Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[I]Kurani u soll nė Shqipėri, ashtu si kudo tjetėr nė botė, duke u mbajtur nė majėn e jataganit dhe kush nuk pranonte Kuranin pati si alternativė tė provonte tehun e jataganit nė qafėn e vet. Nėn dritėn e dokumentit tė mėsipėrm procesi i konvertimit religjioz ėshtė krejt i qartė. Dhe pas pushtimit turqit filluan dhunėn pėr konvertimin fetar tė shqiptarėve kristianė, nė saje tė sė cilės 90% e nacionit (kombit) shqiptar u kthyen nė fenė islamike. (Nathalie Clayer: Nė fillimet e nacionalizmit shqiptar: lindja e njė kombi me shumicė myslimane nė Evropė, Botime Pėrpjekja- Tiranė 2009, f. 405 )[/I]
[B]Kurani apo Bibla[/B] Ne Kuran, pra ne mesazhin islam, i gjejmė 32400 fjalė qė janė urdheresa per muslimanet qė tė vrasin nė emer tė Zotit dhe se besushmeria se Islami ėshtė feja e drejtė dhe e vertetė nuk jep asnjė fakt pėr tė i besuar asaj thenje, qoftė nga vetė vepra e Muhamedit apo nga vetė shkrimet ne Kuran. Ne lidhje me mbledhjen e Kuranit Zaid ibn Thabit thotė: [I]"Dhe une fillova qė tė kerkoj Kuranin e shejtė dhe i mblodha ato nga ishte shkruar ai : Levoret e lisave, rrasat e bardha te gurit dhe nga njerezit tė cilet e dinin permendesh perderisa e gjeta versin e fundit tė Sures at-Tauba me Abi Khuzaima al Ansari dhe une ketė Sure se gjeta me tjeterkend perpos me ketė " ( (Sahih al-Bukhari, Vol.6, f.478).[/I] .Źshtė i rendesishem njė citim i Zaid ibn Thabit i cili njifet si njeriu qė e shkroi Kuranin , ai nder tė tjera thotė: [I]"Pasha Allahun, nė qoftė se ai (Ebu Bekri) do tė me kishte urdhėruar mua tė zhvendoset njė nga malet nuk do tė kishte qenė e vėshtirė pėr mua ,se sa atė qė ai me kishte urdhėruar mua nė lidhje pėr mbledhjen e Kuranit ... Kėshtu qė une kam filluar gjetjen e materialit Kuranor duke e mbledhur atė nga pergamente, tė gjeteve te palmave dhe nga kujtimet e njerėzve" (i Sahih al-Bukhari, 6:60:201)[/I] Nder tė dhenat e tjera kemi edhe kėto,pra bazuar nga Hadithet. Jemi te viti 653 ku muslimanet luftonin mes veti pėr shkak tė problemeve qe u sillte Kurani ne gjuhen arabe dhe nuk kishte nje Kuran tė perfunduarė. [I]Hudhaifa bin Al-Yaman erdhi tek Uthmani ne kohen kur popujt ne Sham dhe njerzit ne Irak luftonin qė tė e pushtonin Armenin dhe Adharbijan.Hudhaifa ishte i frikesuar pėr popujt ne Sham dhe Irak tė cilet kishin dallim ne recitimin e Kuranit dhe ai i tha Uthmanit: " O udheheqes i besimtarve.: "Kurse ketė popull para se kėta tė ndahen rrethė dhe per shkak tė librit (Kuranit) sikur judejtė dhe tė krishteret qė vepruan me heret.[B] " Keshtu qė Uthmani e dergoj njė porosi tek Hafsa dhe i tha : " Na i dergo manuskriptet e Kuranit qė ne tė i bashkojm materialet e Kuranit ne kopje perfekte dhe kėto manuskripte do tķ kthejm prapė tek ti"[/B] Hafsa e dergoj ketė te Uthmani .Atehere Uthani e porositi Zaid bin Thabit,' Abdullah bin AzZubair, Said bin Al-As och 'Abdur-Rahman bin Harith bin Hisham qė tė i shkruajn manuskriptet ne kopje perfekte.Uthmani u tha tre Kurejshve :[B] Nese ti nuk pajtohesh me Zaid bin Thabit ne ndonjė pjesė tė Kuranit dhe me pas te e shkruash ne dialektin e Kurejshve atehere Kurani do tė jetė i zbuluar ne gjuhen e tyre.Ata vepruan kėshtu, pasi i shkruan shumė kopje Uthmani j i ktheu Hafses manuskriptin. Nga kėto kopje .Uthmani u dergoi nga njė kopje tė gjitha krahinave muslimane dhe i urdheroj qė tė gjitha materialet e me hershme tė Kuranit tė djegen edhe ato qė janė manuskripte fragmentore .[/B]Said bin Thabit tha se :"nje vers nga Syrja Ahzab mungon nga une kur e kopjuam Kuranin dhe une e kam ndegjuar tė derguarin e Allahut duke e recituar .Kėshtu qė ne e kėrkuam se bashku me Khuzaima bin Thabit Al-Ansari dhe e gjetem atė.(Ky vers ishte): "'Prej besimtarėve kishte burra qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre qė janė duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk bėnė kurrfarė ndryshimi." (Kuran 33:23) (Bukhari Sahih al-Bukhari, 6:61:510 )[/I] Por tė shofim njė analizė ne mes tė Islamit dhe Krishterimit, ne mes tė Muhamedit dhe Jezusit se cili nga kėta ėshtė me tė vertet i derguari i Zotit. - Ardhja e Jezusit ėshtė paralajmeruar para 300 profecive tė mehershme. - Muhamedi nuk ėshtė paralajmeruar nga askush. - Lindja e Jezusit ėshtė njė mrekulli ku edhe vetė Kurani e pranon njė gjė tė tillė. - Muhamedi ėshtė lindur si cdo njeri i tjeter i thjeshtė. - Te Herbrejt 4.15 thuhet se Jezusi ishte i meshirshem ne tė gjitha menyrat dhe ishte sikur ne por i pa mėkat. Jezusi nuk kishte mekat por eshtė shpetimtari i mėkateve tona. Hebrejve 4.15 Sepse, nuk kemi Kryeprift qė nuk mund tė ketė dhimbje pėr dobėsitė tona, pasi ai vetė i ka sprovuar tė gjitha si ne, me pėrjashtim vetėm tė mėkatit. - Muhamedi ishte mėkatar si njerezit e tjerė. Ai genjente, mashtroi njerez, shkeli fjalen e vetė, dhe jetoj nė njė botė tė papaster seksuale. Shumė herė ishte afer qė tė humbasė adhurusit dhe tė afermit e vetė per shkak tė menyres se jetes private qė ishte e cuditeshme. Askund ne Kuran nuk lexohet qė Muhamedi ishte i pa mėkat. - Jezusi bėri mrekulli gjė e cila u pranua edhe nga judejtė tė cilet ishin kunder Jezusit ( Ata menduan se mrekullit vinin nga Djalli e jo nga Zoti). Ato shenja dhe ato mrekulli qė i bėri Jezusi deshmojnė se ai ishte vetė ai qė tha se ėshtė. - Muhamedi nuk bėri asnjė mrekulli, gjė tė cilen kohė pas kohe Muhamedi mundohet ta sqarojė nė Kuran. E vetmja mrekulli qė ai flet ishte shpallja e Kuranit, cka do tė thotė se ai pohon se kjo kishte tė bente me njė mrekulli mbinatyrore. Dicka qė mundet ta deshmojė ketė "mrekulli" nuk ekziston, perpos fjaleve tė vetė Muhamedit. - Jezusi ishte hyjnorė. Te Gjoni 1.18 lexojmė: Hyjin kurrė askush nuk e pa: Biri i vetėm ‑ qė ėshtė Hyj, njė natyre me Atin, Ai bėri tė njihet. Nė bazė tė Bibles, Jezusi ishte Zoti vetė i cili vjen nė tokė pėr tė shpetuar njerzimin. - Muhamedi ishte njė njeri i thjeshtė. Asnjė nga shkrimet e Isamit nuk thonė qė ai ishte hyjnorė ose qė ishte fjala e Zotit, e nese ndonjė thenje e tillė do tė ndodhte atehere ajo do tė trajtohej sikur njė ndodhi shumė serioze mbrenda islamit.. - Jezusi e deshmoi predikimin e vetė. Me jeten e vetė si deshmoj se predikimi i tij funksiononte. Ai jo vetėm qė foli pėr dashuri por ishte vetė dashuria. - Muhamedi mesoi dhe predikoj, por vetė nuk jetoj as nuk veproi ashtu si foli dhe predikoj. - Jezusi nuk bėri asnjė sjellje tė dhunshme, ishte per dashuri e jo per dhunė. - Muhamedi bėri vrasje dhe vrau, poashtu ai vjedhi dhe plackiti nga njerezit, ku edhe vertetohet shkrimi ne Kuran ku porositet qe vec ai tė ndanė placka. Tė gjithė armiqet dhe kundershtaret e tij vriteshin dhe i vriste. Ai i shkaterroi dhe i plackiti shumė karvane, zuni rob lufte, mori roberesha, i mori per gra dhe mbushi llogoret me rober lufte. - Jezusi nuk perdori kurrė dhunė qė tė i bind tė tjeret per mesimin e vetė. Shembull te Gjoni 7.17 Jesusi porosit: Kush do tė kryejė vullnetin e Tij do ta njohė a ėshtė ky mėsimi i Hyjit, apo unė flas prej vetvetes. - Muhamedi perdori shpesh dhunė qė tė i detyron njerezit tė behen musliman. Per ketė dhunė flet edhe Kurani ku porosit dhe urdheron dhunen ndaj pabesimtarve (jo muslimanve) - Jezusi u predikoi nxenesve te vetė per tė verteten dhe dashurinė. Askund ne shkrimet e Bibles nuk gjindet ndonje thenje e Jezusit qė tė i ketė mėsuar nxenesit e vetė pėr vjedhje, plackitje, vrasje apo pėr tė e lenduar ndokend. - Muhamedi i mėsonte nxenesit (kalifet) e vetė qė tė vrasin dhe tė vjedhin nė emrin e tij. Kurani ėshtė i mbushur perplotė me urdheresa tė tilla per tė perdorur dhunė dhe pėr tė e imponuar islamin me dhunė. - Jezusi ishte i paster ne mendime fjalė dhe vepra. - Muhamedi kishte dhjetra gra dhe qindra dashnore nder tė tjerat me tė renė Ajshen 9 vjecare. - Jezusi vdiq per mekatet e njeriut. - Muhamedi vdiq per mekatet e veta si cdo njeri i tjeter i thjeshtė. - Jezusi vdiq per shkakun tonė. - Muhamedi i vrau tė tjeret pėr shkakun e vetė. .- Jezusi e paralajmeroj vdekjen e tij dhe ringjalljen. - Muhamedi vdiq rastesishtė dhe krejt papritur pa e paralajmeruar askend dhe pa i parapregaditur nxenesit ( kalifet ) per vdekjen e vetė. - Jezusi u ringjallė nga vdekja. Ka shumė tė dhena dhe pershkrime ne Bibel rrethė kėsaj. Pali pėr shembull te Korintasve shkruan: 15.6-7 Pastaj iu duk vėllezėrve qė ishin sė bashku mė shumė se pesėqind vetė, prej tė cilėve shumica janė ende gjallė e disa kanė vdekur. 15.7 Pastaj iu dėftua Jakobit e pastaj tė gjithė apostujve. 15.58 Prandaj, vėllezėrit e mi tė dashur, tė jeni tė qėndrueshėm, tė palėkundshėm e pėrparoni vazhdimisht nė veprėn e Zotit, tė vetėdijshėm se mundi juaj nuk mbetet i pafrytshėm nė Zotin. - Muhamedi nuk u ringjallė, sepse trupi i tij gjindet akoma nė vorr. Ka shumė mitologji qė flasin pėr udhetimin e tij nė parajsė por kėto janė thenje tė vonshme pas vdekjes sė tij. As Kurani e as tė dhenat e hershme islame nuk flasin pėr njė ngjarje tė tillė. - Jezusi nuk bjen ne kundershtim me fjalet e veta. - Muhamedi ndryshon cdo here. Nganjehere janė judenjet ata me tė tmerrshmit qė ekzistojnė, nganjehere ata janė tė bekuar e tė cmuar para tė gjithve. Nė tė ashtuquajturat "Ajetet e djallit" tė cilat faktikisht janė tė hjekme tashme nga Kurani ( janė ato ajete tė cilat benė qė tė denohet per vdekje Salman Rushdie per ngjarjen) ku Muhamedi kshillon dhe propozon qė besimtaret duhet tė i luten tri vajzave tė Allahut. Kėtė propozim, Muhamedi e ndryshon me vonė dhe behet me shumė fanatik nė kritiken ndaj tė krishterve se Zoti e paska njė djalė. - Bibla pėrbehet nga 66 libra e shkruar nga 40 njerez tė ndryshem ne njė periudhe prej shumė mijera vjetesh. Kėta shkrimtar ishin me prejardhje nga shoqerit e ndryshme tė asaj kohe. Źshtė me rendesi se nga tė gjitha 66 librat e ndryshme qė e perbejnė Biblen, shkrimet e mbledhura pėrputhen kjart e mirė me njėra tjetren, me fjalen e Zotit dhe me porosin se dikur do tė vjen shpetimtari, do tė vjen Mesia (Jezusi). -Kurani nuk ka asnjė profeci konkrete, edhe pse Kurani thotė se e permbushė Biblen, ai nė fakt shkruan kunder Bibles ne shumė pika. Kurani nuk ka asnje lidheshmeri tė fakteve si p.sh ndodhjet historike. Muhamedi nuk bėri asnjė mrekulli qė mund tė besohet dhe tė deshmohet se ai ishte i derguari i Zotit dhe se ardhja e Muhamedit nuk permendet askund me heret ne asnjė shkrim tė shejtė. E vetmja qė thuhet ėshtė se Kurani ėshtė fjala e Zotit dhe Muhamedi ėshtė i derguari i Zotit sepse vetė Muhamedi thotė per vetveten se ėshtė ashtu. Rreth kėsaj shekuj me heret ne Bibel shkruhet: Gjoni 7.18 Ai qė flet prej vetvetes, kėrkon lavdinė e vet; ndėrsa ai qė kėrkon lavdinė e Atij qė e dėrgoi, ai ėshtė i vėrtetė, e nė tė ska padrejtėsi. Qindra vjet pas vdekjes se Muhamedit u trilluan mitet dhe tregimet, qė per detyrė e kishin ngritjen e statusit per Muhamedin. Ne bazė tė lindjes sė kėtyre legjendave dhe miteve u renditen edhe ato qė flisnin per lindjen e Muhamedit, qė ai bėri mrekulli dhe mbi tė gjitha ishte i pa mėkat dhese pas vdekjes se tij ai u ngjit ne qiell. Disa tė dhena mitologjike flasin se udhetimi pėr ne boten tjeter u bė nga Jeruzalemi perderisa asnjė nga kėto tė dhena nuk gjinden te shkruara ne Kuran ose ne ndonje shkrim tradicional musliman qė mund tė trajtohet si e dhenė e vertetė. |
Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
Paramendo sikur te hapesh nje pus te ri afer nje pusi te moqem,dhe lesho gomarin te pi uj..a te besohet se do te shkoje te pi ujin e kulluar dhe te paster te pusit ri duke mos ja kethy as koken pusit vjeter te turbullt..prandaj mos u mundo kote se nuk kethehen shqiptaret e besimit musliman ne ate pus me uje te turbullt me sado te meresh me propagande antisilame...
|
Titulli: Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=konzuli;2287412]Paramendo sikur te hapesh nje pus te ri afer nje pusi te moqem,dhe lesho gomarin te pi uj..a te besohet se do te shkoje te pi ujin e kulluar dhe te paster te pusit ri duke mos ja kethy as koken pusit vjeter te turbullt..prandaj mos u mundo kote se nuk kethehen shqiptaret e besimit musliman ne ate pus me uje te turbullt me sado te meresh me propagande antisilame...[/QUOTE]
Sipas kesaj qe po thua ti (kkomplet palidhje) po u dashka qe me pi uje ne puset me te reja qe jane levizjet sataniste, kryesisht te shekullit 20. Ujė i kthjellet .. |
Titulli: Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=Zanzi/M;2287443]Sipas kesaj qe po thua ti (kkomplet palidhje) po u dashka qe me pi uje ne puset me te reja qe jane levizjet sataniste, kryesisht te shekullit 20. Ujė i kthjellet ..[/QUOTE]
[FONT=Trebuchet MS][/FONT] [FONT=Trebuchet MS]Eh qe de, kaq munden me mendue tė tillėt.[/FONT] [FONT=Trebuchet MS][/FONT] [FONT=Trebuchet MS]Fol e bjeri veti kėta hahahaha, thu ti qė Kurani ėshtė shkruar dje hahahahaa.[/FONT] [FONT=Trebuchet MS][/FONT] [FONT=Trebuchet MS]Ani de Zanzi qe po tė pėrshėndes tash.[/FONT] [FONT=Trebuchet MS][/FONT] [FONT=Trebuchet MS][/FONT] [FONT=Trebuchet MS][/FONT] [FONT=Trebuchet MS].[/FONT] |
Titulli: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
Fakt eshte se:
Kurani qe kemi sot eshte 100% i njejt me ate qe na ka lene Muhammedi s.a.w.s. ndersa Bibla u be 3 shekuj pas vdekjes se Ises a.s. burimet dhe falsifikimet ishin ne nummer sot gjithsej jane 24000 kopje qe asnjera nuk eshte e njejt si tjetra. |
Titulli: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
hala jeni tuj u marr me perrallat e mesjetes a ?
valla mos u paqa gjo borgj a. Mos harroni arabt ma kopila po dalin me kuranin e tyre. E kan shkru shkurt e sa me shkurt duke i dhene mundesin te interpretohet sipas kohes e rastit. guha o tul, mshoj kah dush. Derisa bibla e stegjatur ku eshte munduar ti perthekoj te gjitha del te jet e lodhshme per lexuesin. kuptohet te dyja ne kontestin e perrallave a ! |
Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
"E edhe sikur tua zbritnim Ne atyre engjėjt, tu flitnin tė vdekurit, tu tubonim atyre ēdo send (gjallesė) konkretisht, ata nuk kishin pėr tė besuar, vetėm po tė donte All-llahu, por shumica e tyre nuk dinė (se besimi ėshtė dhuratė nga Zoti)." El-En“am, 111.
Ps: atyre qe i kan zemrat e vulosura (prej Allahut) , e kot eshte, ata nuk besojne pa marre parasysh fakteve dhe deshmive qe ka sjelle Allahu xh.sh, e kot eshte, mjer ata... |
Titulli: Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
ēka me bo, kshtu u kriju dynjeja.
Derisa unė jam Murriz e qė mė ka hije. Ti je Dardanesh e qė sperket aspak me realitetin. Unė do tė quaj tash e tujtje Fatime |
Re: Titulli: Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=murrizi;2287465]ēka me bo, kshtu u kriju dynjeja.
Derisa unė jam Murriz e qė mė ka hije. Ti je Dardanesh e qė sperket aspak me realitetin. Unė do tė quaj tash e tujtje Fatime[/QUOTE] Flm, por me modesti po ta them se nuk e meritoj ate emer. Fatimja [All-llahu qoftė i kėnaqur me tė] ishte e bija e Pejgamberit alejhis-selam dhe e Hatixhes [All-llahu qoftė i kėnaqur edhe me tė]. Ajo ishte bashkėshortja e Aliut [All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) dhe nėna e Hasanit dhe Husejnit [All-llahu qoftė i kėnaqur prej tyre]. Ajo u lind 5 vite para pejgamberllėkut tė Muhammedit alejhis-selam, gjegjėsisht kur ai ishte 35 vjeē. Nė tė njėjtin vit ishte bėrė edhe ndėrtimi i Qabes. Ajo u bė myslimane qė nė moshėn 5 vjeēare, faktikisht kur Pejgamberit alejhis-selam i filloi shpallja. Fatimja [All-llahu qoftė i kėnaqur me tė] ishte besimtarja mė e re nė Islam! Fjala "Fatime" rrjedh nga fjala arabe "fitam" qė do tė thotė se personi ėshtė i ruajtuar nga e keqja dhe nga karakteri i keq. Ndėr tė tjerash, ajo kishte disa nofka qė i mori nga as-habėt [All-llahu qoftė i kėnaqur prej tyre] dhe mė vonė edhe prej dijetarėve. Ėshtė pėr t'u veēuar nofka "Zahra". Kjo ngase ajo kishte dashuri dhe dhembshuri tė madhe ndaj Pejgamberit alejhis-selam. Pėr mė tepėr, ajo i ngjante shumė Pejgamberit alejhis-selam. Kishte lėkurė tė bardhė me faqe tė kuqe. Nofka tjetėr ishte "Batuul". Kjo fjalė ka lidhshmėri me nofkėn e Merjemes [All-llahu qoftė i kėnaqur me tė]. Ėshtė kėshtu pasi adhurimi i Fatimes [All-llahu qoftė i kėnaqur me tė] ishte i ngjashėm me adhurimin e Merjemes [All-llahu qoftė i kėnaqur me tė]. Pėrveē kėsaj, ajo kishte modesti mu si Merjemja. Vlen tė ceket qė kėtu hadithi i Pejgamberit alejhis-selam nė tė cilin ai ka potencuar se: "Fatimja ėshtė zonja e grave tė Xhennetit pas Merjemes". |
Titulli: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=murrizi;2287461]hala jeni tuj u marr me perrallat e mesjetes a ?
valla mos u paqa gjo borgj a. Mos harroni arabt ma kopila po dalin me kuranin e tyre. E kan shkru shkurt e sa me shkurt duke i dhene mundesin te interpretohet sipas kohes e rastit. guha o tul, mshoj kah dush. Derisa bibla e stegjatur ku eshte munduar ti perthekoj te gjitha del te jet e lodhshme per lexuesin. kuptohet te dyja ne kontestin e perrallave a ![/QUOTE] Po a vAllah Murriz me qito qe ki fol , ta kom gjet vendin e pershtatshem per ty , shumica ne Hindistan nuk e qan koken as per Kur'an as per Bibel , thjesh eshte ate qe e sheh ne ate beson , si psh lop ! |
Titulli: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=premium;2287470]Po a
vAllah Murriz me qito qe ki fol , ta kom gjet vendin e pershtatshem per ty , shumica ne Hindistan nuk e qan koken as per Kur'an as per Bibel , thjesh eshte ate qe e sheh ne ate beson , si psh lop ![/QUOTE] Sa arrogant e injorant qe jeni ju islamistat. Guxoni tua merrni tė drejten mbi 6 miliard njerzeve ne rruzėll. Sinqerisht guxim i madh ky a ! |
Titulli: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=murrizi;2287471]Sa arrogant e injorant qe jeni ju islamistat.
Guxoni tua merrni tė drejten mbi 6 miliard njerzeve ne rruzėll. Sinqerisht guxim i madh ky a ![/QUOTE] po a? |
Re: Titulli: Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
[QUOTE=Zanzi/M;2287443]Sipas kesaj qe po thua ti (kkomplet palidhje) po u dashka qe me pi uje ne puset me te reja qe jane levizjet sataniste, kryesisht te shekullit 20. Ujė i kthjellet ..[/QUOTE]
E ke qellu..levizjet sataniste te krishtere padyshim se kuptoni me kohen se cka jeni duke bere. Flasin te krishteret katolik jo nga ajo qe dine mbi fene isalme po nga ajo qe u servilin kishat dhe qarqet vrastere politiko ushtarake,andaj u duhet te mesoni nga vetja dhe per veten mos prisni te u mesojne vrastaret e lirive te njeriut nga kudo qofshin ato. Muslimanet nuk kann sulmu asnje shtet po as Muhamedi,kurse krihsterimi ne emer te krishtit dhe papateve i kann sjelle dhe i sjellin vuajtje njerzimit,dhe ky eshte ai pusi i turbullt per te cilin behet fjale. Kolonizimit,dhuna,vrasjet makabre,pedofilizmi,martesat burre me burre dhe grua me grua nuk jan vepra te kuranit po as te Muhamedit po te kishesh dhe te krishterimit,prandaj flisni ne emer te se vertetes e jo duke shpifur per fene islame per te mbuluar pislleqet tuaja.. |
Re: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
Koncepti Biblik i Zotit ėshtė krejt i ndryshėm nga ai i Kuranit. Le tė hedhim njė shikim kėtyre citateve.
1. A pushon- A ēlodhet Zoti? Sipas Biblės, Zoti tregohet qė mbas krijimit tė qiellit dhe tokės u ul dhe pushoj, ku thotė: " sepse nė gjashtė ditė Zoti bėri qiellin dhe tokėn, dhe ditėn e shtatė pushoi dhe u shlodh". (Exodi 31:17) "sepse nė gjashtė ditė Zoti krijoi qiejt dhe tokėn, detin dhe gjithēka qė ėshtė nė to, dhe ditėn e shtunė ai pushoi (Exodi 20:11) "Ndėrkaq ditėn e shtatė Perėndia mbaroi veprėn qė kishte kryer dhe ditėn e shtatė u ēlodh nga gjithė vepra qė kishte kryer". (Zanafilla 2:2) Kėtė veti tė Zotit Kurani e hedh poshtė duke e argumentuar, ku thotė: "Ne krijuam qiejt e tokėn dhe gjithēka ka ndėrmjet tyre brenda gjashtė ditesh dhe Ne nuk ndiem lodhje". (Kaf 38) 2. A harron Zoti? Bibla thotė: Deri kur do tė mė harrosh, o Zot? (Psalmi 13:1) Pse do tė na harroje pėr jetė . (Vajtimet 5:20) Kurani thotė: Zoti im nuk gabon e as nuk harron". (Ta Ha 52) 3. Fuqia e Zotit? Nė Bibėl thuhet se Jakobi luftoi me Zotin: "Emri yt nuk do tė jetė mė Jakob, por Israel, sepse ti ke luftuar bashkė me Perėndinė dhe me njerėzit, dhe ke fituar". (Zanafilla 32:28) Kurani thotė: Ata nuk madhėruan All-llahun me madhėrinė e Tij tė vėrtetė, qė meriton, All-llahu ėshtė i fuqishėm, ngadhnjyes. (El-Haxh 74) 4. A flen Zoti? Bibla thotė: Zgjohu! Pse fle, o Zot? (Psalmi 44:23) Pastaj Zoti u zgjua si nga gjumi, ashtu si njė trim qė bėrtet nėn ndikimin e verės. (Psalmi 78:65) Zgjohu dhe ēohu, pėr tė mė siguruar drejtėsi dhe pėr tė mbrojtur ēėshtjen time, o Perėndi dhe Zoti im. (Psalmi 35:23) Kurani thotė: Allahu ėshtė njė, nuk ka Zot tjetėr pėrvec Atij Atė nuk e kap kotje as gjumi. (Bekare 255) 5. Zoti nuk dėgjon?!! Bibla thotė: Deri kur, o Zot, do tė bėrtas dhe ti nuk do tė mė dėgjosh? (Habakuku 1:2) Kurani thotė: Vėrtet, Zoi im dėgjon dhe i pėrgjigjet lutjes. (Ibrahim 39) 6. Mos pėrgjigja e Zotit?!! Bibla thotė: O Zot, dėgjo lutjen time dhe vėri veshin britmės sime; mos u trego i shurdhėr ndaj lotėve tė mi. (Psalm 39:12) Pse e fsheh fytyrėn tėnde, dhe harron pikėllimin tonė dhe shtypjen tonė? (Psalm 44:24) Kurani thotė: E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, I pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua. (Bekare 186) A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguar tė keqen e juve ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot tjetėr pos All-llahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni.( Neml 62) 7. Zoti ėshtė i pamėshirshėm. Poashtu Bibla e quan Zotin tė Pamėshirshėm, citoj: A do tė mė hedhė poshtė pėr gjithnjė Zoti? E nuk do tė mė pėlqejė mė kurrė? Dhe mirėsia e tij ka marrė fund pėr gjithnjė dhe falja e tij ka munguar pėr brezat e ardhshme? Vallė Perėndia e ka harruar mėshirėn dhe nė zemėrimin e tij u ka dhėnė fund dhembshurive tė tij? (Psalm 77:7-9) Kurani thotė: "O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, pse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė dhe ėshtė mėshirues!" (Zumer 53) 8. Dituria e mangėt e Zotit!!! Tek Zanafill 3:8,tregohet se Zoti ecėn nė kopsht, dhe pėr ta gjetur njeriun qė fshihet prej Tij, Zotit I duhet ta kėrkojė, poashtu tregon edhe njė pjesė tė paditurisė sė Zotit, siē tregohet nė Bibel: Pastaj dėgjuan zėrin e Zotit Perėndi qė shėtiste nė kopsht nė flladin e ditės; dhe burri e gruaja e tij u fshehėn nga prania e Zotit Perėndi midis pemėve tė kopshtit. Atėherė Zoti Perėndi thirri njeriun dhe i tha: "Ku je?".Ai u pėrgjigj: "Dėgjova zėrin tėnd nė kopsht, dhe pata frikė sepse isha lakuriq dhe u fsheha". Dhe Perėndia i tha: "Kush tė tregoi se ishe lakuriq? Mos vallė ke ngrėnė nga pema qė unė tė kisha urdhėruar tė mos haje?". Pėrsėri Kurani hedh poshtė kėtė mangėsi tė Zotit, kėtė shpifje qė i bėhet Atij ku thotė:Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė I gjerė (nė bujari) e i dijshėm.( Bekare 115) Ai ėshtė All-llahu (qė adhurohet e madhėrohet prej ēka kanė tokė; Ai i di fshehtėsitė dhe publikimet tuaja dhe Ai e di atė qė bėni.(Enam 3) 9. Pėrshkrimi i Zotit !!! Kėtu Bibla e pėrshkruan Zotin si njė gjallesė tė jashtėzakonshme, dhe si njė Zot qė kalėron mbi njė Kerubin: Atėherė toka u trondit dhe u drodh, themelet e qiejve u lėkundėn dhe u shkundėn, sepse ai ishte tėrė zemėrim. Njė tym ngjitej nga fejzat e hundės sė tij dhe njė zjarr pėrvėlues i dilte nga goja; prej tij dilnin thėngjij Ai rrinte kaluar mbi njė kerubin, fluturonte dhe dukej mbi flatrat e erės. (2 Samueli 22:8-11) Kurani hedh poshtė kėto trillime ku thotė: E kush ėshtė mė gabimtar i madh se sa ai qė trillon rrenė ndaj Zotit, ose thotė: "Mua po mė shpallet e nuk i ėshtė shpallur asgjė, ose se sa ai qė thotė: "Do tė thur diēka tė ngjajshme me atė qė e ka zbritur All-llahu".( El-Enam 93) Asnjė send nuk ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi.( Esh-Shura 11)Pra, mos i pėrshkruani All-llahut shembuj! All-llahu i di tė gjitha e ju nuk dini.( En-Nahl 74) 10. Zoti pėrshkruhet nė formėn njerėzore. Bibla thotė: Pastaj Perėndia tha: "Ta bėjmė njeriun sipas shėmbėlltyrės sonė dhe nė ngjasim me ne. (Zanafilla 1:26) Perėndia e ka krijuar njeriun simbas shėmbėlltyrės sė tij.( Zanafilla 9:6) Kurani thotė: Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė! All-llahu ėshtė mbėshtetja (Atij i mbėshtetet ēdo krijesė). As ska lindur kė, as nuk ėshtė i lindur. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė. (El-Ihlas 1-4) Asnjė send nuk ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi. (Shura 11) 11. A mundet tė shikohet Zoti? Bibla thotė: Atėherė Jakobi e quajti kėtė vend Peniel, sepse tha: "E pashė Perėndinė ballė pėr ballė dhe jeta ime u fal".( Zanafilla 32:30) Pastaj Moisiu dhe Aaroni, Nadabi dhe Abihu dhe shtatėdhjetė nga pleqtė e Izraelit u ngjitėn, dhe panė Perėndinė e Izraelit.( Exodi 24:9-10) Kurani thotė: Tėpamurit (e njerėzve) nuk mund ta pėrfshinė Atė, e Ai i pėrfshinė tė pamurit. Ai ėshtė shumė i kujdesshėm, hollėsisht i njohur. (El-Enam 103) 12. Zoti a ka familje? Bibla thotė: Kėshtu thotė Zoti: Izraeli ėshtė biri im, i parėlinduri im". (Exodi 4:22) Por Zoti e pa kėtė dhe i hodhi poshtė, pėr shkak tė provokimit tė bijve tė tij dhe tė bijave tė tij. (Ligji i Perterire 32:19) Kėshtu i thotė Zoti Jeruzalemit: Kur linde ti, ditėn qė dole nė kėtė botė, nuk t'u pre kėrthiza, Tė bėra tė rritesh si mori si filizat e arave; dhe ti u rrite, ubėre e madhe dhe u bėre shumė e bukur. Gjiri t'u formua, flokėt t'u rritėn shumė, por ti ishe lakuriqe dhe nevojtare.Unė tė kalova afėr dhe tė shikova, dhe ja, koha jote ishte koha e dashurisė. Kėshtu shtriva cepin e rrobave tė mia mbi ty dhe mbulova lakuriqėsinė tėnde; tė bėra njė betim, lidha njė besėlidhje me ty dhe ti u bėre imja", thotė Zoti, Zoti . Por ti vure besim nė bukurinė tėnde dhe u kurvėrove pėr shkak tė namit tėnd dhe ia falje kurvėrimet e tua ēdo kalimtari, qė I pranonte ."Pėrveē kėsaj more bijtė e tu e bijat e tua qė mė kishe lindur dhe i sakrifikove ata, qė tė gėlltiten. Mos vallė ishin pak gjė kurvėrimet e tua, qė ti tė therje bijtė e mi dhe t'ua ofroje atyre duke i kaluar nėpėr zjarr?....nė krye tė ēdo rruge ke ndertuar njė vend te lartė, e ke bėrė tė neveritshme bukurinė tėnde, dhe i ke hapur kėmbėt e tua ēdo kalimatari, duke i shumuar kurvėrimet e tua.Ti gjithashtu je kurvėruar me Egjiptasit, fqinjėt e tu trupmėdhenj, dhe i ke shumuar kurvėrimet e tua pėr tė provokuar zemėrimin tim Sa e shthurur ėshtė zemra jote", thotė Zoti, Zoti. (Ezekieli 16:3-32) A mundet tė ketė Zoti familje?? A mundet qė Zoti tė jetė I martuar dhe gruaja e Tij tė kthehet nė Prostitutė?? (I Pastėr qoftė Zoti nga ata qė ia mveshin). Kurani I demanton kėto shpifje duke thėnė: Pėr tua tėrhequr vėrejtjen atyre qė thanė se All-llahu ka fėmijė. Dhe pėr atė (fėmijė), as ata, e as tė parėt e tyre nuk kanė kurrfarė dijenie. Sa e madhe ėshtė ajo fjalė qė del nga gojėt e tyre, e ata nuk thonė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr. A thua ti, do ta shkatėrrosh veten nga hidhėrimi pas tyre, nėse ata nuk i besojnė kėtij ligjėrimi (Kuranit)?. (El-Kehf 4-6) Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: "Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij". Thuaju: "E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?" Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejve, i tokės dhe i githė ēka ka nė mes tyre ėshtė vetėm e All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja. (El-Maide 18) Ata (ithtarėt e librit) thanė: "All-llahu ka fėmijė" I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: "Bėhu!" nė atė moment bėhet. (Bekare 116-117) 13. Mosvėmendja e Zotit !!! Bibla thotė: Vėr veshin, o Zot, dhe dėgjo; hap sytė, o Zot, dhe shiko!. (2 Mbreterve 19:16) Kurani thotė: Ska dyshim se All-llahu e di fshehtėsinė e qiejve e tė tokės, All-llahu sheh atė qė punoni ju. (El-Huxhurat 18) 14. Zoti dhe fėmijėt e Tij! Bibla thotė: ''Ti je im Bir, sot ti mė linde''. (Hebrenjve 5:5) Do tė shpallė dekretin e Zotit. Ai mė ka thėnė: "Ti je biri im, sot mė linde. (Psalm 2:7) Kurani thotė: Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė! All-llahu ėshtė mbėshtetja (Atij i mbėshtetet ēdo krijesė). As ska lindur kė, as nuk ėshtė i lindur. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė. (Ihlas 1-4) All-llahu nuk ka marrė pėr veten kurrfarė fėmijė (as engjėjt,e as nga njerėzit), nuk ka me Tė ndonjė zot tjetėr, pse (sikur tė kishte zot tjetėr), atėherė secili zot do tė veēohej me atė qė ka krijuar, dhe do tė dominonte njėri mbi tjetrin! I lartė, i pastėr ėshtė All-llahu nga ato qė I pėrshkruajnė. (Muminun 91) Ata thanė: I Gjithėfuqishmi ka fėmijė. Ju (jobesimtarė) vėrtet sollėt njė fjalė shumė tė shėmtuar. Aq tė shėmtuar sa gati u copėtuan qiejt, gati pėlciti toka dhe gati u shembėn kodra nga ajo (fjalė). Pėr atė se tė Gjithėmėshirshmit i pėrshkruan fėmijė. E tė Gjithėmėshirshmit nuk i takon tė ketė fėmijė. (Merjem 88-92) 15. Padrejtėsia e Zotit? Bibla thotė: mėsoni atėherė qė Perėndia mė ka trajtuar nė mėnyrė tė padrejtė dhe mė ka zėnė nė rrjetat e tij. Ja, unė bėrtas: "Dhunė!", por nuk kam asnjė pėrgjigje; bėrtas pėr ndihmė, por drejtėsi nuk ka!. (Jobi 19:6-7) Kurani thotė: All-llahu nuk u bėn asgjė tė padrejtė njerėzve, por ata I bėjnė tė padrejtė vetes sė tyre. (Junus 44) Ska dyshim se All-llahu nuk bėn pa drejtė as sa grimca, e nėse ajo vepėr ėshtėe mirė, Ai e shumėfishon atė dhe Vetė Ai i jep shpėrblim tė madh. (Nisa 40) E ti kurrsesi mos e mendo All-llahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur). (Ibrahim 42) 16. Zoti a ka nevojė pėr udhėheqjen e njeriut?!! Nė Bibėl tregon rastin se zoti nga mosdija e Tijė, urdhėron njeriun qė nė disa shtėpi qė tė vendos nga njė shenjė, qė kur tė kaloj Zoti atypari dhe kur ta shohė shenjėn nė atė shtėpi, Ai nuk do ta zhduk, siē tregohet tek Exodi 12:13 Dhe gjaku do tė jetė pėr ju njė shenjė mbi shtėpitė ku ndodheni; kur unė tė shoh gjakun do tė kaloj tutje dhe nuk do tė ketė plagė mbi ju pėr t'ju zhdukur, kur tė godas vendin e Egjiptit. Kurani thotė: ēelėsat e fshehtėsive janė vetėm te Ai, atė (fshehtėsinė) nuk e di kush pos Tij. Ai e di ēka ka nė tokė dhe nė det, Ai e di pėr ēdo gjeth qė bie dhe ska kokėrr nė thellėsi tė tokės, ska tė njomė dhe ska tė thatė qė nuk ėshtė (shėnuar) nė librin e qartė (LehviMahfud). (En-Am 59) Thuaj: Atė e shpall Ai, qė e di tė fshehtėn nė qiej e nė tokė, Ai ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues. (Furkan 6) 17. Zoti don tė bėj diē, por e ndryshon mendimin dhe e ndėrron vullnetin e Tij. Bibla thotė: Kėshtu Zoti ndryshoi mendim lidhur me tė keqen qė kishte thėnė se do t'i bėnte popullit tė tij. (Exodi 32:9-(14)) Kurani thotė: Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: Bėhu! nė atė moment bėhet. (Bekare 117) Ja, kėshtu, All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo menjėherė bėhet. (Ali-Imran 47) 18. Njė Zot qė e prish premtimin-Beslidhjen?!!! Bibla thotė: dhe tė prish besėlidhjen time qė kam lidhur me ta; unė jam Zoti, Perėndia i tyre. (Levetiku 26:44) Kurani thotė: Premtimi i All-llahut ėshtė (ky), All-llahu nuk e thyen premtimin e Vet, por shumica e njerėzve nuk po dine. (Rrum 6) 19. Zoti urdhėron nė tė shėmtuarėn/ keqėn!!! Bibla thotė: por ēdo grua do t'i kėrkojė fqinjės sė saj dhe gruas qė banon nė shtėpinė e saj sende argjendi, sende ari dhe rroba; dhe ju do t'ua vini nė shtat bijve dhe bijave tuaja; kėshtu do t'i zhvishni Egjiptasit". (Ekzodi 3:22) Kurani thotė: All-llahu nuk urdhėron tė shėmtuarėn, a thoni pėr All-llahun ēka nuk dini? (Araf 28) 20. Zoti dėnon njeriun pėrshkak tė fajit tė etėrve tė tyre!!! Bibla thotė: Pėrgatitni masakrėn e bijve tė tij pėr shkak tė paudhėsisė sė etėrve tė tyre. (Isaia 14:21) Kurani thotė: Thuaj: A tė kėrkojė Zot pos All-llahut, e Ai ėshtė Zot i ēdo sendi (ekzistues) dhe dėmi i secilit person ėshtė kundėr vetes. Askush nuk do tė bartė barrėn e tjetrit. Mandej, kthimi juaj ėshtė te All-llahu; e Ai ju njohton pėr atė qė pėrēaheshit. (En-Am 164) 21. A pendohet Zoti?? Kėtu Bibla tregon se Zoti pendohet qė ka krijuar njeriun nė sipėrfaqėn e tokės: Dhe Zoti u pendua qė kishte krijuar njeriun mbi tokė dhe u brengos pėr kėtė nė zemėr tė vet. Kėshtu Zoti tha: "Unė do tė shfaros nga faqja e dheut njeriun qė kam krijuar, duke filluar nga njeriu deri te kafshėt, te rrėshqanorėt, te zogjtė e qiellit, sepse pendohem qė i kam krijuar". (Zanafilla 6:6-7) 22. A duartroket Zoti ?!!! Bibla thotė: "Por ja, unė rrah duart pėr fitimin e pandershėm qė ke nxjerrė dhe pėr gjakun e derdhur qė ėshtė nė mes teje. (Ezekieli 22:13) Pra me kėto citate qė i cekėm, vallė: A mund tė jet Zot njė i tillė me kėto cilėsi tė Zotit siē e pėrshkruan Bibla? Pėrshkrimet e tilla jo vetėm qė nuk gjenden nė Kuran por konsiderohen si kufėr ndaj madhėrisė sė Allahut xh.sh.. Poashtu duke bėrė krahasimin nė mes dy teksteve, mes Biblės dhe Kuranit rreth konceptit tė Zotit, hedh poshtė tezėn se Kurani ka huazuar nga Bibla, apo Kurani ėshtė kopje e Biblės. Po e pėrfundoj me fjalėn e Allahut tė Madhėruar ku nė Kuranin Famėlartė thotė: I Lartėsuar ėshtė Zoti yt, Zot i fuqisė nga ajo qė ia pėrshkruajnė. (Saffat 180) S.M. |
Titulli: Kurani apo Bibla (Profecia mes Jezusit dhe Muhamedit)
Duke rrespektuar (jo toleruar) muajin e ramazanit qe per shume bashkombasit e mije eshte i shenjte, por meq ju (islamistat) e keni thyer paqen, e qe ne raste te tilla do te duhej te ishte e vetkuptueshme, me duhet te shtoj qe kjo ishte nje perralle e shkruar bukur per femijet.
P.S. Flisni me seriozitetin me te madhe te mundshem me femijet, ata edhe perrallave ju besojn ne moshen e tyre. |
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 01:16. |
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.