Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Politika & Shtypi > Politika > Dr Ibrahim Rugova 1944 - 2006
Emri
Fjalėkalimi
Dr Ibrahim Rugova 1944 - 2006 Mė 21 janar 2006 pushon sė rrahuri zemra e Presidentit tė Parė tė Kosovės, Dr Ibrahim Rugova



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 25-07-10, 00:18   #1
Inposible
edhe sa kohė ...
 
Avatari i Inposible
 
Anėtarėsuar: 12-07-10
Vendndodhja: ne t'pamundura
Postime: 97
Inposible i dashurInposible i dashurInposible i dashurInposible i dashur
Gabim Rugova i pėrjetshėm

Rugova i pėrjetshėm


Ndue Ukaj
Misionari nuk vdes. Ai, si orakull, predikon pėr misionin, bashkon grigjėn rreth idesė sė shenjtė tė misionit dhe shkon nė Pėrjetėsi, duke lėnė pas vete shpirtin, frymėn e misionit, qė enden si shkėndija udhėrrėfyese pėr breza tė tėra.
Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, iku, nė njė janar tė akullt, nė njė janar qė i ngrinte lotėt e shumtė qė vėrshonin rrugėve tė Prishtinės dhe kudo kishte shqiptar.
Ai iku, mirėpo la pas shumė, mbase mė shumė se ēdo politikan, sepse ai mė sė paku ishte politikan.
Ai ishte njė humanist i pashembullt, i prirė nga idetė me sublime tė etikės dhe politikės, tė cilat i sintetizoi drejt njė ideali sublim, qė kapėrcente kufijtė e pavarėsisė dhe rikthente shqiptarėt nė shtratin e tyre natyral perėndimor, pa ekoivoke e interpretime deshakėqija.
Rugova ishte njė artist i mirėfilltė, i cili njohu eksperiencat mė tė sofistikuara tė artit botėror e shqiptar. Rugova ishte njė moralist i madh, sa pėr shumėēka tejkalonte edhe vetė predikatoret e ndryshėm religjioz.
Ai ishte njė filozof, i cili fjalėn e latonte aq mirė, sa brenda saj shtresoheheshin shumė domethėnie, qė bota pėr rreth tij vėshtirė i kuptonte. Rugova ishte njė studiues i jashtėzakonshėm, i traditės dhe i modernes, i pakompromis me dukuritė degraduese nė art e letėrsi- njė studiues qė letėrsisė sonė i mungon edhe sot. Dhe pra, Ai ishte njė politikan karizmatik, qė kėtij domeni kaq shumė tė urryer ndėr shqiptar, i dha dimension tjetėr, duke e pėrmbush me shpirtin e fisėm tė thellėsive filozofike e letrare, etike e nacionale. Kėsisoj, u bė pėrjetėsisht njė Ikonė Kombėtare.
Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugov iku, e mori njė janar i akullt, njė janar i trishtė, mirėpo shpirti i tij jeton e do tė jetojė pėrjetėsisht. Ndėrkaq, ata lotėt e ngrirė para katėr vite, ende pikojnė nga sytė e mėrzitur tė shqiptarėve, qė e deshtėn dhe e duan aq shumė. Dhe sot, nė janarin e akullt, tė pėrvjetorit tė katėrt tė ikjes sė tij fizike nga kjo botė, shpirti i tij, menēuria dhe virtytet e tija, rrezatojnė triumfalisht mbi botėn vobektė politike shqiptare, tamam si Ylli i pėrjetėsisė Biblike, ai ylli i Davidit, tė cilin e mishėroi nė flamurin e tij shumė domethėnės, si shenjė e shėnjues tė shtetėsisė dhe ardhmėrisė sė Kosovės dhe shqiptarėve. E, tė cilin flamur e pėrbuzėn ca injorantė.
Ibrahim Rugova, emri i pėrveēėm i politikės dhe kulturės shqiptare, kishte tiparet e misionarėve tė mėdhenj tė njerėzimit, tė atyre qė lėnė gjurmė e pėrjetėsojnė kohėt.
Puna dhe veprimtaria e Rugovės, i ngjason aq shumė profetit Biblik, Mojsiut. Sikur Ai, edhe Rugova e nxori popullin e tij nga kthetrat sllave, por nuk e pėrjetoi pavarėsinė, atė tokė tė premtuar, pėr tė cilėn bėri shumė, aq shumė sa do tė duhen kohė pėr ta njohur thelbėsisht. Kjo pėr faktin, sepse ai ishte i frymėzuar nga parime profetike.
Kishte diēka profetike nė qenien e tij, nė fjalėt e tija, qė tingėllonin si kambana alarmuese pėr njė botė tė tėrė, qė bėnte heshtje karshi ēėshtjes sė Kosovės dhe shqiptarėve. Fjalėt e tija, si gurė tė ēmuar e xhevahire tė shtrenjta, tingėllonin si njato kambanat e panjohura, qė pėrhapin lajme tė kobshme.
Dhe kėshtu, pėrēoi ēdo kund ku duhej, mesazhin e fuqishėm, tė pakundėrshtueshėm, as nga fuqitė mė tė mėdha tė tokės, se po shkelej mbi Dardaninė antike, po diskriminohej e vritej popull i Shėn Florit dhe Laurit, i Gjergj Kastriotit dhe Pjetėr Bogdanit, i Nėnė Terezės dhe i shumė e shumė figurave qė kishin lėnė gjurmė nė qytetėrimin perėndimor, prej sė cilit, shqiptarėt ishin pėrjashtuar padrejtėsisht.
Rugova kishte dy misione jetėsore, tė liroi popullin e tij nga kthetrat e Serbisė dhe ta rikthej atje ku duhej, nė shtratin perėndimor, me gjitha tiparet autentike shqiptare, duke tund, njėherėsh, gjitha shtresimet qė i ishin mveshun padrejtėsisht. Pėr kėtė, ai krijoi, si askush, marrėdhėnie me aleatėt e tė madhit Gjergj Kastriotit-filozofi kjo tė cilėn ai e ndjeku nė ēdo hap tė jetės sė tij.
Kosova, shqiptarėt dhe bota e moderuar, para katėr vite nuk e humbėn vetėm njė lider tė thjeshtė. Sepse kjo ishte humbje e prijėsit, misionar dhe ideatori i gjitha ndryshimeve tė mėdha qė ndodhėn nė Kosovė dhe mė gjerė. Kjo ishte humbje e njeriut qė ndikoi nė ndryshimin e relacioneve politike nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.
Filozofia e tij politike, ishte diēka magjike, sidomos pėr botėn perėndimore, e cila dridhmohej nga magjia e filozofisė paqėsore, qė dilte nga njė rajon i stėrmbushur me urrejtje, luftėra, krime.
Me dhuntitė e pashembullta, ai doli kundrejt njė politike vrasėse, qė prodhonte vetėm shkatėrrime dhe dhunė, duke ndėrtuar njė shtet paralel brenda njė regjimi tė ēmendur. Dhe kėshtu, ngazėlleu zemrat e botės, e tė sa e sa prijėsve politikė, tė kombeve tė mėdha, qė i dolėn zot kombit tė tij, ashtu sikurse deshi ai.
Ėshtė kjo magjia e fuqisė sė paqes, e fuqisė sė besimit, e fuqisė sė drejtėsisė, njė magji e tipit Promethean, tė cilėn diti ta jetėsoi njė njeri si Ai. Po ashtu, kjo fuqi dėshmoi se sa tė pafuqishme janė pengesat ndėrkombėtare, kur ishte nė pyetje domosdoja e mbrojtjes sė Kosovės. Bota e tėra u rreshtua pas misionit tė tij tė pėrcaktuar jetėsor.
Kalimi i tij i shpejt nga kjo jetė, pėr t’u bashkuar me tė dashurit e tij, qė aq shumė i mbante nė gojė, si Gjergj Kastrioitin, Pjetėr Bogdanin, Gjon Palin e Dytė, Nėnė Terezėn, ishte njė shenjė e pėrjetėsimit tė profetit e heroit, qė kryen punėn dhe ikėn.
Po a nuk ėshtė ky fat i gjithė heronjve tė mėdhenj!?
Si prodhim i filozofisė, urtėsisė dhe strategjisė sė tij, Kosova sot ėshtė shtet i pavarur, ndėrkaq sendėrtimi i idealeve tė tij, ėshtė bėrė, por pa tė. Mirėpo, ėshtė njė dėshmi e fortė se puna dhe vepra e tij po pėrjetėsohen, kudo ka shqiptar, Ai nderohet me pietetin mė tė lartė, jo vetėm si nderohen politikanėt. Ai ėshtė pėrjetėsuar nė art e kulturė, duke u bėrė, tamam hero i Kosovės sė djeshme, i Kosovės sė sotme dhe sidomos hero i Kosovės sė dėshirave tė nesėrme.
Dr. Ibrahim Rugova ishte dhe do tė mbetet ideator i njė politikė moderne, jo vetėm shqiptare, por universale. Mjafton tė riciklojmė nė strategjinė e tij brilante, Kosova e Pavarur, Integrim nė Strukturat Euroatlantike dhe Miqėsi permanente me SHBA-tė. Me urtėsinė e tij, Ai nė ēdo takim me rėndėsi, nė ēdo fjalim, fjalėt i ruante si visare tė ēmueshme dhe pėrshėndeste miqtė e liderėt botėror, qė nga SHBA-tė deri tė Vatikani. Njė vizion, qė edhe nėpėr shekuj duhet tė ndiqet.
Presidenti Ibrahim Rugova nuk ishte, dhe nuk do tė mbetet nė kujtesėn tonė kombėtare e botėrore, vetėm si lider i pėrmasave tė thjeshta politike, tė tillė qė bota ka shumė. Nė panteonin e vlerave tė mėdha, figura e tij mbetet, mbi tė gjitha, me dimensionet e njė mendimtar tė madh, qė politikė si dha dije, ide, filozofi e kulturė.
Ai e krijoi njė model kulturor tė jashtėzakonshėm, admirues pėr gjithė botėn e pėrparuar. Sė kėndejmi, Ai do tė mbahet mend si njė iluminist qė mishėroi dimensionet etike me ato politike, njė personalitet me shpirt tė gjerė dhe human, njė dijetar i madhe i shkencave shoqėrore dhe njė kritikė letrar me dije enciklopedike, njė shpirt rilindėsi- dhunti kėto tė cilat diti mrekullisht t’i funksionalizoi, nė tė mirė tė idesė sė demokracisė, lirisė, pavarėsisė dhe integrimeve.
Nė njė beteje tė rėndė, me sfida tė rrezikshme, Ibrahim Rugova niset me besimin e tij, si njė forcė shtytėse, me dijen e tij, si njė pasuri, qė i dha mundėsi tė argumentoi njė kauzė, me pėrcaktimin e tij tė pa alternativė, si virtyt i pashoq qė u admirua nga gjithė bota e civilizuar.
Janė kėto virtyte dhe vlera kolosale qė kėtij njeriu i japin pėrmasa universale.
Nė njė rrugėtim tė gjatė, Ibrahim Rugova u nis tamam si prijės, misionar e profetė. Me urtėsinė sokratiane, me dashurinė pėr atdheun, tė frymėzuar nga modeli e ati i tij shpirtėror, Pjetėr Bogdani, sė cilit ja kushtoj njė pjesė tė punės intelektuale; i frymėzuar nga vlerat e filozofisė jodhunore tė njohura nė Botė, Rugova u bė Ikona e Shqiptarėve dhe e botės sė pėrparuar nė kėto dy dekada.
Duke qenė krenar se i pėrkiste atdheut tė madhit Gjergj Kastriotit - Skėnderbe, tė sė madhes Nėnė Tereza, ai asimiloi dijen, guximin dhe besimin, me zėrin e thellė tė ndėrgjegjes kombėtare dhe tundi pluhurin shekullor qė kishte mbėrthyer qenien shqiptare. Ai filloi t’iu rikthej dinjitetin shqiptarėve, tė rilidh ato aleanca tė vjetra, me aleatėt e Gjergj Kastrioti- Skėnderbeut. Kėtė mision e realizoi dhe e bėri shkollė nacionale.
Presidenti Rugova ishte, ėshtė dhe tė mbetet Hero, ashtu siē njihen nė histori heronjtė e mėdhenj tė cilėve njerėzimi ju beson. Si i tillė, ai ėshtė njė hero, sepse politikės i dha shpirt artistik, angazhimeve kombėtare ju dha dimensione universale. Kėshtu qė, personaliteti i tij do te jete i papėrsėritshėm, sepse heronjtė janė Njė, dhe vetėm si tė kėtillė kanė kuptim. Nuk do te kishte kuptim civilizimi ynė t’i ketė dy Dante Aligera, dy Xhorxh Uashingtona, dy Gjergj Kastriota, dy Pjeter Bogdana, dy Shekspira, dy Nene Tereza, dy Papa Gjon Pali II, dy Ibrahim Rugova. Kėta nė histori mbesin tė vetėm, pa shėmbėlltyra. Si tė kėtillė, janė unikat dhe shpirtra qė udhėrrėfejnė grigjėn.


marrė nga telegrafi.com


__________________
Kush i kufizon deshirat e veta eshte gjithemone i pasur
Inposible Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 27-12-10, 17:21   #2
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Rugova ka kėrkuar krijimin e shtetit “Ilirida”

“Idenė e krijimit tė shtetit “Ilirida” e imponon dhe mbėshtet Turqia. Nė Athinė erdhi njė biznesmen i madh dhe i pasur nga Turqia, me tė cilin unė bisedova. Pėr shkak tė fuqisė ekonomike ai ka njė lidhje shumė tė ngushtė me Sulejman Demirel tė cilin edhe e financon. Nė bisedėn me mua ai iniciojė ēėshtjen e krijimit tė “Iliridės” dhe kėrkonte ndihmė dhe mbėshtetje”. Kėshtu ka deklaruar ish-shefi i shėrbimit sekret grek, Nikolas Grilakis, raportin e pėrditshmja maqedonase “Biznis”, tė cilėn e transmeton “Shqipmedia”.




Ai mė tej thotė se ėshtė takuar me ministrin turk, me biznesmenin e sipėrpėrmendur si dhe me njė tregtar ku thotė se kanė diskutuar pėr nevojėn e krijimit tė shtetit tė Iliridės.
“Pas bisedės tonė, bashkėrisht erdhėm nė hotel, ku ishte i vendosur ministri i qeverisė turke. Nė prani tė ministrit, biznesmenit dhe tregtarit diskutuam pėr nevojėn e krijimit tė “Iliridės” nė Maqedoni”, ka thėnė Nikolaos Grilakis sipas njė raporti nga Ministria e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė.
Grilakis mė tej ka thėnė se ai personalisht ka marrė pjesė nė bisedėn mes Micotakis dhe Rugovės. Nė atė takim, Rugova ka thėnė se rreth 900 mijė shqiptarė nė Maqedoni dhe 2 milion 300 mijė nė Kosovė duhet tė jetojnė nė shtet tė pėrbashkėt tė tyre.
Nė pyetjen e Grilakis drejtuar Rugovės, se ēfarė planifikon me pjesėt tjera tė Maqedonisė, Rugova u pėrgjigj: “Ata do tė ndahen mes Serbisė, Bullgarisė dhe Greqisė”.
Grilakis me kėtė rrėfim ka dashur tė bėjė me dije se tė gjitha shtetet fqinje kanė pasur aspirata ndaj Maqedonisė, ndėrsa vetėm Greqia nė ato momente mbronte integritetin territorial tė Maqedonisė.
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-12-10, 11:41   #3
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Porträt des Friedens - Der lange Kampf für Demokratie ...
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-12-10, 12:02   #4
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Ibrahim Rugova: Ein ganzes Leben für ein unabhängiges Kosovo Geschrieben von: Iliria Berisha Donnerstag, den 21. Januar 2010 um 20:03 Uhr Heute ist der vierjährige Todestag des kosovarischen Präsidenten, Dr. Ibrahim Rugova. Rugova starb im Jahre 2006 an seiner Lungenkrebs Erkrankung.

Rugova setzte sich für einen gewaltfreien Widerstand ein und verfolgte dabei kompromisslos die Unabhängigkeit des Kosovo. Dies brachte ihn den Namen "Ghandi des Balkans" ein. Auf die serbische Unterdrückung im Kosovo, antwortete Rugova mit einem parallelen Verwaltungs- Bildungs- und Gesundheitssystem. "Wenn wir an den Schulen nicht in unserer albanischen Muttersprache unterrichten können, dann gründen wir eben unsere eigenen Schule", sagte Rugova.

Ibrahim Rugova wuchs bei seiner Mutter als Einzelkind auf. Sein Vater und Grossvater wurden von den serbischen Partisanen wegen angeblicher Nazi-Kollaboration hingerichtet.

Rugova studierte Philosophie und Literatur an der Universität Prishtina. Später setzte er sein Studium in Paris fort. Rugova war Präsident des kosovarischen Schriftstellerverbandes, Mitbegründer und Vorsitzender der "Demokratischen Liga des Kosovo" LDK.

Unter der Leitung von Rugova erklärte sich der Kosovo im Jahre 1990 zum ersten Mal für unabhängig. Belgrad schickte seine Panzer nach Prishtina, um die demokratisch gewählte Führung der Albaner aus dem Parlament zu vertreiben. Der Westen schaute zu.

Als sich die serbischen Menschenrechtsverletzungen an den Albaner häuften, wurde Rugova von seinen eigenen Leuten zunehmend wegen seinem passiven Widerstand kritisiert. Rugova erklärte daraufhin: "Die Kräfteverhältnisse sind derzeit so, dass ein bewaffneter Kampf zu schlimmsten Massakern an den Albaner führen kann". Rugova sollte Recht behalten. Am 6. März 1998 kam der legendäre Kommandant und Mitbegründer der "Kosovo Befreiungs Armee" UĒK, Adem Jashari, bei einem serbischen Angriff, zusammen mit 56 Familienmitgliedern, darunter Frauen, Alte und Kinder, ums Leben.

Rugova gründete ein Verteidigungsministerium, an dessen Spitze er Ahmet Krasniqi beförderte. Unter ihm standen gut ausgebildete Kommandanten. Viele von ihnen hatten ihre militärische Ausbildung in der jugoslawischen Armee absolviert und kannten die Stärken und Schwächen ihrer zukünftigen Feinde bis aufs Detail. Ihr Ziel: Solche Massaker wie der an der Familie Jashari in Prekaz sollten sich nie mehr wiederholen.

Auch wenn viele heute das Gegenteil behaupten, Rugova kannte Adem Jashari. Nach dem Krieg ehrte er ihn als Nationalhelden. Sali Ēeku, engster Freund von Adem Jashari, belieferte Adem Jashari und weitere Kämpfer aus Drenica, wie etwa die "Sieben Brüder Geci", mit Waffen und Munition. Die Waffen gelangten über den Norden Albaniens in die Dukagjini-Ebene. Von da aus wurden sie an weiteren Orten im Kosovo weiter verteilt. Dies beweist die damalige treue Freundschaft zwischen den Bewohnern dieser beiden Regionen, Dukagjini und Drenica. Heute erzählen sich politische Analphabeten im Kosovo, ohne historisches Wissen, etwas anderes.

Sali Ēeku, genauso wie sein treuer Begleiter, Agim Ramadani, respektierten die einzig legitimen, mit über 80% der Stimmen gewählten, demokratischen Institutionen des Kosovo unter Ibrahim Rugova. Es ist ihrer professionellen und institutionellen Kriegsführung zu verdanken, dass man die "Schlacht in Koshare", in der es ihnen gelang, die Grenze zwischen Albanien und dem Kosovo zu durchbrechen, als Sieg in der albanischen Geschichte erwähnt.

Auf der anderen Seite stachen während des Krieges immer mehr selbsternannte "Kommandanten", ohne jegliche militärische Erfahrungen hervor, dessen einzige Strategie es war, Anschläge auf serbische Polizisten zu verüben, doch waren sie nachher nicht im Stande, die Zivilbevölkerung vor den nachfolgenden Massakern zu beschützen. Sie verachteten die demokratisch gewählten Institutionen der Republik Kosova von Ibrahim Rugova und versuchten mit ihrer kommunistischen Ideologie das Bild der UĒK im Westen zu verfälschen. So salutierten sie mit der Faust wie ihr ideologischer Mentor, der ehemalige kommunistische Diktator Albaniens, Enver Hoxha.

Es ist selbsterklärend, dass nicht dieser Teil der UĒK dazu beigetragen hat, dass das transatlantische Verteidigungsbündnis der NATO, zur Alliierten der Albaner wurde. Heute geben sich diese Altkommunisten als Demokraten aus und betreiben Geschichtsfälschung. Dies gilt es energisch zu bekämpfen.

Sie verfügten nämlich weder über eine richtige militärische Angriffsstrategie, noch über eine Verteidigungsstrategie zum Schutz der Zivilbevölkerung. Sie hatten keine militärische Hierarchie. So kam es nicht selten vor, dass sich in 36 Dörfern, 72 selbsternannte Kommandanten gebildet haben. Unter ihnen standen wiederum nur drei oder vier Soldaten. Es bleibt die Aufgabe der heutigen Historiker im Kosovo, das Versagen dieser "Kommandanten" nachzuzeichnen, denn nur aus ihren Fehlern kann man für die Zukunft lernen.

Später griff die Nato in den Konflikt ein und rettete die albanische Zivilbevölkerung vor weiteren Massakern und Vertreibungen durch die serbische Armee. Es wurden bis dahin bis zur Hälfte der albanischen Bevölkerung aus dem Kosovo in die Nachbarländer, Albanien und Mazedonien, vertrieben. Dass sich die Nato demonstrativ auf die Seite der Albaner stellte, ist massgeblich Ibrahim Rugova zu verdanken.

Ibrahim Rugova war im Westen ein angesehener Politiker. Er pflegte die Freundschaften zu den politischen und militärischen Entscheidungsführern im Westen und es ist kein Zufall, dass der ehemalige US-Präsident, Bill Clinton, in seiner Rede bei seinem letzten Besuch im unabhängigen Kosovo, als erstes, seine Treffen mit Ibrahim Rugova erwähnte.
Rugova selber stand während dem Krieg unter serbischer Geiselnahme. Man zwang ihn Händeschüttelnd mit dem wegen Kriegsverbrechen angeklagten, ehemaligen serbischen Präsidenten, Slobodan Milosevic, vor die Kameras. Seine politischen Kontrahenten verwendeten dieses Treffen für ihre eigenen stalinistisch, geprägten Propagandazwecke. Doch ihr eigentliches Ziel, das sie schon während dem Krieg verfolgten, nämlich einen Putsch gegen Ibrahim Rugova, sollte sich als totaler Fehlschlag erweisen.

Ibrahim Rugova gewann nach dem Krieg erneut die Wahlen mit eindeutiger Mehrheit. Während dieser Zeit kamen immer mehr albanische Intellektuelle und Politiker aus den Reihen der LDK durch Attentate ums Leben. Schon während des Krieges gab es diese Attentate, wie etwa die Ermordung des damaligen Verteidigungsministers, Ahmet Krasniqi, in Tirana. Keiner der Täter wurde bis jetzt zur Rechenschaft gezogen. Die Aufklärung dieser Attentate bleibt eines der grössten Herausforderungen der Justiz im unabhängigen Kosovo.
Rugovas Philosophie war nicht die Konfrontation, gleichzeitig beschönigte er die Probleme in seinem Land nicht. Dies brachte ihn das Vertrauen der Mehrheit eines Volkes, das in Armut und politischer Unterdrückung lebte. Heute ist dieses Vertrauen verschwunden. Das Volk ist jetzt zwar frei, aber immer noch arm und wenn man die Bevölkerung mit falschen Versprechen vom wirtschaftlichen Aufschwung hinters Licht zu führen versucht, rächt es sich, in dem es beim nächsten Mal nicht mehr zu den Wahlen geht und einem eine Wahlbeteiligung von unter 50% beschert.

Rugova war ein Stratege. Seine Strategie war es, die Kosovo-Frage zu internationalisieren. Den Westen sah er schon immer als den einzigen Alliierten der Albaner an. Schon Jahre bevor der Krieg ausbrach, plante Rugova im Kosovo eine internationale Verwaltungs- und Verteidigungsmission zu installieren. Er wusste: Nur so kann er seine eigene Bevölkerung vor den serbischen Übergriffen beschützen, während er auf der anderen Seite, auch um seine undemokratischen, politischen Kontrahenten wusste.


Rugova war ein Visionär und Diplomat. Die unter dem derzeitigen albanischen Ministerpräsident, Sali Berisha, gebaute Autobahn, die Albanien mit dem Kosovo verbindet, war Teil von Rugovas Vision. Weiter sollte der Kosovo auch durch einen eigenen Hafen in Albanien einen Meeresanschluss erhalten. Auch diese Vision ist heute Realität.
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-12-10, 12:04   #5
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Wie kein anderer verstand es Rugova, den Wunsch nach Unabhängigkeit seines albanischen Volkes zu artikulieren. "Es ist der Wunsch unseres Volkes nach Freiheit und Unabhängigkeit und diesen Wunsch kann niemand ignorieren", erklärte Rugova. Auf die provozierende Frage eines Journalisten, ob er ein Grossalbanien anstrebe, erklärte Rugova im Hinblick auf die existierenden Republiken in Jugoslawien: "Wir fordern die Gleichstellung mit allen anderen Völkern in Jugoslawien."

Als Rugova am 21. Januar 2006 starb, gingen die Menschen in Massen auf die Strassen. Sie standen in Schlangen, warteten in eisiger Kälte und erwiesen ihrem verstorbenen Präsidenten die letzte Ehre.



Ibrahim Rugova erhielt bei seiner Beerdigung alle militärischen Ehrungen, selbst der KFOR-Kommandant war anwesend. Auch reisten viele internationale hohe Politiker und Diplomaten in den Kosovo um an der Beerdigung teilzunehmen, wie etwa die Schweizer Bundesrätin, Micheline Calmy-Rey, der ehemalige EU-Generalsekretär, Javier Solana, und der albanische Ministerpräsident und Freund von Rugova, Sali Berisha.


Die Anerkennung des Kosovo als unabhängigen Staat durch die Schweiz ist massgeblich auf die Freundschaft zwischen Micheline Calmy-Rey und Ibrahim Rugova zurück zu führen.

Es bleibt die Aufgabe von Rugovas Nachfolger, diese Freundschaften mit dem Westen zu pflegen, in dem sie aus Rugovas Philosophie lernen.
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-12-10, 15:42   #6
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

e huzuar nga TREPQA net

-------------------------------------------------------------------------------------------------
Biografia e Presidentit Rugova




PRISHTINĖ (Kosovė), 21 janar 2006 / TN


Biografi e shkurtėr
Ibrahim Rugova u lind mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė, komuna e Istogut, nė Kosovė.
Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain e tij Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės.

Ibrahim Rugova mbaroi shkollimin e mesėm nė Pejė mė 1967. Diplomoi nė Degėn e Albanologjisė tė Fakultetit tė Filozofisė tė Universitetit tė Prishtinės mė 1971.

Zoti Rugova qėndroi gjatė njė viti akademik (1976-77) nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqėndrim nė teorinė letrare.

Ibrahim Rugova mori doktoratėn nė letėrsisė nė Universitetin e Prishtinės mė 1984.

Mė 1996, Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe tė Shkencave tė Kosovės.

Po nė kėtė vit ai u shpall doktor nderi i Universitetit tė Parisit VIII nė Paris.
Autor i dhjetė librave (shih mė poshtė), Dr. Ibrahim Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72), qė botoheshin nė Prishtinė. Pastaj pėr afro dy dekada, Dr. Rugova punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut.
Dr. Rugova ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e fuqishme e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin komunist serb/jugosllav nė Kosovė.

Si intelektual me nam qė i jepte zė kėsaj lėvizjeje intelektuale e politike, Dr. Rugova u zgjodh mė 23 dhjetor 1989 kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), partisė sė parė politike nė Kosovė qė e sfidoi drejtpėrdrejt regjimin komunist nė fuqi.

LDK-ja u bė shpejt forca politike prijėse nė Kosovė, duke mbledhur shumicėn e popullit, edhe pse nė ndėrkohė u shfaqėn nė skenė edhe edhe parti e grupe tė tjera.
Nėn udhėheqjen e Dr. Ibrahim Rugovės, LDK-ja, nė bashkėpunim me forcat e tjera politike shqiptare nė Kosovė dhe me Kuvendin e atėhershėm tė Kosovės, pėrmbylli kornizėn ligjore pėr institucionalizimin e pavarėsisė sė Kosovės.
Deklarata e Pavarėsisė (2 korrik 1990), shpallja e Kosovės Republikė dhe miratimi i kushtetutės sė saj (7 shtator 1990), referendumi popullor pėr pavarėsinė dhe sovranitetin e Kosovės mbajtur nė fund tė shtatorit tė vitit 1991, qenė prelud pėr zgjedhjet e para shumėpartiake pėr Kuvendin e Kosovės dhe zgjedhjet presidenciale nė Republikėn e Kosovės mė 24 maj 1992.
LDK-ja fitoi shumicėn dėrrmuese tė deputetėve nė Kuvend, nė tė cilin pėrfaqėsoheshin edhe tri parti tė tjera, ndėrsa Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės me shumicė dėrrmuese tė votės.
Dr. Ibrahim Rugova u rizgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e mbajtura nė mars tė vitit 1998. Partia e tij, LDK, fitoi shumicėn e vendeve nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės nė atė vit.
Nėn udhėheqjen e Rugovės, LDK-ja fitoi 58% tė votave tė elektoratit nė zgjedhjet lokale, tė sponsorizuara ndėrkombėtarisht, nė Kosovėn e pasluftės, nė tetor tė vitit 2000.

Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė:
- Mė 1995, Dr. Rugovės iu dha Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.
- Mė 1996, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Parisit VIII Sorbonė, Francė.
- Mė 1998, Rugova iu nda Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.
- Nė vitin 1999, Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė qytetit Mynster (Münster), Gjermani, ndėrsa u shpall qytetar nderi i qyteteve italiane: Venedikut, Milanos dhe Breshias (Brecscia).
- Nė vitin 2000, Dr. Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė Unionit Demokratik tė Katalonisė "Manuel Carrasco i Formiguera", nė Barcelonė, Spanjė.
- Nė vitin 2004, Fondacioni panevropian Coudenhove-Kalergi i ka ndarė Presidentit tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, Ēmimin e Evropės pėr vitin 2004. Bartės tė mėhershėm tė Ēmimit tė Evropės janė:
- Mbreti i Spanjės Huan Karlos, - Helmut Kol, - Ronald Regan-i, - Oto fon Habsburg dhe - Emil Konstantinesku.
- Nė vitin 2004, Gjenerali Xheri Bek, komandant i Brigadės Multinacionale tė KFOR-it Lindja, i cili ishte pėr njė vizitė lamtumirėse te Presidenti i Kosovės ditėn e hėnė mė 16 shkurt 2004, ia dorėzoi Dr. Rugovės fletėlavdėrimin e nėnshkruar nga zėvendėsguvernatorja e Pensilvanisė, znj. Kethrinė Bejkėr Noll (Catherine Baker Knoll).
“...Nė emėr tė 12 milionė qytetarėve tė Pensilvanisė, dua t'ju shpreh lavdatė pėr arritjet tuaja tė jashtėzakonshme dhe t'ju falėnderoj pėr miqėsinė tuaj ndaj Shteteve tė Bashkuara.” (znj. Kethrinė Bejkėr Noll)

- Nė vitin 2004, Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, nė njė ceremoni solemne tė zhvilluar tė hėnėn mė 2 shkurt 2004, pasdite nė qytetin e Belgjikės Atverpen (Anvers), ėshtė shpallur Senator Nderi i Evropės nga Senati i Evropės. Ky ėshtė grupacion i figurave mė eminente tė skenės politike evropiane nga i cili nderohen personalitete mė nė zė tė botės sė politikės, gazetarisė, tė shkencave ekzakte apo humane tė cilėt ka dhėnė kontributin e tyre pėr demokracinė paqen, zhvillimin apo stabilitetin nė Evropė.

"Edhe me kundėrshtimet e kėtyre viteve qė i kanė bėrė nė skenėn politike Ibrahim Rugovės, Presidenti i Kosovės ka patur kurajon qė tė vazhdojė tė pėrpiqet pėr idealin e tij nė njė nga zonat mė tė vėshtira tė Ballkanit".
"Ėshtė shumė e vėshtirė qė tė luftosh pėr vetėvendosjen dhe vullnetin e lirė tė njė populli tė vogėl, kur kjo nuk korrespondon me dėshirėn e popujve tė mėdhenj. Rugova vazhdoi qė tė luftojė vetėm, ndonjėherė pa hasur nė mirėkuptim pėr njė ideal qė do tė mund t'i japė Evropės atė paqe pėr tė cilėn ne kemi nevojė. Ėshtė pikėrisht kjo gjė qė do ta nderojė sot me titullin Senator Evropian qė tė mos dekurajohet". (Z. Oto fon Habsburg)

- Mė 9 shtator 2004, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Tiranės.
- Mė 20 nėntor 2005, Kėshilli i Qytetit tė Nju Jorkut e ka nderuar presidentin e Kosovės, Ibrahim Rugova, me njė mirėnjohje tė veēantė pėr pėrkushtimin e tij nė afirmimin e parimeve tė demokracisė dhe pėr udhėheqjen e tij politike frymėzuese.

-
Mė 21 janar 2006, pushon sė rrahuri zemra e Presidentit tė Parė tė Kosovės, Ibrahim Rugova.

Lavdi jetės dhe veprės sė Ibrahim Rugovės.
I qoftė i lehtė dheu i Kosovės.
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-12-10, 00:08   #7
Oqeani
 
Avatari i Oqeani
 
Anėtarėsuar: 03-02-08
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Postime: 24,393
Oqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Ende nuk po ia rroke disave se DR. Rugova pat ushtrine me te forte ne bote - NATO-n !
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
Oqeani Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-12-10, 00:25   #8
murrizi
 
Avatari i murrizi
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 3,489
murrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

1944-2006
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
murrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-01-11, 22:57   #9
natyra
 
Anėtarėsuar: 19-01-08
Postime: 2,067
natyra e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Lavdi Dr. Rugoves!

Natyra.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga natyra : 02-01-11 nė 23:01
natyra Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-01-12, 01:25   #10
sherri
J.H.N.K.SH
 
Avatari i sherri
 
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
sherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Rugova i pėrjetshėm




Nesėr(sot) pėrkujtohet presidenti Rugova



Me aktivitete tė ndryshme, nesėr do tė pėrkujtohet 6 vjetori i shkuarjes nė amshim tė presidentit historik Ibrahim Rugovės-burrė shtetasit, vizionarit dhe arkitektit tė pavarėsisė sė Kosovės.
Me rastin e kėtij pėrvjetori, nėn pėrkujdesjen e presidentes sė Republikės sė Kosovės, Atifet e Jahjaga, nė Teatrin Kombėtar tė Kosovės (nė orėn 11:00) do tė mbahet njė akademi pėrkujtimore.
Ndėrkaq, nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė nė Prishtinė (nė orėn 13:30) po ashtu edhe LDK do tė mbajė njė akademi pėrkujtimore kushtuar themeluesit dhe liderit tė vet shumėvjeēar, Ibrahim Rugova, nė tė cilėn do tė flasė kryetari i LDK-sė, Dr.Isa Mustafa.
Ndėrsa, pėr Ibrahim Rugovėn si figurė tė dijes dhe tė kulturės do tė flasė akademik Sabri Hamiti, nėnkryetar i LDK-sė. Fillimisht paradite (nė orėn 10:30), kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Isa Mustafa, dhe anėtarėt e Kryesisė sė LDK-sė do tė bėjnė homazhe dhe do tė vendosin kurora lulesh mbi varrin e Presidentit Rugova

(nuk gjeta tem me adekuate me postu,vetem edhe ketu po u dashkan mod. me e pastru,se di ca paskan prite?!)
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!

Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
sherri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-01-12, 09:30   #11
MemphiSx
ZoT DhE KrenaR
 
Avatari i MemphiSx
 
Anėtarėsuar: 11-12-03
Vendndodhja: StAteS Of GjAkOvA
Postime: 12,338
MemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėmMemphiSx i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek MemphiSx
Gabim Re: Rugova i pėrjetshėm

Kaluan gjashtė vite pa Ty,President...qe nga shkuarja jote,filloj perbuzja e Shqiptarve..edhe pas berjes se shtetit gjysmak!
Cdo Shqiptare liridashes,e ndjen mungesen TENDE..emri YT,figura JOTE,personaliteti YT,po e mbrojn Kosoven,nga njerzit e lige qe po e kriminalizojn Kosoven!!
Me pake fjale...krejt cka ki bo per Kosoven,sot po numerojm ne zero..thuajse jemi ne fillim...ku ka dhune ne Kosove..ka terror shtetror ne Kosove,ka diktature ne Kosove!

Kjo nuk eshte Kosova qe e ke lane TI,e as ajo qe e deshe Ti,qe e dhe JETEN TI!
__________________
Ndjehem krenar me ty Z.PRESIDENT....
MemphiSx Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-01-12, 10:32   #12
e-uritura
 
Avatari i e-uritura
 
Anėtarėsuar: 23-04-08
Postime: 1,893
e-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm





Sot 6 vite, ishte acar!
Acar nė Kosovė,
acar edhe mė i madh nė zemrat tona!


Sot, pas 6 viteve, prapė bėn acar,
pėrpos acarit
nė zemrat tona gjen edhe mungesė,
edhe dhimbje,
edhe dashuri,
edhe krenari,
edhe kujtime,
edhe sy tė mbushur lot!

Fytyra jote,
"Tri herė mendo, njėherė fol"

Buzėqeshja juaj,
nė tė gjindej urtėsia e njė bote!

Ne, do tė kujtojmė,
gjersa tė rrojmė!
__________________

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga e-uritura : 21-01-12 nė 10:32
e-uritura Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-01-12, 11:25   #13
SANTANA-29
-Shum i Thjeshte-
 
Avatari i SANTANA-29
 
Anėtarėsuar: 26-09-06
Vendndodhja: FRANKFURT
Postime: 16,506
SANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

http://www.youtube.com/watch?v=j8yN0gddVd4


PRESIDENTI RUGOVA ISHTE, ESHTE DHE DO TE MBETET ARKITEKTI I PAVARSISE..

__________________
C'do dite zgjohem me nje mendim te ri me mall,pendim apo zemerim
ky eshte vec fillimi i dites por asgje nuk ka kuptim.
SANTANA-29 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-01-12, 11:52   #14
LOJETARI
Administratorėt
 
Anėtarėsuar: 12-10-05
Postime: 3,420
LOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėmLOJETARI i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

"Lavdi atij qė jeton gjithmonė" ,
Me kėto fjalė tė Sabri Hamitit do ta pėrkujtoja njeriun qė meriton respektin me tė lartė njerėzor pėr punėn dhe veprėn e tij kushtuar kombit tonė .Njeriun i cili me menēurinė dhe urtėsinė e tij arriti tė shpėtoi kombin nga shkėputja e perhershme nga rrėnjėt e tij duke na dhėnė frymė nė momentet mė tė vėshtira kur pothuajse tė gjithė ishin dorėzuar .

Faleminderit President .
__________________
Perfekte Frauen gibt es in jeder Ecke , so sprach der Gott und schuf die Erde , rund.

Femra perfekte ka nė ēdo qyshe ,kėshtu tha zoti dhe krijoi tokėn e rrumbullakėt .
LOJETARI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-01-12, 13:09   #15
DEA
***
 
Avatari i DEA
 
Anėtarėsuar: 29-04-04
Vendndodhja: Baden Württemberg
Postime: 14,745
DEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rugova i pėrjetshėm

Njeri i madhe!

Dalai Lama i Kosoves!

Ti gjete qetesin, por ne ende jo!


__________________
Prį, mallkue njaj bir Shqyptari, Qi ketė gjuhė tė Perendķs, Trashigim, qi na la i Pari, Trashigim s'i a lźn ai fmķs; Edhč atij i u thaftė, po, goja, Qi e perbuzė ketė gjuhė hyjnore; Qi n'gjuhė t'huej, kśr s'āsht nevoja, Flet e t'veten lźn mbas dore.
DEA Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 04:09.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.