Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 09-04-07, 13:17   #91
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim

Citim:
Ky hoxha ktu thote se Hitleri ka qene i Krishtere.

mire e ka pas edhe e ka.

Citim:
Kurre une nuk kam taku nje te krishter (jo vetem ne emer) qe eshte mburrur me veprat e Hitlerit, Musolinit etj.
a e ke lyp per me taku , a e ke pyt najkon.
Imazhet E Bashkangjitura
Tipi Dosjes: jpg nazi_kirche.jpg (6.5 KiloByte, 7 shikime)
Tipi Dosjes: jpg drisg.jpg (25.5 KiloByte, 4 shikime)
Tipi Dosjes: gif befreiung60_broschuere_kirche.gif (11.2 KiloByte, 4 shikime)
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 09-04-07, 13:19   #92
eurostar
 
Avatari i eurostar
 
Anėtarėsuar: 21-03-07
Postime: 47
eurostar i vlerėsuar jo keq
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SoKoLi-i-Maleve
A e ke vrejt daten e shkreses o i shkrete?
Saviori shkruajti!
Citim:
Kurre une nuk kam taku nje te krishter (jo vetem ne emer) qe eshte mburrur me veprat e Hitlerit, Musolinit etj.
O Sokoli i verber,a e ke lexuar tekstin e Saviorit,mos u bo kastravec tash,vec kesaj cfare lidhje ka me daten,a mos po don me na thone qe Musolini ne ate kohe nuk ishte diktator apo...
eurostar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-04-07, 13:43   #93
Savior
 
Anėtarėsuar: 08-02-06
Vendndodhja: Dardani
Postime: 582
Savior e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SoKoLi-i-Maleve
A e ke vrejt daten e shkreses o i shkrete?
sigurisht ka harru me kqyr.
__________________
4:171. O ithtarė tė Kuranit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr Zotin dhe Muhamedin, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Muhamedi ishte ... (po e ndrrojme masi tha edhe u fye Preshevari nga e vėrteta) Ska dyshim se shumica prej jush janė kriminelė tė shfrenuar.
Savior Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-04-07, 21:27   #94
Visar Korenica
 
Anėtarėsuar: 09-04-07
Postime: 1
Visar Korenica i vlerėsuar jo keq
Gabim Shikoni kete link pak!

Per ata qe dojne me dit zbulimet e Muslimaneve qe linku shikoni pak, edhe ruajeni mllefin qe e keni, se sju bon mire hic...

www.1001inventions.com
Visar Korenica Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-04-07, 21:34   #95
Dalmatini
 
Anėtarėsuar: 22-10-06
Postime: 43
Dalmatini i vlerėsuar jo keq
Gabim

  • Muhammedi asnjėherė nuk u pajtua me botėkuptimet krishtere. Pėr te njeriu nuk ka mundur tė jetė Zot, e as vet nuk u barazua me Allahun. Pėr myslimanėt nuk ekziston Zot tjetėr pėrveē Allahut, ndėrsa Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij. Nė te asgjė nuk ka enigmatike dhe tė fshehur”
(Lav Nikollaeviē Tolstoj)


P.s Skkrimtari gjenial rus, sikurse kishte bere nje senzacion te fuqishem me dijet e tij ne fushen e leteresise ruse(boterore) ai saktesisht e kishte kuptuar edhe misionin e Profetit Muhamet dhe thelbin e mesazheve te tija si i derguar i Zotit ne Toke me nje mision shume fisnik qe ne ditet e sotit edhe keqinterpretohet nga ekstremiste fetar, te te gjitha llojeve.

D...
Dalmatini Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-12-07, 20:04   #96
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

Kontributi i Muslimaneve ne Shkence


Nga universiteti i Endalusit, nėn ndikimin e civilizimit lindorė Islam, i cili u shėndrrua nė civilizimin internacional, nga pėrkthimet Europjane tė legjislaturės Islame, lindi lėvizja rilindase Europjane (Renesansa) nė shekullin katėrmbėdhjetė dhe pas ti


Poashtu lindi edhe njė lėvizje e re shkencore, sidomos metoda eksperimentale nė shkencė.

Feja islame shėndriti me civilizimin e vet, derisa halifi nuk mundė te tė merrte asnjė mendim, pa e lėshuar fetvanė Shejhyl - islami, apo myftiu, nė bazė tė sheriatit. Derisa xhamija ishte xhami (vendtubim, vendkuvendim, vend edukim, vend lutje); derisa imami e luante vėrtetė rrolin e imamit (prijsit fetarė, politik, ushtarak, arsimorė dhe edukativ tė njė xhemati); derisa imami ishte nė nivelin mė tė lartė arsimorė, edukativ dhe moral, sesa xhemati i vet; derisa zeqati ishte zeqtė me plotkuptimin e fjalės; derisa haxhillėku nuk ishte turizėm, por ishte kongres islamik i pėrfaqėsuesve tė tė gjitha viseve islame; derisa agjėrimi nuk bėhej me iftarė e me syfyr, por nė radhė tė parė me zemėr, me shpirtė e me ndėrgjegje; derisa kurbani nuk ishte njė ceremoni, njė adet, por njė obligim moral; derisa Kur'ani nuk u lexohej tė vdekurve pėr shpirtė tė tyre, por u lexohej e u spjegohej njerzve pėr sė gjalli, nė mėnyrė qė frytet e Kur'anit t'i shfrytėzojė nė kėtė botė; derisa ekzistonte toleranca dhe harmonia fetare, bota islame kishte epėrsi nė ēdo pikėpamje mbi botėn e krishterė. Kjo periudhė e artė ishte njėmijėvjeēare, deri nė fundin e shekullit XVII, kurse nga shekulli XVIII e deri nė ditėt tona, bota islame ėshtė duke pėrjetuar njė krizė, pėrkundėr botės sė krishterė, e cila duke i pėrvetėsuar disa nga parimet e islamit, ajo mu nė kėtė periudhė historike, u pėrtri, u ringjall dhe arrijti prosperitetin e saj. Kėshtu pėr sė afėrmi u bė njė rrokadė, krishterizmi u shėndrrua nė islamin modern, kurse islami u shėndrrua nė krishterizmin primitiv. 1

Historianėt e Grenadės, kanė shėnuar se Amir Jusufi Bin Islamil, i cili erdhi nė pushtet (tė Grenadės), pas Muhamed Rabit, ka ngritur punkte arsimore dhe e ka financuar ate nė ēdo qytet dhe fshat. Kėshtu ēdonjėri kishte mundėsi qė tė ndiqte mėsimet nė tė. Nė ēdo vendbanim, me 12 ose mė shumė banorė, kishte ndėrtuar nga njė shkollė dhe xhami me shpenzime tė qeverisė. Amir Jusufi, u mbėshtet fuqishėm nė njė dihciplinė tė promovuar me ushtrimin e namazit. Namazi kolektiv i sė premtes ishte shumė i rėndėsisėm, andaj u bė detyrim (ligjor) i obligueshėm pėr ēdo musliman. Dita e xhuma ishte ditė pushimi, ditė ibadeti, ditė e vizitave tė tė sėmurėve, ditė argėtimi. Nėse sėmundja apo paaftėsia, e pengonte ndonjėrin pėr tu prezentuar nė xhematė, tėrė xhemati e ndjejshin vehten tė obliguar qė ta vizitojnė. Qytetarėt e pasur dhe bėmirės, ishin tė obliguar me dekretin mbretėrorė, tė interesoheshin pėr njerėzit e paaftė dhe pėr sigurimin e vendbanimeve tė tyre. Kur vdiste i zoti i shtėpisė sė ndonjė familjeje, icili e lente ate pa mjete tė nevojshme pėr ekzistencė, atėherė zyrtarėt e regjistronin atė rast dhe qė nga ai moment, shteti merrte pėrgjegjėsinė pėr atė familje. Historia nuk shėnon ndonjė kohė kur varfėrija, papunėsia dhe urija, janė tė panjohura, veē kohės sė sundimit tė Amir Jusufit nė Grenadė pėr 20 vjetė tė sundimit tė tij. .Derisa njė ditė, kur masa e popullit tė Grenadės, zente tė falte namazin e Idul Fitrit (bajramit tė ramazanit) njė agjent i mbretit tė Krishterė (fqinj), nxitoj nga turma dhe i dha njė goditje vdekjepruse Amir Jusufit.
Kordoba nė mesjetė kur arrijti qyteterimin Islam kishte 1.000.000 banorė, 200.000 shtėpi, 600 xhami, 80 institucione mėsimore dhe librarinė publike me mė shumė se 600.000 volume.2

Thėnė ndryshe ajo ishte qendra mė e madhe kulturore nė Europ.3

Prej vetė intelektualve tė krishterė, thuhet se kultura Islame ka patur ndikim mjaft tė madh nė gravitimin e dijetarėve mė tė njohur tė krishterė. Bile roli i ipeshkėve, ka qenė qė me mesazhin e veprave Islame ta shėndrrojnė nė mesazh tė krishterė.4


Muslimanėt ishin ata qė e bartėn thesarin e filozofisė Greke nė Perėndim. Me frutet e kontributit tė tyre, Sot shėrbehet Europa. Qyeteti HEREFORD gjatė shekullit XI ka qenė qendėr e vėrtetė Angleze pėr studime arabe. Pak mė vonė mund tė thuhet se pėrkthimi i Kur'anit, i inicuar nga Petri i Madh (1155), i ka nxitė pėrkthyesit e mėvonshėm, tė pėrkthejnė nga filozofija, sidomos nė qytetin TOLAND, sepse veprat e filozofisė, ishin mė tė preferueshme. Pas shkatrrimit tė Perandorisė Romake, janė njohur vetėm njė ose dy vepra tė Aristotelit, por nga viti 1125, e kėndej, u gjetėn pėrkthimet e disa veprave tė Aristotelit nga Boethiusi qė deri atėherė njiheshin si tė humbura. Me kėtė rast, janė bė edhe ngatrresa, sepse libri qė njihet me titullin "TEOLOGJIA" e Aristotelit, i ėshtė mveshur Aristotelit, sepse pėrndryshe ėshtė i Platonit. Pastaj "LIBER DE CAUSIS", pėrmban njė pjesė nga libri i Perikleut: "Elementatio Theologica". Nė tė njėjtėn kohė nė Prendim, kan fillua tė pėrkthehen vepra origjinale tė autorėve musliman, si "DE INTELLECTA" e Kindiut (873 - 270 H) dhe "DE INTELLECTA" e Ebu Nasėr El Farabiu, si dhe me veprat e tij "DE SCINETIS", "DE ORTU SCINETIARIUM" , pastaj veprat e Ibni Sinasė, e sidomos ato tė Teologjisė, "libri mbi shpirtin", veprėn e Gazaliut: "Qėllimet e Filozofėve", dhe "BURIMI I JETES" sė Ibni Xhebruilit ė njihet me emrin Avicebron (1508 / 450 H).M. Gibson thotė se libri "DE ANIMA" i Gundisalvit, paraqet fillimin e depėrtimit tė mendimeve tė Ibni Sinaut ndėr intelegjencėn e krishterė. Gjatė shekullit XIII / 7 H, njė depėrtim i kėtillė vėrehet edhe nė veprat e Williamit nga Auvergne (1249) nė veprat e priftėrve tė njohur franēeskan e qė ishin Profesorė nė Univerzitetin e Parisit. Aleksandri i Halesit (1245), Jean De la Rochele (1245), St Bonavantura (1274). Tek franēeskanėt Anglez: Robert Gaorseteste (1254), John Pechkam (1292).Mėsimet e Ibni Sinasė dhe tė Farabiut, kan ndikuar edhe nė idetė e Roxher Bejkonit, sa qė teorija e tij mbi shenjtėrinė e papės, ėshtė identike me teorinė e Ibni Sinasė mbi hilafetin.Gjithasht u nė veprat e Toma Akvinskit gjejmė huazime tė mėdha nga veprat e Sinasė, nė formulimin e elementeve, metodės dhe terminologjisė .Ibni Rushdiu, si pėrkthyes i njohur i veprave tė Aristotelit, nė prendim e merr titullin "komentator par excelence". Nė vitin 1210, idetė e tija u ndaluan nė Univerzitetin e Parisit. Veprat e tija depėrtuan mė vonė, tė cilat nė fillim u mirėpriten, nga arsyeja se askush nuk e vėrente rrezikun qė u kanosej prej ideve tė tij.Ata gati i pranuen idetė e tij dhe i mvetėsuan, mirėpo kjo ide ishte katastrofale pėr fenė dhe shkencat e saja (krishtere nė Prendim), sepse simbas mendimit tė tyre, feja dhe shkencat e saja mund tė jenė nė kundėrshtim, me intelektin nė pikat elementare.Rreziku i madh ėshtė se Ibni Rushdiu, psikologjinė e mėsuesit tė tij, e komentoi nė mėnyrė materjaliste. .. Kur Ibni Rushdiu mė ishte harruar nė vendet Islame, veprat e tija botoheshin nė Veneci (1481, 1482, 1484, 1489, 1500). Kompleti i tij ribotohet mė 1553, 1557. Pėrveē botimeve tė Padovės nė shekullin XVI, kan dalė botime tė reja dhe nė Napoli, Bolonjė, Paris, Lion, Strasburg etj, mirėpo pas vitit 1580, numri i lexuesve tė veprave tė Ibni Rushdiut bie. Veprat e tija ribotohen mė 1608, nė Gjenevė, por i mbulon pluhuri i biblotekave. 5



Krahas ndikimit tė Ibni Sinasė dhe Ibni Rushdiut nė filozofinė e prendimit, duhet tė cekim edhe veprėn e Ebu Bekr Ibni Tufej - lit: "HAJJ IBN JAKLLAN" (1185 / 581 H). Autori me anėn e njė lloji tė posaēėm tė shkrimit filozofik qė njihet nė latinisht si "PHILOSOPHUS AUTODIDAKTUS" ka dashur tė bėjė harmonizimin e intelektit dhe tė fesė. Protagonisti i ngjarjes Haj Ibn Jakdhani, fėmijė pa babė dhe pa nėnė, i lėnė nė njė ujėdhesė tė shkretė tė Oqeanit tė Indisė, pėr tė cilin kujdeset ta ushqejė njė drenushė, fillon tė rritet dhe gradualisht ta kuptojė jetėn pėrreth, ti zbulojė ligjet e natyrės, derisa mė nė fund arrinė tė besojė nė ekzistimin e Allahut, Krijuesit tė botrave, pra arrinė tė kuptojė tė vėrtetat e fesė. Kjo vepėr konsiderohet si margaritarė i letėrsisė Arabe, e cila ka arrijtė sukses shumė tė madh nė Prendim.Nė shekullin XIV (8 H), ėshtė pėrkthyer nė hebreisht, kurse nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIV (8 H), ėshtė pėrkthye nė gjuhėn Latine nga PICO DELA MIRANDOLLA (1494). Mė 1671, nė latinisht ėshtė pėrkthyer edhe njė herė nga EDVARD POCOCK THE YOUNGER e ėshtė ribotuar nė vitin 1700. Pastaj nga latinishtja nė anglisht e ka pėrkthyer G. KEITH (1674) ithtarė i sektės "QUARKEZ" icili kėtė vepėr e ka vlerėsue si pėrforcues i besimit. Nė gjuhėn holandeze, ėshtė pėrkthyer nga njė person anonim (diku 1672 - 1701). Mė 1726 ėshtė pėrkthye nė gjermanisht. Ka pėrjetuar shumė pėrkthime deri mė 1900 PONS BOIGUES, e pėrktheu nė Spanisht dhe GONZALES PALENCIA (1934). Rusisht e ka pėrkthyer J. KUZMIM (1920). Studjuesit e kanė vlerėsuar se shkrimtari i tregimit "ROBINSON KRUSO" i DANIEL DEFO-sė ėshtė inspiruar nga "HAJJ IBN JAKDHANI".6

vazhdon>>
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-12-07, 21:32   #97
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

Astronomi

Nė vitin 1509, astronomi i njohur gjerman Johanes Kepler botoj njė artikull, nė tė cilin konkludoj se "jo vetėm planetet rrotullohen reth diellit nė menyrė eliptike, por edhe reth boshtit tė tyre me njė shpejtėsi tė caktuar." Kjo e arritur shkencore, i mundėsoj Evropjanėve qė t'i spjegojnė shum misteri tė mekanizmit nė sistemin solarė dhe shėndrrimin e natės nė ditė. Sa i pėrket natės dhe ditės, Kur'ani e pėrdorė foljen arabe "kawara", tė cilėn e spjegon se, shėndrrimi i natės nė ditė apo i ditės nė natė, ka tė bėjė me lėvizjen apo rrotullimin e tokės rreth boshtit tė vet: "Ai krijoj qiejt dhe tokėn me qėllim tė caktuar. Ai natėn ja mbėshtjell (vendit tė) ditės dhe ditėn ja mbėshtjell natės; Ai nėnshtroi diellin dhe hėnėn, qė secili lėvizė deri nė njė afat tė caktuar, pra Ai ėshtė ngadhnjyesi, mėkatfalėsi". (Kur'an 39:5) Dhe pastaj: "Ai ėshtė qė krijoj natėn e ditėn, diellin e hėnėn, dhe secili prej tyre noton nė orbitė" (Kur'ani 21:33). Nė kėtė mėnyreė, Zoti i madhėruar, na ka dhėnė spjegime tė qarta lidhje me trupat qiellorė, tė cilėt qarkullojnė nė orbitė dhe kėshtu formohet dita dhe nata. Shekuj me radhė shkenctarėt dhe filozofėt Europjan, kan qenė tė mendimit se toka nuk lėvizė fare, por qėndron nė mes tėgjithėsisė, kurse tė gjith planetet tjera (bashkė me Diellin) sillen rreth tokės. Nė Prendim, kjo teori e gjeocentrizmit ka ekzistuar pa kurrfar mohimi, prej kohės sė Ptolemeut (nė shekullin e II-tė p.e.r), e deri nė shekullin XVI, kur Nikolla Koperniku e vėrtetoj, se toka sillet rreth diellit. Disa shekuj mė parė, muslimanėt e kan njohur kėtė tė vėrtetė shkencore, dhe ate pėrmes Kur'anit. E gjith ēka u ėshtė dashur atyre ėshtė vėshtrimi i asaj tė vėrtete Kur'anore. Studimi pėr njė musliman tė vėrtetė ėshtė obligim me tė cilėn Allahu e ka ngarkue njeriun tė studjoj pėrbėrjen (krijimin) e tij, nė mėnyrė qė tė kuptojė botėn fizike, botėn e mbrendshme dhe qėllimin e jetės nė kėtė planetė. Shenjat pėr tė arrijtur deri te kjo njohuri, janė shumė tė qarta.
Fakti se dielli ėshtė burimi i vetėm i dritės, kurse hėna ėshtė vetėm njė trup qiellorė qė e reflekton kėtė dritė, sot ėshtė njė evidencė e pamohuar. Para katėrmbėlljetė shekujve, Allahu (xh.sh), e pėrshkruan dritėn e Hėnės si "monier", e cila ka kuptimin e reflektimit apo tė huazimit, derisa Diellin e krahason me njė llomė ndriēuese "wahaj" ose "siraj". Abdul Vafi zbuloi ndrrimin e tretė tė hėnės, 600 vjetė para Tycho Brachesė. Tabelat e Toledos, qė besohet tė kenė pėr autor Ibrahim Az - Zarkaliun, qė i referohen lėvizjes sė planeteve, qėndruan njė kohė tė gjatė themel i astronomisė Europjane.Al Biruni, ekspozoi hipotezėn, se toka e jo qielli, rrotullohet rreth boshtit tė vet.Ibn Baxha, madje parashihte mundėsinė qė rruga e planeteve tė ketė formė elipsi, e jo formėn e rrethit.7
Astronomėt musliman si El Kindi, El Farabi, Ibn Sina, Ibn Hamza, Ibn Tufejl etj, Astrologjinė dhe tė shikuarit FALL HIROMANI me ndihmėn e yjve e kan konsideruar "marrėzirė pa argumente dhe pa analogji. Ibn Hazėn, shkruan se yjet nuk paraqesin kurrfar ngjarjesh lidhje me ardhmėrinė, e poashtu nuk ka ndikim nė punėn tonė, nėqoftėse nė kėtė nuk nėnkuptohet ndikimi natyral i tyre te njeriu nė sipėrfaqėn tokėsore dhe ujore. Shumica e astronomėve musliman, astronominė e kanė konsiderue mė tepėr si matematikė tė bazuar nė vėzhgime dhe llogaritje. Xhabir Ibn Efleh, nė veprėn "ASTRONOMIA" paraqiti vėrtetime se Marsi pas Hėnės dhe Venerės ėshtė trupi qiellorė mė i afėrti prej tokės. Sipas pohimit tė vetė Kopernikut, gjatė pėrpunimit tė lėvizjes sė trupave qiellorė, ai ka patur nė dorė veprėn e Xhabir Ibn Eftehit.
Vepra e Ebu Is'hak Betrugjit, ka arrijtur tė tundė kuptimet e Ptolomeut, dhe nė kėtė mėnyrė ai i ka kontribue Kopernikut tė rrėzojė sistemin gjeocentrik, i cili shekuj me radhė konsiderohej si i saktė. Vepra e Betrugjit, ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn latine nga Mishel Skot (1217) dhe e botuar nė Bilonjė mė 1220.
Shumica mendojnė se Newton-i, ka shfrytėzuar veprat e El Kahviut (tė pėrkthyera nė gjuhėt Europjane), gjatė themelimit tė llogaritjes diferenciale dhe integrale.Shumė prej planeteve u zbuluan nga muslimanėt dhe u emruan prej tyre nė shkencėn e astronomisė. Sa pėr ilustrim ja disa prej tyre: Alchernar, Aldebran, Deneb, Algol, Fornex, Fomalhaut, Betelgeuse, Rigel, Sirius, Mira, Altair, Taurus, etj.8


Njohja e Astronomisė si shkencė ishte e domosdoshme pėr caktimin e kohės sė disa ceremonive fetare, si pėrshembull koha e namazit, koha e agjėrimit, caktimi i drejtimit tė Kibles, etj. Abdurrahman Es-Sufi ka shkruar njė vepėr tė madhe tė ilustruar pėr yjet e palėvizshėm, tė cilat gjenden mbi 1420 dhe planete tė ilustruara nė formė tė njerzve dhe tė kafsheve, emrat e tė cilėve edhe sot gjenden nė pėrdorim, si: Arusha e madhe, Arusha e vogėl, peshku, virgjėresha, etj. El Kindi, zė vend si astronom mė i njohur nė shekullin e mesėm. Bile Italiani Xherollamo Kordano (1501-1576) si matamaticjent, mjek astrolog dhe filozof i natyrės, sicili ka dhėnė formulėn pėr zgjidhjen e shkallės sė tretė, El Kindin nė mesin e 12 personaliteteve gjeniale, tė cilėt janė paraqitė nė botė. Es-Sufi, sipas SARTONIT ėshtė Astronomi mė i njohur nė botė. Ibni Jonusi ka shkruar tabelat e njohura tė Astronomisė, ka vėzhguar tė zėnunit e Diellit dhe tė Hėnės dhe ka zbuluar ligjin e Oshilimit tė tij, si dhe mundėsinė e aplikimit tė lavjerrsit nė matje tė kohės, disa qindra vjetė para Galileut.
El Batani, pėrveē tabelave astronomike, nė bazė tė Diellit ka llogaritė gjatėsinė e vitit diellorė dhe ka vėrtetuar mundėsinė e zėnijes sė plotė tė Diellit, ecila shkaktohet kur ndėrmjet saj dhe tokės ėshtė hėna. Ai ka dhėnė edhe konstribute tjera tė shumta nė fushėn e astronomisė. Shkenctarėt musliman kan matė gjetėsinė e meridianit tė tokės, kan regjistruar barasditėn pranverore dhe vjeshtore, kan caktue dimensionet e planeteve dhe largėsinė ndėrmjet tyre para Galileut, Keplerit dhe Kopernikut.9

Hidrologji

Filozofi i njohur Greke Aristoteli, ka menduar se avulli prej tokės kondenzohet nė shpellat e bjeshkėve tė ftohta dhe kėshtu formohen liqejt nėntokėsorė. Nė shekullin e shtatė (p.e.r) njė filozof tjetėr i quajtur Talesi nga Miletusi, besonte se stėrpikat e ujit nga sipėrfqet e oqeaneve, mblidhen dhe me anėn e erės ngriten mbi tokė dhe shėndrohen ne rreshje atmosferike. Mė vonė, dietari i njohur Bernard Palissy, e prezentoj njė pėrshkrim tjetėr tė qarkullimit tė ujit nė natyrė. Ai sqaroj se uji avullohet nga nxehtesia e diellit, ngritet lartė nė qiell, prej nga formohen mjegullat. Era i shpėrndanė nėpėr kontinente dhe kėshtu kondenzohet dhe formohet shiu. Shiu mblidhet nėpėr lumej e liqej dhe nėpėrmes burimeve kthehet sėrish nė oqeane. Sot, bile edhe fėmijėt e shkollave fillore e dijnė kėtė fenomen, kurse, nė kohėn e Muhamedit (a.s), kjo ide e pėrhapur ka qenė e trajtuar mė tepėr si spekulim, se sa fakt i vėrtetė. Mu nė atė kohė Kur'ani tregoj: "A nuk e ke parė se si Allahu drejton retė, pastaj i bashkon i bėn grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun se si rrjedh prej tyre. Ai lėshon prej sė larti, nga retė e mėdha si kodra breshėr dhe me tė godet kė do, e ja largon atij qė do. Shkėlqimi i vetėtimės sė dritės sė resė, gadi se s'tė merr tė tė parit" (Kur'an 24:43). Shum versete Kur'anore flasin pėr kėtė tė vėrtetė, por ata nuk pėrqėndrohen vetėm aty. Ata flasin gjithashtu edhe pėr ndrrimin e stinėve: "A nuk e sheh se Allahu lėshon ujė nga qielli dhe atė e shpėrndanė nė tokė nėpėr burime, mandej me tė mbijnė bimė tė llojeve dhe ngjyrave tė ndryshme, pastaj ajo thahet dhe ti e sheh atė tė zverdhuar dhe pastaj e bėnė atė tė llomitur. Ska dyshim se nė kėtė ka argument pėr tė zotėt e mendjes." (Kur'ani 39:21) "Nga argumentet e Tij ėshtė edhe ajo qė ua dėfton vetėtimėn dhe si frikė e edhe si shpresė, dhe nga qielli lėshon shi e me te e ngjallė tokėn pas vdekjes sė saj. Nė kėtė ka argumente pėr njė popull qė di tė mendojė" (Kur'ani 30:24).

__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-12-07, 11:41   #98
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

50 tė vrarė nga njė shpėrthim vetė-vrasės nė njė xhami tė Pakistanit
Zėri i Amerikės
21-12-2007

Tė paktėn 50 vetė u vranė nga njė shpėrthim vetė-vrasės brenda njė xhamie nė veri-perėndim tė Pakistanit, qė mesa duket synonte vrasjen e njė ish ministri tė brendshėm.
Ish ministri Aftab Sherpao, nuk u dėmtua, por djali i tij dhe dhjetra tė tjerė u plagosėn.
Presidenti i Pakistanit Pervez Musharaf e dėnoi sulmin dhe u dha urdhėr agjencive pėrkatėse tė rendit tė gjejnė autorėt.
Xhamia, qė ndodhet nė afėrsi tė qytetit tė Peshavarit, ishte e mbushur me besimtarė. Tė mbijetuarit thonė se pamjet i pėrngjisnin njė skene makabre me pjesė trupash e njolla gjaku tė shpėrndara gjithandej nė xhami.
Kjo ėshtė pėrpjekja e dytė pėr atentat ndaj zotit Sherpao nė 8 muajt e fundit. Ai ka qėnė njė kritik i ashpėr i ekstremistėve islamikė. (ze)
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-12-07, 17:31   #99
BE LK
Kalimtar
 
Avatari i BE LK
 
Anėtarėsuar: 08-12-05
Vendndodhja: Tirane
Postime: 4,372
BE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Arb
50 tė vrarė nga njė shpėrthim vetė-vrasės nė njė xhami tė Pakistanit
Zėri i Amerikės
21-12-2007

Tė paktėn 50 vetė u vranė nga njė shpėrthim vetė-vrasės brenda njė xhamie nė veri-perėndim tė Pakistanit, qė mesa duket synonte vrasjen e njė ish ministri tė brendshėm.
Ish ministri Aftab Sherpao, nuk u dėmtua, por djali i tij dhe dhjetra tė tjerė u plagosėn.
Presidenti i Pakistanit Pervez Musharaf e dėnoi sulmin dhe u dha urdhėr agjencive pėrkatėse tė rendit tė gjejnė autorėt.
Xhamia, qė ndodhet nė afėrsi tė qytetit tė Peshavarit, ishte e mbushur me besimtarė. Tė mbijetuarit thonė se pamjet i pėrngjisnin njė skene makabre me pjesė trupash e njolla gjaku tė shpėrndara gjithandej nė xhami.
Kjo ėshtė pėrpjekja e dytė pėr atentat ndaj zotit Sherpao nė 8 muajt e fundit. Ai ka qėnė njė kritik i ashpėr i ekstremistėve islamikė. (ze)
Mos ke ngaterruar temen arb. mos duhet me e zhvendos tek lajme nga bota islame. !!
__________________
* " Vepra e nje personi ne mesin e njemije njerezve ka me teper ndikim se fjalet e nje mije njerezve drejtuar nje personi " *

Hasan El-Basri
BE LK Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-04-08, 09:55   #100
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

Ja, se si po e ndriqon Boten e posaqerisht evropen feja Islame!


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-05-08, 20:23   #101
SoKoLi-i-Maleve
 
Anėtarėsuar: 18-08-06
Postime: 1,199
SoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Re: Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?


Me dhune terror dhe frik ,duke vesh dinamitat rreth trupit dhe eksplodua ne mes te xhamijave apo pjacave dhe marr jeten me qindra njerzve te pafaj ,tue mbjelll dhune e terror ne te gjith ata qe sbesojn ne terror si prodhuesit.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga SoKoLi-i-Maleve : 01-05-08 nė 20:24
SoKoLi-i-Maleve Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-05-08, 22:56   #102
uck_aksh
Lavdi Dėshmorve
 
Avatari i uck_aksh
 
Anėtarėsuar: 02-10-04
Vendndodhja: Vevey-Suisse
Postime: 5,197
uck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėmuck_aksh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SoKoLi-i-Maleve
Me dhune terror dhe frik ,duke vesh dinamitat rreth trupit dhe eksplodua ne mes te xhamijave apo pjacave dhe marr jeten me qindra njerzve te pafaj ,tue mbjelll dhune e terror ne te gjith ata qe sbesojn ne terror si prodhuesit.
Sokoli i Maleve nuk jam adhurus i asnjeres fe as qe me intereson per Jezu Krishtin e as per Muhamedin veq ty dua te pys se kam lexu shum shenime tua un nuk dua e shkoj ne irak,afganistan e as ne rusi ,
i nderuari Sokoli a e din se vetem ne luftrat ne ish jugosllavi sa civil te pa fajshem jan vra e masakruar e sa jan djegur te gjall e sa ju ka hequr koka me thik,sopat po edhe me motorrsharr te druve, athu ky person ka qen Musliman qe po e shfaqi ne foto apo Krishter
http://i135.photobucket.com/albums/q...opics/Slob.jpg
vetem tu kisha lut me u pergjegj sinqerish se nuk jam fetar per mu nuk ekziston as zoti as jezusi e as muhamedi
__________________
Ne shqiptaret e kemi tradit
Qe t'a duam njeriun me zemer e me shpirt
Jemi xheloze por kemi te drejt
Se dashuria e shqiptarve eshte shume shtrenjt
uck_aksh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-07-08, 17:06   #103
Llapjani_HH
 
Avatari i Llapjani_HH
 
Anėtarėsuar: 05-06-08
Postime: 1,262
Llapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

Si e ndryshuan botėn zbulimet e muslimanėve?



Prej kafes nėpėrmes ēeqeve e deri te "racioni trepjesėsh", bota islame na ka ofruar shumė inovacione dobiprurėse, e qė ne perėndimorėt i marrim tė gatshme.
E enjte, 19 Korrik 2007 15:51

1. Legjenda thotė se Arabi me emrin Halid i dėrgonte dhitė nė kullosė nė rajonin Kaffa, e cila gjendet nė Etiopinė Jugore. Ai vėrejti se dhitė pėr njė moment u bėnė tepėr gjallėruese pas konsumimit tė kokrrave nga disa bimė tė caktuara.
I vloi disa kokrra nė ujė tė nxehtė, dhe kėshtu provoi kafen e parė nė histori. Shėnimet e para qė tregojnė pėr pėrdorimin masiv tė kafesė na bėjnė me dije se eksporti i kokrrave tė kafesė nga Etiopia drejt Jemenit, ku kjo pije ėshtė pėrgatitur nga lėnda e pėrmendur e qė sufit shėrbeheshin me qėllim tė largimit tė gjumit dhe kalimit tė natės nė lutje.
Deri nė shek 15 kjo pije arriti ne Meke dhe Turqi, prej ku nė vitin 1645 ėshtė bartur pėr nė Venecia.
Nė vitin 1650 pija e kafesė ėshtė sjellur nė Angli. Atė e solli Turku me emrin Pasqua Rosse, dhe ishte Rosse i pari qė hapi kafenenė nė Londėr nė rrugėn Lombard. Fjala arabe pėr pijen e kafes "qahwa" nė gjuhėn turke ėshtė shėndrruar nė "kahva", nė Itali kėtė e emėrtuan "caffe", ndėrsa nė gjuhėn angleze "coffee".

2. Grekėt e lashtė mendonin se sytė tanė emetojnė rrezet e dritės, krahas laserit, dhe pėr kėtė edhe mundė tė shikojmė. Personi i parė qė kuptoi se drita depėrton nė sytė tanė, e nuk del nga ato, ishte matematikani, astronomi dhe fizikani islam Ibėn el – Haithem.
Ibėn el – Haithemi e zbuloi pėr herė tė parė "Camera Obscura" – fjala kamerė nga gjuha arabe "qamara pėr dhomėn e errėt ose tė ndarė"
Ibėn Haithemit, pėrveē tjerash, i takon merita edhe pėr vendosjen e fizikės si shkencė nė kuptimin modernė tė fjalės "fizikė" (shkencė e mbėshtetur nė eksperiment) dhe ekzekutimin e saj nga rrethi i filozofisė.


3. Njė lloj i shahut ėshtė luajtur nė Indinė e lashtė. Loja e shahut nė formėn si e njohim ne sot ėshtė zhvilluar nė Persi, prej nga nė shekullin 10 nėpėrmes arabėve tė Spanjės ėshtė zgjeruar nė Evropė dhe Lindje deri nė Japoni. Fjala "rook" (fjalė e anglishtes pėr figurėn e shahut tek ne e njohur mė emrin "top") rrjedh nga fjala Persiane "rukh" – karrocė – pajton.

4. Njė mijė vite para vėllezėrve Wright, poeti Islam, astronomi, muzikanti dhe inxhinieri me emrin Abasė bin Firnas, tentoi tė konstruktoi makinėn e parė fluturuese me tė cilėn njeriu do tė ngjitej nė hapėsirat e ndritshme krahas zogjve.
Nė vitin 852 sipas Isės a. s. duke u shėrbyer me pėlhurėn e madhe e formuar me njė konstruksion tė lashtė, kėrceu nga minarja e Xhamisė sė Madhe nė Kordovė tė Spanjės. Mendonte se me anė tė rrezeve do tė fluturonte sikur zogjtė. Mirėpo nuk pati fat. Pėlhura e ngadalėsoi rėnien e tij, dhe ky ishte parashuta i parė nė historinė njerėzore. Abbas ibėn Firnasi gjatė rėnies fitoi disa plagė tė vogla.
Ky njeri i madh, pionier i aviacionit nuk u ndal me kaq. Vazhdoi me hulumtimet e tij duke e perfeksionuar konstruksionin e makinės fluturuese dhe nė fund tė vitit 875, nė moshėn 70 vjeēare, e pėrsosi edhe mė shumė konstruksionin dhe dizajnin e makinės fluturuese, e cila ishte e punuar nga mėndafshi dhe puplat e shqiponjės. Sėrish tentoi tė arrij ėndrrėn e vazhdueshme tė njeriut pėr tė fluturuar. Kėtė herė ėshtė ngritė nė lartėsi nga maja e maleve. Fluturoi pėrafėrsisht nė njė lartėsi dhe qėndroi rreth 10 minuta. "Aterrimi" nuk shkoi edhe aq lehtė. Erdhi deri te njė ngufatje e vogėl, sepse Ibėn Firnasi, makinės sė tij fluturuese nuk ia kishte vendosur bishtin, qė nė rast fluturimi do tė shėrben pėr tė ruajtur ekuilibrin. Aeroporti ndėrkombėtarė nė Bagdad dhe krateri nė Hėnė bartin emrin e viganit tė madh tė botės Islame.

5. Larja dhe pastrimi janė obligime fetare pėr myslimanėt. Pikėrisht, ndoshta kjo ėshtė arsyeja pse myslimanėt pėrsosėn prodhimin e sapunit, ashtu si e pėrdorim ne sot. Egjiptianėt e lashtė dinin pėr njė tym qė quhej sapunė, po ashtu dhe romakėt kėtė sapunė e pėrdornin nė vend tė brilantinės (yndyrė pėr lėkurėn). Ishin tė parėt myslimanėt qė kombinuan vajin tė fituar nga pemėt me sodium hidroksidin dhe gjėrat aromatike.
Njė nga karakteristikat kryesore e cila ėshtė e ndjeshme dhe e rafinuar, me aroma tė pėrshtatshme me tė cilat ishin mėsuar myslimanėt, e qė kishte lėnė mbresa te kalorėsit krishterė, ėshtė se krishterėt pėr dallim nga myslimanėt nuk pastroheshin dhe kundėrmonin. Shaponin nė Angli e solli myslimani i cili ne bregdetin e Brightonit e hapi banjėn (hamamin) nė vitin 1759. Pronari i kėsaj banje kishte pėr detyrė tė kujdeset rregullisht pėr pastrimin e monarkėve Britanik, Mbretin Georg IV dhe Wiliamin IV.


6. Distilimi, metoda e ndarjes sė lėngshmėrisė nė bazė tė pikave tė ndryshme tė mbylljes, ėshtė zbuluar pėrafėrsisht rreth viteve 800 nga ana e shkencėtarit elitar islam Xhabir ibėn Hayyanit, qė transformoi alkiminė nė kimi duke zbuluar shumė nga proceset bazė tė kimisė (kristalizimin, distilimin, oksidimin, filtrimin …) dhe veglat e punės tė cilat edhe sot e kėsaj dite pėrdoren nė mbarė botėn nė laboratorėt kimik.
Zbuloi acidin sulfurik dhe nė bazė tė eksperimentimit dhe zbulimeve qė i bėri Xhabiri ishte nė gjendje tė bėjė parfume ēfarė i pėrdorim edhe sot.
Ibėn Hajani ėshtė themelues i kimisė moderne.

7. Crank – Shaft ėshtė mjeti qė shpien lėvizjen qarkore nė vijė tė drejtė, dhe bazė e shumicės sė makinave moderne, si dhe motorit me djegie tė brendshme. Si njė nga shpikjet mė tė mėdha nė mekanikėn moderne ėshtė zbulimi i inxhinierit gjenial islam me emrin al – Xhazari, i cili do tė bėjė tė mundur shpejtimin e ujitjes sė rajoneve tė thata. Nė librin "Veglat mekanike" e vitit 1260, ka treguar edhe shpikjet tjera te veta, si dhe rregullimin e atyre ekzistuese. Ka zbuluar orėt e para mekanike qė i lėvizte uji. Al – Xhazari ishte babai i robotikės. Nė mesin e 50 shpikjeve tė tija gjendet edhe brava me kombinime (shifrore).

8. "Futrovimi" – metoda e qepjes e materialit izolues nė mes dy copave tė holla tė pulhurės. Nuk ėshtė e sigurt se a ėshtė ky zbulim i botės Islame apo bota islame kėtė metodė e ka pėrvetėsuar nga India ose Kina, pėr ta pėrsosur edhe mė shumė.
Megjithatė, ėshtė e sigurt se metoda e pėrmendur ėshtė bartur nė Perėndim nga ana kryqtarėve gjatė kohės sė luftės sė kryqėzatave, ku patėn rastin tė shohin se si luftėtarėt mysliman pėr duke pėrdorur kėtė metodė shėrbehen me kashtėn e futur nė mes dy copave tė pėlhurės. Pastaj, kėtė e pėrdornin nė vend tė metalit tė rėndė tė blinduar.
Metoda ėshtė treguar jashtėzakonisht e suksesshme, duke ofruar pėrveē lėvizjes edhe mbrojtje ideale nė betejat kundėr kryqtarėve. Gjithashtu, ėshtė dėshmuar se ofron jashtėzakonisht izolim tė mirė dhe tė nxehtė. Prandaj edhe nė Perėndim, ku dominonte klima e ftohtė, metoda e "frutimit" pėr shkak tė karakteristikave tė saja qė ofronte izolator tė nxehtė, shumė shpejt u pėrdorė gjatė prodhimit tė pajtoneve.

9. Nė arkitekturė harku sipas tė cilit e njohim stilin Gotik, e qė ėshtė edhe karakteristika elementare e ndėrtimit tė katedraleve impresive nė stilin Gotik, natyrisht se ėshtė e arritur arkitektonike e botės Islame. Harku Gotik ėshtė shumė mė i ashpėr se sa ai roman me tė cilin shėrbeheshin Romakėt dhe Normanėt, e qė ishte i domosdoshėm dhe mundėsonte ndėrtimin e objekteve tė mėdha impresive.
Krahas kėsaj Perėndimi nga myslimanėt ka marrė xhamllėkun dhe teknikėn e ndėrtimit tė kupolave. Kėshtjellat Evropiane janė kopje a atyre nė botėn islame, me prerjen pėr shigjetat, sė bashku me bedenat dhe kullat. Kullat nė formė tė katrorit patjetėr duhej tė tėrhiqeshin para ndėrtimit mė tė lehtė tė kullave mbrojtėse me formė qarkore. Arkitekti qė e ndėrtoi kėshtjellėn e Henrit V ishte mysliman.

10. Shumica e instrumenteve moderne nė kirurgji janė kopje tė sakta tė instrumenteve nga shekulli i 10 tė pėrdorura nga kirurgu mysliman al – Zahravi. Neshterėt (brisqe nė med. shėn i pėrkthye) e tij, sharrat e eshtrave, piskrrat gėrshėrėt qė i pėrdorte para operacionit, si dhe shumicėn e 200 instrumenteve qė ka projektuar, edhe sot janė pjesė pėrbėrėse e kirurgjisė moderne.
Ishte i pari qė u shėrbye me materialin zbėrthyes pėr qepjen para operacioneve tė organeve tė brendshme. Nė shekullin e 13 njė mjek tjetėr nga bota islame me emrin Ibėn Nefis paraqiti pėrshkrimin e saktė tė qarkullimit tė gjakut nė organizmin e njeriut, 300 vite tė plota para William Harvejit.
Mjekėt mysliman gjithashtu, zbuluan anestetikėt duke bėrė pėrzierjen e opiumit dhe alkoolit. Ata zhvilluan pėrdorimin e gjilpėrave gjatė nxjerrjes sė pezmatimit tė syrit. Teknikė e njėjtė para kurimit tė pezmatimit tė syrit pėrdoret edhe sot.

vazhdon
Llapjani_HH Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-07-08, 17:07   #104
Llapjani_HH
 
Avatari i Llapjani_HH
 
Anėtarėsuar: 05-06-08
Postime: 1,262
Llapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėmLlapjani_HH i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Si e ndriqoj Boten e posaqerisht Evropen feja Islame ?

pjesa e dytė.


11. Ventilimin gjithashtu e kanė menduar myslimanėt pėr tė gjetur ujin nga thellėsia e zemrės duke e ujitur tokėn e thatė nė shkretėtirė. Nė shkretėtirat e Arabisė kur thahen lumenjtė nė sezonin e nxehtė, uji mundė tė gjendej vetėm thellė nėn tokė. Pėr tė bėrė shpimet e thella pėrdornin ventilimin me anė tė erės qė frynte nė drejtimin e njėjtė me muaj.
Ventilimet kishin 6 deri nė 12 vela tė cilat ishin tė mbuluara me pėlhurė ose me fleta tė hurmės. Ventilimet janė pėrdorur nė botėn islame 500 vite para se ventilimi i parė tė prodhohej nė Evropė.

12. Vaksinėn nuk e kanė shpikur Jeneri apo Pasteri, por ishte Perėndimi qė e mori nga bota islame dhe e barti nė Evropė nga Turqia. Kėtė e bėri gruaja e ambasadorit Britanik nė Stamboll nė vitin 1724. Fėmijėt nė Turqi bėnin vakcinimin kundėr "fruthit tė madhe" duke pėrfituar nga qelizat e dobėta ose tė vdekura "tė fruthit tė madh" nga trupi i infektuar i kafshėve vendore, sė paku 50 vite para se kjo metodė tė pėrdorej nė Perėndim.

13. Lapsin me ngjyrė ėshtė shpikur me kėrkesėn e sundimtarit tė Egjiptit nė vitin 953, pas kėrkesės sė tij pėr tė shpikur lapsin qė nuk do tė pėrlyej duart dhe rrobat e tij. Ky laps kishte rezervarin me ngjyrė, ngjashėm sikur lapsat kimik modernė, ngjyra lėshohej nga maja e lapsit me kombinimin e gravitacionit dhe dallimit nė shtypje.

14. Sistemi i numrave tė cilin sot e pėrdorim sigurisht se ėshtė me prejardhje nga India, por stili i numrave ėshtė arab dhe pėr herė tė parė shfaqen nė pėrdorim nė veprat e matemantikanit tė madh tė botės islame el – Hevarizmi dhe el – Kindi ne vitin 825..
Algjebra ėshtė emėrtuar sipas njė libri tė el – Havarizmit "al – xhabėr ve al – muqabila", shumica e pėrmbajtjes sė saj pėrdoret edhe sot. 300 vite mė vonė matematikani Italian Fibonacci i solli kėto vepra nė Evropė dhe i pėrktheu. Algoritmi si dhe shumica e trigonometrisė vinė nga bota islame. Zbulimi i Al – Kindiut gjithsesi se janė themelet e kriptologjisė.


15. Ali ibėn Nafi, i njohur me pseudonimin Zirjab (zogu i zi) nė shekullin e nėntė erdhi nga Iraku nė Kordovė dhe solli me vete konceptin e "tre racioneve" para gjella (supa), pas sė cilės pason gjella kryesore (peshku ose mishi), e mė pastaj vijon ushqimi me desert (pemė). Gjithashtu pėrhapi edhe pėrdorimin e gotės sė kristaltė (tė cilėn e patė zbuluar Abbas ibėn Firnasi pas eksperimentit qė e bėri nė kristalin e gjetur nė gurė)

16. Qilimat gjatė kohės kur nė Evropė vazhdonte shekulli i mesėm, nė botėn islame konsideroheshin vepėr e xhenetit, nė rėndė tė parė duke iu falėnderuar progresit qė myslimanėt arritėn nė zhvillimin e thurjes, pastaj zhvillimit e sensit pėr modelet dhe arabeska tė cilat paraqitnin bazėn e artit islam i cili nuk pranonte nė gjirin e vet figurat e njerėzve dhe kafshėve.
Nė tė kundėrtėn e kėsaj, podiumet nė Evropė ishin tė zhveshur, pėr tė mos thėnė tokė e zhveshur, gjithnjė pėrderisa qilimat arab dhe Persian nuk u sollėn nė Evropė. Pėr podiumet e Anglisė, Erasmo ka shėnuar se : "ishin tė mbuluar me hedhurina tė llojllojshme, nga njėherė tė pėrtrira nė atė mėnyrė sa qė gjatė tėrė podiumit tė vjetėr (me hedhurina tė shumta) vetėm se vendosej shtresė e re, duke mos e ndėrruar apo pastruar nga njėherė edhe mė shumė se 20 vite, gjatė kėsaj kohė mblidheshin hedhurina tė tjera, vjellje, urinime te qenve dhe njerėzve, mbeturina tė ushqimit dhe peshqve, si dhe ndyrėsi qė nuk na bėnė nderė t"i pėrmendim". Pėr shkak tė gjitha kėtyre, qilimat shumė shpejt gjetėn vendin e tyre nė Evropė.

17. Ēeqet gjithashtu rrjedhin nga bota islame. Fjala ēek vjen nga fjala arabe "saqq" dhe paraqet vėrtetimin e shkruar, ngarkesė pėr pagimin e mallit tė porositur, pėr t"i ikur transportit tė parave nėpėr zonat e rrezikshme. Nė shekullin nėntė njė biznesmen mysliman udhėtonte nga Kina deri nė Detin Mesdhe duke u shėrbyer me ēeqe nė vlerė tė parave.

18. Deri nė shekullin e XI shkencėtarėt mysliman ishin pajtuar se toka ka formė sferike. Argumentin tė cilin e paraqiti astronomi ibėn Hazmi ėshtė "se dielli gjithnjė ėshtė nė pozitė vertikale nė raport me pikėn e caktuar nė tokė". Kėto argumente u shfaqen 500 vite para Galileut.
Llogaritė tė cilat i paraqitėn astronomėt mysliman rezultuan aq tė sakta sa qė kur bėnė llogaritjen e madhėsisė sė Tokės, llogaritėn se madhėsia e Tokės bartė 40 253 kilometra dhe nuk ishin tė saktė vetėm pėr 200 kilometra. Nė vitin 1139 al – Idrisi mbretit tė Sicilisė Roxherit ia dhuroi njė glob tė tokės.


19. Edhe pse Kinezėt ishin ata qė shpikėn barutin i cili ishte shumė i papastėr dhe i dobėt. Ata e pėrdornin pėr fishekzjarrė. Myslimanėt arritėn ta bėjnė efikas duke bėrė qė baruti mė ndihmėn e natriumit dhe nitratit mundė tė pastrohet dhe tė fitoj fuqi shtesė sa edhe tė pėrdorej pėr nevoja ushtarake. Arma e zjarrit e bėrė nga myslimanėt e dalur nga kėto zbulime ndikoi qė t"i futet frika deri nė palcė luftėtarėve nė luftėrat e kryqėzatave.
Deri nė shek. XV myslimanėt konstruktuan raketėn tė cilėn e quajtėn "veza djegėse vetėlėvizėse", dhe projektilin torpedo qė nė maje ka shigjetėn e cila do tė depėrtonte nė anijen e armikut dhe pastaj tė eksplodonte.

20. Evropa mesjetare posedonte kuzhina dhe kopshte me bimė, mirėpo myslimanėt zhvilluan idenė mbi kopshtin si vend pėr pushim dhe bukuri tė ndryshme. Kopshtet e para mbretėrore nė shekullin e XI janė hapur nė rajonin e Spanjės Islame. Nė mesin e luleve tė shumta qė rrjedh nga kopshtet myslimane ėshtė edhe tulipani.

Ky tekst ėshtė botuar nė Independent

Pėrktheu nga boshnjakishtja: Nexhmedin Ademi


http://mesazhi.com/news_detail.php?id=667


Llapjani_HH Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 14:30.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.