Arrat ushqim i trurit.
Ndėrkohė qė pemėt e arrave kultivohen pėr mijėra vite, llojet e tyre tė ndryshme kanė dhe origjinė tė ndryshme. Arra angleze ka origjinėn nga India dhe nga zonat pėrreth detit Kaspik, ku njihet edhe si arra persiane. Dietologia klinike, Blerina Bombaj shpjegon vlerat e kėtij fruti te mrekullueshėm.
Nė shekullin e IV tė erės sonė, romakėt e lashtė e prezantuan arrėn nė shumė vende tė Europės, ku dhe filloi tė kultivohet. Gjatė historisė sė saj, pema e arrės ėshtė vlerėsuar nė mėnyrė tė veēantė; jo vetėm pėr jetėgjatėsinė e saj, qė shkon disa herė mė shumė se ajo e njeriut, por edhe pėr pėrdorimin e saj tė gjerė si: nė ushqim, nė mjekėsi, nė ndėrtim, nė ngjyrosje, si dhe si vaj llampe pėr ndriēim.
Arra e zezė dhe e bardhė e kanė origjinėn nė Amerikė, ku dhe ka luajtur rol shumė tė rėndėsishėm nė dietėn e indianėve tė Amerikės.
Sot, prodhuesit kryesore tė arrės janė: Amerika, Turqia, Kina, Irani, Franca dhe Rumania.
Arrat bėjnė mirė pėr shėndetin
Ky frut i mrekullueshėm ėshtė njė burim i shkėlqyer i acideve lyrore, omega -3, njė lloj lipidi me efekte mbrojtėse pėr organizmin, qė trupi ynė nuk e prodhon dot. Pėrqendrimi i acideve lyrore, omega -3, tė arrat ofron njė sėrė tė mirash pėr shėndetin, duke filluar nga mbrojtja e sistemit kardiovaskular, nga efektet anti inflamatore nė rastet e astmės, nė artritin reumatik, si dhe nė infeksionet e lėkurės si, ekzema dhe psoriasis. Gjithashtu, arrat pėrmbajnė njė substancė antioksidante tė quajtur ellagic acid, e cila forcon imunitetin dhe shfaq veti antikanceroze.
Arrat bėjnė mirė pėr sistemin e qarkullimit tė gjakut
Duke shtuar arrat ne dietėn tuaj, ndėrmerrni njė masė mbrojtėse pėr zemrėn dhe qarkullimin e gjakut. Arrat janė tė pasura nė acide lyrore tė pangopura dhe si tė tilla ulin kolesterolin nė gjak dhe parandalojnė komplikacionet qė pasojnė nivelet e larta tė kolesterolit. Pėrveē kėsaj, arrat ndihmojnė nė parandalimin e mpiksjes sė gjakut brenda arterieve, duke parandaluar kėshtu edhe atakėt qė shkaktohen nga koaguluat e gjakut.
Efekti antioksidant i arrave mbron zemrėn
Nė njė studim Womens Health Study, nė Iowa tė Amerikės, ėshtė parė se pėrqindja e vdekjeve nga sėmundjet e zemrės, pati njė ulje prej 11 -19%, si pasojė e konsumit tė arrave 1-4 herė nė javė, pėrkatėsisht.
Akoma me ipresionante janė rezultat qė u botuan nė revistėn britanike tė ushqimit, ku disa studime, treguan njė ulje rreth 37% tė rrezikut tė sėmundjeve koronare nga konsumi 4 herė nė javė i arrave. Ky efekt shihet edhe nga konsumi i frutave tė tjerė tė thatė, siē janė bajamet, stikat apo gjalpi i tyre.
Benefitet e tjera nga konsumi i arrave:
ndihmojnė nė parandalimin dhe uljen e hipertensionit
pėrmirėsojnė profilin e kolesterolit te personat me diabet
ulin nivelin e disa qelizave qė akuzohen pėr shfaqjen e arterosklerozės
mbrojnė arteriet pas konsumit tė njė vakti tė pasur nė yndyrė
parandalojnė formimin e gurėve nė tėmth
ndihmojnė nė shėndetin e kockave
ndihmojnė nė parandalimin e mbipeshės
Arrat ushqim i trurit
!
Arrat janė menduar shpesh si ushqim truri, jo vetėm pėr arsye tė ngjashmėrisė sė tyre me formėn e trurit, por pėr pėrmbajtjen e tyre tė lartė nė omega . Pėrbėrja e trurit nė omega ėshtė mė shumė se 60%. Kėto qeliza tė trurit ushqehen kryesisht me acidet lyrore tė arrave, dhe tė peshkut. Kėto acide lyrore janė pėrbėrėsit kryesorė tė membranės sė kėtyre qelizave. Studime epidemiologjike kanė treguar njė lidhje midis depresionit dhe konsumit tė acideve lyrore omega. Fėmijėt qė konsumojnė sasi tė pamjaftueshme omega janė mė tė prirur pėr probleme nė tė mėsuar, nė sjellje, pagjumėsi, dhe mungesė pėrqendrimi. Mė shumė se 2000 studime tregojnė lidhje midis konsumit tė ulėt tė acideve lyrore omega dhe problemeve tė ndryshme shėndetėsore.