Peptidet
Peptidet janė komponime organike tė pėrbėra prej njė numri tė vogėl aminoacidesh, tė cilat janė tė lidhura mes vete me lidhje peptidike. Prandaj, mes hidrolizėn e peptideve si produkte tė fundit fitohen aminoacidet. Sipas numrit tė aminoacideve, qė marrin pjesė nė ndėrtimin e molekulės, peptidet ndahen nė:
dipeptide- tė ndėrtuara prej 2 aminoacidesh;
tripeptide- tė ndėrtuara prej 3 aminoacidesh;
tetrapeptide- tė ndėrtuara prej 4 aminoacidesh etj.
Peptidet tė cilat i kanė tė ndėrtuara molekulat prej 2-10 aminoacidesh, quhen oligopeptide. Molekuat e peptideve, tė ndėrtuara prej 10-100 aminoacidesh, quhen polipeptide. Peptidet tė cilat i kanė molekuat mė shumė se 100 aminoacidesh, quhen proteina. Funksioni i molekulės peptidike varet nga numri, lloji dhe renditja e aminoacideve. Peptidet dallohen prej proteinave, jo vetėm nga numri i aminoacideve, qė merr pjesė nė ndėrtimin e molekulės sė tyre, por edhe pėr atė se peptidet treten nė ujė, kalojnė nėpėr membranėn e celofanit etj. Oligopeptidet dhe polipeptidet fitohen edhe nė trakt digjestiv pas zbėrthimit parcial tė proteinave. Mirėpo, ekzistojnė edhe oligo dhe polipeptide natyrore qė kanė rol tė caktuar fiziologjik. Ja disa prej tyre:
Glutationi
Glutationi ėshtė njė tripeptdi ( i ndėrtuar nga 3 aminoacide) i ndėrtuar prej acidit glutaminik, cisteinės dhe glicinės. Glutationi ka rol tė rėndėsishėm nė organizėm. Merr pjesė nė proceset oksido-reduktuese si transportues i hidrogjenit.
Insulina
Insulina ėshtė peptid- hormon. Ghendet nė pankeas dhe e ulė saasinė e sheqerit nė gjak. Molekula e saj ėshtė e ndėrtuar prej 51 aminoacideesh, prandaj bėn pjesė nė polipeptide. Insulina prodhohet nė Ishujt e Langerhansit (lat. Insula-ishull). Me sasinė e zvogėluar tė insulinės shkaktohet sėmundja e njohur diabetes melitus, sėmundja e sheqerit.
Glukagoni
Glukagoni hormoni tjetėr i pankreasit ėshtė polipeptid i ndėrtuar nga 29 aminoacide. Ka veprim tė kundėrt me insulinėn. Ai e rrit sasinė e sheqerit nė gjak, duke stimular zbėrthimin e glikogjenit nė mėlēi dhe nė muskuj.
Pėr nga struktura, nė peptide bėjnė pjesė edhe disa antibiotikė, si penicilina, gramicina, aktinomicina etj. Edhe shumė helme bimore e shtazore bėjnė pjesė nė peptide. Kėshtu p.sh. helmet e izoluara nga kėrpudhat- amantina dhe falodina bėjnė pjesė nė oligopeptide, sepse molekulat e tyre janė tė ndėrtuara prej 77 aminoacidesh. Nė helmin e bletės gjendet polipeptide tė ndryshme, tė cilat janė tė ndėrtuara prej 18-26 aminoacidesh. Helmet e gjarpėrinjėve po ashtu pėrmbajnė polipeptide tė ndryshme.
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.“ø.“Ø) ø.*Ø)
(ø.“ (ø.“ .“ : (“ø.*“Æ`*-->>>>
~ A n n A ~
Ø"ŗŗ°"ØØ"ŗŗ°"ØØ"ŗŗ°"ØØØ"ŗŗ°"ØØØ"°
|