|
Arena Ndėrkombėtare Ngjarjet mė tė reja nga skena politike ndėrkombėtare. Analiza, komente, materiale nga shtypi boteror. Ngjarje historike e kulturore ndėrkombėtare. Superfuqitė, Aleancat, Luftrat, Traktatet e paqes etj. |
01-08-12, 03:44
|
#16
|
Guest
|
Re: Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Etnical
Po ti duhet me ba lum e shyqyr qe na kena qellu zon interesi per Ameriken se perndryshe ti hala i kishe ktu Milloradat e Zoranat tu tu sill naper Kosov....ni shtet i vogel si Kosova ma mir esht mu kan i ndervarur prej Amerikes se sa mu kan i pushtun dhe i asimilun prej Serbis
|
Jo nuk po boj lum hiq, por mjer per neve si jemi kon edhe si jemi edhe sot, qole e te hujve prej krijimit te dynjas e deri ne kiamet po get..
P.sh : jemi mesuar me rrenat e shba-ve qe i minimizon ne ekstrem humbjet e veta ne arenen e luftes edhe ate deri ne ekstrem duke rrejt popullin e vet e pastaj edhe pjesen tjeter te globit...
pas publikimit te videos se aksionit te talibanve ne bazen ajrore ne host dhe duke ja demantuar rrenat shba-ve pason veprimi i ushtris se shba-ve dhe aleances ja efekti i aksioneve te tillaaaa te mirkordinuara dhe me plot vetbesim e shpirt me emrin e Allahut xh.sh
PDF | Print | E-mail
El Arbiah 12 Ramadan 1432 / 01 07 20012
30 korrik - Zyrtarėt nga krahina veriore Farjab raportuan se pushtuesit e huaj tė dielėn u larguan nga dy baza tė mėdha qė janė tė vendosura nė qytetin kryesore tė provincės Kisari.
Zyrtarėt shtuan se shefi marionetė i policisė provinciale (komandanti Abdul Halik Aksai) protestoi pėr shkatėrrimin e bazės, dhe pohoi se ato janė pronėsi e afganėve, ku pushtuesit e huaj reaguan ka marrė njė shuplakė nė fytyrė dhe mbeti i turpėruar.
Burimi: Shahamat - faqja zyrtare e Emirateve Islame tė Afganistanit
|
|
|
01-08-12, 04:04
|
#17
|
Guest
|
Re: Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Codex
Jo nuk po boj lum hiq, por mjer per neve si jemi kon edhe si jemi edhe sot, qole e te hujve prej krijimit te dynjas e deri ne kiamet po get..
P.sh : jemi mesuar me rrenat e shba-ve qe i minimizon ne ekstrem humbjet e veta ne arenen e luftes edhe ate deri ne ekstrem duke rrejt popullin e vet e pastaj edhe pjesen tjeter te globit...
pas publikimit te videos se aksionit te talibanve ne bazen ajrore ne host dhe duke ja demantuar rrenat shba-ve pason veprimi i ushtris se shba-ve dhe aleances ja efekti i aksioneve te tillaaaa te mirkordinuara dhe me plot vetbesim e shpirt me emrin e Allahut xh.sh
PDF | Print | E-mail
El Arbiah 12 Ramadan 1432 / 01 07 20012
30 korrik - Zyrtarėt nga krahina veriore Farjab raportuan se pushtuesit e huaj tė dielėn u larguan nga dy baza tė mėdha qė janė tė vendosura nė qytetin kryesore tė provincės Kisari.
Zyrtarėt shtuan se shefi marionetė i policisė provinciale (komandanti Abdul Halik Aksai) protestoi pėr shkatėrrimin e bazės, dhe pohoi se ato janė pronėsi e afganėve, ku pushtuesit e huaj reaguan – ka marrė njė shuplakė nė fytyrė dhe mbeti i turpėruar.
Burimi: Shahamat - faqja zyrtare e Emirateve Islame tė Afganistanit
|
Nuk eshte ne pytje vetem diplomacia edhe ne rastin tone ( me Mitrovice ) tek ne ka munguar shpirti luftarak , vendosmeria per me fitue qdo pllemb toke,pavarsishte marrveshjes se kumanoves qe eshte bere ne dem te Kosoves dhe shqiptarve e ne dobi te interesave te huaja - shba aleatve te saj , eshte dashur gjithmon me vendosmeri te pastrohet tereni sidomos pjesa veriore ku po te kishim pas vendosmeri sa duhet do te kishim pastrue, por nuk fitohet asgje me bisht sharkie e me hajni e me shite si ne kete rast del hashim taqi qe ka qen i informuar per vijat kah me shkue qysh e tek..., urdher komandatit rrahman rames ZOSH mos me kalue ne veri .. hekri rrehet sa eshte nxeht se tash po kerkohet status i veqant per veriun, po te kishte aksione te tilla siq marrin talibanet me plotvetbesim e shpirt duke ju nenshtru ne tersi Allahut e fisibililah ndrysh do te ish sjell muhabeti ne tavolin, as enklavizim mbrenda ks nuk do te kishte pas, por ne kontinent tone te evropes e sidomos tek ne aksione tilla mundemi veq me i pa e jo me rrudh edhe na sikur 4 te vrar me 100 e me shum ushtar te shba ne afganistan ne bazen ajrore ne host te mbytur , e del amerika e rren jo 2 vet i kemi humbur...
Nejse se llafi po bjen.. adin se na e kem problemin e mitrovices megjithse fol tash e sa dush e kur dush se na skem ksi njerzi ne mesin tone ata pak vet qka jan nuk munden nga te kqijt qe jan kah qeverisin dhe jan qole e nderkombtarve aleances si hamit karzai
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Codex : 01-08-12 nė 04:07
|
|
|
01-08-12, 05:48
|
#18
|
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 3,493
|
Titulli: Re: Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Bajlozi i Zi
Ti, i arsyeton bombardimet e asadit neper vendbanime civile?
Nėse njė kriminel i tille paska qenė i yni, atehere duhet te turperohemi nga vetvetja e ma mirė mos qofshim hiē.
|
Fat i madh qe nuk kam ndonjė funksion politik, politik a !. sepse me kėtė ėshtė dash me dhėnė dorėheqje aty pėr aty, pronononcim aspak diplomatik.
Nga ana tjetėr shih shih balozin e zi tuj lujt demokracin e tė drejtėn e njerzėve, phaaaaaaaa...
Bajlejzi, ti a me ne a me arushen ?
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
|
|
|
01-08-12, 23:51
|
#19
|
Anėtarėsuar: 22-06-09
Postime: 1,545
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Se Irani do tė luan njė valle Ruse shifet kohėve tė fundit nė ngushticėn e Ormuzit si pikė strategjike dhe jetike pėr qėndrueshmėrine e Iranit krahas krizės Siriane.
Irani mė herėt kishte bėrė njė deklaratė tė prerė se Do tė ruaj pozitėn e tij efektive nė Ngushticėn e Ormuzit dhe se do tė mbaj larg Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nga ky rajon. Nėse marrim parasysh zhvillimet e pėrgjakshme qė jetohen nė Siri mund tė themi se Irani nė rast tė ndonjė ndėrhyrje nga jashtė do tė mbyll Ngushticėn e Ormuzit qė do tė thotė se edhe Rusia nuk do tė mbetet jashtė kėtyre zhvillimeve. Nė kėtė rast edhe Teherani, me synimin e tij pėr tė destabilizuar ekonominė botėrore do tė mundohet tė rrit presionin pėrkrahės ndaj Sirisė dhe regjimit tė Damaskut.
Pėr kėtė arsye mund tė pritet qė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tė hedhin njė hap urgjent ushtarak pėr tė parandaluar izolimin e mundshėm tė Iranit nė Ngushticėn e Ormuzit dhe presionin e tij mbi tregtinė botėrore. Nė tė vėrtet mund tė pritet qė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tė mundohen tė vendosin njė pikė ekuilibri nė Ngushticėn e Ormuzit me qėllim tė parandalimit tė vendosjes sė masės kombėtare nga ana e Iranit duke e minuar ngushticėn nė fjalė ose duke ndaluar transportin detar civil dhe duke e shpallur ngushticėn si zonė ushtarake. Padyshim qė pėrpjekjet e Iranit pėr tu bėrė njė fuqi nukleare dhe shqetėsimi global qė sjell kjo me vete janė faktor shumė tė rėndėsishėm. Por, pėr sa kohė qė vazhdon paqartėsia ndaj kalibrit dhe sasisė sė armatimit nuklear tė Izraelit, nė Lindjen e Mesme nuk do tė jetė e mundur qė tė mos kuptohen edhe kėrkimet alternative pėr gjetjen e zgjedhjes. Pėr kėtė arsye duke e lėnė mėnjanė kalibrin dhe kapacitetin e armatimit bėrthamor tė Izraelit, hetimet e projekteve atomike tė Iranit, tė ashtuquajtura jo-paqėsore, ēdo herė vė nė pyetje edhe sistematikėn morale tė formuar nga marrėdhėniet ndėrshtetėrore. Kėtu nuk duhen harruar edhe tė paktėn 1 milionė civilė irakian tė masakruar me arsyetime tė pakuptimta tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, me nė krye Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, se duhet tė pėrmbyset Sadami dhe pėrrallat pėr armė pėr shkatėrrim nė masė me tė cilat ėshtė mashtruar bota, qė ishin ndėr vendimet kolektive pėr sulm ndaj Irakut. Ndėrsa tani shpresojmė qė kėto shtete heroike nuk tentojnė prapė tė vrasin miliona njerėz nė emėr tė paqes.
Nė anėn tjetėr, Rusia dhe Kina pėrveē vetos nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė ndaj ndėrhyrjes sė drejtpėrdrejt nė Siri nė kėtė mėnyrė a nuk i japin pėrkrahjen e hapur Iranit dhe a nuk e nxisin Teheranin qė tė jetė mė i guximshėm gjatė negociatave nukleare? Ėshtė e vėrtet, sepse sipas deklaratave zyrtare tė Teheranit planet nukleare tė Iranit janė pėr qėllime civile. Udhėheqja e Teherani kėtė e ka deklaruar shumė herė edhe zyrtarisht. Nėse shikojmė edhe Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara do tė shohim se udhėheqjet e Moskės dhe Pekinit nė mėnyrė tė ngjashme e pėrkrahin Damaskun. Pėr kėtė arsye Irani e sheh vetėn nė mėnyrė direkte dhe indirekte pranė Sirisė dhe duke e mbėshtetur regjimin e Esadit nė Siri mundohet tė fitoj njė epėrsi. Ēėshtja kėtu nuk ėshtė pėrkrahja e regjimit tė Esadit, por shtimi nė peshė dhe tė qenit arbitėr nė periudhėn pasardhėse nė rajon. Por, shtrohet pyetja se a ėshtė e mundur qė njė udhėheqje e ēfarėdoshme nė periudhėn pasardhėse ta pėrjashtoj faktorin e Turqisė? Tė pėrgjigjemi, ėshtė e mundur....
Nėse shikojmė nė llogaritė qė bėri Teherani, pra nė llogarinė perse duhet tė kemi kujdes nė kėto gjėra: Zhvillimet nė Siri duhet tė shqyrtohen sė bashku me terroristėt e PKK-sė dhe duhet tė kemi parasysh se Damasku do tė mund ti organizoj kėta pėr llogaritė e veta afatmesme dhe afatgjata kundėr Turqisė. Kjo do tė mund tė dėmtoj nė pikat e dobėta fqinjėsinė tuko-iraniane qė ėshtė njė monument i stabilitetit prej shekullit tė 17-tė e kėtej pėr tė cilėn mund tė thuhet se nuk ėshtė njė mėnyrė racionale.
Vendimi i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės tė rrit prezencėn ushtarake nė Ngushticėn e Ormuzit krahas Iranit, ėshtė tregues se SHBA janė pėrgatitur pėr skenarė tė ndryshme nė kėtė ēėshtje. Posaēėrisht tėrheqin vėmendjen deklaratat e ashpra tė Teheranit dhe qėndrimi ndaj embargove dhe sanksioneve qė zbatohen ndaj tij, kėrcėnimi i Bashkimit Evropian nga ana e Teheranit dhe organizimi i njė stėrvitjeje tė madhe ushtarake tė mbrojtjes kundėrajrore njė ditė pas fillimit tė embargos sė importit tė naftės prej Iranit mė 1 korrik 2012. Nė kėtė fazė duhet qė Teherani tė vlerėsohet mirė dhe nė vend se tė kundėrshtohet duhet tė bėhen pėrpjekje pėr ta kuptuar mė mirė. Pėr sa kohė qė fuqitė jo-rajonale janė munduar ti vendosin ekuilibrat nė Lindjen e Mesme ky rajon ėshtė trazuar. Kjo gjendje ėshtė dashtė tė kuptohet edhe gjatė dhe pas Luftės sė Parė Botėrore por dhe gjatė zbatimeve pasuese. Pėrgjegjėsia pėr trazirat e reja qė do tė jetohen nė rajon do ti mbetet fuqive, tė cilat nuk kuptojnė ose qė qėllimisht nuk duan ta kuptojnė kėtė realitet. Kuptohet nėse nė perėndim ende ekziston njė vlerė morale qė do tė marr pėrsipėr kėtė pėrgjegjėsi tė rėndė dhe humanitare.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Neferta : 01-08-12 nė 23:52
|
|
|
02-08-12, 18:27
|
#20
|
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Do t'bie, sepse tirania e ka jeten e shkurt.
Te mjer ata dervish, e ata te krishter te cilt e perkrahin Asadin !
Fitorja do t'vie heret a von, por pas fitores, si do t'jet halli i tyne ?!
__________________
La ilahe il-lall-llah - Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut !
|
|
|
02-08-12, 20:15
|
#21
|
Anėtarėsuar: 22-06-09
Postime: 1,545
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Postsasadizmi dhe pasojat e grupeve etnike qe sunduan Sirine per dekada.
P ėr gjatė bregdetit mesdhetar tė Sirisė janė disa vargmale qė e shkėpusin pjesėn tjetėr tė vendit nga deti.
Me shekuj, kėto kodra veri-perėndimore kanė qenė strehė e minoriteteve fetare siriane. Ato janė atdhe i alavitėve, komunitet qė numėron 2.5 milionė nė Siri dhe pėrbėn rreth 10 pėr qind tė popullatės sė vendit- sikurse shiitėt, tė krishterėt dhe druzėt.
Tash, malet mund tė luajnė sėrish rolin e bastioneve. Derisa dhuna nė Siri intensifikohet, ka shenja se regjimi i udhėhequr nga alavitėt mund tė krijojė njė mini-shtet nė male, po qė se detyrohet ta lė pushtetin nė Damask.
Tashmė qindra mijėra alavitė raportohet se janė zhvendosur pėr tė kėrkuar siguri nė zemėr tė alavitėve. Ata thonė se iu frikėsohen hakmarrjes po qė se komuniteti i tyre e humb pushtetin pas disa dekadave qė ka dominuar mbi shumicėn sunite.
Shahshank Joshi, njė ekspert rajonal i Chatham House me seli nė Londėr, thotė se ky mund tė jetė vetėm fillimi.
“Ne mund tė shohim njė largim tė alavitėve, dhe njė pėrpjekje pėr tė krijuar njė zonė territoriale tė dominuar nga alavitėt, qė mund tė shėrbejė si mbrojtje dhe njė lloj strehe pėr regjimin dhe mbėshtetėsit e tij sektarė”, tha Joshi.
Precedenti pėr njė mini-shtet alavi tashmė ėshtė krijuar.
Kjo ka ndodhur pas rėnies sė Perandorisė Osmane nė Luftėn e Parė Botėrore, kur Liga e Kombeve i dha Francės mandatin qė tė sundojė Libanin dhe Sirinė.
Francezėt administruan territorin alavi ndaras nga zonat e banuara me sunitė, duke e bėrė atė autonom nga pjesa tjetėr e Sirisė nė vitet e ‘20-ta dhe ’30-ta.
Por, dy ēėshtje ngrenė pikėpyetje pėr ēfarėdo shteti alavi sot- a do tė mund tė jetė ekonomikisht i qėndrueshėm, dhe a mund tė marrė mbėshtetje tė huaj.
Rajoni ka tokė tė mirė bujqėsore dhe infrastrukturė. Por, ka pak industri dhe ėshtė larg nga fushat lindore me naftė tė Sirisė, duke e bėrė tė pasigurt furnizimin me energji.
Benjamin Jensen, njė specialist ndėrkombėtar i sigurisė nė Universitetin Amerikan thotė se njė mini-shtet i tillė do tė mund tė mbijetonte po qė se ka njė patron tė fuqishėm.
“Po qė se shikoni enklavat tjera, kuazi-shtetet si Osetinė Jugore, Abkhazinė, kėto rajone nuk janė ekonomikisht tė qėndrueshme pa njė patron, pa relacione me njė fuqi rajonale si Rusinė. Nė rastin e shtetit alavit, dikush mund tė besojė se do ketė raporte tė ngjashme me Iranin”, tha Jensen.
Rusia, aleatja tjetėr kryesore e presidentit Bashar al-Asad, mund po ashtu tė mbėshtesė njė mini-shtet me qėllim qė tė ruajė bazėn detare nė Tartus nė rast tė ndonjė fitoreje tė kryengritėsve.
Sot, Jensen konsideron se krijimi i njė mini shteti do tė ishte me “probabilitet tė vogėl dhe me rrezik tė madh” pėr krizėn e Sirisė.
Por, ai thotė se janė dy gjėra qė duhet pėrcjellė, e tė cilat mund tė jenė mė tė mundshme nė tė ardhmen.
E para, nėse kryengritėsit mund tė mbajnė njė qytet tė madh. Kjo mund ta bindė regjimin se pushteti po i dobėsohet dhe tė krijojė nevojėn pėr opsione tė tjera.
E dyta ėshtė nėse vrasjet hakmarrėse mund tė bėhen mė tė rėndomta.
“Shikoni se nga ku po raportohen masakrat. Nė njė masė po ndodhin nė fshatrat e pėrziera, ose nė rajonet e pėrziera, qė kanė edhe alavitė dhe sunitė. Kjo ėshtė njė shenjė se spiralja sektare po rritet dhe po shkon nė drejtim tė formimit tė enklavave”, tha Jensen.
Shumė analistė tani e shohin si sfidėn mė tė madhe pėr komunitetin ndėrkombėtar ndalimin e shtetit nga ndarja nė vija tė komuniteteve.
Por, dėshtimi i pėrpjekjeve paqeruajtėse tė OKB-sė e ka lėnė komunitetin ndėrkombėtar me pak ndikim nė konflikt.
Joshi tha se pėrgjegjėsia mė e madhe pėr ruajtjen e Sirisė sė pandarė bie mbi kryengritėsit.
“E vetmja rrugė e vėrtetė ėshtė sigurimi se tė gjitha fraksionet kryengritėse do tė tregojnė maturi, pėrmbajtje nė formimin e qeverisė sė re, qė tė sigurojnė pėrfaqėsim tė gjerė deri nė atė masė sa tė dėrgojnė forcat pėr tė mbrojtur minoritetet”, tha Joshi.
Nėse shteti ndahet dhe formohet njė mini-shtet alavi, rezultati do tė jetė njė luftė e stėrzgjatur.
Asnjė qeveri e re siriane nuk do tė pranonte humbjen e bregdetit dhe porteve. Do tė duhej tė luftojnė regjimin e vjetėr pėr t’i kthyer ato prapė.(a.i.)
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Neferta : 02-08-12 nė 20:15
|
|
|
09-08-12, 11:55
|
#22
|
Guest
|
Re: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Pse ėshtė vonuar fitorja nė Siri?!
Kjo ėshtė pyetje qė ndoshta i imponohet njė numri tė madh tė muslimanėve atėherė kur shohin nėpėrmjet mediave gjendjen nė cilėn gjenden vėllezėrit dhe motrat tona nė Siri.
Duke filluar nga vrasjet masovike, masakrat nė tė cilat nuk kursehen as fėmijėt as gratė as tė moshuarit, dhe ja ėshtė zgjatur kjo gjendje mė se njė vit e gjysmė prej kur populli i Sirisė bėhet i torturuar dhe i shtypur nga ana e tagutit tė Sirisė.
Pėr atė, ndoshta shpesh herė shtohet dhe imponohet pyetja: Pse fitorja vonohet nė Siri?! Edhe pse ajo ėshtė duke ardhur.
Sė pari, ata tė cilėt e parashtrojnė kėtė pyetje, i themi se pyetja nuk ėshtė me vend, por pyetja duhet tė riformulohet. Pėr shkak se ne fitoren, suksesin dhe shpėtimin e masim me definicionin e sheriatit.
Tek ne fitorja, suksesi ėshtė ajo qė Allahu e quan sukses. Kurse ēka ėshtė ajo qė Allahu, xhele ue ala, e quan sukses? Cili ajet e definon suksesin dhe fitoren? Ato janė fjalėt e Allahut: Ai i cili do tė jetė larg nga zjarri dhe futet nė xhennet, i tilli ka korrur sukses.
Ky pra ėshtė sukses tek ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue sellem.
Pėr atė, ata tė cilėt do tė mbyten kurse janė mumina dhe besimtarė nė Siri, duke e mbrojtur fenė e tyre, duke e mbrojtur vendlindjen e tyre, familjen e tyre dhe pasurin e tyre, tė tillėt inshaAllahu teala, i kanė realizuar fjalėt e tė Lartėmadhėruarit.
Pėr atė, fitorja lind ēdo ditė nė Siri. Ajo po rritet ēdo ditė.
Shikoni se ēka thotė Allahu pėr ata tė cilėt janė hedhur nė hendeqe pasi janė hapur dhe janė ndezur me zjarr, dhe pastaj janė hedhur nė zjarr, ēfarė thotė Allahu, xhele ue ala pėr ata?
Thotė i Lartėsuari: Ata qė besuan dhe bėn vepra tė mira, ata kanė xhennete nėn tė cilėt burojnė lumenj, ai ėshtė sukses mė i madh. (Buruxh-11)
Do tė thotė, edhe pse ēka u ndodhi kėtyre njerėzve, edhe pse mizorisht u torturuan dhe u mbytėn (As-habul Buruxh), Allahu thotė pėr ta se kanė arritur FEUZUL KEBIR- Sukses tė madh.
Gjithashtu shohim nė hadithin e tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue sellem, qė transmeton Buhariju, se njė nga as-habėt e tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue sellem, atėherė kur ishte plagosur nė luftėn e Uhudit, ishte goditur prapa shpine ashtu qė shtiza i kishte dalė nė gjoks pėrpara. Dhe ky as-hab, radiAllahu anhu, e mori gjakun e tij dhe e fėrkoi fytyrėn dhe tha: Fustu ue Rabil Kabe - Korra sukses-fitova pasha Zotin e Qabes.
Pra, ta riformulojmė pyetjen dhe tė themi: Pse zgjati kjo sprovė nė tė cilėn gjenden vėllezėrit dhe motrat tona nė Siri? Jo, pse u vonua fitorja? Sepse, fitorja po lind ēdo ditė atėherė kur besimtari dhe besimtarja nga Siria vdesin me iman, kjo pėr ta ėshtė sukses, e njėkohėsisht edhe pėr ummetin e Muhammedit, salallahu alejhi ue sellem.
Atėherė, pse zgjatė kjo sprovė, kjo bela nė tė cilėn gjendet ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue sellem, nė pėrgjithėsi kurse nė veēanti vėllezėrit tanė dhe motrat tona nė Siri?
Shkaku i parė, ėshtė pėr shkak se i Lartėsuari thotė: Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pos qė tė mė adhurojnė Mua.
Nga format e adhurimit ėshtė edhe ajo se do tė jesh i sprovuar nė rrugėn e Allahut. Tė bėsh durim, tė durosh problemet dhe ndoshta do tė mbytesh nė rrugėn e Allahut.
Pėr atė, ajo ēka po ndodhė nė Siri, nuk ėshtė pėrjashtim nga kjo rregull, por kjo ėshtė nga thelbi i kėtij rregulli mbi tė cilin flet Allahu i Lartėsuar, e ajo ėshtė se Allahu na krijoji qė ti robėrojmė Allahut, xhele ue ala, kurse nga aspektet e robėrimit Atij ėshtė edhe ajo qė tė sprovohemi ne rrugėn e Allahut
Allahu, xhele ue ala, nuk na krijoi vetėm tė hamė dhe tė pimė nė kėtė botė, e tė flemė, dhe nė fund tė vdesim. Pėr fat tė keq kjo ėshtė fakti se shpesh herė e harrojmė kėtė nė jetėn e kėsaj bote nė luftėn me kėtė botė, dhe kuptojmė se ne jemi nė kėtė botė vetėm sa pėr tė ngrėnė, pėr tė pirė dhe pėr tė fjetur dhe nė fund do tė vdesim. Jo, nuk ėshtė ashtu.
Thotė Allahu: A menduan njerėzit tė thonė: ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė? Ne i sprovuam ata qė ishin para tyre, ashtu qė Allahu ti dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn e do ti dallojė edhe gėnjeshtarėt. (Ankebut- 2-3
Do tė thotė, ky ėshtė thelbi, tė jemi tė sprovuar nė kėtė botė, e nuk ėshtė thelbi, qė nė kėtė botė tė hamė dhe tė pimė, tė jemi tė shėndosh dhe tė sigurt, tė mos dėmtohet pasuria jonė e kėshtu me radhė dhe aspak mos tė vihemi nė sprovė nga Allahu.
Ėshtė zgjatur kjo sprovė nė Siri, shkaku se inshaAllahu teala, Allahu ėshtė duke u pėrgatitur shpėrblim tė madh. Thotė i Dėrguari, salallahu alejhi ue sellem: Dije se fitorja vije me durim.
Nuk ka dyshim se banorėt e Shamit kanė bėrė durim tė madh nė kėtė sprovė tė madhe.
Tokat e tjera arabe qė i pėrfshiu revolucioni arab apo pranvera arabe, kemi parė se kjo sprovė nuk ka zgjatur aq sa ėshtė duke zgjatur nė Siri. Kanė zgjatur pak nėse krahasohet gjendja e Tunizisė, Egjiptit pastaj edhe Libisė. Kur krahasohet gjendja e kėtyre me gjendjen e Shamit, shohim se revolucioni i tyre ka qen relativisht i shkurtėr. Pėr atė edhe frytet kanė qen tė shkurtra, tė zhytura me atė ēfarė Sherijati i Allahut ėshtė i pastėr nga ato.
Derisa nė anėn tjetėr shohim se gjendja nė Siri, kjo sprovė, ėshtė zgjatur e qė ėshtė, inshaAllahu tela, argument se i Lartėsuari ėshtė duke i pėrgatitur banorėt e Shamit, InshaAllahu teala, pėr Hilafet El-xhedide- Hilafet tė ri, pėr tė cilin gjithsesi muslimanėt janė duke pritur gjatė.
Ju kujtohet hadithi i tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue sellem, ku thotė se do tė jetė njė ushtri nė Irak dhe njė ushtri nė Jemen dhe njė ushtri nė Sham. Kur e pyetėn tė Dėrguarin, salallahu alejhi ue sellem, cilės ushtri ti bashkėngjitemi, i Dėrguari, salallahu alejhi ue sellem, u tha qė ti bashkėngjiteni ushtrisė sė Shamit.
A nuk flet ky hadith thjeshtė pėr situatėn qė gjendemi ne sot?
Ushtria nė Irak, ushtria nė Jemen dhe ushtria nė Sham. Qė tė tri ushtritė luftojnė pėr ngritjen e fjalės sė Allahut dhe pėr themelimin e Sheriatit, pasi qe u ndėrpre hilafeti para mė shumė se njė qind vite.
I Lartėsuari, xhele ue ala, jep fitore atėherė kur tė arrihet deri tek pėrulėsia, dobėsia. Atėherė vije fitorja nga Allahu i Lartėsuar. Shikoni se ēka thotė Allahu pėr beni Israilėt, tė cilėt e dimė se nė ēfarė sprova kaluan prej anės sė faraonit. Allahu e pėrshkruan gjendjen e tyre me faraonin, duke thėnė: ...Vrau fėmijėt e tyre. Faraoni ua vriste fėmijėt e tyre meshkuj kurse ua linte femrat e tyre
Allahu, xhele ue ala, nuk u dha fitore deri se nuk u erdhi gjendja e vėshtir.
Me tė vėrtetė, faraoni ka ngritur kokėn lart nė tokė, e popullin e saj e grupėzuar dhe njė grup prej tyre e shtyp, ashtu qė djemtė e tyre ua mbyt, e gratė e tyre ua lė tė jetojnė. Vėrtet, ai ishte prej mė shkatėrrimtarėve. E Ne duam t'i lartėsojmė ata qė u shtypėn nė tokė, t'i bėjmė udhėheqės dhe t'i bėjmė trashėgues. Dhe atyre t'u japim pushtet nė tokė, e faraonit, Hamanit dhe ushtrisė sė kėtyre dyve t'ua tregojmė atė qė i ruheshin (ia kishin frikėn).(Kasas- 4-6)
Do tė thotė, fitorja gjithsesi vjen pas dobėsisė, pasi arrin mbizotėrimi i pabesimtarėve dhe muslimanėt gjenden nė situatė tė vėshtir, atėherė kur Allahu, xhele ue ala, i sjellė mulsimanėt nė atė gjendje, kjo ėshtė argument, inshaAllahu teala, se Allahu dėshiron qė ummetin e Muhammedit, salallahu alejhu ue selem, ta bėj udhėheqės nė tokė.
Shikoni gjithashtu, shembullin e Bedrit, Allahu ju ndihmoj nė Bedėr kur ju ishit tė pėrulur.
Dhe Allahu u dha fitore.
Kurse shikoni nė anėn tjetėr se ēka thotė Allahu nė luftėn e Hunejnit, atėherė kur disa nga muslimanėt i mashtroi numri i tyre i madh, dhe thanė se sot nuk do tė jen tė mposhtur shkaku i numrit tė tyre tė madh.
|
|
|
09-08-12, 11:56
|
#23
|
Guest
|
Re: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
.....
Allahu thotė:
Nė tė vėrtetė, Allahu ju ka ndihmuar nė shumė beteja, si dhe nė ditėn e (luftės sė) Huneinit, kur juve ju mahniti numri juaj i madh. Por ai numėr nuk ju solli dobi aspak, sepse toka ju duk juve e ngushtė, edhe pse ėshtė e gjerė dhe kthyet shpinėn duke ia mbathur.(Teube- 25)
Pėr atė, kur Allahu dėrgon sprova, bela e cila zgjatė, ajo ėshtė, inshaAllahu teala, se Ai dėshiron qe atė popull, atė grup ta bėjė udhėheqės nė tokė dhe ti tregoj faraonit tė Sirisė dhe ushtrisė sė tij atė prej ēka kishin frikė - tė jenė tė ndjekur e tė nėnēmuar, ku me siguri e shohin mbytjen e Gadafit djegien e fytyrės sė Ali Es-Salihut presidentit tė Jemenit dhe pėrmbysjen e Hosni Mobarakut dhe ikjen e bin Aliut nga Tunizi e kėshtu me radhė.
Kjo ishte edhe njė nga shkaqet pse kjo sprovė ka zgjatur mbi banorėt e Shamit.
Gjithashtu njėra nga shkaqet pse kjo bela dhe sprovė ėshtė zgjatur tek banorėt e Shamit ėshtė se Allahu, xhele ue ala, dėshiron qe banorėt e Shamit tė jenė argument kundėr popujve tjerė dhe se Allahu nėpėrmjet kėtyre banorėve specifikon shembuj madhėshtor tė kėmbėnguljes, heroizmit dhe sakrifikimit nė rrugėn e Allahut, subhanehu ue teala, ashtu qė ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue sellem, ta shef se Kurani ende lind dhe bėn burra. Ashtu qė ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, ta shohė se ummeti i tij mund tė jetė i sėmur por nuk mund tė vdes, dhe se ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, ta shohė se pabesimtarėt, sado qė tė jetė numri i tyre, nuk do tė jenė nė gjendje ta ērrėnjosin ummetin e Muhammedit, salallahu alejhi ue selem.
Dhe ja, djaloshi i ri dhe gruaja dhe i moshuari nė Siri, japin shembuj madhėshtor tė kėmbėnguljes edhe pse gjenden nė sprova tė mėdha.
Mė parė, kur dėshironim tė cekim shembuj tė ndonjė kėmbėngulje, do ta kėrkonim nė siret (historit) e popujve tė mėparshėm, nė siret e sahabėve, radiAllahu anhu. Kėshtu qė merrnim shembujt e sihirbazėve tė faraonit tė cilėt kėmbėngulėn edhe pse faraoni ju tha se do tu a prej duart dhe kėmbėt e tyre. Kėrkonim shembuj dhe ceknim floktaren e vajzės sė faraonit. I ceknim kėto shembuj, kurse ja Allahu sjellė situatė tė atij lloji ku mund tė shohim shembuj tė gjallė, situata konkrete dhe gjendje nė tė cilėn gjendet ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue selem.
Shohim njeriun tė cilin Nusejrit e mallkuar e varrosin tė gjallė, mirėpo pavarėsisht nga kjo ai refuzon tė thotė: Nuk ka zot pos Besharit, dhe thotė Lai ilahe ilallah.
Gjithashtu shohim tė riun tė cilin Nusejrit e torturojnė dhe para tij e vendosin fotografin e Besharit ashtu qė atij ti bėn sexhde, kurse ai i riu me krenarin e besimtarit pėshtyn nė fotografin e Beshr t-tagutit.
Shohim Nusejrit se si e ndezin me zjarr njeriun, kurse ai vazhdon tė thotė: La ilahe ilallah.
Nė kėto raste me konsensusin e gjithė dijetarėve u lejohet tė bėjnė kufėr apo tė flasin fjalė tė kufrit, sepse ėshtė nė gjendjen e ikrahut- detyrimit, por pavarėsisht nga kjo shikoni krenarin e besimtarit banorit tė Shamit si e refuzon ta kryej atė vepėr.
Kėto janė disa nga shkaqet e zgjatjes sė sprovės nė tė cilėn gjenden vėllezėrit tanė dhe motrat tona banorėt e Shamit, dhe lusim Allahun qė tė ju ndihmojė.
Ndoshta njėra nga shkaqet mė tė rėndėsishme dhe nga hikmeti-urtėsia qė Allahu lejoi qė kjo sprovė tė zgjatet tek populli i Shamit ėshtė se Allahu, xhele ue ala, dėshiron tė bien maskat dhe qė batili- e kota tė zbulohet nė tėrsi. Tė bien maskat nga fytyrat e disa njerėzve, bashkėsive e kėshtu me radhė, dhe qė e kota tė tregohet nė fotografin e saj tė vėrtet ashtu qė njerėzit ta urrejnė dhe nė tėrėsi ta hedhin poshtė.
Me kėtė ngjarje nė Siri, me shtesė ėshtė ra maska nga bashkėsia ndėrkombėtare. Kjo bashkėsi ndėrkombėtare e cila aq shumė brengoset pėr gruan Afgane, qė mbi atė mos tė zbatohet dėnimi sheriatik dhe dėshiron ta shpėtoj, e shohim tė njėjtėn bashkėsi ndėrkombėtare, me plotė nifak dhe dyfytyrėsi, se si deri tani nuk merė kurrfarė masa, kurrfarė hapa konkret kur ėshtė nė pyetje e drejta e gruas (tė kufizohemi nė tė drejtėn e gruas, sepse gjithnjė kjo bashkėsi i mbron tė drejtat e gruas nė vendet islame). Dhe shohim pas kėtyre revolucioneve arabe se si i vizitojnė qeveritė e tanishme dhe dėshirojnė nga ata garanci pėr tė drejtat e gruas. Normalisht e dimė ne ēfarė tė drejte e gruas ėshtė tek ata, qė tė bėj ēka tė dėshiron, qė tė vishet si tė dojė, qė ajo tė vendos vetė e kėshtu me radhė.
Ku ėshtė pra kjo bashkėsi ndėrkombėtare atėherė kur po ndodhin kėto masakra tė gjakosura, kurse fotografit dhe incizimet kanė depėrtuar nė tėrė botėn. Fotografit dhe incizimet e masakrave mbi fėmijėt, mbi gratė e kėshtu me radhė, tė gjithė i kanė parė kėto masakra qė i kanė bėrė Nusejrit. Mirėpo, pavarėsisht nga kjo e shohim bashkėsinė ndėrkombėtare nuk merė kurrfarė hapi ta ndaloj kėtė.
Kjo ėshtė pėr shkak se qėllimi i tyre ėshtė qė tė ketė sa mė pak musliman, kjo ėshtė ajo qė ata kanė preferuar nė hulumtimet e tyre, kanė kėshilluar qė tė punohet nė atė drejtim qė tė zvogėlohet sa mė shumė numri i muslimanėve. Kjo situatė qė gjendet populli i Sirisė ėshtė ajo ēka u konvenon atyre, qė tė mbytet numri sa mė i madh i ehlus-sunnetit dhe pas kėsaj kur ta vėrejnė se regjimi i tanishėm ėshtė duke u lėkundur atėherė do tė vijnė si mirėbėrės dhe tė ndėrhyjnė me aksionet e tyre ashtu qė pas asaj tė mendojnė njerėzit -ja kėta janė ata qė ummeti i Muhammedi, salallahu alejhi ue selem, duhet tu falėnderohet atyre, pėr shkak tė pėrkrahjes dhe ndihmės sė tyre.
Mirėpo, falėnderimi i qoftė Allahut, nuk kanė ēka tė negociojnė e as tia shfaqin mirėsinė e tyre banorėve tė Sirisė por edhe nėse do tė reagojnė ushtarakisht, sepse ēfarė do tu thonin banorėve tė Sirisė kur ja pėr mė tepėr se gjashtėmbėdhjetė muaj kanė shikuar se si mbyten fėmijėt, gratė dhe pleqtė e tyre, kurse ata nuk janė duke bėrė kurrfarė hapi.
Pra, kjo zgjatje ėshtė edhe pėr shkak se tė bie maska nga fytyra e pabesimtarit dhe bashkėsisė ndėrkombėtare, kėshtu qė muslimanėt ta shohin urrejtjen e tyre, zilin, shpirtligėsinė ndaj muslimanėve dhe pas kėsaj tė mos trokasin nė dyert e bashkėsisė ndėrkombėtare por tė trokasin nė dyert e Zotit tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
Gjithashtu me kėtė bela dhe sprovė nė Siri, bie nė tėrėsi edhe maska nga rafidit, kėshtu qė edhe ata tė cilėt e kanė pasur ndonjė mendim mbi shiat se janė musliman, ta vėrejnė muslimanėt e ehlis-sunnetit se nė tė vėrtet ata janė pabesimtarė tė cilėt janė edhe mė tė ashpėr dhe mė tė kėqij se hebrenjtė dhe tė krishterėt.
Me kėtė gjithashtu bie maska nga ata, dhe e kanė kuptuar ata qė para disa viteve kanė qenė tė mashtruar me hizbullahun dhe me luftėn e tyre kundėr izraelit. Ja i shohim mu tė njėjtit hizbullah se si kėto ditė dėrgojnė 2000 ushtarė pėr ti ndihmuar Nusejrit dhe sistemin e Asadit ashtu qė tė provoj ta ngadalėsoj rėnien e tyre.
Kėshtu qė edhe me kėtė vepėr ėshtė ra maska nga shijat, qė tė bindet ummeti i Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, se ata gjithmonė kanė qen krimb qė nga brenda e ka kafshuar ummetin e Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, dhe se lufta e tyre gjithnjė ka qen kundėr muslimanėve
Ėshtė ra maska edhe nga regjimet dhe sistemet arabe, dyfytyrėshave dhe munafikėve tė cilėt, kinse merren me gjendjen e muslimanėve dhe me mbrojtjen e nderit tė tyre. Ėshtė ra maska atėherė kur shohim se kur dikush nga muslimanėt dėshiron ti bashkėngjitet dhe tė ndihmojė popullin e vetė nė Siri, shohim se si i parandalojnė nė kėtė, nuk i lejojnė dhe i burgosin. Shohim se si i ndalojnė bile edhe donacionet pėr vėllezėrit tanė dhe motrat tona nė Siri, kurse shohim sot se si dėrgojnė miliona kur vėrejtėn se ėshtė duke u lėkundur sistemi i Asadit, atėherė i shohim si bamirėsia duke dėrguar miliona banorėve tė Sirisė.
Me kėtė gjest, edhe njėherė (nuk them pėr herė tė parė) nga fytyrat e sundimtarėve arab, tagutėve ėshtė ra maska e dyfytyrėsisė tė cilėt sa e sa herė i janė shfaqur ummetit tė tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue selem, nė formėn e tyre tė vėrtet, formėn e dyfytyrėsisė, formėn e lėnies sė muslimanėve nė baltė. Paramendoni, nuk ka punė tjetėr, deri sa po ndodhė e gjithė kjo nė Siri, ata nuk kanė punė tjetėr pėrveēse kėrkojnė qė tė takohet liga arabe ashtu qė tė diskutojnė se a mos vallė Arefati ėshtė helmuar apo ka vdekur me vdekje natyrore. Derisa tėrė kėta musliman mbyten nė Siri dhe gjendjen e tyre tė cilėn po e shohim se si e kanė, ata nuk kanė punė tjetėr pėrpos tė diskutojnė se si ka vdekur munafiku, taguti Jasir Arafati. La haula ue la kuvvete ila bilah.
Nė kėtė mėnyrė, duke u zgjatur kjo sprovė janė ra, inshaAllahu teala, maskat ashtu qė besimtarėt tė jenė tė bindur qė fitorja vjen vetėm nga Allahu, subhanehu ue teala, dhe se duhet ti drejtohen vetėm Atij dhe ta trokasin vetėm derėn e Atij.
Dhe nė fundė, thotė Sejih Kutbi, rahimeullah: Ndoshta vonohet fitorja, sepse batili-e kota kundėr tė cilės luftojnė besimtarėt, ende nuk u ėshtė shfaqur njerėzve nė tėrėsi (ende e kota nuk ėshtė e qartė). Dhe nėse atėherė do ta mundin besimtarėt (tė kotėn) kurse ajo ende nuk ėshtė zbuluar, atėherė e kota mund tė gjej ndihmėsit dhe pasuesit e vetė dhe ata tė cilėt janė tė mashtruar me atė. Ata tė cilėt nuk janė tė kėnaqur nė tėrėsi me atė se ajo ėshtė e kotė dhe se duhet ērrėnjosur dhe kėshtu mbesin ato rrėnjė nė shpirtrat e evlijave tė cilėve nuk u ėshtė treguar fakti i vėrtet, atėherė Allahu dėshiron qė tė mbetet edhe ca kohė e kota ashtu qė tė zbulohet nė tėrėsi tek njerėzit dhe pas kėsaj e kota tė ērrėnjoset kurse askujt nga ajo nuk i vjen keq pse ka shkuar.
Lusim Allahun e Lartėsuar qė ta ndihmoj ummetin e Muhammedit, salallahu alejhi ue selem. Lusim Allahun qė ta ndihmoj ummetin nė Siri, ti ndihmoj banorėt e Shamit. Lusim Allahun e Plotėfuqishėm qė ti pėrforcoj nė tė vėrtetėn. Lusim Allahun qė ata tė jenė tulla e hilafetit te ri tė cilin muslimanėt e presin. Lusim Allahun qė ta shpejtoj kthimin e hilafetit, ala minhaxhu nubuveh - sipas menhexhit tė tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue selem, tė cilin e paralajmėroj i Dėrguari, salallahu alejhi ue selem. Lusim Allahun e Lartėsuar qė edhe neve tė na forcoj nė fe. Lusim Allahun qė nė kėtė muaj tė shenjėt ummetin e Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, ta dhuroj me fitore sikurse edhe mė parė qe u ka ndihmuar tė parėve tanė gjatė kėtij muaji tė shenjėt. Amin.
Nga njė hutbe e profesor Idriz Bilibanit, Allahu e ruajt.
Pėrktheu dhe pėrgatiti: Sami Ebu Orhan.
|
|
|
14-08-12, 12:13
|
#24
|
Banned
Anėtarėsuar: 02-02-12
Postime: 1,102
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Falė ndihmave qė i ofrojnė shtetet pėrendimore, kaurre.
Dhe prap radikalėt islamik do tė jenė kundėrshtarė tė pėrėndimit mu ashtu siē ndoshi nė shtetet tjera arabe ose siē po ndodhė mė disa tė ashtuquajtur shqiptarė me kokė tė shpėrlarė, tė cilėt jo qė nuk janė falenderues ndaj pėrėndimit por edhe e urrejnė atė edhepse u liruan falė pėrėndimorėve !
http://www.telegrafi.com/lajme/brita...e-4-11721.html
http://www.youtube.com/watch?v=ZvMJ46czzNg
|
|
|
14-08-12, 15:51
|
#25
|
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 3,493
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Interesant qysh "ndrrojn" aleancat e shteteve, vjen nji grupacion ne pushtet e lidh me rusi, vjen tjetri e lidh me amerikė.
Njė gjė le tė dihet ama botėrisht.
Aty ku rrėzohen pushtetet me dhunė, sado tė kėqija tė jenė ato. Ai vend si merrė kėmbėt edhe pėr njėzet vite tė ardhshme !
....dhe si pėrfundim po e lidh me njė anekdotė tė popullit.
"Boll djalė i mirė, gjynah qe ish mysliman".
Nė rastin konkret Asadi qė nuk ia kthjej me kohė shpinen rusis.
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
|
|
|
14-08-12, 17:25
|
#26
|
Banned
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
...
Per ata qe nuk shohin me larg se hunda e vet,pranojne te gjitha te servuara nga mediat pa asnje filter !
..
Ti mrriz,a je gjunah?
.
|
|
|
14-08-12, 17:35
|
#27
|
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 3,493
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
alush mos se ta kėndoj edhe une njė kėngė, e pastaj tė bėhen shumė, e s'ti duro dot zemra.
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
|
|
|
14-08-12, 17:41
|
#28
|
Banned
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
...
Ty te rezistoj !
A je a s'je gjunah qaq t'veta!
.
|
|
|
14-08-12, 17:50
|
#29
|
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 3,493
|
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
S'ta kėndoj kėngėn se kam frigen i shkrep Asadi topat.
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
|
|
|
15-08-12, 13:56
|
#30
|
Banned
Anėtarėsuar: 13-08-12
Postime: 386
|
Re: Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Denim
Titulli: (Pse) Do tė bie Asadi i Siris ?!
Falė ndihmave qė i ofrojnė shtetet pėrendimore, kaurre.
Dhe prap radikalėt islamik do tė jenė kundėrshtarė tė pėrėndimit mu ashtu siē ndoshi nė shtetet tjera arabe ose siē po ndodhė mė disa tė ashtuquajtur shqiptarė me kokė tė shpėrlarė, tė cilėt jo qė nuk janė falenderues ndaj pėrėndimit por edhe e urrejnė atė edhepse u liruan falė pėrėndimorėve !
http://www.telegrafi.com/lajme/brita...e-4-11721.html
http://www.youtube.com/watch?v=ZvMJ46czzNg
|
Tash bonu fer Denim, qe edhe ne rastin e Kosoves A na ndihmuan BN te krishteret ma konkret, ku mbeti veriu i Kosoves pse nuk u rrgullue edhe veriu me u largue strukturat kriminete mup,edhe paramilitaret por mes gishtave kqyrshin edhe i lejuan..., e knej na mburren kishe ne, ju ndihmuam e anej e knej, nuk ndihmuan per humanizem por per interes, qeshtja e trepqes e resurseve eshte qeshtje e kryme qe ata do ta trashigojn, jo populli i kosoves... e pastja ndihme me iv thua ksaj a !
Edhe ne Siri, vriten njerzit e bohet masaker, edhe kta qesin fall kishe po ndihmojm me 8 miljon euro apo tjetri e aprovon ndihmen per ushtrin e lire te siris, opozites, kurse knej edhe dheun ner kemb ja mer popullit te atij vendi.. veq shyqyr kti sistemi po i vjen fundi mbar boten.. duhet drejtsia hynjore.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 2 (0 Anėtarėt dhe 2 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 18:59.
|
|