|
Thashetheme Tema universale. Kush foli ēka pėr kend ? |
11-09-09, 20:09
|
#19
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Artisti nė reklamėn kundėr gripit tė derrave, merr virusin
Njė artist britanik, i cili paraqitet nė reklamėn nė kuadėr tė fushatės pėr parandalimin e gripit A (H1N1), ka pranuar tė shtunėn se as vet nuk u ėshtė pėrmbajtur kėshillave nga reklama dhe ėshtė infektuar me grip.
"Ėshtė dashur tė kap virusin, ta hedh nė shportėn e mbeturinave dhe ta vras, ka thėnė artisti 30-vjeēar David McCusker, duke sqaruar sloganin e fushatės reklamuese kundėr gripit tė derrave.
"Nė vend tė kėsaj, unė jam dridhur dhe kam shpėrndarė virusin, ka thėnė ai pėr tabloidin britanik The Sun. Artisti nė videoklip teshtin nė njė ashensor dhe shpėrndan virusin.
|
|
|
12-09-09, 20:06
|
#22
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Cigare me bateri
Edhe pse nė shikim tė par tė cilėn e shihni nė foto ju duket sikur tė tjerat, por bėhet fjal pėr "e-cig", cigarja elektronike.
Prodhuesit thuhen se nė atė nuk ka asgjė qė bėn dėm, por vetėm nikotin i pastėr. Nė mbrendėsinė e cigares ka njė bateri mbushėse, si nikotin mbrojtės tė cilat mund tė ndėrohen.
Distributeri mė i madh i kompanis sė cigareve elektronike ėshtė " Smoking Everywhere".
Udhėheqėsi i kėsaj kompanie ėshtė Eliko Tajeb dhe ka thėnė se cigaret elektrike janė testuar nė laboratoritė tė Evropės dhe nuk ka asgjė qė bėn dėm por janė tė njėjtė me cigaret e vėrteta.
"Nė cigaret elektronike nuk ka asnjė substanc e cila mund tu sjellė deri tek kanceri. Kėto cigare janė prodhim i ri nė pazaret, deri tash nuk ėshtė vėrejtur asnjė rast negativ, dhe prej ksaj jemi tė sigurt se nuk kanė asgje qė bėn dėm" - Shtoj Tajeb.
Cigaret elektronike punojnė me anė tė baterive. Kur do thitni prej cigares baterija do nxeh nikotinin e cila gjendet nė filter plastik dhe ashtu pini cigare elektronike ju ndillni ujė tė avulluar e pasur me nikotin, a tymi qė lėshoni ėshtė pėrsėri ujė i avulluar, e cila shumė shpejtė humbet rreth ajrit dhe nuk bėn dėm nė rethinėn.
Ne Amerikė shitja e kėtyre cigareve mbėriu numrin prej 1.000 copė nė ditė si dhe pritet pėr kohė mė tė shkurtėr edhe njė herė mė tepėr
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Peja-Boy : 12-09-09 nė 20:08
|
|
|
04-11-09, 16:45
|
#23
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Del nga burgu si milioner!
Stefen Filips i dėnuar padrejtėsisht pėr njė pėrdhunim tė cilin nuk e kishte kryer kurrė dhe i liruar vetėm pasi kishte kaluar 24 vjet pas hekurave do tė pėrfitojė njė shpėrblim afro 2 milionė dollarė.
Nė ligjet e shtetit tė Teksasit thuhet se pėr ēdo vit tė kaluar padrejtėsisht nė burg ish i dėnuari duhet tė dėmshpėrblehet me 80 mijė dollare. Gjithashtu veē kėsaj pėrfshihen edhe 40 deri nė 50 mijė dollarė pension nė vit pėr tė gjithė pjesėn tjetėr tė mbetur tė ish tė dėnuarit. Filips ėshtė liruar vitin e kaluar falė testeve tė ADN-sė qė e nxorren atė tė pafajshėm ndaj akuzave pėr perdhunim tė kryer nė vitin 1984.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Peja-Boy : 04-11-09 nė 16:45
|
|
|
04-11-09, 16:46
|
#24
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Kur bota te behet 7 miliarde
Nė vitin 1960 kishte lindur babai i atij fėmije, banori numėr 3 miliardė. Nė mė pak se gjysmė shekulli, numri i banorėve tė Tokės ėshtė dyfishuar, pėr shkak tė lindjeve tė shumta (9 mijė lindje nė orė, 220 mijė ēdo ditė). Sipas raportit tė ri tė Institutit Kombėtar tė Studimeve Demografike, shumė prej ndryshimeve sociale me tė cilat duhet tė pėrballemi dhjetė vitet e ardhshme janė tė paparashikueshme, si pėr shembull qė do tė vazhdojmė tė plakemi mė shumė dhe do tė jemi mė tė shėndetshėm. Jetėgjatėsia do tė rritet edhe mė shumė falė pėrmirėsimit tė kushteve materiale dhe progresit tė mjekėsisė qė do tė pėrhapet edhe nė vendet mė tė varfra. Aksidentet do tė bėhen njė prej shkaqeve kryesore tė vdekjes, pas atakut kardiak dhe kancerit nė mushkėri. Por nė kėmbim do tė kemi njė botė ku, pėr herė tė parė nė historinė e njerėzimit, tė moshuarit do tė jenė mė shumė nė numėr se tė rinjtė. Nė 1950-ėn, nė vendet e zhvilluara popullsia nėn moshėn 15-vjeēare ishte 16 pėr qind mė e lartė se 60-vjeēarėt. Sipas llogaritjeve tė Institutit Kombėtar tė Studimeve Demografike, brenda vitit 2019 kurba e fėmijėve nėn moshėn 5-vjeēare do tė zbresė nėn atė tė tė rriturve.
Ndryshimi i "piramidės demografike" duket i pashmangshėm. Femrat e shekullit XX kanė filluar tė bėjnė mė pak fėmijė, fillimisht nė Perėndim, ndėrsa tani edhe nė Lindje, si nė Kinė, Indi apo disa shtete afrikane. "Nė ēdo vend tė botės numri i lindjeve ėshtė zvogėluar dhe plakja demografike procedon shumė shpejt", thotė Gilles Pison, autor i studimit francez. Ēdo muaj, 870 mijė persona mbushin 65 vjeē, pra hyjnė nė tė ashtuquajturėn "moshėn e tretė" dhe shpresojnė qė tė arrijnė edhe tė katėrtėn. Nė vitin 2040, numri i 65-vjeēarėve do tė dyfishohet, nga 7 pėr qind do tė arrijė nė 14 pėr qind. E dhėna mė interesante ėshtė ajo e 80-vjeēarėve, qė gjatė 30 viteve tė ardhshme do tė rritet 233 pėr qind. Nė tė njėjtėn periudhė, numri i tė rinjve nėn moshėn 15-vjeēare do tė rritet 6%.
Fėmijėt tanė do tė jetojnė nė njė botė pa vėllezėr dhe kushėrinj, vetėm me katėr gjyshėrit dhe ndonjė stėrgjysh. Nėse do tė vazhdojnė tė rrinė pa punė deri nė moshėn 30-vjeēare dhe tė dalin nė pension 60 vjeē, do tė jenė brezi i parė nė historinė e njerėzimit qė ka kaluar mė shumė kohė duke pushuar, sesa duke punuar. Ndoshta qytetet do tė kenė mė pak shkolla dhe mė shumė qendra kushtuar akomodimit tė tė moshuarve. Ky ndryshim social do tė ketė pasoja ekonomike pėr qeveritė. Nė vendet perėndimore, 45 pėr qind e burimeve publike, ku pėrfshihen pensionet, asistenca dhe ilaēet, shkojnė pėr mė tė moshuarit e popullsisė. Ky transferim ėshtė i destinuar tė rritet, duke vėnė nė njė provė tė fortė solidaritetin mes brezave.
Nė mėnyrė tė pashmangshme, familja horizontale do tė zėvendėsohet nga ajo vertikale, ku tė moshuarit do tė shpenzojnė para dhe kohė tė lirė pėr tu kujdesur pėr nipėrit, dhe shpesh pėr tė ndihmuar fėmijėt nė punė.
Por jo gjithēka mund tė parashikohet. Demografia nuk ėshtė njė shkencė ekzakte. Mjafton tė kujtosh njoftimin e bėrė nė vitet 80, qė numri i banorėve nė Tokė nė vitin 2050 do tė arrinte nė 15 miliardė, ndėrkohė qė sot parashikimet e instituteve tė mėdha thonė se numri do tė jetė 9 miliardė. "Revolucioni demografik qė ka ndryshuar pamjen e planetit, ka nisur nė fillim tė shekullit XX, thotė demografi francez Pison. Ndryshimi ka filluar gjatė viteve 1965-70, kur popullsia rritej 2 pėr qind nė vit. Sot kemi rėnė nė 1,33% dhe nė vitin 2050 rritja demografike botėrore do tė ndalė nė 0,3%, pikė, nga ku mund tė fillojė tė zbresė".
Fakti qė popullsia do tė arrijė nė 9 miliardė nė vitin 2050, tė ngjall frikė. "Sigurisht qė janė tė dhėna tė cilat tė bėjnė pėrshtypje, por jo pėr faktin ekologjik, sepse Toka ėshtė njė planet i pasur dhe teknologjitė na ndihmojnė tė krijojmė mirėqenien. Ajo qė na shqetėson mė tepėr ėshtė shpėrndarja e burimeve, e cila duhet tė ndryshojė medoemos", thekson njė studiuese. Ajo qė do tė shohim ne, fėmijėt dhe me siguri nipėrit tanė, ėshtė njė botė e pėrmbysur edhe nga njė pikėpamje gjeopolitike. Nė fillim tė shekullit XXI, raporti europianė-afrikanė ishte dy me njė, ndėrsa nė vitin 2050 do tė jenė tre afrikanė me njė europian. Eritra do tė ketė mė shumė banorė se Rusia. Numri i amerikanėve do tė arrijė nė 440 milionė, por do tė jenė shumė pak para 1,74 miliardė banorėve tė Indisė, qė ndėrkaq do tia ketė kaluar edhe Kinės (1,43 miliardė). Nga pikėpamja demografike, numri i europianėve do tė jetė gjithnjė e mė i vogėl. "Kemi vėnė re njė rritje tė numrit tė lindjeve. Kjo ėshtė njė surprizė e vėrtetė", thotė studiuesi. Gjatė dy viteve tė fundit, mesatarja e lindjeve nė Europė ėshtė rritur nga 1,5 nė 1,6 pėr qind dhe nė vende si Britania e Madhe, Spanja dhe Greqia, ka pasur njė rritje tė konsiderueshme tė numrit tė lindjeve. Mes viteve 2015-2020, demografėt parashikojnė njė rėnie tė vogėl tė numrit tė lindjeve nė vendet perėndimore. Nė fakt ky ėshtė momenti kur do tė vdesin pjesa mė e madhe e brezit qė ka lindur nė vitet 1946-1964.
|
|
|
04-11-09, 16:48
|
#25
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Tete milione amerikane mendojne te vetevriten
Ēdo vit mė shumė se tetė milionė amerikanė seriozisht mendojnė pėr idenė e vetėvrasjes, tregojnė rezultatet e hulumtimit qeveritar.
Rreth 32.000 qytetarė nė SHBA bėjnė vetėvrasje ēdo vit, kurse numri i njerėzve tė cilėt mendojnė nė njė akt tė tillė ėshtė mė i madh, thuhet nė sondazhin e Shėrbimit pėr ndihmė tė njerėzve tė cilėt janė tė varur nga droga dhe problemet psikike.
Hulumtimi ėshtė kryer te 46.190 persona tė moshės prej 18 apo mė shumė vjet.
Sondazhi se personat tė moshės mes 18 dhe 25 vjeēarė mė seriozisht mendojnė pėr vetėvrasje, pasi qė 6,7 pėr qind nga tė anketuarit kanė dhėnė prėgjigje pozitive. Mes tė anketuarve nė moshės prej 26 deri 49 pėr qind, 3,9 pėr qind mendojnė tė bėjnė vetėvrasje, vetėm 2,3 pėr qind nga tė anketuarit tė moshės mbi 50 vjeēare planifikojnė tė kryejnė kėtė akt.
|
|
|
04-11-09, 16:49
|
#26
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Studim i ri, ne hene ka uje
Autorėt e studimit pėrdorėn tė dhėnat e siguruara nga njė instrument i NASA-s i quajtur "Moon Mineralogy Mapper" ose M3, i transportuar nė bordin e Chandrayyan-1, sateliti i parė indian qė u vendos nė orbitėn e hėnės nė 2008-n.
Drita pasqyrohet nė gjatėsi valėsh tė ndryshme, sipas natyrės sė mineraleve ndėrsa studiuesit mund t'i shfrytėzojnė kėto variacione pėr tė pėrcaktuar pėrbėrjen e shtresės sė sipėrme tė tokės sė Hėnės. M3 zbuloi kėshtu njė gjatėsi vale qė tregonte njė element kimik qė lidh hidrogjenin me oksigjenin, shpjegojnė autorėt e kėtyre punimeve qė do tė botohet nė revistėn amerikane "Shkenca" tė datės 25 shtator.
|
|
|
04-11-09, 16:50
|
#27
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Ky mashkull ka frike femrat!
Mashkulli i cili ka fobi nga femrat, edhe pse ka 27 vjet, asnjėherė nuk ka puthur pjesėtare tė gjinisė sė kundėrt. Neil Dando nga qyteti Worthing vuan nga turpi i dashurisė nė mėnyrė kronike, qė ėshtė njė ērregullim psikik i ... ... cili nuk i lejon ti afrohet femrave, e gjatė kėsaj kohe tė mos bėhet nervoz dhe mos ta kapin sulmet ekstreme tė panikut.
Ai ka frikė se pėr shkak tė traumės sė tij bizare nuk do tė jetė nė gjendje tė krijojė njė lidhje serioze.
"Nė punė, pėr faktin qė marrėdhėniet janė rreptėsishtė profesionale, krejt ėshtė nė rregull. Nė fakt, kjo fillon tė mė ndodhė kur ndonjė femėr mė tėrheq, thotė i riu i pafat.
"Ka pasur raste kur jam shtirė se ndonjė person mė tėrheq, vetėm pėr tė parė nėse mund tė tejkaloj fobitė e mia. Por sa mė shumė qė flas, aq mė shumė filloj tė mendoj dhe nervozizmi mė kap nė mes tė fjalisė, ka shtuar ai.
Problemi i tij ende nuk ėshtė i regjistruar si ērregullim, por profesori amerikan Brian Gilmartin nė librin e tij nga viti 1987, "Shyness and Love: Causes, Consequences and Treatment" e ka emėruar "loveshyness" (turpi i dashurisė), shkruan gazeta Daily Telegraph.
"Kur e kam lexuar librin pėr kėtė gjė qė mė mundon, kam kuptuar se nė botė ka edhe shumė njerėz tė tjerė tė cilėt vuajnė nga fobia e njėjtė", thotė Dando.
Profesori Gilmartin pohon se kėtė problem e kanė 1.7 milionė meshkuj nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
|
|
|
04-11-09, 16:53
|
#28
|
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
|
Titulli: Kuriozitete
Hakerat shume prane endrres se deshiruar!
Nė vitin e kaluar, kėrkuesit kanė zhvilluar teknologji qė mundėsojnė pėrdorimin e mendimeve pėr tė operuar njė kompjuter, tė manovrohet njė karrige me rrota ose tė pėrdoret edhe Twitter gjithēka pa lėvizur asnjė gisht. Por teksa pajisjet nervore bėhen mė tė komplikuara dhe bėhen pa fije disa shkencėtarė thonė se rreziqet e piratimit tė trurit duhen konsideruar seriozisht.
Pajisjet nervore po zhvillohen me shpejtėsi shumė tė lartė, dhe kanė njė premisė shumė tė mirė pėr tė ardhmen thotė eksperti pėr sigurinė kompjuterike Tadayoshi Kohno i Universitetit tė Uashingtonit. Por nėse nuk fillojmė qė tani tė kujdesemi pėr sigurinė mund tė gjendemi pas 5 a 10 vitesh duke thėnė se kemi bėrė njė gabim shumė tė madh.
Hakerat ndėrhyjnė pėrherė nė kompjuterėt personalė, por ēdo tė ndodhte nėse do i pėrqendronin pėrpjekjet nė pajisjet nervore, tė tipit tė stimuluesve tė trurit qė momentalisht pėrdoren pėr trajtimin e sėmundjes sė Parkinsonit dhe depresionin, apo sistemet me elektroda pėr kontrollimin e gjymtyrėve me proteza? Sipas Kohno dhe kolegėve tė tij, tė cilėt i kanė publikuar shqetėsimet e tyre mė 1 Korrik nė Neurosurgical Focus, shumica e pajisjeve aktuale nervore kanė shumė pak rreziqe sigurie. Por teksa inxhinieria nervore bėhet mė komplekse dhe mė e pėrhapur, potenciali i problemeve tė sigurisė do shtohet.
Pėr shembull, brezi i ardhshėm i pajisjeve tė implantueshme qė kontrollojnė gjymtyrėt protezė me shumė mundėsi do pėrfshijė kontrolle pa fije qė do i lejojnė doktorėt tė modifikojnė parametrat e pajisjes nga distanca. Nėse inxhinierėt neuralė nuk ndėrtojnė mekanizma sigurie si kriptim dhe kontroll aksesi, njė sulmues mund tė marrė kontrollin e pajisjes dhe nė kėtė mėnyrė tė gjymtyrit robotik.
Ėshtė shumė e vėshtirė tė projektosh sisteme kompleks qė nuk kanė vrima, thotė Kohno. Teksa kėto pajisje mjekėsore bėhen gjithnjė e mė shumė tė komplikuara, bėhet gjithmonė e mė e lehtė tė lihen pas dore vrima tė cilat nė tė ardhmen mund tė pėrbėjnė rreziqe seriozė. Sot mund tė duket si fantashkencė, por e tillė ishte e vizita e hėnės para 50 viteve.
Disa mund tė vėnė nė dyshim pėrse dikush mund tė dojė tė piratojė trurin e dikujt tjetėr, por kėrkuesit thonė se ka njė precedent pėr pėrdorimin e kompjuterėve pėr tė shkaktuar dėm nervor. Nė nėntor tė 2007 dhe nė mars 2008 disa programues keqdashės kanė vandalizuar disa faqe ueb qė tė cilat pėrdoreshin nga epileptikėt duke vendosur nė to animacione flash, tė cilat shkaktuan kriza nė disa pacientė tė ndjeshėm ndaj foto-elementėve.
Ka ndodhur nė dy raste tė ndara, thotė studentja diplomante Tamara Denning, bashkautore e studimit. Ėshtė vėrtetuar se njerėzit do sillen keq dhe do pėrpiqen tė vėnė nė rrezik shėndetin e tė tjerėve duke pėrdorur kompjuterėt, sidomos nėse pajisjet nervore kanė pėrhapje mė tė gjerė.
Nė disa raste, pacientėt mund tė duan vetė tė piratojnė pajisjet e tyre nervore. Ndryshe nga pajisjet pėr kontrollin e gjymtyrėve protezė tė cilėt ende pėrdorin kabllo, shumė stimulus tė trurit qė tani mbėshteten nė sinjale pa fije. Piratimi i kėtyre pajisjeve mund tu mundėsojė pacientėve vetė-diagnostikim tė sjelljeve tė pėrmirėsuara apo lehtėsim tė dhimbjes duke rritur aktivitetin e pajisjeve.
Pavarėsisht rreziqeve, thotė Kohno, shumica e pajisjeve tė reja krijohen pa marrė fare parasysh sigurinė. Inxhinierėt nervorė e konsiderojnė sigurinė dhe besueshmėrinė e pajisjeve tė reja mbi bazėn nėse pajisja e re i pėrshtatet udhėzimeve etike, apo jo. Deri tani, disa grupe kanė vlerėsuar si mund tė piratohen pajisjet nervore pėr tė kryer veprime tė paprogramuara. Kjo ėshtė hera e parė qė njė studim akademik ka shqyrtuar temėn e neuro-sigurisė, fjalė e pėrdorur prej grupit pėr tė shpjeguar fushėn e tyre tė studimit.
Ēėshtjet e sigurisė dhe privacisė duket se anashkalohen thotė Kohno. Sdo habitesha nėse shumica e personave qė punojnė nė kėtė fushė skanė menduar kurrė pėr sigurinė.
Kevin Otto, njė bio-inxhinier qė studion ndėrfaqet e pajisjeve tė trurit nė Universitetin Purdue thotė se nė fillim ishte skeptik pėr kėtė kėrkim. Kur e lexova fillimisht, isha nė dyshim nėse siguria pėrbėnte problem. Por studimi jep njė argumentim bindės se kjo ėshtė e rėndėsishme, dhe ka ardhur koha qė inxhinierėt nervorė tė bashkėpunojnė me zhvilluesit e sigurisė.
Kurrė nuk ėshtė herėt pėr tė menduar pėr problemet e sigurisė, thotė inxhinieri nervor Justin Uilliams i Universitetit tė Uisconsin, i cili nuk ėshtė pėrfshirė nė kėtė studim. Por theksoi se pajisjet qė pėrdoren sot nuk janė subjekt sulmesh, dhe se frika pėr rreziqet e sigurisė nė tė ardhmen nuk duhet tė ndalojė pėrparimin nė kėtė fushė. Kėto ēėshtje tė sigurisė duhet tė analizohen pėrkrah me zhvillimin e teknologjisė thotė ai.
Historia jep shume shembuj se pėrse ėshtė e rėndėsishme tė fillohet tė mendohet pėr sigurinė pėrpara se ajo tė bėhet problem, thotė Kohno. Ndoshta shembulli mė i mirė ėshtė Interneti, i cili fillimisht ishte konceptuar si projekt kėrkimi dhe nuk e mori parasysh sigurinė.
Pėr shkak se Interneti nuk ėshtė konceptuar duke marrė parasysh sigurinė ėshtė shumė e vėshtirė, nė mos e pamundur, tė rikrijohet infrastruktura aktuale e Internetit pėr tė arritur objektivat e sotėm tė sigurisė. Kohno dhe kolegėt e tij shpresojnė tė shmangin probleme tė tilla nė botėn e pajisjeve nervore, duke shtyrė komunitetin e fushės tė marrė parasysh problemet e sigurisė para se ato tė bėhen realitet.
Pyetja e parė qė duhet ti bėjmė vetes ėshtė: Mund tė ketė probleme sigurie dhe privacie? thotė Kohno. Diskutimi nėse ka apo jo probleme tė fut 90% nė temė, dhe kjo ėshtė gjėja mė e rėndėsishme.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 16 (0 Anėtarėt dhe 16 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 18:51.
|
|