Titulli: Nenes time
MONOLOGU I NĖNĖS SĖ EMIGRANTIT
U bėnė shtatė vjet
me rėnie gjethesh tė verdha ndėr mote,
shtatė shekuj qė tė pres
me sytė nė pėrgjim,
te kjo derė e pashkelur nga fryma jote
dhe nga gjurma e harruar
larg nė mėrgim.
Tė pres te kjo derė e gozhduar
me kufomėn e vetmisė brenda,
te ky prag i zi qė e mbėshtolli
me shurdhėri nata jote e ikjes.
Yjet kėputen
nga gėrmadhat e reve tė rėnda
dhe bien mbi duart e mia
tė shtrira drejt qiellit tė pritjes.
Por ylli yt
nuk pikoi vėshtrimin e syrit
mbi pėrrenjtė e tharė
tė rrudhave tė mia.
U bėnė shtatė shekuj
me trokitje vetėtimash,
duke pritur tė trokasė zėri yt
te dritarja me thinja.
Por kam dėgjuar
vetėm ankthin e erėrave dimėrore.
qė vijnė e shkojnė
me psherėtima tė pikėlluara.
Derisa vetmia
mė ngurtėsoi rrudhjen kockore,
pėr tė gdhendur
statujėn e pritjes sė nėnave tė harruara.
Por ti nuk erdhe
tė zbutesh mallin tim gjėmėmadh.
Shumė shira breshėruan lot nė sytė e mi
qė u tretėn nga mynxyra e dhimbjes.
nėpėr mjegullat e harrimit tėnd pa kufi.
Vjen gjithmonė njė korb mortor,
gdhihet natėn te dritarja ime e shkretuar,
ku hija jote ngjyrė molle lulėzon nė oborr
dhe gjithmonė mė pėshpėrit
ardhjen tėnde tė tejvonuar.
Por tani qė edhe ajri u mbush
me mungesėn tėnde,
ndjej se fryma mė ėshtė pakėsuar.
Dhe fjalėt e ngrira
mė janė kthyer nė mermer tė zbardhur,
ku mund ti falesh kujtimit tėnd nė kthim.
Nėse dikur ke pėr tė ardhur... o yll im!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|