Guri i madh
11-08-10, 20:47
Njė ditė pas publikimit tė mendimit tė GJND-sė pėr Deklaratėn e Pavarėsisė sė Kosovės, ambasadori i SHBA-sė nė Prishtinė, Christopher Dell, u ftua t’i diskutonte implikimet e kėtij mendimi nga Foreign Press Center nė Uashington, bashkė me kėshilltarin e Departamentit tė Shtetit, Harold Koh.
Nė diskutimin, i cili nė tėrėsi gjendet nė webfaqen e Departamentit tė Shtetit, Dell thotė: “Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ėshtė shprehur i gatshėm pėr zgjidhje kreative qė do tė mund ta rregullonin natyrėn e veēantė tė veriut tė Kosovės nė kuadėr tė kufijve tė shtetit unik tė Kosovės.
Pėr me qenė mė i qartė – shton ai – bėhet fjalė pėr modelin e Belgjikės, tė Tirolit Jugor dhe tė shumė pjesėve tė tjera tė Evropės”.
Seksioni nė gjuhėn serbe i Zėrit tė Amerikės ia veshi deklaratės sė Dellit fjalėn autonomi. Siē shihet nga teksti integral i diskutimit, ai atė vėrtet nuk e pėrmend kurrkund.
Mediat nė Kosovė “kanė rėnė pre e kėtij triku gazetaresk”, tha Delli. Por ato pastaj ranė pre edhe tė trikut diplomatik tė vetė Dellit.
Ai me tė drejtė e mohoi se e kish pėrdorur fjalėn autonomi, por asnjėherė nuk mohoi se pėr veriun e Kosovės po sugjeronte njė zgjidhje si ajo e Belgjikės ose e Tirolit Jugor.
T’i skicojmė nė vija tė trasha modelin e Belgjikės e tė Tirolit Jugor. Belgjika ka dy grupe tė mėdha etnike: nė veri flamanėt, holandishtfolės, protestantė (59%); nė jug valonėt, frėngjishtfolės, katolikė (40%); si dhe njė minoritet tė vogėl gjermanishtfolės (1%).
Janė gjithsej tri bashkėsi gjuhėsore (holandeze, franceze dhe gjermane), tė cilat kanė kompetenca nė: kulturė, medie, edukim, pėrdorim tė gjuhės, politika shėndetėsore, rini, mirėqenie sociale; dhe janė tri rajone (holandezi me pesė provinca, francezi po me pesė, si dhe Brukseli bilingual), e qė kanė kompetenca nė: ekonomi, punėsim, agrokulturė, politikė ujore, strehim, punė publike, energji, transport, ambient, planifi kim, kredi dhe tregti tė jashtme.
Duhet thėnė se rajonet kanė kompetenca edhe nė politikėn e jashtme, qė nėnkupton tė drejtėn pėr tė hyrė nė marrėveshje ndėrkombėtare, fjala vjen pėr shkėmbime kulturore.
Parlamenti i Belgjikės ėshtė dydhomėsh, i pėrbėrė nga Senati me 61 deputetė, 40 tė zgjedhur dhe 21 tė deleguar nga tri parlamentet e bashkėsive, 10 tė kooptuar si dhe fėmijėt e Mbretit; si dhe Dhoma e Pėrfaqėsuesve qė pėrbėhet nga 150 pėrfaqėsues tė zgjedhur drejtpėrdrejt.
Mbreti i Belgjikės cakton kryeministrin dhe ministrat e qeverisė federale, qė kanė besimin e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve.
Numri i ministrave holandishtfolės e frėngjishtfolės duhet tė jetė i barabartė. Tiroli Jugor ėshtė krahinė autonome nė veri tė Italisė me territor sa 3/4 e territorit tė Kosovės dhe me popullatė sa 1/4 e popullatės sė Kosovės.
Afro 3/4 e popullatės flasin dialektin austriak tė gjermanishtes, kurse pjesa tjetėr italisht.
Pas Luftės sė Parė Botėrore, Tiroli Jugor
Nė diskutimin, i cili nė tėrėsi gjendet nė webfaqen e Departamentit tė Shtetit, Dell thotė: “Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ėshtė shprehur i gatshėm pėr zgjidhje kreative qė do tė mund ta rregullonin natyrėn e veēantė tė veriut tė Kosovės nė kuadėr tė kufijve tė shtetit unik tė Kosovės.
Pėr me qenė mė i qartė – shton ai – bėhet fjalė pėr modelin e Belgjikės, tė Tirolit Jugor dhe tė shumė pjesėve tė tjera tė Evropės”.
Seksioni nė gjuhėn serbe i Zėrit tė Amerikės ia veshi deklaratės sė Dellit fjalėn autonomi. Siē shihet nga teksti integral i diskutimit, ai atė vėrtet nuk e pėrmend kurrkund.
Mediat nė Kosovė “kanė rėnė pre e kėtij triku gazetaresk”, tha Delli. Por ato pastaj ranė pre edhe tė trikut diplomatik tė vetė Dellit.
Ai me tė drejtė e mohoi se e kish pėrdorur fjalėn autonomi, por asnjėherė nuk mohoi se pėr veriun e Kosovės po sugjeronte njė zgjidhje si ajo e Belgjikės ose e Tirolit Jugor.
T’i skicojmė nė vija tė trasha modelin e Belgjikės e tė Tirolit Jugor. Belgjika ka dy grupe tė mėdha etnike: nė veri flamanėt, holandishtfolės, protestantė (59%); nė jug valonėt, frėngjishtfolės, katolikė (40%); si dhe njė minoritet tė vogėl gjermanishtfolės (1%).
Janė gjithsej tri bashkėsi gjuhėsore (holandeze, franceze dhe gjermane), tė cilat kanė kompetenca nė: kulturė, medie, edukim, pėrdorim tė gjuhės, politika shėndetėsore, rini, mirėqenie sociale; dhe janė tri rajone (holandezi me pesė provinca, francezi po me pesė, si dhe Brukseli bilingual), e qė kanė kompetenca nė: ekonomi, punėsim, agrokulturė, politikė ujore, strehim, punė publike, energji, transport, ambient, planifi kim, kredi dhe tregti tė jashtme.
Duhet thėnė se rajonet kanė kompetenca edhe nė politikėn e jashtme, qė nėnkupton tė drejtėn pėr tė hyrė nė marrėveshje ndėrkombėtare, fjala vjen pėr shkėmbime kulturore.
Parlamenti i Belgjikės ėshtė dydhomėsh, i pėrbėrė nga Senati me 61 deputetė, 40 tė zgjedhur dhe 21 tė deleguar nga tri parlamentet e bashkėsive, 10 tė kooptuar si dhe fėmijėt e Mbretit; si dhe Dhoma e Pėrfaqėsuesve qė pėrbėhet nga 150 pėrfaqėsues tė zgjedhur drejtpėrdrejt.
Mbreti i Belgjikės cakton kryeministrin dhe ministrat e qeverisė federale, qė kanė besimin e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve.
Numri i ministrave holandishtfolės e frėngjishtfolės duhet tė jetė i barabartė. Tiroli Jugor ėshtė krahinė autonome nė veri tė Italisė me territor sa 3/4 e territorit tė Kosovės dhe me popullatė sa 1/4 e popullatės sė Kosovės.
Afro 3/4 e popullatės flasin dialektin austriak tė gjermanishtes, kurse pjesa tjetėr italisht.
Pas Luftės sė Parė Botėrore, Tiroli Jugor