~AnnA~
15-11-08, 15:36
Nė qelizė ekzistojnė disa lloje tė ARN-ės, tė cilat dallohen nė mes tyre pėr nga ndėrtimi dhe funksioi. Gjenden nė bėrthamė tė qelizės nė sasi tė vogėl e mė tepėr nė citoplazmė. ARN-ja ėshtė e ndėrtuar prej dy bazave purine: adeninės dhe guaninės, dy bazave pirimidine: citozinės dhe uracilit, prej pentozės- ribozės dhe acidit fosforik. Uracili dhe riboza janė njėsi specifike strukturore tė ARN-ės, tė cilat nuk gjenden nė ADN. Molekula e ARN-ės ėshtė e pėrbėrė vetėm prej njė vargu nukleotidesh.
Llojet e ARN-ės
Nė qelizė gjenden tri lloje tė ARN-ės. Molekula e secilit lloj pėrbėhet vetėm prej njė vargu polinukleotidik.
ARN-ja informative (ARNi) gjendet nė ribosm. Kjo ARN i kopjon informatat gjenetike nga ADN-ja e bėrthamės, prej sė cilės edhe vetė sintetizohet. ARNi, e krijuar nė bėrthamė prej ADN-ės, kalon mandej nė ribosme dhe merr pjesė direkt nė sintezėn e proteinave.
ARN-ja transportuese ose solubile (ARNt dhe ARNs) gjendet nė citoplazmė tė qelizės. Ka pėr funksion transportimin e aminoacideve prej pjesėve tė ndryshme tė citoplazmės nė vendin e sintezės sė proteinave- nė ribosome. Pėr ēdo lloj tė aminoacidit ekziston njė ARNt e veēantė. Meqenėse nė qelizė gjenden 20 lloje aminoacidesh, atėherė ka edhe 20 lloje tė ARNt.
ARN-ja ribosomale (ARNr) gjendbashė me proteinat, hyn nė ndėrtimin e ribosomeve, prej nga edhe e ka marrė emrin. Funksioni i saj nuk dihetRoli biologjik
Molekula e ARN-ės ėshtė e ndėrtuar vetėm prej njė vargu polinukleotidk. Ka peshė molekulare mė tė vogėl se ADN-ja. Gjendet mė tepėr nė citoplazmė. Roli i saj biologjik ėshtė se merr pjesė direkte nė procesin e sintezės sė proteinave. Biosinteza e proteinave kryhet nė ribosome. Pra, ribosomet janė fabrika tė qelizave nė tė cilat krijohen proteinat.
Molekula strukturale e ARN. Shenjat me tė kaltėr janė Azoti, kurse ato me tė kuqe janė Oksigjeni
http://1.1.1.4/bmi/upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/55/Pre-mRNA-1ysv.png
Llojet e ARN-ės
Nė qelizė gjenden tri lloje tė ARN-ės. Molekula e secilit lloj pėrbėhet vetėm prej njė vargu polinukleotidik.
ARN-ja informative (ARNi) gjendet nė ribosm. Kjo ARN i kopjon informatat gjenetike nga ADN-ja e bėrthamės, prej sė cilės edhe vetė sintetizohet. ARNi, e krijuar nė bėrthamė prej ADN-ės, kalon mandej nė ribosme dhe merr pjesė direkt nė sintezėn e proteinave.
ARN-ja transportuese ose solubile (ARNt dhe ARNs) gjendet nė citoplazmė tė qelizės. Ka pėr funksion transportimin e aminoacideve prej pjesėve tė ndryshme tė citoplazmės nė vendin e sintezės sė proteinave- nė ribosome. Pėr ēdo lloj tė aminoacidit ekziston njė ARNt e veēantė. Meqenėse nė qelizė gjenden 20 lloje aminoacidesh, atėherė ka edhe 20 lloje tė ARNt.
ARN-ja ribosomale (ARNr) gjendbashė me proteinat, hyn nė ndėrtimin e ribosomeve, prej nga edhe e ka marrė emrin. Funksioni i saj nuk dihetRoli biologjik
Molekula e ARN-ės ėshtė e ndėrtuar vetėm prej njė vargu polinukleotidk. Ka peshė molekulare mė tė vogėl se ADN-ja. Gjendet mė tepėr nė citoplazmė. Roli i saj biologjik ėshtė se merr pjesė direkte nė procesin e sintezės sė proteinave. Biosinteza e proteinave kryhet nė ribosome. Pra, ribosomet janė fabrika tė qelizave nė tė cilat krijohen proteinat.
Molekula strukturale e ARN. Shenjat me tė kaltėr janė Azoti, kurse ato me tė kuqe janė Oksigjeni
http://1.1.1.4/bmi/upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/55/Pre-mRNA-1ysv.png