PDA

View Full Version : Gruaja shqiptare dje, sot dhe neser Heroinė


legenda
27-06-07, 12:26
ne shenje RESPEKTI dhe LAVDIE,per heroinen kosovare SHOTE GALICA,me rastin e 80 vjetorit te vdekjes se saj,po e hap kete teme,
-te pasurojme kete teme me HEROINAT E PUSHKES dhe te PENDES.
dje,sot dhe neser....
-------------------------------------------------------
secila NENE qe lind nje,apo me shume HERONJE dhe HEROINA ,,,eshte NENE HEROINE.
http://web.ukonline.co.uk/shqip/albanian_fashion_files/shota.jpg


SHOTE GALICA-QERIME (HALIL) RADISHEVA (1895-1927)
-------------------------------------------------------
NE 80 VJETORIN E SHOTE GALICE - QERIME HALILI RADISHEVA 1895 - 1927



Mehmet BISLIMI


Gruaja dhe nėna shqiptare, jo pak herė u pėrball me ashpėrsitė e jetės. Mbi tė rėndoi pesha e shekujve tė robėrisė dhe varfėrisė, pesha e kanunit dhe padrejtėsisė, kobi e zia, loti dhe gjaku... Por, pėr asnjė ēast ajo nuk u nėnshtrua para sfidave tė shumta gjatė jetės. Dinjitetin dhe krenarinė e saj nuk e mposhti as robėria shekullore e as goditjet e njėpasnjėshme qė ajo i mori nga ashpėrsitė e jetės sė rėndė e me plot halle. Gruaja dhe nėna shqiptare, nė vend tė parfumeve evropiane, pėrdori barotin, stolitė e saja ishin koburja dhe gjerdani me fishekė, ajo ishte dhe mbeti nė shėrbim tė atdheut. Gruaja shqiptare si nėnė, atdheut i fali nga shtatė ushtarė lirie, i fali nga shtatė zana mali, qė pushtuesit i morėn gjak nė vetull si: Teuta, Donika, Nora, Tringa, Shota..... e deri tek Gjevė Lladrovci e ditėve tė sotme dhe pa dyshim nėnėmadhja, nėnėlokja Zahide Jashari - nėna e Komandantit tonė Legjendar Adem Jashari!

Nėnat tona, gatuan bukėn pėr ēlirimtarėt, thurėn ēorapet qė tė mos ngrijnė ata, i bekuan rrugėt e tyre tė pėrgjakshme, i puthen ata nė ballė duke ua dhanė uratėn nė rrugėt tona tė vėshtira, por tė lavdishme tė lirisė. Ato i vizituan bijtė e tyre nėpėr syrgjynet otomane e kazamatet serbe, duke u thėnė: ”Mbahuni bijtė e mi, mos u ligėshtoni para dushmanit, mbahuni pėr hatėr tė vatanit!”... Ishin kėto fjalėt e nėnave tona, qė na dhanė forcė dhe bėnė qė populli ynė tė triumfoj fuqishėm mbi tmerrin shekullor tė robėrisė, mbi planet asimiluese, mbi planet gjenocidiale qė pushtuesit tanė i zbatuan egėrsisht mbi popullin shqiptar. Nuset e reja i pritėn trimat e tyre me vite tė tėra, nga syrgjynet, nga internimet, nga burgimet... e kujė nuk vunė! Ato fėmijėt nuk i lanė vetėm e shpinėn nuk ua kthyen pėr njė copė dashuri. Jo, ato kėtė nuk e bėnė kurrė, ato u gjakosen krah burrave pėr kėtė tokė tė zhuritur! Ato hynė nė histori me qėndresėn e tyre, ato hynė nė kėngė me bujarinė e tyre, ato u mitizuan pėr besnikėrinė dhe sakrificat e tyre si Rozafa e kalasė prej guri, si Doruntina... E kur bijtė tanė u kthyen tė gjakosur nga lufta, fjala e nėnės ua mikloi plagėt e tyre. Ato nuk lejuan qė loti tė iu shkoj nė faqet e tyre tė ndritura- jo as njė herė!... O zot, po cilat nėna nė botė, janė mė tė sprovuara, mė tė forta, mė bujare se nėnat tona? Ishte nėna dhe gruaja shqiptare ajo, qė i rezistoi tė gjitha kėto dhe nuk u dorėzua. Asaj, dhe vetėm asaj i dedikohen tė gjitha, para sė cilės populli ynė me respektin mė tė madh duhet tė pėrkulet deri nė gjunjėzim - para qėndresės dhe heroizmave tė NĖNĖS Shqiptare!

I gjithė ky respekt pėr nėnat tona, sot pėrcillet nė emrin e nėnės, nė emrin e gruas dhe nė emrin e heroinės sonė kombėtare – SHOTE GALICĖS, ky emėr kaq i madh qė zuri vend po aq tė madhėrishėm e lavdishėm nė historinė tonė kombėtare. Emri Shotė Galica ėshtė emėr nderi e krenarie, ėshtė emėr mburrje e emėr lirie pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė. Ėshtė dashuri pėr atdheun, pasion dhe inspirim i qindra Shotave tė reja qė ranė me pushkė nė dorė rreshtuar nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ato luftuan pėr ēlirimin e atdheut - ashtu si Shotė Galica dikur, dhe ranė pėr atdhe sa herė e kėrkoi domosdoshmėria e lufta ēlirimtare, ato ranė me emrin e Shote Galicės nė gojė!

Qerime Shotė Galica e inspiruar nė bėmat e trimėreshave shqiptare e bindur thellė nė tė drejtėn e popullit tonė pėr tė qenė tė lirė e vuri pushkėn krahut dhe pėr 12-tė vjet me radhė nuk u nda nga burri dhe bashkėluftėtari i saj Azem Galica, dhe nga shokėt e tij. Pėr 12-tė vjet me radhė Shote Galica luftoi kundėr pushtuesve serbė, austrohungarezė e bullgar.

Shota e Radishevės, ishte motėr e gjashtė vėllezėrve. Babai i saj Halili, ngase e kishte tė vetmen vajzė, nuk e ndau nga djemtė e tij pėr asnjė ēast. E merrte me vete nėpėr kuvende e ndeja burrash, ku pati fatin tė shohė me sytė e saj trimat e kohės si: Isa Boletinin, Shaqir Smakėn, Kamer Loshin, Nak Berishėn, Azem Bejtėn, Mehmet Deliun, Shak e Ramadan Radishevėn, Halit Bajramin, Xhemė Tėrnavin, Fazli Baranin, Emin Latin - Mehėn, Shaban Mikushnicėn, Bajram Zenė Mehėn e shumė trima tjerė. Nėpėr ato kuvende e ndeja merreshin vendime qė tė kėrciste pushka mbi pushtuesin serb. Aty edhe kėndohej kėnga e binte ēiftelia pėr trimėritė e trimave tanė. Shota i binte mirė ēiftelisė, si edhe ēarkut tė hutės

Kėndonte si zanė mali, sa edhe tė tmerronte me zėrin e kushtrimit:”Ooo, Prite, prite Azem Galicėn, o hejjj”...
-------------------------------------------------------
albanur.net

legenda
27-06-07, 20:02
Shote Galica
(1895 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1895) - 1927 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1927))
Luftėtare e shquar e ēetave kryengritėse kosovare pėr ēlirimin dhe bashkimin kombėtar tė tė gjitha viseve shqiptare dhe pėr njė regjim shtetėror demokratik nė Shqipėri, Heroinė e Popullit. Pa pėrfillur terrorin e armikut dhe ligjet e ashpra tė fesė e tė kanunit luftoi heroikisht pėr 12 vjet me radhė kundėr pushtuesve serbė, austrohungarezė e bullgarė.
Shote Galica mori pjesė nė mė shumė se 40 aksione tė rėndėsishme kundėr armikut. Kundėrshtoi me konsekuencė politikėn e dhunės e tė terrorit tė regjimit shovinist tė Beogradit ndaj popullsisė shqiptare, shpronėsimin e shpėrnguljen e saj dhe kolonizimin sllav tė trevave shqiptare. Mė 1919 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1919) mori pjesė nė Kryengritjen e Rrafshit tė Dukagjinit, ndėrsa mė 1922 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1922)-1923 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1923) luftoi pėr mbrojtjen e Zonės Neutrale tė Junikut, e cila shėrbente si bazė pėr kryengritjen e Kosovės e tė Malėsisė. Nė korrik 1924 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1924) mori pjesė nė mbrojtjen e zonės sė lirė tė Drenicės (Arbanisė sė Vogėl). Nė korrik 1924 pas vdekjes sė tė shoqit Azem Galicės (http://sq.wikipedia.org/wiki/Azem_Galica), vazhdoi luftimet nė krye tė ēetės sė tij. Sė bashku me qindra luftėtarė tė Kosovės nė dhjetor tė 1924 luftoi kundėr ushtrive intervencioniste serbe e bjellogardiste dhe mercenarėve tė Ahmet Zogut (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ahmet_Zogu). Humbi nė luftime nga masakrat e shovinistėve serbė 22 anėtarė tė familjes.
Nga fundi i vitit 1926 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1926) Shote Galica u vendos nė Shqipėri, ku vdiq nė Fushė Krujė e braktisur nga regjimi zogist.


http://www.core.ucl.ac.be:16080/~zanaj/albanian%20woman/QerimeHaliliGalicaSHOTA-1895-1927AzemGalica1889-1924.jpg
http://sq.wikipedia.org/skins-1.5/common/images/magnify-clip.png (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Shotegalica.jpg)
SHOTA me AZEMIN

rilinda
27-06-07, 23:10
Nėnė Tereza
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/thumb/4/49/Nane_Terezja.jpg/180px-Nane_Terezja.jpg

Ishte fėmija i tretė i prindėrve Kolė Bojaxhiu (Nikollė Bojaxhiu) me origjinė nga Mirdita dhe Drane Bojaxhiu (mbiemri i vajzėrisė Barnaj) nga Novo Sella e Gjakovės. Lindi nė Shkup, me datė 26 gusht 1910. Njė ditė pas lindjes u pagėzua nė kishėn e Zemrės sė Krishtit nga famulltari i atėhershėm Dom Zef Ramaj. Kola dhe Drania kishin 5 fėmijė, dy u vdiqėn nė fėmininė e hershme. Frikė tė madhe kishte nėnė Drania mos Gonxhja i vdiste menjėherė pas lindjes, sepse me trup dukej e dobėt dhe shėndetligė.[/right]Gonxhja kishte njė vėlla dhe njė motėr. Vėllai quhej Lazėr Bojaxhiu dhe studioi nė Grac tė Austrisė nė Akademinė Ushtarake, por pėr shkaqe politike emigroi qysh herėt nė Itali. Kurse motra quhej Age Bojaxhiu.

Babai i saj merrej me tregti dhe mblidhte nė shtėpinė e tij artistė dhe patriotė shqiptarė. Mėsimet e para i bėri nė njė shkollė shqipe nė Shkup, ndėrsa gjimnazin, po nė atė qytet, nė gjuhėn serbo-kroate. Pasionet e saj tė rinisė ishin tre: tė bėhej mėsuese, tė shkruante dhe tė recitonte poezi, tė kompozonte dhe tė luante muzikė. Emrin Tereza e mori kur ishte 18 vjeēe dhe u dorėzua murgeshė.

Nėnė Tereza u largua nga me 26 shtator 1928 nga Shkupi nė drejtim tė Dublinit, Irlandė. Prej kėsaj dite, nėnė, bijė e motėr nuk do tė shiheshin mė kurrė. Mė 12 shtator 1928, Gonxhja kishte shkruar kėtė letėr drejtuar tezes sė saj: “Shkup 12. 09. 28 E dashtuna Tezja Lis! Mė 26 t’kti mujit po nisem prej Shkupit. S’po muj mos me ju shkrue dy tri reshta tuj da prej jush. Lamtumir; e dishroj qi Zoti ju nep shka tju dishron zemra. Pritni t’faluna ma t’pėrzemerta Gonxhja”.

Ky ishte momenti kur ajo u nda pėrfundimisht me familjen dhe vetėm pas 30 vitesh, do tė takohej me tė vėllanė, Lazrin. Kurse nėna Drania dhe motra Age, shkuan nė “atdhe”, nė Shqipėri, qysh para Luftės sė Dytė Botėrore.

Moter Tereza u vendos ne Kalkuta (Indi) ku fillimisht u be mesuese dhe shume shpejt drejtore e shkolles se vajzave. Nėnė Tereza e Kalkutes e quajten kur themeloi urdhrin "Misionaret e Dashurise" (1951) pėr t'u sherbyer me te varferve dhe me te pashpreseve te Kalkutes, Indise dhe gjithe planetit. Nė vitin 1979, kur mori ēmimin Nobel pėr Paqe, e gjithe bota mesoi se Nėnė Tereza ishte shqiptare. Por Shqiperia heshtte. Republika Popullore Socialiste e Shqiperise nuk i kishte dhene vize nobelistes se ardhshme as sa pėr tė parė nėnen e saj qe jetonte nė Tirane, as pėr te marre pjese ne varrimin e saj me 1974, as... pėr tė parė varrin. Madje kete vize nuk ia dhane as kur fama e saj kishte marre dhene ne te kater anet e botes deri ne fillim te viteve '90. Shqiptarja trupvogel ishte kthyer ne nje legjende te gjalle. Ajo ishte nene kujdestare e 7 500 femijeve ne 60 shkolla, ishte nene qe mjekonte 960 000 te semure ne 213 dispanseri, ishte e vetmja nė bote qe trajtonte 47 000 viktima te lebrozes ne 54 klinika, kujdesej pėr 3 400 pleq te braktisur e te lene rrugeve, ne 20 shtepi pleqsh, kishte biresuar 160 femije ilegjitim e bonjake. Keto janė shifrat e mesit te viteve '80. Deri sa Nene Tereza ishte gjalle dhe sot e kesaj dite shifrat kane ndryshuar shumė.

Nėnė Tereza nuk qe ndonjė perėndeshė dhe me tė mund tė fliste ēdonjėri. Madje ajo kishte edhe adresė tė saktė: njė godinė ngjyrė hiri nė Bose Road, tė ndėrtuar rishtas nė njė lagje tė zhurmėshme dhe ējerrėse, tė stėrmbushur me njerėz, e cila vlonte nga ēajbėrėsit, shitėsit dhe tregtarė tė tjerė tė pjesėve mė tė ndryshme kėmbyese si dhe lėngėshtrydhėsit. Kėtu, mu nė qendėr tė Kalkutės shtrihej shtabi i pėrgjithshėm i Rregullit, „Shtėpia e Nėnės", pranė portės tė sė cilės qe vendosur njė tabelė druri ku shkruante: „Mother Teresa. IN/OUT".

Nė shtėpinė e Nėnė Terezės kishin hyrė edhe vetė mbretėresha britanike, pastaj njerėz tė tillė siē janė kryetari amerikan Georg Bush, ish kryetari amerikan Jimmy Carter, Yasser Arafati, princesha Diana e shumė tė tjerė.

rilinda
27-06-07, 23:13
Kishin kaluar rrafsh gjashtė vjet nga botimi i librit "Nėna jonė Terezė", nga pena e artė e zotit Dom Lush Gjergji- nga Prizreni ynė historik: kur i ra ndėrmend (nėn trysnitė ndėrkombėtare!) ta shkruajė reēensionin te "Rilindja" kritiku ynė letrar, z. Vehap Shita. Edhe atėherė aty shprehej njėfarė soj vetėkritike, por absurditedi ishte tepėr i madh pėr njė vetėkritikė tepėr tė vonuar e tepėr tė pėrciptė!!??
Ky libėr "qė njėkohėsisht u botua edhe nė gjuhėn kroate nė Zagrep, po me atė titull: "Nasha Majka Tereza", qė ėshtė i pajisur me foto pėr zonjėn Gonxhe Bojaxhiu, qė nga mosha e saj e re, 16 vjeēare kur iu pėrkushtua Kishės.
Pra, libri na mėsonte se Gonxhe Bojaxhiu ėshtė e bija e Kolė Bojaxhiut nga Prizreni, familja e sė cilėvet ishte shpėrnbulur nė Shkup. Kolė Bojaxhiu ishte deputet i Shkupit, tė cilin e helmuan nė parlament, nė Beograd. Dhe helmimi ishte aq i fortė, sa qė vdes pėr 4 ditė nga hemorragjia e brendshme, qė ia kishe gri e shkatėrruar rropullitė. Kjo mizori ishte nė traditėn e zezė serbiane, ku pėsonin deputetėt joserbė: shqiptarė, kroat...
Pėr njė pėrvjetor tė Ditės sė Flamurit, Tribunėt e popullit tonė: Isa Boletini, Bajram Curri, Hasan Prishtina..., e festojnė nė shtėpinė e Kolė Bojaxhiut, nė Kryeqytetin e Vilajetit tė Kosovės, nė Shkup: duke hedhur nė dysheme secili shkrepėsen e vet, dhe me t'i ndezur, bėnė njė flakė gjer nė plafon!
Flaka e festės dhe dėshira e dashuria jonė pėr liri e pavarėsi kombėtare, do tė lėpinte edhe zenitin dhe shtatė kontinente: Nėna jonė Terezė, mė 1979, merr ēmimin e merituar "Nobel pėr Paqe". Pėr tė janė botuar mbi 100 libra, nė gjuhė tė ndryshme tė botės; dhe kjo grua shqiptare, misevogėl, u bė digė e pakalueshme pėr propagandėn shpifėse e shfrenuese serbiane, se kinse shqiptarėt na qenkeshin tė egėr e dhunues. Kanibal!!!
Gjysmė shekulli mė parė, Nėnė Tereza u bė mjeke e arsimtarėve nė pjesėn e varfėr tė qytetit tė madh- Kalkuta.
Aty atėherė, e deri nė momentin e vdekjes, ushqeu dhe arsimoi tė varfėrit pa asnjė lloj pagese as shpėrblimi. Tė sėmurėt, nga njė sėmundje e rrezikshme- ngjitėse e lėkurės "gėrbula", i merrte tok me motrat e veta tė nderit, i lante dhe i mjekonte. Njėri i sėmurė, tė cilin ua kishe rrėmbyer nga kthetrat e qenėve, kur u gjet nė spital i rrethuar me kujdes, pati thėnė:"Kam jetuar si qen e po vdes si engjėll!!!"
Gazeta e atėherėshme kishtare maqedonase "Blagovest", duke tentuar qė ta pėrvetėsonte Nėnė Terezėn, e mbiquante Ganxhe Bojaxhievsi!!
Kėshtu tė huajt kanė tentuar qė ta pėrvetėsojnė edhe Migjenin...madje edhe Skėnderbeun!!!
Edhe tejet interesant dhe pakufishmėrisht e ēuditshme, se pas atyre tė huajve shkojnė edhe disa "tanėt" me dashje e me qėllime tė kėqija antikombėtare, qoftė nga mosdija e nga mosinteresimi, apo injoranca idiotike: duke pėrkthyer tekste nga tė huajt. Nė kėtė grackė ka rėnė edhe zonja Mirela Zoto (ashtu ēka mund ta ketė Naim Zoton!?- njė hiēgazetar...), duke marrė nga revista italiane "Gola" tė 1 shtatorit 1996 e tė botuar te "Revista Familjare" NR. 33 (100) nė faqet 4-5, me mbititull "Nėnė Tereza e Kalkutės"!! qė do tė ishte e barabartė me konstatimet arbitrare: Migjeni i Malit tė Zi!!! Skėnderbeu i Stambollit apo i Anadollit!!! As "Rilindja" nuk ngeli prapa. Ajo konstatoi se Nėnė Tereza ėshtė "katolike romane"!!!
Kur unė po e pėrfundoja "Kurorėn sonetike", tė burgosurit politik me nė krye mėsuesin e tyre Hydajet Hysenin (Esmeralda falltore!!) nuk lenin gjė pa e sha Gonxhe Bojaxhiun e pa mė pėrbuzur mua qė merreshkam me kotėsira!!! Kurse Kadri Veselaj nė Letrėn, nė 10 faqe, tė shkruar me makinė me rreshta tė shpeshtė (tė cilėn po ia prezantoi Radaksisė), tė datės 3.11.1996, shkruan tekstualisht, pa ia pėrmirėsuar gabimet injorantit konservator- antikombėtar: "Te arriturat e pluralizmit tėnd mund t'i vresh edhe nė pullat postale qė mi dėrgove nė zarfin e fundit. Tri pulla postale (...) kishte Nėnė Terezėn (faqezezėn) qė si pa asnjė tė mirė populli i vet. Pėrmes dorės sė saj ėshtė zgjatur filantropia e agjenturave tė huaja, tė cilėn e ēmojnė ata dhe e pėrkrahin me zell me qėllimin e saj tė ndytė. Nuk shėrohen njerėzit me lėmosha ashtu si nuk hiqet uria me lutje e mashtrim".
Jo. Nėna Terezė nuk mund tė ishte as maqedonase, as serbiane: se ato nuk janė mikėpritėse, as bukėdhėnėse; madje edhe e shajnė bukėn "jebemti lebac"!!- shprehej shkina plakė e Leskovcit.
Atėherė vie konkluzioni ynė: Asgjė nuk lind rastėsisht. Pra, Nėna jonė Terezė ėshtė njė jehonė- sintezė e mikėpritjes dhe e trimėrisė tradicionale shekullore shqiptare.
Populli ynė duhet ta thadrojė nė kokė se Prizreni dhe Shkupi i takonin Vilajetit tė Kosovės dhe tok me trevat tjera tė pushtuara i takojnė Shqipėrisė Verilindore edhe Toplica.
Ajo nuk e kishte emrim-Anjeza!! As ishte bijė e njė afaristi tė thjeshtė!- sikur shkruan revista e huaj, e ne e marrim ashtu pa kriter: aty vetėm sa pėrmendet me majė tė gjuhės: "Vajza e vogėl e njė afaristi shqiptar"!
Vėrtet rezultate tė mrekullueshme, Nėnė Tereza me motrat e nderit, nė historinė e urdhėrit "Murgeshave tė Lira" sot kanė 537 filiale nė 137 vende tė botės.
Punė e madhe humane kjo, por edhe me rrezik: kartela e varur nė mur paralajmėron: "Mos puth as mos pėrqafo fėmijėt pėr arsye shėndetėsore". Kurse kartela tjetėr, anash shkruan me shkronja tė mėdha:"Nga tė gjitha gjėrat e bukura qė ka bota, mė e bukura ėshtė Nėnė Tereza..."
Ndėrsa pėr abortin e foshnjave, Nėnė Tereza ka thėnė: "Aborti ėshtė shenjė e ēartė se vendi qė e pranon, njerėzit tė cilėt e bėjnė janė tė varfėr nė shpirt; qė don tė thotė se njerėzit kanė frikė pėr tė ushqyer edhe njė fėmijė, prandaj mė parė se tė lindin, e mbysin.Sot ka shumė vende nė botė qė e pėrdorin abortuesin, sterilizimin dhe mjete tė tjera pėr t'ju shmangur jetės, pėr ta mbytyr jetėn nė fillim tė saj: kjo ėshtė shenja mė evidente se kėta janė popuj mė tė varfėr ndėr tė varfėrit, sepse s'kanė guxim ta pranojnė edhe njė jetė mė tepėr. Rreziku mė i madh pėr paqe sot ėshtė abortuesi (mbytja e fėmijėve tė palindur), sepse nėse nėna mund ta shkatėrrojė jetėn, nėse nėna mund tė jetė gjakatare e fėmijės sė vet, ēka tė themi atėherė pėr vrasjet tjera, tė shumta nė botė? Pėr kėtė vrasja gjithnjė e mė tepėr pėrhapet nė botė. Njerėzit sot nė botė nuk e duan njėri-tjetrin, nuk kanė kohė pėr shoqi-shoqin, e shih kėtu edhe ėshtė fillimi. Abortuesi ėshtė fillimi i tė kėqijave nė botėn e sotme...Ajo familje, ai popull, i cili nuk frigohet prej fėmijėve, prej jetės sė re s'ka pse tė ketė frigė prej ardhmėrisė."...
Ndėrkaq me rastin e pritjes madhėshtore nė Shkup, zoti Nikė Prelaj shkruan: "O ti Shkup! Pas tėrmetit tė parė dhe sidomos pas tėrmetit tė dytė, qė e lėvize ti Nėna Tereze, o ti komb, prej tė cilit ke dalur ti, nuk je mė mė i vogli nė botė,se mbarė bota tė nje pėrmes Nėnės Tereze"
Dhe lajmi i gėzuar: Nėnė Tereza qytetare nderi e Shteteve tė Bashkuara Amerikane!!!
Dhe lajmi i hidhur: Nėnė Tereza- vdiq!
Dita e shtunė, 6 shtatori 1997: vdiq Nėna Terezė! Bamirėsja 87 vjeēare shqiptare: Hej shqiptarė! Mos u kalamendni, sikur qė nuk u kalamend engjėllushja jonė! Njė grua e zakonshme kur vdes dhe i lė njė tufė fėmijėsh, thonė se Hėna e Dielli ndalen pėr njė hop! Po tash qė vdiq njė nėnė e madhe, e jashtėzakonshme: do tė shqetėsohet hėna e dielli, yjet e qielli e zogjtė e malit, fėmijėt jetėdashės e njerėzit lirigrishės!
Vdiq Nėna shqiptare, Nėna e Shqipėrisė! Por edhe e Kalkutės dhe e gjithė Botės!! Nė prag tė Vitit tė Ri Shkollor: zilet cingėrrojnė, por nėpėr korridoret e shkollave, as nė pargjet e dyerve tė klasave nuk po shihej Mėsuesja- Nėnė e Nėna- Mėsuese!! E nxėnėsit- varfanjakė shqetėsohen tamam sikur zogjtė e shpupėluar, kur iu vonohet nėna-shpend: ata shpresėthyer e sqephapur, kalamendshėm presin e dridhen mornicash! Nuk po shihej Mėsuesja... e syēkat e pėrlotura tė voshnjave e tė nxėnėsve e kėrkojnė... Nuk duket engjėlli, por shihet hija e heton fryma- frymėzuese e afshit pranveror! Afsh ngrohtėsie nė gjirin kombėtar! Mė kot fėmijėt flokėshpupurishur so t'i sjellin kokat e vockla andej-kėndej e do ta kėrkojnė me sy e do ta grishin me zemėr e me shpirt: Mėsuesen e Nėnėn e tyre tė dashur e tė pazėvendėsueshme... Ajo nuk i lindi, por i rriti!!! I rriti me bukė dhe i ndriēoi me rrezet e diturisė sė saj tė pakufishme... Ajo nuk duket, po aty ėshtė! Ėshtė fryma e saj e mėshirės dhe e dashurisė: nė klasė, nė kuzhinė, nė sofėr, nė shijen e vezės, e nė afshin e ēajit tė nxehtė...ėshtė nėpėr depot e ushqimore tė Kryqit tė Kuq Kombėtar e Ndėrkombėtar...nė hartėn gjeografike ėshtė...nė zemrat e tė gjitha ngjyrave e racave njerėzore...pa dallim e pa kufi, amshueshmėrisht...nėpėr saksia lulesh ėshtė...Nė ēdo syth mali... Gonxheja: lėng jetėdhėnės e ēdo gonxheje nė shpėrthim pranverash... nektar nė ēdo lule, e mbi krahėt e ēdo blete punėtore.
Sa herė qė do tė bie shi e do tė nxejė dielli; do tė pėrpiqet tė paraqitet ylberi- sar e sari- ylber, mbi fytyrėn Nėnė sė Botės... e tė gjithė Globit tokėsor- njerėzor! Fytyrat e zemrat liridashėse do tė galdojnė (tek-tuk) shpendėt e arėsirės, do tė histerizojnė me kėngėt e shpendkeqėve...) me njė emėr nė buzė e nė gjuhė, nė zemėr e nė shpirt...Vlerat, virtytet e karakteret njerėzore ishin tripėzuar nė kurimin e saj: fryma e saj ėshtė midis nesh, ngrohje dhe mbrojtje, diell dhe ozon!! E kemi nė vjershė sot e nesėr...nė Abetare e kemi...nė Leksion, nė Ekcikplopedi- Nėnėn tonė Enciklopedike!!!
Dhe Kometa- ra! Po jehu i saj po na ndriēon e do tė na ndriēojė amshueshmėrisht...
Vdiq Nėna e Shqipėrisė- po JO- Nėna Shqipėri!! Me jetėn dhe vdekjen e Nėnės Gonxhe, Nėna Shqipėri u sforcua Kombėtarisht e Ndėrkombėtarisht...Njė minut heshtje!- Pėrjetėsisht dhembje e pakompenzueshme...

Kadri Mani

rilinda
27-06-07, 23:14
Ish presidenti i SHBA-ve – Bill Clinton : "Nėnė, ndjehem krenar dhe i ēliruar nė shpirt, qė Zoti na ndihmoi dhe ta ēova nė vend amanetin! Tashmė populli yt nė Kosovė ėshtė i lirė dhe po ndėrton demokracinė"

Shkruan: Engjėll KOLIQI



Atėherė kur epoka e gjatė mbi pesėshekullore e pushtuesve otomanė, mbi tokat arbėrore, po venitej dhe po fundosej nė perėndimin e pėrgjithmonshėm dhe Agu i Ditės sė Madhe tė Shqipėrisė po afrohej, Dielli i kėsaj dite tė re i lėshoi rrezet nė Shkupin tone tė lashtė. Aty lindi Dielli, qė pėr mė se njė gjysmė shekulli do tė nxente botėn mbarė me rrezet mė tė forta tė dashurisė dhe tė mirėsisė e do t'i rijetėsonte tė sėmurit, tė varfėrit dhe tė braktisurit, tė tė gjitha racave njerėzore, anembanė planetit tonė. Kjo ndodhi pikėrisht mė 26 gusht 1910, kur Drane e Kolė Bojaxhiut u lindi njė vajzė, si njė lule e bukur, tė cilėn e pagėzuan me emrin simbolik – GONXHE. Agėja e Lazri ia kishin pėrcjelur motrės sė vogėl vlerat e larta edukative tė marra nga prindėrit, ia kishin mėsuar lojėrat fėmijėnore dhe e kishin ndihmuar qė tė bėhej nxėnėsja mė e dalluar nė shkollė dhe ylli mė i ndritshėm nė veprimtaritė kulturore-artistike. Gonxhja e bukur rritej duke shpėrndarė nga Shkupi iVjetėr vezullima dhe aromė dashurie e njerėzie, nė tė gjitha tokat arbėrore.

Familja Bojaxhiu, si shumė familje katolike, gjatė muajve tė verės, pushonin nė Letnicė tė Karadakut, ku pėrveē rekreacionit zhvillonin edhe veprimtari fetare e lutje, nė Shenjtoren e Zonjės sė Madhe, qė populli e quan edhe "Zoja Cėrnagore". Si bijė e njė familjeje tė devotshme dhe tė spikatur – pėrparimtare e patriotike, Gonxhja, disa vjet me radhė (1922 – 1928), njė pjesė tė pushimeve verore nė kėtė malėsi i kalonte nė Stubėll, duke i nderuar kėshtu Martirėt e Karadakut dhe Vatrėn e Parė tė Arsimit Shqiptar nė Kosovė. Siē kanė dėshmuar nxėnės tė "Shkollės sė Dom Mikelit", Gonxhe Bojaxhiu ishte inkuadruar edhe nė programet kulturo-artistike tė nxėnėsve tė kėsaj shkolle.

Mbas gjashtė vjet lutjesh tė posaēme, larg syve tė tė gjithėve, para trupores sė Zonjės sė Madhe, nė Letnicė, kur po mbushte 18 vjet, pikėrisht mė 14 gusht 1928, Gonxhe Bojaxhiu ndjen nė shpirt Thirrjen e Shpirtit tė Shenjtė dhe vendos qė rininė e gjithė jetėn e Saj t'ia kushtojė Zotit, nė shėrbim tė njeriut nevojtar – tė sėmurė, tė varfėr, tė braktisur… Mbasi merr bekimin e familjes, Gonxhja pėrgatitet dhe mė 26 shtator 1928 niset nė Udhėn e Shenjtėrisė, e cila, pasi kalon nėpėr Zagreb e Dublin, e shpie nė Indinė e largėt, pikėrisht nė Kalkutė, ku nis Misionin e Saj tė Dashurisė e tė Shenjtėrisė dhe prej nga pėrhapi rreze tė mirėfillta dashurie, mirėsie e njerėzie, nė tė katėr anėt e botės.

Atė qė nuk mund ta bėnin as autoritetet shtetėrore, as institucionet nė Kalkutė, nė shėrbim tė njerėzve nevojtarė, e bėri Nėna Tereze dhe murgeshat e Kongregatės "Misionaret e Dashurisė", qė u shpėrndanė dhe vazhdojnė shėrbimet pėr tė sėmuarit, tė varfėrit e tė braktisurit, nė mbarė botėn, pa dalluar raca, kombe, besime apo pėrkatėsi tė tjera. Hindusėt, myslimanėt dhe katolikėt, nė Kalkutė, tė parėt e thirrėn kėtė bijė shqiptare Nėnė, pėr t'u njohur pastaj si nėnė e tė gjithėve, kudo Ajo dhe murgeshat e Saj vepruan, nė mbarė botėn. Ishte veprimtaria e shenjtė e Saj, qė solli vendimin historik: kur Nėna Tereze, mė 5 shtator 1997 ndėrroi jetė, nė selinė themeltare dhe qendrore tė Misionareve tė Dashurisė, autoritetet shtetėrore dhe fetare tė Kalkutės kanė vendosur qė Ajo tė varroset me ceremoni tė trefishtė mortore – katolike, myslimane dhe hinduse.

Nuk kishte lider as regjim qė mund ta mohonte, tė mos e pranonte. Kudo mirėpritej, sepse ishte e dashur pėr tė gjithė. Edhepse diktatori komunist Enver Hoxha ia kishte keqtrajtuar Nėnėn Drane dhe Motrėn Age, me tė cilat nuk ia kishte lejuar komunikimin, duke mos i lejuar as pjesėmarrjen nė varrimin e tyre, Nėna Tereze sapo kish mbėrrijtur nė Tiranė, pėr tė parėn here (mė 15 gusht 1989 – mu nė Ditėn e Zonjės sė Madhe), bashkė me tė vejėn Nexhmije Hoxha, shkoi dhe luti mbi varrin e Enver Hoxhės, duke u treguar kėshtu tė gjitha qenieve arbėrore, madje edhe njerėzimit mbarė, se Ajo nuk e njohu urrejtjen dhe se arma mė e fuqishme dhe mė efikase pėr luftimin e urrejtjes dhe pėrgjithėsisht tė keqes, ėshtė dashuria dhe besa nė Zotin.

Personalitetet botėrore pranonin, se kur takoheshin me Nėnėn Tereze, ndjenin nė shpirt njė shkėndijė tė fuqishme dashurie dhe shihnin sigurtė optimizmin. Ish presidenti i SHBA-ve Ronald Regan, nė njė rast kishte thėnė: "S'ėshtė e mundshme tė jesh nė praninė e njė personaliteti, siē ėshtė Nėna Tereze, dhe tė mos jesh optimist. E kemi dėgjuar dhe vėshtruar nė heshtje, me vėmendje dhe dashuri, si heroinė tė kohės sonė". Me rastin e marrjes sė Ēmimit Nobel pėr Paqe, nė dhjetor 1979, nė Oslo, kryetari i Komitetit Nobel pėr Paqe – John Sannes, kishte thėnė: "Nėna Tereze dhe motrat e Saj janė: jetė nė varfėri tė plotė, punė tejet e vėshtirė ditenatė, njė jetė kushtuar Zotit dhe njeriut qė vuan". Ndėrkaq sekretari i Komitetit Nobel pėr Paqe – Egil Aarvik, kishte thėnė: "Ajo na ka dėshmuar se ēka do tė thotė altruizmi, dashuria pėr tė varfėr, vepra mė e lartė dhe me bujare njerėzore, dashuria qė s'pret asgjė, qė beson ē do gjė…"

Ish presidenti i SHBA-ve – Bill Clinton, sapo kishte mbaruar lufta e NATO-s kundėr agresorit gjenocidial tė Beogradit nė Kosovė, dhe Kosova ishte ēliruar nga hordhitė kriminele e barbare serbiane, qė nė formacione ushtarake e paraushtarake, tė dirigjuara nga kupola e regjimit tė Beogradit, ushtronin spastrim etnik me gjenocid nė tokat tona, kishte shkuar nė Kalkutė dhe duke u lutur mbi varrin e Nėnės Tereze, ndėr tė tjera i kishte thėnė: "Nėnė, ndjehem krenar dhe i ēliruar nė shpirt, qė Zoti na ndihmoi dhe ta ēova nė vend amanetin! Tashmė populli yt nė Kosovė ėshtė i lire dhe po ndėrton demokracinė".

Papa Gjon Pali II, qė konsiderohet se ishte shenjti polak qė me shenjtėreshėn shjqiptare jetuan nė mesin tone, duke na e mėsuar udhėn e paqes, tė dashurisė dhe tė flijimit pėr mirėsi, mė shumė se njė here ka thėnė se ka ndjerė nė shpirt njė dashuri tė jashtėzakonshme ndaj Nėnės Tereze, qė me tė gjitha fuqitė fizike dhe shpirtėrore-shenjtėrore, ishte vėnė nė shėrbim tė njeriut nevojtar. Papė Wojtyla, mė shumė se njė here kishte deklaruar publikisht, duke thėnė: "Falė dashurisė sė jashtėzakonshme ndaj kėsaj shenjtėreshe tė gjallė nė mesin tone, menjėherė mbas popullit tim polak, thellė nė zemėr e kam popullin shqiptar, qė ėshtė njė popull i madh, sepse nuk mund tė jetė i vogėl njė komb qė botės ia ka dhuruar shenjtėreshėn e madhe – Nėnėn Tereze".

Janė tė shumta ēmimet kombėtare e ndėrkombėtare, qė nė tė gjitha kontinente i janė ndarė Nėnės Tereze dhe Kongregatės sė Misionareve tė Dashurisė. Nė shenjė mirėnjohjeje e devocioni pėr veprat madhore me frymė shenjtėrie, ndaj njeriut nevojtar – tė sėmurė, tė varfėr, tė lėnė… Ēmimi mė i dashur pėr Nėnėn Tereze ishte "Urdhėri i Artė Nder i Kombit" dhėnė nga Dr Sali Berisha, kur ishte president i Shqipėrisė, qė mė pare i ishte ndarė vetėm Gjergj Kastriotit – Skėnderbeut. Nėna Tereze ėshtė shpallur shtetase dhe qytetare nderi e shumė shteteve dhe qyteteve botėrore, nė tė gjitha kontinentet. Por ajo qė ėshtė mė kryesore, Ajo edhe sot vazhdon tė jetė banuese nderi e pėrjetshme nė miliarda zemra njerėzore, anekėnd planetit tone. Fryma e Saj e dashurisė, pėrmes mijėra motrave – Misionare tė Dashurisė dhe misionarėve e veprimtarėve tė tjerė, vazhdon tė depėrtojė nė zemrat e njerėzve tė thjeshtė dhe tė personaliteteve anekėnd botės. Ajo ėshtė ambasadorja e pėrjetshme e kombit tone, nė tė gjitha mbretėritė e botės, por edhe nė mbretėrinė hyjnore nė qiell, ku i prin Valles Shenjtėrore tė Dashurisė, nė Parajsė.

Ne – motrat dhe vėllezėrit e Saj duhet tė krenohemi dhe tė mburremi gjithmonė, qė patėm fat e nder ta kemi Motėr, Nėnėn e Botės Mbarė – Shenjtėreshėn e Dashurisė! Nė shenjė nderi e falėnderimi, mendoj se e kemi obligim moral, qė 5 Shtatorin – Ditėn e Nėnės Tereze, ta shpallim kremte kombėtare nė tė gjitha trojet arbėrore. Gėzuar!

rilinda
27-06-07, 23:20
Ibe Palikuqi
(1927- 1944)

Veprimtare e vendosur e Luftės ANĒ, Heroinė e Popullit. Lindi nė qytetin e Dibrės. Qė nga 1942 shtėpia e saj u bė bazė shokėsh ilegalė dhe ajo vetė propagandiste trime e ideve tė luftės ēlirimtare. U arrestua sė bashku me nėnėn dhe u burgos (1943). Pasi doli nga burgu, vijoi veprimtarinė revolucionare. U rreshtua nė batalionin partizan tė Dibrės dhe me organizimin e Brigadės XVIII S (1944) u caktua zėvendėskomisare kompanie. Nė tė gjitha luftimet u shqua pėr guxim e trimėri tė rrallė. Ra heroikisht nė luftė kundėr nazistėve gjermanė dhe tradhtarėve pėr ēlirimin e Kėrēovės nė Maqedoni, mė 23 shtator 1944..

legenda
28-06-07, 01:39
http://estb.msn.com/i/FC/DD34F1C1B8EBA27F4D1A8FD8B5CD1A.jpg

Mutter Theresa & Prinzessin Diana

[quote=rilinda]

legenda
28-06-07, 01:57
http://www.yoga-vidya.de/Bilder/Galerien/MutterTheresa4.jpg

http://www.orf.at/050403-85443/papst_gal_1997_mutter_theresa_a.jpg

legenda
28-06-07, 15:39
http://www.wdr.de/themen/_images_/images/3/kultur/stichtag/2004/10/bild1017_400h.jpg (http://www.wdr.de/themen/kultur/stichtag/2004/10/17.jhtml?pbild=1)

Mutter Teresa erhält den Friedensnobelpreis


http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/f8/President_Reagan_presents_Mother_Teresa_with_the_M edal_of_Freedom_1985.jpg/300px-President_Reagan_presents_Mother_Teresa_with_the_M edal_of_Freedom_1985.jpg (http://de.wikipedia.org/wiki/Bild:President_Reagan_presents_Mother_Teresa_with_ the_Medal_of_Freedom_1985.jpg)

http://de.wikipedia.org/skins-1.5/common/images/magnify-clip.png (http://de.wikipedia.org/wiki/Bild:President_Reagan_presents_Mother_Teresa_with_ the_Medal_of_Freedom_1985.jpg)
Mutter Teresa erhält von Ronald Reagan (http://de.wikipedia.org/wiki/Ronald_Reagan) 1985 die Freiheitsmedaille

Dilaver
28-06-07, 18:41
GRUAJA QĖ GJITHĖ JETĖN E SAJ IA KUSHTOI SHQIPERISĖ



DHE ĒESHTJES SHQIPTARE





http://www.albacenter.it/albart/shqip/nermin/nermin.gif


NERMIN VLORA (FALACHI)



(1921 - 2004)
Nermin Vlora ( Falaschi) ėshtė mbesa e Simbolit tė Kombit tonė, Ismail Bej Qemalit (Vlora). Ajo ka mbaruar shkollėn e mesme nė Institutin Femėnor "Nana Mbretneshė" nė Tiranė. Gjatė pushtimit fashist ( 1939-1943 ), nė moshen 17 vjeē ajo u njoh me oficerin e ushtrisė italiane Enzo Falaschi e u martua me te. Ka ikur nga Shqiperia, disa ditė para hyrjes sė komunistėve nė Tiranė. Pas kėsaj, shumė pjestarė tė familjės sė saj, tė mbetur nė Shqiperi, janė pėrsekutuar nga regjimi i atėhershėm.
I shoqi, Renzo Falaschi, ka qenė pėr shumė vite, diplomat i karrierės e ka perfaqėsuar shtetin italian nė shumė vėnde tė botės. Gjatė kėsaj kohe, Nermin Falaschi, ka studjuar e shkruar shumė e nė gjini tė ndryshme letrare. Por, pasioni i saj mė i madh, ka qenė e mbetet studimi i "misterit etrusk". Ajo i'a ka kushtuar njė pjesė tė madhe tė jetės, pikėrisht studimeve pėr deshifrimin e shpjegimin e kėtij "misteri" duke pėrfunduar nė konkluzionin sė, etruskishtja, mund tė shpjegohet vetėm nėpėrmjet idiomave tė gjuhės shqipe. Pra,"ēelesi" i dekriptimit e zbarthimit tė saj ėshtė gjuha jonė.
...Pėr tė mbrojtur kėtė hipotesė, ajo ka botuar disa vepra tė natyrės hulmutuese, etimologjike, gjuhėsore, krahėsuse e analitike, nė mė shume sė 20 vjet tė kėrkimeve tė saj.
... Njė aspekt tjetėr i personalitetit tė Nermin Falaschi ( Vlora ) ėshtė edhe roli e pjesmarrja e saj nė jetėn shpirtėrore e civile tė shoqerisė shqiptare mbas rėnjes sė diktatures komuniste. Ajo, ishte Presidente Nderi e shoqates kulturore kombėtare "Ismail Qemali" me qendėr nė Vlorė si edhe mecenate e njė serė krijuesish shqiptarė nė Itali e gjetkė. Shquhej pėr atdhedashurinė e saj shėmbėllore, shpirtin e flaktė shqiptar, pėrhapjen e ndjenjės sė tolerancės e paqes etj.
U nda nga jeta nė ditėn e shenjtė pėr shqiptarėt me 28 nėntor 2004.

legenda
29-06-07, 14:54
http://www.core.ucl.ac.be:16080/~zanaj/albanian%20woman/Bubulina_gave_all_for_the_Albanian-Greek_Liberation.jpg

Bubulina, gave all for the liberation from Greece.

HEROINE ARVANITASE


BUBULINA

eshte emri ilustrativ,per HEROINEN ARVANITASE,e cila njihet si nje nder figurat me famoze ne historine e Greqise,....
HEROINE e detrave...

luckyman
30-06-07, 20:23
GRUAJA QĖ GJITHĖ JETĖN E SAJ IA KUSHTOI SHQIPERISĖ




DHE ĒESHTJES SHQIPTARE







http://www.albacenter.it/albart/shqip/nermin/nermin.gif


NERMIN VLORA (FALACHI)




(1921 - 2004)
Nermin Vlora ( Falaschi) Gjatė pushtimit fashist ( 1939-1943 ), nė moshen 17 vjeē ajo u njoh me oficerin e ushtrisė italiane Enzo Falaschi e u martua me te. Ka ikur nga Shqiperia, disa ditė para hyrjes sė komunistėve nė Tiranė.









Per mendimin timé nuk ja vlené qe ne Shqiptaret te krenohemi me ket person!!!!!



Pershendetje miqsore.

legenda
01-07-07, 03:34
[quote=Dilaver]GRUAJA QĖ GJITHĖ JETĖN E SAJ IA KUSHTOI SHQIPERISĖ




DHE ĒESHTJES SHQIPTARE







http://www.albacenter.it/albart/shqip/nermin/nermin.gif


NERMIN VLORA (FALACHI)


Kush eshte Nermin Vlora?

Gazetarja, mikja ime e re, do te dije se kush jam une. Duket se do te bej hulumtime mbi jeten time te gjate me pervoja te shumta, ne fusha te ndryshme. Ne veshtrim te pare, per pyetjen se kush jam une, do t'i thoja:

Kush jam une?

Une jam vetem nji cast,

Huazuar nga gjithesia,

Per t'ia dorezuar, mandej,

Misterit te Madh.

Ate dite qe do te kaloj ne permasen tjeter, do te doja te shkruhej:

Kush isha une?

Une isha...

Por vendin e vendosjes ne Vlore te guackes sime, deshiroj qe ta vendose Shoqata Kulturore Mbareshqiptare "Ismail Qemali".

Tashti t'i fillojme hulumtimet: linda shtatanike, me peshe nje kg e gjysme, e zeze, plot rrudha ne mbare trupin dhe mjeket me dhane tri dite jete. Ketu na paraqitet teoria e relativitetit te Ajnshtainit: ne fakt, duket se ato tri dite nuk paskan kaluar ende! Sidoqofte, une mendoj se jeta ime karakterizohet me ngjyrat e Kombit tone: e kuqja dhe e zeza, meqe kam pesuar vuajtje te forta, ashtu si edhe satisfaksione te medha. Mund te themi se sapo dola nga cerdhja familjare dhe sapo kisha mbaruar shkollen e mesme, jeta me hodhi pertej Adriatikut, ku u detyrova te rritem shpejt dhe t'i perballoj vuajtjet e shfarosjes se familjes, me ate ulerime te shpirtit qe nuk degjohet ne asnje menyre, por qe te trondit pa mase. Jane ato periudha kur njeriu mund te behet i keq dhe te jetoje vetem per hakmarrje. Por nuk ndodhi keshtu me mua, per fat te mire. Me erdhen ne ndihme filozofet e vendeve te ndryshme qe, duke ma pasuruar shpirtin, me mesuan se hakmarrja nuk eshte rrugedalje pozitive. Ndihma me e madhe na vjen nga dashuria, se vetem me ane te dashurise mund te gjendet drejtimi pozitiv dhe ndertues. Pa dyshim, ky u be parim i jetes sime, ashtu si vazhdon te jete edhe sot. Kur ulem dhe mendoj, duket se me dalin perpara keta filozofe dhe personalitetet e ndryshme te kultures, te cilet me japin urdher te shkruaj, meqe vetem kultura e perparon njerezine dhe e ndricon shpirtin. Mund te te marrin gjithcka, vecse ate qe ke ne tru nuk mund ta marre askush.

E kishim fjalen per kulturen. Ajo filloi ne familje, qe ne muajt e para te jetes sime. Gjyshja ime e dashur thoshte: "Mund te te marrin cdo gje, por vetem ate qe ke ne mendje, n` tru, nuk ka mundesi ta marre askush". Fjale te shenjta! Ne te vertete, ajo me ka ndihmuar gjithmone, si ne periudha veshtiresie, ashtu edhe ne ato normale ose gezimi. Me keto parimet ne familje, gjyshja me fliste ne turqisht dhe nena ne frengjisht. Shqipen e mesoja duke lozur me femijet ne Tirane. Ne moshen pesevjecare, ime me me shpuri ne Greqi, ku banonte motra e vogel e gjyshes. Atje kaluam beharin dhe une pata mundesi ta mesoj edhe greqishten. Kur u kthyem nga Athina, une isha pese vjec e gjysme. Vendosen te me dergojne ne Shkollen e motrave Kiriaz. Shkolla ishte jashtezakonisht e bukur, si nga pikepamja e natyres, ne maj te kodres, plot pyje dhe fusha, ashtu edhe nga ajo e nderteses. Kishte banka te vecanta per cdo nxenese, dhoma gjumi vec e vec per mosha te ndryshme dhe banjo, ne cdo kat, me sherbimet perkatese. Kishte edhe gjenerator autonom per shkollen, ne menyre qe drita nuk mungonte kurre. Me thane te drejten, te gjitha keto te mira vinin si dhurate nga shqiptaret e Amerikes. Ishte periudha kur ne Shqiperi,

Mbreti Zog kishte urdheruar qe, per ta emancipuar nje vend, duhet te emancipohet gruaja,

meqe nje grua injorante rrit femije injorante.

Kur vajta ne Shkollen e Dakos "keshtu quheje asokohe ajo shkolle), kishte vetem nje nxenese te huaj, e cila ishte italiane, Dinora. Nuk dinte asnje fjale shqip. Rrinte gjithmone me mua, meqe frengjishtja ime bente qe te kuptoheshim. Keshtu ndodhi qe une e mesova edhe italishten. Kur erdhi mesuesja e italishtes, me mori si perkthyese. Pervec italishtes, duhet te mesonim edhe frengjishten dhe anglishten. Keshtu na detyronin qe te loznim nje jave me radhe me njerin prej ketyre gjuheve. Na kontrollonin dhe na denonin kur e perdornim shqipen gjate javes si nje gjuhe tjeter. Por, kur me ne fund vinte radha e shqipes, atehere shkallmoheshim me ritma neper ato fusha te bukura. Ky ishte, me te vertete sistemi me i mire per t'i mesuar gjuhet e ndryshme. Si e shtrova me pare, shkolla gjendej ne maj te kodres, kurse ne fund gjendeshin dy kampe tenisi. Atje loznin vajzat e rritura. Ne te voglat i binim rrotull, duke kenduar kenge ose vjersha ne gjuhe te ndryshme. Ajo ishte kenaqesi e madhe pee ne. Por, mandej vinte ora e pergatitjes se mesimeve te se nesermes per mbare shkollen ne nje salle te madhe.



Kujtimet e shkolles dhe Nexhmije Hoxha

E kam thene dhe e them, qe me Nexhmije Xhunglinin kam qene shoqe shkolle dhe e respektonim njera-tjetren. Por fatkeqesisht rruget tona ishin te ndryshme. Ajo do te behej gruaja e Enver Hoxhes, qe qeverisi per nje gjysme shekulli Shqiperine. Ndersa une do te merrja arratine dhe familja ime do te ndeshkohej ne menyren me barbare. E kam takuar 2-3 here shkurt, por shtruar me Nexhmijen qendrova dy vjet me pare ne shtepine e saj. Shkova, kur ajo vuante, pse e di se c'eshte vuajtja. Ajo kish boshllekun jo vetem te vdekjes se te shoqit, por edhe te pasojave qe pati pas rrezimit te regjimit, deri edhe ne burgosjen e saj. Nuk di te pergjigjem se cila eshte pergjegjesia e shoqes sime,

per cka beri Enver Hoxha mbi familjen time, pjesetare te familjes se Ismail Qemalit,

por
nuk dua ta besoj qe Nexhmija nuk eshte ne dijeni te kesaj historie te dhimbshme, te mbushur me vuajtje te pafundme. Ajo qe di sakte, eshte deshira qe realizova per ta takuar kete grua, qe nuk do te doja te vuante. Nje e falur publike e saj do ta clironte, do ta fuste ne rrjedhen e jet-_Kjo eshte keshilla ime si shoqe e rinise se saj. Te falesh eshte virtyt. Te kerkosh te falur, kur ke bere faje, eshte detyre e cilitdo. Te korrigjohesh, eshte ne dobine tende dhe te vendit tend. Zemra ime, i ka falur ata njerez mjerane qe nga padija, apo ligesia, bene tortura tek njerezit, perfshi edhe femijet e Ismail Qemalit, sidoqe me shkaktuan brengen e perjetshme dhe me zbardhen floket ne moshen 22-vjecare. Shqiperise, vendlindjes sime i jam mirenjohese, qe me dha jeten, kulturen, me beri te jem shqiptare dhe kete e kam per nder. Kete mirenjohje, vendit tim ia ka shperblyer me punen e perkushtimin tim, qe eshte ne vazhdim, per te bere aq sa te mundem

per te ngritur lart vlerat e Kombit te dashur, Shqiperise se shtrenjte


KOHA JONE - E perditshme e pavarur

legenda
01-07-07, 03:45
Botohet nė Prishtinė vepra e shkrimtares Nermin Vlora Falaski
3 Janar 2005


Prishtina

Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės ka botuar veprėn e plotė tė shkrimtares Nermin Vlora Falaski [Nermin Vlora Falaschi] nė njė vėllim ku bėjnė pjesė romane, poezi, ese, qė Vlora Falaski i ka shkruajtur nga mesi i viteve '60-98.

Siē bėn tė ditur zėdhėnėsi i Akademisė sė Kosovės, Andrea di Giacomo, ky botim shoqėrohet nga njė studim kritik i shkruar nga drejtuesi i kėsaj Akademie, Ibrahim Rugova.

Nermin Vlora Falaski, artiste me njė prodhimtari tė madhe dhe shumėplanėshe ėshtė nderuar me shumė tituj e vlerėsime ndėrkombėtare, mes tė cilėve

"Honoris causa" nė linguistikė tė krahasuar i dhėnė nga World University of Benson [Arizona, USA].

Kjo shkrimtare e cila njihet edhe nė Itali ėshtė dekoruar nė vitin 1993 me titullin "Kalorės Nderi i Republikės Italiane".

Ajo ka shumė studime nė fushėn e linguistikės dhe tė mbishkrimeve si edhe analiza dhe studime tė thelluara pėr personalitete tė shquara tė historisė dhe kulturės shqiptare dhe botėrore,

nga Dritėro Agolli [Takim me poetin Dritėro Agolli, Romė, 1985], tek piktorja Vera Blloshmi Mellet ["Vera", Romė 1998] dhe tek Lukrecia Borxhia ["Lucrezia Borgia", Bogota, 1978].

E dashuruar pas botės etruske, Nermin Vlora Falaski ka marrė pjesė nė shumė konferenca qė i janė kushtuar kėsaj teme. Nė kuadėr tė studimeve antropologjike ajo ka trajtuar disa herė figurėn e gruas nė qytetėrimet antike,

"Rėndėsia e figurės sė gruas nė Iliri", Romė, 1985 dhe

"Profili i grave shqiptare nė histori", 1999.

legenda
01-07-07, 03:53
Publikimet kryesore:

• Pellazgėt-ilirėt-shqiptarėt, interpretime epigrafike e komente historiko-gjuhėsore, Romė 1984.

• Gjuha etruske gjuhė e gjallė, interpretime tė mėtejshme epigrafike e komente historiko-gjuhėsore, Romė 1989.

• Lashtėsia e gjuhės shqipe, pėrmbledhje e mbi 50 programesh historiko-gjuhėsore tė transmetuar nga Radio Vatikani mė 1988-89, Romė 1991.

• Shqipja ēelėsi i gjuhės shqipe, interpretime epigrafike e komente historiko-gjuhėsore, Romė 1992.

• Paleografia tregon njė vazhdimėsi gjuhėsore nga pellazgėt, ilirėt, trakėt dhe etruskėt tek shqiptarėt, relacion i paraqitur mė 1989 nė Universitetin e Warwick (GB).

• Shkrimet proto-italike njė gjuhė e pėrbashkėt nė tė dy brigjet e Adriatikut, konferencė e mbajtur mė 1986 nė Fondacionin Corsi nė Fermo, Itali dhe e publikuar po atė vit nė Firence.
• Pellazgėt, trakėt, etruskėt nė paleografinė euro-mesdhetare, relacion i mbajtur nė Simpoziumin e V-tė ndėrkombėtar tė studimeve trake, Spoleto, Itali 1987, i publikuar nė Milano 1990.

• Pellazgjikja-ilirishte mesdhetare, relacion i mbajtur nė Simpoziumin e VII-tė ndėrkombėtar tė studimeve trake mė 1990 nė Palma de Mallorca, Spanjė, e publikuar nė Milano mė 1992.
• L'Idiome Pelasgien dans l'Europe Mediterranenne, dokumente epigrafike tė Portugalisė, relacion i mbajtur mė 1988 nė Universitetin e Ri tė Lisbonės dhe kėtu e publikuar mė 1990.
• Trashėgimia gjuhėsore dhe gjenetike - mundėsia e monogjenezės embrionale tė fjalėve, relacion i mbajtur mė 1997 nė Universitetin e Mainzit, Gjermani dhe i publikuar nė Tiranė nė tė njėjtin vit.

• Rėndėsia e gruas nė Iliri, ese (bazuar dhe nė dokumente epigrafike nga Dodona dhe Butrinti), Romė 1985.

• Ismail Qemal Vlora - njiqindepesėdhjetė vjetori i lindjes, konferencė e mbajtur nė Vlorė mė 24/1/1994 dhe kėtu e publikuar po atė vit.

• Pellazgjikja-ilirishte mesdhetare, kontribut studimor pėr nder tė Federico Curato nė Universitetin e Pavias, Itali, vėll. II, Milano 1996.

• Vera, kujtime pėr nder tė piktores Vera Blloshmi-Mellett, Romė 1998.

• Profil i grave shqiptare nė histori, ese mbi mbretėreshėn Teuta, Nora Kelmendin, Laskarina Bubulinėn, Miro Tėrbaēin dhe Elena Gjikėn (Dora d’Istrian) referuar nė Reggio Calabria mė 27 shkurt 1999 me rastin e Simpoziumit mbi tė drejtat e gruas, i publikuar po atė vit nė Romė.

• Ismail Qemal Vlora - Kujtime, Romė 1978, ripublikuar po nė Romė mė 1992, rishikuar e plotėsuar me materiale historike nga Renzo Falaschi.

• Studime mbi gjuhėn shqiptare, konferencė e mbajtur mė 16 qershor 1984 nė Universitetin Boston College dhe atje e publikuar po atė vit.

• Etruskėt dhe toskėt, konferencė e organizuar mė 31 janar 1986 nga Shoqėria e kėrkimeve arkeologjike tė Sienės, Itali.

• Palaeoscriptures of Mediterranean Europe, konferencė e mbajtur nė shtator 1986 nė World University, Tucson (Arizona, ShBA) me rastin e marrjes sė Laurea honoris causa nė gjuhėsinė e krahasuar.

• Idioma e pellazgėve (ose e euro-mesdhetarėve), konferencė e mbajtur mė 1989 nė Akademinė e Mesdheut nė Romė.

• Pellazgėt, ilirėt, etruskėt, shqiptarėt, konferencė mbi shkrimet e Homerit, Herodotit, Tuqididit e deri tek opinionet e studiuesve modernė, e organizuar nga “Noi Pubblicisti”, Romė dhjetor 1993.

• Illiria dhe idioma etruske, konferencė e mbajtur mė 15 korrik 1981 nė Akademinė e gjuhės, Bogota, Kolumbi.

• Gjuha e popujve - arkivi mė i vlefshėm dokumentar, ese e publikuar nga Bulletin Europeen i Fondacionit Europian Dragan, Milano, nėntor 1985.

• Problemet aktuale tė kulturės shqiptare, konferencė e mbajtur nė New York mė 1977.
• Kongresi i Prizrenit i vitit 1878, konferencė e mbajtur sė pari nė New York mė 1978 dhe e pėrsėritur nė qershor 1998 nė Columbus University, New York.

• Georges Kastrioti Skenderbey, Heros Europeen du XV siecle, konferencė e mbajtur nė Paris mė 1980 dhe Gjenevė mė 1998.

• Humanistėt shqiptarė dhe kontributi i tyre nė Rilindjen dhe poezinė bashkėkohore, konferencė e mbajtur nė klubin Besa nė Romė nė dhjetor 1986, e publikuar tek gazeta L’Osservatore Romano e datės 13-14 dhjetor 1982 dhe gazeta Dielli e Bostonit mė 16 maj 1986.

• Gjuha amė e Ismail Qemalit, konferencė e mbajtur mė 2001 nė Universitetin e Vlorės.

• Protogjuhėt dhe pellazgo-iliro-etruskishtja, konferencė e mbajtur mė 2002 nė klubin kulturor Iliria, Romė.

rilinda
01-07-07, 05:25
Marie Shllaku (1922 - 1946)

http://img73.imageshack.us/img73/5699/marieshllakueu4.png (http://imageshack.us)

Marie Shllaku ėshtė lindur nė Shkodėr, mė 22 tetor 1922.
Babai i Maries quhej Mark, kurse nėna Dila. Prindėrit i kishin kushtuar kujdes tė madh shkollimit tė Maries. Nė saje tė pėrkujdesjes tė atdhetarit At Gjergj Fishta,i njohur si shkrimtar me orientime patriotike, Maria kishte mėsuar mjaft mirė historinė shqiptare, gjuhėn frėnge, gjermane,latine, si dhe gjuhėn e
vjeter greke. Mė me vėshtirėsi, Maria e fliste gjuhen serbokroate.
Fjala ėshtė, pra, pėr njė studente tė pasionuar, tė aftė dhe deri nė ekstreme tė vendosur t'i realizojė idealet e veta.


Marie Shllaku,njė vajzė e re shqiptare,pati fatin tė gjindet midis burrash tė mėdhenjė tė kombit shqiptarė dhe veēanėrisht midis burrash dhe luftėtarėsh tė njohur shkodran,ndėr tė cilėt ishte edhe i madhi At Gjergj Fishta, Bernard Llupi etj.

Marie Shllaku,ndonėse shumė e re nė moshė, vetėm 20 vjeēare, ishte studente, gjė qė ishte rastė i rrallė pėr femrat shqiptare tė asaj kohe,dhe qė u angazhua me tėrė qenien e vet, me tė gjitha forcat dhe me tėrė potencialin qė kishte pėr ta vėnė nė jetė idealin e lartė tė bashkimit kombėtarė tė tė gjitha trojeve etnike, pavarėsisht se nė ē’kushte apo rrethana do tė arrihej ajo sepse kryesorja mbeti, arritja e kėtij qėllimi tė shenjtė kombėtar, pėr ēka u derdh kaq shumė gjak, bile edhe gjaku i Marie Shllakut.
Ajo vazhdoi rrugėn madhėshtore tė luftės pėr vatan dhe pėr ēlirimin kombėtar, rrugėn e atyre burrave shkodran,siē ishte Hamzė Kazazi qė luftoi kundėr pashallarėve tė Turqisė dhe Oso Kuka qė luftoi nė trojet e Vraninės kundėr cubave tė Cvetinės.
Nė luftėn pėr ēlirimin e atdheut nga ripushtimi sllavokomunist, Marie Shllaku u gjend edhe nė Drenicė, ku dy dekada mė parė, luftoi dhe qėndroi pėr 12 vite me rradhė heroina e popullit-Shotė Galica. Po kėshtu, edhe pse ishin kohė tė turbullta ato kur Shaban Polluzha doli kundėr tradhėtisė serbosllave, Maria pa kurrėfarė hamendje, qė nė ditėt e para doli nė anėn e tij dhe pėrkrahu deri ne fund me gjithė ē’pati, duke ju bėrė krah pėrpjekjeve vigane tė fundit tė luftės antifashiste, qė tė hiqej qafesh njė herė e pėrgjithmonė zgjedha sllave.
Marie Shllaku i rrėmbeu armėt nė ditėt mė tė vėshtira; nė ato ditė kur e tėr ėKosova digjej flakė nga zjarri i ri i tradhėtisė.
Ata qė nuk i njohin rrethanat e formimit tė kėsaj atdhetare, mund tė pyesin me habi, se pėrse e bėri kėtė njė trimėreshė qė nuk ishte nga viset e Kosovės-njė trimėreshė shkodrane?!
-Marie Shllaku, si paraardhėsit e saj pati dhimbje tė madhe pėr fatin tragjik tė shqiptarėve tė Kosovės. Ajo ndjeu atė dhimbjku po shpėrnguleshin me dhunė qindra e mijėra shqiptarė jashtė trojeve tė tyre etnike. Prandaj, ajo, pa mėdyshjen mė tė vogėl, doli nė anėn e luftės pėr ēlirimin e Kosovės martire.
Marie Shllaku edhe nė momentet mė vendimtare, nė kohėn mė tragjike tė luftės iu bshkangjit krahut me atdhetarė tė asaj kohe-rreth 100 intelektualėve qė u angazhuan nė rezistencėn shqiptare tė fundit tė luftės antifashiste. Ndėr kėto figura mė tė ndrituar ishin: Bernard Llupi,Shaban Polluzha,Ymer Berisha, Mehmet Gradica, Gjon Sereqi,Metė Dina,Ukė Sadik Lutani... tė cilėt qėndruan deri nė fund tė pa mposhtur dhe u vranė nė luftė, ose u pushkatuan nga pushtusi serbo-malazez.
Makinerija propaganduse serbosllave,duke parė rolin aktiv dhe tė rėndėsishėm tė Maries nė rezistencėn shqiptare, pėr ta njollosur fetarisht Marien dhe pėr tė shkaktuar pėrēarej mbi baza fetare,nisi tė shpif kundėr saj, gjoja se Maria po angazhohet kryesisht me shqiptarėt e besimit mysliman.
Ishte e vėrtetė se Maria qe lidhur krysisht me shqiptarėt mysliman, natyrisht, jo pėr shkak tė fesė apo tė ndonje shkaku tjetėr, po pikėrisht se ishte njė atdhetare e shquar,e cila dinte se shpėtimin i kombit mund tė vijė vetem po qe se do bashkohen tė gjithė shqiptareė, pavarėsisht nga feja dhe ndarja krahinore.Ajo, natyrisht, i kishte tė qarta edhe qėllimet pėrqarėse tė serbosllavėve dhe e dinte mirė se po kėta ishin edhe burim i tė gjitha shpifjeve kundėr saj. Prandaj,ajo nuk i pėrfillte ato.
Nė luftėn pėr pavarsinė kombėtare dhe bashkim tė trojeve tė pushtuara Maria u angazhua nė mėnyrė tė gjithanshme..
Ajo, poashtu luajti njė rol aktiv nė frymėzimin e luftėtarėve: nė shumė takime e kuvende, mbante fjalime tė zjarrta,sipas nevojės dhe tė gjata, me qėllim qė ta mbante tė gjallė dhe t’i jepte flakė zjarrit ēlirimtar nė shpirtin e ēdo luftėtari, duke i shėrbyer kėshtu rezistencės shqiptare.

Atė nuk arritėn qė kurrėn e kurrės ta dorėzojnė, e para aktit tė pushkatimit, nė vend tė shprehjes sė dėshirės sė fundit, ajo nisi dhe kėndon Hymnin Kombėtar.

Para gjykatės kriminale tė Prizrenit, ajo tha:
-"Ne luftuam qė pjesėt mė tė dhimbshme tė atdheut t’ia ktheni nėnės sė vet,
por e kuptoj se kjo gjė s’do tė bėhet sot. Megjithatė, edhe pas vdekjes sonė, djemtė dhe vajzat shqiptare do ta vazhdojnė luftėn derisa Kosovėn tė ia bashkoni Shqipėrisė."
Historia, ende ka pėr tė thėnė e shkruar, pėr kėtė pėrsonalitet historik nė tė ardhmen, mbasi ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme, nė vetėdijen e popullit tonė dhe si e tillė pėrkujtohet me krenari dhe respekt tė veēantė, si qytetare nderi e trojeve etnike shqiptare.

legenda
01-07-07, 17:29
Elena Gjika
Dora d'Istria





http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/2/21/ElenaGjika.JPG (http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/2/21/ElenaGjika.JPG)


Dora d'Istria (January 22 (http://en.wikipedia.org/wiki/January_22), 1828 (http://en.wikipedia.org/wiki/1828)–1888 (http://en.wikipedia.org/wiki/1888)), pen-name (http://en.wikipedia.org/wiki/Pen-name) of duchess Helena Koltsova-Massalskaya, born Elena Ghica (or Elena Gjika), was a Romanian (http://en.wikipedia.org/wiki/Romania)-Albanian (http://en.wikipedia.org/wiki/Albania) Romantic (http://en.wikipedia.org/wiki/Romanticism) writer and feminist (http://en.wikipedia.org/wiki/Feminism).





(1829 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1829) - 1888 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1888)) Shkrimtare dhe publiciste pėrparimtare rumune me origjinė shqiptare. Mori pjesė gjallėrisht nė lėvizjen kulturore pėrparimtare tė Evropės si kundėrshtare e sundimit despotik monarkik dhe e shtypjes kombėtare.

Pėrkrahu nxehtėsisht lėvizjen kombėtare shqiptare, mbajti lidhje tė ngushta me veprimtarė tė shquar tė saj, si: Jeronim De Rada (http://sq.wikipedia.org/wiki/Jeronim_De_Rada), Dh. Kamarda, Z.Jubani, Zef Serembe (http://sq.wikipedia.org/wiki/Zef_Serembe), Th. Mitko etj. dhe rrahu mendime pėr organizimin e lėvizjes kombėtare sidomos nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Nė njė varg studimesh: Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore (La nationalité albanaise d'aprčs les chants populaires, 1866), Shkrimtarėt shqiptarė tė Italisė Jugore (Les ecrivains albanais del' Italie Méridionale, 1867), Shqiptarėt nė Rumani (Gli albanesi in Rumenia, 1873) etj., ajo vuri nė dukje nėpėrmjet kėngėve popullore historike luftėn shumėshekullore tė popullit shqiptar kundėr sundimit osman. Nė shenjė mirėnjohjeje pėr ndihmesėn e dhėnė nė njohjen e ēėshtjes shqiptare nga opinioni publik botėror, patriotėt rilindės dhe arbėreshė tė Italisė e tė Greqisė i kushtuan librin me titull: Dora d'Istrias-Shqiptarėt (A Dora D'Istria-Gli Albanesi, 1870), njė pėrmbledhje vjershash patriotike.

Tituj tė veprave

La nationalité albanaise d'aprčs les chants populaires (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=La_nationalit%C3%A9_albanaise_d%27 apr%C3%A8s_les_chants_populaires&action=edit) (1866 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1866))
Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Komb%C3%ABsia_shqiptare_sipas_k%C3 %ABng%C3%ABve_popullore&action=edit)

Les ecrivains albanais del' Italie Méridionale (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Les_ecrivains_albanais_del%27_Ital ie_M%C3%A9ridionale&action=edit) (1867 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1867))
Shkrimtarėt shqiptarė tė Italisė Jugore (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Shkrimtar%C3%ABt_shqiptar%C3%AB_t% C3%AB_Italis%C3%AB_Jugore&action=edit)

Gli albanesi in Rumenia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Gli_albanesi_in_Rumenia&action=edit) (1873 (http://sq.wikipedia.org/wiki/1873))
Shqiptarėt nė Rumani (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Shqiptar%C3%ABt_n%C3%AB_Rumani&action=edit)

legenda
01-07-07, 17:40
DINASTIA GJIKA
-------------------------------


Nė fakt, bėhet fjalė pėr njė dinasti nga mė tė fuqishmet nė historinė e Rumanisė sė dikurshme dhe gjurmėt janė edhe sot prezente. Gjikajt janė edhe sot e kėsaj dite, njė nga familjet rumune mė tė njohura e mė tė fisme. Pjesėtarė tė kėsaj familjeje, kanė qeverisur Walakinė dhe Moldavinė pėr periudha tė gjata, nga shekulli 17 deri nė shekullin 19.Nė enciklopedinė on-line Wikipedia, gjenden tė dhėna tė shumta pėr dinastinė Gjika dhe thuhet se origjina e tyre ėshtė nga Shqipėria. Gjikajt e parė kanė ardhur nga Shqipėria dhe janė ngulitur nė veri tė Walakias gjatė sundimit tė Perandorisė Osmane (Ghica is a very common last name in Albania), thuhet nė Wikipedia (Gjika ėshtė njė mbiemėr shumė i pėrhapur edhe sot nė Shqipėri).
***
Komăneşhti ėshtė qyteti qė njihet edhe sot e kėsaj dite nė Rumani, si qyteti i Gjika-jve.
Prej shekullit tė 18, qyteti ka qenė nėn kontrollin e familjes Gjika. Pjesėtarėt e saj ruajtėn prezencėn dhe dominimin, deri nė mesin e dytė tė shekullit 20, Sheshi qendror Gjika, pallati Gjika, (tani i shndėrruar nė muzeum) parku pėrpara pallatit dhe stacioni i trenit, janė dėshmi tė prezencės sė tyre tė fortė nė qytet. (Gjatė 2004, 2005 dhe 2006, Komaneshti ka pasur probleme tė shumta me pėrmbytjet nga lumi Trotus).
Gjergj Gjika (1600-1664, nė disa dokumente gjendet edhe si George Gjika) ishte Gjika i parė i vendosur nė kėtė qytet. Ai mbahet si themeluesi i familjes sė madhe shqiptaro-rumune Gjika, qė do t'i jepte vendit ku jetoi, princa, kryeministra, shkrimtarė, diplomatė etj. Vetė Gjergj Gjika ishte Princ i Moldavisė 1658 (http://en.wikipedia.org/wiki/1658)-1659 (http://en.wikipedia.org/wiki/1659) dhe Princ i Wallachia (http://en.wikipedia.org/wiki/Wallachia)s nė 1659-1660 (http://en.wikipedia.org/wiki/1660).
........
.


Princat e Walakia-s nga familja Gjika


Gjergj Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Gheorghe_Ghica): 1659 (http://en.wikipedia.org/wiki/1659)-1660 (http://en.wikipedia.org/wiki/1660) and 1673 (http://en.wikipedia.org/wiki/1673)-1678 (http://en.wikipedia.org/wiki/1678)
Grigori I Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Grigore_I_Ghica): 1660 (http://en.wikipedia.org/wiki/1660)-1664 (http://en.wikipedia.org/wiki/1664) and 1672 (http://en.wikipedia.org/wiki/1672)-1673 (http://en.wikipedia.org/wiki/1673)
Grigori II Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Grigore_II_Ghica): 1733 (http://en.wikipedia.org/wiki/1733)-1735 (http://en.wikipedia.org/wiki/1735) and 1748 (http://en.wikipedia.org/wiki/1748)-1752 (http://en.wikipedia.org/wiki/1752)
Mate Gjica (http://en.wikipedia.org/wiki/Matei_Ghica): 1752 (http://en.wikipedia.org/wiki/1752)-1753 (http://en.wikipedia.org/wiki/1753)
Skarlat Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Scarlat_Ghica): 1758 (http://en.wikipedia.org/wiki/1758)-1761 (http://en.wikipedia.org/wiki/1761) and 1765 (http://en.wikipedia.org/wiki/1765)-1766 (http://en.wikipedia.org/wiki/1766)
Aleksander Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Alexandru_Ghica): 1766 (http://en.wikipedia.org/wiki/1766)-1768 (http://en.wikipedia.org/wiki/1768)
Grigori III Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Grigore_III_Ghica): 1768 (http://en.wikipedia.org/wiki/1768)-1769 (http://en.wikipedia.org/wiki/1769)
Grigori IV Gjica (http://en.wikipedia.org/wiki/Grigore_IV_Ghica): 1822 (http://en.wikipedia.org/wiki/1822)-1828 (http://en.wikipedia.org/wiki/1828)
Aleksandri II Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Alexandru_II_Ghica): 1834 (http://en.wikipedia.org/wiki/1834)-184 (http://en.wikipedia.org/wiki/1842)


Princat e Moldavias nga familja Gjika
Gjergj Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Gheorghe_Ghica): 1658 (http://en.wikipedia.org/wiki/1658)-1659 (http://en.wikipedia.org/wiki/1659), 1735 (http://en.wikipedia.org/wiki/1735)-1741 (http://en.wikipedia.org/wiki/1741) and 1747 (http://en.wikipedia.org/wiki/1747)-1748 (http://en.wikipedia.org/wiki/1748)
Matei Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Matei_Ghica): 1753 (http://en.wikipedia.org/wiki/1753)-1756 (http://en.wikipedia.org/wiki/1756)
Skarlat Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Scarlat_Ghica): 1757 (http://en.wikipedia.org/wiki/1757)-1758 (http://en.wikipedia.org/wiki/1758)
Grigori III Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Grigore_III_Ghica): 1764 (http://en.wikipedia.org/wiki/1764)-1767 (http://en.wikipedia.org/wiki/1767) and 1774 (http://en.wikipedia.org/wiki/1774)-1777 (http://en.wikipedia.org/wiki/1777)
Grigor-Alexander Ghica (http://en.wikipedia.org/wiki/Grigore_Alexandru_Ghica): 1849 (http://en.wikipedia.org/wiki/1849)-1853 (http://en.wikipedia.org/wiki/1853) and 1854 (http://en.wikipedia.org/wiki/1854)-1856 (http://en.wikipedia.org/wiki/1856)


Kryeministrat e Rumanisė nga familja Gjika
Jon Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Ion_Ghica): 1866 (http://en.wikipedia.org/wiki/1866)-1867 (http://en.wikipedia.org/wiki/1867) and 1870 (http://en.wikipedia.org/wiki/1870)-1871 (http://en.wikipedia.org/wiki/1871)
Dhimitri Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Dimitrie_Ghica): 1868 (http://en.wikipedia.org/wiki/1868)-1870 (http://en.wikipedia.org/wiki/1870)


Tė tjerė
Elena Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Dora_d%27Istria) (Dora D'istria) (1828-1888), shkrimtare
Dhimitri Gjika-Komăneşhti (http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Dimitrie_Ghica-Com%C4%83ne%C5%9Fti&action=edit) (1840-?), eksplorator
Nikoll Gjika-Budeşti (http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Nicolae_Ghica-Bude%C5%9Fti&action=edit) (1869-1943), arkitekt
Matila Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Matyla_Ghyka) (1881-1965), shkrimtare
Dhimitri Gjika (http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Dimitrie_Ghyka&action=edit) (?-1967?), diplomat
Alexander Gjika (http://en.wikipedia.org/wiki/Alexandru_Ghika) (1902-1964), matematikan
Şarban Gjika (http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%9Eerban_Ghica&action=edit) (1919-2006), lojtar rugby-e





marr nga SHEKULLI

rilinda
04-07-07, 03:50
TEUTA



Regjente e mbretėrisė ilire nė vitet 230-228 p.e.r. U vu nė krye tė mbretėrisė pas vdekjes sė tė shoqit, Agronit , si tutore e Pimit, birit tė mitur tė tij, qė e kishte me gruan e dytė, Triteutėn. Ndoqi politikėn e Agronit dhe zhvilloi njė veprimtari energjike. Pėrballoi rivalitetet e brendshme, ruajti aleancėn me Maqedoninė dhe e rriti fuqinė politike tė mbretėrisė. Nė vitin 230 p.e.r. ndėrmori sulmin kundėr Lidhjes Epirote, pushtoi kryeqytetin e saj, Foiniken, dhe e detyroi Epirin tė shkėputej nga aleanca me etolėt dhe tė lidhej me mbretėrinė ilire. Me pėrfundimin nė tė njėjtėn kohė edhe tė njė rrjeti aleancash tė tilla me Lidhjen Akarnane, krijoi njė kufi tė drejtpėrdrejtė midis Mbretėrisė ilire e botės greke.
Ndėrkaq forcimi i pozitės sė mbretėrisė ilire nė Ballkan binte ndesh me politikėn ekspansioniste tė fuqisė sė re mesdhetare, Romės, e cila nė kėtė kohė ishte drejtuar nga lindja. Teuta pėrballoi me dinjitet diktatin dhe veprimet provokuese tė senatit romak, pa mundur tė mėnjanojė konfliktin e armatosur, qė shpėrtheu me ndėrhyrjen e parė romake nė Iliri nė vitin 229 p.e.r. Edhe pse Teuta mori masa tė rėndėsishme pėr t'i dalė rrezikut pėrpara, duke angazhuar forcat e saj kryesore nė mbrojtjen e vijės bregdetare, nuk pati sukses. Plani i saj pėr tė pushtuar Istin, Dyrrahun, Apolloninė dhe Korkyrėn dėshtoi. Pas tradhtisė sė komandantit tė saj, Demetėr Farit qė u dorėzoi romakėve Korkyrėn e pushtuar, Teuta u detyrua tė heqė bllokadėn detare edhe nga qytetet e tjera. Qėndresa e mėtejshme qė bėnė ilirėt nė tokat e ardiejve dhe sidomos nė qytetin Nutria duke u shkaktuar romakėve humbje tė rėnda, nuk e ndryshoi fatin e luftės. Pas kėsaj Teuta me forca tė pakta u mbyll nė qytetin e fortifikuar tė Rizonit; nė pranverė tė 228 p.e.r. dėrgoi nė Romė pėrfaqėsuesin e vet dhe pėrfundoi me senatin njė paqe me kushte shumė tė rėnda pėr ilirėt. Pas kėsaj ngjarjeje Teuta kishte abdikuar ose kishte vdekur dhe nuk pėrmendet mė. Nė krye tė mbretėrisė ilire u vu si regjent Dhimitėr Fari.

adidu
13-12-07, 18:30
"Nėnė, ndjehem krenar dhe i ēliruar nė shpirt, qė Zoti na ndihmoi dhe ta ēova nė vend amanetin! Tashmė populli yt nė Kosovė ėshtė i lirė dhe po ndėrton demokracinė"


Nuk e dija kete fraze te shprehur nga Clinton dhe teksa e lexova me kaplloi nje angushti mallengjimi ne shpirt, duke me bere te leshoj lot. Thone se burri eshte turp te qaje, por me kete qe lexova... nuk eshte burre nese s'qan.

Nje amanet i saj ( NENES TEREZE ) ishte "urdher" hyjnor per kete burre te shquar me emrin Clinton, "urdher" memesor, liri per nje komb te tere, drite shpirtrash te vuajtur shqiptaresh.

Dilaver
14-04-08, 23:35
Albert Zholi
Edlira Dedja, gruaja shqiptare qė kandidon pėr deputete nė Zvicėr

Edlira Dedja
Pianiste dhe profesoreshė e pianos Master nė psikologji e pedagogji

Presidente e shoqatės “Opera pa kufij”, anėtare e Kiėanis (Zvicėr), bashkėpunėtore aktive e ASED-it zviceran (Action de Soutien ą l’Enfance Démunie), ProInfirmis-it dhe Zyrės sė tė deleguarit pėr tė huaj, qė prej vitit 1997.

Motivacioni pėr t’u kandiduar si deputete e PS.
Tė punoj pėr integrimin sa mė tė gjėrė tė fėmijėve dhe rinisė nė jetėn sociale dhe kulturore tė Kantonit ; edukimin e tyre nėpėrmjet projekteve tė reja artistike, me qėllim qė t’i kuptojmė sa mė mire kėrkesat dhe nevojat e gjeneratave tė reja e t’i mbėshtesim ato, mbasi buzėqeshja ngazėlluese e fėmijėve dhe gėzimi i tė rriturve duhet tė jenė mirėnjohja jonė!


Dėshirat :

Tė bashkėpunojmė pėr ruajtjen e njė psikologjie sociale sa mė tė shėndetshme, duke kontribuar nė ngritjen e idealizmit tek gjeneratat mė tė reja, duke mundėsuar zhvillimin dhe kuptimin e tė drejtave dhe detyrave tė tyre, nocionin e drejtėsisė, patriotizmit dhe vullnetit tė mirė. Tė sigurojmė prioritetin e vlerave humane dhe shpirtėrore mbi ato materiale. Tė promovojmė adoptimin dhe aplikimin e kėtyre principeve nė jetėn sociale, shkollore dhe profesionale.

Edlira Dedja, Neuchātel, 10 mars 2008

Dilaver
14-04-08, 23:38
Edlira Dedja
“Tė jetosh dhe punosh nė emigracion ėshtė njė detyrė dhe pėrgjegjėsi e madhe…”

Ėshtė njė nga muzikantet mė tė njohura shqiptare nė perėndim. Prej shumė vitesh nė Zvicėr, ku jeton sė bashku me familjen e saj, punon si pedagoge nė konservatoret e Gjenevės dhe Neuchātel-it dhe vlerėsohet si njė nga koncertistet mė tė suksesshme tė rretheve muzikore zviceriane. Ideja e krijimit tė shoqatės “Opera pa kufi” e ngre atė nė njė nga kontributoret mė tė mėdha pėr ēėshtjen e paqes nėpėrmjet muzikės, njė ide me tė vėrtetė origjinale, qė pėrcjell nėpėr botė njė mesazh, sa human aq dhe tė nevojshėm pėr kohėn qė jetojmė.

Pak fjalė pėr pianisten Edlira Dedja

Edlira Dedja ėshtė vajza e shkrimtarit tė njohur tė letėrsisė pėr fėmijė Bedri Dedja. E ka lidhur tėrė jetėn e saj pazgjidhshmėrisht me pasionin pėr artin, muzikėn, letėrsinė e veēanėrisht pianon, kėtė profesion aristokratik qė sot e ushtron suksesshėm nė Zvicėr. Ėshtė njė veprimtare e njohur e ēėshtjes kombėtare shqiptare, firmėtare e krijimit tė partisė demokratike shqiptare, por mbi tė gjitha njė profesioniste e vėėrtetė nė fushėn e muzikės. Ka nisur tė merret seriozisht me studimin pėr piano qė nga mosha 10-tė vjeēare. Pas mbarimit tė liceut ėshtė diplomuar nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Tiranė, dhe nė vitin 1986, ushtroi aktivitetin e saj si pianiste nė sektorin e solistėve tė Teatrit Kombėtar tė Operas e Baletit, nė Tiranė, krahas emrave mė nė zė tė artistėve shqiptarė. Pasi emigron nė Zvicėr, vazhdon profesionin e saj duke arritur tė rreshtohet suksesshėm ndėr artistet qė kanė kontribuar pėr emrin e mirė tė Shqipėrisė nėpėr botė. Sot ėshtė presidentja e shoqatės “Opera pa kufi”, njė inisiativė qė ėshtė pėrkrahur nga shumė artistė tė njohur shqiptarė dhe tė huaj duke organizuar shumė koncerte jashtė kufijve tė Shqipėrisė.


Opera pa kufi, institucioni i ri artistik shqiptaro-zviceran qė kėndon pėr paqen.

“Opera pa kufij”? Koncerti i saj i parė ishte njė nga takimet muzikore mė pasionante qė kemi mundur tė asistojmė”. Kėto ishin fjalėt hyrėse tė artikullit tė shkruar nga gazeta “Express” e Neuchātel-it mbi koncertin e datės 2 shkurt 2005, ku shndritėn yjet e artit shqiptar nė skenėn zvicerane, nė bashkėpunim me artistė tė tjerė vendas, italianė, gjermanė, turq, etj. Pėr dy orė rresht, salla u pėrfshi nga magjia e operės dhe baletit. Merrnin pjesė zėrat mė tė bukur operistikė shqiptarė e tė huaj, mes tė cilėve edhe sopranoja e njohur Inva Mula. Publiku i mahnitur kėndoi bashkarisht me kėngėtarėt nė pėrfundim tė koncertit, duke brohoritur me entuziazėm kėtė manifestim tė jashtėzakonshėm tė kulturės shqiptare.
Kjo dhuratė, publikut dhe kantonit tė Neuchātel-it iu bė prej pianistes shqiptare “tė nivelit ndėrkombėtar” (siē e cilėson gazeta “Express”, nė tė njėjtin artikull tė datės 5 shkurt 2005), Edlira Dedja, e cila ėshtė edhe iniciatorja dhe presidentja e shoqatės “Opera pa kufi”, themeluar nė vitin 2004 nė Neuchātel, ku marrin pjesė emra tė njohur tė artit, kulturės e politikės zvicerane. “Qėllimi kryesor i organizimit tė kėtij koncerti, - u shpreh pjanistja ndėr tė tjera, - qė u cilėsua edhe si “pagėzimi” i kėsaj shoqate dhe njė prelud pėr aktivitete tė ardhshme, ishte nė rradhė tė parė prezantimi i kulturės shqiptare pėr publikun zviceran, pėrfaqėsimi i vlerave tė vėrteta, ndėrthurja mes traditave dhe modernes dhe etja e njė populli tė vjetėr europian pėr paqe. Ky koncert tregoi edhe njėherė se, arti ynė qėndron nė nivelet mė tė larta dhe se artistėt, tanė janė mesazhierė tė paqes, nėpėrmjet tingujve e interpretimeve tė tyre dinjitoze.


“Opera pa kufi” ėshtė njė inisiativė shumė e veēantė. Nga ju lindi kjo ide?
Mėsimdhėnia nuk e ka pėrmbushur kurrė dėshirėn time tė madhe pėr tė qėnė gjithnjė e lidhur me publikun dhe skenėn edhe pse nė konservatoret e Muzikės sė Gjenevės e Neuchātel-it, kemi mjaft aktivitete artistike qė na mbajnė vazhdimisht pranė saj. Nga ana tjetėr, duke dashur tė ndodhem edhe mė pranė spektatorit zviceran, pėr t’i transmetuar pasionin e veēantė qė kam pėr Operėn, (pasion i cili mė lindi atje nė Tiranė, kur fillova punėn nė Teatėr e ku ruaj kujtime tė mrekullueshme tė bashkėpunimit me artistė tė mėdhenj shqiptarė si Gaqo Ēako, Ramiz Kovaēi, Edith Mihali, Ermir Krantja, Rifat Teqja, Ēesk Zadeja e Nikolla Zoraqi, Tonin Harapi, Zhani Ciko, Jani Papadhimitri etj. etj.), edhe nė Zvicėr, fillova tė marr pjesė si koncertmaestėr nė vėnien nė skenė tė disa operave dhe komedive muzikore, ndėr tė cilat mund tė pėrmėnden premierat e “Borgjezit Fisnik”, “Les contes d’Hoffmann”, si edhe shumė vepra tė repertorit operistik italian si “Traviata”, “La Bohčme” etj.
Por ideja pėr krijimin e njė shoqate artistike siē ėshtė ”Opera pa kufij” mė lindi, nė rradhė tė parė, si njė dėshirė e brendshme pėr tė treguar potencialin e madh artistik tė artistėve tanė, i cili realisht ka qėnė njė befasi e kėndshme pėr publikun zviceran. Kėshtu, u lidha me kolegėt dhe miqtė e mi mė tė mirė dhe ata u treguan menjėherė tė gatshėm pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj thirrjeje.

Dilaver
14-04-08, 23:41
Me kėtė organizim i jeni kthyer nostalgjisė sė Tiranės….

-Mė se e vėrtetė. Ky takim pėr ne tė gjithė ishte si njė rikthim nostalgjik nė studiot tona tė Teatrit nė Tiranė, ku punonim sė bashku dhe kur filluam hapat e para tė karrierės sonė artistike. Tė takohesh mbas kaq vitesh me artistė tė mirėnjohur shqiptarė ėshtė njė kėnaqėsi e veēantė. Eksperienca e punės sonė tė pėrbashkėt bėri qė ky koncert tė montohej me lehtėsinė mė tė madhe dhe pėr njė kohė rekord, gjė qė i ēuditi tė gjitha kolegėt tanė tė huaj ashtu si edhe spektatorin qė asistoi nė atė mbrėmje Gala tė paharruar. Dėshira ime, mendoj, edhe e artistėve tė tjerė qė kontribuan nė suksesin e kėtij aktiviteti, ėshtė vazhdimi i tij edhe nė qytete tė tjera tė Europės. Kjo ishte hera e parė qė ne u mblodhėm si potencial artistik shqiptar jashtė kufijve tė Shqipėrisė dhe patėm shumė sukses e u duartrokitėm gjatė. Unė besoj gjithmonė nė realizimin e kėsaj ėndrre tė madhe kombėtare, shpalosjen e potencialit tonė artistik nė skena tė tjera europiane, edhe pse nevoiten fonde tė mėdha, tė cilat jo gjithnjė i kemi nė dorė...

Opera pa kufij. Njė vizion ku ju pėrjashtoni pasione apo urrejtje pėr muzikantėt qė i pėrkasin popujve « tė pėrlyer » ?
-Besoj nė mėnyrė tė hekurt nė virtytet e kulturės dhe rolin qė ka muzika nė paqen mes popujve. Ne artistėt s’duhet tė kemi kufij politikė, ideologjikė, kulturorė apo fetarė, qė tė na ndajnė. Kjo nuk do tė thotė se unė si individ jetoj jashtė politikės, se jam pro apo kundėr saj. Por kjo e fundit, nuk mund tė ndėrhyjė nė raportet humane dhe mardhėniet midis popujve. “Pse jo?”, i jam pėrgjigjur njė gazetari nė Friburg, kur mė pyeti nėse do tė pranoja ndonjė solist serb nė njėrin prej koncerteve tona. “Arti duhet t’i kapėrcejė diferencat etnike, ideologjike e fetare dhe duhet tė kontribojė nė ndėrtimin e njė bote mė tolerante, pa urrejtje dhe hakmarrje, ku tė triumfojė vetėm dashuria, paqja, harmonia. Vallė, a s’ėshtė kjo muzika e vėrtetė?

Nė kėtė dėshirė pėr tė hequr kufijtė midis kulturave tė ndryshme, patjetėr qė ka ndikuar dhe mikpritja qė ju kanė bėrė zvicerianėt mes tyre ?
-Jetoj prej shumė vitesh nė Zvicėr. Edhe pse shėtis nė rrugė e trotuare tė tjera, edhe pse jetoj nė njė klimė tė ndryshme nga ajo e Tiranės, mes njerėzve tė tjerė, me njė mentalitet tė ndryshėm nga i yni, me njė korrektesė e ndershmėri pėr t’u marrė shėmbull, mė duket sikur ndodhem nė qytetin tim tė lindjes dhe shpesh, Zvicrėn e quaj atdheun tim tė dytė. E kjo, jo vetėm se mė janė hapur dyert e konservatoreve pėr tė ushtruar profesionin tim. Por se tek qytetarėt zviceranė kam njohur njė tjetėr mikpritje, njė dashuri e ndjenjė respekti pėr njeriun e punės, kam njohur modestinė e vėrtetė dhe pėrkrahjen nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, barazinė dhe “rėnien” e barrierės sė kufijve, nėqoftėse mund ta quaj kėshtu. Nuk jam ndjerė kurrė e paragjykuar se jam e huaj e vij nga Lindja, nga njė vėnd i varfėr qė ka dalė prej njė diktature totelitariste gati 50-vjeēare. Madje, kohėt e fundit, Partia Socialiste e Neuchātel-it mė vuri nė listėn e kandidatėve pėr deputet tė qytetit pėr zgjedhjet e pranverės 2008. Ky respekt dhe konsideratė, me tė cilėn ky popull mikpritės e vlerėson punėn dhe aktivitetin tim, mė frymėzon ēdo ditė tė jap edhe mė shumė nga vetja. Mbasi e di, qė marr e i jap dashuri tė vėrtetė kėtij populli mikpritės, njerėzish tė mirė. Tė jetosh mes natyrės sė ruajtur me fanatizėm e sė bukurės, tė asaj qė ėshtė e thjeshtė dhe e pastėr, tė jesh solidar me fqinjin, kolegun, tė ndash diēka me tjetrin, do tė thotė qė tė ndėrtosh njė mur me gurė tė fortė, kundėr tė cilit ēdo tundim do tė thyhet. Mendoj se tek unė, ashtu si edhe tek shumė shqiptarė tė tjerė, qė nga fėmijėria na ėshtė ngulitur ideja se duke punuar mirė punojmė nė rradhė tė parė pėr vetveten, e pastaj pėr tė tjerėt. Tė jetosh dhe tė punosh nė emigracion, ėshtė njė detyrė e pėrgjegjėsi e madhe. Sepse, duke punuar nė mėnyrė tė ndėrgjegjshme i shėrben modestisht dhe atdheut, me emrin dhe personalitetin qė krijon.

Mė pėlqen fakti qė ju e pėrmendni gjithnjė se jeni shqiptare ?
-Ėshtė njė krenari, jo vetėm tė thuash se je shqiptar e i pėrket njė kombi me histori e sakrifica legjendare, por edhe kur flet pėr identitetin tėnd, pėr tė kaluarėn si edhe pėr kushtet dhe rrethanat qė kanė ndikuar nė formimin e personalitetit tėnd. Ēdo origjinė dhe kulturė e re e pasuron bashkėjetesėn e komuniteteve tė ndryshme, kudo qė ndodhen. Ne marrim e japim dhe jeta bėhet gjithnjė e mė e bukur e mė e begatshme. Kėtė gjė e kam mėsuar sė pari nė Zvicėr dhe dua ta pėrcjell edhe mė tej. Mes artistėve dhe njerėzve tė emancipuar, mendoj se kufijtė e vėrtetė nuk egzistojnė.


Emri juaj i njohur bėn qė kėsaj shoqate ti ofrohen emrat tė njohur zviceranė artistėsh e politikanėsh. Mund tė pėrmendim disa prej tyre ?
-Janė antarėsuar figura artistike nga mė tė njohurat nė Zvicėr, ndėr tė cilat dua tė pėrmėnd regjisorin e madh italian Gino Zampieri, bas-baritonin Charles Ossola, piktorja e mirėnjohur Anne Monier, etj. Po ashtu, figura politike si P. Aubert, G. Ory, etj. qė e kanė ndihmuar kėtė shoqatė qė nė hapat e parė tė krijimit, si edhe kanė pėrkrahur ēdo inisiativė tė saj.

Le tė flasim mė qartė pėr projektin e krijimit tė kėsaj shoqate.
- Si fillim, ideja e krijimit tė shoqatės « Opera pa kufij » lindi si njė dėshirė pėr tė ofruar koncerte dhe ēfaqje me cilėsi tė lartė, por ideja e bashkėpunimit me artistė tė shquar shqiptarė, zviceranė, e tė ftuar nga vėnde tė tjera, na mundėsoi tė shpėrndanim edhe njė mesazh tjetėr, njė mesazh dashurie, paqeje e bashkėpunimi, nė njė kohė qė urrejtja dhe ultranacionalizmi mes popujve tė ballkanit, mund tė them se ėshtė bėrė gangrenė. Kjo ishte edhe arsyeja qė ky mesazh u prit me mjaft entuziazėm nga spektatori, shtypi e mediat zvicerane. Nė koncertin tonė tė parė, pėrveē sopranos Inva Mula, bas-baritonit zviceran Charles Ossola, tenorit tė madh turk Pekin Kirgiz, ishin edhe emra tė tjerė tė njohur si Frano Lufi, Mariana, Leka, koreografi dhe balerini Enkel Zhuti, Francesca Matrundola, Anastasia Faradjev, Fabrizio Raviola, etj.

Brėnda kėsaj inisiative fshihet edhe njė qėllim i madh, atėherė ?
-Them se po. Ēdo bashkėpunim interkulturor ėshtė njė mesazh paqeje dhe dashurie, nė njė moment kur tensionet janė gjithnjė e mė tė forta nė mbarė botėn e sidomos nė Ballkan. Vullneti ynė i mire, ėshtė njė shėmbull pėr tė treguar se arti na i jep mundėsitė t’i kapėrcejmė kėto kufij etnikė apo ideologjikė, tė harrojmė urrejtjen e hakmarrjen, pėr tė shpresuar nė njė botė mė tolerante. Nė njė nga koncertet tona patėm arie, duete e skena nga opera “Rigoletto” e G.Verdit, qė ėshtė mbėshtetur nė dramėn e Viktor Hygo-sė, e cila trajton temėn e hakmarjes, qė tė ēon vetėm nė fatkeqėsi. Pra, mesazhi i kėtij koncerti ishte demaskimi i kėsaj ndjenje, qė nxit konfliktet, luftrat tragjedinė e mbjell urrejtjen. Ky bashkėpunim artistik i yni tregoi edhe kėsaj radhe se vetėm me dashuri, mirėkuptim, tolerancė e pa paragjykime mund tė realizohen gjėra tė mrekullueshme dhe tė kontribohet nė njė mirėkuptim edhe mė tė madh midis popujveØ!

Do ta pėrhapni kėtė mesazh nė gjithė botėn?
Jam njė pikė uji nė oqeanin e madh qė quhet botė, por kjo s’do tė thotė se demoralizohem. Unė jam e bindur se ēdo shqiptar ėshtė njė mesazher i vėrtetė paqeje, mbasi populli ynė e ka dhėnė shėmbullin gjatė gjithė historisė sė tij se, e do dhe e ruan me fanatizėm atė. A s’ishte Nėna jonė e Madhe Terezė dėshmia dhe simboli mė i madh i Paqes nė shekullin e XX-tė ? A s’ishte Rugova « Gandi i Ballkanit » dhe rezistenca e popullit trim kosovar njė dėshmi e tillė ? Paqja ėshtė njė dashuri pa kushte dhe si e tillė ajo mund tė sjellė vetėm lumturi.

Ndėrkohė, viti 2008 do tė ketė pėr ju edhe njė projekt shumė tė rėndėsishėm. A mund ta detajojmė?
-Ėshtė njė koncert i madh humanitar qė parashikohet tė realizohet nė 2008-2009, nė mbėshtetje tė njė fondi tė ri pėr fėmijėt handikapatė tė Zvicrės franceze. Kėsaj radhe, mendoj tė kemi tė ftuar tė mėdhenj si Bekim Fehmiun, Gina Lollobrigiden, Carla Fraēin, Ismail Kadarenė, Andrea Bocellin, Gedeon Burkhard-in dhe Roger Federer-in.
Mendoj se edhe pėr ne shqiptarėt ka ardhur koha, jo vetėm tė ndihmojmė vetveten e tė presim ndihma nga tė tjerėt, por edhe tė kontribojmė dhe tė pėrpiqemi t’u japim ndihma popujve tė tjerė.

Dilaver
13-10-08, 11:45
Shqiptarja e sekreteve tė Vatikanit


Etleva Lala sapo ka mbaruar doktoraturėn (PhD) pėr Studime tė Mesjetės nė Universitetin Amerikan tė Budapestit. Tema e doktoratės “Regnum Albaniae” dhe Kuria Papnore” ėshtė njė temė e vlerėsuar nė kontekstin mesdhetar nga profesorati i CEU-sė,


Ilir Kalemaj 12 Tetor 2008



Dr.Etleva, shqiptarja e sekreteve tė Vatikanit qė u sponsorizua nga RugovaEtleva Lala sapo ka mbaruar doktoraturėn (PhD) pėr Studime tė Mesjetės nė Universitetin Amerikan tė Budapestit. Tema e doktoratės “Regnum Albaniae” dhe Kuria Papnore” ėshtė njė temė e vlerėsuar nė kontekstin mesdhetar nga profesorati i CEU-sė, por edhe nga specialistė tė studimeve mesjetare me famė botėrore pėr fushėn si David Abulafia, Gerhard Jaritz etj.
Nė temėn e saj, Etleva fokusohet nė dokumentet e pabotuara qė gjenden nė disa arkiva tė ndryshme evropiane. Dominojnė dokumentet nga Arkivi Sekret i Vatikanit. Korrespondenca e Mbretėrisė sė Arbrit me Papatin konsiderohet nė kėtė temė si njė ndėr faktorėt kryesorė qė ndikuan nė konsolidimin e fisnikėrisė vendase dhe nė pėrqafimin dhe pėrhapjen e katolicizmit gjerėsisht nė trojet shqiptare nė shekullin XIV.
Gjatė periudhės sė gjatė tė hulumtimeve arkivore nė Arkivin Sekret tė Vatikanit dhe nė Bibliotekėn Apostolike tė Vatikanit, Etleva bėri kėrkime shkencore jo vetėm nė lidhje me marrėdhėniet diplomatike midis Mbretėrisė sė Arbėrisė dhe Papatit, por edhe punoi pėr projekte tė tjera, ndėr tė cilat ishte ai pėr vazhdimin e projektit tė Shuflajt Acta et Diplomata Res Albaniae Mediae Aetatis, me shtrirje kohore nga vitet 1404-1455.
“Projekti pėr mbledhjen, editimin dhe botimin e dokumenteve arkivore nga Archivio Segreto Vaticano (ASV) pėr shekullit XIV u mbėshtet dhe financua nga ish-presidenti i Kosovės, Rugova,” – na pohon Etleva pėr SH2.
Ky vėllim pėrfshin 651 dokumente tė pabotuara nga Arkivi Sekret i Vatikanit. Ėshtė interesant se Etleva bėn kėrkime shkencore nė fondin sekret edhe sot e kėsaj dite. (fondi nė fjalė, edhe zyrtarisht ka termin “sekret”, pasi ėshtė i padisponueshėm pėr studiues dhe tė tjerė). Kėtė tė drejtė e ka Etleva sė bashku me tre kolege tė tjera (njė kroate dhe njė ēeke dhe njė hungareze). Ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr dokumentacionin mbi Evropėn qendrore, lindore dhe juglindore, ku pėrfshihet edhe Shqipėria.
Etleva ka marrė pjesė nė njė numėr konferencash ndėrkombėtare ku ka pėrfaqėsuar denjėsisht Shqipėrinė, duke sjellė nė vėmendjen e studiuesve ndėrkombėtarė mesjetėn shqiptare me standardet e saj evropiane. Njė arsenal i tėrė burimesh tė mbledhura gjatė viteve tė hulumtimeve arkivore gjendet akoma pėr t’u studiuar dhe analizuar nė duart e Etlevės.
Pjesė nga kėto hulumtime shkencore i ka botuar nė libra, revista dhe periodikė tė ndryshėm, si nė formė rreptėsisht shkencore ashtu edhe nė formėn e shkrimeve shkencore popullarizuese (pa citime dhe referenca).
Nė bashkėbisedimin e SH2 me Etlevėn, dallojmė se ndėr temat mė tė preferuara ėshtė ajo e rishkrimit tė historisė, rolit aktual tė historiografisė nė kulturėn shqiptare, dhe kujdesit tė pamjaftueshėm qė ėshtė treguar nė lidhje me fushėn e albanologjisė pėr hulumtimin dhe botimin e dokumenteve dhe dorėshkrimeve tė pabotuara qė ruhen nė biblioteka dhe arkiva tė ndryshme tė Evropės.
Pėrsa i takon rishkrimit apo rishikimit tė historisė, e cila ėshtė njė ndėr temat mė aktuale si nė shtyp ashtu edhe nė debatin publik, Etleva na tregon qė “nxjerrja nė dritė e dokumenteve tė pabotuara do ridimensiononte kuptimin dhe interpretimin qė kemi sot pėr historinė e shkruar”.
Nė lidhje me kėtė Etleva shton se “nuk do tė shkruhet vetėm historia e luftėrave dhe ngjarjeve heroike, pra njė histori alla-folklorike, por njė histori qė do tė pėrfshijė edhe kulturėn dhe zhvillimet socio-ekonomike dhe sesi kėto kanė formėsuar dinamikat politike dhe diplomatike nė hapėsirėn shqiptare”.
“Kjo formė e re historiografie do ofrojė edhe njė aparat kritik e vlerėsues, nė mėnyrė qė lexuesi, qoftė ai i thjeshtė, qoftė ai akademik, tė mund ta vlerėsojė faktin historik pa e mitizuar atė nė mėnyrė partizane, - thotė Etleva.
Fondi i Ekselencės, (Etleva ka qenė njė prej fituesve tė vitit 2007), dhe projekti Brain Gain janė nisma qė duhen mbėshtetur dhe zhvilluar akoma mė tej dhe u duhet bėrė publiciteti i nevojshėm. Ka nevojė pėr transparencė nė mėnyrė qė studiuesit tė njihen me to dhe tė kenė mundėsi tė pėrfitojnė prej tyre. Ekziston njė fond gjigant prej 57 miliardė eurosh tė vėna nė dispozicion pėr shkencėn dhe kėrkimin shkencor nga BE.

Sushi
13-07-09, 00:48
Si ka ndryshu roli i gruas para kohes se komunizmit, gjate komunizmit dhe deri sot?

Sa i perket emancipimit, raportet mes gruas dhe burrit, edukates, punet e shtepise etj. etj...

p.sh. thojne qe ne veri te shqiperise, dhe aty me duket situata e gruas identik si ne disa vende ne kosove,,, atje femren nuk e kan pyet per martese, por ka qene e shtypn nga burri etj. etj. si eshte sot situata e gruas atje? dhe ne qytete tjera?

Mendoni qe komunizmi ja ka hape gruas rrugen drejte emancipimit?
Apo mendoni qe mbas komunizmit ja ka fillur prap patriarkalizmi?

Urata
13-07-09, 04:26
me fal, a...! pertoj me fol per kete issue...!

Makresh
13-07-09, 08:47
Me demek, komunizmi paska qen ēelsi apo "issue-eja" e shpetimit te gruas shqiptare ?

Rrofsh o Sushi ! E vdekje komun-izmit nje here e pergjithmon.

Sushi
13-07-09, 12:15
Keto informacione me nevoiten per temen e diplomes qe jam duke shkruar per rolin e gruas ne shqiperi. Per kete te lutem mos pertoni me fol rreth kesaj teme ;)

Thjeshte me intereson se ne cilat aspekte ka ndryshu roli i gruas dhe emancipimi...

Makresh, nuk e dij a ka qene komunizmi celsi e shpetimit te gruas, por ndoshta eshte e sakt.

Une nuk jam nga shqiperia, jam nga kosova dhe per kete gje ndoshta mund te pergjigjen edhe antaret qe jan nga shqiperia, sepse une dije vetem ate cka kam lexu ne libra, dhe librat qe jan shkru gjate kohes se komunizmit nuk jane ndoshta edhe 100 % te besueshme?!?!?

LABI
13-07-09, 18:20
Nese don t'kuptosh kontekstualizimin majtist/socialist te institucionit te familjes lexo vepren "mbi FAMILJEN" , te FRIDRIH ENGELSIT ... (shko ne biblotek te Fakultetit Filozofik e gjene aty) .... Nese don t'kuptosh me shume mbi ROLET GJINORE dhe POZITEN E GRUAS pergjate historise socializmit ne ish Jugosllavine kerko arkiven qofte legjislative apo shkencore (historike)... e njejet eddhe ate te komunizmit ne Shqiperi ...

Disa nga veprat

Engels. Fridrih "Origjina e Familjes, e Prones Private dhe e Shtetit - Prishtinė, Rilindja

S.d. Beauvoir, - "Seksi Dyte"

Rrapi, Gj. "Familjet e medha shqiptare"

Tinky-Winky
13-07-09, 20:21
o sush shoqi qa pum dhimesh se tpaska kon sush me kit far teme po qe tash t karxon tinki se qka me shkrujten edhe ato futja pa piken e mares se roli i grave shoqni asht tejet i madh se ato jon nona qe ritin e ushqejn fmi e me kto edhe si rezulltat na vjen ni shoqni e shnosh e nese veq lypet me hie detalev shkruje qi roli grus mrenaj shpijes asht me la tepiha me qu burin mengjez per pun me hekuros tlina me shku tu kojshija me mar ni filgjon kos per maj me perzi hajvarin me shti turshi e kur bahet nont sahati mi lon kejt punt e me lshue teve nistenishin tonashile kaj mehmet kosova kaj grat tona pak ma von mi rahatue fmit mu interesue qa ish bo prom te kujshit e qeshtuqene me rend.shnetje

Tomori
14-07-09, 17:40
Roli grruas eshte te rise fmite dhe me respektu Burrin...shum e thjeshte kjo.
Po veproj grruja keshtu gjithe ne regull eshte...Nuk ban grruja te nderhi ne punet e Burrit se puna behet lamsh siq thun kta labet puna behet lesh arapi ..po nderhini grruja ku se ka vendin ne punet e burrit...
Pra ma se miri i bie grruja te kqyre punet e shpis...kaq.

emine
14-07-09, 23:24
Roli grruas eshte te rise fmite dhe me respektu Burrin...shum e thjeshte kjo.
Po veproj grruja keshtu gjithe ne regull eshte...Nuk ban grruja te nderhi ne punet e Burrit se puna behet lamsh siq thun kta labet puna behet lesh arapi ..po nderhini grruja ku se ka vendin ne punet e burrit...
Pra ma se miri i bie grruja te kqyre punet e shpis...kaq.

qe kishe une burre me musteqe:biggrin:

emine
14-07-09, 23:25
me fal, a...! pertoj me fol per kete issue...!

kallxo cfare rroli po luen moje dade:biggrin:

emine
14-07-09, 23:26
Lune rrol te rendsishem femra(grueja) ,po aty ku ske qka luane a mi lane kta musteqe dredhet te luajne kta me kobure:wink:

lovely
15-07-09, 01:13
Roli grruas eshte te rise fmite dhe me respektu Burrin...shum e thjeshte kjo.
Po veproj grruja keshtu gjithe ne regull eshte...Nuk ban grruja te nderhi ne punet e Burrit se puna behet lamsh siq thun kta labet puna behet lesh arapi ..po nderhini grruja ku se ka vendin ne punet e burrit...
Pra ma se miri i bie grruja te kqyre punet e shpis...kaq.

ky po m doket i makedonijes te koka :biggrin:

GURI SYLAJ
15-07-09, 07:37
Eshte roli vendimtar qe percakton ecjen e nje shoqerie!

Jepnani NENA te mira e ne ju japim USHTARE te mire"

M.Gorki

Dani11
15-07-09, 09:37
Mos na lasht Zoti pa Gra jarabi, po keto e luajn rolin kryesore ne shtepi dhe ne shoqeri.

~AnnA~
22-12-09, 18:26
Roli grruas eshte te rise fmite dhe me respektu Burrin...shum e thjeshte kjo.
Po veproj grruja keshtu gjithe ne regull eshte...Nuk ban grruja te nderhi ne punet e Burrit se puna behet lamsh siq thun kta labet puna behet lesh arapi ..po nderhini grruja ku se ka vendin ne punet e burrit...
Pra ma se miri i bie grruja te kqyre punet e shpis...kaq.

Koherat kan ndryshuar Tomorr :smile: Dikur femerat jane cilesuar si krijesa te nderlikuara, kurse sot kan arritur te clirohen nga ky paragjykim.Dikur femerat jan dhunuar shume nga meshkujt, kurse sot pavaresia ekonomike e arritur nga grate u ka dhene lirine atyre qe te vendosin vete per te ardhmen e tyre...
Pra, me se miri i bien, qe punet e shpise te kqyren nga te dy palet...kaq!! :))

Idila
22-12-09, 19:47
Roli i gruas...

..... tė jetė bashkėshorte e mirė dhe e ndershme, tė jetė nėnė e vendosur, edukatore dhe zonjė e shtėpisė.

selvija
22-12-09, 22:56
Roli i gruas...

..... tė jetė bashkėshorte e mirė dhe e ndershme, tė jetė nėnė e vendosur, edukatore dhe zonjė e shtėpisė.Idila qysh po ju shkon edhe ti bash per qefi mashkujve(burrit) hyqmu tyne:biggrin:

pirro
23-12-09, 08:21
Idila qysh po ju shkon edhe ti bash per qefi mashkujve(burrit) hyqmu tyne:biggrin:

Le de tash, per qefi te burrit duhet me shku, me e kry rolin qysh duhet.

Sibora
23-12-09, 09:11
Idila qysh po ju shkon edhe ti bash per qefi mashkujve(burrit) hyqmu tyne:biggrin:
Ec e mos shko.A e din cka t'gjen mandej?:biggrin:

Oqeani
23-12-09, 09:30
Roli i gruas - ne pune - per me pase kohe burri per net http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif

Idila
23-12-09, 12:04
Idila qysh po ju shkon edhe ti bash per qefi mashkujve(burrit) hyqmu tyne:biggrin:
Hiqem por s`mė shqitet....:biggrin: ;-)

~AnnA~
23-12-09, 12:36
Roli i gruas - ne pune - per me pase kohe burri per net http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif
dhe anasjelltas :) kur te vije gruaja prej pune, me ik burri ne pune e me ja leshu vendin grus para ekranit :)

pasioni_
23-12-09, 13:40
.... skenari, regjia dhe roli kryesor i takojnė gruas!

Oqeani
23-12-09, 13:50
dhe anasjelltas :) kur te vije gruaja prej pune, me ik burri ne pune e me ja leshu vendin grus para ekranit :)

A po sillka a http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif

LABI
23-12-09, 13:50
Roli i Gruas (si dhe i cdo pjestari te shoqerise ) eshte evolutiv/dinamik/i ndryshyshueshem - VARESISHT NGA KONTEKSTI KULTUROR, KOHOR, HAPSIRORE dhe RENDI SHOQERORE QE IMPONOJNE SISTEMET E NDRYSHME IDEOLOGJIKE-POLITIKE-JURIDIKE !!!

IDEJA E NDARJES SE ROLEVE dhe PERGJEGJESIVE BRENDA PER BRENDA SHOQERIVE TE ORGANIZUARA (ne isntitucion dhe shtet ) VJEN GJITHERE DUKE U BERE ME AKTUALE ME PARAQITJEN APO NDARJEN E SFERES (jetes) PUBLIKE nga ajo PRIVATE ...
Se si keto dy domene te shoqerive te organizuara jane funksionaluizuar serish e perifrazoj : "varet nga konteksti kulturor, kohore, hapsirore"!

lirik
05-03-10, 09:49
keni bėrė shum mirė qe keni hapur kto tema femra shqiptare vertet duhet te jet ne lartesi te detyres dhe patriotizmit ne integrim te shoqeise krahas mashkkullit
shum femra e kan deshmuar se mund te kryejnd etyra te mdha

sherri
27-08-10, 11:41
Te gjitha keto gra,qe jane pershkru ne kete teme dhe shume te tjera qe kemi sot jane heroina dhe krenaria e kombit,sikur edhe burrat qe i nderuan dhe i respektuan ato....
Te disa popuj, sidomos te okupatoret tane shekullorė ,eksiztojne fjale fyese per grate,femren ne pergjithesi !Psh,te turqit "rrospu-rrospi", te sllavet shkiet "kurva" .Sot disa t'pa ftyre sherbehen me keto fjale edhe ndaj femres,nenes shqiptare,por burimin si fjale nuk e kane ne shqip,qe d.m.th.. te paret tane nuk shpiken nje ofendim kaq te rande per femnen,

Respekt per gruan shqiptare....le te ecin me ball hapur,pa ju vu veshin bastardve turko-shkavell.

Dilaver
15-11-10, 21:43
Vjosa R. Osmani 1982 - ????
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs264.snc4/39543_129944303728427_129729927083198_177363_24403 45_n.jpg
Znjsh. Osmani ka lind 17. maj 1982, ka pėrfunduar shkollėn fillore dhe tė mesme nė vendlindjen e saj nė Mitrovicė. Ka vazhduar shkollimin nė fushėn e drejtėsisė nė Universitetin e Prishtinės. Aftėsitė e saj tė shkėlqyera janė vėrejtur shumė herėt nga profesorėt dhe kolegėt e saj. Kur njė grup profesorėsh nga Universiteti i Pittsburgut (SHBA) kanė vizituar fakultetin juridik pėr tė vlerėsuar mundėsinė e krijimit tė njė programi shkėmbimor, znjsh.Osmani ka krijuar njė pėrshtypje shumė pozitive qė nga kontakti i parė me ta. Tetė vite mė vonė, po tė njejtit profesorė kujtojnė takimin me Vjosėn, atėherė studente e fakultetit juridik, e cila i impresionoi me punėn e saj tė jashtėzakonshme. Gjatė asaj kohe, Vjosa pėrfaqėsoi Universitetin e Prishtinės nė konferenca tė ndryshme brenda dhe jashtė shtetit, gara dhe seminare nė fushėn e drejtėsisė.

Znjsh. Osmani, vazhdoi tė fitojė vlerėsimet mė tė larta gjatė tėrė kohės sė studimeve. Ajo diplomoj Summa Cum Laude nė krye tė gjeneratės sė pėrbėrė nga me shumė se 2000 studenta.

Pasi diplomoi nga Universiteti i Prishtinės, znjsh.Osmani i ėshtė dhėnė mundėsia tė studiojė me bursė tė plotė tė Departamentit tė Shtetit Amerikan nė Universitetin e Pittsburgut. Ka qenė njėra ndėr studentėt e pakta nė botė tė cilat kanė arritur tė fitojnė kėtė bursė shumė kompetetive dhe presitgjioze.

Vjosa me pas ka pėrfunduar studimet Master me vlerėsime mė tė larta dhe ka pranuar shumė lavdata dhe ēmime gjatė studimeve, pėrfshirė; “Faculty Award for Excellence in Legal Scholarship”, ēmim ky qė i ndahet vetėm njė studenti nga Universiteti i Pittsburgh-ut. Znjsh. Osmani ėshtė duke pėrfunduar doktoraturėn nė shkencat Juridike (nė fushėn e tė drejtės ndėrkombėtare komerciale), nė Universitetin e Pittsburgh-ut, dhe ėshtė e vetmja kandidate nga e gjithė bota qė ėshtė zgjedhur tė vijojė doktorraturėn me bursė tė plotė nė kėtė program. Ajo ėshtė autore e shumė shkrimeve dhe botimeve shkencore nė gjuhėn shqipe dhe angleze.

Pėrveq gjuhės amtare, znjsh. Osmani flet rrjedhshėm gjuhėn angleze, turke, spanjolle dhe serbe. Qė nga fillimi i karierės sė saj profesionale, zonjusha Osmani ka punuar nė kapacitetet ligjore me Zyrė e Kėshillit tė Europės, Departamentin e Drejtėsisė, Komitetin Ndėrkombėrar tė Kryqit tė Kuq, dhe gjykatat e Kosovės. Vjosa po ashtu ligjėron tė Drejtėn Ndėrkombėtare nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės dhe tė drejtėn biznesore nė Universitetin Riinvest. Si profesoreshė nė vizitė (Visiting Professor), sė fundi ka ligjėruar nė Universitetin e Pittsburgut lėndėn “Shtetndėrtimi dhe ligji: Pėrvoja e Kosovės”

Me 1 Gusht tė vitit 2006, zonjusha Osmani ėshtė emėruar Kėshilltare Ligjore e Presidentit tė Republikės sė Kosovės. Pas dy vitesh ėshtė promovuar ne pozitėn Kėshilltare e Lartė e Presidentit dhe nė vitin 2009 ėshtė emėruar Shefe e Stafit te Presidentit tė Republikės sė Kosovės. Ajo vazhdoi edhe gjatė kėsaj kohe tė kėshillojė Presidentin nė ēėshtjet e brendshme dhe tė jashtme tė shtetit. Vjosa hoqi dorė nga pozita nė shtator tė vitit 2010, kur Presidenti Sejdiu dha dorėheqje nga posti i Presidenti.

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs978.snc4/77177_130359793686878_129729927083198_179245_37482 31_n.jpg
Nė nėntor tė vitit 2010, nė zgjedhjet e brendshme tė LDK-sė znj. Osmani ėshtė zgjedhur anėtare e Kėshillit tė Pėrgjithshėm dhe mė pas anėtare e Kryesisė sė LDK-sė, qė paraqet edhe organin mė tė lartė tė Partisė. Lidhja Demokrtike e Kosovės ka shpallur listėn e kandidatėve pėr deputetė pėr zgjedhjet e 12 dhjetorit 2010, ku pėrfshihet edhe kandidatura e Vjosa Osmanit, me nr.12 nė kėtė listė.

DEA
02-06-11, 00:17
.........e pakomplikueshme e thejshte e lakueshme, po jo nga plastika ka 160 pjese te trupit te levizshme, nerva te forta dhe nje preher ku 10 femije ne te njejten kohe mund te ulen, nje shpine qe barte shume, thuaja gjithmon e perkulur, ka 6 pare duar dhe fjala e saj sheron plage...................
Roli i gruas dje sot dhe neser

Hajra
02-06-11, 10:00
.....nuk do te doja ti ndaj rrolet ne te burrit dhe te gruas sepse keto vetem te bashkuara ose te mirekombinuara arrijne efektin e duhur, rendesin e te dy gjinive do ta ndaja ne 50-50, prandaj vetem duke bashkpunuar ngusht dhe duke njohur rendesin e njeri tjetrit mund ti perballoin kohes.

halla e madhe
02-06-11, 20:41
...e pazavendesuar me asgje te kesaj bote!:smile:

LaDy_Diaspora
21-07-11, 11:00
Heroinė po.
Ama asnjėri deri sot s'gėzoj atė vetėbesim qė t'i thotė njėherė FALEMNDERIT femrės shqiptare qė rriti kėtė komb, gjithėmonė vlerė ka pasė, por askush s'ia ka ditė femrės.
Nėnat e gjyshet tona, ēka kanė pėrjetu nė jetėn e tyre, falė modernizimit edhe vetėdijesimit minimal tė shqiptarėve, ne sot s'do pėrjetojmė. Kemi krijuar pak mė tepėr vetėbesim, jemi larguar nga mendimet e prapambetura por akoma jemi nė hapat e parė tė pėrmirėsimit.
Gruaja shqiptare meriton mė tepėr respekt dhe dashuri dhe mirėnjohje pėr atė qė bėn, jo si heroinė si Shote Galica (nė fakt kjo gjysmė heroinė se edhe kjo ėshtė pėrdorė si armė e Azemit - cili ia mori shokut gruan) apo Nėna Tereze e shumė tjera, por si heroinė tė pėrditshmėrisė, si ajo qė pėrkundi djepin e kėtij populli...

http://i53.tinypic.com/1zgs5jm.jpg

Zero Cool
14-09-11, 22:14
Pėr njė monument lirie


As lapsi hyjnor e as kjo tastaturė e bekuar kompjuteri nuk mund ta shpreh madhėshtinė e heroinave pėr tė cilat dua tė flas. Ndoshta do tė mendoni se po flas pėr heroinat e kombit tonė ndėr shekuj. Pėr ato trimėresha qė me jetėn dhe veprat e tyre i kanė dhėnė nder kombit dhe kanė hyrė nė pėrjetėsi. Ato vajza e gra qė na kujtohen nga emrat e rrugėve, monumentet e ndryshme apo nga emrat e shkollave dhe institucioneve tjera. Mirėpo, kėsaj radhe, dua tė kujtoj njė grup tė madh femrash shqiptare qė kanė ardhur dhe po shkojnė nga kjo jetė duke mos kėrkuar nga ne asnjė favor, asnjė ēmim, asnjė shpėrblim. Janė gra anonime, pa emra, pa nishan, qė ngadalė po bėhėn “specie nė zhdukje”. E pikėrisht ato, mendoj unė, duhet tė trajtohen si monumente tė gjalla lirie dhe identiteti.

Nė kėtė grup, afėrsisht dhe duke mos tentuar tė caktoj kufij artificialė nė mes moshave, janė gratė shqiptare qė kanė lindur nė mes viteve 1910 dhe 1960. Afėrsisht, janė gjyshet dhe nėnat e gjeneratės qė tashmė e ka barrėn kryesore nė shtetbėrjen dhe nė jetėsimin e lirisė sonė. Ato gjyshe tė mrekullueshme, shumica nga tė cilat kanė shkuar nga kjo botė, pa e parė njė ditė lirie, dhe ato nėna tė mrekullueshme, qė po plaken tashmė dhe nuk janė tė sigurta se a ka ardhur liria e vėrtetė apo jo (ky dyshim vjen nga ndjenja e hollė qė ato kanė pėr tė lexuar fytyrat tona, pėr tė kuptuar brengat tona, pėr tė cilat ato kanė jetuar dhe ende jetojnė).

Ato gra qė vajzėrinė e tyre e kanė filluar me njė zi tė tmershme buke (tė parat me urinė e luftės sė parė botėrore dhe tė dytat me urinė e “vishakut”) dhe qė kanė ėndėrruar nusėrinė nė njė kohė mė tė mirė, ato janė heroinat tona. Me gėrshetat e pastra sikur shpirtėrat e tyre, tė kėrrusura nė vekun e tyre, ato kanė ēėndisur, pėrveē artit, edhe lirinė. Lirinė e shpirtit tė tyre dhe lirinė e atyre, pėr tė cilat kėto kanė jetuar. Kanė filluar nusėrinė nė kohė tė egra dhe pa marrė parasysh nga gjuha e huaj, qė i ka ngulfatur burrat e tyre, kėto u kanė kėnduar djepave ninanana nė gjuhėn e ėmbėl shqipe.

Tė pandikuara nga shkretėtira komuniste, gjyshet dhe nėnat tona janė shėndėrruar nė “fjalorė” ku janė ruajtur mijėra fjalė e shprehje tė gjuhės shqipe, qė as profesorėt e gjuhės shqipe nuk i dinė tashmė. Burrat e tyre kanė shkuar nė burg pėr shqipen dykrenare, por ky shpend ka vazhduar tė qėndrojė krenar nė qilarėt e kėtyre heroinave, ku ėshtė ruajtur qejzi i tyre artistik. Ngjyrat e saj dhe tė sfondit ku rrin krenare shqiponja, kanė qenė ngjyrat e para qė fėmijėt kanė mėsuar. Edhepse i tėrė kombi ka qenė i zėnė nė kurthėn e njė “hapėsire pėr jetė tė zhveshur”, kėto gra kanė dhėnė shumė dashuri. Ato na kanė mėsuar dhe vazhdojnė tė na mėsojnė se ēfarė ėshtė dashuria e vėrtetė pėr babain, pėr vėllain, pėr burrin, pėr fėmijėn, pėr tė afėrmin…

Kur kohėt ndryshonin dhe meshkujt detyroheshin tė vishnin uniforma e rroba tė tė tjerėve, kėto gra vazhdonin tė ruanin me xhelozi veshjen mė madhėshtore qė njė femėr mund tė ketė. Ato vazhdonin tė ruanin traditėn dhe atyre u ishte besuar shumė nga ruajtja e zingjirit qė na bėn sot krenar para botės. Ato janė qė kanė ruajtur zakonet e vjetra dhe fisnike, kanė ruajtur forcėn e lidhjeve horizontale, tė cilat lidhje na veēojnė ende dhe na japin vlerė nė kėtė kohė tė stuhishme asimilimi dhe globalizmi. Si do tė ruheshin kėngėt e ėmbla pėr tė porsalindurin, kėngėt e bukura pėr trimin e ri, kėngėt e papėrsėritshme tė fejesės e martesės dhe vajet e madhėrishme pėr shqiptarin qė po kalonte nė njė tjetėr jetė…pa zėrin e ėmbėl dhe gjithmonė tė qetė tė kėtij grupi anonim tė grave shqiptare?!

Dhe kur meshkujt shtrėngoheshin tė anashkalonin tradita shekullore, ishin gjyshet dhe nėnat tona qė merrni primatin e konzervimit dhe “ajrosjes” sė kėtyre visareve. Nipave e mbesave, bijave e bijve, nė netėt e gjata tė dimrit, kėto gra fisnike u pėshpėritnin nė vesh pėr vlerat njerėzore, etike, kombėtare e fetare qė duhet t’i ketė njeriu. Derisa burri i saj ishte jashtė duke luftuar t’i mbijetojė stuhisė asimiluese, kjo grua dhe kjo nėnė vazhdonte luftėn e saj brenda shtėpisė. Derisa burri i saj ishte i detyruar tė mos pėrcillte rite fetare dhe shpirtėrore, jashtė “fesė” sė re qė kishte pllakosur gjithēka; derisa (paramendoni) burrat punonin pėr Bajram dhe Kėrshėndella e Pashkė, duke u shtirur se nuk po u dhemb kjo fare, gjyshet dhe nėnat shqiptare, me kėmbėngulje ua mėsonin duatė (shqiptarėve myslimanė) dhe uratat (shqiptarėve tė krishterė) pėr Krijuesin, duke e mbushur shpirt njė epokė tė zezė e tė zbrazėt komunizmi. Me njė sakrificė titanike, ato vazhdonin tė agjėronin dhe tė falenderonin pėr jetėn, tė cilėn e falnin pėr tė tjerėt, pa kėrkuar asnjė kompenzim pėr vete.

Janė kėto gra qė kanė pritur nė shtėpi burrat e tyre tė vrarė, pa nxjerrė njė zė dėshpėrimi. Janė kėto gra qė nuk kanė vėnė kujėn edhe kur shtėpitė kanė mbetur pa bukė e fėmijėt e tyre s’kanė pasur gjė pėr tė veshur nė mungesė tė baballarėve qė dergjeshin nė burgje. Janė kėto heroina qė kanė qėndruar burrėrisht (nuk e di se a tregon kjo ndajfolje atė qė dua ta them) kur djemtė e tyre janė kthyer nė arkivole tė gozhduara. Janė kėto gjyshe dhe kėto nėna qė kanė varrosur vajzat e djemtė, nipat e mbesat dhe kanė vazhduar tė luftojnė dhe tė pėrpiqen qė zingjiri i kėtij kombi tė mos kėputet. Janė kėto amazona qė nė ditėn e fundit tė shtatzanisė dhe nė ditėn e parė tė lehonisė, kanė punuar tėrė ditėn pėrkrah burrit. Duke rrezikuar veten dhe pa asnjė kujdes mjekėsor, kėto trimėresha kanė bėrė luftėn mė tė madhe: kanė shtuar shqiptarėt nė kėto troje.

Krejt kėto, dhe shumė tė tjera qė s’i zė letra, i kanė bėrė, dhe gjyshet e nėnat tona nuk kanė kėrkuar asgjė si kompenzim. Tė mėsuar nė kėtė shekull tė vėshtirė, me heronj tė shumtė, sidomos tė gjallė, dhe tė mėsuar t’u japim nderin e respektin e pakushtėzuar, shpeshherė duke u penduar pastaj, ne mund tė ndjejmė ēudi nga kjo. Mirėpo njė gjė ėshtė e sigurt: gjyshet dhe nėnat tona qė meritojnė respektin tonė mė tė madh si heroina tė kėtij kombi, po perėndojnė dhe ato nuk kanė kėrkuar dhe vazhdojnė tė mos kėrkojnė asgjė nga ne. Asgjė!

Nė varrin e gjysheve po rritet bari. Nė fytyrėn e nėnave tona po shtohen rrudha mė tė thella! Nuk e di se a janė tė qeta gjyshet nė varre dhe nuk e di nėse nėnat tona janė tė kėnaqura me ne. Rrugė tė reja po shtrohen dhe monumente tė reja po ngriten pėr tė gjithė ata qė kanė dhėnė diēka nga vetja pėr kėto ditė. Jam i bindur se monumenti mė i madh i lirisė dhe identitetit shqiptar u takon pikėrisht kėtyre grave shqiptare. Nėse, pėr shkak tė numrit tė madh tė tyre, ėshtė e pamundshme njė permendore fizike, le t’ua ndėrtojmė nga njė monument nė zemrat tona! Ato e meritojnė t’i ruajmė pėrjetė aty!

emine
10-01-12, 08:25
gRUJA sHQIPTARE mozamakeq per ta,me 40 vjet rrudhet e bahet kepurdhe,krejt jeta i shkone ka rune nderin e ne fund prap se prap fjalt i ka permas,kan ike ato vakth,kohna,gruja shqiptare nuk duhet me jetu per medalje e cmime e lavde,ajo duhet me jetu separi jeten e saj,mi jap rendsi vetes,masnej familjes e me shiju diqka nga jeta,mi lan anash qto heroina e mendje te mdhaja,se tybe kshtutne shumica heroina jan,po shku dam kan ka kalojne jeten per gazepi,e ka jetojne per qta emna e (nagrada) se gjithkushe ne ate mnyren e vet sakrifikone ne jete,qofte edhe kineze,me vete thote une heroin jam ,,,,,,
grueja shqiptare a njeri,dhe sduhet em harru me ndi veten edhe gru...

emine
02-04-12, 09:16
Sa here e lexoi ket fjalen Heroin,mendja ime shkone tek Gjyshja ime,sa here mbremjev kur nuk kishim rryme kerkoja nga ajo te me rrfente jeten e saje,ajo i dinte vetem dy prralla,po jeta e saje ishte per mua ateher perralla me interesante qe degjoja apo lexoja
Ajo plak shtat shkurt tregone femijerin e saj se si ishte rritur tek dajet,babi saj ishte vrare ne lufte ,pastai kohen kur ishte ber nuse,nga nje familje pasanikesh kishte pas fatin te behej nuse e nje djali i cilli ishte teper i varfer ....rrefente se kishte kalu nje jave dhe se dinte kush ishte burri saje,gjersa nje mengjes ai kishte veshur gjamadanin qe i kishte punu kjo,dhe e pa ne mesin e gjithe atyre burrav se kush ishte burri saje qe kishte martu,,,,sa hapja syte dhe ateher ishte e pamundshme ti besoja nje ndodhije te tille,po fakti se martesat ate kohe kan qen me shkuesi dhe traditat e asaj kohe kan imponu mundsit tjera pos kape si macen ne thes e fute qaty,del ku te del
Pastai ajo kohe kure gjyshi kishte vdekur nga nje semundje e rende dhe ajo kishte mbetur e ve dhe i ishte fliju 5 femijev te saje jeten,Nje grua e cilla arriti te ndertoje nje shtepi te bukur,te rris dhe shkolloi 5 femijet e saje,nje grua qe tek ne thojme(nje meter e nje zhelet) po qe nga rrethanat e asaj kohe ishte teper veshtire te mbijetohet,po ajo kishte mbijetu,babi tregonte se kure merrshin ate kohe rruge te larget me qerre,ajo kishte ne shok nje allati,pistolet,kobure,se di as une si kan qen ato arme ,po ajo kishte dal nga shtepija gjithmone ashtu,,,,,
Ajo nuk pushonte duke tregu dhe pershkru luften,e cdo gje te jetes saje,per mua ka qen dhe do jete rromani me i dhimbshem dhe me i bukur qe kam lexu ndonjehere,
Si ta pershkruash ndryshe nje grua e cilla i mbijetoi veshtersive te asaj kohe,nuk braktisi femijet e saj,dhe muer persiper cdo torture dhe rrezik per hire te femijve te saj,qka te mendohet per ditet e sotme,per mundsit qe i ka nje femer te jetoi,e jo te luftoi per mbijetes,sote nga friga se sdo ken mashkull ne jete,ndodhe qe femra te braktis femijen e saj te lej ne duert e te tjereve dhe ik martohet bahet edhe rob i tortures vetem pse nuk mundet me u pajtu me faktin se jeta e nje femre eshte femija e jo buka apo krahu i nje mashkulli,,,,,

Denim
01-08-12, 18:05
Gruaja shqiptare gjithmonė ka pasur moralin e saj, po sot ?

Jo, jo s'ka pasur moralin, por ka pasur frikėn nga burrat e asaj kohe qė sot nuk gjinden dotė.

e-uritura
27-09-12, 09:12
Nėnė Hatixheja - grua trime e Mulla Idriz Gjilanit

http://img25.imageshack.us/img25/6185/plakaz.jpgJetoi nė mes jetės e vdekjes, nė mes dhunės dhe qėndresės, tamam ashtu siē iu pati hije grave tona tė traditės.

Njė kaptin tė veēantė nė historinė e popullit shqiptarė pa dyshim zėnė edhe gratė. Ajo, asnjėherė nuk u pajtua me padrejtėsitė, qė i ndodhėn gjatė historisė. Jo vetėm qė nuk u pajtua me tė, por lirisht mund tė thuhet se ishte pjesėmarrėse aktive nė tė gjitha lėvizjet dhe organizimet, qė u ndėrmorėn pėr daljen nga robėria shekullore, qė populli shqiptar me sakrifica tė mėdha pagoi ēdo gjakim tė lirisė. Ajo me dashurin qė kishte pėr lirinė, gjeti mėnyra dhe mundėsi pėr tu aktivizuar nė tė gjitha format e rezistencės qė u ndėrmorėn pėr lirinė e popullit, herė nė mėnyrė direkt, e herė nė prapavijė, ajo me njė dinjitet tė lartė ishte aty, ku ishin burrat dhe ku vendosej pėr fatet e mprehta tė vendit.

Pas vitit 1945, Gruaja shqiptare ishte po ajo grua e Rilindjes Kombėtare, vetėm ca mė e avancuar nė kuptimin e ngritjes arsimore. Ajo nuk mundi tė qėndronte duarkryq duke i parė sulmet e njė pas njėshme dhe masakrat e shumta, qė ndodhnin ndaj popullsisė shqiptare. U angazhua duke treguar trimėri tė rrallė nė organizatat nacionaliste dhe luftoi me kėmbėngulje pėr realizimin e qėllimeve mė tė larta kombėtare.

Numri i tyre, qė dolėn pėr tė mbrojtur pragun e shtėpisė dhe lirin aq shumė tė pritur ishte i madh. Vepruan ato, nė mėnyrė tė organizuar, por edhe aty ku e lypte nevoja. Me formimin e organizatės Nacional Demokratike Shqiptare, nė kuadrin e saj, nė komitete komunale tė NDSH-es, si formė organizimi, u aplikuan edhe komitetet e grave tė NDSH-sė, qė vepronin kryesisht me gra, ndonėse ato vepronin edhe nė forma tė tjera, ngase nė disa pjesė tė Kosovės organizimi i tyre nuk ishte edhe aq i mundshėm.

Sipas shumė shėnimeve qė kemi, nė Anamoravė nuk kishte ndonjė organizim tė veēantė tė grave. Por, duke hulumtuar nė terren, del se gratė e kėsaj pjese tė Kosovės mė tepėr vepronin nė kuadėr tė NDSH-sė, por aktiviteti mė i madh i tyre vije nė shprehje nė prapaskenat e veprimtarisė sė NDSH-sė, duke iu ndihmuar burrave nė mėnyra tė ndryshme.

Vlen tė pėrmendim se porosi e profesor Ymer Berishės dhe e krerėve tjerė tė Lėvizjes kombėtare ishte dhe kėrkonin me kėmbėngulje qė nė radhėt e NDSH-sė tė angazhohen dhe tė pėrfshihen sa mė shumė gra. Dhe si detyrė primare shtrohej qė ato tė angazhohen nė bartjen e postės, nė mbledhjen e ndihmave, nė shpėrndarjen e tyre, nė shpėrndarjen e afisheve nė qytet, nė grumbullimin e materialit sanitar, nė vizitat e shumta qė do t’u bėhen familjeve tė anėtarėve qė ishin tė arratisur nė male, qė ishin tė pushkatuar etj. Gruaja shqiptare rol tė veēantė luajti nė aspektin e propagandės, duke iu dhėnė zemėr grave tė tjera se liria ėshtė afėr dhe shumė shpejt do ta gėzojmė atė.

Nė vitet 1945-1947, me zbulimin e anėtarėve tė NDSH-sė, u zbulua edhe aktiviteti i dendur anti-jugosllav i grave tė Anamoravės. E dhe ato u ndodhėn nė bankat e zeza tė gjyqit duke u dėnuar me pushkatim dhe me vite marramendėse burgu[1]. Vlen tė pėrmendim procesin gjyqėsor nė Prizren tė Marie Shllakut, ku me 24 nėntor u ekzekutua me tre bashkėvendės tė saj.

Njė vit mė vonė, nė Gjilanin e Idriz Seferit, filloi njė proces tjetėr po aq makabėr se ai i Prizrenit, ku para gjyqit dolėn 36 atdhetar, pėr tu dėnuar me vite drakonike nga pushtuesi jugosllav. Para trupit gjykues, nė bankėn e zezė me njė krenari tė paparė gjerė mė atėherė, qėndronte kokėlartė amvisja e mė vonė aktorja e njohur e Teatrit Kombėtar nė Prishtinė, nga Ferizaj, Katarina Josipi- Pjetri, motra e devotshme e atdhetarit, Lazėr Josipit, qė edhe ai dėnohej po nė kėtė proces gjyqėsor. Gjykata e akuzonte se “ka qenė e ndėrlidhur me organizatėn e NDSH-sė dhe nė shtėpi e saj e ka fshehur ilegalin Hamdi Berishėn si dhe armatimin e shumtė, municionin dhe materiale tjera tė cilat ishin dedikuar pėr organizatėn e NDSH-sė[2].

Nė kohen kur organizohej procesi, Katarina kishte vetėm 23 vjet, e martuar, por megjithatė rrezikoi ēdo gjė vetėm e vetėm qė ti ndihmoj lėvizjes sė NDSH-sė. Maria, Katarina e shumė tė reja shqiptare dolėn para gjyqit dhe nė mėnyrėn mė tė vrazhdė u ballafaquan me realitetin historik, se liria megjithatė, pa sakrifica nuk mund tė fitohet. Por, ēfarė tė thuhej pėr tė gjitha ato gra qė nė mėnyrė tė tėrthorėt, duke qėndruar nė prapavijė, e ndihmuan popullin, i fshehėn dhe u kujdesėn pėr krerėt dhe anėtarėt e tjerė tė lėvizjes sė rezistencės. Mund tė themi se gruaja e Anamoravės gjatė tėrė periudhave tė historisė kishte zgjedhė njė rrugė mė pak ekspozuese, por qė epte njė kontribut tė jashtėzakonshėm nė lėvizjet kombėtare. Ajo me njė devotshmėri u kujdes pėr fėmijėt qė ti edukojė nė tabanin kombėtar, ruajti me krenari postulatet e tė parėve pėr luftėrat kundėr robėrisė, mbrojti familjen si gjėnė mė tė shenjėt dhe ēdo gjė qė nėnkuptonte atributet mė sublime etike e kombėtare.

Nėna Zarife nga Gjyrisheci i Dardanės ishte shembulli mė tipik i njė gruaje qė sakrifikoi ēdo gjė vetėm e vetėm qė njėherė e pėrgjithėson ta shoh vendin e saj tė lirė. Ajo edhe me kusht tė flijimit tė jetės dhe tė tėrė familjes, u kujdes dhe e ruajti me trimėri Mulla Idrizin- nga Gjilani, nė sarkofagun e bėrė nė mur me gjatėsi 397 cm e gjerėsi 80 cm[3].

Nė kėtė sarkofag e ruajti plotė dy vjet luftėtarin e lirisė. Falė trimėrisė dhe dashurisė sė madhe tė nėnės Zarife, qė kishte pėr atdheun, ajo u kujdes me devotshmėri pėr tė, sikur ta kishte anėtar tė familjes mė tė ngushtė. Zbulimin e hoxhės dhe arrestimin e tij, nėna Zarife e pėrjetoi rėndė. Ajo nė momentin e arrestimit, duke mos e kuptuar qėllimin e mirė tė Mulla Idrizit ndaj familjes sė saj, ai dorėzohej pa e shkrepur asnjė fishek. E befasuar nėnė Zarifja nga kjo sjellje e hoxhės, ajo kėrkon nga ai qė tė mos dorėzohej ”pa luftė” dhe kėrkon “hoxhė, pushka top le tė bėhet, tė lutem mos u dorėzo”. Duke mos ditur se hoxha me atė sjellje tė qetė e tė urtė, nė tė njėjtėn kohė po e kursente atė dhe familjen e saj nga tragjedia mė e madhe qė mund tė ndodhė.

Pas kėsaj ngjarjeje edhe nėnė Zarifja nuk u kursye nga fyerjet, maltretimet dhe ecejaket nėpėr burgjet e ndryshme tė Gjilanit e tė Kamenicės. Ndėrsa djemtė e saj u kalbėn nėpėr kazamatet jugosllave si bashkėpunėtorė dhe bashkėveprues tė patriotit.

Nuk ishin rastet e rralla, kur gratė e luftėtarėve merreshin nė burgje si peng vetėm e vetėm pėr tė zbuluar burrin, vėllanė, djalin se ku fshihej ai, apo nė ē’kohė ai vinte nė shtėpi, apo nga ato kėrkohej qė tė tregonte kush janė bashkėpunėtorėt e tyre e shumė fshehtėsi tė tjera, e qė nė dosjet e UDB-es, ngelte pyetje pa pėrgjigje. Kishte raste tė shumta kur nėnat shqiptare me vite tė tėra pritnin burrat qė tu ktheheshin nė shtėpi, duke i rritur dhe edukuar fėmijėt me njė taban kombėtar, dhe duke iu treguar atyre, se baballarėt e tyre janė trima, se kėta duhet tė mburrėn qė janė fėmijėt e tyre. Kishte raste edhe mė tragjike, kur ata nuk ktheheshin fare nga burgjet jugosllave dhe as varret e tyre nuk arrinin ti mėsonin[4].

Me depėrtimin e njė pjese tė ilegales shqiptare pėr Greqi, shumė gra mbetėn pa burrat e tyre, dhe pėr tė gjallė kurrė nuk arritėn tė shiheshin ndėrmjet veti, por ato, megjithatė u bėnė ballė furtunave tė jetės. Ato ishin tė vetėdijshme pėr fatin e tyre, dhe e lanė amanet brez pas brezi se kush ishte shkaktar kryesor i fatkeqėsisė sė tyre familjare e kombėtare nė pėrgjithėsi.

Gratė shqiptare sikurse edhe burrat, qėndruan nėpėr birucat e ndyra e tė pista edhe, si peng pėr burrin, djalin e babanė. Rasti mė flagrant, i cili gjithsesi duhet pėrmendur ėshtė ai i gruas sė madhe tė Mulla Idrizit- NĖNĖ Hatixhes nga Gjilani.

Nėnė Hatixheja ishte e lindur mė 1915, nė Gjilan. Ishte bija e Bajram Rexhep Nallbanit, njė familje qė ishte e njohur me traditė patriotike. Megjithėse ishte e pa shkolluar, por pas martesės me Mulla Idrizin, ajo mėsoi shkrim-leximin nga burri, sepse ai ishte dashamirė i madh i arsimimit tė femrave, ngase shpesh thoshte, se pa grua tė shkolluar nuk mund tė ketė as komb tė ngritur, se mėkati mė i madh i njeriut ėshtė po qe se gruan e lėmė tė pa shkolluar.

Prej vitit 1937, ajo iu bė shoqe e ngushtė e jetės[5].

Ajo me sjelljen e njė gruaje tė pjekur, priti e pėrcolli shokėt e burrit, e qė nuk ishin tė paktė si ata fetar e po ashtu edhe ata tė lėvizjes patriotike kombėtare. Pranė burrit tė vet, ajo u brumosė edhe mė tepėr me trimėri e pėrkushtim mė tė madh pėr ēėshtjen atdhetare. Mė 1944, respektivisht pas sulmit tė Gjilanit, dhe arratisjes sė burrit pa gjurmė, nėnė Hatixhja ishte gruaja mė e persekutuar nė anėn e Gjilanit e mė gjerė. Nė mungesė tė burrit nėnė Hatixhėn e arrestuan, duke menduar se nė kėtė mėnyrė mė lehtė do tė zbulohet Mulla Idrizi.

Por u mashtruan. Gruaja e Mulla Idrizit qėndroi e fortė para torturave, dhe maltretimeve qė i bėnė UDB-ashėt. Edhe pse ishte shtatzėnė, ata nuk e kursyen nga presionet e shumta si fizike, po ashtu edhe nga ato psikike. Sa qėndroi nė burgun e Gjilanit, atė e vendosėn tė qėndronte nė njė dhomė me burra. Ajo qėndronte, stoike. Nė shtėpi kishte lėnė tre fėmijė tė vegjėl sė bashku me nėnė Hysnijen, e cila vizitorėt mė tė shpeshtė i kishte UDB-ashėt dhe sa herė qė e vizitonin i kėrcėnoheshin asaj se atė- plakėn, do ta likuidojnė sė bashku me fėmijėt, ata qė i kishte nė shkollė do t’i pėrjashtojnė nga shkolla, e shumė tė zeza tjera do t’iu bėjnė po qe se nuk tregojnė se ku fshihet Mulla Idrizi.

Nėnė Hatixheja ishte e njoftuar pėr tė gjitha kėto, por ajo me njė qėndresė tė paparė iu bėnte ballė tė gjitha kėtyre mundimeve ngase ishte e vetėdijshme se edhe kėtė qėndresė qė e bėnte , e bėnte pėr burrin, pėr fėmijėt dhe nė fund e bėnte pėr atdheun qė aq shumė e donin ajo dhe burri i saj- Mulla Idrizi. Pas dy javėve tė kaluara nė burgun e Gjilanit atė e transferojnė pėr nė burgun e Ferizajt. Edhe aty e vendosin nė njė dhomė me burra, qė vetėm e vetėm tė bėnin presion tė vazhdueshėm nė tė.

Por, siē thamė edhe mė lartė, gratė shqiptare ishin raste tė shpeshta, tė cilat arrestoheshin si pengė pėr burrin e vėllain e tyre. Andaj edhe nėnė Hatixhe nė kėtė burg nuk mbeti e vetme, si peng qė ishte marrė, nė mungesė tė burrit. Nė kėtė burg iu bashkėngjitėn edhe dy gra tjera, qė ishin arrestuar po me tė njėjtin qėllim si Nexhibe Tėrpeza, gruaja e Hysen Terpezės nga Terpeza dhe dy gra tė urta qė ishin nga anė e Pejės dhe i kishin marrė si peng pėr burrat e tyre, e kėto ishin Sofija dhe Maria, gra tė patriotėve, i kujtohej nėnė Hatixhės mė vonė.[6]

Edhe ato nė fillim i kishin vendosur nė njė dhomė me burrat, por mė vonė i vendosin nė njė dhomė gjėja se tė veēantė, nė tė vėrtet i ndante njė mur pa derė pėr mbyllje. Vlen tė cekim se sa qėndroi nėnė Hatixheja nė burgun e Ferizajt, ajo asnjėherė nuk e hoqi mbulesėn e fytyrės (peqen) dhe as dorėzat nga duart. Asnjėherė nuk u shtri pėr tė fjetur, por zakonisht gjumin e bėnte ulur, me duar tė kryqėzuara para gjoksit qė mezi nxirrte frymėmarrjen. Kėtė grua qė fati e sprovoi kaq keq, kishte njė karakter tė fortė, dhe pikėrisht kjo qėndresė e saj nė njė mėnyrė edhe burrave tė burgosur iu dha forcė pėr rezistencė tė mėtejshme.

Edhe pse vazhdimisht e merrnin nė pyetje, nė kohė e pa kohė, ata asnjėherė nuk arritėn, t’ia shohin fytyrėn, nuk arritėn t’ia shohin mishtė e duarve, ata asnjėherė nuk arritėn as t’ia dėgjonin zėrin, e se ēfarė ngjyre kishte. Asnjėherė nuk doli nė oborr tė burgut pėr t’u shėtitur. Nė vizitė nuk i vinte askush, jo qė nuk e donin apo e kishin harruar, por nuk kishte kush t’i vinte.

Nga ana e burrit gati tė gjithė ia kishin vrarė. Vetėm njė vėlla i kishte mbetur Mulla Idrizit, por edhe atė ia kishin burgosur. Nga ana e nėnės nuk kishte mbetur askush. Andaj edhe i mungonin vizitat, ushqimi e rrobat e lara e shumėēka tjetėr. Vetėm familja e Abdyl Durės e kishte vizituar, i kishin sjellė bukė dhe i kishte treguar se nuk ėshtė e harruar.

Pas pesė muaj qėndrimi nė burg, e palarė, e paushqyer, e torturuar, UDB-ashėt e nxorėn nga burgu, e hodhėn nė rrugė, pa i siguruar as kthimin nė shtėpi.. Njė njėri e kishte njohur rastėsisht se ishte gruaja e Mulla Idrizit , i pagoi njė fiaker pėr ta sjellė nė Gjilan. Nga papastėrtia e madhe qė mbretėronte nė burgjet e atėhershme, e kishin mbuluar morrat dhe e kishin bėrė mish tė gjallė. Flokėt i kishin rėnė nga ushqimi i dobėt. Kishte mbetur asht e lėkurė, dhe nėna Hysnije, kur e pa qė hyri nė derė, mendoi se i parafytyrohej e bija, por u gėzua fortė kur kuptoi se vėrtet ishte e bija e saj. Fėmijėt nuk e njohėn.

Punėtorėt e UDB-es edhe pse e kishin lirua nga burgu, torturat ndaj saja nuk i ndėrprenė. E detyruan qė nė fshatrat e Gallapit tė dal pėr tė kėrkua burrin. Tė kota ishin bredhjet e gruas sė gjorė. Pas dy javėve kėrkese nė fshatrat mė tė thella tė Gallapit, ajo u kthye nė Gjilan me kėmbė tė ėnjtura e tė gjakosura. Pas kėtij tentimi thuajse nė njė masė u qetėsuan shpirtrat e UDB-ashėve, dhe gruaja e gjorė mė nė fund mendoi se do ta lėnė tė qetė.

Por, u gabua, ato hije tė zeza ishin tė pranishme gjithkund, kudo qė ndodhej nėnė Hatixheja. Nga burri rrallė merrte ndonjė letėr, edhe atė tė adresuar nga Turqia. Ajo ishte e vetėdijshme se letrat qė i merrte sė pari i kontrollonte UDB-eja, dhe ēuditej pse e kėrkonin Mulla Idrizin kur e dinin se ai ishte nė Turqi. Por nė vitin 1947, diku nė fillim tė pranverės, nė hanin e Hasan Nallbanit u duk njė njeri nga Gallapi me njė porosi qė vetėm nėnė Hatixheja e kishte kuptuar, dhe gėzimi i saj ishte i pa pėrshkruar, sepse mė nė fund ajo u bind se burri i saj pėr tė cilin kishte menduar se ėshtė nė Turqi, apo ndoshta i vdekur, ishte i gjallė, dhe diku fshihej nė fshatrat e Gallapit..

Por, pas porosisė qė e kreu gruaja, nuk vonoi shumė, shtėpia e tyre u rrethua me forca tė mėdha policore. Nė ndėrkohė e njoftuan se Mulla Idrizi ėshtė arrestuar dhe ėshtė mirė qė ti sjellin rroba e ushqim i thanė ata. Koka nuk i pushonte sė menduari duke i shtruar njėmijė e njė pyetje qė nė pamundėsi ngelnin pa pėrgjigje. Athua ēfarė do tė ndodhė me tė? Athua do e malltretojnė? Athua do ta pushkatojnė? Ēfarė do tė ndodhė me fėmijėt? E shumė pyetje tė tjera.

Dilemat, qė e munduan nuk kaloi njė kohė e gjatė e ato u sqaruan me 29 nėntor 1949, Mulla Idrizi u dogj i gjallė nė burgun e Gjilanit. Shtrohet pyetja, se athua vėrtetė Mulla Idrizi dogji veten, apo edhe kjo ishte vepėr e kurdisur nga vetė UDB-ashėt. Dhe, vėrtetė edhe mė tutje ngelin dilema. Por, njė gjė ėshtė e vėrtetė se vetė organet e UDB-es sė Gjilanit i krijuan tė gjitha kushtet qė Mulla Idrizi tė bėjė njė vepėr tė tillė.

Nėnė Hatixheja edhe mė tej jetoi, po jetė i thėnēin. Jetoi nė mes jetės e vdekjes, nė mes dhunės dhe qėndresės tamam ashtu siē iu pati hije grave tona tė traditės. Por, mbi tė gjitha ajo, deri nė fund qėndroi trime e bujare. Me tė mburreshin dhe mburren fėmijėt dhe mbar populli shqiptar.

Nga Prof. Dr. Sabile Keēmezi- Basha

Zero Cool
05-01-14, 16:48
Burrneshat shqiptare



“Nuk ka rėndėsi pse femrat bėjnė betimin e dėlirėsisė pėr t'u bėrė burra nė sytė e shoqėrisė, thotė fotografja Pepa Hristova”. "Tė dy zgjedhjet kanė pėr qėllim pėr ruajtur nderin e familjes. Ky ėshtė prioriteti kryesor, kėshtu qė arsyeja prapa kėtij ndryshimi nuk ėshtė me rėndėsi”, raporton Lauren Russell pėr CNN, transmeton Telegrafi.



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/burrneshat-shqiptare-foto_2_hd.jpg

Diana Rakipi, mban fotografinė e saj kur ishte 16 vjeēe, para se tė bėhej burrneshė




Kanuni, ligji tradicional shqiptar qė nisi si udhėzim i fjalės sė gojės, i lejon familjet pa njė patriark qė tė zėvendėsojnė burrin - shpijanikun - me njė femėr, nė kėmbim tė dėlirėsisė sė saj tė premtuar. Kėto virgjėresha tė betuara quhen “burrnesha”.



http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr1(1).jpg

Dranda (53), u betua nė moshėn 19 vjeēare. Si fėmijė, ajo humbi duart duke luajtur me njė granatė dore e mbetur nga lufta civile shqiptare. "Askush nuk donte grua pa duar”, thotė ajo. (Pepa Hristova)




Shumė nga kėto gra e marrin kėtė vendim si vajza tė reja ose si adoleshente. Samiut, tani 84 vjeēe, i thanė nė moshėn shtatėvjeēare se do tė bėhet djalė. Osmani (80) nuk mban mend marrjen e betimin, por u dashtė tė kujdeset pėr prindėrit e saj tė sėmurė qė nė moshė tė re.




http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr2.jpg

Hakia (59) ishte rritur si djalė qė nga lindja, sepse njė dervish kishte profetizuar se prindėrit e saj do tė ketė njė djalė. (Pepa Hristova)




Tė tjerė, si Gjysta, vendosi mė vonė nė jetė. Ajo kishte njė martesė tė rregulluar dhe u shkurorėzua pas gjashtė muajve. Ajo u bė burrė pėr ruajtur tė birin nga tė qėnit i turpėruar si “fėmijė bushtre”.




Ata gjetėn punė tradicionale pėr meshkujt: Gjysta ka nė pronėsi njė kafe dhe njė dyqan pėr riparimin e gomave, ndėrsa Osmani punon nė minierė tė xeheve. Sjelljet e tyre, tiparet e ashpra tė fytyrės dhe zėrat e trashė janė aq bindės sa qė Hristova ka thėnė se fillimisht kishte dyshime nėse fiziologjikisht janė femra.




http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr4.jpg

Rrahimja (66) ėshtė quajtur "bacė" nga anėtarėt mė tė rinj tė familjes sė saj. Ajo u bė njė burrneshė nė moshėn 25 vjeēare. (Pepa Hristova)




“Kėto gra janė mė mashkullore se burrat, sepse kryejnė rolin nė mėnyrė tė pėrkryer”, tha ajo. “Tė flasėsh ose tė mendosh pėr ēėshtjet e femrave apo dashurinė, kjo i ēnderon ato”.




http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr5.jpg

Diana (54) ka jetuar si burrė qėkur ishte 17 vjeēe. Asaj i pėlqen tė tregojė se si u bė gjeneral nė Armatėn e regjimit komunist tė diktatorit Enver Hoxha. (Pepa Hristova)




Kjo pėr tė tregon se sa edukimi social ndikon nė sjelljet tona.
Hristova u pėrpoq tė kapte anėt mashkullore dhe femėrore nė portretet e saj.





http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr7.jpg

Gjysta (66) thotė se u betua pas divorcit, qė djali i saj tė mos ēnderohet e tė mos etiketohet si “bir bushtre”. (Pepa Hristova)




“Vetėm kur ne u tėrhoqėm nga bėrja e fotografive, ishte njė shprehje e ndjeshmėrisė qė ndjeja, diēka mė femėrore”, thotė ajo.




http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr8.jpg

Samiut (84) i thanė nė moshėn shtatėvjeēare se ishte biri i babait tė saj. Nėna e ēoi nė qytet pėr t’i blerė rroba djali. (Pepa Hristova)




Ekzistenca e kėtyre burrave nuk ėshtė mirė e njohur. Edhe njerėzit qė jetojnė nė qytetet e vogla nė veri tė Shqipėrisė nuk kanė dėgjuar pėr kėtė. Sipas njė raporti tė revistės National Geographic, kanė mbetur rreth 100 virgjėresha tė betuara tė mbetet, mirėpo Hristova mendon se mund tė ketė mė shumė.

“Pasi kam fotografuar virgjėreshėn mė tė re, afro 30 vjeēe, ndjeva se malet kanė tė ngjarė tė jenė plotė burra-femra tė pazbuluara”, tha ajo.




http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr10.jpg

Qamilja (86) u betua nė moshėn nėntėvjeēare. Si i vetmi “burrė” nė familje, ajo trashėgoi shtėpinė e fėmijėrisė pasi prindėrit i vdiqėn. Qamilja vdiq nė vitin 2011. (Pepa Hristova)




Shumica e burrneshave janė mbi 50 vjet tė vjetra. Kjo praktikė ekziston pėr shkak tė izolimit tė komuniteteve nga bota e jashtme. Hristova thekson se kjo traditė do tė vdes pasi ndikimet perėndimore do tė depėrtojnė nė malet shqiptare.




http://www.telegrafi.com/fo/2010/burr11.jpg

Osmani (80) nuk mban mend kur u bė burrė. Ajo duhej tė kujdesej pėr prindėrit e sėmurė qė nė moshė tė re. Ka punuar nė minierė ore dhe di shkrim e lexim. (Pepa Hristova)




Njė burrneshė qė e bėri betimin nė moshėn 14 vjeēare, pasi i ati i saj vdiq, tha se dėshironte tė mbetej grua.

“Kur ajo plakej tha se ndjehej e vetmuar dhe se donte familje, porse nuk kishte asnjė mėnyrė pėr t’u shkuar pra”, tha Hristova .

Mirėpo, shumica e burrneshave thonė se nuk pendohen pėr vendimin.

Sipas Hristovės, edhe njerėzit qė jetojnė nė qytete tė vogla nė veri tė Shqipėrisė nuk dinė shumė pėr burrneshat. (Pepa Hristova)


“Ato pėrgjithmonė tė heqin dorė nga ēdo formė e seksit, e kjo i pėrjashton ato nga partneritetet dhe martesat. Kjo rezistencė mė magjeps mua”, thotė ajo. “Unė kam shumė respekt pėr jetėn qė zgjodhėn”.

natyra
05-01-14, 17:26
"Ne gjitha kuptimet prap femra mbetet Heroin".Ajo ne qdo kushte sakrifikon per familjen e saj,dje sote..dhe kurdohere eshte e gatshme te Sakrifikoi per Familjen!!!

Natyra.

Ylli-1
07-01-14, 03:05
Gruaja shqiptare gjithenje ka qen nene, edukatore dhe shok perkrah burrit te saj, trimereshe dhe perendeshe

vjeshta
07-01-14, 21:48
"Por, mė e habitshme ėshtė se kėto gra nuk ankohen pėr atė qė janė sakrifikuan", thotė Peters.


Normal.


A ma burrneshe eshte tipja... qe ka veshe pantolla burri, thithe qakmakin, qon jeten ne shtepi te prinderve, merr hyzmetin e grave te shtepijes e ndoshta si pune ka ba rojtar lope.

Apo?


Tipja...qe ka vesh fustan ,ba pajen ,martohet ,krijon familjen ,ban hyzmetin e krejt akrabave te burrit, punon token, zgjohet e para ,flen e fundit...etj?


?

Makresh
08-01-14, 08:15
Gruaja Shqiptare, sic duket me historit e "burrneshave" gjithmone ka vuajtur nga budalleqet e traditave mesjetare !