PDA

View Full Version : Jezusi i Nazaretit nė mėsoi


Kercovari
12-12-12, 07:35
Jezusi i Nazaretit nė mėsoi

1) "Duani armiqtė tuaj, bekoni ata qė ju mallkojnė, bėni tė mirė atyre qė ju urrejnė!" "Mos vrit!" "Ata qė marrin shpatėn do tė vdesin nga shpata". Tashmė zemėrimi ėshtė njė shenjė paralajmėruese e rrezikshme e vrasjes (Mateu 5, 21 ff.44, 26, 52).
Kėshtu na mėsojn idhujt totalitare,kulti i gjakosur nė krye tė Kishės

Ashtu si nė fetė e lashta edhe sot kulti vendos kishėn dhe priftėrinjtė e tij mbi jetėn dhe vdekjen. Kėtu shihet qartė se e kan varos, pėr shembull, urdhrin "Mos vrit","ti nuk guxon tė vrasėsh" "Mos u bė vrasės" ( thuhet nė pėrkthimin e Biblės se Re protestante-katolike;Por nėse lidhemi me vrasjet nė luftė(Kateshizmi Katolik. nr. 2309),vrasjet nė luftė i lejon dhe justifikon poashtu dhe dėnimi me vdekje nė rrethana tė caktuara (Nr. 2266).Pėr kėtė kemi shembull tė gjallė Memorial tė Holokaustit me 6 milion viktima shkaktuar nga Nazismi gjerman,kurse pėr viktimat mė tė reja qė kan ndodhur nė mes tė shekullit 20 dhe nė fillim tė shekullit 21,nė kokat e njerzve tė paqės do tė flasin kėto viktima mbase edhe sipas Kuranit edhe sipas Biblės,kėto viktima toka i hjedh nė sipėrfaqe pėr tė u mėsuar e verteta.Kėtu nė kėtė link.
http://www.das-weisse-pferd.com/99_08/holocaust-mahnmal.html (http://www.das-weisse-pferd.com/99_08/holocaust-mahnmal.html),
diku ka fundi thuhet;Luterani Schröder gjatė citimit tė urdhrit Pestė tė Moisiut dėshiron qė tė devijojnė nga pėrkthimi i Luterit. Ky kishte shkruar edhe kėtė: "Ti nuk duhet tė vrasėsh!" Vetėm nė tridhjetė vitet e fundit teologėt katolike dhe teologėt Luterane ranė nė ujdi tė pėrpunojnė sė bashku nė kėtė fjali: "Ti nuk do tė vrasish?". Me sa duket, ata gjithashtu duan tė lejojnė vrasje te vazhdueshme nė luftė.


Kėtu,edhe me Martin Luteri ėshtė pėr tė u marrė. Ai kėrkoi, pėr shembull, ekzekutimin e besimeve tė tjera,si "shtriga", prostitutat, fshatarėt rebel, dhe shumė mė tepėr.
Kishat mund tė vrasin miliona,kėshtu historiani Karlheinz Deschner shkroi kėtė fjali "legjendare": "Pas hulumtimit tė gjerė nė historinė e krishterimit qė nė kohėt e lashta, mesjetare dhe moderne,sidomos duke pėrfshirė ato tė shekullit tė 20-tė,nuk ka asnjė organizatė nė botė, e cila aq gjatė dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe aq tė ngarkuar me krime tė tmerrshme si tė kishės,nė veēanti Kisha Katolike Romake "(in: Die beleidigte Kirche, Freiburg 1986, S. 42 f.).(nė:. Kishėn e ofenduar, Freiburg, 1986, fq 42 f),shkruan;
http://www.theologe.de/kirche_verrat-an-jesus-dem-christus.htm#Toeten (http://www.theologe.de/kirche_verrat-an-jesus-dem-christus.htm)
2) Jezusi nuk ka emėruar Atin "e shenjtė"si zėvendėsin e tij. Ai flet tė kundėrtėn: ai thotė, "Kėtu s`do tė ketė asnjė ndėr ju qe e quan veten At nė tokė, sepse vetėm njė ėshtė Ati juaj,dhe ėshtė nė qiell" (Mateu 23: 9).

Dhe ai mbahet me profetėt (p.sh., Isaia 6, 3) dhe vizioni i Johanes-Gjoni(Zbulesa 15: 4), sipas te cilat Perėndia vetėm ėshtė i"shenjtė" dhe jo njė qenje njerėzore.
Nėse Jezusi ėshtė referuar"Ati i Shenjtė"ai flet dhe shprehet pėr babain e tij nė qiell (Gjoni 17, 11).

Ai gjithashtu nuk ka vendosur njė hierarki tė zyrtarėve, por ai thekson: "Ju nuk duhet tė lejoni t`ju quajnė rabbi (mesues), sepse vetėm njė ėshtė mėsuesi juaj, dhe ju tė gjithė jeni vėllezėr [dhe motrat]" (Mateu 23: 8). Njė nėnshtrim ndaj njė njeriu si Papa Jezusi hedhė poshtė nė mėnyrė rigoroze.
Nė kundėrshtim me atė qė na mėson bibla dhe Jezusi,nė tokė kemi Atin e Shenjtė,por si?

Papa ėshtė gjoja "Ati i Shenjtė" nė tokė. Ai konsiderohet si pėrfaqėsues i Perėndisė - njė transferim nga heronjtė e lashtė totalitare, Perėndi dhe kulte sundimtari. Nė krye tė hierarkisė sė kultit Mitra nė ato kohė ishte Pater Sanctus ("Ati i Shenjtė"), apo thjesht "baba", dhe mė vonė si "Papa" (italisht dhe spanjisht "papa").
Si simbole tė fuqisė sė tij ishte kryeprifti i kultit Mitra me njė unazė tė theksuar dhe njė shkop, dhe mbeti mė vonė simbol i Papės katolik.Ky mbeti Sundimtari nė shumė sisteme dhe kulte si njė pėrfaqėsues i drejtpėrdrejtė i Perėndisė. Perandorėt romakė pas vdekjes sė tij e ngritėn nė "Perėndi", dhe papat, tė krahasueshme nė mėnyrė tė pėrsėritur i "kanonizuar"ose i shpallur i "shenjt",dhe mė sė fundi Gjon Pali II u shpallė si shpirti i"shenjt" nė vitin 2011.

Edhe titullin "Pontifex"(i pagabueshėm) udhėheqėsit e kishės nuk kanė marrė nga Jezusi, por nga priftėrinj nė kohėn e perandorisė romake.
Edhe pėr Pontifex kisha dhe doktrina katolike janė tė "pagabueshėm""dhe tė mvarur nga Papa romak vetė, dhe ėshtė pėr tė gjithė njerėzit absolutisht e nevojshme pėr shpėtim" (Neuner-Roos, besimi i Kishės, dogma nr 430). Kisha kėtė e ka trashėguar dhe e ka marrė pėrsipėr nga perandorėt e Perandorisė Romake, e cila gjithashtu kishte tė paraqesė tė gjitha lėndėt.
Ndėrkohė pėr tė krishterėt Perėndia thjesht njihet si "Baba i dashur"nė ftesat e (Romakėve 8: 15; CF Marku 14:. 36),Papa ėshtė titulluar si i"Shenjti i juaj" kurse kleri i lartė i Kishės si "Emiment" (Kardinal) dhe titullari "Shkėlqesi "(peshkopėt)..