Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Biologji
Emri
Fjalėkalimi
Biologji Veēoritė fizike, sjellja e organizmave, klasifikimi i tyre, prejardhja dhe zhvillimi i llojeve e ndėrveprimi qė kanė njėra me tjetrėn nė lidhje me mjedisin.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 14-05-11, 11:07   #1
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Deshifrohet masa e trashėgimisė sė njeriut

Gjenoma e njeriut ėshtė deshifruar. Por ky ėshtė vetėm fillimi i njė punė tė vėshtirė. Tani duhet tė zbulohen veēoritė e atyre rreth tre miliardė gurėve tė themelit tė gjenomės.
Me ndihmėn e kėtyre gurėsh themeli qelizat pėrgatisin parasėgjithash proteinat (ndoshta janė 250 000 apo mė tepėr) - dhe pastaj formojnė trupin me muskujt dhe trurin, lėvrojnė rritjen e njeriut dhe shtysat nervore.



Gurėt e themelit tė gjenomės pėrfaqėsohen nga germa alfabeti. Arritja e leximit tė kėtyre germave do t''''u jipte shkencėtarėve mundėsinė tė zbulonin gjithēka qė ėshtė vendosur qė mė parė nga ana gjenetike mbi fatin e trupave tonė.
Shkencėtarėt dhe politikanėt e kanė quajtur dje ( tė hėnėn, mė 14 prill 2003) kėtė arritje si njė hap tė madh pėrpara nė historinė e njerėzimit dhe fillimin e njė ere tė re nė studimet biomjekėsore.

Projekti mbi Gjenomėn e Njeriut (Human-Genome-Project), shkurt HGP, qė zgjati rreth 13 vjet (pėrfundoi 2 vjet pėrpara afatit falė robotikės dhe superkompjuterave), ishte njė bashkėpunim i qindra shkencėtarėve nga SHBA-ja, Britania e Madhe, Gjermania, Kina, Japonia dhe Franca.

Ėshtė arritur tė deshifrohet 99 % e masės sonė tė trashėgimisė, mė tepėr se kaq nuk mund tė shkohet me teknikėn e sotme.

Tė gjitha tė dhėnat janė tė pėrmbledhura nė njė databazė ne internet hyrja pėr nė tė cilėn ėshtė falas dhe e hapur pėr tė gjithė nė kėtė adresė:

Human Genome Browser

Kjo databazė ka pėr tė ndihmuar pėr tė identifikuar gjenet fajtore pas sėmundjeve kanceroze, sėmundjeve tė zemrės dhe tė qarkullimit tė gjakut apo diabetit dhe pastaj pėr t''''i luftuar kėto.

Sipas koordinatorit tė HGP-sė pėr palėn gjermane, Helmut Blöcker, deri tani njihen rreth 1 500 nga 30 000 gjenet e njeriut si "gjene sėmundjesh".

Ndryshimi artificial i masės gjenetike

Profesori Jens Reich i Max-Delbrück-Zentrum nė Berlin thotė: "Ka mundėsi, qė bashkėrenditja e gjeneve tė jetė kaq e ndėrlikuar, saqė nė parim tė mos pranojė tė na e tregojė sekretin e saj".

Ndryshimi i DNA-sė do tė ishte mė i lehtė aty, ku organizmi do tė kishte "gabime tė thjeshta dhe tė qarta" thotė ai. Ai merr si shembull Hemofilinė, ku njė mutacion i vetėm pengon qarkullimin e gjakut.

"Kjo ėshtė njė gjė krejt tjetėr sesa tė pėrsosėsh njė sistem tė tėrė apo ta ndėrtosh atė nga e para." Tek pothuajse tė gjithė sėmundjet e tjera trashėguese kanė gisht shumė gjene njėkohėsisht.

Ai ėshtė i bindur se nuk do tė jetė e mundur tė kryhet "rindėrtimi i njeriut".

Krahasimi i DNA-sė me organizmat e tjerė

Gjenetikanėt duan tė fitojnė njohuri tė tjera mbi prejardhjen e disa sėmundjeve duke bėrė krahasimin e masės sė trashėgimisė sė njeriut me atė tė organizmave tė tjerė pėr tė gjetur kėshtu edhe mundėsi tė reja terapike.

Kėshtu pėr shembull ndonėse shimpanzetė kanė njė masė trashėgimie 98,8 % tė ngjashme me tė njeriut, ata janė imunė ndaj sėmundjeve si Aids apo malaria.

Me gjetjen e gjeneve pėrkatėse qė mbrojnė majmunėt nga kėto lloj infeksionesh shkencėtarėt shpresojnė tė arrijnė tė bėjnė parandalimin e kėtyre sėmundjeve tek njerėzit.

Gjenoma tė organizmave tė tjerė

Pėrveē masės sė trashėgimisė sė njeriut janė bėrė studime edhe mbi gjenomėn e minjve, dy llojeve tė ndryshme insektesh fluturuese (Drosophila melanogaster dhe D. pseudoobscura), dy lloje krimbash (Caenorhabditis elegans dhe C. briggsae) biles edhe majasė (Saccharomyces cerevisiae) si dhe disa lloje kėrpudhash.

Gjithashtu njihet edhe masa e trashėgimisė sė mushkonjės qė mbart malarien (Plasmodium falciparum), tė mikrobeve dhe bimėve tė ndryshme. Ėshtė duke u punuar mbi gjenomėn e bletėve, shimpazeve, lopės, qenit dhe pulave.


Pėrgatiti : Alvin Ekmekēiu


__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:27.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.