Rrugėtimi i dy shteteve shqiptare
E flasin njė gjuhė, tė dyja bashkė synojnė familjen evropiane dhe thirren nė parime perėndimore, lidhin miqėsi me shtetet perėndimore, thirren nė njė “komb”, por janė dy shtete tė ndara.
Tė dyja shqiptare, Kosova dhe Shqipėria, kanė para vetes njė rrugėtim me qėllimin e njėjtė, atė tė integrimit nė Bashkimin Evropian.
Por, ndryshe prej vendeve tjera qė kanė kaluar nė tė njėjtat procese dhe tashmė janė pjesė e familjes evropiane, dy shteteve shqiptare rruga qė kanė para vetes u ėshtė zgjatur mė shumė se qė kanė pritur, me shumė sfida qė vazhdojnė t’i luftojnė.
Nė prag tė shėnimit tė 101-vjetorit tė pavarėsisė, Shqipėria tė njėjtėn kohė shėnon edhe vitin e katėrt prej se ka aplikuar pėr tė marrė statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE.
Vlerėsohet se asnjė vend nuk ėshtė vonuar kaq shumė sa Shqipėria pėr kėtė rekomandim bazuar nga koha kur ka aplikuar.
Nė anėn tjetėr Kosova, e vetmja nė Ballkanin Perėndimor qė vazhdon t’i nėnshtrohet regjimit tė vizave, ka nisur dialogun pėr liberalizim tė vizave me BE-nė tash e 22 muaj dhe ende nuk ka datė se kur kosovarėt do tė mund tė udhėtojnė lirshėm nė zonėn e Shengenit.
Politikanėt e tė dyja vendeve kanė arsyetimin pėr kėto vonesa, Kosova si shtet i lindur shumė vonė, ndėrsa Shqipėria me njė barrė prapa vetes qė asnjė shtet i Evropės nuk e ka pasur, atė tė regjimit mė tė keq dhe mė ēnjerėzor tė Luftės sė Ftohtė, sė cilės i ėshtė dashur tė konfrontohet me reperkusionet e kėsaj trashėgimie tragjike politike, sociale dhe ekonomike.
Sidoqoftė, sot tė dyja tė lira pėr tė marrė vendime e pėr tė ecur pėrpara, i lidh edhe njė sfidė e pėrbashkėt, qė ėshtė lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar.
Krimi e korrupsioni vazhdojnė t’i ndjekin shqiptarėt
Ēdo vit, Komisioni Evropian qė bėn vlerėsimin e shteteve qė kanė synim anėtarėsimin nė BE, pėrmes Raportit tė Progresit, u rikujton atyre luftėn ndaj korrupsionit e krimit, si prioritet kyē, pėr tė cilin vazhdon tė mos ketė fjalė tė mira, ku e njėjta gjė ėshtė pėrsėritur edhe nė raportin e fundit tė tetorit tė kėtij viti.
Vetė pėrfaqėsuesit institucionalė tė Shqipėrisė dhe Kosovės, i dinė dhe i pranojnė tė metat e vendeve tė tyre, ani pse shpresojnė se me njė punė mė tė madhe do tė arrijnė qėllimin, inkuadrimin e plotė nė BE.
“Kemi ende pėrpara shumė punė pėr tė bėrė dhe hapja e negociatave pėr pranimin nė BE, kushtėzohet nga pėrmbushja e plotė e 5 prioriteteve tė mbetura si: krijimi i njė administrate profesioniste dhe tė depolitizuar; forcimi i pavarėsisė sė institucioneve tė drejtėsisė; lufta kundėr korrupsionit; lufta kundėr krimit tė organizuar dhe mbrojtja e tė drejtave tė njeriut”, thotė pėr “Zėri”, Klajda Gjosha, ministre e Integrimit Evropian nė Qeverinė e Shqipėrisė.
Pėr pėrmbushjen e kėtyre prioriteteve, ministrja Gjosha thotė se janė tė angazhuar maksimalisht, madje pėrmes njė plani veprimi ku parashtrohen qartė masat konkrete qė po ndėrmerren nė pėrmbushjen e kėtyre prioritete.
Beson se me hapat qė janė ndėrmarrė, Shqipėria nė dhjetor tė kėtij viti do tė shpėrblehet me dhėnien e statusit tė vendit kandidat.
“Marrja e statusit tė vendit kandidat ėshtė vetėm njė hap pėrpara nė procesin e integrimit dhe jo finalizimi i tij. Marrja e statusit do tė ishte njė shtysė dhe nxitje e madhe nė realizimin e reformave nė mėnyrė qė tė zhvillojmė mė tej vendin”, u shpreh ajo.
Krahasuar me Shqipėrinė, Kosova nė anėn tjetėr ėshtė vetėm nė hapat e parė drejt integrimit nė BE.
Progresi i parė mė i madh i saj ėshtė arritur nė qershor tė kėtij viti me fillimin e nisjes sė negociatave pėr Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit (MSA), ku ky dialog deri te nėnshkrimi pritet tė zgjasė deri nė verė tė vitit 2014 (proces qė shėnon marrėdhėnien e parė kontraktuale mes Kosovės dhe BE-sė).
Petrit Selimi, zėvendėsministėr i Jashtėm, nuk e sheh Kosovėn si tė vonuar nė kėtė proces, duke pasur parasysh faktin qė ėshtė vend i lindur shumė vonė.
“Kosova ėshtė vendi qė ka shėnuar pėrparim mė tė shpejtė se shtetet tjera tė Ballkanit nė integrime evropiane. Jemi prapa disa vite pasi qė sapo nėnshkruam MSA-nė, por jemi shtet i cili ka lindur shumė mė vonė se tė gjithė fqinjėt tjerė, prandaj edhe progresi te ne ka qenė dramatik”, tha Selimi.
Kosova larg pėrmbushjes sė kritereve
Njohės tė ēėshtjeve integruese nė dy shtetet shqiptare kujtojnė liderėt e tyre, se ata janė vonuar nė drejtim tė pėrmbushjes sė kritereve evropiane, dhe atė mė shumė me faj tė tyre.
Kosova ka filluar dialogun pėr liberalizim tė vizave tash e 22 muaj ndėrsa ende nė horizont nuk shihet se kur kosovarėt do tė jenė nė gjendje tė udhėtojnė pa viza nė vendet e Shengenit. Duke pasur parasysh qė vendet e rajonit kanė fituar lirinė e lėvizjes prej 18-24 muaj nga fillimi i dialogut me BE-nė dhe se Kosova ka filluar me zbatim tė kushteve prej vitit 2009 - mund tė konstatojmė qė Kosova tashmė ėshtė vonuar nė kėtė proces”, tha pėr “Zėri”, njohėsi i ēėshtjeve integruese, Shenoll Muharremi.
Mė shumė vendosmėri nė zbatim tė udhėrrėfyesit, mė shumė fokus nė zhvillim ekonomik dhe punėsim qė tė parandalohet azili ilegal, duhet t’i ketė para vetes Kosova, e mbi tė gjitha Kosova dhe BE duhet tė dakordohen pėr njė afat kohor tė qartė nė mėnyrė qė kjo dramė tė mos vazhdojė skajshmėrisht, vlerėsoi Muharremi.
“Pra, nė esencė, ky proces ka tė bėjė me mirėqenie dhe ne nuk po shohim kėtė qeveri qė po vetėdijesohet tė zhvillojė dhe tė zbatojė programe pėr zhvillim ekonomik dhe punėsim. Ajo fatkeqėsisht po vazhdon me avazin e vjetėr duke shpenzuar mjetet kryesisht nė rrugė dhe ndėrtime qė deri mė tash fatkeqėsisht kanė prodhuar situatat tė vėshtira si kampet me azilkėrkuesit ilegalė nė Hungari dhe Francė”, tha ai.
Qeveria e Kosovės para njė jave aprovoi Strategjinė e Evropės Juglindore 2020 ku kėrkohet qė BPV pėr kokė banori tė arrijė 44 pėr qind tė mesatares sė BE-sė, ndėrkohė qė Kosova qėndron 11 pėr qind pėr momentin, qė do tė thotė asaj i duhet zhvillim ekonomik prej 22 pėr qind nė shtatė vitet e ardhshme, pėrndryshe siē thotė Muharremi, me trendet e deritanishme Kosovės i nevojiten edhe rreth 47 vite pėr tė arritur kėtė mesatare pa marrė parasysh zhvillimin nė BE dhe ndikimin demografik dhe tė inflacionit.
Gledis Gjipali, udhėheqės i OJQ-sė “Lėvizja Evropiane nė Shqipėri”, vlerėson se nė raport me Shqipėrinė dhe me vendet e tjera tė Ballkanit pėrfshirė edhe Kosovėn, procesi i integrimit nė BE ka njė specifikė.
“Komisioni Evropian duke e parė se kėto vende e kanė tė vėshtirė tė ecin shpejt nė kėtė proces, procesin e integrimit e ka zbėrthyer nė disa provime qė kėto vende duhet t’i kalojnė pėr tė ecur pėrpara. Vendet e tjera pos kėtyre tė Ballkanit nė momentin qė e kanė statusin e kandidatit iu ėshtė caktuar edhe data e fillimit tė negociatave. E me vendet e Ballkanit njė gjė e tillė nuk ka ndodhur por vetė marrja e statusit dhe data e fillimit tė negociatave janė provime tė ndara”, tha Gjipali.
Politikat e dėmshme shqiptare
Gledis Gjipali u rikujton liderėve tė Shqipėrisė se vendi i tij ka hyrė nė vitin e katėr qė nga aplikimi pėr tė marrė statusin pėr t’u anėtarėsuar, dhe pėr shkak tė problemeve, sidomos atyre politike, ky vend ėshtė vonuar shumė dhe ka humbur disa vite nė procesin e integrimit.
“Duhet kujtuar se asnjė vend nuk ėshtė vonuar kaq shumė sa ėshtė vonuar Shqipėria pėr kėtė rekomandim duke u bazuar nga koha kur ka aplikuar”, u shpreh ai.
Duhet kujtuar se tėrė kėto ngecje Shqipėria i ka pasur si rezultat i problemeve me tė cilat ėshtė karakterizuar nė zgjedhjet e vitit 2009, vlerėson Gjipali.
“Kurse tani pėr tė ardhur nė situatėn aktuale ka ndikuar edhe qeveria e re mirėpo mė shumė ka ndikuar mbajtja me sukses e zgjedhjeve dhe mė pas ndryshimi i qeverisė pa ndonjė problem. Por edhe qeveria e atėhershme ka ndėrmarrė njė sėrė masash sa i pėrket integrimit duke pėrfshirė miratimin e ligjeve qė kanė qenė kusht e miratimin e tė cilave e kanė bėrė me pėrkrahjen e opozitės sė atėhershme”, tha ndėr tjerash Gjipali.
Jo mirė sa i pėrket politikės sė brendshme qėndron edhe Kosova, vlerėson Afrim Hoti, njohės i politikave ndėrkombėtare. Sipas tij, ndėr kriteret kyēe pėr integrim ėshtė politika, pastaj sundimi i ligjit dhe ekonomia.
“Kriteri i parė qė lidhet me politikėn, me sistemin qė ka Kosova ka shėnuar shumė pak progres. Vazhdojnė mosmarrėveshjet politike tė brendshme, mungesa e komunikimeve dhe vazhdimi i ndarjeve tė dy etniteteve, me theks tė veēantė veriut”, tha Hoti.
Kosova duke pasur parasysh qė tė njėjtėn kohė gjendet e ngujuar edhe me procese tė karakteristikave tė tjera, atė me problemet me Serbinė, dialogun nė Bruksel, veriun e pėrfshirė edhe problemet me njohjet e shtetit tė Kosovės, ku pesė anėtare tė BE-sė, vazhdojnė tė qesin pengesa, pra janė gjitha kėto pengesa qė bllokojnė rrugėn e saj drejt BE-sė, vlerėsoi Hoti.
Sidoqoftė, pėr sferat ku Kosova ka mundur tė punojė nuk ka punuar, siē ėshtė sundimi i ligjit, reformimi i administratės publike, i cili nuk ka kaluar nė asnjė reformė, e probleme kėto qė vazhdojnė tė pėrsėriten ēdo vit nė secilin raport ndėrkombėtar, vlerėsoi Hoti.
“Integrimi evropian nuk ėshtė fjalė e as simbol, por ėshtė standard. Nuk jemi mė shumė evropianė nėse veshim ndėrresa me flamuj evropianė, por jemi evropianė nėse plotėsojmė standardet evropiane, e pėr t’i plotėsuar ato jemi shumė larg, dhe si tė tillė integrim mbetet rrugė shumė e gjatė pėr ta kaluar”, u shpreh Hoti.
Me fjalė e ndihmojnė njėra-tjetrėn
Zėvendėsministri i jashtėm i Kosovės, Petrit Selimi, tha se dy shtetet shqiptare do ta vazhdojnė rrugėn sė bashku drejt anėtarėsisė nė BE, pasi qe edhe vetė kriteret e Kopenhagės kėrkojnė fqinjėsi tė mirė dhe bashkėpunim rajonal nė integrime evropiane.
Ministrja e Integrimeve e Shqipėrisė, Gjosha, pėrmendi takimin e pak javėve qė ka zhvilluar me homologen e saj nga Kosova, Vlora Ēitaku, ku tha se kanė diskutuar lidhur me thellimin e bashkėpunimit mes dy vendeve nė aspektin ekonomik e social.
“Sepse vetėm kėshtu mund tė arrijmė objektivin tonė pėr tė qenė pjesė e familjes Evropiane. Shqipėria dhe Kosova janė dy shtete qė i pėrkasin tė njėjtit komb dhe ėshtė e padiskutueshme qė tė ecin bashkė nė rrugėn drejt Bashkimit Evropian”, u shpreh ajo.
Gledis Gjipali, nga “Lėvizja Evropiane nė Shqipėri”, mendon se kėto dy shtete e kanė ndihmuar njėra tjetrėn dhe atė fillimisht me qėndrimet pozitive sa i pėrket bashkėpunimit rajonal dhe po ashtu me ēėshtjet e sigurisė, zhvillimin e tregtisė e tė shkėmbimeve tregtare qė lehtėsojnė nė njė farė mėnyrė adaptimin e ēėshtjeve evropiane.