~AnnA~
13-11-08, 00:11
http://1.1.1.2/bmi/www.nachlese.at/main-fotos/earth-view-nasa.jpg
Agjencia amerikane e hapėsirės, NASA, i ėshtė afruar sistemit diellor me njė kontingjent tė sofistikuar teleskopėsh, satelitėsh dhe anijesh hapėsinore gjatė 50 vjetėve tė historisė sė vet.
Korrespondenti i Zėrit tė Amerikės Pol Sisko i hedh njė vėshtrim sondave tė drejtuara nė mėnyrė automatike qė agjensia ka pėr tė ekploruar universin dhe pėr ta njohur mė shumė atė.
Pėr gjysėm shekulli agjensia NASA ka eksploruar universin me satelitėt e saj tė cilėt kanė mbledhur tė dhėna dhe pamje nė hapėrsirė. Teleskopi hapėsinor Habėl, sonda Casini, anijet hapėsinore Vuajazhėr dhe Fenix janė vetėm disa nga qindra sondat e agjensisė qė entuziazmojnė prej vitesh publikun. Ēdonjėra nga kėto ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė zgjerimin e njohurive tona mbi hapėsirėn dhe pjesėt mė tė largėta tė universit. Ja ēthotė shkencėtari i agjensisė NASA, Dejvid Uilliams:
Fillimisht dėrguam nė hapėsirė sondėn Rejnxhėr. E nisėm atė direkt drejt hėnės dhe ajo filloi tė fotografonte pa pushim. Por disa nga fotografitė mė tė mira qė kemi nga hėna janė bėrė nė vitet 60. Kėto anije hapėsinore e tregonin kaq qartė hėnėn saqė ne e dinim se ētė prisnim kur shkuam nė hėnė.
Njė numėr sondash kanė hartuar e fotografuar, janė ulur apo edhe kanė ecur nė planetin Mars, duke ofruar pamje tė shkėlqyera tė planetit tė kuq, dėshmi tė pranisė sė ujit atje dhe shumė mė kaq.Anija Feniks e cila ndodhet atje pėr momentin po fotografon si dhe analizon pėrbėrjen e planetit dhe tė atmosferės.
Agjensia NASA ka dėrguar sonda nė ēdo planet tė sistemit diellor. Ndoshta sondat Vuajazhėr kanė qėnė mė tė jashtzakonshmet. Ato u dėrguan atje nė vitin 1977 dhe ndonėse mendohej tė kishin njė jetėgjatėsi prej vetėm 5 vjetėsh vazhdojnė tė bėjnė punėn e tyre nėpėr planete.Historiani i hapėsirės Riēard Launius i cili punon nė Muzeumin Kombėtar tė Hapėsirės nė Uashington thotė se sonda Vuajazhėr i ka kaluar tė gjitha parashikimet. Pasi kanė observuar planetėt Jupiter, Saturn dy sondat Vuajazhėr vazhduan misionin e tyre nė planetet Uran dhe Neptun. Sipas shkencėtarit tė agjensisė Ed Stoun:
Projekt pas projekti ne zbuluam tė gjitha pikat e dritės dhe tė gjitha ato ishin tė ndryshme. Si shkencėtar pėr mua kjo ishte njė periudhė e jashtzakonshme zbuilmesh dhe ne vazhdojmė edhe sot tė zbulojmė gjėra qė nuk i kemi parė ndonjėherė."
Sondat zbuluan detaje tė reja nė lidhje me unazat e planetit Saturn si dhe nxorrėn nė pah faktin qė nė planetin Neptun erėrat fryjnė deri nė 2000 km nė orė. Teleskopi hapėsinor Habėll ka tėrhequr vėmendjen e publikun si asnjė sondė tjetėr. Teleskopi u hodh nė hapėsirė nė vitin 1990. I quajtur ndryshe si dritarja e universit ai ka prodhuar qindra mijėra pamje spektakolare tė cilat kanė rritur ndjeshėm njohuritė mbi hapėsirėn.Astronautėt sė shpejti do ti rikthehen hapėsirės ku do tė vazhdojnė tė ēojnė pėrpara aftėsitė e vrojtimit e do tė vazhdojnė tė zbulojnė sa mė shumė nga misteret e universit.
Agjencia amerikane e hapėsirės, NASA, i ėshtė afruar sistemit diellor me njė kontingjent tė sofistikuar teleskopėsh, satelitėsh dhe anijesh hapėsinore gjatė 50 vjetėve tė historisė sė vet.
Korrespondenti i Zėrit tė Amerikės Pol Sisko i hedh njė vėshtrim sondave tė drejtuara nė mėnyrė automatike qė agjensia ka pėr tė ekploruar universin dhe pėr ta njohur mė shumė atė.
Pėr gjysėm shekulli agjensia NASA ka eksploruar universin me satelitėt e saj tė cilėt kanė mbledhur tė dhėna dhe pamje nė hapėrsirė. Teleskopi hapėsinor Habėl, sonda Casini, anijet hapėsinore Vuajazhėr dhe Fenix janė vetėm disa nga qindra sondat e agjensisė qė entuziazmojnė prej vitesh publikun. Ēdonjėra nga kėto ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė zgjerimin e njohurive tona mbi hapėsirėn dhe pjesėt mė tė largėta tė universit. Ja ēthotė shkencėtari i agjensisė NASA, Dejvid Uilliams:
Fillimisht dėrguam nė hapėsirė sondėn Rejnxhėr. E nisėm atė direkt drejt hėnės dhe ajo filloi tė fotografonte pa pushim. Por disa nga fotografitė mė tė mira qė kemi nga hėna janė bėrė nė vitet 60. Kėto anije hapėsinore e tregonin kaq qartė hėnėn saqė ne e dinim se ētė prisnim kur shkuam nė hėnė.
Njė numėr sondash kanė hartuar e fotografuar, janė ulur apo edhe kanė ecur nė planetin Mars, duke ofruar pamje tė shkėlqyera tė planetit tė kuq, dėshmi tė pranisė sė ujit atje dhe shumė mė kaq.Anija Feniks e cila ndodhet atje pėr momentin po fotografon si dhe analizon pėrbėrjen e planetit dhe tė atmosferės.
Agjensia NASA ka dėrguar sonda nė ēdo planet tė sistemit diellor. Ndoshta sondat Vuajazhėr kanė qėnė mė tė jashtzakonshmet. Ato u dėrguan atje nė vitin 1977 dhe ndonėse mendohej tė kishin njė jetėgjatėsi prej vetėm 5 vjetėsh vazhdojnė tė bėjnė punėn e tyre nėpėr planete.Historiani i hapėsirės Riēard Launius i cili punon nė Muzeumin Kombėtar tė Hapėsirės nė Uashington thotė se sonda Vuajazhėr i ka kaluar tė gjitha parashikimet. Pasi kanė observuar planetėt Jupiter, Saturn dy sondat Vuajazhėr vazhduan misionin e tyre nė planetet Uran dhe Neptun. Sipas shkencėtarit tė agjensisė Ed Stoun:
Projekt pas projekti ne zbuluam tė gjitha pikat e dritės dhe tė gjitha ato ishin tė ndryshme. Si shkencėtar pėr mua kjo ishte njė periudhė e jashtzakonshme zbuilmesh dhe ne vazhdojmė edhe sot tė zbulojmė gjėra qė nuk i kemi parė ndonjėherė."
Sondat zbuluan detaje tė reja nė lidhje me unazat e planetit Saturn si dhe nxorrėn nė pah faktin qė nė planetin Neptun erėrat fryjnė deri nė 2000 km nė orė. Teleskopi hapėsinor Habėll ka tėrhequr vėmendjen e publikun si asnjė sondė tjetėr. Teleskopi u hodh nė hapėsirė nė vitin 1990. I quajtur ndryshe si dritarja e universit ai ka prodhuar qindra mijėra pamje spektakolare tė cilat kanė rritur ndjeshėm njohuritė mbi hapėsirėn.Astronautėt sė shpejti do ti rikthehen hapėsirės ku do tė vazhdojnė tė ēojnė pėrpara aftėsitė e vrojtimit e do tė vazhdojnė tė zbulojnė sa mė shumė nga misteret e universit.