PDA

View Full Version : Si u rrėzua monumenti i diktatorit me tė vrazhdė tė botės komuniste nė Tiranė


Dilaver
13-10-08, 11:12
Tirana - Albania 10/10/2008
Deklaratė / Kėrkesė

Drejtuar: Shenjtėrisė sė tij Papa Benedikti i XVI.
Shkėlqesisė sė tij Jose Manuel Barroso – President i
Komisionit Europian.
Z. Bamir Topi – President i Republikės sė Shqipėrisė
Z. Sali Berisha – Kryeministėr i Shqipėrisė.
Znj. Jozefina Topalli – Kryetare e Kuvendit tė Shqipėrisė.

Pėr dijeni: Z. John L.Withers, II – Ambasador i SHBA-sė nė Tiranė.
Z. Helmuth Lohan – Ambasador i K. Europės nė Tiranė.
Z. Robert Bosch – Ambasador i OSBE nė Tiranė.
Ambasadės sė Selisė sė Shenjtė nė Tiranė.
Pėrfaqėsive tė huaja diplomatike tė akredituara nė Tiranė.
Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve;
Ministrisė sė Arėsimit dhe Shkencave.
Akademisė sė Shkencave, Muzeut Historik Kombėtar, etj.

Si u rrėzua monumenti i diktatorit komunist nė 20 shkurt 1991 nė Tiranė. Plani i rrėzimit tė monumentit dhe protagonistėt e asaj dite.
Kjo ditė tė shpallet: “ Dita e Rrėzimit tė Simboleve Komuniste”. Tė dekorohen protagonistėt kryesorė nga Presidenti i Republikės. Tė pasqyrohet kjo ngjarje nė librat e historisė sė shkollave si dhe nė pavionin e demokracisė pranė Muzeut Historik Kombėtar. Tė realizohet njė dokumentar me metrazh tė gjatė pėr kėtė ngjarje kaq tė shėnuar tė popullit shqiptar.

Fort i Nderuari dhe i Respektuari Ati i Shenjtė!
I nderuari shkėlqesia e tij Jose Manuel Barroso!
Tė nderuar Zonja dhe Zotėrinj!

Me anė tė kėsaj deklarate dhe kėrkese, ne, pjesėmarrėsit nė ngjarjen e mėsipėrme, po bėjmė njė pėrmbledhje tė ngjarjeve dhe momenteve mė tė rėndėsishme tė 20 shkurtit 1991 si dhe kontributeve tė protagonistėve kryesorė qė ndihmuan nė rrėzimin e monumentit tė diktatorit komunist.
Pėr arėsye tė integritetit tonė fizik dhe atij tė familjeve tona; tė presionit dhe dhunės fizike dhe psikologjike tė ish sigurimit tė shtetit komunist; tė arrestimeve tė shumta etj., qė u bėnė ndaj protestuesve dhe arėsyeve tė tjera madhore, ne gjatė gjithė kėtyre viteve, nuk jemi prononcuar pėr kėtė ngjarje kaq tė rėndėsishme tė demokracisė.
Rrėzimi i monumentit tė diktatorit komunist ishte momenti mė kulmor historik i shekullit tė kaluar pėr popullin shqiptar. Njė shprehje e famėshme italiane thotė: “ Un popolo, che non ricorda il suo passato, č destinato di morire” (Njė popull, qė nuk kujton tė kaluarėn e tij, ėshtė i destinuar tė shuhet). Prandaj, pėr ne ėshtė njė detyrim moral e shpirtėror, qė ta pasqyrojmė mė sė miri kėtė ngjarje nė mėnyrė qė edhe brezat e ardhshėm tė njohin tė vėrtetėn e asaj dite, qė ndau dy sisteme, pėrmbysjen e diktaturės komuniste, vendosjen e demokracisė dhe tė fesė nė Shqipėri.
Ai monument gjigant prej bronxi qė qėndronte qysh prej 16 muajsh nė qendėr tė Tiranės, simbolizonte diktaturėn, krimet e komunizmit si edhe izolimin e Shqipėrisė nga bota perėndimore. Shqipėria konsiderohesh si vendi me diktaturėn komuniste mė tė egėr nė Europė sepse atje shkeleshin rėndė dhe haptazi tė drejtat e njeriut. Populli shqiptar u indinjua edhe mė tepėr kur nė vitin 1967 ky regjim komunist me militantėt e tij iu sul shkatėrrimit tė tė gjithė objekteve fetare tė Shqipėrisė. Atėhere shumė kisha dhe xhamia u prishėn apo u kthyen nė magazina dhe nė objekte lojrash sportive. Shumė klerikė tė respektuar u pushkatuan apo u burgosėn pa asnjė shkak. Shqipėria u rrethua me tela me gjemba prej qindra kilometrash.
Populli shqiptar kėrkonte me ēdo kusht vendosjen e pluralizmit demokratik, zbatimin e Konventės Ndėrkombėtare mbi tė Drejtat e Njeriut, rivendosjen e besimeve fetare si dhe tė rindėrtoheshin objektet fetare. Gjithashtu ai kėrkonte lėvizjen e lirė dhe marėdhėnje sa mė tė zgjeruara me vendet perėndimore tė Komunitetit Europian etj.
Sistemi komunist i vendeve tė Europės lindore dhe i Shqipėrisė, nė fund tė viteve 80 po tronditej nė themel. Urrejtja e popullit shqiptar ndaj regjimit komunist kishte arritur kulmin.
Populli shqiptar ka respekt mjaft tė madh pėr Shenjtėrinė e Tij Papa Gjon Pali i II i cili dha njė kontribut tė jashtėzakonshėm nė vendosjen e demokracisė nė Shqipėri dhe nė vendet ish komuniste tė Lindjes.
Stacionet e radiove si Zėri i Amerikės, BBC-i, tė Vatikanit dhe Radiotelevizioni Italian dhanė njė ndihmesė tė jashtėzakonshme duke nxitur dhe pasqyruar me vėrtetėsi lėvizjet demokratike tė popullit tonė kundėr regjimit komunist. Kėto ishin urat qė lidhnin fshehurazi popullin shqiptar me Perėndimin. Urrejtja e popullit tonė ndaj regjimit komunist ishte shumė e madhe sidomos tek shtresa e ish tė persekutuarve politikė. Pėr momentin ideali i tyre ishte rrėzimi sa mė parė i monumentit tė diktatorit komunist.
Dhjetor 1990. Krijimi i Partisė Demokratike.
Me krijimin e Partisė Demokratike filloi epoka e pluralizmit nė Shqipėri. Mbas krijimit tė kėsaj partie filluan tė krijoheshin dhe parti tė tjera pluraliste si Partia Republikane, Partia Ekologjike, Partia Agrare, etj. Pothuajse tė gjithė shtresat e vuajtura si dhe ato tė tė persekutuarve politikė u afruan dhe u bėnė anėtarė tė Partisė Demokratike dhe Republikane. Influenca e kėtyre partive nė popull u rrit ndjeshėm. Populli Shqiptar i bashkuar rreth kėtyre partive tė djathta filloi tė kėrkojė ndryshime rrėnjėsore demokratike.
Janar 1991. Krijimi i Sindikatave tė Pavarura.
Duke filluar nga dhjetė ditshi i parė i Janarit, minatorėt e Valiasit ndėrprenė punėn pėr afro tetė ditė dhe u futėn nė grevė urie me me argument plotėsimin e disa kėrkesave ekonomike qė ishin si vijon:
Pėrmirėsim i kushteve tė punės.
Ulje e viteve tė punės pėr daljen nė pension tė parakohshėm nga 12 vjet nė 10 vjet pune nė galeritė e minierave.
Rritje tė pagės mujore nė 200%.
Rritje tė masės sė pensionit.
Gjatė grevės u krijua Sindikata e lirė dhe e pavarur e minatorėve me kryetar Z. Fiqiri Xibri (Elektriēist) dhe Sekretar tė saj Z. Ilir Myftari. Mė 15 Shkurt 1991 kjo sindikatė u legalizua me vendim Nr. 15/1 Prot. tė Ministrisė sė Drejtėsisė.
Greva e Minatorėve pėrfundoi me sukses sepse ata fituan 60% shtesė page, ulje tė viteve tė punės nė minierė nga 12 nė 10 vjet etj.
Duhet tė theksojmė se me grevėn e 3500 minatorėve tė Valiasit u solidarizuan dhe minatorėt e Myshqetasė, Priskės, Krrabės, Manzės, Gėrdec etj.
Fitorja e kėsaj greve, tronditi shumė regjimin komunist. Nga fundi i Janarit filluan tė krijohen komisionet pėr krijimin e sindikatave tė tjera tė pavarura. U krijua gjithashtu komisioni nismėtar pėr krijimin e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Shqipėrisė. Nė tė bėnte pjesė Z. Fiqiri Xibri, Gėzim Shima, Eqerem Kavaja, Ardian Kėlliēi, Haki Hoxha, Hiqmet Melasi, Ferdinand Temali, Gėzim Kalaja, Sami Karriqi, Luftim Ahmetaj, Vangjel Kozma, Gani Lami, Ilir Myftari, Ibrahim Kėrēiku, etj.

Dilaver
13-10-08, 11:15
Shkurt 1991. Qyteti i Studentėve.
Nė gjithė fakultetet e Universitetit tė Tiranės dhe tė Kamzės filluan tė bojkotohen mėsimet nga studentėt, tė cilėt ishin shtresa mė pėrparimtare dhe demokrate e shoqėrisė. Ata, ēdo ditė filluan tė mblidheshin nė Qytetin Studenti nė mitingje fillimisht sporadike pastaj tė mirorganizuara dhe tė pėrkrahura edhe nga qytetarėt e Tiranės. Azem Hajdari, heroi i demokracisė qysh nė atė kohė jep mendimin nė njė miting pėr heqjen e emrit tė Enver Hoxhės nga Universiteti i Tiranės dhe tė monumentit tė tij nga qendra e Tiranės dhe pėr kėtė duhesh tė futeshin nė grevė tė urisė njė grup i madh studentėsh. U vendos qė greva e urisė e studentėve tė bėhej mė datėn 18 shkurt nė ambjentet e Kinoteatrit Studenti. Njė delegacion i pėrbėrė nga zotėrinjte Sali Berisha, Azem Hajdari, Preē Zogaj dhe Eduart Selami nisen pėr tė takuar Z. Ramiz Alia, ish President i Republikės pėr t’i parashtruar kėrkesėn e studentėve pėr heqjen e emrit tė Enver Hoxhės nga Universiteti i Tiranės. Demokracia nuk mund tė bashkėjetonte me emrin e Universitetit Shtetėror tė Tiranės dhe me monumentin e Enver Hoxhės nė qendėr tė kryeqytetit. Po kjo kėrkesė u refuzua. Studentėt filluan tė braktisin nė masė orėt e leksioneve tė pėrkrahur edhe nga profesorė dhe pedagogė tė tyre tė cilėt flisnin edhe nė tribunėn e pėrkohėshme tek Qyteti Studentik. Zoti Blendi Gonxhe, njė nga drejtuesit kryesorė tė lėvizjes studentore elektrizonte dhe frymėzonte protestuesit duke perifrazuar poezinė e Shefqet Peēit pėr Enver Hoxhėn.

E Premte 17 Shkurt 1991.
Ish tė burgosurit dhe ish tė pėrndjekurit politik tė lagjes mė kryesore tė Tiranės, ku pėrfshihesh Rruga e Kavajės, Shyqyri Bėrxolli (Tregu i Ēamėve), Hajdar Hidi, Reshit Ēollaku, Myslym Shyri etj. (tani njėsia Nr. 10), mbas themelimit tė Partisė Demokratike nė dhjetor 1990, u organizuan nė njė shoqatė me kryetar Z. Saimir Maloku (ish i burgosur politik), sekretare Znj. Flutra Hasko (i ati i pushkatuar dhe mė vonė u bė kryetare i Lidhjes sė Gruas Demokratike tė Shqipėrisė) dhe nėnkryetare Znj. Sanije Vojka ( i shoqi i saj, Gėzim Vojka ish i burgosur politik). Kjo lagje ndodhesh fare pranė monumentit tė diktatorit komunist. Bashkėpunimi i kėsaj shoqate me Partinė Demokratike, dega e Tiranės, ishte i madh sepse tre shokėt e ngushtė tė Saimirit si Z. Maksim Konomi, Sotir Qiriako dhe Perikli Dhales, dy tė parėt ishin ndėr themeluesit dhe anėtarėt e Kėshillit Kombėtar tė Partisė Demokratike. Rreth orės 20 tė kėsaj dite Z. Saimir Maloku, shkoi dhe takoi tek shtėpia e tij Zotin Sali Berisha duke i thėnė atij se shtresa e ish tė pėrndjekurve politik dhe populli i shumėvuajtur i Tiranės, presin ditėn mė tė afėrt pėr tė rrėzuar monumentin e diktatorit komunist. Zoti Berisha u gėzua pa masė dhe u shpreh se populli ēfar nuk bėn me kėtė vrull tė madh qė ka marrė lėvizja demokratike.

E shtunė 18 shkurt 1991. Qyteti Studenti.
723 studentė dhe pedagogė u rregjistruan si vullnetarė pėr tė hyrė nė grevėn e urisė tė studentėve. Komisioni drejtues i grevės nė mesditė i dėrgoi njė kėrkesė ultimative 24 orėshe ish Ministrit tė Arėsimit Skėnder Gjinushi. Pėr tė penguar zhvillimin e kėsaj greve tė studentėve Z. Ramiz Alia, aso kohe ish President i Republikės thėrret nė njė tryezė tė pėrbashkėt pėrfaqėsitė e tė gjitha partive politike duke pėrfshirė edhe ato tė rejat si Partia Demokratike, Republikane, Ekologjike dhe Agrare. Gjithashtu nė kėtė tryezė bėnin pjesė dhe pėrfaqėsuesit e organizatave tė Rinisė, Gruas, Frontit Demokratik si dhe ato tė Bashkimeve Profesionale edhe Sindikata e Pavarur e Minatorėve. Z. Ramiz Alia kėrkoi tė dilej me njė deklaratė tė pėrbashkėt nė formė thirrjeje drejtuar popullit pėr paqe dhe qetėsi sociale. Vetėm Z. Fiqiri Xibri si pėrfaqėsues i Sindikatės sė Pavarur tė Minatorėve nuk pranoi pėr ta firmosur. Tė gjithė pėrfaqėsuesit e tjerė nė takim e firmosėn kėtė deklaratė. Mė pas, Radiotelevizioni Shqiptar e transmetoi nė emisionin e lajmeve kėtė deklaratė duke ēensuruar kundėrshtimin qė i bėnė kėsaj deklarate pėrfaqėsuesit e Sindikatės sė Pavarur tė Minatorėve. Rreth orės 16:00 para Kinoteatrit Studenti u mblodhėn studentėt qė do tė futeshin nė grevė urie. Studenti Shinjazi Rama del para tyre duke ju thėnė studentėve grevistė qė tė pėrkulemi para flamurit tonė kombėtar dhe tė betohemi qė do tė japim dhe jetėn deri nė plotėsimin e kėrkesave tona duke qėndruar nė ambjentet tepėr tė ngushta tė kinoteatrit. Dhe ashtu u bė. Afro 900 studentė grevistė u ngujuan nė kėto ambjente. Komisioni organizator i grevės nuk lejoi tė hynin nė ambjentet e grevės operatorėt me kamerat e Televizionit Shqiptar si dhe asnjė qytetar qė nuk ishte student ose pedagog i Universitetit tė Tiranės. Nė ambjentet e Qytetit Studenti u mblodhėn me mijra e mijra qytetarė dhe familjarė tė studentėve grevistė. Ato tė gjithė bėrtisnin me parrullat patriotike: “Ejani mblidhuni kėtu kėtu, bashkė me ne; Poshtė burokratėt etj.,” nė mbėshtetje tė grevės sė urisė tė studentėve. Vetėm operatori televiziv i Partisė Demokratike Z. Agim Buxheli lejohesh tė filmonte studentėt grevistė.
E diel 19 shkurt 1991.
Pėrfaqėsuesit e shumė sindikatave tė pavarura tė krijuara para disa javėsh
(afro 15 veta) u mblodhėn rreth orės 9:30 tek parku i lodrave pranė Rrugės sė Elbasanit. Aty u vendos qė tė mbėshtetesh pa rezerva greva e urisė sė studentėve. Pėr kėtė qėllim ata dolėn me njė thirrje tė pėrgjithshme qė ju drejtohesh punonjėsve tė ndėrmarrjeve tė gjithė Tiranės qė ditėn e Hėnė mė 20 Shkurt 1991 tė ndėrprisnin punėn dhe tė shkonin tė gjithė nė ora 10 tė mėngjezit tek Qyteti Studenti nė mbėshtetje tė studentėve grevistė. Kjo do tė pėrkrahesh edhe nga populli i Tiranės. Kėtė thirrje pėr njoftim e dėrgoi nė Radiotelevizionin Shqiptar Z. Vangjel Kozma. Gjithashtu po kėtė ditė u bė edhe mbledhja e Plenumit tė Komitetit Qėndror tė PPSH-sė. Televizioni Shqiptar jep njoftimin e parė se njė grup i madh studentėsh tė Universitetit tė Tiranės kanė hyrė nė grevė urie duke kėnduar kėngė patriotike dhe duke hedhur parulla tė ndryshme si nga ana e grevistėve ashtu edhe nga qytetarėt e Tiranės tė mbledhur nė Qytetin Studenti. Rreth orės 15:00 plenumi i KQ tė PPSH-sė del me njė deklaratė duke theksuar se kushtet e jetesės sė studentėve janė pėrmirėsuar mjaft dhe u refuzua kėrkesa e studentėve pėr heqjen e emrit tė Enver Hoxhės nga Universiteti i Tiranės si e pa bazuar. (Pas dy muajsh, emri Enver Hoxha i Universitetit tė Tiranės, u hoq).

Dilaver
13-10-08, 11:18
Mbasdite Z. Saimir Maloku mbledh njė grup tė pėrbėrė kryesisht nga ish tė persekutuarish politik dhe aty ai i ngarkon me detyra qė nesėr tė persekutuarit e Rrugės sė Kavajės dhe tė rrugėve tė tjera ndėrmjetse mbas mitingut qė do tė organizohet nesėr paradite nė Qytetin Studenti, tė jenė sa mė tė bashkuar dhe nė pararojė tė turmės pėr ta orientuar nė drejtim tė Sheshit Skėnderbej. Gjithashtu ai dha detyrė disa grave qė tė mbronin Zonjėn Liri Berisha nga provokatorėt e sigurimit ( Babai i Saimirit si dhe ai i Zonjės Liri ishin shokė tepėr tė ngushtė). Po ashtu Saimiri u shpjegoi atyre se objektivi i ditės sė nesėrme nėse do tė lindnin mundėsitė do tė ishte heqja e simboleve komuniste:
Rrėzimi i monumentit tė diktatorit duke tėrhequr atė me makinė tė rastit.
Heqja e parullės: “LAVDI PARTISĖ SĖ PUNĖS SĖ SHQIPĖRISĖ” e cila ndodhej mbi Pallatin e Kulturės.
Djegja e veprave tė diktatorit komunist tek Librari Flora.
Gjithashtu ai i udhėzon ata si tė ruhen dhe tė demaskojnė provokatorėt e sigurimit si dhe tė lajmėrojnė shtėpi nė shtėpi qė tė ketė sa mė shumė pjesėmarrje. Pas kėsaj mbledhje Saimir Maloku me disa gra e burra shkojnė tek Sheshi Skėnderbej dhe diskutojnė pėr heqjen e simboleve komuniste.
Filluan shenjat e para tė urisė dhe pagjumėsisė tek studentėt grevistė. Ata morėn masa duke bllokuar derėn e kinoteatrit me shufra tė trasha hekuri nga ndonjė ndėrhyrje e befasishme e Repartit 326 ndėrhyrjes sė shpejtė. Njė grup gazetarėsh tė huaj hyjnė nė pasditen e 19 shkurtit nė ambjentet e studentėve grevistė. Ata bisedojnė me kėta tė fundit pėr kėrkesat e tyre si dhe i japin informacione telefonike dhe televizive agjensive tė ndryshme perėndimore. Gjithė bota ishte e interesuar dhe e shqetėsuar pėr atė ēfar po ndodhte nė Shqipėri.

E Hėnė 20 shkurt 1991, ora 10:00 Qyteti Studenti.
Dhe dita e shėnuar erdhi. Dolėn jashtė parashikimeve pėrmasat qė mori kjo grevė e pėrgjithėshme e punonjėsve tė Tiranės si pėr vetė Sindikatat e Pavarura tė Punonjėsve ashtu edhe pėr Partinė Demokratike. Falė organizimit tė mirė tė sindikatave sidomos e atyre tė minatorėve u arrit qė tė mblidheshin afro 100 mijė veta midis tyre punėtorė , studentė, pedagogė, qytetarė tė tjerė tė Tiranės qė protestuan nė Qytetin Studenti, nė pėrkrahje tė grevės sė urisė sė studentėve. Tė parėt qė erdhėn ishin minatorėt e Valiasit tė cilėt duke brohoritur nga Rruga e Durrėsit e deri tek Qyteti Studenti arritėn tė mblidhnin rreth vehtes njė turmė prej afro 10 mijė qytetarėsh. Nė krye tė tyre printe Z. Fiqiri Xibri, Sami Karriqi, Gėzim Kalaja, Ilir Myftari etj. Rreth orės 10:00 nė Qytetin Studenti ndodheshin rreth 100 mijė protestues. Ata tė gjithė sė bashku brohorisnin pėr fitore dhe shprehnin urrejtjen e tyre ndaj rregjimit komunist me promovimin e parullave si: “ O Ramiz o zagar, do tė varim nė litar; Poshtė Diktatura; Liri Demokraci; etj.” Nė mbarim tė fjalimeve tė disa oratorėve demostrues, aktorja e talentuar Znj. Rajmonda Bulku duke e mbyllur mitingun solidarizues u bėri thirrje protestuesve tė shkojnė tek sheshi Skėnderbej. Njė grup protestuesish, i pėrbėrė kryesisht nga familjarė dhe nėna tė studentėve tė grevės sė urisė nisen nė drejtim tė Presidencės pėr tė takuar Ramiz Alinė. Ndėrsa turma kryesore e protestuesve niset nė drejtim tė Liceut Artistik nė krye tė protestuesve, ne vumė gratė dhe fėmijėt e vegjėl nė mėnyrė qė policia tė moskeqtrajtonte turmėn e protestuesve.

Dilaver
13-10-08, 11:20
Ora 11:30. Liceu Artistik dhe Godina e Radiotelevizionit Shqiptar.
Forca tė shumta speciale, tė ruajtjes sė rendit dhe tė ndėrhyrjes sė shpejtė, tė pajisura me skafandra kauēuku, shkopinj gome, gaz lotėsjellės dhe qen kufiri kishin bllokuar rrugėn qė tė ēonte nga Liceu Artistik tek godina e Radiotelevizionit. Gjithashtu pėr kėtė qėllim ato kishin bllokuar rrugėn automobilistike edhe me dy makina IFA tė ushtrisė. Njė zjarrėfikėse e madhe lėshoi me presion ujė me ngjyrė tė kuqe nė njė rreze tė madhe hedhėse prej 20-30 metrash duke lagur tė gjithė protestuesit. Kjo gjė irritoi pa masė popullin demostrues dhe ai filloi tė drejtohej tek gardhi i madh i policisė dhe forcave tė ndėrhyrjes sė shpejtė. Nga presioni i madh i ujit tė zjarrėfikses, shumė gra dhe fėmijė u rrėzuan pėr tokė. Disa gra protestuese si zonjat Liliana Llapaj, Hyget Borova, Lida Bezhani, Emanuela Kolonja, Elvira Kambo, Vera Rada, etj. u dėmtuan fizikisht. Mjaft gra sidomos fėmijėt e vegjėl ndėr ta edhe Zonja Liri Berisha me djalin e saj tė vogėl Shkėlzenin u lagėn nga uji i ngjyrosur me tė kuqe dhe u dėmtuan edhe nga sytė si pasojė e presionit tė madh tė ujit tė hedhur nga pompat e fuqishme tė zjarrėfikėses. Duke parė kėtė moment tė rrezikshėm, protestuesit filluan tė bėrtisnin qė gratė me fėmijėt e vegjėl tė kthehen prapa. Policia arriti tė zmbrapsė njė pjesė tė protestuesve deri tek ish Shkolla Kosova ku edhe aty u bėnė pėrleshje fyt mė fyt deri nė goditje me tulla e tjegulla. Ndėrsa turma kryesore e protestuesve prej mijėra vetėsh duke valvitur disa flamuj kombėtarė, ju sul me njė vrull dhe kurajo tė paparė gardhit tė madh tė ushtrisė dhe policisė. Pas pėrleshjeve dhe pėrpjekjeve tė pandalėshme tė protestuesve, policia u detyrua tė tėrhiqej tek godina e Radiotelevizionit. Kėtu policia filloi tė shtėnat nė ajėr, tė hedhi gazlotėsjellės dhe tė vėrė nė veprim edhe qentė e kufirit ndaj protestuesve. Nė kėtė moment duhet tė falenderojmė punonjėsit e Radiotelevizionit Shqiptar dhe tė Institutit tė Informatikės, qė nė numėr tė shumtė kishin dalė jashtė godinės sė tyre dhe ndėrkaq bėrtitėn me tė madhe: “Mos qėlloni, mos qėlloni”. Kėtu u bė njė pėrleshje e madhe e dytė midis turmės tonė tė protestuesve dhe policisė edhe forcave tė ndėrhyrjes sė shpejtė. Kėto tė fundit, tė ndodhura pėrballė presionit dhe qėndresės heroike tė protestuesve u tėrhoqėn pranė godinės sė Kryeministrisė duke krijuar njė gardh mjaft tė fuqishėm mbrojtės nė mėnyrė qė tė mos lejonin turmėn e protestuesve prej afro 5 mijė vetėsh qė i ndiqte ata, tė drejtoheshin drejt Bllokut Qeveritar. Afro 10 – 15 ushtarė tė forcave tė ndėrhyrjes sė shpejtė ishin tė rrethuar nga protestuesit pranė murit tė ish Drejtorisė sė Pritjes. Protestuesit i rrėmbyen atyre mburojat prej kauēuku dhe shkopinjtė e gomės. Ndėrkaq disa prej ushtarėve filluan edhe tė qanin. Saimir Maloku duke nxitur njė grup tė madh protestuesish bėri qė ata tė fillonin thirrjet: “Ushtria ėshtė me ne. Ushtarėt janė vėllezėrit tanė”. Ata i lirojnė ushtarėt, i japin edhe pajimet pėrkatėse me vehte si dhe nuk lejuan qė tė dhunoheshin fizikisht nga njerėzit e irrituar. Tek Liceu Artistik, njė turmė tjetėr e madhe forcash tė ndėrhyrjes sė shpejtė dhe tė rendit, e shoqėruar edhe me qen kufiri kishte pėrēarė dhe ndaluar turmėn e madhe tė protestuesve qė vinte mbas nesh nga Qyteti Studenti. Kėtu policia tentoi tė bėnte njė akt barbar. Njė oficer policie ekstremist, duke dalluar Zonjėn Liri Berisha qė mbante pėr dore djalin e saj 10 vjeēar dhe njė vajzė tė vogėl tė quajtur Xhoi (e cila kishte humbur nga sytė e prindėrve) e ndodhur mes protestueve, urdhėron njė grup ushtarėsh qė sė bashku me qentė e tyre tė kufirit, tė sulen drejt saj. Nė kėtė situatė tepėr tė ndezur, njė grup grash duke vėnė edhe fėmijėt e tyre tė vegjėl para kėtyre ushtarėve me qen kufiri, i pengojnė ata qė tė kryenin kėtė akt barbar ndaj Zonjės Berisha. Fatmirėsisht Zonja Berisha me dy fėmijėt e vegjėl arriti tė largohesh duke u strehuar pranė njė familje qė ndodhesh nė katin e pestė tė njė pallati afėr Liceut Artistik. Megjithatė, ushtarėt me qentė e kufirit, sėbashku me oficerin e tyre, hypėn deri nė katin e tretė tė asaj shkalle pallati pėr tė kontrolluar, duke i rėnė dyerve e duke bėrtitur. Zonja Lindita Hamiti duke mashtruar forcat e ndėrhyrjes sė shpejtė tek Liceu Artistik, gjoja si punonjėse e RTSH-sė bashkohet me grupin tonė tė protestuesve dhe na tregon pėr kėtė akt barbar. Kjo gjė na indinjoi thellė. Njė grup i madh protestuesish, ish tė burgosur e tė persekutuar politik, tė udhėhequr nga Z. Saimir Maloku nuk lejoi njė grup tė rinjsh tė cilėt donin tė digjnin dy makinat IFA tė policisė. Njė grup punonjėsish tė RTSH-sė, qė kishin dalė pėr tė parė protestuesit dhe pėr t’i pėrkrahur ata, duke qėnė edhe si shokė tė ngushtė me Saimir Malokun, i thonė atij: “Saimir, mos shkoni nga Blloku, sepse atje ka tanke dhe mitroloza dhe mund t’ju vrasin tė gjithėve”. Nė kėto momente kaq delikate dhe tė rrezikshme, pėr tė shmangur njė masakėr tė pabesueshme dhe tė mundėshme qė mund tė ndodhte tek Blloku Qeveritar, Saimir Maloku merr njė vendim mjaft tė guximshėm dhe nisi tė thėrrasė: “Hajde tė shkojmė tek sheshi pėr tė rrėzuar monumentin”. Gjithashtu, Saimiri dėrgoi njė grup burrash dhe grash qė t’i bėnin thirrje turmės sė protestuesve tė mbledhur pranė Kryeministrisė qė tė ktheheshin mbrapsh dhe tė niseshin nė drejtim tė Sheshit Skėnderbej nga drejtimi i rrugės mbrapa Piramidės. Thirrjeve tė kėtyre burrave dhe grave ju bashkuan me qindra protestues.
Pėr tė nxitur dhe entusiazmuar grupin e protestuesve qė po mblidheshin shpejt e shpejt dhe sa mė shumė, Saimir Maloku filloi t’u thotė atyre: “Hajdeni t’ja bėjmė Enverit si Stalinit, t’ja rrėzojmė monumentin si dhe t’ja djegim edhe librat tek librari Flora”. Njė djalė i ri me flokė tė gjatė, qė mbante njė rryp tė kuq nė ballė i afrohet Saimir Malokut dhe i thotė: “ Unė kam bėrė njė parullė tė madhe ku shkruhet: LIRI – DEMOKRACI”. Ky djalosh i rritur jetim, qė quhet Albert Risilia, ka banuar nė konviktin e jetimėve pranė Qytetit tė Nxėnėsve. Natėn ai kishte hequr perden e madhe prej bezeje tė dritares se dhomės sė tij dhe mbi tė kishte shkruar me bojėn e kėpucėve, parullėn LIRI - DEMOKRACI.
Grupi i madh i tė persekutuarvet politikė si dhe mjaft protestues ju bashkuan thirrjes sė Saimir Malokut pėr tė marshuar drejt sheshit pėr tė rrėzuar monumentin e diktatorit komunist. Tė gjithė filluan tė bėrtisnin njėzėri duke ftuar qė me ta tė bashkoheshin edhe mijra protestues tė tjerė qė ishin tė bllokuar nga policia midis godinės sė kryeministrisė dhe hotel Rogner (sot).
Kur turma u bė e madhe, Saimir Maloku, urdhėroi qė parulla prej afro 3 metrash e gjatė tė vendosesh nė krye tė turmės. Nė krye tė turmės printe grupi i tė persekutuarve politik (kryesisht i rrugės sė Kavajės) dhe i qytetarėve tė tjerė tė pėrbėrė nga Albert Risilia, Ardian Heta, Xhovalin (Asim) Ēokani, Hyget Borova, Sanije Vojka, Astrit Hatellari, Vera Rada, Lida Bezhani, Lindita Hamiti, Liliana Llapaj, Indrit Sukaj, Ilir Ēumani, Gėzim Vojka, Hysen Hamiti, Gjolek Aliu, Arben Beli, Arben Rama, Seit Mici, Xhemal Zhuri, Luigj Bytyēi, Maksim Ēali, Bashkim Ademi( i vdekur), Durim Hoxha, Hajrije Hasanaj, Ismete Rushiti, Zyhra Izeti, Agron Spaho, Dorant Vojka, etj.
Turma e madhe e protestuesve prej afro 2 mijė vetėsh lėvizi dhe u drejtua pėr nė sheshin Skėnderbej, nėpėrmjet itinerarit, qė fillonte nga prapa Piramidės, Ura e Lanės, Hotel Dajti, Ministria e Mbrojtjes e deri tek stacioni autobuzit pranė Bankės Kombėtare. Nė krye tė turmės, nė njė distancė prej 5 metrash qėndronte Z. Saimir Maloku, i shoqėruar edhe nga njė fotoreporter i huaj (spanjoll). Saimiri gjatė gjithė kohės inkurajonte turmėn duke hedhur parulla si : “Liri – Demokraci, Poshtė diktatura, Ta rrėzojmė apo jo –Po, Po, Po etj”.

Dilaver
13-10-08, 11:22
Ora 13:00. Sheshi Skėnderbej.
Kjo turmė protestuesish qė qe dhe mė energjike ishte e para qė arriti Sheshin Skėnderbej pėr tu vendosur afėr monumentit tė diktatorit komunist. Pėr arėsye se numri i forcave tė policisė dhe i forcave tė ndėrhyrjes sė shpejtė qė ndodheshin pranė Sheshit Skėnderbej dhe Muzeut Historik Kombėtar, ishte tepėr i madh, u vendos qė protestuesit tė prisnin valėn tjetėr tė protestuesve qė vinin nga Qyteti Studenti. Nė sheshin Skėnderbej kaloi njė veturė e bardhė dhe me sa morėm vesh brėnda saj ndodhesh Zoti Sali Berisha, kryetar i Partisė Demokratike. Kjo gjė i entusiazmoi protestuesit. Njė grup protestuesish qė ishin tek Liceu Artistik pasi u pėrleshėn me policinė, u futėn tek lulishtja pranė Parlamentit nėpėrmjet Rrugės sė Elbasanit. Pastaj pasi kaluan pranė godinės sė Bashkisė u vendosėn rreth monumentit tė Skėnderbeut. Policia dhe forcat e ndėrhyrjes sė shpejtė tė shoqėruara me qen kufiri, tė cilėt i kishin fshehur prapa Muzeut Historik Kombėtar, filloi t’u bėjė presion protestuesve tė shumtė pėr t’u tėrhequr dhe pėr t’u shpėrndarė larg monumentit tė Skėnderbeut. Policia pėrdori edhe zjarrfiksen e cila hidhte me presion ujė me ngjyrė tė kuqe qė njolloste rrobat e protestuesve. Turma tjetėr e protestuesve qė ishin tė bllokuar tek godina e Kryeministrisė e frikėsuar nga breshėritė nė ajėr tė armėve tė policisė u tėrhoq nga tentativa pėr tė hyrė nė Bllokun Qeveritar. Ata kaluan nė lulishten mbrapa Kryeministrisė dhe mbritėn tek sheshi Skėnderbej pėr t’u vendosur tek kollonat e Pallatit tė Kulturės. Ndėrkohė ky grup protestuesish tentoi tė sulmojė pėr nga shatervani, por u zbrapsėn nga policia. Disa makina tė vogla tė policisė qarkullonin nėpėr sheshin Skėnderbej duke i rėnė sirenave pėr t’u bėrė protestuesve presion psikologjik. Njė djalė i ri, i quajtur Durim Hoxha, shkėputet nga grupi kryesor i protestuesve qė ndodhesh pranė Bankės sė Shtetit, pėr t’u kapur pas kabinės sė zjarrfikėses. Por, pas pak ai rrėzohet i dėmtuar nėpėr trup dhe me fraktura tė brinjėve. Grupi i katėrt i protestuesve vjen nga Qyteti Studenti dhe vendoset pėrreth sheshit Skėnderbej.
Ndėrmjet protestuesve (banorė kryesisht nė Rrugėn e Kavajės, nė Laprakė, nė rrugėn Ali Demi, Kombinat,etj) qė ndodheshin pranė Bankės Kombėtare dhe monumentit tė diktatorit, u hodhėn mendimet se si tė sulmohesh monumenti. Fillimisht duheshin thyer pllakat e mermerta tė shkallėve pėr tė zbrapsur dhe pėr tu pėrleshur me policinė. Gjithashtu pas kėsaj nevojitesh tė ndalohej ndonjė makinė e rastit, e tonazhit tė rėndė pėr tė rrėzuar me kavo monumentin e diktatorit komunist. Pėr tė realizuar kėtė aksion, Saimir Maloku sė bashku me shokėt e tij i kėrkojnė ndihmė protestuesve pėr tė gjetur midis tyre njė shofer. Mė vonė, ndoshta ky aksion mund tė vazhdohesh me shkuarjen e protestuesve pėr tek Librari Flora pėr tė djegur veprat e diktatorit komunist dhe heqjen e parullės: “LAVDI PARTISĖ SĖ PUNĖS SĖ SHQIPĖRISĖ” . Prania e ushtarėve tė armatosur me snajpera sipėr Pallatit tė Kulturės, Hotel Tiranės, Muzeut Historik Kombėtar dhe nė pallatet pėr rreth e bėnte tė pamundur dhe tepėr tė rrėzikshėm kėtė aksion dhe ky mund tė lihesh pėr njė ditė tjetėr kur tė krijohesh mundėsia.
Minutė pas minute shtohesh numri i protestuesve nė shesh. Pėr njė moment u dėgjua njė e thirrur: “Mos u prapsni dhe mos u trembni nga policia, se ata janė tė armatosur me fishekė manovėr (fishekė stėrvitje qė bėn zhurmė, pa patur plumb brenda)”. Kjo i dha shumė kurajo protestuesve. Tre makina IFA tė policisė tė mbuluar me tenda shkarkojnė pranė shatėrvanit njė grup tė madh forcash speciale tė pajisura me skafandra plastike dhe me shkopinj gome. Ata krijojnė njė gardh tė fuqishėm mbrojtės pėr rreth sheshit tek monumenti.
Ndėrkohė sheshi Skėnderbej ishte mbushur plot e pėrplot nga dhjetra mijra vetė dhe tė vendosur rreth e pėrqark tij, bėrtisnin duke thirrur : “Ushtria ėshtė me ne; Tė hiqet qelbėsira; Liri - Demokraci etj. Njė grup prej 40 deri 50 vetėsh shkėputet nga turma e popullit protestues dhe vendoset pranė monumentit tė diktatorit. Sipas planit tė bėrė mė parė ato filluan tė thyejnė pllakat prej mermeri tė shkallėve dhe nisėn tė qėllojnė policinė. Forcat speciale, tė ruajtjes sė rendit dhe tė ndėrhyrjes sė shpejtė, tė armatosura me shotgun dhe armė tė ndryshme filluan tė qėllojnė nė ajėr me fishekė manovėr dhe tė sulmonin herė pas here grupin e protestuesve tek monumenti. Ndėrkaq protestuesit i kundėrpėrgjigjeshin duke i qėlluar me gurė e copa mermeri. Nga krahu lindor i Muzeut Historik Kombėtar, nė ndihmė tė policisė erdhėn forca tė shumta tė ushtrisė dhe tė ndėrhyrjes sė shpejtė me qen kufiri. Njė protestues pranė monumentit mbante njė flamur kombėtar. Sipėr godinės sė Bankės Kombėtare, Muzeut Historik Kombėtar dhe pallateve nė hyrje tė Rrugės sė Durrėsit dhe tė Kavajės etj., policia kishte vendosur snajpera dhe kamera tė fshehta. Nė mes tė rradhėve tė protestuesve, policia dhe sigurimi e shtetit kishin infiltruar shumė informatorė, tė cilėt kishin pėr detyrė tė raportonin mbi veprimtarinė e elementeve tė rrezikshėm rebel. Por pėrpjekjet e policisė dhe tė forcave tė ndėrhyrjes sė shpejtė ishin tė kota para turmės sė madhe tė protestuesve tė cilėt u sulėn nga tė gjitha krahėt dhe i detyruan ata tė tėrhiqen. Populli duke bėrtitur: “Fitore Fitore” u sul i tėri drejt monumentit dhe u bė zot i sheshit Skėnderbej. Njė helikopter policie fluturonte dhe filmonte protestuesit e shumtė qė u mblodhėn pėrreth monumentit. Njė kameraman i quajtur Agim Buxheli bėnte filmime me njė kamera amatore. Nė mes tė turmės, njė qytetar rreth 70 vjeē i quajtur Hysen Berberi (Vjehrri i Saimir Malokut dhe ish i internuar nė Kampin famėkeq tė Prishtinės) ishte i goditur nė kokė dhe i mbuluar tėrė gjak nė fytyrė. Disa gra protestuese e morėn pėr ta ēuar nė mjekim pranė ambulancės Nr, 5. qė ndodhesh pėrballė ish godinės sė Lidhjes sė Shkrimtarėve. Njė qytetar tjetėr nė gjėndje tė plagosur ishte i shtrirė pėr tokė. Gjashtė qytetarė e marrin nė krah e vendosin tek njė makinė aty pranė dhe e nisin drejt spitalit. Duhet tė theksojmė se gjatė kohės sė pėrleshjeve tė protestuesve me forcat speciale tek monumenti qytetari Ardian Heta (nipi i kirurgut tė njohur Dr.Prof. Hysen Heta dhe kushėri i Saimir Malokut) mori njė makinė IFA tė braktisur, qė ndodhesh nė sheshin Skėnderbej. Ardiani merr drejtimin e makinės IFA dhe pasi bėn dy xhiro rreth shatėrvanit godet me spond njė makinė zjarrfikse qė lagte popullin me ujė tė ngjyrosur me bojė tė kuqe. Makina zjarrfikse nga kjo goditje ndalon sė lėvizuri. Ndėrkohė aty pranė ndodhesh njė polic rreth 35 vjeē, i plagosur nė kokė nga gurėt e protestuesve dhe i mbuluar me gjak. Ardian Heta sė bashku me shokun e tij Indrit Sukaj, e marrin nė makinė policin e plagosur dhe e transportojnė nė spitalin ushtarak nė Laprakė. Para se tė nisesh makina shumė protestues i thonė Ardianit qė tė kthehesh prap se makina mund tė nevojitesh edhe pėr rrėzimin e monumentit. Dhe ai e mbajti premtimin.

Dilaver
13-10-08, 11:23
Ora 14:00. Sheshi Skėnderbej.
Populli brohoriste dhe hidhte parulla triumfuese. Njė grup i madh qytetarėsh ishin tė vendosur pranė vėndit ku qėndronte akoma monumenti i diktatorit komunist. Ishte problemi i rrėzimit tė monumentit. Nga rruga e Durrėsit vijnė dy djem tė rinj me njė rrotull litari prej liri. Po nė kėtė kohė mbėrrin tek sheshi Skėnderbe, makina IFA e drejtuar nga Ardian Heta. Ai e drejton makinėn drejt e tek vendi ku ndodhesh monumenti i diktatorit. Pastaj njė grup njerėzish ndihmojnė Astrit Hatellarin qė tė vendosė litarin tek monumenti i diktatorit. Pėrpjekja e parė dėshton sepse litari shkėputet. Nga makina sjellin njė kavo ēeliku jo shumė tė gjatė tė cilin e lidhin me litarin. Nė pėrpjekjen e dytė, Astrit Hatellari i ndihmuar edhe nga njė qytetar tjetėr e vendos litarin pranė gishtave tė dorės sė majtė e ulur poshtė, tė monumentit tė diktatorit. Pastaj ne i larguam tė gjithė njerėzit, qė tė mos dėmtoheshin nga rreziku i shembjes sė monumentit gjigant. Makina e tėrheq 3-4 herė monumentin e derdhur nė bronx tė diktatorit komunist, i cili bie anash nė drejtim tė Muzeut Historik Kombėtar. Gjithė ai popull prej afro 100 mijė vetėsh, qė ndodhesh tek sheshi Skėnderbej, duke u pėrqafuar me njėritjetrin nga gėzimi i madh i kėsaj ngjarje tė papėrsėritshme, filloi tė brohorasė i entusiazmuar tej mase.
Ra simboli i komunizmit, i cili lavdinė e tij e vuri mbi vuajtjet e dhjetra mijra vetėve nė burgje, internime dhe dėbime. Gjatė diktaturės komuniste u pushkatuan me mijra veta sepse patėn pėr ideal demokracinė e sotme. Ėshtė pėr t’u theksuar se gjatė kohės sė rrėzimit tė monumentit vazhdonin punimet e Komitetit Qėndror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė. Z. Hekuran Isai, nė atė kohė Ministėr i Brendshėn duke informuar pėr situatėn e krijuar Z. Ramiz Alinė, thotė se megjithėse ka njė ligj pėr mbrojtjen e monumenteve, unė nuk mund tė shkoj deri nė masakėr ose nė gjakderdhje ndaj popullit. Z. Ramiz Alia e miraton mendimin e tij. Kjo bėri qė Z. Hekuran Isai nuk ju bė asnjė vėrejtje nga Komiteti Qėndror i Partisė sė Punės. Duke kujtuar momentin e inaugurimit tė kėtij monumenti gjigant tė diktatorit komunist, militantėt ekstremistė komunistė bėrtisnin: “ Parti Enver jemi gati kurdoherė”. Ndėrsa nė momentin qė do tė rrėzohesh ky monument, populli demokrat i Tiranės me entusiazėm tė papėrshkruar bėrtiste: “ Ta heqim, ta heqim qelbėsirėn”. Njerėzit nga kurreshtja e madhe shkuan tek koka e monumentit tė diktatorit dhe me veprime nga mė tė ēuditshme shprehnin urrejtjen e tyre tė madhe ndaj tij. Pastaj protestuesit i vėnė kavon kokės sė kėtij monumenti gjigant. Pastaj, makina IFA e drejtuar nga Ardian Heta i shoqėruar nė kabinė nga shoku i tij Indrit Sukaj, e tėrheq zvarrė kėtė monument gjigant pėrgjatė sheshit Skėnderbej. Mbi makinė dhe mbi monument, rrinin tė ulur njerėz tė shumtė. Gjithė populli i Tiranės, qė ndodhesh nė Sheshin Skėnderbej e shoqėronte kamionin me thirrje dhe brohoritje tė shumta.
Pas gjithė kėtyre, makina IFA e drejtuar nga Ardian Heta vazhdon itinerarin nė drejtim tė Rrugės sė Elbasanit. Pesėdhjetė metra larg nga godina e ish tė pėrndjekurve politik (sot), shkėputet busti nga pjesa tjetėr e monumentit gjigant tė diktatorit. Gjithashtu makina IFA pėson difekt ( i digjet freksioni) pėr arėsye tė peshės sė madhe tė demostruesve tė hypur mbi makinė dhe mbi monumentin e diktatorit. Turma e demonstruesve shkėpusin kavon nga makina dhe fillojnė tė tėrheqin vetė bustin e diktatorit deri pranė parkut tė lodrave nė Rrugėn e Elbasanit. Gjithashtu tek pjesa e mbetur e monumentit tė diktatorit ( nga kėmbėt deri tek gjoksi) afrohet njė skodė e parkut tė mallrave me shofer Sulo Jaupaj. Shumė demonstrues e lidhin kėtė pjesė tė mbetur tė monumentit me skodėn. Shoferi Sulo Jaupaj me makinėn e tij lėviz afro dy kilometra nėpėr rrugėtė e Tiranės i pėrshėndetur nga mijra qytetarė. Nė pjesėn malore tė Rrugės sė Elbasanit pėr t’u ardhur nė ndihmė demostruesve tė lodhur vjen njė autobuz me ngjyrė tė kuqe qė ishte i punėtorve tė minierės sė Krrabės. Kjo makinė drejtohesh nga njė shofer zeshkan 50 vjeēar, qė quhesh Hysen Alla. Autobuzi ishte i mbushur me minatorė. Minatorėt dhe protestuesit e lidhėn shpejt e shpejt bustin e diktatorit pas autobuzit. Pastaj, Hysen Alla e drejton makinėn e tij pėr tek godina e studentėve grevistė. Kur autobuzi mbėrriti atje shpėrtheu njė gėzim i jashtėzakonshėm midis studentėve grevistė tė urisė tė ngujuar dhe protestuesve. Busti i diktatorit u la i varur lart tek godina e studentėve grevistė. Nė kėtė kohė Saimir Maloku shikon njė djalosh tė fuqishėm 30 vjeēar i quajtur Xhovalin (Asim) Ēokani (I ati, ish i burgosur politik dhe tani emigrant nė Itali), i cili mbante nė dorė njė ēantė me ēelsa tė mėdhej mekanikė. Saimiri i lutet Xhovalinit qė tė shkonin tek Pallati i Kulturės pėr tė hequr parrullėn gjigante “Lavdi Partisė sė Punės sė Shqipėrisė”. Tė dy kėto sė bashku dhe me disa protestues tė tjerė nisen me njė synim tė tillė drejt Pallatit tė Kulturės nė zonėn e shkallėve ku ndodhet sot selia e Televizionit Arbėria. Por ky aksion nuk mund tė realizohesh atė ditė sepse tek Pallati i Kulturės si poshtė po ashtu edhe lart nė taracė, kishte policė tė armatosur. Saimiri me Xhovalinin dhe protestuesit e tjerė e lanė pėr ta kryer kėtė aksion ndoshta ditėn e nesėrme, menjėherė sapo tė krijohesh mundėsia. Gjithashtu nuk mund tė nxitesh populli demostrues qė tė shkonte tek Librari Flora pėr djegjen e veprave tė diktatorit komunist sepse tek Pallati i Kulturės, Hotel Tirana dhe nė pallatet pėr rreth kishte ushtarė me pushkė me snaiper si dhe populli ishte tepėr i lodhur nga pelegrinazhi i gjatė qė kishte bėrė atė ditė.
Mbasdite, mjaft qytetarė mblidhen pėrsėri tek Sheshi Skėnderbej. Shumė prej tyre filluan tė thyejnė bazamentin prej mermeri tė errėt tė ish monumentit tė diktatorit. Mbasi u errėsua, minatorėt e Krrabės e rilidhėn pėrsėri bustin e diktatorit tek autobuzi i tyre. Pas kėsaj, autobuzi me disa minatorė brėnda vazhdon itinerarin pėr tek Rruga e Kavajės. Nė zonėn pranė ambasadave, policia gjuan me snajpera autobuzin dhe i thyen dy xhama. Arrestohen dhjetė minatorė midis tyre zotėrinjtė Hysen Alla, Vladimir Xhillari, Agim Abazi, Arben Lame, Luan Paja (ish themeluesi i degės sė PD-sė pėr Minierėn e Krrabės, vdekur) etj. Po atė ditė nė qytetet e Gjirokastrės dhe tė Korēės rrėzohen monumentet e diktatorit komunist. Radiotelevizioni shqiptar si dhe agjensitė e huaja tė lajmeve jepnin njoftimin se nė Tiranė, nė mesditė u rrėzua monumenti gjigant i diktatorit komunist. Nė ora 20:00 shfaqet nė televizionin shqiptar Ramiz Alia, ish president i Republikės i cili nė njė pronuncim tė tij publik ndėr tė tjera thotė: “ Sot kryeqyteti ynė kaloi njė nga ditėt mė dramatike dhe tė rėnda tė jetės sė tij. Turma tė irrituarish duke humbur ēdo arėsye llogjike kaluan nė akte vandalizmi dhe arritėn tė rrėzonin monumentin e Enver Hoxhės etj.”. Pas orės 21:00 tė asaj nate dhe nė ditėt nė vazhdim, policia dhe sigurimi komunist bazuar nė filmimet e kamerave sekrete dhe nga tė dhėnat e informatorėve tė tyre tė infiltruar midis protestuesve, arrestoi rreth 300 protestues. Ndėr ta, afro 70 veta u dėnuan me burgime tė ndryshme me akuzat pėr grumbullime tė paligjshme, shkatėrrim monumentesh dhe goditje tė pėrfaqėsuesve tė shtetit. Me qindra qytetarė tė tjerė u pushuan nga puna.

Dilaver
13-10-08, 11:25
E martė 21 shkurt 1991.
Me dhjetra mijra protestues ndodheshin paradite tek Ura e Lanės pranė Hotel Dajtit me qėllim qė tė sulmonin Bllokun qeveritar, nga qė ishin pėrhapur lajme tė rreme sikur Ramiz Alia kishte dhėnė dorėheqjen si President i Republikės. Pėr tė penguar protestuesit qė tė realizonin qėllimin e tyre, ishin tė angazhuar forca tė shumta tė policisė dhe tė ndėrhyrjes sė shpejtė tė shoqėruara edhe me tanke tė pajisura dhe me mitroloza tė rėndė. Nė kėto momente tepėr tė acaruara pranė demostruesve rastėsisht vjen Z. Neritan Ceka (ish Drejtor i Institutit Arkeologjik dhe anėtar i kryesisė sė PD-sė) i cili me njė megafon nė dorė dhe hipur nė njė makinė ju bėn thirrje protestuesve qė tė ktheheshin tek Sheshi Skėnderbej qė tė shmangesh gjakderdhja. Turma e protestuesve prej afro 50 mijė vetėsh ju bashkua thirrjes sė tij dhe u drejtua pėr nė Sheshin Skėnderbej duke bėrtitur: “Poshtė burokratėt, Nuk duam gjak etj.”. Populli protestues ishte shumė i irrituar sepse nė rradhėt e tyre kishte shumė provokatorė dhe punonjės tė sigurimit tė fshehtė komunist. Nė kėtė kohė njė grup i madh protestuesish kryesisht ish tė burgosur politik tė Rrugės sė Kavajės ju bėjnė thirrje protestuesve qė tė shkojnė tė djegin veprat e diktatorit komunist pranė Dyqanit Flora qė ndodhesh nė krye tė rrugės sė Dibrės fare pranė Sheshit Skėnderbej. Turma e protestuesve e irrituar sė tepėrmi, drejtohen pėr tek librari Flora dhe pasi shpėrthyen derėn, rrėmbenin veprat e diktatorit komunist. Ata filluan t’i grisnin kėto libra dhe pasi i grumbulluan aty pranė Rrugės sė Dibrės i vunė flakėn duke krijuar njė zjarr gjigant i cili vazhdoi tė digjesh pėr disa orė. Gjithashtu njė grup tjetėr i pėrbėrė nga Saimir Maloku, Xhovalin (Asim) Ēokani, Arben Beli, Arben Rama dhe tė tjerė nisen nė drejtim tė Pallatit tė Kulturės pėr tė hequr parullėn “Lavdi Partisė sė Punės sė Shqipėrisė”. Tek Pallati i Kulturės nuk kishte policė. Duke pėrfituar nga ky rast Xhovalini qė kishte me vehte njė ēantė me ēelsa tė mėdhej mekanikė, sė bashku me njė qytetar tjetėr e me ndihmėn e disa protestuesve, hipėn me shumė vėshtirėsi nė taracėn e Pallatit tė Kulturės duke u kacavjerrur pas disa hekurave qė ndodheshin nė pjesėn e mbrapme tė shkallėve tė kėtij pallati. Xhovalin Ēokani lagu me alkool metilik bullonat e dadot e ndryshkura qė mbanin gėrmat metalike gjigante qė formonin parullėn afro 50 metra tė gjatė, e vendosur sipėr Pallatit tė Kulturės. Pastaj ai i bėri njė zbėrthim provizor kėtyre dadove. Nė tė njėjtėn kohė ai u bėrtet nga lart qytetarėve protestues qė ndodheshin nė shkallėt e Pallatit tė Kulturės tė spostoheshin mė tutje nė mėnyrė qė tė mos binin sipėr tyre gėrmat gjigante metalike tė parrullės. Ishte ora afėrsisht 12 kur Xhovalini i ndihmuar dhe nga qytetarė tė tjerė filluan tė rrėzonin njė nga njė kėto gėrma gjigante metalike tė parrullės “LAVDI PARTISĖ SĖ PUNĖS SĖ SHQIPĖRISĖ”. Njė gėzim i jashtėzakoshėm pėrshkoi mijra qytetarė protestues tė mbledhur nė Sheshin Skėnderbej sepse populli rrėzoi dhe hoqi simbolet kryesore tė diktaturės komuniste. Se sa domethėnėse ėshtė kjo gjė e pasqyrojnė mė sė miri fjalėt e Z. Saimir Malokut qė udhėhoqi popullin protestues. Mė 28 gusht 1976 nė gjyqin e tij politik para dy mijė vetave nė njė sallė kinemaje, ai tha: “Me pushkatimet, arrestimet, internimet dhe dėnimet e shumta qė po bėn Enver Hoxha ndaj popullit dhe grupit tė Beqir Ballukut, populli shqiptar mbas vdekjes sė Enver Hoxhės, do t’i thotė atij diktator ashtu siē i thanė Stalinit, dhe do tė shkatėrrojnė monumentet dhe do tė djegin veprat e tij”. Ideali pėr demokraci i Z. Saimir Maloku dhe i gjithė popullit shqiptar u realizua.
Populli demokrat i Tiranės nė momentin e rrėzimit tė monumentit tė diktatorit komunist luteshin me fjalėt: “ O Zot,tė falenderojmė se na e shporre komunizmin dhe mbas gjysėm shekulli na bashkove me Europėn”. DEMOKRACIA – FITOI. Populli tashmė ishte i lirė tė fliste, tė jetonte, tė lėvizte dhe tė mendonte.

I lutemi Shenjtėrisė sė tij Papa Benedikti XVI si dhe Shkėlqesisė sė tij Jose Manuel Barroso – President i Komisionit Europian, qė nė shenjė respekti ndaj popullit demokrat tė Tiranės tė presin njė pėrfaqėsi tė protagonistėve kryesorė tė kėsaj ngjarje kaq tė madhe historike.

Ndonėse kanė kaluar kaq shumė vite, i takon Z. Bamir Topi, President i Republikės, i cili rrjedh nga familjet mė tė vjetra, mė tė nderuara dhe mė demokrate tė Tiranės, qė nė shenjė respekti ndaj popullit demokrat tė qytetit ku ai ka lindur dhe ėshtė rritur, tė dekorojė ata ish protestues protagonistė, tė cilėt
sakrifikuan mė shumė pėr kėtė ditė mė tė shėnuar historike, nė bazė tė ligjeve nė fuqi pėr dhėnien e dekoratave nė Republikėn e Shqipėrisė.

I lutemi Z. Sali Berisha, Kryeministėr i Shqipėrisė dhe Znj. Jozefina Topalli, Kryetare e Kuvendit, qė nė nderim tė datės 20 shkurt 1991, kjo ditė, me vendim tė Kėshillit tė Ministrave dhe me miratim nga Parlamenti, tė shpallet: “ Dita e Rrėzimit tė Simboleve Komuniste”. Gjithashtu ata tė urdhėrojnė dikasteret shtetėrore tė poshtėshėnuara tė plotėsojnė kėrkesat tona.

I lutemi Ministrisė sė Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve si edhe Drejtorisė sė Radiotelevizionit Shqiptar dhe Institutit tė Mediave, tė mundėsojnė realizimin e njė filmi dokumentar me metrazh tė gjatė me konsulent Saimir Malokun dhe me regjisor edhe skenarist Z. Saimir Kumbaro. Ėshtė dėshira e madhe e popullit shqiptar qė nėpėrmjet tė kėtij dokumentari tė rizgjohet brez pas brezi, kujtimi i ngjarjeve tė paharruara tė asaj dite qė ktheu njė faqe tė rėndėsishme nė historinė e Shqipėrisė. Kjo ngjarje kaq e rėndėsishme ėshtė anashkaluar nga disa analistė politikė tė mediave tė ndryshme. Shtojmė gjithashtu se nė dispozicion tė kėtij dokumentari, operatori Agim Buxheli do tė japė tė gjithė arkivėn e tij filmike. Gjithashtu edhe arkivi filmik i Televizionit Publik Shqiptar dhe i Ministrisė sė Brendėshme duhet tė japin ndihmėn pėrkatėse pėr kėtė qėllim.

I lutemi po kėsaj ministrie qė tė mundėsojė botimin e kėsaj deklarate nė formėn e njė broshure nė gjuhėt shqip, anglisht, frėngjisht, gjermanisht, italisht dhe greqisht. Kjo i jep mundėsi qytetarėve tė Shqipėrisė si dhe opinionit ndėrkombėtar qė tė njihet me ngjarjen kaq tė rėndėsishme tė 20 shkurtit 1991.

Gjithashtu i lutemi edhe Ministrisė sė Arėsimit dhe Shkencave, Muzeut Historik Kombėtar, Akademisė sė Shkencave dhe Institutit tė Historisė qė tė marrin masat qė kjo ngjarje kaq e rėndėsishme tė pasqyrohet nė librat e historisė dhe nė pavionin e demokracisė tė Muzeut Historik Kombėtar.

Gjithashtu jemi mirėnjohės edhe ndaj Qendrės Shqiptare pėr Rehabilitimin e Viktimave tė Traumės dhe tė Torturės qė drejtohet nga Zoti Adrian Kati (ish i internuar familjarisht dhe me babanė ish i burgosur politik). Kjo qendėr qė ndodhet nė Rrugėn e Kavajės ka mbi 10 vjet qė ka dhėnė dhe u jep njė ndihmesė tė madhe pėr rehabilitimin moral dhe mjekėsor tė shtresės sė shumėvuajtur tė ish tė pėrnjdjekurvet politikė, protestuesve tė asaj dite tė shėnuar si dhe dhjetra mijrave refugjatėve kosovarė.

Falenderojmė Z. Alfred Moisiu ish President i Republikės, Z. Aleksandėr Meksi ish Kryeministėr, shumė deputetė tė Kuvendit tė Shqipėrisė, kryetarė partish politike, drejtuesit e komuniteteve fetare tė vendit, Shoqatėn Tirana, Ēamėria, zotėrinjtė Mentor Petrela, Hysen Heta, mjaft kryetarė Njėsish Bashkiake tė Tiranės si dhe pesėdhjet kryetarė shoqatash, organizatash dhe sindikatash mė tė rėndėsishme tė Shqipėrisė, qė janė firmėtarė nė mbėshtetje tė deklaratės dhe tė kėrkesave tona.

Ne ish protestuesit, populli demokrat i Tiranės dhe i Shqipėrisė i jemi mirėnjohės Shenjtėrisė sė Tij Papa Gjon Pali i II, Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe vendeve tė Komunitetit Europian pėr ndihmėn e dhėnė popullit shqiptar nė vendosjen e demokracisė.

Ju falenderojmė pėr bashkėpunimin dhe mirėkuptimin.

Presim pėrgjigje pėr kėrkesat tona.
Me respektin mė tė madh

Dilaver
13-10-08, 11:28
Bashkangjitur ėshtė lista emrore e 215 vetave (krahas firmave pėrkatėse) e shumė prej ish protestuesve tė asaj dite si dhe e mjaft personaliteteve tė larta politike, deputetė tė Kuvendit tė Shqipėrisė, kryetarė partish, drejtuesve tė komuniteteve fetare, sindikatave, shoqatave dhe njėsive bashkiake qė na kanė pėrkrahur nė kėrkesėn tonė. Krahas kėsaj kemi shprehur edhe rekomandimet tona pėr dekorimin e protagonistėve kryesorė.
Materiali ėshtė nė ............................................... faqe i pėrkthyer nė gjuhėn angleze do t’i dėrgohet pėrfaqėsive diplomatike tė huaja.

Adresa: Qėndra Shqiptare pėr Rehabilitimin e Viktimave tė Traumės dhe tė
Torturės.
Rruga Kont Urani Nr. 10
Tirana - Albania

e-mail: arct@albmail.com (arct@albmail.com) Fax: +355 42 235 488

P.S. Cel. +355682623764

Dilaver
13-10-08, 11:31
Personalitetet shtetėrore dhe publike, shoqatat, sindikatat dhe organizatat jo qeveritare, qė kanė mbėshtetur kėrkesat e pjesėmarrėsve tė deklaratės “ Si u rrėzua monumenti i diktatorit komunist”.


1. Alfred Moisiu - Ish President i Republikės sė Shqipėrisė.
2. Aleksandėr Meksi – ish Kryeministėr i Shqipėrisė.
3. Nard Ndoka – Kryetar i Partisė Demokristiane dhe deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
4. Neritan Ceka – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė, President i Partisė Aleanca Demokratike, njė ndėr themeluesit i Partisė Demokratike.
5. Dashamir Shehi – Kryetar i Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, ish deputet i Kuvendit dhe Ish Zv.Kryeministėr i Shqipėrisė.
6. Tritan Shehu – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė; Nėnkryetar i PDR-sė.
7. Preē Zogaj – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė; ndėr themeluesit e PD-sė.
8. Arjan Madhi – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
9. Sali Shehu – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
10. Baki Shehi – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
11. Lajla Pėrnaska – Deputete e Kuvendit tė Shqipėrisė.
12. Parid Teferici – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
13. Frrok Gjini – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
14. Jak Ndokaj – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
15. Rahim Kaleci – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
16. Galip Ramadhi – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
17. Gilman Bakalli – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
18. Sami Gjergji – Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
19. Maksim Konomi – Ish Deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė dhe ish Ministėr.
20. Antoneta Deda – Ish deputete e Kuvendit tė Shqipėrisė.
21. Lazėr Stani – Ish deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė.
22. Ruzhdi Keēi – Prefekt i Qarkut Tiranė.
23. Gėzim Kalaja – President i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Shqipėrisė.
24. Simon Mirakaj – Drejtor i Institutit pėr Integrimin e Ish tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė.
25. Mentor Petrela – Dr.Prof. Neurokirurg i shquar.
26. Hysen Heta – Dr.Prof. Kirurg Pediatėr i shquar.
27. Fatmira Hajdari – Gjyqtare dhe bashkėshortja e Heroit tė Demokracisė Azem Hajdari.
28. Lavdie Nelaj – Bashkėshortja e Martirit tė Demokracisė Havzi Nelaj.
29. Sali Kelmendi – Ish Kryetar i Bashkisė sė Tiranės 1992-1996.
30. Albert Brojka – Ish Kryetar i Bashkisė sė Tiranės 1996-2000.
31. Arben Tafaj – Kryetar i Shoqatės Tirana dhe i Njėsisė Bashkiake Nr. 8.
32. Gerti Bogdani – Kryetar i Njėsisė Bashkiake Nr. 10.
33. Lindita Nikolla – Kryetare e Njėsisė Bashkiake Nr. 1.
34. Pėrparim Bodinaku – Kryetar i Njėsisė Bashkiake Nr. 2.
35. Pandeli Sara – Kryetar i Njėsisė Bashkiake Nr. 7.
36. Armond Halebi – Kryetar i Njėsisė Bashkiake Nr. 9.
37. Eduart Kelmendi – N/kryetar i Njėsisė Bashkiake Nr. 10.
38. Seit Mici – Drejtor i Entit tė Banesave tė Tiranės.
39. Ardian Tana – Kryetar i shoqatės “Ēamėria”.
40. Saimir Rusheku – N/kryetar i Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė.
41. Iris Maēi – Kryetare e Gruas pranė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė.
42. Andon Merdani – Episkop Ndihmės i Kryepeskopit. Kisha Orthodokse Autoqefale e Shqipėrisė.
43. Henrieus Velokamp – Kancelar i Arqipeshkvisė Metropolitane e Tiranės dhe e Durrėsit.
44. George Frendo – Ipeshkėv Ndihmės i Arqipeshkvis Metropolitane e Tiranės dhe e Durrėsit.
45. Baba Edmond Brahimaj – Kryegjyshata Botėrore Bektashiane.
46. Adrian Kati – Drejtor Ekzekutiv i Qendrės Shqiptare pėr Reabilitimin e Viktimave tė Traumės dhe Torturės.
47. Mujo Buēpapaj – Drejtor i Qendrės Ndėrkombėtare tė Kulturės “P. Arbnori”
48. Luigj Bytyēi – Mjeshtėr i Merituar i Sportit dhe Mirėnjohja e Qytetit tė Tiranės.
49. Refik Halili – President i Sport Club Tirana.
50. Skėnder Qendro – Kryetar i Shoqatės Antikomuniste i tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė.
51. Elsa Ballauri – Drejtoreshė e Grupit Shqiptar i tė Drejtave tė Njeriut.
52. Erion Veliaj – Lėvizja Mjaft.
53. Gani Lami – President i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura, Prefektura Tiranė.
54. Vladimir Beja – Nėnkryetar i Partisė Demokristiane tė Shqipėrisė.
55. Fiqiri Xibri – Ish Kryetar i Sindikatės sė Pavarur tė Minatorėve.
56. Abdulla Omuri – Kryetar i Shoqatės sė Invalidėve tė Shqipėrisė.
57. Besim Ndregjoni – Sekretar i Pėrgjithshėm i Shoqatės Mbarėkombėtare tė Ish tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė.
58. Shefki Ēupi – N/drejtor i Pėrgjithshėm i Institutit tė Integrimit tė Ish tė Pėrndjekurvet Politikė tė Shqipėrisė.
59. Ylli Komti – Sekretar i Pėrgjithshėm i Shoqatės Kombėtare tė Ish tė Burgosurve Politikė tė Shqipėrisė.
60. Lili Ndoci – Sekretare e Pėrgjithshme e Shoqatės Antikomuniste tė Ish tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė.

Dilaver
13-10-08, 11:35
61. Lili Mitrovica – Kryetare e Shoqatės sė Grave tė tė Pėrndjekurave Politike “Pėrtėritja”.
62. Reshat Kripa – Kryetar i Shoqatės Antikomuniste tė Ish tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė. Dega Tiranė.
63. Zhani Ciko – Drejtor i Pėrgjithshėm i Teatrit tė Operas dhe Baletit.
64. Ahmet Sulstarova – Nėnkryetar i Shoqatės “Pronėsi me Drejtėsi”.
65. Gani Beliu (Mėniku) – N/kryetar i Shoqatės Tirana.
66. Ilir Ēumani – Drejtor i Pėrgjithshėm i Institutit Kombėtar tė Jetimėve tė Shqipėrisė.
67. Rrahman Parllaku – Kryetar i Organizatės sė Bashkuar tė Veteranėve tė Luftės.
68. Mehdi Pogaēe – Kryetar i Shoqatės sė Ish Ushtarakėve nė Rezervė dhe Lirim tė Shqipėrisė.
69. Vesel Lozi – President i Sindikatės sė Pavarur tė Nėpunėsve Civil.
70. Hysen Daja – President i Sindikatės sė Pavarur tė Pensionistėve.
71. Pranvera Bodinaku – Presidente e Sindikatės sė Pavarur tė Punonjėsve tė Kimisė.
72. Reshat Ibrahimi – President i Sindikatės sė Pavarur tė Artistėve tė Shqipėrisė.
73. Bajram Kruja – President i Sindikatės sė Pavarur tė Arsimit tė Shqipėrisė.
74. Flutra Hasko – Ish Kryetare e Lidhjes Demokratike tė Gruas.
75. Jorgji Qirjako – N/drejtor i Institutit tė Studimeve Ndėrkombėtare.
76. Jerina Zaloshnja – Kryeredaktore e Gazetės “Tirana Times”.
77. Sotir Qiriako – ish anėtar i kryesisė dhe ndėr themeluesit e PD-sė.
78. Blendi Fevziu – Gazetar dhe Analist Politik televiziv i njohur.
79. Agim Buxheli – Operator Televiziv i Ngjarjes sė 20 Shkurtit 1991.
80. Tefta Radi – Gazetare e njohur e Televizionit Publik Shqiptar.
81. Bujar Kore – Operator i Televizionit Publik Shqiptar.
82. Muharrem Dhėmbi – Operator i Televizionit Publik Shqiptar.
83. Lulzim Balla – Operator i Televizionit Publik Shqiptar.
84. Pandeli Polena – Operator i Televizionit Publik Shqiptar.
85. Bujar Huta – Operator i Televizionit Publik Shqiptar.
86. Vladimir Mataj – Operator zėri i Televizionit Publik Shqiptar.
87. Artan Fortuzi – Operator televiziv i Shijak TV.
88. Kozeta Mamaqi – Gazetare e Radio Televizionit Shqiptar.
89. Sonja Mamaqi – Operatore e Kinostudios Shqiptare.
90. Hajrie Hasanaj – Kryetare e Shoqatės sė Fėmijėve Jetim tė Shqipėrisė.
91. Dhimitėr Ndrenika – Kryetar i Organizatės sė Ushtarakėve nė Pension dhe tė Liruar tė Shqipėrisė.
92. Jorgji Terca – Kryetar i Organizatės sė Bashkuar tė Veteranėve tė Luftės tė Shqipėrisė, dega Tiranė.
93. Dėfrim Spahiu – N/kryetar i Sindikatės sė Pavarur tė Arsimit tė Shqipėrisė.
94. Ilmi Hysolli – Sekretar i shoqatės sė Unitetit tė Pensionistėve tė Shqipėrisė.
95. Kozeta Zavalani – Kryetare e shoqatės “Familja dhe Media”.
96. Muharrem Koliqi – President i shoqatės humanitare “AMEN”.
97. Kastriot Bajraktari – Kryetar i Shoqatės Mbarėkombėtare tė Ish tė Pėrndjekurve Politikė, Dega Shkodėr.
98. Beqir Shabaj – Sekretar i Shoqatės Mbarėkombėtare tė Ish tė
Pėrndjekurve Politikė, Dega Shkodėr.
99. Riza Bregu – Kryetar i Shoqatės sė Mundjes Dega Tiranė.
100. Leonard Prifti – ish Kryetar i Shoqatės sė ish tė Pėrndjekurve Politikė, Dega Korēė.
101. Angjelina Dine – Presidente e Shoqatės “Nėna tė Fėmijėve Jetimė”.
102. Mahmud Dodgjini – President i Lidhjes sė Pėrgjithshme tė Sindikatave.
103. Sinan Isufi – President i Shoqatės “Sofra Shqiptare”.
104. Eduart Ypi – Ish Drejtor iKomitetit tė Pėrndjekurve Politik tė Shqipėrisė.
105. Ēerēiz Loloēi – Kryeredaktor i Gazetės “Telegraf”.
106. Andi Beliu – Kėshilltar i Njėsisė Bashkiake Nr. 10.
107. Ibrahim Kėrēiku – Ish Anėtar i Komisionit Nismėtar tė BSPSH-sė.

Dilaver
13-10-08, 11:42
Lista e ish pjesėmarrėsve e ngjarjeve tė 20 shkurtit 1991 qė kanė firmosur deklaratėn: “ Si u rrėzua monumenti i diktatorit komunist”.

1. Saimir Maloku
2. Ardian Heta
3. Xhovalin Ēokani
4. Albert Risilia
5. Arben Ramaj
6. Astrit Hatellari
7. Hyget Borova
8. Lida Bezhani
9. Sanije Vojka
10.Liliana Llapaj
11.Lindita Hamiti
12. Vera Rada
13.Agron Spaho
14.Xhemal Zhuri
15.Skėnder Topi
16.Gėzim Vojka
17.Dorant Vojka
18.Arben Beli
19.Igli Hasko
20.Pėrparim Rama
21.Hysen Hamiti
22.Agron Hoxha
23.Fatmira Maloku
24.Meliha Topi
25.Edmond Vrapi
26.Ismete Rushiti
27. Zyhra Izeti
28.Naim Liēi
29.Leonard Plaka
30.Beniamin Gega
31.Rudina Cara
32.Eduart Jegeni
33.Emine Aga
34.Hamide Mėniku
35.Agim Mėniku
36.Izedin Ēela
37.Besnik Heta
38.Dallėndyshe Dashi
39.Xheladin Ēaushi
40.Agron Balla
41.Mereme Balla
42.Rasim Ēiku
43.Fatmir Dashi
44.Hajrie Dashi
45.Gazmend Ruseti
46.Loreta Qirjaqi
47.Hajredin Fratari
48.Haxhi Ruka
49.Agim Elbasani
50. Liri Ruka
51.Emilio Ruka
52.Hafsa Hoxha
53.Beqir Turtulli
54.Edmond Kastrioti
55.Luljeta Kastrioti
56.Manola Kelmendi
57.Kadri Cara
58.Lumturi Cara
59.Elgert Cara
60.Metaldo Cara
61.Gazmend Shehi
62.Stavri Ēoka
63.Fatmir Topi
64.Naxhije Bodinaku
65.Adrian Bodinaku
66.Alma Bica
67.Luan Bica
68.Diana Lulegjuraj
69. Mukades Vorpsi
70.Seit Vorpsi
71.Tedi Vokshi
72.Lumturie Pilkati
73.Vilma Hyka
74.Ilir Bushi
75.Ruzhdi Ibrahimi
76.Loreta Shkurti
77.Avni Dani
78.Arjan Hazizaj
79.Betina Duri
80.Alfred Loka
81.Napolon Hasanaj
82.Frederik Berisha
83.Artur Shemaj
84.Skėnder Luari
85.Fatmira Kosta
86.Zyhdi Morava
87.Edmond Vrapi
88. Hamide Ēaushi
89.Suzana Kadilli
90.Fatmira Kosta
91.Vjollca Mancaku
92.Gėzim Dema
93.Kleanthi Kekezi
94.Adnan Baholli
95.Natasha Gėrdeci
96.Ajet Lamaj
97.Agim Preza
98.Florika Preza
99.Sami Pashaj
100.Behare Pashaj
101.Drita Dyrmishi
102.Bajram Dyrmishi
103.Aldo Guga
104.Mehmet Kumi
105.Shpresa Kumi
106.Bujar Veliaj
107.Spartak Veliaj
108.Tefik Dashi

NJE KOMB NJE QENDRIM
22-12-09, 12:54
sikur te mos ishte xhaxhi ENVER,ne shqiperi tash ish fol vetem italisht dhe greqisht,sic kan fillu me fole tani pas rrezimit te diktatures,shko ne sarande dhe bindesh

GURI SYLAJ
22-12-09, 14:12
sikur te mos ishte xhaxhi ENVER,ne shqiperi tash ish fol vetem italisht dhe greqisht,sic kan fillu me fole tani pas rrezimit te diktatures,shko ne sarande dhe bindesh

E kujt me ju falenderu ne Kosove ,Maqedoni ,Mal te Zi ,Serbi cilit xhaxhi!???

arti69
22-12-09, 15:42
Ah po te ishte e mundur me u ngjall Enveri vetem per nje jav e me e pastru shqiptarin prej hajnav e krimineleve politikan.http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon6.gif

NJE KOMB NJE QENDRIM
26-12-09, 10:59
Ah po te ishte e mundur me u ngjall Enveri vetem per nje jav e me e pastru shqiptarin prej hajnav e krimineleve politikan.http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon6.gifgjo vend ku ka shqiptare,ka nevoje per nje ENVER HOXHE,menquria e XHAXHIT ka qene se e ka njofte mire mentalitetin dhe servilitetin e nje pjese te kombit.

NJE KOMB NJE QENDRIM
26-12-09, 11:03
E kujt me ju falenderu ne Kosove ,Maqedoni ,Mal te Zi ,Serbi cilit xhaxhi!???ne KOSOVE,MAQEDONI,MAL TE ZI,DHE KOSOVEN LINDORE,duhet me ju falenderu popullit shqiptar qe nuk ka leju me u shu sic kan pase deshire shume,secili le te pyet veten se sa eshte SHQIPTAR.

INPERATORE BT
28-01-10, 18:19
Ah po te ishte e mundur me u ngjall Enveri vetem per nje jav e me e pastru shqiptarin prej hajnav e krimineleve politikan.http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon6.gif

o arti enveri ka ken 2 her ma i flliqt se kta, ai edhe ka vra deputetet me te menqur prej tute se po ja nxojn vendin.... komunizmi osht gjeja ma e flliqt qe i ka ndodh popullit shqiptar,... un per veti jam i bindur per ket, komunistet kan marr guximin edhe me i ndrru faktet historike qee prej periudhes ilire e knej, per at ne shqiptaret duhet me studiu neper bibloteka te vendeve tjera se kta kan shkru historin qysh kan dasht vet.....
Boll na kan ba shkijet & turqit amo asnjiher nuk jena rrzu pertoke, veq qa ja kena bo vetit me ket komunizem pernima ja kena bo vetes keq .... e kjo osht per te ardh keq kur ka persona qe e ende e dojn enverin "te dirigjuarin nga shkijet"!!!!!!!