PDA

View Full Version : Muslimanja


Lijanna
05-04-07, 22:49
Nė njė hadith qėndrojnė kėto fjalė: “E kanė pyetur Pejgamberin, salallahu alejhi ve selem, se kujt duhet t’i kushtohet mė shumė kujdes?” Ai ėshtė pėrgjigjur: “Nėnės”. E pas­taj kujt? – kanė pyetur shokėt e Pejgamberit. “Nėnės” - ėshtė pėrgjigjur. E pastaj kujt? – prap kanė pyetur. “Nėnės” - prap ėshtė pėr­gjigjur. E pastaj? - pyetėn sahabėt. “Babait” - u pėrgjigj Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel­em”.

Nga kjo shohim se roli i saj nė formimin e njeriut nė aspektin shpirtėror e fizik ėshtė shumė mė i rėndėsishėm se sa roli i babait. Ajo fėmijės i jep njė pjesė tė saj ende kur ėshtė nė mitrėn e saj, gjatė zhvillimit embri­onal. Pas lindjes e ushqen me qumėshtin e saj dhe prap ia jep njė pjesė tė saj. Kontributi i saj nė formimin e anės shpirtėrore tė qenies njerėzore po ashtu ėshtė shumė i madh. Nėna ėshtė ajo e cila nė shpirtin e fėmijės e futė gjithė atė qė ėshtė e ndershme, e bukur dhe e vlefshme. E nderon shpirtin e fėmijės dhe, pėrskaj dashurisė sė ngrohtė ia jep gji­thė atė me tė cilėn ai bėhet njeri dhe me tė cilėn dallohet nga kafshėt. Prej kėtu ėshtė edhe kujdesi i madh tė cilin Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ia ka kushtuar grave, e pėr kėtė ka thėnė: “Mė i miri ėshtė ai i cili mė sė miri sillet ndaj grave. Ato janė nėnat e fėmijėve tanė”.

Qė tė na bėhet mė i qartė roli dhe nderi i nėnės nė Islam dhe familjen islame, e qė nė bazė tė asaj tė dijmė ta vlerėsojme familjen, tė shohim pak jetėn e familjes nė perėndim.

Ēka don tė thotė pėr ata nėna, ēka ėshtė pėr ata familja, ē’ėshtė pėr ata termi “femėr” nė pėrgjithėsi?
E para qė do ta shohim ėshtė ērregullimi i cili ėshtė i qartė dhe ēdokush mund ta vė­rejė. Ai ērregullim ka dalė gjithsesi pėr shkak tė statutit tė pabarabartė tė femrės dhe shkaku i pėrzierjes sė roleve tė burrit dhe gruas. Femra ėshtė munduar dhe ka kujtuar pėr emancipimin e rrejshėm. Ėshtė bėrė e lirė dhe e pavarur (duke imagjinuar). Liria e saj shihet nė atė se mund tė punon ē’tė dėshirojė, mund tė bėjė gjithēka qė bėn edhe mashkulli. E nuk ka asnjė punė, fizike ose psikike, e tė cilėn femra nuk mund ta kryej. Gjithēka qė mund ai, mundet edhe ajo; ai qeverisė me shtetin, edhe ajo qeverisė, ai gjykon edhe ajo gjykon, ai nė bashkėshor­tėsi ka jetėn e vet private, edhe ajo e ka. Ai mund tė ketė tė dashur (jashtė kurorės), edhe ajo mund tė ketė dashnor, e nuk ka kurrfarė dallimesh, mashkulli ėshtė femėr, e femra ėshtė mashkull. E kur ėshtė kaq e lirė dhe e pavarur atėherė si ėshtė e mundur qė tė jetė e eksploatuar? Ajo prap ėshtė bėrė mjet i kėnaqjes dhe dėfrimit dhe vetėm kaq! Nė pėrgjithėsi, a ka ajo status tė qenies e cila do tė respektohet, e cila ėshtė simbol i nderit dhe virtyteve? Meshkujt e shfrytėzojnė dhe me te fitojnė, ndėrsa ajo ka luftuar kundėr kėsaj. Nė llogari (hesap) tė trupeve tė zhve­shura tė femrave, shumė njerėz fitojnė mili­ona e miliona dollarė. E pėr vendin e saj si nėnė edhe tė mos flasim, a i edukon ajo fė­mijėt e saj apo atė punė e bėjnė tė tjerėt - shkolla, televizioni ose shpeshherė kėtė e bėjnė shėrbėtoret e degjeneruara. Nėna nuk ka kohė pėr kėtė. Ajo ėshtė e punėsuar dhe ka punė mė tė rėndėsishme. Duhet qė nė klubin e natės t’i zbavitė meshkujt tė cilėt kėnaqen me trupin e saj. Edhe ajo edhe bu­rri i saj kthehen prej pune tė lodhur dhe tė hidhėruar nė njėri-tjetrin dhe gjithmonė tė nervozuar. Si ndikon ajo nė fėmiun e tyre i cili nė atė moment pret buzėqeshje dhe da­shuri nga nėna? A ėshtė kjo emancipim? A mund tė quhet kjo liri?

Pėr ta plotėsuar fotografinė e tė drejtave dhe pozitės sė femrės nė perėndim do t’ua japim disa ilustrime tė cilat e shprehin atė realitet. Me rastin e ekspozitės botėrore pėr automobilė nė vitin 1975, nė Suedi, nė tė cilėn janė ekspozuar modelet mė tė reja tė automobilave nė tė cilėn sferė tė prodhimit edhe kanė patur sukses, kanė shfrytėzuar femra plotėsisht tė zhveshura si reklamė qė nė atė mėnyrė sa mė shumė t’i tėrheqin vi­zi­tuesit. Femra ėshtė bėrė mjet i mirė i re­a­li­zi­mit tė interesave tė meshkujve. Nė perė­ndim gjithēka shikohet nėpėrmjet interesit, e po ashtu edhe femra. Pėr kėtė, fjalėt e fi­lo­zo­fit Paus Holbach e zėnė vendin e vėrtetė nė kėtė kontekst. Ai ka thėnė: “Interesi ėshtė motivi i vetėm i sjelljeve njerėzore”.

Nė kumtimin tė cilin e ka dhėnė OBSH (Organizata Botėrore Shėndetėsore) mė 1962, qėndron se nė botė pėr ēdo vit bėhen rreth 15 milion aborte ose mbytje tė fėmijėve akoma duke qenė nė mitrėn e nėnės. Kjo statistikė flet qartė pėr abortimet sekrete tė cilat me ligj nuk janė tė lejuara. Ekzistojnė shtete nė tė cilat ato janė tė lega­li­zuara, edhe ato sot janė shumė, siē janė shte­tet skandinave dhe shumė shtete evropiane. Statistika na flet pėr abortimet nga viti 1962, ndėrsa a mund ta paramendojmė ose tė bėjmė njė krahasim ndėrmjet asaj kohe dhe kėsaj tė sotmes, pas mė shumė se 38-tė viteve?!

Femra nė perėndim nuk e ka shkatėrruar vetėm veten, por e ka shkatėrruar edhe njė edukatė tė madhe pėr gjeneratat e ardhshme tė cilat po ashtu do tė shkatėrrohen pėr shkak tė saj. Perėndimi e ka humbur kuj­de­sin e nėnės, e ka humbur bashkėshorten e ndershme dhe fisnike. Bota perėndimore do tė humbet (shkatėrrohet) nėse e shkatėrron familjen e shėndoshė dhe tė balansuar. Pe­rė­ndimin, po edhe botėn tjetėr mund ta shpė­tojė vetėm Islami dhe parimet e tij; Islami i cili ia ka caktuar tė drejtat dhe rolin adekuat femrės pėr tė gjithė kohėrat.

Pėr ēfarė shkaku kam pėrmendur gjen­djen e femrės nė Perėndim?

Per shkak qė tė bėjmė njė krahasim dhe tė konkludojmė se cilat rrugė janė mė tė mi­ra pėr femrėn nėpėr tė cilat ajo duhet tė ecė. Nė Islam kjo qėmoti ėshtė e pėrcaktuar dhe vetėm duhet t’u dorėzohemi dhe veprojmė me ligjet e tij, e me kėtė do tė kemi edhe fe­mėr tė shėndoshė, familje tė shėndoshė dhe shoqėri tė shėndoshė, e tė gjithė nė kėtė mė­nyrė do tė jemi tė kėnaqur.

Me tė drejtė mund tė konkludojmė, se li­ria perėndimore tė cilėn mundohen ta fusin tek ne modernistėt, ėshtė absurde! Ajo tek ato ėshtė vetėm fjalė e cila tingėllon, por nuk ka garancė, nuk ka pėrmbajtje, dhe e ko­menton secili popull ashtu siē ua kėnda epsheve tė tyre.

Liria e vėrtetė ėshtė nė Islam dhe shihet vetėm nė robėrim ndaj Allahut, gjatė sė cilit njeriu lirohet nga domi­ni­mi i epsheve dhe pronės sė njerėzve, dhe ėshtė e pamundur qė gjinia njerėzore tė liro­het nė ndonjė mėnyrė tjetėr pėrveē se me njė devotshmėri e cila do tė sundojė me njeriun, dhe do tė qeverisė me brendinė e tij.

Nėse femrėn e dirigjon devotshmėria, atėherė ajo ėshtė vajzė e mire, bashkėshorte e mirė, e grua e mirė dhe nė atė rast nuk do tė jetė mjet i diskriminimit dhe pabarazisė.


Marrė nga libri: “Femra dhe kėndvėshtrimi islam mbi jetėn”
(http://www.pertymoter.net)

Albanian eX|PerT
05-04-07, 23:05
Bija ime!


Nėse njeriu fillon t’i regjistrojė punėt e rėndėsishme nė jetėn e vet, do t’i bėhet njė listė shumė e gjatė. Mirėpo, nėse fillon t’i renditė sipas rėndėsisė dhe pėrparėsisė, sigurisht nė krye tė listės do tė jenė fėmijėt dhe familja e tij. Ata janė mė tė shtrenjtė se rehatia e tij, se pasuria e tij, se kėrkesat dhe epshet e tij, madje janė mė tė shtrenjtė edhe se tė gjitha obligimet tjera nė kėtė dunja. Argument pėr kėtė, bija ime, ėshtė fakti se kur i sėmuret ndonjė fėmijė, ai mbetet pa gjumė, ndoshta udhėton prej njė vend nė tjetrin, harxhon prej pasurisė sė vet, bile nėse nuk ka ndoshta merr edhe borxh, vetėm e vetėm t’i shėrohet fėmija.

Andaj, ai kur bisedon me fėminė e vet ose kur e kėshillon ėshtė shumė i sinqertė. Mė parė ėshtė thėnė: "vėzhguesi nuk e gėnjen familjen e vet".

Bija ime!


ثshtė duke mė habitur realiteti i sotėm i njė vajze muslimane. Kjo vajzė jeton njė konflikt tė vazhdueshėm. Nga njėra anė dėgjon zėrin e fėlliqur i cili e thėrret nė ēveshje, nė flakjen e nderit, kurse nga ana tjetėr dėgjon zėrin e sinqertė i cili e dridh nga brenda me njė dridhje tė madhe, duke i thėnė: "ndal, ku je duke shkuar?". Kjo ėshtė rruga e lajthitjes dhe devijimit dhe dera e shkatėrrimit. Kėshtu kundėrshtohen kėta zėre mes veti para veshėve tė saj dhe i turbullohet mendja.


Bija ime!


Le tė jemi tė hapur ndaj njėri tjetrit aq sa na lejon sheriati dhe tė qartė me njė qartėsi tė qendisur me turp dhe nderė, qė kėshtu tė bėjmė njė hap drejt pėrmirėsimit dhe njė lėvizje drejt reformės.


Tė qėndrojmė larg nga emocionet dhe mashtrimet e saja. Nėse kjo vajzė qė ka marėdhėnie tė ndaluara ėshtė e logjikshme dhe ia parashtron vetes njė sėrė pyetjesh tė kėtilla,si: ē’don prej meje ky djalosh?; ēka e shtynė kėtė djalosh tė ketė marėdhėnie me mua?; vallė, ēka u thotė shokėve tė vet kur takohet me to?; apo, me ēfarė gjuhe bisedojnė pėr mua?


Unė jam i bindur, bija ime, se nėse ajo e largon mjegullėn e emocioneve nga mendja e saj me gojėplot do tė thotė: "Qėllimi i tij ėshtė vetėm shfryerja e epshit edhe atė nė mėnyrė tė ndaluar". Andaj, a nuk frikohesh se mund tė tė mashtrojė? A thua vallė, ky djalosh meriton t’i besosh? A thua vlen t’i besohet vetėm pse ai rrezikon pėr tė pasur marėdhėnie tė ndaluara, tė cilit nuk i intereson dini, morali dhe nderi dhe tė cilin e lėviz vetėm epshi? Ky djalosh e ka tradhėtuar All-llahun, dinin e tij dhe ummetin e vet, andaj kjo vajzė nuk do tė jetė gjėja mė shtrenjtė qė e posedon ky njeri, ngase sė shpejti do ta arrijė qėllimin e vet, mos dhashtė Zoti, kurse ajo do tė mbetet robėreshė e keqardhjes, mėrzisė dhe pendimit.


Kur vetmohen kėta djem tė humbur, bija ime, ngriten zėrat e tyre duke qeshur me kėtė vajzė tė mashtruar, ose me atė vajzė e cila akoma jeton me premtimet e rrejshme dhe bisedat e ėmbla.


Bija ime!


All-llahu i Lartėsuar ėshtė i Urtė dhe i Ditur, ēdo send ka krijuar me urtėsi, pa marrė para sysh a e dinė kėtė njerėzit ose jo. All-llahu ka dashur qė gruan ta udhėheqin emocionet, tė cilat aktivizohen me secilin qė i ngacmon dhe bėhen njė fond i madh i ndjenjave qė e krijojnė sjelljen e saj, ose e udhėheqin. Nėse njė vajzė varet prej njė djaloshi, pa marrė para sysh a ėshtė i afėrm ose i largėt, mund ta marrim me mend nė ēfarė pasione tė mėdhaja do tė arrijė.

Njė vajzė e dashuruar nė njė djalė, kur e sheh fotografinė e tij nė televizion e puth ekranin, kurse njė tjetėr, gjithashtu e dashuruar, me shpirt tė flaktė pret ta dėgjoj zėrin e tij dhe ta kėnaq shpirtin e saj. Nėse gjatė kohė nuk ia sheh fotografinė, ose gjatė kohė nuk ia dėgjojė zėrin, fillon tė mėrzitet dhe tė dėshprohet, ngase vetėm ai ėshtė melhem pėr shpirtin e saj.


Bija ime!


Ik larg bisedės sė kėtillė se kjo ėshtė haram dhe nė kundėrshtim me sheriatin islam. Vallė, ē’ka mbetur nė zemrėn e kėsaj vajze prej dashurisė ndaj All-llahut dhe Pejgamberit dhe prej dashurisė ndaj burrave tė mirė?! Vallė, a ka mbetur nė zemrėn e saj lexim i Fjalės sė All-llahut dhe ndierja e kėnaqėsisė nga ai lexim?! Ku ėshtė ajo vajzė qė me shpirt tė flaktė pret bisedėn me atė djalė nė kohėn kur All-llahu zbret nė treshin e fundit tė natės?! A thua vallė kjo vajzė pėrulet para All-llahut dhe i lutet?! A thua vallė kjo vajzė i kryen obligimet e kėsaj bote?! Kjo vajzė, e cila ėshtė e gatshme ta lė edhe mėsimin qė tė takohet me tė, madje t’i lė pas shpine edhe punėt e shtėpisė pėr shkak tė tij.

Aq sasi e madhe e emocioneve derdhet, saqė fillon t’i fundosė tė gjitha ndjenjat pėr punė tė mira dhe ndjenjat e nderimit tė prindėrve, tė cilėve nuk u ka mbetur mė vend nė zemrėn e saj. Nė kėtė mėnyrė kjo vajzė i asgjėson tė gjitha ndjenjat qė duhet pasur ndaj shokut tė jetės, burrit, te i cili duhet tė pushojė dhe i cili, gjithashtu, duhet tė pushojė te ajo. Mė vonė, kur All-llahu do t’i jep fėmijė, do tė dėshiron t’i derdhė ndjenjat e saja drejt tyre, mirėpo do ta sheh se fondi i ndjenjave ėshtė harxhuar, andaj ata do tė rriten dhe do tė edukohen pa ndjenja.


Vazhdon

Albanian eX|PerT
05-04-07, 23:07
Njeriu i menēur nėse posedon njė sasi tė pasurisė do tė mundohet sa mė racionalisht ta harxhojė, qė ta ketė pranė nė momentet kur do t’i nevojiten. Vallė, pse kjo vajzė i derdhė krejt kėto ndjenja atje ku s’duhet, edhe pse pasuria nuk mund tė krahasohet me ndjenjat, e as qė mund tė krahasohet dunjaja me to.

Bija ime!

All-llahu i Lartėsuar e ka veēuar vajzėn me kėto ndjenja dhe me kėtė butėsi, pėr shkak tė urtėsive qė i di vetėm Ai, me qėllim qė kėto ndjenja tė mbesin fond qė do ta mbushė jetėn bashkėshortore me siguri dhe qetėsi; fond me ndjenja qė do tė derdhet nė edukimin e fėmijėve, pėr t’u bėrė burra tė mirė. Pra, kjo vajzė nuk i paska derdhur kėto ndjenja pėr ti sjellė vetes fatkeqėsi nė kėtė botė, andaj le ta vėndojė dorėn nė zemėr nga frika se mos turpėrohet nė fund.

Bija ime!

Kur tė kthehesh nė shtėpi dhe kur tė shtrihesh nė shtrat, jepja vetvetes disa minuta dhe kujtoje njė vajzė tė mirė dhe tė devotshme, e cila qėndron larg vendeve tė dyshimta dhe krahasoje me njė vajze tjetėr, e cila ėshtė e ndytur me marėdhėnie tė ndaluara. Pasha All-llahun, cila prej tyre jeton jetė mė tė qetė dhe mė tė rahatshme? Cila meriton tė lavdėrohet, ajo qė e ngadhnjen vetveten dhe pasionet e saja, nė kohė kur edhe ajo ndjen njė zbrazėtirė sikur vajzat tjera dhe vuan nga epshi sikur edhe tjerat, ose ajo tjetra, e cila rrėnohet para epshit tė saj? Kėtė pyetje e parashtron vetė realiteti, vallė pse ajo vajzė korrė sukses, kurse kjo tjetra jo? Vallė, pse ajo i tejkalon pengesat, kurse kjo rrėzohet para tyre?

Bija ime!

Jam habitur shumė kur kam parė se njė vajzė muslimane ecė me zell pas asaj qė ia pėrshkruajnė armiqtė, e pėrcjellė modėn dhe rebelohet kundėr hixhabit dhe turpit tė saj. Tė gjithė jemi dėshmitarė se ēdo ditė jemi duke parė forma dhe lloje tė ndryshme tė kėtij rebelimi. Vajza ime, kėto janė mashtrime tė qarta qė bėhen kundrejt hixhabit, madje mendoj se nuk ka nevojė pėr t’i pėrmendur fetfatė e ulemave rreth kėtij problemi, mirėpo besimtarja e vėrtetė, vajza ime, frikohet prej All-llahut dhe ruhet prej mėkateve dhe udhėheqės tė vetin nė kėtė e ka hadithin e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: "Lėre atė qė dyshon dhe vepro sipas asaj qė nuk dyshon.’’ Kjo vajzė e ka kuptuar shumė mirė se shtrembėrimi i rregullave tė sheriatit nuk do t’i bėjė aspak dobi nė Ditėn kur do tė takohet mė All-llahun, i Cili i di edhe fshehtėsitė e gjoksit.

Bija ime!

اdo ditė kur shikohesh nė pasqyrė, sheh fytyrėn tėnde qė shkėlqen, e ndjen veten se je pėrplot jetė dhe rini dhe lėvizė falė shėndetit tė mirė qė e ke dhe fuqisė rinore. Mirėpo, a nuk e ke vizituar gjyshen tėnde, ose a nuk ke parė ndonjė plakė, tė cilės i ėshtė dobėsuar ashti dhe i ka shkuar fuqia?! Njė ditė edhe ajo ka qenė e re si ti, pėrplot jetė dhe gjallėri. Kėsaj plake, shumė shpejt i kanė kaluar vitet e rinisė, ashtuqė shkėlqimi i fytyrės sė saj ėshtė fshehur nėn pleqėrinė e saj. Kanė kaluar ditėt e rinisė sė saj, pėr tė mbetur sot tė gdhendura nė kujtimin e saj. Vajza ime, ti sot je nė tė njejtėn rrugė, kėto fotografi tė pleqėrisė qė i sheh pėrreth teje, shumė shpejt do t’i arrishė, andaj ke drojė dhe mos e harxho rininė dhe fuqinė tėnde kot, mos e harxho gjallėrinė tėnde nė gjėra qė tė sjellin vetėm pendim dhe pėrfundim tė keq.

Bija ime!

Nėse njerėzit e dhėnė pas pasioneve dhe kėnaqėsive kalimtare tė kėsaj bote vetėm pak mendojnė rreth pėrfundimit, shumė do tė mendonin rreth pikėnisjes sė tyre. Vajza ime, paramendoe njė njeri i cili i ka shijuar tė gjitha kėnaqėsitė e kėsaj bote, asnjė ditė nuk ka vuajtur, krejt kėto do t’i harrojė nėse futet vetėm njė herė nė dėnimin e zjarrit, All-llahu na mbroftė nga ai.

Kurse njė njeri tjetėr, i cili krejt jetėn e tij ka vuajtur, do ti harrojė krejt kėto vėshtirėsi, nėse vetėm njė herė futet nė tė mirat e xhennetit.

Enes ibėn Maliku radijall-llahu anhu thotė: "Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Do tė sjellin njeriun qė ka jetuar mė sė miri nė dunja, mirėpo ka qenė prej banorėve tė xhehenemit dhe do ta fusin njė herė nė zjarr, pastaj do ti thonė: "o njeri, a ke parė ndonjė herė mirė?; a je kėnaqur ndonjė herė?" Ai do tė thotė: "jo, pasha All-llahun, o Zoti im." Nga ana tjetėr do tė sjellin njeriun qė ka jetuar jetė mė tė vėshtirė, mirėpo ka qenė prej banorėve tė xhennetit dhe do ta fusin njė herė nė xhennet, pastaj do ti thonė: "o njeri, a ke parė ndonjė herė vėshtirėsi? A ke vuajtur ndonjė herė?" Do tė thotė: "jo, pasha All-llahun, o Zoti im, asnjė vėshtirėsi se kam pėrjetuar dhe as qė kam parė vuajtje". (Transmeton Muslimi)

-Nė fund, bija ime, i lutem All-llahut, qė ėshtė Krenar dhe i Mundshėm tė tė bėjė dobi kjo fletushkė.

-Paqja dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Pejgamberin tonė, Muhammedin [sal-lellahu alejhi ve sel-lem]

Muhammed ibn Abdull-llah ibn El-Duvejjish,

11.11.2000





http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
05-04-07, 23:10
Shenja ndriēuese pėr gruan muslimane

Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Cilin e udhėzon All-llahu s’ka kush e lajthitė dhe cilin e lajthitė s’ka kush e pėrudhė.Paqa dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], familjen, shokėt dhe gjithė ata qė e pasonjė nė mėnyrė mė tė mirė deri nė Ditė tė Kijametit.
Porosia e njė gruas drejtuar vajzės sė saj gjatė martesės

Esmaja e bija e Harixhe el-Fezaijes, vajzės sė saj gjatė martesės i tha:

vajza ime, ke dalur nga strofulla nė tė cilėn je mėsuar dhe ke shkuar nė njė shtrat tė huaj, tė cilin nuk e njeh dhe shoqėrohesh me tė cilin nuk je adaptuar,

bėju atij qiell tė bėhet tokė,

bėju shtrat tė bėhet shtyllė,

bėju robėreshė tė bėhet rob.

Mos insisto pėr ndonjė gjė e ta mėrzitish,

mos u largo prej tij qė tė haron,

nėse tė afrohet afroju, nėse largohet largohu edhe ti.

Ruaje hundėn, dėgjimin, dhe syrin e tij, le tė nuhat vetėm erė tė mirė prej teje, vetėm fjalė tė mira le tė dėgjon dhe vetėm pamje tė bukura le tė sheh.

Porosi e njė prindi

Ebul-Esved Duveliu duke kėshilluar vajzėn e tij thotė: ruaju nga xhelozia sepse xhelozia ėshtė ēelėsi i divorcit (ndarjes), zbukurohu, kurse zbukurimi ma i mirė ėshtė kuhli, parfymosu, kurse parfymi ma i mirė ėshtė abdesti, bėhu ashtu siē i kam thėnė njė ditė nėnės tėnde:

Pranoje faljen time e vazhdon dashurinė time ndaj teje

Mos folė kur jam nė kulmin e hidhėrimit tim

Sepse kam vėrjetur se nėse bashkohen dashuria dhė dėmtimi

Nuk kalon shumė kohė, e dashuria ikė.

Merni gra nga fisi Benu Temim!

Sherih Kadiu i thotė Sha’biut: mer grua nga fisi Benu Temim sepse i kam hetuar se janė tė menēura. Sha’biu ia ktheu: ē’farė menēurie ke parė tė to? Iu pėrgjigj: kalova pranė shtėpive tė tyre dhe pashė njė vajzė tė bukur dhe e fejova. E caktuam datėn e martesės. Po ti shihje Sha’bi se si e bėnin gati gratė pėr ta futur nė gjerdek. Kur hyri nė dhomė tha: prej sunnetit ėshtė qė kur gruaja hynė te burri tė ngritet dhe t’i falė dy rekate dhe t’i lutet All-llahut tia sjellė tė mirat e saja dhe tė kėrkon strehim te Ai nga tė kėqijat e saja. E fala namazin dhe dhashė selam. Pasi dhashė selam vėrejta se edhe ajo ishte falur pas meje. Kur u zbraz shtėpia iu afrova dhe e zgjata dorėn nė drejtim tė saj, kurse ajo mė tha: mos u ngut Ebu Umejje! Pastaj tha: Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderoj dhe prej Tij kėrkoj ndihmė. Dėrgojė salavate mbi Muhammedin dhe familjen e tij. Unė jam grua e huaj, nuk ta njoh sjelljen tėnde, pėr kėtė mė trego gjėrat qė i do, qė ti bėjė dhe gjėrat qė i urren qė tė largohem prej tyre…Edhe ty ke mundur tė martohesh nė fisin tėnd edhe unė, mirėpo kur tė cakton All-llahu njė gjė ajo gjithsesi do tė ndodhė. Mė ke nė pronė, vepro ashtu siē tė ka urdhėruar All-llahu [subhanehu ve teala]:

{ فَإمْسَاكٌ بِمَعْرُوفٍ أَوْ تَسْرِيحٌ بِإِحْسَانٍ } ( البقرة: 229)

"…ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim". (El-Bekare: 229). Kėto ishin fjalėt qė dėshirova ti them dhe kėrkoj falje prej All-llahu pėr mua dhe pėr ty.

Tha: mė detyrojė qė edhe unė tė mbaj bisedim nė kėtė rast e thashė: Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderoj dhe prej Tij kėrkoj ndihmė. Dėrgojė salavate mbi Muhammedin dhe familjen e tij. I the disa fjalė nėse pėrqendron nė to do tė fitosh shumė, e nėse nuk i zbaton do tė bėhen argument kundėr teje, kėtė e kėtė e dua, kurse kėtė e kėtė e urrej, nė jemi tė pėrbashkėt e mos na ndaj, nėse sheh diē tė mirė pėrhape e nėse sheh diē tė keqe mbuloje.

Ma ktheu: si dėshiron tė na vizitojnė familja ime? I thashė: nuk dėshiroj tė mė mėrzisin miqtė. Mė tha: cilin prej fqinjve ke dėshirė tė tė viziton, e ti jap leje dhe cilin nuk e dėshiron qė mos ti jap leje. Bijt e filanit janė burra tė mirė, kurse bijt e filanit janė njerėz tė kėqinj. Mbeti me mua njė vit e asgjė tė keqe nuk kam parė prej sajė. Nė krye tė vitit erdha nga njė kėshilli pėr gjykim dhe nė shtėpi gjeta njė plakė e cila urdhėronte dhė ndalonte. Kur u ula mu drejtua plaka dhe mė tha: es-selamu alejkum, Ebu Umejje. Ia ktheva: ve alejkis-selam, kush je ti? Mė tha: unė jam vjehra yte. I thashė: All-llahu tė afroftė. Mė tha: si e ke gjetur gruan tėnde? I thashė: shumė grua e mirė. Mė tha: Ebu Umejje, gruaja mė sė keqi ėshtė nė dy situata: kur tė lindė djalė ose kur tė jeton mirė te burri i saj. Nėse tė brengosė diē pėrdore shkopin, sepse burrat nuk kanė futur nė shtėpi njeri mė tė keq se gruan e lazdruar. I thashė: mė ke edukuar dhe mė ke stėrvitur shumė mirė.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
05-04-07, 23:12
Vazhdimi i temes:
Shenja ndriēuese pėr gruan muslimane

Mirėpo Zejnebeja nuk ėshtė prej atyre grave qė meritojnė rrahje, pastaj thashė:

I kam parė disa burra si i rrahin gratė e tyre

Mu thaftė e djathta atė ditė kur ta rrahi Zejneben

A ta rrahi pa kurnjėfar gabimi

Nuk ėshtė drejtėsi prej meje tė rrahi atė qė s’ka gabuar

Zejnebeja ėshtė diell kurse gratė tjera janė yje

Kur tė del dielli nuk shihen yjet.

Mustafa Sadik Rafiu thotė:

Vetėm gruaja ėshtė atmosfera humane e shtėpisė sė burrit. Njė grua hynė nė shtėpinė e burrit dhe e bėnė kopsht tė shėndritshme, tė kėndshme dhe tė ēiltėr edhe pse ėshtė e thatė dhe nuk ka asgjė nė te. Edhe njė grua tjetėr, e cila hynė nė shtėpi dhe e bėnė sikur shkretėtirėn, me rėrėn, stuhitė dhe zhegun e sajė, edhe nė qoftėse kjo shtėpi ėshtė e pėrgaditur sikurse tė ishte xhennet. Kurse gruaja e tretė shtėpinė e bėnė sikurse varrin.

Nė njė vend tjetėr thotė:Gruaja e plotė dhe e dashur ėshtė ajo grua qė i jep burrit atė qė i mungon nga domethėnja e jetės, i lindė gėzime nga ndjenjat e saja ashtu sikurse qė i lindė gėzime dhe nga barku i sajė. Pra prania e sajė i bėnė dy punė tė mėdha: e shtonė jetėn nė trup dhe e plotėson mangėsinė nė domethėnje.

Disa kanė thėnė: gratė janė tre lloje; gruaja qė i ngjanė trandafilit me erė tė kėndshme nė njė oazė tė me gjelbėrim tė pasur, aq sa ma tepėr i afrohesh aq ma tepėr tė shtohet dashuria pėr afėrsi, e nėse largohesh prej sajė shpreson sa ma shpejtė t’i kthehesh. Kjo grua pėr ty ėshtė reahti, kopsht, trandafil yt nė ēdo kohė. Gruaja qė i ngjanė therrės ose shigetė, gjuha e saj ta shkynė veshin, nėse i afrohesh tė shtohet dashuria pėr tė ikur prej saj, e nėse largohesh prej saj hija e saj tė pėrcjellė kudo qė je dhe tė brengosė tėrė ditėn. Nėse vjen koha e kthimit nė kopsht nėse nuk tė gjuan me shigjetė atėherė tė kafshon me gjuhėn e saj, andaj sprehe gjuhėn dhe thikėn tėnde. Kurse gruaja e tretė shtėpinė e bėnė varr, pėr kėtė ose varrose ate nė kėtė varr ose tė varros ty. Mirėpo duhet thėnė: se sikur situatat e grave, mundet tė jenė edhe tė burrave.

Shejh Xhasim Muhelhel, nė librin e tij "El-Bejan fima jehtaxhu ilejhi ez-Zevxhan", ndėr tjerash thotė:

Njė zonjė duke e kėshilluar gratė ka thėnė: gruaja nuk mundet ta lidhė zemrėn e burrit me gruan pėrveē se duke ia bėrė tė tėrhjekshėm shtėpinė, e kėtė mundet ta arrijė duke mbledhur nė shtėpi gjera tė cilat e tėrhjekin burrin qė tė qėndron mė gjatė nė shtėpi, prej tyre janė edhe kėto mjete:

1- Tė kujdeset tė ketė pamje femnore dhe tė largohet nga pėrgjasimi me burrat, qė tė mbetet e cilėsuar me cilėsi dhe veēanti tė gruas dhe duhet ditur se burri dėshiron qė gruaja e tij tė jetė nė shtėpi sikur dielli nė qiell nuk mund tia ndalė shkėlqimin asnjė re , sidmos nės vjen nė shtėpi burri i mėrrolur pėr shkaqe qė skanė tė bėjnė me te. Duhet ti dinė rregullat e bisedės, tė heshtė kur duhet tė heshtė, mos tia ndėrpret bisedėn nėse ėshtė duke folur, mos ta ngritė zėrin kur ėshtė duke folur me te, e nė krejt kėtė vėrtetėsinė e ka udhėheqės, sepse vėrtetėsia e shpėton nga dyshimet ndaj sinqeritetit dhe dashurisė sė saj.

2- Nėse e sheh se ėshtė ma inteligjente dhe posedon ma tepėr dituri, le ta fshehė gjysmėn e diturisė dhe intelegjencės, duke ia kompenzuar me dukuri tė sinqeritetit, besnikėrisė dhe mvarshmėrisė ndaj tij, gjė me tė cilėn e fiton pėlqimin e tij, ndėrlidhjen me te dhe nderimin e sajė.

3- Gruaja duhet ditur se burri nuk toleron qė ajo tė sillet ndaj tij e ftohur dhe pa interesim dhe duhet larguar prej kėtij adeti dhe le ta kėnaq burrin me fjalė tė kėndshme, tė cilat i vijnė nė zemėr si melhem.

4- Gruaja duhet tė jetė organizatore dhe ekonomike. Nėse burri i jep ndonjė pasuri pėr ta harxhuar pėr ēeshtjet e shtėpisė, ajo qė e gėzon pa masė ėshtė kur ta sheh gruan se kujdeset se si e harxhon kėtė pasuri duke i plotėsuar tė gjitha nevojat e jetės dhe tė gjitha mjetet e komoditetit. Gjithashtu dėshiron tė sheh te ajo mendjeprehtėsi dhe njohuri me tė cilat e kupton pėrnjeherė qėllimin e bisedės sė tij.

Nėse gruaj i pason kėto porosi, atėherė burri kohėn e lirė do ta kalojė nė shtėpi me gruan e tij duke biseduar dhe duke e shoqėruar dhe largohet prej ēajtoreve e kafeneve, vende tė prishura dhe tė flliqura.

Kriteri i lumturisė bashkėshortore

Vija ndarėse mes jetės sė lumtur bashkėshortotre dhe jetės jo tė lumtur ėshtė qė gruaja tė jetė ndihmėse e burrit nė fatėkeqėsi ose ndihmėse e fatėkeqėsisė ndaj burrit.

Llojet e grave

Gratė janė tre lloje:

- E menēur dhe me prejardhje fisnike, kjo ėshtė gruaja mė fisnike.

- E mirė, e devotshme dhe e kėnaqur, kjo ėshtė gruaja mė e kėnaqur.

- Injorante dhe me moral tė keq, kjo ėshtė gruaja qė mė sė shumti tė lodhė.

Nė fund, motra ime e ndershme, tė thamė atė qė ia ka thėnė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] Muadh ibn Xhebelit [radijall-llahu anhu]. Tregon Muadhi [radijall-llahu anhu] dhe thotė: Mė mori Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] njė ditė pėr dore dhe mė tha: "Muadh, vall-llahi tė dua". Ia ktheu Muadhi: sakrifikofsha babanė dhe nėnė time pėr ty, edhe unė, vall-llahi tė dua. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: "Tė porosis qė mos tė lėsh pa thėnė pas ēdo namazit: (All-llahumme einni ala dhikrike ve shukrike ve husne ibadetike), All-llahu im mė ndihmo tė Tė pėrmendi, tė Tė falėnderojė dhe mirė tė Tė adhurojė". </SPAN>

anonim,
11.12.2000



http://www.albislam.com (http://www.albislam.com/)

Albanian eX|PerT
05-04-07, 23:13
Kėshilla motrave muslimane

1. Pa kushtėzim besoji Allahut si Zot tė Vetėm, i cili tė ka krijuar dhe beso se Muhammedi (paqja qoftė mbi tė) ėshtė i Dėrguari i fundit i Zotit.
2. Mos u mbėshtet nė askėnd pos All-llahut. Dije se Ai ta cakton fatin dhe fatkeqėsinė. Lutju qė tė tė ndihmojė, por nėse tė gjen ndonjė fatkeqėsi, duro.
3. Frikėsoju vetėm All-llahut dhe dije se njė ditė do tė japėsh llogari para Tij.
4. Kėrko nga All-llahu falje mėkatesh se Ai e pranon pendimin, por tė jesh e vendosur se mė nuk do t’i pėrsėritėsh gabimet.
5. Ruaju nga mėkati mė i madh - shirku (pėrshkruarja shok All-llahut). اdo vepėr qė e bėn, bėje vetėm pėr All-llahun, ndėrsa nga shirku kėrkoji ndihmė All-llahut me kėtė lutje: “All-llah, nė Ty mbėshtetem nga shirku qė e njoh, dhe kėrkoj falje prej Teje pėr shirkun qė nuk e njoh.”
6. Pėrmende All-llahun shpesh, se Ai ėshtė me ata qė e pėrmendin.
7. Dije se All-llahu vėzhgon ēdo hap tėndin.
8. Beso se krijesa tė All-llahut janė edhe engjujt (melekėt), tė cilėt i zbatojnė urdhėrat qė ua jep All-llahu.
9. Mėso sa mė shpejt tė falesh (nėse akoma nuk di) dhe fillo tė falish namazin, sepse ky ėshtė njė ndėr kushtet pėr tė qenė myslimane. Me anė tė tė falurit do ta pastrosh shpirtin dhe trupin, nga njėra ane, e nga ana tjetėr, nuk do tė tė ngelė kohė pėr gjėra tė kota.
10. Agjėroje muajin Ramazan (kjo ėshtė gjithashtu njė ndėr kushtet pėr tė qenė myslimane), ndėrsa ditėt qė tė ngelin tė pa agjėruara, agjėroi sa mė shpejt, madje menjėherė pas festės sė Bajramit.
11. اdo punė filloje me qėllim tė mirė dhe duke thėnė: “Bismil-lahir-rrahmanir-rrahim” (Nė emėr tė All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėberėsit)
12. Lexoje Kur’anin sa mė shpesh qė tė njihesh me urdhėrat dhe ndalesat e All-llahut. Gjithashtu, lexo libra qė pėrmbajnė hadithe tė vėrteta (fjalė tė Muhammedit u) sepse kėto mė sė miri e shpjegojnė Kur’anin.
13. Respektoji dhe ndihmoji anėtarėt e familjes (posaēėrisht prindėrit) dhe lute All-llahun pėr to, lutja jote shpejt do tė pranohet, nėse do Zoti.
14. Lexo sa mė tepėr, se kjo ta pėrmirėson tė shprehurit, dhe nėse ke mundėsi, studijo ndonjė shkencė.
15. Ruaju nga mendjemadhėsia, se mendjemėdhenjtė i urren ēdo njeri.
16. Buzėqeshu shoqeve dhe jepu dhurata qė tė shtohet dashuria dhe mėshira mes jush.
17. Mos gėnjej, mos pėrqesh dhe mos u bė dyfytyrėshe, se kėto ta nxijnė nderin dhe i bėn njerėzit qė ta humbin respektin ndaj teje.
18. Asnjėherė mos u bėj kokėforte dhe mos hyr nė konflikt me shoqet, e nėse vjen deri te konflikti, sillu sa mė butė me to (ashtu siē i pėrngjan njė myslim-aneje) se vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė ngadhėnjesh.
19. Bėhu e drejtė dhe e vendosur, stabile nė qėndrimet e tua, por kur tė sho-hėsh se ke gabuar, pranoje haptazi.
20. Mos pėrgojo (kjo bėri kėshtu, ajo bėri ashtu), qoftė edhe nėse je nė tė drejtė, dhe mos paragjyko, sepse shpesh kėto janė mėkate dhe traditė e injorancės.
21. Assesi mos shpif. Shpifja ėshtė mėkat edhe mė i madh se pėrgojimi.
22. Asnjėherė mos u vetmo me ndonjė djalė dhe shmangu bisedave me djemtė.
23. Gjithmonė kur tė takosh ndonjė tė varfėr jepi diēka, sado qoftė e vogėl ajo dhe pėrpiqu qė kėtė ta bėsh fshehurazi duke shpresuar nė shpėrblim mė tė madh tek All-llahu.
24. Pėrpiqu t’i mbulosh pjesėt e turpshme (islamikisht) tė trupit: mos vish tesha tė shkurtra, tė ngushta ose tė tejdukshme. Burri yt le tė martohet pėr bukurinė tėnde shpirtėrore, e jo pėr atė trupore (trupi e humb bukurinė pas njė kohe, kurse shpirti ėshtė i pėrjetėshėm).
25. Gjithmonė ha me dorėn e djathtė, ndėrsa tė majtėn pėrdore pėr pastrim.
26. Pastroji dhėmbėt para dhe pas fjetjes, si dhe para ēdo namazi.
27. Mos lexo revista dhe libra me tematikė “tė ndytė”, sa mė pak shiko filma dhe sa mė pak dėgjo muzikė, se kėto ta robėrojnė shpirtin, tė bėjnė tė jetosh nė botėn e ėndrrave dhe ta dobėsojnė tė mbajturit mend.
28. Shoqėroju me besimtare qė tė kėshilloheni njėra me tjetrėn.
29. Respektoje ēdo urdhėr tė All-llahut dhe tė Dėrguarit tė All-llahut, paqja e All-llahut qoftė mbi tė.
30. Kudo qė tė jeshė, bėhu shembull pėr muslimanet dhe vajzat e tjera.

Autor: Abdullah Abdurahmani
Publikimi i parė nė AlbIslam: 14.12.2000 </SPAN>
Abdull-llah ebu Muhammed Abdur-rahmani,
14.12.2000

http://www.albislam.com

Lijanna
05-04-07, 23:38
Nese une duhet te flas

"Ajo ka kuptim, e jo vetėm ajo, por tė gjitha ēfarė the” Temika i pohoi Emines gjatė natės nė njė intervistė pėr njė studim, e ndezur pjesėrisht nga ēfarė ajo kishte lexuar mė pėrpara.
“Unė vetėm nuk di pėr disa gjėra”.
Eminah, e cila kishte mėsuar pėr opinionet e Temikės mbi ēfarė ajo kishte lexuar, i pranoi me kokė, filloi tė dėgjonte shqetėsimet e Temikės tė cilat ishin tė njėjta pėr ata qė studionin islamin. “اfarė gjėrash?”
Temika shtrembėroi fytyrėn e saj dhe u pėrgjigj: “Si tė veshurit me tė gjitha ato rroba dhe mbulimi i kokės”.
Eminah buzėqeshi kėndshėm, e pa shqetėsuar nga komentet, e mėsuar me pakėnaqėsinė e jomyslimanėve me veshjen myslimane. “Nė islam”, ajo shpjegoi, “trupi i myslimanes ėshtė personal, puna e saj, njė bukuri e gėzuar nga bashkėshorti i saj”.
“Por pse ajo nuk mund tė vesh ēfarė ajo dėshiron?”
“Ajo vesh ēfarė Zoti dėshiron”, Eminah ju pėrgjigj thjeshtė. “Sikurse pronari i njė fabrike vendos se ēfarė duhet tė veshin punėtorėt e tij, Zoti vendos se ēfarė veshje tė veshin krijesat e Tij”. Ajo u ndal. “Kėshtu ju mund tė vishni ēfarė tė dėshironi”, ajo shtoi nė mėnyrė qė tė keqkuptohej, “aq gjatė sa pėrputhet me kushtet e Zotit”. Ajo bėri njė krahasim, “Si ēdo institucion, si shkolla, urdhėron pėr kushtet pėr veshje dhe aq gjatė sa veshja juaj nuk dhunon kodin themelorė, ēdogjė ėshtė nė rregull”.
Temika e kuptoi por ajo nuk donte qė ta kuptonte, si e tėrbuar kėrkonte nė mendjen e saj pėr ndonjė arsye qė ajo tė ishte gabim”.
Eminah vazhdoi, “Sidoqoftė, gruaja myslimane e shikon trupin e saj si diēka qė ju mund t’i shikoni paratė tuaja. Nėse ju do tė kishit shumė para, a do t’i linit tė shiheshin nga veshja juaj apo do vendosni nė ndonjė ēantė tė tejdukshme dhe tė ecnit nė rrugė?”
“Jo”, Temika u pėrgjigj duke u kukurisur.
“Pse? Sepse ėshtė me vlerė pėr ju”, Eminah ju pėrgjigj pyetjes sė saj. “A nuk mendon se ėshtė kriminel secili njeri qė i merr paratė e juaja”, ajo tregoi. “ثshtė tėrėsisht sikurse dikush qė ėshtė i mbrojtur. Ose”, ajo shtoi, mund tė ndodh qė pamja e parave mund ta ngacmojė dikėnd pėr t’i marrė, megjithėse ai nuk ėshtė njė kriminel. E njėjtė me kėtė”, ajo bėri krahasimin, “trupi i ynė ėshtė shumė me vlerė pėr ne dhe nuk mburremi me trupat tanė, ashtu sikurse nuk mburreni me paratė e juaja. Si paratė e juaja, trupi i jonė ėshtė i yni, i pėrdorur dhe kėnaq vetėm ata persona tė cilėt ėshtė i supozuar tė kėnaq. Ne nuk dėshirojmė tė mburremi me trupat tanė sikurse nuk dėshironi tė mburreni me pasurinė tuaj”. Ajo u ndal pastaj shtoi, “Sepse ne”, ajo tha, duke dalluar gratė myslimane nga tė tjerėt, “vlerėsojmė trupin tonė”.
Temika e pranoi me koke se e kuptoi. “A mundeni tė visheni nė mėnyrė modeste atėhere?”
“Kush e pėrkufizon modestinė?”
Ajo mblodhi supet e saja, “Sido qė tė jetė shoqėria qė ju jetoni apo kultura juaj”.
“Po nėse unė jetoi nė njė koloni nudistėsh?”
Ajo qeshi, “Ajo ėshtė ekstreme”.
“Jo pėr ata tė cilėt jetojnė ashtu”, Eminah tregoi. “ثshtė tradita apo zakoni pėr tu zhveshur”, ajo tha, “Kėshtu a ėshtė modesti veshja e njė kostumi banje?”
“Jo”, Temika u pėrgjigj, duke u kukurisur me shembullin qesharak.
“Epo kush thotė?”
Ajo i mblodhi pėrsėri supet. “ثshtė e dukshme”.
“Kujt?”
Ajo u dorėzua pa patur mė se ēfarė tė thoshte.
“Puna ėshtė qė duhet tė ketė njė kufizim dikund”, Eminah e dėshmoi mė sė fundmi. “E kush ka tė drejtė qė ta bėjė atė kufizim mė tepėr sesa Krijuesi i cili na ka krijuar ne?”
Temika heshti.
“Sidoqoftė”, Eminah vazhdoi, “Veshja e grave myslimane nuk ka qenė e huaj pėr njerėzit, veēanėrisht tė krishterėt. “Ajo u pėrgjigj, “Ajo ka qenė gjithmonė veshja e grave fetare”, ajo tregoi. “Madje edhe nė kohėn e Profetit Musa (Moisiut) dhe Isait (Jezusit) dhe pėrpara tyre”.
“Si e dimė nė atė?” Temika pyeti me skepticizėm.
“Epo”, Eminah ju pėrgjigj e qetė, duke buzėqeshur pak, “ne e dimė sepse islami ka qenė feja e qenies njerėzore qė nga koha e Ademit. Por edhe tė krishterėt e pranojnė qė gratė janė mbuluar njėlloj si myslimanet”.
“Tė krishterėt nuk e besojnė atė”, u pėrgjigj Temika.
“Epo, shiko murgeshat”.
A nuk janė ato tė krishtera. A nuk janė ato katolike”.
“Prapė”, Eminah insistoi, “pse ato vishen ashtu”.
Temika mblodhi supet, duke mos e qarė kokėn. “Nuk e di”.
“Para sė gjithash”, Eminah pohoi, “Bibla thotė gratė duhet tė mbulojnė kokat e tyre”. Ajo u ndal dhe duke parė shprehjen e fytyrės sė Temikės qė kundėrshtonte i sugjeroi, “Shiko tek Korintianėt II. Por sidoqoftė”, ajo vazhdoi “murgeshat vishen ashtu sepse ato e dinė qė feja i urdhėron gratė tė mbulojnė kokat, pėrveē atyre qė janė pėrgjithėsisht tė pranueshme pėr tu zbuluar, si fytyra dhe duart”. Ajo vazhdoi, “Vetėm pak kohė mė parė madje edhe nė Amerikė gratė visheshin nė atė mėnyrė. Ka qenė njė kohė, jo shumė larg qė njė grua konsiderohej si “e shthurur” edhe nėse ajo vetėm shfaqte nyjet e kėmbėve tė saja”.
Po, Temika kishte lexuar pėr atė.
“Tani i ashtuquajturi revolucion seksual qė bėri thirrje pėr shthurjen e grave dhe shfrytėzimin seksual”, Eminah shpjegoi. “Njė nga ato gjėra qė kėto njerėz thirrėn ishte zbulimi i grave”. Eminah mori frymė, “por sidoqoftė edhe kur tė krishterėt pikturojnė atė qė mendojnė se ėshtė Merjemja (Maria), ata pikturojnė diēka mbi kokėn e saj duke mbuluar flokėt e saja”.
“Por prapė”, Temika foli, e pa sigurt se cili do tė ishte argumenti i saj. “unė nuk jam dakord me tė gjitha ato gjėra. Unė dua tė them”, ajo pranoi, “qė kam plot gjėra qė ja kuptoi fesė islame dhe mund t’i pranoi. Por” ajo shtrembėroi hundėn e saj dhe tundi kokėn me pakėnaqėsi, “disa gjėra prej saj, nuk i pranoi”.
“Epo”, Eminah u ngrit qetėsisht nga vendi i saj dhe u ul pranė Temikės nė divan. “Mėnyra sesi unė e shikoi ėshtė kėshtu”, ajo filloi, me sytė e tendosur, serioze. “Unė nuk kėrkoi pėr njė fe qė bie dakord me mua apo nėse mė pėrshtatet mua apo jo nė shijen e veshjes”. Ajo u ndal, duke i lėnė fjalėt e saja tė lundrojnė. “unė kėrkoi pėr fenė e Zotit dhe pastaj”, ajo ngreu zėrin pak, duke theksuar, “dhe pastaj i ndryshoi opinionet dhe modėn qė t’i pėrshtaten asaj”.
Temika heshti, pa patur se ēfarė tė thoshte.
“Sepse ne tė gjithė do tė ecim mbi disa gjėra nė jetė qė ne nuk i pėlqejmė ose nuk biem dakord por edhe pse jemi tė rinj akoma ne e dimė se shumė prej atyre gjėrave dilnin tė vėrteta pasi mėsonim pak gjėra rreth jetės. Dhe ēfarė bėjmė ne? A i qėndrojmė tė njėjtave mendime qė menduam? Apo ne ndryshuam tė menduarin tonė pėr t’ju pėrshtatur realitetit?”

Umm Zekijah

Pėrktheu: Ammar Ardit Kraja
Pjesė e shkėputur nga romani “If I should speak” botuar nga Al-Wala Publication, 2000 </SPAN>

Ummu Zekijah,
23.2.2007

www.albislam.com

Lijanna
05-04-07, 23:54
Pozita e larte qe Islami i dha grave

Kohėt e fundit pozita e grave nė Islam ėshtė shndėrruar nė ēėshtje debati. Kanė dalė disa keqkuptime nga paragjykimet apo praktikat tradicionale tė cilat shikohen si 'Islame', por nuk janė tė tilla. Nė vijim do paraqesim disa konsiderata pėr gruan nė fenė Islame, prej nga do tė mund tė shohim qartė se Islami i jep gruas vlerė tė lartė nė shoqėri, i jep liri, komoditet dhe prehje.

Gratė nė Kur'an
Statusi i grave dhe marėdhėnia e tyre me burrat, bazuar ne urdhėrat e Zotit, na ėshtė paraqitur pėrmes Kur'anit dhe konsiston nė njė drejtėsi totale. Islami sugjeron barazinė e tė drejtave, pėrgjegjėsive dhe detyrave e tė dy gjinive. Feja Islame bazohet nė simpati, tolerance dhe respekt pėr njerun, dhe nuk i diskriminon gratė.
Shembujt e moralit tė mirė qė na janė komunikuar pėrmes Kur'anit janė universalisht nė pėrputhje me natyrėn tonė humane, si dhe janė tė vlefshme pėr tė gjithė etapat e historisė. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė edhe respekti pėr gruan dhe tė drejtat e saj. Nė Kur'an, Allahu xh.sh. insiston se detyrat dhe pėrgjegjėsitė e grave janė tė njėjta me ato tė burrave. Pėr mė tepėr, gjatė kryerjes sė kėtyre detyrave dhe pėrgjegjėsive burrat dhe gratė duhet tė ndihmojnė dhe mbėshtesin njėri-tjetrin.

"Besimtarėt, burra dhe gra, janė mbrojtės pėr njėri-tjetrin; urdhėrojnė pėr tė mirė, dhe ndalojnė tė keqen; ata e falin namazin dhe japin zekatin, i binden Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij. Tė tillėt do t’i mėshirojė Allahu; me tė vėrtetė Allahu ėshtė i Fuqishėm, i Urtė. (Kur'an, Sure Teube, 9:71)

Allahu xh.sh. thekson se besimtarėt do tė shpėrblehen nė tė njėjtėn mėnyrė - bazuar nė punėt e tyre (pavarėsisht nga gjinia).
"Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr…" (Kur’an, Sure Ali-Imran, 3:195),
“Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t’i japim atij jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t’u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre.” (Kur’an, Sure Nahl, 16:97)

Nė njė tjetėr ajet burrat dhe gratė Muslimane merren nė konsideratė sė bashku, dhe theksohet se tė dy gjinitė kanė tė njėjtin status dhe pėrgjegjėsi para Zotit.
"Nuk ka dyshim se pėr Muslimanėt (burra) dhe Muslimanet (grate), besimtarėt e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit dhe tė sinqertat, durimtarėt dhe durimtaret, tė pėrvuajturit dhe tė pėrvuajturat, sadakdhėnėsit dhe sadakdhėnėset, agjėruesit dhe agjėrueset, ruajtėsit e nderit dhe ruajtėset e nderit, shumė pėrmendėsit e Allahut e shumė pėrmendėset e Allahut, (pėr ta) Allahu ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh." (Kur'an, Sure Ahzab, 33:35)

Nė Kur'an gjenden edhe shumė ajete tė tjera qė shprehin qartė se burrat dhe gratė janė ekzaktėsisht tė barabartė nė lidhje me detyrat dhe pėrgjegjėsitė e tyre, dhe nė kthim edhe shpėrblimet apo dėnimet e tyre. Ka disa dallime nė ēeshtje sociale qė shėrbejnė pėr mbrojtjen dhe prehjen e gruas. Urdhėrat e Kuranit marrin parasysh dallimet natyrale tė lindura mes dy gjinive qė rezultojnė nga krijimi i tyre, dhe nėn kėtė dritė Islami sugjeron njė sistem pėr tė mirėmbajtur drejtėsi tė barabartė pėr burrat dhe gratė.
Nė lidhje me martesėn, detyrat dhe pėrgjegjėsitė e ēiftit ndaj njėri-tjetrit kėrkojnė barazi. Zoti kėrkon qė tė dy bashkėshortėt tė jenė mbrojtės dhe mbikqyrės tė njėri-tjetrit. Kjo shprehet kėshtu nė Kur'an:
"Ato (gratė) janė prehje (mbulesė) pėr ju dhe ju jeni prehje (mbulesė) pėr ato..." (Kur'an, 2:187)

Shumė rregulla e urdhėresa gjenden nė Kur'an nė lidhje me mbrojtjen e tė drejtave tė gruas pėr martesė. Kėshtu martesa bazohet nė dėshirėn e lirė tė dy palėve; burri duhet tė ofrojė mbėshtetje ekonomike pėr gruan e tij (shiko Kur'an, 4:4); si dhe burri duhet tė kujdeset pėr ish-gruan e tij pas divorcit (shiko Kur'an, 65:6).

Emancipimi i gruas me ardhjen e Islamit

Islami solli vendosjen e drejtėsisė nė marėdhėniet burrė-grua dhe i dha fund praktikave tė dėmshme qė rridhnin nga zakonet dhe traditat e shoqėrive para-Islamike. Nė shoqėrinė Arabe para-Islamike, Arabėt paganė (tė pafe) e konsideronin gruan si njė qėnie inferiore dhe po tė kishe vajzė konsiderohej si turp. Baballarėt e vajzave preferonin mė mirė t'i varrosnin bijat e veta ashtu tė gjalla sesa tė lajmėronin pėr lindjen e tyre. Pėrmes Kur'anit Allahu e ndaloi kėtė traditė tė tmerrshme dhe paralajmėroi se nė Ditėn e Gjykimit kėta njerėz do tė japin llogari pėr veprimet e tyre.
Nė fakt, Islami solli me vete njė emancipim tė paparė pėr gruan e cila ishte aq shumė e persekutuar nė kohėrat pagane. Prof. Bernard Leėis, i njohur si ekspert perėndimor pėr historinė e Islamit, komenton pėr kėtė:
"Nė pėrgjithėsi, ardhja e Islamit solli njė pėrmirėsim tė jashtėzakonshėm pėr pozitėn e grave nė Arabinė e hershme duke i dhėnė atyre pasuri dhe tė drejta tė tjera, si dhe duke u dhėnė mbrojtje ndaj trajtimit tė keq qė i bėnin burrat apo pronarėt e tyre. Vrasja e foshnjeve femra, e sanksionuar ne Arabinė Pagane u bė e paligjshme me ardhjen e Islamit. Megjithate pozita e grave mbeti e varfėr, dhe u keqėsua kur mesazhi origjinal i Islamit humbi momentin dhe u modifikua nėn influencėn e sjelljeve dhe zakoneve qė ekzistonin para Islamit" (1995, fq. 210).

Njė tjetėr studiuese perėndimore pėr Islamin, Karen Armstrong, bėn kėtė koment:
"Duhet tė rikujtojmė sesi ka qenė jeta pėr gratė nė periudhėn para Islamit, kur vrasja e foshnjeve vajza ishte normė dhe kur gruaja nuk kishte asnjė tė drejtė fare. Gratė, ashtu si skllevėrit. trajtoheshin me inferioritet, e ato nuk kishin ekzistencė ligjore. Nė njė botė tė tillė primitive, ajo qė arriti tė bėjė Muhamedi pėr gratė ishte e jashtėzakonshme. Vetėm ideja e thjeshtė se gruaja mund tė bėhej dėshmimtare apo se ajo mund tė trashėgonte ēdo gjė ishte habitėse, magjepėse" (1992, 191)

Madje, gjatė shekujve pas profetit Muhamed, gratė nė shoqėritė Islame gėzonin njė pozitė shoqėrore shumė mė tė lartė se gratė nė vendet kristiane. Studiuesja Armstrong thekson se gjate Mesjetės:
"... Muslimanėt ishin tė tmerruar kur shikonin mėnyrėn e trajtimit tė grave nga tė krishterėt nė Perėndim nėpėr shtetet e Kryqėzatės (Krusada), dhe studiuesit kristianė akuzonin Islamin se i jepte shume fuqi grave dhe skllevėrve" (1992, 199).

Ana King, njė Muslimane e konvertuar nė Islam, shjegon emancipimin e grave me ardhjen e Islamit si vijon:
Sė pari, Islami i dha grave tė drejta nė njė kohė kur gratė nuk ishin asgjė tjetėr veē pronė e burrit. Islami i dha grave tė drejtė tė blejnė e tė shesin vetė, tė kenė bizneset e tyre dhe tė shprehin pikėpamjet e tyre politike. Po ashtu Islami e inkurajoi gruan tė studiojė dhe tė marrė dituri Islame, duke thyer kėshtu njė nga ndalesat qė kishin vėnė fetė e tjera tė cilat i ndalonin gratė tė merrnin dituri fetare apo as edhe t'i preknin tekstet fetare. Islami i dha fund praktikės kur gruaja martohej pa pėlqimin e saj. Ndaj, dikush duhet tė jetė tepėr kokėfortė tė refuzojė faktet dhe provat se Islami me tė vėrtetė ishte ēliruesi i parė i gruas.
Tendencat qė shihen pėrsėri sot pėr ta trajtuar gruan me inferioritet e cila nuk ka tė drejtė tė arsimohet dhe duhet tė veēohet totalisht nga shoqėria filluan tė ngrenė kokė mė vonė nė botėn Islame si rezultat i devijimeve nga rruga e drejtė Kur'anore.

Marre nga: www.burimi.net

Albanian eX|PerT
06-04-07, 02:42
Kush nderon femrėn mė shumė se feja islame?

Tė hidhėruar dhe tė prekur nga tendencat negative qė po i shfaqin mediat nga vendi e bota pėr njollosjen e femrės muslimane dhe mbulesės Islame janė bėrė tepėr tė padurueshme. Mirėpo sikur t’i kthehen vetės sė tyre nė vėshtrim dhe pastaj vlerave tona tė larta morale dhe fetare, nuk do tė lejonin qė me kėto dukuri tė shėmtuara tė trokasin edhe nė portėn tonė, dukuri tė cilat bartin nė vete vetėm injorancė dhe shpifje.
ثshtė bėrė e patjetėrsueshme nevoja qė t’i hapim sytė mirė dhe t’i kundėrshtojmė pėr gjėrat qė po hudhin mbi ne. Flitja e stėrflitja qė po bėhėt pėr Islamin si fe nė pėrgjithėsi dhe femrėn muslimane dhe mbulesėn e saj nė veēanti, thuajse nė mėnyrė kronologjike pėr kėto ngjarje tė pėrgatitura nga “specalistė” tė laboratoreve tė huaj me qėllim tė vetėm-(shkatrrim tė moralit dhe tė identitetit) tempoja e tė cilėve determinohet nga dashakeqėt e islamit po rritet ēdo ditė e mė shumė.
اdokush qė sė paku ka njohuri pėr historinė botėrore nė pėrgjithėsi po edhe pėr ato religjiozet dhe qė ėshtė i vetėdijshėm, nuk mundet qė mos tė pyes, sesi ka mundėsi qė Islami tė nėnēmoi femrėn nė ditėt e sotme, kurse historia tregon qartė se Islami si Fe e nderoi atė me njė nder dhe pozitė qė s’ia ofroi askush asnjėherė?!
ثshtė e vėrtetė se diskriminimi i gruas ka ekzistuar dhe ekziston ende edhe sot, por jo tek muslimanėt dhe besimi i mirėfilltė Islam. Ekziston tek praktika dekadente e disa muslimanėve.
Askush nuk e mohon atė se gruaja muslimane nė njė periudhė mjaftė tė gjėrė tė dekadencės ka qenė pa tė drejta dhe e lėnė nė njė pozitė jo tė pėrshtatėshme. Mirėpo fakti i pamohueshėm ėshtė qė normat e Sheriatit Islam qė kanė tė bėjnė me gruan, nė atė rast plotėsisht janė keqpėrdorur dhe nė shfrytėzimin praktik plotėsisht janė shtrembėruar. Sa qė rregullat e mbulimit tė gruas, egoizmi dhe vetvullneti mashkullor ashtu i ka shtrembėruar gjė qė ky praktikim i gabueshėm i tyre ka sjellur njė izolim tė plotė tė gruas dhe pasivizim nė jetėn publike.
Aktualitetet e pėrditėshme publike nė media dhe shtyp pėr ēėshtjen e emancipimit tė gruas muslimane po pėrdėftohen me “fakte” se gruaja akoma nė disa mjedise muslimane, ėshtė nė njė pozitė jo tė barabartė, si dhe pėr tė drejtat e saj duhet tė luftoj.
Ska dyshim se femra muslimane nė ditėt e sotme gjithnjė bėnė luftė me vetėn e saj sesi ta largojė nga mendja dhe dėshira vetinė e kultivuar qė nga koha e komunizmit tek ne, e qė mjerisht ende po kultivohet pėr tė pretenduar sesi tė bėhet njė femėr perėndimore. Mirėpo, para se tė flasim pėr tė sotmėn, t’i hedhim njė vėshtrim tė kaluarės pėr pozitėn qė i dha feja Islame e mirėfilltė dhe e denjė gruas.
ثshtė fakt se e kaluara ėshtė mėsim pėr tė tashmėn dhe synim pėr tė ardhmėn.
Pėr dallim nga gratė tjera nė tė gjithė popujt dhe te tė gjitha besimet e tyre, gruaja muslimane gėzoj njė status tė lartė dhe pozitė tė madhe qė i ofroi besimi Islam.
Nė Fenė Islame pėrvec tjerash gruaja kishte tė siguruara tė gjitha nevojat e jetės sė sajė. Ishte plotėsishtė e liruar nga shpenzimet, sepse pėr tė kujdesej burri i sajė dhe ajo gjithmonė gėzonte mbikėqyrjen e tij. Gjatė kohės sa ishte vajzė, kujdeseshin prindėrit dhe ishte e sigurtė nga tė gjitha anėt, si motėr kujdesej vėllau, ndėrsa si nėnė kujdesej i biri, kėshtu qė s’kishte nevojė qė pėr tė tė kujdesej ndonjė institucion, organizatė apo shoqatė qė t’ia siguroi tė drejtat e sajė, sepse tė drejtat ia dha dhuratė Zoti i Lartėsuar duke ia sqaruar nė Kur’anin fisnik.
Gruaja muslimane nė tė kaluarėn kishte njė jetė tė frytshme brenda kornizave tė Islamit, ajo ēdo hap qė e bėnte ishte e vetėdijshme, zhvillonte dhe jetonte njė jetė tė lumtur e komfore, barte njė veshje me njė elegancė tė rrallė islame, posedonte dukshėm edukatėn e tė shprehurit, gėzonte respektin kulminant tė ndėrsjellė ndaj burrit dhe anasjelltas, kishte tė drejtėn e saj nė ēdo lėmi, madje edhe nė ēėshtje tė trashėgimisė, konsultohej me burrin pėr gjėra tė ndryshme, nė mes burit dhe gruas nuk ekzistonte ndonjė fanatizėm por pėr ēdo gjė vendosnin bashkė.
Pra, nga kjo qė e thamė, shihet se gruaja muslimane ka civilizimin e saj, ka traditėn e saj, Andaj nuk ėshtė e nevojshme ta imitoj atė grua tė Pėrėndimit, sepse nė tė kundėrtėn nė radhė tė parė do tė shkatėrroi vetė, familjėn dhe do ta humbė vlerėn e moralit nė jetėn e saj.Ndėrsa nėse i hedhim njė vėshtrim sė tashmės sė saj dhe asaj ēfar i ofrojnė mediat dhe shtypi cdo ditė, shohim njė rrugė e cila do ta shkatrroi atė nė aspektin psikik po edhe fizik.
ثshtė bėrė rutinė kėrkimi i tė drejtave tė saj nė ēdo institucion. Parulla e tyre ėshtė civilizimi i saj, barazia gjinore dhe njėjtėsimi me gratė perėndimore.
Gruaja e sotme para vetės ka tė hapura shumė rrugė dhe shumė planifikime, madje planifikon edhe planifikim familjar!
Ajo e bėnė normale evitimin e shtatzėnisė sė “padėshiruar” e cila buron nga e ashtuquajtura bashkjetesė, pra shumė tė thjeshtė dhe tė pakonsideruar e bėn vrasjėn e fėmijėve nė mitra, kurse ne si popull kurrė mė shumė s’kemi patur nevojė pėr natalitet. Synon tė bėhėt njė politikane dhe eprore nė ushtri, gjėra tė cilat kurrė njėher s’ka mundėsi t’i realizojė ashtu siē kėrkon detyra, pėrshkak gjendjeve tė cilat ia sjellin ndryshimet fiziologjike nė periudhėn e ciklit menstrual, shtatzėnisė dhe lehonisė, andaj si mundet t’i besohen detyra kaq tė vėshtira ?!
Edhe pse i cekėm vetėm disa synime tė gruas sė sotme tek ne, e qė sipas tyre nėse realizohen kėto nene, kjo grua mund tė quhet grua e civilizuar me njė civilizim perėndimor. Ndėrsa nė perėndim deri mė tani nuk ka dalė diēka qė jep tė dhėna kritereve qė duhet t’i plotėsojė femra e civilizuar. Prandaj kėto janė disa pėrceptime tė gabuara tė cilat i shprehin tek ne, qoftė pėrmes mediave, apo shkrimeve tė ndryshme apo edhe ndonjė organizatė e themeluar pas luftės pėr tė drejta dhe barazi gjinore, me tė cilat po shprehin njė revoltė tė paparashikuar kundėr Islamit dhe femrave tė mbuluara, kinse i janė thyer traditės dhe jetės konservatore tė Lindjes.
Habia mė e madhe na befason pikėrishtė atėherė kur familje tė mirėfillta muslimane shqiptare, shtresa tė ngritura intelektualėsh qė shquhen si elitė e lapsit dhe studiues e analistė tė etapave historike nė lėmi tė ndryshme, u kundėrvihen me tė madhe vajzave tė mbuluara, qė sipas tyre “burgosen” nėn petkun islam. Ata e shohin mbulesėn islame si njė dhunim tė imazhit femėror nė shoqėri, madje edhe si njė pikė tė zezė nė “faqe tė bardhė“ tė civilizimit e qytetrimit evropian, e qė disa prej tyre mundohen tė
identifikohen si tė krishterė. Athua vallė ata qė i thonė kėto fjalė dhe qė e kundėrshtojnė mbulesėn Islame, sa e njohin besimin biblik !?
ثshtė shumė e vėrtetė se femra sipas mėsimeve tė Kur’anit dhe porosive Profetike, ėshtė e detyruar tė mbulohet dhe tė mos ekspozohet nė vende publike. Mirėpo edhe Librat e Shenjėt ,Dhjata e Vjetėr, Dhjata e re zbulimin e femrės e quajn turp dhe urdhėrojnė mbulimin e tyre nė kaptinat e tyre: Zanafilla-24/ 64-65,(Dhjata e Vjetėr), Isaja :-3/16-17,(Dhjata e Re).
Pra, pėrkundėr gjithė asaj paditurisė sė koncepteve tė disave, se kinse gruaja ėshtė krijesė djallėzore vetėm pėr tė kėqija, gruaja muslimane zė vend tė rėndėsishėm dhe tė veēantė nė Islam. ثshtė e respektuar lartė nė legjislacion hyjnor dhe nė fjalėt profetike.
Aqė shumė e lartėson Islami femrėn, sa qė e veēon ndėr kaptinat mė tė gjata nė Kur’an dhe e emron me emrin En-Nisaė (Kaptina pėr Gratė), ndėrsa nė kaptinat e mesme duke i pėrshkruar hollėsisht tė drejtat qė i takojnė femrės e emron me emrin Et-Talak(Divorci). Jo vetėm kaq, por pėr t’u sqaruar edhe mė tej pozita e saj e lartė, hasim edhe nė thėnjet (hadithet) e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ku bartin njė fisnikri pėr femrėn nė Islam, saqė i Dėrguari Muhammed, alejhisselam, edhe nė momentin e fundit tė jetės sė tij porositi pėr faljen e namazit dhe sjelljen mirė me gratė” .
Tematika qė ka tė bėjė me nderin e gruas nė Islam pėrmes Kur’anit dhe thėnieve Profetike nga Muhammedi, alejhisselam, ėshtė shumė e gjerė dhe nuk pėrshkruhet me pakė fjalė e as me njė shkrim. Kėshtu qė pėr tu sqaruar do cekim njė thėnie: “Disa njerėz mendojnė se gruaja dhe burri janė krijuar si dy krijesa konkurrente midis tyre, dhe harrojnė se nė fakt ato janė krijesa tė cilat plotėsojnė njėra tjetrėn”.
Vazhdon

Albanian eX|PerT
06-04-07, 02:43
ثshtė realitet qė meshkujt pėr nga natyra janė mė tė fuqishėm sesa femrat, dhe kjo vlenė edhe pėr gjallesat tjera nė kozmos, mirėpo ėshtė me rėndėsi qė ta kuptojmė realitetin se, mashkulli dhe femra janė dy krijesa tė Zotit me gjini tė kundėrta, me ndryshime fiziologjike, por plotėsisht tė barabarta para detyrave dhe obligimeve tė Zotit.
S’duhet haruar se Kur’ani ua zbardhi jetėn dhe u ndriēoi rrugėn duke ju ardhur nė ndihmė tė gjitha atyre grave tė cilat vuanin nga padrejtėsia gjinore, madje edhe pėr jetė. Ju erdhi tė gjithave pa dallim race, ngjyre dhe feje dhe ua bėri tė qartė tė gjitha pėr barazi dhe drejtėsi, dhe u tregoi qė ēdonjėri do tė llogaritet pėr veprėn qė ka bėrė, qoftė e madhe apo e vogėl ajo vepėr.
Ja vlenė tė theksojmė se askund nė literaturė Islame, duke filluar nga Kur’ani, hadithi i Muhammedit, alejhiselam, por edhe nėse hulumtojmė edhe nėpėr tė gjitha librat apo shkrimet e autorėve islam, nuk mund tė gjejmė cenimin pėr tė drejtėn e edukimit dhe arsimimit pėr femrėn muslimane.
Duke u mbėshtetur dhe bazuar nė pėrputhshmėrinė e veprimit profetik tė Muhammedit, alejhisselam, tė gjithė dijetarėt musliman, pa dallim gjinije, si citat tė parė vėjnė fjalėn hyjnore “Lexo, mėso, studio” dhe pastaj radhisin “Penėn”.
Pėr tė qenė edhe mė e qartė, tė lexuarit, tė mėsuarit, tė studiuarit ėshtė kėrkesė Hyjnore pa dallim gjinie, dhe pėr kėtė arsye i lutemi Zotit me vetė fjalėn e Tij: “…Zoti im, ma shto diturinė”.(Taha:114).
Mandej ka thėnė i Dėrguari, alejhisselam: “Kėrkimi i diturisė ėshtė obligim pėr cdo besimtar dhe besimtare”. (Ibėn Maxhe).
Dihet qartė se i padituri dhe e paditura nuk mundet tė arrijė shkallėn e mirėfilltė tė besimit ndaj Zotit dhe nuk mundet tė jenė pedagog nė brezat pas tyre pa dije, Andaj kėto arrihen jo ndryshe pėrveē se me mėsim dhe studim.
Kėshtu qė tė drejtėn e shkollimit tė femrės e kanė nėpėrkėmbur njerėzit qė kanė qenė injorantė ndaj Kur’anit dhe hadithit tė Muhammedit (alejhisselam) duke i dhėnė pėrparėsi fanatizmit dhe traditės sė rrethit apo vendit dhe kėtė pastaj ia mveshėn islamit dhe muslimanėve.
Besimi Islam i jep tė drejtė femrės edhe pėr punė, nėse ajo don tė jetoj nga puna dhe djerėsa e saj, nuk ia ndalonte, mirėpo mėsimet dhe kėshillat islame vėnė disa kushte qė do t’i ndihmonin femrės tė jetė e suksesshme nė punėn dhe jetėn e sajė, nė mėnyrė qė tė ketė kohė tė mjaftueshme pėr tė qenė njė bashkėshorte dhe nėnė e suksesshme.
Andaj duke patur parasyshė qė besimi islam e vė nė pozitėn bazė familjen duke e konsideruar si institucion tė shenjtė, kurse shenjtėrinė e saj ia jep nėna apo gruaja e denjė dhe e pėrkushtuar nė kultivim tė moralit nė tė, nga morali qė posedon, nė raste tė tilla e lenė lirinė e saj qė tė dinė tė zgjedhė.
Nė shoqėrinė Islame nuk ekziston asnjė pengesė qė gruaja tė studion e mė pastaj tė ushtrojė profesione si meshkujt, me kusht qė ai profesion tė mos jetė nė kundėrshtim me natyrėn e saj.
Femra muslimane gėzon tė drejtėn absolute qė tė zgjedhė fatin e jetės sė saj. Martesa e detyruar siē ėshtė praktikuar nė tė kaluarėn dhe ndoshta praktikohet ende me ndonjė shoqėri e cila ende vuan nga petku i mbulimit tė injorancės, ėshtė njė shkelje e rėndė dhe flagrante e sė drejtės sė femrės pėr zgjidhje tė burrit tė saj tė jetės, dhe njė veprim i tillė ėshtė nė kundėrshtim me besimin Islam. Mund tė cekim se Islami si Fe, tė rinjėve tė cilėt duan tė lidhin kurorė, ua tregon rrugėn e cila ėshtė zyrtare dhe
legjitime pėr njė martesė tė shėndoshė dhe tė pastėrt.
Besimi Islam jo vetėm me kėto dhunti e nderon gruan, nder i bėnė edhe me mbulimin e trupit tė saj. Tė shumta janė ajetet (versetet) Kur’anore tė cilat urdhėrojnė barazinė, drejtėsinė dhe mbrojtjen ligjore tė femrės.
Modestia nė veshje dhe sjellje ėshtė rregull islam, tė cilit duhet t’i pėrmbahėn dy gjinitė. Nė kėtė sferė urdhėrimi pėr mbulimin e femrės pėrbėnė njė nga mėnyrat e ruajtjes dhe mbrojtjės sė nderit dhe pozitės sė saj.
Mbulimi i trupit ėshtė njėri prej faktorėve qė eleminon dukuritė negative nga vetja e saj, pra mbulesa nuk ėshtė kufizim i tė drejtave tė femrės, por mbrojtje nga poshtrimi dhe nėnēmimi qė mund t’i bėhet. Andaj mbulesa ėshtė mėnyra mė e sigurtė pėr ndėrprerjen e tė gjitha formave tė lakuriqėsisė.
ثshtė e pa kapshme nė mėndje qė femra tė mbuloj kokėn kurse t’I lėjė tė zbuluara kėmbėt, duart, barkun e qė zbulimi i tyre nxitė nė amoralitet me pėrplotė pasoja tė tjera qė i vijnė pas. Pra, mbulesa e kokės si nismė e mbulimit tė pjesėve tjera tė trupit ėshtė mbrojtje e femrės nė kėtė botėn mashtruese e lajkatare, njėherit ėshtė mbrojtje edhe e vetė mashkullit pėr tė mos rėnė pre nė gjėrat e ndaluara.
Libri ynė i shenjtė Kur’ani na e sqaron kėtė ēėshtje mė sė miri nga cfardo sqarim tjetėr pėr vlerėn e mbulesės, dhe kėtė e gjejmė nė kaptinėn Nur, ajetet: 30,31.
Pėr t’a pėrmbyllur kėtė shkrim edhe pse ka shumė prej atyre, sikur thamė mė lartė, qė nuk e kuptojnė rėndėsinė e mbulimit tė femrės, dhe se argumenti ynė se mbulesa ėshtė mbrojtje dhe nderė pėr femrėn pėr ta ėshtė pa bazė, sepse sipas tyre mjafton emancipimi pėr t’i evituar tė ligat qė mund ta godasin femrėn, mirėpo nė kėtė rastė kisha dashtė qė t’i krahasojmė dhe sqarojmė disa gjėra pėr ta qartėsuar tė vėrtetėn.
Ata thonė se edukimi civilizimi dhe vetėpėrmbajtja apo vetėkontrolli, tė gjitha pėrmbledhėn nė fjalėn emancipim si dhe janė mbrojtja mė e mirė. Kurse ne ju themi atyre se, kėto fjalė janė tė ėmbėla dhe tingullojnė shumė bukura por janė tė pamjaftueshme! Nėse civilizimi qenka i mjaftueshėm si mbrojtje, atėherė pse femrat nuk guxojnė tė lėvizin natėn vetėm nėpėr rrugė? Nėse edukimi qė ata e mendojnė zgjidhje, pse atėherė nė shumė vende tė botės ekzistojnė kolegje pėr gjini tė ndara? Nėse vetėkontrolli apo vetėpėrmbajtja qenka zgjidhje, atėherė pėrveē vendeve tė ndryshme nėpėr botė, edhe kėtu tek ne nėpėr vende tė ndryshme tė punės ka imoralitet e dhunime? Pse pra ky i ashtuquajturi emancipim nuk po arrinė t’i emancipoi tė degjeneruarit, tė cilėt i cenojnė tė drejtėn pėr tė qenė tė lira gratė dhe vajzat tona nėpėr rrugė e vende tė tjera?
Ndoshta do tė na pėrgjigjet ndonjė duke na thėnė se, ato janė vetė fajtore, sepse vetė po fillojnė tė parat me lakuriqėsinė e tyre.Si duket ky emancipim qenka plotėsisht dėshtak nė rastet e tilla. Pra, me fjalėn emancipim kuptojmė ngritje kulturore, zhvillim tė intelektit njerėzor, ngritje morale, edukative, por me kėtė asesi nuk bėn tė kuptojmė degjenerimin, qoftė nė dukje tė parė, sjellje dhe nė tė folur nga cilado gjini. Njė gjė duhet ta kemi shumė tė qartė; nėse tė rinjėt vazhdojnė me kėto trende “emancipuese”, atėherė femra do tė jetė ajo qė do ta paguaj ēmimin mė tė shtrenjtė. Nuk do tė jetė dorė qė pėrkundė djepin e botės, por do tė jetė bombė qė sjellė shkatėrrimin e botės. </SPAN>
Valbona Kelmendi,
4.8.2006

http://www.albislam.com

Lijanna
06-04-07, 13:20
Gruaja ne Islam: Te drejtat dhe pergjegjesit e saj

Ne kohet e sotme njerezit mendojne se grate u bene te lira vetem ne Perendim dhe se lirimi i grave si levizje shoqerore filloi ne shekullin e 20. Ne te vertete kjo levizje per lirimin e gruas nuk eshte filluar nga grate, por u shpall nga Zoti permes te Derguarit te Tij - Muhamedit as - qe ne shekullin e shtate.
Kur'ani dhe tradita e Profetit as (Hadithet dhe Suneti i tij) jane burime ne te cilat cdo grua muslimane gjen te drejtat dhe detyrat e saj.

I. Te Drejtat Njerezore


Katermbedhjete shekuj me pare Islami e beri gruan njelloj pergjegjese para Zotit ne madherimin dhe adhurimin per Te, duke mos vendosur asnje limit ne progresin e saj moral. Gjithashtu Islami vendosi barazine e gruas ne humanitetin e saj me burrat.
Ne Kur'an ne ajetin e pare te Sures En-Nisae (Kaptina e Grave), Allahu thote:
"O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqen) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burrra shumė e gra. Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se Allahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju." (Kur'an, 4:1)

Duke qene se burrat dhe grate u krijuan nga e njejta esence, ata jane te barabarte ne humanitetin e tyre (si njerez). Pra, gruaja nuk mund te jete e keqe 'nga natyra' sic e tregojne disa besime. Ne menyre te ngjashme asnje gjini nuk mund te jete superiore sepse do te ishte nje kontradikte me barazine mes tyre.

II. Te Drejtat Civile


Ne Islam gruaja gezon te drejten baze te zgjedhjes dhe shprehjes, qe bazohet ne njohjen e personaltetit te saj individual. Se pari, ajo eshte e lire te zgjedhe fene e saj. Ne Kur'an thuhet:
"Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota." (Kur'an, 2:256)

Grate inkurajohen ne Islam te kontribojne me opinionet dhe iderat e tyre. Ka shume te dhena nga tradita e Profetit as qe na tregojne per raste ne te cilat grate i kane drejtuar pyetje direkte Profetit dhe kane dhene opinionet e veta ne lidhje me fene, ekonomine dhe ceshtjet shoqerore.
Gruaja muslimane ka te drejte te vendose per bashkeshortin e saj. Po ashtu pas marteses ka te drejte te mbaje mbiemerin e saj. Deshmia e gruas eshte e vlefshme ne ceshtjet ligjore.

III. Te Drejtat Sociale


I Derguari i Allahut - Muhamedi as - ka thene: "Kerkimi i diturise eshte detyre per cdo Musliman (burre dhe grua)". Kjo perfshin dituri per Kur'anin dhe Hadithin si dhe dituri te tjera. Si burrat ashtu edhe grate kane kapacitet per te mesuar dhe kuptuar gjerat. Po ashtu meqenese grate e kane per detyre te perkrahin sjelljet e mira dhe te denojne ato te keqiat ne te gjithe fushat e jetes, gruaja Muslimane duhet te marre edukimin e pershtatshem per te kryer kete detyre ne perputhje me talentin dhe interesat e saj.

Mirembajtja e shtepise, mbeshtetja e burrit, si dhe rritja dhe mesimi i femijeve jane nder rolet me te rendesishme dhe me shperblim te madh tek Allahu xh.xh. Ne qofte se ajo ka mundesi mund te punoje jashte shtepise per te miren e komunitetit, persa kohe qe i realizon detyrat e saj ne familje.

Islami i njeh dhe kujdeset per dallimet natyrore mes burrit dhe gruas megjithe barazine e tyre. Disa lloj pune jane me te pershtatshme per burrat dhe te tjera pune jane me te pershtatshme per gruan. Kjo ne asnje menyre nuk e ben punen e njerit me te madhe apo me fitimprurese se te tjetrit. Allahu do te shperbleje te dy gjinite njelloj per vleren e puneve te tyre, edhe pse mund te mos jete i njejti aktivitet.

Persa i perket nenes, Profeti as. ka thene: "Xhenneti eshte nen kembet e nenes." Kjo nenkupton se suksesi i nje shoqerie mund te kerkohet tek nenat qe e rriten ate (shoqeri). Influenca e pare dhe me e madhe mbi nje person vjen nga ndjenja e sigurise, dashurise dhe mesimit qe merr nga nena. Prandaj nje grua qa ka femije duhet te jete e arsimuar dhe e ndergjegjshme per te qene nje prind i mire.

Lijanna
06-04-07, 13:21
vazhdon...


IV. Te Drejtat Politike


E drejta per te votuar i eshte dhene grave muslimane nga Zoti para 1400 vjetesh. Per cdo ceshtje publike, nje grua mund te ngreje mendimet/opinionet e saj, dhe te marre pjese ne politike. Ne nje rast ne Kur'an (60:12) Muhammedit as. i thuhet se kur grate besimtare te vijne tek ai dhe te japin betimin e tyre per Islamin, ai duhet ta pranoje ate. Kjo vendosi te drejten e grave per te zgjedhur udheheqesit e tyre dhe ta deklarojne kete ne publik. Dhe se fundi, Islami nuk e ndalon nje grua per te patur pozite te rendesishme ne qeverisje. Abdur-Rrahman Ibn Auf konsultoi shume gra para se te rekomandonte Osmanin (Ibn Afan) si Kalif.

V. Te Drejtat Ekonomike


Ne Kur'an thuhet: "Pasha Atė qė krijoi mashkullin e femrėn! Vėrtet, veprimi juaj ėshtė i lloj-llojtė." (92:3-4)
Ne keto ajete, Allahu deklaron se Ai krijoi burrin dhe gruan qe te jene te ndryshem, me role, funksione dhe aftesi te vecanta/unike. Ashtu si ne shoqeri ka nje ndarje te puneve edhe ne familje vlen e njejta gje. Cdo anetar ka detyra te ndryshme. Ne pergjithesi Islami i jep gruas rolin perkujdeses, dhe burrit rolin e kujdestarit/mbrojtesit. Prandaj, gruas i eshte dhene e drejta e mbeshtetjes financiare tek burri. Ne Kur'an thuhet:
"Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre." (4:34)
Pergjegjesia per kujdestari/mbrojtje dhe pergjegjesia financiare i eshte dhene burrit, cka kerkon qe burrat t'u sigurojne grave jo vetem mbeshtetje financiare por edhe mbrojtjen fizike, si dhe te sillen mire dhe me respekt ndaj tyre.

Gruaja muslimane ka te drejte te fitoje para, ka te drejte te kete pasuri/prona, te hyje ne kontrate ligjore dhe t'i menaxhoje gjithe pasurite e saj ashtu sic i pelqen asaj. Ajo mund te kete biznes te vetin, dhe askush nuk ka te drejte mbi te ardhurat e saj, perfshi ketu edhe burrin. Ne Kur'an thuhet:
"Mos lakmoni nė atė, qė Allahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. Allahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. Allahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send." (4:32)

Nje grua mund te trashegoje edhe nga te afermit e saj. Ne Kur'an thuhe:
"Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon pjesė e coaktuar (nga Zoti)." (4:7)

VI. Te Drejtat e Gruas


Ne Kur'an thuhet: "Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje te ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė." (30:21)
Prandaj martesa nuk eshte vetem nje nevoje fizike dhe emocionale, por ne te vertete nje shenje nga Zoti. Eshte nje maredhenie e te drejtave dhe detyrimeve te ndersjellta qe bazohet ne nje udhezim te shenjte. Zoti krijot burrat dhe grate qe te plotesojne njeri tjetrin, dhe ne Kur'an Allahu zbriti nje sistem ligjesh qe mbeshtesin bashkeveprimin harmonik mes dy gjinive.
"...ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato..." (Kur'an, 2:187)

Per te ushqyer dashurine dhe sigurine qe vjen me martesen, grate muslimane kane nje sere te drejtash. E drejta e pare e gruas eshte ndaj Mehrit, dhurata nga burri e cila eshte pjese e kontrates se marteses dhe kerkohet qe martesa te ligjerohet.

E drejta e dyte e gruas eshte mirembajtja. Edhe ne qofte se ajo mund te kete pasurine e vet, burri i saj e ka per detyre te siguroje ate me ushqim, shtepi dhe veshmbathje. Por ai nuk detyrohet ta beje kete pertej mudesive te tij dhe gruaja e tij nuk ka te drejte te kerkoje gjera qe nuk jane te arsyeshme.
"Ai qė ėshtė i pasur, le tė shpenzojė sipas mundėsisė sė vet, e ai qė ėshtė ngusht nga pasuria, le tė japė nga ajo qė i ka dhėnė Allahu, e Allahu nuk ngarkon askė, vetėm aq sa i ka dhėnė." (Kur'an, 65:7)

Allahu na tregon se burrat jane kujdestare/mbrojtes ndaj grave prandaj u eshte dhene udheheqja e families. Ai e ka per detyre te udhezoje familien e tij te jene te bindur ndaj Zotit.
Gruaja ka edhe te drejta te tjera pervec atyre materiale. Ajo ka te drejte qe te trajtohet mire nga burri i vet. Profeti as ka thene: "Besimtari me i persosur eshte ai qe ka sjelljet me te mira. Dhe me i miri nder jush eshte ai qe eshte me i mire me gruan e tij." Zoti krijoi palet dhe leshoi dashuri, meshire dhe qetesi mes tyre. Burrat dhe grate kane nevoje per njeri tjetrin, ndaj martesa ka qellim t'i plotesoje keto nevoja.

VII. Detyrat e Gruas


Me te drejtat vijne edhe detyrimet. Keshtu grate kane disa detyrime ndaj burrave te tyre.
"Prandaj, me atė qė Allahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fsheftės."(Kur'an, 4:34)

Gruaja duhet te ruaje sekretet e burrit te saj dhe te mbroje jeten private martesore. Ceshtje qe jane private ose gabimet e burrit qe mund ta ē'nderojne ate nuk duhet te ndahen me te tjeret, ashtu sikunder burri pritet te mbroje nderin e se shoqes.

Gruaja po ashtu duhet te kujdeset per mbrojtjen e pasurise se burrit te saj. Ajo duhet te ruaje shtepine dhe pasurine e tij, me sa mundet qe te mos vidhet apo demtohet. Ajo duhet te menaxhoje punet e shtepise me kujdes, si dhe ajo nuk duhet te lejoje ne shtepi asnje njeri te cilin burri i saj nuk e pelqen apo te beje shpenzime per te cilat burri i saj nuk i aprovon. Gruaja muslimane duhet te bashkepunoje dhe koordinoje punet me burrin e vet.

Perfundim
Ne Kur'an thuhet:
"Kur Allahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėr. E kush e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetės." (33:36)

Gruas Muslimane iu dha nje rol si dhe detyra e te drejta 1400 vjet me pare, te cilat edhe sot shume gra ne bote nuk i gezojne. Keto dispozita jane vendosur nga Zoti dhe qellimi i tyre eshte te ruhet balanca e shoqerise.

Marre nga: www.burimi.net (http://www.burimi.net)

Lijanna
06-04-07, 13:24
Pyetja:
Nėse gruas i vinė tė pėrmuajshmet a duhet tė hajė nė Ramazan, dhe ditėt nė tė cilat ka ngrėnė gjatė Ramazanit, a duhet t’i kompenzojė pas Ramazanit?

Pėrgjigjja:
Nuk i lejohet gruas tė agjėroj kur ajo ėshtė me tė pėrmuajshmet, nė kėtė rast ajo duhet ta prish agjėrimin dhe ato ditė qė i kanė mbetur pa agjėruar, duhet t’i kompenzojė pas Ramazanit.

(Komisoni i pėrhershėm i fetfave)
Pėrktheu: Shaban Murati
www.pertymoter.net

Lijanna
06-04-07, 13:26
Pyetja:
Kur obligohet femra me agjerim?

Pėrgjigjja:
Femra duhet tė agjėrojė atėherė kur ajo arrinė moshėn e pjekurisė. Ndėrsa mosha e pjekurisė te femra, zakonisht ėshtė nė moshėn 15 vjeēe, apo dalja e qimeve nė vendet e turpshme ose menstruacionet apo shtatzėnia. Kur i shfaqen femrės disa nga kėto qė i cekėm, duhet qė ajo tė agjėrojė edhe nėse ajo i ka 10 vite. Sepse, shumicės sė femrave mund t’u vinė menstruacionet duke qenė ajo nė moshėn 10 apo 11 vjeēare. Shpesh ndodh qė femra tė hyjė nė moshėn madhore, ndėrsa familja mendon se ende ajo ėshtė e vogėl dhe nuk e obligojnė me agjėrim. Ky ėshtė njė gabim, sepse femrės qė i vinė menstrucionet ajo veē ka hyrė nė moshėn madhore dhe obligohet me dispozita tė fesė pėr agjėrim.


(Ibėn Xhibrin -Fetva islame)
Pėrktheu: Shaban Murati

www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
06-04-07, 13:29
Pyetje: Nė namazin i jacisė, a janė 13 reqate? Dhe a duhet t’i falim kėto reqate pėrnjėherė sė bashku nė kohė ose i ndajmė salatin vitėr pas mesnate? Ju lutem mė shpjegoni mė gjerėsisht se si falet kjo kohė e namazit.
Pėrgjigje:
Namazi i jacisė ėshtė kėshtu: para farzit tė namazit tė jacisė nuk ka sunnet dhe nuk duhet tė falet asgjė pėrvec qė ka namaz nė mes tė ezanit dhe ikametit ėshtė sunnet tė falen dy reqate. Pasi qė tė falet farzi i jacisė janė edhe dy reqate qė falen sunnet dhe pas kėtyre vjen vitri. Vitri nuk bėn pjesė nė namazin e jacisė siē ėshtė kuptuar tek ne, namazi i vitrit ėshtė njė namaz qė ėshtė i veēantė, kohėn e ka pas farzit tė jacisė e deri nė kohė tė sabahut. Mirėpo pėr shkak qė vitri fillon pas namazit tė jacisė shumė mendojnė se vitri ėshtė pjesė e namazit tė jacisė. Namazi i jacisė nuk bėn tė shtyhet shumė dhe tė vonohet deri nė mesin e natės, ndėrsa sa i pėrket namazit tė vitrit sa mė vonė qė e fal ėshtė mė mirė.
Pas namazit tė jacisė ėshtė koha pėr namaz tė natės dhe pastaj namazi i natės pėrfundon me namazin e vitrit. Pra, namazi i vitrit duhet tė jetė namazi i fundit pėr atė natė, e nėse e falė menjėherė pas jacisė atėherė nuk mund tė falėsh pastaj mė namaz tė natės. Pėr kėtė namazi i vitrit ėshtė mirė qė ta falet para se tė biesh me fjet ose e bėn me vonė nėse ke mundėsi tė ngritesh natėn dhe tė falėsh namaz. Allahu e din mė sė miri.


Shaban Murati
www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
06-04-07, 13:31
Pyetje:
Mua ēdo muaj mė vijnė menstruacionet zakonisht shtatė ditė, por nganjėherė, nė disa muaj mė rrjedh gjak jashtė kohės sė menstruacioneve dhe vazhdon kjo gjendje me mua njė apo dy ditė. A e kam obligim namazin dhe agjėrimin gjatė kėsaj kohe apo obligohem t`i ndėrprej kėto adhurime dhe t`i kompenzojė (bėj kaza) mė pas?
Pėrgjigje:
Gjaku i cili rrjedh jasht ditėve tė menstruacioneve ėshtė gjak qė nuk ka tė bėj me menstruacionet dhe ato ditė qė e sheh gruaja gjakun jashtė kėtyre ditėve nuk numrohen si ditėt e menstruacioneve. Femra e cila e ka tė njohur numrin e ditėve nė tė cilat ėshtė me menstruacione, ajo e lė namazin, agjėrimin, nuk e prek Kur’anit, dhe nuk i lejohen marrdhėniet intime. Kur tė pastrohet, ndėrpritet gjaku dhe tė lahet ajo konsiderohet e pastėr (nė kryerjen e obligimeve). Pas kėsaj nėse ajo sheh gjak, lėng tė verdhė apo ngjyrė kafeje kjo ėshtė mustehada dhe nuk e lė namazin apo diē nga obligimet pėr kėto.

(Fetvatė e Shejh Ibėn Bazit, Allahu e mėshiroftė)
Pėrktheu: Alaudin Abazi

www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
07-04-07, 11:43
Pyetja:
A mund tė mė tregoni ēfarė ėshtė e lejuar tė bėhet nė namaz e ēfarė jo?


Pėrgjigje:
Falenderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen, shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Ėshtė njė pyetje shumė e pėrgjithėsuar, por mendoj se e keni fjalėn rreth lėvizjeve nė namaz, prandaj themi se nė ēėshtjen e lėvizjeve nė namaz kemi dy ekstremitete.
Ata tė cilėt janė mė rigoroz nė kėtė dhe nuk lejojnė asnjė lloj tė lėvizjeve nė namaz apo i kufizojnė shumė ato. Kėta thonė se nėse muslimani nė namaz lėviz tri herė me diēka qė nuk ka tė bėjė me namazin, si kruarja e mjekrrės apo ndonjė vendi tjetėr tri herė, atėherė namazi prishet.
Kjo ėshtė nė kundėrshtim me praktikėn e Resulullahut (salallahu alejhi ue selem), ashtu siē transmetohet se ai ia hapi Aishes derėn duke qenė nė namaz, pastaj nė namazin e shiut lėvizi pėrpara e mbrapa, falte namazin duke e mbajtur nė dorė Ebu Umamen (mbesėn e tij) dhe raste tjera.
Disa tė tjerė kaluan nė anėn tjetėr tė ekstremitetit ku lejuan pothuajse tė gjitha llojet e lėvizjeve tė nevojshme edhe tė panevojshme, pa asnjė kriter. Tek Dhe ata vėrehet njė mospėrfillje gjatė faljes sė namazit.
Tė gjitha kėto janė tė papranuara, por ajo qė ėshtė ndėrmjet kėtyre dy thėnieve konsiderohet e saktė.
Dijetari bashkėkohor i mirėnjohur Muhamed Salih Uthejmin (Allahu e mėshiroftė!) nė librin e tij “Serhu mumti” sqaron shumė qartė lėvizjet qė nuk konsiderohen si pjesė pėrbėrėse tė namazit duke e ilustruar me shembuj.
Ai tregon se lėvizjet qė nuk konsiderohen si pjesė pėrbėrse tė namazit mund tė klasifikohen nė pesė lloje:
1.Lėvizje tė obliguara (uaxhib)
2.Lėvizje tė preferuara (mendub)
3.Lėvizje tė lejuara (mubah)
4.Lėvizje tė urryera (mekruh)
5.Lėvizje tė ndaluara (haram)
1.Lėvizje e obliguar (uaxhib) konsiderohet ēdo lėvizje nga e cila varet vėrtetėsia e namazit. Shembuj pėr kėtė kemi shumė. Nėse njeriu e fillon namazin duke mos qenė i kthyer nga kibla (nga padituria) dhe vjen ndonjėri dhe ia tregon anėn e saktė tė kiblės, ai detyrohet tė kthehet nga ana e kiblės.
Shembull tjetėr: Nėse duke u falur i kujtohet se nė takijen e tij (kapelė) ka ndytėsirė, atėherė ai detyrohet ta heqė atė nga koka.
2.Lėvizje e preferuar (mendub) konsiderohet ajo lėvizje nga e cila varet qė namazi tė jetė mė i plotė. P.sh.: Nėse duke qenė nė saf e kupton se ai ka dalur pakėz pėrpara safit, atėherė preferohet tė lėvizė nga mbrapa pėr ta drejtuar safin. Apo nėse fillon tė falet dhe kupton se ka harruar tė mbulojė njėrin nga krahėt, atėherė i lejohet ta mbulojė atė. Apo nėse lėvizė pėr tė mbushur safin, etj.
3.Lėvizje e lejuar (mubah) konsiderohen lėvizjet e vogla e tė nevojshme apo lėvizje tė shumta e tė domosdoshme.
Shembull i lėvizjeve tė tilla: Nėse njeriu ėshtė duke u falur nė hije dhe ndien tė ftohtė dhe lėviz pak qė tė dalė nė diell (mė ngrohtė).
Apo e kemi rastin e Resulullahut (salallahu alejhi ue selem) ku transmetohet nė dy koleksionet mė tė sakta (Buhariu dhe Muslimi) se Resulullahu (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) falej duke e mbajtur Umamen (vajza e vajzės sė tij) nė dorė, kėshtu qė kur shkonte nė ruku e linte atė nė tokė dhe kur ngritej e merrte prap. Nė transmetimin e Muslimit ėshtė edhe shtojca se ai kėtė e bėnte duke qenė imam nė xhami.
4.Lėvizje e urryer (mekruh) konsiderohen tė gjitha ato lėvizje tė vogla, tė panevojshme dhe qė nuk varet nga ato vėrtetėsia e namazit, si shikimi i orės, fshirja e fytyrės, prekja e mjekrrės, etj.
5.Lėvizje e ndaluar (haram) konsiderohen lėvizjet e shumta tė njėpasnjėshme dhe tė panevojshme dhe kėto lėvizje e prishin namazin.

Alaudin Abazi
www.klubikulturor.com (http://www.klubikulturor.com)

Lijanna
07-04-07, 11:47
Pyetje:
A ndryshon forma e namazit tė burrave nga namazi i grave?


Pėrgjigje:
Falenderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen, shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Nga hadithet e transmetuara prej Resulullahut (salallahu alejhi ue selem), asnjėherė nuk theksohet se duhet tė ekzistojė ndonjė dallim nė formėn e namazit tė burrave dhe atė tė grave. Por disa prej fukahave, si hanefit, hanbelit dhe tė tjerėt e kanė thėnė kėtė me disa dallime ndėrmjet tyre.
Fukahat hanefi kanė thėnė se duhet tė ekzistojė dallimi ndėrmjet formės sė ngritjes sė duarve gjatė tekbirit fillestar. Ata kanė thėnė se ajo nuk duhet t`i ngrejė duart deri te veshėt sikurse burrat, por deri te supet. Pastaj vendosja e duarve duhet tė bėhet mbi gjoks e jo nėn kėrthizė, sikurse thonė ata se burrat duhet tė vendosin duart nėn kėrthizė. Pastaj edhe shkuarja nė ruku dhe sexhde duhet tė dallojė prej formės qė e bėjnė burrat, gjithashtu edhe qėndrimi i ulur nė teshehud, etj.
Fukahat hanbeli dhe disa tė tjerė kanė thėnė tė njejtėn, por nuk janė pajtuar me hanefitė pėr ngritjen e duarve, se nuk lejohet ngritja e tyre deri te veshėt, pastaj edhe nė vendosjen e duarve nėn kėrthizė, ata kanė thėnė se ajo ėshtė e njejtė te gratė ashtu edhe tė burrat, kurse nė rastet e tjera janė pajtuar me hanefit.
Dijetarėt qė kanė thėnė kėtė argumentuan me rregullat e pėrgjithshme tė sheriatit, pasi tė gjitha kėto pėr gruan aludojnė se janė mė afėr natyrės sė gruas pasi pothuajse tė gjitha pjesėt e saj konsiderohen auret dhe me kėtė ajo ėshtė mė larg ēfardo ekspozimi tė kėtyre pjesėve.
Ky ėshtė qėndrimi i kėtyre dijetarėve, por nėse i kthehemi ēėshtjes nga esenca, atėherė kuptojmė se nuk ka ndonjė bazė tė bėhet dallimi ndėrmjet burrave dhe grave nė formėn e namazit, prandaj argumentimit tė tyre u pėrgjigjemi nė kėto dy pika:
1.Argumentimi i tyre nuk mund tė merret si shkas pėrball citateve qė aludojnė se falja e gruas ėshtė e njejtė sikur ajo e burrit, posaēėrisht pasi pėr kėtė ka thėnė Profeti (salallahu alejhi ue selem): “Faluni ashtu si mė keni parė duke u falur” (Transmeton Buhariu). Ky citat i hadithit sė pari ka ardhur nė formėn urdhėrore, pastaj ėshtė i pėrgjithshėm dhe nė tė hyjnė edhe burrat edhe gratė dhe ne nuk kemi kurrfarė tė drejtė t’i veēojmė burrat dhe t`i pėrjashtojmė femrat nga ky citat.
E tėrė kjo qė u tha nė kėtė pikė ndėrtohet nė bazėn se nėse vjen citati kuranor (ajeti), apo ndonjė hadith nė tė cilėn pėrmban ndonjė dispozitė, ku pėrmenden meshkujt nė tė hyjnė edhe femrat, apo anasjelltas ku pėrmenden femrat nė tė hyjnė edhe meshkujt, pėrveē nėse ekziston ndonjė pėrjashtim i drejtpėrdrejt apo tėrthorazi, atėherė bėhet pėrjashtimi.
Pėr kėtė tė gjithė dijetarėt kanė thėnė se dispozita pėr shpifje (pėr zina) ndaj njė mashkulli ėshtė e njejtė sikur dispozita e shpifjes ndaj ndonjė femre edhe pse ajeti qė sqaron kėtė dispozitė nė tė pėrmenden vetėm femrat. Allahu i Lartėsuar thotė: “Edhe ata tė cilėt bėjnė shpifje pėr gratė e ndershme dhe nuk sjellin katėr dėshmitarė, t'i rrahni ata me nga tetėdhjetė tė rėna dhe atyre mos u pranoni dėshminė mė kurrė. Tė tillėt janė tė pabesueshėm.” (Nur, 4). Pra me kėtė ajet argumentojmė se e njejta dispozitė vleė edhe pėr meshkuj edhe pse ata nuk janė pėrmendur kėtu.
E njejta ėshtė edhe nė hadithin e sipėrpėrmendur: “Faluni ashtu si mė keni parė duke u falur.” Pra nė kėtė hyjnė edhe meshkujt edhe femrat, edhe pse forma e cila ka ardhur ky hadith nė aspektin gjuhėsor nėnkuptohet se Profeti (Paqja bekimi i Allahut dhe qofshin mbi tė!) iu drejtua atyre nė formėn urdhėrore nė gjininė mashkullore.
2.Falja e namazit ėshtė njė pėrditshmėri pėr muslimanen, prandaj po tė qėndronte dallimi ndėrmjet burrit dhe gruas do tė transmetohej nga Profeti (salallahu alejhi ue selem) pėr kėtė ndonjė hadith, apo nga sahabėt, por kjo nuk ka ndodhur.
Prandaj themi se gruaja nė formėn e namazit ėshtė e njejtė sikurse edhe burri, prandaj i preferohet atij tė veprojė tė gjitha ato gjėra qė i vepron edhe mashkulli. Allahu e di mė sė miri.
Alaudin Abazi
www.klubikulturor.com (http://www.klubikulturor.com)

hasanmehmeti
07-04-07, 16:48
selamualejkum musliman

Ti savior , mos u mshef kinse pas fjaleve te ndershme sikur ajo e fundit e jotja , kur nuk ke postim qe nuk fyen fene islame qe njekohesisht ke fyer edhe muslimanet.
Ato(muslimanet qe do hyjne ne xhenet) do martohen me burrat e tyre qe kane pasur ne dunja(nese jane prej xhenetlinjeve ata) , perndryshe do martohen me xhenetlinje nga burrat mysliman qe kane jetuar ne kete dunja.E do martohen me nje e jo me ate numer qe eshte per ata(muxhahidet) qe luftojne kunder armiqeve te Islamit.

selamualejkum musliman
ps/ Lijanna se di a do ishte me mire qe keto pyetje e pergjigjie te ishin bartur ne nje teme qe eshte hapur me heret pyetje e pergjigjie per qeshtjen e gruas ne Islam.Vendos vete si te mendosh qe eshte me e udhes.

Lijanna
10-04-07, 19:12
Nė jetėn e tė Dėrguarit tė Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, kemi shumė shembuj tė mirė qė ta studiojmė dhe ta pasojmė nė shumė aspekte tė jetės sonė. Sa mė shumė qė i hulumtojmė aspektet e ndryshme tė jetės sė tij aq mė shumė ne do tė mbledhim pėrfitimet nga ato.
Ne do tė mėsojmė se ēka do tė pėrfitojmė (do tė kemi dobi) pėr vetėt tona nė ditėt e sotit sa qė edhe pėr ata qė do tė vijnė pas nesh, nė tė ardhmen.
Allahu thotė: “Vėrtetė, ju keni shembullin mė tė mirė nė tė dėrguarin e Allahut, kuptohet pėr ata qė shpresojnė nė Allahun dhe nė ditėn e gjykimit.” (Kur’an 33:21)
Ne mund tė pėrfitojmė nga shembulli i tė dėrguarit tė Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, kur ėshtė ēėshtja pėr edukimin e fėmijėve tanė. Nėse e pasojmė tė dėrguarin tonė, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, nė mėnyrėn e sjelljes dhe kujdesjes pėr fėmijėt, ne me lejen e Allahun, do tė jemi tė suksesshėm nė edukimin e fėmijėve tanė.
Duhet t’i respektojmė fėmijėt si tė moshėritur. Fėmijėt kanė nevojė qė tė respektohen. Fatkeqėsisht, prindėrit shpesh dėshtojnė t’ia shfaqin atyre kėtė respekt.
I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, pėr gjeneratėn e ardhme-fėmijėt ka treguar respekt tė madh pėr ta, dhe i ka dhėnė atyre nderim tė madh. Sad b. Malik ishte njė fėmijė i vogėl kur ishte beteja e Uhudit. Babai i tij vdiq nė kėtė betejė. I Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, iu afrua atij dhe i tha: “Sad b. Malik?”, kur djaloshi e njohu qė ai ishte i dėrguari i Allahut, Muhamedi, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, tha: “Allahu dhuroftė Mėshirėn e Tij pėr ju nė vdekjen e babait tuaj”. Ne mund ta shohim nė kėtė rast se si i Dėrguari i Zotit u soll me atė sikur ai u sillte ndaj njė tė rrituri. Ai, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, i dha atij ngushėllim qė i jepej njė njeriu tė rritur ai ngushėllim. I dėrguari i Zotit nuk ngurroi t’i thotė tė vėrtetėn. Ai, alejhi selam, menjėherė e informoi se ēka i kishte ndodhur babait tė tij.
Fėmijėve duhet t’u japim mė shumė vetėbesim, nuk duhet t’ua nėnvleftėsojmė intelektin- menēurinė e tyre. Duhet t’i mbajmė me vlerėsim dhe respekt tė ndjenjave tė tyre, dhe t’i mėsojmė ata siē duhet tė kenė respekt pėr tė tjerėt. Kjo ua mundėson fėmijėve qė tė zhvillohen intelektualisht dhe shoqėrisht.
Duhet t’i bėjmė fėmijėt tanė tė mėsohen (tė jenė tė zakonshėm) qė tė bartin pėrgjegjėsi. Shumė nga fėmijėt tanė, tė edukuar si fėmijė, kanė njė prirje qė tė shmangin pėrgjegjėsitė dhe tė vėndojnė detyrimet tona mbi. Pėr ta parandaluar kėtė, ata nga ne qė edukojnė fėmijėt duhet sė pari t’i ndihmojnė ata qė tė mendojnė pozitivisht pėr veten e tyre. Kjo do tė bėjė mė tė lehtė pėr ata qė tė bartin pėrgjegjėsi sikur tė vjetėrit.
I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, bėri kujdes tė madh nė zhvillimin e karakterit tė tė rinjve pėrreth tij. Njėherė, kur i dėrguari i Zotit ishte i ulur, atij i ofruan diēka pėr tė pirė. Ai, alejhi selam e mori atė dhe piu nga ajo. I ulur nė tė djathtėn e tij ishte njė djalosh i ri dhe nė tė majtėn ishin burrat e moshuar. Qyshkur shėrbimi ishte traditė nga e djathta, ai, alejhi selam iu kthye djaloshit dhe i tha: “A mė lejon t’ua ofroj pijen sė pari kėtyre?” (Sahihu i Muslimit.)
Kjo ėshtė se si njė fėmijė i mėson sjelljet, por gjithashtu ėshtė edhe se si e zhvillon fuqinė e personalitetit (karakterit) dhe njė inteligjencė tė mprehtė nė vend tė botėkuptimit negativ dhe opinionit tė keq pėr veten.
Duhet tė kemi marrėveshje me fėmijėt tanė. Drejtėsia ėshtė rėndėsia mė e madhe qė t’i jep fėmijės njė sens tė qėndrueshmėrisė. I parandalon fėmijėt nga xhelozia pėr njėri-tjetrin dhe parandalon konkurencėn e padėshiruar nė mes tyre. Padrejtėsia mund tė ndodhė nė ēėshtje tė vogla si p.sh. puthja e njė fėmiut mė shumė se sa tė tjerėt, ose buzėqeshja ndaj ndonjėrit mė shumė e ndaj tjetrit fare, ose dhėnia pėrparėsi nė ushqim dhe veshje vetėm ndonjėrit nga fėmijėt.
Njėherė Bashir i dha fėmiut tė tij el-Nu’man-it njė dhuratė. Ai shkoi tek i Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, kėshtu qė i Dėrguari i Allahut tė jetė dėshmitar pėr atė. I Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, e pyeti: “O Bashir, a ke fėmijė tjerė, pėrveē atij?” Kur Bashiri iu pėrgjigj se kishte, i Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, e pyeti: “A ua dha secilit njė dhuratė tė ngjajshme?”, pėr kėtė Bashiri iu pėrgjigj negativisht, atėherė i Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, i tha: “Atėherė mos mė thirr (pyet) qė tė jem dėshmitar pėr ty, nuk do tė jap dėshmi pėr njė padrejtėsi.” (Sahihu i Muslimit)
Duhet tė jemi tė pėrzemėrt dhe ndonjėherė bile edhe shakatar (nė lojra) me fėmijėt tanė. Ata kanė nevojė pėr argėtim dhe lojė nė jetėn e tyre pėrbrenda kufijve tė ligjit islam.
Nuk duhet tė shkojmė jashtė suazave me lojėn qė e bėjmė dhe dhembshurinė qė ndiejmė pėr ta, kėshtu qė fėmijėt tė bėhen tė varur nga pėrkėdhelja jonė ndaj tyre. Sidoqoftė, nuk duhet tė jemi aq tė tė mbyllur sa qė t’ia refuzojmė nevojėn shumė tė natyrshme (natyrale) tė tyre pėr dashuri dhe lojė. Refuzimi i kėsaj i bėn fėmijėt intravert (tė mbyllur) dhe tė frikėsuar nga tė tjerėt.
Aisha, Zoti qoftė i kėnaqur prej saj, tregon se kur ajo ishte me tė Dėrguarin e Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, si e re, ajo duhet tė luante me vajzat e tjera qė vinin tek ajo. Kur i Dėrguari i Zotit hynte, ato u duheshte tė tėrhiqeshin. Sidoqoftė, ai alejhi selam i dėrgonte ato prapė tek Aishja qė tė luajnė me tė edhe mė shumė.
Fėmijėve nuk duhet t’iu mohohet e drejta pėr tė luajtur dhe pėr t’u argėtuar. Loja frymėzon, forcon dhe gjallėron fėmijėt me kusht qė tė jetė e lejuar pėrbrenda kufijve tė arsyeshėm. Loja mundėson qė tė formohet dhe krijohet nė mėnyrė tė plotė personaliteti i fėmijės, si dhe nxit zhvillimin emocional tė tyre.
Ne pėrpiqemi qė t’i edukojmė fėmijėt tanė pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut dhe jo qė fėmijėt tanė tė mund tė jenė mė tė mirė se tė tjerėt. Duhet t’i nxisim ata pėr sjellje tė mirė kurdo qė ata e shfaqin atė. Vetėm udhėzimi dhe qortimi nuk ėshtė mjet i efektshėm. Ajo ēka kėrkohet ėshtė qė t’u flasim atyre njė fjalė tė mirė, pastaj tė jemi njė shembull i gjallė pėr ata. Ky fakt ishte shumė i kuptueshėm nga shokėt e Muhamedit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė gjithė ata. Do ta pėrfundoja me njė kėshillė vijuese dhėnė Muaviut, radijallahu anhu, nga njė kėshilltar i tij, kur njėherė Muaviu u zemėrua me djalin e tij Jezidin, ashtu qė ky iu shmang atij: “O udhėheqės i besimtarėve, fėmijėt tanė janė frytet (rezultatet) e zemrave tona dhe shtyllat ku mbėshtetemi ne. Ne jemi tek ata sikur qielli i sipėrm dhe toka poshtė kėmbėve tė tyre. Nėse ata rriten tė zemėruar, qetėsoi ata dhe nėse ata kėrkojnė diēka nga ju, jepuni. Tė mos jini njė pengesė nė jetėn e tyre ashtu qė ata tė urrejnė ekzistencėn tuaj dhe tu duan vetėm pėr trashėgiminė tuaj"

www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Lijanna
12-04-07, 21:20
Rendesia e kohes

Nuk ėshtė jeta vetėm se minuta dhe tė qindtat e saj, nuk ėshtė jeta vetėm se ditė dhe net, nuk ėshtė jeta vetėm se frymėmarrje. Pra koha ėshtė jetė, koha ėshtė mė e shtrenjtė se ari dhe argjendi, koha ėshtė mė e shtrenjtė dhe mė e lartė se tė jesh i njohur dhe me pozita. Allahu thotė: “… Po a nuk ju dhamė juve jetė aq sa qė ai qė ka dashur tė mendojė, ka mundur tė mendojė gjatė asaj kohe, madje juve u ka ardhur edhe pejgamber ...” Fatir, 37. “A menduat se Ne ju krijuam kot dhe se nuk do tė ktheheni ju te Ne ? I lartė ėshtė Allahu , Sunduesi i vėrtetė, nuk ka Zot tjetėr pos Tij , Zot i Arshit bujar. “ Muminun, 115-116.
O ti qė je krijuar vetėm pėr adhurim , o ti qė je krijuar pėr ruajtjen e kohės me Allahun, o ti qė je krijuar pėr njė amanet tė madh, a e ke llogaritur ndonjėherė veten dhe kohėn tėnde, ditėt e tua, netėt e tua ? A e di se ku i ke kaluar minutat ose tė qindtat e tyre?

Mundohemi e punojmė pėr punėt tona
E punėt e atij qe jeton kurrė nuk kryhen
Vdes pas punėve tė tua
E punėt i le tė pa kryera.

Thotė pejgamberi alejhi selam : “ Shfrytėzoji pesė gjėra para se tė ikin ato: shfrytėzoje rininė para pleqėrisė, jetėn para vdekjes, kohėn e lirė para se tė angazhohesh, shėndetin para se tė sėmuresh dhe pasurinė para se tė bėhesh i varfėr.”
Vijnė pushime tė shumta si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femrat, pėr nxėnėsit dhe nxėnėset dhe kėto pushime janė tradicionale gjithherė, mirėpo asnjė herė pushimet e dynjasė s’guxojnė qė tė jenė pushime pėr punėt pėr Allahun, Zotin e qiejve dhe tokės. Pėr muslimanin nuk ka asnjėherė pushime, derisa t’i hyjnė kėmbėt nė xhenet .

Sikur vdekja tė ishte pėrfundim i ēdo gjėje
Do tė ishte qėllim i ēdo tė gjalli
Por pas vdekjes ne ringjallemi
E Allahu na pyet pėr ēdo gjė.

Pra, ne nuk kemi pushime, as rahati, sepse Allahu, Krijuesi ynė na thotė : “Dhe adhuroje Zotin tėnd, derisa tė vijė e vėrteta (vdekja).” Hixhėr, 99. Nuk duhet tė pushojmė as ditė, as net, sepse engjėjt vetėm shkruajnė, kurse engjėj tė tjerė vetėm llogarisin dhe kthimi ėshtė vetėm prej Allahut tek Allahu?
Ata ibėn Rebah thotė pėr tė rinjtė se kur kalon pranė tyre janė tė qetė dhe dėgjojnė; ē’keni qė s’bėni tesbih, se pėrmendeni Allahun, a po harroni qė keni mbi vete engjėj qė shkruajnė se ēka punoni? Allahu thotė: “Nuk ka tjetėr, vetėm se gjithė ēka ėshtė nė qiej e nė tokė ka pėr t‘ju paraqitur Zotit si robėr. Ai me diturinė e vet i ka pėrfshirė tė gjitha dhe ka numėruar e evidentuar ēdo gjė tė tyre nė mėnyrė tė saktėsishme dhe nė Ditėn e Kiametit secili prej tyre do t’i paraqitet Atij i vetmuar. Nuk ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre i Gjithėmėshirshmi do t’u krijojė ( nė zemrat e tyre ) dashuri . Ne e bėmė atė (Kuranin) tė lehtė me gjuhėn tėnde, vetėm qė me tė t’i tėrheqėsh vėrejtjen njė populli qė ėshtė kryeneē. Sa shumė breza kemi shkatėrruar para tyre. A po vėren ndonjė prej tyre ose a po dėgjon zėrin e ultė tė tyre (nuk po u ndihet zėri) ?

www.klubikulturor.com (http://www.klubikulturor.com)

Lijanna
13-04-07, 17:50
Dhjete perperitje per femrat

Pėr tė gjitha ato tė cilat e kundėrshtojnė urdhėrin e Zotit tė tyre, dhe qė e kanė grisur perden e tyre, e qė dalin nga shtėpitė e tyre me veshje jo islame, ju bėj thirrje qė t’i frikėsohen Allahut tė Lartėsuar.

Pėshpėritja e parė: Motėr besimtare, ty tė cilėn tė ka begatuar Allahu me tė mirat e Tij, ty tė cilėn tė ka begatuar Allahu me dhuntinė e Islamit, falenderoje dhe lavdėroje Allahun, afrohu dhe bindju Atij, sepse bindja e urdhėrave tė Allahut ėshtė lumturi nė kėtė dynja dhe nė ahiret, Allahu i Lartėsuar thotė: “… e kush e respekton Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ka arritur njė sukses tė madh” (El Ahzab: 71)

Pėshpėritja e dytė: Ruaje mbulesėn dhe nderin tėnd, se mbulesa ėshtė pastėrti ndėrsa nderi ėshtė dlirėsi Allahu i Lartėsuar thotė: “O ti pejgamber, thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le t’i vėjnė shamitė (mbulojė) e veta mbi trupin e tyre, kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk jane rrugaēe) e tė mos ofendohen” (El Ahzab: 59)
Po shamia ėshtė bukuri dhe shenjė e femrės sė pastėr dhe tė ndershme, eshtė argument i turpit tė saj, ėshtė shenjė e dlirėsisė sė saj, ėshtė mbrojtje pėr tė prej shejtanėve qofshin ato njerėz ose xhinn, prandaj motėr kujdesu pėr mbulesėn Allahu tė mėshiroftė, sepse mbulesa ėshtė fshehtėsia e lumturisė tėnde.

Pėshpėritja e tretė: Ruaju ndaj atyre tė cilėt tė bėjnė thirrje nė zbulim tė trupit tėnd, sepse ata ta duan tė keqen, bėhu mur i pashembur para mendimeve tė tyre, kala e fortė para dėshirave tė tyre. Po oj motėr, turpi dhe nderi yt, ata i shqetėson dhe iu shkakton pagjumėsi nė shtretėrit e tyre, dėshirojnė qė tė iu bashkangjitesh imoraleve tė perėndimit, si shkak i shfryerjes sė epsheve dhe dėshirave tė tyre.
Pėshpėritja e katėrt: Ruaje gjuhėn tėnde nga pėrgojimi dhe thashethemet, sepse t’i fshijnė veprat e mira, dhe ta humbin shpėrblimin, i Lartėsuari ka thėnė: “… dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit, dhe mos pėrgojoni njėri tjetrin, a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni…” (El Huxhurat: 12) si dhe largohu prej mexhliseve nė tė cilat gjenden mėkate tė tilla, shpeshtoje tė pėrmendurit e Allahut dhe leximin e Kuranit, sepse kėto janė shkak pėr shpėtimin nga kėto mėkate.

Pėshpėritja e pesta: Kujdesu nė mėsimin e rregullave tė fesė, tė kėshilloj qė tė lexosh sa mė shumė libra tė dobishėm, prezanto nė tubimet pėrmendjes sė Allahut dhe tė dijes. I Dėrguari i Allahut paqja dhe shpėtimi i Zotit qofshin mbi tė ka thėnė: “Kush merr rrugėn pėr tė kėrkuar dije Allahu ia lehtėson rrugėn pėr nė xhennet.”

Pėshpėritja e gjashtė: Motėr besimtare, akoma historia na kujton neve femrat fisnike tė cilat kanė sakrifikuar me mundin dhe kohėn e tyre, kanė edukuar njerėz tė mėdhenj dhe trima, kanė kontribuar pėr edukimin e shembujve ndriēues, pėr kėtė flet e gjithė bota, mė herėt kanė thėnė: “Pas ēdo edukimi tė mirė gjendet njė grua e mirė”

Pėshpėritja e shtatė: Motėr e nderuar, kujdesu sa mė shumė pėr nafilet pasi qė ta kesh falur farzin, bėhu bujare nė shpenzimin pėr hir tė Allahut, bėhu si femrat e gjeneratės sė parė, qė tė fitosh xhennetin ku gjerėsia e tij ėshtė si gjerėsia e qiellit dhe e tokės, Allahu i Lartėsuar thotė: “Shpejtoni nė atė qė fitoni falje prej Zotit tuaj” (El Hadidė: 21) dhe thotė: “E pėr shpėrblim tė tillė le tė garojnė ata qė lakmojnė tė mirėn” (El Mutaffifin: 26), hapėsira ėshtė e hapur, rruga ėshtė e gjatė, pajisu me furnizim tė imanit (besimit), armatosu me armėn e bindjes ndaj Allahut, dhe premtimi ėshtė xhenneti.

Pėshpėritja e tetė: Motėr e nderuar a e ke dėgjuar ngjarjen e Ummu Salih?Ka qenė grua e moshuar, kishte dėgjuar pėr vlerėn dhe shpėrblimin e madh tė davetit (thirrjes nė rrugė tė Allahut tė Lartėsuar), mori fėmijėt dhe shkoi nė njė fshat prej fshatrave, pėr t’i mėsuar dhe kėshilluar femrat e atij fshati. Ku janė femrat tė cilat e pasojnė veprimin e saj? Allahu i Lartėsuar thotė: “Nga ju le tė jetė njė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja” (Ali Imran: 104).

Pėshpėritja e nėntė: Motėr besimtare, akoma ka shumė prej femrave qė kanė dėshirė kush tė jetė pjesėmarrėse nė brengat, mėrzitjet dhe dhimbjet e tyre, ato kanė nevojė pėr besimtare si ti, prandaj afrohu afėr motrave tė tua, dhe ndihmoji nė bindjen ndaj Allahut tė Lartėsuar. Bėhu udhėrrėfyese nė tė mirė dhe shpėtim.

Pėshpėritja e dhjetė: Tė kėshilloj qė tė lexosh jetėshkrimin e femrave besimtare tė gjenertės sė parė, tė cilat janė shembull pėr ne, me tė vėrtetė nė jetėshkrimin e kėtyre femrave ka shembuj dhe mėsime tė shumta.

www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
14-04-07, 15:04
Per motren e cila nuk eshte mbuluar akoma

Falėnderimi i takon vetėm Allahut tė Lartėsuar si dhe paqja dhe shpėtimi i Zotit qofshin mbi Pejgamberin tonė Muhammed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij, mbi gratė e tij tė ndershme dhe mbi tė gjithė ata qė i pasojnė deri nė ditėn e fundit.

Motėr e dashur:
Selami, mėshira, begatia e Allahut qofshin mbi ty.
Selami nga Ai i cili krijoi qiejt, tokėn, shpendėt dhe lulet.
Selami nga Ai i Cili na i krijoi sytė, gjuhėn dhe veshėt.
Selami nga Ai i Cili sikur tė uleshim sė bashku e t’i numėronim tė mirat e Tij tė cilat na i ka dhuruar nuk do tė mjaftonin edhe nėse qėndrojmė njėqind vite.
Ky shtė Zoti i krijesave i Cili krijoi dhe pėrcaktoi.
Ai ėshtė i Cili e din se dashuria e tij e ka mbushur zemrėn time dhe tėnden.

Allahu e shtrin dorėn e Tij nė cdo natė pėr t’u penduar mėkatarėt e ditės, me bujarinė e Tij kthehet dhe e vepron kėtė edhe gjatė ditės, gjithashtu pėr t’u penduar mėkatarėt e natės.

Mė thuaj motėr, a lejohet pasi qė Allahu na ka krijuar tė adhurojmė dikė tjetėr, na ka begatuar me rrisk dhe tė falėnderojmė dikė tjetėr, tė mirat e Tij tė zbresin mbi ne dhe tė kėqiat tona tė gjiten te Ai….? A nuk ėshtė Allahu i Cili na begaton me tė mira e Ai ėshtė i pasur dhe nuk ka nevojė pėr ne, e bėjmė veten tonė tė urryer te Allahu me veprimin e veprave tė kėqia e ne jemi tė varfėr dhe kemi nevojė pėr tė qoftė pėr sendin mė tė vogėl.

Nėse pendohemi, Ai ėshtė i dashur pėr ne, sepse Allahu i don penduesit dhe tė pastėrit “Allahu i don ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme” (El Bekare: 222). Nėse nuk pendohemi Ai ėshtė shėrues pėr neve, na sprovon qė tė na pastrojė nga mėkate.

Njė e mirė tek Allahu ėshtė sa dhjetė tė mira deri nė shtatėqind sevape e mė shumė, ndėrsa njė e keqe te Ai llogaritet njė, nėse pendohemi pėr atė tė keqe qė e kemi vepruar atėherė Ai na e falėn atė, shpėrblen pėr punė tė mira tė vogla dhe falė shumė prej gabimeve tona, mėshira e Tij i ka paraprirė hidhėrimit tė Tij, falja i ka paraprirė ndėshkimit tė Tij, Ai ėshtė i mėshirshėm pėr robėrit e Tij mė shumė se nėna pėr fėmijėn e saj.

Pashė Allahun mė thuaj motėr: A ka pas kėtij tė dashuri tė dashur, pas kėtij shėruesi, shėrues dhe pas kėtij tė afėrmi tė afėrt.

Kush e posedon mėshirėn e tillė, kush e posedon durimin e tillė, kush e ka faljen e tillė? A nuk meriton qė adhurimi i Tij tė jetė adhurimi mė i merituar, a nuk meriton qė tė jetė bindja e tij bindja mė e merituar, a nuk meriton qė dashuria ndaj Tij tė jetė dashuria mė e madhe dhe mbi cdo dashuri tjetėr?!

Jam e sigurt se do tė thuash: “Po“.

Atėherė motėr e dashur, Allahu i Cili mė ka krijuar mua dhe ty, mė ka mbrojtur mua dhe ty, mė ka begatuar me tė mira mua dhe ty, eja qė tė afrohemi tek krijuesi, furnizuesi jonė i Cili me sendin mė tė vogėl me tė cilėn afrohemi te Ai ėshtė tė pėrmbajturit e mbulesės sipas sheriatit, mbulesė e cila ėshtė nder, pastėrti, ngritje, dhe dallimi qė na ka nderuar Allahu neve muslimaneve me tė.

Motėr e dashur, nuk i shkrova kėto fjalė pėr tjetėr pos qė tė dua pėr hir tė Allahut, frika dhe kujdesi pėr tė mirėn tėnde, prandaj tė lutem qė ta lexosh deri nė fund kėtė mesazh se nėse nuk tė bėn dobi nė dicka, patjetėr qė nuk tė dėmton, nėse tė bėn dobi kjo ėshtė dhunti nga Allahu, mos harro qė ta falėnderosh dhe mos mė kurse nga duatė sepse tė gjithė jemi tė varfėr te Allahu.

Motėr e dashur pėrse nuk e veshėn mbulesėn?
Do t’i pėrgjigjem pyetjes tėnde. Tė themi se ti dėshiron qė ta shtysh kėtė derisa tė martohesh. A i ka ndaluar mbulesa femrat prej martesės? A je e sigurt se bashkėshorti i cili tė ka zgjedhur ty pėr grua duke qenė ti e zbulur se do tė pranojė qė ti tė mbulohesh pas martesės? A je e sigurt qė ėshtė njeri besimtar e ai tė ka zgjedhur duke qenė ti e zbulur? A je e sigurt se do tė jetosh derisa tė martohesh? Nėse Allahu nuk ta ka pėrcaktuar qė tė martohesh kur do tė mbolohesh? Ndoshta thua: “Unė nuk dukem e bukur me shami“ Kush ta ka thėnė kėtė ty? Pėrkundrazi ti me shami je mė e bukur, a e din pse? Sepse fytyra jote do tė ndricojė me nurin e imanit (besimit), me kėnaqėsinė e Allahut ndaj teje do tė jesh e nderuar mė shumė, Allahu do tė lėshojė nė zemrat e njerėzve pranimin dhe dashurinė pėr ty si shkak i bindjes sė Tij.
Ėshtė njė gjė e rėndėsishme motėr, ai i cili do tė zgjedhė ty pėr grua nuk do tė zgjedhė formėn e falsifikuar dhe fytyrėn e mbushur me krema dhe pudėr, atij tė cilit i pėlqen pa grim, do t’i shtohet pėlqimi nė ty kur tė grimosesh dhe anasjelltas.

Tė kalojmė te cėshtja tjetėr motėr e dashur, tė themi se ti ndien kėnaqėsi nga shprehjet e pėlqimit tė cilat t’i thonė meshkujt, kjo a ta ngren vlerėn tėnde apo pėrkundrazi? A pranon qė tė shndėrrosh veten nė tėrheqjen e shikimeve dhe shprehjeve tė pahijshme? A prej tyre ėshtė burri i cili ti mendon se bėn qė tė jetė bashkėshorti yt dhe babai i fėmijėve tė tu? A je mashtruar nė pamjen e tyre tė turpshme dhe personalitetin e tyre tė pa vlerė? Ti je mė e shtrejtė, mė e nderuar, qė tė jesh prej tyre, ruaje veten, vlerėn dhe parimin tėnd me mbulesėn.

Allahu ka dashur qė ne tė kemi vlerė. A ka ndodhur qė tė shikosh thesarė, xhevahir, diamant ose margaritar tė paruajtur ose tė hedhur nė rrugė.
Nė skaje tė rrugės hidhen vetėm ato gjėra tė cilat nuk kanė vlerė. Me kė dėshiron qė tė jesh? Nuk mendoj se dėshiron qė tė jesh me tjetėr pos me tė vlefshmet, sepse ti je e vlefshme me fen tėnde, e vlefshme me imanin (besimin) tėnd… e vlefshme me turpin tėnd, e vlefshme me nderin tėnd. Edhe nėse ngrihen zėrat e atyre qė janė tė pafe tė cilėt nuk dėshirojnė tjetėr vetėm se tė jesh e zhveshur nga gjėrat mė tė shtrenjta dhe mė tė vlefshme dhe mė tė dashura pėr zemrėn tėnde… mbulesa jote… e cila bartė kushtrimin e shkruar nė tė: Unė jam e pastėr, unė jam e ngritur, unė jam e shtrenjtė, unė jam e vlefshme, unė jam e ndershme.

Motėr e dashur nė bindjen ndaj Allahut ka ėmbėlsi nė zemėr, do ta provosh atėherė kur tė deklarosh largimin nga bindja e shejtanit dhe t’i bindesh vetėm urdhėrave tė Zotit.
Mbulesa ka dobi tė shumta tė cilat do t’i gjesh kur t’i pėrmbahesh mbulesės sė sheriatit, do tė zgjerohet gjoksi, do tė ndricohet zemra, do tė rehatohet e brendshmja, do tė lehtėsohen brengat, Allahu i Lartsuar thotė: “Kush iu pėrmbahet dispozitave tė Allahut, atij Ai i hap rrugė dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare” (Et Talak: 2-3). Dhe thotė: “E kush i frikėsohet Allahut, Ai atij ia lehtėson punėn” (Et Talak: 4). Ky ėshtė premtim prej Allahut i Cili nuk e thyen premtimin, pra cfarė po pret?

Motėr bėhu prej besimtareve se pasha Allahun nuk do tė pendohesh asnjėherė, nxito nė atė qė e kėnaqė Allahun si dhe bėhu e kujdesshme qė mos tė duket asnjė pjesė nga trupi yt, bėje kėtė pėr hir tė Allahut qė Allahu tė jetė i kėnaqur me ty dhe do tė shikosh nė ditėn e kijametit se kush do tė jetė i shpėtuar.

Po e pėrfundoj me njė pyetje tė thjeshtė. Kur tė ringjallemi ditėn e kijametit, kur tė dalim para Zotit tė krijesave, a je pėrgatitur pėr kėtė ditė nė tė cilėn njeriu ikėn prej vėllait tė vet, prej nėnės dhe babait tė vet, prej gruas dhe prej fėmijėve tė vet…
A ėshtė dikush prej atyre tė cilėt kanė shikuar nė ty dhe janė kėnaqur me simpatinė, personalitetin tėnd, bukurinė tėnde, a ėshtė dikush prej tyre i gatshėm qė tė japė ty qoftė edhe fare pak prej tė mirave tė tij ose tė marrė prej teje qoftė edhe njė pjesė tė vogėl prej mėkateve tė tua qė tė shpėtosh nga ndėshkimi i tė zbuluarit tėnd, t’i shpėtosh flakės sulmuese tė zjarrit tė xhehennemit? … Pėrgjigjjen e kėsaj pyetje po ta lė ty!

www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Psikologu
14-04-07, 19:02
Nese dashuria ne besimin fetar , dashuria ndaj Zotit , respekti ndaj Zotit -deshmohet vetem me mbulesa dhe ferexhe , atehere lirisht mund tė konstatojmė se gatishmeria e besimit fetar islam -aq sa eshte e vogel eshte po edhe e shemtuar , sepse nese Zoti lejojka qe vetem femra tė jetė viktim e heqjes se lirisė dhe bindjes personale , atehere ai paska folur gabim ne besimin islam ose se paskan kuptuar mirė.
Nuk janė tė kota raportet nderkombetare tė cilat flasin cdo ditė se arsimimi eshte i vogel ne vendet arbe saqe njeriu qe sdin tė e dallon tė keqen nga e mira ose tė miren nga e keqja , nuk quhet gjė tjeter vetem diktatur qe nuk lejon dallimin ne mes ketyre dy dukurive tė nevojshme per jeten e njeriut .
Njeri -ne boten e civilizuar dhe demokratike trajtohet edhe femra , ndersa ne boten islame , ajo shpesh paraqitet sikur njė objekt prostitucioni si ne ketė botė por edhe ne atė tjetren.
A i don Zoti femrat e pambuluara dhe a i don Zoti burrat me 7 gra ?!

Albanian eX|PerT
14-04-07, 19:10
Shkrimet jasht teme le te hiqen nga stafi, se kjo eshte "MESIME NGA KURANI" e jo: "MISIONARIZMA KUNDER KURANIT" si puna e misionarit te kishes suedeze, Krist Gjinajt!

Guri i madh
14-04-07, 19:15
Nese dashuria ne besimin fetar , dashuria ndaj Zotit , respekti ndaj Zotit -deshmohet vetem me mbulesa dhe ferexhe , atehere lirisht mund tė konstatojmė se gatishmeria e besimit fetar islam -aq sa eshte e vogel eshte po edhe e shemtuar , sepse nese Zoti lejojka qe vetem femra tė jetė viktim e heqjes se lirisė dhe bindjes personale , atehere ai paska folur gabim ne besimin islam ose se paskan kuptuar mirė.
Nuk janė tė kota raportet nderkombetare tė cilat flasin cdo ditė se arsimimi eshte i vogel ne vendet arbe saqe njeriu qe sdin tė e dallon tė keqen nga e mira ose tė miren nga e keqja , nuk quhet gjė tjeter vetem diktatur qe nuk lejon dallimin ne mes ketyre dy dukurive tė nevojshme per jeten e njeriut .
Njeri -ne boten e civilizuar dhe demokratike trajtohet edhe femra , ndersa ne boten islame , ajo shpesh paraqitet sikur njė objekt prostitucioni si ne ketė botė por edhe ne atė tjetren.
A i don Zoti femrat e pambuluara dhe a i don Zoti burrat me 7 gra ?!



shkrim shum me ven per ate qe deshirojn ta msojn te verteten

nuk kam qka me shtue

uliksi31
14-04-07, 19:20
Te nderuar lexues,

Edhe me pare kemi cek se stafi i Dardanis nuk mbajm pergjegjsi per shkrime te askujt. Shpesh here as une personalisht nuk pajtohem me shkrime te shume antarve, mirpo per te bere nje replik, diskutim me te pasur duhet te kemi kunderthenje. Perndryshe sikur te gjithe te shkruajm dhe mendojm njejt, mendoj se do te humb vleren edhe tema si edhe diskutimi. Pra mos te flasimme emocione.

Ju falemderit per mirkutim.

Uliksi

Lijanna
14-04-07, 19:25
Pelqimi i vajzes per kurorezim

Marrėveshja martesore nuk bėhet e plotė pa pėlqimin e bashkėshortėve (burri dhe gruaja). Detyrimi i tyre dhe mospėrfillja e pėlqimin/mospėlqimit tė tyre e bėn kontratėn martesore tė pavlefshme. Nė shumicėn e rasteve padrejtėsi i bėhet femrės e cila shpeshherė nga ana e kujdestarit tė saj nuk konsultohet pėr qėndrimin e saj ndaj martesės nė fjalė.

Prindi ose kujdestari ligjor i femrės e ka pėr obligim kėshillimin mė tė, dhe marrjen nė konsideratė tė qėndrimit tė saj. Nėse ajo e pranon kėtė ofertė martesa realizohet ose nuk realizohet kur ajo e refuzon ofertėn nė fjalė.
Kjo dispozitė vlen pėr vajzėn qė nuk ka qenė e martuar si dhe pėr gruan qė ka qenė e martuar.
Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhuma, thotė: I Dėrguari i All-llahut, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Ajo qė ka qenė e martuar ka mė tepėr tė drejtė mbi vetėn se sa kujdestari i saj – ka mė tepėr tė drejtė tė vendos pėr fatin e saj – kurse nga ajo qė nuk ka qenė e martuar kėrkohet lejimi i saj (pėlqimi pėr martesė) dhe e tillė konsiderohet dhe heshtja.” (Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu, Ahmedi dhe Ibėn Maxhe)
Hansa bint Hudam El Ensarije, radijall-llahu anha, rrėfen: “Babai im, pas shkurorėzimit nė martesėn e mėparshme, mė martoi pėr njė burrė qė nuk e pėlqeja. Shkova te i Dėrguari i All-llahut, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i cili pasi qė ia tregova qėndrimin tim e refuzoi atė martesė.”
(Buhariu, Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu, Ahmedi dhe Ibėn Maxhe)
Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhuma, tregon: “Te i Dėrguari i All-llahut erdhi njė vajzė tė cilėn babai i saj e kishte martuar pa pėlqimin e saj. I Dėrguari i All-llahut ia dha tė drejtėn ta pranon ose ta refuzon atė martesė.”
(Ahmedi, Ebu Davudi dhe Ibėn Maxhe)
...heshtja e vajzės konsiderohet pėlqim, nėse refuzon nuk detyrohet me atė martesė.
(Ahmedi prej Ebu Musa El Esh’ariut)

Imam Es Sheukaniu thotė: Sipas kėtyre haditheve vajza e moshėrritur qė martohet pa pėlqimin e saj, kurora qė ėshtė vendosur ėshtė e pavlefshme. Kėtė mendim e pėrmbajnė Hanefitėt, Evzaiu, Theuriu dhe shumica e dijetarėve. Kėtė mendim Imam Tirmidhiu ua atribuon shumicės sė dijetarėve (xhumhur). (Nejlul Evtar vėll.6 fq. 289)
Ibėn Kajjimi pasi qė pėrmendi disa nga hadithet e lartėpėrmendura tha: Sipas kėtyre haditheve vajza e moshėrritur qė nuk ėshtė martuar mė parė nuk martohet pa pėlqimin e saj dhe ky ėshtė mendimi i shumicės sė dijetarėve...
Kėtė mendim nė e konsiderojmė parim tė fesė sė All-llahut, sepse ėshtė nė pajtim me gjykimin qė e bėri i Dėrguari i All-llahu (i cili i dha tė drejtė zgjedhje vajzės qė tė pranon ose anulon martesėn qė ėshtė bėrė pa pėlqimin e saj), sal-lallahu alejhi ve sel-lem, me urdhrin (duke e urdhėruar njeriun tė kėrkon leje prej vajzės para se tė martohet) dhe ndalesėn e tij (tė martohet vajza para se tė kėrkohet lejimi i saj), me parimet e sheriatit (tė cilėt ndalojnė detyrimin e vajzės me martesė pėr njeriun i cili nuk i pėlqen) dhe nė dobi tė Ummetit (individi i tė cilit ka tė drejtė tė zgjedh bashkėshortin pėr jetė). (Zadul Me’ad, vėll.4 fq.2)

Sipas kėsaj qė e pėrmendėm mė parė kujdestari i gruas ka obligim tė kėrkon lejen e vajzės qė tė sigurohet pėlqimi i saj. Martesa ėshtė njė institucion shoqėror i cili ndėrtohet mbi dashuri, harmoni dhe pėrshtatje qė nuk plotėsohen pa pėlqimin e ndėrsjellėt tė bashkėshortėve. Pėr kėtė shkak Sheriati ndalon detyrimin e gruas me martesė qė ajo nuk e preferon duke e konsideruar tė pavlefshme kurorėn qė lidhet dhe ia jep gruas tė drejtėn tė kėrkon anulimin e marrėveshjes pėr tė dhėnė fund sjellje despotike tė prindit ose kujdestarit ligjor.
www.albislam.com </SPAN>

Albanian eX|PerT
14-04-07, 19:27
Zotri Uiliks, diskutimet e mirefillta behen atehere kur largohen manipulimet te cilat jane aq te pakoncepta, sa qe keta misionaret krishter (rubriken ku ti moderon) e kane konvertuar ne fushe te misionarizmave te tyre kunder Islamit, e qe fatkeqesisht ketu ska sens debati, perderisa shkrimet e mija qe jane me permbajtje prej A deri ne ZH jane me ajete dhe hadithe ne diskutime fshihen nga admini apo ndihmesit e tij, mua sme ka mbetur tjeter pos te le ne ndergjegjen tuaj ta shoh se si po i kunderpergjigjeni ketyre manipulimeve te te tjereve.

"Budallalleqet" dhe "Bingooo*****" temat e vetme ku mundem te e shpreh mendimin tim pa cenzur, keshtu qe atje po iki tash!

Me rrespekt
Experti

p.s. Ky postim deshiroj te mos jete iniciues i humbjes se miqesise qe kemi i nderuar!

Murgesha
14-04-07, 19:32
Motėr e dashur pėrse nuk e veshėn mbulesėn?



Nuk e besoj se mbulesa mbron nderin dhe dinjitetin tim.
Kam kontroll tė plotė mbi veprimet e mia dhe nuk do ta lejoja veten kurrė tė hyj nė gjėra tė cilat ndėrgjegjja ime nuk i toleron jo pse e kam frigė njė Krijues apo njė Zot por pse e kam drojtje ndėrgjegjen time e cila do tė mė gjykonte pėr sa jam gjallė.

Nuk mė duhet tė ndjehem e mbyllur si nė kafaz pas njė petku qė nuk mė lejon tė dukem ashtu si unė dua.
Nuk dua ta fsheh identitetin tim pas njė perqe.
Dua tė jem e lirė nė veprimet e mia, se nuk e njof njė zot qė vetėm pse mė ka krijuar tė mė kushtėzoj tė drejtėn elementare nė dukjen time.

Don mė???

uliksi31
14-04-07, 19:33
shkrim shum me ven per ate qe deshirojn ta msojn te verteten

nuk kam qka me shtue

I nderuar Guri i Madh, shkrimi i juaj eshte i njeanshem dhe nxit per te keq. Prandaj ju lutem te shkruani mendimet tuaja dhe te jeni objektiv. Perndryshe do te editohen te gjitha shkrimet e ketilla. Falemderit

Psikologu
14-04-07, 19:35
"Personaliteti i njeriut vishet me moral, sinqeritet, ndergjegje dhe karakter te forte" e kam thene kete disa here, dhe qendroje gjithenje pas kesaj! Mos i shkaktoni semundje vetvetes o njerez te "logjikshem" se keshtu i beni dem vetvetes!

Nese u drejtohesh njerezve me ndonjė apel ose thirrje , se pari duhet tė i njohesh labirintet e moralit , shkences , teologjis dhe shumė lendeve tė tjera , por pik se pari duhet tė jesh i sinqertė , sepse nese nuk je , atehere ;
Njerezit me karakter tė dobet , nuk janė tė aftė tė jenė tė sinqertė-thotė Loroshfuko.

Lijanna
14-04-07, 19:38
Nuk e besoj se mbulesa mbron nderin dhe dinjitetin tim.
Kam kontroll tė plotė mbi veprimet e mia dhe nuk do ta lejoja veten kurrė tė hyj nė gjėra tė cilat ndėrgjegjja ime nuk i toleron jo pse e kam frigė njė Krijues apo njė Zot por pse e kam drojtje ndėrgjegjen time e cila do tė mė gjykonte pėr sa jam gjallė.

Nuk mė duhet tė ndjehem e mbyllur si nė kafaz pas njė petku qė nuk mė lejon tė dukem ashtu si unė dua.
Nuk dua ta fsheh identitetin tim pas njė perqe.
Dua tė jem e lirė nė veprimet e mia, se nuk e njof njė zot qė vetėm pse mė ka krijuar tė mė kushtėzoj tė drejtėn elementare nė dukjen time.

Don mė???

Aty ne tekst ka qene pyetja: "Moter e dashur pse nuk e vesh mbulesen"?

Edhe krejt NE RREGULL ti e paske dhene pergjigjen e asaj pyetje per veten tende qe pse nuk e vesh... vazhdo me tenden askujt keq nuk i ben. Cdo kush ka lirine ta vesh ose mos ta vesh mbulesen!

p.s. Mbulesa i jep femres identitet, e nuk ia fsheh!

Te pershendes!

uliksi31
14-04-07, 19:40
I lus Psikollogun dhe Albanian qe ceshtjet personale ti bejn ne private perndryshe ketu mund te shkruani vetem per temen ne fjale. Falemderit

Psikologu
14-04-07, 19:44
I lus Psikollogun dhe Albanian qe ceshtjet personale ti bejn ne private perndryshe ketu mund te shkruani vetem per temen ne fjale. Falemderit

I nderuari mik Uliksi !

Me tė vertete duhet tė jetė ashtu siq thuani ju , dhe ėshtė po ashtu .
Prandaj , ne fillim duhet tė beni editimin e tij /saj qe merret me qeshtjen private , ndersa nga ana ime , sdo te keni problem asnjehere.
Debatit , kur i mungojnė njohurit -atehere atė e kthejn ne qeshtje private.
Cdo tė mirė ;

Psikologu

Lijanna
14-04-07, 20:55
Respekt per vajzat tona


Nevoja e njė personi pėr t'u ndjerė i rėndėsishėm ėshtė diēka krejtėsisht normale, diēka e futur nė natyrėn njerėzore. Mund tė jetė qė mu kjo gjė tė jetė ndjenja pas shumė shpikjeve, arritjeve dhe veprave mė tė mėdha tė njerėzimit.
Kjo ėshtė pse Allahu e pėrmend pėr ne qė Ibrahimi, alejhis-selam, ka thėnė: ”Mė bėn pėrkujtim tė mirė ndėr ata qė vijnė pas”. [el-Shu’ara: 84]

Pejgamberi Muhammed, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: ”Nėse njė bir i Ademit vdes, veprave tė mira tė tij i vie fundi pėrveēse nė tre raste; sadakaja qė vazhdon tė jap dobi, dija qė ende vazhdon t’i jap dobi njerėzve dhe fėmija i devotshėm i cili lutet pėr tė”.

Kjo ėshtė njė tregues qė njerėzit dėshirojnė tė ndihen tė rėndėsishėm dhe tė ndjejnė qė ata do tė vlerėsohen dhe qė puna e tyre do tė vazhdojė t’i jap dobi tė tjerėve edhe pasi ata vdesin. Kjo ėshtė pse Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, na ka udhėzuar ne qė tė japim sadaka vazhdimisht, tė shpėrndajmė dituri tė dobishme dhe tė kemi njė djalė apo vajzė e cila do lutet pėr ne.
Ata tė cilėt i nėnvlerėsojnė apo i privojnė tė tjerėt dhe tė cilėt fyejnė karakteret e tė tjerėve, nuk i japin dobi vetes asgjė por vetėm dhimbje dhe hidhėrim. Nuk ka ndryshim nėse ata janė zyrtarė, edukatorė, prindėr apo kushdo qoftė.
Shoqėria jonė ėshtė nė nevojė pėr programe qė tė mėsojmė kėtė tė vėrtetė. Shumė njerėz kanė trashėguar nga kulturat e tyre – dhe ky ėshtė fakt nė shumė shoqėri pėrmes botės qė pėrfshijnė edhe disa shoqėri muslimane tė cilat i shikojnė gratė sikur tė ishin krijesa nė njė nivel mė tė ulėt, njė qytetarė i klasit tė dytė- dhe nė disa raste duket qė ata e trajtojnė atė si fraza “Klasi i dhjetė” do tė ishte mė e saktė.
Deri mė sot, disa nga ne janė tė burgosur nga ky mentalitet sikur tė mos ta kishin dėgjuar udhėzimin e Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, apo qė nuk e kanė kuptuar shpalljen e dėrguar nga Allahu. Tė tillė njerėz janė ende duke jetuar nėn trashėgiminė e kohėve para-islamike tė injorancės, pėr kundėr faktit qė nė kohėn tonė, shumė flamuj janė ngritur, si ata tė tė drejtave tė njeriut, tė drejtat e grave, drejtėsia shoqėrore dhe barazia. ثshtė aq keq sa disa prej nesh shikojnė mbi kėto terma dhe koncepte me dyshime dhe mospėlqim.


Problemi kėtu pėr sa i pėrket ēėshtjes sė grave – dhe tė vajzave tė reja nė veēanti – ėshtė rezultat i disa ideve tė reja tė injorancės tė njėjta me ato tė ditėve tė injorancės sė vjetėr.


Sė pari, njerėzit kanė gjithfarė llojė paragjykimesh ndaj grave, si nocioni qė gratė e trashėgojnė tradhėtinė.


Sė dyti, kemi faktin qė nė disa kultura lindja e njė vajze shikohet mė keqardhje dhe ėshtė e konsideruar si njė fat i keq.

Sė treti gratė ende shikohen nė disa rrethe shoqėrore si tė qėna tė paafta tė kenė vetė opinionet e tyre personale ose pėr tė marrė vendimet e tyre. Ekziston njė thėnie: ”Kėshillohu me ato por mos ia vėr veshin”. Disa njerėz mundet madje tė kenė nocionin nė kokat e tyre qė kjo gėnjeshtėr e pėshtillosur tė jetė njė thėnie e Pejgamberit salallahu alejhis ua selam!

Pastaj ėshtė ideja qė vendi i njė gruaje ėshtė nė kuzhinė. Kėtu ne kemi njė tjetėr thėnie tė fėliqur: ”Edhe nė qoftėse gruaja do tė shkojė nė Mars, ajo pėrsėri do tė pėrfundojė nė kuzhinė”. Kėto nocione janė tė huaja nė islam. Ato nuk janė nga mėsimet e Pejgamberit tonė salallahu alejhis ua selam.
Allahu thotė: Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri... ”[Ali-Imran : 195]

vazhdon...

Lijanna
14-04-07, 21:00
Njė nėnė ėshtė e aftė pėr tė vendosur njė marrėdhėnie tė mirė me vajzėn e saj duke vendosur veten nė nivelin e vajzės sė saj dhe shprehjen e saj me zemėr dhe me gjuhėn e trupit tė saj kėshtu qė vajza ndihet e sigurtė dhe qė mund ta besojė. Nėna ėshtė e aftė pėr t’iu pėrgjigjur ndjenjave tė vajzės sė saj dhe tė vlerėsojė rrethanat e saja. Nė kėtė mėnyrė, ėshtė e mundur pėr vajzėn pėr tu bėrė konfidente dhe pėr tė kapėrcyer turpin e saj kėshtu qė ajo mund tė flasė hapur dhe thjeshtė dhe tė shprehė shqetėsimet e saja. Kjo megjithatė vetėm do tė arrihet nėse ajo shikon seriozisht nė atė se ēfarė ajo ka pėr tė thėnė.
Shumė njerėz nuk kėrkojnė njė zgjidhje tė problemeve tė tyre aq shumė sa kėrkojnė tė gjejnė njė zemėr simpatike qė tė ndjejė dhimbjen e tyre dhe ku ata mund tė gjejnė prehje.
Imagjinoni qė ju t’i flitni dikujt dhe qė personi vazhdon tė shikojė orėn e tij ose t’i pėrgjigjet celularit tė tij ose tė shfletojė gazetėn. Ose imagjinoni qė ai menjėherė sjell nė muhabet njė ēėshtje krejt tjetėr. A do tė kishte rėndėsi pėr ju qė pėr tė gjithė kėtė kohė ai t’ju kishte shikuar nė sy ndėrsa ju flisnit?

Nėse ne do tė pozicionoheshim nė vendin e vajzave tona, kjo do tė thotė qė ne duhet tė futemi nė shpirtin e vajzės, zemrėn e saj, ndjenjat e saja dhe sensualitetin e saj. Kjo do tė thotė qė ajo do tė kuptojė se kur jemi me tė dhe kur jemi kundėr saj.

Aftėsia e tretė dėgjuese qė ne kemi nevojė tė pėrvetsojmė ėshtė sjellje e diskutimit qė ne dėshirojmė tė shkojė. Njė vajzė nuk mund tė jetė e aftė hapur rreth ēdo gjėje qė e shqetėson atė ose ajo nuk mund tė dijė tė shprehet rreth disa gjėrave. Ajo mund tė bėhet e turbulluar ose tė thotė diēka gabim. Ne nuk duhet ta mbajmė atė pas gabimit tė saj ose ta gjykojmė ate nė llogari tė tij. Nė vend tė kėsaj ne duhet tė ndihmojmė atė pėr tė komunikuar me ne ēfarė ajo ėshtė duke u pėrpjekur tė thojė. Ne kemi nevojė pėr ta bėrė atė tė ndjehet nė njė atmosferė normale dhe tė qetė.

Njė nėnė mund ta gjejė nė avantazh tė flasė pėr pėrvojėn e saj kur ajo ka qenė e re dhe sesi ajo ka kaluar pėrmes shumė gjėrash.

Vajza mund tė ketė nevojė pėr tė folur rreth diēkaje qė e mundon por nuk ėshtė e aftė ta thotė ēdo gjė. Pėr kėtė arsye, njė nėnė mund ta marrė ēėshtjen shumė lehtė ose ta akuzojė vajzėn se nuk ėshtė e aftė tė flasė ose ta quajė atė budallaqe ose tė marrė.
Unė kam dėgjuar vajza tė thonė gjėra si kjo: ”Askush nuk mė kupton kurrė ēfarė unė dua tė them”.
Ajo mund tė nėnkuptojė qė nuk ka askėnd nė familjen e saj qė bie dakord me ēfarė ajo dėshiron. Nė kėtė, familja e saj mund thjeshtė tė jetė nė rregull. Megjithatė, ajo mund gjithashtu tė nėnkuptojė qė askush nuk ia vėrė veshin se ēfarė ajo ka pėr tė thėnė dhe ky ėshtė njė problem serioz.
www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Albanian eX|PerT
14-04-07, 22:19
Don mė?
Jo muj qy :tongue: , se ia ke "vendue" kapakun me ato "pergjigje" :biggrin:

p.s. Ajo pyetje ka qene e adresuar tek motrat muslimane, pra ato te zotet e logjikes qe pranojne ligjin e Krijuesit, mbase sigurisht apo jo, Krijuesi yne e di me mire cka ka nevoje krijesa e nderuara Murgesha :wink: ! E ti qe nuk e pranon ligjin e atij qe te ka krijuar, pra qe tregohesh mosmirenjohese ndaj Krijuesit tend, ske nevoje me e vendue shamine fare, perderisa nuk e ke ne rregull parimin kryesor, pra besimin ne zemer!

Albanian eX|PerT
14-04-07, 22:25
I lus Psikollogun dhe Albanian qe ceshtjet personale ti bejn ne private perndryshe ketu mund te shkruani vetem per temen ne fjale. Falemderit
........c'eshte kjo tani vellacko? Njeashmeri, neutralitet, apo...? apo? Ceshtje private? Valle, verejte dicka tek postet e mija dicka te konkretizuar e private? Me fal zotrote, une bera nje sinjal per stafin i cili ka rene ne neglizhence sa i perket vigjilences ndaj postimeve jashte teme, si puna (ndaj postimeve) te ketij Psikologut, i cili ben pyetej palidhje per gjera qe vetem Zoti i Lartemadheruar i di, dhe njekohesisht shfrytezon rastin te beje ne po ato postime propaganda kunder Islamit, e qe pyetja -e pakoncept- te jete mundesia per t'u justifikuar qe nuk ka devijuar nga tema... Zgjohuni o njerez, dhe kuptojeni realitetin, harroni cenzurat se ne shekullin XXI jemi duke jetuar!

Murgesha
15-04-07, 00:23
Jo muj qy :tongue: , se ia ke "vendue" kapakun me ato "pergjigje" :biggrin:

p.s. Ajo pyetje ka qene e adresuar tek motrat muslimane, pra ato te zotet e logjikes qe pranojne ligjin e Krijuesit, mbase sigurisht apo jo, Krijuesi yne e di me mire cka ka nevoje krijesa e nderuara Murgesha :wink: ! E ti qe nuk e pranon ligjin e atij qe te ka krijuar, pra qe tregohesh mosmirenjohese ndaj Krijuesit tend, ske nevoje me e vendue shamine fare, perderisa nuk e ke ne rregull parimin kryesor, pra besimin ne zemer!

Motrat muslimane!!!!????
Ty nuk tė lejohet tė japėsh njė gjykim tė tillė.
Nėse e ke aq pėr zemėr besimin siē po pretendon nė shkrimet e tua ti duhet ta dishė se ke bėrė mėkat me kėtė shkrimin e nėnvizuar.
Askush nuk mund ta dijė se ēka nė zemrat e tjetrit pėrveq Atij mė Tė Lartit.
Unė po ta fali shpifjen qė bėre pėr mua e a ta fal ai nuk ėshtė nė dorėn time.

Albanian eX|PerT
15-04-07, 00:27
Motrat muslimane!!!!????
Ty nuk tė lejohet tė japėsh njė gjykim tė tillė.
Nėse e ke aq pėr zemėr besimin siē po pretendon nė shkrimet e tua ti duhet ta dishė se ke bėrė mėkat me kėtė shkrimin e nėnvizuar.
Askush nuk mund ta dijė se ēka nė zemrat e tjetrit pėrveq Atij mė Tė Lartit.
Unė po ta fali shpifjen qė bėre pėr mua e a ta fal ai nuk ėshtė nė dorėn time.
Dhash gjykimin tim sipas fjaleve tua... nejse te falenderoje quuuuuuuuuuuuuuum per faljen qe ma bere.... :smile:

Murgesha
15-04-07, 00:29
Dhash gjykimin tim sipas fjaleve tua... nejse te falenderoje quuuuuuuuuuuuuuum per faljen qe ma bere.... :smile:

Dhe duhet ta dish qė nuk ke kurrfarė legjitimiteti tė gjykojsh tė tjerėt.
Je i ri e "gjynah" me tė ngarkue....

Albanian eX|PerT
15-04-07, 00:32
Dhe duhet ta dish qė nuk ke kurrfarė legjitimiteti tė gjykojsh tė tjerėt.
Je i ri e "gjynah" me tė ngarkue....
O shyqyr qe ju kam juve qe me perkujtoni kete, e loqken krejtve ja'u hanksha ho, se mjaft te mire jeni, dhe mendoni per lehtesine time.

Ju jam mirenjohes te gjitheve! :smile:

hasanmehmeti
15-04-07, 01:52
Nuk e besoj se mbulesa mbron nderin dhe dinjitetin tim.
Kam kontroll tė plotė mbi veprimet e mia dhe nuk do ta lejoja veten kurrė tė hyj nė gjėra tė cilat ndėrgjegjja ime nuk i toleron jo pse e kam frigė njė Krijues apo njė Zot por pse e kam drojtje ndėrgjegjen time e cila do tė mė gjykonte pėr sa jam gjallė.

Nuk mė duhet tė ndjehem e mbyllur si nė kafaz pas njė petku qė nuk mė lejon tė dukem ashtu si unė dua.
Nuk dua ta fsheh identitetin tim pas njė perqe.
Dua tė jem e lirė nė veprimet e mia, se nuk e njof njė zot qė vetėm pse mė ka krijuar tė mė kushtėzoj tė drejtėn elementare nė dukjen time.

Don mė???


Murgesh,
pa dashur te hy seciles nga ato qe kam ber me te zez te dalluar te bej nje analizte theme se ato tregojne se ti nuk e din shkallen e vertetesi , flet me medyshje duke filluar me "Nuk Besoj", pastaj te theme se Ai qe mendon se ka kontroll te plote mbi veten ka Genjyer,pastaj njeriu qe nuk ka frikerespekt nuk eshte njeri ,pastaj sot e kuptova se prej cilesive te larta te identitetit qenka zhveshja, pastaj nuk ke nevoj te thuash me ,se i the te gjitha.
Por une dua te theme pas asaj qe keni shkruar se e keni kuptu pyetjen gabimisht .
Sepse ajo nuk po iu takojka juve ?


selamualejkum musliman

Murgesha
15-04-07, 02:44
...Pastaj Hasanmehmetit pėr supozimet e tija tė pabaza do tė duhej ti buqiste koka nga kėto fjalė:
"Hasano ėshtė mėkat tė supozosh, se ajo askund as me aludimin mė tė vogėl nuk la tė nėnkuptohet se preferon zhveshjen nė vend tė mbulesės"...
__________________________________________________ _________
39. Ebu Hurejrja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “ruhuni nga supozimi sepse supozimi ėshtė fjala mė e rrejshme. Mos hulumtoni as mos pėrgjoni tė metat mes jush, mos keni zili, mos ia ktheni shpinėn njėri tjetrit, mos urreni njėri tjetrin por bėhuni robėr tė Allahut tė vėllazėruar.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “o ju qė keni besuar, largohuni nga supozimet e shumta sepse disa prej supozimeve janė mėkat” (Huxhurat – 12)
Qėllimi i hadithit tė lartėpėrmendur ėshtė ndalimi nga tė menduarit keq. Hattabij thotė: qėllimi ėshtė: ndalimi i realizimit dhe besimit tė supozimit e jo ajo qė shkon ndėrmend sepse atė njeriu nuk e zotėron.
Qėllimi i Hattabit ėshtė se tė menduarit keq ėshtė i ndaluar nėse vazhdon dhe zė vend te njeriu e jo ajo qė paraqitet kohė pas kohe sepse me kėtė njeriu nuk ėshtė i ngarkuar. Transmetohet nga Sufjani se ka thėnė: mendimi i keq ėshtė mėkat nėse e shpreh atė, e nėse nuk e shpreh nuk bėn mėkat. Sa i takon cilėsimit tė supozimit si fjalė mė e rrjeshme, kjo ėshtė aludim nė supozimet tė cilat nuk mbėshteten nė argumente, pėr kėtė, ai i cili supozon pa argumente dhe e dekalron atė nė mėnyrė tė prerė ėshtė rrenacaku mė i madh sepse rrena nė esencė dihet shėmtimi i saj dhe nuk ka nevoj qė tė qortohet, pėrkundėr supozimit pėr tė cilin mendohet se ka argument. Pėr kėtė arsye cilėsohet si fjalė mė e rrejshme duke hiperbolizuar qortimin e kėsaj vepre dhe frikėsimin nga ajo si dhe duke aluduar se mashtrimi me supozim tė pa argumentuar ėshtė shumė mė i madh se rrena e pastėr, sepse i pari ėshtė i paqartė nė tė shumtėn e rrasteve kurse rrena ėshtė e qartė.
_______________________________

Ti e shprehe edhe ate me shkronja tė theksuara supozimin se unė preferokam zhveshjen.
Edhe ty po ta fali se e ke bėrė nga padija apo nga dėshira e flaktė tė nėnqmojsh e pėrulesh tė tjerėt.....

Albanian eX|PerT
15-04-07, 02:56
Oj Murgesh, lumi une qe te kam msite ty per te prizrenasja ime, e mire po, e zonja po, gjilanase po, e mencur po, qe besa edhe per fe po dishe goxha, bravo e hallall t'koft!

Nejse, ky shkrim eshte jasht teme, porse vec shfrytezova rastin me te tregue se po e ndiej veten te priviligjuar :wink:

p.s. fshije shkrimin

budo785
15-04-07, 14:22
Po habitem si mundet Murgesha me qene kunder mbuleses,kur dihet se murgeshat jane te mbuluara.(hajgare po baj,e di se ti Murgeasha,nuk je murgeshe:-))

Lijanna
15-04-07, 22:01
Grate dhe urdherimi ne te mire dhe ndalimi nga e keqja

Disa njerėz e kufizojnė pėrgjegjėsinė e urdhėrimit pėr mirė dhe ndalimit tė sė keqes te roli i burrave dhe e bėjnė pak tė rėndėsishme efektin e pėrmbushjes sė kėsaj detyre nga ana e grave. Shumė tekste janė shpallur pėr tė treguar pėrgjegjėsinė e grave pėr tė urdhėruar pėr mirė dhe pėr tė ndaluar nga e keqja, rėndėsia e grave nė kėtė aspekt bėhet e dukshme nė shumė mėnyra.

Pėrgjegjėsia pėr pėmbushjen e detyrės sė urdhėrimit pėr mirė dhe ndalimit nga e keqja bėhet e dukshme qė kjo pėrgjegjėsi qartėsisht i aplikohet grave.
1. Faktet e teksteve pėrsa i pėrket detyrės sė urdhėrimit pėr mirė dhe ndalimit tė sė keqes.
Shumė tekste nga Kur’ani fisnik dhe sunneti autentik kanė treguar detyrėn e urdhėrimit pėr mirė dhe ndalimit tė sė keqes. Gjuha e pėrdorur nė shumė tekste, megjithėse ėshtė mashkullore, gjithashtu pėrmban dhe i aplikohet edhe gjinisė femėrore siē ėshtė shpjeguar nga dijetarėt, Allahu i mėshiroftė. Pėr shembull, Imam Ibėn Kajjim el-Xhevzijje ka thėnė: “ثshtė e vendosur nė zakonin e ligjdhėnėsit qė nėse njė gjykim ėshtė bėrė nė formėn mashkullore dhe nuk ėshtė i shoqėruar me njė formė femėrore, atėhere i aplikohet tė dyve edhe burrave edhe grave, sepse gjinia mashkullore ėshtė mė dominuese sesa gjina femėrore kur pėrmenden sė bashku, ashtu siē ėshtė thėnja e Tij: “...dhe dėshmitarėt nuk duhet tė refuzojnė kur ata tė thirren...”
Dhe thėnja e Tij: “O ju tė cilėt besoni!Agjėrimi ėshtė bėrė i obligueshėm pėr ju”.
2. Tekstet tė cilat qartėsisht provojnė pėrgjegjėsinė e gravė pėr tė urdhėruar pėr mirė dhe pėr tė ndaluar nga e keqja.
Ka tekste nė Kur’anin e nderuar dhe hadithin autentik tė cilat provojnė pėrgjegjėsinė e grave pėr tė urdhėruar pėr mirė dhe pėr tė ndaluar tė keqen. Midis kėtyre teksteve janė:
1. Thėnja e Allahut: “O ju gra tė Profetit! Ju nuk jeni si gratė e tjera. Nėse ju i kushtoheni (Allahut) atėhere mos i zbukuroni fjalėt tuaja, qė ata qė kanė sėmundje nė zemrat e tyre tė mos lėvizen nga dėshirat por flitni nė njė mėnyrė tė ndershme”.
Njė nga komentatorėt e respektuar tė Kur’anit, Abdullah Ibėn Abbas ka thėnė rreth shpjegimit tė thėnjes sė Allahut “por flitni nė njė mėnyrė tė ndershme”: “Ai (Allahu) i ka urdhėruar ato tė urdhėrojnė pėr mirė dhe tė ndalojnė nga e keqja”.[6]
Askush nuk duhet tė mendojė qė ky urdhėr ėshtė specifik pėr nėnat e besimtarėve (gratė e Pejgamberit, salallahu alejhi ve sel-lem) ashtu siē ju ėshtė drejtuar nė kėtė varg kur’anor sepse megjithėse ata janė ato qė ju u ėshtė drejtuar nga ky varg kur’anor, pjesa tjetėr e grave muslimane janė tė nėnkuptuara gjithashtu.
Pėrsa i pėrket kėsaj, Imam Ebu Bekėr el-Xhasas ka thėnė: “Tė gjitha kėto ēėshtje janė ēėshtje me tė cilat Allahu i ka tėrhekė vėmendjen grave tė Pejgamberit, si nder pėr ato, dhe pjesa e tjetėr e grave besimtare ėshtė e nėnkuptuar”.

2. Thėnja e Allahut: “Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqa, e falin namazin dhe japin zeqatin, respektojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. Tė tillėt do t'i mėshirojė All-llahu. All-llahu ėshtė ngadhnjyes, i urtė. Besimtarėve dhe besimtareve All-llahu u premtoi xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, nė tė to do tė jenė pėrgjithmonė, dhe (u premtoi) vendbanime tė bukura nė xhennetin e Adnit, edhe njė disponim nga All-llahu qė ėshtė mbi tė gjitha. Ky, pra ėshtė ai shpėtimi i madh”. [et-Teube:71-72]
Allahu, subhanehu ve teala pėrmendi pesė atribute, midis tyre pėrmbushja e urdhėrimit pėr tė mirė dhe ndalimit tė sė keqes dhe e bėri tė qartė premtimin e Tij pėr njė shpėrblim tė madh pėr ata tė cilėt e kanė kėtė cilėsi dhe Allahu e bėri tė qartė qė femrat besimtare mund tė arrijnė kėtė cilėsi ashtu si munden edhe meshkujt...
Imam Ibėn en-Nuhas ed-Dimashki ka thėnė: “Nė thėnjen e Allahut “..dhe besimtaret..”
ثshtė njė fakt qė urdhėrimi pėr mirė dhe ndalimi i tė keqes ėshtė i obligueshėm mbi gratė nė tė njėjtėn mėnyrė siē ėshtė e obliguar mbi burrat, nėse ata janė tė aftė.
1. Imam Buhari dhe Imam Muslimi kanė trasmetuar nga Abdullah Ibėn Omer qė i Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Me tė vėrtetė a nuk jeni ju tė gjithė rojtarė? Dhe secili prej jush ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Kėshtu lideri i cili ėshtė nė autoritet mbi njerėzit ėshtė njė rojtarė dhe ai ėshtė i pėrgjegjshėm pėr tufėn etij dhe njė njeri ėshtė rojtarė mbi anėtarėt e tjerė tė familjes sė tij dhe ai ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij dhe gruaja ėshtė rojtare mbi anėtarėt e familjes sė burrit tė saj dhe fėmijėt e tij dhe ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr ata dhe roni i burrit ėshtė rojtarė mbi pasuirnė e pronarit tė tij dhe pėr gjegjės pėr tė. Me tė vėrtetė, ju tė gjithė jeni rojtarė dhe tė gjithė ju jeni tė pėrgjegjshmė pėr tufėn tuaj”.
Imam el-Hatabi ka thėnė: “Kuptimi i “rojtarit” kėtu ėshtė mbrojtės dhe njė tė cilkit i besohet tė gjithė ata qė janė nėn tė, i cili i urdhėron ata me kėshilla/ udhėzim dhe i paralajmėron ata nga tradhėtia ose shpėrdorimi i asaj qė ju ėshtė besuar atyre”.
Kėshtu rrethanat e njė grauaje si rojtare tregojnė qė ajo mund tė ndėrmarrė detyrėn e urdhėrimit pėr mirė dhe ndalimit tė sė keqes kur e mira ėshtė e neglizhuar ose kur e keqja ndodh midis atyre tė cilėve ajo ėshtė pėrgjegjėse.
Gruaja do tė pyetet, ashtu siē do tė pyeten tė gjithė rojtarėt, rreth kėsaj nė ditėn e Gjykimit, ashtu siē ėshtė thėnė nė njė hadith: “..ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr ata” dhe nė hadithin e transmetuar nga Enesi: “Me tė vėrtetė, Allahu do tė pyesė ēdo rojtarė rreth asaj pėr tė cilėn Ai e ka bėrė rojtarė, nė qoftė se ai i ka mbrojtur apo i ka neglizhuar”.
Dhe nė hadithin e Ebu Hurejres: “اdo rojtarė do tė pyetet nė ditėn e gjykimit , nėse ai e ka kryer apo jo urdhėrin e Allahut apo a e ka neglizhuar atė”.
Si rezultat ėshtė e obligueshme mbi gruan muslimane ashtu siē ėshtė e obligueshme pėr tė tjerėt tė cilėt janė pėrgjegjės, tė pėrgatisin pėr kėtė pyetje njė pėrgjigje, duke pėrmbushur ēfarė Allahu e ka urdhėruar atė pėrpara ditės nė tė cilėn nuk do ta ndihmojė trishtimi e as keqardhja.
www.albislam.com (http://www.albislam.com)

hasanmehmeti
16-04-07, 00:44
...Pastaj Hasanmehmetit pėr supozimet e tija tė pabaza do tė duhej ti buqiste koka nga kėto fjalė:
"Hasano ėshtė mėkat tė supozosh, se ajo askund as me aludimin mė tė vogėl nuk la tė nėnkuptohet se preferon zhveshjen nė vend tė mbulesės"...


Murgesh , une nuk supozova por e thash te verteten per dyshimin tuaj qe e fillon me fjalen Nuk Besoj .Une ato qe i shkruan ti i di moti kohe ,pra une nuk supozova se qendrimin tend e the ne shkrimin tend , dhe per ate thash ate qe duhet thuhet e qe nuk quhet supozim se nuk me pjelli nga koka por nga shkrimi jot i dinjitetit dhe moralit. Dhe me pas te tregova qendrimin tim nga zhveshja e hixhabit .

Mua nuk ka qka me buqet koka me budallaqet e njerezve si juve ku thoni se keni Kontroll te Plote mbi vetveten .Jeni ju qe duhet te ju buqet koka .Eshte turp te thuash kete , ti dhe qdo njeri eshte i dobet ne esenc, nese ke kontroll mbi vetveten rri pa fjet nje muaj te tere, apo Ndale e Leshoje zemren kur te duash ti , apo merr frym kur te kesh qef . Ik ore , e din dobesin tende ndaj Krijuesit e prap me kokefortesi ben qkarravina ne shkrimet e tua mbi Ate.Dhe ne shenje syfaqesie na bjen fjale nga Ai dhe profeti i Tij per tiu ikur qendrimit tend.



Ti e shprehe edhe ate me shkronja tė theksuara supozimin se unė preferokam zhveshjen.

Une te thash se nuk supozova gje , por Feja Islame ka mendim tjeter nga i joti . Pra ti qenke ne rregull e feja Islame me miliona antar te saj qenka te devijuar.


Edhe ty po ta fali se e ke bėrė nga padija apo nga dėshira e flaktė tė nėnqmojsh e pėrulesh tė tjerėt.....

Murgesh , nuk e di me kend po flet ti te lutem shume , nuk jame fmijaq qe i gjuaj thenjet si lopa b... Dhe une e kam ber me vetedije te plote ate qe e kam thene , dhe nuk te kerkoj gje falje perderisa mendoj se une jame ne te vertet .Pra ti mos fal askend se kush nuk te kerkoj falje , nese ndonjeher do te bej padrejtesi do te kerkoj falje, por kur i ben padrejtesi vetes nuk ke pse lyp qe njerezit te kerkojne falje. Une nuk te nenqmova aspak sa e nenqmove veten me kontrollin tend te plote mbi mendimet tua.

selamualejkum musliman

Reana
16-04-07, 05:06
Titulli i kesaj teme do te duhej te jete "ARAPJA" e jo Muslimanja!!!

Ne shkrettirat e Arabise, ku dielli percellon dhe djeg lekuren me rreze ultra-vjollce, dhe te shkakton kancer, pastaj fryen era dhe te mbush fytyren me rere, patjeter duhet te mbeshtillen arapet, se verbohen ose/dhe vdesin prej kancerit te lekures!!!
jashte shkretirave S'KA nevoje me u mbeshtjelle se dielli nuk eshte aq i forte, po as rera e shkretetirave nuk ti verbon syte:biggrin: !!!!

Murgesha
16-04-07, 05:13
Murgesh , une nuk supozova por e thash te verteten per dyshimin tuaj qe e fillon me fjalen Nuk Besoj .Une ato qe i shkruan ti i di moti kohe ,pra une nuk supozova se qendrimin tend e the ne shkrimin tend , dhe per ate thash ate qe duhet thuhet e qe nuk quhet supozim se nuk me pjelli nga koka por nga shkrimi jot i dinjitetit dhe moralit. Dhe me pas te tregova qendrimin tim nga zhveshja e hixhabit .

Mua nuk ka qka me buqet koka me budallaqet e njerezve si juve ku thoni se keni Kontroll te Plote mbi vetveten .Jeni ju qe duhet te ju buqet koka .Eshte turp te thuash kete , ti dhe qdo njeri eshte i dobet ne esenc, nese ke kontroll mbi vetveten rri pa fjet nje muaj te tere, apo Ndale e Leshoje zemren kur te duash ti , apo merr frym kur te kesh qef . Ik ore , e din dobesin tende ndaj Krijuesit e prap me kokefortesi ben qkarravina ne shkrimet e tua mbi Ate.Dhe ne shenje syfaqesie na bjen fjale nga Ai dhe profeti i Tij per tiu ikur qendrimit tend.


Une te thash se nuk supozova gje , por Feja Islame ka mendim tjeter nga i joti . Pra ti qenke ne rregull e feja Islame me miliona antar te saj qenka te devijuar.


Murgesh , nuk e di me kend po flet ti te lutem shume , nuk jame fmijaq qe i gjuaj thenjet si lopa b... Dhe une e kam ber me vetedije te plote ate qe e kam thene , dhe nuk te kerkoj gje falje perderisa mendoj se une jame ne te vertet .Pra ti mos fal askend se kush nuk te kerkoj falje , nese ndonjeher do te bej padrejtesi do te kerkoj falje, por kur i ben padrejtesi vetes nuk ke pse lyp qe njerezit te kerkojne falje. Une nuk te nenqmova aspak sa e nenqmove veten me kontrollin tend te plote mbi mendimet tua.

selamualejkum musliman


Shprehja nuk besoj nė kėtė rast nuk shpreh dyshim po mosbesim. E ti banja qejfin sa tė duash vetes se unė pėr shkak tė dyshimit nuk mbulohem. Edhe njėherė po ta pėrsėris. Nuk besoj e jo dyshoj se mbulesa mbron nderin tim e tė asnjė gruaje nė kėtė botė. Nėse gruaja don tė baj jetė tė pandershme more mbuloje e mbylle ku tė duash se do tė gjej mėnyrėn e tė pėrbirohet pėr ta bėrė tė veten.
Kupton tani se ēka dua tė them? Mbulesa nuk tė siguron ndershmėri.
Dhe mos u mėrzit ti pėr mua se nuk je ti ai qė duhet t`i jap llogari, a nuk po beson se dikush tjetėr do tė kujdeset pėr gabimet e mia??
Cili jemi tani mė i dyshimtė? Ti qė po dyshon nė drejtėsinė e Allahut qė ti i beson, apo unė qė po e them tė hapur mendimin se pse nuk dua tė mbulohem??

Nuk e ke tė nevojshme tė mė pėrgjigjesh se jemi plotėsisht jashtė teme. Unė jam pėrgjigjur nė pyetjen qė ka pasuar nė shkrimin e Lijannės
"Motėr e dashur pėrse nuk e veshėn mbulesėn?" e jo Hasanit tė Mehmetit pėr tė tė dhėnė llogari.

hasanmehmeti
16-04-07, 05:44
Dhe mos u mėrzit ti pėr mua se nuk je ti ai qė duhet t`i jap llogari, a nuk po beson se dikush tjetėr do tė kujdeset pėr gabimet e mia??
ti me duket qefin je ka ja ban vetes , vet pyet e vete pergjigjesh permes pyetjes tjeter me poshte.
Cili jemi tani mė i dyshimtė? Ti qė po dyshon nė drejtėsinė e Allahut qė ti i beson, apo unė qė po e them tė hapur mendimin se pse nuk dua tė mbulohem??

kush tha si une dyshoj ne drejtesin e Allahut , kush ke duke fol per drejtesin e Tij. Ti the shume mendime hapur por vetem shprehe dobesin tende e asgje me shume ah me fal se ti nuk je e dobet , ti ke kontroll te pakonceptueshem .
Ore ti nuk po mund ti kontollosh as rregullat e tua siq eshte ajo tek Lajmrimi jot e qe me heret ajo Reana qka shkrujti (arapja) nuk te ra ne sy fare , ka nis ka pak me te hup kontrolli me duket.

Nuk e ke tė nevojshme tė mė pėrgjigjesh se jemi plotėsisht jashtė teme.
ti je ajo qe je dal jash teme e para ,


Unė jam pėrgjigjur nė pyetjen qė ka pasuar nė shkrimin e Lijannės
"Motėr e dashur pėrse nuk e veshėn mbulesėn?"

Nuk ka qene tema me u pergjigje , se nuk u kane pyetje per ju , por ka qene Titull qe me poshte eshte zberthy ne temen qe ajo ka postu.

e jo Hasanit tė Mehmetit pėr tė tė dhėnė llogari.
une nuk jame Hasanit te Mehmetit , por hasanmehmeti , edhe rikujtoe rregulloren sot me mengjes.Edhe spo te lyp askush llogari , nuk te kam kerku askund , pse don me hap tem palidhje.

selamualejkum musliman
ps/nese don mos me ban lomsh temen edhe me, hyni privatit nese ke najsen me thanen.

Lijanna
16-04-07, 11:33
Femra dhe kerkimi i dijes
Pasiqė nė Islam nuk kėrkohet nga besimtari qė pėr shkak tė besimit tė izolohet nga shoqėria, ai ndikon dhe ndikohet nga shoqėria, kėshtu ai ka pėrgjegjėsi ndaj saj. Shkėputja nga shoqėria bėhet kur njeriu dėmtohet nga ajo, siē kemi rastin e djelmoshave tė cilėt u strehuan ne shpellė qė pėrmenden ne Kur’an nė Suren El-Kehf.
Kjo vlen edhe pėr femrat pasiqė rregullat e tė lejuarave dhe tė ndaluarave vlejnė pėr tė dy gjinitė. Disa dispozita te pėrcaktuara pėr mashkullin ose femrėn nė disa ēėshtje, janė vetėm pėr shkak tė natyrės dhe mundėsive tė tyre. P.sh. mashkulli obligohet ta mbajė familjen materialisht kurse gruaja mbanė pėrgjegjėsitė brenda shtėpisė.
Prandaj ėshtė njė domosdoshmėri pėr femrėn myslimane tė kėtė njohuri qe ēdo pėrgjegjėsi qė mbanė mbi supet e saj ta kryejė nė mėnyrėn e duhur. Ajo duhet tė jetė gjithherė e lidhur pėr Kur’anin dhe sunnetin me lexim, sepse Kur’ani ėshtė pėrkujtues i asaj qe duhet bėrė dhe ushqim i zemrės, kurse sunneti ėshtė shpjegues i Kur’anit.
Nuk ėshtė Islami sikurse ndonjė shkencė, ta marrim shembull matematiken e cila do tu interesonte mė tepėr matematicientėve. Islami nuk ėshtė “profesion” qė duhet tu interesojė vetėm hoxhallarėve, sepse ka tė bej me ēdo pore tė jetės me secilin pa dallim moshe, gjinie, race ose kombi.
Gratė ne disa familje pėr shkak tė punėve tė pėrditshme tė shtėpisė me vėshtirėsi po arrijnė ta kryejnė obligimin ditor siē ėshtė namazi. Kjo nė njėfarė mėnyre po kalon nė vrapim pas kėsaj bote. Kėtė po e them ne rastet kur punėt e shtėpisė janė bėrė prioritet dhe janė komplikuar e tepruar, e jo se ato duhet lėnė dhe rėnė nė pėrtaci.
Kurse disa bashkėshortė u munduan qe grave tė tyre tu ofrojnė kushte sa mė tė mira pėr praktikimin e Islamit e ato, nė vend qė tė shfrytėzojnė kėtė rast tė volitshėm pėr tu pasuruar me dije, bredhin nė thashetheme e gjėra tė kota. Kurse kjo po kalon ne njėfarė mėnyre ne dėmin e kohės se lirė. Rrugė e preferuar e Islamit ėshtė mesatarja.
ثshtė i nevojshėm kėrkimi i diturisė sepse femra ėshtė ne kontakt me rrethin e saj, ku ajo ose ėshtė thirrėse nė tė mirė ose e thirrur nga tė tjerėt. Dituria e dobėt ose do tė shkaktonte thirrje tė dobėt ose rėnie nė gabime. Pėr kėtė femra duhet te kėtė njė pasqyrė tė pėrgjithshme dhe tė pastėr ndaj Islamit e t'i largohet imitimit tė verbėr, me ndihmėn e Allahut, subhanehu ue teala dhe tė fokusohet nė gjera qė janė me rendėsi pėr t'u fokusuar.
Gjithherė ka qenė i nevojshėm kėrkimi i diturisė e sidomos sot kur janė pėrzier vlerat, nėse njė femėr dėshiron tė ekspozoj trupin, tė gjitha dyert do t'i gjejė tė hapura me pėrplot duartrokitje dhe pėrkrahje. Dikur gjeneratat e vjetra thėrrisnin nė tė mire sipas mundėsisė se tyre, kurse sot, edhe gjenerata e gjyshėrve disi ka hyrė nė “modė”.
Pra edhe nėse nuk motivohet dhe nuk pėrkrahet, nga rrethi i saj njė grua myslimane, do tė kėtė dobi nga dituria nė shkencat Islame.
Dituria e saj do te jetė e dobishme aq sa e praktikon ajo. Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, tha: "Udhėzimi (Kur’ani) dhe dijenia me tė cilėn Allahu i Madhėruar mė ka dėrguar janė si shiu i madh i cili bie nė tokė pjellore, ku e pranon ujin dhe prodhon barin dhe shumė gjelbėrime tė tjera. E po ashtu edhe nė tokė tė fortė, nė tė cilėn tubohet uji (bėhet pus) dhe sėrish njerėzit kanė dobi; pinė prej aty, u japin bagėtive dhe ujisin. Mirėpo shiu bie po ashtu edhe nė tokė jopjellore, nė ato vende as uji nuk tubohet e as qė mbinė diēka. Kėshtu ėshtė shembulli i atij qė e ka kuptuar kėtė fe, duke e mėsuar pėr vete e pastaj edhe tė tjerėve dhe shembulli i atij qė pėr kėtė nuk e ka ēarė kokėn fare, e as qė e ka pranuar udhėzimin e Allahut me tė cilin jam dėrguar". Buhariu.
Nė kėtė hadith krahasohen me llojet e tokės personat, tė cilėt e kanė pranuar Islamin, i kanė mėsuar rregullat e tij dhe kėto rregulla ua transmetojnė tė tjerėve. Sipas hadithit janė tri lloje tė tokės, tė cilave u pėrgjigjen tri lloje tė njerėzve: i pari, mėson pėr vete dhe i mėson tė tjerėt; i dyti, mėson diturinė dhe nuk e pėrhap; dhe i treti, nuk mėson, prandaj, mbetet i padijshėm. Ky i fundit i ngjanė tokės jopjellore.
Nga krahasimi i sipėrpėrmendur Neveviu vjen nė pėrfundim se ekzistojnė tri kategori njerėzish, tė cilėt janė tė ngjashėm me kategoritė e tokave tė pėrmendura mė lartė. Njė lloj e pranon ujin, e shfrytėzon atė dhe pas thatėsisė vishet me gjelbėrim, bėn bereqet, bar, qė i pėrdorin edhe njerėzit edhe kafshėt. Kėsaj toke i pėrgjigjėn njerėzit, tė cilėt pranojnė kėshilla, mėsojnė vetėn dhe i mėsojnė tė tjerėt. Lloji tjetėr i tokės, qė ėshtė e fortė, ku uji mblidhet (bėhet pus, liqen) dhe pėr vete nuk ka ndonjė dobi edhe pse pėr njerėzit ėshtė e dobishme, atė e shfrytėzojnė njerėzit, bimėt dhe kafshėt. Kėsaj toke i pėrngjajnė njerėzit tė cilėt kanė mėsuar fenė por nuk punojnė sipas saj. Ata e ruajnė diturinė e tyre, por, fundja, ua japin tė tjerėve, tė cilėt e shfrytėzojnė pėr interes tė vetin ose tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi. Kėta njerėz janė tė dobishėm pjesėrisht dhe meritojnė kujdes pėrkatės. Lloji i tretė i tokės ėshtė plotėsisht jopjellore, nuk tubon ujin, e as qė mbinė diēka prej saj. Kėsaj toke i ngjajnė njerėzit, tė cilėt janė tė pa ngritur shpirtėrisht, tė paditur dhe tė prapambetur. Kėtyre nuk u intereson dija, nuk mėsojnė dhe nuk kanė ēka t’u tregojnė tė tjerėve.
Pra, siē po shohim kategoria e parė e njerėzve mysliman ėshtė plotėsisht e dobishme sepse mėson pėr vete, e praktikon diturinė dhe i mėson tė tjerėt. Kategoria e dytė ėshtė pjesėrisht e dobishme, sepse ose mėson dhe praktikon pėr vete e tė tjerėt nuk i mėson ose vetė nuk praktikon e tė tjerėt i mėson. Kurse kategoria e tretė ėshtė plotėsisht e padobishme sepse as nuk di pėr veti as s'ka ēfarė t'i mėsoj tė tjerėt.
Pėrveē asaj, gruaja duhet pasur kujdes literaturėn tė cilėn ajo e lexon, sepse janė pėrkthyer libra tė paklasifikuar, dhe sipas shijes se disa pėrkthyesve. Muhamedi salallahu alejhi ue selem, u lut : “O Allah ma shot diturinė dhe me mbroj nga dituria nga e cila nuk kam dobi”. Allahu na ndihmoftė te spastrohemi nga gjėrat qė na janė koduar nga shoqėria ne mėnyrė direkt ose indirekt e te vėmė peshoren e Islamit nė zemrat tona dhe tė lidhemi pėr tė vėrtetėn e Islamit deri ne takimin tonė me Allahun e Lartmadheruar.
www.albislam.com

Lijanna
16-04-07, 11:38
Titulli i kesaj teme do te duhej te jete "ARAPJA" e jo Muslimanja!!!

!!!!

Hape ti nje teme 'Arapja' nuk besoj qe te ndalon kush!

Reana
16-04-07, 23:04
Femra dhe kerkimi i dijes
Pasiqė nė Islam nuk kėrkohet nga besimtari qė pėr shkak tė besimit tė izolohet nga shoqėria, ai ndikon dhe ndikohet nga shoqėria, kėshtu ai ka pėrgjegjėsi ndaj saj. Shkėputja nga shoqėria bėhet kur njeriu dėmtohet nga ajo, siē kemi rastin e djelmoshave tė cilėt u strehuan ne shpellė qė pėrmenden ne Kur’an nė Suren El-Kehf.
Kjo vlen edhe pėr femrat pasiqė rregullat e tė lejuarave dhe tė ndaluarave vlejnė pėr tė dy gjinitė. Disa dispozita te pėrcaktuara pėr mashkullin ose femrėn nė disa ēėshtje, janė vetėm pėr shkak tė natyrės dhe mundėsive tė tyre. P.sh. mashkulli obligohet ta mbajė familjen materialisht kurse gruaja mbanė pėrgjegjėsitė brenda shtėpisė.
Prandaj ėshtė njė domosdoshmėri pėr femrėn myslimane tė kėtė njohuri qe ēdo pėrgjegjėsi qė mbanė mbi supet e saj ta kryejė nė mėnyrėn e duhur. Ajo duhet tė jetė gjithherė e lidhur pėr Kur’anin dhe sunnetin me lexim, sepse Kur’ani ėshtė pėrkujtues i asaj qe duhet bėrė dhe ushqim i zemrės, kurse sunneti ėshtė shpjegues i Kur’anit.
Nuk ėshtė Islami sikurse ndonjė shkencė, ta marrim shembull matematiken e cila do tu interesonte mė tepėr matematicientėve. Islami nuk ėshtė “profesion” qė duhet tu interesojė vetėm hoxhallarėve, sepse ka tė bej me ēdo pore tė jetės me secilin pa dallim moshe, gjinie, race ose kombi.
Gratė ne disa familje pėr shkak tė punėve tė pėrditshme tė shtėpisė me vėshtirėsi po arrijnė ta kryejnė obligimin ditor siē ėshtė namazi. Kjo nė njėfarė mėnyre po kalon nė vrapim pas kėsaj bote. Kėtė po e them ne rastet kur punėt e shtėpisė janė bėrė prioritet dhe janė komplikuar e tepruar, e jo se ato duhet lėnė dhe rėnė nė pėrtaci.
Kurse disa bashkėshortė u munduan qe grave tė tyre tu ofrojnė kushte sa mė tė mira pėr praktikimin e Islamit e ato, nė vend qė tė shfrytėzojnė kėtė rast tė volitshėm pėr tu pasuruar me dije, bredhin nė thashetheme e gjėra tė kota. Kurse kjo po kalon ne njėfarė mėnyre ne dėmin e kohės se lirė. Rrugė e preferuar e Islamit ėshtė mesatarja.
ثshtė i nevojshėm kėrkimi i diturisė sepse femra ėshtė ne kontakt me rrethin e saj, ku ajo ose ėshtė thirrėse nė tė mirė ose e thirrur nga tė tjerėt. Dituria e dobėt ose do tė shkaktonte thirrje tė dobėt ose rėnie nė gabime. Pėr kėtė femra duhet te kėtė njė pasqyrė tė pėrgjithshme dhe tė pastėr ndaj Islamit e t'i largohet imitimit tė verbėr, me ndihmėn e Allahut, subhanehu ue teala dhe tė fokusohet nė gjera qė janė me rendėsi pėr t'u fokusuar.
Gjithherė ka qenė i nevojshėm kėrkimi i diturisė e sidomos sot kur janė pėrzier vlerat, nėse njė femėr dėshiron tė ekspozoj trupin, tė gjitha dyert do t'i gjejė tė hapura me pėrplot duartrokitje dhe pėrkrahje. Dikur gjeneratat e vjetra thėrrisnin nė tė mire sipas mundėsisė se tyre, kurse sot, edhe gjenerata e gjyshėrve disi ka hyrė nė “modė”.
Pra edhe nėse nuk motivohet dhe nuk pėrkrahet, nga rrethi i saj njė grua myslimane, do tė kėtė dobi nga dituria nė shkencat Islame.
Dituria e saj do te jetė e dobishme aq sa e praktikon ajo. Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, tha: "Udhėzimi (Kur’ani) dhe dijenia me tė cilėn Allahu i Madhėruar mė ka dėrguar janė si shiu i madh i cili bie nė tokė pjellore, ku e pranon ujin dhe prodhon barin dhe shumė gjelbėrime tė tjera. E po ashtu edhe nė tokė tė fortė, nė tė cilėn tubohet uji (bėhet pus) dhe sėrish njerėzit kanė dobi; pinė prej aty, u japin bagėtive dhe ujisin. Mirėpo shiu bie po ashtu edhe nė tokė jopjellore, nė ato vende as uji nuk tubohet e as qė mbinė diēka. Kėshtu ėshtė shembulli i atij qė e ka kuptuar kėtė fe, duke e mėsuar pėr vete e pastaj edhe tė tjerėve dhe shembulli i atij qė pėr kėtė nuk e ka ēarė kokėn fare, e as qė e ka pranuar udhėzimin e Allahut me tė cilin jam dėrguar". Buhariu.
Nė kėtė hadith krahasohen me llojet e tokės personat, tė cilėt e kanė pranuar Islamin, i kanė mėsuar rregullat e tij dhe kėto rregulla ua transmetojnė tė tjerėve. Sipas hadithit janė tri lloje tė tokės, tė cilave u pėrgjigjen tri lloje tė njerėzve: i pari, mėson pėr vete dhe i mėson tė tjerėt; i dyti, mėson diturinė dhe nuk e pėrhap; dhe i treti, nuk mėson, prandaj, mbetet i padijshėm. Ky i fundit i ngjanė tokės jopjellore.
Nga krahasimi i sipėrpėrmendur Neveviu vjen nė pėrfundim se ekzistojnė tri kategori njerėzish, tė cilėt janė tė ngjashėm me kategoritė e tokave tė pėrmendura mė lartė. Njė lloj e pranon ujin, e shfrytėzon atė dhe pas thatėsisė vishet me gjelbėrim, bėn bereqet, bar, qė i pėrdorin edhe njerėzit edhe kafshėt. Kėsaj toke i pėrgjigjėn njerėzit, tė cilėt pranojnė kėshilla, mėsojnė vetėn dhe i mėsojnė tė tjerėt. Lloji tjetėr i tokės, qė ėshtė e fortė, ku uji mblidhet (bėhet pus, liqen) dhe pėr vete nuk ka ndonjė dobi edhe pse pėr njerėzit ėshtė e dobishme, atė e shfrytėzojnė njerėzit, bimėt dhe kafshėt. Kėsaj toke i pėrngjajnė njerėzit tė cilėt kanė mėsuar fenė por nuk punojnė sipas saj. Ata e ruajnė diturinė e tyre, por, fundja, ua japin tė tjerėve, tė cilėt e shfrytėzojnė pėr interes tė vetin ose tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi. Kėta njerėz janė tė dobishėm pjesėrisht dhe meritojnė kujdes pėrkatės. Lloji i tretė i tokės ėshtė plotėsisht jopjellore, nuk tubon ujin, e as qė mbinė diēka prej saj. Kėsaj toke i ngjajnė njerėzit, tė cilėt janė tė pa ngritur shpirtėrisht, tė paditur dhe tė prapambetur. Kėtyre nuk u intereson dija, nuk mėsojnė dhe nuk kanė ēka t’u tregojnė tė tjerėve.
Pra, siē po shohim kategoria e parė e njerėzve mysliman ėshtė plotėsisht e dobishme sepse mėson pėr vete, e praktikon diturinė dhe i mėson tė tjerėt. Kategoria e dytė ėshtė pjesėrisht e dobishme, sepse ose mėson dhe praktikon pėr vete e tė tjerėt nuk i mėson ose vetė nuk praktikon e tė tjerėt i mėson. Kurse kategoria e tretė ėshtė plotėsisht e padobishme sepse as nuk di pėr veti as s'ka ēfarė t'i mėsoj tė tjerėt.
Pėrveē asaj, gruaja duhet pasur kujdes literaturėn tė cilėn ajo e lexon, sepse janė pėrkthyer libra tė paklasifikuar, dhe sipas shijes se disa pėrkthyesve. Muhamedi salallahu alejhi ue selem, u lut : “O Allah ma shot diturinė dhe me mbroj nga dituria nga e cila nuk kam dobi”. Allahu na ndihmoftė te spastrohemi nga gjėrat qė na janė koduar nga shoqėria ne mėnyrė direkt ose indirekt e te vėmė peshoren e Islamit nė zemrat tona dhe tė lidhemi pėr tė vėrtetėn e Islamit deri ne takimin tonė me Allahun e Lartmadheruar.
www.albislam.com


Po me siguri femra muslimane duhet te duroje edhe varrosjen per se gjalli, dhe gurosjen deri ne vdekje!!!!
Bile edhe literaturen duhet ta kete kujdes, se cka lexon se po gaboi lexoi dicka te palejueshme, guret dhe varrosja per se gjalli e presin menjehere (lexo:muslimanja- ARAPJA)

567


keto perralla qe i shkruani per islamin dhe menyren e vertete sesi aplikohet islami ne vendet harapo-islamiste, kane dallim si nata me diten!!!

Lijanna
17-04-07, 09:36
Po me siguri femra muslimane duhet te duroje edhe varrosjen per se gjalli, dhe gurosjen deri ne vdekje!!!!
Bile edhe literaturen duhet ta kete kujdes, se cka lexon se po gaboi lexoi dicka te palejueshme, guret dhe varrosja per se gjalli e presin menjehere (lexo:muslimanja- ARAPJA)

567


keto perralla qe i shkruani per islamin dhe menyren e vertete sesi aplikohet islami ne vendet harapo-islamiste, kane dallim si nata me diten!!!

Femra varrosjes per se gjalli para ardhjes se Islamit, Islami ndaloi nje gje te tille!

Keto qe i shkruajme jane e verteta, ndersa cdo gje jashte ketyre, pavarsisht ne cfare vendi ndodh nuk eshte e verteta!

Lijanna
17-04-07, 21:44
Shfrytėzo pesė gjėra para pesė tė tjerave i Dėrguari i All-llahut, Muhammedi (paqja dhe mėshira e All-llahut qofshin mbi tė) ka thėnė:

Shfrytėzo pesė para pesė gjėrave tjera:
· Jetėn para vdekjes,
· shėndetin para sėmundjes,
· rininė para pleqėrisė,
· pasurinė para varfėrisė dhe
· kohėn e lirė para zėnies sė saj.

Merr mėsim nga ata qė kanė vdekur para teje! Nė mesin e tyre kishte edhe mbretėr e sundimtarė, tė cilėt posedonin fuqi dhe pasuri tė madhe nė tokė. Por, ēfarė morėn me vete nė varr? Nė mesin e tė vdekurve kishte edhe shumė tė rinj. A kishin menduar ata se do t'i zinte vdekja aq shpejt? Dėgjo fjalėt e Pejgamberit s.a.v.s. dhe dėrgo pėr vete gjatė jetės sate shumė punė tė mira pėr nė botėn tjetėr, nė mėnyrė qė tė mos pendohesh.

Kryej obligimet tua para se tė ta pamundėsojnė kėtė sėmundjet.

Shfrytėzoje pasurinė tėnde jo vetėm pėr kėtė botė, por edhe pėr botėn tjetėr: Shpenzo pėr tė varfėrit dhe nevojtarėt! Ndihmoji farefisit, fqinjtė dhe vėllezėrit e motrat nė islam! Pėrkujto se pasuria jote nuk tė sjell dobi vetėm ty, por edhe tė gjithė tė tjerėve u sjell dobinė mė tė madhe dhe se, fundja, ēdo gjė ėshtė prej Zotit. Mos u verbo pas gjėrave materiale dhe bėhu dorlirė, nė mėnyrė qė tė mos bėhesh nga ata qė do tė thonė: Ah, sikur tė shpenzoja!

(Si jomusliman) Pėrdore zemrėn dhe mendjen tėnde qė tė zbulosh se a ėshtė vėrtet Islami feja e Zotit.

Pėrdore ēdo frymėmarrje pėr ta pėrkujtuar Zotin dhe pėr tė bėrė vepra tė mira dhe kujtoja vetes se kjo jetė nė krahasim me pėrjetėsinė ėshtė sa hap e mbyll sytė, por tė dobėtit e zgjedhin kėtė.

Ali bin ebi Talibi r.a. dhėndrri i Pejgamberit alejhi selam thoshte: Njerėzit flejnė! Pastaj, kur tė vdesin, zgjohen!

Mos lejo tė tė ikin gjėrat qė tė sjellin dobi nė kėtė dhe botėn tjetėr, qė tė mos jeshė nga ata qė do tė thonė:

"Zoti ynė, tashmė pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi tė bindur." Es-Sexhde: 12
www.pertymoter.net

SoKoLi-i-Maleve
18-04-07, 01:24
Shfrytėzo pesė gjėra para pesė tė tjerave i Dėrguari i All-llahut, Muhammedi (paqja dhe mėshira e All-llahut qofshin mbi tė) ka thėnė:

Shfrytėzo pesė para pesė gjėrave tjera:
· Jetėn para vdekjes,
· shėndetin para sėmundjes,
· rininė para pleqėrisė,
· pasurinė para varfėrisė dhe
· kohėn e lirė para zėnies sė saj.

Merr mėsim nga ata qė kanė vdekur para teje! Nė mesin e tyre kishte edhe mbretėr e sundimtarė, tė cilėt posedonin fuqi dhe pasuri tė madhe nė tokė. Por, ēfarė morėn me vete nė varr? Nė mesin e tė vdekurve kishte edhe shumė tė rinj. A kishin menduar ata se do t'i zinte vdekja aq shpejt? Dėgjo fjalėt e Pejgamberit s.a.v.s. dhe dėrgo pėr vete gjatė jetės sate shumė punė tė mira pėr nė botėn tjetėr, nė mėnyrė qė tė mos pendohesh.

Kryej obligimet tua para se tė ta pamundėsojnė kėtė sėmundjet.

Shfrytėzoje pasurinė tėnde jo vetėm pėr kėtė botė, por edhe pėr botėn tjetėr: Shpenzo pėr tė varfėrit dhe nevojtarėt! Ndihmoji farefisit, fqinjtė dhe vėllezėrit e motrat nė islam! Pėrkujto se pasuria jote nuk tė sjell dobi vetėm ty, por edhe tė gjithė tė tjerėve u sjell dobinė mė tė madhe dhe se, fundja, ēdo gjė ėshtė prej Zotit. Mos u verbo pas gjėrave materiale dhe bėhu dorlirė, nė mėnyrė qė tė mos bėhesh nga ata qė do tė thonė: Ah, sikur tė shpenzoja!

(Si jomusliman) Pėrdore zemrėn dhe mendjen tėnde qė tė zbulosh se a ėshtė vėrtet Islami feja e Zotit.

Pėrdore ēdo frymėmarrje pėr ta pėrkujtuar Zotin dhe pėr tė bėrė vepra tė mira dhe kujtoja vetes se kjo jetė nė krahasim me pėrjetėsinė ėshtė sa hap e mbyll sytė, por tė dobėtit e zgjedhin kėtė.

Ali bin ebi Talibi r.a. dhėndrri i Pejgamberit alejhi selam thoshte: Njerėzit flejnė! Pastaj, kur tė vdesin, zgjohen!

Mos lejo tė tė ikin gjėrat qė tė sjellin dobi nė kėtė dhe botėn tjetėr, qė tė mos jeshė nga ata qė do tė thonė:

"Zoti ynė, tashmė pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi tė bindur." Es-Sexhde: 12
www.pertymoter.net


Pse a sbon me ju ndimhmue atyne qe sjan islam?Sa keq!
ps:ndihme i jepet ati/asaj qe ka nevoj dhe nuk diskriminohet.ne baze feje,gjinije,race apo kombi.

Lijanna
19-04-07, 12:38
Behuni te qendrueshme

Nėpėrmjet kėsaj letre do tė pėrpiqem tė tė jap guxim.
Dėshiroj tė tė them se problemet e kėsaj bote, me tė cilat ndeshesh shpesh ti si muslimane janė ndeshur edhe muslimanėt para teje dhe se problemet dhe vėshtirėsitė mė tė mėdha ėshtė dashur t’i duronin Pejgamberi ynė (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) dhe shokėt e tij (Allahu qoftė i kėnaqur me ta). Dua tė tė them se ēdo gjė qė e ke duruar pėr hir tė fesė sate, do tė tė sjell vetėm tė mira, inshaAllah. Xhenneti nuk ėshtė falas dhe nuk arrihet pa dhėnė mund.
Poashtu, dua tė tė them se nuk ke pėrse frikėsohesh, sepse Allahu ėshtė me muslimanėt e vėrtet. Gjithashtu, dua tė tė them se po qe se ti pason udhėzimin e drejtė nuk ke pėrse brengosesh pėr shkak tė padrejtėsive qė tė ndodhin nė kėtė jetė, sepse Allahu ėshtė i Drejti absolut dhe se fjalėn e fundit nė llogaritjen e tė gjitha ēėshtjeve tė kėsaj jete e ka Allahu nė Ditėn e Gjykimit.
Falėnderoj Allahun e Lartėsuar pėr udhėzimin tim dhe tėndin dhe e lus Atė, rrotulluesin e zemrave qė t’i forcojė zemrat tona nė fenė e Tij dhe nė bindje ndaj Tij, siē ėshtė lutur edhe pejgamberi Muhammed (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė).

Shumė nga motrat muslimane, pyesin lidhur me pėrvojat e mia, pėrkatėsisht kalimin tim nė Islam dhe sjelljen e njerėzve kundrejt meje.Vetė ata rrėfejnė pėr shumė njerėz, tė cilėt i rrethojnė se nuk i marrin ata dhe besimin e tyre, Islamin seriozisht, madje disa prej tyre i konsiderojnė ata si tė ēmendur. Ata tregojnė pėr armiqėsi, fyerje dhe shpifje, gjėra kėto, tė cilat bėjnė qė shumė vėllezėr dhe motra tė dobėsohen goxha nė tė qenit tė qėndrueshėm.
Mendoj se ėshtė gjė e natyrshme qė njerėzit mos tė tė trajtojnė seriozisht nė fillim tė Islamit tėnd. Gjyshja ime i thoshte nėnės sime (Allahu i udhėzoftė qė tė dyja) atėherė nė mėnyrė shumė tė qetė: “Mos u bėj merak fare, se sėrish do tė ndryshojė.”
Por, sa mė shumė qė i afrohesh Islamit nė mėnyrėn tėnde tė jetesės dhe sa mė shumė qė forcohesh pėrmes nxėnies sė diturisė, respektivisht sa mė shumė qė largohesh nga mėnyra e jetesės dhe nga bindjet e jomuslimanėve, aq mė seriozisht do tė tė trajtojnė njerėzit.
...Derisa njė ditė prej ditėsh gjyshja ime, duke lotuar i tha nėnės sime: “...Tash ėshtė bėrė radikal...”
Do tė tė quajnė radikal nėse i pėrmbush vetėm “kompromiset” qė t’i ka lejuar Allahu dhe i Dėrguari i Tij (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) nė bashkėjetesėn me ta dhe sapo fillon tė mos iu bashkangjitesh atyre nė “alkool dhe kėndim.”
Shpeshherė nuk e shohin se Allahu na ka urdhėruar vetėm nė tė mira dhe na ka ndaluar nga tė kėqijat. Ata shohin vetėm atė se ti nuk e pason mėnyrėn e jetesės sė tyre.
Mendoj se kjo shpeshherė i godet rėndė ata, sepse me kėtė ti ua bėn tė qartė atyre se bindjet e tyre dhe mėnyra e tyre e jetesės janė tė gabuara. Madje, sa mė tė bindur qė tė jenė ata nė vete dhe nė mėnyrėn e tyre tė jetesės aq mė e thellė do tė jetė goditja. Posaēėrisht, atėherė kur iu duhet ta pranojnė se assesi nuk kanė mundėsi tė sjellin ndonjė argument apo ēfarėdo lloj logjike kundrejt kėsaj, kur t’ua vėsh nė dyshim besimin e tyre, mėnyrėn e tyre tė jetesės dhe tėrė atė qė ata e kanė ndėrtuar sė bashku nga sėnduku i tyre i vogėl filozofik dhe kur iu duhet qė gjithherė tė tė japin tė drejtė nė fushėn e logjikės dhe arsyes. Prandaj, shumė prej tyre braktisin fushėn e njė dialogu tė arsyeshėm dhe kalojnė nė polemikė dhe armiqėsi.
Dhe tani ēėshtja ėshtė kėshtu: Sa mė seriozisht qė tė tė marrin ata ty dhe Islamin tėnd, pėr shkak tė seriozitetit dhe sinqeritetit tėnd ndaj Allahut, aq mė tė mėdha do tė jenė problemet me tė cilat do tė ndeshesh.
Disa do tė luftojnė ty dhe besimin tėnd sapo t’iu jepet mundėsia.
Allahu i Lartėsuar thotė:
"As jehuditė, e as tė krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri sa ta pasosh fenė e tyre. Thuaju: "Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė tė ndihmojė e as tė tė mbrojė nga All-llahu." (El-Bekare: 120)

vazhdon...

Lijanna
19-04-07, 12:41
Allahu e ka bėrė ligj tė natyrės qė sa mė shumė qė muslimani t’i afrohet Atij, gjė qė e do Allahu dhe sa mė shumė qė largohet prej tij, gjė qė Ai e urren, aq mė shumė do tė sprovohet.
Kjo do tė jetė kėshtu, sepse shejtani ishte betuar:
"Ai tha: "Pasha madhėrinė Tėnde, kam pėr t'i shmangur prej rrugės sė drejtė qė tė gjithė (82), pėrveē atyre qė janė tė sinqertė nga robėrit e Tu! (83)" (Es-Sad: 82, 83)
Do tė thotė se ai do tė tė pėrgatisė vėshtirėsi, kudo qė tė mundet. Andaj, sprova nuk do tė vijė e funda, pasi qė shumica e njerėzve nuk besojnė dhe nuk duan t’i nėnshtrohen urdhėrave tė Allahut, me gjith pasojat qė rrjedhin prej saj:
"...e shumica e tyre janė jobesimtarė." (En-Nahl: 83)
Kur pejgamberi Muhammed (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) shkoi me Hadixhen te Uerakah ibn Neufel pėr t’i rrėfyer atij pėr shpalljen e parė, njėra ndėr gjėrat e para qė ia tha ai ishte, se populli i tij do ta dėbonte atė dhe nė pyetjen e habitshme tė pejgamberit (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) u pėrgjigj, duke thėnė:
“Asnjėherė nuk ka ndodhur qė tė vijė ndokush me atė qė ke ardhur ti e tė mos armiqėsohej.” Transmeton Buhariu dhe Muslimi
Po qe se lexon historinė e pejgamberit (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) (Siran) do tė shohėsh se gjithsecili qė pason udhėzimin e drejtė do tė sprovohet, sikurse ēdokush tjetėr nė jetėn e tij, siē thotė Allahu i Lartėsuar:
"A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė? (2)" Ne i sprovuam ata qė ishin para tyre, ashtu qė All-llahu gjithqysh do t'i dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn, do t'i dallojė dhe gėnjeshtarėt (3)." (El-Ankebut: 2, 3)
Mu pėr kėtė gjė ka thėnė Allahu i Lartėsuar:
"Ne tė shpallėm ty Kur'anin nė intervale (pjesė-pjesė) (23). Andaj ti bėhu i durueshėm deri nė vendimin e Zotit tėnd e mos dėgjo as mėkatarė, as jobesimtarė (24)." (El-Insan: 23, 24)
Allahu kur pėrmend zbritjen e Kur’anit mbi tė dėrguarin (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) nuk thotė: “...dhe bėhu falėnderues...” nė vend tė kėsaj Ai urdhėron Pejgamberin (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) qė tė jetė i qėndrueshėm dhe tė bėjė sabėr, ngase nėse ai pason Kur’anin, detyrimisht do tė hasė nė probleme dhe armiqėsi.
Prandaj, Allahu i Gjithdijshėm dhe i Urtė gjithashtu thotė:
"Pasha kohėn (1)! Nuk ka dyshim se njeriu ėshtė nė njė humbje tė sigurt (2). Me pėrjashtim tė atyre qė besuan, qė bėnė vepra tė mira, qė porositėn njėri-tjetrin t'i pėrmbahen tė vėrtetės dhe qė kėshilluan njėri-tjetrin tė jenė tė durueshem (3)." (El-Asr)
Kjo do tė thotė se tė gjithė pas vdekjes sė tyre do tė jenė nė humbjen mė tė madhe, pėrveē atyre qė besojnė/ dinė, veprojnė sipas besimit/diturisė, ftojnė nė kėtė besim dhe pastaj janė tė qėndrueshėm dhe tė durueshėm kundrejt problemeve dhe vėshtirėsive, me tė cilat ballafaqohen nė rrugėn e tyre.
Pėrmendja e qėndrueshmėrisė dhe durimit nga Allahu nėnkupton qartė se problemet dhe vėshtirėsitė nė kėtė jetė do tė paraqiten nėse ndiqet udhėzimi i vėrtetė, veprohet sipas tij dhe thirren tė tjerėt nė tė.
Nė pyetjen se kush sprovohet mė sė rėndi, pejgamberi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) ėshtė pėrgjigjur:
“Pejgamberėt, pastaj ata qė vijnė pas tyre (me besim/devotshmėri), pastaj ata qė vijnė pas tyre. Kėshtu qė, njeriu do tė sprovohet sipas fesė sė tij. Sa mė e fortė tė jetė feja e tij, aq mė tė mėdha do tė jenė vėshtirėsitė. Po qe se feja e tij ėshtė e dobėt do tė sprovohet varėsisht nga feja e tij...” (Tirmidhiu(
Andaj, me njė iman tė ngritur (besim praktik) detyrimisht do tė hasėsh nė vėshtirėsi. Kjo ėshtė ajo me tė cilėn pėrputhen pėrvojat e mia, uelhamdulil-lah (lavdfalėnderimi i takon Allahut).
Pra, vėshtirėsitė dhe problemet me disa jomuslimanė qė tė rrethojnė, tė cilėt kanė qėndrime armiqėsore ndaj Islamit nuk janė asgjė e keqe, por janė shenjė se ti je mu nė rrugėn e drejtė.
Edhe pėrkundėr problemeve dhe vėshtirėsive besimtari nuk ndien frikė apo brengosje nė kėtė jetė dhe sidomos nė botėn tjetėr:
“...e kush pranon udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen." (El-Bekare: 38)
Pėrse? Sepse besimtari e din qė Allahu ėshtė i Gjithmėshirshmi dhe i Urti. Ēdo vėshtirėsi qė ta vė Allahu i Gjithmėshirshėm nga dituria e Tij gjithpėrfshirėse paraqet njė provim, i cili ose i shlyen gabimet dhe mėkatet tua, nė mėnyrė qė ta arrish xhennetin me mėshirėn e Allahut ose e ngrit shkallėn tėnde nė xhennet, po qe se ti duron pėrballė kėsaj sprove dhe kėnaqesh me atė qė ta ka caktuar Allahu. Pos kėsaj, vėshtirėsitė na kujtojnė gjithherė varėsinė tonė ndaj Allahut dhe na bėjnė qė ta lusim atė. Vėshtirėsitė pėr besimtarin nė fund tė tyre paraqesin diēka tė mirė.“Dhe respektojeni All-llahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė dobėsoheni e ta humbni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se All-llahu ėshtė me tė durueshmit.” (El-Enfal: 46)
Allahu i Plotmėshirshėm gjithashtu thotė se ai me mėshirėn e Tij nuk e ngarkon asnjė njeri me diē qė ai nuk mund ta bartė.
"All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e keqe) qė e meritoi.” (El-Bekare: 286)
Pos kėsaj, besimtari e din se Allahu i Plotfuqishėm ka premtuar:“Vėrtet, All-llahu ėshtė me besimtarėt.” (El-Enfal: 19)
Kush mundet tė tė bėj diē, po qe se Allahu i Plotfuqishėm qėndron nė anėn tėnde?“...Vetėm All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė i miri ndihmės.” (Ali-Imran: 150)
Kėshtu qė, kurrė mos u brengos pėr atė qė mendojnė dhe thonė jomuslimanėt, tė cilėt tė rrethojnė lidhur me ty dhe/apo fenė tėnde.
Allahu thotė:
“Po ty mos tė tė mundojnė thėniet e tyre. E tėrė fuqia dhe ngadhėnjimi i takon vetėm All-llahut. Ai i dėgjon dhe i di tė gjitha.” (Junus: 65)
“Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.” (Et-Tevbe: 32)
www.pertymoter.net

Alko71
22-04-07, 08:27
Pse a sbon me ju ndimhmue atyne qe sjan islam?Sa keq!
ps:ndihme i jepet ati/asaj qe ka nevoj dhe nuk diskriminohet.ne baze feje,gjinije,race apo kombi.

Shpenzo pėr tė varfėrit dhe nevojtarėt

Ketu hyjne njerezit e te gjitha besimeve.

Lijanna
22-04-07, 16:39
Nena ime shoqja me e mire
Allahu i Lartėsuar na urdhėron: “Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta, respektuese). Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: “Zoti im! Mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl.” (Isra, 17:23-24)
Njė burrė erdhi te Profeti alejhi selam pėr t’i kėrkuar leje pėr nė luftė dhe i Dėrguari i Zotit e pyeti: “A i ke prindėrit gjallė?” Ai u pėrgjigj se po dhe atėherė i Dėrguari alejhi selam i tha: “Lufta jote ėshtė trajtimi i mirė i tyre.”
Nėse dikush do t’ju ofronte njė drekė, cila do tė ishte pėrgjigjja juaj? Pa dyshim ju do tė buzėqeshnit, do tė silleshit mirė dhe do tė ruanit njė vend tė veēantė pėr tė nė zemrėn tuaj. Si ėshtė e mundur qė prindėrit tanė marrin prej nesh vetėm shikime tė ftohta dhe trajtim tė hidhur dhe janė ata qė janė nė jetėt tona?
Pėr njėzet ose tridhjetė vjet ata na ushqejnė, na veshin, na lajnė e na mbulojnė me butėsi. Dashuria e tyre pėr ne nuk vdes kurrė, edhe nėse ne vdesim. Dashuria e tyre shkon pėrtej nesh, te fėmijėt tanė e te fėmijėt e fėmijėve tanė.
Vėllezėr e motra, ne tė gjithė kemi prindėr, qofshin ata me ne ose jo. Shumė prej nesh nuk e kanė kuptuar rėndėsinė e pozicionit tė prindėrve nė jetėn tonė dhe tė drejtėn e tyre pėr t’u respektuar dhe nderuar. Sot dėshiroj t’i kujtoj vetes dhe juve pozicionin e vėrtetė tė prindėrve tanė, Allahu i mėshiroftė!
“Birr el-Ualidejn” ėshtė karakteristikė e besimtarit. Hasan el Basri e ka pėrkufizuar atė kėshtu: "Al-Birr ėshtė t’i bindesh prindėrve nė gjithēka qė ata kėrkojnė, pėr aq sa nuk ėshtė mosbindje ndaj Allahut. “Ukuuk” ėshtė tė mohoni prindėrit tuaj, t’u mohoni atyre mirėsinė tėnde." Dijetarėt janė tė pajtimit se tė jesh respektues dhe i bindur ndaj prindėrve ėshtė farz! Ibn Hazmi ka thėnė: “Bindja ndaj prindėrve ėshtė farz" dhe ka cituar ajetin: “Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve.” (Isra, 17:23)
Qė tė kuptojmė mė mirė se ēfarė nėnkuptohet me Birr el-Ualidejn (mirėsi ndaj prindėrve), dijetarėt kanė vendosur kushtet e mėposhtme:Fėmija duhet tė vendosė dėshirėn e prindėrve mbi dėshirėn e kujtdo, pėrfshirė tė vetes, tė fėmijėve ose tė bashkėshortes. Fėmija duhet t’u bindet atyre nė ēdo gjė qė ata urdhėrojnė ose ndalojnė, edhe nėse ai pajtohet ose jo me atė, pėr aq kohė sa ata nuk urdhėrojnė pėr mosbindje ndaj Allahut.
Ai duhet t’u japė atyre gjithēka qė ai mendon se ata e kanė qejf, nėse e kėrkojnė atė gjė ose jo. Ai duhet t’ua japė atyre ato gjėra me butėsi dhe mėshirė, duke e ditur se ēfarėdo qė ai mund tė bėjė, nuk krahasohet me atė qė prindėrit e tij meritojnė.
Dashuria e Allahut vjen kur prindėrit na duan. Dhe hidhėrimi i Allahut vjen kur prindėrit janė tė hidhėruar me ne. Ibn Abasi ka thėnė: "Ai qė ėshtė mirėnjohės ndaj Allahut dhe nuk ėshtė mirėnjohės ndaj prindėrve, Allahu nuk do ta pranojė prej tij."
Profeti alejhi selam ka thėnė: “Kėnaqėsia e Allahut ėshtė prej kėnaqėsisė sė prindėrve dhe zemėrimi i Allahut ėshtė prej zemėrimit tė prindėrve."Le tė mendojmė se sa prej nesh i trajtojnė mirė prindėrit. Ne na zė turpi kur ata na kėrkojnė diēka. Kurrė nuk i vizitojmė, nėse jemi larg tyre. Nė fakt, shumė njerėz i ēojnė prindėrit e tyre nė shtėpi pleqsh. Dhe kur mes nesh dhe prindėrve tanė nis njė zėnkė, shumė prej nesh u bėrtasin atyre, a thua se po zihemi me armikun tonė mė tė madh. Allahu na ruajttė tė gjithėve!Krahasojeni kėtė realitet me ata qė ishin pėrpara nesh. Dhibian ibn Ali eth-Thouri shpesh udhėtonte me tė ėmėn pėr nė Mekė. Nė atė nxehtėsi shkretėtire, ai do tė hapte njė gropė tė vogėl dhe do ta mbushte me ujė. Pastaj i drejtohej sė ėmės e i thoshte: “Nėnė, ulu te ky ujė, qė tė freskohesh. "
Pėr shumė prej nesh, shokėt tanė janė mė tė rėndėsishėm sesa prindėrit. Ne e harrojmė atė ngjarjen kur njė njeri shkoi te Profeti i Zotit dhe e pyeti se kush e meritonte mė shumė shoqėrinė e tij. Profeti alejhi selam i tha: “Nėna jote!” Ai burri pyeti sėrish dhe pėrsėri Profeti alejhi selam i tha: “Nėna jote!” Ai burri pyeti sėrish dhe Profeti alejhi selam i tha: “Nėna jote!” Kur pyeti pėr tė katėrtėn herė, Profeti alejhi selam i tha: “Babai yt!”Sot, kur bėhet pyetja e zakonshme “kush ėshtė shoqja jote mė e mirė?, sa veta do tė pėrgjigjeshin “nėna ime”!? Por ko ėshtė mėnyra se si duhet bėrė dhe pėrgjigjur kjo pyetje.
Ajo qė i kėnaq prindėrit tanė ėshtė mė e rėndėsishme se ēdo gjė tjetėr, pėr sa kohė qė nuk ėshtė mosbindje ndaj Allahut. Dijetarėt e kuptuan kėtė gjė dhe na kanė dhėnė shembullin pėr kėtė. Bin Shurejhu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, njė nga imamėt e umetit tonė, e mbante mėsimin pėrpara shtėpisė sė tij. Gjatė mėsimit, njė ditė e thėrriti e ėma qė tė ushqente pulat. Ai u ēua, e la mėsimin dhe shkoi tė ushqente pulat. Ne tė gjithė duam qė Allahu tė na i pranojė veprat e mira, pasi tė gjithė duam tė hymė nė xhenet. Tė mos harrojmė se xheneti ėshtė nė kėmbėt e nėnės. Ahmedi dhe Nesaiu kanė rrėfyer nga Muaviah ibn Xhehimeh Es-Sulemi: “Babai im, Xhehimeh, shkoi te Profeti alejhi selam dhe e pyeti: “O i Dėrguari i Allahut, dua tė dal tė luftoj pėr hir tė Allahut dhe dua kėshillėn tėnde.” Profeti alejhi selam i tha: “A e ke nėnėn gjallė?” Ai i tha se po. “Atėherė qėndro pranė saj”, e kėshilloi Profeti alejhi selam, “se xheneti ėshtė nė kėmbėt e saj."
Nė anėn tjetėr, hidhėrimi i prindėrve ose bėrja e tyre pėr tė qarė ėshtė njė nga rrugėt pėr tė fituar zemėrimin e Allahut. Imam Ahmedi tregon nga Abdullah ibn Amr ibn Al-Asi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se njė burrė shkoi tek i Dėrguari i Allahut alejhi selam pėr t’i dhėnė atij besėn. Ai tha: “Kam ardhur tė tė jap besėn pėr hixhret! Dhe kam lėnė pas dy prindėrit e mi duke qarė." Profeti alejhi selam e urdhėroi: “Kthehu dhe ashtu siē i bėre pėr tė qarė, bėji pėr tė qeshur." Ibn Omeri ka thėnė: “Bėrja e prindėrve pėr tė qarė ėshtė njė gjynah i madh.”
Gjatė funeralit tė nėnė sė tij, Harith el-Akli, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, po qante. Kur e pyetėn pėrse po qante, ai u tha: “Si tė mos qaj kur njėra nga dyert pėr nė xhenet m’u mbyll?”
www.pertymoter.net

Lijanna
22-04-07, 16:52
A duhet t'i tregoj cdo gje bashkeshortit?

Kjo ėshtė njė pyetje e rėndėsishme dhe me vend, sepse lidhet me shumė probleme qė mund tė lindin mė vonė.

Disa prej bashkėshorteve tė reja pyesin:

A ėshtė prej dashurisė dhe sinqeritetit ndaj bashkėshortit tim, qė ta lajmėroj pėr ēdo gjė qė lidhet me mua dhe jetėn time?
A ta informoj pėr tė gjitha sekretet e mia dhe pėr ēdo gjė qė e di?
Mė e mira ėshtė qė mos t’i tregosh ēdo gjė! Mos e informo pėr ēdo gjė, sido qė tė jetė dashuria dhe sinqeriteti yt ndaj tij, sepse Allahu i Lartėsuar e ka lejuar rrenėn vetėm nė tre raste, ku njėri prej kėtyre rasteve ėshtė ndėrmjet dy bashkėshortėve e kjo nė disa ēėshtje.
Na lejoni qė t’i shqyrtojmė disa ēėshtje nė tė cilat dijetarėt e lidhjeve bashkėshortore kanė kostatuar se informimi i tė gjitha gjėrave shkakton probleme dhe befasi ndėrmjet bashkėshortėve:
- T’i tregosh pėr tė metat e familjes tėnde dhe nė veēanti pėr prindėrit e tu dhe problemet e tyre, kjo ēėshtje ta ul vlerėn tėnde para tij si dhe do ta shtyjė qė tė shikojė familjen tende me shikim negativ si dhe kjo mund tė shkaktojė prishjen e lidhjeve ndėrmjet tij dhe familjes tėnde mė vonė.
Njėra prej bashkėshorteve thotė: E lajmėroja burrin pėr sjelljen e nėnės time tė rreptė ndaj babait tim, deri sa ai u martua me njė grua tjetėr, pas disa viteve tė martesės sonė ai filloi tė mė ofendojė nė lidhje me kėtė dhe mė thotė: Tipi yt ėshtė si tipi i nėnės tėnde dhe edhe ty do tė gjejė ashtu si e ka gjetur nėnėn tėnde!
Mos e informo pėr atė qė thotė nėna jote ndaj tij ose pėr familjen e tij ose pėr diēka tjetėr qė lidhet me atė, ose pėr atė qė thotė ndonjė pjesėtar i familjes tėnde pėr tė, vetėm nėse ėshtė pozitive ose diēka e mirė.

Njėra prej grave ka shkaktuar pėrēarje mes bashkėshortit dhe vėllait tė saj si shkak i bartjes sė disa kritikave tė thjeshta, tė cilat i ka thėnė vėllai i saj pėr bashkėshortin e saj. Kjo pėrēarje erdhi duke u shtuar gradualish derisa ēėshtja arriti nė atė se bashkėshorti i saj nuk prezanton nė atė vend ku gjendet vėllai i saj.
Ki kujdes mos tė gabosh dhe ta lajmėrosh se ty mė pėrpara te ka pėlqyer ndonjė person tjetėr para tij, sado qė tė jetė kjo dashuri e pastėr, sepse do tė ngelet diēka nė zemrėn e tij ndaj teje sado qė tė mundohesh pėr ta pėrmirėsuar kėtė dhe kjo ndoshta nganjėherė mund tė ēojė deri te dyshimi nė ty.
Mos e lajmėro asnjėherė pėr gjėrat negative qė i shikon nė familjen e tij, sado qė tė jenė tė thjeshta mundohu qė tė ia zbukurosh sa tė mundesh dhe mos e kritiko atė pėr veshjen e vėllezėrve tė tij ose tė ndonjė pjesėtari tė familjes sė tij ose mėnyrėn e gatimit tė nėnės sė tij ose tė pėrqeshėsh mobiljet e shtėpisė sė tyre, veprimet e tyre…etj.
Mos e lajmėro pėr ndjenjat tua kundrejt familjes sė tij, sado qė mos ta duash motrėn e tij ose urren ndonjė prej familjes ose tė afėrmėve tė tij. Kujdesu qė tė jesh e matur shumė kur tė flasėsh kundrejt ndonjė pjesėtari tė familjes sė tij dhe ke parasysh se a dėshiron ti qė tė flasė ai kundrejt familjes tėnde?!
Mos e lajmėro pėr realitetin e ndjenjave tuaja negative kundrejt shikimit tė tij dhe pamjes sė tij, edhe nėse nuk tė pėlqejnė flokėt e tij ose hunda e tij ose diēka tjetėr nė realitet jepi komplimente se si shkak i komplimenteve vjen dashuria, gjithashtu mos e shfaq se i ke rėnė 'pishmanit' pse je martuar me tė edhe nėse e ndjen kėtė.
www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
23-04-07, 12:10
Unė quhem Kethrin Hjugjis (Cathryn Huges) dhe jam njė e re e cila ka pranuar fenė islame. Isha rritur si e krishtere dhe isha ministreshė e ungjillit nė kishėn katolike, njė lidere e re.

Unė gjithmonė kam dyshuar nė trinitet dhe e kam pyetur veten se si ėshtė e mundur tė ekzistojė njė gjė e tillė. Kishte shumė njerėz qė mė thonin se ėshtė sikurse uji, Zoti ėshtė akull (estagfirullah) kur tė shkrihet ėshtė Jezusi (estagfirullah) dhe kur tė bie dėborė ėshtė Shpirt i Shenjtė. Marrėzira apo? Pėr kėtė arsye kjo gjithmonė mė ka hutuar.

Jam rritur nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės me mendime perėndimore tė cilat m'a kishin shpėrlarė trurin. Mirėpo, prapė se prapė vazhdoja tė mendoja nėse kjo ėshtė e vėrteta. Dhe, pse tė krishterėt po luftonin me tė tjerėt!

Kam pasur pėrvojė tė keqe me tė krishterėt tė cilėt mė kanė lėnduar shumė. Gjithmonė e kam vėrejtur se tė krishterėt nuk ishin tė udhėzuar mirėpo bėnin ēdo gjė tė mundur pėr t'i bindur tė tjerėt pėr fenė e re krishtere.

Kur isha e vogėl, e ndjeja se Allahu ėshtė duke folur me mua. Ai m'i tregonte gjėrat qė askush prej njerėzve nuk mund tė m'i tregonte. Allahu mė tregonte se sa shumė mė donte dhe se si i kishte krijuar yjet dhe gjithėsinė.

Mė dėrguan nė kishė qė ta gjej Zotin atje. Mirėpo, nuk ishte e njėjtė sikur ndihesha kur isha vetėm me Zotin. Pastaj, i vėreja se si femrat muslimane pėrrreth meje e bėnin pazarin dhe punėt e tjera ditore. Mendoja se ishte shumė e ēuditshme tė mbulohesha me petk, mirėpo isha shumė kureshtare ta dija se ēka kishte pas mbulesės. Mendoja se mos ishte ndonjė idol pėr ta adhuruar.

Me kalimin e kohės, unė fillova tė merrem me kėndim dhe shkruaja kėngė. Pastaj iu bashkova forcave ushtarake dhe shėrbeja nė Forcat Ajrore tė SH.B.A. Kėndoja nė klube dhe mendoja qė isha yll i botės dhe isha shumė e lumtur. Ashtu mendoja unė. Mirėpo, pastaj e pėrfundova punėn nė forcat ajrore dhe fillova tė punoj si punėtore nė shtetin e Kalifornisė.

Nė punė e lėndova shpinėn dhe kėshtu qėndrova pėr njė kohė tė gjatė. Nuk mund ta rrotulloja kokėn prej njė ane nė anėn tjetėr, poashtu nuk mund tė bartja asgjė dhe isha e kufizuar pėr disa punė. Gjatė kohės derisa shėrohesha fillova ta shkruaj njė libėr pėr pėrmirėsimin e vetvetes dhe si tė bėhemi krishterė tė vėrtetė. Mirėpo, nė fund i hodha fletėt e librit. Luftoja vazhdimisht qė t'ia bėj me dije popullit tė krishterė se janė duke bėrė gjėra tė gabuara nė lidhje me fenė krishtere. Nė fund e kuptova se nuk mund t'i bindi ata dhe hoqa dorė nga pėrpjekjet e mia.

Vitet e fundit pas aksidentit e ndjeja se Zoti ishte i vėrtetė nė jetėn time mirėpo jo sikur besonin tė krishterėt ose sikur mėsonin tė tjerėt qė e dija nė SH.B.A. E ndjeja njė zė se duhej tė shkoja nė Afrikė tė punoj si pastore e krishterė dhe t'i ndihmoj refugjatėt dhe tė amputuarit e luftės nė Sierra Lione. I dėrgova paratė pėr ta nxjerrur biletėn dhe duhej tė udhėtoja nė dhjetor kurse tani ėshtė muaji mars.

Pas kėsaj vonese e pyeta Zotin tė mė tregojė se pse gjėrat po ndodhnin nė mėnyrė tė gabuar. Gjatė kėtij viti i takova pesė muslimanė dhe u bėra shoqe e ngushtė me ta. Ata shihej se kishin njė mbėshtetje tė fortė nė paqen dhe dashurinė nė mes tyre. Kjo mė bėri shumė kureshtare dhe shkova nė bibliotekė pėr ta marrė Kur'anin. Pasi e lexova pak thashė me vete: kjo ėshtė ajo qė po e kėrkoj... E ktheva nė bibliotekė dhe vazhdova me jetėn time. Mirėpo, sa herė qė bisedoja me shoqet muslimane e ndjeja njė ngrohtėsi dhe shkėlqim pėrreth.

Pas kėsaj vonese qė ndodhi, fillova tė kuptoj se duhej tė ndėrrmirrja njė ndryshim tė madh nė jetėn time. E ndjeja veten tė pėrgjysmuar. Sapo kisha kaluar divorcin dhe babai mė kishte vdekur, e unė ndjeja se mė duhej njė drejtim i drejtė. Mė vonė e takova njė shok nga Nigeria i cili mė bėri ta ndjej Islamin edhe mė shumė. Ai mė ndihmoi tė shoh se si Allahu mė ndihmon. Poashtu e doja tė njėjtėn paqe, dashuri dhe mbėshtetje tė fortė si muslimanėt.

Mė 5 Mars iu zotova me besnikėri Allahut dhe tani jam muslimane. E kam pėrqafuar Islamin dhe tani po e kuptoj se si Allahu kishte dashur qė unė ta njihja Atė gjatė gjithė jetės sime. Ai ėshtė Zoti im dhe tani pėr tani jam shumė e lumtur dhe shpresoj se Allahu do tė mė udhėzojė nė rrugė tė drejtė pėr atė qė ka planifikuar pėr mua.

E falėnderoj Allahun pėr ndihmėn, pėr faljen e gabimeve tė mia dhe qė mė ka dhėnė njė jetė tė re nė rrugėn e Tij.

Inshallah tani e filloj njė udhėtim tė ri, njihem me shumė miq muslimanė, rritem me Islamin dhe poashtu e studioj Kur'anin.

Unė jam njė person i ri tani dhe jam shumė e kėnaqur me Zotin tim tė vėrtetė! Unė jam e bekuar!!!


Ėshtė marrė nga: www.whatisislam.com (http://www.whatisislam.com/)
Shkruar nga Cathryn Hugheson tė martėn mė 6 mars 2001

Albanian eX|PerT
24-04-07, 20:53
AJO E BEN VETEN TE DASHUR NDAJ BASHKESHORTIT TE SAJ



Nga Anglishtja: Arsim Jonuzi

Gruaja e vėrtetė muslimane ėshtė gjithmonė tenton dhe dėshiron ta fitojė dashurinė e bashkėshortit tė saj dhe ta kėnaqė atė. Ajo i flet atij fjalė tė sjellshme dhe jo fjalė mėrzitėse. Ajo i sjell atij lajme tė mira, por lajmet e kėqija mundohet t’i fshehė sa mė shumė qė mundet, apo ia tregon nė atė kohė qė ėshtė mė e pėrshtatshme pėr tė. Nėse ajo e vėren se lajmin e keq duhet patjetėr t’ia tregojė bashkėshortit, atehėrė ajo e gjen kohėn mė tė duhur pėr ta bėrė atė. Kėshtu “godtija” do tė ishte mė e lehtė pėr tė (bashkėshortin). Kjo me tė vėrtetė ėshtė njė aftėsi e mire dhe njėkohėsisht e rrallė sepse gjendet vetėm tek femrat e menēura.

Shembull i kėtillė prej femrave muslimane ishte Aishja r.a. e cila iu afrua pejgamberit s.a.v.s. atėbotė kur pejgamberi s.a.v.s. u pat larguar prej tyre pėr njė muaj. Ai s.a.v.s. pat thėnė: “Nuk do t’iu afrohem atyre pėr njė muaj!” Kur kaluan 29 ditė, ai sė pari erdhi te Aishja r.a.. Ajo i tha: “U betove se do tė qėndrosh pėr njė muaj larg nesh dhe vetėm 29 ditė kanė kaluar, i kam numėruar njė nga njė.” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Ky muaj i ka pasur 29 ditė.”

Kur Aishja r.a. i tregoi pejgamberit s.a.v.s. se i kishte numėruar 29 ditėt, kjo ishte njė shenjė e pastėr qė e shfaqte dashurinė e Aishes kundrejt bashkėshortit tė saj (pejgamberit s.a.v.s.) se si ajo e kishte numėruar kohėn nga malli qė e kishte pasur pėr pejgamberin s.a.v.s.. Kjo qė e tha Aishja, pejgamberin s.a.v.s. e gėzoi edhe mė shumė, kėshtuqė kur iu khtye bashkėshortėve tė tij, filloi sė pari me tė.
Gruaja muslimane e vėrtetė i njeh dhe i heton pėlqimet dhe shprehitė e bashkėshortit tė saj dhe mundohet qė (atyre pėlqimeve dhe shprehive) t’u qėndrojė si duhet, me qėllim qė martesa e tyre tė mos shkatėrrohet. Ėshtė rrėfyer se Shurejhi ishte martuar me njė femėr nga fisi Benu Handhale. Nė natėn e tyre tė martesės, secili prej tyre i falėn dy rekate dhe e lutėn All-llahun qė t’i bekojė ata. Pastaj ajo iu kthye Shurejhut dhe i tha: “Unė jam e huaj dhe nuk di shumė pėr ty. Mė trego se ēka pėlqen, kėshtuqė do ta bėj atė dhe tregomė se ēka nuk pėlqen dhe do tė shmangem nga ajo.” Shurejhi ka thėnė: “Ajo ka qėndruar me mua pėr 20 vite dhe asnjėherė nuk ėshtė dashur ta qortoj, pėrveē se nė njė rast e edhe nė atė rast unė isha gabim.”

Kjo ėshtė gruaja plot rrespekt ashtu siē e do Islami, e pėrgjegjshme pėr shtėpinė e tij, lojale ndaj bashkėshortit tė saj dhe gjithmonė e kujdesshme pėr ta mabajtur nė kėmbė lidhjen me bashkėshortin e saj. Nėse diēka e ērregullon martesėn e tyre, ajo nxiton ta qetėsojė situatėn me mirėkuptimin dhe dashurinė e saj tė sinqertė. Ajo nuk e dėgjon pėshpėritjen e djallit, i cili e nxit tė bėjė keq dhe ajo asnjėherė nuk nxiton tė kėrkojė shkurorėzim nga bashkėshorti i saj. Pejgamberi s.a.v.s. u dha vėrejtje atyre grave qė kėrkojnė shkurorėzim pa ndonjė arsye legjitime se mund tė mos e ndjejnė aromėn e Parajsės: “Nėse ndonjė grua i kėrkon shkurorėzim bashkėshortit tė saj pa ndonjė arsye tė fortė, nuk do tė ndiejė aromėn e Parajsės.”

SoKoLi-i-Maleve
25-04-07, 02:01
A vetem Gruja per te u qujt e mire dhe e divotshme dhe per te hyr ne parajs,po u detyruka me i then burrit fjal te mire dhe te ambla dhe me ju nenshtrua,tue ba gjithcka per te,,po burri a duhet edhe aj te sjellet me gruan me butesi,me fjal te ambla dhe me mirenjohje ndaj saj?

Albanian eX|PerT
25-04-07, 12:13
A vetem Gruja per te u qujt e mire dhe e divotshme dhe per te hyr ne parajs,po u detyruka me i then burrit fjal te mire dhe te ambla dhe me ju nenshtrua,tue ba gjithcka per te,,po burri a duhet edhe aj te sjellet me gruan me butesi,me fjal te ambla dhe me mirenjohje ndaj saj?
Tema eshte per femren sokol, pra ketu shpjegohet se si femra duhet te jetoje e lumtur me burrin e saj, e sigurisht kjo eshte ne menyre reciproke, pra, kur gruaja eshte e lumtur me burrin, ne menyre te ndersjellte edhe burri eshte i lumtur me gruan e tij!

Lijanna
25-04-07, 20:14
Caj per vjehrra

Shumė kohė mė parė, vajza e quajtur Li-Li ishte martuar dhe kishte shkuar tė jetojė te bashkėshorti i saj dhe nėna e tij. Pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, Li-Li kishte kuptuar se assesi nuk do t’ia arrinte tė pajtohet me vjehrrėn e saj. Sjellja e tyre ishte aq e ndryshme, ashtu qė [/URL]Li-Li hidhėrohej shumė shkaku i disa shprehive tė vjehrrės, nė ēka vjehrra i ishte pėrgjigjur nė mėnyrė kritikuese.
Kaluan ditė e javė… Li-Li dhe vjehrra e saj asnjėherė nuk u ndalėn sė zėnuri. Megjithatė, fakti qė Li-Li sipas traditės sė vjetėr kineze, ėshtė e obliguar t’i nėnshtrohet vjehrrės dhe t’i plotėson kėrkesat e saj, edhe mė tepėr e kishte rėnduar situatėn. Shkaku i tė gjitha kėtyre mosmarrėveshjeve dhe zėnkave nė shtėpi, bashkėshorti i saj shumė kishte hjekur.
Nė fund Li-Li mė nuk kishte patur fuqi tė duronte sjelljen e keqe tė vjehrrės sė saj, andaj kishte vendosur qė tė ndėrmerr diēka sa mė parė. Li-Li ishte nisur te miku i mirė i tė atit, zotėri Huangu i cili shiste ēajra. Ia kishte treguar tėrė situatėn dhe e kishte pyetur a kishte ai ndonjė helm, nė mėnyrė qė ta zgjidhte problemin. Zotėri Huangu ishte menduar pėr njė cast dhe nė fund i ishte pėrgjigjur: “Li-Li, do tė tė ndihmoj ta zgjedhės problemin mirėpo duhet tė mė dėgjosh mirė dhe tė bėsh ashtu siē tė them.” Li-Li tha: “Po, zotėri Huang, do tė veproj ēdo gjė qė do tė mė thoni.
”Zotėri Huangu shkoi nė dhomėn tjetėr dhe pas disa minutash kthehet me njė pako ēajra. Pastaj i thotė Li-Lit: “Mund tė shfrytėzosh helm qė ndikon shpejt nė mėnyrė qė tė lirohesh nga vjehrra jote, megjithatė kjo mund tė shkaktojė dyshime tek njerėzit. Pėr kėtė shkak, tė kam dhėnė shumė ēajra tė cilėt do ta helmojnė organizmin e saj ngadalė. Ēdo tė dytėn ditė pėrgatit ushqim tė shijshėm edhe vėndo pak nga kėto barėra nė ushqimin e saj. Mirėpo duhet tė kujdesesh qė askush mos tė dyshojė nė ty kur ajo tė vdesė, duhet tė jesh shumė e kujdesshme dhe tė ndėrrosh sjelljen ndaj saj, tė jesh e sjellshme dhe e kėndshme. Mos u zė, vepro atė qė ajo thotė dhe sillu ndaj saj si tė jetė mbretėreshė.”

Li-Li u bė shumė e lumtur. Iu falėnderua zotėri Huangut dhe shpejtoi nė shtėpi qė sa mė parė tė fillonte me planin e mbytjes sė vjehrrės.

Kaluan javė, kaluan edhe muaj… Li-Li nė ēdo tė dytėn ditė servonte ushqim special tė shijshėm pėr vjehrrėn e saj. Kujtonte ēka i kishte thėnė zotėri Huangu nė mėnyrė qė t’i ikė paraqitjes sė dyshimit tek njerėzit, ashtu qė kontrollonte sjelljen e saj, ishte e dėgjueshme ndaj vjehrrės dhe sillej ndaj saj sikur tė ishte mbretėreshė. Pas gjashtė muajve, e tėrė atmosfera shtėpiake ishte ndyshuar. Li-Li ishte mėsuar aq mirė si ta kontrollonte veten, ashtu qė asnjėherė mė nuk ishte hidhėruar apo bėrė nervoze. Nuk kishte patur as njė shkak tė vogėl nga vjehrra e saj gjatė gjashtė muajve tė fundit. Vjehrra i ishte dukur si e saja, kėshtu qė pajtueshmėria mes tyre dukej dukshėm. Edhe sjellja e saj ndaj Li-Lit ishte ndėrruar, kishte filluar ta dojė nusen sikur ta kishte vajzė tė saj. Pandarė u kishte folur familjarėve dhe miqve se si Li-Li ishte nusja mė e mirė qė ndonjėherė do kishte dashur. Li-Li dhe vjehrra e saj tanimė shumė mirė pajtoheshin mes vete, sikur tė ishin nėnė dhe bijė. Burri i Li-Lit ishte mjaft i lumtur kur shihte se ēka po ndodhte nė shtėpinė e tij kohėve tė fundit.

Njė ditė, Li-Li prap kishte shkuar tė zotėri Huangu edhe prap e kishte lutur pėr ndihmė: “Zotėriu i dashur Huang, ju lutem mė ndihmoni qė tė ndaloj helmin tė mbysė vjehrrėn time! Ajo ėshtė bėrė grua shumė e mirė edhe e dua si nėnėn time. Nuk dėshiroj tė vdesė nga helmi qė unė i kam dhėnė!”

Zotėri Huangu u buzėqesh dhe lėkundi kokėn: “Li-Li, mos u mėrzit. Asnjėherė nuk tė kam dhėnė helm. Ēajrat kanė qenė vitaminė pėr pėrmirėsimin e shėndetit tė saj. Helmi i vetėm ka qenė nė mendimet e tua, dhe sjelljen ndaj saj, por edhe ai mė nuk ėshtė, ngase dashuria jote ndaj saj ėshtė ndryshuar.”

Vallė, a keni menduar ndonjėherė se ashtu si do ta trajtoni veten, ashtu do ju trajtojnė edhe tė tjerėt?
Nė Kinė thonė: “Personi qė i don tė tjetėr ėshtė person qė edhe tė tjerėt e dojnė!”

[url]www.pertymoter.net (http://www.dardania.de/vb/upload/)

Lijanna
26-04-07, 20:38
Ekspozimi i sekreteve te njerezve

Kamerat televizive janė tė pėrqėndruara nė fytyrėn tėnde dhe i transmetojnė fjalėt dhe shpresat tua. Ato transmetojnė lėngimet dhe momentet e lumtura, bile edhe detajet mė tė vogla tė asaj ēfarė ndodh nė mes juve dhe bashkėshortit nė dhomėn e fjetjes. Kėto kamera tė televizionit e trasmetojnė gjithė kėtė deri te veshėt qė dėgjojnė duke I pėrdorur fjalėt tua.


Pėr ta elaboruar kėtė themi se disa gra, sidomos ato qė veē sa janė martuar, u pėlqen tė bisedojnė me shoqet e tyre dhe tė afėrmet pėr bashkėshortėt duke thenė: “Ai tha atė ose kėtė; ai mė bleu njė bylyzik ose mė ēoi nė njė vend tė mrekulueshėm, e kėshtu me radhė.” Disa nga ato madje i pėrsėrisin fjalėt e dashurisė qė burrat ua thonė, disa herė duke thėnė se bashkėshortėt e tyre nuk mund tė qėndrojnė larg tyre, bile edhe pėr njė kohė tė shkrutė! Dikush nga ato ndoshta flet pėr shprehitė e burrit tė vet sa i pėrket gjumit dhe problemet qė i ka me kėtė, duka ua pėrshkruar bashkėshortin shoqeve, duke i pėrmendur tė metat dhe gabimet e tij e kėshtu me radhė. E gjithė kjo ėshtė e palejueshme nė fe, pashije dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme, njė lloj pėrgojimi dhe bartje fjalėsh. Nuk ėshtė e udhės qė gruaja tė pėrmend qoftė edhe njė vepėr tė mire qė ai e kryenpėr hir tė Allahut, sidomos nėse ai nuk e dėshiron qė tė tjerėt ta dinė.


E nderuara motėr nė Islam! Pse bisedoni pėr njė ēėshtje qė ai ua ka pėrcjell nė besueshmėri? Mendoni pėr gratė, tė cilave u pėlqen t'ju dėgjojnė kur ju ekspozoni sekretet tuaja, disa nga ato do tė gėzohen qė shoqja e tyre ėshtė e lumtur, mirėpo do tė dėshironin qė bashkėshorti i shoqės tė ishte bashkėshorti i tyre ose i bijave tė tyre. Disa nga kėto gra i krahasojnė bashkėshortėt e tyre me bashkėshortin pėr tė cilin mburret shoqja gjithė kohėn dhe ato fillojnė tė mendojnė se kurrė nuk kanė qenė tė lumtura ose kurrė nuk kanė dėgjuar ndonjė fjalė tė mire nga bashkėshortėt e tyre. Nė kėtė mėnyrė, nėse ekspozoni sekretet tua dhe bisedoni pėr bashkėshortin me gratė tjera, ju ndoshta do tė ndihmoni nė shkatėrrimin e martesave tė kėtyre grave.


E nderuara motėr e martuar, a ėshtė me rėndėsi qė ju t'i ekspozoni sekretet tuaja, ose ato tė bashkėshortit, ndaj atyre qė as nuk do tė pėrfitojnė e as nuk do t'ju pėrkrahin nėse dėgjojnė lajme tė tilla. Nė tė kundėrtėn, ato ndoshta do t'ju kenė zili dhe do ta hedhin syrin e keq nė ju dhe nė martesėn tuaj. Po ashtu ju dhe bashkėshorti juaj do tė jeni temė e bisedės nė shumė ndeja, ku ju nuk jeni tė pranishėm dhe ju do tė bėheni temė e bisedave dhe shakave, ajo ēfarė ka ndodhur mes juve do tė bėhet pėrrall pėr t'u treguar. Kjo nuk ėshtė mėnyra pėr ta ēmuar dhuntinė qė Allahu i ka dhėnė motrės muslimane, duke e martuar me njė burrė tė pėrshtatshėm.

Si rrjedhim, nėse ju e ekspozoni atė qė ndodh nė martesėn tuaj, sidomos nė natėn, javėn, muajin dhe vitin e parė, ky lajm do tė arrijė nė veshėt e shumė grave dhe burrave. Mendoni se a do tė ishte kjo e pranueshme dhe ju natyrisht do tė pėrgjigjeshit nė mohore. Pėr kėtė arsye duhet tė jeni nė dijeni pėr kamerat e televizionit qė janė fokusuar nė fytyrėn tėnde, kur ju jeni duke biseduar me tė afėrmet, shoqet, motrat etj., sepse ēfarė do qė thoni mund tė bėhet 'program sentimental me seri' qė tranmetohet nė shumė shtėpi. Pėrmbaje gjuhėn tėnde!

Marrė nga libri: "Pengesat nė rrugė”, Abdul Malik El-Kasim

Lijanna
26-04-07, 23:23
Cilėsitė e gruas sė drejtė
Tefsir Ibn Kethir – nga sureja en-Nisa, 34





Allahu ka thėnė:


"Gratė e drejta janė kanitat", tė dėgjueshme ndaj burrave tė tyre, siē ėshtė shprehur Ibn Abas dhe tė tjerėt.


"…dhe ruajnė kur burrat e tyre s'janė tė pranishėm". es-Sudi dhe tė tjerėt kanė thėnė qė kjo do tė thotė se ajo ruan nderin e saj dhe pronėn e burrit tė saj kur ai s'ėshtė i pranishėm.

Dhe thėnia e Allahut:"Ēfarė i urdhėron Allahu tė ruajnė", do tė thotė i mbrojtur ėshtė ai tė cilin e mbron Allahu. Ibn Xherir ka shėnuar qė Ebu Hurejre ka thėnė se i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ue selam, ka thėnė:


"Gruaja mė e mirė ėshtė ajo e cila kur e shikoni, ajo ju kėnaq; kur e urdhėroni, ajo ju dėgjon; dhe kur s'jeni tė pranishėm, ajo mbron nderin e saj dhe pronėn e juaj". Pastaj, i dėrguari i Allahut recitoi ajetin:


[B]"Burrat janė mbrojtės dhe mbajtės tė grave…", deri nė fund tė ajetit.

Imam Ahmedi shėnoi qė Abdur-Rahman bin Auf ka thėnė se i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ue selam, ka thėnė:


"Nėse gruaja fal pesė namazet ditore, agjėron muajin e saj [tė Ramazanit], ruan nderin e saj dhe dėgjon burrin e saj, asaj do t'i thuhet:"Hyn nė parajsė nėpėr cilėndo portė".


www.mburoja.net

Lijanna
27-04-07, 10:11
Statusi i gruas para Islamit


Ajo qė mendohet me "para Islamit" kėtu ėshtė periudha e njohur si xhahilije [ditėt e injorancės], nė tė cilėn jetonin Arabėt nė veēanti dhe e gjithė bota nė pėrgjithėsi. Kjo ishte kur njerėzit s'kishin ndonjė tė dėrguar midis tyre dhe nuk kishin kurrfarė udhėzimi.

Nė shumicėn e rasteve, gruaja e kėsaj periudhe jetonte nė kushte mjaft tė rėnda, posaēėrisht nė shoqėritė Arabe, ku ata urrenin qė t'u lindte vajzė. Pra, midis Arabėve ishin ata qė i varrosnin vajzat e tyre ndėrsa ato ishin ende tė gjalla, gjersa ajo vdiste nėn dhé. Dhe, midis tyre ishin ata qė i linin tė jetonin vetėm qė tė jetonin njė jetė poshtėruese dhe degraduese. Allahu thotė:"Kur ndonjėrit nga ata i vinte lajmi pėr lindjen e vajzės, fytyra e tij bėhej e errėt dhe vrerosej. Ai fshehej nga njerėzit pėr shkak tė lajmit tė keq qė pranonte. A do ta mbajė atė me turpėrim apo do ta varrosė nė dhé?" Padyshim, i lig ėshtė vendimi i tyre."[Nahl:58-59]


Allahu thotė:"Dhe kur foshnja femėr, e cila ėshtė varrosur nė tokė, tė pyetet se pėr ēfarė mėkati ėshtė vrarė ajo."[et-Tekuir:8-9]


Fjala meu'udeh i referohet foshnjes femėr qė ėshtė varrosur e gjallė dhe ėshtė lėnė tė vdesė brenda nė tokė. Dhe, po tė kursehej nga varrosja pėr sė gjalli dhe tė lihej tė jetonte, atėherė, vėrtet, ajo do ta gjente veten duke jetuar njė jetė degraduese. Kjo meqė asaj nuk i lejohej qė tė trashėgonte hise nga prona e tė afėrmėve tė saj, pavarėsisht ēfarė pasurie posedonte ai dhe pavarėsisht nga skamja apo nevoja e skajshme qė ajo mund tė kishte. Nė fakt, ajo pjesėtohej si pjesė e pronės sė burrit tė saj tė vdekur, mu siē pjesėtoheshin paratė e tij nė trashėgimi!


Asokohe mund tė gjindeshin njė numėr i madh grash qė jetonin nėn njė njeri, meqė ata nuk kishin ndonjė kufi pėr numrin e grave qė mund t'i martonin. Kėshtu qė ata nuk shfaqnin kurrfarė interesimi pėr atė se ēfarė mund t'u ndodhte grave si rezultat i kėsaj, siē ėshtė jetesa nė kushte shtrėnguese, parehatia dhe drejtėsia.



Satusi i gruas pas Islamit


Por, kur erdhi Islami, ai i pezulloi kėto padrejtėsi nga gruaja dhe ia ktheu asaj nderin dhe vetėbesimin nė njerėzimin. Allahu thotė:"O njerėz, vėrtet Ne ju krijuam nga njė mashkull dhe njė femėr."[el-Huxhurat:13]


Kėshtu, Allahu pėrmend qė ajo ishte ortake e burrit nė zanafillėn e njerėzimit dhe njėlloj, ajo ėshtė ortake mė burrin shprehur nė shpėrblimin apo denimin pėr veprat e bėra. Allahu thotė:"Kushdo qė bėn vepra tė mira, qoftė mashkull apo femėr, ndėrsa ėshtė besimtar[e] i vėrtetė, atij do t'i japim njė jetė tė mirė dhe do ta shpėrblejmė nė mėnyrėn mė tė mirė pėr atė qė bėnte."[en-Nahl:97]


Allahu thotė:"Kėshtu qė Allahu t'i denojė mashkujt dhe femrat hipokritė dhe mashkujt dhe femrat idhujtarė."[el-Ahzab:73]


Dhe, Allahu ka ndaluar qė femra tė konsiderohet si pasuri trashėguese nė pasurinė e burrit tė saj tė vdekur, siē thotė:"O ju qė besoni, ju ėshtė ndaluar tė trashėgoni gruan pa vullnetin e saj."[en-Nisa:19]


Pra, Allahu i dha asaj pavarėsi nė individualitetin e saj, nė mėnyrėn qė asaj iu mundėsua tė trashėgojė nė kundėrshtim me tė qenit objekt trashėgimie. Dhe, Allahu i dha gruas tė drejtė trashėgimie nė pasurinė e tė afėrmėve tė saj. Allahu thotė:"Duhet tė ketė hise pėr mashkullin dhe hise pėr femrėn nga ajo qė lihet nga prindėrit dhe tė afėrmit e tyre, qoftė ajo pronė e vogėl apo e madhe."[en-Nisa:7]


Allahu thotė:"Allahu ju urdhėron nė lidhje me trashėgiminė e fėmijėve tuaj: mashkullit t'i jepet hise sa dy femrave. Nėse ka vetėm bija, dy apo mė shumė, hisja e tyre ėshtė dy tė tretat e trashėgimisė; nėse ėshtė vetėm njė [bijė], pjesa e saj ėshtė gjysma."[en-Nisa:11]


Kjo vlen po ashtu edhe pėr tekstet tjera ku qėndron se gruaja mund tė trashėgojė, qoftė ajo nėnė, bijė, motėr, apo grua.


Nė sferėn e marrėdhėnieve martesore, Allahu e kufizoi martesėn e mashkullit me mė sė shumti katėr gra, me kusht qė ai t'i trajtojė tė gjitha gratė e tij me drejtėsi dhe barabartė sipas mundėsive tė tij. Dhe, Ai e detyroi burrin qė tė jetojė me to nė dashamirėsi, siē thotė:"Dhe jetoni me to ndershmėrisht."[en-Nisa:19]


Ai e bėri dhuratėn tė drejtė tė saj dhe urdhėroi qė ajo t'i jepet asaj tėrėsisht, pėrveē asaj ēka ajo lejon nga vullneti i mirė. Allahu thotė:"Dhe jepjani gruas dhuratėn me bujari. E, nėse ato, nga vullneti i mirė i tyre, e zvogėlojnė ndonjė pjesė tė saj, merreni atė dhe shijoni atė pa frikė nga pasojat."[en-Nisa:4].....


www.mburoja.net (http://www.mburoja.net)

Lijanna
02-05-07, 12:47
Hidherimi per shkak te femijeve te gjinise femrore

“Dhe kur i vjen lajmi pėr lindje tė vajzės, cilit do prej tyre i nxihet fytyra dhe pėrbrenda mbushet plot hidhėrim qė zien! Ai fshihet me turp nga njerėzit pėr shkak tė sė keqes qė ia njoftuan. A ta mbajė atė me dhimbje e i poshtėruar, apo ta mbulojė atė nė tokė? A nuk ėshtė me tė vėrtetė i ligė gjykimi i tyre?” (Nahl, 58-59).

Ky gabim nuk paraqet vetėm gabim nė edukim, por edhe nė besim - akide.
Pėr fat tė keq, madje edhe sot, nė kohėn bashkėkohore tė pėrparimit tė gjithanshėm, kemi raste mjaft tė shpeshta kur disa prindėr hidhėrohen e tėrbohen kur Allahu iu dhuron fėmijė tė gjinisė femėrore. Disave kjo u vie aq vėshtirė, saqė ndiejnė turp, kėshtu qė zemėrohen rėndė me bashkėshorten e vet duke ia bėrė tė pamundur fėmijės jetėn normale qė nė fillim. Nuk ka kurrfarė dyshimi se sjellja e tillė bėn pjesė nė zakonet e xhahilijetit dhe nė zakone e veprime tė xhahilėve (injorantėve).
Kemi tė bėjmė me njė gjė aq tė madhe e tė rrezikshme, saqė pėr tė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė flet edhe Zoti i gjithėsisė, Allahu i Gjithėmundshėm, i Cili thotė (shqipėruar nė kėtė kuptim):

“Dhe kur i vjen lajmi pėr lindje tė vajzės, cilit do prej tyre i nxihet fytyra dhe pėrbrenda mbushet plot hidhėrim qė zien! Ai fshihet me turp nga njerėzit pėr shkak tė sė keqes qė ia njoftuan. A ta mbajė atė me dhimbje e i poshtėruar, apo ta mbulojė atė nė tokė? A nuk ėshtė me tė vėrtetė i ligė gjykimi i tyre?” (Nahl, 58-59).

Ekziston thėnia e njohur: “Dita e mirė njihet nė mėngjes”, andaj ēka mund tė presė fėmija i cili ėshtė pritur kėshtu nė kėtė botė???
Nėse nė ndonjė rast do ta vizitonit cilindo nga spitalet e mbarė botės dhe do tė pėrqėndronit vėmendjen nė pamjen e fytyrės sė njerėzve tė pranishėm qė nė atė moment kanė marrė lajmin pėr lindjen e fėmijės, e t’i dėgjoni e analizoni sjelljet e tyre, do tė mund tė vėreni pėrputhje tė habitshme ndėrmjet Fjalėve tė Allahut tė Lartėsuar dhe sjelljeve tė tyre.
E njėjta gjė vėrehet edhe nė spitalet ku, me anėn e ultrazėrit, shikohen shtatzėnat dhe zbulohet gjinia e foshnjes. Do tė mund tė vėreni qartė se si shumica e baballarėve gėzohen pamasė kur bashkėshortet i informojnė se presin fėmijė mashkull, ndėrsa atyre qė u thuhet se do tė kenė vajzė ngrysen nė fytyrė dhe thellohen nė mendimet e veta, e nuk ėshtė i vogėl numri i atyre tė cilėt haptazi tregojnė shenjat e tėrbimit e tė zemėrimit. Allahu i Lartėsuar na mbroftė nga sjellja e tillė!

Rreziqet e sjelljes sė tillė janė:
- Paraqet kundėrshtim tė hapur ndaj caktimit tė Allahut, kaderit.
- Ėshtė pakėnaqėsi e qortim ndaj mėshirės dhe dhuratės sė Allahut tė Lartėsuar.
- Ėshtė imitim i pabesimtarėve dhe pasimi i zakoneve tė xhahilijetit.
- Ėshtė dėshmi e primitivizmit tė atyre njerėzve, e injorancės sė tyre, e jostabilitetit psikik dhe e prapambeturisė intelektuale.
- Kjo ėshtė pėr gruan ngarkesė nė gjėrat tė cilat nuk mund t’i ndryshojė dhe nė tė cilat nuk mund tė ndikojė. Disa madje e urrejnė gruan qė pret dhe lind fėmijėn e gjinisė femėrore.
- Kjo ėshtė pėrbuzje, pėrēmim e pėrulje e personalitetit tė gruas pėr gjėra nė tė cilat ajo nuk ka ndikim.

Marrė nga libri: “Gabimet e rrezikshme nė edukimin e fėmijėve”, Muhammed Ibrahim b. el-Hamed

Lijanna
02-05-07, 23:59
Ndalimi i ekspozimit te kontaktit intim

Njerėzit mė tė kėqinj nė Ditėn e Gjykimit janė ata tė cilėt pas marrėdhėnieve intime i shpalojnė fshehtėsitė e tyre (Transmeton Mulimi, Ahmedi).
Jeta bashkėshortore ėshtė njė jetė shumė e veēantė. Njeriut gjatė kėsaj kohe i ndodhin gjėra tė cilat nuk dėshiron t’i dijė dikush tjetėr. Ėshtė e ndaluar rreptėsisht shpalosja e saj, sepse jeta bashkėshortore ėshtė e pėrmbushur me pėrplot fshehtėsi nga mė tė ndryshmet. S’ka dyshim se ai qė kėrkon tė mbulojė trupin pėrveē qė duhet t’i mbulojė pjesėt e turpshme, nė tė njejtėn kohė duhet t’i mbulojė edhe tė metat. Njejtė ėshtė rasti edhe nė jetėn bashkėshorte, ku secili prej tyre e mbulon tjetrin, ia ruajnė fshehtėsitė njėri-tjetrit, janė tė besueshėm nė mes veti.

Kjo pėrhapje e fshehtėsisė dhe ky pėrgojim shkaktojnė mosmarrėveshje dhe kjo prishė autoritetin e shtėpisė, karakrerin familjar dhe moralin e bashkėshortėve. Njė besimtarė i devotshėm donte tė ndante gruan e tij dhe e pyetėn: ē’tė shqetėson prej saj? Ai tha: I menēuri nuk nxjerr sekretet. Kur e ndau atė, i thanė: Pėrse e ndave atė? Ai tha: “ē’punė kam unė me gruan e tjetrit? Pra, ėshtė haram shpėrndarja e fshehtėsive edhe pas shkurėzimit.
Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem i qortonte ata tė cilėt zbulojnė fshehtėsitė-intimitetin e jetės boshkėshortore.

Transmeton Imam Muslimi, Ahmed Ibn Hambeli dhe tė tjerė nga Ebu Seid Ibn El-Hudrij (radijall-llahu anhu) se Pejgamberi sal-lall-llahu alehi ve sel-lem ka thėnė: “Njerėzit mė tė kėqinj nė Ditėn e Gjykimit janė ata tė cilėt pas marrėdhėnieve intime i shpalojnė fshehtėsitė e tyre”. Ndėrsa, nė njė transmetim tjetėr tė Imam Muslimit: “Emaneti mė i madh te Allahu nė Ditėn e Gjykimit, kur burri pas marrėdhėnieve intime me gruan e tij ia shpalon fshehtėsitė e saj”, Imam Neveviu nė komentin e kėtij hadithi thotė: “Nė kėtė hadith shihet qartė se ndalohet shpalosja apo zbulimi i sekreteve qė janė mes burrit dhe gruas si marrėdhėniet intime, apo edhe gjėrat tjera ngėrthehen me kėtė rast si: bisedat, veprimet dhe gjithė ajo ēka ndodh mes bashkėshortėve”.
Ky qortim ka tė bėjė pėr tė dy palėt si pėr burrin ashtu edhe pėr gruan.
Gjithashru nė transmetimin e Ahmedit dhe Ebu Davudit nga Ebu Hurejra thuhet: U falėm pas Muhamedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem dhe pasi pėrfundoi namazi u kthye nga ne dhe tha: “Rrini nė vendet tuaja! A ka ndonjė burrė prej jush qė e mbyll derėn e shtėpisė, i ul perdet dhe bėn marrėdhėnie seksuale me gruan e tij, kurse pastaj del dhe u tregon njerėzve duke u thėnė se ka bėrė me gruan kėtė e kėtė?” Ata heshtėn. Pastaj u kthye nga gratė dhe i pyeti: “A ka prej jush tė tilla qė i tregojnė kėto gjėra?” Njė vajzė e re u ngrit nė gjunj dhe u zgjat qė ta shihte dhe ta dėgjonte fjalėn e saj Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ajo tha: Po vall-llahi! Edhe burrat edhe gratė falasin pėr kėto gjėra tė fshehta. Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: ”A e dini kujt i ngjan shembulli i kėtyre? Shembulli i tyre ngjanė me shembullin e njė shejtani dhe shejtaneje qė kur takohen nė rrugė, fillojnė tė bėjnė marrėdhėnie, duke i shikuar njerėzit nė kėtė pozitė”.
Prandaj, i ndalohet ēdonjėrit prej bashkėshortėve tė bisedojė pėr njėri tjetrin me ndokend tjetėr nė ēėshtjet e tyre intime, sepse kėto janė sekrete pėr tė cilat duhet tė mbahen nė konfidiencė dhe duhet tė nbulohen ato.

Lijanna
03-05-07, 16:23
Ju kerkoj hallallin sot

Vdekja sot mori hisen e vet te radhes. Falet xhenazja e nje tjeter njeriu qe ia dorezoi shpirtin Krijuesit te tij. Te heshtur qendrojme ne vdekjen e tij, sepse vdekja na flet te gjitheve. Fjalet i ka te renda. Zbrazetine e zemrave na e shtyp.

Nje shpirt sapo u nda nga trupi i vet. Jemi mbledhur heshturazi rreth kufomes dhe i lutemi Allahut ta paqtoje. Nuk ia lexojme dot skenarin e fshehur. As librin e veprave.
Keshtu te gjitheve do te na mbyllen kapaket e librave per t’u hapur ne nje dite te perbashket. Atehere do te na peshohen fjalet e veprat emer per emer.

Kufoma e mbeshtjelle me qefinin e bardhe iu mbeshtet tokes. Bute e vendosen per te mos e lenduar. Bardhesia qe fillon e zhduket nen masen e dheut sikur na kelthet lutjen e saj: „Ma beni hallall!“ Qajme per shpirtin e tij e lutemi per te. Ne heshtje shohim njeri-tjetrin. Qajme per shpirtin tone e lutemi. Vdekja hesht. Lotet tane kercasin mbi heshtjen e saj.
Ne kete caste kur shpirti e ka zbrazur dynjane, ju drejtohem te gjitheve: “Ma beni hallall!

O rober te Zotit, o bij te vdekjes! Sot ju kerkoj te falur per gjithcka qe di dhe nuk di, ndersa eshte ne hakun tuaj. Sot ju kam falur te gjitheve, sepse falja eshte me e embel per mua. Eshte dhe shprese tek Allahu i dashur. Ate therrime miresie qe kemi te Krijuesi perpiqem ta ruaj, per vete dhe per ju. Te na liroje frymen si pike uji kur te na rendoje pesha e dheut. M e zemren qe ma shkrin lotin e vdekjes, jua kerkoje te gjitheve hallallin sot!
Revista 'Argumenti'

Lijanna
03-05-07, 21:32
Ne dhe koha

Dikur ne ato vite qe iken pa u ndier, gezonim kur festonim pervjetorin tone. Ishim bere nje vit me te medhenj dhe i gezoheshim kohes qe na linte dhe na merrte shume gjera te rendesishme.

Prej atyre diteve te bukura femijerore, sot nuk gezohemi me per vitet tona; jemi rritur, kemi jo vetem kohen e gezimeve, por edhe te llogarise sone. Llogari per ate qe ndiejme dhe veprojme. Jo vetem llogaria e atij prindit te mire qe kujdeset per hapat e tu, por edhe nje llogari e madhe dhe e drejte te Krijuesi yne. Koha na njeh me shume te papritura dhe ne cuditemi se si shkon aq shpejt. Tregtia me te gjithnje ka rrezultuar e veshtire per arsye se kapitali i saj eshte pakujedisa jone ndaj saj. Ajo gjithnje ka ditur te marre vitet tona, vite per te cilat do te pendohemi nje dite.

Me shume se cdo here tjeter, koha te iken nga duart ne ditet e nxehta, ne e freketa ne mbremjet e muzgeta, atehere kur me se shumti je harruar pas dunjase qe genjen se eshte e pane, por ne fakt e vetmja gje e sigurte qe duhet te dime per te dhe per veten tone eshte se ajo eshte e shkuter sa vete fryma jone.

Krijuesi yne betohet per gjerat me te rendesishme, si dija, koha etj. Prandaj, ndale hapin o njeri ktheje koken pas e mos thuaj kurre: „Zoti im, te dua shume“, nese nuk ke punuar dhe nuk ke praktikuar ate qe je urdheruar.
Ka lindur dielli e po perendon, ka perenduar e po agon, ti njeri vec ecen, ecen e nuk e di se ku ndalon. Koha iken dhe ti iken bashke me te.

Askush nga ne nuk e di se si do te vdes, ne rini apo ne pleqeri, por nje gje e dime me siguri; po nuk e preve kohen, te pret ajo ty dhe ne Diten e Gjykimit do jemi te humburit e kohes ne ikje.
Revista 'Argumenti'

Lijanna
04-05-07, 00:15
Bashkeshortja shkurajuese

Disa gra i nxisin burrat te mos i pelqejne ato per shkak te sjelljes se tyre te pahijshme dhe fjaleve te kqija. Per shembull, ato i konfrojntojne burrat e tyre dua ua permendur te metat, qofte fizike ose financiare. Ajo mund t’ia permend calimin e tij ose shkurtesine, ta turperoje ate sepse eshte i varfer ose i paarsimuar. Ajo kurre nuk eshte bashkeroshte inkurajuese. Ne te kunderten, kurre nuk hesht per te mtat e tij, duke ia rikujtuar dhe duke e envleresuar si pasoje.

Ka qene njehere nje grua e pasjellshme, e cila kurre nuk e linte burrin e saj te pushonte sa here qe vinte ne shtepi, derisa ai detyrohej te largohej nga aty. Ajo i permende te metat e tij dhe shpesh i bertiste, keshtu qe ai kercenoi se do ta marre nje grua tjeter me qellim qe te mund te gjente paqe e lumturi. Ajo qeshte dhe i thoshte: „Kush martohet me ty? Ju jeni i varfer! Nese do te vinit tani te me propozonit martese, une kurre nuk do te pajtohesha te martohesha me ty.” Ai thoshte me vete: “Edhe nese nuk do te isha bashkeshorti I saj, ajo nuk bent e me nencmoje ne kete menyre.

Ai pastoj kerkoi keshillen e nje shoku, I cili u perpjek t’ia lehtesonte gjerat. Ai I tha: “Une do t’ju bej nje kontrate martesore te falsifikuar me nje grua qe nuk ekziston dhe ju tregoni asaj per martesen dhe lavderoje kete grua per sjelljen dhe cilesite e saj.

Ai u kthye ne shtepi, trokiti ne dere, ajo I hapi deren: Ai lumtur u ul ne vendin ku ulej zakonisht. Bashkeshortja e pyeti: Pse je aq I lumtur sot dhe pse ke vendosur parfum? Ai I tregoi, kontraten e marteses. Ajo filloi te qaje dhe t’I pranoje gabimet dhe padrejtesite e kaluara qe ia kishte bere. Ajo u perpoq te kerkonte falje per sjelljen ndaj tij.

Para se te vish ne nje situate te tille, respekto bashkeshortin tend, dhe behu grua inkurujuese per te!

Lijanna
04-05-07, 13:08
Ngushellimi i habitshem per vdekjen e nenes

Papritur zemra pushoi! Mjeket nuk mundem te benin gje per ta shpetuar. Keshtu udhetoi shpirti i saj per t’u larguar nga kjo jete. Pushuan rrahjet e asaj zemre te madhe, nderkohe qe u shtuan rrahjet e zemres se vogel. Ne cdo rrahje ajo shprehte lamtumiren dhe njekohesisht kenaqesine me caktimin e Zotit te saj.

Ne ditet e fundit te jetes se saj, i qendrova prane shtratit duke u kujdesur per te, ku here pas here i hidhja syte dhe tek aparatet mjekesore. Cdo moment qe kalonte ishte I mbushur plot ankth, veshtrim dhe pritje.

Ne cdo pike gjaku qe binte ne aparatin e transplantimit, mendja me zhytej ne boten e mendimeve! Sa e gjate eshte distance mes jetes dhe vdekjes, por edhe sa e afert qe qenka!

O ti qelq qe mban gjakun tim, shko shpejt tek ajo, coje fuqine e damareve te mi te damaret e sah dhe mos u habit, sepse ajo qe ti mban nuk eshte vecse nga gjaku i saj, i cili po kthehet tek ajo.

Kam lexuar rreth te qenet jetim, por nuk e ndjeja dhe as nuk e kuptoja dot, derisa e shijova. E kuptova realisht atehere kur vogeloshja ime me tha: „Si do te jetosh tani pa nene?“

A mos valle duhej qe t’i largoheshe per te kuptuar se cila ishte pozita e nena ime?!
O Zot...! O Ti qe krijon dashurine ne zemer e nenave dhe meshiren ne zemren e baballareve! Ty te nenshtron zemrat ne gezim dhe dhimbje, vertet je i Lartesuar!

U ktheva per ne shtepi e fillova t’i numeroja shkallet qe te conin tek dhoma e saj. Fillova te shihja Kuranin e saj te madh dhe qesen e ilaceve te saj. Ashtu kokulur u ula ne shtratin e saj, kur ja, nen jastekun ku ajo vinte koken, gjeta nje leter te shkruar nga duart e rrudhura: „Me fal, o i Deguar i Allahut!“

Fillova te mendoja e te vrisja mendjen, cka eshte ky shfajesim qe ajo i ben Profetit salallahu alejhi ve selam. U tregova dhe pjeretareve te familjes per nje gje te tille, kur ja vajza me thote: „Perse brengosesh o babi, po a nuk thoshe ti gjithmone: „Shpagim i japim per ty nenat dhe baballaret tane, o i Derguar i Alalhut!“

Lotet filluan te rridhnin dhe gjuha nuk pushonte se perserituri:
„Te meshirofte Allahu, o nene!...

Bledar Haxhiu

Lijanna
05-05-07, 15:37
Nje kalli i ndritshem

Gjate kesaj nate ishim prezente tri gra. Para 11 vitesh, ne nje nate te paharruar gjate se ciles ne biseduam per humbjen kot te pasurise ne jeten tone.
Ne vendosem qe duhet te luajme rolin tone per te ndihmuar dhe mbeshtetur fene tone dhe njereezit ne cfaredo menyre qe kemi mundesi, duke filluar me nje project qe do te ndihmonte ne dhenien fund te shkaperdrdhjes se pasurise kot.

Ne filluam ye mbledhnim shume te vogla parash cdo muaj, te cilat nuk na I pakesonin te ardhurat tona dhe ia dorezonim ato nje organizate bamirese. Brenda nje periudhe kohore shume femra tjera, shoqe, fqinje e te aferme filluan te kursenin sikur ne para ne cdo muaj dhe shuma e mbledhur folli te rritej.

Ky project filloi me nje shume te vogel te parave te kursyera nga tre persona, por u zgjerua per te korrur sukses te madh. Duke I perdorur parat qe I mblodhem, ne po ashtu ndihmuam te hapen 19 puse ne vende nuk banoret nuk kishin uje, ndertuam disa shkolla dhe xhamia, ne po ashtu derguam ndihme financiare per shume njerez ne Somali, Bosnje dhe pjese te tjera te botes.
Perzgjedh nga libri: 'Kalliri i devotshmerise'

Lijanna
05-05-07, 17:56
Genjeshtra ne ceshtje martesore

E gjithe bota s’mund ta perfshije lumturinė tine, tė cilėn nuk e fsheh, dhe nje buzeqeshje e pafajshme duket nė fytyrėn time derisa po dėgjoj shoqen duke mė treguar pėr vėllain e saj.


“Ai dėshiron tė martohet me ju,” thotė ajo. Pastaj filloi tė lavdėrojė sjelljet e tij.
Gjėrat ndodhėn shpejt dhe ngazėllimi im nuk mė lėjoi tė mėndoj me kujdes. Unė as qė pyeta mė shumė pėr atė njeri. Ai ishte vėllai I shoqes sime dhe i besoja.


Fillova t’I bėj planet pėr fustanin e nusėrisė…etj. Babai im u mahnit me pėrkushtimin tim pėr t’u martuar me kėtė njeri, mirėpo luti Allahun t’i bekonte pėrpjekjet e mia, ngase unė isha bija e vetme e tij.

Bashkėshorti im i ardhshėm zgjodhi hotelin mė tė shtrenjtė pėr dasmėn dhe unė isha e hutuar se ēfarė dhurata do tė mė jepte. Dasma u bė, pastaj, ėndėrrat mbaruan shpejt kur kuptova se ai ishte narkoman.

Ditėt e lumturisė mbaruan shpejt dhe gėzimi u shndėrrua nė pikėllim. ‘Si patėt mundėsi, shoqja ime e ngushtė, tė mė mashtroni nė kėtė mėnyrė? Nėse dikush si ai do tė dėshironte tė martohej me ju, a do ta pranonit? A nuk patėt turp tė mė gėnjeni?”


● ● ●

Disa gra kėrkojnė nga shumė vajza qė tė martohen me ndonjė tė afėrm tė tyre, I lavdėrojnė ata dhe I pėrmendin cilėsitė e tyre tė mirat, megjithatė shumė nga ajo qė thuhet ėshtė gėnjeshtėr ose sė paku zmadhim.
Kėtyre grave u themi: “Nėse dikush ju gėnjen, ju sigurisht do tė zemėroheni? Pse aėherė I gėnjeni njerėzit, sidomos nė ēėshtje tė martesės? A pajtoheni qė e njejta t’I ndodhė bijės suaj???”

● ● ●

Tregime nga tė parėt

Shqyrtoje kėtė shembull tė njeriut, I cili flet vetėm tė vėrtetėn. Motra e Er-Rebi bin Hejthem erdhi ta vizitojė atė dhe e pėrqafoi djalin e tij duke I thėnė: ‘Si jeni djali im?” Er-rebi e pyeti: “A je nėna e tij?” Ajo tha: “Jo” Er-Rebi pastaj tha: “Pse atėhėrė nuk e flisni tė vėrtetėn dhe ta quani atė ‘Nipi im”.


Nga libri: ‘Pengesat nė rrugė’ pėrzgjodhi pėr ju: Lijanna!

Lijanna
07-05-07, 20:44
Marrja me pune te huaja

Ajo nxorri njė ofsham nė shenjė qetėsimi, derisa e mbyllte derėn e veturės dhe ulej pranė bashkėshortit. Ajo nuk i dha shansin atij qė ta pyes pėr mendimin qe kishte pėr tė afėrmit e tij.

Ajo tha: “Ishte sikur me qenė nė provim, ndonėse shkova si visitorė pėr t’i pėrshėndetur ata. Ata mė bėn shumė pyetje, ku studioja, sa e kam blerė fustanin, kush ma ka blerė, ku e kam blerė e kėshtu me radhė. Ata mė ofruan ēaj, cili u ftoh shumė shpejt, sepse isha e zėnė me pėrgjigje dhe sqarime.

E nderuara moter, shmangia nga ajo qė nuk tė intereson ėshtė shenjė e shkėlqimit te njeriut ne fe. Cfare do te humbni nese nuk i dini punet e te tjereve? Eshte e mjaftueshme t’i pershendetni ata dhe te bisedoni me ta per gjera te mira. Takimet e tilla nuk duhet te behen vende te marrjes ne pyetje, sepse ndoshta per kete shkak njerezit nuk ju vizitojne dhe shkeputin lidhjet e dashamiresise me ju.

Pjese e sjelljes se mire dhe mikėpritjes ėshtė mosturperimi dhe mosbezdisja e mysafireve. Ne te kunderten, shume gra e kane shprehi te pyesin shumė pėr te tjeret ne menyre direkte ose indirekte, keshtu qe as nje ceshtje nuk lene pa e kontrolluar, e vogel apo e madhe.

Pra, mos te te intersojne ceshtjet e te tjetreve e me kete te ngjallesh pikellim dhe depresion te tė tjeret.

Tregime nga te paret:

Nje burre nga fisi Temin thote: „Une e kam shoqeruar Er-Rebi bin Hejthem per 10 vjet dhe vetem dy here e kam degjuar se ka biseduar per ceshtje te kesaj jete. Njehere kur me pyeti: „A e ke nenen ende gjalle?“ dhe njehere tjeter kur me pyeti: „Sa xhami gjenden ne vendin tuaj?“

www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
09-05-07, 18:01
Cfare duan prej gruas?

Shumica e njerėzve tentojnė qė tė pėrfitojnė dashurinė e gruas, sidomos tė rinjtė, tė cilėt duke shprehur fjalė miradie e lavdėrimi mbi ndonjė femėr tė bukur kanė pėr synim pėrfitimin e saj.
Janė tė gatshėm qė pėr hir tė dashurisė dhe simpatisė sė tyre tė flijojnė tėrė atė qė e posedojnė.Shumė herė, tė rinjtė tentojnė qė besnikėrinė, seriozitetin, dashurinė dhe plotėsimin e premtimit ta shprehin pėrmes aparatit telefonik, letres sė shkruar apo gojarisht. Jam e bindur se njė rrjet tė tillė mashtrimi e kanė shijuar shumica e femrave muslimane.

Edhe unė pėrjetova kohėn kur isha e bindur se tė gjithė meshkujt tė cilėt mendojnė kėshtu janė tė sinqertė, janė aso qė me tė vėrtetė dashurojnė. Sikur tė tjerėt, edhe unė nė kėtė ēėshtje shihja me prizmėn e epshit duke konsideruar se ato janė ndjenja dhe emocione tė sinqerta e serioze. Mirėpo, pas ca kohe arrita tė vėrej se jovetėdija nė pasimin e epshit ishte ajo e cila pengonte njohjen e asaj e cila fshihej pas tėrė kėtyre emocioneve dhe ndjenjave. Shumė herė i bėja pyetje vetes: ”A thua me tė vėrtetė janė seriozė dhe besnik nė dashurinė e tyre, nė plotėsimin e premtimeve dhe shoqėrimit tė tyre tė ēiltėr, apo pas tėrė kėsaj ata tentojnė tė fshehin qėllime tjera?”
Larg gėnjimit tė emocioneve dhe ndjenjave si dhe hamendjes sė saj mashtruese. Ēdo femėr e cila do tė fuste veten e saj nė marrėdhėnie tė ndaluara, me siguri se e logjikshme do tė ishte qė sė pari tė pyeste veten e saj: A thua ēfarė dėshiron ky djalosh i ri? Ēfarė e shtyn atė nė kėto marrėdhėnie? A thua ēfarė do t’u thotė shokėve kur tė takohet me ta? Me ēfarė gjuhe do t’u flasė atyre pėr mua?

Nė momentin kur femra arrin qė tė qetėsojė ndjenjat dhe emocionet e saj, ndėrsa nga koka e saj arrin qė tė mėnjanojė hamendjet, me siguri se me plot bindje dhe zė tė plotė do tė pėrgjigjej se qėllimi i tij ėshtė vetėm plotėsimi i epshit tė ndaluar, sepse ai nuk i frikėsohet tradhėtisė?! A thua ky meriton njė gjė tė tillė?!

Ai mė parė ka tradhėtuar Zotin e tij, fenė e tij dhe gjithė shoqėrinė, e si tė ndodh qė njė femėr si ti tė jetė mė me vlerė pėr tė?! Ai do tė tentojė qė sa mė shpejt tė realizojė qėllimin e tij, e qė mė pas tė mbetet viktimė e pikėllimit, shqetėsimit dhe pendimit.

E kur ndodh qė ata tė rinj tė jenė vetėm, sheh se si tė qeshurit e tyre ngrihet lart duke shprehur mashtrimin e asaj tė gjorės e cila ka ngelur viktimė e tyre, apo tė asaj e cila ka rėnė nė rrjetin e premtimit tė rrejshėm dhe bisedave tė ėmbla. Ah, sikur motrat e mia tė ndershme tė kishin arritur tė kuptojnė ndonjė gjė nga gjuha e cila mbush ndejat dhe bisedat e tyre. Ah, sikur tė dinin qė ēdo gjė tė venin nė vendin e vet. Tė tejkalonin gjuhėn e cila di qė gjėrat siē janė tradhėtia, mashtrimi dhe gjėrat e fėlliqura tė emėrojnė me emra tė dashurisė, me emra qė manifestojnė marrėdhėniet emocionale, dashurinė e pastėr etj.

Lijanna
10-05-07, 14:36
Pse femrat qajne?

Njė djalosh i vogėl e pyeti nėnėn e tij, "Pse qanė?"

Nėna e tij vetėm e pėrqafoi atė dhe i tha, "edhe kurre nuk do ta kuptosh."

Mė vonė djaloshi i vogėl e pyeti baban e tij, "Pse nėna qanė pa arsye?"

"Tė gjitha femrat qajnė pa arsye", babai i tij u pėrgjigj pa kujdes.

Djaloshi i vogėl, ende duke e pyetur veten pse gratė qajnė, mė nė fund e pyeti nje dijetar. " Ai me siguri e din pėrgjigjen", mendoi ai.

Pse gratė qajnė aq lehtė?"

Ai u pėrgjigj: "Kur Allahu krijoi gruan e bėri ate shumė tė vecantė. I bėri supet e saja aq tė fuqishme qė tė mbajnė peshėn e botės."

I dha asaj fuqi tė brendėshme qė tė durojė lindjen e fėmijės edhe refuzimin qė vjen prej fėmijės sė saj.

I dha asaj fuqi qė e mban atė tė vazhdojė mė tutje kur tė tjerėt dorėzohen, dhe tė kujdeset pėr familjen e saj pėrgjatė sėmundjeve dhe lodhjeve pa u ankuar.

I dha asaj ndjeshmėri qė t'i dojė fėmijėt e saj nė tė gjitha rrethanat, bile edhe kur fėmija i saj e lėndon ate shumė rėndė.

I dha asaj fuqi ta durojė burrin e saj pėr gabimet qė bėn ai dhe i dha formė asaj prej brinjit tė tij qė ta mbrojė zemrėn e tij.

I dha asaj mencuri tė kuptojė se burri i mirė asnjėherė nuk e lėndon gruan e tij, por ndojnėherė e vė nė provė fuqinė e saj dhe vendosmėrinė e saj qė tė qėndrojė prapa tij e vendosur.

Dhe sė fundi, Ai i dha asaj njė lot. Keta lotė janė tė saj dhe ajo mund t'i pėrdorė kurdo qoftė qė ka nevojė ajo pėr ata (lotė).
I nevojiten pa arsye, pa sqarime, ata janė tė saj (lotėt)".

"E sheh biri im, bukuria e e gruas nuk ėshtė ne veshjen e saj qė ajo e vesh, apo bukuria e fytyrės sė saj, ose mėnyra se si ajo krehė flokėt e saj. Bukuria e gruas duhet tė shikohet nė sytė e saj, sepse ajo ėshtė rruga drejt zemrės sė saj-vendi ku dashuria jeton."

Djaloshi i vogėl e mori pėrgjigjėn e tij dhe kurrė nuk e bėri atė pyetje pėrsėri.

Shqiptare
10-05-07, 18:01
Kerkoj falje per dyfishimin e shkrimit te njejte te spierm!

Shqiptare :rolleyes:

uliksi31
11-05-07, 12:16
Kerkoj falje per dyfishimin e shkrimit te njejte te spierm!

Shqiptare :rolleyes:

Falemderit per mirkuptim dhe korrektesi.

Lijanna
15-05-07, 12:30
Ngjarje

Ky ėshtė njė tregim i njė motre muslimane, nė ditėn e parė tė martesės sė saj.

Si t'ua bėsh tė tjerėve do tė kthehet ty:


Martesa e tyre ishte njė martesė e thjeshtė islame. Kur erdhi koha tė dy bashkėshortėt hynė nė dhomė. Gruaja u ngrit dhe e solli ushqimin pranė burrit tė saj dhe ata u bashkuan nė sofėr pranė ushqimit. Papritmas dikush trokiti nė derė, ndėrsa burri i hidhėruar tha: kush ėshtė qė vjen nė kėtė orė? U ngrit gruaja pėr ta hapur derėn, u ndal pranė derės dhe pyeti: kush ėshtė nė derė? Njė zė pas derės u pėrgjigj: jam lypės, kėrkoj pak ushqim. Gruaja u kthye te burri i saj dhe i tregoi se kush ishte dhe ēfarė donte. Burri u hidhėrua edhe mė shumė: ky na e trazon qetėsinė tonė nė natėn e parė tė dhėndėrrisė! Doli te ai dhe e goditi fort duke e larguar atė atė nė mėnyrė shumė tė poshtėr. Lypėsi u largua nga dera e shtėpisė tij i pėrulur e uria ia rėndonte shpirtin, trupin dhe nderin e tij.

Burri pastaj u kthye tek nusja e tij i neveritur nga ky person i cili ia ndėrpreu kėnaqėsinė dhe bisedėn me gruan e tij, mirėpo papritmas atė e goditi diē e ngjashme me prekje nga xhinėt dhe iu ngushtua toka me gjithė gjerėsinė qė e ka. Ai doli nga shtėpia duke bėrtitur dhe duke e lėnė gruan e tij nė natėn e nusėrisė, tė cilėn e goditi njė trishtim kur e pa burrin e saj nė atė gjendje, mirėpo kjo ishte dėshira e Allahut tė Madhėruar.

Kjo motėr muslimane qėndroi nė kėtė gjendje pesėmbėdhjetė vite (pa u martuar) duke duruar dhe shpresuar shpėrblimin tek Allahu i Madhėruar. Dhe, pas pesėmbėdhjetė viteve tė kėsaj ndodhie asaj iu prezentua njė musliman pėr martesė me tė cilin pranoi tė martohej.Nė natėn e parė tė martesės sė saj, ajo u ul me burrin e saj pranė sofrės sė ushqimit qė tė darkonin por papritmas ata dėgjuan se dikush e trokiti derėn. Burri i tha gruas sė tij qė ta hap derėn. U ngrit gruaja pėr ta hapur derėn, u ndal pranė derės dhe pyeti: kush ėshtė nė derė? Njė zė pas derės u pėrgjigj: jam lypės, kėrkoj pak ushqim. Gruaja u kthye te burri i saj dhe i tregoi se kush ishte dhe ēfarė donte. Burri e ngriti ushqimin me duart e tij dhe i tha: merre kėtė dhe ofroja atij le tė hajė deri sa tė ngopet, e ēka tė mbetet prej ushqimit e hamė ne.
Ajo e mori ushqimin dhe ia ofroi lypėsit por shpejt u kthye duke qarė. Burri i saj e pyeti: ē'ke? pse qan? ēka ndodhi? tė ofendoi? tė injoroi? A tė rėndoi diēka? Jo - iu pėrgjigj ajo kurse lotėt i rridhnin nga sytė? E pse qan atėherė? – e pyeti pėrsėri burri. Ajo u pėrgjigj: ky njeri pranė derės tėnde dhe qė han nga ushqimi yt ka qenė burri im para pesėmbėdhjetė viteve. Nė natėn e parė tė martesės, e trokiti derėn njė njeri dhe kėrkoi ushqim por burri im doli dhe e largoi atė nga dera duke e goditur. Pastaj, u kthye tek unė i neveritur por atij iu ngushtua gjoksi e pastaj mė duket se ėshtė ēmendur apo ėshtė sėmurė nga xhinėt. Ai doli nga shtėpia dhe nuk dinte se kah shkonte dhe prej atij ēasti nuk e kam parė mė deri sot. Kurse tani ai kėrkon lėmoshė nga njerėzit ...
Papritmas burri i saj shpėrtheu duke qarė. Ajo e pyeti: pse qan? Ai u pėrgjigj: a e din se kush ka qenė ai njeri tė cilin e ka goditur burri juaj? Kush? – pyeti ajo. Ai u pėrgjigj duke qarė: unė jam ai.

I Lartėsuar qoftė i Fuqishmi Hakmarrės, i Cili u hakmorr pėr robin e Tij tė varfėr e tė gjorė i cili erdhi me kokė tė pėrulur pėr tė lypur prej njerėzve, kurse dhembja ia rėndonte zemrėn e tij prej urisė, dhe ky njeri ia shtoi dhimbjen edhe mė shumė duke e larguar nė mėnyrė mizore prej derės sė tij, kurse zemra ime donte tė copėtohej pėr shkak tė nėnēmimit dhe pėrbuzjes qė e kishte goditur, mirėpo Allahu i Madhėruar nuk e don padrejtėsinė, dhe e zbriti dėnimin e Tij mbi atė qė e nėnēmoi njeriun dhe i bėri padrejtėsi, dhe e shpėrbleu robin i cili bėri durim. Kaluan ditė dhe Allahu e furnizoi me tė mirat e Tij, dhe e dėrgoi dėnimin mbi atė njeri i cili bėri padrejtėsi, dhe ia mori mendjen e ia humbi pasurinė, e ai u bė njė lypės i gjorė.
Dhe, i Lartėsuar qoftė Allahu i Cili e furnizoi robėreshėn e ndershme besimtare e cila bėri durim nė sprovėn e Allahut pesėmbėdhjetė vite dhe ia zėvendėsoi burrin e saj me mė tė mirė.

Lijanna
16-05-07, 00:55
Si ta perfitosh zemren e vjehrres?

Eshte e mbjelle ne shpirtrat e shume prej njerezve se vjerra eshte dicka e urryer, e cila e shikon nusen qe futet ne shtepine bashkeshortore. Nusja e re duhet te kujdeset te bashkepunoje me vjehrren ne menyre qe t'i ruhet sherrit te saj. Sepse shpesh ndodh qe nusja e shikon cdo fjale qe nxjerr vjerra apo cdo levizje qe ajo ben, pastaj fillon e thur ngjarje e histori mbas saj, e nga ketu fillojne te urrejne njera tjetren, zhduket ketu respektimi ndaj prinderve, e ne te njejten kohe zhduket bereqeti e shume te mira ne kete shtepi.

- Duhet te flakesh nga mendja ate pamje te frikshme te vjerres dhe ne vend te saj te vendosesh ate se vjehrra jote eshte sikur nena jote, e ne rast se ajo gabon ndonje dite sillu me te sikur te ishte nena jote.

- Mos i trego bashkeshortit tend cdo gje qe ndodh ndermjet teje dhe vjehrres duke u ankuar e duke qare ne menyre qe zemra e tij te kthehet nga ti, e ne kete menyre shejtani ia paraqet nenen e tij si zullumqare.

-Nese shikon ndonje mangesi nga bashkeshorti yt kundrejt nenes se tij le te jesh ti perkujtuese e tij e ta nxitesh ate ta vizitoje nenn me shpeshte.

- Bashkeshortja e mencur nuk nderhyn ne dhuratat qe bashkeshorti i saj i dhuron nenes se tij, por perkundrazi e shtyn ate qe t'i jape nenes se tij sa me shume, edhe ajo te mundohet t'i dhuroje asaj dhurata te vlefshme e te bukura here pas here.

- Nese shkon per vizite tek vjehrra jote mundohu ta ndihmosh ate ne punet e shtepise, e mos rri musafire e rende. :)

- Bashkeshorte e zgjuar eshte ajo, e cila ia fiton zemren vjehrres se saj me sjelljen dhe moralin e mire.

- Bashkeshortja e sinqerte eshte e kujdesshme ne edukimin e femijeve per respektimin dhe bindjen ndaj gjyshes se tyre. Po ashtu ajo mbjell ne zemrat e tyre dashuri dhe sjellje te mire ndaj saj, i meson ata te vizitojne gjyshen e tyre, e te mos jete sebeb per ndarjen ndermjet tyre.

-Kujdesu gjithashtu ne mesimin e femijeve edukaten e vizites se gjyshes se tyre vecanerisht nese eshte e moshuar, mos i lejo femijet ta bezdisin ate me zerat dhe levizjet e tyre. Ti mesosh gjithashtu te mos bejne rremuje, e mos lejo te dalin nga shtepia derisa te sistemojne gjithcka qe e kane prishur,e te pastrojne vendin ku kane ndenjur. Me kete deshiron vjehrra viziten tuaj cdo dite, e ju lutet atyre qe te vijne perseri.

- Nese bashkeshortit tend i dalin perpara dy kerkesa nje e jotja dhe tjetra e vjerres cfare do te beje ti? A do te pranoje qe shtepia jote te shderrohej ne rrmuje te padurueshme derisa te kryente kerkesen tende perpara kerkeses se saj? Apo do t'i jepje perparesi kerkeses se saj ndan tendes?

- Nese je me te vertete e zgjuar jepi perparesi kerkeses se saj perpara tendes me zemer te mire e pa u merzitur. Ki kujdes e mos ndiz zjarrin e zemerimit ne menyre qe te prishesh marredheniet ndermjet teje dhe bashkeshortit tend per shkak te kesaj. Me te vertete vjehrra jote nese shikon prej teje kete sjellje e kete nderim dije se ajo pa dyshim do te toleroje shume gjera me pas.

Lijanna
21-05-07, 01:58
Burri im i dashur

Mbase ndonjėherė do mund tė mendosh se ke bėrė njė gabim qė mė ke zgjedhur pėr bashkėshorte tė jetės.

Me kohė frikohem se dashuria jote do tė shndėrrohet nė urrejtje,
durimi yt do tė kaloje nė zemėrim dhe situata e qetė mes nesh do zbehet.

Burri im i dashur
Ndoshta kur jeta kalon nė fazėn e ndezur me tensione dhe gjen veten
i zėnė me shumė punė, ndodh qė nuk do kesh kohė pėr mua, dhe
kohėn qė do duhet ta kaloje me mua do humbiste. Me njė sinqeritet
do jap aq sa mundem qė tė te bej tė lumtur nė jetė. Por, a nuk ėshtė
e drejtė qė edhe unė tė kem pėrkujdesjen tėnde?
Do tė shikoj tė jem e vėmendshme, por kam frikė se nė sytė e tu
mund tė duket e padrejtė dhe e gabuar.

Pra, mė fal dhe mė buzėqesh, ashtu siē e pėrshkruante tė
Dėrguarin sallahu alejhi ue selem, nėna e besimtarėve Aisha radiuallahu
anha. Dhe nė kėtė mėnyrė, shpresoj se do tė mė vlerėsosh pėr virtytet e
tjera qė i kam.

A nuk ka thėnė Allahu nė Kur’an, Ai, i Cili na bashkoi nė martesė dhe
vendosi dashurinė nė zemrat tona: “O ju qė besuat, nuk ėshtė lejuar
pėr ju tė trashėgoni gratė (e tė vdekurve) nė mėnyrė tė dhunshme,
e as t'i shtrėngoni pėr t'u marrė diēka nga ajo qė ju keni dhėnė atyre,
pėrveē nėse ato bėjnė ndonjė imoralitet tė hapur. Ēoni jetė tė mirė me to.
Nėse i urreni ato, bėni durim pse ndodh qė Allahu tė japė shumė tė mira nė
njė send qė ju e urreni.”

Po ashtu i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mė i ploti besimtar me iman
ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral kurse mė tė sjellshmit
prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre”. (Tirmidhiu)

Burri im i dashur
Duhet ta dish se nuk ka krijesė njerėzore qė nuk gabon, vetėm Allahu i
Pėrjetshmi ėshtė i Pėrkryeri.
Nuk ėshtė e drejte pėr ty apo pėr mua qė thjesht t’ia marrim gabimet dhe
tė metat njeri-tjetrit nė llogarinė tonė, derisa tė metat tona t’i lėmė
anash.

Do mundohem tė jem njė bashkėshorte besnike ndaj teje, dhe tė dėgjoj
gjithmonė, por shpresoj se do mė falesh dhe harrosh kur gaboj.
I kam lėnė prindėrit dhe vėllezėrit e motrat e dashura qė tė jem me ty.
Dua qė tė ma mbushėsh zemrėn me dashuri. Tė mė dashurosh si njė
rrebesh shiu. Nuk dyshoj aspak qė tė kam zgjedhur bashkėshort.
E ēmoj devotshmėrinė tėnde ēdo ditė dhe devotshmėria jote tė bėn tė
dukesh si njeriu mė i mirė pėr mua.

Mė kujtohet ngjarja e shoqėruesit tė resulullahut (salallahu alejhi ue sele)
Ali bin thalib (radiallahu anhu) kur ėshtė pyetur nga njė njeri: “E kam njė
vajzė, me kėnd ta martoj? Aliu r.a iu pėrgjigj: ”Ajo duhet ta martoje njeriun qė ka devotshmėri nė zemrėn e tij, nėse ky
njeri e do atė, ai do e shkėlqej atė, por nėse nuk e do, nuk do ta lėndoje
asnjėherė.” Ne fakt ti je ky!

Burri im i dashur, dashuria jote mė bėn tė ndihem si gruaja mė e lumtur nė
botė. Ndoshta kur ndodhemi para njė situate te vėshtirė pėr shkak tė gabimeve
tė mia, dhe nė kėtė moment ti do dėshiroje tė kishe njė grua mė tė mirė.
Tė lutem bėhu i ndėrgjegjshėm, egoizmi dhe moskujdesi yt mund tė te
drejtoje nė sjellje jo tė mira. Tė lutem m’i pėrmirėso gabimet e mia me
butėsi dhe mirėkuptim, mos u bėn i ashpėr ndaj meje.

Nėse sheh ndonje te metė nė anėn time kujtoje mesazhin e Resulullahut
s.a.w.s drejtuar neve:“Le tė mos e urrejė besimtari besimtaren. Nėse
ndonjė gjė nga ajo nuk i pėlqen, ndoshta mund tė i pėlqeje diēka tjetėr”.
(Muslimi)

Burri im i dashur,
Tė lutem tė kėrkosh riskun nė hallall sepse burri duhet tė marr pėrgjegjėsinė mbi familjen e tij tė dashur.
A nuk na ka mėsuar i Dėrguari s.a, kur ka pyetur Muavije ibn Hajde r.a.:
I Dėrguari i All-llahut, ēfarė detyra ka secili prej nesh ndaj gruas sė vet?”
(Pejgamberi) Tha:“Ta ushqesh kur tė ushqehesh vetė, ta veshmbathėsh kur
kėtė e bėnė pėr vete, mos ta mallkosh dhe mos ta lėsh vetėm askund
pėrveē nė shtėpi”.
(Hadith hasen, transmeton Ebu Davudi i cili thotė: “Mos e qorto” e ka
kuptimin: mos i thuaj “All-llahu tė shėmtoftė”) qė do tė thotė se burri
duhet tė pėrmbush nevojat pėr familjen e tij.

Mos u bėn i ashpėr ndaj meje, sepse Resulullahu s.a. nuk ka qene
asnjėherė i ashpėr ndaj grave te tij.


Burri im i dashur,
Me kujtohet njė hadith nga Resulullahu s.a: “Kjo botė ėshtė dėfrim
kurse dėfrimi mė i mirė i saj ėshtė gruaja e ndershme”. (Muslimi)

Do mundohem te jem thesari yt me i madh, ashtu si unė e ndjej se ti je
thesari im mė i madh.

Burri im i dashur, a e di shpėrblimin qe do marrėsh nga Allahu ne ahiret?
A e di se cili ėshtė shpėrblimi pėr ata qe sillen drejtė ndaj grave tė tyre?
Shiko me sy, zemėr dhe kuptoje kėtė hadith: ”Ata qe jane te drejte,
ne diten e gjykimit do te marrin fronin prej drite. Ata jane njerėz te drejte,
me deliresine e tyre ndaj grave te tyre dhe njerėzve per te cilet jane
pergjegjes. (Muslimi)

Lus tė jesh njėri prej tyre, dhe unė tė jem mbretėresha nė pallatin tėnd tė
bukur. Po mundohem tė jem thesari yt mė i ēmueshėm ne dynja dhe ne
ahiret. Kur te jesh i lirė, mė mėso me diturinė qe Allahu tė ka falur. Nėse
nuk ke kohė, mė lejo tė pėrfitoj diturinė e Islamit nė ndonjė mėnyrė tjetėr.
Sidoqoftė, unė nuk do harroj pėrgjegjėsinė qė kam si grua, ashtu qė mė
vonė tė jem njė mėsuese pėr djemtė dhe vajzat tua. A nuk ėshtė nėna
mėsuesja e parė pėr djemtė dhe vajzat e saj?
Do dėshiroja t’i mėsonim fėmijėt tanė se bashku ashtu qe te jene bartės te
flamurit dhe te jene ne mesin e mutakineve. Dua te jem njė grua besimtare e
cila do te sjell familjen time ne xhenet!

O Allah i Vetmi qe nuk ke shok, Ti je dėshmitar ne kėtė lidhje martesore,
kam rene ne dashuri me bashkėshortin tim, beje kėtė dashuri ndaj tij ashtu
qe te pėrforcoj dashurinė ndaj Teje, por, lutem po ashtu qe dashuria
ime ndaj tij te mos e kaloj dashurinė ndaj Teje.
Beje kėtė dashuri kuptimplote. Me mbroj zemrėn time ashtu qe te mos te
te harroj kurrė.
Beje kėtė dashuri pėr mua ashtu qe te mos kaloj dashurinė qe ai ka ndaj
Teje, dhe beje shehid pėr hir Tendin, beje dashurinė dhe lutjen e tij ndaj
meje ashtu qe te mos e harroj xhenetin.
Nėse dashuria ime ndaj tij me bėn qe te te harroj, me pėrkujto dhe
me udhėzo, mos me bė me te humburit.

O Allah i mbushur me dashuri, i Cili dhuron butėsi, Ti e di nėse zemrat
tona janė ne pajtueshmėri dhe se mund ta duam njeri-tjetrin.
Na bej robėr te dėgjueshėm ndaj Teje. Na bej qe ta mbrojmė se bashku
ligjin Tėnd. Bėje kėtė lidhje tė fortė. Bėje kėtė dashuri tė pėrhershme.
Na udhėzo nė rrugė tė drejtė. Na i mbush zemrat me dritėn Tėnde e cila
asnjėherė nuk shuhet. Na i zgjero zemrat me iman dhe zbukuroje tė
dorėzuar nė rrugėn Tėnde. Amin ja rabil alemin!


Gruaja yte!

Lijanna
24-05-07, 01:51
Dashuria

Dashuria... Fjalė e bukur... Tė rinjtė sa herė qė e dėgjojnė ju qeshin fytyrat. Dikush pėrkujton ditėt e bukura qė i kanė kaluar, njė tjetėr mediton pėr kohėn qė e pret, njė tjetėr pyet pėr dashurinė, njė tjetėr mban leksione pėr dashurinė e kėshtu me radhė, tė gjithė tė preokupuar pėr kėtė ndjenjė, qė sa i gėzon aq i mėrzitė.

Sikur t'ju pyesim pėr tė dashurit tuaj si do tė pėrgjigjeshit? Kjo pyetje ju duket e thjeshtė. Pyetje qė pa e pėrfunduar kthehet pėrgjigjja! Shumė e lehtė kjo pėrgjigje... Me tė vėrtetė shumė e lehtė...
Ėshtė hequr nga mendjet se kush duhet tė dashurohet mė sė shumti. Vlerėsohen bukuritė dhe harrohet Ai qė i ka krijuar ato. Mbahen leksione pėr dashurinė se si duhet tė fillohet tė rritet dhe tė forcohet, por askush nuk mban leksion se kush meriton me shume tė dashurohet.

Tani po ju pyesim: A ka prej jush qė ka zgjedhė pėr tė dashur Krijuesin e tij dhe tė gjithė universit sikur e zgjodhi Omeri (All-llahu qoftė i kėnaqur prej tij)? A ka dikush qė ka zgjedhė tė dashur tė tij All-llahun, Krijuesin e gjithēkaje? A ka prej jush qė mediton natėn dhe ditėn pėr Krijuesin e tij? A ka dikush qė e prish gjumin duke u freskuar me ujė e duke kthyer zemrėn dhe mendjen kah Krijuesi i tij? A ka dikush qė mezi e pret takimin me tė dashurin e tij?
Ka zėra qė nė veten e tyre thonė, po ka.

A e dini se kush janė kėta? Besimtarėt e sinqertė nė kulmin e besimit tė tyre, ku shkrinė dashurinė e tyre ndaj Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij. Nė kėtė gradė, ēdo lėvizje dhe pushim, ēdo shushuritje dhe shikim, flet pėr dashurinė ndaj Allahut, dashuri e cila e nxit nė aktivitet, vepėr dhe punė, luftė dhe sakrificė. Dashuria e robėrve ndaj Allahut sjell dashurinė e Allahut ndaj tyre.
Sa bukur... Sa bukur tė dojė Ai, qė posedon gjithė mirėsitė. Kėshtu qė i tėrė raporti jonė nė ekzistencė me All-llahun ėshtė dashuri dhe vetėm dashuri.

Lijanna
24-05-07, 02:10
Keshilla per martese te lumtur


Nusja dhe dhėndrri tė emocionuar dhe tė mahnitur me dasmėn dhe martesėn, vetėm disa muaj mė vonė, e kuptojnė se martesa nuk ėshtė detyrė e lehtė, por ajo merr shumė mund dhe durim. Kėshillat e mėposhtme janė pėr burrin dhe pėr gruan qė tė marrin shumė shpėrblime nė kėtė lidhje tė mrekullueshme dhe tė ndėrlikuar.

Hyj nė martesė me qėllim tė pastėr
Tė dy bashkėshortėt duhet tė hyjnė nė martesė me qėllimin e pastėr. Vetė martesa ėshtė njė akt i adhurimit dhe secili nga bashkėshortėt do tė shpėrblehet. Allahu do tė jetė i kėnaqur me ta dhe ky do tė jetė elemeneti mė vendimtar i sigurimit tė paqes, stabilitetit dhe lumturisė nė jetėn martesore. Ėshtė e rėndėsishme tė ceket se kur akti i adhurimit vazhdon pėr njė kohė tė gjatė, atėherė bėhet e domosdoshme tė pėrtėrihet nijeti dhe tė qėndrohet nė rrugėn e drejtė duke fituar shumė dobi.


Mos mbani shpresa joreale
Para martesės, njerėzit shpesh kanė ide joreale pėr burrin (gruan) e ardhshėm tė tyre, posaēėrisht pėrsosmėri nė tė gjitha aspektet. Kjo rrallė ndodh nė realitet dhe mund tė sjell probleme dhe shqetėsime tė panevojshme. Ne duhet ta dimė se Allahu, xhele shanuhu, i krijoi njerėzit si qenie tė papėrsosura, qė do tė thotė se gjatė jetės mund tė bėhen shumė gabime. Duke pasur parasysh jopėrsosmėrinė e njeriut, ne do tė jemi pėrzemėrsisht tė befasuar dhe tė kėnaqur kur burri ynė ėshtė mė i mirė se sa kemi shpresuar.

Theksoji tė mirat e burrit tėnd
Pėrderisa askush nuk ėshtė i pajisur me tė gjitha cilėsitė e mira, theksimi duhet tė bie mbi cilėsitė positive qė i ka burri. Inkurajimi, lavdėrimi dhe mirėnjohja duhet t’i shprehet rregullisht burrit sepse i forcon kėto cilėsi dhe bėn dobi edhe nė paraqitjen e cilėsive tė tjera. Duhet tė bėhen pėrpjekje pėr injorimin e vetive negative, siē ka thėnė Pejgamberi alejhi selam: “Besimtari nuk duhet tė ketė inat kundėr besimtares. Ai mund tė mos e pėlqejė ndonjė veti tė saj, por mund tė gjej diēka tė mirė te ajo qė e kėnaq.” (Muslimi).

Bėhu shoku mė i mirė i burrit
Mundohu tė kujtosh se ēfarė mendon ose bėn shoku mė i mirė pėr burrin tuaj. Kjo nėnkupton ndarjen e interesave, pėrvojave, ėndrrave, dėshtimeve dhe mėrzitjeve. Kjo mund tė nėnkuptojė kuptimin e dėshirave dhe jodėshirave tė burrit dhe pėrpjekjen pėr ta kėnaqur atė nė ēdo mėnyrė tė mundshme. Shoku mė i mirė ėshtė gjithashtu dikush qė ėshtė i sigurtė pėr t’i besuar dhe pėr t’u mbėshtetur nė tė. Bashkėshorti duhet tė jetė shok qė njeriu dėshiron ta mbajė gjatė gjithė jetės.

Tė kalosh kohėn e veēantė me tė
Nuk ėshtė e mjaftueshme tė ndani shujtat, punėt e pėrditshmė dhe bisedat e shkurtra sė bashku. Bashkėshortėt, gjithashtu, duhet tė gjejnė kohė tė pėrqėndrohen pėr ta forcuar lidhjen e tyre. Shpesh ēifti ėshtė i zėnė me detyrat e tyre tė ndara dhe harrojnė tė punojnė nė njėrin prej elementeve mė tė rėndėsishme nė jetė. Koha e veēantė mund tė jetė edhe diēka modeste, bisedė e gjatė, tė ecurit e gjatė nė natyrė(shėti), etj..

Shprehni ndjenjat shpesh
Ky mund tė jetė koncept shumė ‘perėndimor’ dhe diēka qė disa njerėz vėshtirė mund ta plotėsojnė, por ėshtė e rėndėsishme tė jesh i hapur dhe i sinqertė pėr ndjenjat positive dhe negative. Komunikimi duhet tė jetė gjithmonė i hapur dhe edhe ndonjė shqetėsim mund tė nxis vėmendjen e bashkėshortit shumė shpejt. Arsyeja e kėsaj ėshtė se ajo qė fillon si shqetėsim i vogėl mund tė rritet nė problem tė madh nėse nuk drejtohet siē duhet. “Tretmani i qetė” nuk ka qenė kurrė ilaē pėr diēka.

Pranoji gabimet dhe kėrko falje
Ashtu si e lusim Allahu tė na falė neve kur gabojmė, ashtu duhet tė veprojmė edhe me bashkėshortin. Njeri i fortė ėshtė ai i cili e pranon gabimin, kėrkon falje nga tjetri dhe punon shumė pėr t’i ngritur pikėpamjet e tij pėr tė ndryshuar. Kur personi nuk dėshiron ta bėjė kėtė, atėherė do tė ketė pak pėrparim dhe rritje nė martesėn e tij.

Kurrė mos i paraqit gabimet e tė kaluarės
Mund tė jetė shumė e prekshme pėr personin tjetėr t’ia kujtosh gabimet e kaluara. Nė Islam, pėrgjithėsisht, nuk ėshtė e pėlqyeshme tė jetohet nė tė kaluarėn. Dikush mund t’i kujtojė gabimet qė janė bėrė nė mėnyrė qė ato tė mos pėrsėriten mė, por kjo s’duhet tė bėhet jashtė mase. Natyrisht, si njerėz, ne s’jemi nė pozitė t’i gjykojmė personat tjerė. Kėshilla mund tė ipen, por jo nė mėnyrė tė dėmshme.

Befasoni njėri-tjetrin kohė pas kohe
Kjo nėnkupton tė sjellim nė shtėpi ndonjė dhuratė tė vogėl ose lule, pėrgatitjen e njė shujte tė veēantė, tė vishesh dhe ta zbukurosh vetveten (kjo s’vlen vetėm pėr femra), etj.. Pak imagjinatė mund tė bėjė shumė. Ideja ėshtė tė ndryshojmė pak nė martesė dhe ta largojmė rutinėn e mėrzitshme qė mund tė ndikojė negativisht nė martesė.
Tė kesh sens pėr humor
Ky aspekt i veēantė mund tė sjellė atmosferė nė shtėpi. Gjithashtu, duhet tė kuptosh se kjo karakteristikė i pėlqen burrit tėnd dhe pėr kėtė shkak ai kėrkon ta kalojė kohėn me ty.

Disa kėshilla pėr diskutime dhe mospajtime
Fillo me qėllimin pėr ta zgjidhur ēėshtjen. Nėse tė dy bashkėshortėt e kanė kėtė qėllim dhe planifikojnė tė kėshillohen sė bashku, ka mė shumė mundėsi se do tė ketė zgjidhje tė suksesshme.
Pėrkujto se duhen dy veta pėr t’u grindur. Nėse vetėm njė person zgjedh tė mos sjellė prova, atėherė s’do tė ketė argument. Pėrgjithėsisht, ai qė ka gabuar flet mė sė shumti.
Tė dy bashkėshortėt nuk duhet tė zemėrohen nė tė njėjtėn kohė. Nėse njėri prej bashkėshortėve zemėrohet, mė sė miri ėshtė qė tjetri tė mundohet tė mbetet i qetė dhe i pėrmbajtur.
Kurrė mos i bėrtisni njėri-tjetrit pėrveē kur digjet shtėpia. Natyrisht, djegia e shtėpisė nuk ndodh shpesh, e kėshtu duhet tė ndodh edhe me bėrtimėn.
Kurrė mos shko pėr tė fjetur me njė diskutim tė pazgjidhur. Kjo ėshtė njėra prej gjėrave mė tė kėqija qė mund tė ndodhin nė martesė dhe duhet tė largohet sa mė shumė qė mundet. Kjo shkakton cėnimin e ndjenjave dhe pėrgjithėsisht acaron problemin.
Nėse njėri bashkėshort duhet tė fitojė, le tė fitojė bashkėshorti juaj. Mos u mundo tė fitosh vetė; kjo ėshtė arsyeja kryesore qė diskutimet bėhen tė nxehta.

Lijanna
25-05-07, 20:45
Keshilla per studentet ne provimStudentja muslimane mbėshtetet nė Allahun e Lartėsuar, kur pėrballet me provimet e dynjasė dhe tek Ai kėrkon ndihmė.Motra tė nderuara, do tė sjellim para jush disa kėshilla se si tė jeni tė sukseshme nė provime: - T’i drejtohemi Allahut me dua nė ēfarėdo mėnyre tė lejuar si: Rab-bish rah li sadri we jes-sir li emir. Qė do tė thotė: -O Zot ma zgjėro gjoksin tim dhe ma lehtėso ēėshtjen time.- Tė flesh herėt dhe tė shkosh nė provim nė kohėn e caktuar.- T’i marrėsh tė gjitha veglat e nevojshme me vete si: lapsin, vizoren...etj.- Thuaje duanė e daljes nga shtėpia: (Bismil-lah tewek-keltu alal-llah we la haule we la ku-uete il-la bil-lah, All-lahum-me in-ni eudhu bike en edil-le eu exhhele eu juxhhele alejj), qė do tė thotė: Me emėr tė Allahut i jam mbėshtetur Allahut dhe nuk ka ndryshim e as fuqi pos Allahut. O Allahu im, kėrkoj mbrojtje te Ti qė mos tė devijojė ose tė mos mė devijojnė tė tjerėt, tė mos zhytem ose tė mė zhysin tė tjerėt, tė mos futem nė zullum ose tė mė fusin tė tjerėt, tė mos bėhem xhahile ose tė mė bėjnė xhahile tė tjerėt).Dhe mos harro qė tė jesh e kujdeshme ndaj prindėrve qė t’i kėnaqėsh ata, sepse duaja e prindėrve ėshtė e pranuar.- Tė thuash –Me emrin e Allahut Mėshiruesit Mėshirbėrėsit-, para se tė fillosh provimin sepse thėnia e saj, ėshtė e pėlqyer tė thuhet nė fillim tė ēdo pune tė mirė.- Bėje tė ditur se kopjimi ėshtė haram. Muhammedi, sal-all-llahu alejhi ve selem, ka thėnė: “ Kush bėnė hile nuk ėshtė prej nesh.” Kopjimi ėshtė padrejtėsi dhe marrja e notės sė mirė dhe diplomės nė kėtė mėnyrė ėshtė e ndaluar dhe rėnia dakord me shoqen tėnde ose profesorin ėshtė bashkėpunim nė mėkat, prandaj largoju haramit se Allahu tė begaton me mirėsitė e Tij. Kush braktis diēka pėr hir tė Allahut, Ai ia kompenson me diēka mė tė mirė se kjo. - Frikėsoju Allahut dhe mos i merakos shoqet dhe mos i frikėso, por jepu shpresa, kurajo me fjalė tė mira duke ju thėnė: inshaAllah do tė kaloni me sukses... Hyre nė provim...- Zgjidhe vendin e pėrshtatshėm kur tė ulesh dhe kujdesu qė trupin (shpinėn) ta mbash drejt kur tė ulesh nė karrige.- Kur tė marrėsh fletėn shiko njėherė pyetjet, sepse nga studimet qė janė bėrė thuhet se 10% tė kohės sė caktuar pėr provim t’ia kushtosh leximit tė pyetjeve me imtėsi dhe t’i nėnvizosh ato fjalė apo detyra, tė cilat janė tė vėshtira dhe tė rėndėsishme qė kur t’i mbarosh tė lehtat t’ju kthehesh atyre.- Mos harro pėrmendjen e Allahut, sepse kjo largon shqetėsimin dhe nėse tė mbyllet ndonjė ēėshtje, pra nėse nuk tė kujtohet, lute Allahun qė ta lehtėsojė kujtimin e saj.- Planifikje qė sė pari tė zgjedhėsh pyetjet e lehta dhe pastaj tė vėshtirat dhe gjatė leximit tė pyetjeve shėno vėrejtjet dhe mendimet qė tė vinė pėr momentin qė t’i pėrdorėsh mė pas nė pyetjet e mbetura.- Pėrgjigju pyetjeve sipas rėndėsisė.- Puno ngadalė dhe mos shpejto se Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve selem, ka thėnė: “Ngadalėsia ėshtė nga Allahu, ndėrsa shpejtėsia ėshtė nga shejtani."- Mendohu mirė nė zgjedhjen e pėrgjigjes sė saktė nė provim, nė rast se pyetja ėshtė me disa zgjedhje dhe ti duhet tė zgjedhėsh njėrėn prej tyre vepro si vijon: Nėse je e sigurtė nė pėrgjigje largoi veset dhe nėse nuk je e sigurtė fillo duke hequr ato pėr tė cilat nuk ta merr mendja se janė dhe pėrgjigju asaj qė ta merr mendja me sė shumti dhe mos e ndrysho vetem nėse je e sigurtė se ėshtė gabim, sepse sipas studimeve qė janė bėrė thuhet se pėrgjigja e vėrtetė ėshtė ajo qė vjen nė mendjen e studentit sė pari.- Pėrgjigjen kryesore shkruaje nė fillim tė rreshtit sepse kėtė e kėrkon ai qė kontrollon provimin. Nėse e shkruan brenda rreshteve qėllon qė nuk e shikon, si shkak i shpejtėsisė sė kontrolluesit.- Ndajė 10% tė kohės pėr korrigjimin e pyetjeve duke mos u ngutur e sidomos nė matematikė nė shkruarjen e numrave dhe pas korrigjimit dorėzo fleten e provimit.- Nėse pas provimit shikon se ke gabuar nė disa pyetje, kjo tė jetė mėsim dhe tė pėrgatitesh mė shumė nė tė ardhmen dhe tė mos tė shpejtosh nė pėrgjigjet tuaja dhe kėnaqu me kaderin e Allahut dhe mos u shqetėso, por kujto thėnien e Pejgamberit, sal-all-llahu alejhi ve selem: “Nėse tė godet diēka mos thuaj sikur tė kisha bėrė kėshtu ose ashtu por thuaj ēfarė dėshiron Allahu vepron sepse fjala ‘sikur’ hap derėn shejtanit”. (transmeton: Muslimi).Lusim Allahun e Lartėsuar qė tė na bėjė prej femrave tė sukseshme nė kėtė botė dhe tė na bėjė prej tė shpėtuarave nė ahiret. Amin !

Lijanna
10-07-07, 23:47
FEMRA SI BIJĖ (VAJZĖ)

Ashtu siē e nderoi dhe e ngriti femrėn si njeri, poashtu Islami e vlerėson atė edhe si bijė (vajzė), duke e konsideruar si dhuratė nga All-llahu i Madhėrishėm e jo fatkeqėsi e turp siē bėnin arabėt nė injorancė: “Kur ndonjėrit prej tyre lajmėrohet me (lindjen) vajzė, fytyra e tij prishet dhe bėhet plot mllef. Fshihet prej njerėzve, pėr shkak tė asaj tė keqeje me tė cilėn u lajmėrua (e konsideron bela, e jo dhuratė prej Zotit). (En-Nahl:58-59)

Por Kur’ani vajzėn e konsideron si dhuratė nga All-llahu: “Vetėm i All-llahut ėshtė pushteti i qiejve e i tokės; Ai krijon ēka tė dojė; Ai i falė vetėm femra atij qė do; e i falė vetėm meshkuj atij qė do”. (Esh-Shura: 49)

Mjafton qė Islami e mbrojti femrėn nga varrimi pėr sė gjalli duke e konsideruar kėtė gjest si njė nga mėkatet mė tė rėnda: “Dhe kur pyeten ato vajza tė varrosura tė gjalla. Pėr ēfarė mėkati ato janė mbytur”. (Et-Tekvir: 8-9)

Po kėshtu, Islami nuk ia ka dhėnė tė atit tė drejtėn ta martojė vajzėn pa pėlqimin e saj, madje ėshtė e domosdoshme qė tė pyetet e tė japė mendimin (aprovimin) e saj, qoftė edhe me heshtje nėse i vjen turp tė flasė.

Lijanna
12-07-07, 00:03
FEMRA SI NĖNĖ

Islami po ashtu e ka nderuar femrėn edhe si nėnėn ia ka garantuar tė drejtėn dhe ka porositur nė mirėsjellje, aq sa Pejgamberi (sal-l All-llahu ve sel-lem) ka porositur qė tė respektohet tri herė para babait. Kėshtu kur e pyetėn, cili nga prindėrit e meriton mė tepėr sjelljen e mirė me tė tha: “Nėna jote! Po pastaj? Tha: Nėna jote! Po pastaj? Tha: Nėna jote! Po pastaj? Tha: Pastaj babai yt”.

Ėshtė nėna qė heq barrėn mė tė rėndė tė vuajtjeve qė nga shtatzėnia, lindja, gjidhėnia, pėrkujdesi, edukimi, etj., ndaj i takon mė tepėr respekt, siē thotė All-llahu i Madhėrishėm: “Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjirin…” (Llukman: 14)

Te muslimanėt ėshtė pėrhapur thėnia: Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e nėnės. Kėtė ata e kanė marrė nga ndodhia e njė shoku tė Pejgamberit (sal-lAllahu alejhi ve selem), i cili erdhi pėr xhihad. Pejgamberi e pyeti se a kishte nėnė. po! – i tha ky. Atėherė Pejgamberi I tha: “Shko rri me tė, se Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e saj”.

Lijanna
14-07-07, 09:47
FEMRA SI BASHKĖSHORTE

Po kėshtu Islami e nderon femrėn edhe si bashkėshorte duke i njohur asaj tė drejtat ndaj bashkėshortit sikundėr edhe detyrat para tij siē thotė All-llahu: “… Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi,…”(El-Bekare: 228)

Pra, detyrat dhe tė drejtat janė tė barabarta mes dy palėve vetėm se burrat kanė njė shkallė mė tepėr nė pėrgjegjėsi, sepse u takon tė mbajnė familjen siē thotė All-llahu i Madhėrishėm: “Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerė dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre…” (En-Nisa:34)

Bashkėshortėsinė, All-llahu e konsideron si njė nga shenjat e Tij, dhe e ngre atė mbi tri baza mbi tė cilat mbahet, qetėsia shpirtėrore, dashuria dhe mėshira. “Dhe nga faktet e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė…” (Err-Rrum: 21)

Islami gjithnjė kujdeset qė jeta bashkėshortore tė vazhdojė me qetėsi e mbarėsi, e mos ta cėnojė pastėrtinė e saj gjė. Por jo ēdo gjė qė njeriu e dėshiron mund tė arrihet. Ėshtė ligj jete qė tė mos ketė probleme e mosmarrėveshje, ndaj Islami ka ligjėruar edhe zgjidhjen me forma nga mė tė ndryshmet. Por zgjidhja e fundit mbetet ndarja mes ēiftit, sepse Islami nuk i detyron tė jetojnė nėn njė kulm, kur e kanė tė pamundur. E dikush ka thėnė: “E keqja mė e rėndė ėshtė tė rrish me atė qė s’ėshtė dakord me ty, por as nuk largohet prej teje”.

Islami e kėshillon secilin nga bashkėshortėt tė bėjė durim ndaj tjetrit e mos tė jepet pas ndjenjės sė urrejtjes, siē thotė All-llahu i Madhėrishėm: “…Ēoni jetė tė mirė me to. Nėse i urreni ato, bėni durim pse ndodh qė ndodh qė All-llahu tė japė shumė tė mira nė njė send qė ju e urreni.” (En-Nisa: 19)

Shqiptare
16-07-07, 12:30
Në kohën që erdhi besimi islam, shumë njerëz e mohonin të qenët e femrës njeri.
Të tjerë shprehnin dyshime, ndërsa të tjerë e pranonin për njeri por e shihnin si krijesë në shërbim të burrit.


Dhe një nga mirësitë e shumta të Islamit është se ai e nderon femrën e trajton atë si njeri, pranon aftësitë e saj për të marrë mbi vete përgjegjësi dhe ia njeh të drejtën e shpërblimit. Islami i sheh si mashkullin edhe femrën me të drejtat dhe detyrat e veta, pasi secili nga ta janë degë të një trungu, që e kanë zanafillën nga një baba, Ademi dhe nga një nënë Hava.
Kështu, si femra edhe mashkulli janë të barabartë në origjinë, të barabartë në karakteristikat e përgjithshme njerëzore, të barabartë në obligime dhe përgjegjësi, të barabartë në shpërblim dhe përfundim. Për këtë, Kur’ani thotë: “O ju njerëz! Kini frikë Zotin tuaj që ju ka krijuar prej një veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palën (shoqen) e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumë burra e gra. Dhe kini frikë All-llahun që me emrin e Tij përbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu është mbikëqyrës mbi ju”. (En-Nisa: 1)

Për barazinë mes burrit dhe gruas në obligime e adhurime, Kur’ani thotë: “Nuk ka dyshim se për muslimanët e muslimanet, besimtarët e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, të sinqertit e të sinqertat, durimtarët e durimtaret, të përvuajturit e të përvuajturat, sadakadhënësit e sadakadhënëset, agjëruesit e agjërueset, ruajtësit e nderit e ruajtëset e nderit, shumëpërmendësit e All-llahut e shumëpërmendëset e All-llahut, All-llahu ka përgatitur falje (mëkatesh) dhe shpërblim të madh”. (El-Ahzab:35)


E për obligimet fetare e shoqërore themelore Kur’ani në shenjën e barazimit mes dy gjinive thotë: “Besimtarët dhe besimtaret janë të dashur për njëri-tjetrin, urdhërojnë për të mirë, e ndalojnë nga e keqja, e falin namazin dhe japin zekatin, respektojnë All-llahun dhe të dërguarin e Tij. Të tillët do t’i mëshirojë All-llahu…” (Et-Tevbe:71)


Në historinë e Ademit, shohim që obligimi hyjnor i drejtohet si Ademit ashtu edhe Havës, njëkohësisht: “E ne i thamë: O Adem, ti dhe bashkëshortja juaj banoni në Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah të doni, por mos iu afroni asaj bime (peme) e të bëheni zullumqarë (të vetvetes suaj)”. (El-Bekare:35)


Por e keqja e kësaj historie është se nxitja në të keqe i adresohet djallit e jo Havasë, sikundër thuhet në Teurat (Tora). Por Kur’ani e cilëson ndryshe: “Po djalli i bëri që ata të dy të mashtrohen në atë (pemë ose Xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirë) që ishin në të…” (El-Bekare:36)

Kështu, nuk ishte Havaja që e hëngri pemën e vetme, e as nuk ishte ajo që filloi e para, por gabimi ishte i të dyve bashkë, ashtu siç ishte edhe pendimi e keqardhja për atë që bënë: “Ata të dy thanë: “Zoti ynë, ne i bëmë të padrejtë vetvetes sonë, në qoftë se nuk na falë dhe nuk na mëshiron, ne me siguri do të jemi prej të shkatërrurve!” (El-A’raf: 23)

E sido që të jetë puna, gabimi i tyre bie vetëm mbi ta sepse askush nuk mban barrën e tjetrit: “Ai ishte një popull që kaloi, atij i takoi ajo që fitoi, e juve u takon ajo që fituat, prandaj ju nuk jeni përgjegjës për atë që vepruan ata”. (El-Bekare:134)

Mbi barazinë mes mashkullit dhe femrës në shpërblim All-llahu thotë: “Zoti i tyre iu përgjigj lutjes së tyre (e tha): “Unë nuk ia humb mundin asnjërit prej jush, mashkull qoftë apo femër. Ju jeni njëri nga tjetri…” (Ali Imran: 195)

Ndërsa mbi të drejtat financiare të femrës, Islami rrëzoi atë që praktikonin shumë popuj më parë të cilët e kishin zhveshur femrën nga e drejta e trashëgimisë dhe e zotërimit të pasurisë së saj.
Ashtu siç i dha të drejtën e arsimimit mashkullit, Islami i dha këtë të drejtë edhe femrës. Pejgamberi (sa-l All-llahu alejhi ve selem)ka thënë: “Kërkimi I diturisë është obligim për çdo musliman”.

Po kështu, femra ka të drejtën e faljes kolektive në xhami, sepse asaj i detyrohen punët si edhe mashkullit si: namazi, agjërimi, zekati, haxhxhi, etj. Ajo është e obliguar edhe në punët shoqërore si edhe burri: “Besimtarët dhe besimtaret janë të dashur për njëri-tjetrin, urdhërojnë për të mirë, e ndalojnë nga e keqja…” (Et-Tevbe:71)


Marrë nga libri: “Mesazhi ynë në epokën e globalizmit” i Dr. Jusuf Kardavi

gjini
20-07-07, 10:37
Nė kohėn qė erdhi besimi islam, shumė njerėz e mohonin tė qenėt e femrės njeri.
Tė tjerė shprehnin dyshime, ndėrsa tė tjerė e pranonin pėr njeri por e shihnin si krijesė nė shėrbim tė burrit.


Dhe njė nga mirėsitė e shumta tė Islamit ėshtė se ai e nderon femrėn e trajton atė si njeri, pranon aftėsitė e saj pėr tė marrė mbi vete pėrgjegjėsi dhe ia njeh tė drejtėn e shpėrblimit. Islami i sheh si mashkullin edhe femrėn me tė drejtat dhe detyrat e veta, pasi secili nga ta janė degė tė njė trungu, qė e kanė zanafillėn nga njė baba, Ademi dhe nga njė nėnė Hava.
Kėshtu, si femra edhe mashkulli janė tė barabartė nė origjinė, tė barabartė nė karakteristikat e pėrgjithshme njerėzore, tė barabartė nė obligime dhe pėrgjegjėsi, tė barabartė nė shpėrblim dhe pėrfundim. Pėr kėtė, Kur’ani thotė: “O ju njerėz! Kini frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqen) e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra. Dhe kini frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju”. (En-Nisa: 1)

Pėr barazinė mes burrit dhe gruas nė obligime e adhurime, Kur’ani thotė: “Nuk ka dyshim se pėr muslimanėt e muslimanet, besimtarėt e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit e tė sinqertat, durimtarėt e durimtaret, tė pėrvuajturit e tė pėrvuajturat, sadakadhėnėsit e sadakadhėnėset, agjėruesit e agjėrueset, ruajtėsit e nderit e ruajtėset e nderit, shumėpėrmendėsit e All-llahut e shumėpėrmendėset e All-llahut, All-llahu ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh”. (El-Ahzab:35)


E pėr obligimet fetare e shoqėrore themelore Kur’ani nė shenjėn e barazimit mes dy gjinive thotė: “Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqja, e falin namazin dhe japin zekatin, respektojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. Tė tillėt do t’i mėshirojė All-llahu…” (Et-Tevbe:71)


Nė historinė e Ademit, shohim qė obligimi hyjnor i drejtohet si Ademit ashtu edhe Havės, njėkohėsisht: “E ne i thamė: O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė doni, por mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zullumqarė (tė vetvetes suaj)”. (El-Bekare:35)


Por e keqja e kėsaj historie ėshtė se nxitja nė tė keqe i adresohet djallit e jo Havasė, sikundėr thuhet nė Teurat (Tora). Por Kur’ani e cilėson ndryshe: “Po djalli i bėri qė ata tė dy tė mashtrohen nė atė (pemė ose Xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirė) qė ishin nė tė…” (El-Bekare:36)

Kėshtu, nuk ishte Havaja qė e hėngri pemėn e vetme, e as nuk ishte ajo qė filloi e para, por gabimi ishte i tė dyve bashkė, ashtu siē ishte edhe pendimi e keqardhja pėr atė qė bėnė: “Ata tė dy thanė: “Zoti ynė, ne i bėmė tė padrejtė vetvetes sonė, nė qoftė se nuk na falė dhe nuk na mėshiron, ne me siguri do tė jemi prej tė shkatėrrurve!” (El-A’raf: 23)

E sido qė tė jetė puna, gabimi i tyre bie vetėm mbi ta sepse askush nuk mban barrėn e tjetrit: “Ai ishte njė popull qė kaloi, atij i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata”. (El-Bekare:134)

Mbi barazinė mes mashkullit dhe femrės nė shpėrblim All-llahu thotė: “Zoti i tyre iu pėrgjigj lutjes sė tyre (e tha): “Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri…” (Ali Imran: 195)

Ndėrsa mbi tė drejtat financiare tė femrės, Islami rrėzoi atė qė praktikonin shumė popuj mė parė tė cilėt e kishin zhveshur femrėn nga e drejta e trashėgimisė dhe e zotėrimit tė pasurisė sė saj.
Ashtu siē i dha tė drejtėn e arsimimit mashkullit, Islami i dha kėtė tė drejtė edhe femrės. Pejgamberi (sa-l All-llahu alejhi ve selem)ka thėnė: “Kėrkimi I diturisė ėshtė obligim pėr ēdo musliman”.

Po kėshtu, femra ka tė drejtėn e faljes kolektive nė xhami, sepse asaj i detyrohen punėt si edhe mashkullit si: namazi, agjėrimi, zekati, haxhxhi, etj. Ajo ėshtė e obliguar edhe nė punėt shoqėrore si edhe burri: “Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqja…” (Et-Tevbe:71)


Marrė nga libri: “Mesazhi ynė nė epokėn e globalizmit” i Dr. Jusuf Kardavi

Shqipe, une kam tjeter mendim sa i perkete barazise se burrit dhe gruas tek muslimanet.
Burri eshte mbi te gjitha dhe gruaja eshte robe ne kuptim te plote te fjales dhe se nuk ka asgje me barazine e te dy gjinive.
Ne asnje liber te shenjet nuk thuhet se duhet gruaja me u mbulu e tera ku mos ti shifet as edhe hunda me te cilen eshtee detyruar te marr frym .
Kjo eshte kulmi kur njeriut qe pretendon te jete krijese e zotit dhe mu ata qe e predikojne kete ja mohojne gruas qe te thithe ajrin e paster te dhuruar prap nga zoti.
Pra kur kjo i mohohet njeriut athere kot flisni per barazine grua-burr.
qka do te shtojsh ma teper eshte ee kote.
me te mira shqipe

Shqiptare
20-07-07, 11:21
Shqipe, une kam tjeter mendim sa i perkete barazise se burrit dhe gruas tek muslimanet.
Burri eshte mbi te gjitha dhe gruaja eshte robe ne kuptim te plote te fjales dhe se nuk ka asgje me barazine e te dy gjinive.
Ne asnje liber te shenjet nuk thuhet se duhet gruaja me u mbulu e tera ku mos ti shifet as edhe hunda me te cilen eshtee detyruar te marr frym .
Kjo eshte kulmi kur njeriut qe pretendon te jete krijese e zotit dhe mu ata qe e predikojne kete ja mohojne gruas qe te thithe ajrin e paster te dhuruar prap nga zoti.
Pra kur kjo i mohohet njeriut athere kot flisni per barazine grua-burr.
qka do te shtojsh ma teper eshte ee kote.
me te mira shqipe

Gjini,

Qe ne fillim po te them, une i perkas kesaj feje dhe mburem me te. Epersia e vogel qe i takon mashkullit ne Islam eshte e krijuar me qellimin e vetem qe te kete harmoni familjare, bashkeshortore ne nje shtepi.

ne asnje liber te shenjte nuk thuhet se gruaja duhet me u zbulu e tera duke pretenduar keshtu se ka liri te plote dhe se eshte e barabarte ne aspektin gjinor me meshkujt.

Per mua liria qe i perket njeriut, nuk duhet te kqeperdoret deri ne ate mase, saqe njeriu ta sjell veten ne nivelin me "kafshet"! ;)

Secili ka te drejten e jeteses ne menyren siq deshiron, mjafton tjeterkujt dem mos t'i beje!

Sa me shume te ruhet nderi, aq me jete te lumtur do te kete ne nje familje!

gjini
20-07-07, 11:47
Gjini,

Qe ne fillim po te them, une i perkas kesaj feje dhe mburem me te. Epersia e vogel qe i takon mashkullit ne Islam eshte e krijuar me qellimin e vetem qe te kete harmoni familjare, bashkeshortore ne nje shtepi.

ne asnje liber te shenjte nuk thuhet se gruaja duhet me u zbulu e tera duke pretenduar keshtu se ka liri te plote dhe se eshte e barabarte ne aspektin gjinor me meshkujt.

Per mua liria qe i perket njeriut, nuk duhet te kqeperdoret deri ne ate mase, saqe njeriu ta sjell veten ne nivelin me "kafshet"! ;)

Secili ka te drejten e jeteses ne menyren siq deshiron, mjafton tjeterkujt dem mos t'i beje!

Sa me shume te ruhet nderi, aq me jete te lumtur do te kete ne nje familje!

Me gjith respektin qe kam ndaj teje si person por edhe ndaj atyre qe besojne , po te tregoj se edhe une i takoj asaj feje se nuk e kom emrin gjin por vije nga duka-gjini dhe keshtu e kam si emer te dashtur per mua.
Sa i perkete asaj se secili njeri ka te drejt te jetoj ashtu siq do vete kete e mbrpje me fanatiizem dhe jom per menyren liberale te jeteses ne korniza te normales.
as une nuk jam per me u zdesh dhe me u ba pis, por secila e ka nje kufi dhe mua ma se shuti me pengon ajo qe perse femra detyrohet dhe jon te pakta ato qe e bajne nga deshira te mbullohen dhe te qrkullojne si fantazm,a rrugeve.

Shqiptare
20-07-07, 11:52
..... perse femra detyrohet dhe jon te pakta ato qe e bajne nga deshira te mbullohen dhe te qrkullojne si fantazm,a rrugeve.

Pra, ketu qendron puna, na si njerez duhet ta kuptojme se secili e ka te drejten e jeteses se vet. Femrat e tilla, ndoshta mbulesen e tille te plote e bejne per te respektuar deshiren e vete, te burrit, apo edhe thjeshte se kane qef te ecin ne ate menyre. Mua aspak nuk me pengon ajo veshje sa me pengon "deshja" e femrave! sepse sado qe te mendojn=me se shkojme perpara, me kete "vdeshje" ne kthehemi prapa, ne kohen kur njeriu s'ka pas veshje te mjaftueshme per t'u mbuluar, perveq nje lecke te vocerr. E sot valla bolleku i madh, ka plot per t'u vesh, por c'e do, dikujt i pelqen e "deshmja"!!!:wink:

gjini
20-07-07, 12:29
Shqipe, na ishim duke biseduar tek barazia gjinore dhe jo vetem tek veshja.
Une them se ne asnje kohe nuk ka qene femra ma e shtypur dhe ma e diskriminuar se sa qe eshte tani ne disa pjese te botes , por edhe tek ne zonja shqipe.

Une jam mashkull dhe me pengon ajo veshje bile shum ma shum se ajo gjysme deshur.
Zoti krijoj njeriun pa tesha dhe lindem pa tesha te gjithe. menyra e veshjes duhet pastaj te jete sipas deshires dhe shijes . E jo sikur tek disa qe ne kete forum e pash nje video shum interesante ku shifeshin dy gra te tila duke ngran shpageta te lutem nese nuk e ke pa shiqoje e kishte postuar zero-coll ne ate rubriken videoqesharake.
Mu, per veten time nuk mu duk fare qesharake por trishtuese dhe te betohem se mu rrenqeth trupi nga ato pamje te mjerueshme qe gjendet femra ne disa pjese te rruzullit tokesor.

Burri sipas disave ketu, paska te drejt me u martue edhe 7 here nese ka para dhe nese "mundet" kete e them ne menyre ironike.
Gruaja do denohet me mbytje me gure ose detyrohet baba apo vellau tja heq koken nese ajo e shkrete bisedon ne menyre intime me naj mashkull tjeter.

Perse grate ne vendet islamike nuk lejohen te ecin vetun rruges pa pasur nje person te gjinise mashkull mbi 12 vjeqar qe i shoqeron.
Ku eshte ketu barazia ne islam pra.
E kjo dhe shum te tjera me shtyejne mua qe te hek dore krejt nga besimi dhe kam besim shum ne veteveten qe ajo qka une mendoj nuk eshte gabim.
me te mira shipe:eek:

Shqiptare
20-07-07, 13:16
Shqipe, na ishim duke biseduar tek barazia gjinore dhe jo vetem tek veshja.
Une them se ne asnje kohe nuk ka qene femra ma e shtypur dhe ma e diskriminuar se sa qe eshte tani ne disa pjese te botes , por edhe tek ne zonja shqipe.

Une jam mashkull dhe me pengon ajo veshje bile shum ma shum se ajo gjysme deshur.
Zoti krijoj njeriun pa tesha dhe lindem pa tesha te gjithe. menyra e veshjes duhet pastaj te jete sipas deshires dhe shijes . E jo sikur tek disa qe ne kete forum e pash nje video shum interesante ku shifeshin dy gra te tila duke ngran shpageta te lutem nese nuk e ke pa shiqoje e kishte postuar zero-coll ne ate rubriken videoqesharake.
Mu, per veten time nuk mu duk fare qesharake por trishtuese dhe te betohem se mu rrenqeth trupi nga ato pamje te mjerueshme qe gjendet femra ne disa pjese te rruzullit tokesor.

Burri sipas disave ketu, paska te drejt me u martue edhe 7 here nese ka para dhe nese "mundet" kete e them ne menyre ironike.
Gruaja do denohet me mbytje me gure ose detyrohet baba apo vellau tja heq koken nese ajo e shkrete bisedon ne menyre intime me naj mashkull tjeter.

Perse grate ne vendet islamike nuk lejohen te ecin vetun rruges pa pasur nje person te gjinise mashkull mbi 12 vjeqar qe i shoqeron.
Ku eshte ketu barazia ne islam pra.
E kjo dhe shum te tjera me shtyejne mua qe te hek dore krejt nga besimi dhe kam besim shum ne veteveten qe ajo qka une mendoj nuk eshte gabim.
me te mira shipe:eek:

Gjni,

S'do te shkruaj gjate per kete, pasi e shoh se s'ia vlen.

Ajo qe dua te iu them juve e shumices ketu eshte qe, njeriu me se pari do te duhet te kete njohuri bukur te plote per nje gje ne menyre qe te thote nje fjale te vetme per ate gje, e sa per polemika, apo debate, do te duhet njohuri me shume se "te plote"!

Pra, mbi te gjitha fitoni njohuri o njerez, mos u bazoni ne propaganda apo foto!!!

Roberia e njeriut eshte ceshtje tradite dhe jo feje. E tradita me fene kane dallime te medha.
Feja eshte fjale e Zotit, e tradita/zakoni eshte pjelle e njeriut!

Paqe e respekt,
Shqipja

lyra2
20-07-07, 13:27
Pėrgjigjiu tė keqes me tė mirė, sjelljeve tė pahijshme ndaj teje mos ua var! Ēdo njeri, me sjelljet e veta, karakterin e vet reflekton. Ti zgjidh rrugėn e tolerancės e tė mirėkuptimit dhe, pėrballė atyre qė s’dinė se ē’ėshtė tradita dhe edukata, tregohu bujar,mos ofendo pavarsisht feje a besimi.Njeriu bujar dhe besnik parase gjithash reflekton aq pozitiv...sa qe per perkatėsine fetare e pyesim pastaj.....

Tė debatosh rreth kėsaj .....duhen njohuri apo edhe "argumente",besoj se i zotroni ato....;).

Shqiptare
20-07-07, 13:44
Pėrgjigjiu tė keqes me tė mirė, sjelljeve tė pahijshme ndaj teje mos ua var! Ēdo njeri, me sjelljet e veta, karakterin e vet reflekton. Ti zgjidh rrugėn e tolerancės e tė mirėkuptimit dhe, pėrballė atyre qė s’dinė se ē’ėshtė tradita dhe edukata, tregohu bujar,mos ofendo pavarsisht feje a besimi.Njeriu bujar dhe besnik parase gjithash reflekton aq pozitiv...sa qe per perkatėsine fetare e pyesim pastaj.....

Tė debatosh rreth kėsaj .....duhen njohuri apo edhe "argumente",besoj se i zotroni ato....;).

Mire ke fole, veq kush ta ka inati me te kundershtu qe besa :)

Te pershendes mike e nderume :)

gjini
20-07-07, 18:48
Shqiptare, me vjen keq qe u keqkuptuam edhe per respektin qe kom per ty si person po te theme se ato qka ti i thua nuk qendrojne dhe kisha kerkuar pakez ma shum tolerance se islami nuk lejon tolerance se ata jon kategorik ne ate qe e thone dhe krejt te tjeret jon ne rruge te gabuar apo KAURRA ( Qafira),
Te islami eshte e lejuar qe kaurrin me e damtuar eshte sevap dhe duhet sa ma shum me e damtua qe te detyrohet te beson ne zotin e vertet, e ta njoh Muhamedin si te vetmin pejgamer.

Ata nuk lejone teza tjera qe mundem me kene edhe mendime te te tjerve ne lidhje me besimin.
Ata te hekun koken nese ne vendet ku jon muslimanet thua se nuk ka tjeter veq se jezusi eshte djali i zotit te shkon koka sa ora.

ata pretendojne te kthejne krejt boten ta bejne islame e veq kjo kur me kujtohet se edhe une mund te jetoj ne nje shtet te till me rrenqethet trupi e le ma te miratoj kete.
Une , te tregoj nje te vertet jo vetem tek une por tek 90% e familjeve shqiptare, secili nga ne ne te 5 gjenerat del se ka si fe te veten katolicizmin,
Ne jemi 4 lagje qe ne nje te kaluar jo te larget kan qene 4 vellazer dhe nga ta kan mbete vetem emrat e mahallve.

Mahlla e Dedaj, mahall e kolaj e etjera.

hasanmehmeti
20-07-07, 19:31
selamualejkum musliman

Si gjithmon njeriu injorant kur fol per Islamin merre shembull disa njerez mysliman e nuk ndalet tek argumentet fetare.

Ti gjini , me shume je i orientuar ne zakonet qe te shofin syte, kete do e diskutojme.

Po te bejme nje diskutime te sinqerte per hire te vertetes nga ana jote ndersa nga ana ime edhe per hire te Krijuesit.

I dashur ku qendrojne pyetjet tua mbi femren ne islam ? te lutem mi bej nga nje qe te dime ku te hime e ku te dalim nese eshte qellimi serioz nese jo ateher mos me humbe kohe se jame i zene te pakten deri me daten 7 te muajit te ardhem.

selamualejkum musliman

gjini
20-07-07, 23:20
Te pershendes ty hasanmehmeti ,

Une rastesisht hyra ketu dhe hasa ne nje shkrim se feja islame e barazon femren me mashkullin!!!!!!

Kjo nuk qendron fare se nuk eshte e vertet dhe as qe ka shanse femra islame te jete e barabart kurr me mashkullin vetem nese eshte naj sakat apo diqka e ngjashme se ja hek koken sa ora me ba vaki veq doren me ja pa dikush apo me bo vaki me ja pa dikush floket i shkon koka menjihere.
Perse mbroni nje te keqe qe eshte e kaluar dhe nuk eshte perparimtare.

Burri ka te drejt te martohet sa here te don aio dhe sa ka pare me i ble ato. ai ka drejt ato me i rrah sa here qe atij i shkon mendja se ajo e ka kqyer dikan te huja.
Ajo nuk guxon me ja kthye fjalen edhe nese burri e ka gabim .
Ajo nuk guxon as te ulet nese burri nuk eshte ule ende ne divan.
Ajo duhet te rri ne kembe dhe e gatshme per qdo gje qe aj kerkon.
Ajo eshte e detyruar te mbaje feregje te zeze edhe ne temeraturen +48 grad nese eshte jashte
Ai Burri per veten e vete ka zgjedh fustan apo kemishe nate per qe e perdor edhe diten por te bardhe dhe me klime.
ajo nuk guxon me askend bile as me vellaun te pershendetet me dore.
ajo nuk ka te drejt te kete foto te saj.
ajo duhet te ndegjoj te gjithe ata meshkuj qe jon ne shtepi dhe nuk guxon tju kthej fjalen.
Ajo per nje gabim te tille nga keta qe nuk vetem keta po ka edhe ma shum asaj i del shpirti nga hudhja e gurve nga te afermit e saj dhe keshtu perfundon jeta sipas sheriatit.

a do tjera sa te duash ka. po ma mire te theme se ajo nuk konsiderohet as si njeri por thjesht si robreshe e luftes apo pre gjahu .

Te lutem meos ma merr per te lige nese nuk te pergjigjem ne te tjera diskutime se nuk kom kohe se kohve te fundit vetem sa per shaka hy ketu dhe jo te diskutoj tema kaq te nxehta.

hasanmehmeti
21-07-07, 01:16
esselamualejkum musliman ,

nuk e disha qe thenja ime e mesiperme mbi inorancen po te futka edhe ty brenda ne te , shume e njeriun e njofta ne kete forum me injorance te thelle mbi islamin , pse valle , eshte faji i Islamit apo faji juaj dhe neglizhenca juaj qe te uleni dhe te lexoni mbi te.

te fillojm me shkrimin tende ,


Te pershendes ty hasanmehmeti ,

Ju Faliminderit , pranoni edhe pershendetjet e mia gjithashtu.


Une rastesisht hyra ketu dhe hasa ne nje shkrim se feja islame e barazon femren me mashkullin!!!!!!


shume bukur qe ke hyre dhe ke lexuar nje te vertet nga nje oqean i madhe qe mund ta marrim si sinonim. Dhe te preferoj edhe me tutje te futesh dhe te lexosh edhe me ketu . Se siq thote nje fjale nga nje autor shqipetare: Injoranca nuk zhduket me Top.
Pra ajo po u zhduka vetem me lexim.



Kjo nuk qendron fare se nuk eshte e vertet dhe as qe ka shanse femra islame te jete e barabart kurr me mashkullin vetem nese eshte naj sakat apo diqka e ngjashme se ja hek koken sa ora me ba vaki veq doren me ja pa dikush apo me bo vaki me ja pa dikush floket i shkon koka menjihere.

nuk eshte e vertet , argumente nga Kurani dhe thenjet Profetike te kerkohen per ta bazuar iden tende qe e hudhe ketu.




Perse mbroni nje te keqe qe eshte e kaluar dhe nuk eshte perparimtare.


per ke ke fjalen qun , qdo gje ne islam eshte gjithmon aktuale dhe perparimtare. Por pikeveshtrimi juaj nga i yni si musliman dhe praktikues dallon.



Burri ka te drejt te martohet sa here te don aio dhe sa ka pare me i ble ato.
burri ka te drejte me kushte te rrepta te drejtesis Hyjnore te martohet deri ne 4 gra, dhe nuk i lejohet te bleje , pra meselja e blerjes dhe sa here te doj jashta 4 grave eshte e pavertet, nese eshte e lejuar me ofro argumente nga feja Islame (kur te kerkoj argumente mendoj ne argumente nga Kurani dhe Suneti)



ai ka drejt ato me i rrah sa here qe atij i shkon mendja se ajo e ka kqyer dikan te huja.

nuk eshte e vertet, argumente?


Ajo nuk guxon me ja kthye fjalen edhe nese burri e ka gabim .

nuk eshte e vertet , argumente?


Ajo nuk guxon as te ulet nese burri nuk eshte ule ende ne divan.
nuk eshte e vertet , argumente

Ajo duhet te rri ne kembe dhe e gatshme per qdo gje qe aj kerkon.
nuk eshte e vertet , gatshmeria kerkohet nga te dy palet , madje burrit i shtohet edhe pergjegjesia.argumente?

Ajo eshte e detyruar te mbaje feregje te zeze edhe ne temeraturen +48 grad nese eshte jashte

mbulesa eshte e kerkuar per jashte e jo kur gruaja eshte ne shtepi.Qeshtja e feregjes eshte qeshtje mendimesh ne mes dijetareve Islam , disa thone qe eshte obligim ndersa disa tjere e bejne te preferuar . Por hixhabi eshte obligim nga te gjithe.

Ai Burri per veten e vete ka zgjedh fustan apo kemishe nate per qe e perdor edhe diten por te bardhe dhe me klime.
nuk eshte e thene te jete e bardhe mirpo nese eshte e tille pse jo.

ajo nuk guxon me askend bile as me vellaun te pershendetet me dore.
nuk eshte e vertet , na argumento mbi qeshtjen e vellaut ne kete raste.

ajo nuk ka te drejt te kete foto te saj.
nuk eshte e vertete.argumente



ajo duhet te ndegjoj te gjithe ata meshkuj qe jon ne shtepi dhe nuk guxon tju kthej fjalen.
nuk eshte e vertet , ajo duhet te degjoj burrin e saj dhe baban e vet kete e ka nga obligimet ndersa une jame shume e pajtimit me kete gje , nese nuk me ndegjon gruaja ateher nuk martohem me te hiq.

Ajo per nje gabim te tille nga keta qe nuk vetem keta po ka edhe ma shum asaj i del shpirti nga hudhja e gurve nga te afermit e saj dhe keshtu perfundon jeta sipas sheriatit.

te lutem mos genje mbi qeshtjet e sheriatit , e ke nga injoranca e kuptoj, por mos hyne aq fell kur nuk i njef gjerat mire , na argumento .


a do tjera sa te duash ka.

per keso te paverteta mund te shkruash roman , se nga njerezit jane disa qe i perngjajne fabrikes se prodhimit te duhanit aq shume te paverteta hudhin, kete e gjene me se shumti ne mesin e popullit tone , pertaca karrshi librit ska dyshim qe jemi.


po ma mire te theme se ajo nuk konsiderohet as si njeri por thjesht si robreshe e luftes apo pre gjahu .

nuk eshte e vertet ore qune , na e argumento.



Te lutem meos ma merr per te lige nese nuk te pergjigjem ne te tjera diskutime se nuk kom kohe se kohve te fundit vetem sa per shaka hy ketu dhe jo te diskutoj tema kaq te nxehta.


kush une per te liga a , jo per Zotin asnjeher ,ai qe duhet ta merrni jeni ju qe po tregoni nje injoranc te thelle dhe me ane te kesaj duhet ti beni nje drite te gjelbert qendrimeve tuaja se jan qendrime qe qendrojne krejt gabimisht krahas qeshtjeve fetare e ne kete raste Femres ne Islame.Dhe mendoj se ajo shakaja e kafes se forumit te ka bere te shkruash me nje injorance kaq te thelle , ketu gjerat ne forumin Islam nuk shkojne "me tha dhe i thashte", por tha Kurani , tha Profeti alejhiselam dhe komentuan shoket dhe dijetaret Islam rahmetullahi alejhi .
Pastaj nuk te kerkohet aspak te shkruash shaka , kur te kesh kohe shkruaj mbar e mire .Tema nuk eshte e nxeht , madje eshte mjafte relaksuese , se kur shkruaj per Femren ne Islam , mendoj ne thenjen e Profetit qe njeriu duhet ta kerkoj Xhenetin nen kembet e Emes se tij ndoshta na mundeson edhe neve ta fitojme(edhe pse eshte fatkeqesi qe dikush nuk e ka Nenen gjalle qe te kujdeset per te dhe te fitoj xhenetin permes saj ) , dhunti te madhe i ka dhene femres Zoti , por ata qe nuk kane sy nuk e shofin.


mbetsh shendosh,


selamualejkum musliman
hasanmehmeti

gjini
21-07-07, 23:24
Citim:
Burri ka te drejt te martohet sa here te don aio dhe sa ka pare me i ble ato.
burri ka te drejte me kushte te rrepta te drejtesis Hyjnore te martohet deri ne 4 gra, dhe nuk i lejohet te bleje , pra meselja e blerjes dhe sa here te doj jashta 4 grave eshte e pavertet, nese eshte e lejuar me ofro argumente nga feja Islame (kur te kerkoj argumente mendoj ne argumente nga Kurani dhe Suneti)

Une te tregova ma pare se nuk kam aq kohe por edhe nuk dua te pergjigjem ne te gjitha ato qe ti ke kerkuar se as qe do te hy aq fell por ato qe une kam shkrua jon veq nje storie e se veretes.e ka edhe ma shum sa nuk kam kohe te shkruaj romane per gjera qe mu nuk me takojne si ateist.
une te tham se Muslimani ne vendet arabe e blene gruan dhe ai qe nuk ka para nuk martohet.

Nuk eshte e vertet se mundet te martohet me 4 gra ai mundet te kete aq gra sa te kete para.

Si shembull e keni profetin tuaj qe ka pasur 12 gra me niqah e ne harem ka pasur mbi 100 gra.
Ato kan qene grate qe i ka marr kur ju kan vdeke burrat tuj luftue per idete e tij.
Pastaj pas qendrimit te tyre tek profeti aj si shpirt mire qe ishte atyperaty ju ka dhan njerzve pa kurrfare shperblimi Gra vejushka dhe ka qene si miqahgji vete.

Disa nga ato qe ju kan vdek burrat i ka ndal per vete.kete mos u mundo ta mohosh.

Po kulmin e asaj qe une nuk kam mund kurr ta besoj por qe kishte pas qene e veret kur e ka fejuar dhe me pas e ka martuar kusheriren e afert te tij qe ka qene hiq ma shum se 9 VJEQE,
Nuk besoj se mundesh me e demontuar kete dhe per kete nuk ka njeri qe ece dhe qe fol qe mundet te me bind se ajo qka ju predikoni eshte morale.

gjini
21-07-07, 23:56
citim yti, hasan mehmeti!!!

burri ka te drejte me kushte te rrepta te drejtesis Hyjnore te martohet deri ne 4 gra, dhe nuk i lejohet te bleje , pra meselja e blerjes dhe sa here te doj jashta 4 grave eshte e pavertet, nese eshte e lejuar me ofro argumente nga feja Islame

Krejt mire po e lam se paska te drejt me i pas 4 gra dhe nuk dyshoj se e ka keq se ka mundesi me u knaq ma shum ne aspektin sexual se sa aj qe e ka vetem nje..

Po perse pra i merr 4 Gra ky i pa njeri. perse ja nxien jeteen asaj te pares qe ka me siguri femije me te dhe ka krijuar nje baze per familje.

Qka do te bente ky fare si insani qe duket po ta merr vesh se njera nga 4 grat ka naj lidje me diken tjeter???
Ketu te ndalemi se qka mundet gruaja me ba ne kete rast? ajo do mbytet me hudhjen e gurve edhe ate nga ata te familjes se vete.
e ky ka te drejt ta mys vete dhe as qe pergjigjet para sheriatit per krimin qe e ka ba,po qe se e embyet ai gruan per nje lidhje te till.
Pra tregom se ku eshte barazia ketu.

Tash kur po i shkruaj keta rreshta po me vjen me vjell nga keto gjeste te muslimanve, dhe behem nervoz pse kam besuar deri para 27 viteve kete fe.

hasanmehmeti
22-07-07, 00:06
selamualejkum musliman


gjini mos u zgjero shume , bjeri argumentet e mesiperme qe ti kerkova , e pastaj dalim tek llafet e tua(pa argumente ) te meposhtme .pra nese don muhabet koti shkojme tek kafja atje , nese don me fole per fe , argumente nga Kurani dhe Suneti .

Nuk te shkruaj me nese nuk i shoqeron fjalet e tua me argumente fetare.


esselamualejkum
hasani
ps/ o gjin ske nevoj me vjelle , ka me te dal vetja boll per Zoten vetem durim, vije koha.

Lijanna
26-07-07, 16:36
FEMRA, PJESĖTARE E SHOQĖRISĖ


Islami, gjithashtu, e sheh femrėn si pjesėtare tė denjė tė shoqėrisė me pėrgjegjėsitė, tė drejtat dhe privilegjet e saj. Si edhe burri, ajo ėshtė nė ballė tė pėrgjegjėsive mė e larta e tė cilave ėshtė tė urdhėrojė pėr vepra tė mira e tė ndalojė nga e keqja, parim mbi tė cilin ruhet shoqėria dhe bashkėsia nga shthurja dhe denigrimi. Vetė Kur’ani e dėshmon kėtė kur thotė: “Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjatrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqja, e falin namazin dhe japin zekatin, respektojnė All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij…” (Et-Tevbe: 71)

Ēdo thirrje kur’anore apo pejgamberike ėshtė e pėrbashkėt. Nėse lexojmė: “O ju qė besuat”, apo “O ju njerėz” tė jemi tė bindur se ėshtė si pėr meshkujt edhe pėr femrat. Kėshut Ummu Seleme dėgjoi Pejgamberin (sal-lAll-llahu alejhi ve selem) tė thotė: “O njerėz!” Dhe vrapoi pėr tė dėgjuar ē’po thshte.

Islami me kėto ligje i ka dhėnė tė drejtėn si burrit edhe gruas, si dhe i ka mundėsuar secilit tė punojė punė qė i do All-llahu, nė shėrbim tė njė shoqėrie tė pastėr, tė njė familjeje tė mbarė, ku femra ka ndjerė mė sė miri detyrėn e tė qenit nėnė e bashkėshorte dhe mashkulli si baba e bashkėshort, ku secili, para se tė kėrkojė atė qė i takon pėrmbush atė qė e ka detyrė. Kjo e dallon nga qytetėrimi perėndimor tė cilin e ka mundur interesi e pėrfitimi material, ku njerėzit edukohen tė kėrkojnė tė drejtat para se tė pėrmbushin detyrat.

Nuk mund tė pėrfytyrohet qė nė Islam tė ketė padrejtėsi ndaj femrės, sepse Ai qė e shpalli kėtė fe nuk ėshtė burrė qė tė tregohet i padrejtė me gratė, por ėshtė Zoti i burrave dhe i grave, i Cili krijoi mashkullin dhe femrėn dhe qė secilit i tregoi atė qė i vlen dhe atė qė e dėmton nė jetė e nė besim.

Lijanna
04-08-07, 13:59
Mendoj se kam lindur perseri

Vėshtroja fletėn e zbrazėt dhe mendoja se si mund t’i pėrshkruaja ndjenjat e thella nė zemrėn time kur pranova besimin: Besimin nė njė Zot dhe nė tė Dėrguarin e Tij.
Si mund ta pėrshkruaj gėzimin e njeriut i cili e gjen rrugėn e tij nė Islam? Mendoj se mund tė tingėlloj pak patetike, por vėrtet mendoj se kam lindur pėrsėri. Isha ēliruar prej zinxhirėve tė mendimeve qė mė kufizuan mua. Ėshtė e mrekullueshme tė ecėsh rrugės sė jetės, tė kesh qėllim dhe udhėzim tė pastėr derisa Allahu ėshtė mbi ne dhe Ai na udhėzon neve me mėshirėn e Tij gjatė tėrė jetės sonė dhe ėshtė obligim i yni ta jetojmė atė, nė modesti dhe bindje, duke bėrė vepra tė mira dhe duke falur namazin. Pėr kėtė, ne do tė fitojmė shpėrblime tė mėdha si kompensim.

Unė kam udhėtuar nėpėr vende tė ndryshme duke shpresuar ta gjej fatin tim, lumturinė, vendin tim nė kėtė botė dhe nuk e kam ditur se ishte e fshehur nė zemrėn time duke pritur momentin e duhur pėr t’u zbuluar. Asgjė nuk krahasohet me qetėsinė shpirtėrore, dikush e gjen atė gjatė namazit tė Sabahut, derisa dielli lind dhe ju pėrfytyroni madhėsinė dhe bukurinė e krijimit dhe Forcėn e Krijuesit.

Gjatė fėmijėrisė sime, mendimi im pėr Islamin ka qenė i rremė nga gazetat, televizioni ose mediat e tjera, qė shpesh japin informata tė mangėta dhe tė njėanshme tė ēėshtjeve. Megjithatė, si person kureshtar, jam munduar t’i gjej vetes pėrgjigjet e pyetjeve tė mundshme, kėshtu qė kam kėrkuar nė libra dhe burime tė tjera shtesė. Ne kemi lindur me besimin nė Zotin, tė vulosur thellė nė shpirtin tonė. Ky ėshtė besimi qė na udhėheq neve nė kėrkimin e pėrgjigjeve. Kam besuar, por nuk e kam kuptuar. Jam munduar tė gjej pėrgjigjet nė shumė kultura dhe popuj, vetėm pėr tė gjetur se filozofitė dhe fetė e tyre ishin tė ndrydhura brenda disa grupeve etnike. Kjo nuk ishte ajo qė isha duke e kėrkuar… Dėshiroja diēka universale, tė pėrjetshme, diēka qė nuk ėshtė vetėm besim i verbėr.

Rruga ime drejt Islamit ishte mahnitėse, plot momente dhe takime vendimtare. Papritmas (nuk e di se si) unė vendosa ta mėsoj arabishten. Pėrderisa ecja nėpėr libraritė e Bratisllavės (kryeqytet i Republikės Svollake), duke shpresuar tė gjej fjalorė tė gjuhės arabe, e gjeta pėrkthimin ēek tė Kur’anit. E vėshtrova atė me njė ndjenjė tė ēuditshme, prej atij momenti diēka donte ta ndryshonte jetėn time. Dy muajt nė vazhdim ai tekst i Kur’anit kurrė nuk u nda nga ēanta ime, vėrtet, e studiova atė nė stacione tė autobusėve, nė transport publik, nė rrugėn deri nė punė dhe anasjelltas… Dhe ishte njė nga kėto momente ‘studimi’ nė stacion tė autobusėve qė
definitivisht e lėkundi jetėn time… Por mė le tė tregoj me rend…

Konsiderohesha e huaj nė punė, kėshtu qė nuk fitova agjitacion nė vėrejtjet e kolegėve nė terrorizėm. Vetėm dėshiroja tė bėhesha muslimane por nuk e dija se si. Nė njė tė shtune me shi isha duke shkuar nė zyre pėr tė bėrė detyrat e mia. Isha ulur nė tramvaj duke menduar se diku nė jug moti mund tė jetė shumė mė i mirė. Prapa meje dėgjova njė grua duke folur me fėmijėn e saj gazmor nė njė fjalor tė pėrzier arabo-sllovak. U ktheva dhe isha e befasuar se shihja njė muslimane, me sa dukej sllovake, me njė shami nė kokėn e saj. Ne zbritėm bashkė dhe fatmirėsisht ajo mė pyeti rreth adresės qė nuk mund ta gjente vet. Ne i kėmbyem adresat tona dhe pastaj u larguam. Pas tri orėve unė i pėrfundova punėt e mia dhe shkova pėr tramvaj. Dhe atje e pashė atė pėrsėri… Nė tramvaj ajo mė tregoi historinė e saj dhe mė ftoi ta vizitoja nė shtėpinė e saj. Nuk kisha pėr tė bėrė diēka kėshtu qė pranova. Tetė orėt vijuese i kalova duke diskutuar me tė dhe burrin e saj rreth Islamit. Ishte njė ditė para pėrfundimit tė muajit tė shenjtė tė Ramazanit dhe ditėn tjetėr ata pėrgatiteshin pėr tė festuar njėrėn prej festave mė tė mėdha tė muslimanėve: Fitėr Bajramin. Ata mė ftuan nė xhaminė e Bratisllavės. Gjithmonė e kujtoj me kėnaqėsi hapin tim brenda asaj xhamie dhe ndjenjat e para… Isha e turpshme por menjėherė e gjeta veten sikur nė njė familje tė madhe, tė pranuar ngrohtėsisht.

Historitė e grave qė i takova ishin tė ndryshme: disa tė lehta, disa tė komplikuara, por ato e kishin njė gjė tė pėrbashkėt: Islami ishte gjėja mė e mirė qė kishte ndodhur nė jetėn e tyre! Isha e mallėngjyer thellė nga historitė e tyre dhe u ktheva nė shtėpi me njė grumbull librash tė cilat i lexova natėn vijuese. U zgjova nė mėngjes e vendosur nė zemėr dhe nė mendje pėr ta hapur njė kapitull tė ri nė jetėn time. E vura shaminė dhe shkova ta vizitoj shoqen time dhe burrin e saj. Pas pak kohe unė deklarova se besoj thellė nė zemrėn time qe njė kohė tė gjatė: 'Dėshmoj se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Tij'

Lijanna
07-08-07, 23:43
Sidra Khan raporton pėr pėrpjekjet e Aishe Bhuttas pėr tė konvertuar botėn nė Islam.
The Guardian (Londėr), e enjte, maj 1997 Aishe Bhutta, e lindur Debbie Rogers, ėshtė e qetė teksa qėndron nė dhomėn e madhe tė apartamentit tė saj, nė Cowcaddens, Glasgou (Skoci).
Muret janė tė mbushura me ajete nga Kur'ani, ndėrsa njė orė e veēantė i pėrkujton familjes kohėt e namazit. Fytyra tipike skoceze e Aishes ėshtė e mbuluar me kujdes nga shamia
Pėr njė vajzė tė mirė tė krishterė skoceze konvertimi nė Islam dhe martesa me njė musliman ėshtė e jashtėzakonshme, por Aishja ka shkuar mė tej, duke u bėrė shkak pėr konvertimin e prindėrve tė saj, tė pjesės mė tė madhe tė familjes dhe tė paktėn tė 30 miqve dhe fqinjėve.
Aishja e ka takuar atė qė do tė bėhej bashkėshorti i saj, Muhamedin, qė kur ishte 10 vjeēe, pasi ai ishte klient i rregullt i dyqanit tė familjes sė saj. Shpesh ajo do e shihte atė teksa falej.

"Veprimet e tij ishin plot qetėsi dhe paqe. Ai mė tregoi se ishte musliman dhe unė e pyeta se ēfarė ėshtė njė musliman", tregon Aishja. Mė vonė, me ndihmėn e tij ajo nisi ta merrte nė konsideratė Islamin. Ajo vendosi tė konvertohej nė moshėn 16-vjeēare.
"Kur thashė shehadetin, ishte si tė hiqja nga shpatullat njė barrė tė rėndė. U ndjeva si njė foshnjė e porsalindur."
Nė moshėn 17-vjeēare ajo kishte lexuar tėrė Kur'anin nė arabisht. "Ēdo gjė qė jetoja, kishte kuptim", thotė Aishja.
Me gjithė konvertimin e saj, prindėrit e Muhamedit ishin kundėr martesės sė tyre. Ata e shihnin atė si njė vajzė perėndimore qė do t’i jepte familjes njė emėr tė keq. Babai i Muhamedit besonte se ajo ishte "armikja mė e madhe".
Megjithatė, ata u martuan, edhe pse babai i tij nuk ishte dakord. Me kalimin e kohės, Aishja u bė pjesė e familjes. Gjashtė vjet mė pas, Aishja i hyri njė misioni pėr tė konvertuar prindėrit e saj dhe pjesėn tjetėr tė familjes nė Islam (me pėrjashtim tė sė motrės). "Bashkėshorti im dhe unė u morėm me prindėrit e mi dhe u treguam atyre pėr Islamin."
Babai i Aishes ishte njė “kockė e fortė”, prandaj ajo kėrkoi edhe ndihmėn e nėnės sė saj, qė sapo e kishte pranuar Islamin.
"Mamaja ime (e cila tashmė ka vdekur nga kanceri) dhe unė i flisnim babait pėr Islamin dhe njė ditė ishim ulur nė sofanė e kuzhinės kur ai tha: "Cilat janė fjalėt qė thuhen kur pranohet Islami?"

Tre vjet mė vonė, vėllai i Aishes e tha shehadetin "nė telefon". Pas tij e pranuan Islamin gruaja dhe fėmijėt e tij, tė ndjekur nga djali i motrės sė Aishes. Por ajo nuk u ndal me kaq. Pas konvertimit tė familjes sė saj, Aishja e pėrqendroi vėmendjen te Cowcaddens.

Ēdo tė hėnė, pėr 13 vitet e fundit, Aishja ka mbajtur kurse pėr Islamin pėr gratė skoceze. Deri tani ajo ka ndihmuar nė konvertimin e mbi 30 grave me formime kulturore tė ndryshme. Trudy, pėr shembull, njė mėsimdhėnėse nė Universitetin e Glasgout dhe njė ish-katolike, e ndoqi kursin e Aishes sepse i duhej pėr njė kėrkim tė sajin, por pas gjashtė muajsh u konvertua nė Islam, por nuk e ka veshur hixhabin dhe nuk i ka treguar ende familjes sė saj.
Kursi i Aishes sot ndiqet edhe nga vajza muslimane tė tunduara nga idetė perėndimore, nga muslimane praktikuese tė fesė, tė cilat duan njė forum pėr tė debatuar, si dhe nga gra tė interesuara pėr Islamin.

Shqiptare
05-09-07, 12:36
Burri im i dashur!


Mbase ndonjėherė do tė mendosh se ke bėrė njė gabim qė mė ke zgjedhur pėr bashkėshorte tė jetės, dhe kjo mund tė tė pengojė nė bashkėveprimet ditore qė kemi. Me kohė frikohem se dashuria jote do tė shndėrrohet nė urrejtje, durimi yt do tė kalojė nė zemėrim dhe situata e qetė mes nesh do tė zbehet.

Burri im i dashur!

Ndoshta kur jeta kalon nė fazėn e ndezur me tensione dhe gjen veten i zėnė me shumė punė, ndodh qė nuk do tė kesh kohė pėr mua dhe kohėn qė do duhej ta kaloje me mua do humbiste. Me njė sinqeritet do tė jap aq sa mundem qė tė tė bėj tė lumtur nė jetė. Por a nuk ėshtė e drejtė qė edhe unė tė kem pėrkujdesjen tėnde? Do tė shikoj tė jem e vėmendshme, por kam frikė se nė sytė e tu mund tė duket e padrejtė dhe e gabuar. Pra, mė fal dhe mė buzėqesh, ashtu siē e pėrshkruante tė Dėrguarin (a.s) nėna e besimtarėve Aisha (r.a).
Dhe nė kėtė mėnyrė, shpresoj se do tė mė vlerėsosh pėr virtytet e tjera qė kam. Allahu nė Kuran, Ai, i Cili na bashkoi nė martesė dhe vendosi dashurinė nė zemrat tona:
“O besimtarė! - nuk ju lejohet tė bėheni pėrdhunisht trashėgimtarė tė grave dhe mos i pengoni ato me qėllim qė t’ua merrni njė pjesė nga dhuratat qė ua keni dhėnė, pėrveē nėse bėjnė gabime sheshazi. Jetoni e silluni mirė me to! Nė qoftė se ato nuk ju pėlqejnė aq shumė, (duroni!) sepse ėshtė e mundur qė juve tė mos ju pėlqejė diēka, por qė Allahu nė atė do t’ju sjellė shumė tė mira.” (Nisa: 19)
Po ashtu, i Dėrguari i Allahut (a.s) ka thėnė: “Besimtari me besim mė tė plotė ėshtė ai qė e ka karakterin mė tė mirė, kurse mė i miri prej jush ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė pėr gruan e tij.” (Tirmidhiu)
Burri im i dashur!

Duhet ta dish se nuk ka krijesė njerėzore qė nuk gabon, vetėm Allahu, i Pėrjetshmi, ėshtė i Pėrkryer.
Nuk ėshtė e drejtė pėr ty apo pėr mua qė thjesht t’ia marrim gabimet dhe tė metat njėri - tjetrit nė llogarinė tonė, derisa tė metat tona t’i lėmė anash. Do tė mundohem tė jem njė bashkėshorte besnike ndaj teje dhe tė dėgjoj gjithmonė, por shpresoj se do tė mė falėsh dhe harrosh kur gaboj.
I kam lėnė prindėrit, vėllezėrit e motrat e dashura qė tė jem me ty. Dua qė tė ma mbushėsh zemrėn me dashuri. Tė mė dashurosh si njė rrebesh shiu. Nuk dyshoj aspak qė tė kam zgjedhur bashkėshort. E ēmoj devotshmėrinė tėnde ēdo ditė dhe devotshmėria jote tė bėn tė dukesh si njeriu mė i mirė pėr mua.
Mė kujtohet ngjarja e shokut tė Profetit (a.s), Ali bin thalib (r.a), kur ėshtė pyetur nga njė njeri: “Kam njė vajzė, me kė ta martoj?”
-Aliu (r.a) iu pėrgjigj: “Ajo duhet tė martohet me njeriun qė ka devotshmėri nė zemrėn e tij. Nėse ky njeri e do, ai do ta bėjė tė lumtur, e nėse nuk e do, nuk do ta lėndojė asnjėherė.”
Ne fakt ti je ky. Elhamdulilah, burri im i dashur, dashuria jote mė bėn tė ndihem si gruaja mė e lumtur nė botė.
Ndoshta kur ndodhemi para njė situate tė vėshtirė, pėr shkak tė gabimeve tė mia, dhe nė kėtė moment ti do tė dėshiroje tė kishe njė grua mė tė mirė, tė lutem bėhu i ndėrgjegjshėm, egoizmi dhe moskujdesi yt mund tė mė drejtojė nė sjellje jo tė mira. Tė lutem, m’i pėrmirėso gabimet e mia me butėsi dhe mirėkuptim, mos u bė i ashpėr ndaj meje.
Nėse sheh ndonjė tė metė nė anėn time, kujtoje mesazhin e Profetit (a.s) drejtuar neve.
“Le tė mos e urrejė besimtari besimtaren. Nėse ndonjė gjė nga ajo nuk i pėlqen, ndoshta mund t’i pėlqeje diēka tjetėr.” (Muslimi)

Burri im i dashur!

Tė lutem tė kėrkosh riskun nė hallall, sepse burri duhet tė marrė pėrgjegjėsinė mbi familjen e tij tė dashur. A nuk na ka mėsuar i Dėrguari (a.s), kur Muavije ibn Hajde (r.a) ka pyetur tė Dėrguarin se ēfarė detyrash ka secili prej nesh ndaj gruas sė vet?”
(Pejgamberi tha: “Ta ushqesh kur tė ushqehesh vetė, ta veshėsh kur kėtė e bėn pėr vete, mos ta mallkosh dhe mos ta lėsh vetėm askund pėrveē nė shtėpi.” (Hadith hasen, transmeton Ebu Davudi i cili thotė: “Mos e qorto” e ka kuptimin, mos i thuaj “Allahu tė shėmtoftė”) qė do tė thotė se burri duhet tė pėrmbushė nevojat pėr familjen e tij.
Mos u bė i ashpėr ndaj meje, sepse Profeti (a.s) nuk ka qenė asnjėherė i ashpėr ndaj grave tė tij.

Burri im i dashur!

Mė kujtohet njė hadith nga profeti Muhamed (a.s):“Kjo botė ėshtė dėfrim, kurse dėfrimi mė i mirė i saj ėshtė gruaja e ndershme.”. (Muslimi)
Do mundohem tė jem thesari yt mė i madh, ashtu si unė e ndiej se ti je thesari im mė i madh.

Burri im i dashur!

A e di shpėrblimin qė do tė marrėsh nga Allahu nė ahiret? A e di se cili ėshtė shpėrblimi pėr ata qė sillen drejt ndaj grave tė tyre? Shiko me sy, zemėr dhe kuptoje kėtė hadith: “Ata qė janė tė drejtė, nė Ditėn e Gjykimit do tė marrin fronin prej drite. Ata janė njerėz tė drejtė, me dėlirėsinė e tyre ndaj grave tė tyre dhe njerėzve pėr tė cilėt janė pėrgjegjės. (Muslimi)
Lus tė jesh njėri prej tyre dhe unė tė jem mbretėresha nė pallatin tėnd tė bukur. Po mundohem tė jem thesari yt mė i ēmueshėm nė kėtė botė dhe nė tjetrėn. Kur tė jesh i lirė, mė mėso me diturinė qė Allahu tė ka falur. Nėse nuk ke kohė, mė lejo tė pėrfitoj diturinė e Islamit nė ndonjė mėnyrė tjetėr.
Sidoqoftė, unė nuk do harroj pėrgjegjėsinė qė kam si grua, qė mė vonė tė jem njė mėsuese pėr djemtė dhe vajzat e tua. A nuk ėshtė nėna mėsuesja e parė pėr djemtė dhe vajzat e saj?

Do dėshiroja t’i mėsonim fėmijėt tanė se bashku, qė tė jenė bartės tė flamurit dhe tė jenė nė mesin e tė devotshmėve. Dua tė jem njė grua besimtare, qė ta sjell familjen time nė xhenet.


O Allah, i Vetmi qė nuk ke shok, Ti je dėshmitar nė kėtė lidhje martesore. Kam rėnė nė dashuri me bashkėshortin tim. Bėje kėtė dashuri ndaj tij, ashtu qė tė pėrforcoj dashurinė ndaj Teje, por, lutem po ashtu, qė dashuria ime ndaj tij tė mos e kalojė dashurinė ndaj Teje. Bėje kėtė dashuri kuptimplote. Mė mbro zemrėn time, qė tė mos tė tė harroj kurrė. Bėje kėtė dashuri pėr mua, qė tė mos kalojė dashurinė qė ai ka ndaj Teje, dhe bėje dėshmor pėr hirin Tėnd. Bėje dashurinė dhe lutjen e tij ndaj meje tė tillė qė ai tė mos e harrojė xhenetin. Nėse dashuria ime ndaj tij mė bėn qė tė harroj, mė pėrkujto dhe mė udhėzo, mos mė bė prej tė humburve.


O Allah i mbushur me dashuri, qė dhuron butėsi, Ti e di nėse zemrat tona janė nė pajtueshmėri dhe se mund ta duam njėri - tjetrin. Na bė njerėz tė dėgjueshėm ndaj Teje. Na bė qė ta mbrojmė sė bashku ligjin Tėnd. Bėje kėtė lidhje tė fortė. Bėje kėtė dashuri tė pėrhershme. Na udhėzo nė rrugė tė drejtė. Na i mbush zemrat me dritėn Tėnde, e cila asnjėherė nuk shuhet. Na i zgjero zemrat me besim dhe zbukuroje tė dorėzuar nė rrugėn Tėnde. Gruaja jote.


Dina Istova

Shqiptare
25-09-07, 11:08
Mė shumė do tė doja tė ndihmoj njė motėr nga feja, kur i nevojitet ndihma ime, se tė qėndroj nė xhami njė muaj duke bėrė ibadet.
Sa e rėndė ėshtė jeta e injorantit i cili e zvarritė bėmirėsinė dhe ik prej saj!

Njeriu do tė pyetėt pėr tė gjitha shpenzimet e tij qė i ka bėrė, pra oj motėr e dashur dhe e nderuar, ke kujdes pėr veprat tua dhe pasurinė ku e harxhon. Kujdes nė cfarė gjendje do tė dalėsh para Krijuesit tėnd. Ki kujdes nga ndalesat e All-llahut xh.sh. sepse do te jesh e devotshme.
Kėnaqu me tė mirat qė tė ka dhėnė All-llahu xh.sh. sepse do tė jesh e shpėtuar nė ahiret dhe e nderuar dhe e respektuar nė dunja.
Nuk do tė arrini atė qė e dėshironi pėrderisa t’i plotėsoni pasionet trupore, ndėrsa nuk do t’i realizoni shpresat tuaja pėrderisa tė mos jeni tė pėrmbajtura nė vuajtje.
Mos tė harrojmė se durimi ėshtė thesari i xhennetit dhe mund ta arrijmė nėse pėrmbahemi pak. Nuk ėshtė e thjeshtė vlera e arritjes dhe e kėnaqėsisė te All-llahu, sepse me kėtė mundet t’i pėrballoni tė gjitha sprovat. Pėr kėtė kemi ajetin kur’anor ku All-llahu xh.sh. thote: “Kush bėn durim dhe falė s’ka dyshim se kjo ėshtė virtyti mė i lartė.“ (42:43)
Motėr e nderuar, kurrė nuk mund tė bashkosh besimin dhe pabeseinė. Si mund ta quhesh besimtare, kur i anashkalon shumė vargje kur’anore dhe fjalė profetike?! Vallė a nuk ka deklaruar i Dėrguari alejhisselam se: ”Nuk ka besim ai i cili nuk i besohet, dhe as fe ai i cili nuk i kryen premtimet“
Mos tė harrojmė pėr premtimet qė na i ka thėnė All-llahu pėr ruajtje nga shejtani dhe zjarri i xhehennemit nėse posedojmė kėto katėr cilsi:
-tė pėrmbajturit nė frikė,
-tė pėrmbajturit nė nxitim,
-tė pėrmbajturit nė zemėrim dhe
-tė pėrmbajturit nė lakmi.
Tė edukojmė vehtėn qė tė vrapojmė pas cilėsive dhe gjėrave tė mira, sepse vetėm posedimi i tyre na zbukuron para se tė na vije dita e zbukurimit, ato janė: tė vrapojmė pas diturisė mė shumė se pas pasurisė dhe trashėgimisė, tė posedojmė edukatė, qė tė kemi fytyrė tė ndritur, tė jemi tė devotshme sepse ėshtė siguri pėr ne, tė jemi adhuruese sepse do tė jemi fituese, tė kemi mendjen udhėrrėfyese nė tė mirė, sepse atėherė posedojmė edhe sjellje tė mirė dhe shoqėri tė shėndoshė, tė kemi butėsi, sepse posedojme ndihmen me tė madhe, ta pėrkujtojmė vdekjen sa mė shpeshė sepse ėshtė predikuesi mė i mirė.
Besimtarja e mencur dhe mendjemprehtė e shton frikėn e vet ndaj denimit tė All-llahut xh.sh. sa herė qė All-llahu xh.sh. ia shton tė mirat.
Motra ime besimi i vėrtetė ėshtė ai qė ėshtė skalitur thellė nė zemėr dhe cilin e dėshmojnė veprat e mira.
Oj motėr e nderuar, bėhu shumė e kujdesshme, ngase njeriu shpesh konsumon ushqim qė nuk i lejohet, futet atje ku nuk e ka vendin dhe rrin nė shoqėri e cila e ndryshon, dhe kėshtu pak nga pak, ik besimi e qė ti nuk e vėren fare .
Duke medituar rreth kėtyre vargjeve, po ndeshemi me ushqimin, vallė aq rėndėsi paska se cfarė ne konsumojme?! Do tė thotė qė mvaret besimi ynė kėtu? Si ėshtė halli yt qė t’i konsumon duhanin? A e ke pyetur vetėn tėnde ndonjėherė, pse pi duhanin? Cka pėrfitoj prej tij? A ėshtė i lejuar apo i ndaluar? Kush e ndaloi e kush e lejoi? A mė ka hije tė veproj kėtė vepėr? A ėshtė lėmoshė nga pasurija ime apo mėkat qė do tė mė revanshohėt nj ditė?!
Motėr e dashur dhe e nderuar, oj ti e cila gjindesh nė kėtė gjest tė ulėt femror, pėrpiqu pėr ta gjėtur pėrgjigjen e cila ėshtė e gjallė dhe e freskėt nė vargjet e arta “Cdo gjė qė bėn dėm nė organizėm ėshtė haram“, a thua vallė mos e ke tė ngulitur nė kokėn tėnde se e ke tė lejuar?!
E nderuar motėr nė fjalė, mos e gėnje vehtėn dhe tė tjerėt se gjoja ke halle dhe derte dhe po i shuan me konsumim te duhanit.
Mos kėrko kėnaqėsi dhe prehje nė tė ndaluar, sepse nuk ka dhe nuk gjen. Kėnaqėsia dhe prehja ėshtė nė tri gjėra:
-nė namaz,
-nė lexim dhe meditim tė Kur’anit dhe ne
-dhikėr.
Nėse nuk gjen kėnaqėsi kėtu, dije se dyert i ke tė mbyllura, andaj pėrpiqu t’i hapėsh.
Pejgamberi i All-llahut alejhisselam ka thėnė: ”Nė kėtė botė njerėzve nuk u ėshtė dhėnė gjė mė e mirė se besimi i fortė dhe shendeti i mirė.
Luteni All-llahun xh.sh. t’u dhuroje besim tė fortė dhe shėndet nė jetė!“
Sa madhėshtor ėshtė ky citat profetik pėr atė qė din tė mendojė. A nuk vijmė te njė konkluzė e shėndosh dhe e fortė qė, kush ka iman te fortė, ėshtė durimtar nė vuajtje dhe aktiv nė vepra fetare. Ndėrsa shėndeti ėshtė njė e mirė prej tė mirave tė All-llahut mbi ne.
Atėherė e nderuara motėr, oj ti e cila e shkatėron shėndetin tėnd me atė tym tė zi, kujdes pėr kėtė mėkat dhe mundohu tė jesh nėn hijėn e kėsaj duaje tė pranuar, qė tė jesh nė mesin e atyre tė cilėt i pėrfshinė shefati i kėtij burri fisnik dhe i cili ėshtė mė i dashuri tek Krijuesi ynė dhe i gjithsisė.

E lusė All-llahun qė tė na i bėj tė urrejtura edhe neve gjėrat tė cilat i urren Ai, dhe tė na i bėj tė dashura gjėrat tė cilat i don Ai, me shpresė qė ta fitojmė dhuratėn mė tė madhe qė ka pėrgatitur pėr robėrit e Tij besnik e tė sinqertė qė ta shohim Nurin e Tij. Amin!

Shqiptare
28-09-07, 10:14
Pas shumė viteve me mund, pa u ngopur gjumė, dhe pa qenė e lirė nga streset e provimeve, erdhi dita e shumė pritur e diplomimit. Ditė vėrtetė e gėzueshme, ditė qė duket sikur shėndritė mė shumė sė ditet e tjera, ashtu tė bie nė mend sė pas ēdo vėshtiresie vie lehtėsimi, sė pas errėsires vjen drita, sė pas lodhjes vjen pushimi.

Kjo u shpreh edhe nga tė afermit e ngushtė tė familjes, gjithashtu edhe nga fėmijet, tė cilėt sikur nė rastin e festės sė Bajramit, shfrytėzova rastin t’i veshja nė kėtė ditė. Kishte kaluar kohė e gjatė tė cilet nuk i ishin gėzuar njė dite mė nėnėn e tyre, si tė ja bėjnė, kėshtu e paska kur ke nėnėn shumė ambicioze. Sa pėr bashkėshortin, ai tėrė atė qė ka kuptuar nga martesa ėshtė se studenteja duhet studiuar, sė studimi ėshtė prioritet dhe se tjerat vijnė pas. Edhe tek ai shihej njė lloj gėzimi, por jo edhe aq ngazėllyes, sigurisht sė nėnkuptonte se mė pas do tė pasonte shkalla tjetėr e sfidės. Sepse diploma duhet “paguar”, dhe nuk ja vlenė gjithė ai mund me kot. Si do tė ja bėnte i shkreti, ose tė duronte ose tė linte fėmijėt pa nėnė.

Kėshtu jemi ne njerėzit, kur marrim tėposhtėzėn sikur guri qė rrokulliset posht njė kodre, nė ēdo moment shpejtėsia vetėm vjen e shtohet. Por edhe pse rrokullisemi mendojmė se ja vlen kėshtu, derisa tė mos na lėkund drita e sė vėrtetės e tė zgjohemi dhe tė kėndellemi.

Edhe kėsaj dite ju afrua muzgu i mbrėmjes, tė lodhur nga njė ditė e lėvizshme tė gjithė i zėri gjumi, por unė sikur doja qė kjo ditė tė zgjatej edhe mė shumė e bashkė me tė edhe gėzimi im. Shikoj drejtė femijeve tė mi, dhe duke marrė frymė thellė, me bindje se tani edhe atyre u kishte ardhur koha tė ishin mė tė lumtur sė mė parė, dhe mė pas mė paraqiten skenat e jetės sė tyre tė deri atėhershme. Sa herė isha detyruar t’i dėrgoja te fqinjet, duke i lėrė tė qajnė, dhe gjithnjė duke u thėnė: mami kthehet shpejt, mami kthehet shpejt! Sa herė kishte ndodhur qė kur provimi ishte afėr t’u britja tė gjthėve, dhe i kisha bėrė fėmijėt qė tė mos e duan as librin. Nganjėherė edhe i vendosnin lodrat e tyre sipėr librit, kurse unė u kėrcėnohesha sė ishin tė paedukatė, tė pa kuptueshėm…

Ata nuk e kishin pasur rastin qė nėna tyre t’u ofronte njė jetė mė dinjitet, me pėrkujdesje, por tėrė atė qė kishin mėsuar ishte sė nėna tyre ishte e zėnė. Shumė rrallė kishin pėrjetuar qė nėna e tyre tė i gėzonte duke u pėrgaditur ushqim shtėpie pos atyre tė shpejta nga qyteti, ose ushqime tė ftohta. Shumė rrallė u kishte treguar nėna e tyre tregime-edukuese, tė cilat i kishte zėvendėsuar me programe, e me filma vizatimor televiziv. A ishin ata fajtor sė nėna e tyre nuk kishte diplomuar para martesės, a ja vlenė qė ambicia ime e sėmur tė paguhej nė shpatullat e tyre tė njoma?


Pastaj mė u kujtua bashkėshorti, i cili pėrkundėr tė gjitha mundimeve, kur i vinte ne fyt puna ime mė thoshte: “Nuk jam martuar pėr ta shkolluar njė studente, pėr t’u ber nėnė dhe baba, mos mė detyro tė bėhėm i keq ndaj teje,…”, por pastaj i kalonte dhe bėnte durim, vetėm mė qellim qė tė mos shkapėrdedhej familja.

Me u kujtua se kur ėshtė pyetur Omeri, radijallahu anhu, se cilat janė obligimet e babait ndaj fėmiut, tė parėn e ka pėrmendur: "t'i gjejė njė nėnė tė mirė", meqė nėna e mirė di si ta edukojė fėmijėn e saj.

A nuk ka ndoj menyrė tjetėr qė do tė mi shuante ambiciet tė cilat po i paguaj nė shpinden e familjes? Sikur tė kisha ambicie tė pastėrta sigurisht se nuk do veproja kėshtu! Sikur tė kisha ambicie pėr hirė tė Allahut sigurisht se do tė gjeja njė balancim, sepse dija pėr hirė tė Allahut nuk qendron mbi themele tė dėmtimit tė shtepisė, tė familjes, por duke i dhėnė pėrparėsi dhe tė drejtė sėcilit ashtu sicc e meriton.

Pastaj me u kujtua hadithi i Pejgamberit, salallahu alejhi ve sel-lem: ”Secili ka hak ne ty, … si dhe hadithi "Burri ėshtė bari nė kopenė e tij dhe pėrgjegjės pėr familjen e tij. Dhe gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe pėrgjegjėse pėr familjen (fėmijėt)" (Buhari, Muslim).

Cila bareshė isha unė, pėr ēfarė u pėrkujdesa deri mė tani?

Pastaj bahkėshorti u zgjua dhe pasi kuptoj se kisha qajtur, i habitur me pyeti se ēfarė kishte ndodhur ?! A dėshiron tė aplikosh pėr punė apo ta lėsh mėsimin, apo si ėshtė puna?! Jo i thash, nuk dua ta lė mėsimin, por dua ta lė gabimin, nuk dua tė ja kthej shpinden institucionit mė tė dashur dhe mė tė shtrenjtė pėr mua e t’i drejtohem institucionit nė tė cilin as qė kam ndonjė vlerė pos po pati pėrfitim nga unė!
Dua tė jap maksimumin tim ndaj jush qė pastaj nėsė gaboj, tė kam tė drejtė qė tė e kerkoj hallallin nga ju, ti ndoshta mė kupton por a mė kuptojnė kėta voglusha, a mė falin, apo ende janė tė gatshėm tė sakrifikojnė pėr mua,!…

---------------

Te gjithe duhet menduar per gabimet tona dhe te themi "Askush nuk na ka faj, nese...."

Murgesha
28-09-07, 11:40
Pėrshėndetje Shqipe.
E lexova deri nė fund rrėfimin e kėsaj "nėne" qė paska gjet mė nė fund ngushėllimin e vuajtjeve tė studimeve, e e paska parė "gabimin" deri nė pendim.
Nėse do tė ishte kjo e vetmja nėnė qė paska pas fatin tė shkollohet e i paska vuajtė familja kaq shumė pėr te do ta kuptoja e arėsyetoja.
Raste tė studimeve tė nėnave gjen me miliona e po tė ishte se u dashka pendimi e tė cilėsohet gabim marrja e dijes ku do tė pėrfundonte njerėzimi?

Si duket ajo nuk ka mundur ta ndaj kohėn nė mėnyrė racionale por ju paska pėrkushtuar vetėm mėsimit e i paska lėnė anash tė gjitha e tash ne u dashka tė marrim mėsim prej saj.
Tė lutem Shqipe shiqoji pak kėto gjėra nga njė tjetėr kėnvėshtrim. Shiqo shembujt e tjerė kur gruaja e arrin suksesin nė mėsim e ėshtė edhe nėnė e bashkėshorte e devotshme.
Shiqo vetėm nė vendlindjen tėnde sa gra tė shkolluara ke, e mė thuaj se a janė ato tė gjitha nėna e bashkėshorte tė dėshtuara.

Mė vie keq pėr ty Shqipe qė nuk arėsyeton e gjykon me njė logjikė tė shėndoshė.

Ps. Kam lexuar prej teje diku se ti nesėr e shef veten vetėm si nėnė tė mirė e duke u pėrkujdes pėr fėmijėt e bashkėshortin deri nė pėrkushtim.
Nuk ka gjė tė keqe nėse vepron ashtu, se kjo ėshtė bazė e jetės edhe te shumė nėna tjera pavarėsisht nėse shkollohen apo jan nė marėdhėnie pune.

Murgesha!

ATEIST
30-09-07, 20:53
http://www.faithfreedom.org/Gallery/3.htm

ATEIST
30-09-07, 21:09
http://www.faithfreedom.org/Gallery/beatingwomen.jpg
nje menyre efikase qe perdoret ne vendet islamike per te vene ne dukje barazine midis burrit dhe gruas. ajo cka shkruan libri interpretohet ne kete menyre nga te gjithe burrat arabe. nuk besoj se te gjithe gabojne ne interpretim.

Preshevar
02-10-07, 09:51
nje menyre efikase qe perdoret ne vendet islamike per te vene ne dukje barazine midis burrit dhe gruas. ajo cka shkruan libri interpretohet ne kete menyre nga te gjithe burrat arabe. nuk besoj se te gjithe gabojne ne interpretim.

Edhe Shqiptart jan shumica musliman, por kush dul me i rrah grat nė publik ?!

*Afganėt nuk jan arabė.

Preshevar
02-10-07, 10:26
Femra shqiptare pėrballė modernitetit ballkanik

Prof.dr.Ruzhdie QAFMOLLA



Femrat, pėr vetė pėrgjegjėsinė e tyre shumėdimensionale, janė tė pėrfshira nė menaxhimin e tė gjithė hallkave kryesore tė shoqėrive. Ato ndikojnė veēanėrisht nė procesin e ngritjes dhe mbajtjes sė familjes, dhe po ashtu, ndonjėherė marrin role vendimtare nė dinamikat qė ka zhvillimi i vendit.
Femrat mund tė veprojnė edhe si drejtuese nė momente kritike. Nė mėnyrė qė roli i tyre kryesues tė kryhet sa mė mirė nė menaxhimin e ēėshtjeve, ndihmesa e tyre ėshtė njė domosdoshmėri. Por gruaja, pėrpara se tė pranojė kėtė pėrgjegjėsi, duhet tė jetė edukuar dhe pajisur shpirtin e saj me morale tė pastra dhe kulturė sa mė tė lartė. Kjo sjell njė funksionim tė plotė tė qenies sė saj, lidhur me fushat kulturore, sociale, politike etj, edhe nė kushtet mė kritike, nė tė cilat mund tė kalojė njė shoqėri.
Fusha mė e rėndėsishme qė duhet prekur thellėsisht nga femrat ėshtė ajo e edukimit, arsimit e kulturės. Ajo qė duhet pasur parasysh nė menaxhimin e sė ardhmes ėshtė qė femrat tė shihen si leva tė forta nė kėto fusha.
Ndėrkohė qė nė planifikimin e njė tė ardhme mė tė mirė pėr femrat shqiptare duhet tė merren parasysh karakteristikat e njė menaxhereje, njė nėne ose njė femre nė udhėheqje tė detyrave qė ngarkon shteti. Duke u bazuar nė studime, rezulton se femrat zotėrojnė karakteristika dalluese tė vetat. Por kėto vlera, qė Zoti i dha femrės, shfaqen dhe rrezatojnė plotėsisht vetėm atėherė kur njė femėr pajiset me dituritė e nevojshme dhe kulturėn e fesė e tė besimit, qė ėshtė shkalla mė e lartė e pėrkushtimit dhe ngritjes morale tė ēdo qenieje njerėzore.
Femrat, nga ana tjetėr, pėr vetė ndjeshmėrinė, tė dhuruar nga Zoti, ndihen tė detyruara t’i mbajnė pėrgjegjėsitė e tyre mė me maturi. Njė studim, i kryer me 20 gra tė suksesshme, tregon se ato nė pėrgjithėsi kanė vendosur njė marrėdhėnie tė fortė me kolegėt e tyre, kanė qenė tė pėrgatitura nga ana profesionale dhe kanė qenė prej atyre qė e besojnė Zotin dhe ndjekin rrugėn e moraleve tė pastra. Ky do tė duhej tė ishte edhe shembulli i femrės shqiptare.
Nga ana tjetėr, qė tė arrihet kjo te ne, femrat duhet tė ndihen tė sigurta, tė gėzojnė tė drejtat e tyre, qė ua ka dhėnė Zoti, duhet tė ndjekin shembuj qėndrueshmėrie emocionale, qė e kemi tė prezantuar mė sė miri nė shėmbėlltyrėn e Hz.Hatixhes, gruas sė profetit Muhamed (a.s). Gjithashtu, kėtė shėmbėlltyrė e hasim edhe tek shumė femra, nė periudhat kur kultura islame arriti kulmin e saj, si nė lindje, ashtu edhe nė perėndim.
Karakteristikat e lindura tė grave i kanė bėrė ato mė tė suksesshme nė disa fusha. Kėshtu, nėse karakteristikat e tyre menaxhuese bashkohen me dije dhe aftėsi tė pėrshtatshme, atėherė ato mund tė gjejnė zbatim dhe nė shumė fusha tė tjera sociale dhe politike, si p.sh: veprimtaritė sociale, shėndetsore dhe artistike. Pėrveē kėsaj, studimet psikologjike e nxjerrin imazhin e gruas si shumė tė ndjeshme dhe tė brishtė, nė rast tė ndonjė tensioni apo shqetėsimi. Nė kėtė mėnyrė shohim se nė menaxhimin e krizave nė shoqėritė pėrkatėse shpeshherė ka nevojė pėr njė bashkėrendim tė ēėshtjeve edhe me burrat.
Eskilson (1976) beson se menaxheret femra solidarizohen me tepėr nga burrat me anėtarėt e grupit tė tyre. Pėrhapja e solidaritetit, ndėr anėtarėt e njė shoqėrie, krijon njė lloj harmonie dhe bashkimi, qė u jep hov veprimtarive tė tyre.
Pėrforcimi i grave, pėrveē tė tjerash edhe me besimin islam, ėshtė njė nga detyrat e rėndėsishme tė grave elitare, tė menaxhojnė krizėn qė ballafaqohet jo vetėm nė shoqėrinė shqiptare, por edhe atė kosovare e kudo qoftė. Vetėm duke u pajisur me kulturė Islame, femrat do tė kenė forcė qė tė vendosin dhe tė pėrballojnė si duhet gjithēka qė u del para.
Kjo qė po themi merr vlera edhe mė tė mėdha nė Kosovė, Bosnjė e disa vende tjera tė Ballkanit, ku femra dhe familja u godit mė sė shumti nga makineria gjakatare serbe. Duke rritur besimin te Zoti, duke e pasuruar atė me kulturėn islame, femrat kosovare dhe tė tjerat, do jenė nė gjendje tė japin mė shumė ndihmesė pėr gratė, nė zonat ku kanė ndodhur fatkeqėsi. Kėshtu, ne mund tė pėrgatisim njė terren mė tė pėrshtatshėm pėr bashkėpunim me familjet e tyre, por edhe me vet viktimat qė kanė mbijetuar. Procesi i dhėnies sė ndihmės duhet, sė pari, tė konsistojė nė gjetjen e mėnyrave pėr forcimin e bindjeve fetare, mbulimit tė disa nevojave njerėzore tė tyre etj.
Nėse pėrforcimi i grave shqiptare me besimin islam mund tė zbatohet si duhet si njė instrument aktiv, atėherė do tė zbulohej njė faktor shumė i rėndėsishėm pėr zgjidhjen e shumė krizave, me tė cilat ballafaqohet femra sot. Pėrveē kėsaj, duhet tė vihet nė dukje se edukata familjare luan njė rol shumė vendimtar nė arritjen e pėrforcimit tė karakterit tė gruas. Duke u mbėshtetur nė kulturėn islame dhe edukatėn e shėndoshė familjare, dilema sociale dhe morale e viktimės mund tė zgjidhet shumė mė shpejt. Ėshtė e qartė, se sa mė shumė shtohet kultura njerėzore, aq mė e madhe ėshtė mundėsia e sigurimit tė mirėqenies.

Preshevar
02-10-07, 10:27
Mė poshtė do pėrmend disa metoda tė nevojshme pėr tė arritur njė nivel vetėbesimi, qė garanton njė tė ardhme mė tė mirė pėr gratė:
a) Optimizmi: meqė qėndrimet e femrave ndaj sė ardhmes kanė ndikim tė thellė nė sjelljen e tyre, tė paturit e optimizmit ka njė rėndėsi tė madhe. Nėse ne forcojmė kėtė ndjenjė nė mes tė femrave atėherė:
- Ato nuk kanė mė frikė nga e ardhmja dhe janė plot shpresė.
- Ato nuk e lėnė veten t’i dorėzohen rrethanave nė vėshtirėsinė e mjerimit kur ballafaqohen me tė.
- Ato, duke qenė optimiste, mund tė krijojnė njė miqėsi tė ngushtė me tė tjerėt.
b) Aftėsia pėr vendimmarrje: njė nga aftėsitė, pėr tė cilat duhet tė trajnohen femrat, ėshtė qė tė mėsojnė se si tė marrin vendim me vetėbesim nė situata kritike. Ato duhet tė mėsohen qė tė marrin vendimet mė tė mira, duke u mbėshtetur nė njė studim tė thellė, maturi e kėshillim. Ėshtė e qartė, qė efektet pasuese tė kėtyre vendimeve, nėse ato nė fund rezultojnė tė pakėndshme, pasojat e tė cilave mund tė jenė pabesueshmėrisht tė thella, i kanė rrėnjėt e tyre mė sė shpeshti nė vendimet e pasigurta tė ēastit.
c) Aftėsia e ruajtjes sė besimit: pothuajse ēdokush pėrsėrit se bindjet e qėndrueshme fetare, si: namazi, pastėrtia, mbulesa (Hijab), besnikėria, miqėsia dhe durimi mund tė rikthejnė qetėsinė mendore dhe tė shtrojnė terrenin pėr risi dhe krijueshmėri, tė cilat, nė fund, i bėjnė femrat tė afta tė marrin pėrsipėr mesazhin hyjnor qė ua ka ngarkuar Allahu (xh.sh).
Prandaj, me qėllim qė tė sigurojmė njė shėndet psikointelektual mė tė shėndoshė te femrat shqiptare, duke arritur t'i edukojmė pasardhėsit me kontroll tė ndjenjės sė ēastit dhe tė vetėpėrmbajtjes nė rast tė dhembjes e pikėllimit, tė cilat rezultojnė nė rehati materiale dhe shpirtėrore, elita e ardhshme e femrave te ne duhet tė bėjė tė pamundurėn pėr tė ruajtur mbizotėrimin e prirjeve, pėr t'u pajisur me kulturėn fetare, e cila nė vete i ka tė gjitha ato qė theksuam mė lart.
Sė fundi, do doja tė jap disa rekomandime pėr t’i dhėnė hov veprimtarive tė femrės myslimane dhe pėr tė lehtėsuar menaxhimin e resurseve intelektuale qė disponojmė:
1) Krijimi i njė networku tė grave myslimane, ku organizimi femėror mbarėshqiptar do tė mundėsonte bashkėpunimin dhe lidhjen tonė tė vazhdueshme, qė tė kemi njė lidhje mė efikase pėr planifikimin dhe ndėrtimin e sė ardhmes sonė nė Ballkan, ashtu siē duam ne.
2) Fillimi i njė lėvizjeje brenda familjeve tona fillimisht, e pastaj edhe mė gjerė, mė qėllim qė tė ēojė femrat e elitės tė mbajnė qėndrime mė tė mira, nė favor tė edukimit tė brezave tė ri me kulturėn islame.
3) Sigurimi i mundėsive pėr studim postdiplomik pėr vajzat e mbuluara, nė mėnyrė qė tė pėrgatisim njė model praktik tė femrės myslimane, nga i cili mė pas mund tė ndikohen breza tė tėrė.

Besimi, duke pasur rrėnjėt thellė nė ndėrgjegjen e njeriut, ka fituar identitetin e njė "institucioni social". Pėrpjekja e disave pėr ta larguar besimin nga jeta sociale, duke ndėrhyrė nė esencėn e tij, pasi dihet botėkuptimi i tij, nga njėra anė nėnkupton bėrjen e besimit tė paqartė (abstrakt) tek popullsia, ndėrsa, nga ana tjetėr synon shkatėrrimin e ndjenjės sė besimit dhe tė lirisė sė ndėrgjegjes. Shpesh, ndėr ne zbatimi i kėsaj praktike dhe kėtij kėndvėshtrimi bėhet nė emėr tė "laicizmit", gjė qė, nė fakt, bie nė kundėrshtim me pėrmbajtjen e demokracisė dhe lirisė.
Prandaj mund tė themi se nė njė zonė si Ballkani, ku shprehen vlerat e pėrbashkėta, tashmė, shyqyr Zotit nė njė ambient tė lirė, zhvillimet negative, interpretimet e gabueshme tė laicitetit, ndasitė shtypėse dhe ndalesat nuk do t'u hapin rrugėn vetėm shqetėsimeve shoqėrore, por do tė shkaktojnė dobėsi dhe lajthitje nė pėrbėrjen sociale.
Prandaj, femrat myslimane, tė cilat dėshirojnė pėr tė gjithė paqe, mirėsi dhe begati, duhet tė jenė mė aktive nė mbrojtjen e interesave tė tyre, tė besimit dhe tė identitetit tė tyre kombėtar dhe nuk duhet tė lėshojnė pe para kėrcėnimeve qė herė - herė marrin pėrmasa frikėsuese.
Kushti kryesor pėr arritjen e kėsaj qė thamė mė lart, ėshtė qė femrat myslimane shqiptare, nė radhė tė parė, tė mėsojnė fenė e tyre, Islamin, nė mėnyrėn mė tė mirė dhe mė pas t'ia transmetojnė atė botės nė formėn e tij mė tė bukur.

Shqiptare
02-10-07, 12:40
Pėrshėndetje Shqipe.
E lexova deri nė fund rrėfimin e kėsaj "nėne" qė paska gjet mė nė fund ngushėllimin e vuajtjeve tė studimeve, e e paska parė "gabimin" deri nė pendim.
Nėse do tė ishte kjo e vetmja nėnė qė paska pas fatin tė shkollohet e i paska vuajtė familja kaq shumė pėr te do ta kuptoja e arėsyetoja.
Raste tė studimeve tė nėnave gjen me miliona e po tė ishte se u dashka pendimi e tė cilėsohet gabim marrja e dijes ku do tė pėrfundonte njerėzimi?

Si duket ajo nuk ka mundur ta ndaj kohėn nė mėnyrė racionale por ju paska pėrkushtuar vetėm mėsimit e i paska lėnė anash tė gjitha e tash ne u dashka tė marrim mėsim prej saj.
Tė lutem Shqipe shiqoji pak kėto gjėra nga njė tjetėr kėnvėshtrim. Shiqo shembujt e tjerė kur gruaja e arrin suksesin nė mėsim e ėshtė edhe nėnė e bashkėshorte e devotshme.
Shiqo vetėm nė vendlindjen tėnde sa gra tė shkolluara ke, e mė thuaj se a janė ato tė gjitha nėna e bashkėshorte tė dėshtuara.

Mė vie keq pėr ty Shqipe qė nuk arėsyeton e gjykon me njė logjikė tė shėndoshė.

Ps. Kam lexuar prej teje diku se ti nesėr e shef veten vetėm si nėnė tė mirė e duke u pėrkujdes pėr fėmijėt e bashkėshortin deri nė pėrkushtim.
Nuk ka gjė tė keqe nėse vepron ashtu, se kjo ėshtė bazė e jetės edhe te shumė nėna tjera pavarėsisht nėse shkollohen apo jan nė marėdhėnie pune.

Murgesha!

Murgeshe e nderuar,

Me vonese e shoh kete shkrim tuajin. Une kam mendimin tim, kendveshtrimin tim dhe menyren time te jetes, e shkrimin qe kam sjelle ketu kishte te beje me ate qe, KAM DASHUR te iu them te gjitha mikeve te mia, qofte muslimane apo te ndonje fese tjeter se FEMRA duhet te jete ajo qe mesimin, dijen, shkollimin ta beje ME KOHE, sepse NESE vonohet me marrjen e dijes, atehere i paraqiten problemet si ne shkrimin e sjellur nga une me larte.
Apsolutisht mos me keqkupto e nderuar, sepse nuk jam kunder dijes e shkollimit, sepse po te isha atehere do te isha ne kundershtim me urdherin e All-llahut xh.sh. dhe fese sime ISlamit :wink:
Pra shkrimin qe kam sjelle kohe me pare ka qene si nje lloj kritike ndaj femrave ne pergjithesi qe vonohen me shkollimin, sigurisht per shume shkaqe, por ka edhe nga ato shkaqe qe me pastaj na sjellin pasoja te mevonshme, sikurse qe jane "humbja e kohes" gjate studimeve, ne vend qe te mesojme me kohe dhe te fitojme diturine me kohe.

Fjala popullore thote "Punen e sotshme mos e le per neser" e pra, edhe shkrimi im kishte te beje pikerisht me nje kritike te tille ndaj femrave- gjinise te ciles i perkas edhe une!

Patjeter qe une jam pro nje jete familjare perplot harmoni, dashuri dhe respekt, ku vendin kryesor e ze familja e pastaj kariera :wink: Keto ceshtje, Elhamdulil-lah Zotit jane te rregulluara me fene e Islamit, andaj edhe ceshtjen e karieres e shoh si dicka sekundare per mua si femer, primare per mua eshte harmonia familjare, e paraja s'do me thene qe te sjell gjithmone lumturine!!

Me respekte,
shqipja :smile:

Bjeshka1
03-10-07, 10:30
Murgeshe e nderuar,

.......Keto ceshtje, Elhamdulil-lah Zotit jane te rregulluara me fene e Islamit,....

Me respekte,
shqipja :smile:
A po me trego se en cilin vend te botes jane te rregulluara,ose kan qene te "rregulluara"?
Mendoj qe njeri duhet te jet i sinqerte e jo te flasin iluzione. Nese ka mundesi dicka konkrete se fraza e citate jam ngopur qe nga vegjelia.

Shqiptare
03-10-07, 11:16
A po me trego se en cilin vend te botes jane te rregulluara,ose kan qene te "rregulluara"?
Mendoj qe njeri duhet te jet i sinqerte e jo te flasin iluzione. Nese ka mundesi dicka konkrete se fraza e citate jam ngopur qe nga vegjelia.

Bjeshka,

Me vjen keq, por nuk merrem me statistika une. Ne fakt, ajo qe me intereson mua eshte qe te jetoj sipas rregullave fetare te miat, ku bashkeshortesise ne Islam i jepet nje rendesi shume, shume te madhe.

E nderuar, edhepse qenkeni lodhur nga citatet, mua me vjen keq teper, pasi me citate edhe argumentohet e mira qe sjell Islami si fe, sepse po te te shkruaja mendimet e mia, pa asnje argument, sigurisht qe atehere do te kishte hapsire per ty qe sido qe te jete ta kundershtosh gjithcka cka thote feja Islame, andaj edhe pa citate nuk mund te te them se per c'arsye une e thashe se Feja Islame i rregullon keto gjera ne bashkeshortesi, sa i eprket asaj se ku e ka vendin gruaja e ku e a vendin burri.

Per fund, patjeter duhet te te sjell citime nga profeti Muhammed a.s. i cili thote:

--“Kjo botė ėshtė dėfrim kurse dėfrimi mė i mirė i saj ėshtė gruaja e mire”

--“Martohuni me gra qė mund tė lindin dhe qė e duan familjen. Unė nė Ditėn e Gjykimit do tė mburrem me numrin tuaj para ummeteve tjera.”

-- “Nga gratė mė tė mira janė gratė kurejshite dhe nga ato, mė e vlefshmja ėshtė ajo qė ndjen dashuri mė tė madhe ndaj fėmijės sė vet dhe e cila kujdeset mė sė shumti pėr pasurinė e burrit.”

-- O i Dėrguar i All-llahut, cila prej grave ėshtė e mirė? - ai u pėrgjigj kėshtu: -Ėshtė ajo grua tė cilėn kur e shikon burri i saj, ndjen kėnaqėsi, kur t’i thuhet diēka, e kryen, ndėrsa lidhur me nderin e pasurinė nuk bėn diē qė nuk i pėlqen burrit.”

----------------------

Besoj se keto argumente do te mjaftonin per te thene se pse feja Islame i ka te rregulluara ceshtjet ne bashkeshortesi, pa pasur nevoje madje te citoj edhe vetite te cilat duhet t'i kete burri ne martese, sa i perket aspektit fetar Islam!!!


Me respekt,
Shqipja:smile:

Bjeshka1
03-10-07, 11:39
Nuk jam ne parashkollore te me flasish perralla. Fakte ke quan ti? Une te pyeta konkretisht, por ne vend se te me pergjigjesh, shkruan fjale qe nuk kan lidhje me realitetin!! Se cka te intereson ty personalisht, nuk eshte realiteti dhe se
.......Keto ceshtje, Elhamdulil-lah Zotit jane te rregulluara me fene e Islamit,.., nuk edi se ku ekzistojne? Ne cilin vend te botes, a me tregon ti mue? Une i di se cka kan shkruajtur ne libra, por nuk te pyesja per kete.

device on line
03-10-07, 11:53
o ti bjeshka a nuk sheh se goca flet per ISLAMIN dhe nuk flet per boten ,mua me mjafton islami ne shpine time te praktikoj ashtu si kerkon islami s`me intereson arabi turku serbi a kuptove tash ??? apaa sa i trash qe je

Shqiptare
03-10-07, 11:55
Nuk jam ne parashkollore te me flasish perralla. Fakte ke quan ti? Une te pyeta konkretisht, por ne vend se te me pergjigjesh, shkruan fjale qe nuk kan lidhje me realitetin!! Se cka te intereson ty personalisht, nuk eshte realiteti dhe se , nuk edi se ku ekzistojne? Ne cilin vend te botes, a me tregon ti mue? Une i di se cka kan shkruajtur ne libra, por nuk te pyesja per kete.

Bjeshka,

Njeriu eshte BOTE ne vete e nderuar. Ajo se ku eshte apo ku s'eshte e rregulluar kjo ne bote, eshte dicka krejt tjeter, pra sic te thashe edhe me pare, statistikat nuk me interesojne, mjafton te merrem me jeten time brenda familjare, nese une jetoj nje jete perplot harmoni, respekt e dashuri, dhe sipas rregullave te fese sime, padyshim qe per mua KJO do te ishte e TERE BOTA!

Qe mos me keqkuptosh dhe te me quash egoiste, dua te te them qe DUHET secili njeri, secila familje, secila bashkesi te jetoje brenda rregullave qe ka zbritur Zoti, ne qofte se deshirojne te jetojne ne harmoni dhe dashuri te plote!

Pikerisht per faktin se anashkalohen normat fetare sot, ne kemi perreth njerez, familje e bashkesi te pa lumtura.

Kaq nga ana ime,
Shqipja

Bjeshka1
03-10-07, 12:45
Bjeshka,

...pra sic te thashe edhe me pare, statistikat nuk me interesojne, mjafton te merrem me jeten time brenda familjare, nese une jetoj nje jete perplot harmoni, respekt e dashuri, dhe sipas rregullave te fese sime, padyshim qe per mua KJO do te ishte e TERE BOTA! Dmth. Islami tuk je ti me familjen tende dhe keto norma jane apsolute!

....Qe mos me keqkuptosh dhe te me quash egoiste, dua te te them qe DUHET secili njeri, secila familje, secila bashkesi te jetoje brenda rregullave qe ka zbritur Zoti, ne qofte se deshirojne te jetojne ne harmoni dhe dashuri te plote!

Kaq nga ana ime,
Shqipja

Ketu eshte problemi me i madh. Rregullat nuk jane te qarta edhe pse "kan zbritur nga Zoti". Secili i interpreton ashtu si don vet, bile edhe arabet, edhepse ja u ka "zbritur" ne gjuhen e tyre e le se cka bejme ne tjeret. Ato fotografi qe i sheh me larte jane te marrura nga "vendet muslimane" qe Kuranin dhe hadithet i kan ne gjuhen e vet. Cka me te thane tjeter. Ne Arabine saudite "motrat" nuk guxojne te jene shofere...Shiqo, lista do te ishte e gjate, por po i le do edhe per heren tjeter.

Shqiptare
03-10-07, 13:16
Dmth. Islami tuk je ti me familjen tende dhe keto norma jane apsolute!



Ketu eshte problemi me i madh. Rregullat nuk jane te qarta edhe pse "kan zbritur nga Zoti". Secili i interpreton ashtu si don vet, bile edhe arabet, edhepse ja u ka "zbritur" ne gjuhen e tyre e le se cka bejme ne tjeret. Ato fotografi qe i sheh me larte jane te marrura nga "vendet muslimane" qe Kuranin dhe hadithet i kan ne gjuhen e vet. Cka me te thane tjeter. Ne Arabine saudite "motrat" nuk guxojne te jene shofere...Shiqo, lista do te ishte e gjate, por po i le do edhe per heren tjeter.

Bjeshke e nderuar,

A thua cfare deshironi te me thoni, te nderoj fene, te mos rrespektoj ate, te mos e dua ate?

Gaboheni nese me propaganda te tilla, do te keni effekt mbi mua si nje muslimane e devotshme, e theksoj, e devotshme!

Rregullat jane TE QARTA, puna eshte te koka, mendja e njeriut, sa i zbaton ato rregulla si duhet. Por mos nxito e nderuar, Zoti e ka thene se per cdo padegjueshmeri ne fund do te pasoje denimi...:wink:

E tash, se ne vendet e ndryshme ne bote, te banuar me muslimane, nuk respektohen rregullat si duhet, s'do te thote se ka faj Islami. Po te mendoje keshtu, e ke shume gabim!!!

Praktikimi i fese eshte i obligueshem per cdo individ, me kete rast, musliman, POR a thua mund te detyrohet njeriu te beje dicka qe nuk deshiron? Jo pra, edhepse, per cdo padegjueshmeri dhe moszbatim te rregullave ka ndeshkim- kjo s'duhet haruar!

Kjo eshte si puna e mjekut qe te keshillon te mos e pishe duhanin se te ben dem, e ne fakt ai vet e pin.

Pra, edhe me fene qendron puna keshtu, pak a shume; RREGULLA eshte aty, eshte e zbritur, por varet nga njeriu sa e zbaton ate, si duhet e sa duhet.

Lum ai qe i zbaton ate, pasi e pret shperblimi i premtuar nga Zoti. Mjerr ai qe nuk i zbaton ato si duhet, e pret denimi i premtuar nga Zoti!

:wink:

Bjeshka1
03-10-07, 14:45
Bjeshke e nderuar,

A thua cfare deshironi te me thoni, te nderoj fene, te mos rrespektoj ate, te mos e dua ate?

Gaboheni nese me propaganda te tilla, do te keni effekt mbi mua si nje muslimane e devotshme, e theksoj, e devotshme! Kete une nuk e thash,por te thash se cila eshte realiteti dhe cilat jane iluzionet. Ti nese din ndonje vend ne bote ku ka pasur sukses me zbatimin e ketyre rregullave prej dites qe eshte shkruajtur Kurani, ateher te them une ty, BRAVO! Por nese nuk ka, atehere dikun duhet te jet nje gabim i madh. Gruaja derime sot ne vendet me shumice muslimane eshte trajtuar si nje objekt, e asesi si nje krijese e Perendise. Te kuptohemi, se ne flasim ashtu si na duket, sepse Zotin nuk e kemi pare as une, e as ti.
Kurse juve qe jeni qyqar dhe me shani ne "reputacione ", ju them faleminderi , se as nuk pres sjellje tjera nga te smurit fundamentalist. Kur ju mungojne argumentet, shani. A thue karakeristike e besimtarve te "devotshem"?

ATEIST
04-10-07, 07:56
disa pyetje per besimtaret myslimane per te sqaruar pozicionin e femres ne islam.

1. profeti deklaron se shumica e banoreve te ferrit jane femra, kjo sipas llogjikes do te thote se shumica e grave muslimane do shkojne ne ferr. pse??
2. nje grua ne parajsen muslimane do te kete vetem burrin e saj, ndersa burri i saj do te kete 72 hyrri ??
3. pse gruaja muslimane merr veten gjysmen e asaj qe trashegon i vellai??
4. pse deshmia e nje gruaje muslimane quhet sa gjysma e deshmise se nje burri??
5. pse nje grua muslimane ka nevoje per nje shoqerues kur udheton??
6. pse muslimanja nuk mund te marre 4 burra??
7. pse gruaja muslimane duhet te sjelle 4 deshmitare per perdhunimin e saj?? nuk mjaftojne faktet shkencore??
8. pse nje muslimane e perdhunuar por qe nuk e provon ate me kater deshmitare quhet tradhtare dhe denohet me vrasje me gure??
9. pse nje burre mund te thote 3 here divorce qofte edhe me sms dhe divorci te kryhet??
10. pse nuk mund te divorcohet gruaja muslimane??
11. cili eshte ndryshimi midis marteses mutta dhe prostitucionit??

hasanmehmeti
04-10-07, 11:07
disa pyetje per besimtaret myslimane per te sqaruar pozicionin e femres ne islam.


1. profeti deklaron se shumica e banoreve te ferrit jane femra, kjo sipas llogjikes do te thote se shumica e grave muslimane do shkojne ne ferr. pse??

sepse injorant si ti nuk e kan lexu ate hadithe deri ne fund , shko lexoje deri ne fund e atu e sqaron profeti alejhiselam pse.

2. nje grua ne parajsen muslimane do te kete vetem burrin e saj, ndersa burri i saj do te kete 72 hyrri ??
po ashtu eshte burri e ka gruan e dunjas + ato qe i permende nese eshte prej Shehideve.


3. pse gruaja muslimane merr veten gjysmen e asaj qe trashegon i vellai??

se pari eshte caktim i Krijuesit dhe urdher i Profeitt alejhiselam , pastaj gruaja kur te martohet merr edhe mehrin gje qe burri nuk e merr .


4. pse deshmia e nje gruaje muslimane quhet sa gjysma e deshmise se nje burri??

mvaret nga rasti .


5. pse nje grua muslimane ka nevoje per nje shoqerues kur udheton??

sepse Idiot si ti ka plot rruges.


6. pse muslimanja nuk mund te marre 4 burra??

sepse nuk mund ti baj , ***********************



7. pse gruaja muslimane duhet te sjelle 4 deshmitare per perdhunimin e saj?? nuk mjaftojne faktet shkencore??

nuk eshte fjala per perdhunim , fjala eshte per mardhenje qe behet per qefi ateher vine ne fjale 4 deshmitaret dhe pason denimi.


8. pse nje muslimane e perdhunuar por qe nuk e provon ate me kater deshmitare quhet tradhtare dhe denohet me vrasje me gure??

nuk eshte e vertet.vrasja me gure eshte per ato gra te martuara qe e tradhtojne burrin e vet me nje burr tjeter.tradhtia behet per qefi .


9. pse nje burre mund te thote 3 here divorce qofte edhe me sms dhe divorci te kryhet??

hahahaha me sms , budallai qe na qenke edhe ti. por nese i thote me goje 3 here ateher ajo eshte e divorcuar. Por jo 3 here si mendon ti e nje pjese e madhe e medhhebeve , por ajo qe ka ardhe ne hadithee shte se kur burri i thote 3 here ateher ajo numrohet si 1 .me gjat spo te spejgoj se kjo eshte mesele e gjate e ti se kupton dot.



10. pse nuk mund te divorcohet gruaja muslimane??

pse nuk eshte i lejuar te divorcohet vet se po te ishte ashtu do ishte bere katastrof e madhe siq behet ne kosove e shqiperi ,por islami eshte i prere ne keto gjera.

11. cili eshte ndryshimi midis marteses mutta dhe prostitucionit??


kesi lloj martese nuk ka ne islam , ajo eshte e ndaluar me hadithe te profetit alejhiselam , ndersa me sa e di ajo ne iran eshte aprovuar , por irani nuk eshte shtet islam keshtu qe ata i pasojne deshirat e veta e jo udhezimin e Profetit alejhiselam .

Sa per graden e gruas ne Islam , Allahu e ka ngrit aq larte sa nje sure ne Kuran ia ka vendos emrin Suret Nisa , dhe na ka keshilluar neve qe xhenetin ta fitojme ngase eshte nen kembet e saj.

ik ti tash shko te ato femrat tua demokratike qe nuk e din kur vin e kur dalin nga shpia, as shoku Enver i joti nuk e ka leju kete dukuri.

ps/ ai qe me ka shly postimin me heret te fundin me radhe do ishte mire te tregon arsyen e mos te sillet si Munafik ketu.

uliksi31
09-10-07, 11:33
meqenese ndonje fans i joti ka fshire postimin tim dhe vetem timin, jo tendin ku ti me quan idiot po te pergjigjem perseri. kete here me i moderuar.
moderatore nese doni te editoni editoni te gjithe njelloj jo vetem mua. nese une provokohem nga keta njerez qe ndonese jane me rramazan ofendojne pa pike turpi mos prisni qe ta respektoj une qe skam te tilla ligje idiote ne ndergjegjen time. mesazhi i mesiperm ishte vetem pergjigje per paturpesine e atij arabit me lart.



Ateist, ketu moderatoret nuk jane qe te edukojn as ty as tjert. Por kjo fjala, gjegjsisht e sharja jote eshte e pa toleruar ne asnje menyre. Ti nese nuk mundesh me ju perballua ketyre temave dhe shkrime, to bad. Ketu eshte rubrika mesime nga Kur'ani dhe do te flitet per mesime nga Kur'ani. Nese ke dicka per te then, kundershtuar apo te bejsh replike, bere ashtu si i ka hije shqiptarit e jo me sha diken me nane. Kjo eshte verejtja e fundit per ty. Ne te ardhmen nuk do te fshihen shkrimet tua por ti do te fshihesh nga ketu.

Forumi Dardania ka rregulloren e vet, madje edhe mos te kishte rregullore, kjo eshte etike te ciles shqiptaret me shekuj i jan permbajtur. Nuk eshte e njejt te quhet dikush idiot si te shahet me nene. Jo vec tek ne por askund dhe ne asnje kulture te botes.
Por edhe nje duhet ta dijsh, ndoshta ke kulture t'monizmit dhe eshte e pa akseptueme nga ti pluralizmi dhe mendimet e shumta dhe te lira nder njerz. Pra mesohu sesi te diskutojsh edhe per ata qe mendojn ndryshe nga ti. Pervec asaj shumica e popullit tend i takojn kesaj feje qe ty tu paska bere nightmare.
Besoj se me ty u muarem vesh.

ATEIST
09-10-07, 11:44
Ateist, ketu moderatoret nuk jane qe te edukojn as ty as tjert. Por kjo fjala, gjegjsisht e sharja jote eshte e pa toleruar ne asnje menyre. Ti nese nuk mundesh me ju perballua ketyre temave dhe shkrime, to bad. Ketu eshte rubrika mesime nga Kur'ani dhe do te flitet per mesime nga Kur'ani. Nese ke dicka per te then, kundershtuar apo te bejsh replike, bere ashtu si i ka hije shqiptarit e jo me sha diken me nane. Kjo eshte verejtja e fundit per ty. Ne te ardhmen nuk do te fshihen shkrimet tua por ti do te fshihesh nga ketu.

Forumi Dardania ka rregulloren e vet, madje edhe mos te kishte rregullore, kjo eshte etike te ciles shqiptaret me shekuj i jan permbajtur. Nuk eshte e njejt te quhet dikush idiot si te shahet me nene. Jo vec tek ne por askund dhe ne asnje kulture te botes.
Por edhe nje duhet ta dijsh, ndoshta ke kulture t'monizmit dhe eshte e pa akseptueme nga ti pluralizmi dhe mendimet e shumta dhe te lira nder njerz. Pra mesohu sesi te diskutojsh edhe per ata qe mendojn ndryshe nga ti. Pervec asaj shumica e popullit tend i takojn kesaj feje qe ty tu paska bere nightmare.
Besoj se me ty u muarem vesh.

jam dakort qe forumi dardania ka rregulloren e vet. por rregullorja sduhet te zbatohet vetem mbi mua por mbi te gjithe a\ta qe shajne. kur nuk editohen keto me lind e drejtsa edhe mua per te share. lexo nje shkrim perpara timit dhe do bindesh vete. une bera disa pyetje pa asnje koment. thjesht pyeta dhe si pergjigje mora :

1. sepse injorant si ti nuk e kan lexu ate hadithe deri ne fund , shko lexoje deri ne fund e atu e sqaron profeti alejhiselam pse
2. sepse Idiot si ti ka plot rruges.
3. sepse nuk mund ti baj , provoje me gruan tende , martoje me 3 burra + edhe ti e hajde tregona pse pastaj.
4.budallai qe na qenke edhe ti
5. ik ti tash shko te ato femrat tua demokratike qe nuk e din kur vin e kur dalin nga shpia, as shoku Enver i joti nuk e ka leju kete dukuri.

keto mbase nuk jane te dukshme per ju. por per mua jane ofendime. derisa ju nuk i moderoni keto me lind e drejta te mbrohem sic di dhe vete. sa per masen kur shan dike prit ehe pergjigjen, sado e rende qofte ajo. e une kur dikush me shan nuk e njoh masen. ca ti besh ne shqiptaret keshtu e kemi. jemi ca ekstremista. sa per fene as me rruhet hic dhe nuk e kam nightmare, apo makth sic quhet ne shqip. nese e ka shumica e shqiptareve edhe kjo diskutohet se une nuk e pranoj kete.

ATEIST
09-10-07, 11:52
Ateist, ketu moderatoret nuk jane qe te edukojn as ty as tjert. Por kjo fjala, gjegjsisht e sharja jote eshte e pa toleruar ne asnje menyre. Ti nese nuk mundesh me ju perballua ketyre temave dhe shkrime, to bad. Ketu eshte rubrika mesime nga Kur'ani dhe do te flitet per mesime nga Kur'ani. Nese ke dicka per te then, kundershtuar apo te bejsh replike, bere ashtu si i ka hije shqiptarit e jo me sha diken me nane. Kjo eshte verejtja e fundit per ty. Ne te ardhmen nuk do te fshihen shkrimet tua por ti do te fshihesh nga ketu.

Forumi Dardania ka rregulloren e vet, madje edhe mos te kishte rregullore, kjo eshte etike te ciles shqiptaret me shekuj i jan permbajtur. Nuk eshte e njejt te quhet dikush idiot si te shahet me nene. Jo vec tek ne por askund dhe ne asnje kulture te botes.
Por edhe nje duhet ta dijsh, ndoshta ke kulture t'monizmit dhe eshte e pa akseptueme nga ti pluralizmi dhe mendimet e shumta dhe te lira nder njerz. Pra mesohu sesi te diskutojsh edhe per ata qe mendojn ndryshe nga ti. Pervec asaj shumica e popullit tend i takojn kesaj feje qe ty tu paska bere nightmare.
Besoj se me ty u muarem vesh.

sa per kercenimin per fshirje derisa ka ngelur ne dore tende mund ta besh. fshirja e nickut tim nga ketu nuk ndryshon gje. duhet te fshish pyetjet e mia. shkrimet e mia te meparshme dhe memorjen e atyre qe i kane lexuar. nese ky eshte forum vetem per fetaret dhe ekskluzivisht per ekstremistet fetare me thoni dhe po largohem vete.

edhe njehere nuk kam ofenduar asnje i pari. vetem jam pergjigjur ofendimeve qe me kane ardhur. e verteta eshte shume e thjeshte.

uliksi31
09-10-07, 11:58
jam dakort qe forumi dardania ka rregulloren e vet. por rregullorja sduhet te zbatohet vetem mbi mua por mbi te gjithe a\ta qe shajne. kur nuk editohen keto me lind e drejtsa edhe mua per te share. lexo nje shkrim perpara timit dhe do bindesh vete. une bera disa pyetje pa asnje koment. thjesht pyeta dhe si pergjigje mora :

1. sepse injorant si ti nuk e kan lexu ate hadithe deri ne fund , shko lexoje deri ne fund e atu e sqaron profeti alejhiselam pse
2. sepse Idiot si ti ka plot rruges.
3. sepse nuk mund ti baj , provoje me gruan tende , martoje me 3 burra + edhe ti e hajde tregona pse pastaj.
4.budallai qe na qenke edhe ti
5. ik ti tash shko te ato femrat tua demokratike qe nuk e din kur vin e kur dalin nga shpia, as shoku Enver i joti nuk e ka leju kete dukuri.

keto mbase nuk jane te dukshme per ju. por per mua jane ofendime. derisa ju nuk i moderoni keto me lind e drejta te mbrohem sic di dhe vete. sa per masen kur shan dike prit ehe pergjigjen, sado e rende qofte ajo. e une kur dikush me shan nuk e njoh masen. ca ti besh ne shqiptaret keshtu e kemi. jemi ca ekstremista. sa per fene as me rruhet hic dhe nuk e kam nightmare, apo makth sic quhet ne shqip. nese e ka shumica e shqiptareve edhe kjo diskutohet se une nuk e pranoj kete.

Po pra shamja me nene i tejkalon te gjitha, bile ashtu mendoj une. Nese diskutuesit e ofendojn njani tjetrin edhe me ndonje fjale ofenduese por personalisht individin e jo me nene ose te ofendohen ne baza fetare, si profetin, librat e shenjta e tj. mund te tolerohet per hir te shkrimit te matutjeshem dhe me synim qe te bien ne "kollosek" diskutuesit.

Mirpo ju dyve ju kame fshi shkrime aq shume qe eshte veshtir edhe te mos anashkalohet nganjeher cdo fjale apo fjali. Une ketu shoh si fjali te anashkaluar ceshtjen e gruas ku tash edhe do ta fshij. Vetem per kete pike ke te drejt.
Edhe ketu mos mu anko ma, e ke vendin per ankesa. Shpresoj se ke kuptua nga gjithe kjo qe u tha per shkrime te ardhshime.

device on line
09-10-07, 12:04
ateist vetem nje pyetje aman sinqerisht te me pergjigjesh??

cili eshte qellimi yte ne kete forum??

te na tregosh neve se nuk ka Zot

nese ti mendon se nuk ka zot mbaje per vete ,neve mos na shit mend see ke kot,me kete menyre te sjelljes tende i ben dem vetes dhe askujt tjeter .

andaj nese ke vendosur qe te na ofendosh kete do ta kuptoj si cilesi tekeqe shpeirterore dhe nje ves djallezor

edhe njehere te them se e ke kot

ATEIST
09-10-07, 12:13
ateist vetem nje pyetje aman sinqerisht te me pergjigjesh??

cili eshte qellimi yte ne kete forum??

te na tregosh neve se nuk ka Zot

nese ti mendon se nuk ka zot mbaje per vete ,neve mos na shit mend see ke kot,me kete menyre te sjelljes tende i ben dem vetes dhe askujt tjeter .

andaj nese ke vendosur qe te na ofendosh kete do ta kuptoj si cilesi tekeqe shpeirterore dhe nje ves djallezor

edhe njehere te them se e ke kot

device nuk kam qellim tju tregoj juve a ka apo jo zot. qellimi im eshte i njejte me tendin.
nese ti ke qellim te shpalosesh idete e tua ketu edhe une te njejtin qellim kam. nese ti mendon se ka zot mbaje dhe ti per vete atehere. cdo gje eshte reciproke. bera disa pyetje rreth femres muslimane. mund te kishte patur pergjigje per ato pyetje. do pyes akoma ( edhe ne se pyetjet jane provokuese kur u jepet pergjigje e drejte dhe e sinqerte eshte ne favor te atij qe pergjigjet) pra edhe nese pyetjet e mia jane provokuese nese mundeni ti pergjigjeni eshte ne favor te ideve te tua. ketu kembejme ide, mbrojme ide, sulmojme ide. besoj se forumi behet edhe me interesant keshtu dhe per mendimin tim ka edhe kete qellim. ti mbron idete e tua, i shpalos ato si edhe sulmon idete e mia. une bej te njejten gje. debati behet me ide dhe kunder-ide. nuk besoj se jam gabim apo ne kundershtim me rregullat e forumit ne kete pike.

uliksi31
09-10-07, 12:14
sa per kercenimin per fshirje derisa ka ngelur ne dore tende mund ta besh. fshirja e nickut tim nga ketu nuk ndryshon gje. duhet te fshish pyetjet e mia. shkrimet e mia te meparshme dhe memorjen e atyre qe i kane lexuar. nese ky eshte forum vetem per fetaret dhe ekskluzivisht per ekstremistet fetare me thoni dhe po largohem vete.

edhe njehere nuk kam ofenduar asnje i pari. vetem jam pergjigjur ofendimeve qe me kane ardhur. e verteta eshte shume e thjeshte.

Rubrika Mesime nga Kur'ani eshte e atill qe edhe shkrimet ketu jane me karakter fetar. Te diskutosh ashtu si jane rregullat dhe t'u permbahesh atyre eshte ne rregull. Une per veti prej se jame ketu, ti je rasti i pare qe shahet me nene dikush. Per mua kjo eshte jasht cdo tolerance. Patjeter ketu mund te shkruajn te gjithe pavarsisht bindjeve te tyre edhe pse shkrimet provokative i fshij sepse ato jane shkak per "ndezje te barotit".
Thash edhe par qe ketu nuk eshte vendi per ankesa, andaj edhe nuk pres ma replike ne kete teme.

device on line
09-10-07, 12:22
ateist nje keshille

me duket se nuk kupton apo behesh se nuk kupton,njeriu ka disa rregulla ne jete keshtu qe duhet te i permbahet rregullave,ti flet per dicka qe nuk e praktikon vete ,per derisa nuk e praktikon vete ate qe e thua nuk ke te drejte tu thuash te tjereve ate qe nuk e punon vete.ketu eshte rubrika MESIME NGA KUR`ANI pasi qe ti je ateist dhe eshte normale qe ti mos te jeshe ketu ,nese deshiron te japish mendimin tend hap njke teme rreth ateizmit dhe do dikutojme atje por pa ofendime

perderisa ti beson se nuk ka zot ,atehere cfar te intereson muslimani ,krishteri apo cifuti.secili ka te drejte te besoje ne dicka ,ja psh ti BESON se nuk ka Zot dtth se edhe ti beson dikund ,kjo aspak sme intereson se ne cfar beson apo nuk beson ,ti thjesht je i LIRE per kete gje

leri njerezit te besojne ashtu si duan ata mos ju impono njerezeve se behesh bajat dhe i mer ne qafe edhe ateistat tjere heheh

ATEIST
09-10-07, 12:36
ateist nje keshille

me duket se nuk kupton apo behesh se nuk kupton,njeriu ka disa rregulla ne jete keshtu qe duhet te i permbahet rregullave,ti flet per dicka qe nuk e praktikon vete ,per derisa nuk e praktikon vete ate qe e thua nuk ke te drejte tu thuash te tjereve ate qe nuk e punon vete.ketu eshte rubrika MESIME NGA KUR`ANI pasi qe ti je ateist dhe eshte normale qe ti mos te jeshe ketu ,nese deshiron te japish mendimin tend hap njke teme rreth ateizmit dhe do dikutojme atje por pa ofendime ( atje je dakort te diskutojme ndersa ketu jo??me duket pak hipokrizi. )

perderisa ti beson se nuk ka zot ,atehere cfar te intereson muslimani ,krishteri apo cifuti (me intereson debati me intereson rrahja e mendimeve dhe mesimi i gjerave te reja) .secili ka te drejte te besoje ne dicka ,ja psh ti BESON se nuk ka Zot dtth se edhe ti beson dikund ,kjo aspak sme intereson se ne cfar beson apo nuk beson ,ti thjesht je i LIRE per kete gje ( jam dakort por besim te vereber une nuk besoj se ka ka nje arsye qe na ben te besojme. le ta mbrojme ate arsye. gjithmone me argumenta)

leri njerezit te besojne ashtu si duan ata mos ju impono njerezeve se behesh bajat dhe i mer ne qafe edhe ateistat tjere heheh

nuk besoj se jam aq i afte dhe aq i fuqishem sa ti pengoj te tjeret te besojne :smile:

device on line
09-10-07, 12:46
me duket se nuk kupton heheheh

e kemi kot diskutimin

ia kalofsh mire

Lijanna
09-10-07, 14:14
Martesa nė Islam ėshtė njė marredhėnie e bekuar mes gruas dhe burrit, nė tė cilėn ata fillojnė njė udhėtim tė gjerė ku do tė ketė dashuri, harmoni, bashkėpunim, tolerancė.

Zoti thotė: “Dhe nga faktet e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj Ai krijoi palėn (gratė) nga vetė lloji juaj, ashtuqė tė gjeni prehje tek ato dhe mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. ...” (ER RRUM, 21)

Femra e drejtė ėshtė shtylla, gurthemeli e bazamenti i familjes. Ajo konsiderohet si gėzimi mė i madh nė jetėn e mashkullit.

Pejgamberi s.a.v.s ka nė njė hadith tė tij ka thėnė: “Kjo botė ėshtė njė argėtim i pėrkohshėm dhe qetėsia mė e mirė ėshtė gruaja e mirė.” [Muslimi 10/56]

Njė grua e mirė ėshtė bekimi mė i madh qė Zoti mund t’ia japė mashkullit, nė tė cilėn ai mund tė gjejė prehje.

Njė ndėr mėnyrat qė Islami e ka nderuar gruan ėshtė qė ajo e ka tė drejtėn ta zgjedhė atė person qė ajo e dėshiron.

Prindėrit e saj nuk kanė tė drejtė ta detyrojnė atė tė martohet me dikė qė ajo nuk e dėshiron.

Islami e ka mbrojtur humanitetin dhe krenarinė e gruas dhe i ka rrespektuar dėshirat e saj lidhur me zgjedhjen e njeriut qė ajo do ta kalojė jetėn. Nuk lejohet qė askush, kushdo qoftė ai, ta detyrojė gruan tė martohet pėr dikė qė ajo nuk e pėlqen.

ATEIST
09-10-07, 15:37
4. 34. Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fsheftės. E ato qė keni dro kryelartėsisė sė tyre, kėshilloni, madje largohuni nga shtrati (e mė nė fund), edhe rrahni (lahtė, nėse nuk ndikojnė kėshillat as largimi), e nėse ju respektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i larti, mė i madhi.
2.223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn tuaj, dhe kinie frikė All-llahu, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e besimtarėve jepu myzhde.

4.24. (Nuk u lejohet tė martoheni) Edhe me gra tė martuara (qė kanė burrat e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e lufrtės). (Ky ėshtė) obligim mbi ju nga All-llahu. U janė lejuar, pos kėtyre (qė u pėrmendėn), tė tjerat qė t’i merrni me pasurinė tuaj (me niqah) duke pasur pėr qėllim bashkėshorėsi e jo prostitucion (kurvėni). Epėr atė qė pėrjetuat ju nga ato (gratė me tė cilat patėt kurorė), jepnu shpėrblimin e tyre tė caktuar se ėshtė obligim. E nuk ka pengesė pėr ju, pas pėrcaktimit (te niqahut), nė atė qė ju pėlqeni mes vete. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, i urti.

66.5. Nėse ai u ka lėshuar juve, ėshtė detyrė e Zotit tė tij t’i bėjė zėvendsim me gra edhe mė tė mira se ju; myslimane, besmtarė, respektuese, penduese, adhuruese, emigruese qė kanė qenė tė martuara ose virgjiresha.

4. 3. Nė qoftė se frikoheni se nuk do tė jeni tė drejtė ndaj bonjakeve, atėherė martohuni me ato gra qė ju pėlqejnė; me dy, me tri e me katra. E nėse i frikoheni padrejtėsisė (ndaj tyre), atėherė vetėm me njė, ose (martohuni) me ato qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). Ky (pėrkufizim) ėshtė mė afėr qė tė mos gaboni.

23.6. me pėrjashtim ndaj grave tė veta (me kurorė) dhe ndaj atyre (robreshave) qė i kanė nė pronėsinė e vet, pėr tė cilat nuk janė tė qortuara,
70. 30. Me pėrjashtim ndaj grave tė veta dhe ndaj robėreshave qė i kanė nė posedim, ata nuk qortohen pėr to.
2.282 Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri)
Ghazali(volume 3, p.86) Muhamedi ka thene: nuk do kete asnje rrezik me te madh sesa gruaja per njeriun pas vdekjes time. druajuni nje bote te udhehequr nga grate

Hedaya : nje grua eshte sherbetorja dhe burri eshte i sherbyeri

Sahih Bukhari : shumica e grave jane ne ferr sepse ato kane mangesi ne intelligjence (1.6.301)

Sahih Bukhari Muhamedi ka dhene leje per martese te perkohshme me kontrate (8.3246, 3247, 3248)

Alko71
10-10-07, 12:01
Ghazali(volume 3, p.86) Muhamedi ka thene: nuk do kete asnje rrezik me te madh sesa gruaja per njeriun pas vdekjes time. druajuni nje bote te udhehequr nga grate

E kupton kete edhe pak edhe pse eshte duke ndodhur tani por prit sa te vije Hilary Clinton ne pushtet dhe e kupton edhe me mire per cka behet fjale.

ATEIST
12-10-07, 10:24
E kupton kete edhe pak edhe pse eshte duke ndodhur tani por prit sa te vije Hilary Clinton ne pushtet dhe e kupton edhe me mire per cka behet fjale.

nuk i vura per ti komentuar. as kam per ti komentuar. vetem vendosa sure kuranore dhe hadithe. nese flitet per femren muslimane ska me te sakta se kurani dhe hadithet. pozicionin e sajne islam se shpjegon asgje me mire sesa ato.

respekte dhe gezuar festen

Preshevar
21-10-07, 11:15
Pėrfitimet nga Ajetul Kursi

<div class="short_content">Ishte raportuar nė njė letėr lokale nė Rochdale, tė njė vajze tė re e cila ishte pėrdhunuar nė njė rrugicė tė errėt nė njė mbrėmje.


http://mesazhi.com/images/news/1758.jpg

<div id="news_detail_content"> Nė njė mbrėmje tjetėr, nė kohė tė njejtė, njė vajzė e re Muslimane ishte duke shkuar nė shtėpi pasi kishte kryer obligimet qė kishte ne kolegj. Filloi tė errėsohet shumė shpejtė, ajo dėshironte tė mbėrijė nė shtėpi sa mė shpejtė, kėshtu qė nėna e saj tė mos shqetėsohet qė ajo tė jetė vetėm jashtė nė kohė tė natės.

Vajza e re muslimane u pėrball me nje dilemė. Tė marrė rrugėn e shkurtė nė tė njejtėn rrugicė qė tė arrijė nė shtėpi mė herėt, apo tė marrė rrugė mė tė gjatė dhe kėshtu nėna e saj tė shqetėsohej pėr vonesėn e saj.
Duke u mbėshtetur nė kohė, ajo zgjodhi rrugėn mė tė shkurtė pra rrugėn nė tė cilėn njė natė mė herėt njė grua tjetėr ishtė pėrdhunuar nga njė person i panjohur. Pėrderisa vajza ishte duke shkuar rrugės sė ngushtė dhe tė errėt, ajo takoi njė njeri tė mbrapshtė, me njė fytyrė njeriu kėrcėnuese nė drejtim tė saj nė fundin tjetėr tė rrugės.

Pasi hapi i saj filloi tė ngadalėsohet, ajo filloi tė lexojė Ajet-ul-kursinė qė tė shpėtojė nga ky rast.

Gjatė kalimit, njeriu filloi ta shikoje drejtė e nė sy, por filloi tė ecė.
Kur vajza mbėriti nė shtėpi, ajo i tregoi familjes sė saj pėr kėtė njeri me fytyrė kėrcėnuese qė kishte takuar rrugės. Ata e kėshilluan atė qė tė kontaktojė policinė, duke lexuar gazetėn disa ditė mė parė.

Kur ajo kontaktoi me policinė, ata kėrkuan prej saj qė tė jap njė pėrshkrim fizik tė trupit tė kėtij njeriu. Dhe pėrshkrimi pėrputhej me atė tė cilin e kishte dhenė edhe vajza e cila ishte pėrdhunuar mė parė.

Disa ditė mė vonė, vajza e re Muslimane pranoi njė thirrje telefonike nga policia, duke e pyetur atė nėse ajo do tė pranojė tė shkojė nė polici pėr tė identifikuar njeriun qė e kishin nxėnė si tė dyshuar. Tė dyja, vajza qė ėshtė pėrdhunu dhe vajza muslimane zgjodhėn tė njejtin njeri. Policėt u bėnė konfuzė dyke pyetur pėrdhunuesin pse ai e atakoi vajzėn tjeter e jo ketė.

Duke iu referuar vajzės Muslimane, ai u pėrgjigj: 'Pse duhej tė atakoja atė kur ajo kishte me vehte dy njerėz tė mėdhenjė duke ecur bashkė me tė?'

All-llahu ėshtė Njė, nuk ka Zot tjetėr pėrveē Atij. Ai ėshtė mbikqyrės i pėrhershėm dhe i pėrjetshėm. Atė nuk e kap as kotja as gjumi, gjithēka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij, e di tė tashmen qė ėshtė pranė tyre dhe tė ardhmen, nga ajo qė Ai di, tjerėt dinė vetėm aq sa Ai ka dėshiruar, Kursija e Tij (dija-sundimi) pėrfshijnė qiejt dhe tokėn. Kujdesi i Tij ndaj tė dyjave, nuk i vjen rėndė, Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi. Kur'an - El-Bekare. 2 – 255

FUND

Pėrktheu: Visar KORENICA

var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

ssara
07-11-07, 19:38
Natėn e Martesės… [/URL] (http://www.ilirida.net/islam/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=176) Paqa dhe mėshira e Allahut qofshin mbi ju!
Ju lutem qe t'a pėrhapni kėtė tregim,ne mėnyre qe te marrin mesim dhe dobi njerzit prej tregimit te kėsaj vajze te sinqert me Allahun,subhanehu ve teal,…
Kėtė tregim ua perkushtojme atyre qe e vonojne namazin dhe kerkojne arsye,ne shumicen e rasteve jo te pranueshme...
Ne vijim tregimi…
[U]Naten e marteses
Nata e sontme ishte koha e marteses...Te gjitha pregaditjet ishin bere...Tere familja ishin preokupuar vetem me dasem ;nena,motrat dhe tere te afermit...Te gjithe e prisnin ekipin e sallonit per zbukurim,i cili kishte premtuar se do te vinte pas namazit te Ikindise,qe t'a rregullonte nusen per dasem te saj.
U vonua ekipi i zbukurimit…Arriten pak para namazit te Akshamit dhe filluan punen e tyre.
Nusja kerkonte panderprere nga pergjegjėsja per zbukurim t'a shpejtonin punen, ne menyre qe te kryhej cdo gje para ezanit te Akshamit.
Pas ca castesh,befasisht u degjuan fjalet e verteta : Allahu Ekber,Allahu Ekber…Filloi ezani ndersa nusja ende i thoshte gruas: Kryeje mė shpejt sepse koha e namazit te akshamit ėshtė e shkurte.Frizerja ia kthente: Kemi ende nevoje per kohe,bė durim!
Koha kalonte dhe akshamit gati sa i kishte kaluar koha…Nusja ende vazhdonte me kembengulesi per t'a falur namazin...
Tere njerzit mundoheshin t'a bindnin te mos falej derisa frizerja t'a kryente punen.I thonin: Nese ti merr abdes do t'a prishesh tere atė qe u munduam disa ore.Nusja ishte e vendosur te falej .
Mendimet i vinin prej ketu dhe atje; bashkoji akshamin dhe jacine e fali pernjehere,nuk ka dert ,mos merr abdes por merr Tejemmum ( qe te mos e prishesh fytyren nga shminkat)…Bė keshtu..Bė ashtu…
Nusja vendosi te falej,u mbeshtet ne Allahun,subhanehu ve teala,duke e ditur se ajo qe ėshtė tek Allahu ėshtė e perhershme dhe mė e mire sesa ajo qe i ofrojne "te dashurit e saj".
Papritmas u ngrit qe te marr abdes duke mos ēare koken per "keshillat " e familjes se saj.Filloi abdesin me Emrin e Allahut dhe shtroi sexhaden qe t'ia filloj namazit.
Allahu Ekber ( Allahu ėshtė me i Madhi)…Po,Allahu,subhanehu ve teala, ėshtė me i madhi,me i madh se cdo gje,mė me rendesi se cdo gje,sado qe te jete e shtrenjte…
Ja nusja arriti ne uljen e fundit te namazit,por…por c'ndodhi? Para se ajo te ipte selam e t'a kryente namazin,ia dorezoi Zotit te saj shpirtin dhe vdiq keshtu duke e respektuar Zotin e saj dhe duke e kundershtuar shejtanin e mallkuar…
E lusim Allahun,subhanehu ve teala, qe t'a zbukuroje ne Xhennetet e perjetshme!!!

ilirida.net

Lijanna
25-11-07, 23:33
Siē veprojnė shumė njerėz, unė iu ktheva Zotit dhe Islamit gjatė momenteve tė vėshtira tė jetės sime. Ėshtė njė fakt i tmerrshėm i jetės. Kur jeta ėshtė e mirė dhe e lumtur, askush nuk ndihet i obliguar tė kthehet kah Ai ose feja e Tij.

Pasi jam kthyer kah Allahu, iu afrova njė shoqeje nė mėnyrė krejt tė rastėsishme duke u munduar ta nxis atė t’i kthehet edhe ajo Islamit. Pėrgjigja e saj e ftohu gjakun tim: “Tani, jeta ime ėshtė e mirė, jam e lumtur dhe nuk mė duhet ndonjė ndryshim.”

Mendova me vete, mė mirė ta mbash gjuhėn tėnde. Dėshiroja ta shtrėngoja dhe t’i thoja: “A dėshiron vėrtet qė tė ndodhin disa ngjarje tragjike para se t’i kthehesh Islamit?” Siē duket, askush me mendjen e tij tė drejtė nuk do ta dėshironte kėtė, por nė ndėrgjegje e ndjej se secili e dėshiron.

Nuk kam ndonjė pėrjashtim pėr kėtė. Isha nė depresion si rezultat i njė serive tė ngjarjeve tė cilat ndodhėn. Tani kur shikoj prapa, nuk ishte shumė, por tė jesh adoleshente e cila ka humbur identitetin dhe qėllimin nė jetė, ishte vigan i tė gjitha krizave.

Isha ndarė prej shoqeve tė mia mė tė mira duke u larguar nga jeta ime dhe e rivendosur nė vendin qė e kisha quajtur njėherė shtėpi. Ka qenė e vėshtirė dhe isha duke vuajtur. Mundohesha tė gjeja ngushėllim duke ndenjur zgjuar gjatė natės dhe duke qenė kureshtar pėr yjet, e ēuditur me faktin se ata ishin yjet e njėjtė qė i vėshtroja me habi derisa jetoja nė anėn tjetėr tė botės.

Familja ime, Elhamdulilah (Gjithė falėnderimi i takon Zotit), i kishte tė gjitha ndryshimet drejt Islamit nė vitet e kaluara. Askush nuk mė ka detyruar ta vė mbulesėn dhe unė nuk e kam bėrė thjesht sepse mendoja se nuk isha e gatshme. Ata, sidoqoftė, shpresuan pėr mua tė vishesha thjesht dhe mė e rėndėsishmja mė propozuan namazet e mia ditore.

Tezja ime u mundua tė mė merrte me vete nė kėto orė mėsimi (pėr fenė) qė mbaheshin afėr dhe unė shkoja kur mundesha. Njeja dhembje dhe nuk e kuptoja qartė pse. Dhe ndodhi qė kėto tema tė veēanta nė kėto orė qė i kisha ndjekur ishin rreth asaj pse ndodhnin dhimbja dhe vuajtja. Mėsuesi tha se ne kalojmė kohė tė vėshtira si test, pėr ta parė se si i pėrballojmė ato. Pėr ta parė nėse ne i kthehemi Siratul Mustekim (Rrugės sė Drejtė), ose largohemi nga ajo.

Ishte ajo ditė kur unė mėsova se ēdo grimė tė dhimbjes qė ne e pėsojmė, tė dyja emocionale dhe psiqike, na lehtėson neve prej dėnimeve nė botėn tjetėr. Ishte atėherė dhe unė fillova me tė vėrtet tė kuptoja rrugėn e Allahut, si ēdo gjė qė ndodh qė ka njė qėllim dhe unė supozoja tė mėsoja prej kėsaj.

Ishin pothuajse dy vite e gjysmė prej asaj periudhe tė jetės sime. Mė mori njė vit e gjysmė qė tė filloj me tė vėrtet ndryshimet. E njihja Islamin, por nuk e praktikoja siē duhej ta praktikonte muslimani. Mendoja se isha e lumtur por thellė brenda vetes e dija se nuk isha.

Isha hipokrite dhe sa mė shumė qė mundohesha ta refuzoja kėtė, nuk mundja. E pranova atė dhe u gėzova se e gjeta rrugėn e vėrtetė. Ndėrgjegjja ime nuk ishte e vdekur por unė e kisha heshtur atė. E kam kryer Umren dhe falesha vazhdimisht se herėn tjetėr ndėrgjegja ime mė foli mua, unė nuk do ta dėgjoja vetėm, por, do ta plotėsoja dhe nuk do ta injoroja.

Ramazanin e kaluar, njė natė tė vonė, vendosja e hixhabit u ngulit nė ndėrgjegjen time dhe nuk u largua mė. I thashė vetes se nuk isha e gatshme, se kishte shumė punė qė unė nuk do tė isha nė gjendje t’i plotėsoja, por nga fjalėt e sinqerta tė shoqeve pėrkrahėse i thashė vetes se nėse nuk filloj tani nuk do tė filloj kurrė. Dhe e besoja kėtė 200 %. Kėshtu, unė nuk kisha ndonjė justifikim pėr mosmbajtjen e Hixhabit. Dhe, elhamdulilah, pėrfundimisht unė e vendosa Hixhabin mė 31 Dhjetor, 1999 nė moshėn 18 vjeēare dhe e mbaj qė atėherė.

Pas njė muaji, unė e kuptova se hixhabi nuk ishte aq punė e madhe sa mendoja. Nuk ishte e vėshtirė fundja. Menjėherė gjeta shumė shoqe qė gjithashtu mbanin hixhab. Kėto shoqe dhe familja ime ishin forcė e madhe pėr ta ngritur imanin (besimin) tim.

E ngarkova veten mė shumė me mesxhidin-duke drejtuar aktivitete dhe duke ndjekur mė shumė orė mėsimi pėr ta shtuar dijen pėr fenė tonė. Jam e lumtur qė vendosa ta mbaj hixhabin atėherė, sepse, kush e di se sa gjatė do tė mė merrte pėr mua t’ia filloja.
Si do ta kujtoja Allahun dhe rrugėn e Tij madhėshtore?

Ēdo gjė m’a kujton Allahun dhe mund ta ndiej dashurinė time pėr Tė, pėr Profetin tonė dhe pėr fenė tonė qė pėrhapet ēdo ditė.


Pėrktheu: F. K

Lijanna
25-11-07, 23:41
Anxhela Kollins (Angella Collins) ėshtė njė e konvertuar nė Islam. Ajo qė e bėri kėtė 30-vjeēare tė interesohej pėr Islamin ishte se ajo ndiente qė kjo kujdesej pėr tė, diēka qė i kishte munguar kur ishte e vogėl. Kėshilli mbi Marrėdhėniet Amerikano-Islame vlerėson se ēdo vit rreth 20.000 amerikanė konvertohen nė Islam, me njė raport 4 me 1 nė favor tė femrave. Sipas profesoreshės Yvonne Haddad, tė Universitetit Georgetown, bashkautore e “Muslim Women in America”, disa femra, si Kollins, frymėzohen nga rregullat e Kuranit, tė cilat i shohin si shumė fuqizuese pėr to. Disa tė tjera janė nė kėrkim tė njė komuniteti qė e miraton rolin mė tradicional tė gruas si njė amvisė, kurse disa tė tjera janė thjesht nė kėrkim tė shpirtėrores. "Mendoj se amerikanėt duhet t’i shohin kėto tė konvertuara si gra qė kanė gjetur vetveten", thotė Haddadi.

Njė udhėtim nė Indi nė vitin 1999 e futi Kollinsin nė rrugėn e Islamit, nė njė kohė kur ajo punonte si asistente e producentėve tė filmave. Ajo qėndroi me njė familje muslimane pėr dy javė e gjysmė, njė kohė gjatė sė cilės ata pinin ēaj sė bashku dhe bisedonin. Kollins pranoi Islamin pasi lexoi Kuranin kur u kthye nė Amerikė.
“Isha shumė e impresionuar", kujton ajo, pjesėrisht pasi besonte se mėsimet e Kuranit mbushėn njė boshllėk qė ekzistonte tek ajo qė me ndarjen e prindėrve tė saj kur ajo ishte vetėm 5 vjeēe. "Kur lexoj, ndihem si tė kem pėrkujdesje prindėrore."
Por jo gjithēka shkoi mirė pėr tė nė fillim. Madje njė i afėrm i saj i tha asaj se do tė shkonte nė zjarr. Nė vitin 2003, ajo u martua me njė kuvajtian, por martesa e tyre qe e paqėndrueshme dhe tani janė nė divorc e sipėr, pasi bashkėshorti i saj nuk qe praktikant i fesė. Besimi i saj ndėrkohė nuk u lėkund kurrė. Sot, kjo banore e Mission Viejo, Calif., punon si drejtoreshė e “Al Ridah Academy”, njė shkollė private islame.

Pėrktheu: E. M.

Preshevar
11-02-08, 12:12
Kjo eshte Porosi per ty , Zemer e Fshehur , Nje Lule Burimore
http://mesazhi.com/images/news/3336.jpg


A ka diēka mė me vlerė pėr njeriun se sa vet jeta e tij, nė tė vėrtetė nderi dhe dinjiteti i femres ėshtė mbi tė gjitha.....




Nga Boshnjakishtja: Hafsa XHEMAILI , TETOVE


Kjo porosi ėshtė pėr ty kultivuese e gjeneratave, prodhuesja e burrave fisnik…


Do pėrqėndrohem vetėm nė disa pika kryesore :


A e keni parė gurin e cmuar???
Pse njerėzit aq shumė e dėshirojnė kur ai ėshtė vetėm njė cope guri i thjeshtė. Arsyeja, ndoshta pse nuk bie aq lehtė nė dorėn e cdokujtė..Po kėshtu ėshtė e ngjajshme cėshtja e femrės. Meshkujt e kanė tė ndaluar tė shohin ose prekin femrėn, e gjithė kjo vetėm e vetėm pėr tė ruajtur nderin e saj..Ajo ėshtė si njė xhevahir i paprekshėm, dhe e dashur pėr tė gjithė..


A keni parė se si trėndafili vyshket e humbėn bukurinė dhe shkėlqimin nga tė prekurit e shumtė???
Kjo ndodh edhe me femrėn dhe pėr kėtė arsye ndalohet tė preket pėrpos njeriut qė e ka tė lejuar me kontrat martesore, dhe kushdo qė tenton tė c`nderoj atė, meriton dėnim deri nė vdekje. Kushdo qė thenė besėn bashkėshortore dhe qė mashtron gruan e tij, meriton po tė njejtin denim.


A keni pare si njerėzit vrapojnė xhevahirit, e jo xhevahiri pas njerėzve, e kėtillė ėshtė edhe femra, si xhevahir i ēmuar, femra ėshtė ajo qė kėrkohet, e jo ajo qė kėrkon..Kjo mund tė karahasohet me relacionin qė ka udheheqsi i shtetit me civilėt, nėse cdokush do tė mundej tė flas direkt dhe tė ulej bashkė me tė, udheheqėsi nuk do tė kishte prestigj nė shoqėri, njejtė femra ėshtė si njė mbretėreshė qė nuk i mundėsohet ēdokujt tė flas me tė ose ta shoqėroj, nė pėrjashtim tė disa rasteve kur komunikimi ėshtė i nevojshėm..


Zoti krijoi meshkujt tė fortė fizikisht, dhe tė qėndrueshėm, i obligoi ata pėr mirėmbajtjen e familjes, nė anėn tjetėr gruaja ėshtė e ndjeshme, e butė dhe fisnike, pėr t'ju mundėsuar asaj tė kultivojė gjenerata tė shėndosha.


Gruaja qė posedon aftėsi tė punoj punėn e burrave, i jepet ajo e drejtė, dhe paguhet puna e saj njejtė si e burrave.


Asaj i lejohet tė punoj ēfardo profesioni pėr tė cilėn ajo posedon aftėsi, derisa tė mos rrezikohet shėndeti i saj fizik.


A ka diēka mė me vlerė pėr njeriun se sa vet jeta e tij, nė tė vėrtetė nderi dhe dinjiteti i femres ėshtė mbi tė gjitha...


Pėr kėdo qė dėshiron xhennetin, le ta dijė se ai ėshtė nėn kėmbėt e nėnės sė tij.


Kushdo prej jush qė ka vajza, dhe i edukon ato mė sė miri, ato do tė jenė shkak pėr shpėtimin tuaj nga zjarri.


Pejgamberi s.a.v.s urdhėroi '' sjelluni mire me gratė'' poashtu tha:


'' Mė i mirė prej jush ėshtė ai qė sillet mire me gruan e tij''


''Askush nuk ē`nderon gruan pėrpos tė ē`nderuarit, askush nuk e poshtėron dhe pėrbuzė atė, pėrpos tė keqit, ligut dhe tė poshtrit.

var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i