Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 09-07-11, 10:14   #76
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Guri i madh Shiko postimin
nuk esht mos marrveshja ne mes relegjioneve


ktu ka ardh puna ,A te jemi musliman duke e humb identitein kombtar


apo te rajum identitetin kombtar me fen krishtere e cila kurr nuk ka shpreh urrejtje ndaj personaliteteve kombtare


une e kam vendos te jem shqiptar duke mos e njohur islamin si religjion timin



nuk esht urrejtja ndermjet relegjioneve se besimtart krishter nuk kan shfaq urrejtje nder fetare


po problemi esht nder etnik shqiptart qe nuk e pranojn islamizmin e matrializur


edhe islamiket qe jan te paguar nga sherbimet e huja anti shqiptare
identiteti komtar ruhet duke qen shqiptar duke besur ne njeri tjetrin duke u perkulur para atyre qe luftuan per komb nuk e ruan identitetin komtar duke u perkulur para jezusit apo muhamedit se nuk kan dhen asgje per kombin ton
nuk duhet ti njofin asnjeren te jetojm si komb Shqiptar pa asnjeren fe
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 09-07-11, 10:55   #77
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Historia e feve
(prej fillimit deri sot)


FETĖ E VJETRA TĖ EVROPĖS
Kur themi fetė e vjetra evropiane menjėherė na kujtohen fetė, si besimet
dhe mbeturinat deri mė sot tė popujve romakė, teutonė (fis i vjetėr gjerman),
keltė dhe sllavė, nė krye me fenė e vjetėr greke.
1
Kėto janė besime tė vjetra tė
kontinentit europian, simpatizues tė tė cilave thua se sot nuk ka fare. Sidomos
fetė romake dhe greke, me idhujt dhe tempujt e tyre madhėshtorė e tė lėnė
pas, kanė stolisur artin botėror.
1. Feja e vjetėr e Greqisė
Literatura: Hans-Joachim Schoeps, Religionen, Gutersloh 1964, f. 137-153; H. von Glasenapp,
Die Nichtchristlichen Religionen, f. 131-143; F. Heiler, Die Religionen der Menschheit, f. 452-484.
Feja e vjetėr greke, sikur fetė e vjetėra babilonase dhe egjiptiane, ėshtė njė besim politeist.
Kėshtu qė Zeusi adhurohet sikur Apolloni romak, Amon-Ra-i egjiptian dhe Eli i Arabisė Veriore.

1
Edhe feja e vjetėr e shqiptarėve ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet kėtu. Shqiptarėt janė pasardhės tė ilirėve dhe janė
autokton nė kėto troje, kurse gjuha e tyre llogaritet gjuhė indo-evropiane. Shqiptarėt, tė cilėt sot njihen si popull me
shumicė muslimane dhe pjesa tjetėr krishtere, kanė edhe besimet e tyre pagane tė bazuara nė kulte tė ndryshme.
Nė disa raste kultet e tilla janė pėrvetėsuar nga besimet e mėdha tė shpallura qė ekzistojnė nė mesin e shqiptarėve.
Kryezoti i panteonit ilir ėshtė perėndia (parjana, perun), i cili llogaritet qenie supreme. Emri i njėrės prej ditėve tė
javės, qė ėshtė e hėna, mendohet tė ketė lidhshmėri me emrin e zotit Hen ose En tė Babilonisė dhe tė
Mesopotamisė. Rol tė madh luan kulti i tokės mėmė, qė ka tė bėjė me pjellorinė e saj dhe me zhvillimin e bujqėsisė
nė pėrgjithėsi. Tek ilirėt gjithashtu ėshtė i pėrhapur edhe heliolatria (adhurimi i diellit). Gjurmėt e shumta tė kėtij kulti
shprehen pėrmes motiveve tė ndryshme qė zbukuronin objekte tė veēanta dhe qė nė mėnyrė grafike simbolizonin
diellin. Pėr shembull, rrathėt bashkėqendrorė, svastikat, spiralja etj. Ky kult diellor tek ilirėt shprehej edhe pėrmes
varėseve tė ndryshme nė formė kali, kaprolli, zogu etj. Tek ilirėt e krahinave jugore shumė i pėrhapur ishte edhe kulti
i gjarpėrit si simbol i pjellorisė, si totem, si qenie mbrojtėse nga syri i keq (apotropeike). Ky kult ndryshe quhet
gjarpėri (bolla ose vitore) i shtėpisė. Fjala vitore nė popull pėrdoret pėr tė treguar rojen e shtėpisė qė besohet se
ėshtė njė gjarpėr i shkurtėr dhe i trashė; njė grua qė ka lindur shumė fėmijė; fatitė pėr tė cilat besohet se i vijnė
foshnjes te djepi, natėn e tretė, pėr t’i caktuar fatin etj. Pėrveē qė ėshtė konsideruar fatsjellės e me cilėsi
shqetėsuese, gjarpėri ėshtė konsideruar edhe si zotėrues i tokės dhe i nėntokės, mbrojtės i shtėpisė dhe i familjes
etj. Prej kulteve autoktone ilire ėshtė edhe kulti i tė parėve, i cili ka tė bėjė me konceptin e zanafillės sė gjenealogjisė
sė hyjnėzuar, tė personave udhėheqės tė heroizuar. Gjithashtu ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet besimi nė jetėn e
pėrtej varrit dhe ekzistimin e fuqive mistike, tė cilat jetonin nė mesin e njerėzve dhe u shkaktonin sėmundje e
fatkeqėsi. Kurse ilirėt, pėr t’i larguar ato fuqi mistike, sajuan forma tė ndryshme varėsesh (amuleta) me karakter
apotropeik etj. Thuhet se nė rrethinėn e Tiranės (nė krahinėn e Bendės), njė herė, njė grua po endte nė vegjė. Pasi
ajo kishte ndėrprerė punėn, e bija ia kishte ngatėrruar fijet e penjve. E ėma, pas shumė pėrpjekjesh, e lodhur dhe e
rraskapitur, e mallkoi duke i thėnė: “Ti moj bijė, gjithmonė endsh dhe kurrė gjė mos bėfsh!”. Nga ky mallkim vajza u
shndėrrua nė merimangė qė gjithmonė pėrpiqet, por nuk arrin tė endė njė pėlhurė. Nė disa krahina flitet pėr plakėn e
vatrės apo hyjninė e vatrės. Sipas njė legjende vatra e shtėpisė ruhet nga njė grua e moshuar, e cila tjerr ose end
vazhdimisht. Ndaj ishte zakon qė natėn pranė vatrės gjithmonė tė lihej njė copė bukė e pak ujė pėr kėrė grua.
Gjithashtu, legjenda tregon se, kur mbarohej sė enduri, nuk duhej lėnė vegja bosh (pa fije maje ose pa njė copė
pėlhurė tė endur), sepse lėnia bosh e vegjės apo e drugėzave besohej se ndillte shkretim tė shtėpisė dhe fatkeqėsi
pėr atė qė end. Sipas legjendės vegja nuk duhet mallkuar, pasi nė tė endet pėr njeriun dhe me fije leshi tė deles, e
cila konsiderohej e bekuar. Gjithashtu me rėndėsi ėshtė tė pėrmendet kulti i pemės nė ceremoninė e dasmės. Nė
Mallakastėr pasi e pėrcillte vajzėn e bėrė nuse pėr nė shtėpi tė burrit, nė tė kthyer, e ėma mblidhte karthi dhe i
hidhte nė zjarr, me qėllim qė tė digjeshin gojėt e liga. Po ashtu, ia vlen tė theksohet edhe kulti i zjarrit, i erėrave, i
redonit, i medanrit, i diellit, i hėnės etj. Sa i takon besimit pagan dhe kulteve tek ilirėt ėshtė me rėndėsi tė pėrmenden
edhe kultet qė vijnė si pasojė e sinkretizmit mes besimit ilir me atė grek dhe latin. Kėshtu, kėtu mund tė pėrmendim
kultin e bukura e dheut, nusja e malit, zana, fati, shtriga, vampiri, xhindi, syri i keq etj. (Shih, Historia e popullit
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:55   #78
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Nė tė gjitha kėto fe besohet nė luftėn mes zotave dhe shpjegohet mitologjia e tyre. Kjo fe i
reflekton periudhat parahistorike tė ngritura nė botėn e mitologjive.
Nė kohėn kur Bijtė e Izraelit dolėn nga Egjipti dhe nėn komandėn e Musait u nisėn drejt
qytetit Kenan tė Palestinės, dorėt (shek. XII. para e.s.), pasues tė ijonėve dhe akejve, vėrshuan
drejt Greqisė, ku gjetėn njė kulturė tė zhvilluar. Por nuk dimė se ēfarė i kanė shtuar ata konceptit
tė tyre fetar nga popujt e mėhershėm. Krahas asaj qė shiheshin mė tepėr ndikimet e forta tė
kulturės sė ishullit tė Kretės dhe tė Anadollit, ende nuk ėshtė e shpjeguar sa duhet dalja e
kulturės dhe e botėkuptimit tė kėtij ishulli. Por, nuk ka dyshim se marrėdhėniet mes Sirisė dhe
Anadollit kanė qenė tė forta.
Njohuria jonė pėr fenė dhe adhurimin grek, kryesisht, bazohet nė burime arkeologjike. Kėta
janė kryesisht tempuj tė gjetur si rezultat i gėrmimeve arkeologjike, vizatime qė paraqesin zota,
dhurata sakrificash, mbishkrime, statuja prej guri dhe prej tullave, enė dhe mbishkrime fetare.
Gjithashtu, kėto shpjegime i marrim edhe prej lajmeve tė panumėrta tė shkrimtarėve tė vjetėr,
prej tregimeve dhe legjendave mitologjike, prej shkrimeve qė i shpjegojnė autorėt e krishterė, me
qėllim qė tė kritikojmė besimin e adhurimeve tė idhujtarėve.
a. Bota e zotave tė Greqisė
Grekėt e vjetėr zotat e tyre i shihnin si paraqitje mbinatyrore tė qenies njerėzore. Zotat
qėndrojnė nė njė vend lartė nė qiell dhe e udhėheqin botėn. Sidomos, pėrfytyrohet se ata
qėndrojnė nė majė tė malit Olimp, dhe shumica e tyre janė tė mbuluar me mjegull nė njė lartėsi
prej 3000 metrash nė Tesalja. Kėtu sundon Zoti i qiellit, Zeusi, qė ėshtė ati i zotave dhe i
njerėzve. Ai ėshtė mbrojtėsi i drejtėsisė dhe i tė vėrtetės, i caktimit dhe i rregullimit botėror. Sipas
Homerit, ai ėshtė zoti i vetėm qė me njerėzit nuk lidhte marrėdhėnie direkte, por kontaktonte
nėpėrmjet tė tė dėrguarve. Ky lartėsim i Zeusit, sikur nė shumicėn e feve politeiste, paraqet prirjen e grekėve kundėr henoteizmit.
2
Nė kėtė lartėsim, njė pjesė e zotave janė zhdukur nė trupin e
Zeusit, kurse disa tė tjerė vazhdojnė tė jetojnė si emra tė ndryshėm tė Zeusit.
Zeusi, si Zot i Qiellit, nė duar tė tij e ka rregullin botėror. Ai di tė tashmen dhe tė ardhmen. Ai
mbron shenjtėrinė e betimit, tė drejtėn e misafirit dhe tė refugjatit. Ai, gjithashtu ėshtė edhe
mbrojtės i shtėpisė, familjes, dhe i shtetit. Festa mė e njohur pėr tė, qė bėhet njė herė nė katėr
vjet, ėshtė ceremonia e Olimpiadės, ku marrin pjesė tė gjitha qytetet dhe familjet greke. Gjatė
ceremonive rreptėsisht ėshtė e ndaluar gjakderdhja. Nė kėtė kohė, ngjashėm me “muajt e
ndaluar” tė arabėve, nė tėrė Greqinė sundon paqa. Sipas Homerit, lojrat e para Olimpike nė
Greqi kanė filluar nė vitin 776 para e.s. Vetėm se, kėto lojra, tė cilat pandėrprerė kanė zgjatur
mbi njė mijė vjet, janė ndėrprerė me sundimin e krishterimit, nė kohėn e mbretit Theodosius, nė
vitin 393 tė e.s. Ėshtė shumė i njohur tempulli i Zeusit, i lartė 22 metra, i ndėrtuar nė malin
Olimp, nė vitin 460 para e.s. Brenda tij gjendet idhulli i zotit i ndėrtuar prej ari dhe fildishi. Gruaja
e Zeusit ėshtė Hera. Pėr nder tė saj organizoheshin lojėra dhe gara tė veēanta, nė tė cilat
merrnin pjesė vajzat e reja. Nė tempullin mė tė vjetėr tė Olimpiadės gjendet edhe idhulli i Heras.
Zeusi ka lidhje edhe me vendin e kultit tė Dodonės, qė ėshtė zot i natyrės dhe i fallit. Ai
adhurohet nė veri tė Greqisė nė njė Zabel Dushku. Nė disa raste pėrfaqėsohej me vizatimin e njė
kau, i cili llogaritej zot i prodhimit. Sipas mitologjisė, ai, duke u shndėrruar nė ka, e rrėmben vajzėn
e mbretit Finike, Evropėn, dhe e dėrgon nė ishullin e Kretės. Nė tė njėjtėn mėnyrė e rrėmben edhe
Ganymedin, njė djalė i mirė dhe i bukur i njė mbreti, dhe e ēon nė malin Olimp. Ganymedi, me
urdhėrin e Zeusit ėshtė bėrė verėbartės i zotave nė malin Olimp. Kėto mendime pėr Zeusin,
tregojnė se ai ka patur lidhje tė ngushta edhe me zotat e bimėve qė vdesin dhe ringjallen.

2
Henoteizmi (Henotheism) ėshtė doktrinė teologjike sipas sė cilės besohet nė shumė zota, kurse vetėm njėri prej tyre
pranohet si zoti mė i lartėsuar i familjes apo klanit. Ky term ėshtė pėrdorur qė nė shekullin XIX nga ana Max Mullerit
dhe F. W. J. Schellingut dhe dallon nga monoteizmi. Nė henoteizėm edhe pse besohen shumė zota, pėrveē zotit
kryesor tė tjerėt lihen mbas dore. Pėr shembull, nė fenė e vjetėr hinduse pranohej ekzistenca edhe e zotave tė tjerė
por vetėm Indra adhurohej si zot mė i madh. Gjithashtu nė hebraizėm nė disa raste haset nė henoteizėm. Qasja qė i
bėhet zotit Jahve nė Tora ėshtė mė afėr henoteizmit se sa monoteizmit
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:56   #79
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Kurse njė zot tjetėr qė nė vlerė mund tė krahasohet me Zeusin, ėshtė Apolloni, zoti i
mėshirės. Ky nė fillim ka dalė nė shesh nė Anadoll, si njė zot tiran qė pėrhap tmerr, kurse mė
vonė plotėsisht i ėshtė pėrshtatur shpirtit grek. Vendi kryesor i kultit tė tij, mė herėt ishte Delphi,
ku gjendej edhe kulti i njė zoti tė gjarpėrit. Siē kuptohet prej mbi 200 emrave tė kulteve, edhe
Apolloni nė trupin e tij pėrfshin shumė zota. Ai nė veten e tij ka trupėzuar bukurinė, muzikėn dhe
ahengun dhe kulti i tij ėshtė pėrhapur nė tėrė Greqinė dhe nė Anadoll. Shenja tė madhėshtisė sė
tij janė harku, organo dhe dafina (defne-bay). Nė ēdo katėr vjet nė Delphi, nė emėr tė Apollonit,
organizoheshin lojėra. Nė tempull, ku llogaritej se ėshtė mesi i botės, gjendej njė gurė i madh.
Mbi kėtė gur kishte njė podium me tre kėmbė ku qėndronte njė fallxhore, qė lajmėronte pėr
ardhmėrinė. Pėr kėtė, nė tempullin e Apollonit shkohej pėr punėt e shtetit, pėr formimin e kolonive dhe pėr kėshillim pėr ēėshtjet qė kishin tė bėjnė me punėt ditore. Nė gjendje lufte,
sėmundje ngjitėse ose nė gjendje prodhimi tė keq, atje caktoheshin lėmoshat pėr zhdukjen e
hidhėrimit tė zotit.
Hyjnesha e tokės dhe gruaja e Zeusit, Gaja, qė ėshtė njėra prej anėtareve gra nė kuvendin e
zotave nė malin e Olimpit, llogaritej njėra prej hyjneshave me rėndėsi. Gruaja tjetėr e Zeusit,
Hera, ishte hyjnesha qė mbronte nė tė njėjtėn kohė edhe gratė edhe martesėn. Kurse Athena,
hyjnesha mbrojtėse e qytetit tė Athinės, nė fillim e lidhur me njė fetish ka hyrė nė Akropolis.
Edhe pse ishte njė hyjneshė e qytetit, nė shumė vende nė Greqi, ajo ėshtė konsideruar e
shenjtė. Vajza e Zeusit, Pallas Athena, ishte njė hyjneshė e luftės, e cila gjithashtu llogaritej
zbuluese e makinės luftarake, e fyellit, e parmendės dhe e tryezės pėr endje. Pėr nder tė saj ēdo
vit organizoheshin veprimtari muzikore, netė gazmore, bėheshin gara sportive.
Poseidon, ėshtė vėllai i Zeusit dhe zot i detit. Ėshtė njė zot qė ka ekzistuar edhe para
formimit tė shtetit grek. Llogaritet edhe burri i hyjneshės sė tokės. Saraji i tij gjendet nė thellėsi tė
detit. Vendi mė i madh i kultit tė tij ėshtė nė Isthmos tė Korintit. Pėr nder tė tij ēdo vit organizoheshin gara me karroca. Ai nė tė shumtėn e rasteve adhurohet dhe pėrfytyrohet nė formė tė
pelės. Pegasos, qė ėshtė pela me fletė e qiellit, mendohet tė ketė prejardhje prej Poseidonit.
Vėllai tjetėr i Zeusit ėshtė Hadesi, i cili konsiderohet zot i botės nėntokėsore. Besohet se ai
gėzon sovranitetin mbi hijet. Kėtij zoti tė pamėshirė dhe fitimtar pėr kurban i theret njė dele e
zezė dhe nė tė njėtin moment duart pėrplasen pėr tokė. Njėri prej zotave tė rėndėsishėm, kulti i
tė cilit ishte i pėrhapur nė tėrė Greqinė, ėshtė edhe Hermesi. Ai pėrfytyrohet si djali i Zeusit dhe i
dėrguari i zotave. Ai konsiderohej pėrfaqėsues i shpejtėsisė dhe udhėheqės i shpirtėrave.
Besohej se ai i ēon shpirtėrat te Hadesi, se ėshtė dhėnės i ėndėrrave dhe ėshtė ai qė njerėzit i
zgjon apo i vė nė gjumė duke i prekur nė sy me shkopin e tij. Hermesi llogaritet edhe zbuluesi i
fyellit dhe i rebabit (lloj violine nė Azi tė Mesme). Ai udhėheq korin muzikor tė hyjneshave dhe tė
zanave tė bukurisė. Ai kishte njė ekzistencė mistere. Nė Azinė e Mesme haset nė pėrfytyrimet
pėr Hidrin (Hėzrin), i cili u ndihmon njerėzve dhe paraqitet pėrpara tyre papritmas dhe nė format
dhe kohėrat qė nuk shpresohet tė paraqitet. Ai ishte padroni mbrojtės i udhėtarėve, i rrugėve
dhe i tregėtarėve, por, nė tė njėjtėn kohė ishte edhe i vjedhėsve dhe i mashtruesve. Hermesi, i
cili posedon veēanėsi tė ndryshme, respektohej edhe si zot i barinjve dhe i bollėkut. Shtyllat
Phallus tė vendosura nėpėr udhėkryqe pėr nder tė tij, llogariteshin tė shenjta. Kėto shtylla guri
me emrin “hermenė”, tė vendosura nėpėr rrugėt dhe nėpėr sheshet e Greqisė, janė simbole tė
gjinisė mashkullore dhe tė fuqisė sė jetės. Simbolet Hermes, gjenden edhe nė hyrje tė shkollave
pėr mundje dhe nė hyrje tė ndėrtesave qė janė tė hapura pėr shėrbim popullit.
Pėrveē zotave tė lartpėrmendur, nė fenė e vjetėr greke kishte edhe zota tė tjerė qė kanė
luajtur rol tė rėndėsishėm. Prej tyre ėshtė edhe Ares, zoti i fuqisė, i cili ėshtė edhe pėrfaqėsuesi i
egėrsisė dhe i ēmendurisė nė luftė. Artemis, ishte hyjnesha e gjuetisė, tė cilėn e shoqėronin zanat. Afrodita ishte hyjnesha e dashurisė dhe e bukurisė. Sipas mitologjisė, ajo ėshtė krijuar prej
shkumės sė detit nė Qipro. Kulti i saj nė Korint ėshtė bashkuar me kurvėrinė e shenjtė, qė tė bėn
me dije se ėshtė ndikuar nga kulti babilonas, Ishtari. Burri i saj ishte Hefaistos, kurse djali i saj
ishte Erosi, zoti i dashurisė. Zjarri i kurbanit dhe zoti i vatrės ishte Hestija. Prej zotave tė rėndėsishėm janė edhe Pan, zot i bariut; Ajdos, zot i erės; gruaja e tij dhe hyjnesha e muzgut (agut tė
mėngjesit) ishte Eos dhe zoti i hėnės ishte Helana.
Zotat e Greqisė sė vjetėr, tė cilėt i shpjegon Homeri, sipas Aristotelit janė njerėz tė
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:57   #80
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

pavdekshėm. Nė aspektin etik nuk janė shumė mbi njerėzit, kurse nė aspektin e fuqisė janė mbi
ta. Edhe zotat, sikur njerėzit, dashurohen, gėzohen, zemėrohen, hidhėrohen dhe pėrjetojnė
dhimbje. Nė ēdo punė tė tyre kanė qėllime mistere. Pėr kėtė edhe nuk u besohej tepėr. Ata
qėndronin nė botė dhe nuk kishin fuqi kur tė dėshironin.
Besohej se mbretėrit janė prej fisit tė Zeusit dhe ata besonin se mbretin e zgjedh Zeusi.
Mbretėrit, si pėrfaqėsuesė tė Zeusit nė tokė, ishin tė obliguar t’i udhėhiqnin ceremonitė fetare.
Ata nė tė njėjtėn kohė llogariteshin edhe si kryemurgjėr. Vetėm se ata nuk synonin qartė nė hyjni
sikurse ishte rasti me faraonėt. Ata punonin nė emėr tė Zeusit dhe betoheshin se do ta
sendėrtojnė tė vėrtetėn dhe tė drejtėn nė emėr tė tij.
b. Konceptet pėr jetėn pas vdekjes
Sipas koncepteve shumė tė vjetra, besohej se tė vdekurit vazhdonin tė jetonin nė varreza nė
afėrsi dhe pas njė kohe tė caktuar ktheheshin pėrsėri nė botė. Krahas kėtij koncepti ata besonin
se tė vdekurit dhe hijet e tyre jetonin nė nėntokė, ku gjendej bota e tė vdekurve. Ata, pėr shkak
qė nuk mund tė dilnin nė sipėrfaqe tė tokės, jetonin tė mėrzitur. Megjithatė, tė zgjedhurit dhe
shenjtorėt shkonin nė ishullin e shenjtorėve, qė quhet “Elysium” dhe sipas parafytyrimeve ai
gjendet nė skajin perėndimor tė botės. Nuk mungojnė edhe ata tė cilėt besojnė nė botėn e
ardhshme dhe jetėn pas vdekjes. Akili nė veprėn “Odisea” ka thėnė: “Kundėr vdekjes, ku jetė
nuk ka aspak, me plot dėshirė preferoj njė jetė ditore tė punėtorit, punėn e njė bujku qė punon
pėr ngopjen e barkut”. Me kėtė jepet shenjė se ka edhe nga ata tė cilėt nuk e pranojnė edhe atė
besim tė dobėt nė botėn e ardhshme.
Nevojėn pėr besim nė botėn e ardhshme tė grekėve tė vjetėr janė munduar ta plotėsojnė
fetė nistere me pėrshkrime konkrete. Sipas kėsaj: mėkatarėt do tė dėnohen nė njė ferr
nėntokėsor, kurse tė mirėt do tė shpėrblehen nė njė botė hyjnore, gjegjėsisht nė Ishullin e
mbretėrve. Sipas konceptit shpirtėror tė pėrgatitur nga Orfikėt (Orphik) periudhat e mė vonshme,
shpirti pas zhdukjes sė trupit vazhdon tė jetojė i lirė. Trupi ėshtė varri i shpirtit, shpirti pasi tė
shpėtojė prej trupit, takohet me jetėn e vėrtetė. Sipas tyre, njerėzit gjenden nė njė shpėrngulje tė
shpirtit tė rimishėruar (reinkarnacion). Shpėtimi realizohet vetėm me anė tė shpėtimit nga rrethi i
rimishėrimit. Disa filozofė tė njohur, si Pitagora, Empedokle, Platoni ishin nė kėtė besim tė
orfikėve.
c. Reagimet ndaj politeizmit
Dihet se shkolla orfike ėshtė kundėr politeizmit. Sidomos, Ksenofoni ka luftuar kundėr
besimeve nė shumė zota dhe kundėr koncepteve mitologjike pėr zotin. Ai kritikon Homerin dhe
Hesiodin. Ai thotė se kėta, zotit ia kanė veshur tė gjitha punėt e kėqija qė kanė tė bėjnė me
njerėzimin; zotat i kanė konceptuar nė formė tė njeriut dhe kanė menduar se ata mund t’i bėjnė tė
gjitha punėt e kėqija si vjedhjen, amoralitetin, rrenėn etj., dhe vazhdon duke thėnė: “Sikur kau dhe
luani tė kishin mundėsi tė vizatojnė, zotat e tyre do t’i vizatonin nė formė tė kaut dhe tė luanit.
Kėshtu edhe ēdo popull zotit tė vet do t’i jepte cilėsitė e tij. Kėshtu qė tė zinjtė zotin e tyre do ta
mendonin me hundė tė rrafshė dhe me flokė tė zeza kaēurela. Kurse, pėrkundėr kėsaj, njerėzit e
Trakisė veriore do ta mendonin njė zot me sy tė kaltėrt dhe flokė tė verdha”.
3
Sipas Ksenofonit, nė fakt Zoti ėshtė shumė larg tė gjitha kėtyre cilėsive. Asnjėra nga kėto
nuk mund t’i pėrshkruhet zotit. Zoti ėshtė njė, i pafund dhe i palėvizshėm. As lind, as vdes e as
ndryshon. Megjithatė, zoti i udhėheq tė gjitha ndryshimet dhe tė gjitha lėvizjet nė botė. Ky Zot, i
cili asnjėherė nuk lėviz dhe nuk ndryshon, sheh dhe dėgjon ēdo gjė. Ksenofoni e pranon edhe
ekzistencėn e zotave tė tjerė. Por, mbi tė gjitha ata zota, vėndon kėtė Zot tė fortė dhe njė, i cili
udhėheq botėn. Ai gjithashtu pranon ekzistimin edhe tė zotave qė varen prej Zotit njė.
4
Sipas Heraklitit, parimi logos, i cili udhėheq botėn, dhe zoti janė tė njėjtė. Zoti ėshtė i njėjtė
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:57   #81
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

me logosin, i cili rregullon dhe udhėheq botėn dhe vetė gjendet brenda nė botė. Logos ndikon nė
ēdo pikė tė botės, ai ka punuar nė brendėsi tė ēdo pjese tė botės. Kėshtu qė shpirtėrat individualė janė pjesė tė logosit, shpirtit tė botės. Pasi njeriu vdes shpirti kthehet te tėrėsia. Zoti qė
i rregullon ngjarjet nė botė, gjithashtu ėshtė brenda nė botė. Herakliti me kėtė mendim tė tij
mbron njė mendim panteist dhe monoteist.
5
Ndėrkaq, sipas Parmenidit, kjo botė dhe zoti janė
njė, janė tė njėjtė. Ai ėshtė vetė ekzitenca.
Njėri prej kundėrshtarėve tė fesė tradicionale greke ėshtė Anaksagora. Ai thotė se zotat qė
adhurohen nuk janė gjė tjetėr nė thelb, veēse janė grumbuj gurėzish. Pėr kėtė dhe ėshtė
fajėsuar si mosrespektues i zotave dhe ėshtė syrgjynosur prej shtetit tė tij.
6
2. Feja romake
Literatura: H. J. Schoeps, Religionen, f. 156-164; H. von Glasenapp, Die Nichtchristlichen
Religionen, f. 158-168; F. Heiler, Die Religionen Menschheit, f. 484-500.
Feja e romakėve ėshtė zhvilluar prej njė pėrzierje tė elementeve tė kultit tė shteteve tė
ndryshme, tė cilat i kanė patur nėn sundim. Parimet themelore tė tyre, nė ceremonitė fetare dhe
nė kult, i kanė mbrojtur duke filluar prej periudhės perandorake. Nė gadishullin italian, qė nė
periudhat e vjetra kanė banuar popuj indu-xhermenė dhe latinė dhe janė marrė me bujqėsi. Po
ashtu nė kėtė gadishull kanė banuar edhe etruskėt, pėr tė cilėt mendohet se kanė ardhur prej
Anadolli nė Italinė e Mesme dhe gjuha e tyre sot ėshtė njė gjė e pazbėrthyer.
Feja e etruskėve ka ndihmuar shumė nė zhvillimin e fesė romake. Sidomos kjo kuptohet prej
besimit nė botėn e ardhshme dhe kultit shumė tė zhvilluar dhe ėshtė prej metropolėve (qytete tė
vdekurish) tė stolisura me vizatime nėpėr mure dhe me varreza momentalisht tė mbrojtura.
Gjithashtu, sipas etruskėve besohej se, prej vėzhgimit tė fluturimit tė shpezėve, prej studimit tė
mushkėrive tė zeza dhe zorrėve tė kafshėve kurban, mund tė kuptohet dėshira e zotit dhe
ardhmėria.
Kurse popujt, si latinėt dhe sabinėt, nė pėrgjithėsi banonin nė qytete. Qyteti mė i njohur nga kėta
ishte Roma. Ēdo popull kishte kultin e vet special dhe kulti mė i rėndėsishėm ishte ai i Jupiter
Latiarisit. Pasi qė qyteti i Romės e mori autoritetin politik prej latinėve (deri nė shek. IV para e.s.),
kulti i Jupiterit ėshtė zhvilluar dhe ėshtė festuar me ceremoni madhėshtore. Njėri prej zotave tė rėndėsishėm ėshtė edhe zoti i hėnės, Diana. Ai adhurohet nga ana e tė gjithė latinėve. Vendi mė i
njohur i kultit i tij ėshtė njė zabel nė njė skaj tė detit (liqenit) Nemi nė Arixhia. Kulti i tij ka vazhduar
edhe nė periudhėn e perandorisė.
Feja e vjetėr e Romės ėshtė njė model i fesė popullore, i ndėrtuar mbi kultin familjar dhe
shtetėror. Pėr kėtė arsye romakėt nuk llogariten krijues tė fesė sė tyre speciale. Nevojat fetare i
plotėsojnė nga besimet e tjera. Nėse kėtu haset nė elemente tė huaja fetare, nga kjo shihet se
feja romake ka tre rryma kryesore, tė cilat janė: nė shek. VIII para e.s. etruskėt, nė shek. VI para
e.s. grekėt dhe nė shek. III para e.s. valėt helenistike-lindore. Vetėm se, pėrzierja e kėtyre feve,
qė nė fillim tė fesė romake, ka filluar me bashkimin e elementeve etruskė dhe latinė dhe kėshtu
ėshtė krijuar feja, e cila quhet “Feja e vjetėr e Romės”.
a. Bota e zotave tė Romės
Sipas njoftımeve tė vitit 753 para e.s. tė arritura deri nė kohėn tonė, triniteti mė i lartė dhe
mė i vjetėr i qytetit tė vjetėr tė Romės, qytet ky i themeluar nga ana e dy vėllezėrve binjakė,
Romulus dhe Romus, pėrbėhej prej Jupiterit, Marsit dhe Quirinusit. Ēdo njėri nga kėto zota po-
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:58   #82
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

sedonte njė murg special kulti. Vendin mė tė lartė pas mbretit nė shkallėn e kultit tė murgjve, e
zinin ata. Jupiteri ishte njė zot tipik indo-xhermen. Nė periudhėn e mėvonshme ai konsiderohej i
njėjtė me Zeusin. Ai besohej si zot i dritės dhe ditėt e hėnės sė plotė i pėrshkruheshin atij, sepse
atė ditė me perėndimin e diellit nuk shuhej drita e tokės dhe e qiellit. Gjithashtu nė tė njėjtėn ditė
murgjit e Jupiterit, nė kalanė e Romės, pėr vete thernin njė dele tė bardhė pėr kurban. Kėtu
kishte njė shesh tė lirė vetėm pėr fallxhorėt. Fallxhorėt nga aty vėzhgonin gjendjen e qiellit,
fluturimin e shpezėve, gjithashtu prej aty mundoheshin tė mėsonin mendimet dhe dėshirat e Jupiterit pėr ardhmėrinė. Nė vitin 509 para e.s., nė skajin jugor tė kalasė u ndėrtua njė tempull i
madh i Jupiterit, kurse mė herėt kėtu gjendej tempulli i Jupiter Feretriusit. Ai mėkatet e tij i ka
mbytur me njė vetėtimė. Murgjit e Jupiterit llogariteshin mbrojtėsit e marrėveshjes. Gjithashtu
kėtu kishte njė fetish (njė gur tė shenjtė). Marrėveshjet bėheshin pranė kėtij guri dhe gjatė kėsaj
kohe bėhej kurban njė derr, cili vritej me shtizė. Kuptimi i kėsaj ėshtė: “Kėshtu sikur shtiza qė e
vrau derrin, edhe Jupiteri do ta vrasė popullin romak, nėse ai nuk e mbron marrėveshjen dhe
nuk i kryen obligimet”. Sikur qė Hera ėshtė gruaja e Zeusit, edhe Juno u bė gruaja e Jupiterit.
Derisa romakėt i braktisėn plotėsisht zotat e paraardhėsve tė tyre, besnik i qėndruan zotit mė tė
lartė, Jupiter Optimus, Maximus (mė i madh, mė i mirė). Populli dridhej para tij. Madje njė i huaj, si
Antichuse Epiphanes, nė kryeqytetin e tij ndėrtoi njė tempull dhe u mundua me mish e me shpirt tė
pėrhapė kultin e tij. Vetėm hebrenjtė ishin ata tė cilėt pėrpara Jupiterit kanė patur mundėsi tė
mbronin besimet e tyre dhe superioritetin e zotit. Por, ky kundėrshtim nuk pati sukses, kėshtu qė
nė kohėn e Hadrianit, mbi mbeturinat e Tempullit tė Solomonit nė Jerusalem u ndėrtua Tempulli i
Jupiterit, i cili ishte zot kryesor romak. Ky tempull qėndroi deri nė kohėn e dominimit tė Krishterimit.
Njė zot tjetėr si Jupiteri ishte Marsi. Ai ishte zot i popullit dhe mbrojtėsi i popullit, i qytetit dhe
i prodhimit. Jashtė murit tė qytetit nė sheshin e Marsit, nė emėr tė tij ėshtė ndėrtuar njė altar.
Populli njėherė nė pesė vjet, pėr pastrim shpirtėror, merr pjesė nė adhurim dhe nė ceremonitė
fetare pėr tė. Punėt e pastrimit hyjnor nė arat e mbjellura, po ashtu bėhen me emrin e tij. Nė festat e Marsit pastroheshin kuajt, armėt dhe brirėt pėr luftė. Gjatė adhurimit, zotin e pėrfaqėsonte
njė shtizė nė altar. Murgjit duke u ngjeshur me armė, bėnin vallėzime magjike. Kėta simbolizonin
fitoren e Romės dhe zdukjen e armikut. Gjithashtu pėr nder tė tij shumė herė brenda ēdo viti
organizoheshin gara me kuaj.
Kurse zot i tretė ėshtė Quirinusi, i cili nuk ishte shumė i njohur. Ka mundėsi qė nė fillim tė
kishte luajtur njė rol sikurse Marsi e mė vonė tė ishte shkrirė nė tė.
Zotat e tjerė tė vjetėr tė Romės janė mbrojtėsit e shtėpive dhe tė arave, kurse ceremonitė
reflektojnė kultin e bujqėsisė. Hyjnesha Tellus ėshtė mbrojtėse e tokės sė mbjellur, hyjnesha
Ceres mbrojtėse e farės dhe e prodhimit. Pėr Tellusin nė pranverė (15 Prill), gjatė mbjelljes
bėhet kurban njė lopė e bukur. Kurse pas disa ditėve (19 Prill), bėhen gėzime pėr Ceres. Edhe
Flora dhe Ops janė mbrojtėsit e prodhimit. Nė realitet ēdonjė rajon i bujqėsisė kishte zotin e vetė
mbrojtės. Emrat e kėtyre zotave i mėsojmė prej listės sė lutjeve e mbetur qė moti.
Faunus ishte zoti i kopeve dhe mbrojtėsi i drerėve. Pėr nder tė tij, murgjit, pėr mbrojtjen e
kopeve nga ujqit, shėtisnin rreth tij me ceremoni dhe atyre qė kishin marrė pjesė nė ceremoni u
binin me pjesė tė lėkurės sė kurbanėve dhe i shenjtėronin ata. Besonin se nė kopenė dhe nė
arėn ku ata janė prekur me tė do tė shtohet prodhimi. Nė kėtė listė tė zotave natyrorė mund tė
futim edhe shumė zota tė tjerė. Pėr shembull, zoti i prodhimit i etruskėve ėshtė Saturni
(Chronos), nė emėr tė tė cilit me 17 Dhjetor bėhet ceremoni dhe pėr atė ditė zgjidhet mbreti i tė
ēmendurve dhe pėrgatitet njė lloj karnavali. Zoti i ujit Neptoni (Poseidon) dhe zoti i zjarrit Vulkanusi (Hephaistos), veten e paraqesin me karakter grek.
Njėra prej specifikave tė fesė romake ėshtė ekzistimi i zotave tė shtėpisė dhe tė familjes.
Janus ėshtė zoti i derės sė shtėpisė. Siē shihet nė besimet primitive, sipas romakėve edhe dera
e shtėpisė ėshtė bartėse e njė fuqie mistere. Mė vonė Janus u bė zot i fillimit tė gjithēkaje. Tempulli i tij hapej nė kohėn e luftės, kurse nė kohė tė paqes mbyllej. Vesta ishte zot i vatrės. Tė
gjitha festat qė bėheshin pėr tė, nė shtėpi, bėheshin rreth vatrės. Betimet dhe premtimet
bėheshin nė momentet kur flakėt ishin tė pastėrta fetarisht. Pasi edhe shteti pėrfytyrohej si njė
familje e madhe, zotat si Janus dhe Vesta, u futėn nė mesin e zotave shtetėrorė. Murgjit e
Janusit pėrbėnin shtresėn mė tė lartė tė murgjve. Kurse murgjit e Vestasė ishin gjashtė vajza
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:59   #83
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

beqare. Kėto kishin pėr detyrė qė gjithmonė tė ndeznin zjarrin e vatrės shtetėrore dhe posedonin
njė shkallė tė lartė shpirtėrore. Edhe Penates dhe Lares ishin prej zotave tė shtėpisė. Gjtithashtu
edhe respektimi i shpirtėrave tė paraardhėsve tė vdekur ishte detyrė e kulteve tė shtėpisė. Nė
kohė tė ndryshme sakrifikohej dhe punohej pėr tė fituar simpatinė e tyre.
Sė fundi, Geniusi llogaritej forcė prodhuese dhe shpirt mbrojtės. Nė fillim ai ishte fuqi e
personifikuar pėr riprodhim. Ēdo mashkull posedon Genius, kurse ēdo femėr posedon Juno. Mė
vonė Geniusi u pranua si shpirt mbrojtės. Kurse njė pjesė e zotave tė Romės sė vjetėr (si pėr
drejtėsi dhe pėr prosperitetin e shtetit) pėrbėheshin prej trupėzimit tė pėrfytyrimeve konkrete, pa
gjak. Ndėrkaq nė disa raste binin nė sy koncepte tė ndryshme sipas specifikave tė vendeve
lokale. Pėr shembull, rreth kėnetave shenjtėrohej njė hyjneshė e zjarrit me emrin Febris. Zotat e
kohės sė parė, si tė drejtėsisė dhe tė virtytit, mė vonė u shpallėn si cilėsi tė perandorit dhe u
shkrirė nė personalitetin e tij.
b. Zhvillimi i fesė romake
Me pėrparimin shpritėror dhe gjeografik tė romakėve, pas shek. VI para e.s., edhe hapėsira
e interesimit pėr zotat doli jashtė, bujqėsisė, ēobanisė dhe jashtė luftėrave dhe u zhvillua edhe
mėtej. Shumė zota tė huaj gradualisht hynė nė Romė. Zotat e vendeve tė okupuara merreshin
me formėn e tyre dhe me tolerancėn e gjerė tė romakėve zinin vend tė vazhdueshėm nė
Tempull. Por, kjo ishte vetėm njė tolerancė fetare, por kishte karakter edhe fetar edhe politik, qė
ndiqej me vetėdije tė plotė. Kėta zota tė huaj, duke i shoqėruar zotat vendės nė tempull, pas njė
kohe filluan tė llogariten si zota vendas. Nė shek. VI vendin e trinitetit tė pėrbėrė prej Jupiterit,
Marsit dhe Quirinusit, e morri triniteti i ri tė cilin e pėrbėjnė Jupiter, Juno Regina dhe Minerva.
Librat magjikė nė lidhje me kultin e Apollos nė Delfi, u sollėn nė Romė dhe u vendosėn nė bodrumin e tempullit Jupiter. Pėr Apollon u formua njė organizatė e murgjve prej 15 personave.
Me kėtė zotat grekė filluan tė hynin nė Romė. Zotat e parė grekė qė u futėn nė shoqėri janė
gjysėmzotat ose trimat mitologjikė, si Caster dhe Pollox, qė janė prej fėmijėve tė Herkulit dhe tė
Zeusit. Pėr kėta nė qendėr tė qytetit u ndėrtua njė tempull. Nė emėr tė Apollonit, nė vitin 431 nė
Romė u ndėrtua njė vend kulti special dhe aty ai adhurohej si padron mbrojtės i popullit. Artemisi
u bashkua me Dianan, njėrin nga zotat e vjetėr tė Italisė. Kafsha e shenjtė e Asclepiosit, zotit tė
shėndetit, ishte gjarpėri. Shenja e gjarpėrit, tė cilėn e bartin mjekėt buron prej kėtu. Kurse nė
vitin 217 sistemi i dymbėdhjetė zotave olimpikė i grekėve u pranua zyrtarisht nė kultin shtetėror
tė Romės. U bashkua me zotat vendės. Mė vonė zyrtarisht tė njėjtė llogariteshin zotat e
poshtėpėrmendur:
Zeus-Jupiter, Hera-Juno, Poseidon-Nepton, Athena-Minerva, Ares-Mars, Afrodit-Venus,
Apollon-Apollo, Artemis-Diana, Hephaistos-Vulcanus, Hestia-Vesta, Hermes-Mercurius, Demeter-Ceres.
Kėshtu, sikur qė nė sheshin e hapur me emrin Agora nė Athinė ishin zotat grekė, nė Romė
nė sheshin Forum ishin statujat e mbėshtjellura me flori. Poashtu edhe mitologjia e zotave Doma
u zhvillua dhe ata morėn formė dhe ngjyrė tė posaēme. Ndėrkaq prej shek. III. para e.s., edhe
zotat lindorė filluan tė ndikojnė nė Romė. Kultet e tyre luanin rol tė rėndėsishėm nė vitet e lindjes
sė Jesuzit. Pėr pėrzierjen e feve, datė mė e rėndėsishme ėshtė viti 204 para e.s. Sepse pas
Luftės sė Ponit tė dytė, me shtimin e rrezikut pėrreth Romės, kulti i Magna Materit u soll nė
Romė. Dhe nė vitin 191 nė emėr tė tij u bė njė tempull. Kubele adhurohej me emrin Magna
Mater. Sidomos, nė lidhje me kultin e tij rol tė rėndėsishėm luante pagėzimi me gjak nė fetė
mistere, tė cilat respektoheshin nga ana e grave.
Nga fundi i periudhės sė Republikės, nė fe shihet njė rėnie e pėrgjithshme. Shkaku i kėsaj
ka qenė ndikimi i kritikave tė fesė greke nė ato romake. Pėr shembull, disa shkrimtarė, si
Ciceroni, janė munduar qė tė luhatin besimin e popullit nė zotat e tyre. Gradualisht tempujt
filluan ta humbnin atė madhėshti qė e kishin mė herėt, ritet fetare filluan tė neglizhoheshin,
nėpėr kalendarėt fetarė filluan tė paraqiteshin pėrzierje. Perandori Angostos, pėr tė ndaluar kėtė
zhdukje (shek. XII para e.s.), mori mbi vete edhe detyrėn mė tė rėndėsishme tė murgjve dhe
ndėrtoi tempuj tė rinj. Dhe kėshtu ėshtė shpallur shenjtėria e Cezarit dhe e Augustinit dhe janė
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 10:59   #84
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

bėrėr pėrpjekje pėr zhvillimin e kultit tė perandorit. Pas kėsaj sakrificat janė therė pėr Geniusin,
kurse therja ėshtė bėrė pėrpara pikturave tė perandorit. Jupiteri u shpall kryezoti i perandorisė,
kurse kryezotat e tjerė janė llogaritur tė njėjtė me tė. Po ashtu nė kėtė kohė nė Romė kanė hyrė
edhe zotat lindorė, si Izisi, Serapisi, Adonisi etj.
Nė vitin 160 para e.s. Izisi, i cili ishte i marrur nga Egjipti nė kohėn e Caligulas, ėshtė
pranuar si kult shtetėror, kurse nė vitin 38 tė e.s. pėr tė ėshtė ndėrtuar njė tempull i veēantė.
Kombinimi i fesė sė vjetėr romake me fetė e huaja mistere, te romakėt ka ringjallur
pėrmallimin e tė kuptuarit dhe tė shprehurit tė problemeve tė thella jetike.
3. Feja e vjetėr teutone (fis i vjetėr gjerman)
Literatura: H. von Glasenapp, Die Nichtchristlichen Religionen, Frankfurt am Main 1963, f.
122-130; H.J. Schoeps, Religionen, Gutersloh 1961, f. 118-130.
Teutonėt janė njė grup i njė populli indoeuropian, tė cilėt nė aspektin gjuhėsor mė afėr janė me
keltėt dhe italikėt. Ende nuk ėshtė e qartė se emri i tyre rrjedh prej keltėve apo prej teutonėve
(gjermanėve). Kjo fjalė shihet nė Posejdonjos, nė vitin 80 para e.s. Teutonėt janė pėrhapur prej
Skandinavisė Jugore dhe prej Gjermanisė Veriore. Ata kishin koncepte tė ndryshme dhe nuk kanė
patur njė fe tė caktuar dhe tė pėrbashkėt. Ne kėtu do tė flasim pėr parimet e tyre tė pėrbashkėta
dhe tė pėrgjithshme.
Njoftimet mė tė vjetra pėr fenė teutone hasen te Cezari, Straboni, Tacutus, Ammianus,
Mercellinus, Jordanes dhe Prokop, tė cilėt janė shkrimtarė tė periudhės sė vjetėr. Mė vonė kėta i
pasojnė aktivitetet e misionarėve krishterė, gjegjėsisht lajmet pėr ligjet kundėr traditave tė idhujtarisė. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, shumica e teksteve runen (tekste tė shkruara me shkrim tė
vjetėr teuton) dhe fjalėt magjike zėnė njė vend tė rėndėsishėm.
Provat mė tė vjetra tė besimit teuton janė ato tė mbetura prej Periudhės sė Gurit dhe Bronzit
nė Suedi dhe nė Norvegji, tė cilat paraqiten nėpėr vizatime tė ndryshme nėpėr shkėmbij. Traditat
e tyre pėr tė vdekurit dhe pėr besimin nė shpirtin mund tė pėrcaktohen nė bazė tė disa
mundėsive. Edhe pse burimet pėr madhėshtinė e teutonėve janė tė pakta, nė veprat me titull
“Edda” dhe “Sagas” gjenden dokumentacione me vlerė pėr teutonėt e vjetėr. Vetėm se, pyetja
se sa mitologjitė pėr zotin qė shpjegohet nėpėr disa tema, mund tė jenė tė vazhdueshme pėr tė
gjitha hapėsirat teutone, mbetet pa pėrgjigje. Megjithatė, pėrsėri burim kryesor pėr fenė teutone
ėshtė Edda.
a. Koncepti pėr gjithėsinė
Gjithėsia pėrbėhet prej nėntė botėrave qė janė: tre nė nėntokė, tre nė sipėrfaqe dhe tre nė
qiell. Nė nėntokė janė: 1. Niflehim (vendi i mjegullės), ku zotėron tė ftohtit dhe errėsira e vdekjes;
2. Niflhel (vendi i zotit Hel), kėtu banon zoti i nėntokės Heli. Ata qė vdesin prej pleqėrisė dhe
sėmundjes vijnė kėtu; 3. Alfenheim i Zi, ėshtė vendbanimi i shkurtabiqėve zeshkanė. Nė
sipėrfaqe janė: 1. Midgard, bota e njerėzve tė mesit; 2. Jotunheim, vendi i viganėve tė pyllit; 3.
Vanenheim, vendi i caktuar i krijesave hyjnore. Kurse nė qiell: 1. Muspelheim, ėshtė vend i “Viganėve tė Zjarrit” kryetari i tė cilėve ėshtė Surturi dhe tė cilėt lėshojnė flakė; 2. Alfenheimi Dritė,
ėshtė vendi i shpirtėrave, qė janė miq tė dritės; 3. Asgard, ėshtė vendi i zotave. Zotat kėtu
banojnė nėpėr kėshtjellat e tyre. Kurse toka dhe qielli njėra me tjetrėn lidhen me anė tė urės tė
quajtur Bifrost. 10
b. Zotat dhe kultet e tyre
Zotat mė tė rėndėsishėm tė teutonėve janė Frej, Ziu, Donar dhe Wodan. Tacitus kėta i
konsideron tė njėjtė me Marsin, Jupiterin dhe Mėrkurin. Mė i vjetri nga kėta ėshtė Ziu (Tyr), Zoti i
Qiellit. Te saksonėt e vjetėr pėrmendet me emrin Saxnot. Ai ėshtė pėrfaqėsuesi i jetės sė
shenjtė dhe i jetės ligjore. Kurse te teutonėt perėndimorė dhe ata veriorė ėshtė zot i luftės.
Donar, ėshtė zot i furtunės dhe i prodhimit, zoti mė i dashur i fshatrave tė Islandės. Po ashtu,
edhe normanėt dhe vikingėt e kanė zhvilluar kultin e tij. Kulti i tij edhe nė periudhėn e
Krishetrizmit ka jetuar njė kohė tė gjatė. Ky zot qė cilėsohet si mbrojtės i mitologjisė, i
adhuruesve tė alkoolit dhe i gjarpėrinjve Midgard, ka luajtur rolin edhe tė mbrojtėsit. Arma e
Donarit ishte ēekani, kurse kali i tij ishte Sleipnir, me tetė kėmbė dhe magjik, i cili atė e bartte nė
ajėr. Edhe dy korba qė i bartte nė shpinė, tė cilėt ēdo gjė qė shihnin gjatė fluturimit ia pėrshtatnin
atij dhe e lajmėronin atė.
Frej, ishte prej zotave gra dhe ishte hyjneshė e prodhimit dhe e dashurisė. Sidomos Nerthusi
me dy gjini dhe Frigg, qė ėshtė nėna e zotave pėr ardhmėrinė dhe gruaja e Odinit, luajnė rol tė
rėndėsishėm.
Feja teutone ėshtė besim nė shumė zota. Vetėm se edhe besimi nė njė zot nuk ėshtė
harruar nė asnjė rajon.
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 11:00   #85
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

c. Murgėria dhe kulti
Popujt teutonė nuk e njihnin klasėn e murgjve dhe organizatėn e tyre. Flijimin e sakrificave e
bėnte ēdo njeri vetė. Vetėm se, ritualet e rėndėsishme i realizonin administratorėt botėrorė tė rajonit. Adhurimi mė tepėr bėhej nėpėr pyje (zabele) dhe vende tė shenjta. Mė vonė filloi tė bėhet
nėpėr shtėpi, salone pėr sakrificė. Rrallėherė shihej edhe sakrifica njeri, i cili flijohej, sidomos,
pėr zotin Odin. Sipas shpjegimeve tė Strabos, nė Kimberuler, murgeshat me flokė tė bardha dhe
tė veshura me tė bardha, nė kokat e robėrve tė luftės vendosin lule, i afrojnė afėr njė kazani dhe,
duke e mbajtur kokėn mbi njė skaj tė kazanit, ia presin qafėn dhe gjaku i tyre rrjedh brenda nė
kazan. Kėshtu qė duke shikuar nė gjakun e derdhur nė kazan, japin lajme edhe pėr ardhmėrinė.
Adam von Bremen, shpjegon se nė Uspala nė kohėn ekuinoks (dita kur nata dhe dita janė tė
barabarta) tė (pran)verės, ditėn dhe natėn theren nga nėntė njerėz sakrifcė dhe pastaj trupat e
tyre i varin nė njė zabel.
7
Sipas besimeve popullore teutone, burime uji tė panumėrta, male, pyje, shtėpi janė vende ku
gjenden viganėt, zanat dhe shkurtabiqėt qė kanė tė bėjnė me shpirtin. Kėto krijesa, nė tė
shumtėn e rasteve veprojnė pozitivisht ndaj njeriut. Ata njeriut i mėsojnė fuqinė magjike tė kullosės, gurėve, shkrimit dhe fjalėve. Sipas asaj qė kuptohet prej vendeve tė kultit nė Upsala,
teutonėt nė periudhat e mėvonshme kanė edhe vizatimet e tempujve dhe tė zotit.
ē. Besimi nė fat
Zotat teutonė jetojnė nė majėn e botės, tė quajtur Asgard, qė ėshtė si njė familje zotash nėn
udhėheqjen e Odinit, kurse vendi i tyre i ngjante vendit tė njeriut. Sipas teutonėve, zotat janė
qenie qė zotėrojnė fuqi magjike dhe tė nxjerra prej formės sė njeriut dhe gjenden nėn administrimin e fatit pėr jetesė dhe pėr zhdukje. Pėr kėtė ata nuk janė tė pėrhershėm. Zoti Odin
(Wodan), pėr tė mėsuar kohėn e fatkeqėsisė, Mimirit Vigan i ka dhėnė syrin, kurse pėr tė lidhur
ujkun e Ziu Fenrisit, zotit tė luftės, e ka sakrifikuar dorėn e djathtė tė tij. Zotat e dinė fatin e tyre
se janė duke shkuar drejt hiēit, por nuk u mjafton forca qė kanė pėr tė ndryshuar atė. Planifikues
tė fatit, qė ėshtė i dėnuari i gjithėsisė, dhe realizues tė atij plani ishin tre hyjnesha. Kėto ishin tre
zota tė quajtur Urd (i bėrė), Werdandi (bėhet) dhe Skuld (do tė bėhet), tė cilat qėndrojnė nė njė
dru frashėri. Ato tjerrin dhe endin fijet e jetės sė njerėzve dhe tė zotave.
d. Koncepti pėr vdekjen
Sipas teutonėve, vdekja ėshtė njė mjet, i cili njerėzit i bart pranė familjes qė jetuar mė parė.
Njeriu i vdekur, nė kodrinat e varreve takohet me anėtarėt e familjes qė kanė vdekur mė herėt
dhe kėshtu vazhdojnė bashkėrisht tė jetojnė jetėn e kėsaj bote.
I pari nė botėn e tė vdekurve ėshtė zoti Hel. Atje arrihej me anė tė njė ure prej ari, e ndėrtuar
prej dy vajzave mbi njė lumė tė quajtur Gjöll. Tė pafajshmit do tė jetojnė nė vendin e Helit tė
padėnuar, por jo edhe tė gėzuar. Ndėrkaq mėkatarėt, aty afėr tė tjerėve do tė torturohen nga
Garm, qeni i ferrit. Ata pastaj do tė bien nė gropa me baltė, tė mbushura me shpata, do tė
lėndohen dhe do tė ndiejnė dhimbje. Kurse fati i atyre qė vdesin nė luftė, ēdo njėri sipas plagės
qė ka, do tė bėhet pėrsėri i ri dhe do tė shėrohet. Kurse qumėshti i Dhisė sė Heidrun-it, atyre do
t’u dhurojė njė jetė tė pėrhershme. Edhe njė derr mashkull, i quajtur Shehrimnir, ēdo herė pasi
qė tė hahet do tė ringjallet pėrsėri, dhe ata do t’i ushqejė me mishin e tij. Atje edhe kėngėtarėt
dhe instrumentalistėt do t’i kėnaqin dhe do t’ua mundėsojnė qė ditėt qė nuk kanė fund t’i kalojnė
me gėzim.
dh. Koncepti pėr eskatologjinė
Bota pas vdekjes sė zotit Baldurs, gjithmonė do tė shkojė drejt tė keqes, morali dita-ditės do
tė shkatėrrohet, vėllezėrit do tė vrasin njėri tjetrin. Fėmijėt vėlla-motėr do t’i prishin lidhjet
gjenetike; prostuticioni dhe luftėrat do tė pėrhapen; asnjė mashkull me tjetrin nuk do tė jetė i
pajtuar. Veē se, para ditės sė kiametit, Krimbi Fenris dhe Gjarpėri Midgard, do t’i prishin lidhjet
dhe do tė zhduken nė det, yjet do tė bien nga qielli, tokėn do ta pėrfshijė njė tym dhe njė zjarr,
kurse njė temperaturė e madhe do tė ngritet nė qiell. Megjithatė, pas zhdukjes sė gjithēkaje, bota
pėrsėri do tė dalė prej detit dhe do tė fillojė njė jetė e re. Ndėrkaq zotat, do tė grumbullohen nė
njė shesh tė gjerė tė quajtur sheshi Ida dhe do t’i gjejnė mbishkrimet e mbetura prej periudhave
mė tė hershme dhe do t’i mėsojnė tė vėrtetat e humbura. Tė gjitha fatkeqėsitė do tė shndėrrohen
nė mėshirė dhe duke ndenjur nė saraje prej ari, do tė vazhdojnė tė shijojnė jetėn e tyre.
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 11:01   #86
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

4. Feja e keltėve
Literatura: H. von Glasenapp, Die Nichtchristlichen Religionen, Frankfurt am Main 1963,
f.231-235; H. J. Schoeps, Religionen, Gutersloh 1961, f. 131-133; F. Heiler, Die Religionen
Menchheit, Stuttgart 1959, f. 542-551.
Keltėt janė prej popujve indo-europianė, kurse nė aspektin e fondit tė fjalėve dhe tė kultit u
ngjajnė teutonėve. Pėr keltėt njohuri tė mjaftueshme japin shkrimtarėt grekė dhe romakė,
mbishkrimet nė pėrmendore, monedhat, literatura nė Irlandėn e vjetėr dhe nė Uells. Keltėt, nė vitin
600 para e.s., kanė sunduar nė Evropėn Perėndimore dhe tė Mesme. Me shpėrnguljet e mėdha
nė shek. V, njė numėr i madh i tyre shtrihet deri nė Azi tė Vogėl, njė pjesė tjetėr deri nė Perėndim,
nė Spanjė dhe nė Portugali. Por, deri mė sot keltėt veten e tyre e kanė mbrojtur vetėm nė Gali dhe
nė ishullin britanik, e sidomos nė Irlandė, nė Uells dhe nė Skoci. Irlanda dhe Uellsi kanė qenė
qendrat kryesore tė gjuhės dhe tė kulturės kelte. Kurse keltėt e kontinentit, me anė tė ekspeditave
dhe tė luftėrave qė ka bėrė Cezari nė Galja, janė latinizuar shpejt.
Edhe pse transmetohet se, nė mbishkrimet e gjetura nė rajonin ku ata kanė jetuar janė
gjetur shumė emra tė zotave keltė, ata nuk janė pėrcaktuar. Shkrimet mė tė vjetėra pėr fenė e
keltėve janė nė veprat e Aristotelit, Cezarit, Lucanit, Lukianit, Cacius Dios dhe nė shkrimet e periudhės sė vjetėr. Gjithashtu ato gjenden edhe nė pėrkujtimet e shkrimtarėve tė kishės tė
periudhės sė krishterimit, si Gregor von Tours, dhe nė legjendat e shenjtorėve. Ai qė me vjershat 12
dhe me pėrkthimet e tij zgjoi interesim pėr legjendat kelte, nė vitin 1760, ėshtė skocezi James
Macpherson. Ai, legjendat irlandeze qė datojnė prej shek. III, i ka bartur nė Skoci.
Burimet pėr fenė kelte, bashkė me ato qė u pėrmendėn mė lartė, i pėrbėjnė mbishkrimet e
ndryshme, pėrkujtimoret, skulpturat dhe monedhat me pamje zotash. Kėtyre mund t’ua
shtojmė edhe Librin Leinsler, qė gjendet nė Irlandė, i tubuar nė shek. XII., dhe dorėshkrimin
Mabinogion nė gjuhėn wellsh, e mbetur prej shek. XIV. Kėto tekste llogariten
gjysėmmitologjike, sepse zotat e pėrmendur nė to janė nė pozitė tė mbretit, trimit apo magjistarit. Po ashtu edhe disa vjersha kelte japin njohuri pėr kėtė ēėshtje. Megjithatė, kėto nuk
mjaftojnė pėr shkrimin e historisė sė fesė kelte. Por, pranohet qė prej burimeve tė ndryshme tė
nxirret njė koncept fetar i pėrgjithshėm.
a. Koncepti pėr gjithėsinė
Prej keltėve nuk ka asnjė lajm pėr krijimin e botės. Murgjėve keltė u thuhet druid. Sipas
pretendimeve tė druidėve, ata vetė e kanė krijuar diellin, hėnėn, botėn dhe qiellin. Edhe
brahmanėt, sikur murgjit keltė, pretendojnė se nėse nuk e ēojnė nė vend sakrificėn e shenjtė,
dielli nuk do tė lindė. Sipas legjendės popullore, shumė pjesė tė botės (lumenjtė, detrat, burimet,
kodrat, malet etj.) janė tė krijuara prej njė vigani tė madh, i cili zė vendin e hyjnive. Sipas
druidėve, shpirti dhe qielli janė krijesa qė nuk do tė zhduken. Kurse, do tė vijė njė kohė kur nė
tokė do tė zotėrojė uji dhe zjarri. Por, qielli nuk do tė shkatėrrohet asnjėherė. Kurse sipas
konceptit pėr botėn nėntokėsore, atje nuk ka diē tė frikshme, ai ėshtė njė vendbanim gėzimi. Nė
brendi tė disa kodrave gjenden sarajet e zonave dhe atje mund tė hyjnė vetėm tė zgjedhurit.
Nga kėta numėrohet ishulli i shenjtorėve Avalonis dhe shteti i zonave Emain. Nė mbishkrimet e
Galisė shihet triniteti i zotave luftarak i keltėve. Ky trinitet pėrbėhet prej Mbretit tė Popullit
Teutatesi, Esusi dhe zotit tė Vetėtimės Taranisi. Pėrveē kėtyre, zota tė njohur nė tėrė shtetin e keltėve janė edhe zoti i prodhimtarisė Dagda dhe zoti i artit Lug. Lug, Lyon dhe Leiden ende e
vazhdojnė jetėn e tyre si emra qytetesh. Brigit, vajza e Dagdasė, pėrcaktohej si hyjnesha e
vjershės dhe e gjykimit. Hyjnesha e kalit Epona, ėshtė njėra nga hyjneshat e njohura. Kulti i saj
ėshtė pėrhapur deri nė thellėsi tė Perandorisė Romake.
b. Kultet
Ndėrkaq punėt e kultit ishin nė dorėn e klasės sė organizuar tė fallxhorėve. Murgjit e lartė, tė
quajtur druidė, qė janė paraqitur nė Britani, pėrbėjnė njė klasė speciale. Madje kanė formuar
edhe fraksionet e tyre. Druidėt, kurbanėt mė tepėr i flijonin pėr ēėshtje tė shenjta, flijimin e bėnin
nėn drunj tė shenjtė ose nė burime tė ujėrave tė shenjtė. Nė periudhat e mėvonshme tė keltėve
janė bėrė tempuj duke marrė si model tempujt romakė. Kurse tempujt keltė nė Irlandė hasen pas
shek. V. Sipas tė dhėnave romake, te keltėt ka qenė i pėrhapur edhe sakrifikimi i njeriut. Sipas
shpjegimeve tė historianit Caesar, njeriu flijohej me rastin e sėmundjeve ngjitėse dhe nė kohėn e
luftės. Kėshtu qė “Mbreti i zotave” pėr njeriun nuk jepte qetėsi deri sa tė flijohej ai. Ndėrkaq
Pliniusi tregon se, nė mesin e keltėve ka patur edhe kanibalistė. Kėshtu qė, edhe krahas
mirėkuptimit tė madh tė romakėve, kjo mund tė jetė arsyeja e pėrndjekjes sė druidėve nga ana e
romakėve.
Pėr besimin nė zot tė keltėve nuk jepen shumė njohuri. Megjithatė dėshmohet se ata kanė
besuar nė shumė zota mbrojtės dhe lokalė, qė kanė qenė njė pėrzierje e magjisė dhe e panteizmit
(njė sinkretizėm). Besohet se, ata kanė ditur se vendi i tyre ka qenė i rrethuar me shpirtra natyrorė,
kanė patur njohuri pėr fuqitė mistere, shiun, sipas tyre e ēojnė druidėt. Gjithashtu kanė patur njohuri edhe pėr fjalėt magjike dhe pėr formulėn e betimit.
c. Koncepti pėr jetėn pas vdekjes
Keltėt kanė besuar nė pavdekshmėrinė e shpirtit dhe nė rimishėrimin (reinkarnacion). Por,
nuk ėshtė e qartė se ky reinkarnacion ėshtė apo nuk ėshtė si pėrgjigje pėr punėn e mirė dhe tė
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 11:02   #87
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

keqe. Keltėt jetėn e shikojnė mė me shpresė se sa teutonėt, pasi pėr teutonėt nuk ka shpėtim
prej fatit, kurse fundi edhe i zotave edhe i njerėzve ėshtė errėsirė. Por te keltėt vdekja ėshtė
qendra e tė jetuarit gjatė. Pėr kėtė ata nuk frikėsohen prej vdekjes dhe e kanė shumė tė lehtė tė
bėjnė vetėvrasje. Ata pranojnė se njė vend special i tė vdekurve gjendet nė njė ishull nė Perėndim.
Kurse disa besojnė se kjo metabotė ėshtė njė vend nėn ujė. Kurse besimi nė ferr te keltėt nuk ekziston.
5. Feja e sllavėve
Literatura: F. Heiler, Die Religionen der Menchheit, f. 552-561; H. J. Schoeps, Religionen, f.
133-136; H. von Glasenapp, Die Nichtchrislichen Religionen, f. 283-286; Ibn Fadlan
Sayahatnamesi, ēev. R. Resen, Stamboll 1975, f. 68-75.
Edhe sllavėt, sikur keltėt, janė prej popujve europianė. Banojnė mes lumit Vollga dhe
Dniepėr. Sllavė lindorė llogariten: rusėt, ukrainasit, rutenėt. Kurse sllavė jugorė janė: kroatėt,
serbėt dhe bullgarėt.
8
Ndėrkaq sllavė perėndimorė quhen ēekėt, sllovenėt, vllehėt (polakėt), sorbenėt dhe keshubenėt.
Lajmi mė i vjetėr pėr sllavėt haset nė luftėn Gote, gjegjėsisht nė shpjegimin e fesė sė
sllavėve, tė cilat i tregon nė veprėn e tij historiani bizantin, Prokebuni, i cili qė ka jetuar nė shek.
VI. Edhe Ibėn Fadlan, i cili nė shek. X ka vizituar Rusinė, nė Seyahatnamen (udhėpėrshkrim) e
tij jep njohuri pėr fenė e sllavėve. Sidomos, pėr fenė sllave njohuri mund tė fitohet edhe prej
epopeve dhe tregimeve pėr trimėri, si dhe prej traditave tė vjetra.
a. Zoti dhe fuqitė mbinatyrore
Sipas tė dhėnave, sllavėt besonin nė njė qenie tė quajtur Anten, qė llogaritet si krijuesi i ēdo
gjėje. Kjo karshi zotit tė sė mirės dhe tė sė bukurės, sikur nė fetė e tjera, ishte edhe njė qenie e
sė keqes dhe tė ligės. Megjithatė, kjo nuk ėshtė parim i dualizmit. Nė henoteizmin e sllavėve tė
jugut zot krijues ishte Perun. Perun llogaritej zot i qiellit, i vetėtimės dhe i furtunės. Nė Novgrad
kishte njė zjarr qė ndizej rregullisht pėr hir tė tij. Idhulli i kultit ishte prej druri, pėrpara tė cilit edhe
sakrifikohej. Idhulli nė Kiev ishte i ndėrtuar prej ari dhe argjendi. Tempulli i tij ishte shkatėrruar nė
vitin 988, nė kohėn kur mbreti Vladimir e pranon krishterimin si fe tė veten. Te sllavėt e jugut
gjendej edhe zoti Pazbog, qė ishte zot i diellit dhe i sakrificės dhe qė ishte bir i Svaro-sė, zot i
zjarrit. Ndėrkaq nuk haset shumė nė hyjnesha. Po ashtu pėrmenden edhe zotat si Stribo, zot i
erės dhe i luftės, Horse, zot i gjuetisė dhe i sėmundjeve, Mkos, zot i bujqėsisė dhe i tregtisė.
Gjithashtu thuhet se ata kanė besuar edhe nė ekzistimin edhe tė zotave tė hėnės, tė fatit dhe tė
tė vdekurve. Pėrveē kėsaj, ata kanė besuar edhe nė shpirtėra, vampirė dhe zana.
b. Koncepti pėr vdekjen
Sipas lajmeve tė vjetra dhe njohurive qė japin udhėpėrshkruesit arabė, sllavėt, krahas traditės
sė adhurimit tė idhujve dhe kulteve tė bujqėsisė, rėndėsi tė veēantė u kanė dhėnė edhe
ceremonive pėr tė vdekurit. Tradita e djegies sė tė vdekurit ishte shumė e pėrhapur. Gjatė kėsaj
ceremonie pėr tė vdekurin bėheshin shumė dhurata. Ibėn Fadlan tregon se, gjatė djegies sė trupit
tė tė vdekurit, me qėllim shoqėrimi, sakrifikohej edhe gruaja ose robi i tij. Gjithashtu atė e kanė
djegur bashkė me teshat, duke menduar se ato do t’i duhen atij nė botėn e ardhshme.
Respekti ndaj shpirtėrave tė vdekur ka vazhduar njė kohė tė gjatė. Shpirtėrat janė
pėrfytyruar shumė tė thjeshtė, tė rrezikshėm dhe nė forma tė ēuditshme. Sikur qė ka shpirtra nė
formė ujku dhe vampiri (lugati), ka edhe shpirtra shtėpiakė, tė cilėt sjellin fatkeqėsi apo fshehurazi sjellin mėshirė. Shumica e shpirtėrave shtėpiakė pėrfytyrohen si shkurtabiqė. Besohej
se, prej shpirtave tė fėmijėve tė mbytur nė ujė, bėhen demonėt dhe zanat.
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-07-11, 11:27   #88
Makresh
 
Avatari i Makresh
 
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
Makresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga uck_aksh Shiko postimin
un mendoj se jo mos te ndahen ne musliman dhe katolik po le te mbesin Shqiptar duke i besuar njeri tjetrit e jo duke i besuar jezusit e muhamedit




.
Makresh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-11, 00:17   #89
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga uck_aksh Shiko postimin
identiteti komtar ruhet duke qen shqiptar duke besur ne njeri tjetrin duke u perkulur para atyre qe luftuan per komb nuk e ruan identitetin komtar duke u perkulur para jezusit apo muhamedit se nuk kan dhen asgje per kombin ton
nuk duhet ti njofin asnjeren te jetojm si komb Shqiptar pa asnjeren fe

nga ky shkrimi i juaj po e kuptoj se nuk me keni kuptue ne tersi shkrimet e mia


ne ket tem askund nuk e kam permend krishtin


lexoj shkrimet e mia mir e pastaj mundesh me me dhan klritika


feja ISLAME KA RA NE KUNDERSHTIM ME VLERAT E KOMBIT SHQIPTAR

TASH SHTROHET PYTJA TE JEMI ISLAMIK PA KOMB TE DEFINUAR APO TE JEMI SHQIPTAR PA FEN ISLAME



UNE NUK JAM FAJTOR SE SHQIPTART KATOLIK E KAN KRIJUE KOMBIN SHQIPTAR


FAJTOR ESHT FEJA ISLAME QE KA THAN MSHEFE GRUN PAS SHKAVIT MOS ME PAE VLLAU KATOLIK
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Guri i madh : 10-07-11 nė 00:24
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-11, 00:36   #90
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Makresh Shiko postimin
Ti ke problem me identitetin tend, dhe duket kjart qe je duke vuajtur.

Nes te kuptova mir, per ty deshka te ndahen shqiptaret ne Katolik dhe Musliman !?

Pra ,.. kush e do kombin, duhet ta pranon Jezus Krishtin (e rraces arabe) si "Zot", dhe ta mohoje besimin e tij qe ishte musliman duke mos adhuruar Zotin e Jezus Krishtit, qe s'eshte as njeri e as i ndonje rrace njerzore !?

Me ēfar te drejte ti e gjykon mazhorancen shqiptare si anti-kombtare, kur hon e don, sa e mbajm mend muslimanet e kan perba kombin Shqiptar ! Hici keta musliman, s'te jet me askush ! Ti n'qoft se nuk e din, as ne Shqipni katoliket s'jan mazhoranc, jan sa gjysma e ortodoksve shqiptar ! E ne paq mbet puna tek ata ultra-nacionalistet katolik, qe me shpirt e me mish mbrojn figurat kombtare te krishtera e qe jan te gatshem te bejn aleanc edhe me shqiponjen e bardhe te serbis, atehere Guri,.. te qoft rruga e mbar ! Mos mendo qe do t'merzitemi.


jo jo gabim e kie ti preshevarii tash me nofken makiii me ke than se isa boletinin nuk e adhuroni se ka bashkpunue me sllavet kunder turkut


kto me nofken preshevari me ke than ne privat mesazh bile privatisht kena diskutue edhe per adem jashirin


nejse tash ne me ndryshimin e nofkes ndoshta ka ndryshue edhe memorja


po sido qe te jet une e die se m,a shum i adhuron sulltanet e gjon turqit se hasaN PRISHTINEN ISA BOLETININ E IDRIZ SEFEREN


prej se te njoh kurr nuk ke fol per naj personalitet kombtar


i vetmi esht aj hoxha i gjilanit qe ju e keni permend jo per me nderuue kombin po per me perfitue adhurus


__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Guri i madh : 10-07-11 nė 00:39
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 17 (0 Anėtarėt dhe 17 Guests)
 

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:21.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.