Tema: Kuriozitete
Shiko Postimin Tek
Vjetėr 02-04-11, 20:09   #64
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Pesė tė pavėrteta pėr tėrmetet

Tėrmeti dhe tsunami shkatėrrues qė goditi Japoninė u shoqėrua nė media me shumė informacione shpjeguese pėr vetė tsunamet, njė fenomen natyror i cili pėr shumė njerėz ėshtė ende i paqartė se si formohet.

Megjithatė, nė kėtė bombardim informacioni, njė prej gjėrave mė tė dukshme ishin keqkuptimet dhe dhėniet e lajmeve tė pavėrteta. Njė revistė italiane pėrmblodhi sot gabimet mė tė zakonshme qė janė bėrė nė lidhje me lėkundjet e tokės.

Ngatėrimi i fuqisė  Nė momentin e parė tė tėrmetit, fuqia e tij nuk ishte e qartė, ndėrsa nė media mund tė lexoje pėr njė tėrmet 6 ballė, 8 ballė apo 9 ballė. E vėrteta ėshtė se ekzistojnė disa shkallė tė ndryshme pėr tė matur forcėn e tėrmeteve.

Mė e pėrdorura ėshtė ajo Riechter. Nė bazė tė saj, tėrmeti shkatėrrues i 11 marsit kishte njė fuqi goditėse tė magnitudės 9. Nga ana tjetėr, njė njėsi matėse si Mercalli, e pėrdorur shumė pėrpara Riechter-it dhe ende si referencė nė vende europiane, do ta pasqyronte tėrmetin si tė shkallės sė gjashtė, nė referencėn e saj mbi fuqinė e tėrmeteve.

Parashikimi i tėrmeteve  Ėshtė thėnė qė njohja gjeologjike dhe ajo e lėvizjeve tė pllakave, sė bashku me hartėn ku ndodhin goditjet, lejon qė tė parashikohen tėrmetet. Thuhet edhe se nė zonat ku bie njė tėrmet i fortė, ka pak gjasa tė pėrsėritet njė i tillė.

Kėto janė bestytėni tė gabuara, pasi me teknologjinė e sotme tėrmetet janė absolutisht tė paparashikueshėm. Nga ana tjetėr, ndonėse ėshtė shumė e rrallė qė epiqėndra tė jetė ekzaktėsisht e njėjta, njė zonė ku bie njė tėrmet i fuqishėm ka mė shumė probabilitet qė tė goditet pėrsėri.

Centralet bėrthamore  Ėshtė shkruar se nė momentin kur ishte ndėrtuar centrali bėrthamor i Fukushimės, nuk mund tė dihej se zona ishte e rrezikuar prej tėrmeteve.

Kjo ėshtė gjithashtu e pavėrtetė. Kjo zonė ėshtė e njohur pėr aktivitetin e saj sizmik. Nė fakt, nė vitin 1923, ndodhi njė tėrmet i tillė qė shkatėrroi njė pjesė tė madhe tė Tokios dhe epiqėndra atėherė ishte pikėrisht nė Fukushima.

Tėrmeti mė shkatėrrues  Nė pėrpjekje pėr tė sensocionalizuar ngjarjen, shumė media e kanė cilėsuar tėrmetin e Japonisė si mė shkatėrruesin e historisė.

E vėrteta ėshtė qė ky tėrmet nuk ėshtė as mė i forti, as mė i fuqishmi. Kili njohu nė vitin 1960 njė tėrmet 9,5 tė shkallės Riechter, ndėrsa tsunami shkatėrrimtar i vitit 2004 u provokua nga njė tėrmet me magnitudė 9,1 nė det. Ndėrsa mė vdekjeprurėsi ndonjėherė ėshtė ai i vitit 1556 nė provincėn kineze tė Shanxit, i cili shkaktoi sipas burimeve tė kohės 830 mijė viktima ose mė shumė.

Smund tė ndodhte nė Japoni  Ndonėse Japonia ėshtė vendi mė i prekur nė botė nga tėrmetet, ekziston njė besim se tėrmetet nė kėtė vend janė tė fortė ose mesatarė, por jo katastrofikė.

Ky ėshtė pėrsėri njė mit i gabuar. Nė rastin e tėrmetit mė tė fortė nė botė, nė vitin 1960, u vlerėsua se pllakat tektonike pranė Kilit po lėviznin me shpejtėsi 8 centimetra nė vit. Kjo ėshtė e njėjta shpejtėsi qė lėvizin drejt njėra-tjetrės dhe pllakat nė Japoninė qėndore.

Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė