Letra qė Albert Einstein i shkroi tė bijės, aty i tregon se kush ėshtė Zoti
Albert Einstein u lind mė 14 mars tė vitit 1879, ndėrsa ishte fizikani dhe njėri nga shkencėtarėt qė e njeh e gjithė bota, ka qenė fitues i ēmimit Nobel nė vitin 1921, ai gjithashtu ka pasur 3 nėnshtetėsi, atė Gjermane, Zvicerane dhe Amerikane.
Truri i Albert Ajnshtajnit ėshtė akoma i gjallė duke mbijetuar nėpėr laboratorėt mė modernė nė botė! Dhe thuhet se koeficienti i dijes sė trurit te Ajnshtajnit ėshtė 165, gjithashtu gjatė vėrejtjes sė trurit ka dallime nga njerėzit tjerė, transmeton gazetametro.net
Einstein vdiq nė Princeton tė Neė Jersey, mė 18 prill tė vitit 1955, ndėrsa vet ai ishte nė moshė 76 vjeēare.
Mė poshtė ėshtė letra qė pikėrisht Einstein ia shkroi vajzės sė vet.
Kur propozova teorinė e relativitetit shumė pak njerėz mė kuptuan. Ajo ēfarė do tė zbuloj tani pėr njerėzimin gjithashtu do tė pritet me keqkuptim dhe paragjykim.
Po tė kėrkoj tė ruash letrat e mia pėr sa kohė tė jetė e nevojshme: vite, dekada, derisa shoqėria tė ketė bėrė aq progres sa tė arrijė tė pranojė ēfarė do tė shpjegoj mė poshtė.
Ekziston njė forcė kaq e fuqishme sa deri sot shkenca nuk ka arritur ti gjejė njė shpjegim. Ėshtė njė forcė qė pėrfshin dhe i sundon tė gjithė; qė fshihet pas ēdo fenomeni nė univers. Kjo forcė ėshtė dashuria.
Kur shkencėtarėt kėrkonin pėr njė teori tė unifikuar tė universit harruan mė tė fuqishmen forcė tė padukshme. Dashuria ėshtė dritė qė ndriēon ata qė e japin dhe e marrin. Dashuria ėshtė gravitet, sepse i bėn disa njerėz tė tėrhiqen nga tė tjerė. Dashuria ėshtė pushtet, sepse shumėfishon mė tė mirėn tonė dhe i bėn njerėzit mos tė humbasin nė egoizmin e verbėr.
Dashuria shpaloset dhe zbulon.
Pėr dashurinė jetojmė dhe vdesim.
Dashuria ėshtė Zoti dhe
Zoti ėshtė dashuri.
Kjo forcė jep shpjegimin e gjithēkaje, i jep kuptim jetės. Ėshtė pikėrisht ajo qė kemi anashkaluar pėr kaq shumė kohė, mbase sepse kemi frikė nga dashuria, sepse ėshtė e vetmja energji nė univers qė njeriu nuk ka mėsuar ende ta manipulojė.
Pėr ti dhėnė dashurisė vendin qė meriton bėra njė ndryshim tė thjeshtė nė ekuacionin tim mė tė famshėm. Nėse nė vend tė E = mc2 tė pranojmė se energjia qė shėron botėn mund tė pėrftohet nga shumėzimi i dashurisė me shpejtėsinė e dritės nė katror do tė arrinim nė pėrfundimin se dashuria ėshtė forca mė e fuqishme qė ekziston
sepse nuk njeh limite.
Pas dėshtimit tė njerėzimit nė shfrytėzimin e forcave tė universit qė na janė kthyer kundėr ėshtė e rėndėsishme qė tė ushqejmė njė tjetėr lloj energjie.
Nėse duam mbijetesėn e specieve, nėse duam tė gjejmė kuptimin e jetės, nėse duam tė shpėtojmė botėn dhe ēdo gjallesė qė e popullon atė, dashuria ėshtė pėrgjigjja e vetme.
Mbase nuk jemi ende gati tė shpikim njė bombė me dashuri, njė pajisje tė fuqishme qė tė shkatėrrojė urrejtjen, egoizmin dhe lakminė qė po gėrryejnė planetin. Megjithatė, ēdo individ mbart njė gjenerator tė vogėl, por tė fuqishėm dashurie, energjia e tė cilit pret tė ēlirohet.
Atėherė kur tė mėsojmė tė japim dhe marrim kėtė energji universale, e dashura ime Lieserl, do tė konfirmojmė se dashuria sundon mbi gjithēka; dashuria ėshtė e aftė tė kapėrcejė mbi ēdo gjė, sepse dashuria ėshtė jetė.
Jam thellėsisht i penduar qė nuk kam qenė i aftė tė shpreh ēfarė kam nė zemėr, qė ka rrahur pėr ty gjatė gjithė jetės sime. Mbase ėshtė vonė pėr tė tė kėrkuar ndjesė. Por, meqė koha ėshtė relative, dua tė tė them se tė dua. Falė teje kam gjetur pėrgjigjen themelore.
Babai yt, Albert Einstein.