe mos e pėrmendni mė. Ai ėshtė njeri farėsosur dhe pa trashėgimtar. Me vdekjen e tij merr fund ēdo gjė, dhe pastaj do tė jeni tė qetė nga ai”, dhe pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. e zbriti kėtė kaptinė.[5]



Lidhmėria e kėsaj kaptine me kaptinėn paraprake “El-Maun”
Kjo kaptinė ka lidhmėri mė tė fuqishme me suren paraprake, se ndoshta tė gjitha suret e tjera nė Kur’an.

Nė kaptinėn “El-Maun” Allahu xh.sh. pabesimtarėt dhe munafikėt, tė cilėt e mohojnė shpėrblimin dhe ndėshkimin e Ahiretit, I dallonte pėr katėr cilėsi:

1. pėr koprraci nė ajetin:”ve la jehuddu ala tamil miskin” - “dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin”, pastaj

2. pėr lėnien e namazit nė ajetin: “El-ledhine hum an salatihim sahun” – “tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre”, pastaj

3. pėr hipokrizi para syve tė botės nė ajetin: “El-ledhine hum juraune” – “e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės)”, dhe, nė fund,

4. pėr ndalimin e lėmoshės, zekatit dhe tė ndihmave tė tjera nė pjesėn e fundit tė po kėtij ajeti tė shtatė: “ve jemneunel maun” – “dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

Kurse nė suren “El-Kevther” Allahu, kundruall kėtyre katėr cilėsive tė hipokritėve dhe pabesimtarėve, ka pėrmendur katėr cilėsi tė Resulullahut s.a.v.s.

1. P.sh. nė ajetin e parė, i Dėrguari a.s. pėrgėzohet me fjalėt “Ne, vėrtet tė dhamė ty (o Muhammed) shumė tė mira”, qė do tė thotė: Muhammed, mos u bėj koprrac, por jep, sepse Allahu tė ka dhėnė tė mira tė panumėrta, Allahu qė ėshtė mė Bujari dhe mė Fisniku, Allahu qė tė zgjodhi ty prej tėrė njerėzimit si mėshirė pėr botėt.

2. Pastaj, tė dėrguarin e Vet e porosit tė jetė i rregullt nė namaz me fjalėt: “Fe sal-li”- “Falu!”, kundruall lėnies dhe shkujdesit tė hipokritėve pėr faljen e namazit.

3. Pastaj e ka urdhėruar qė kėtė namaz ta bėjė me sinqeritet dhe vetėm pėr Zotin “Fe sal-li li rabbike”- “Andaj, ti falu pėr hir tė Zotit tėnd” e jo sa pėr sy e faqe, siē bėnin hipokritėt,

4. dhe nė fund e urdhėron Muhammedin a.s. “venhar!”-“pre kurban!” pėr tė dhėnė sadaka mish, pas prerjes sė kurbanit, kundruall ndalesės sė ndihmės a zekatit nga ana e hipokritėve.

Kjo sure pėrfundon me fjalėt “E, s’ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė farėsosur”, qė do tė thotė se pabesimtari dhe munafiku qė i ka kėto cilėsi tė kėqija, gjithsesi do tė vdesė dhe nuk do tė mbetet asnjė gjurmė e kujtimit tė tij nė kėtė botė, kurse pėr ty, o Muhammed, nė kėtė botė do tė mbetet shenja dhe kujtimi i mirėsisė, e nė Ahiret do tė jesh prej tė afėrmve dhe tė shpėrblyerve.[6]

valiii
24-03-07, 17:01
Koment:



إِنَّا أَعْطَيْنَاكَ الْكَوْثَرَ
1. “Ne, vėrtet tė dhamė ty (o Muhammed) shumė tė mira.

Kjo sure fillon me njė fjali pėrgėzuese pėr Muhammedin a.s. nga ana e Krijuesit. Ėshtė kjo njė fjali aq domethėnėse, saqė vėshtirė ėshtė tė bėhet ndonjė koment gjithėpėrfshirės, meqenėse Vetė Allahu xh.sh. me kėtė fjali i ka pėrfshirė tė gjitha kuptimet e mundshme.

Rreth domethėnies sė fjalės “Kevther”, dijetarėt kanė dhėnė shumė mendime, madje disa numėrojnė 26 sosh, tė cilat nė pėrgjithėsi flasin pėr shumė tė mira qė i janė dhėnė Muhammedit a.s., megjithėse kuptimi mė i pėrafėrt ėshtė ai qė e ka zgjedhur Ibn Abbasi, sipas tė cilit fjala “Kevther” do tė thotė “mirėsi e madhe, e shumtė dhe e pakufishme”. Transmetime tė tilla nga Ibni Abbasi pėrcjellin edhe nxėnėsit e tij Seid bin Zubejri dhe Muxhahidi, se fjala ėshtė pėr tė mira tė shumta.

Transmetojnė Buhariu, Tirmidhiu dhe Hakimi nga Ebu Bishr dhe nga Ata’ė bin Saib, tė kenė thėnė: “I kemi thėnė Seid bin Zubejrit se disa njerėz thonė qė Kevtheri ėshtė lumi nė Xhennet qė i ėshtė dhuruar Muhammedit a.s. e ai na e ktheu: E kemi tė pėrcjellė nga Ibn Abbasi se lumi “Kevther”, qė ėshtė nė Xhennet, ėshtė vetėm njė prej mirėsive tė shumta qė i janė dhuruar Resulullahut s.a.v.s.”[7]

Pėr kėto mirėsi dhe pėr domethėnien e mundshme tė fjalės “El-Kevther”, Kurtubiu nė tefsirin e tij, ndėr tė tjera, ka shkruar shumė mendime tė dijetarėve, (16 sosh), dhe thotė: “Komentatorėt nė lidhje me kėtė fjalė kanė thėnė:

1. Fjala “El-Kevther” nėnkupton lumin nė Xhennet, tė cilin Allahu xh.sh. ia ka dhuruar mė tė dashurit tė Tij, Muhammedit a.s.

Transmetojnė Buhariu dhe Tirmidhiu nga Enesi r.a. i cili ka thėnė: E kam dėgjuar Resulullahun s.a.v.s. duke thėnė: “Kevtheri ėshtė njė lumė nė Xhennet, brigjet e tė cilit janė prej ari, buron nga njė gurrė margaritarėsh dhe smeraldėsh, balta e shtratit tė tij e ka erėn mė tė kėndshme sė myshku, kurse uji i tij ėshtė mė i ėmbėl se mjalti. Ai ėshtė mė i bardhė se bora dhe kush pi prej ujit tė tij, ai kurrė mė nuk do tė ndiejė etje.” [8]

2. “El-Kevther” ėshtė kroi (havdi) i Pejgamberit a.s., nga i cili do tė pijė ēdo pjesėtar i ymetit tė Muhammedit a.s. Ky ėshtė mendim i Ataut, i cili ka mbėshtetje nė hadithin qė transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu, po ashtu nga Enesi r.a., i cili ka thėnė: “Njė ditė, derisa ishim duke ndenjur me Resulullahun s.a.v.s., atė e kaploi njė kotje dhe, pasi u pėrmend (zgjua), ngriti kokėn duke buzėqeshur.

- Ēfarė tė bėri tė buzėqeshje kaq shumė, o i Dėrguar i Allahut? - e pyetėm ne, thotė Enesi r.a.

- “Pak mė parė mė zbriti njė kaptinė, tha Resulullahi s.a.v.s dhe e lexoi atė nė praninė tonė: “Inna a’ėtajnakel kevther...”, e pastaj na pyeti: “A e dini se ē’ėshtė “Kevther”?

- Allahu dhe i Dėrguari i Tij e dinė, - ia kthyem ne.

- Atėherė i Dėrguari i Allahut na tha: “Kevtheri ėshtė njė lumė, tė cilin Allahu xh.sh., ma premtoi vetėm mua. Nė tė ka mirėsi tė shumta. Ai ėshtė kroi (havdi) tek i cili do tė kthehet ēdo pjesėtar i ymetit tim nė Ditėn e Gjykimit. Burimet-gurrat (enėt) e tij janė sa yjet nė qiell…”[9]

3. Kevtheri ėshtė pejgamberia dhe Libri;- ky ėshtė mendim i Ikrimes.

4. Kevtheri ėshtė Kur’ani famėlartė- ky ėshtė mendim i Hasen el Basriut.

5. Kevtheri ėshtė feja islame – ky ėshtė mendimi i Mugires.

6. Kevther do tė thotė lehtėsimet nė Sheriat dhe mundėsia e tė nxėnit pėrmendsh tė Kur’anit – ky ėshtė mendim i Husejn bin Fadlit.

7. Kevther ėshtė numri i madh i as’habėve dhe i pjesėtarėve tė ymetit tė Muhammedit a.s. – ky ėshtė mendim i Ebu Bekr bin Ajjashit.

8. Kevther do tė thotė altruizėm[10] - ky ėshtė mendim i Ibn Kejsanit.

9. Ėshtė lavdi dhe ngritja e emrit tė Muhammedit a.s.: “Ve refa’ėna leke dhikrek” – “Dhe Ne, ta ngritėm lart famėn tėnde” (El-Inshirah, 4)– ky ėshtė mendim i Maverdit.

10. Ėshtė drita nė zemrėn e Muhammedit a.s. – kėshtu mendon Xha’fer Sadiku.

11. Kevther nėnkupton Shefatin dhe pozitėn e lartė tė Muhammedit a.s nė Ahiret (mekami mahmud).

12. Mrekullitė – ky ėshtė mendim i Tha’lebiut.

13. Fjala “La ilahe il-la Allah, Muhammedun resulul-llah” – ky ėshtė mendim i Hilal bin Jesafit.

14. Tė thelluarit nė ēėshtjet e dispozitave tė fesė.

15. Falja e pesė namazeve tė ditės.

16. Madhėshtia (krenaria) e Muhammedit a.s. – ky ėshtė mendim i Ibn Is’hakut.

Prej tė gjitha kėtyre mendimeve, mė tė saktat janė dy mendimet e para, sepse pėr to ka mbėshtetje edhe nga vetė fjalėt e Pejgamberit a.s.[11],- pėrfundon Kurtubiu.

Megjithatė, ndėr dijetarėt bashkėkohorė, duke filluar nga Muhamed Abduhu[12], Abdurrahman bin Nasir es-Sa’di[13], Sejid Kutbi[14], Mahmud Hixhazi[15], dhe Sha’ravi[16], mbretėron bindja se tė shpjeguarit e Kevtherit, vetėm me emrin e lumit apo kroit qė i ėshtė premtuar Resulullahut s.a.v.s. nė Xhennet, ėshtė shumė pak, nė krahasim me tė mirat e tjera qė i janė dhuruar atij, siē janė, pejgamberia, Kur’ani, ymeti, lartėsimi i emrit tė tij, Islami, Udhėzimi, Shefati etj. Mendimin e tyre e preferojmė edhe ne, aq mė parė kur pėr kėtė kemi mbėshtetje edhe nė komentin qė i ka dhėnė kėsaj fjale Ibn Abbasi.



َ فَصَلِّ لِرَبِّكَ وَانْحَرْ

2. Andaj, ti falu pėr hir tė Zotit tėnd dhe pre kurban!

Ajeti i dytė i kėsaj kaptine ėshtė njė urdhėr i qartė hyjnor drejtuar Muhammedit a.s., se namazi, sakrifica dhe ēdo ibadet tjetėr, duhet tė jenė thjesht vetėm pėr Allahun xh.sh.. Do tė thotė, o Muhammed, ji i kujdeshėm nė faljen e namazeve tė detyruara, dhe pre kurban vetėm pėr Allahun.

Ibn Abbasi ėshtė i mendimit se kėtu fjala ėshtė pėr faljen e 5 namazeve tė detyruara, kurse fjala “venhar!”-“pre kurban-flijo”, sipas tij ka pėr qėllim flijimin nė ditėn e kurban-bajramit.[17]

Disa nga dijetarėt, si Katadeja, Ikrimja dhe Atau, kanė thėnė se kėtu fjala ėshtė pėr faljen e namazit tė kurban-bajramit, pas tė cilit pason urdhri pėr tė prerė kurban.[18]

Dihet se para shpalljes sė fundit hyjnore, ishte traditė e idhujtarėve qė gjatė tavafit rreth Qabesė, t’u luteshin idhujve duke fishkėlluar dhe duke ecur lakuriq. Pastaj, pėr hir tė tyre, flijonin kurbanė tė ndryshėm, qė gjoja tė arrinin bekimin e tyre. Shumė prej dijetarėve, duke u nisur nga kėto tradita tė mbrapshta tė idhujtarėve, konsiderojnė se ky ajet: Andaj, ti falu pėr hir tė Zotit tėnd dhe pre kurban! ėshtė njė urdhėr i qartė se namazi–lutja duhet tė jetė vetėm pėr Allahun, Krijuesin e botėve, sikur edhe flijimi-sakrifica qė duhet tė bėhet vetėm nė emėr tė Tij, ku besimtari bashkon sinqeritetin me besimin, duke besuar bindshėm se Allahu ėshtė Njė dhe i pashoq, dhe se vetėm Ai meriton flijimet tona.

Nė lidhje me kėtė porosi hyjnore kemi edhe njė ajet tjetėr kuranor, kur Pejgamberi a.s. porositet nga i Lartrmadhėrishmi me fjalėt: “Thuaj: namazi im, kurbani (flijimi) im, jeta ime dhe vdekja ime janė thjesht pėr Allahun, Zotin e botėve! Ai nuk ka shok (tė barabartė me Tė). Me kėtė jam i urdhėruar dhe jam i pari (qė i nėnshtrohem Vullnetit tė Tij si) musliman” (El-En’am, 162-163)



إِنَّ شَانِئَكَ هُوَ الأَبْتَرُ
3. E s’ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė farėsosur”

Thamė nė fillim se kjo kaptinė ka zbritur nė lidhje me As bin Vail es Sehmiun, njėrin prej idhujtarėve me qėndrimin mė armiqėsor ndaj Resulullahut s.a.v.s.

Ky ajet kuranor ėshtė njė fuqizim moral pėr Pejgamberin a.s., tė cilit, sipas vetė urtėsisė sė Allahut xh.sh., djemtė nuk i jetonin. Mirėpo, vdekja e hershme e tyre ishte njė pretekst pėr tallje dhe ironizim tė tij nga ana e idhujtarėve, tė cilėt mendonin se fuqia dhe krenaria e njė personi maten vetėm me pasurinė dhe numrin e djemve-pasardhėsve.

Ata nuk e kuptonin fare se pas kėsaj qėndronte njė urtėsi e madhe e Allahut xh.sh., i cili kishte pėrcaktuar qė emri i Muhammedit a.s. jo qė nuk do tė harrohej, po pėrkundrazi, kujtimi dhe pėrshėndetjet e miliarda besimtarėve deri nė ditėn e Kiametit do tė bėheshin vazhdimisht pėr tė. Emri i tij do tė pėrmendet nė fillim dhe gjatė ēdo namazi, kur besimtarėt qėndrojnė nė etehijat. kurse armiqtė e tij, si As bin Vaili, Ebu Xhehli, Ebu Lehebi e tė tjerė, shumė shpejt do t’i mbulonte pluhuri i harresės, sikur tė mos kishin ekzistuar fare, po edhe nėse pėrmenden, emrat e tyre do tė jenė vetėm sinonim i sė keqes dhe i errėsirės. Tė kujtojmė vetėm Ebu Xhehlin, djali i tė cilit Ikrime ibn Ebi Xhehl, as nuk donte tė dėgjonte pėr emrin e babait tė tij, dhe po t’ia pėrmendte dikush, bėhej sikur nuk dėgjonte, sepse zemra e tij ishte mbushur me iman dhe dashuri vetėm pėr Allahun dhe pėr tė Dėrguarin e tij-Muhammedin a.s.

Pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. me zbritjen e kėsaj sureje, dėshiroi ta qetėsonte tė dėrguarin e Vet, qė tė mos dėshpėrohej se po i vdisnin djemtė, sepse i Larmadhėrishmi e kishte dėrguar atė si vulė tė pejgamberėve dhe i kishte lejuar shefatin-ndėrmjetėsimin pėr ymetin e tij nė Ditėn e Gjykimit.



Porosia e kėsaj sureje:
- Nderimi dhe fisnikėrimi i Pejgamberit a.s. nga ana e Allahut xh.sh., ku i bėhet me dije Resulullahut s.a.v.s. se Allahu e kishte zgjedhur nga mbarė njerėzimi qė tė ishte bartės i Shpalljes, dhe se pėr tė ishin pėrgatitur tė mira tė pakufishme, si nė kėtė botė ashtu edhe nė Ahiret

- Prej kėtyre dhuntive tė shumta qė i janė premtuar Muhammedit a.s., pa dyshim ėshtė edhe kroi apo lumi i Kevtherit nė Xhennet, nga ujėt e tė cilit do tė shuajė etjen ēdo pjesėtar i ymetit tė tij.

- Allahu xh.sh. e urdhėroi tė Dėrguarin e Tij dhe krejt ymetin qė tė jenė tė kujdesshėm pėr namazet dhe pėr flijimet e tyre, qė ato tė bėhen vetėm nė emėr tė Allahut dhe tė askujt tjetėr, sepse nė adhurime duhet tė ketė sinqeritet, sidomos gjatė namazit dhe flijimit.

- Pėrgėzim pėr Pejgamberin a.s. se ai do tė ngadhėnjente ndėrsa armiqtė e tij do tė pėsonin disfatė tė plotė.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Shevkaniu, “Fet’hul Kadir”, vėll. V, fq. 508

[2] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, vėll.30, fq. 428.

[3] Ebu Bekr el Xhezairij “Ejseru-t-Tefasir” , vėll. V, fq. 621

[4] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, vėll.30, fq. 428

[5] Ebul Hasen el Vahidi en Nisaburi “Esbabu-n Nuzul”, fq.260, Bejrut, pa vit botimi

[6] Fahru Rrazi “Et-Tefsirul Kebir”, vėll. 32, fq. 117

[7] Taberiu, vėll 30, fq. 321

[8] Transmetojnė Buhariu dhe Tirmidhiu

[9] Transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu

[10] Altruizėm do tė thotė: “Gatishmėria pėr tė flijuar tė mirėn vetjake pėr tė mirėn e tė tjerėve; dėshira e synimi pėr t’i bėrė mirė tjetrit”. Shih: Fjalori i gjuhės sė sotme shqipe, vėll. I (A-M), fq, 25, Prishtinė, 1981.

[11] Kurtubiu, “El Xhamiu li ahkamil Kur’an” vėll. XX, fq. 217-218, Kajro 1372 h.

[12] Muhammed Abduhu, “Tefsir Kur’anil Kerim-xhuz’u Amme”, fq. 192, Bejrut-Kajro, 1989

[13] Abdurrahman bin Nasir es-Sa’di “Tejsirul Kerimi–rr-Rrahman fi tefsiri kelamil mennan”, vėll. II fq. 1306, Kuvejt , 2000.

[14] Sejjid Kutb “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll VI, fq. 3988, Bejrut 1986

[15] Mahmud Hixhazi “Tefsirul Vadih” vėll. 30, fq. 85, Kajro 1975

[16] Muhammed Mutevel-li Sha’ravi “Tefsir Suretul Maun, El-Kevther dhe El-Kafirun”, fq. 11, Kajro 1980

[17] Transmetojnė Ibn Xheriri, Ibn Mundhiri dhe Bejhekiu

[18] Imam Shevkaniu, “Fet’hul Kadir”, vėll. V, fq. 508

valiii
24-03-07, 17:03
Komentimi i kaptinės “En-Nasr”







إِذَا جَاءَ نَصْرُ اللَّهِ وَالْفَتْح.

وَرَأَيْتَ النَّاسَ يَدْخُلُونَ فِي دِينِ اللَّهِ أَفْوَاجًا.

فَسَبِّحْ بِحَمْدِ رَبِّكَ وَاسْتَغْفِرْهُ إِنَّهُ كَانَ تَوَّابًا



1. “Pasi (tė) erdhi ndihma (fitorja) e Allahut dhe ngadhėnjimi (ēlirimi i Mekės)”

2. Dhe i pe njerėzit duke hyrė grupe-grupe nė fenė e Allahut.

3. Atėherė, pra, madhėroje Zotin tėnd me falėnderim dhe kėrko falje prej Tij. Ai vėrtet ėshtė pranues i madh i pendimeve.”


Kaptina “En-Nasr” ėshtė kaptinė medinase, e zbritur pas sures “Et-Tevbe” dhe ka gjithsej 3 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 110. Sipas tė gjithė dijetarėve, ėshtė kaptina e fundit e zbritur nga Kur’ani, ndėrsa sė bashku me kaptinat “El-Kevther” dhe “El-Asr”, janė kaptinat mė tė shkurtra nė Kur’an, me nga gjithsej tri ajete.

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abasi se kjo kaptinė (Idha xhae nasrullahi vel fet’h) ka zbritur nė Medinė.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “En-Nasr”, sepse nga vetė ajeti i parė i saj, shohim realizimin e premtimit tė Allahut ndaj tė Dėrguarit tė Tij, se ai do tė ngadhėnjente me ndihmėn e Allahut dhe do tė hynte triumfalisht nė Mekė, kurse pas ēlirimit tė saj, do tė shihte njėrėn prej shenjave mė tė mėdha tė ngadhėnjimit tė misionit tė tij, kur njerėzit do ta pėrqafonin fenė islame grupe-grupe, e jo individualisht si deri atėherė.

Kjo kaptinė nga komentatorėt njihet edhe me emėrtimin: “Suretu-t-Tevdi’ė”-“Surja lamtumirėse”, sepse ėshtė sure qė paralajmėron lamtumirėn e Resulullahut s.a.v.s. nga kjo botė.

Kur zbriti kjo sure, i Dėrguari i Allahut tha: “Mė ėshtė njoftuar vdekja ime”.



- Transmetojnė Ibn ebi Shejbete, Abdullah bin Hamidi, Bezzari, Ebu Ja’la, Ibn Merdevije si dhe Bejhekiu nė “Ed-Delail”, nga Ibn Omeri tė ketė thėnė: “Kjo kaptinė i ka zbritur tė Dėrguarit tė Allahut nė mes tė ditėve tė Teshrikut, nė Mina, duke e kryer Haxhin lamtumirės. Pas zbritjes sė kėsaj sureje, i Dėrguari i Allahut e kuptoi se misioni i tij ishte nė pėrfundim dhe se kjo sure ishte lamtumirėse (e cila paralajmėronte vdekjen e shpejtė tė tij), prandaj urdhėroi qė t’ia sillnin devenė e tij, dhe, pasi shkoi tek turma e madhe e njerėzve, u ngrit dhe mbajti hytbenė e tij tė njohur nė haxhin lamtumirės”[2]



Vlera e kėsaj kaptine
Kaptina “En-Nasr” ka njė vlerė tė madhe, sepse vetė i Dėrguari i Allahut e ka potencuar kėtė nė hadithin e tij, tė cilin e transmeton Tirmidhiu nga Enes bin Maliku, kur thotė:”…Kaptina (Idha xhae nasrullahi vel-fet’h) ka vlerėn e ¼ sė Kur’anit…”[3]



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine
- Transmetojnė Ibn ebi Shejbete, Ibn Xheriri, Ibnul Mundhiri dhe Ibn Merdevije nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “I Dėrguari i Allahut, nga fundi i jetės sė vet shumė shpesh pėrsėriste fjalėt:”Subhanallahi ve bihamdihi, ve estagfiruhu ve etubu ilejhi”- Lartėsimi dhe lavdatat qofshin pėr Allahun, faljen e tė Cilit e kėrkoj; dhe pendohem para Tij”. Atėherė – vazhdon Aishja , e pyeta: - O i Dėrguar i Allahut, po tė shoh qė shumė shpesh je duke i pėrsėritur kėto fjalė: ”Subhanallahi ve bihamdihi, ve estagfiruhu ve etubu ilejhi”, dhe ai (Muhammedi a.s.) m’u pėrgjigj: “Zoti im mė ka paralajmėruar pėr njė shenjė, tė cilėn do ta shoh nė popullin (Ymetin) tim, dhe mė ka urdhėruar qė, pasi ta kem parė atė shenjė, ta lavdėroj Atė, tė kėrkoj falje prej Tij dhe tė pendohem. Dhe unė, atė shenjė e pashė vėrtet, e ajo ėshtė: “Idha xhae nasrullahi vel fet’h. Ve re’ejten-nase jed-hulune fi dinil-lahi efvaxha. Fesebbih bihamdi rabbike vestagfirhu, innehu kane tevvaba” - “Pasi (tė) erdhi ndihma (fitorja) e Allahut dhe ngadhėnjimi (ēlirimi i Mekės)”. Dhe i pe njerėzit duke hyrė grupe-grupe nė fenė e Allahut. Atėherė, pra, madhėroje Zotin tėnd me falėnderim dhe kėrko falje prej Tij. Ai vėrtet ėshtė pranues i madh i pendimeve.”[4]



- Ibni Abbasi rrėfen se si njė ditė Omeri r.a. e kishte marrė pranė vetes nė njė tubim, ku ishin veteranėt e luftės sė Bedrit, dhe kur disa prej tyre e panė Ibni Abbasin aq tė ri nė mesin e tyre, u prekėn dhe i thanė Omerit: Pėrse gjithnjė e merr kėtė djalosh pranė vetes nė tubimet tona, pėrderisa edhe ne kemi djem tė moshės sė tij?” Atėherė Omeri ua ktheu: “Sepse ky djalosh ėshtė i tillė ēfarė ėshtė” (duke aluduar dijen dhe zgjuarsinė e tij)”. Dhe kur, njė ditė tjetėr, Omeri r.a. mė ftoi nė njė tubim tė tyre, e kuptova se mė kishte ftuar vetėm qė para tyre t’i demonstroja njohuritė e mia. Omeri r.a. u ngrit dhe i pyeti veteranėt e luftės sė Bedrit: “Ē’thoni pėr fjalėt e Allahut “Idha xhae nasrullahi vel fet’h…”? deri nė fund tė kaptinės

Disa prej tyre thanė: “Allahu na ka urdhėruar ta falėnderojmė Atė dhe tė kėrkojmė falje prej tij (istigfar), pasi qė na mundėsoi tė ngadhėnjejmė dhe ta ēlirojmė Mekėn”, kurse tė tjerėt heshtėn. Atėherė Omeri r.a. m’u drejtua me fjalėt: Vallė kėshtu mendon edhe ti, Ibn Abbas? Jo, - ia ktheva unė. Po atėherė ē’thua ti pėr kėto fjalė tė Allahut, mė pyeti prapė Omeri r.a.? Ky ėshtė paralajmėrim i vdekjes sė Resulullahut s.a.v.s., - ia ktheva unė, - sepse pas fitores dhe ngadhėnjimit, Allahu e urdhėronte tė Dėrguarin e Tij ta madhėronte Atė dhe tė kėrkonte falje e pendim nga Ai (nė prag tė vdekjes).

Atėherė Omeri tha: “As unė nuk di pėr ndonjė komentim tjetėr pėrveē kėtij qė thua ti, o Ibn Abbas.”[5]


Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Kafirun”
Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Kafirun”, ėshtė e fuqishme mu pėr faktin se nė suren paraprake, Allahu xh.sh. e urdhėroi tė Dėrguarin a.s. tė distancohej publikisht nga besimi i kotė i pabesimtarėve, dhe t’u tregonte atyre se ai adhuronte vetėm Allahun, krijuesin e ekzistencės. Dhe, si shpėrblim pėr kėt guxim tė tė Dėrguarit tė Tij, qė i thirri haptazi idhujtarėt me emrin mė tė urryer-“pabesimtarė-qafira”, Allahu xh.sh. realizoi premtimin e Tij tė pėrsėritur edhe nė disa sure tė tjera para sures “En-Nasr”, se ngadhėnjimi dhe fitorja do tė ishte nė anėn e Muhammedit a.s. dhe ai sė shpejti do ta shihte njė shenjė tė madhe, tė paraljmėruar nė Ymetin e tij, shenjėn e suksesit tė misionit tė tij kur njerėzit do ta pranonin Islamin me mumėr shumė tė madh, grupe-grupe, fise-fise.

Fahrudin er-Rraziu mbi lidhmėrinė e kėsaj sureje me disa sure paraprake, thotė: “Allahu xh.sh., kur i premtoi tė Dėrguarit tė Vet nė kaptinėn “Ed-Duha”, ajeti 5 : “E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh”, dhe nė kaptinėn “El-Kevther” , ajeti 1: “Ne, vėrtet tė dhamė ty (o Muhammed) shumė tė mira.”, kjo nėnkuptonte faktin se autoriteti i tij po rritej dita-ditės dhe sė shpejti do tė shihte frytet e misionit tė tij, sepse pėr njė kohė tė shkurtėr, ndodhi ēlirimi i Mekės, pa luftė, tė cilėn gjė askush as qė kishte mundur ta paramendonte; pastaj nė vitin vijues, delegacione tė shumta nga tėrė Siujdhesa Arabike kishin mėsyrė Medinėn pėr ta pranuar dhe publikuar fenė islame para Muhammedit a.s. Kjo zaten ishte edhe fitorja mė e madhe e Muhammedit a.s., sepse zemrat e robėruara tė njerėzve nga prangat e paganizmit, nga drita e Islamit u ēliruan pėrjetė.

Rraziu vazhdon edhe mė tutje dhe thotė: Allahu xh.sh. nė kėtė kaptinė e urdhėron Pejgamberin a.s. qė pas ardhjes sė ndihmės sė Allahut: (Idha xhae nasrullahi)- “Pasi (tė) erdhi ndihma (fitorja) e Allahut” , ta madhėronte dhe ta lartėsonte Atė; kurse pas ēlirimit tė Mekės (vel fet’h)- “dhe ngadhėnjimi (ēlirimi i Mekės)”, ta falėnderonte Atė pėr tė gjitha kėto mirėsi, ndėrsa pasi ta kishte parė shenjėn e madhe qė i qe premtuar: “Ve re’ejten-nase jed-hulune fi dinil-lahi efvaxha”-“Dhe i pe njerėzit duke hyrė grupe-grupe nė fenė e Allahut”, atėherė tė kėrkonte falje dhe mėshirė pėr veten dhe pėr mbarė besimtarėt, sikur pėr kėtė jepte shenjė edhe njė ajet tjetėr kuranor, kur Allahu i drejtohet Muhammedit a.s.: “Kėrko falje pėr mėkatin tėnd, pėr tė besimtarėve e tė besimtareve”. (Muhammed-19)[6]

valiii
24-03-07, 17:05
Koment:



إِذَا جَاءَ نَصْرُ اللَّهِ وَالْفَتْح

1. “Pasi (tė) erdhi ndihma (fitorja) e Allahut dhe ngadhėnjimi (ēlirimi i Mekės)”

Sipas komentatorėve, fjala “En-Nasr” do tė thotė: tė ndihmosh dikė pėr tė realizuar njė qėllim tė caktuar, ose ngadhėnjim, fitore dhe nėnshtrim i armiqve, kurse “El-Fet’h” do tė thotė arritje e njė aspirate qė ka qenė e pakapshme (e parealizueshme) deri nė atė moment[7] ose ēlirim i vendbanimeve tė sunduara nga zullumqarėt (nė kėtė rast ēlirimi i Mekės).[8]

Pjesėza “idha”-(kur) nė fillim tė kėsaj sureje ka kuptimin e kohės sė shkuar dhe vjen nė kuptimin e njėjtė si pjesėzat “kad”-(tashmė), ose “idh”-(kur-pasi), do tė thotė flet pėr diēka qė tashmė ka ndodhur, e nė kėtė rast ky ishte ēlirimi i Mekės dhe pranimi i Islamit grupe–grupe nga fiset arabe.

S’ka dyshim, pothuaj tė gjithė komentatorėt janė unikė rreth faktiti qė kjo sure flet pėr njė ngjarje madhėshtore nė historinė islame, ngjarje e cila ndėrroi pėrfundimisht kahet e rrugės sė njerėzimit, qė ishte ngadhėnjimi i sė vėrtetės dhe ēlirimi i Mekės.

Nga shkaqet e zbritjes, pamė se pothuaj tė gjitha faktet flasin se kjo sure ka zbritur pas ēlirimit tė Mekės dhe ka zbritur disa muaj para se i Dėrguari a.s. tė shpėrngulej pranė fqinjėsisė sė Allahut xh.sh.

Madje, disa nga komentatorėt e Kur’anit, si Kurtubiu, japin hollėsisht edhe ngjarjet qė pasuan nė ditėt e fundit tė jetės sė Resulullahut, duke thėnė se pasi pati zbritur kjo sure, derisa i Dėrguari i Allahut ishte duke kryer Haxhin lamtumirės, i zbriti edhe ajeti: ”Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju Islamin fe.” (El-Maide, 3), dhe i Dėrguari a.s. jetoi edhe 80 ditė.

Pastaj zbriti ajeti: ”Kėrkojnė pėrgjigjen tėnde. Thuaju: Allahu u pėrgjigjet pėr ēėshtjen e “kelale-s” (ai qė nuk lė prindėr as fėmijė qė e trashėgojnė)…”-(En-Nisa’ė, 176), dhe i Dėrguari jetoi edhe 50 ditė.

Mė pas zbriti ajeti: ”Juve ju erdhi i dėrguar nga mesi juaj, atij i vjen rėndė pėr vuajtjet tuaja, sepse ėshtė lakmues i rrugės sė drejtė pėr ju, ėshtė i ndjeshėm dhe i mėshirshėm pėr besimtarėt” (Et-Tevbe, 128), dhe i Dėrguari a.s. jetoi edhe 35 ditė. Kurse pas zbritjes sė ajetit tė fundit kuranor: ”Dhe ruajuni asaj dite kur do tė ktheheni tek Allahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė e ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė” (El-Bekare, 281)”, i Dėrguari a.s. jetoi vetėm 21 ditė, kurse Mukatili thotė se pas zbritjes sė kėtij ajeti, i Dėrguari jetoi edhe 7 ditė[9].

Nė anėn tjetėr, Fahru Rraziu dhe disa tė tjerė, janė tė mendimit se kjo sure ka zbritur para ēlirimit tė Mekės, dhe ishte njė paralajmėrim nga ana e Allahut xh.sh. se sė shpejti do tė vinte ndihma e Allahut e ēlirimi dhe se njerėzit do tė hynin nė Islam grupe-grupe, prandaj Pejgamberi a.s. urdhėrohej qė, pasi tė ndodhte kjo, tė kėrkonte faljen dhe mėshirėn e Allahut.

Pavarėsisht nga disa indikacione se kjo sure edhe mund tė kishte zbritur para ēlirimit tė Mekės, si njė shenjė-mrekulli pėr ngjarjet qė do tė pasonin mė vonė, megjithatė, mendimi mė i pranueshėm ėshtė qė kjo sure tė ketė zbritur pas vitit tė nėntė hixhrij, do tė thotė njė vit e ca pas ēlirimit tė Mekės, dhe disa muaj para vdekjes sė Resulullahut s.a.v.s.



وَرَأَيْتَ النَّاسَ يَدْخُلُونَ فِي دِينِ اللَّهِ أَفْوَاجًا

2. Dhe i pe njerėzit duke hyrė grupe-grupe nė fenė e Allahut

Sipas historianėve, viti i nėntė hixhrij konsiderohet si viti mė i suksesshėm i Resulullahut s.a.v.s., sepse nė atė vit, qė u quajt “senetul vufud”-“viti i delegacioneve” , nuk mbeti gati asnjė fis arab pa e pranuar Islamin. Dhe kėto ishin frytet mė tė mėdha tė misionit profetik tė tė Dėrguarit tė Allahut.

Po t’i kthehemi historisė nė njė retrospektivė tė shkurtėr, do tė shohim vėshtirėsitė e papėrshkrueshme tė Pejgamberit a.s. gjatė thirrjes sė tij nė Islam. Ishte i vetėm dhe pa ndonjė pėrkrahje tė madhe nga tė afėrmit e tij. Por megjithatė, ai nuk u ndal dhe me shpresėn tek Allahu se do t’i mundėsonte qė kėtė mision ta pėrmbushte me sukses, vazhdoi rrugėn e tij tė mundimshme. Pranė tij u tubuan disa njerėz, ose, thėnė mė mirė, njė grup i vogėl, tė cilėt pas pak kohe do tė jepnin shembujt mė tė lartė tė heroizmit dhe guximit, duke mundėsuar lartėsimin e fjalės sė Allahut. Dhe kėshtu muslimanėt, pas shumė vuajtjeve dhe persekutimeve u shpėrngulėn nė Medinė, dhe aty vunė bazat e shtetit tė ardhshėm islam. Nuk kaluan mė shumė se tetė vjet nga migrimi dhe Allahu xh.sh. e realizoi premtimin se Muhammedi a.s. do tė hynte nė Mekė triumfalisht, do ta ēlironte atė pa luftė dhe gjatė kėsaj ngjarjeje madhėshtore ai do tė jepte shembullin mė tė lartė njerėzor, shembullin e njė strategu vizionar e tė mėshirshėm, kur banorėve tė Mekės, tė cilėt deri atėherė e kishin munduar e i kishin bėrė njė mijė tė liga, u tha: “Shkoni, jeni tė lirė!”

Kjo sjellje e tij bėri qė shumė fise arabe, tė cilat deri atėherė kishin qenė armiq tė Islamit, tė vendosnin pėrfundimisht pėr rreshtim nė rrugėn e drejtė. Madje disa prej kėtyre fiseve gjatė kuvendimeve tė tyre tė fshehta mė parė kishin thėnė: Tė presim se ēfarė do tė ndodhė, nėse Muhammedi fiton ndaj kurejshėve dhe i nėnshtron ata, atėherė ai me tė vėrtetė qenka i Dėrguar i Zotit, dhe do t’i bashkohemi, po, nėse ai humb nga kurejshėt, atėherė ai nuk ėshtė i dėrguar po njė shpifės, dhe ne do tė jemi me kurejshėt. Fatmirėsisht ndodhi ajo e para, ngase Allahu xh.sh. vazhdimisht e ndihmoi tė Dėrguarin e Tij nė lartėsimin e fjalės sė Vet, derisa ai me plot sukses pėrmbylli misionin e tij profetik.

Pra, viti i nėntė ishte vit i delegacioneve, vit kur fiset nga Meka, Taifi, Hevazini, Jemeni dhe nga vendet e tjera tė Gadishullit Arabik, vinin nė Medinė nė grupe tė mėdha, ta pranonin Islamin. Dhe kjo ishte ajo shenja e madhe pėr tė cilėn ishte paralajmėruar Muhammedi a.s. nga ana e Allahut xh.sh., sipas hadithit qė e transmeton Aishja r.a., tė cilin e cituam mė lart, kur thotė se i Dėrguari i Allahut kishte thėnė: “Zoti im mė ka paralajmėruar pėr njė shenjė, tė cilėn do ta shoh nė popullin (Ymetin) tim, dhe mė ka urdhėruar qė pasi ta kem parė atė shenjė, ta lavdėroj Atė, tė kėrkoj falje prej Tij dhe tė pendohem. Dhe unė, atė shenjė e pashė vėrtet, e ajo ėshtė: “Idha xhae nasrullahi vel fet’h…” deri nė fund tė sures.





فَسَبِّحْ بِحَمْدِ رَبِّكَ وَاسْتَغْفِرْهُ إِنَّهُ كَانَ تَوَّابًا

3. Atėherė, pra, madhėroje Zotin tėnd me falėnderim dhe kėrko falje prej Tij. Ai vėrtet ėshtė pranues i madh i pendimeve.”

Pas fitores dhe ngadhėnjimit-ēlirimit tė Mekės dhe hyrjes masive tė njerėzve nė Islam, ėshtė e natyrshme qė duhej tė pasonte falėnderimi i tė Dėrguarit a.s. ndaj Allahut xh.sh., sepse vetėm nga Ai dhe nga askush tjetėr vjen ndihma e vėrtetė: “…Ndihma (e vėrtetė) vjen vetėm prej Allahut, ngadhėnjyesit, tė urtit” (Ali Imran, 126).

Nė kėtė ajet kuranor, i Dėrguari a.s. porositet nga Krijuesi i tij qė ta lartėsonte me madhėrim Atė dhe tė kėrkonte falje e mėshirė nga Ai.

Shtrohet pyetja: A thua i Dėrguari a.s. kishte ndonjė gabim apo kishte bėrė ndonjė mėkat qė tash t’i lutej Zotit pėr falje dhe tė pendohej tek Ai?

Komentatorėt, tek sqarojnė kuptimin e vėrtetė tė kėtij ajeti, janė unanimė se ky ajet ka tė bėjė mė shumė me Ymetin e Muhammedit a.s., por ftesa pėr njė gjė tė tillė bėhet nėpėrmjet Pejgamberit a.s. Me kėtė dėshirohet tė na bėhet me dije se ē’rėndėsi tė madhe ka istigfari, madhėrimi i Allahut dhe pendimi. Kurse, nga aspekti i akaidit, kjo ēėshtje ėshtė e prerė, do tė thotė ata janė tė mbrojtur nga mėkatet, ndonėse edhe ata mund tė kenė ndonjė lėshim tė vogėl, qė nuk ndėrlidhet me shpalljen. Fundja edhe ata ishin njerėz nga mishi dhe shpirti, ashtu si njerėzit e tjerė, pėrveēse ata, Allahu xh. sh., i dalloi nga tė tjerėt me shpallje.



Porosia e kėsaj sureje:

- Besimtari duhet tė jetė i vetėdijshėm dhe i ndėrgjegjshėm pėr faktin se ndihma dhe pėrkrahja e vėrtetė vjen vetėm prej Allahut xh.sh.

- Allahu i Plotfuqishėm e udhėzon nė rrugė tė drejtė atė qė do, dhe i ndihmon tė ngadhėnjejnė ata qė angazhohen me pėrkushtim nė ngritjen e idealit islam.

- Nė kėtė sure jepet njė mesazh i qartė se Islami me ndihmėn e Allahut, do tė jetė triumfues ndaj tė gjitha feve dhe ideologjive tė tjera qė janė pjellė e imagjinatės njerėzore.

- Besimtari duhet tė jetė mirėnjohės ndaj dhuntive tė Allahut xh.sh., tė cilat janė tė panumėrta. Ai duhet tė kėrkojė falje dhe tė pendohet pėr gabimet e bėra, sepse Allahu fal shumė dhe ėshtė i mėshirshėm. Pendimi ėshtė njė portė qė rri gjithmonė e hapur pėr tė hyrė nė mėshirėn e Allahut xh.sh., andaj njeriu nuk bėn assesi tė jetė pesimist dhe tė humbė shpresėn duke menduar se Allahu nuk i fal gabimet, meqė Vetė i Lartmadhėrishmi nė Kur’an ka thėnė: “Thuaj, o robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, sepse Allahu i fal tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė fal shumė dhe ėshtė mėshirues!”, (Ez-Zumer, 53)

Po ashtu edhe i Dėrguari i Allahut na porosit pėr istigfar-kėrkim faljeje dhe pendim, kur thotė: “Kėrkoni falje nga Allahu, sepse unė shtatėdhjetė herė nė ditė kėrkoj falje prej Tij”.

- Muhammedi a.s. ishte dhe do tė mbetet gjithmonė simbol i thirrėsit mė tė madh dhe mė tė pėrkushtuar nė rrugėn e Allahut. Ky i Dėrguar, mėshirė pėr mbarė njerėzinė, kur h. Aishja pasi e kishte parė t’i ishin enjtur kėmbėt nga namazi i shumtė, i tha: Pėrse po falesh kaq shumė, kur ty Allahu t’i ka falur tė gjitha? - ai u pėrgjigj: “Vallė a tė mos jem rob falėnderues dhe mirėnjohės!”

- Nė kėtė sure gjejmė edhe paralajmėrimin pėr lamtumirėn e Resulullahut nga kjo botė kalimtare pėr nė botėn e Amshimit.







--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Shevkaniu, “Fet’hul Kadiir” vėll.V, fq. 515

[2] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir”, vėll. XXX, fq. 446

[3] Po aty, fq. 357.

[4] Transmeton Muslimi

[5] Sahihul Buhari; Shih “Muhtesar Tefsir Ibn Kethir”, vėll III, fq. 687, Bejrut 1981.

[6] Fahru Rraziu “Et-Tefsirul Kebir-Mefatihul Gajb”, vėll.32, fq. 149.

[7] Po aty fq. 151.

[8] “Et-Tefsirul Munir”, vėll 32, fq. 448.

[9] Kurtubiu, “El Xhamiu li ahkamil Kur’an” vėll. XX, fq. 233

valiii
07-05-07, 18:56
Komentimi i kaptinės – “El-Fil”



1.“A nuk e ke parė )a nuk tė ka arritur lajmi) se ē’bėri Zoti yt me poseduesit e elefantit?

2 A nuk ua bėri komplotin (pėrpjekjen) e tyre tė dėshtuar?

3. dhe Ai kundėr tyre dėrgoi shpendė (qė vinin) tufė-tufė!

4. qė i gjuanin ata me gurė nga balta e gurėzuar!

5. duke i bėrė si gjeth i grimcuar (i pėrtypur)!”

(El-Fil, 1-5)



Kaptina “El-Fil” ėshtė kaptinė mekase. Ka gjithsej 5 ajete dhe ka zbritur pas sures “El-Kafirun”. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 105.

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abasi tė ketė thėnė: “Kaptina “Elem tere kejfe…”…, ka zbritur nė Mekė.[1]



Emėrtimi i kėsaj sureje
Kjo sure ėshtė emėrtuar me emrin “El-Fil”, pėr shkak se qysh nė ajetin e parė flitet pėr dėnimin qė goditi pronarėt e elefantit (filit), tė cilėt Allahu xh.sh. i shkatėrroi, atėherė kur Ebreheja deshi ta rrėnonte Qabenė.



Lidhmėria e kėsaj sureje me atė paraprake “El-Humeze”
Kjo sure ka lidhmėri tė ngushtė me atė paraprake “El-Humeze”, duke u nisur nga fakti se nė suren “El Humeze” Allahu xh.sh. na tregoi pėr gjendjen e atyre qė vetėm grumbullojnė mall-pasuri dhe krenohen me tė, duke pėrqeshur tė varfrit dhe ata qė nuk kanė dhe duke menduar se kjo pasuri do t’i bėjė tė pėrjetshėm. Allahu xh.sh. kėtij grupi tė njerėzve i shpjegon se vendqėndrim i tyre do tė jetė zjarri i Xhehennemit. Shikuar nga ky kėndvėshtrim, kaptina “El-Fil”, ka njė lidhmėri tė fortė me atė paraprake “El-Humeze”, sepse Allahu xh. sh. nė kėtė sure, tregon se si i ka shkatėrruar pronarėt e elefantėve, pėrkatėsisht ushtrinė e Ebrehesė, me gurė tė vegjėl qė i hidhnin mbi ta zogjtė qė vinin e shkonin tufa-tufa. Me njė fjalė, Ebreheja, qė ishte shumė mė i fuqishėm, u shkatėrrua me tėrė ushtri tė madhe, nga disa zogj tė vegjėl, tė cilėt atė ushtri e bėnė si gjethe tė grimcuara. Ebrehesė nė kėtė rast nuk i bėri dobi as pasuria dhe as elefanti, veēse vdiq i nėnēmuar e i pėrbuzur, prandaj ky pėsim i tij ėshtė mėsim pėr ēdokėnd qė i ngacmon dhe i shqetėson tė tjerėt se fundi i tij do tė jetė tragjik.[2]



Pėrmbajtja e kėsaj kaptine shikuar nga kėndvėshtrimi historik i ngjarjes
Nė Jemen sundonte njė mėkėmbės i mbretit tė Abisinisė As’hame en-Nexhashiut, i quajtur Ebrehe bin Sabah el Eshrem, i cili kishte ndėrtuar nė San’a (Sanė) tė Jemenit njė katedralė tė madhe qė e kishte emėrtuar “El-Kul-lejs”. Qėllimi i tij ishte qė me ndėrtimin e kėsaj katedrale ta zbehte famėn e Qabesė, tė cilėn arabėt e konsideronin vend tė shenjtė dhe vend ku kryenin Haxhin, i cili datonte qysh prej kohės sė Ibrahimit a.s., ani pse i deformuar nė rite dhe liturgji tė ndryshme pagane.

Njė ditė, njė arab nga fisi Kenan e kishte ndotur atė katedralė, dhe ky ishte njė pretekst i mjaftueshėm pėr Ebrehenė, qė ta mėsynte Mekėn pėr ta shkatėrruar Qabenė, njėherė e pėrgjithmonė, dhe ta lidhte Jemenin me tokat e Shamit, pėr ta pėrhapur gjithandej fenė e krishterė.

Pėr kėtė ekspeditė ndėshkuese ai kishte pėrgatitur njė ushtri tė madhe, madje me vete kishte edhe disa elefantė, qė pėr atė kohė ishte diēka qė arabėt ende nuk e kishin parė . Nė lidhje me numrin e elefantėve ka mendime kontradiktore; disa thonė se kanė qenė 8, disa 12 , disa 13, kurse disa tė tjerė e stėrmadhojnė kėtė numėr shumė. Sidoqoftė, njė gjė ėshtė mė se e sigurt: nė kėtė ushtri kishte edhe elefantė, si kafshė bartėse dhe lufte.

Gjatė rrugės pėr nė Mekė, Ebreheja u ndesh dy herė me disa fise arabe, tė cilat u munduan ta ndalnin qė tė mos realizonte qėllimin e tij, por qė tė dyja kėto pėrpjekje dėshtuan, dhe prijėsit e tyre u zunė rob nga ana e ushtrisė sė Ebrehesė. Kur arriti afėr Mekės u ndal nė vendin e quajtur “El Mugammes” dhe aty ngriti kampin. Ndėrkohė, ushtarėt e Ebrehesė filluan tė plaēkitnin pasurinė e kurejshėve e ndėr tė tjera edhe 200 deve tė gjyshit tė Resulullahut s.a.v.s. – Abdul Muttalibit. Pastaj ai` dėrgoi emisarėt pėr t’i lajmėruar kurejshėt se nuk kishte ardhur qė t’i luftonte ata, por qėllimi i tij ishte vetėm rrėnimi i Qabesė. Prijėsit kurejshė kuvenduan midis tyre dhe panė se nuk kishin forcė tė mjaftueshme qė t’i kundėrviheshin Ebrehesė, prandaj vendosėn tė largoheshin pėrkohėsisht nė malet pėrreth pėr tė pritur se ēfarė do tė ndodhte me Qabenė. Ata ishin tė bindur se se Zoti i Plotėfuqishėm do ta mbronte shtėpinė e Tij.

Ebreheja urdhėroi qė para se ta shkatėrronin Qabenė, tė fliste edhe njė herė me tė parin e kurejshėve pėr t’i treguar pėr qėllimin e tij. Dhe kurejshėt zgjodhėn Abdul Muttalibin pėr tė biseduar me tė.

Meqenėse Abdul Muttalibi ishte njeri i pashėm dhe kishte tipare tė njė fisniku arab, Ebreheja e nderoi me nderimet mė tė larta, duke u ulur me tė nė dysheme, dhe jo siē e kishte zakon qė njerėzit t’i vėshtronte nga pozita e tė lartit.

Sė pari e pyeti nėse kishte ndonjė nevojė apo ndonjė shėrbim, tė cilin Ebreheja mund t’ia kryente, e ai pa njė pa dy ia ktheu: - “Unė dua qė tė m’i kthesh prapa 200 devetė e mia”. Ebreheja u step nga kjo pėrgjigje dhe me habi i tha: - “Nuk kėrkon nga unė qė tė heq dorė nga rrėnimi i Shtėpisė suaj tė shenjtė-Qabesė, e cila pėr ju simbolizon ēdo gjė, mishėrimin e fesė suaj dhe krenarinė tuaj, por po kėrkon tė t’i kthej devetė?!

- “Pikėrisht kėtė e kėrkoj nga ju, mbret i nderuar, sepse unė jam pronar i deveve, kurse Qabeja e ka Zotin-Pronarin e saj, i Cili do ta mbrojė atė nga shkatėrrimi, qė synoni ju”, - ia ktheu Abdul Muttalibi.

I habitur nga njė pėrgjigje e tillė plot urtėsi, Ebreheja ia ktheu devetė Abdul Muttalibit, dhe tė nesėrmen mėsyu Mekėn-Qabenė dhe arriti deri nė luginėn “Muhassar”-“Vadi Muhassar”.[3] Pėr ēudinė e tė gjithėve, elefanti mė i madh qė kishin me vete pėr ta shkatėrruar Qabenė, atė ditė nuk bėnte asnjė hap pėrpara nga Haremi-Qabeja. Diēka e ndalonte dhe e pengonte. Kur e kthenin atė nga drejtimi i Jemenit, ai merrte vrapin andej. Njėsoj vepronte edhe kur e kthenin nga drejtimi i Shamit (Sirisė).

Pėrpjekjet e ushtrisė sė Ebrehesė pėr tė hyrė nė Harem me elefantė, vazhduan gjatė gjithė ditės sė parė, kurse tė nesėrmen, u panė tufa tė mėdha zogjsh nga drejtimi i bregdetit, zogj qė kurrė mė parė nuk ishin parė, tek bartnin nė kthetrat dhe nė sqepat e tyre gurė tė vegjėl. Kėta zogj, me urdhrin e Allahut, filluan tė gjuanin gurė mbi ushtrinė e Ebrehesė dhe i shkatėrruan ata. Tė tmerruar nga njė sulm i tillė i papritur, ushtarėt e Ebrehesė filluan tė zmbrapseshin dhe morėn arratinė. Shumica prej tyre vdiqėn rrugės pėr nė Jemen, kurse Ebreheja u godit rėndė nga njė sėmundje, prej sė cilės i binte mishi nga trupi, dhe, posa arriti nė San’a, vdiq.

Kjo humbje e ushtrisė sė madhe tė Ebrehesė pati njė ndikim tė madh nė historinė arabe, dhe prej kėtij momenti, kurejshėt fituan edhe mė shumė nė famė, sepse fiset e tjera arabe pėr ta thoshin se kurejshėt qenkėshin popull i zgjedhur i Allahut, se Allahu i mbrojti ata dhe Shtėpinė e Tij.[4] Nė anėn tjetėr, kjo ishte njė dėshmi dhe njė parashenjė nga ana e Allahut xh.sh. se Ai vėrtet e kishte zgjedhur kėtė popull, meqė nga mesi i tyre kishte zgjedhur mė tė madhin e njerėzisė- Muhammedin a.s. i cili do ta bartte flamurin e misionit tė fundit hyjnor nė tokė.

Kjo ngjarje ndodhi nė vitin 570 tė erės sė re, nė vitin nė tė cilin u lind edhe Muhammedi a.s., dhe ky vit u quajt: “Amul fil”- “Viti i elefantit”.

Ky vit pati njė rėndėsi tė veēantė pėr arabėt, sepse qe fillimi i historisė sė re tė tyre. Ishte kjo njė prej parashenjave tė mėdha tė ardhjes sė tė Dėrguarit tė fundit, tė cilin tė gjithė popujt e atėhershėm po e prisnin me padurim nė mos do tė ishte nga mesi i tyre, si hebrenjtė ashtu edhe tė krishterėt. Por deshi Allahu xh.sh. qė ky i Dėrguar tė ishte nga arabėt, nga fisi mė i zgjedhur i tyre-kurejshėt, tė ishte njė njeri i ndershėm, besnik dhe i respektuar nga tė gjithė edhe para se t’i vinte shpallja.

Allahu xh.sh. ndėr kaptinat e para tė Dėrguarit tė Tij i zbriti kėtė kaptinė, duke i treguar pėr njė ngjarje tė cilėn Resulullahu nuk e kishte parė as pėrjetuar, veēse atėbotė nė Mekė ende kishte njerėz tė gjallė qė kishin qenė dėshmitarė tė kėsaj mrekullie, dhe nė asnjė mėnyrė nuk arritėn ta kontestonin fjalėn e Allahut pėr ngjarjen nė fjalė, sepse nė realitet, ajo kishte ndodhur ashtu.

valiii
07-05-07, 19:00
Koment
أَلَمْ تَرَ كَيْفَ فَعَلَ رَبُّكَ بِأَصْحَابِ الْفِيلِ
1. “A nuk e ke parė )a nuk tė ka arritur lajmi) se ē’bėri Zoti yt me poseduesit e elefantit?

Qė nė fillim tė kėsaj kaptine pason njė pyetje hyjnore drejtuar Muhammedit a.s.: “A nuk e ke parė?”, po qėllimi kėtu nuk ėshtė pyetja nėse e kishte parė apo jo, por: “A tė ka arritur lajmi?” - ose “a e di se ē’bėri Zoti yt me pronarėt e elefantit (me Ebrehenė dhe ushtrinė e tij)”, i cili mėsyu Mekėn pėr tė rrėnuar Shtėpinė e shenjtė-Qabenė.

Pyetja, edhe pse i ėshtė adresuar Muhammedit a.s., nė fakt synon mė tepėr idhujtarėt kurejshė, disa prej tė cilėve ende ishin dėshmitarė tė gjallė tė kėsaj ngjarjeje, dhe vetė e kishin parė ndėshkimin qė Allahu xh.sh. kishte zbritur mbi ushtrinė e Ebrehesė. Ky adresim hyjnor ndaj kurejshėve u drejtohej pėr tė shprehur habinė, si ishte e mundur qė kurejshėt, tė cilėt Allahu i mbrojti prej Ebrehesė, mbrojti Shtėpinė e shenjtė, mbrojti shenjtėrinė e saj prej armiqve, dhe tė cilėt me sytė e tyre kishin parė tek shkatėrrohej njė ushtri e madhe nga disa tufa zogjėsh qė hidhnin mbi ta gurė tė vegjėl, nga goditjet e tė cilėve binin tė vdekur, e tash nuk besojnė qė po Ai Allah tė ka dėrguar ty, o Muhammed, qė tė nxjerrėsh mbarė njerėzimin nė dritėn e sė vėrtetės. Si ėshtė e mundur qė kėta njerėz, qė ishin dėshmitarė tė gjallė tė asaj mrekullie hyjnore, tė mos i pėrulen tash Allahut, pėr ta falėnderuar dhe adhuruar Atė, por ende adhurojnė gurė e idhuj tė cilėt vetė i gdhendin e i skalitin?!

Kur ėshtė fjala pėr shprehjen “Elem tere”- e cila pothuajse nė ēdo ajet ku ėshtė pėrmendur e ka kuptimin “elem ta’lem - a nuk e di”, dijetarėt kanė bėrė pyetje: A thua pėrse Allahu xh.sh. nuk e pėrdori kėtu drejtpėrdrejt shprehjen “elem ta’lem - a nuk e di” por e pėrdori “Elem tere – e cila nėse pėrkthehet fjalė pėr fjalė e ka kuptimin “a nuk e ke parė “?

Ja se ē’pėrgjigje jep nė lidhje me kėtė Muhammed M. Sha’ravi. Ai thotė: “E ka pėrdorur kėtė shprehje “elem tere”, sepse mėnyrat-metodat e pėrfitimit tė diturisė tek njeriu sė pari janė shqisat (tė dėgjuarit dhe tė pamėt) e mė pas vijnė gjėrat logjike qė kanė tė bėjnė me sferėn e mendjes, do tė thotė nė ēdo rast tek njeriu, atij i paraprijnė shqisat, e pastaj vijnė gjėrat qė mund tė preken. Nė lidhje me kėtė jep sinjal edhe ajeti kuranor: “Allahu ju nxori nga barqet e nėnave tuaja (si foshnje) qė nuk dinit asgjė. Ju pajisi me (shqisa pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr (mendje), ashtu qė tė jeni falėnderues” (En-Nahl, 78)[5]

Kurse Fahru Rraziu thotė: “E ka pėrdorur shprehjen “elem tere”e jo ”elem ta’lem” sepse ngjarja qė kishte ndodhur atė vit kur kishte lindur edhe vetė Pejgamberi a.s., ishte njė ngjarje ende e freskėt, disa qė e kishin parė ngjarjen ende ishin gjallė, dhe pėr banorėt e Mekės kjo ishte njė e vėrtetė e pakontestueshme, prandaj edhe pyetja i bėhet Muhammedit a.s. qė duhej t’i kishte arritur lajmi sigurisht nga bashkėkombėsit e tij, i pėrcjellė nė mėnyrė gojore se ēfarė bėri Zoti yt me Ebrehenė dhe ushtrinė e tij.

Rraziu vazhdon e thotė: “Dallimi nė mes fjalėve “elem tere” dhe “elem ta’lem” ėshtė se pėr atė send qė nuk mund tė pėrfyryrohet (imagjinohet) tė kuptuarit e tij, nuk mund tė pėrdoret tjetėr shprehje pėrveē “elem ta’lem”, kurse pėr atė qė mund tė pėrfytyrohet dhe tė kuptohet, si p.sh. ikja e elefantit, goditja me gurė, etj., mund tė pėrdoret shprehja elem tere-“a nuk e ke parė”.[6]

Muhammed M. Sha’ravi, pėrkitazi me kėtė ajet, thotė:

Sigurisht se dikush mund edhe tė pyesė: a thua pėrse Allahu xh.sh. tha: “elem tere kejfe feale rabbuke bi as-habil fiil” e nuk tha :” elem tere kejfe feale Allahu bi as-habil fiil” ?!

Pėrgjigja ėshtė se kėtu veprimi ka ardhur nė cilėsinė e “rububijetit” , e “rububijeti” ėshtė edukim, pėrkujdesje ndaj dikujt qė e ke nėn kujdesje, rritje etj. Allahu xh.sh. me kėtė sikur dėshiron t’i thotė tė dėrguarit tė Tij se, ashtu siē i shkatėrrova pronarėt e elefantit, pa shkaqe tė rėndomta dhe jashtė ligjeve tė kėsaj natyre, ashtu do tė jem nė mbrojtjen tėnde derisa t’ua pėrcjellėsh tėrė njerėzimit mesazhin Tim”. [7]



أَلَمْ يَجْعَلْ كَيْدَهُمْ فِي تَضْلِيلٍ
2 A nuk ua bėri komplotin (pėrpjekjen) e tyre tė dėshtuar?

Allahu xh.sh. nė kėtė ajet, prapė nė formė pyetjeje, na bėn me dije se planet dhe intrigat e Ebrehesė i asgjėsoi dhe i bėri tė dėshtuara. Ata nuk arritėn qėllimin e tyre pėr ta shkatėrruar Qabenė, prandaj a nuk mjaftonte ky fakt qė kurejshėt tė mos i mbyllnin sytė para sė vėrtetės, po ta besonin Allahun, i Cili i shpėtoi nga armiku i tyre nė njė tė kaluar shumė tė afėrt, dhe nė tė njėjtėn kohė e ruajti Shtėpinė e Tij, shenjtėrinė dhe pacenueshmėrinė e saj. Nė tė kundėrtėn, edhe ēdo plan dhe komplot i tyre kundėr Muhammedit a.s. dhe Islamit do tė dėshtonte njėsoj.

A nuk thotė i Plotfuqishmi nė Kur’anin fisnik:

“Ata bėnin plane (kurtha-intriga) e Allahu i asgjėsoi ato, se Allahu ėshtė mė i miri qė asgjėson (dredhitė)”. (El-Enfal, 30)

dhe:

“Allahu iu kundėrvu dredhisė sė tyre, Allahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi”. (Ali Imran, 54)



وَأَرْسَلَ عَلَيْهِمْ طَيْرًا أَبَابِيل تَرْمِيهِمْ بِحِجَارَةٍ مِنْ سِجِّيل فَجَعَلَهُمْ كَعَصْفٍ مَأْكُول

3. Dhe Ai kundėr tyre dėrgoi shpendė (qė vinin) tufė-tufė!

4. qė i gjuanin ata me gurė nga balta e gurėzuar!

5. duke i bėrė si gjeth i grimcuar (i pėrtypur)!”

Allahu i Plotfuqishėm deshi qė nė tėrė kėtė ngjarje tė kishte njė mrekulli, qė ushtrinė e madhe tė Ebrehesė ta shkatėrronte me njė ushtri tė Tij, nė kėtė rast as me njerėz e dhe as me engjėj, por me tufa tė mėdha zogjsh, tė cilėt vinin radhė-radhė.

S’ka dyshim qė kėta zogj, qė erdhėn nė mėnyrė tė befasishme nga drejtimi i detit, ishin njė prej ushtrive tė panumėrta tė Allahut pėr tė cilat i Gjithėfuqishmi thotė:

“ …Ushtritė e qiejve e tė tokės janė vetėm tė Allahut, e Allahu ėshtė shumė i dijshėm dhe shumė i saktė”., (El-Fet’h , 4)

Dhe nė njė ajet tjetėr:

“Ushtrinė e Zotit tėnd nuk e di kush pos Tij” , (El-Mudethir, 31)

Kėso tufa zogjsh, nga tė cilėt ēdonjėri mbante nga tre gurė, njė nė sqep dhe nga njė nė tė dy kėmbėt, nuk ishin parė e as njohur kurrė mė parė nga arabėt. Zogjtė patėn ardhur nga drejtimi i detit, dhe pas kryrjes sė misionit qenė kthyer prapė nga kishin ardhur. Ata shkuan, por ngjarja e Ebrehesė mori dhenė, mbeti dhe u shėnua nė librat e historisė si njė vėrejtje se ata qė nuk i frikėsohen Allahut, do tė kenė kėsi pėrfundimi tė keq.

Sipas Kadi Bejdaviut fjala “sixh-xhil” ėshtė fjalė me prejardhje persiane por e arabizuar dhe pėrbėhet nga dy fjalė: “sixh”- qė nė persishte do tė thotė-gur dhe “xhil”- qė do tė thotė-baltė-dhe.[8]

Ekzistojnė edhe disa mendime tė tjera lidhur me kuptimin e fjalės “sixh-xhil” por ne u mjaftuam vetėm me njėrin prej mendimeve tė paraqitura nga El Bejdaviu.



Mendimet e disa dijetarėve bashkėkohorė lidhur me kėtė ngjarje
Pėrfaqėsuesi mė i denjė i shkollės bashkėkohore racionaliste, Imam Muhammed Abduhu duke komentuar kėtė kaptinė, u pėrpoq qė tėrė kėtė mrekulli, e cila e pėrshkon kėtė ngjarje, t’ia pėrshtasė tė perceptuarit tė mendjes njerėzore, duke mos pėrmendur drejtpėrdrejt kėtė ngjarje si njė mrekulli tė Allahut, e cila ishte njė prej parashenjave tė mėdha tė ardhjes sė Muhammedit a.s., por si pasojė tė njė epidemie (kolere apo lie), e cila u pėrhap nė mesin e ushtrisė sė Ebrehesė, pasi qė zogjtė hodhėn mbi ta gurėt me disa mikorobe a virusė!. Ja se ēfarė thotė, ndėr tė tjera, Imam Muhammed Abduhu nė tefsirin e tij:

“… Nė ditėn e dytė nė mesin e ushtarėve shpėrtheu epidemia e lisė dhe e kolerės. Ikrime thotė: “Ishte kjo hera e parė qė u shfaq lia nė tokėn arabe”, ndėrsa Ja’kub bin Utbe thotė: “Ai ishte viti kur lia dhe kolera u paraqitėn nė Arabi”.

Sėmundjet kishin njė efekt tė papėrshkrueshėm mbi trupat e tyre; mishi i trupit tė tyre (ushtarėve tė Ebrehesė) filloi tė binte. Ushtarėt dhe komandanti i tyre ikėn tė tmerruar. Edhe Ebreheja u qėllua nga kjo; mishi i tij vazhdoi t’i derdhej nga trupi, gisht pas gishti, gjymtyrė pas gjymtyre, derisa mė nė fund gjoksi i tij u ēa dhe ai vdiq nė San’a”

Kjo, thotė Abduhu, ėshtė ajo qė shėnimet e ndryshme e kanė pėrmendur dhe qė ėshtė logjikisht e pranueshme. Kjo sure tregon se lia dhe kolera qenė shkaktuar nga gurėt e fortė qė barteshin e hidheshin mbi ushtarėt, nga grupe kolosale zogjsh, tė cilat barten zakonisht nga erėrat. Ėshtė nė rregull tė besohet se ata zogj, tė cilėt pėrmenden nė kėtė sure, kanė qenė njė lloj mizash ose mushkonjash qė bartnin mikrobe tė disa sėmundjeve, dhe se gurėt kanė qenė prej argjilės sė thatė e tė helmueshme...! Kur kjo argjilė prekte ēfarėdo organizmi, depėrtonte thellė nė tė dhe shkaktonte ndėrlikime plagėsh, plagė qė shqetėsonin tėrė trupin, duke shkaktuar rėnien e mishit. Shumė lloje tė kėtyre zogjve (fluturuesve) tė pafuqishėm, janė nė tė vėrtetė trupat mė efikase tė Allahut, tė cilat Ai i shfrytėzon pėr shkatėrrimin e kujtdo qė Ai dėshiron. Ai organizėm i imėt qė sot quhet “mikrob” hyn brenda kėtij klasifikimi…Kjo mund tė merret si bazė pėr tė kuptuarit e kėsaj sureje. Asgjė tjetėr nuk mund tė pranohet pa shpjegim logjik, madje edhe nėse ėshtė transmetuar nė mėnyrė autentike. (!!!) [9]

valiii
07-05-07, 19:04
Kėto komentime racionaliste tė Imam Abduhusė, dy dijetarėt mė tė spikatur bashkėkohorė tė tefsirit, Sejid Kutbi dhe Muhammed M. Sha’ravi, i kundėrshtuan haptazi, duke thėnė se nuk ka mundėsi qė ēdo mrekulli tė shpjegohet nė suza tė aftėsive tona mendore.

Ja se ē’thotė nė lidhje me kėtė prof. Sejid Kutbi: “…As supozimi i lisė apo i kolerės si pasojė e argjilės sė infektuar nga mikrobet, i shtruar nga Imami i njohur (Abduhu) e as ai i kundėrti, i cili i pėrshkruan se gurėt i ēanė kokat dhe trupat e abisinasve, duke i lėnė si mbeturina tė gjetheve tė thara e tė grmicuara, nuk e tejpeshon njėri-tjetrin nė manifestimin e fuqisė sė Allahut xh.sh. dhe nuk ka nevojė qė asnjėri tė merret si shpjegim mė i mirė i ngjarjes...

Sa i pėrket ngjarjes nė fjalė, mendimi qė mbron tė panjohurėn, mbinjerėzoren, peshon mė tepėr...

Ajo qė ne dimė pėr linė dhe kolerėn, nuk pėrputhet me atė qė ėshtė shėnuar pėr efektet e ngjarjes mbi trupat e ushtarėve dhe prijėsit tė tyre. Asnjėra nga kėto dy sėmundje nuk shkakton rėnien e mishit tė gjymtyrėve tė trupit tė njeriut dhe as qė shkakton ēarjen e gjoksit. Aq mė tepėr, transmetimet e Ikrimes dhe tė Ja’kub bin Utbes nuk flasin pėr atė se lia-kolera i ka rėnė ushtrisė. Asnjėri nga transmetimet nuk thotė asgjė mė tepėr se ajo qė kolera atė vit pėr herė tė parė e kaploi Gadishullin Arabik. Asnjėri nga kėta tė dy nuk ka sugjeruar se Ebreheja dhe ushtria e tij janė bėrė viktimė e kėsaj epidemie. Pėrveē kėsaj, nėse vetėm ushtria ishte goditur nga sėmundja, ndėrsa arabėt pėrreth mbetėn tė sigurt, atėherė kjo do tė ishte vėrtet e panatyrshme. Pasi kjo ngjarje nė ēdo rast ėshtė e mbinatyrshme, pėrse tė lodhemi duke e kufizuar veten brenda njė shpjegimi tė caktuar, vetėm pėr shkak se ai shpjegim bazohet nė atė qė ėshtė mė e afėrt pėr shqisat njerėzore...? Ne duhet t’u qasemi thėnieve kuranore, me qėllim qė prej tyre tė nxjerrim konceptet tona dhe t’i formulojmė idetė tona. Ajo qė thotė Kur’ani, ėshtė pėrfundimtare si e tillė. Ajo pėr tė cilėn ne thėrrasim “arsyen” dhe gjykimin e saj pėr atė se ē’tregon Kur’ani lidhur me ngjarjet nė gjithėsi ose nė histori, nė botėn e njeriut ose nė sferėn e tė paperceptueshmes, nuk ėshtė asgjė mė tepėr sesa rezultat i pastėr i ekzistencės sonė tė fundme njerėzore dhe pėrvojave qė kemi… Atėherė, askush nuk mund tė thotė pėr ndonjė thėnie kuranore: “Ėshtė e papranueshme pėr arsyen, kėshtu qė pėr tė duhet kėrkuar ndonjė shpejgim logjik”, siē thonė shpesh mbrojtėsit e shkollės racionaliste. Kjo nuk do tė thotė se duhet t’i pranojmė paragjykimet; kjo vetėm thekson se arsyeja njerėzore nuk ėshtė arbitėr pėr atė se ē‘thotė Kur’ani. Kur shprehjet e tekstit kuranor janė tė qarta dhe tė drejtpėrdrejta, ato determinojnė se si arsyet tona duhet t’i qasen atij, me qėllim qė t’i formulojmė pikėpamjet tona lidhur me ēėshtjen e dhėnė, si dhe pėrkitazi me faktet e tjera universale.[10]

Ndėrsa Sha’raviu, gjatė komentimit tė kėsaj kaptine, ndėr tė tjera, thotė: “Nė kėtė kaptinė shihet se nuk kemi tė bėjmė thjesht vetėm me njė veprim, por me veprim tė kryer sipas mėnyrės sė posaēme qė nuk mund tė kryhet nga askush tjetėr pėrpos nga Allahu xh.sh.

Kėtu Allahu xh.sh. sikur dėshiron tė na e tėrheqė vėrejtjen se nė natyrė ka veprime qė kryhen sipas rregullave dhe ligjeve tė pėrcaktuara qysh mė parė nga ana e Allahut, por ekzistojnė edhe disa veprime qė nganjėherė kryhen drejtpėrdrejt me ndėrhyrjen dhe Vullnetin e Allahut, jashtė ligjeve ekzistuese nė kėtė natyrė.

Pėr disa veprime qė kryhen nėpėrmjet kėtyre ligjeve, njeriu edhe mund tė mendojė se ligji e jo Allahu kanė vepruar, si p.sh. kur zjarri djeg, uji njom dhe shuan etjen, shpata pret etj., mirėpo nėse ndodh diēka nė mėnyrė jo tė rėndomtė jashtė kėtyre ligjeve, atėherė gjithkush duhet ta ketė tė qartė se kemi tė bėjmė drejtpėrdrejt me ndėrhyrjen hyjnore.

Kurse, sa i pėrket qėndrimit tė tij ndaj mendimit tė Abduhu-sė, ky kritikon ashpėr Muhammed Abduhu-nė, i cili ėshtė pėrpjekur qė ēdo gjė ta deshifronte dhe ta krahasonte nė bazė tė aftėsive mendore tė njeriut. Nė lidhje me kėtė, Sha’raviu, ndėr tė tjera, thekson: “Kur z. Muhamed Abduhu nė tefsirin e tij tė xhuz’it “Amme” gjatė komentimit, arriti te kjo kaptinė - “El Fil” dhe te kjo ngjarje, u mundua tė sqaronte se zogjtė tufa-tufa erdhėn me disa mikrobe vdekjeprurėse, qė shkaktuan infektime dhe sėmundje shkatėrruese (lia dhe kolera) mbi ushtrinė e Ebrehesė, duke mohuar nė njė mėnyrė, tė paktėn pjesėrisht, kėtė shfaqje tė mrekullisė nga ana e Allahut xh.sh., njė mrekulli qė thjesht theu ligjet ekzistuese nė natyrė, ngase mrekullia nė esencė edhe ka njė rol dhe funksion tė tillė! A thua ē’iu desh Abduhusė tė bėnte njė komentim tė tillė? Pėrse Abduhu pėrjashtoi ēdo mundėsi qė zogjtė tė kenė ardhur me gurė tė vėrtetė? Pėrse Abduhu u pėrpoq qė me ēdo kusht tė na bindte se njė gjė tė tillė nuk e pranon mendja e shėndoshė, d.m.th. qė gurėt tė kenė qenė vetėm gurė tė thjeshtė nga argjila, por ishin gurė me mikrobe dhe virusė vdekjeprurės?!

A mos ka menduar z. Abduhu se shpalljet (profecitė) janė aftėsi njerėzore, apo afinitet njerėzor qė mund tė pėrfitohen nga pėrvoja njerėzore ?!

Jo, jo, veēse kėto janė dhunti tė Allahut pėr disa robėr tė zgjedhur, e mrekullitė e Allahut mė kot pėrpiqesh t’i shpjegosh sipas asaj qė mund ta perceptojė mendja njerėzore, sepse duhet ta kesh parasysh se, megjithatė mendja njerėzore ėshtė tejet e kufizuar pėr t’i kuptuar mrekullitė e Allahut qė pėrbėjnė thyerje tė rregullave tė rėndomta tė natyrės, tė cilat po ashtu Vetė Allahu i Madhėrishėm i krijoi .[11]

Sidoqoftė, ne nė kėtė rast anojmė nga mendimet e kėtyre dy dijetarėve tė fundit, se kėtu vėrtet fjala ishte pėr njė mrekulli, tė cilėn nuk ka nevojė tė pėrpiqemi ta elaborojmė nė suaza tė tė perceptuarit tonė mendor, sepse urdhėrues dhe ekzekutues i kėsj mrekullie ėshtė Vetė Allahu xh.sh., i Cili ėshtė i Gjithfuqishėm, i Gjithėpushtetshėm dhe i Gjithėdijshėm. Nė kompetencat e Tij ėshtė thyerja e ligjeve ekzistuese natyrore, tė cilat Vetė Ai i krijoi dhe tė cilat Ai i thyen kurdo tė dėshirojė, ani pse njė gjė tė tillė shpeshherė mendja njerėzore me diapazon kaq tė ngushtė tė tė kuptuarit, nuk ėshtė nė gjendje ta pėrceptojė.



Porosia e kėsaj sureje
- Kjo sure pėrmban nė vete njė mesazh shumė tė fuqishėm pėr suksesin e misionit profetik tė Muhamedit a.s.. Kur Allahu xh.sh. merr dikė nė mbrojtje. Ai dhe e mban premtimin. Ashu siē e mbrojti Shtėpinė e shenjtė–Qabenė, duke mos u dhėnė rast idhujtarėve mekas ta mbronin atė, por intervenoi drejtpėrdrejt me Vullnetin e Tij hyjnor pėr tė zbrapsur dhe asgjėsuar agresorin, ashtu do ta mbrojė edhe tė Dėrguarin e Vet pėr ta pėrmbyllur me sukses misionin me tė cilin e kishte ngarkuar

- Allahu xh.sh. dėshiroi qė Meka tė mos binte nė duart e autoritetit tė asnjė despoti, por tė mbetej e lirė dhe e gatshme pėr tė pritur qė nga gjiri i saj tė lindte njeriu qė do tė ngrinte lart famėn dhe namin e saj, njeriun i cili pėr njė kohė tė shkurtėr, i udhėzuar nga Drita e Allahut, nga ato fise arabe tė shkapėrderdhura andej e kėndej e tė armiqėsuara nė mes veti, tė krijonte njė popull qė do t’ua lėkundte themelet e vura nė padrejtėsi dhe eksploatim tė popujve tė tjerė, tė Perandorive mė tė fuqishme tė asaj kohe, - Persisė dhe Bizantit.

- Dhe mesazhi i fundit i kėsaj sureje u drejtohet tė gjithė njerėzve: Askush tė mos krenohet nė kėtė botė se ka pasuri dhe ėshtė i fuqishėm, sepse armiqtė e rrugės sė vėrtetė, rrugės sė Allahut, sado tė fuqishėm tė jenė, megjithatė herėt a vonė nė ēdo pėrpjekje tė tyre kundėr muslimanėve, do tė jenė tė gjykuar tė dėshtojnė

Allahu xh.sh., pavarėsisht nga dobėsitė e kohėpaskohshme tė muslimanėve, do ta mbrojė Islamin. Ai edhe mė do ta mbrojė Shtėpinė e Vet nga ēifutėt dhe tė tjerėt, tė cilėt synojnė shtrirjen e pushtetit dhe tė autoritetit mbi Tokėn dhe Shtėpinė e shenjtė, sepse Allahu xh.sh. thotė:

“Ata (armiqtė e Islamit) dėshirojnė ta fikin Dritėn (fenė) e Allahut me fjalėt (propagandėn) e tyre, po Allahu do ta plotėsojė (pėrsosė) Dritėn e Vet edhe pse kėtė e urrejnė pabesimtarėt” (Saff, 8).



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Muhammed Esh-Shevkani, “Fet’hul Kadir”, vėll. V, fq. 500

[2] Xhelaluddin es-Sujuti, “Tertib Suveril Kur’an”. Fq. 166, Bejrut-1986.

[3] Luginė ku Allahu i zbriti dėnimin Ebrehesė dhe ushtrisė sė tij, vend afėr Muzdelifes sė sotme.

[4] Nė lidhje me kėtė ngjarje tė pakontestueshme historike bėjnė fjalė tė gjithė librat e historisė si dhe ata tė tefsirit, tė vjetrit dhe bashkėkohorėt, andaj nuk e pashė tė arsyeshme t’i citoj kėto vepra emėr pėr emėr. (S.B.).

[5] Muhammed Mutevel-li Sha’ravi, “Tefsir suretej El-Fil ve Kurejsh”, fq. 17-22, Kajro, pa vit botimi

[6] Fahru Rraziu -“Et-Tefsirul Kebir (Mefatihul Gajb)”, vėll. 32, fq. 97., Kajro-Bejrut, 1985

[7] Sha’ravi, “Tefsir suretej El-Fil ve Kurejsh” fq. 22, Kajro, pa vit botimi

[8] Kadi el Bejdavi “Envaru-t-tenzil ve esraru-t-te’vil”, vėll. IX ,fq. 333, Konstantinopojė (Stamboll), 1303 hixhrij

[9] Muhammed Abduhu “Tefsirul Kur’anil kerim-xhuz’u Amme”, fq. 180-182, Bejrut, 1989

[10] Sejid Kutb “Fi Dhilallil Kur’an”, vėll. VI, fq. 3976-3979

[11] Sha’ravi, “Tefsir suretej El-Fil ve Kurejsh” fq. 22, Kajro, pa vit botimi

valiii
07-05-07, 19:13
Komentimi i kaptinės “El-Mesed”







تَبَّتْ يَدَا أَبِي لَهَبٍ وَتَب َّ(1) مَا أَغْنَى عَنْهُ مَالُهُ وَمَا كَسَب َ(2) سَيَصْلَى نَارًا ذَاتَ لَهَب ٍ(3)

وَامْرَأَتُهُ حَمَّالَةَ الْحَطَب ِ(4) فِي جِيدِهَا حَبْلٌ مِنْ مَسَد ٍ(5)



1. “Qoftė i shkatėrruar Ebu Lehebi, e ai tashmė ėshtė shkatėrruar

2. Atij nuk i bėri dobi pasuria e vet, as ajo ēka fitoi!

3. Ai do tė hudhet nė zjarr tė ndezur flakė,

4. e edhe gruaja e tij, qė bartte thashetheme (fjalė),

5. nė qafėn e saj do tė ketė njė litar tė pėrdredhur (nga zjarri.”




Kaptina “El-Mesed” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “El-Fatiha” dhe ka gjithsej 5 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 111.

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abbasi, nga Ibn Zubejri dhe nga Ajshja r.a. tė kenė thėnė: ”Ka zbritur kaptina “Tebbet jeda...” nė Mekė”.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “El-Mesed”, sepse nė ajetin e pestė tė saj pėrmendet litari i pėrdredhur-(El Mesed), me tė cilin gruaja e Ebu Lehebit, Ummu Xhemil, motra e Ebu Sufjanit do tė tėrhiqet zvarrė nė Xhehennem.

Kjo kaptinė njihet edhe me disa emra tė tjerė, si “Tebbet”, fjalė tė cilat janė tė pėrmendura qysh nė ajetin e parė tė kėsaj sureje.

Pastaj njihet edhe me emėrtimin “Ebi Leheb” dhe me emėrtimin tjetėr “El-Leheb”



Shkaku i zbritjes sė kaptinės
- Transmetohet nga Seid bin Xhubejri e ky nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: “Kur Allahu xh.sh. zbriti ajetin: “Dhe tėrhiqja vėrejtjen farefisit tėnd mė tė afėrt” (Esh-Shuara’ė, 213), i Dėrguari i Allahut u ngjit nė bregoren e Safasė dhe filloi t’i thėrriste njerėzit qė tė afroheshin. Disa pyetėn: Kush ėshtė ky qė thėrret? “Ėshtė Muhammedi”, thanė tė tjerėt, dhe u afruan pėr ta dėgjuar. Ata qė nuk patėn mundėsi tė shkonin personalisht, dėrguan nga njė njeri tė tyre pėr tė dėgjuar se ē’do t’u thoshte ai. Atėherė Muhammedi a.s. iu drejtua tė pranishmėve duke i thirrur emėr pėr emėr tė gjitha familjet autoritative tė Mekės: “O bijtė e Abdu Menafit, o bijtė e Abdul Muttalibit, o bijtė e Fihrit, o bijtė e Luejjit, o bijtė e Galibit, o bijtė e Murres…! Ē’mendoni nėse do t’ju lajmėroja se nė luginėn e kėsaj kodre ka ardhur njė kalorėsi armike pėr t’ju sulmuar, a do tė mė besonit?” “Po, - i thanė tė pranishmit, - sepse tek ti kurrė nuk kemi provuar ndonjėherė gėnjeshtrėn. “Atėherė dijeni pra, unė vėrtet po ju paralajmėroj se gjendeni para njė dėnimi tė tmerrshėm (tė madh)”. Ndėrkohė qė turma ende nuk kishte bėrė ndonjė koment, u ngrit Ebu Lehebi, axha i Pejgamberit a.s., i cili, duke shkundur shuplakat e duarve, me zė tė lartė tha: “Qofsh i shkatėrruar, a pėr kėtė na paske mbledhur?!”. Si kundėrpėrgjigje ndaj kėtij mallkimi tė Ebu Lehebit, Allahu xh.sh. zbriti: “Qoftė i shkatėrruar Ebu Lehebi, e ai tashmė ėshtė shkatėrruar…” deri nė fund tė kaptinės.[2]


Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “En-Nasr”
Kjo kaptinė ka njė lidhmėri tė fuqishme me atė paraprake “En-Nasr” , sepse nė suren “En-Nasr” shohim shpėrblimin e atij qė u bindet urdhėrave tė Allahut, nė kėtė rast tė Dėrguarit tė Allahut, me fitore dhe ngadhėnjim, kurse nė kėtė sure - nė“El-Mesed” shohim dėnimin e tmerrshėm dhe turpėrimin qė do ta shijojnė pabesimtarėt nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, nė kėtė rast Ebu Lehebi, i cili me fyerje tė vrazhda, e rėndonte vazhdimisht Muhammedin a.s. gjatė thirrjes sė tij.



Koment:

تَبَّتْ يَدَا أَبِي لَهَبٍ وَتَب
1. “Qoftė i shkatėrruar Ebu Lehebi, e ai tashmė ėshtė shkatėrruar

Fjala “Tebbet” nė aspektin gjuhėsor do tė thotė shkatėrrim, humbje. Ndėrsa nė pjesėn vijuese tė ajetit ku janė cekur “dy duart e Ebu Lehebit”, nuk nėnkuptohet e pjesėrishmja – duart, por tėrėsia, do tė thotė shkatėrrimi i tėrė trupit (qenies).

Nė kuptimin sipėrfaqėsor ky ajet do tė mund tė pėrkthehej edhe si “Iu thafshin duart Ebu Lehebit e ato tashmė iu kanė tharė”, mirėpo megjithatė versioni mė i pranuar nga dijetarėt ėshtė se fjala “Tebbet” nė kėtė ajet, vjen nė kuptim tė shkatėrrimit dhe humbjes.

Ajeti i parė i kėsaj kaptine fillon me njė kėrcėnim tė ashpėr ndaj Ebu Lehebit, axhės sė Resulullahut s.a.v.s, i cili qėndrimin e tij armiqėsor ndaj tij nuk e fshehu pėr asnjė ēast. Emri i vėrtetė i kėtij armiku tė pėrbetuar tė Islamit ishte Abdul Uzza bin Abdul Muttalib. Vetė emri i tij “Rob i Uzzasė”, njėrit prej idhujve kryesorė tė idhujtarėve arabė, flet mė sė miri pėr qėllimet dhe qėndrimet armiqėsore qė pati ai ndaj Islamit, qė nga shfaqja e dritės sė tij. Ai assesi tė bindej se adhurimi i vetėm njė Zoti mund tė zėvendėsonte adhurimin e mbi 300 idhujve, tė cilėve atėbotė u besohej.

Pėr armiqėsinė e tij kaq tė madhe ndaj Muhammedit a.s. kemi edhe njė transmetim nga Rebiate bin Ubbad, i cili rrėfen e thotė: “Gjatė kohės sa isha i ri, dhe ende idhujtar, dola sė bashku me babanė tim nė tregun “Dhil Mexhaz” dhe aty e pashė tė Dėrguarin e Allahut duke thėnė: “O ju njerėz! Thoni “La ilahe il-la Allah, qė tė shpėtoni…”, kurse njerėzit, tė grumbulluar pranė tij e dėgjonin. Pas tij qėndronte vazhdimisht njė njeri me fytyrė tė skuqur, me sy tė zgurdulluar e tė vėngėr, me dy bishtaleca flokėsh, i cili pas tij u thoshte njerėzve: “Ky ėshtė njė renegat gėnjeshtar, mos u besoni fjalėve tė tij…”. Nė ēdo vend qė shkonte i Dėrguari i Allahut, ai njeri e pėrcillte atė si njė hije. Pastaj, vazhdon Rebiate bin Ubbadi, e pyeta babanė tim: Kush ėshtė ky njeri qė i shkon pas? Axha i tij, Ebu Lehebi - mė tha ai”.[3]

Meqenėse Muhammedi a.s. nė fillim u ballafaqua me vuajtje tė papėrshkruara dhe me njė indiferentizėm e armiqėsi mu nga tė afėrmit e tij, nė radhė tė parė nga axha Ebu Lehebi, Allahu xh.sh. e shpalli kėtė sure si kundėrsulm kundėr fushatave tė tyre armiqėsore. Sejjid Kutbi kėtė moment na e pėrshkruan nė mėnyrė tė lartė stilistike, kur thotė: “nė kėtė rast, vetė Allahu xh.sh. mori komandimin e betejės, kur zbriti : “Qoftė i shkatėrruar Ebu Lehebi, e ai tashmė ėshtė shkatėrruar.”

Termi nė arabishte i pėrdorur: ”tebbet”-“ėshtė shkatėrruar”, i cili ėshtė pėrsėritur dy herė, nėnkupton sė pari apelin (mallkimin), ndėrsa nė pėrsėritjen e dytė implikon pėrmbushjen e atij apeli (mallkimi). Kėshtu, nė njė ajet tė shkurtėr, ėshtė realizuar njė veprim qė lėshon perden mbi skenėn e njė beteje tashmė tė pėrfunduar. Ajo qė mė tutje vijon, ėshtė vetėm njė pėrshkrim i asaj qė ka zėnė vend, pas mposhtjes, mundjes dhe mallkimit mbi Ebu Lehebin, sepse atij mė nuk i bėri dobi asgjė…[4]

مَا أَغْنَى عَنْهُ مَالُهُ وَمَا كَسَب َ
2. Atij nuk i bėri dobi pasuria e vet, as ajo ēka fitoi!

Ebu Lehebi ishte betuar se do ta shkrinte tėrė pasurinė e tij vetėm e vetėm qė ta luftonte Muhammedin a.s. dhe fenė islame, duke thėnė: “Nėse ajo qė flet djali i vėllait tim ėshtė e vėrtetė, atėherė unė do t’i shpėtoj dhe shmangem ndėshkimit nė Ditėn e Kiametit, me pasurinė dhe me fėmijėt e mi”[5]. Por Allahu xh.sh. ia bėri tė qartė shumė shpejt kėto pozicione duke i bėrė me dije se as pasuria, as fitimi e as fėmijėt e tij nuk i bėjnė dobi, sepse nė kėtė botė, disa ditė pas luftės sė Bedrit, nė tė cilėn nuk mori fare pjesė, nga frika e vdekjes, ai u godit nga njė sėmundje ngjitėse dhe vdekjeprurėse. Thuhet se trupi i tij i vdekur, qėndroi ashtu mbi tokė pėr tri ditė, derisa filloi tė qelbej, dhe djemtė e tij nga frika e ndonjė epidemie, e hodhėn trupin e tij si njė coftinė nė njė gropė duke e mbuluar me gurė.[6] Ja, ky pra ishte realizimi i premtimit tė Allahut nė kėtė botė, se Ebu Lehebi do tė vdiste i nėnēmuar e i poshtėruar, edhe pse kishte pasuri aq tė madhe, kurse nė botėn tjetėr Ebu Lehebi do tė ndeshet me njė dėnim shumė tė tmerrshėm…

سَيَصْلَى نَارًا ذَاتَ لَهَب
3. Ai do tė hudhet nė zjarr tė ndezur flakė

Ky ėshtė dėnimi mė i merituar pėr njė armik tė Islamit. Ai nė lėkurėn e vet do ta shijojė dhembjen e dėnimit nga flakėt gllabėruese tė Xhehennemit, sepse i shkaktoi dhembje shpirtėrore e fizike tė Dėrguarit tė Allahut, madje duke e fyer dhe nėnēmuar se ishte jetim, ishte rritur nė shtėpitė e tė tjerėve, ishte njeri pa krahė, d.t.th. pa vėllezėr apo djem, etj.

وَامْرَأَتُهُ حَمَّالَةَ الْحَطَب

4. e edhe gruaja e tij, qė bartte thashetheme (fjalė)

Nė kėtė armiqėsi, Ebu Lehebi nuk ishte i vetėm. Atė e ndihmonte nė ēdo aspekt edhe gruaja e tij, Ummi Xhemil, emri i sė cilės ishte Erva bintu Harb. Ajo rridhte prej njė familjeje aristokrate tė Mekės dhe ishte motra e Ebu Sufjanit, prijėsit tė atwhershėm tė kurejshėve. As ajo kurrsesi tė pajtohej me faktin se Muhammedi a.s. ishte ngritur kundėr besimit tė tyre pagan, dhe dėshironte t’i barazonte robėrit e tė varfėrit me klasėn e lartė sunduese.

Nė kėtė ajet hasim nė njė metaforė tė fuqishme kuranore, kur pėr bartjen e thashethemeve (fjalėve) Allahu xh.sh. ka pėrdorur termin (hammaletel hatabi-bartėse e druve-ferrave). Figurativisht kjo do tė thotė se ashtu siē e ndezin drutė zjarrin, ashtu edhe shpifjet dhe fjalėt e saj tė helmatisura ndiznin dhe digjnin zemrat e njerėzve, me fjalė tė paqena, me shpifje dhe me intriga, kundėr Islamit dhe kundėr Muhammedit a.s.

valiii
07-05-07, 19:14
Ky ajet nėse pėrkthehet fjalė pėr fjalė, do tė dilte se gruaja e Ebu Lehebit, bartte ferra-dru, tė cilat natėn i vėnte nėpėr rrugėt nga kalonte i Dėrguari i Allahut. Ky ėshtė mendimi i Ebu Suudit dhe i disa tė tjerėve, megjithėse shumica dėrmuese e komentatorėve janė tė mendimit se kėtu qėllimi nuk ėshtė bartja e ferrave-druve, por bartja e thashethemeve dhe shpifjeve. Kėtė mendim fuqishėm e pėrkrahin shumė prej komentatorėve tė Kur’anit si Ibn Abbasi, Muxhahidi, Katadeja, Suddiu,[7] Muhammed Abduhu[8], etj, duke thėnė se Ummi Xhemil ishte njė grua aristokrate, e rrethuar e tėra nga njė luks i paparė, prandaj ėshtė vėshtirė tė besohet se ajo mund tė ketė rėnė nė njė nivel tė tillė denigrues pėr tė, d.t.th. qė vetė tė bartte ferra e dru pėr ta penguar Muhammedin a.s., kur kėtė gjė me urdhrin e saj mund ta bėnėin robėrit-shėrbėtorėt qė i kishte tė shumtė. Megjithatė, kuptimin e vėrtetė tė kėsaj metafore kuranore, mė sė miri e di Allahu xh.sh..

Transmetojnė Ibn Ebi Hatimi dhe Ebu Zer’ah nga Esma bint Ebi Bekr tė ketė thėnė: “Pas zbritjes sė kėsaj sureje, nė tė cilėn flitej pėr Ebu Lehebin dhe gruan e tij, Ummu Xhemil ishte tėrbuar e tėra nga ky nėnēmim, dhe me nxitim kishte shkuar nė oborrin e Qabesė pėr ta takuar Muhammedin a.s. dhe pėr ta sulmuar me gurė. Kur kishte arritur tek Qabeja, aty qėndronte Muhammedi a.s me Ebu Bekrin. Nė atė ēast nga frika e ndonjė tė papriture, Ebu Bekri, i tha tė Dėrguarit tė Allahut: “Kam frikė se ajo do tė tė shohė”, por Muhammedi a.s. sė shpejti e qetėsoi atė duke e siguruar: “Ajo nuk do tė mė shohė”, dhe ndėrkohė lexoi disa ajete kuranore me tė cilat u mbrojt nga dėmi i saj, ashtu siē thotė Allahu xh.sh. nė Kur’an: “Kur ti e lexon Kur’anin, nė mes teje dhe atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, Ne vėmė njė perde tė padukshme.” (El-Isra’ė, 45), dhe vėrtet Allahu ia mori shikimin e saj ndaj tij, dhe nuk e pa, kėshtu qė iu drejtua Ebu Bekrit me kėto fjalė: “Mė kanė njoftuar se shoku yt mė ka ofenduar dhe pėrqeshur”. “Jo, - iu pėrgjigj Ebu Bekri, “Pasha Zotin e kėsaj Shtėpie, ai nuk tė ka ofenduar”. (Betimi i Ebu Bekrit ishte me vend, sepse kjo nuk ishte kurrfarė fyerjeje, por realiteti ). Pas kėtyre fjalėve, ajo iku e tėrbuar duke thėnė: “Tė gjithė kurejshėt e dinė se unė jam bija e zotėrisė sė tyre!” [9]

فِي جِيدِهَا حَبْلٌ مِنْ مَسَد
5. nė qafėn e saj do tė ketė njė litar tė pėrdredhur (nga zjarri).”

Dėnimi dhe nėnēmimi mė turpėrues i saj nesėr nė Ahiret, ėshtė ai qė rreth qafės do ta ketė tė lidhur njė litar, me tė cilin do tė tėrhiqet zvarrė nė flakėn gllabėruese tė Xhehennemit, i cili pėrpin ēdo gjė.

Seid bin Musejjeb ka thėnė: “Ummi Xhemil kishte rreth qafės sė saj njė gjerdan tė ēmueshėm dhe haptazi ishte betuar nė “Latin dhe Uzzanė”, se atė do ta shkrinte nė armiqėsinė kundėr Muhammedit a.s., kėshtu qė Allahu xh. sh. atė gjerdan tė artė do t’ia zėvendėsojė me njė litar tė pėrdredhur nga flaka e Xhehennemit, nė ditėn e Llogarisė pėrfundimtare.”



Kėndvėshtrimi i kėsaj sureje nga aspekti akaidologjik
Nėse i bėjmė njė vėshtrim tė shkurtėr kėsaj sureje nga kėndi i akaidit, do tė shohim se kėtu kemi tė bėjmė me njė mrekulli tė vėrtetė kuranore, me njė lajm-njoftim tė saktė pėr tė ardhmen, tė cilėn e di vetėm Zoti i Madhėrishėm.

Fjala ėshtė pėr besimin-imanin e mundshėm tė Ebu Lehebit, pasiqė mė parė pamė se Allahu xh. sh. pėr tė ka thėnė: “Qoftė i shkatėrruar Ebi Lehebi, e ai mė ėshtė shkatėrruar…”.

Nė kohėn e zbritjes sė kėsaj sureje, shumica e parisė mekase, ndėr ta edhe Ebu Lehebi, ishin pabesimtarė, por mė vonė shumė prej tyre Allahu xh.sh. i udhėzoi, ua hapi zemrat e tyre dhe ata e pėrqafuan Islamin, si Ebu Sufjani, Halid ibn Velidi, Ikreme ibn Ebi Xhehli e shumė tė tjerė. Logjikisht, nuk pėrjashtohet mundėsia qė edhe Ebu Lehebi tė ishte nė mesin e kėtyre tė udhėzuarve nė Islam, mirėpo kjo nuk ndodhi, sepse Kur’ani decidivisht thotė se Ebu Lehebi do tė vdesė si qafir-pabesimtar.

A thua ē’do tė ndodhte sikur Ebu Lehebi tė shkonte nė vendtubimin e parisė mekase e t’u thoshte: ”Muhammedi ka thėnė pėr mua nė Kur’an, pėr tė cilin pohon se i zbritka nga qielli, se do tė vdes si pabesimtar dhe se do tė hyj nė zjarr, sė bashku me gruan time, mirėpo, ja, unė po dėshmoj kėtu para jush: “Nuk ka zot tjetėr pos Allahut dhe Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij”, nė mėnyrė qė ju tė gjithė tė bindeni se kėto fjalė tė tij janė tė pavėrteta, dhe se Muhammedit nuk i zbret kurrfarė shpalljeje nga qielli!!!”

A thua vėrtet ēfarė do tė ndodhte?!

Po ta kishte shqiptuar Ebu Lehebi fjalėn e dėshmisė – “Shehadetin”, qoftė edhe sa pėr sy e faqe apo nga dyfytyrėsia, ēėshtja e besimit do tė shkatėrrohej me themel. Mirėpo, as kjo mundėsi veprimi nė favor tė ēėshtjes sė kufrit-pabesimit apo tė paktėn edhe shqiptimi formal i fjalės sė dėshmmisė nga goja e Ebu Lehebit, atij nuk i shkonte ndėr mend, e lėre mė t’i shqiptonte.

A nuk ėshtė ky njė argument i mjaftueshėm pėr tė na treguar se ajo qė paralajmėron Allahu, patjetėr duhet tė ndodhė. A ekziston provokim mė i madh se ky, qė Allahu t’ia lėrė nė dorė armikut mė tė madh tė Islamit, me mundėsi zgjedhjeje, njė ēėshtje kaq tė ndjeshme, me tė cilėn mund tė dėmtohej-shkatėrrohej kjo fe, por tė cilėn mundėsi Ebu Lehebi nuk e shfrytėzoi.

A nuk ėshtė ky argument i bollshėm qė tė kuptojmė se atė qė e pėrcakton Allahu, qoftė edhe nė sferėn e “gajbit” – “sė fshehtės”, ajo patjetėr duhet tė realizohet.[10]



Porosia e kėsaj sureje:

- Ndalohet rreptėsisht t’i bėsh keq dikujt, ta mundosh dikė apo ta fyesh pa tė drejtė.

- Nė tri ajetet e para, ku flitet pėr Ebu Lehebin, shohim se ato pėrmbajnė lajme tė fshehta nga tri aspekte:

1. Njoftimi pėr shkatėrrimin e tij nė kėtė botė, gjė qė kishte ndodhur vėrtet.

2. Njoftimi se Ebu Lehebit nuk do t’i bėnin dobi as pasuria e as fėmijėt e tij, dhe se nuk do tė kėnaqej mė atė pasuri, gjė qė edhe ndodhi.

3. Njoftimi pėr tė se Ebu Lehebi do tė jetė prej banorėve tė Zjarrit, gjė qė faktikisht edhe ndodhi, sepse ai vdiq si pabesimtar.

- Ndalohet rreptėsisht tė shpifurit e fjalėve tė paqena ndaj dikujt apo bartja e fjalėve me tė cilat lėndohen ndenjat e njerėzve, sepse kjo i gjason zjarrit qė ndizet nga drutė.

- Pasuria e as fėmijėt nuk do ta shpėtojnė askėnd nga dėnimi i Allahut xh.sh., nėse puna e atij njeriu ėshtė nė kundėrshtim me dispozitat e Tij.

- Ai qė zgjedh qėndrimin armiqėsor ndaj Islamit, do tė jetė i nėnēmuar, i turpėruar, i zhgėnjyer dhe fatkeq, si nė kėtė botė, ashtu edhe nė atė tė Amshimit.





--------------------------------------------------------------------------------

[1] Muhammed Esh-Sevkaniu, “Fet’hul Kadiir”, vėll. V, fq. 518.

[2] El Vahidi en-Nisaburi, “Esbabu-n-Nuzuli”, fq. 262; Kėtė transmetim e kanė shėnuar nė koleksionet e tyre tė hadithit tė gjithė imamėt e mėdhenj tė Hadithit si Buhariu, Muslimi, Tirmidhiu, Ibn Maxhe, Maliku etj.

[3] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir”, vėll. XXX, fq. 457

[4] Sejjid Kutb, “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. VI, fq. 4000.

[5] “Muhtesar Tefsir Ibn Kethir”, vėll. III, fq. 690.

[6] Muhammed Ali Sabuni “Safvetu-t-Tefasiir”, pjesa e 20-tė, fq. 619.

[7] Ebu Bekėr el Xhezairi. “Ejseru-t-Tefasiir”, vėll. V, fq. 627.

[8] Muhammed Abduhu, “Tefsirul Kur’anil Kerim-xhuz’u “Amme”, fq. 200.

[9] Fet’hul Kadiir”, vėll. V, fq. 520

[10] Muhammed Mutevel-li Sha’ravi. “Argumentet lėndore mbi ekzistimin e Zotit”, fq. 84-85, botimi i dytė, Prishtinė 1997; Nė lidhje me kėtė shih edhe: Muhammed el Gazali. “Nahve tefsirin mevduijjin li suveril Kur’anil Kerim”, fq. 547

valiii
07-05-07, 19:17
Komentimi i kaptinės – “Kurejsh”




1. “(Allahu e zhduku ushtrinė qė synoi shkatėrrimin e Qabesė) Pėr hir tė (harmonisė ndėrmjet) kurejshėve dhe marrėveshjes sė tyre (me fiset e tjera),

2. marrėveshjes pėr sigurinė (qė e gėzonin) gjatė udhėtimeve tė tyre, dimėr e verė,

3. atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė),

4. i Cili i ushqeu kur ishin nė skamje-uri dhe i siguroi nga frika (e ēdo armiku).”



Kaptina “Kurejsh” ėshtė kaptinė mekase, ka gjithsej 4 ajete dhe ka zbritur pas kaptinės “Et-Tin”

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: “Ka zbritur surja (Li Ilafi kurejshin…) nė Mekė”.[1]

Nė anėn tjetėr, Dahhaku dhe Kelbiu transmetojnė se kjo kaptinė ka zbritur nė Medinė[2], por njė transmetim i tillė nuk ėshtė i qėndrueshėm, sepse dihet sigurisht dhe, pėr kėtė tė gjithė dijetarėt e tjerė janė kompaktė, se kjo kaptinė ka zbritur nė Mekė.

Disa dijetarė, si Ubejje bin Ka’bi kėtė sure e konsiderojnė si vazhdimėsi tė sures “El-Fil”. Ubejje pohimin e vet e mbėshtet nė njė transmetim nga Amr bin Mejmun el Ezdiu, i cili ka thėnė: “E kam falur namazin e akshamit pas Omer ibnul Hattabit r.a., kur ai nė rekatin e parė kėndoi kaptinėn “Ve-t-Tini ve-z-Zejtuni…” kurse nė tė dytin “Elem tere kejfe...” dhe “Li Ilafi Kurejshin...”, pa i ndarė kėto dy kaptina me besmele”[3] Sidoqoftė, dihet fare me siguri se kaptina “Kurejsh” ėshtė kaptinė nė vete dhe po ashtu dihet se nė mes kaptinės “El-Fil” dhe asaj “Kurejsh” kanė zbritur edhe nėntė sure tė tjera, kurse nė Mus’haf janė radhitur njėra pas tjetrės pėr shkak tė lidhmėrisė dhe vazhdimėsisė tematike[4].



Emėrtimi i kėsaj kaptine
Kaptina ėshtė emėrtuar me emrin e kurejshėve, sepse nė tė bėhet fjalė vetėm pėr ata, pėr marrėveshjen, traditėn dhe sigurinė e tyre gjatė dy udhėtimeve tė famshme qė bėnin pėr tregti: nė Jemen gjatė dimrit, kurse nė Sham[5] gjatė verės.

Nga mufessirėt kjo sure njihet edhe me emrin “El-Ilaf”

Meqenėse nė kėtė kaptinė bėhet fjalė pėr kurejshėt, atėherė ėshtė e udhės tė themi disa fjalė pėr kėtė fis tė njohur arab, fis nga gjiri i tė cilit doli edhe i Dėrguari i fundit, Muhammedi a.s.

Kurejshėt janė bijtė e Benu Nadr bin Kinane bin Huzejme bin Mudrike bin Iljas bin Medarit, d.t.th. vetėm ata qė janė tė lindur prej bijve tė Nadrit, quhen kurejshė.

Kurejshėt kanė qenė fisi mė i njohur nė Gadishullin Arabik. Vetė fakti se ishin nė fqinjėsi me Qabenė, ndikonte qė tė gjitha fiset e tjera arabe tė kishin njė respekt shumė tė madh ndaj tyre. Ky nderim ndaj tyre gjeti shprehjen sidomos pas shkatėrrimit tė ushtrisė sė Ebrehesė, ku u shfaq mrekullia e Allahut nė asgjėsimin e tyre nga tufa zogjsh, dhe prej atėherė kurejshėt njiheshin si popull i mbrojtur prej Allahut ose si fqinjė tė Shtėpisė sė shenjtė.

I Dėrguari i Allahut nė lidhje me vlerėn e kurejshėve, nė njė hadith qė pėrcjell Ummi Hani’ė, e bija e Ebu Talibit, ka thėnė: “Allahu i dalloi kurejshėt nga tė tjerėt me shtatė cilėsi qė nuk i janė dhėnė askujt para tyre dhe as do t’i jepen dikujt pas tyre: Pejgamberia ėshtė tek ata, hilafeti ėshtė tek ata (d.t.th. halifėt e parė do tė jenė prej tyre-sqarim yni), veshja e Qabesė ėshtė tek ata, dhėnia ujė haxhinjve ėshtė tek ata, ngadhėnjyen me ndihmėn e Allahut ndaj ushtrisė sė pronarėve tė elefantėve dhe tė vetmit ata e adhuruan Zotin pėr shatė vjet, (nė njė transmetim tjetėr pėr dhjetė vjet), kur tė tjerėt nuk e adhuronin (fjala ėshtė pėr tė parėt nė Islam si Ebu Bekri, Aliu, etj.-sqarim yni), dhe enkas pėr ta (nė emėr tė kurejshėve) ka zbritur njė kaptinė e posaēme nga Kur’ani, nė tė cilėn nuk pėrmendet askush tjetėr pėrveē tyre”.[6]

Njė hadith me kuptim shumė tė ngjashėm me kėtė, e transmetojnė nga Zubejr bin Avvami edhe Taberaniu, Ibn Asakiri dhe Ibn Merdevije, tė cilin Ibn Hibbani e konsideron si tė besueshėm dhe tė fortė.[7]

Po ashtu transmeton Muslimi me senedin e tij nga Pejgamberi a.s. tė ketė thėnė: “Allahu dalloi fisin Kinan nga bijtė e Ismailit, dalloi fisin Kurejsh nga Kinanėt, nga Kurejshėt dalloi lozėn e Hashimit, kurse mua mė dalloi nga familja beni Hashim”[8]



Lidhmėria e kėsaj kaptine mė atė paraprake – “El-Fil”
Lidhmėria mes kėsaj sureje dhe asaj paraprake “El Fil”, ėshtė shumė e madhe, madje mund tė themi fare transparente.

Allahu xh.sh. nė suren “El Fil” na tregoi se si shkatėrroi ushtarėt e Ebrehesė, tė cilėt kishin ardhur ta shkatėrronin Qabenė, si e mbrojti Ai Shtėpinė e shenjtė pėr hir tė kurejshėve dhe pėr hir tė faktit se nga mesi i tyre atė vit do tė lindte mė i zgjedhuri i njerėzisė-Muhammedi a.s., i cili mbi supet e veta do ta bartte pėrgjegjėsinė e Fjalės sė Allahut si misionin e fundit hyjnor tė Qiellit drejtuar Tokės.

Fundi i kaptinės “El-Fil” :“Dhe i bėri ata si njė gjeth i grimcuar (i pėrtypur)!”, ndėrlidhet fuqishėm me fillimin e kaptinės “Kurejsh”: “(Allahu e zhduku ushtrinė qė synoi shkatėrrimin e Qabesė) pėr hir tė (harmonisė ndėrmjet) kurejshėve dhe marrėveshjes sė tyre (me fiset e tjera)”.

Vetė shkronja “Lam” nė ajetin “Li Ilafi Kurejshin” ėshtė “Lamu-l-akibeti”-“Lam vazhdues-pasues” dhe vetvetiu tregon pėr njė vazhdimėsi tematike, kur ėshtė fjala pėr ngjarjen nga surja paraprake. Kėtė mendim e pėrkrahin Ferrai dhe shumica dėrrmuese e dijetarėve[9]. Kėtė mendim e pėrkrahin po ashtu edhe Ibni Kutejbe, Sha’raviu etj.





Koment:

įöÅöķįóĒŻö ŽõŃóķśŌņ ÅöķįóĒŻöåöćś ŃöĶśįóÉó ĒįŌųöŹóĒĮö ęóĒįÕųóķśŻö

1. “(Allahu e zhduku ushtrinė qė synoi shkatėrrimin e Qabesė) Pėr hir tė (harmonisė ndėrmjet) kurejshėve dhe marrėveshjes sė tyre (me fiset e tjera),

2. marrėveshjes pėr sigurinė (qė e gėzonin) gjatė udhėtimeve tė tyre, dimėr e verė,

Kaptina “Kurejsh” fillon me fjalėt: “Li Ilafi Kurejshin…”. Komentatorėt, pa dallim sė pari janė pėrpjekur tė deshifrojnė kuptimin e vėrtetė tė pjesėzės “Li” apo tė shkronjės “Lam” nė fillim tė kėsaj kaptine. Ata rreth kėsaj shkronje dhe lidhmėrisė sė saj, kanė dhėnė tri mendime. Mė parė cekėm mendimin e parė tė Ferrait dhe tė xhumhurit tė dijetarėve, se ky “Lam” simbolizon “Lamin vazhdues-pasues”, i cili bėn ndėrlidhjen kuptimore tė kėsaj sureje me atė paraprake. Mendimi i dytė rreth kuptimit tė kėtij “Lami”, ėshtė ai tė cilin e pėrkrahin Zuxhaxhi, Kesaiu, Ibn Xherir et-Taberiu dhe Ahfeshi, tė cilėt mendojnė se “Lami” nė fillim tė kėsaj sureje, nėnkupton ēudinė-habinė, do tė thotė “ēudituni pėr mundėsinė qė u ėshtė dhėnė kurejshėve nga ana e Allahut xh.sh. pėr kėto udhėtime tė tyre dimėr e verė”, kurse kėta pėr ēdo ditė e mė tepėr po zhyten nė kufėr e mosbesim edhe mė tė thellė[10]; kurse mendimi i tretė ėshtė ai i dijetarėve si Halil bin Ahmed, Sibevejhi, Zemahsheriu, Sabuniu etj. tė cilėt mendojnė se “Lami” kėtu ėshtė kushtėzues dhe ka lidhje me fjalėn “Fel-ja’budu-le ta adhurojnė!”, nė ajetin e tretė tė kaptinės nė fjalė, qė do tė thotė: nėse kurejshėt nuk e adhurojnė Allahun pėr asgjė tjetėr, atėherė tė paktėn le ta adhurojnė pėr hir tė tė mirave tė Tij tė shumta ndaj tyre dhe pėr mundėsinė qė ua dha atyre tė udhėtojnė tė qetė e tė sigurt gjatė udhėtimeve tė tyre, dimėr e verė[11].

Kurse rreth kuptimit tė fjalės “Ilaf” nė kėtė ajet, dijetarėt po ashtu kanė mendime tė ndryshme, meqenėse edhe vetė kuptimi i kėsaj fjale dallon nė kontekst tė fjalisė.

Ndėr tė tjera, duhet tė pėrmendim se kjo fjalė nė aspektin gjuhėsor nėnkupton: lidhje tė besės-besatim mes vetes, harmoni, marrėveshje, garanci, bashkim nė fjalė, vepra dhe mendime, traditė, prirje, etj., kurse sa i pėrket kuptimit tė fjalės “Ilaf” nė kėtė pjesė tė ajetit, unė do ta preferoja mendimin e mufessirit tė mirėnjohur El Alusi i cili ndėr tė tjera shėnon se fjala “Ilaf” do tė thotė harmoni, lidhje e marrėveshjes me tė tjerėt pėr mossulmim, si dhe dhėnie e garancive pėr udhėtim tė qetė e tė sigurt tė karvaneve tė kurejshėve. Alusiu nė tefsirin e tij shėnon se paria kurejshite kishte lidhur marrėveshje tė tilla pėr mossulmin me fiset arabe dhe me mbretėrit pėrreth tyre; Hashimi nė emėr tė fisit kurejsh kishte lidhur marrėveshje me mbretin e Shamit, kurse Abdu Shemsi dhe Nevfeli kishin lidhur njė marrėveshje tė tillė me mbretėrit e Egjiptit dhe tė Abisinisė.[12].

Nė njė transmetim tjetėr qė e hasim nė tefsirin e Kurtubiut, shėnohet se katėr bijtė e Abdu Menafit kishin lidhur marrėveshje tė tilla me mbretėrit e asaj kohe, kėshtu Hashimi kishte lidhur marrėveshje pėr mossulmim me mbretin e Shamit, Abdu Shemsi me mbretin e Abisinisė (Etiopisė sė sotme), Mutalibi me mbretin e Jemenit, kurse Nevfeli me mbretin e Persisė.[13]

Pėr ta pėrforcuar kėtė mendim, do tė sjellim si shembull edhe fjalėt e Atait, i cili pėr shkakun e kėtyre udhėtimeve tė kurejshėve transmeton nga Ibni Abbasi tė ketė thėnė: “Nė tė kaluarėn, kur ndonjėrin prej kurejshėve e godiste-pllakoste skamja (uria), meqė askush nuk i ndihmonte, ai me tėrė familjen merrte udhėn nė shkretėtirė pėr tė humbur, derisa vdisnin ashtu tė uritur. Kjo traditė e tyre e mbrapshtė vazhdoi deri nė kohėn e Hashim ibn Abdu Menafit (emri i tij ėshtė Amr), i cili njė ditė duke parė njė familje tė tillė tė varfėr qė pėrgatitej tė merrte udhėn pa kthim nė shkretėtirė, doli para popullit dhe u mbajti njė fjalim prekės, duke thėnė: Jemi dėshmitarė se disa njerėz tė fisit tonė i ka pllakosur skamja (uria), dhe asnjėri prej nesh nuk ēan kokėn pėr ta, por i kemi lėnė nė mjerimin e tyre tė vdesin urie. Si mund tė lejoni njė gjė tė tillė kurse ju jeni popull i Shtėpisė sė shenjtė, jeni mė tė zgjedhurit e bijve tė Ademit dhe njerėzit ju pasojnė nė veprimet tuaja?! Atėherė kurejshėt u ngritėn dhe u besatuan mes vetes duke i thėnė Hashimit: Ne do tė tė pasojmė nė ēdo fjalė dhe veprim. Dhe prej kėtij momenti ēdo familje zgjodhi mė tė mirėt dhe i nisėn pėr udhėtimet e tyre tė famshme nė Jemen dhe nė Sham.

Kur ktheheshin, me fitimin prej tregtisė, ushqenin tė varfrit, dhe njerėzit mė nuk vdisinin urie, por tė gjithė jetonin nė mirėqenie e bollėk. Kjo traditė e tyre ishte e pranishme edhe gjatė shpalljes sė revelatės sė fundit hyjnore”[14].

valiii
07-05-07, 19:20
Rreth kuptimit tė fjalės “Ilaf” edhe imam Kurtubiu ka pothuaj tė njėjtin mendim me Alusin, do tė thotė se fjala “Ilaf” sipas tij nėnkupton harmoninė dhe marrėveshjen e kurejshėve, sė pari ndėrmjet tyre e pastaj edhe me tė tjerėt, qė tė siguroheshin karvanet e tyre dhe tė tregtonin lirshėm.[15]

Kurejshėt me kėto marrėveshje pėr udhėtimet e tyre tė sigurta nė Jemen dhe nė Sham, ishin nė pozitė tė privilegjuar, dhe kur i shtohet kėsaj edhe garancia nga fiset e tjera arabe pėr mossulmim tė kurejshėve, meqė kėta konsideroheshin nga tė gjitha fiset arabe si kujdestarė tė Qabesė dhe fqinjė tė Shtėpisė sė shenjtė, atėherė shohim se vėrtetė mirėsitė e Allahut kishin rrethuar kėtė popull. Karvanet e tyre tregtonin gjithandej nė siguri tė plotė, nė kohėn kur karvanet e fiseve pėrreth tyre plaēkiteshin dhe rrėmbeheshin pa mėshirė. Kėtė e vėrteton edhe Kur’ani famėlartė :

“A nuk e kanė vėrejtur ata se Ne e kemi bėrė vendin e shenjtė (Mekėn) tė sigurt, e njerėzit pėrreth tyre rrėmbehen (plaēkiten-mbyten). Po , a nuk i besojnė ata sė kotės, e tė mirat e Allahut i pėrbuzin”. (El-Ankebut, 67)





ŻóįśķóŚśČõĻõęĒ ŃóČųó åóŠóĒ ĒįśČóķśŹö

3. atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė),

Pas tė gjitha kėtyre tė mirave tė dhuruara nga ana e Allahut xh.sh., do tė ishte e logjikshme qė kurejshėt t’i shprehnin falėnderim vetėm Allahut, Atij qė i shpėtoi nga ushtria e Ebrehesė, por kot, shumica dėrrmuese e kurejshėve ishin zhytur nė pellgun e idhujtarisė. Atyre jo vetėm u ishin verbuar sytė e nuk shihnin, por u ishin verbuar mendjet dhe zemrat e nuk logjikonin. Ishin dhėnė pas njė jete tė shfrenuar, njė jete tė pamoralshme, ku sundonte ligji i tė fortit. Madje ishin lėnė pas dore dhe ato pak virtyte tė mira qė kishin nga koha e Hashim ibn Abdu Menafit.

Adhurimi i drejtė kishte humbur ēdo kuptim nė mesin e tyre, sepse besimi i kotė dhe idhujt kishin zėnė vend pothuaj nė ēdo shtėpi mekase, madje edhe vetė godina e Qabesė ishte mbushur pėrplot me idhuj tė tillė.

Pavarėsisht nga kėto, Allahu xh.sh. i mbrojti kurejshėt, po mbrojti edhe Qabenė qė tė mos shkatėrrohej. Po tė ndodhte qė Qabeja tė shkatėrrohej, atėherė do tė humbte vlera e saj si Shtėpi e sigurt, kurse sė bashku me tė do tė shkatėrrohej edhe fisi kurejsh, i cili mė nuk do tė kishte as peshė, as respekt e as autoritet nė mesin e fiseve tė tjera arabe. Deshi Allahu i Plotfuqishėm dhe nuk ndodhi asnjėra prej kėtyre tė dyjave, Qabeja u mbrojt nga Zoti i saj i Vėrtetė, kurse mbijetuan edhe kurejshėt dhe vetėmsa fituan autoritet, sepse Allahu xh.sh. kishte filluar ta pėrgatiste terrenin pėr ardhjen nė jetė tė krijesės mė tė lavdishme, Muhammedit a.s., i cili u lind po atė vit kur Ebreheja sulmoi Qabenė.

Mu pėr shkak tė kėtyre mirėsive tė dhuruara, pason ky urdhėr hyjnor i shprehur nė ajetin e tretė tė kėsaj kaptine: “atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė)”, e tė mos i adhurojnė idhujt, adhurimi i tė cilėve i kishte larguar ata tėrėsisht nga feja e pastėr e Ibrahimit a.s. (el Hanifijjetu-s-Semha).

Nė lidhje me kėto mirėsi, mufessiri i njohur Fahru Rraziu thotė: “Dije se mirėsia ėshtė dy llojesh: e para largimi i dėmit dhe e dyta pėrfitimi i dobisė. Mu pėr kėtė shkak Allahu xh.sh. nė suren paraprake “El-Fil” na tregoi se Ai e largoi dėmin qė u kanosej kurejshėve dhe Qabesė nga ushtria e Ebrehesė, kurse nė kėtė sure “Kurejsh”, flet pėr mundėsinė qė u ėshtė dhėnė kurejshėve pėr tė pėrfituar nga tregtia e tyre dimėr e verė.[16].

Kurse Muhammed M. Sha’ravi, nė lidhje me kuptimin e kėtij ajeti, shprehet: “Allahu xh.sh. ka urdhėruar kurejshėt qė ta adhurojnė vetėm Atė: “atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė)”, sepse ata kėtė e kanė obligim. Sė pari ua mbrojti Shtėpinė e shenjtė-Qabenė, e cila pėr ta simbolizonte krenarinė dhe autoritetin, pastaj ua mundėsoi udhėtimet e tyre tregtare nė njė siguri tė plotė nga rrėmbimet dhe plaēkitjet, atėherė kur nė tėrė Gadishullin Arabik mbretėronte anarkia dhe ligji i tė fortit. Fryt i kėsaj tregtie ishte edhe fakti se ata siguronin ushqimin dhe furnizimin e tyre dhe mė nuk ndienin as uri e as skamje. Prandaj kurejshėt doemos duhej t'i pėrgjigjeshin kėsaj thirrjeje tė Allahut, se ndryshe ata do tė pėsonin fatin e popujve tė mėparshėm si dhe nėnēmimin e pėrbuzjen nė kėtė botė”.[17]

Ja si na tregon Allahu pėr pėsimin e popujve tė kaluar, qė nuk ishin mirėnjohės ndaj dhuntive tė Allahut:

“Allahu sjell si shembull njė fshat (vendbanim) qė ishte i sigurt dhe i qetė, tė cilit i vinte furnizimi nga tė gjitha anėt me bollėk, kurse ata (banorėt) i pėrbuzėn tė mirat e Allahut. Atėherė Allahu, pėr shkak tė sjelljes sė tyre, ua veshi (ua ngjeshi) petkun e urisė dhe tė frikės. Atyre u pat ardhur i dėrguar nga mesi i tyre, e ata e pėrgėnjeshtruan atė, andaj i kapi dėnimi se ishin zullumqarė” (En-Nahl, 112-113).



ĒįųóŠöķ ĆóŲśŚóćóåõćś ćöäś ĢõęŚņ ęóĀćóäóåõćś ćöäś Īóꜯņ

4. i Cili i ushqeu kur ishin nė skamje-uri dhe i siguroi nga frika (e ēdo armiku).”

Nė tė kaluarėn Meka ishte njė vend i thatė, i pabanuar dhe pa tokė pjellore. Nga tė gjitha anėt ishte e rrethuar me shkėmbinj tė thepisur, ashtu siē ėshtė edhe sot. Si e tillė ajo nuk jepte kurrfarė shpresash pėr ndonjė gjallėri, aq mė pak qė tė ishte e banuar me njerėz. Por qe urtėsia e Allahut xh.sh. qė kėtė vend tė thatė, me njė natyrė kaq tė egėr, ta vendoste nė epiqendėr tė ngjarjeve qė do tė pasonin pas disa shekujsh, ngjarje qė pėrfundimisht do t’ia ndėrronin kahėn jetės sė racės njerėzore, ngjarje qė do tė lėkundnin nga themelet padrejtėsitė qė kishin marrė hov nė botėn e atėhershme. Kjo ngjarje do tė ishte lindja e Muhammedit a.s. dhe shpallja e revelatės sė fundit hyjnore, tė cilėn Allahu xh.sh. do t’ia shpallte kėtij tė dėrguari tė fundit.

Por, t’i kthehemi pak historisė, atėherė kur Allahu xh.sh. me anė tė shkaqeve tė Tij, pėrgatiti terrenin qė nė Mekė, nė kėtė luginė tė thatė, Ibrahimi a.s. tė vendoste me porosinė e Allahut xh.sh. pasardhėsin e tij, Ismailin a.s.. Pasi e la aty bashkėshorten e tij, Haxheren, dhe djalin, Ismailin, atėbotė ende njė foshnjė e njomė, me lot nė sy u drejtua nga qielli dhe u lut:

“Zoti ynė! Unė njė pjesė tė familjes e vendosa pranė shtėpisė Sate tė shenjtė. Zoti ynė (i vendosa aty) qė tė falin namazin, pra bėj qė zemrat e disa njerėzve tė mallėngjehen pėr ata, dhe, pėr tė tė falėnderuar me mirėnjohje, furnizoji ata me fruta.” ( Ibrahim, 37)

dhe:

“(Pėrkujto) Kur Ibrahimi tha: Zoti im! Bėje kėtė qytet tė sigurt dhe mė mbro mua e bijtė e mi nga adhurimi i idhujve”. (Ibrahim, 35).

Dhe, Allahu i Gjithėmėshirshėm e pranoi lutjen e tė dashurit tė Tij-Ibrahimit a.s. Bėri qė zemrat e njerėzve tė mallėngjeheshin pėr familjen e tij, tė vendosur nė atė luginė tė thatė. Pas njė kohe tė shkurtėr, me lejen e Haxheres, nė fqinjėsi tė burimit tė Zem-Zemit u vendos fisi Xhurhum, njė prej fiseve tė atėhershme arabe. Pasi u rrit Ismaili a.s., ai sė bashku me babanė e tij, Ibrahimin a.s., filluan tė ndėrtonin muret e Qabesė mbi themelet ekzistuese qė mė parė. Jeta filloi tė lulėzonte. Meka u kthye nė epiqendėr tė vėmendjes sė tė gjitha fiseve arabe, sepse ata aty kryenin Haxhin, vizitėn e shenjtė. Kaluan shekuj, nė njė siguri tė plotė, dhe prej fiseve tė zgjedhura nga loza e Ismailit a.s. Allahu kishte dalluar fisin kurejsh, i cili ishte tani kujdestar i Shtėpisė sė Allahut. Ky fis, siē thamė mė parė, gėzonte autoritet tė pakontestueshėm nga tė gjitha fiset e tjera mu pėr shkak se ishin nė fqinjėsi tė Qabesė, dhe pėr faktin se Allahu xh. sh. iu pėrgjigj lutjes sė Ibrahimit a.s. i cili, pasi kreu ndėrtimin e Qabesė, sė bashku me tė birin Ismailin a.s. iu lutėn Krijuesit:

“Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiri i tyre tė dėrguar qė t’u lexojė atyre ajetet e Tua, t’ua mėsojė atyre Librin dhe Urtėsinė, e t’i pastrojė (prej ndytėsisė sė idhujtarisė) ata. S’ka dyshim se Ti je ngadhėnjyesi, i dijshmi.” (El-Bekare, 129)

Dhe vėrtet I Lartmadhėrishmi pranoi prej tyre kėtė lutje tė sinqertė, sepse nga gjiri i kėtij populli-kurejshėve, dėrgoi vulėn e pejgamberisė-Muhammedin a.s..

valiii
07-05-07, 19:21
Ajeti i 4-t i kėsaj kaptine: “i Cili i ushqeu kur ishin nė skamje-uri dhe i siguroi nga frika (e ēdo armiku).”, tė bėn ta kuptosh qartė se Allahu xh.sh. gjithmonė e kishte nė pėrkujdesje kėtė fis, i mbrojti ata nga rreziqet e ndryshme, i mbrojti nga armiqtė e shumtė qė synonin shkatėrrimin e Qabesė, siē ishte Ebreheja etj. Pėr kėtė siguri tė tyre kaq tė madhe dhe pėr mirėqenien e popullatės sė Mekės, na flet edhe ky ajet kuranor: “Po a nuk u siguruam Ne atyre njė vend tė shenjtė e tė sigurt qė aty tė sillen frutat e ēdo sendi si furnizim nga ana Jonė, por shumica e tyre nuk e dinė”. (El-Kasas, 57),

Kurse tėrė kjo mirėqenie dhe siguri, padyshim qė ishte fryt i duasė sė Ibrahimit a.s. kur iu lut tė Gjithėmėshirshmit:

“Dhe kur Ibrahimi tha: “Zoti im, bėje kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan Allahun dhe jetėn tjetėr, furnizoji me lloje tė frutave!” (El-Bekare, 126)

Por, fatkeqėsisht, kurejshėt harruan kėto dhunti tė Allahut ndaj tyre. Ata nuk e pritėn tė Dėrguarin nga mesi i tyre me sjellje tė mirė, pėrkundrazi e luftuan atė dhe u pėrpoqėn ta asgjėsonin fizikisht. Kurejshėt kishin harruar se nė njė tė kaluar shumė tė afėrt, Allahu i kishte mbrojtur nga Ebreheja, kurse kėta tash po e luftonin me tė gjitha mjetet tė Dėrguarin a.s. qė Allahu ua kishte dėrguar jo vetėm atyre, por mbarė njerėzisė…

Prandaj nuk ėshtė e rastėsishme kur i Dėrguari i Allahut nė njė fazė tė dėshpėrimit nga veprimet e bashkėkombėsve tė vet, kishte thėnė: “Mjerė pėr ju, o Kurejshė” dhe e kishte kėnduar kaptinėn “Kurejsh”. Kėto fjalė tė Resulullahut i kishte dėgjuar Esma bint Jezid bin Seken (Ummu Seleme el Ensarije), dhe i transmeton Ibn Ebi Hatimi. Po ashtu nga Ummu Seleme transmetohet tė ketė thėnė: E kam dėgjuar Resulullahun s.a.v.s., pasi ka kėnduar kaptinėn Kurejsh, tė ketė thėnė: “Mjerė pėr ju, o pari e kurejshėve, adhuroni Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė), i Cili ju ushqeu kur kishit uri (skamje) dhe ju siguroi nga frika e ēdo armiku!” .[18]





--------------------------------------------------------------------------------

[1] Muhammed esh-Shevkani “Fet’hu-l-Kadir”, vėll. V, fq. 502

[2] Po aty, fq. 502

[3] El Alusi “Ruhu-l-Meani fi tefsiri-Kur’ani-l-Adhim ve-s-Seb’i-l-methanij”, vėll.30, fq. 238, Bejrut, pa vit botimi

[4] Sejjid Kutb “Fi Dhilali-l-Kur’an” vėll VI, fq 3983, Bejrut, 1986, botimi i XII-tė

[5] Termi “Sham”, gjeografikisht pėrfshin njė pjesė tė territorit tė Sirisė sė sotme, Palestinės, Jordanit dhe Libanit.

[6] Transmetojnė Buhariu, Taberaniu, Hakimi, Ibn Merdevije dhe Bejhekiu

[7] Shevkaniu “Fet’hul Kadiir”,vėll. V, fq, 502

[8] Dr. Muhammed Seid Ramadan el Buti “Fikhu-s-Sireh”, fq. 49, Damask, 1977

[9] Abdurrahman el Xhevzij “Zadu-l mesir fi Ilmi-t-Tefsir”, vėll. IX, fq. 238. Bejrut, 1986

[10] Fahru Rrazi, “Et-Tefsirul Kebir”, vėll 32, fq. 105; Nė lidhje me kėto mendime shih edhe “Qasje studimore rreth katėr pėrkthimeve tė Kur’anit nė gjuhėn shqipe” nga Emin Behrami, fq. 65, Prishtinė, 1997

[11] Muhammed Ali es-Sabunij “Safvetu-t-Tefasir”, vėll, 20, fq. 606, Halep-Siri, pa vit botimi

[12] El Alusi “Ruhul Meani…”, vėll. 30. fq. 238

[13] Kurtubiu “El Xhamiu Li Ahkamil Kur’an”, vėll. 20, fq. 204, Kajro, 1372 h.

[14] Fahru Rraziu “Et Tefsiru-l Kebir”, vėll. 32, fq. 107

[15] Kurtubiu “El Xhamiu Li Ahkamil Kur’an”, vėll. 20, fq. 200

[16] Fahru Rraziu, “Et-Tefsiru-l-Kebir” vėll. 32. fq. 107

[17] Muhammed M. Sha’ravi “Tefsir suretej El-Fil ve Kurejsh”, fq. 44, Kajro, pa vit botimi



[18] Muhtesar Tefsir Ibn Kethir, vėll.3 fq. 680

valiii
07-05-07, 19:26
Ajeti "El-Kursijj" dhe vlera e tij (TESBIH DOVA)





بسم الله الرحمن الرحيم

اللَّهُ لاَ إِلَهَ إِلاَّ هُوَ الْحَيُّ الْقَيُّومُ لاَ تَأْخُذُهُ سِنَةٌ وَلاَ نَوْمٌ
لَهُ مَا فِي السَّمَاوَاتِ وَمَا فِي الأَرْضِ مَنْ ذَا الَّذِي يَشْفَعُ عِنْدَهُ
إِلاَّ بِإِذْنِهِ يَعْلَمُ مَا بَيْنَ أَيْدِيهِمْ وَمَا خَلْفَهُمْ وَلاَ يُحِيطُونَ بِشَيْءٍ
مِنْ عِلْمِهِ إِلاَّ بِمَا شَاءَ وَسِعَ كُرْسِيُّهُ السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضَ
وَلا يَئُودُهُ حِفْظُهُمَا وَهُوَ الْعَلِيُّ الْعَظِيمُ

Nė jetėn tonė tė pėrditshme, shpeshherė nga bashkėbiseduesit dėgjojmė pohime se “Tesbih Dova” ėshtė njė dua e veēantė nė Kur`an, e cila ka njė domethėnie tė thellė dhe me shumė vlerė, e cila do tė duhej tė lexohej nga ēdonjėri, si masė preventive nga e keqja qė mund tė na prekė nė jetėn tonė.

Nga shumica dėrmuese e myslimanėve tanė, kjo pjesė e Ku*r`anit ėshtė mėsuar me pėrkushtim pėrmendsh dhe ėshtė lexuar, dhe jo vetėm nė tė kaluarėn, por edhe sot e shohin si tė domosdo*shme qė kjo pjesė e Kur`anit tė nxihet pėrmendsh, nė mėnyrė qė tė lexohet nė raste tė ndryshme dhe emergjente, si nė rast frike, para nisjes nė udhėtim, pėr mbrojtje nga e keqja, para gjumit etj.

Cili ėshtė nė tė vėrtetė Ajeti Kursij dhe cili ėshtė pozicioni i tij nė Kur`an?

Nė fakt kėtu kemi tė bėjmė vetėm me njė ajet, por i zgjeruar dhe i pėrbėrė nga dhjetė fjali tė pavaruara, qė nė gjuhėn shqipe do tė mund tė quhej njė periudhė e gjatė. Ky ajet zė vend nė pjesėn e fundit tė kaptinės El-Bekare, gjegjėsisht ėshtė ajeti i 255.

Duke u bazuar nė shpjegimet e shumta tė komentatorėve tė Kur`anit, shohim se, tė gjithė kėsaj pjese tė Kur’anit i kanė dhėnė njė rėndėsi tė veēantė, sigurisht mbėshtetur nė tė dhėnat dhe pėr*mbajtjen e saj tė gjerė dhe shumėdimensionale e shumėkuptim*plotė.

Karakteristikė e parė e kėtij ajeti ėshtė theksimi i Njėsisė sė Zotit qė nė fillim, si Njė Zot, i Pashoq, pėr tė pasuar mė pastaj pėrmendja e cilėsive mė madhėshtore tė Tij.

Sipas mėsimeve profetike tė Muhammedit a.s. ky ajet ėshtė mė madhėshtori nė Kur`an”.[1]

Studiuesi i mirėnjohur i islamizmit, Ibni Tejmiu, nė lidhje me faktin e lartpėrmendur thotė: “Nė Kur`an nuk gjendet asnjė ajet i cili pėrmban atė qė pėrmban Ajeti Kursij.[2]

Nė po kėtė ajet, gjendet poashtu edhe emri mė i madh i Zotit (Allah), e ne jemi tė thirrur t`i lutemi Atij pėrmes emrave tė Tij tė mirė adekuatė dhe tė saktė.[3]



Leximi i ajetit Kursijj largon shejtanin

Bazuar nė mėsimet islame, djalli ėshtė pėrbetuar, qė nė momentin e krijmit tė njeriut tė parė, se do tė jetė ai i cili do tė pėrpiqet vazhdimisht qė njeriun ta largojė nga binarėt e drejtė tė njerėzisė me mashtrime dhe me intriga, tė cilat vetėm ai di t`i pėrgatisė kundėr tij. Djalli ishte bėrė xheloz qė kur Zoti xh.sh. ki*shte krijuar njeriun e parė - Ademin a.s. duke thėnė me mburrje dhe kryelartėsi se, ai ėshtė krijesė mė e ndershme se njeriu, ngase ėshtė e krijuar nga zjarri, kurse njeriu ėshtė krijuar nga elementet e tokės – nga dheu. Pas krijimit tė njeriut, nė shenjė respekti ndaj tij, Zoti kishte urdhėruar engjėjt dhe atė qė t`i pėruleshin krijesės mė tė dashur tė Tij mbi sipėrfaqen e tokės, mirėpo ai kishte refu*zuar njė veprim tė tillė duke treguar mendjemadhėsi dhe kryene*ēėsi. I pėrbetuar pėr mashtrimin e njeriut dhe largimin e tij nga porositė hyjnore, ai qarkullon te njeriu me besim jo tė sinqertė ndaj Zotit, njėsoj me gjakun e njeriut qė qarkullon nė trupin e tij.

Zoti xh.sh., duke e ditur paraprakisht konstruktin e brendsh*ėm dhe tė jashtėm tė njeriut dhe duke pasur parasysh mundėsitė e destabilizimit tė tij nga faktorėt e jashtėm, pėr hir tė sė mirės sė tij, krijoi edhe masa parandaluese, tė cilat ia bėri tė njohura pėr t`u ruajtur e mbrojtur nga pėshpėritjet dhe intrigat djallėzore.

Leximi i Ajetit Kursij ėshtė njė nga mjetet mbrojtėse tė nje*riut nga shejtani. Kjo e vėrtetė ėshtė dokumentuar edhe me thėnie tė Muhammedit a.s. nga tė cilat kėtu do tė pėrmendim njė prej tyre.

Buhariu transmeton thėnien e Muhammedit a.s.: ”Kur shkoni nė shtrat pėr tė fjetur, lexoni Ajetin Kursij deri nė fund, nė mėny*rė qė Zoti tė jetė nė mbrojtjen tuaj dhe qė shejtani tė mos ju afro*het deri nė mėngjes”.[4]

Po ashtu leximi i ajetit nė fjalė pas namazeve tė obliguara ka rėndėsinė e vet. Taberiu shėnon njė thėnie tė cilėn Pejgamberi a.s. e ka transmetuar Hasen bin Aliu: “I dėrguari i Zotit ka thėnė: “Kush lexonė Ajetin Kursij pas namazit tė obliguar, do tė jetė nėn mbrojtjen e Zotit deri nė namazin vijues”.[5]

valiii
07-05-07, 19:29
Komentimi i Ajetit Kursij

Allahu la ilahe il-la huve
- All-llahu ėshtė – s’ka tjetėr zot pėrveē Tij -

Nė kėtė fjali hasim nė mohim dhe pohim. Mohimin e sė drejtės pėr tė adhuruar dikė tjetėr pėrveē Zotit dhe pohimin e sė drejtės pėr tė adhuruar njė Zot tė Vetmin.

Taberiu nė tefsirin e tij, nė lidhje me kuptimin e kėsaj fjalie, thotė: ”Me kėtė bėhet e ditur se e kemi tė ndaluar tė adhurojmė dikė tjetėr pėrveē Zotit tė pėrhershėm dhe tė pėrjetshėm, i Cili nė kėtė ajet e ka cilėsuar Veten e Vet me kėtė cilėsi tė Tij”.[6]

Domethėnė, Zoti Qė duhet tė adhurohet, ėshtė Njė i Vetmi i Cili nuk ka rival. Askush, kushdo qoftė ai, nuk meriton tė adhu*rohet me asnjė lloj adhurimi. Nuk ka namaz, pėrkulje, sakrificė, betim, i cili do tė ishte i drejtė, pėrveē nė emėr tė Tij. As lutjet nė gėzime dhe nė vėshtirėsi, as kėrkimi i ndihmės nuk bėn tė bėhet pos nė emėr tė Tij. Edhe tavaf tė vlefshėm nuk ka pėrveē nė emėr tė Tij dhe rreth shtėpisė sė Tij. Ai ėshtė i Vetėm, nuk ka tjetėr.

Vlen tė theksohet se kjo fjali ka qenė bazė mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar thirrja e tė gjithė profetėve tė Zotit. Tė gjithė pejgambe*rėt kanė qenė tė thirrur nga Zoti qė t`i ftonin njerėzit pėr tė besuar nė Njė Zot - nė moneteizėm. “Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar para teje e tė mos i kemi shpallur atij se: se nuk ka zot tjetėr pėrveē Meje, pra Mė adhuroni”.[7]

Tė gjithė tė dėrguarit e Zotit e kishin pėr obligim t`i thėrrisnin njerėzit pėr kėtė fundament: “Ne dėrguam nė ēdo popull tė dė*rguar qė t`u thonė: “Adhuroni vetėm Allahun e largojuni djajve (adhurimit tė tyre)...”.[8]

Kurtubiu, nė lidhje me domethėnien e kėsaj fjalie, thotė: “ Me kėtė kuptojmė adhurimin e tė vetmit Zot-Njė dhe braktisjen e tė gjithė tė adhuruarve tė tjerė, si: shejtanin, falltorėt, idhujt dhe gjithēka tjetėr qė shpie nė humbje tė njeriut, dalalet”.[9]

Nė Kur`an pėrmenden disa pejgamberė tė mėhershėm tė cilėt bazė tė misionit tė tyre kanė pasur thirrjen pėr besimin e njė Zoti tė vetėm dhe pėr braktisjen e ēdo adhurimi tjetėr si:

Nuhu a.s. ”Ne e patėm dėrguar Nuhun te populli i vet, e ai tha: “O pupulli im, adhuroni Allahun, nuk keni

zot tjetėr pos Tij. Unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė njė ditė tė madhe”.[10]

Hudi a.s: “Edhe te populli Ad-i (dėrguam) vėllanė e tyre, Hudin, e ai tha: “O populli im, adhuroni (njė Zot) Allahun, ju nuk keni zot pos Tij, a nuk po frikėsoheni“?![11]

Salihu a.s.: ”Edhe te (populli) Themud e dėrguam vėllanė e tyre, Salihun, e ai u tha: “O populli im, besoni Allahun (njė), nuk keni Zot tjetėr pos Tij...”[12]

Ibrahimi a.s.: “E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi. (u thanė) O bijtė e mi, Allahu jua zgjodhi fenė (isl*ame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė musli*manė. E a ishit ju (ithtarė tė librit) kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: “Ē’do tė adhuroni pas meje”? Ata thanė: “Do tė adhurojmė Zotin tėnd, dhe Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimt, Ismailit, Is-hakut, njė tė vetmin Zot dhe ne vetėm Atij i jemi dorėzuar”.[13]

Shuajbi a.s.: “E nė Medjen (dėrguam) vėllanė e tyre Shuaj*bin. Ai tha: “O populli im, adhuroni Allahun (njė) ju nuk keni zot tjetėr pos Tij...”[14]

Me kėtė thirrje pėr besimin e drejtė nė Zotin, ishin tė poro*situr edhe ithtarėt e librit tė quajtur nė Kur`an, me emėrin - ehlul-kitab[15]: “…ata nuk ishin tė urdhėruar pėr tjetėr, pos qė tė adhu*ronin Allahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largo*hen prej cdo besimi tė kotė,ta falin namazin, ta japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė”.[16]

Edhe i dėrguari i fundit nga pejgamberėt, Muhammedi a.s., ishte i urdhėruar qė tė vazhdonte me tė njėjtėn porosi kur ishte fjala pėr besim nė Njė Zot tė Vetmin: “Atėherė, dije se nuk ka zot tjetėr pos Allahut…”[17]

Kjo ishte gjeneza mbi tė cilėn Muhammedi a.s. thirri mbarė njerėzimin nė njė Zot: ”Thuaj (Muhammed): “O ju njerėz! Unė jam i dėrguar i Allahut tek tė gjithė ju. Allahut qė vetėm i Tij ėshtė sundimi i qiejve e i tokės, s`ka tė adhuruar tjetėr pos Tij. Ai jep jetė dhe Ai jep vdekje…”[18]

valiii
07-05-07, 19:31
El-Haj-ju
- (I Cili) jeton pėrgjithmonė -


El-haju, i gjallė nga vetvetiu, gjallėria e tė cilit nuk ka ndonjė burim tė caktuar, e pėrhershme, e gjithmonshme, e pandėrpresh*me, qė nuk ka fillim dhe fund.[19]

Kjo cilėsi e Zotit ėshtė theksuar disa herė nė Kur`an:

- “Allahu ėshtė Njė, e nuk ka tė adhuruar (Zot) pos Tij, ėshtė i pėrjetshėm, mbikėqyrės”.[20]

- "E fytyrat e turpėruara (mėkatarėve), i pėrulen tė Pėrjet*shmit, tė Gjithėfuqishmit…”[21]

“Ti mbėshtetju Atij tė pėrjetshmit, qė nuk vdes kurrė…”[22]

“Ai ėshtė i pėrjetshėm, s`ka zot vetėm Ai…”.[23]

Ky emėr, ose cilėsim i madhėshtisė sė Zotit zh.sh., ėshtė shu*mėdimensional dhe shumė gjithėpėrfshirės, ngase gjallėria ngėr*then nė vete tė gjitha vetitė e Zotit, dhe pikėrisht edhe pėr kėtė arsye, ky ajet njihet si mė madhėshtori nė gjithė Kur`anin.

Gjithēka ekziston nė kėtė botė, e ka fillimin dhe mbarimin. I pėrjetshėm dhe i gjithmonshėm ėshtė vetėm Zoti. Kėtė tė vėrtetė Kur`ani e ka argumentuar nė shumė ajete:

- “Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja ju plotėsohen ditėn e kiametit..”[24]

- “…Ēdo send zhduket e Ai jo. Vetėm Atij i takon gjykimi dhe tek Ai do tė ktheheni!”[25]

- “Secili do tė shijojė vdekjen, e pastaj do tė ktheheni tek Ne”.[26]

Ne asnjė njeriu para teje (Muhammed), nuk i dhuruam jetė tė pėrhershme, e nėse ti vdes, a mos do tė mbesin ata pėr*gjithmonė? Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen, e Ne nė shenjė sprove ju sprovojmė me vėshtirėsi dhe kėnaqėsi, dhe ju ktheheni tek Ne”.[27]

Nė lidhje me vdekjen e njeriut, Sehl bin Sead transmeton njė hadith tė Muhammedit a.s., nė tė cilin thuhet: “Pejgamberit i ki*shte ardhur njėherė Xhibrili dhe i ishte drejtuar me fjalėt: “O Mu*hammed! Jeto sa tė jetosh (si tė duash), por njė ditė do tė tė gjejė vdekja, duaje kė tė duash, por edhe nga ai do tė ndahesh, dhe bėje atė qė dėshiron, sepse do tė shpėrblehesh pėr tė”.[28]

El-kaj-juum
- Sundues, Mbikėqyrės i krijesave -

El-kaj-juum, ėshtė emėr qė rrjedh nga paskajorja el-kijam. Zoti i Madhėruar ėshtė mbikqyrės dhe sundues mbi ēėshtjen e krijesave, mbi nevojat e tyre si: furnizimi, kujdesja dhe mbrojtja e tyre. Gjithēka qė ekziston nė gjithėsi, ėshtė bėrė me urdhrin dhe planin e Tij paraprak.

Nė Kur`an gjejmė shumė tekste qė argumentojnė faktin se ekzistenca e krijesave, qėndrueshmėria dhe mbrojtja e tyre ėshtė bėrė me urdhrin e tė Madhit Zot xh.sh.

- “A nuk i shikuan ata shpezėt krahėhapur pėrmbi ta dhe kur krahėt i palojnė, ato nuk i mban kush nė ajėr pėrveē fuqiplotit. Ai ėshtė qė ēdo send e sheh dhe e di”.[29]

- “Edhe Dielli udhėton pėr nė kufirin e vet (nė cakun pėrfu*ndimtar) Ai ėshtė (udhėtim) pėrcaktim i ngadhėnjyesit, tė dijsh*mit. Edhe Hėnės i kemi caktuar fazat-pozicionet derisa tė kthehet nė formėn e harkut. As Dielli nuk mund tė arrijė Hė*nėn, e as nata para ditės, po secili noton nė njė galaksi. Argument pėr ta ėshtė se Ne pasardhėsit e tyre tė (Ademit) i bartėm nė anije tė mbushur pėrplot. Dhe ngjashėm me tė, u kri*juam atyre diēka qė t`i hipin. E sikur tė duam Ne, i pėrmbytim ata, e nuk ka efekt as lutja e tyre dhe as qė do tė shpėtonin. Pėrveē nga mėshira jonė ndaj tyre, dhe qė tė pėrjetojnė tė mirat deri nė njė kohė tė caktuar”.[30]

Nėn kėtė emėr, hyjnė tė gjitha cilėsitė e veprimeve, sepse Ai (Zoti) ėshtė i Cili ėshtė bėrė vetė sundues dhe mbikėqyrės i krije*save pa ndihmėn e jashtme, pa pasur nevojė pėr ndihmė nga asnjė krijesė e Tij. Ai krijoi gjithė krijesat dhe garantoi mbajtjen e tyre, duke u ofruar gjithė tė nevojshmet.[31]

valiii
07-05-07, 19:32
La Teė-hudhuhu sinetun ve la nevmun
- Atė nuk e kap as kotje as gjumė -

Zoti i Madhėruar ėshtė i pastėr nga tė metat. Vigjilenca e Tij mbi krijesat ėshtė gjithherė nė shkallėn e duhur. Ėshtė dėshmitar i lėvizjeve tė tė gjitha krijesave. Asgjė nuk mund t`i mungojė dhe asgjė nuk mund tė mėshihet nga dija e Tij.[32]

Kotja dhe gjumi nuk janė cilėsi tė tė Madhit Zot. Mohimi i kėtyre dy veprimeve tė lartpėrmendura, me tė cilat identifikohen gjallesat e gjalla, jep tė kuptosh fuqinė supreme tė Zoti xh.sh., i Cili vazhdimisht ėshtė nė mbikėqyrje tė gjithė gjithėsisė dhe tė tė gjitha krijesave tė Tij, dhe se, asnjė veprim ose lėvizje, sado e vo*gėl qoftė, nuk mund tė ndodhė jashtė dijes dhe vullnetit tė Tij.

Lehu ma fi es-semavati ve ma fil erdi
- Gjithēka ka nė qiej dhe nė Tokė,
ėshtė vetėm e Tij -

Gjithēka qė ekziston nė qiej nga engjėjt, Dielli, Hėna, yjet si dhe trupa tė tjerė qiellorė, tė njohur e tė panjohur pėr ne, dhe gji*thēka qė ėshtė nė Tokė, objektive dhe subjektive, i takon njė Zoti tė Vetėm, Krijues dhe Sundues[33]. Kėtu mė poshtė do tė sjellim di*sa ajete qė flasin pėr kėtė tė vėrtetė:

- “Tė Allahut janė ē’ka nė qiej dhe ē`ka nė Tokė dhe vetėm tek Allahu kthehen ēėshtjet”.[34]

- “Vetėm tė Allahut janė ē`ka nė qiej e ē`ka nė Tokė. Allahu ka pėrfshirė ēdo send.”[35]

- “Tė Allahut janė gjithė ē`ka nė qiej dhe gjithė ē`ka nė Tokė. Mjafton qė Allahu ėshtė i pėrkujdesshėm”.[36]

- “Falėnderimi i takon Allahut, e tė Cilit ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė Tokė dhe tėrė falėnderimi I takon Atij nė botėn tjetėr. Ai ėshtė i urti i pėrsosuri nė njohuri”.[37]

Studiuesit dhe komentatorėt e Kur`anit duke komentuar ajetet e sipėrpėrmendura, kanė nxjerrė shumė kuptime nga tė cilat ne me kėtė rast do tė veēojmė dy:

a. Gjithė universi i takon Zotit, e edhe ato qė ne posedojmė si krijesa njerėzore nga pasuria, kėnaqėsia dhe autoriteti, nuk janė pasuri jona, por e Zotit xh.sh., e cila na ėshtė trashėguar pėr t`u provuar dhe sprovuar. ”…dhe jepni nga ajo pėr tė cilėn Ai ju bė*ri trashėgues...”[38] dhe mu pikėrisht pėr kėtė arsye ne jemi tė obliguar tė kemi sjellje tė matur si me pasurinė qė na ėshtė dhu*ruar nga Zoti, poashtu edhe nė rastet kur arrijmė ndonjė shkallė tė lartė autoriteti nė mesin e shoqėrisė ku jetojmė, nė mėnyrė qė ajo gjithnjė tė jetė nė pėrputhje me porositė hyjnore tė Kur`anit dhe me porositė profetike e njerėzore.

b. Meqė universi i takon Zotit xh.sh., e Tij ėshtė qė tė veprojė nė tė sipas dėshirės sė Tij, kurse neve nuk na mbetet tjetėr veēse tė kemi durim ndaj pėrcaktimeve tė Tij, qofshin ato pėrcaktime qė lidhen drejtpėrdrejt me personalitetin tonė, me familjen, ose me pasurinė.[39]

valiii
07-05-07, 19:35
Men dhel-ledhii jeshfeu indehu il-la bi-idhnihi
- Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai,
pos me lejen e Tij -

Nė kohėn e shpalljes sė Kur`anit si dhe gjatė gjithė jetės sa ishte gjallė Muhammedi a.s., por edhe pas vdekjes sė tij, pati nje*rėz qė besonin nė besėtytni dhe politeizėm. Ata shpiknin

zota tė tyre, luteshin e pėruleshin pranė tyre duke mohuar ekzistimin e njė Zoti tė Vetėm. Pėr t`ua bėrė atyre me dije se veprimet e tyre janė tė gabuara dhe nė kundėrshtim me besimin e shpallur hyjnor, Zoti xh.sh. e shpalli kėtė fjali tė kėtij ajeti pėr t`i qortuar dhe nė tė njetėn kohė pėr t`ua tėrhequr vėrejtjen atyre dhe gjeneratave qė vijnė mė pas, se janė duke praktikuar njė besim tė kotė, i cili nuk sjell as dėm e as dobi, qoftė nė kėtė botė, qoftė nė botėn tjetėr. Me kėtė sikur u thuhej: O njerėz! Vetėdijėsohuni pėr atė qė jeni duke bėrė. Nuk ka ndėrmjetėsim te Zoti dhe asgjė nuk arrin deri tek Ai pa lejen e Tij.

- “Ata pos Allahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk u bėn atyre as dėm as dobi, e thonė: “Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė te Allahu!” Thuaj: “A po e informoni Allahun pėr diēka qė Ai nuk e di se ē`ka nė qiej dhe nė Tokė?”. I pastėr ėshtė ma*dhėria e Tij nga ata qė e shoqėrojnė!“[40]

- “Vini re adhurimi i sinqertė ėshtė vetėm ai pėr Allahun! Ndėrsa ata qė nė vend tė Tij adhurojnė miq tė tjerė (duke thėnė) ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr vetėm qė tė na ofro*jnė sa mė afėr Allahut, s`ka dyshim se Allahu do tė gjykojė mes tyre pėr se ata ishin nė kundėrshtim”.[41]

- Atė ditė nuk bėn dobi as ndėrmjetėsimi, pėrveē atij, tė cilin e ka lejuar i Gjithėmėshirshmi, ulen zėrat dhe nuk dėgjohet pos njė zė i ulėt”.[42]Ditėn e gjykimit as engjėjt nuk do tė kenė mundėsi tė ndėr*mjetėsojnė pėr dikė tjetėr, pėrveē me lejen e tė Madhit Zot.

“E sa engjėj ka qė janė nė qiej, e qė ndėrmjetėsimi i tyre nuk bėn dobi asgjė, vetėm pasi Allahu tė japė leje pėr atė qė dėshiron dhe qė ėshtė i kėnaqur pėr tė”[43]

Tė drejtėn e ndėrmjetėsimit Ditėn e Kiametit pa lejėn e Zotit nuk do ta kenė as pejgamberėt, njerėzit mė tė zgjedhur tė Zotit nga bota njerėzore. Kėtė e ka vėrtetuar edhe vetė Pejgamberi a.s. duke thėnė se asnjė nga pejgamberėt nuk do tė gėzojė tė drejtėn e ndėrmjetėsimit tek Zoti xh.sh., bile as ai vetė nuk do tė fillojė ndėrmjetėsimin pa lejen dhe urdhrin e Zotit.[44]

Je`alemu ma bejne ejdi-ihim ve ma halfehum
- E di tė tashmen qė ėshtė pranė tyre
dhe tė ardhmen -


Dija dhe njohuria e Zotit ėshtė gjithėpėrfshirėse, e papėrca*ktuar nė kohė dhe hapėsirė. Ai ėshtė i njohur pėr tė gjitha ndo*dhitė e sė kaluarės, tė sė tashmes dhe tė sė ardhmes.[45]

Njė studiues i mirėnjohur i islamistikės nė librin e tij “Fet-hul Bejjan” lidhur me domethėnien e kėsaj fjalie, thotė: “Dituria e Zotit pėrfshin tė gjitha informacionet, nga Ai nuk mund tė fshihet asgjė nga gjendja e gjithė krijesave tė Tij, bile as gjendja e bu*brrecit tė zi nė natėn e errėsuar nėn gurin e tokės sė pluhurosur, as lėvizja e atomit nė brendėsinė e qiellit, as shpendi nė ajėr dhe as peshku nė thellėsinė mė tė madhe tė ujit”.[46]

Pėremri lidhor “ma”, i cili nė kėtė rast ka formėn e trajtės sė pashquar jep tė kuptosh gjeneralizimin e njohurive tė Zotit pėr ēdo send, i vogėl qoftė ai a i madh.

Shumė ajete dėshmojnė pėr pėrthekueshmėrinė e njohurisė sė Zotit pėr tė gjitha krijesat dhe pėr tė gjitha kohėt:

-“Ai i di ato qė ishin para tyre dhe ato qė vijnė pas, po dija e tyre nuk mund tė pėrfshijė Atė”.[47]

- “Thuaj edhe nėse e fshehni ose e publikoni atė qė keni nė zemrat tuaja, Allahu e di atė, Ai di gjithēka ka nė qiej e ē`ka nė tokė, Allahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send”.[48]

- “Ai e di ē`ka nė qiej e nė Tokė, e di atė qė e fshihni dhe atė qė e shfaqni haptazi, sepse Allahu e di edhe atė qė e mbajnė nė zemrat”.[49]

valiii
07-05-07, 19:36
Ve la juhitunen bi-shejin min ilmihi il-la bima shae
- Nga ajo qė Ai di, tė tjerėt dinė vetėm
sa ka dėshiruar Ai -

Pėrmes kėsaj fjalie, kuptohet fakti se njohuritė e Zotit nuk mund t`i zbulojė askush, pėrveē atyre qė shpalosen me dėshirėn e Tij, pastaj qenien dhe cilėsitė e Tij nuk ka dije qė mund t`i pėrthekojė, pos asajė qė Zoti Vetė ua ka bėrė tė njohur njerėzve[50]. Me kėtė fjali tė kėsaj pjese tė Kur`anit demantohen mendimet e gjithė atyre qė mendojnė se Pejgamberėt dhe disa njerėz tė mirė e kanė ditur ose dinė tė fshehtėn - gajbin.

Kėtė supozim tė tyre e hedhin poshtė shumė dėshmi nga Kur`ani dhe Suneti.

Nė Kur`an thuhet se engjėjt nuk i dinin emrat e gjėrave qė ua kishte paraqitur para tyre Zoti[51]; pastaj, xhinėt nuk dinin pėr vde*kjen e Sulejmanit a.s.; Ademi a.s. nuk dinte pėr mashtrimet e shejtanit[52]; Ibrahimi nuk dinte paraprakisht pėr

rezultatin pėrfu*ndimtar rreth therjes sė birit tė tij[53]; Jakubi a.s. nuk dinte pėr vendndodhjen e birit tė tij, Jusufit a.s.[54], Sulejmani a.s. nuk dinte pėr shkaqet e mungesės sė Hud Hudit[55].

Ngjarjet e lartpėrmendura janė fakte tė pamohueshme, tė cilat dėshmojnė se tė fshehtėn-gajbin nuk mund ta dijė askush nga njerėzit, prej tė cilėve nuk janė pėrjashtuar as vetė pejgamberėt e Zotit xh.sh., pėrveq nėse Ai i lajmėron pėr tė.

Vesia kursijuhu es-semavati vel-erdi
Kursija e Tij (dija-sundimi)
pėrfshin qiejt dhe Tokėn



La je uudu hifdhu-huma
Kujdesi i Tij ndaj tė dyjave nuk i vjen rėndė

Zoti i Madhėruar nuk ndien lodhje dhe vėshtirėsi pėr kujdesin dhe ruajtjen e qiejve dhe tė Tokės dhe gjithė asaj qė shtrihet nė to e nė mes tyre. Asgjė nuk mund t`i kalojė pa vėzhgimin e Tij. Tė gjitha lėvizjet sado tė vogla qofshin ato, janė tė nėnshtruara ndaj fuqisė sė Tij. Ai nuk pyetet pėr veprimet, kurse tė tjerėt pėrgji*gjen para Madhėshtisė sė Tij.[61]

Ve huvel alij-ul adhimu
(Ai ėshtė mė i Larti, mė i Madhi)

Zoti xh.sh. ėshtė i lartėsuar mbi gjithė krijesat, i lartė dhe i madh me sundimin dhe gjithėpushtetin e Tij[62]. Kėto dy cilėsi su*periore tė tė Madhit Zot janė pėrmendur nė shumė vende nė Ku*r`an:

- “Allahu ėshtė Ai (Zot) i vėrtetė, dhe ajo qė ata adhurojnė pos Tij, ėshtė gėnjeshtėr, e Allahu ėshtė Ai i larti, i ma*dhi”.[63]

- “…I tėrė sundimi ėshtė nė duar tė Allahut, tė lartit, tė madhėruarit”.[64]

- “…ēka tha Zoti juaj? Ata (engjėjt) thonė: “Tė vėrtetėn” Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi.[65]

Ky ėshtė njė shpjegim dhe komentim i shkurtėr i ajetit “Ku*rsij”, domethėnia dhe kuptimi i tė cilit me siguri ėshtė shumė mė i gjėrė, mirėpo, sado modest qė ėshtė shpresoj qė ky shpjegim, e ka ndriēuar deri diku vlerėn e pėrmbajtjes sė tij.

Konti1
13-01-09, 01:31
Cilit verset Kur’anor i frikohen mė sė shumti Izraelitet?
Thuhet se verseti Kur'anor qė mė sė shumti i frikohen Izraelitėt ėshtė verseti i 64 nė El Maide ku theksohet mėnyra e trajtimit tė Izraelitėve nga ana e All-llahut tė cilėt mundohen ta "ndezin zjarrin pėr luftė."
E hėnė, 12 Janar 2009 22:08

<DIV id=news_detail_content>Gjersa masakra dhe dhuna Izraelite po vazhdon kah anėt mė tė errėta dhe mė tė liga, ditėve tė sotshme njė detaj shumė interesant rreth qasjes sė tyre ndaj Kur'anit ėshtė raportuar.

Thuhet se verseti Kur'anor qė mė sė shumti i frikohen Izraelitėt ėshtė verseti i 64 nė El Maide ku theksohet mėnyra e trajtimit tė Izraelitėve nga ana e All-llahut tė cilėt mundohen ta "ndezin zjarrin pėr luftė."

Kėtu ėshtė pėrkthimi i kuptimit tė kėtij verseti Kur'anor:

Jehuditė thanė: "Dora e All-llahut ėshtė e shtrėnguar!" Qofshin tė shtangura duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar, pse thanė atė. Jo, duart e Tij janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė. Kjo qė t'u zbrit ty do t'u shtojė disave nga ata (nga paria fetare) shumė largimin dhe mohimin. Ne ndėrmjet tyre hodhėm armiqėsi dhe urrejtje qė do t'u vazhdojė deri nė ditėn e kijametit. Sa herė qė ndezėn zjarr pėr luftė, All-llahu e shuajti atė, e ata pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. All-llahu nuk i do ngatėrrestarėt.

timeturk/mesazhi.com

var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Maxi
16-03-09, 17:38
KAMATA
sėmundje e rėndė shoqėrore
{ الذين يأكلون الربوا لا يقومون إلا كما يقوم الذى يتخبطه الشيطان من المسّ ذلك بأنهم قالوا إنما البيع مثل الربوا و أحل اللـه البيـع و حرم الربوا فمن جـاءهُ موعظـةٌ من ربـه فانتهى فله ما سلف و أمره إلى الله و من عاد فأولئك أصحاب النار هم فيها خالدون. يمحق الله الربوا و يربى الصدقات و الله لا يحب كل كفّارٍ أثيم .إن الذين امنوا و عملوا الصالحات و أقاموا الصلوة و أتوا الزكاة لهم أجرهم عند ربهم و لا خوف عليهم و لا هم يحزنون . يا أيها الذين أمنوا اتقو الله و ذروا ما بقى من الربوا إن كنتم مؤمنين.فإن لم تفعلوا فأدنوا بحربٍ من الله و رسوله و إن تبتم فلكم رءوس أموالكم لا تَظلمون و لا تُظلمون. و إن كان ذو عسرة فنظرة إلى الميسرةٍ و أن تصدقوا خيرٌ لكم إن كنتم تعلمون. و اتقوا يوماً ترجعون فيه إلى الله ثم توفى كل نفسٍ ما كسبت و هم لا يُظلمون .}

“ Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrihen ndryshe veēse siē ngrihet ai i ēmenduri nga tė prekurit e djallit. Kjo ngase ata thanė:”Edhe shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj sikurse edhe kamata !” e Allahu e ka lejuar shitblerjen, por e ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka arritur kėshillė (udhėzim) prej Zotit tė Tij dhe ėshtė ndalur (prej kamatės), atij i ka takuar e kaluara dhe ēėshtja e saj mbetet tek Allahu, e kush e pėrsėrit (pas nadalimit), ata janė banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Allahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn, Allahu nuk e do asnjė besėpremė e mėkatar.S’ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, e falėn namazin dhe e dhanė zeqatin, ata i pret shpėrblim i madh te Zoti i tyre, ata nuk do tė kenė kurrfarė frike as brengosje. O ju qė besuat, kini frikė Allahun dhe, nėse jeni besimtarė tė sinqertė, hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata.
E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk hiqni dorė nga kamata) , atėherė binduni se jeni nė konflikt me Allahun dhe tė dėrguarin e Tij. E nėse jeni penduar, atėherė juve ju takon kryet e mallit tuaj, askėnd nuk e dėmtoni, as vetė nuk dėmtoheni. Po, nė qoftė se ai (borxhliu) ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, atėherė priteni deri sa tė vijė nė njė ēlirim (lehtėsim). E t’ia falni (borxhin) nė emėr tė lėmoshės, ajo nėse e dini, ėshtė shumė mė mirė pėr ju. Dhe ruajuni njė dite kur do tė ktheheni tek Allahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė e ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė. “
Islami sendėrton sistemin e vet ekonomik nė bazė tė njė rregulli tė pėrcaktuar, i cili simbolizon realitetin e vėrtetė e tė njėmendtė nė kėtė ekzistencė, realitet ky i cili bazohet sė pari nė faktin se Allahu ėshtė Krijues i kėsaj gjithėsie, se ėshtė Krijues i kėsaj toke dhe i njeriut, tė cilin e la mėkėmbės nė tė, duke ia nėnshtruar atij shumė gjėra. Megjithatė, i Gjithėpushtetshmi tėrė kėtė nuk ia la rastėsisė, dhe nuk e la jashtė kontrollit, qė njeriu tė bėjė ē’tė dojė, por njeriut nė atė lirinė e tij tė pjesėrishme tė tė zgjedhurit, i obligoi qeverisjen nė tokė, konform me rregullat dhe me ligjet e pėrsosura tė Programit Hyjnor.
S’ka dyshim se qeverisja absolute i takon vetėm Allahut tė Plotfuqishėm, kurse njerėzit pushtetin e tyre e nxjerrin nga mėnyra e zbatimit tė Ligjit dhe Programit Hyjnor tė Allahut xh.sh
Nė kėtė tėrėsi rregullash hyjnore hyn edhe qeverisja e drejtė e pasurisė qė i jep Allahu njeriut nė kėtė botė. Allahu xh.sh. dėshiron qė robi i Tij tė punojė dhe tė pėrpiqet qė pasurinė e tij ta fitojė nė mėnyrė tė ndershme, me djersėn e ballit. Nė tė kundėrtėn, ēdo pasuri e fituar pa mund dhe nė kurrizin e tjetėrkujt, dėmton misionin fisnik tė njeriut nė kėtė botė, sepse edhe vetė Allahu xh.sh. nė kaptinėn En Nisaė , (ajeti 29), thotė :
{ يا أيها الذين أمنوا لا تأكلوا أموالكم بينكم بالباطل إلا أن تكون تجارة عن تراضٍ منكم ...}
“ O ju qė besuat , mos e hani mallin e njėri - tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri nė mes vetes...”
Mu, duke u nisur nga ky fakt, kamata u ndalua, sepse ėshtė njė veprim i shėmtuar,qė automatikisht bie ndesh me rregullat islame.Kamata , jo vetėm qė dėmton interesat njerėzore, por ėshtė edhe kundėr tė gjitha normave dhe parimeve morale sepse baza e saj ėshtė mashtrimi , grabitja dhe gllabėrimi i pasurisė sė tjetrit.
Sa e sa popuj e shoqėri pėsuan degradime e nėnēmime, si pasojė e veprimit me kamatėn. Kėto fakte relevante mbase do tė jenė vėrejtje serioze qė tė na ndėrgjegjėsojnė njėherė e pėrgjithmonė se ajo qė Allahu ua ka ndaluar njerėzve, ėshtė me tė vėrtetė e dėmshme dhe ėshtė kundėr interesave njerėzore.
( El Bekare 275 - 281 )

Maxi
16-03-09, 17:40
Fjala “Er-Rriba” nė kuptimin etimologjik do tė thotė “ shtim, rritje ”, kurse nė atė terminologjik do tė thotė “ shtesa qė merr huadhėnėsi nga huamarrėsi pėr moskthimin e borgjit nė kohė tė caktuar, pa u prekur kryet e mallit“ . Allahu xh.sh. nėpėrmjet kėtyre ajeteve, dėshiron tė na vėrė nė dijeni se ata qė punojnė me kamatė, duke shfrytėzuar pamėshirshėm djersėn e tė tjerėve, do tė ngrihen nga varrezat e tyre nė Ditėn e Gjykimit nė njė gjendje, siē ėshtė e atij qė e “prek” shejtani me vesveset e tij, kėshtu qė ai humb kontrollin mbi vetveten dhe mbi mendjen e tij.
Allahu i Gjithmėshirshėm bėri njė shembėllim tė tillė, pėr ata qė lejojnė kamatėn duke thėnė se gjoja kamata ėshtė njėlloj sikurse shitblerja. Mirėpo Allahu xh.sh. ua demanton kėtė pohim tė tyre tė pabazė, sepse shitblerja ėshtė me dobi reciproke , tė cilėn e ka lejuar Allahu, kurse kamata ėshtė shtesė e grabitur nga mundi i huamarrėsit.
Kamata ėshtė e gjykuar tė dėshtojė dhe tė pakėsohet, kurse shitblerja , zekati dhe sadakaja tek Allahu kanė vlerė shumė tė madhe dhe shtohen. Meqė Allahu xh.sh. e ndalon kamatėn decidivisht, dhe urdhėron largimin prej kėsaj shėmtie, ai qė nuk largohet prej saj, le ta dijė se ėshtė nė luftė tė hapėt kundėr Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, dhe se e meriton hidhėrimin e Allahut nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.
Ajeti i fundit ( 281 ) i kėsaj kaptine :
{ و اتقوا يوماً ترجعون فيه إلى الله ثمّ توفى كل نفسٍ ما كسبت و هم لا يظلمون .}
“ dhe ruajuni asaj dite kur do tė ktheheni tek Allahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė e ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė.”
prej tė gjithė komentuesve tė Kur’anit, cilėsohet si ajeti i fundit i Kur’anit qė iu shpall Muhammedit a.s. nga ana e Allahut xh.sh. Pas zbritjes sė kėtij ajeti, Pejgamberi a.s. jetoi vetėm edhe 9 net, e pastaj u shpėrngul pranė mėshirės hyjnore. Ky ishte kontakti i fundit i qiellit me tokėn, deri nė Ditėn e Gjykimit.

Maxi
16-03-09, 17:41
Shkaku i zbritjes sė ajetit
Sipas mufesirėve tė Kur’anit, kėto ajete kanė zbritur nė lidhje me Abbasin dhe Halid bin Velidin, tė cilėt ishin ortakė nė tregti, nė kohėn e injorancės. Kėta tė dy u jepnin para me fajde njerėzve tė Thekifit. Dėrgata e fundit hyjnore kėta tė dy i gjeti me pasuri tė madhe tė fituar nga kamatat. Mu pėr kėtė shkak, Allahu xh.sh. zbriti :
{ يا أيها الذين أمنوا اتقوا الله و ذروا ما بقى من الربوا إن كنتم مؤمنين }
“ O ju qė keni besuar, kini frikė Allahun dhe, nėse jeni besimtarė tė sinqertė, hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata. “ , dhe e ndaloi kamatėn njėherė e pėrgjithmonė . Nė kėtė kontekst edhe Pejgamberi a.s. nė Haxhin lamtumirės tha :
“ Ta dini se ēdo lloj kamate prej kamatave tė injorancės ėshtė anuluar , dhe tė parėn kamatė qė e anuloj ėshtė kamata e Abbasit; ēdo hakmarrje gjaku prej hakmarrjeve tė injorancės ėshtė anuluar, e hakamarrja e parė qė e anuloj ėshtė gjaku i Rebia ibnul Harith bin Abdul Mutalibit. “

Maxi
16-03-09, 17:42
Etapat e ndalimit tė kamatės
I Gjithėmėshirshmi deshi qė njė prej urtėsive tė Tij tė jetė edhe ndalimi gradual i sėmundjeve tė shėmtuara shoqėrore, qė mbretėronin nė atė kohė. Ashtu siē u ndalua alkooli , poashtu edhe ndalimi i kamatės kaloi nėpėr 4 etapa tė ndalimit, derisa u ndalua pėrfundimisht.
Etapa e parė e ndalimit - ėshtė zbritja e ajetit 39 - kaptina Err- Rrum :
{ و ما أتيتم من رباً ليربوا فى أموال الناس فلا يربوا عند الله و ما أتيتم من زكاةٍ تريدون وجه الله فأولئك هم المضعِفون }
“ Dhe ēka tė jepni nga pasuria pėr ta shtuar e rritur (me kamatė), nė pasurinė e njerėzve, ajo nuk do tė shtohet tek Allahu, e ēka tė jepni nga sadakaja (bamirėsia) me qėllim qė t’i afroheni Allahut, tė tillėt janė ata qė u shumėfishohet (shpėrblimi) “
Ky ajet i takon zbritjes mekase, dhe nė tė nuk ka ndonjė shenjė tė qartė se kamata ndalohet, por vetėm bėn me dije se kjo nuk pėlqehet nga Allahu xh.sh., dhe se ai qė merret me njė punė tė tillė, ajo nuk ka kurrfarė vlere as shpėrblimi.Nė kėtė ajet bėhet thirrje e hapėt pėr dhėnien e zekatit, qė tek Allahu shumėfishohet me shpėrblime.
Etapa e dytė e ndalimit - ėshtė zbritja e ajeteve 160-161 - En - Nisaė :
{ فبظلمٍ من الذين هادوا حرمنا عليهم طيباتٍ لهم و بصدهم عن سبيل الله كثيرًا و أخذهم
الربواو قد نهوا عنه و أكلهم أموال الناس بالباطل و أعتدنا للكافرين منهم عذاباً أليماً }
“ Dhe pėr shkak tė mizorisė sė atyre qė ishin hebrenj, dhe pėr shkak se penguan shumė nga rruga e Allahut, Ne ua ndaluam (ua bėmė haram) disa (lloje ushqimesh) tė mira qė u ishin tė lejuara. Edhe pėr shkak tė marrjes sė kamatės , edhe pse e kishin tė ndaluar atė, dhe tė ngrėnies sė pasurisė sė njerėzve nė mėnyrė tė padrejtė. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė mundimshėm pėr ata qė nuk besuan prej tyre “
Kėto dy ajete i pėrkasin zbritjes sė hershme medinase, nė tė cilat shihet njė qortim i ashpėr ndaj hebrenjve, tė cilėt punonin me kamatė dhe e lejonin atė, ani pse kėtė e kishin tė ndaluar edhe me librat e tyre. Me kėtė veprim tė tyre, hebrenjtė vėrtet merituan hidhėrimin, mallkimin dhe ndėshkimin e Allahut xh.sh..
Qė nė kėto ajete, mund tė hetohen shenjat e para tė ndalimit tė kamatės dhe ato qenė njė si parapėrgatitje e njerėzve pėr ta pritur ndalimin e pėrhershėm tė kamatės, qė do tė pasonte mė vonė.
Etapa e tretė e ndalimit - ėshtė zbritja e ajetit 130 tė kaptinės Ali Imran, nė tė cilin ndalohet ngrėnia e kamatės sė shumėfishuar:
{ يا أيها الذين أمنوا لا تأكلوا الربوا أضعافاً مصاعفةً و اتقوا الله لعلكم تفلحون }
“ O ju qė besuat, mos e hani kamatėn qė po e shumėfishoni dhe kini frikė (dėnimin e) Allahut ashtu qė tė gjeni shpėtim ”
Ky ajet i takon zbritjes medinase dhe me tė bėhet ndalimi i pjesėrishėm i kamatės, ose mė saktė ndalimi i njė prej shumė llojeve tė kamatės -” kamatė e shumėfishuar” , e cila njihet edhe si “kamatė e ndytė” , sepse nga pamundėsia e kthimit, borxhi shtohet mė tepėr se kryet e mallit pėr shumė herė.
Kėtė lloj veprimi,Allahu xh.sh. e ndaloi duke thirrur pėr devotshmėri dhe drojtje ndaj Allahut tė Madhėrishėm. Nga ky ajet ėshtė mė se e qartė se fushėveprimi i veprimit me kamatė u ngushtua dhe kufizua nė njė masė tė konsiderueshme, mu ashtu siē qe kufizuar konsumimi i alkoolit me zbritjen e ajetit tė tretė :
{ يا أيها الذين أمنوا لا تقربوا الصلوة و أنتم سكارى حتى تعلموا ما تقولون }
“ O ju qė besuat mos u afroni nė namaz duke qenė tė dehur, derisa tė dini se ē’flitni ... “
Pas tė gjitha kėtyre vėrejtjeve, vjen edhe etapa e katėrt dhe e fundit e ndalimit tė kamatės me zbritjen e ajeteve 275-281 tė kaptinės El Bekare :
“ Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrihen ndryshe veēse siē ngrihet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit.Kjo ngase ata thanė : “ edhe shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj sikurse edhe kamata ! “ e Allahu e ka lejuar shitblerjen, por e ka ndaluar kamatėn....o ju qė besuat, kini frikė Allahun dhe, nėse jeni besimtarė tė sinqert, hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata...”.
Me zbritjen e kėtyre ajeteve medinase, ndalohet pėrfundimisht kamata si njė ves i shėmtuar dhe si njė sėmundje e rėndė shoqėrore. Ligji i pėrsosur islam , me njė urtėsi dhe largpamėsi tė pashoqe, nė mėnyrė graduale arriti tė zhdukė nga mesi i shoqėrisė islame vese tė tilla tė shėmtuara si, alkooli,bixhozi, kamata, prostitucioni etj, sėmundje shoqėrore prej tė cilave vuan pothuajse tėrė bota. !

Maxi
16-03-09, 17:44
Llojet e kamatės :
Nė kohėn e injorancės, kur zbritėn ajetet e ndalimit kamatat kanė qenė dy llojesh :
1. Kamata e quajtur “En Nesietu”,
2. Kamata e quajtur “ El Fadėl ”.
Kamata : “En Nesietu ” - sipas Fahru Rraziut , nė kohėn e injorancės ishte kur ndonjėri i huazonte njė tjetri diēka nga pasuria pėr njė kohė tė caktuar, me kusht qė pėr ēdo muaj t’i marrė njė pėrqindje fitimi, duke mbetur kryet e mallit i paprekur. Nėse kėtij i shkrepte ta kėrkonte pasurinė e tij, kurse huamarrėsi nuk kishte ē’ti kthente, ia shtonte edhe mė kundėrvlerėn e mallit tė tij.
Sipas Taberiut, nė kohėn e injorancės, kur dikush i kishte borxh me afat tė caktuar njė tjetri, dhe nuk kishte mundėsi t’ia kthente atė borxh me kohė, i thoshte huadhėnėsit : “ Mė shtyj afatin e pagesės, e unė tė mbetem borxh edhe pėr njė pjesė mė tepėr se kryet e mallit !”. Kjo ėshtė kamata e ashtuquajtur “kamata e shumėfishuar - Ad’afen muda’afeh”, tė cilėn e ndaloi Allahu xh.sh. rreptėsisht.
Kjo lloj kamate pėrdoret edhe sot me tė madhe nė banka ; fatkeqėsisht edhe nė shumė shtete islame, me pėrqindje fitimi prej 2% deri 10% etj.
Kamata - “ El Fadėl “ - Kjo lloj kamate ėshtė kur njeriu shet njė gjėsend pėr njė gjėsend, diēka pėr diēka tė njė lloji a tė njė kategorie, duke i shtuar kundėrvlerėn si f.v., ar me ar, grurė me grurė, elb me elb etj.
Transmeton Ebu Seid El Huderiu se Pejgamberi a.s. ka thėnė:
“Ari me ar, argjendi me argjend, gruri me grurė, elbi me elb, hurma me hurma, kripa me kripė, dhe ēdo gjė me llojin e vet dorė mė dorė, e kush e shton apo kėrkon tė shtojė diēka nga kjo, konsiderohet kamatė,pėr tė cilin veprim kanė tė njėjtin dėnim edhe dhėnėsi edhe marrėsi ”.
Kemi edhe njė transmetim po nga Ebu Seid el Huderiu, i cili thotė: “Erdhi njė ditė Bilalli tek i Dėrguari i Zotit me disa hurma tė mira .Pejgamberi a.s. e pyeti :Prej nga kėto, o Bilall? Ai ia ktheu : O i Dėrguari i Allahut , i kisha disa hurma mė tė liga dhe i shita dy sa,ė prej tyre pėr njė sa’ė mė tė mirė . Pejgamberi a.s. i tha : Mos bėj kurrė mė njė gjė tė tillė, sepse kjo ėshtė kamatė e vėrtetė. Nėse do tė blesh , atėherė sė pari shiti hurmat e tua e pastaj me ato tė holla blij hurma tjera :
(Muttefekun alejhi)

Maxi
16-03-09, 17:45
DĖNIMI NDAJ ATIJ QĖ VEPRON ME KAMATĖ
Ajetet kuranore si dhe shumė prej haditheve tė Resulullahut, na kanė vėnė nė dijeni pėr dėnimet e tmerrshme e tė dhembshme tė atyre qė e hanė kamatėn.
Ajeti :”Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngriten mdryshe vetėm se si ngritet ai i ēmenduri nga tė prekurit e djallit...” dhe hadithet e Pejgamberit a.s., siē ėshtė transmetimi nga Xhabir bin Abdil-lahu , i cili thotė : ” Pejgamberi a.s. e ka mallkuar dhėnėsin e kamatės, atė qė e merr dhe e ha kamatėn , dėshmitarėt dhe shkronjėsin e kontratės pėr kamatė, duke thėnė se tė gjithė kėta janė tė barabartė nė dėnim”
(Muslimi, Ahmedi, Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)
dhe hadithi tjetėr qė e transmeton Ibni Mes’udi nga Resulullahu s.a.v.s.i cili ka thėnė : “ Kamata edhe nėse pėr njė kohė rritet , fundi i saj shpie nė pakėsim (varfėrim) “ ,
na tregojnė mė sė miri se ai qė e merr ose e jep kamatėn, do tė jetė i fyer, i pėrbuzur dhe i nėnēmuar nga Allahu xh.sh. nė kėtė botė, ndėrsa dėnimi i tij nė botėn tjetėr do tė jetė i dhembshėm.
Sot, disa tė paskrupullt, me ngulm isnsistojnė me shpifjet e tyre tė paqėndrueshme se kamata nėpėrmjet transaksioneve tė kamatave nuk ėshtė haram !, duke thėnė se Allahu ka ndaluar vetėm kamatėn e shumėfishtė, ndėrsa kamata e vogėl me 2-3 % fitim, nuk ėshtė haram ! Ata thonė se kamatė e ndaluar ėshtė kamata shpenzuese, kurse kamata prodhuese (bankare) nuk konsiderohet e ndaluar.
Kjo s’ka tė bėjė fare me realitetin, ngase Islami si fe hyjnore, relevante dhe koherente pėr tė gjitha kohėt, insiston qė njeriu pos largimit nga harami - e ndaluara, tė largohet edhe nga rrugėt qė mund tė shpien nė atė haram, duke i mbyllur tė gjitha rrugėt e mundshme tė fitimit tė ndaluar.
ثshtė plotėsisht e palogjikshme shpifja e atyre qė thonė se kamata e vogėl nuk ėshtė haram. Tė tillėve ua kishim kujtuar vetėm pakėz analogjinė nė mes alkoolit dhe kamatės.Dihet se edhe njė pikė e alkoolit ėshtė haram, edhe pse ajo ndoshta si njė pikė e vetme fakikisht nuk tė deh, por urtėsia e Allahut bėri qė pėr shkak tė shumicės, edhe pakica tė ndalohet. Edhe kamata i nėnshtrohet po tė njėjtit rregull.
Tė tillėve do t’u pėrkujtonim vetėm edhe njė herė fjalėt e Allahut :
{ أفتؤمنون ببعض الكتاب و تكفرون ببعض ...}
- “A e besoni njė pjesė tė Librit, e tjetrėn e mohoni ?...” (El Bekare 85)
a thua nuk janė mjaft tė qarta fjalėt kuptimplota tė Allahut :
{ و أحل الله البيع و حرم الربوا ...}
- “ Allahu e ka lejuar shitblerjen, por e ka ndaluar kamatėn ...“
{ و اتقوا الله و ذروا ما بقى من الربوا إن كنتم مؤمنين }
- “ Keni frikė Allahun dhe, nėse jeni besimtarė tė sinqertė, hiqni dorė prej asaj qė ka,
mbetur nga kamata...”
{ يمحق الله الربوا و يربى الصدقات ...}
- “ Allahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn ...“
qė tė na dėftojnė se kėtu nuk bėhet fjalė pėr ndalimin e pakicės , ose pėr njė ndalim tė pjesėrishėm po, pėrkundrazi kėtu bėhet fjalė pėr ndalim tė pėrgjithshėm, qoftė tė jetė ajo kamatė shpenzuese a kamatė prodhuese.
Mufessiri i kohės sonė, Muhammed Ali Es Sabuni , duke theksuar pasojat dhe dėmet e kamatės si sėmundje e rėndė shoqėrore, thotė : Dėmet dhe pasojat e kamatės mund t’i pėrkufizojmė nė tri kategori :
1. Dėmet e kamatės nga aspekti shpirtėror ;
2. Dėmet e kamatės nga aspekti shoqėror ;
3. Dėmet e kamatės nga aspekti ekonomik.
Sa i pėrket kategorisė sė parė, - dėmet e kamatės nga aspekti shpirtėror , kamata mbjell nė shpirtin e njeriut egoizmin dhe mosdurimin ndaj tjetrit. I tilli nuk sheh asgjė para vetes pėrpos interesit tė tij personal, duke e lėnė tėrėsisht anash vetėflijimin dhe vetėmohimin. Tek i tilli zhduket dashuria ndaj individėve dhe ndaj mbarė shoqėrisė. Shpirti i tij dėshiron vetėm tė kėnaqet nė kurriz tė tė tjerėve.
Nė kategorinė e dytė, - dėmet e kamatės nga aspekti shoqėror , kamata shkakton armiqėsi dhe urrejtje nė mes tė pjesėtarėve tė njė shoqėrie, duke larguar ēdo ndjenjė tė dhembshurisė, bashkėpunimit reciprok dhe mirėsisė ndaj njėri-tjetrit. Ajo fut zili e pėrēarje dhe shkatėrron vlerat morale e vėllazėrore.
Kurse pėr kategorinė e tretė - dėmet e kamatės nga aspekti ekonomik , mund tė themi se kamata, pashmangshmėrisht i ndan njerėzit nė klasa : nė klasėn e tė pasurve, tė cilėt janė kredhur nė mirėqenie ,luks dhe jetė tė stili tė lartė, duke shfrytėzuar pa mėshirė djersėn e tjetėrkujt,- dhe nė klasėn e tė mjerėve, tė varfėrve dhe nevojtarėve, tė cilėve u mungojnė edhe gjėrat mė elementare pėr njė jetė modeste.Njerėzit e kėsaj kategorie (klase) me dashje a pa tė , bien viktimė e kėsaj padrejtėsie duke u shndėrruar nė robėr tė vėrtetė . S’ka dyshim se kamata ėshtė ndėr faktorėt kryesorė qė ndikojnė nė ērregullimin e kėsaj baraspeshe dhe ėshtė shkaktare e drejtpėrdrejtė e humbjes dhe e degradimit tė individėve , popujve dhe shoqėrive.
Nė gjithė kėtė tėrėsi pyetjesh, patjetėr se shtrohet edhe kjo:A ka Islami sistem tė tillė ekonomik, qė mund tė zėvendėsojė fitimin e paligjshėm dhe pa djersė me kamatė?! Lirisht mund tė themi se po. Nė kėtė sistem tė pėrsosur ekonomik tė Islamit , hyn edhe rregullativi i Fikhut i ashtuquajturi : “ El Mudarebetu “, qė cila ėshtė : pajtim a pėlqim i tė dy palėve tė interesuara qė njėra prej tyre tė marrė njė pjesė tė pasurisė sė tjetrit pėr tė punuar me tė . Me kėtė rast nėnshkruhet edhe kontrata e pėrbashkėt pėr fitim me pėrqindje tė caktuar 1/3 , 1/4 a gjysma e fitimit. Nė kėtė kontekst me klauzolė tė veēantė parashihet edhe humbja eventuale.
Kėshtu pra Islami hapi dyert e zhvillimit, tė pėrparimit, tė aksioneve dhe tė planeve investuese e tė fitimit nė mėnyrė tė ndershme.
Islami nė asnjė mėnyrė nuk kufizoi fitimin hallall - tė lejuar nėpėrmjet tregtisė sė lejuar, tė drejtė e tė sinqertė. Vlen tė pėrmendet edhe fakti se nė shumė vende tė botės, tregtarėt muslimanė ishin ata qė mbollėn farėn e Islamit duke dhėnė shembuj tė rrallė nė histori me sjelljet dhe veprimet e tyre tė drejta dhe korrekte.Drejtėsia dhe sinqeriteti i tyre, ishin shkas qė shumė nga jomuslimanėt, duke parė sjelljet e tyre, tė pėrqafonin fenė islame.

Maxi
16-03-09, 17:46
Sidoqoftė, Islami ishte dhe mbeti sistem i pėrkryer i jetės praktike tė njeriut nė tė gjitha aspektet, sistem i cili imponon bindshėm koncept ideologjik tė pėrcaktuar. Islami nė esencė ėshtė aq autentik, aq madhėshtor dhe aq thellė i rrėnjosur nė shpirtin njerėzor, saqė tė gjitha tentimet pėr zhvleftėsimin e tij janė tė gjykuara tė dėshtojnė. I vetmi Islami ėshtė nė gjendje qė njerėzimit t’i ofrojė sistemin e pėrkryer qė tė harmonizojė dhe tė rregullojė veprimet e tij drejt progresit materialist dhe pretendimeve tė tij shpirtėrore.
Islami i thėrret tė gjithė njerėzit pėr mirėsi,pėr vlera tė pėrgjithshme tė moralit dhe pėr luftė kundėr ēdo tė keqeje e shėmtimi.Qėllimi i kėsaj feje madhėshtore ėshtė ērrėnjosja e veseve tė kėqija nga njė shoqėri dhe edukimi i shpirtit me vlera tė larta tė moralit tė pėrkryer. Ata qė i pėrgjigjen kėsaj thirrjeje, janė tė shpėtuar, kurse ata qė refuzojnė, do tė jenė tė mallkuar dhe tė larguar nga mėshira e Allahut xh.sh.

Sabri Bajgora

GURI SYLAJ
16-03-09, 18:30
Ju falemnderit!!

hasanmehmeti
16-03-09, 21:07
Nga Tefsiri i dijetarit te madhe te Kuranit Imam Ibn Kethir rahimehullah.

« I dėrguari [Muhamedi] beson nė atė qė i ėshtė zbritur nga Zoti i tij dhe [po ashtu besojnė] besimtarėt. Secili beson nė Allahun, nė Engjėjt e Tij, nė Librat e Tij dhe nė tė dėrguarit e Tij. Ata thonė:’Nuk bėjmė dallim mes tė dėrguarve tė Tij’. Dhe thonė:’Dėgjojmė dhe bindemi. [Kėrkojmė] Faljen tėnde, o Zoti ynė, dhe tek Ti ėshtė kthimi [i tė gjithėve]’ » [El-Bekare, 285]
« Allahu nuk e ngarkon njeriun me mė shumė se sa mund tė mbartė ai. Ai shpėrblehet siē e meriton dhe dėnohet siē e meriton. ‘Zoti ynė, mos na dėno, nėse gabojmė ose harrojmė! Zoti ynė, mos na ngarko me aso barre qė i ke ngarkuar ata qė kanė qenė para nesh [ēifutėt dhe tė krishterėt]! Zoti ynė, mos na ngarko me mė shumė se sa mundemi tė mbartim! Na fal! Na i shlyej gjynahet! Na mėshiro! Ti je Meula ynė [Mbrojtėsi, Mbėshtetėsi, etj]! Dhe na jep fitore ndaj mosbesimtarėve! » [el-Bekare, 286]

Nga Ibn Abas [radijallhu anhu]:”Ndėrsa Xhibrili [alejhi selam] po rrinte ulur me pejgamberin, ai dėgjoi ēeljen e njė porte mbi tė. Ai ēoi kokėn dhe tha:’Kjo ėshtė njė portė qiellore, e cila asnjėherė para kėsaj dite s’ėshtė ēelur’. Njė engjėll zbriti nga ajo [portė]. Xhibrili tha:’Ky ėshtė njė engjėll qė zbriti nė tokė, i cili kurrė s’ka zbritur para kėsaj dite’. Ai dha selam dhe tha:’Prano pėrgėzimet [O Muhamed] pėr dy dritat qė t’u dhanė, tė cilat nuk i janė dhėnė ndonjė pejgamberi pėrpara teje: Ēelja e Librit [el-Fatiha] dhe fundi i sures el-Bekare. Asnjėherė nuk lexon ndonjė shkronjė nga kėto dyja [sure] veēse tė jepet [dmth tė jepet shpėrblimi pėr tė]’”. [Muslim]

Allahu i lartėsuar ka thėnė:

« Secili beson nė Allahun, nė Engjėjt e Tij, nė Librat e Tij dhe nė tė dėrguarit e Tij. Ata thonė:’Nuk bėjmė dallim mes tė dėrguarve tė Tij’ »
Pra, secili besimtar beson se Allahu ėshtė njė dhe i vetėm, ėshtė Furnizuesi dhe s’ka tė denjė pėr adhurim veē Tij. Ata, po ashtu, besojnė nė tė gjithė pejgamberėt dhe tė dėrguarit e Allahut, nė Librat e Tij qė iu shpallėn nga qielli pejgamberėve dhe tė dėrguarve, tė cilėt janė robėr tė Allahut. Pėr mė shumė, besimtarėt nuk bėjnė dallim ndėrmjet pejgamberėve, si, pėr shembull, tė besojnė nė disa prej tyre dhe t’i mohojnė tė tjerėt. Por, pėr besimtarėt tė gjithė pejgamberėt dhe tė dėrguarit e Allahut janė tė sinqertė, tė drejtė, dhe secili prej tyre qe udhėzuar nė shtegun e drejtėsisė, edhe atėherė kur disa prej tyre sillnin diēka qė shfuqizonte Ligjin e disa tė tjerėve me lejen e Allahut. Mė vonė, Ligji i Muhamedit, pejgamberit dhe tė dėrguarit tė fundit tė Allahut, i shfuqizoi tė gjitha ligjet e pejgamberėve pėrpara tij. Kėshtu, Ēasti i Fundit do tė nisė ndėrsa Ligji i Muhamedit do tė jetė Ligji i vetėm, dhe gjithmonė ndėrsa njė grup nga umeti i tij do tė jenė nė shtegun e sė vėrtetės, tė dukshėm dhe dominues.

« Dhe thonė:'Dėgjojmė dhe bindemi' »,
domethėnė, dėgjojmė thėnien Tėnde, o Zoti ynė, e kuptuam atė dhe punojmė sipas saj.
[Kėrkojmė] Faljen tėnde, o Zoti ynė »
pėrmban njė shfajėsim dhe lutje pėr faljen, pėr mėshirėn dhe pėr butėsinė e Allahut.


« Allahu nuk e ngarkon njeriun me mė shumė se sa mund tė mbartė ai »
do tė thotė se Allahu nuk kėrkon nga njė shpirt atė pėr ēka ai s’ėshtė i aftė. Kjo vetėm demonstron butėsinė, dhembshurinė dhe bujarinė e Allahut ndaj krijesave tė Tij. Ky ajet ėshtė ajeti qė shfuqizoi ajetin i cili i shqetėsoi sahabėt:

« E shfaqėt ju atė qė keni brenda vetės suaj apo e fshehėt, Allahu do t’ju marrė nė pėrgjegjėsi pėr tė »
Kjo tregon se, ndonėse Allahu do tė t’i marrė nė pyetje robėrit e Tij dhe do t’i gjykojė ata, Ai do tė dėnojė vetėm pėr atė nga e cila njeriu ka mundėsi tė ruhet. Sa i pėrket rastit kur ai s’mund tė ruhet, siē janė rastet kur ai i flet vetvetes apo i lindin mendime tė ndryshme, pėr to nuk do tė dėnohet. Kėtu, duhet tė pėrmendim se tė mos i pėlqesh mendimet e kėqija qė i shkojnė njeriut ndėr mend ėshtė pjesė e besimit.

« Ai shpėrblehet siē e meriton »,
pėr tė mirėn.

« ... dhe dėnohet siē e meriton »,
pėr tė keqen, domethėnė, lidhur me punėt pėr tė cilat ėshtė pėrgjegjės.

Mė pas, [duke pėrmendur ēfarė kanė thėnė besimtarėt] ndėrsa e drejton robin e Tij pėr t’iu lutur Atij dhe gjithmonė ndėrsa u premton atyre se do t’u pėrgjigjet nė lutje, Allahu thotė:
« Zoti ynė, mos na dėno, nėse gabojmė ose harrojmė! », domethėnė, ‘Nėse e harrojmė njė obligim apo biem nė ndonjė ndalim, apo bėjmė ndonjė gabim ndėrsa nuk e dimė vendimin pėr tė’. Kemi pėrmendur hadithin e Ebu Hurejres, tė cilin e ka shėnuar Muslim, ku Allahu ka thėnė:”Do ta pranojė [lutjen tuaj]”. Po ashtu, ėshtė hadithi i Ibn Abas, ku Allahu ka thėnė:”E kam pranuar [lutjen tuaj]”.

« Zoti ynė, mos na ngarko me aso barre qė i ke ngarkuar ata qė kanė qenė para nesh [ēifutėt dhe tė krishterėt]! »,
domethėnė, ‘Edhe nėse jemi nė gjendje t’i kryejmė ato, mos kėrko prej nesh tė bėjmė detyra tė vėshtira, ashtu siē kėrkove nga popujt e mėhershėm pėrpara nesh. Ti dėrgove pejgamberin tėnd Muhamed, pejgamberin e mėshirės, pėr tė shfuqizuar kėto barra, nėpėrmjet Ligjit qė ia shpalle atij, njėsinė islamike [teuhidin], fenė e lehtė’. Muslimi ka shėnuar se Ebu HUrejre ka transmetuar nga i dėrguari i Allahut tė ketė thėnė se Allahu ka thėnė:”E kam pranuar [lutjen tuaj]”. Ka edhe njė hadith qė ėshtė shėnuar nėpėrmjet zinxhirėve tė ndryshėm tė transmetimit, ku i dėrguari i Allahut ka thėnė:
“Jam dėrguar sė bashku me njė mėnyrė tė lehtė”.

« Zoti ynė, mos na ngarko me mė shumė se sa mundemi tė mbartim »
nga obligimet, vėshtirėsitė dhe vuajtjet. Mos na bėj tė mbartim atė qė s’mundemi tė durojmė.
Pėrmendėm se Allahu ka thėnė:”Do ta pranojė [lutjen tuaj]” nė njė transmetim, dhe ‘E kam pranuar [lutjen tuaj]” nė njė transmetim tjetėr.

« Na fal! »,
domethėnė, na e fal atė qė ėshtė mes nesh dhe Teje, lidhur me atė ēfarė Ti di rreth tė metave dhe gabimeve tona.


« Na i shlyej gjynahet! »
nga ajo qė ėshtė mes nesh dhe robėrve Tu. Pra, mos ua vė nė dukje atyre gabime tona dhe punėt tona tė kėqija.

« Na mėshiro! »
nė atė qė do tė vijė pas kėsaj. Pra, mos na lė tė biem nė gabim tjetėr. Thonė qė ata tė cilėt bėjnė gabime, kanė nevojė pėr tri gjėra: faljen e Allahut pėr atė qė ėshtė mes Atij dhe atyre, qė Ai t’i fshehė kėto gabime nga robėrit e tjerė tė Tij dhe tė mos i vė nė dukje ato pėrpara robėrve, dhe qė Ai t’i mbrojė ata nga gabimet e mėtejshme. Pėrmendėm mė herėt se Allahu iu pėrgjigj kėtyre lutjeve:”Do ta pranojė”, nė njė transmetim, dhe “E kam pranuar” nė njė transmetim tjetėr.

« Ti je Meula ynė! »,
domethėnė, Ti je mbrojtėsi dhe ndihmėsi ynė. Ty tė zėmė besė. Ty tė kėrkohen tė gjitha ndihmat dhe te Ti mbėshtetemi plotėsisht. S’ka forcė a mundėsi, pėrveē nėpėrmjet Teje.

« Dhe na jep fitore ndaj mosbesimtarėve! »,
domethėnė, ndaj atyre qė kanė mohuar fenė Tėnde, qė mohuan njėsinė Tėnde, qė mohuan porosinė e pejgamberit Tėnd dhe adhuruan tė tjerė krahas Teje. Na jep fitore dhe na bėj mbizotėrues mbi ta nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Allahu ka thėnė:”Do ta pranoj” nė njė transmetim, dhe “E kam pranuar” nė hadithin qė Muslim e ka shėnuar nga Ibn Abas.
Veē kėsaj, Ibn Xherir ka shėnuar se Ebu Is’hak ka thėnė se, kurdo qė Mu’adh mbaronte me leximin e kuaj sureje [« Na jep fitore ndaj mosbesimtarėve! »], thoshte “Amin”.

Maxi
31-05-09, 01:45
Sprovat Hyjnore

“O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me falje (namaz) se vėrtet Allahu ėshtė me durimtarėt. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e Allahut mos thoni:janė tė vdekur, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre). Ne do t’ju sprovojmė me diēka prej frikės, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet (fėmijėt), po ti jepju myzhde durimtarėve, tė cilėt kur i godet ndonjė fatkeqėsi thonė: Ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi. Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė”. (El Bekare 153-157)

Allahu i plotfuqishėm e krijoi njeriun si krijesėn mė tė pėrsosur dhe ia besoi mėkėmbėsinė mbi sipėrfaqen e Tokės. E dalloi prej tė gjitha krijesave tė tjera me dhuntinė e tė menduarit e tė logjikuarit, duke e lėnė tė lirė nė ēdo veprim tė tij.
Ishte kjo drejtėsia absolute hyjnore qė askujt tė mos i imponojė asgjė, por secili njeri nė bazė tė veprave tė tij ta meritojė o shpėrblimin o ndėshkimin e Tij.
Amanetin dhe barrėn e rėndė tė kėtij misioni kaq tė vėshtirė, tė cilin e refuzuan qiejtė e toka, e mori pėrsipėr njeriu, sepse vėrtet meritoi pėrkujdesjen dhe mėshirėn e Allahut.
Nisur nga kjo, Allahu xh.sh. i dėrgoi njerėzimit, pejgamberė dhe libra tė shenjtė vetėm e vetėm qė njeriu tė mos e humbas rrugėn e udhėzimit hyjnor.
Afrinė dhe mėshirėn e Allahut besimtari i vėrtetė e i sinqertė e has nė ēdo moment kur ėshtė i gėzuar, por edhe kur ėshtė i dėshpėruar. Mu pėr kėtė arsye, Allahu xh.sh. stolisi moralin e muslimanit edhe me njė cilėsi qė njėherit ėshtė edhe atribut i Tij – me sabėr (durim).
Nė jetėn tonė pesimizmi dhe humbja e shpresės nuk kanė vend. Ato janė cilėsi tė shejtanit, i cili u largua nga mėshira e Allahut xh.sh., vetėm pėr shkak tė kryeneqėsisė dhe arrogancės sė shprehur ndaj urdhrave tė tė Lartmadhėrishmit.
S’ka dyshim se jeta janė nė kėtė botė ėshtė njė sprovim i rėndė, sprovim qė duhet tė na kalitė e tė na e forcojė edhe mė tepėr imanin e tė mos na e dobėsojė shpresėn e tė na e thyejė moralin. Mbi tė gjitha besimtari duhet tė gjejė forcė e durim pėr tė pėrballuar ēdo vėshtirėsi a pengesė nė rugėn e gjatė tė realizimit tė shpresave dhe idealeve tė veta.

Koment:
“O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me falje (namaz) se vėrtet Allahu ėshtė me durimtarėt”
Ajeti nė fjalė ėshtė njė mesazh i ēiltėr hyjnor drejtuar besimtarėve tė vėrtetė pėr t’i vėnė nė dijeni se zemrat dhe mendjet e tyre duhet t’i kenė gjithmonė tė lidhura te mėshira e pakufishme e Allahut, sepse vetėm Ai e meriton adhurimin e vėrtetė dhe se vetėm prej Tij kėrkohet ndihma pėr tė pėrballuar ēdo tė papritur a fatkeqėsi. Nė Kur’an thuhet:
“Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje kėrkojmė ndihmė !” (El Fatiha, 4)
Ai qė u pėrmbahet kėtyre normave do tė jetė i shpėtuar nė kėtė botė dhe i shpėrblyer e i graduar nė botėn tjetėr.
Meqė Allahu i plotfuqishėm e di se sfidat e jetės nė kėtė botė janė tė vėshtira e tė rėnda pėr njeriun, Ai qysh nė fillim i pėrforcon zemrat tona me kėshilla pėrplot mėshirė e dhembsuri, duke na dėftuar se shpėtimi i vetėm ėshtė kėrkimi i ndihmės prej Tij me durim dhe me namaz. Nė durim ka ngadhėnjim, nė namaz ka shpėtim, e kur kėto dy cilėsi e stolisin shpirtin e besimtarit, kjo atėherė shpie deri nė triumfin e vėrtetė ndaj forcave tė errėta djallėzore.
Kjo tregon pėr vlerėn dhe rėndėsinė e tij jetike pėr karakterin e besimtarit, ngase Allahu xh.sh. e di se rruga e udhėzimit hyjnor kėrkon pėrpjekje tė vazhdueshme pėr t’i pėrballuar tė gjitha vėshtirėsitė.
Lufta e vazhdueshme nė mes engjėllores dhe djallėzores njeriun gjatė jetės nė kėtė botė shpeshherė e ballafaqon me sfida tė papritura, tė cilat mund tė pėrballohen vetėm me sabėr tė vėrtetė. Por nėse fatkeqėsitė dhe dėshpėrimet zgjasin, njeriu mund tė humbė ndonjėherė edhe durimin e tė ligėshtohet, nėse nuk e ka pranė vetes edhe njė shtytės tjetėr ndihmės. Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. ia ka bashkangjitur durimit edhe namazin, i cili si ndihmėtar kurrė nuk tė lė nė baltė. Namazi ėshtė elani dhe forca qė ripėrtėrit dhe ēelnikos vullnetin e njeriut, ėshtė njė lidhje qė kurrė nuk mund tė shkėputet-kjo ėshtė lidhj me Allahun xh.sh.- “Urvetul vuthka”. Nė namaz prehet e qetėsohet shpirti, dhe ēdo gjymtyrė e ndien kėtė. Namazi ėshtė sikur pika e vesės qė freskon petalet e lules sė vyshkur, ėshtė njė rilindje e shpresave tė zemrave tė thyera e tė lodhura nga vėshtirėsitė.
Durimi (sabri) si “armė e fortė” e besimtarit ėshtė pėrmendur nė Kur’an nė 70 e ca vende. Sa pėr ilustrim do t’i cekim vetėm disa prej kėtyre ajeteve:
“Ajo qė e keni pranė vetes ėshtė e pėrkohshme, e ajo qė ėshtė te Allahu ėshtė e pėrjetshme. E ne do t’u japim atyre qė ishin tė durueshėm shpėrblimin mė tė mirė tė asaj qė vepruan” - ( En Nahl, 96)
“ O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgatitur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė Allahut” - (Ali Imran, 200)
Nė kėtė kontekst edhe Pejgamberi a.s. thotė:
“Durimi ėshtė gjysma e besimit”, pastaj, “Durimi ėshtė thesar prej thesarėve tė xhenetit”.
Transmetohet nga Suhejb en Rrumi tė ketė thėnė:
“Ka thėnė i Dėrguari i Allahut: ”Ėshtė e ēuditshme ēėshtja e besimtarit, ēdo vepėr e tij i sjell mirėsi. Nėse e arrin ndonjė e mirė (kėnaqėsi) e falėnderon Allahun dhe kjo ėshtė gjė e mirė pėr tė, po nėse e godet ndonjė fatkeqėsi, bėn durim (sabėr) dhe po ashtu fiton mirėsi”.
Fjalėt e fundit nė ajet: “...Vėrtet Allahu ėshtė me durimtarėt” do tė thonė se Allahu xh.sh. ėshtė me durimtarėt, i pėrkrah, i pėrforcon, i shoqėron dhe nuk i lė tė kalojnė tė vetmuar nėpėr rrugėn e sprovave tė vėshtira, meqė e di se mundėsitė psiko-fizike tė njeriut janė tė kufizuara.
Ai qė Allahun e ka pranė (me vete), athua kush mund tė jetė kundėr tij? Ai qė e gjen vetėm pranė mėshirės sė Allahut, athua mund tė humbė ndonjėherė ?!. Ai qė pėrballon sfidat dhe tė papriturat, me iman dhe pėrkushtim tė plotė, duke bėrė sabėr dhe duke falur namaz, ai vėrtet i ka tė hapura dyert e mėshirės hyjnore.
Njė thėnie arabe thotė: “Duro ndaj intrigave tė intrigantėve (tė cilėt bėjnė kurtha e dredhi), sepse durimi yt ėshtė vrastar pėr ta. Ndodh qė zjarri nganjėherė ta hajė (djeg) vetveten, po qe se nuk gjen diēka pėrpara qė ta pėrpijė”.
Kėtu shihet se ekziston durimi ndaj kurthave tė intrigantėve, por mund tė ndodhė qė armiku tė jetė dinak dhe durimin e besimtarit ta keqpėrdorė dhe ta konsiderojė si dobėsi, kėshtu qė i vėrsulet dhe e sulmon edhe mė me ashpėrsi.
Pėr kėtė Allahu xh.sh. thotė: “ Edhe ata qė i godet e padrejta, i kundėrvihen” - (Esh Shuura, 39).
Por, qė tė ketė ngadhėnjim tė vėrtetė patjetėr duhet tė ketė edhe flijim, sepse vetėm kėshtu arrihet qėllimi, fitohet liria, plotėsohet imani.
Allahu xh.sh. thotė: “ A mos menduat ju se do tė hyni nė Xhenet, e Allahu pa e ditur (pa u vėrtetuar nė praktikė) se cilėt prej jush kanė luftuar dhe pa e ditur se cilėt prej jush ishin tė durueshėm” - (Ali Imran, 142)
Rruga deri te arritja e sė vėrtetės dhe e kuptimit tė drejtė tė misionit tė njeriut nė kėtė jetė ėshtė e “shtruar” me durim dhe xhihad, ėshtė e stolisur anekėnd me gjakun e shtrenjtė tė dėshmorėve.
Nėse nė durim ka jetė tė shpirtrave, atėherė nė flijim (rėnie dėshmor - shehidllėk) ka jetė tė plotė, ēiltėrsinė, pastėrtinė dhe dlirėsinė e sė cilės nuk mund ta pėrlyejė asgjė.
Pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. nė vazhdim thotė:
“ E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e Allahut mos thoni: janė tė vdekur, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre)”
Lufta pėr lartėsimin e idealeve islame, pėr lartėsimin e fjalės sė Allahut, kėrkon flijime, e dėshmorėt qė flijohen pėr kėto ideale janė njerėzit mė tė dashur te Allahu. Tė tillėt kurrė nuk vdesin, por janė tė gjallė dhe tė furnizuar prej Zotit fuqiplotė. Ėshtė njė ēėshtje tjetėr qė ne njerėzit e rėndomtė me kufizime shqisore nuk mund ta ndjejmė kėtė gjallėri tė pėrjetėsisė sė tyre. Kjo ėshtė vetėm nė dijen dhe kompetencėn e Allahut
Pėr shkak se janė tė gjallė te Allahu, dėshmorėt nuk pastrohen siē pastrohen tė vdekurit e rėndomtė. Pastrimi ėshtė vetėm pėr trupat e tė vdekurve, kurse dėshmorėt janė tė pastėr sepse edhe gjaku i tyre ėshtė i pastėr dhe varrosen me ato rroba me tė cilat kanė rėnė shehidė.

Maxi
31-05-09, 01:48
Sa i pėrket gradave dhe shpėrblimeve tė shehidit ato janė tė shumta e tė panumėrta. Me rėnien e pikės sė parė tė gjakut tė tij nė tokė, shehidit i falen tė gjitha mėkatet, e sheh vendin e tij nė xhenet, Allahu xh.sh. e mbron (fal) prej fitnes sė natės sė varrit, ka tė drejtė tė ndėrmjetėsojė (tė bėjė shefat) tek Allahu pėr 70 vetė prej familjes (farefisit) sė tij. Allahu xh.sh. ia vesh kurorėn e nderit tė zbukuruar me margaritarė, xhevahirė e gurė tė tjerė tė ēmueshėm…
“Ne do t’ju sprovojmė me diēka prej frikės, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet (fėmijėt), po ti jepju myzhde durimtarėve. Tė cilėt kur i godet ndonjė fatkeqėsi thonė: Ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi”
Allahu xh.sh. e sprovon njeriun nė kėtė botė me lloj-lloj sprovash pėr ta testuar imanin dhe pėrkushtimin e robit tė vet. Njeriu nė momentet mė tė vėshtira e sheh veten se sa ėshtė afėr apo larg Zotit.
Nė kėtė arenė tė sfidave tė vėshtira tė jetės, shpirti njerėzor duhet tė mėsohet e tė adaptohet. Besimi i paluhatshėm nė Zotin pėrforcon shpirtin dhe zemrėn e besimtarit pėr tė pėrballuar tė gjitha sprovat pėr hir tė idealeve fisnike.
Nė momentet mė tė vėshtira neve nuk na mbetet ndihmės tjetėr pos Allahut. Allahut qė na krijoi dhe na sprovon por pėr kėtė edhe na shpėrblen me mirėsitė e Tij tė pakufishme. Ne tė tėrė jemi tė Zotit. E tėrė qenia dhe zemra jonė rrah vetėm pėr ta pėrfituar dashurinė e Tij. Vetėm tek Ai ėshtė kthimi, vetėm tek Ai ėshtė shpėrblimi. Fatkeqėsisht ka njerėz qė nė momentet vendimtare tė sprovave bien nga provimi i imanit. Shpirtngushtėsia e tyre i bėn ata qė ta humbin durimin e tė thonė: Pse mua mė ndodhi kjo gjė? Kjo gjendje mė nuk durohet! Nėse ka Zot pėrse nuk po na ndihmon !, etj., duke vėnė nė pikėpyetje edhe vetė imanin e tyre.
Por besimtari i vėrtetė e di mirė se tė gjitha kėto sprova tė rėnda janė nė tė mirė tė tij.
Nga kuptimet shumėdimensionale tė kėtij ajeti: “Ne do t’ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet (fėmijėt), po ti jepju myzhde durimtarėve “ shihet butėsia dhe mėshira e Allahut, sepse sprova e Tij ndaj nesh ėshtė nė diēka prej frikės, urisė, varfėrisė, humbjes sė familjes dhe tė atyre qė njeriu i konsideron fryte tė zemrės sė tij – fėmijėt.
Allahu xh.sh., nuk tha “… do t’ju sprovojė me frikė… por tha “me diēka prej frikės”, qė do tė thotė se frika dhe llahtaria e madhe do tė jetė vetėm pėr pabesimtarėt nė Ditėn e Gjykimit, atė ditė kur fytyrat e besimtarėve do tė shkėlqejnė nga nuri.
Pėr pjesėn e ajetit “...dhe nga frytet” mufessirėt janė tė mendimit se fjala ėshtė pėr vdekjen e fėmijėve tė vegjėl.
Nė lidhje me kėtė pjesė tė ajetit. Muhammedi a.s. ka thėnė:: “Kur robit i vdes ndonjė fėmijė, Allahu xh.sh. u thotė melaikeve – A ia morėt shpirtin fėmijės sė robit tim. Melaiket thonė po. Allahu prapė u thotė: Ia morėt shpirtin frytit tė zemrės sė tij? Melaiket thonė: po. Allahu xh.sh. thotė: Po ēka tha nė ato momente tė vėshtira robi im? Melaiket thonė: Tė shprehi falėnderime Ty dhe tha:”Ne jemi tė Allahut dhe vetėm tek Ai kthehemi” .Atėherė Allahu xh.sh. thotė: Robit tim ndėrtojani njė pallat nė xhenet dhe quajeni – shtėpia (pallati) e falėnderimit - hamdit”.
Fundja, pas ēdo sprovimi pason edhe shpėrblimi. Kėtė e pohon vetė Allahu xh.sh. kur thotė: “Jepju myzhde durimtarėve (Pėrgėzoi durimtarėt)”.
U cek mė herėt se prej virtyteve qė stolisin karakterin e ēelniktė tė muslimanėve ėshtė durimi nė vėshtirėsi, tė cilėt kur i godet ndonjė fatkeqėsi nuk e humbin shpresėn por kthehen e me durim tė plotė thonė: ”Ne jemi tė Allahut dhe vetėm tek Ai kthehemi”
Nė kėto momente shfaqet tėrė madhėshtia e besimit. Nė kėto momente besimtari e kuptuan drejt rolin dhe misionin e tij nė kėtė jetė. E kupton se ēdo gjė qė vjen prej Allahut ėshtė sprovė pėr tė. E kupton nė kėto ēaste ėmbėlsinė e imanit, durimit, qėndresės dhe pathyeshmėrisė. E kupton se kjo botė ėshtė kalimtare dhe se bota tjetėr do tė jetė vend-shpėrblimi i tij.
Pejgamberi a.s. ka thėnė:”O Zot mė shpėrble pėr durimin tim nė kėtė fatkeqėsi dhe ma zėvendėso kėtė (fatkeqėsi) me ndonjė tė mirė prej anės Sate”
Nė kėtė pėrditshmėri tonė tė zymtė ėshtė vėshtirė t’i bindėsh njerėzit se kjo botė ėshtė njė vend ku njeriu ballafaqohet me sfida tė ndryshme. Ndodh qė pasuria dhe kėnaqėsitė e kėsaj bote ta largojnė njeriun nga rruga e drejtė. Tė tillėt qė pasuria i ka mbėrthyer me kthetrat e saj mendojnė se nuk do tė vdesin kurrė, por kur u vie momenti i vdekjes, e kuptojnė se kjo botė ka qenė vetėm njė udhėtim dhe iluzion i shkurtėr.
Tė tillėt nuk kanė ē’tė presin ndonjė tė mirė a shpėrblim te Allahu.
Nė anėn tjetėr, ata qė e kuptuan drejt misionin e tyre nė kėtė botė dhe u pėrballojnė sprovave e vėshtirėsive, ata janė tė dashurit e Allahut:

“Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė”.
Allahu xh.sh. e nderoi kėtė Ymmet me fenė islame. E zgjodhi prej tė tjerėve dhe ia besoi lartėsimin e fjalės sė Tij. E diti se kjo rrugė e vėshtirė deri nė dritėn e udhėzimit hyjnor kėrkon durim, sakrifica dhe vetėmohim. Kėrkon ballafaqim me sfida tė ndryshme si frikė, uri, varfėri, humbjen e mė tė dashurve, por ata qė i pėrballojnė tė gjitha kėto, pa u lėkundur asnjėherė nga qėndrimet e veta, vetėm ata janė tė denjė qė me duart e tyre ta bartin flamurin islam -”La ilahe il-lallah Muhammedun resulullah” . Vetėm tė tillėt do ta arsyetojnė epitetin e mbrojtėsve tė Islamit.
O Zot i Madhėrishėm! Na bėn edhe ne prej radhėve tė tyre. Na e dhuro mėshirėn dhe kėnaqėsinė Tėnde si nė kėtė botė ashtu edhe nė tjetrėn dhe na bėn ngadhėnjimtar ndaj armiqve tė fesė e tė kombit! Amin!

Literatura e konsultuar:
1. Fahru Rraziu - “Mefatihul Gajb”
2. Mahmud Hixhazi - “Tefsirul vadih”
3. Sejjid Kutb - “Fi dhilalil Kur’an”
4. Abdulhamid Kishku- “Fi rihabi et tefsiri”

Shin Avdiu
17-12-10, 17:02
Per shkak te limitimit te shkronjave une kam postu linkun e artikujt i cili esht shum komentim i mir e si duhet ta komentojm Kur`anin nga dijetari i madh Shqiptar Imam Albani nga shkodra


Kliko ketu per te pare artikullin Si duhet ta komentojmė Kuranin? (http://ril-al.com/islami/index.php?option=com_content&view=article&id=56:si-duhet-ta-komentojme-kuranin&catid=18:kuran&Itemid=2)

valiii
26-06-11, 15:22
KOMENTIMI I SURES ET-TEUBE

Me lejen e Allahut, tė fillojmė me
komentimin e sures Teube, pėr shkak tė rėndėsisė
sė madhe qė ka dhe pėr shkak se rreh tematika
shumė me rėndėsi. Kjo, me siguri, do tė na marrė kohė mė shumė, sepse ėshtė ndėr suret e gjata nė
Kuran, ndaj kėrkojmė qė tė jeni nė pėrcjellje tė
komentimit tė ajeteve tė kėsaj sureje. Surja Teube ėshtė sure medinase dhe pėrmban
gjithsej 129 ajete. Kjo sure ėshtė njė ndėr suret e fundit qė i ka zbritur
tė Dėrguarit tė Allahut. Ndėrsa nė disa transmetime
thuhet qė ėshtė surja e fundit qė i ka zbritur tė
Dėrguarit tė Allahut.[1] Kjo sure pėrfshin dispozita pėrfundimtare nė lidhjet
mes umetit musliman dhe umeteve tė tjera mbi
tokė. Kjo sure pėrfshin, gjithashtu, seleksionimin e
shoqėrisė muslimane. Po ashtu, tregon edhe
gjendjen e ēdo pale tė kėsaj shoqėrie. Nė bazė tė tematikave qė pėrmban kjo sure dhe nė
bazė tė transmetimeve qė tregojnė pėr shkakun e
zbritjes, na bėhet e qartė se kjo sure ka zbritur nė
vitin e 9 hixhrij dhe nuk ka zbritur e tėra pėr njė
moment. Edhe pse nuk kemi njohuri rreth kohės sė
saktė tė zbritjes sė pjesėve tė kėsaj sureje gjatė vitit tė 9-tė, kemi mundėsi tė vėrtetojmė se zbritja e
kėsaj sureje ka kaluar nėpėr tri etapa. Etapa e parė ishte para betejės sė Tebukut nė
muajin Rexheb tė kėtij viti. Etapa e dytė ishte gjatė kohės sė pėrgatitjes pėr
kėtė betejė dhe gjatė betejės. Etapa e tretė ishte pas kthimit nga beteja. Ndėrsa fillimi i kėsaj sure duke filluar prej ajetit tė
parė e deri nė ajetin 28 ka zbritur nė fund tė viti tė 9
hixhrij, pak para kohės sė haxhit, nė muajin
dhulkade apo muajin dhulhixhe. Emrat e kėsaj sureje Transmetohet nga Seid b. Xhubejr, i cili thotė e kam
pyetur Abdullah b. Abasin pėr kėtė sure dhe tha:
“Ajo ėshtė El Fadiha (e cila i ka zbuluar kurthet e hipokritėve) ende vazhdonin tė zbrisnin ajetet “disa prej tyre”, “disa prej tyre” nė kėtė sure sa qė u frikėsuam qė nuk do tė lejė askėnd pa e
pėrmendur.” Po ashtu ėshtė quajtur “Suretul Buhuth” surja e cila kėrkon dhe zbulojė fshehtėsitė e hipokritėve. Kjo sure ėshtė e vetmja nė Kuran e cila nuk fillon me
bismilah. Mendimet e dijetarėve se pse nuk fillon me bismilah
kjo sure janė tė ndryshme: Bismilahi ėshtė mėshirė dhe sigurim, ndėrsa surja
Teube tregon luftėn ndaj jobesimtarėve dhe zbulon
dredhitė e hipokritėve dhe nė tė nuk ka siguri ndaj
jobesimtarėve, tė cilėt e kanė shkelur premtimin
dhe marrėveshjen e tyre. Pėr kėtė arsye nuk ka
filluar me bismilah. Kjo thėnie ėshtė transmetuar nga Aliu dhe Sufjan b. Ujejne. Ka qenė traditė e arabėve kur kanė qenė nė
injorancėn e tyre se nėse kanė pas ndonjė
marrėveshje me ndonjė popull dhe kanė dėshiruar
ta prishin atė marrėveshje, i kanė shkruar letėr
mirėpo nuk e kanė filluar me bismilah. Kur zbriti kjo
sure, e cila i anulon marrėveshjet mes tė Dėrguarit tė Allahut dhe jobesimtarėve, i Dėrguari i Allahut e
dėrgoi Ali b. Ebu Talib qė ta lexojė para
mushrikėve, nė kohėn e Haxhit, dhe nuk e ka
filluar me bismilah, duke pasur parasysh traditėn e
arabėve nė kėtė. Sahabėt kanė rėnė nė mospajtim se a ėshtė surja
Teube dhe ajo Enfal njė sure e vetme apo janė tė
ndara? Disa prej tyre thanė se ėshtė njė sure,
ndėrsa disa tė tjerė thanė se janė dy sure dhe nė
kėtė mėnyrė me lėnien e bismilahit u pajtuan dy
palėt. Lanė nė mes tė kėtyre dy sureve njė hapėsirė dhe me kėtė u pėlqyen ata tė cilat thanė se kėto
janė dy sure tė ndara, ndėrsa e lanė bismilahin, ku
kėtė e pėlqyen ata qė thoshin se ajo ėshtė njė sure. Sureja Teube ka qenė e gjatė gati sa surja Bekare
pastaj ėshtė deroguar njė pjesė nė fillim tė saj dhe
me tė pastaj ka rėnė edhe bismilahi. Kėtė mendim e
transmeton Ibėn Vehbi, Ibnul Kasim, Ibnu Abdul
Hakem nga Maliku, sikur qė e ka pėrmendur imam
Kurtubi. Ka thėnė Kurtubi: “E vėrteta se pse bismilahi nuk ėshtė shkruar nė kėtė sure ėshtė sepse Xhibrili
ashtu ia ka zbritur tė Dėrguarit tė Allahut, pa
bismilah”. Muhamed Emin Shenkiti, autori i librit “Advaul bejan fi idahil Kuran bil Kuran ” ka thėnė: “E vėrteta rreth rėnies sė bismilahit nė kėtė sure, ėshtė ajo qė ia ka
thėnė Uthmani Abdullah b. Abasit. Kėtė tregim e
shėnon Nesaiu, Tirmidhiu, Ebu Daudi, Imam
Ahmedi, Ibėn Hibani nė “Sahihun” e tij, Hakimi nė “Mustedrekun ” e tij dhe thotė se zinxhiri i kėsaj ėshtė i vėrtetė. Ibėn Abasi thotė se i ka thėnė
Uthmanit: “Ēka ju shtyu qė ta vendosni suren Teube pas sures Enfal dhe qė mos tė shkruani nė tė
bismilahin?” Uthmani tha: “Kur tė Dėrguarit tė Allahu i zbriste diēka i thėrriste disa nga ata qė
shkruanin shpalljen dhe u thoshte: ‘Vendosni kėto nė suren nė tė cilėn ka kėshtu e kėshtu. ’ I zbrisnin atij ajete dhe u thoshte: ‘Vendosni kėto ajete nė suren nė tė cilėn pėrmendet kėshtu e kėshtu. ’ Surja Enfal ishte prej tė parave qė ka zbritur nė Medine,
ndėrsa Teube prej tė fundit qė ka zbritur prej
Kuranit. Tregimi i kėsaj sureje ishte i ngjashėm me
tregimin e sures Enfal. Vdiq i dėrguari i Allahut dhe
nuk na sqaroi ne se a ėshtė surja Teube prej sures
Enfal apo ėshtė e ndarė dhe mendova se ajo ėshtė prej saj. Pėr kėtė kam bashkuar mes atyre dyjave
dhe nuk e kam shkruar nė mes tyre rreshtin e
bismilahit”. Dy vėrejtje : 1. Prej hadithit qė pėrmendėm, merret se renditja a
ajeteve nė Kuran ėshtė bėrė nga ana e Pejgamberit
(teukifije), sikur qė shihet nga ky hadith se edhe
suret janė renditur nga ana e tė Dėrguarit tė Allahut,
pėrveē kėsaj sureje. 2. Ka thėnė Ebu Bekr b. el Arabij el Maliki (Allahu e
mėhsiroftė!): “Ky hadith ėshtė argument pėr pėrdorimin e kijasit (analogjisė) nė fe. A nuk e sheh
se si Uthmani dhe sahabėt e tjerė e pėrdorėn kijasin
nė mungesė tė tekstit. Ata e panė se surja Teube
ėshtė e ngjashme nė tematikė me Suren Enfal dhe
pėr kėtė sollėn menjėherė pas sures Enfal suren
Teube”. Nėse ėshtė fut kijasi nė renditjen e kėsaj sureje, atėherė ēka ta merr mendja pėr dispozitat e
tjera tė fesė? Tematikat qė pėrmban kjo sure nė pėrgjithėsi Para se tė futemi nė komentimin e ajeteve tė kėsaj
sure, dėshirojmė t’i japim njė pasqyrė tė pėrgjithshme kėsaj sureje se cilat janė tematikat tė
cilat i rreh kjo sure nė pėrgjithėsi. Pjesa e parė e kėsaj sureje, duke filluar prej ajetit tė
parė e deri te ajeti i 28, definon lidhjet mes
muslimanve dhe jobesimtarėve, nė pėrgjithėsi nė
gadishullin arab. Ja disa prej shembujve tė kėsaj
pjese. Allahu thotė: “Denoncim nga Allahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė cilėt ju patėt
lidhur kontratė (kumtesė pėr shkėputjen e
marrėveshjes). Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht)
katėr muaj, e dijeni se fuqinė e Allahut nuk mund ta
bėni tė paaftė dhe se Allahu mposhtė mohuesit. Dhe (ky ėshtė) njė kumtim nga Allahu dhe i
dėrguari i Tij, drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e
haxhit tė madh, se Allahu ėshtė tėrhequr prej
(marrėveshjes sė) idhujtarėve, e njėkohėsisht edhe
i dėrguari i Tij. Po, nėse pendoheni, do tė jetė mė
mirė pėr ju, e nėse ia ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund t'i shpėtoni (ndjekjes
sė) Allahut. E, ti pėrgėzoji ata qė mohuan me njė
dėnim tė padurueshėm. Pėrveē atyre idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur
marrėveshje, e tė cilėt nuk ju kanė shmangur asgjė
dhe nuk e kanė ndihmuar askėnd kundėr jush,
pra, edhe ju pėrmbushni marrėveshjen e tyre deri
nė afatin e caktuar. S'ka dyshim se Allahu i do tė
devotshmit. E kur tė kalojnė muajt e shenjtė, luftoni idhujtarėt
kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, u vini
pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin
namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni
rrugėn, se vėrtet Allahu falė ėshtė
Mėshirues.” (tevbe1-5) Shembulli tjetėr: O ju qė besuat, mos u ofroni miqėsi
(dashuri) prindėrve tuaj, as vėllezėrve tuaj, nėse ata
vlerėsojnė mosbesim kundėr besimit. E kush prej
jush miqėsohet me ta, ata janė mizor. Thuaj (o i dėrguar): "Nė qoftė se etėrit tuaj, djemtė
tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj,
pasuria qė e fituat, tregtia qė frikoheni se do tė
dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur,
(tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-
llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin
e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e
prishur.(tevbe 23-24). Shembulli tjetėr: O ju qė besuat, vėrtetė idhujtarėt
janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen
mė xhamisė sė shenjtė. Nėse i frikėsoheni skamjes
All-llahu me dėshirėn e vet do t'ju pastroj me
mirėsitė e Tij. All-llahu ėshtė i Gjithėdijshėm, ėshtė i
urtė. Teube, 28. Pjesa e dytė e kėsaj sureje pėrfshin nė mėnyrė
definitive lidhjet mes shoqėrisė muslimane dhe
ithtarėve tė librit (jehudi dhe tė krishterė) nė
pėrgjithėsi. Gjithashtu, nė kėtė pjesė tregon edhe
pėr devijimin e ēifutėve dhe tė krishterėve nė
ēėshtjet e besimit dhe jetės nė pėrgjithėsi. Ja disa shembuj tė kėsaj pjese: “Luftoni ata qė nuk besojnė Allahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė
ndaluar (haram) atė qė e ndaloi Allahu dhe i
dėrguari i Tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre
tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen
nė dorė e duke qenė tė mposhtur.

valiii
26-06-11, 15:46
E jehuditė thanė: ‘Uzejri ėshtė djali i Allahut ’ e tė krishterėt thanė: ‘Mesihu ėshtė djalė i Allahut ’. Ato ishim thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata),
qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve tė mėhershėm.
Allahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta )!” Teube, 29-30. Shembulli tjetėr: “O ju qė besuat! Vėrtet, njė shumicė e parisė fetare e ēifutėve dhe e tė krishterėve, nė
mėnyrė tė paligjshme, e hanė pasurinė e njerėzve
dhe pengojnė tė tjerėt nga rruga e Allahut. Ata tė
cilėt e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin pėr
rrugėn e Allahut, lajmėroji pėr njė dėnim tė
dhembshėm. Atė ditė kur ajo (pasuri e deponuar) fėrgohet nė
prushin e xhehenemit, e me tė (ashtu zharavė)
lyhen ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do t'u thuhet):
‘Kjo ėshtė ajo qė e depozituat pėr veten tuaj, pra shijoni atė qė e depozitonit!" Teube, 34-35. Pjesa e tretė fillon me lajmėrimin e atyre tė cilėt i
thirrėn qė tė marrin pjesė nė pėrgatitjen e ushtrisė,
por u rėnduan nė vend, sikur tė jenė tė gozhduar
dhe u bėnė pėrtacė dhe nuk shkuan nė betejė. Kėta
njerėz tė cilėt nuk morėn pjesė nė betejė nuk ishin
tė gjithė prej hipokritėve, siē do tė shpjegojmė kur tė vijmė nė komentimin e kėtyre ajeteve. Ja disa
shembuj nga kjo pjesė e sures: “O ju qė besuat! Ē'ėshtė me ju, qė kur ju thuhet: ‘Dilni nė (luftė) rrugėn e Allahut !’, ju u rėnduat nė vend (si tė ishit tė gozhduar)? A mos ishit tė kėnaqur me jetėn e kėsaj
bote, se sa me atė tė ardhmen? Pėrjetimi i jetės sė
kėsaj bote ndaj asaj sė ardhmes, nuk ėshtė asgjė.

valiii
26-06-11, 15:56
Nėse nuk dilni (nė luftė), Ai do t'ju dėnojė me njė
dėnim tė dhembshėm, do t'ju zėvendėsojė me njė
popull tjetėr dhe Atij nuk i bėhet farė dėmi. Allahu
ėshtė i gjithėfuqishėm pėr ēdo gjė. Nė mos e ndihmofshi atė (Pejgamberin), atė e ka
ndihmuar Allahu; kur ata qė nuk besuan e nxorėn
atė vetė tė dytin; kur qė tė dy ishin nė shpellė, kur
po i thoshte shokut tė vet: ‘Mos u pikėllo (friko), Allahu ėshtė me ne !’ E Allahu zbriti qetėsi (nė shpirtin e) atij, e fuqizoi me njė ushtri qė ju nuk e
patėt; e fjalėn e atyre qė nuk besuan mė tė ultėn,
kurse fjala e Allahut (ėshtė) mė e larta. Allahu ėshtė
mė i Fuqishmi, mė i Urti. Dilni (nė luftė), le t'ju vijė
(lufta) e lehtė ose e rendė, luftoni pėr hirė tė Allahut
me pasurinė tuaj dhe me veten tuaj; kjo ėshtė gjėja mė e dobishme pėr ju, nėse e kuptoni. ” Teube 39-41. Pjesa e katėrt e kėsaj sureje e cila ėshtė pjesa mė e
gjatė e saj pėrfshin mė shumė se gjysmėn e sures,
flet nė poshtėrimin e hipokritėve dhe ndikimin e
tyre tė keq ndaj shoqėrisė muslimane. Nė kėtė pjesė Allahu pėrshkruan gjendjen e
hipokritėve, anėn shpirtėrore tė tyre dhe atė
praktike. Kėtu zbulon edhe qėndrimet e tyre nė
betejėn e Tebukut, para betejės, gjatė betejės dhe
pas pėrfundimit tė saj. Allahu zbuloi qėllimet,
intrigat, hilet e tyre si dhe arsyetimet e tyre tė pavenda nė mos pjesėmarrjen e tyre nė betejė. Po
ashtu, tregon se si hipokritėt janė munduar qė tė
dobėsojnė rreshtat e muslimanve dhe tė fusin nė
mes tyre pėrēarje. Pastaj tregon se si e kanė
munduar tė Dėrguarin e Allahut dhe si e kanė fyer
atė. Tė gjitha kėto gjėra mė gjerėsisht do tė shpjegohen kur tė vijmė nė komentimin e kėtyre
ajeteve, qė flasin pėr kėtė lloj tė njerėzve. Ja disa
shembuj tė cilėt tregojnė pėr intrigat, hilet dhe
qėllimet e tyre tė kėqija, ndaj tė Dėrguarit tė Allahut
dhe shokėve tė tij: “E sikur tė kishin dėshiruar ata tė dalin, do tė bėnin pėr tė (pėr luftė) ndonjė
pėrgatitje, por Allahu nuk e pėlqeu ngritjen e tyre,
andaj i zmbrapsi, dhe u ėshtė thėnė: ‘Rrini me tė paaftit (fėmijėt, gratė e pleqtė).’ Edhe sikur tė dilnin me ju, ata nuk do t'ju shtonin tjetėr pėrveē
ngatėrresės dhe shumė shpejt do tė pėrēanin mesin
tuaj, duke kėrkuar t'ju turbullojnė. E ndėr ju ka tė
tillė qė i dėgjojnė ata. Allahu i di shumė mirė
hipokritėt. Ata edhe mė parė tentuan pėrēarjen tuaj, t'i
ngatėrruan ty ēėshtjet, derisa tė erdhi e vėrteta dhe
ngadhėnjeu vendimi i Allahut, pėrkundėr asaj qė
ata e urrenin. Dhe prej tyre ka tė tillė qė thonė: ‘Mė lejo mua (tė mos shkoj nė luftė) e mos mė vė nė sprovė !’ Ja, ata mu nė sprovė kanė rėnė (mė parė). Xhehenemi,
gjithsesi, i pėrfshin nga tė gjitha anėt jobesimtarėt.
Teube 46-49. Shembulli tjetėr: “Ata betohen nė Allahun se vėrtetė janė si ju, por ata nuk janė me ju, ata janė popull qė frikėsohet ”. Teube, 56. Shembulli tjetėr: “Ka prej tyre qė do tė bėjnė vėrejtjen nė ndarjen e lėmoshės, nėse u jepet nga
ajo, ata mbesin tė kėnaqur, e nėse nuk u jepet, ata
hidhėrohen. E sikur tė kėnaqeshin me atė qė ua dha Allahu dhe i
dėrguari i Tij, e tė thoshin: ‘Ne na mjafton Allahu, Allahu do tė na furnizojė nga tė mirat e Tij, e edhe i
dėrguari i Tij, dhe se vetėm te Allahu e mbėshtesim
dėshirėn (do tė ishte shumė mė mirė pėr ta)".
Teube 58-59. Shembulli tjetėr: “Ka prej tyre qė e ofendojnė Pejgamberin e thonė: ‘Ai ėshtė bėrė vesh (beson ēka dėgjon )’. Thuaj! Ai ėshtė vesh i sė mirės suaj (dėgjon tė mirėn dhe vepron e jo tė keqen), ai
beson Allahun (ēka i thotė), u zė besė besimtarėve
dhe ėshtė mėshirues pėr ata qė besuan nga mesi
juaj, e ata qė nuk e lėnė tė qetė tė dėrguarin e
Allahut, ata kanė dėnim tė dhembshėm. ’” Teube, 61. Shembulli tjetėr: Hipokritėt kanė frikė se do tė zbritet ndonjė kaptinė
qė do tė nxjerrė nė shesh atė qė kanė nė zemrat e
tyre. Thuaj! Ani, talluni! Allahu do ta zbulojė atė qė i
frikėsoheni. E nėse i pyet ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: ‘Ne vetėm jemi mahnitur e dėfryer’. Thuaj! A me Allahun, librin dhe tė dėrguarin e Tij talleni ?’ Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasi (shpallėt se)
besuat, keni mohuar. Nėse njė grup nga ju i falim,
grupin tjetėr e dėnojmė, ngase ishin
kriminelė. ”Teube, 64-66. Shembulli tjetėr: “Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri-tjetri, urdhėrojnė pėr tė keqen e ndalojnė nga
e mira dhe shtrėngojnė duart e tyre. Harruan
Allahun (nuk i binden), prandaj Ai i harroi (nga
mėshira). Nuk ka dyshim, hipokritėt janė ata tė
prishurit. Hipokritėve dhe hipokriteve dhe jobesimtarėve
Allahu u ka pėrcaktuar zjarrin e xhehenemit, ku do
tė jenė pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta dhe ata i ka
mallkuar Allahu. Ata kanė dėnim tė pandėrprerė. ” Teube 67-68. Pjesa e pestė e kėsaj sureje tregon se krahas
besimtarėve tė sinqertė tė muhaxhirėve dhe
ensarėve, tė cilėt ishin shtylla mė e fortė e shoqėrisė
islame, afėr tyre ekzistonin edhe disa grupe tė tjera
tė njerėzve nga beduinėt ku prej tyre kishte tė
sinqertė, por kishte edhe njerėz hipokritė tek tė cilėt drita e imanit nuk kishte depėrtuar. Krahas
kėtyre kishte edhe tė atillė qė i kishin tė pėrziera
punėt e tyre dhe kishte edhe tė atillė qė nuk ishte i
ditur realiteti i tyre, ēėshtjen e tyre e dinte vetėm
Allahu. Ajetet kuranore nė kėtė pjesė tė kėsaj
sureje flasin pėr kėto grupe tė njerėzve qė ekzistonin nė kohėn e tė Dėrguarit tė Allahut. Ja
disa nga ajetet qė flasin pėr kėtė: “Arabėt beduinė janė tė pajisur me mohim e hipokrizi mė tė fortė dhe
janė mė tė pėrshtatshėm pėr tė mos i njohur
dispozitat qė ia zbriti tė dėrguarit tė Tij Allahu.
Allahu i di ēėshtjet, Ai ėshtė i urtė. ” Ka disa beduinė qė pėr atė qė e jep, e konsideron si
tė dėshtuar dhe presin kthesa kundėr jush. Kundėr
tyre e ardhmja qoftė e keqe! Allahu dėgjon, di. Po, ka edhe disa nga beduinėt qė besojnė Allahun
dhe botėn tjetėr dhe atė qė e japin e konsiderojnė
afrim te Allahu dhe bekim te i dėrguari. Vini re, ato
janė afrime te Allahu pėr ta, e Allahu do t'i pėrfshijė
nė mėshirėn e Tij. Allahu falė dhe ėshtė mėshirues. ” Teube, 97-99. “Edhe rreth jush ka beduinė qė janė hipokritė, e edhe nga banorėt e Medinės qė janė pėrcaktuar pėr
hipokrizi. Ti nuk i di ata, Ne i dimė, ata do t'i
dėnojmė dy herė, pastaj shtyhen nė dėnimin e
madh. Ka edhe tė tjerė qė i kanė pranuar mėkatet e veta:
ata pėrzien vepra tė mira, e edhe tė tjera tė kėqija.
Atyre do t'ua falė Allahu, se Ai i falė atij qė
pendohet, e mėshiron atė qė pėrmirėsohet.”Teube, 101-102. Pjesa e gjashtė e kėsaj sureje tregon natyrshmėrinė
e lidhjes sė besės me Allahun pėr luftėn nė rrugėn e
Tij. Tregon natyrshmėrinė e luftės nė rrugėn e
Allahut dhe kufijtė e saj. Po ashtu, tregon
domosdoshmėrinė e banorėve tė Medinės dhe tė
beduinėve qė ishin rreth Medinės pėr pjesėmarrjen nė kėtė luftė. Nga mesi i kėsaj pjese tė kėsaj sureje
Allahu, gjithashtu, tregon pėr disa njerėz tė sinqertė
qė nuk morėn pjesė nė betejėn e Tebukut. Dhe nė
fund tė kėsaj pjese, edhe njė herė, tregon gjendjet e
hipokritėve dhe qėndrimin e tyre nga ajo qė zbret
prej Kuranit. Ja disa shembuj qė pėrmban kjo pjesė e kėsaj sure: “Allahu bleu prej besimtarėve shpirtrat dhe pasurinė e tyre me xhenet. Luftojnė nė rrugėn e
Allahut, mbysin dhe mbyten. (Allahu dha) Premtim
tė cilin e vėrtetoi nė Teurat, Inxhill e Kuran. E kush
ėshtė mė zbatues i sigurt i premtimit tė vet se
Allahu? Pra, gėzohu tregtisė qė bėtė me Tė. Ky
ėshtė suksesi i madh. (Tė xhenetit janė) Edhe ata qė pendohen, ata qė
sinqerisht adhurojnė, ata qė falėnderojnė, ata qė
agjėrojnė, ata qė bėjnė ruku, qė bėjnė sexhde, qė
urdhėrojnė pėr tė mira e ndalojnė nga tė kėqijat,
edhe pėrmbushin dispozitat e Allahut. Pra,
pėrgėzoji besimtarėt.” Teube, 111-112. Shembulli tjetėr: “Nuk ishte me vend pėr banorėt e Medinės e as pėr ata qė ishin rreth tyre nga beduinėt, tė ngelin (pa
shkuar) pas tė dėrguarit tė Allahut e as tė kursejnė
veten e tyre ndaj vetes sė tij (Pejgamberit). Nuk
ishte me vend ngase, ata nuk i godet as etja, as
lodhja, as uria kur janė nė rrugėn e Allahut, dhe
nuk shkelin ndonjė vend qė i hidhėron mosbesimtarėt, dhe nuk arrijnė kundėr armikut
kushdo qoftė (mbytje, robėrim tė tyre ose
ngadhėnjim mbi ta), vetėm se tė gjitha ato do t’u evidentohen atyre si vepėr e mirė (shpėrblyese).
Allahu nuk ua humb shpėrblimin vepėrmirėve. Dhe nuk japin kontribut, tė vogėl ose tė madh, nuk
kapėrcejnė ndonjė luginė, e qe tė mos u shėnohet
(pėr shpėrblim) atyre, pėr t'i shpėrblyer Allahu mė
sė miri atė qė vepruan.” Teube, 120-121. “E kur zbret ndonjė kaptinė (qė turpėrinė e tyre) ata shikojnė njėri-tjetrin (e thonė mes vete): ‘A ju pa ndokush ju ’ e pastaj largohen. Allahu prapėsoi zemrat e tyre, ngase ishin popull qė nuk kuptonte. ” Teube, 127. Dhe nė fund kjo sure pėrfundon me disa nga
cilėsitė e tė Dėrguarit tė Allahut dhe njėkohėsisht ju
drejton nė mbėshtetjen e plotė tek Allahu dhe
mjaftimi nė kėtė mbėshtetje: “Juve ju erdhi i dėrguar nga lloji juaj, atij i vjen rėndė pėr vuajtjet tuaja, sepse ėshtė lakmues i
rrugės sė drejtė pėr ju, ėshtė i ndjeshėm dhe i
mėshirshėm pėr besimtarėt. Po nėse ata refuzojnė
(atė qė ua sjell) atėherė thuaj: ‘Allahu ėshtė pėr mua mjaft, s'ka tė adhuruar pėrveē Tij, vetėm te Ai jam
mbėshtetur, e Ai ėshtė Zot i Arshit tė madh !"’ Teube, 128-129.

valiii
26-06-11, 16:04
Komentimi i ajeteve 1 - 5 tė sures Teube

“Denoncim nga Allahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė cilėt ju patėt lidhur kontratė
(kumtesė pėr shkėputjen e marrėveshjes). Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht)
katėr muaj, e dijeni se fuqinė e Allahut nuk mund ta
bėni tė paaftė dhe se Allahu mposhtė mohuesit. Dhe (ky ėshtė) njė kumtim nga Allahu dhe i
dėrguari i Tij, drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e
haxhit tė madh, se Allahu ėshtė tėrhequr prej
(marrėveshjes sė) idhujtarėve, e njėkohėsisht edhe
i dėrguari i Tij. Po, nėse pendoheni, do tė jetė mė
mirė pėr ju, e nėse ia ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund t'i shpėtoni (ndjekjes
sė) Allahut. E, ti pėrgėzoji ata qė mohuan me njė
dėnim tė padurueshėm. Pos atyre idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur
marrėveshje, e tė cilėt nuk ju kanė shmangur asgjė
dhe nuk e kanė ndihmuar askėnd kundėr jush,
pra, edhe ju pėrmbushni marrėveshjen e tyre deri
nė afatin e caktuar. S'ka dyshim se Allahu i do tė
devotshmit. E kur tė kalojnė muajt e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe ngujoni
ata, e i vini pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se
pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin,
atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet Allahu fal,
ėshtė Mėshirues.” Teube, 1-5. I Dėrguari i Allahut, sa ishte nė Hudejbije, bėri
marrėveshje me jobesimtarėt pėr dhjetė vjet, me
kushte shumė tė lehta, jo pse i Dėrguari i Allahut
dhe muslimanėt ishin tė dobėt. Fisi Huza kishte hyrė
nė mbrojtjen e tė Dėrguarit tė Allahut, ndėrsa fisi
Benu Beker kishte hyrė nė mbrojtjen e kurejshitėve. Pastaj lindi mosmarrėveshje mes fisit
Huza dhe fisit Benu Beker. Kurejshėt i ndihmuan
fisit tė tyre, tė cilėt kishin hyrė nėn mbrojtjen e tyre
me armė dhe kėshtu e prishėn marrėveshjen e tyre.
Ky ishte shkaku dhe kthimi i luftės me tė gjithė
jobesimtarėt dhe ēlirimi i Mekės. Transmeton imam Ahmedi, Ebu Daudi, Nesaiu, Ibni
Hibani nė “Sahihun” e tij, po ashtu edhe Hakimi transmeton dhe thotė se zinxhiri i kėtij ėshtė i
vėrtetė, dhe se fillimi i kėsaj sure ka zbritur mbi tė
Dėrguarin e Allahut, kur ai ishte duke u kthyer prej
betejės sė Tebukut dhe dėshiroi tė bėj haxhin.
Pastaj i pėrmendėn se edhe mushrikėt do tė
prezantojnė nė haxh nė kėtė vit, sipas zakonit tė tyre dhe do tė bėjnė tavaf tė zhveshur siē e kishin
zakon. I Dėrguari i Allahut e urreu qė tė pėrzihet me
ta dhe e dėrgoi Ebu Bekrin udhėheqės nė kėtė vit
qė tė jua mėsojė njerėzve rregullat e haxhit dhe t ’i njoftojė jobesimtarėt qė mos tė bėjnė haxh pas kėtij
viti dhe e urdhėroi qė t’i thėrras njerėzit dhe tua lexojė: “Denoncim nga Allahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė cilėt ju patėt lidhur kontratė
(kumtesė pėr shkėputjen e marrėveshjes )”. Ajeti duket qartė se pėrfshin tė gjithė jobesimtarėt,
tė cilėt kishin marrėveshje me tė Dėrguarin e
Allahut, dhe pas pėrfundimit tė katėr muajve tė
cekur nė fjalėn e Allahut: “Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj... ” Nuk do tė ketė mė marrėveshje pėr jobesimtarėt. Pastaj Allahu thotė: “Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj, e dijeni se fuqinė e Allahut nuk mund ta
bėni tė paaftė dhe se Allahu mposhtė mohuesit. ” Imam Taberiu, pasi qė i cek komentimet nė kėtė,
thotė: “Kjo ėshtė sa i pėrket atyre qė kanė pasur marrėveshje me tė Dėrguarin e Allahut dhe pastaj i
kanė prishur marrėveshjet e tyre, para se tė
pėrfundojė afati i marrėveshjes. Ndėrsa sa u pėrket
atyre tė cilėt nuk i kanė prishur marrėveshjet e tyre
dhe nuk janė ngritur kundėr tė Dėrguarit tė Allahut,
Allahu e urdhėroi tė Dėrguarin e Tij qė tė plotėsojė me ta marrėveshjen deri afatin qė e kanė patur,
bazuar nga fjala e Allahut: “Pėrveē atyre idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur marrėveshje, e tė cilėt nuk ju
kanė shmangur asgjė dhe nuk e kanė ndihmuar
askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni
marrėveshjen e tyre deri nė afatin e caktuar. S'ka
dyshim se Allahu i do tė devotshmit. ” Disa dijetarė kanė thėnė: “Fillimi i katėr muajve tė marrėveshjes qė pėrmendet nė kėtė ajet janė prej muajit sheval e
deri nė fund tė muajit Muharrem”. Ka thėnė Zuhriu: “Por Kurani tregon se fillimi i tyre ka qenė prej ditės sė dhjetė tė dhulhixhes, ndėrsa
pėrfundimi ka qenė nė ditėn e dhjetė tė muajit
rebiul thani.” Kjo ėshtė edhe fjala mė e vėrtetė qė e pėrmend edhe Ibnu Kethiri se fillimi i kėtyre muajve
ka qenė prej ditės sė dhjetė tė muajit dhulhixhe, ku
argumentohet me fjalėn e Allahut: “Dhe (ky ėshtė) njė kumtim nga Allahu dhe i dėrguari i Tij, drejtuar
gjithė njerėzve nė ditėn e haxhit tė madh, se Allahu
ėshtė tėrhequr prej (marrėveshjes sė) idhujtarėve, e
njėkohėsisht edhe i dėrguari i Tij. Po, nėse
pendoheni, do tė jetė mė mirė pėr ju, e nėse ia
ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund t'i shpėtoni (ndjekjes sė) Allahut. E, ti
pėrgėzoji ata qė mohuan me njė dėnim tė
padurueshėm.” Imam Bugaviu thotė: “Komentatorėt e Kuranit kanė thėnė se kur i Dėrguari i Allahut doli nė betejėn e
Tebukut, hipokritėt e pėrhapėn lajmin, jobesimtarėt
filluan t’i prishin marrėveshjet qė i kishin me tė Dėrguarin e Allahut dhe Allahu i zbriti kėto ajete nė
lidhje me kėta, duke iu dhėnė afat atyre, nėse i
kanė mė pak se katėr muaj deri nė katėr muaj, ose
duke jua kufizuar atyre qė kanė pasur mė shumė
nė katėr muaj ”. Dijetarėt kanė fjalė tė shumta se kush janė kėta
jobesimtarė. Ajo tė cilėn e sqaron Kurani dhe atė qė
dėshmojnė kėto fjalė se janė ata jobesimtarė tė cilėt
kanė pasur marrėveshje me tė Dėrguarin e Allahut
pa ndonjė afat tė caktuar, ose ata tė cilėt kanė
pasur marrėveshje mė pak se 4 muaj t ’i plotėsojnė 4 muaj. Ndėrsa sa i pėrket ata tė cilėt kanė pasur mė
shumė se 4 muaj marrėveshje ata duhet t’i plotėsojnė muajt e marrėveshjes. Pėr kėtė kemi
argument fjalėn e Allahut. “Pos atyre idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur marrėveshje, e tė cilėt nuk ju
kanė shmangur asgjė dhe nuk e kanė ndihmuar
askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni
marrėveshjen e tyre deri nė afatin e caktuar. S'ka
dyshim se Allahu i do tė devotshmit. ” Kėtė e ka zgjedhur edhe komentatori Ibni Xheriri,
po ashtu ėshtė transmetuar edhe nga Kelbi dhe
Muhamed b. Kab el Kardhij. Po ashtu ka thėnė Ibnu
Kethiri se kėtė e pėrforcon edhe fjala e Aliut, i cili ka
thėnė se kur kanė zbritur kėto ajete mė dėrgoi i
Dėrguari i Allahut te jobesimtarėt me katėr gjėra: 1. Nuk do tė bėhet tavaf rreth Qabes tė zhveshur. 2. Nuk do t ’i afrohet Xhamisė sė Shenjtė (Qabes) asnjė jobesimtar, pas kėtij viti. 3. Ata qė kanė pasur marrėveshje me tė Dėrguarin
e Allahut, marrėveshja pėrfundon me pėrfundimin
e afatit tė saj. 4. Nuk do tė hyj nė xhenet pėrveē se njeriu
besimtar. Pastaj Allahu thotė: “E kur tė kalojnė muajt e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e i vini
pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin
namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni
rrugėn, se vėrtet Allahu fal, ėshtė Mėshirues ” Dijetarėt kanė rėnė nė mospajtim se cilėt muaj janė
pėr qėllim nė kėtė ajet: Ibėn Xheriri thotė se muajt e shenjtė janė pėr qėllim
nė kėtė ajet muajt e shenjtė tė cilėt janė tė
pėrmendur nė fjalėn e Allahut: “Te Allahu numri i muajve ėshtė dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu siē
ėshtė nė librin e Allahut prej ditės kur krijoi qiejt
dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė shenjtė. ” dhe ka thėnė se fundi i kėtij muaji ėshtė muaji muharrem. Por, ajo vėrehet prej ajetit se pėr qėllim nė kėtė ajet
janė muajt tė cilėt Allahu u ka dhėnė afat nė
marrėveshje ku i pėrmend: “Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj. ” Allahu u drejtohet se nėse kalojnė muajt tė cilėt u
ėshtė dhėnė afati, atėherė nuk ka marrėveshje dhe
ju, lejohet lufta.

Reana
03-05-12, 10:42
Te kota bre djale keto postime, e keto mesime, kurqe secili i lexon ddhe i interpreton ne menyren me esktreme!! Posaqerisht hoxhollarte qe e kane mbi shpinen e tyre intrepretimin adekuat te ketyre sendeve qe i ke shkruar, ata te praet e mesojne xhematin shtremte!!! bre bal, nuk e di si mundesh me jetu ne endrra-veq hapi syte dhe shiko dhe e sheh se ku eshte sikleti, ku eshte prapamebeturia, ku eshte primitivizmi, ku eshte baudallelku me i madh ne Bote!!! l

Dardanesha
22-11-12, 12:52
Shtatė dobi nga fjala e All-llahut

"Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė, e pėr shkak se ata pėrgėnjeshtruan, pėsojnė dėnim tė dhembshėm". (Kur’an 2:10.)

Dobitė e kėtij ajeti:

1. Nėse njeriu nuk e pranon tė vėrtetėn dhe zemra e tij ėshtė e sėmurė, ai dėnohet me shtim tė sėmundjes, pėr shkak tė fjalės sė Tij tė Lartėsuarit: ”Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė..” (Kur’an 2:10), dhe kjo sėmundje e cila qėndron nė zemrat e dyfytyrėshve (pėrbėhet nga): dyshime dhe epshe, ka prej tyre qė e kanė kuptuar tė vėrtetėn mirėpo nuk e don atė (pasimin e tij), dhe ka prej tyre qė u ėshtė pėrzier ajo (e vėrteta), ka thėnė All-llahu nė kaptinėn En-Nisa: ”Vėrtet, ata qė besuan e pastaj tradhėtuan, pėrsėri besuan e pastaj tradhtuan dhe e shtuan mosbesimin, All-llahu nuk u falė atyre as nuk i udhėzon nė rrugė tė drejtė”. (En Nisa 137)

Pastaj tha nė suren el-Munafikun: Ngase ata besuan (me gojė) e pastaj mohuan, andaj zemrat e tyre u mbyllėn dhe ata nuk kuptojnė. (El-Munafikun, 3)

2. Qė shkaqet pėr shkak qė All-llahu e devijon robin, janė nga vet robi, pėr shkak tė fjalės sė Tij, tė Lartesuarit: “Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė...” (Kur’an 2:10)

E njejtė si kjo ėshtė fjala e All-llahut: “E kur ata u shmangėn (nga e vėrteta), All-llahu i largoi zemrat e tyre..” (Kur’an 61:5), dhe fjala e All-llahut: “Ne i rrotullojmė zemrat dhe tė parėt e tyre (prej besimit) ashtu sikundėr nuk e besuan atė pėr herė tė parė...” (Kur’an 6:110), gjithashtu fjala e All llahut: “Nėse ata refuzojnė (gjykimin tėnd), ti dije se All-llahu ka pėr qėllim t’i ndėshkojė pėr disa mėkate tė tyre”. (Kur’an 5:49)

3. Dhe se mėkatet dhe shthurjet shtohen dhe pakėsohen, sikurse Imani qė shtohet dhe pakėsohet, pėr shkak tė fjalės sė Tij,tė Lartėsuarit: “e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė.” (Kur’an 2:10), dhe shtimi nuk kuptohet ndryshe vetėm si e kundėrt e pakėsimit, ashtu pra sikurse Imani qė shtohet dhe pakėsohet, ashtu edhe shthurja shtohet dhe pakėsohet, edhe sėmundja shtohet edhe pakėsohet.

4.Kėrcėnimi i ashpėr pėr dyfytyrėshat pėr shkak tė fjalės sė Tij: ”(ata) pėsojnė dėnim tė dhembshėm”. (Kur’an 2:10.)

5.Dėnimet nuk vijnė vetėm se me shkaqė paraprake, pra All-llahu nuk e dėnon askėnd vetėm pėr shkak tė mėkatit, pėr shkak tė fjalės sė Tij: “pėr shkak se ata pėrgėnjeshtruan”. (Kur’an 2:10)

6. Munafikėt (dyfytyrėshat) i kanė bashkuar dy cilėsi, gėnjeshtrėn dhe pėrgėnjeshtrimin, dhe kjo ėshtė gjendja mė e ndytė.

7.Nėnēmimi i gėnjeshtrės dhe se ajo ėshtė shkak pėr dėnim, sepse gėnjeshtra ėshtė prej cilėsive mė tė ndyta, dhe kėtė e ka sqaruar i Dėrguari i All llahut alejhi selam se gėnjeshtra ėshtė prej cilėsive tė munafikėve, ai alejhi selam ka thėnė: ”Shenjat e Munafikut janė tre: ”Kur tė flet,gėnjen..” (deri nė fund tė hadithit), dhe gėnjeshtra ėshtė e nėnēmuar nė Sherijat, dhe gjithashtu e nėnēmuar sipas natyrės njerėzore.

Muhamed ibn Salih el Uthejmin

Komenti i Kaptinės el-Bekare . v.1 . f.44-45

AmonRa
13-04-13, 12:31
Qur'an (33:59) - "Tell thy wives and thy daughters and the women of the believers to draw their cloaks close round them..."

women are less of men ...
Qur'an (24:31) - Women are to lower their gaze around men, so they do not look them in the eye. (To be fair, men are told to do the same thing in the prior verse).

wife beating ...
Qur'an (38:44) - "And take in your hand a green branch and beat her with it, and do not break your oath..." Allah telling Job to beat his wife.


Qur'an (http://sphotos-a.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/71417_354363321351075_1196610466_n.jpg)