vijimi
Orakulli i Dodonės
Mė vonė kjo formulė u bė doktrina mė e rėndėsishme pėr besimin kristian. Kostandini vetė kishte lindur nė 274 A.D. aty ku ėshtė territori modern i Shqipėrisė sė sotme".
Gjithnjė me gjuhėn e astrologjisė, nėn shenjės e Peshqve, shoqėria njerėzore ishte parashikuar se do tė zhytej nė anarki dhe luftėra mizore. Por pasoja mė e rėndė do tė ishte errėsira shpirtėrore. Ndryshimi i pozicionit tė yjeve, sjell kėshtu nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme ndryshime fizike dhe psikologjike nė jetėn e pėrditshme tė njeriut.
Ky ėshtė njė cikėl qė pėrsėritet nga njė shenjė e Horoskopit nė tjetrėn, nė njė periudhė mesatarisht dymijėvjeēare. Nga tė dymbėdhjetė shenjat qė ka Horoskopi, pėrfitojmė njė proces lėvizjeje qė zgjat afėrsisht 25.975 vjet.
Pra, kemi me kėtė rast njė rrotullim tė plotė nė 360ŗ tė boshtit tė tokės. P.sh, nė 180ŗ shmangie, Poli i Veriut kalon nė pozicionin jugor dhe Poli i Jugut kalon nė opozitė. Ky konkluzion arrihet nga vėzhgimi i ngadaltė i shmangies tė tij. Kjo lloj lėvizjeje (shmangieje) prej 1ŗ e boshtit tokėsor, merr pothuajse 72 e 3/4 vjet. Pikėrisht kjo distancė e gjatė ėshtė e barabartė me jetėn mesatare tė njeriut nė tokė.
Astronomėt e quajnė kėtė fenomen, thjesht, njė vit kozmik. Pra, nė njė mesatare gati dymijėvjeēare nė tokė, ne pėrfitojmė vetėm njė shmangie prej 30ŗ tė boshtit tokėsor.
Le tė theksojmė se njeriu i lashtė duhet tė ketė qenė mjeshtėr i kėtyre kalkulimeve. Po mundohem qė ti pėrmend kalimthi gjėra tė tilla, sepse neve na duhet qė tė vijmė nė tė njėjtin nivel tė kuptuari me ata qė ndėrtuan Dodonėn. Kjo logjikė do tė na ndihmojė nė zbėrthimin me lehtėsi tė rėndėsisė sė saj.
Arsyeja e vėrtetė se pėrse shqiptarėt janė njė popull mė shumė supersticioz se sa fetar, shfaqet pikėrisht tek baza e kėtyre njohurive tė cilat ata duket se i kanė zotėruar mrekullisht dikur.
Supersticioni ėshtė njė besim, dhe nga mė tė vjetrit gjithashtu dhe dihet qė ai i ka rrėnjėt drejtpėrdrejt tė lidhura me fuqinė e Zotit. E thėnė ndryshe, ata (shqiptarėt) me kujdes e zgjuarsi i shmangen shpesh fanatizmit tė sotėm fetar, i cili shumė tragjedi tė mėdha ka sjellė nė jetėn e njeriut. Kėshtu, duke i analizuar tė gjithė elementėt nė kompleks, ne mundemi ti shohim gjėrat realisht. Dhe po realisht ne do tė kemi shansin qė ti pėrmirėsojmė ato.
Dy fjalė mbi gjenezėn
Historia e njeriut fillon nė tė njėjtėn kohė me aktivitetin e trurit tė tij. Kėshtu e kanė pėrcaktuar studiuesit historinė. Gjė kjo qė konsiderohet tė ketė filluar gati 50.000 vjet tė shkuara. Nė fillim zbulimet mė tė rėndėsishme u konsideruan Muzika, Gramatika, Retorika, Drejtėsia, Prudenca, Matematika dhe Gjeometria, tė cilat kanė qenė tė lidhura siē thamė pak mė sipėr, me momentin e formimit tė psikologjisė sė njeriut tė sotėm modern.
Ato u quajtėn nė atė kohė "shtatė artet e lira" qė u bėnė themel i tė gjitha njohurive pėr shoqėrinė njerėzore. Po ta shikojmė me kėtė prizėm etimologjinė e fjalės art, ajo siē e dimė ka kuptimin e pėrsosmėrisė, pra Zotit! Pėrndryshe ėshtė elementi bazė qė e bėn praninė e Atij, si diēka konkrete nė mes njerėzve.
Ėshtė me vend qė tė theksojmė kėtu se artistėt janė misionarė, tė cilėt nuk bėjnė gjė tjetėr, por me formėn e artit qė krijojnė, zbresin mesazhe nė tokė tė cilat influencojnė nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme nė jetėn e pėrditshme tė njerėzve. Le tė tingėllojė kjo si kujtesė e shkurtėr pėr disa shqiptarė tė prapė! Artistėt nuk janė kontingjent diskriminimi, dhe aq mė keq pėr tu vrarė, ashtu siē bėhej gjatė regjimit komunist.
Ata janė pasuri kombėtare
!
Duke vazhduar mbi origjinėn dhe mėnyrėn se si ka filluar civilizimi nė tokė, pra periudha e parė e njeriut si qenie inteligjente, nga shkollarėt e sotėm ka qasje tė kujdesshme nė deshifrimin e skripteve tė vjetra.
Krahas kėsaj, po i kushtohet gjithnjė e mė shumė seriozitet gjurmėve tė shumta tė lėna nga vizitorė, (alienėt), tė ardhur nga distanca tė largėta kozmike, ku mendohet se jeta atje ėshtė mė e avancuar se nė planetin tonė. Shumė testamente dhe mbishkrime brenda mureve tė piramidave, janė zbėrthyer nga pėrmbajtjet e tyre dhe na kujtojnė shpesh njė gjė tė tillė megjithatė. <br /
Me pak fjalė, shkollarėt po deshifrojnė mendimin, komunikimin dhe vizionin e njeriut tė parė, duke u munduar tė hyjnė nėn lėkurėn e tij! Ata po pėrqendrohen gjithashtu nė rrjedhėn apo edhe nėnshtresat e civilizimeve tė tėra qė deri mė sot konsideroheshin krejtėsisht tė humbura. Nga kėto lloj pėrpjekjesh po arrihen rezultate tepėr tė rėndėsishme!
Ėshtė fjalė pėr piramidat e Egjiptit, Stonehencet, Atlantėt, Limurėt, Olmikėt, Ilirėt, Sumerėt, Babilonasit, Majatė, Actekėt, Inkasit dhe plot enigma tė sė djeshmes, tė cilat janė trajtuar si tabu apo mistere tė padeshifrueshme, tė zhdukura ose thjesht pjellė e miteve dhe legjendave.
Nė kėtė kontekst, ėshtė shumė me vend qė ta theksojmė se historia e shqiptarėve zė njė vend me peshė tė madhe nė historinė e civilizimit botėror. Por nė kėtė shkrimin tim, unė do tė fokusohem vetėm nė njė fakt, nė misterin e Dodonės
Po ēfarė fshihet brenda guaskės sė kėtij misteri
? Dhe a ia vlen qė ne tė gėrmojmė rreth kėsaj ēėshtjeje?!
Ē'dimė pėr Dodonėn?
Nė kuptimin e gjerė tė fjalės kurrgjė! Arsyet janė tė ndryshme, por ato mė tė rėndėsishmet janė historike. Nė kujtesėn e shqiptarėve Dodona ka ardhur e gjallė dhe e ruajtur vetėm nėpėrmjet gojėdhėnave, miteve dhe legjendave. Nė fakt, nė kėto mite e legjenda Dodona pėrmendet shpesh si vend i shenjtė.
Interesante gjithashtu ėshtė se mali i Tomorit thirret ende edhe sot "Mali i Zotit". Njerėzit e atyre anėve me respekt e quajnė atė "Baba Tomori"! Tek Iliada, Homeri me gojėn e Akilit thotė: "O Zot, mbret Dodonas Pellazgjik, qė banon n'ato vise tė largėta e sundon mbi Dodonėn dimėrkeqe"!
Nga gojėdhėnat thonė se mali i Tomorit quhej mė parė "Mali i tė Mirit". Semantika e fjalės "tė Mirit" zbulon krejt funksionin e veēantė tė kėtij mali! Ndėrsa Straboni e pėrshkruante kėshtu situatėn e terrenit tė thyer fizik pėr tė arritur deri nė Tomor: "Sado qė ėshtė i ashpėr e plot me male tė mėdhenj si Tomori e tė tjerė, Epiri dhe Iliria nxjerrin burra trima e tė menēur".
Kėshtu, me kėtė logjikė po tė vazhdoj, do tė pėrsėris se ē'thonė tė tjerėt qė janė tė shumtė padyshim. Por nė fakt, mė i rėndėsishėm pėr ne ėshtė zbulimi i funksionit tė vėrtetė tė Dodonės. Tek historianėt e vjetėr dhe shėnimet e tyre historike Dodona pėrmendet shkarazi, nė mėnyrė tė zbehtė dhe vetėm si njė fakt i pėrgjithshėm.
Le ta quajmė ndryshe kėtė gjė si pėrplasjen e parė me injorancėn apo kufizimet tė cilat i ka vuajtur jo pak herė historia jonė. Duket pra se nė rastin tonė ne kemi mė shumė mjegull, sesa informacion. Flasim pėr Dodonėn dhe pėr njė moment harrojmė qė e kemi fjalėn pėr origjinėn institucionale tė njeriut nė tokė.
Fakti i madh qė Dodona pėrfshihet e para dhe mė e vjetra nė listėn e 8-tė Orakujve tė parė dhe mė kryesorė, duke bėrė pjesė brenda rrjetit territorial tė kėtyre Orakujve, na shtyn tė mendohemi... Dhe nė listėn e kėtyre tetė Orakujve ishin: 1-Dodona, 2- Delphi, 3-Delos, 4-Cythera?
, 5-Omphalos?
, 6-Akrotin?
, Paphos?
,7- Tritoni?
, 8-El Marj?
, 9-Bendet! Emrat dihen, por disave prej tyre ende nuk iu ėshtė pėrcaktuar vendndodhja.
Pėr disa tė tjera gjithashtu nuk iu ėshtė qartėsuar pėrkatėsia, prandaj ato janė me pikėpyetje nė fund. Nga funksioni i tyre, pėrveē Dodonės dhe Delphit qė kanė pėrafėrsi me njėra-tjetrėn, tė tjerat janė tė ndryshme. Kodi i Orakullit tė Dodonės ėshtė ky: 1. Vendndodhja - mali i Tomorit, nė Qendrėn Perėndimore, 2. Pema simbol - Lisi 3. Planeti simbol -Saturni 4. Lindja Hyjnore - Qenia Humane prej "Ashtit tė Tokės"!
Ėshtė e pajustifikueshme qė nė programet apo tekstet e shkollave shqipe Dodona as qė zihet me gojė, qoftė edhe shkarazi. Sa pėr shkrimet e autorėve klasikė, tė ashtuquajturit greko-romakė apo bizantinė, terma qė po bėhen gjithnjė edhe mė tė dyshimta sot, me lehtėsi mund tė pėrmendim emra, si Homeri, Eskili, Platoni, Hesiodi, Herodoti, Tukididi, Plutarku, Straboni, Pindari, Plini, Apollodor Tekniku, Polibi, Titus Libius, Stefan Bizanti, Eustathi etj
Disa prej kėtyre emrave i pėrkasin periudhės sė dytė, asaj Bizantine. Ndėrsa nė plejadėn e Rilindjes Evropiane deri nė ditėt e sotme, kemi emra tė shquar shqiptarė dhe tė huaj si Jeronim de Rada, Dhimitėr Kamarda, Shtjefėn Gjeēovi, Perikli Ikonomi, Myzafer Korkuti, Skėnder Anamali, Aleksandėr Stipēeviē, Nermin Vlora (Falaski), Aristidh Kola, Mexhit Kokalari, Rasim Bedo, etj.
Nga studiuesit e huaj le tė pėrmendim: J.G.Fon Han, Edvin Jacques, Michael Grand, Nikolas Hammond, Robert Temple, Erik Von Daniken, Robert D'angely, Enzo Gatti, John Wilkes, Eduard Gibbon, Agnes Savill, dhe plot tė tjerė.