Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 03-01-14, 16:57   #31
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Komandant “Mjekrra” ka rėnė dėshmor si shqiptar dhe jo pėr qėllime fetare






Nė debatin publik tė nisur mes liderit dukagjinas tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), Ramush Haradinajt dhe partisė islamike LISBA qė identifikohet me Fuad Ramiqin, janė pėrfshirė edhe veteranėt e UCK-sė nė Viti dhe familja e dėshmorit Njazi Azemi Komandant “Mjekra”.

“Komandant MJEKRRA ishte shqiptar dhe vetėm shqiptar i madh - dėshmorėt nuk ka rėnė dėshmorė pėr qėllime tė caktuara tė klaneve tė caktuara fetare, politike apo ēfarėdo qofshin tjetėr”, thuhet nė reagimin e veteranė ve.

“Ne, veteranėt e luftėrave ēlirimtare tė Ushtrisė Clirimitare tė Kosovės, tė Ushtrisė Clirimtare pėr Preshevė Bujanoc dhe Medvegjė dhe tė Ushtrisė Clirimtare Kombėtare, dhe Familja e Njazi Azemit-Komandant Mjekrrės,duke parė tendencat e disa grupeve tė caktuara antikombėtare qė pėr qėllimet e tyre apo atyre qė ju shėrbejnė ata, po pėrdorin emra tė dėshorėve, reagojmė fuqishėm kundėr tyre. Ditėve tė fundit ka filluar njė fushatė denigruese kundėr udhėheqėsve tė luftės clirimtare tė Kosovės, e nė kėtė fushatė po pėrdoren edhe emri dhe fotot e heroit kombėtar Njazi Azemi, i njohur si Komandant “Mjekrra””, thuhet tutje nė kė tė reagim.

Nė kė tė reagim, Dega e Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė UCK-sė nė Viti, dhe Familja Azemi,kundėrshtojmė fuqishėm pėrdorimin e emrit dhe veprės sė Komandant “Mjekrrės” nga kushdo qoftė, qė bėhet pėr qėllime tė caktuara. “Njazi Azemi - Komandant “Mjekrra”, nuk ka luftuar kurrė pėr asnjė qėllim tjetėr, pos pėr clirimin e Kosovės dhe bashkimin e trojeve shqiptare. Komandant “Mjekrra” ėshtė dhe do mbetet pėrjetė sinonim i trimėrisė, guximit dhe frymėzim i brezave pėr bashkimin e kombit.

Ai ishte shqiptar dhe vetėm shqiptar i madh, dhe keqpėrdorimi i veprės dhe heroizmit sė tij nga ana e njerėzve jo-qėllimmirė, nga klane tė caktuara qė marrin urdhra kush e di nga ku, bėhet me qėllim tė njollosjes sė emrit tė tij dhe tė gjthė luftės clirimtare”, thuhet nė reagim.

Nijazi Azemi, si ushtar i UCK-sė nė Zonėn Operative tė Dukagjinit, ku komandant e kishte Ramush Haradinajn, pastaj, si Zv/Komandant i Zonės sė Preshevės, nė luftėn e UCPMB-sė, ishte shembulli mė i mirė se si luftohet dhe flijohet pėr atdhe, thojnė veteranė t.

“Ua tėrheqim vėrejtjen dhe ua kujtojmė tė gjithė atyre qė po e keqpėrdorin emrin dhe veprėn e komandantit tonė dhe tė gjithė dėshmorėve tė tjerė tė kombit, t’i ndalojnė menjėheherė kėto thirrje dhe etiketime, sepse as komandant Nijazi Azemi dhe asnjė bashkėluftėtar tjetėr nuk kanė luftuar dhe nuk rėnė dėshmorė pėr qėllime tė caktuara tė klaneve tė caktuara fetare, politike apo cfarėdo qofshin tjetėr. Nė tė kundėrtėn, nėse kėta flliqtana vazhdojnė me abuzimet nė emėr tė komandant “Mjekrrės” dhe dėshmorėve tė tjerė, do tė pėrballen me forcėn e ligjit dhe me reagimin tonė qytetar, njerėzor e nacional”, thuhet nė kė tė reagim tė veteranė ve.

Ramush Azemi, Baba i dėshmorit Nijazi Azemi, Komandat "MJEKRRA", sipas kė rij reagimi, gjithashtu bėnė apel qė dėshmorėt e kombit tė lihen tė qetė nė altarin e lirisė, emrat e tyre janė tė shenjtė prandaj ēdo keqpėrdorim i tyre, neve si familjar na fyen dhe na bėnė tė ndjehemi keq.



__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 04-01-14, 18:31   #32
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Pėrfshihen edhe veteranėt e Gjakovės: Njerėzit me mjekra i cilėsojnė fundėrrina dhe matrapaz tė shitur pėr interesa tė huaja.







04 Janar 2014


Nė debatin publik tė nisur mes liderit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), Ramush Haradinajt dhe partisė islamike LISBA qė identifikohet me Fuad Ramiqin, janė pėrfshirė edhe veteranėt e UĒK’sė nga Gjakova, pas atyre tė Vitisė.

Kėshtu nė njė reagim tė shpėrndarė pak ēaste mė parė, ish-ushtarėt e Brigadės 137 Gjakova, bėjnė thirrje tė mos njolloset lufta dhe ideali pėr liri i dėshmorėve.

“Ne, veteranėt e Brigadės 137 “Gjakova” tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės jemi shumė tė shqetėsuar me pėrpjekjet e grupeve militante dhe ekstremiste islamike, qė kanė pėr qėllim tė keqpėrdorin idealin tonė kombėtar, pėr tė cilin, nė luftėn e fundit kundėr pushtuesit serb (si edhe nė ato para saj) shumė bashkėluftėtarė tanė e dhanė jetėn pėr liri”, thuhet nė fillim tė reagimit.

“U themi haptazi tė gjithė kėtyre matrapazėve dhe tė shiturve pėr interesa tė huaja, e qė tani po krekosen me mjekra dhe gjysmė pantallona dhe me sjellje antishqiptare, se ne jemi radhitur gjatė luftės nė radhėt e Zonės Operative tė Dukagjinit (ZOD) tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), pėrkrah komandantit Ramush Haradinaj, por edhe sot, pėr ideale kombėtare jemi sė bashku”.

Nė reagim thuhet se “nė ditėt e fundit, kėto fundėrrina nėn petkun islam janė duke keqpėrdorur dhe abuzuar edhe me emrat e luftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, siē ishte edhe rasti i bashkėluftėtarėve dhe heronjve tanė, Komandant “Mjekrra” - Njazi Azemi, Mujė Krasniqit – “Kapuqit” e shumė tė tjerėve”.

“Edhe njėherė iu themi kėtyre qė janė nė shėrbim tė terrorit, se ne, luftėtarėt e UĒK-sė, nė frontin e luftės na ka bashkuar ideali pėr tė sakrifikuar edhe jetėn pėr lirinė e atdheut, pėr lirinė Kosovės. Edhe atėherė, por edhe tani, nuk jemi ndarė sipas besimit, qoftė islam apo katolik, por krah pėr krahu kemi luftuar ashtu siē kanė luftuar historikisht shqiptarėt, sepse, mbi tė gjitha ka qenė dhe ėshtė atdheu”.

“Ēdo person qė bėn pėrpjekje (kushdo qoftė, me mjekėrr a pa tė) pėr tė denigruar, njollosur ose keqpėrdorur kėtė ideal, do ta konsiderojmė armik tė atdheut tonė dhe tė shqiptarizmit nė tėrėsi”, pėrfundon reagimi.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-01-14, 15:54   #33
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Hamiti: Mos e keqpėrdorni fenė nė dėm tė kombit



Profesori i Fakultetit tė Studimeve Islame, Xhabir Hamiti ka apeluar tė gjithė prijėsit e komuniteteve fetare nė vend, intelektualėt e tė gjitha komuniteteve qė tė mos bien nė grackėn e armiqve tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, tė cilėt, si nė tė kaluarėn e ashtu edhe sot janė munduar dhe mundohen qė kombin tonė ta ndajnė e dobėsojnė edhe fetarisht.

Sipas tij, feja ėshtė e Zotit dhe askush nuk ka monopol mbi tė.

“Ndarja, pėrēarja dhe urrejtja fetare nuk ka qenė dhe nuk duhet tė jetė pjesė e vendit dhe kombit tonė. Kudo nė botė, ku pėrēarja fetare ka zėnė vend aty shoqėria nuk ka pasur asnjėherė rehati dhe kurrė nuk ka parė ditė tė mira! Le t`i rikujtojmė paksa thėniet dhe porositė e disa rilindėseve tanė tė mėdhenj dhe teologėve me nėmė, lidhje me rėndėsinė e harmonisė fetare nė mesin e shqiptarėve”, thuhet nė reagimin e Hamitit.

Nė reagim, Hamiti i ka bashkangjitur edhe disa thėnie tė rilindėsve shqiptarė tė cilėt me vite tė tėra kanė bėrė thirrje kundėr pėrēarjeve fetare qė kanė qenė nė dėm tė shqiptarisė.

1. “Ne shqiptarėt, prej ēdo feje qofshim, jemi tanė vllazėn gjaku dhe vllazėn vatani . Do tė shkojmė mbarė e mirė me shoq si jemi tue shkue, do tė punojmė sė bashku pėr lulzimin e atėdheut tonė dhe do ta mbrojmė atė me gjakun tonė” (H.Ibrahim Dalliu)

2. “Kristianė e myslimanė janė vėllezėr shqiptarė tė pandarė. Ta duam njėri-tjetrin, t'i tregojmė botės mbarė se shqiptarėt pa dallim feje, janė vėllezėr si bij tė njėshėm tė sė dashurės sonė Shqipėri ( H. Vehbi Dibra )

3. “ Kemi tri fe, por kemi vetėm njė Atėdhe tė pėrbashkėt, njė gjak vėllazėror, njė gjuhė , njė diell e njė Zot. Detyrė mbi detyrat kemi bashkimin dhe mbrojtjen e atdheut “. (Mulla Idriz Gjilani)

4. “Ėshtė e vėrtetė se ne kemi Bajram e Pashkė, por Shqiptarinė e kemi tė pėrbashkėt”. ( Gjergj Fishta)

5.“ Ndarjet nė besim nuk sollėn ēarje nė mes tė shqiptarėve. Gjendjet e besimit, jo vetėm nė vendet e lindjes, por edhe nė Evropė, e nė vendet e ndriēuara me qytetėrim, shumė herė kanė nxjerr vrasje tė mėdha e tė tmerruara; Nė Shqipėri, kėto grindje nuk ndihen dhe kurrė nė kėtė vend s`kanė ngjarė. T’ecim tė dlirė n’udhė tė Perėndisė, n’udhėt tė drejtėsisė...nė mes tė shqiptarėve tė vėrtetė s’ka ndonjė ndarje, ndonjė ēarje, ndonjė ndryshim! Janė tė tėrė vėllezėr tė gjithė: janė njė trup, njė mendje, njė qėllim,njė besė”.( Sami Frashėri)

6. “….megjithėqė elementi mysliman ka shumicėn nė Shqipėri, nuk besoj tė ketė njė shtet tė qytetėruar, ku tė mbretėrojė aq tolerancė feje, sa nė Shqipėri”. (Fan Noli)
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-01-14, 17:24   #34
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Thumbs up Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

OVL nė mbrojtje tė Haradinajt: Ushtarėt luftuan pėr liri e jo pėr fe.




Organizata e Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė, ka vendosur t’I dalė nė mbrojtje ish-komandantit Ramush Haradinajt. Nė reagim thuhet se OVL, ėshtė e shqetėsuar me debatin rreth fesė qė po ndodh kohėn e fundit nėpėr media e portale tė ndryshme.

“Ne konsiderojmė se nxitja e pėrēarjes fetare nė Kosovė, ėshtė e panevojshme dhe e papranueshme. Gjithashtu, ne kundėrshtojmė edhe pėrfshirjen e temės sė luftės ēlirimtare gjatė kėtij debati tė pakuptimtė”.

Sipas organizatės sė veteranėve, lufta ēlirimtare ka qenė e pastėr dhe nuk i ka diferencuar njerėzit ideologjikisht, por i gjithė populli liridashės i ka pasur dyert e hapura tė angazhohet pėr lirinė e Atdheut tė vet e bashkimin e trojeve, pa dallim feje apo ideologjie. Dėshmorėt e Kombit nuk mund tė pėrvetėsohen nga askush, ata nuk kanė qenė as tė feve e as partive tė ndryshme politike, por kanė qenė luftėtarė tė bashkimit tė trojeve shqiptare.

“Duke ēmuar lartė kontributin e disa prijėsve fetarė nė luftėn ēlirimtare, ne kundėrshtojmė ashpėr sulmet qė ju bėhen komandantėve tė UĒK-sė siē ėshtė rasti me Komandatin e ZO tė Dukagjinit Gjeneral Ramush Haradinaj, nga persona tė panjohur dhe tė paditur, apo dhe nga tė tjerė qė kėtė e bėjnė me qėllim tė caktuar, e qė gjatė luftės nuk iu rreshtuan famėmadhes Ushtri Ēlirimtare tė Kosovės. Pėr opinionin ėshtė e ditur, se familja Haradinaj, ka qenė gjithėherė nė shėnjestėr tė pushtuesit, pasi qė nė vazhdimėsi ka punuar nė shėrbim tė interesave kombėtare. Pėr gjysėm lirinė qė e kemi sot, kjo familje ka dhėnė dy dėshmorė tė Kombit: Luanin dhe Shkelzenin”.

Organizata e Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė, si pėrfaqėsuese e idealit tė luftės pėr liri, si pėrfaqėsuese e vlerave dhe bartėsve tė saj, bėn tė qartė se njė nga frytet e luftės ėshtė edhe liria e fesė, e cila ka luajtur rol tė madh nė unifikimin e popullit tonė, e asnjėherė rol pėrēarės.

“Kėrkojmė qė ky debat tė mbyllet, nė tė mirėn e interesave kombėtare, sepse shqiptarėt ende janė tė copėtuar e robėruar dhe ende nuk kanė realizuar aspiratat e tyre si komb”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-01-14, 14:35   #35
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

3 - 4 fe, njė popull pagan




Albanėt, si fis ilir, pėrmenden nė shekullin e I-rė nga Plini. Para se tė pėrmendėt ky etnonim pėr njė popull, njė trajtė e saj do tė pėrdoret pėr tė identifikuar njė grup dualist heretik, tė ndikuar nga maniheizmi. Pėr turqit fjala “arnaut” ishte sinonim i fjalės “i pafe”. Lakshman-Lepain thotė se koncepti i shpirtit ėshtė i huaj pėr shqiptarėt, “tė cilėt madje nuk kanė term tė saktė pėr ta pėrkthyer si duhet kėtė fjalė”. Noli thoshte se shqiptarėt janė paganė, Enveri ateistė, tė tjerėt materialistė... “Zoti ka vdekur. Dhe ne e kemi vrarė.”, thoshte Nietzsche. Por, ai nuk e vrau Zotin. Zotin e ka “vra” shqiptari.



Kosova u shpall shtet laik. Pėr disa fanatikė fetarė, laicizmi ėshtė vendim i gabuar, meqė ndarja e pushtetit politik nga ai fetar - sipas tyre - mund tė ketė efekt negativ nė moralin shoqėror. Tė tjerėt - shumica - qė nuk mendojnė kėshtu, kėtė vendim e analizojnė nė kontekstin patriotik, tė njė uniteti qė vė para interesin kombėtar e jo atė fetar.

“Shqiptaria”

“Feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria”, ka thėnė Pashko Vasa. Ky slogan romantik ishte i pranishėm nė tė gjitha lėvizjet shqiptare tė bėrjes dhe tė ruajtjes sė shtetit. Ithtari mė i madh i kėtij slogani ishte Enver Hoxha. Kėtu ai e mbėshteti idealin e tij pėr ateizėm.

Pashko Vasa u keqkuptua dhe u glorifikua nga Enver Hoxha, e ky keqkuptim - pėrderisa historia shqiptare nuk shėnon ndonjė rast tė njė lufte tė brendshme qė bazėn e ka nė pikėpamjet fetare, dhe pėrderisa shqiptarėt mburren pėr tolerancėn ndėrfetare - vazhdon edhe sot.

Mbijetesėn dhe mirėqenien ekonomike shqiptarėt e konceptonin gjithmonė me krijimin e shtetit kombėtar. Pikėpamja e tillė mund tė haset edhe nė mesjetė. Skėnderbeu u lind ortodoks, u rrit si mysliman, vdiq katolik, por lufta e tij pėrtej principatės sė trashėguar nga i ati, aleanca me princėrit tjerė shqiptarė - katolikė dhe ortodoksė - ishin dėshmi e njė lufte kombėtare qė tejkalonte barrierat fetare.

Pashko Vasa e tha fjalinė e sipėrpėrmendur nė kohėn e dobėsimit tė pushtetit politik dhe ushtarak turk nė Ballkan. Ndikimi negativ nė lėvizjet e lodhėta nacionale shqiptare, mund tė ushtrohej pėrmes institucioneve fetare. Kėtė e bėnte Turqia, po edhe tė tjerėt qė nė shekullin XIX kishin formuar shtetet e para nacionale nė Ballkan (pėrjashtime bėnte kleri bektashi, e edhe ai katolik).

“Shqiptaria” nuk ishte nocion qė synonte tė revidonte raportet ndėrfetare shqiptare, por tė shmangte ndasitė eventuale qė mund tė ndodhin nė tė ardhmen, nė rast tė mosrealizimit tė idealit pėr formimin e shtetit shqiptar. “Shqiptaria” mbase ishte edhe mesazh qė ua bėnte me dije edhe tė tjerėve se shqiptarėt i bashkon kombi e jo feja.

Por, a janė shqiptarėt vėrtetė patriotė tė mėdhenj, ideal ky pėr tė cilin e anashkalojnė fenė, apo nė pyetje ėshtė edhe diēka tjetėr?

“Populli me tri fe, shumė letė e gjen edhe ndonjė Zot”. Kjo fjali mund tė lexohet nė internet, tek xenini.com. Tingėllon qesharake, dhe pėr tė qeshur ėshtė edhe natyra e kėsaj ueb-faqeje. Por, nė kuptimin e saj ka diēka tė vėrtet, tė ngjashme me atė qė peshkopi Fan Noli e thotė te “Historia e Skėnderbeut”: “Nė orėn e zezė tė mjerimit, shqiptari hedh nga njė grusht temjan nė ēdo altar tė ēdo perėndie qė i ka dėgjuar emrin”!

I pafeu...!?

Kur flitet pėr fillet e fesė monoteiste shqiptare, studiuesi gjerman, Bernhard Tonnes, thotė se ishin 70 familje tė krishtera nė Durrės, nė kohėn e apostujve. Fillet e krishterimit nė territorin e Ipeshkvisė Prizren-Shkup datojnė po ashtu nga kjo kohė. Nė vitin 395, tė ndarjes sė Perandorisė Romake, trojet shqiptare ishin pjesė pėrbėrėse tė Perandorisė Lindore - Bizantit - por nė aspektin kishtar tė varura nga Roma. Gjatė Skizmės sė Madhe tė vitit 1054, shqiptarėt e Jugut hynė nė juridiksionin e Konstantinopojės, e ata tė Veriut vazhdojnė tė veprojnė nėn juridiksionin e Romės. Kjo marrėveshje ēekuilibrohet pas pushtimit otoman, kur 70 pėr qind e njė popullate tė krishterė konvertohet nė fenė islame.

Studiuesit shqiptarė dhe tė huaj pėrmendin - si shkak kryesor tė pėrqafimit tė fesė sė re islame - pėrdorimin e forcės, diskriminimin ekonomik dhe fetar, kufizimin e lirisė individuale dhe tė asaj kolektive. Por, meqė trajtime tė tilla u bėheshin tė gjithė tė krishterėve nė Ballkan, arsyet e konvertimit i gjejnė edhe te mungesa e klerit tė shkolluar tė krishterė, inatet e kota tė besimtarėve me priftėrinjtė, por mbi te gjitha te botėkuptimi materialist - ambiciet oportuniste tė shqiptarėve pėr avancim nė hierarkinė otomane dhe pėr pasurim.

Nėse i referohemi studimeve tė fundit psikologjike nė botė, konvertimi nė religjionin tjetėr, ėshtė rezultat i instalimit tė njė rrjeti tė ri shoqėror, qė shton nevojėn e individit pėr tė qenė pjesė e njė grupi. Ata ballafaqohen me probleme tė mėdha jetėsore dhe, nga paaftėsia apo pamundėsia pėr t’i zgjidhur, kėrkojnė identitet tė ri fetar.

I tillė ka qenė edhe realiteti shqiptar, pas instalimit tė pushtetit otoman. Shqiptari i varfėr, me natyrė materialiste, konvertimin nė religjionin e mė tė fortit e ka parė si rritje tė vetėbesimit dhe tė fuqisė, por jo si pjesė tė identitet kombėtar. Kėtė e dinin edhe turqit, pėr tė cilėt fjala “arnaut” (shqiptar) ishte sinonim i fjalės “i pafe”.

Shqiptari e “vrau” Zotin!

Idealja luan rol dytėsor te shqiptarėt. Kėtė e pohon edhe historiania franceze, Rajwantee Lakshman-Lepain, nė njė studim tė viteve tė fundit. Koncepti i shpirtit ėshtė qendror si te feja e krishterė, ashtu edhe te ajo islame, por Lakshman-Lepain thotė se ky koncept ėshtė i huaj pėr shqiptarėt, “tė cilėt madje nuk kanė term tė saktė pėr ta pėrkthyer si duhet kėtė fjalė”.

Nė aspektin epistemologjik, njerėzit nuk mund ta njohin Zotin e as ta pėrcaktojnė ekzistencėn e tij. Nė aspektin filozofik dhe psikologjik, Ludwig Feurbach dhe Sigmund Freud thoshin se Zoti dhe feja janė zbulime tė krijuara pėr tė pėrmbushur nevojat psikologjike dhe emotive tė njeriut. Tė inspiruar nga puna e filozofit Feurbach, Karl Marx dhe Friedric Engels pohonin se besimi ėshtė veprim i pėrdorur nga pushteti pėr tė shtypur klasėn punėtore.

Konceptet e tilla i etablojnė mė vonė tė gjitha shtetet komuniste. Prandaj, mė 1966, revista amerikane “Time” shtron pyetjen: “A ka vdekur Zoti”? Kjo dilemė ka tė bėjė me kohėn kur gati njė nė dy vetė tė botės jetonin nė sisteme antifetare komuniste, ndėrsa qindra-miliona tė tjerė nė Afrikė, Azi dhe Amerikė Latine, nė sistemet qė nuk e njohin Zotin e krishterė. Teksti merr parasysh parimet filozofike pėr religjionin, qė nga Soren Kierkegaard e deri te lėvizja teologjike “Vdekja e Zotit”, qė mendonte se besimi nė Zot, nė kohėt moderne, ėshtė i pamundur dhe i pakuptimtė.

Njė vit pas kėtij shkrimi, mė 1967, i inspiruar nga Revolucioni Kulturor Kinez, Enver Hoxha e bėn Shqipėrinė shtetin e parė ateist nė botė. Mė 1976, me Kushtetutėn e re, Neni 37 nuk pranon asnjė fe, ndėrsa Neni 55 i Kodit Penal tė vitit 1977, i dėnon aktivitetet fetare, madje edhe me vdekje.

“Zoti ka vdekur. Dhe ne e kemi vrarė.”, shkruante Friedrich Nietzsche te “Shkenca gazmore”. Kjo ėshtė njė nga fjalitė mė tė cituara dhe mė tė keqkuptuara tė tij. Por, ai nuk e vrau Zotin, sepse kėtė pėr herė tė parė dhe tė fundit e bėnė vetėm shqiptarėt.

Heretizmi

Gjėrat ndryshuan pas rėnies sė Murit tė Berlinit mė 1990. Grupet antifetare nisėn tė zvogėlohen. Timothy Shah, nga Qendra PEW, mė 2006 ka shkruar se lėvizjet fetare po e shtojnė ndikimin karshi lėvizjeve laike dhe ideologjike. Ai mendon se demokracia po u jep ndikim mė tė madh politik liderėve fetarė, nė atė qė ai e quan “lėvizja profetike fetare”. Sipas tij, ka dėshtuar mendimi se pasuria, edukimi dhe liria politike do ta bėjnė botėn laike. “Zoti po fiton nė politikėn globale. Modernizimi, demokratizimi dhe globalizimi vetėm se e kanė bėrė mė tė fortė”, thotė ai.

Por, a vlen kjo edhe pėr shqiptarėt?

Me siguri jo, pėrderisa religjioni gjatė tėrė historisė shqiptare, nuk ėshtė konceptuar si pjesė e identitetit kombėtar. Materialja, idealja apo balancimi i tė dyjave, varen nga gjendja materiale dhe psiko-emotive e shqiptarit. Tė shumtėn e herėve, dominon kjo e fundit - natyra dualiste - ngjashėm me atė qė Roger Waters e thotė te kėnga “It’s a Miracle”: “Nga hirėsia e Zotit tė Gjithėpushtetshėm, dhe presioneve tė tregjeve, raca njerėzore e ka qytetėruar veten”. Rrėnjėt e kėtij koncepti filozofik hasen edhe nė tė kaluarėn fetare shqiptare, tė mesjetės sė hershme.

Albanėt, si fis ilir, pėrmenden nė shekullin e I-rė nga Plini, dhe nė tė dytin nga Ptolemeu. Para se tė pėrmendėt ky etnonim pėr njė popull - nga Mihail Ataliati mė 1042 dhe Ana Komnena mė 1081 - njė trajtė e saj do tė pėrdoret pėr tė identifikuar njė grup dualist heretik, tė ndikuar nga maniheizmi.

Mani (210-276), i lindur nė Babiloni, nga prindėrit iranianė, ishte themelues i maniheizmit. Ky ishte religjioni mė i madh i mesjetės sė hershme, madje rivali mė i madh i krishterimit. Kur krishterimi bėhet religjion zyrtar i Perandorisė Romake, nis pėrndjekja e maniheistėve qė kulmon mė 1209 kur Papa Inocenti III shpall luftė totale kundėr tyre. Maniheistėt e fundit vdesin nė shekullin XVI, nė Kinė (neo-maniheistėt e sotėm janė simpatizues, e jo trashėgimtarė tė drejtpėrdrejtė tė besimit tė tij).

Mani e prezantonte veten si shpėtimtar dhe apostull tė Jezu Krishtit. Nė disa shkrime koptike, ai madje identifikohet me Shpirtin e Shenjt. Ai ėshtė edukuar dhe ka kombinuar doktrinat e mandenizmit, judaizmit, zaratustrianizmit, krishterimit, e mė vonė edhe tė budizmit, me bindjen se shpėtimi ėshtė i mundur pėrmes edukimit, vetėmohimit, vegjetarianizmit dhe dėlirėsisė. Ai e shpall veten profet dhe trashėgimtarė tė njerėzve tė udhėhequr nga Zoti.

Dualizmi

Shumė nga mėsimet e tij ndikuan nė krishterimin, si ideja e natyrės sė mirė dhe tė keqe, ideja e Ferrit, ndarja e grupeve nė tė zgjedhur, dėgjues, mėkatarė, si dhe nė refuzimin e akteve seksuale. Ndikimi i tij shihet edhe nė islam. Mani thoshte se ėshtė trashėgimtar i Jezusit dhe profetėve tjerė, mėsimet e tė cilėve janė keqinterpretuar. Ai thoshte se ėshtė profeti i fundit dhe se kjo i ėshtė shfaqur nga njė engjėll. Tė njėjtėn e thoshte edhe profeti Muhamed, sipas tė cilit mėsimet e profetėve tė mėparshėm janė degjeneruar nga ndjekėsit, nė veēanti ata tė krishterė.

Mani ishte dualist, dhe fliste pėr dy natyra tė barabarta qė ekzistonin qė nga fillimi: drita dhe errėsira. Mbretėria e dritės jeton nė paqe, ndėrsa e errėsirės ishte nė konflikt tė pėrhershėm me veten. Universi ėshtė rezultat i pėrkohshėm i sulmit nga mbretėria e errėsirės nė mbretėrinė e dritės. Ndėrsa, njeriu ėshtė fushėbeteja e kėtyre dy forcave. Pjesa e mirė ėshtė shpirti (i pėrbėrė nga drita), dhe i keqi ėshtė trupi (i pėrbėrė nga toka e errėt). Shpirti ėshtė i paprishur, por nėn dominimin e njė fuqie tjetėr. Njerėzit mund tė shpėtojnė nga kjo fuqi, nėse e njohin veten dhe e identifikojnė veten me shpirtin.

Nėn ndikimin e Manit ishin sektet mė tė mėdha heretike tė mesjetės: paulicianėt, katarėt dhe bogomilėt. Nė kėtė kategori futen edhe albanensėt.

Nė Enciklopedinė e Religjioneve, kėta tė fundit janė heretikėt qė kanė marrė emrin sipas dioqezės sė Albit nė Piemont. Por, Michael Heart thotė se heretikėt e Albit janė patarenėt. Ndėrsa, sipas Enciklopedisė sė Krishterė, tė fillimit tė shekullit XX, albanensėt janė grup heretikėsh qė kanė jetuar nė Shqipėri, rreth shekullit VIII.

Joshja pėr njė besim dualist, nuk ka reshtur edhe nė mesjetėn e vonė. Nuk ėshtė vetėm identifikimi me jeniēerėt qė i joshi shqiptarėt nė religjionin e tyre bektashian. Haxhi Bekteshi (themeluesi i bektashizmit), si Mani dikur, kombinoi besime tė ndryshme: islamin, krishterimin, judaizmin, budizmin dhe hinduizmin. Panteizmi, reinkarnimi, dashuria pėr tė gjithė, Parajsa dhe Ferri nė kėtė botė, janė dėshmitė kryesore tė kėtij eklektizmi, qė ua mundėson shqiptarėve tė jenė herė materialistė, herė idealistė, herė dualistė, e herė asgjė.

“Katėr besime tė ndryshme, nuk kanė zėnė rrugė nė zemrėn e njė populli pagan”.

Kėshtu ka thėnė Noli.

Nuk e ka pas tė vėshtirė tė vij nė kėtė konkludim. Mjafton t’i dėgjosh se si bėjnė be: nė ujė, tokė, diell, bukė, dritė, ditė, coca-cola, fanta, limonadė e bozė...

E mė sė paku nė Zot.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-01-14, 16:58   #36
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Tė dyshuarit pėr terrorizėm planifikonin rrėmbime dhe vrasje



Prishtinė, 18.01.2014

Policia e Kosovės kishte marrė informata se Bujar Behrami dhe Genc Selimi po pėrgatisnin rrėmbimin dhe vrasjen e njė qytetari serb nga rajoni i Vushtrrisė. Hetimi kishte zbuluar se ata pėrbėnin njė grup tė rinjsh me prirje radikale fetare. Tė gatshėm pėr tė kryer sulme terroriste, siē janė cilėsuar nga Prokuroria. Pėr kėtė kanė blerė edhe armė adekuate si snajper e eksploziv TNT.

Prokuroria vazhdon tė kryejė hetime kundėr Genc Selimit, Nuredin Sylejmanit, Valon Shalės, Ardian Mehmetit, Musli Hysenit, Fidan Demollit dhe Bekim Mulollit. Ata dyshohen se duke u pėrgatitur pėr tė kryer vepra tė rėnda tė lidhura me terrorizėm e qė ishin tė nxitura nga motivet e urrejtjes racore, fetare apo etnike, pėrēarjes apo mosdurimit kombėtar. Atyre u ėshtė vazhduar paraburgimi deri mė 5 shkurt. Ky grup tė rinjsh ėshtė arrestuar nė kohėn kur kosovarė tė shumtė janė duke luftuar nė Siri. Dyshohet se janė bėrė pjesė e grupeve terroriste. Disa ditė pas arrestimit, dikush qė veten e kishte quajtur Xhemati i TeHuidit dhe Xhihadit nė Kosovė kishte kėrcėnuar Policinė me “sulme tė dhimbshme”. Prokuroria pretendon se ėshtė zbuluar nga cili grup ėshtė lėshuar, por nuk janė identifikuar individėt.

Rastin e kėtyre tė rinjve tė dyshuar pėr pėrgatitje tė sulmeve terroriste e ka marrė EULEX-it. Prokurori special i kėtij misioni, Robert Kucharski ėshtė nė krye tė hetimit. Prokuroria nėpėrmjet ndihmės ndėrkombėtare pritet tė kėrkojė nga Facebooku dhe Microsofti pėr tė marrė tė dhėnat e komunikimit tė tyre elektronik.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-02-14, 17:08   #37
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Ja si e financon Serbia Xhihadin Shqiptar

E Marte, 25.02.2014

Deputeti i PDK’sė, Ramiz Lladrovci ka bėrė njė artikull denoncues ndaj tė ashtuquajturit “Xhihadi Shqiptar”. Ai nuk heziton tė denoncojė me emra ata qė po i ndihmojnė kėtė agjende serbe, sipas tij.
Lladrovci akuzon Albin Kurtin si njeri qė kujdeset qė mos tė prishet me krerėt e kėtyre organizatave.
Nė vazhdim po sjellim tė plotė letrėn e deputetit:
Qė prej disa kohėsh ėshtė bėrė shqetėsues lajmi se, mjaft djem tė rinj, shqiptarė tė Kosovės, janė bėrė pjesė e palėve qė luftojnė nė Siri, mė tė shumtėt nė radhėt e ndryshme opozitare, shumė nga tė cilat kanė prirje tė theksuara tė islamit radikal apo tė njė formė tė re tė Xhihadit.

Janė bėrė publike edhe fotot e tyre, ndėrkohė qė kanė ardhur informacionet edhe pėr tė vrarėt e parė, nė njė tokė tė huaj, e cila, deri dje, ishte aq e largėt dhe, lidhja mes dy vendeve tona, thuajse nuk ekzistonte. Shqetėsimi erdhi duke u rritur, po bėhej njė plagė serioze, dhe, qeveria, duke parė se mundėsitė e parandalimit ishte tė pamjaftueshme, vendosi tė dekretojė njė ligj pamor, sipas tė cilit, kushdo qė shkon tė luftojė nė vende tė tjera, dėnohet deri nė 15 vite burg. Por, edhe pas kėtij dekretligji, asgjė nuk ka ndryshuar, lėvizja islame, me tipare tė forta tashmė vehabiste selafiste nė Kosovė, sa vjen e bėhet mė e pranishme, tonet e liderėve tė saj, tė njohur e tė panjohur, po bėhen mė tė ashpra, prania e tyre nė jetėn e njerėzve ėshtė mė e zėshme, dhe ndėrkohė, ata po marrin primarin nė disa nga ngjarjet e jetės sonė.
Ditė mė parė, pėr tė gjithė, u bė e njohur njė deklaratė, qė si duket kishte burimin tek agjencia jonė e informacionit, se shqiptarėt po shkojnė tė luftojnė nė Siri mė sė shumti pėr ēėshtjen e parave. Pra, si mercenarė. Njė deklaratė e tillė, sido kudo, e zbehė problemin, e adreson nė njė kah tjetėr, e bėn atė nga njė problem themelor nė njė ēėshtje ekonomike, e shndėrron nga njė rritje e ndikimit dhe pranisė sė formave ekstreme tė besimit islam nė njė ēėshtje tė jetesės.

Duke qenė njė pjesė e vogėl e sė tė vėrtetės, kjo nuk ėshtė e gjitha. Problemi ėshtė mė i thellė se kaq, dhe shpeshherė, ne ngurrojmė ta themi, edhe nga droja e keqkuptimit me njerėzit, edhe nga ndikimi qė krerėt e kėsaj rryme kanė nė politikėn shqiptare, por edhe nga egėrsia e reagimeve nė rrjetet sociale dhe jo vetėm aty. Ėshtė e ditur tashmė se ndaj ēdo qėndrimi konstant, kombėtar, ndaj lėvizjeve vehabiste selafiste nė Kosovė, do tė kesh pėrballė njė furtunė tė organizuar, tė cilat kėrkojnė tė krijojnė staturėn e njė njeriu tė humbur, tė shitur dhe pa din e pa imam, por po ashtu ėshtė e ditur, se edhe liderė tė lėvizjeve politike, njėri ndėr ta edhe Albin Kurti, bėjnė kujdes tė mos e prishin nė asnjė rast me liderėt e kėsaj lėvizje, prononcohen haptas edhe pro saj, lėshojnė e marrin mesazhe mirėkuptimi, e ndoshta edhe financimi; por edhe qeveria e Kosovės, duke dashur tė mbulojė punėn e saj vetėm pėrmes njė projekt-dekreti, ka drojėn se tashmė, nė kėtė fazė tė Kosovės, kur vendi po shkon drejt zgjedhjeve tė reja, mund tė humbasė nga kundėrvėnia e kėsaj force, qė shfaqet tashti si religjioze, por qė ėshtė edhe politike.
Ose mė saktė, qė ndikon nė politikė e qė nesėr mund tė jetė pjesė e furishme e politikės. Shpesh herė lindjen e kėsaj rryme ekstreme islame e kemi parė si vazhdė e ndikimit tė shteteve islame, tė rrjeteve tė ndėrtuara prej tyre, e kontributit qė kanė dhėnė, qoftė shtetėrore, si Arabia Saudite, apo jozyrtare, pėrmes individėve. Ėshtė e ditur se qeveria saudite ose jo zyrtarėt e saj kanė dėrguar donacione tė mėdha nė institucione ose tek individėt, pėr hapjen e xhamive vehabiste selafiste, pėr tė bėrė tė njohur ideologjinė ekstreme islame. Nė kėtė xhami, sipas traditės sė tyre, mund tė punojnė ose imamė tė dėrguar prej tyre, ose tė pėrgatitur prej tyre, ēka nė fund tė fundit ėshtė e njėjta gjė. Po ashtu, ata kanė ndikuar nė krijimin e televizionit “PEACE TV”, ku themeluesi i saj, Zahir Narik, ėshtė i njohur pėr urrejtjen ndaj besimeve tė tjera fetare, dhe fondet pėr kėtė TV janė zyrtare ose jo zyrtare pikėrisht nga sauditėt. Ndėrkohė, e gjithė popullsia shqiptare, kudo ka jetuar, ka qenė e shquar pėr tolerancėn ndaj besimeve tė tjera, i ka respektuar e mbrojtur ato, u ka hapė udhėn e lirė tė sė drejtės pėr besimin pėrkatės dhe nuk ėshtė bėrė pengesė as nė kohėrat mė tė vėshtira tė pėrplasjeve fetare. Mirėpo, dhe vijmė kėshtu, nė thelbin e kėtij shkrimi, jo ēdo gjė qė ėshtė e dukshme, ėshtė e gjitha. Shpesh herė ajo qė fshihet bart mė shumė rreziqe.

Nė Kosovė, ashtu si edhe nė Bosnje njė dekadė mė parė, krijimi i terrenit pėr lėvizjet ekstreme islame, lindi pas luftės pėr ēlirimin e vendit. Por, me njė ndryshim tė madh: nė Bosnje atė, lėvizjen vehabiste selafiste, e bartėn, i e sollėn me vete, muxhahedinėt, luftėtarėt e fesė, qė shkuan nga bota islame pėr tė luftuar sė bashku me vėllazėrinė islame tė Bosnjes. Qė pas luftės, si shpėrblim pėr atė qė kishin bėrė, qėndruan nė Bosnje, morėn shtetėsinė e kėtij shteti, dhe duke qenė tė mirė-organizuar dhe , po ashtu tė fuqishėm financiarisht, krijuan sektet e tyre, ndaj tė cilėve shteti ose nuk reagoi,ose reagoi me shumė vonesė Nė Kosovė, gjatė luftės, nuk patėm luftėtarė muxhahedinė, edhe ata pak vetė qė deshėn tė ishin pjesė nė fillim, u dėbuan dhe nuk zunė vend.
Por, edhe nė Bosnje, edhe nė Kosovė, ka njė parapaskenė qė pak njihet: shėrbimi i fshehtė serb. Tė gjitha shėnimet e shėrbimeve tė ndryshme tė inteligjencės, tė cilat kanė studiuar rritjen e lėvizjes vehabiste nė Bosnje janė nė njė emėrues tė pėrbashkėt: ndikimin e shėrbimit tė fshehtė serb nė kėtė proces. por, nė Kosovė, kjo ėshtė edhe mė e dukshme se nė Bosnje, dhe ka njė zanafillė qė nė ditėt e para tė pas luftės, pėrmes rekrutimeve tė mėhershme. Shėrbimi i fshehtė serb nė Kosovė, pėrmes disa nga liderėt e njohur, si Zdravko Tolimir, Dragan Stojmenoviē, Simon Tomanov, qė ishte njėkohėsisht edhe zėvendėsi i shefit tė KOS-it, shėrbimit tė fshehtė ushtarak, Aleksandėr Vasiljeviē, ndėrtuan nė Kosovė njė rrjet bashkėpunėtorėsh nė mjedisin islam, shqiptar ose jo shqiptar, tė cilėt, tė lidhur edhe me strukturat ushtarake tė kohės, u bėnė mė pas edhe pjesė tė politikės nė Kosovė.

Por edhe vendi ku, njė pjesė e politikės sė Kosovės, gjeti strehėn e saj. Nė shtypin e Kosovės ėshtė cituar disa herė Fuat Ramiē, politikan i ditės, si i lidhur me kėto qarqe tė shėrbimit tė fshehtė serb, por, i njėjti ėshtė njėri ndėr paraqitėsit radikal tė vijės sė ashpėr islame nė Kosovė, bartės i protestave, i vendosjes sė shamisė, pėrēmimit tė besimeve tė tjera fetare dhe intolerancės. Ose tė kemi njė shembull tjetėr. Portali i njohur nė Kosovė, sidomos pėr pėrforcimin e linjės vehabiste e selafiste nė Kosovė ėshtė “botaislame.com”.

Pėrmes saj bėhen thirrje pėr luftė tė shenjtė, pėr xhihad, pėr mbėshtetjen e si vėllezėrve islamė nė Siri dhe nė botėn arabe, ajo ėshtė bėrė njė strehė e njohur e mendimit radikal. Mirėpo pak vetė e dinė se pas kėsaj faqe ekstreme islame qėndron shėrbimi i fshehtė serb. Ky portal ėshtė e krijuar nga Milutin Jovanoviē, i cili tani jeton nė Sigtuna, Suedi dhe ėshtė pronari i kėsaj, ndėrsa menaxhimi, i kėsaj faqeje, e cila del haptas nė pėrkrahje tė Xhihadit, zihet nė njė kuzhinė serbe, nė Kragujevaē, prej serbit tjetėr Jovan Jovanoviē. Do tė ishte naive tė mendohej se serbėt kėtė faqe urrejtje e nxitjeje nė gjuhėn shqipe e kanė ngritur “pėr tė kaluar kohėn e lirė”dhe pa asnjė qėllim tjetėr, ashtu si do tė ishte naive tė mendohej se kjo nuk mbėshtetet nga struktura zyrtare ose jo zyrtare serbe.

Dy rreziqet mė tė ndjeshme Qė prej lėvizjes sė Rezistencės nė Kosovė, e gjithė media revanshiste pro-serbe, por edhe mendimi akademik i saj, nė ēdo kohė, ėshtė pėrpjekur tė paraqesė rrezikun islamik nė Kosovė si njė rrezik pėr tė gjithė perėndimin, si njė vatėr nga ku mund tė bulojė e mė pas tė shpėrthejė infeksioni islamik ekstrem.

Kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse tashmė, nė njė formė mė tė sofistifikuar, mllefi i vjetėr vjen nė njė formė tė re. E vėrteta ėshtė se ekstremi vehabist selafist nė Kosovė nuk ėshtė nė ato pėrmasa sa po shfaqet nė Bosnje, pėrmasat e tė cilit kanė kaluar edhe jashtė kufijve tė tij. Por e keqja ėshtė se ajo po vjen e rritet, po fiton terren, dhe disa shfaqje tė tij tė sforcuara drejt dhunės, nesėr mund tė ndikojnė nė heqjen e aureolės sė tolerancės ndėrfetare qė ka populli ynė.

Dy janė rrezikshmėritė mė tė ndjeshme sot ndaj vendit, qeverisjes dhe mendimit politik nė Kosovė: ringjallja e shėrbimit tė fshehtė serb nė Kosovė, dhe kjo ka filluar tė duket gjithnjė e mė shumė, nė politikė, nė ekonomi, nė propagandė, nė rehabilitimin e figurave tė njohura pro-serbe; dhe sė dyti, nė krijimin e njė mjedisi tė pėrshtatshėm pėr lėvizjen vehabiste selafiste, e cila, ėshtė tepėr e dėmshme pėr njerėzit tanė, dhe qė, njėrėn kėmbė tė financimit tė saj tė padukshėm, e ka pikėrisht nė qarqet e shėrbimeve tė fshehta serbe. Momenti ėshtė qė t’u pritet hovi, tė kenė ndalesėn e tyre tė domosdoshme, pasi nuk mund tė jemi njė vend perėndimor dhe i civilizuar nėse rrjetėzimi i kėtyre strukturave rritet e bie ndesh me aspiratėn tonė.

gazetaexpress
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-06-14, 16:03   #38
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Edi Rama: Shqipėria nuk ėshtė vend mysliman







12.06.2014

Nė njė intervistė pėr TV RFI nė Francė, Kryeministri Edi Rama shprehet mbi ēėshtjen e statusit, takimin me Hollande, premtimet qė presidenti francez i bėri kreut tė qeverisė shqiptare. Rama theksoi se ndjehet optimist pėr statusin, por shton se me Europėn e ditėve tė sotme asgjė nuk ėshtė tėrėsisht e parashikuar, po unė jam optimist sepse ne kemi bėrė gjithēka qė duhej bėrė”. Rama shprehet se nuk ka lidhje me procesin e integrimit dhe as nuk mund tė shtrohet pėr diskutim fakti se pjesa mė e madhe e popullsisė nė Shqipėri i pėrket besimit mysliman.

“Nuk ka krahasime, edhe pse, ka njė reflektim pėr t’u bėrė, nė rastin e Turqisė, njė Turqi nė Europė do tė ishte sot njė Turqi me demokraci shumė mė solide. Pikė. Por edhe ky ėshtė njė diskutim tjetėr. Kjo do t’i bėnte mė shumė mirė sesa keq Europės.

Por Shqipėria ėshtė tėrėsisht njė rast tjetėr, Shqipėria nuk ėshtė njė vend mysliman, Shqipėria ėshtė njė vend europian, me mysliman dhe tė krishterė qė festojnė sė bashku, Ramazanin dhe Krishtlindjet. Ėshtė njė rast unik dhe i mrekullueshėm i bashkėjetesės qė do t’i vlente shumė edhe Europės. Dhe jam i bindur qė Shqipėria dhe Ballkani ka nevojė pėr Europėn ashtu si Eurpoa ka nevojė pėr Shqipėrinė dhe Ballkanin”, thekson Rama.

Komisioni Europian ka konfirmuar, para disa ditėsh rekomandimin e tij pėr t’i akorduar Shqipėrisė statusin e kandidatit nė Bashkimin Europian. Ėshtė hera e katėrt qė Shqipėria troket nė dyert e Europės, deri tani kėrkesat nuk janė marrė parasysh. Janė shefat e qeverive tė bashkimit Europian qė do tė vendosin pėr statusin e vendit kandidat nė mbledhjen e fundit tė muajit qė do tė mbahet nė datat 26 dhe 27 qershor, a mendoni, dhe a keni arsye pėr tė shpresuar qė kjo herė e katėrt e kėrkesės do tė jetė e pranuar?

Me Europėn e ditėve tė sotme asgjė nuk ėshtė tėrėsisht e parashikuar, po unė jam optimist sepse ne kemi bėrė gjithēka qė duhej bėrė, ne e kėrkuam statusin edhe nė dhjetor, por siē ju e pėrmendėt Kėshilli tha se ishte shumė herėt, ndoshta sepse nė atė kohė qeveria kishte vetėm tre muaj qė kishte ardhur nė pushtet. Edhe pse nė atė kohė e theksuan qė puna e bėrė ishte mbresėlėnėse, sėrish konkluduan se kishin nevojė pėr kohė, kėshtu u kėrkua Komisionit qė tė ndiqte sėrish punėn dhe tė paraqiste njė raport tjetėr nė muajin qershor, pėr tė afirmuar, ose jo, vijueshmėrinė e punės sė bėrė, veēanėrisht kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit.

Dhe Komisioni e nxori raportin, para pak ditėsh, ėshtė shumė pozitiv, dhe pėr mė tepėr arsyeja qė nuk u tha, ishin zgjedhjet europiane, ishin pėr t’u mbajtur. Tani qė zgjedhjet europiane pėrfunduan, shpresoj shumė qė do tė shėrbejnė dhe do tė shtyjnė fort, pėr mė shumė Europė dhe jo, mė pak Europė.
Partitė anti-europiane, kanė arritur tė marrin shumė pikė nė zgjedhjet europiane nė shumė vende europiane si psh nė Francė, nė Britaninė e Madhe, nė Danimarkė, ne dimė qė zgjerimi, ritmi shumė i shpejtė i zgjerimit nė vitet e fundit ka kontribuar nė kėtė shmangie, nė kėtė eurofobi. A mendoni se pėr rrjedhim kjo mund tė jetė njė fren pėr hyrjen e Shqipėrisė nė Europė?

Nuk ėshtė ritmi i zgjerimit qė ėshtė shumė i shpejtė, por ėshtė mungesa e mė shumė reformave nė Bashkim, ėshtė mungesa e mė shumė vullneti dhe kurajoje pėr tė arritur drejt realizimit tė vizionit tė baballarėve themelues, drejt Shteteve tė Bashkuara tė Europės. Duhet njė Europė mė politike dhe jo njė Europė qė ėshtė peng i takticizmit tė lidhur me zgjedhjet e shumta nė vend tė ndryshme.

Ju keni takuar dje, presidentin e Republikės, Franēois Hollande, a besoni se e keni mbėshtetjen e tij? Sepse Franca nė tė shkuarėn ka qėnė kundėr hyrjes sė Shqipėrisė nė Bashkimin Europian.
S’do tė thosha qė ka qenė kundėr, por me njė mbėshtetje tė vetėdijshme. Jam shumė i gėzuar pėr mėnyrėn sesi presidenti na mirėpriti, dhe sa i kujdesshėm ishte nė gjithė ato qė kishim pėr tė thėnė, dhe sesi ai ėshtė i shqetėsuar pėr tė ardhmen e rajonit, rajonit ballkanik, ku 100 vjet mė parė Lufta e parė Botėrore filloi, dhe 100 vjet mė pas, nė 2014, jetojmė vitin e parė tė paqes, pa luftė, pa asnjė konflikt sepse kemi tė gjithė vendosur tė bashkohemi drejt Europės. Dhe Europa, ėshtė ideali i Europės, ėshtė objektivi i Europės qė na bėri tė gjithėve tė mbyllnim njė kapitull tė dhimbshėm konfliktesh dhe luftrash vėllavrasėse dhe tė hapim njė kapitull tė ri bashkėpunimi rajonal. Dhe presidenti ėshtė shumė, shumė i kujdesshėm pėr kėtė fakt.

Ai iu shprehu qartėsisht njė mbėshtetje pėr kandidaturėn tuaj apo ishte mė pak eksplicit?
Preferoj tė pres Samitin ku do tė merret vendimi sepse ėshtė njė punė nė vazhdim dhe nuk ėshtė vetėm Franca por janė shumė vende tė cilėt duhet tė arrijnė nė njė konkluzion dhe i duhet lėnė kohė kohės.
Nė debatin pėr hyrjen eventuale tė Turqisė nė Bashkimin Europian evidentohet fakti se ėshtė njė vend mysliman, argument qė thirret shpesh kur hapet kjo ēėshtje. Nga ana tjetėr edhe Shqipėria ėshtė me njė popullsi nė shumicė myslimane. A besoni qė kjo shtrohet si problem pėr Shqipėrinė apo mund tė shtrohet nė tė ardhmen?

Nuk ka krahasime, edhe pse, ka njė reflektim pėr t’u bėrė, nė rastin e Turqisė, njė Turqi nė Europė do tė ishte sot njė Turqi me demokraci shumė mė solide. Pikė. Por edhe ky ėshtė njė diskutim tjetėr. Kjo do t’i bėnte mė shumė mirė sesa keq Europės.

Por, Shqipėria ėshtė tėrėsisht njė rast tjetėr, Shqipėria nuk ėshtė njė vend mysliman, Shqipėria ėshtė njė vend europian, me myslimanė dhe tė krishterė qė festojnė sė bashku, Ramazanin dhe Krishtlindjet. Ėshtė njė rast unik dhe i mrekullueshėm i bashkėjetesės qė do t’i vlente shumė edhe Europės. Dhe jam i bindur qė Shqipėria dhe Ballkani ka nevojė pėr Europėn ashtu si Eurpoa ka nevojė pėr Shqipėrinė dhe Ballkanin.
Shqiptarėt, qytetarėt, populli, klasa politike ka njė dėshirė pėr Europėn qė shprehet shumė qartė. Pėr ēfarė arsye? Ēfarė prisni ju prej Europės?

Ēfarė Schumani, Adenaueri, De Gaulle, Mitterrand, Helmut Kol, ēfarė tė gjithė kėta njerėz, dhe jo vetėm, kėrkonin nga Europa? Njė hapėsirė tė re pėr njerėzimin dhe qytetėrimin tonė, njė hapėsirė me shumė mė tepėr perspektivė pėr brezat e rinj. Nuk mund t’i japim njė perspektivė brezave tė rinj duke folur pėr identitetin kombėtar qė ėshtė nė rrezik, pėr papunėsinė qė vjen si rrjedhojė e myslimanėve, pėr shkak tė shqiptarėve, emigrantėve apo tė gjitha kėto. Tė gjitha kėto janė diskutime qė bien nė veshė tė predispozuar si rrjedhojė e frustrimit tė krijuar nga njė Europė e paaftė pėr tė ecur mė tutje drejt projektit origjinal, drejt njė Bashkimi Europian politik, drejt njė BE qė mbėshtetet shumė mė tepėr nė identitetin e pėrbashkėt europian, nė vlerat dhe principet qė na bėjnė europianė dhe shumė mė pak nė teknikalitetet financiare dhe nė lojėrat qė janė tė lidhura me zgjedhjet nė ēdo vend anėtar.

Si e gjykoni ju mėnyrėn, me tė cilėn Bashkimi Europian u soll me ukrainasit?
Kriza e Ukrainės besoj se ėshtė njė shembull shumė i qartė se pėrse kemi nevojė pėr njė Europė mė tė fortė, pėr njė Europė politike dhe strategjike. Komuniteti Europian nuk mund tė sillet ndryshe pasi qėndron pikėrisht kėtu dobėsia. Ajo qėndron nė faktin se Bashkimi Europian nuk ėshtė ende njė projekt i realizuar. Ėshtė njė projekt nė zbatim, por ende i papėrfunduar. Bota po ndryshon shumė mė shpejt nga ēfarė mund tė imagjinohet, ndėrsa Europa nuk ka ndryshuar me shpejtėsinė me tė cilėn bota.

Nuk mund tė shpėrfillim ndikimin e Rusisė dhe Vladimir Putin, qė janė armiqėsor ndaj idesė sė pėrfshirjes sė njė ish-sateliti tė tyre nė Bashkimin Europian?

Unė do tė thosha se nėse do tė kishim njė Europė tė ndryshme, atėherė do tė kishim edhe njė Rusi qė do tė sillej nė mėnyrė tė ndryshme, pa dyshim.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-07-14, 16:41   #39
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Lavdrim Muhaxhiri mobilizon institucionet e sigurisė, Presidentja thėrret takim urgjent


Prishtinė, 30.07.2014


Skenat e djeshme ku terroristi Lavdrim Muhaxheri shihet duke prerė kokėn e njė tė riu kanė nxitur reagimin e institucioneve tė sigurisė nė vend. Presidentja e Kosovės sipas njė njoftimi ka takuar institucionet e sigurisė nė vend, siē thuhet, pėr tė parandaluar kėtė dukuri tė papranueshme.

Mė poshtė mund tė lexoni njoftimin e Presidentes.

Presidentja e Republikės sė Kosovės, zonja Atifete Jahjaga ka takuar krerėt e institucioneve tė sigurisė sė Kosovės pėr tė diskutuar kėrcėnimin nga ekstremizmi dhe radikalizmi nė vend dhe masat e ndėrmarra nga kėto institucione pėr tė parandaluar dhe luftuar kėtė dukuri tė papranueshme.

Duke vlerėsuar punėn e kėtyre mekanizmave dhe kontributin e tyre nė sigurinė kombėtare, Presidentja Jahjaga ka kėrkuar nga krerėt e institucioneve tė sigurisė qė ta trajtojnė me prioritet dhenė bashkėrendim kėtė kėrcėnim ndaj sigurisė sė Kosovės, rajonit dhe mė gjerė dhe nė bashkėpunim me partnerėt tonė strategjik tė parandalojnė qė Kosova tė bėhet eksportuese e kėtij kėrcėnimi global.

Presidentja Jahjaga theksoi se Kosova nė asnjė moment nuk do tė lejojė qė tė bėhet burim i ekstremizmit e strehimore e kriminelėve qė nxisin terror dhe urrejtje. Ajo i ka ftuar tė gjithė qytetarėt e Kosovės e komunitetet fetare qė tė bashkėpunojnė me autoritetet vendore dhe mekanizmat e sigurisė pėr t’i pėrndjekur penalisht individėt qė qėndrojnė prapa kėtyre pėrpjekjeve pėr tė destabilizuar Kosovėn dhe traditėn e saj tė gjatė tė harmonisė ndėrfetare.

Ėshtė pėrgjegjėsi e jona si institucione dhe si shoqėri t’i dėnojmė kėto fenomene tė shėmtuara. Ne duhet tė distancohemi nga kėto akte mizore tė kriminelėve, dhe ata duhet t’i denoncojmė dhe t’i trajtojmė si tė tillė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-08-14, 16:59   #40
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Thumbs up Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Arrestohen 40 flliqana


Ja pėr ēka i arrestoi Policia e Kosovės anėtarėt e ISIS qė luftuan nė Siri


Prishtinė, 11.08.2014

Policia e Kosovės pas njė pune operative-hetimore disa mujore nė bashkėpunim me Prokurorinė e Shtetit, sot (11.08.2014) nė orėt e hershme tė mėngjesit ka zhvilluar njė operacion tė gjerė nė nivel tė vendit pėr arrestimin e personave tė dyshuar cilėt kanė marrė pjesė nė luftimet nė Siri dhe Irak pėrkrahė organizatave tė shpallura terroriste (ISIS dhe Al-Nusra).

Ky operacion policor, thotė kumtesa e Policisė sė Kosovės ėshtė ndėrmarrė duke vlerėsuar rrezikun dhe rėndėsinė pėr sigurinė nacionale, mbrojtjen e rendit kushtetues, ruajtjen e rendit dhe ligjit si dhe nė frymėn e ruajtjes sė respektimit tė tė drejtave tė secilit person tė garantuara me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.

Gjatė realizimit tė kėtij operacioni policor janė bastisur rreth 60 (gjashtėdhjetė) lokacione ku janė arrestuar 40 (dyzet) persona, nėn dyshimin se kanė kryer vepra penale.

Personat e dyshuar tanimė tė arrestuar janė:

• L. R. – (1990) – Prishtinė

• A. V. – (1991) – Prishtinė

• Sh.D. - (1962) – Prishtinė

• H. N. – (1988) – Prishtinė

• B. K. – (1983) – Prishtinė

• K. B. – (1986) - Prishtinė

• A. B. – (1987) - Prishtinė

• V. K. – (1985) - Prishtinė

• E. L. – (1994) – Gjilan

• F. R. – (1978) – Gjilan

• H. E. – (1971) – Gjilan

• B. S. – (1992) – Gjilan

• H. A. – (1994) – Gjilan

• K. R. – (1989) – Gjilan

• I . H. – (1993) - Gjilan

• B. H. – (1976) - Ferizaj

• F. D. – (1987) - Ferizaj

• Z. B. – (1984) - Ferizaj

• A. L. – (1982) - Ferizaj

• E. B. – (1978) - Ferizaj

• F. B. – (1983) - Ferizaj

• B.Sh. – (1982) - Ferizaj

• A. B. – (1987) - Ferizaj

• M. B. – (1988) - Ferizaj

• J. B. - (1990) - Ferizaj

• I . M. – (1989) - Ferizaj

• S. H. - (1973) - Prizren

• F. K. – (1982) - Prizren

• I . R. - (1977) - Prizren

• M.B. - (1984) - Prizren

• K. B. - (1981) - Prizren

• B. L. - (1978) - Pejė

• B. I. - (1987) - Pejė

• M. H. – (1961) – Pejė

• B. K. - (1988) - Pejė

• A. I. - (1978) - Mitrovicė

• S. K. - (1975) - Mitrovicė

• V. G. - (1983) - Mitrovicė

• J. H. - (1975) - Mitrovicė

• S. S. - (1981) - Mitrovicė

Ndėrsa nė cilėsi tė provave materiale janė konfiskuar materiale inkriminuese lidhur me veprat pėr tė cilat dyshohen kėta persona, duke pėrfshirė mjete eksplozive, armė dhe municion tė kalibrave tė ndryshėm si dhe dėshmi tjera qė ndėrlidhen me rastin.

Policia e Republikės e Kosovės pėrmes kėsaj komunikate zyrtare dėshiron tė njoftoj qytetarėt e saj pėr rrezikun qė i kanoset ēdokujt qė merr rrugė pėr t`iu bashkangjitur organizatave tė dyshuara qė operojnė nė territorin e Sirisė dhe Irakut, ku deri mė tani njė numėr prej 16 (gjashtėmbėdhjetė) personave nga RKS janė deklaruar tė vrarė.

Njė pjese e madhe e kėtyre organizatave janė te shpallura Organizata Terroriste nga organizmat ndėrkombėtar si dhe te njohura si te tilla edhe nga institucionet vendore, andaj duke parė rrezikun qė marrin kėta persona pėr tė shkuar nė zonė te luftimit Policia e Kosovės iu bėn apel tė gjithė personave qė mos tė bien pre e joshjeve dhe premtimeve tė pavėrteta dhe pėr ēdo rast tė njoftojnė Policinė e Kosovės.

Nė tė kundėrtėn Policia e Kosovės duke u bazuar nė mandatin ligjorė do tė ndėrmerr tė gjitha masat pėr tė parandaluar dhe luftuar ēdo formė tė ekstremizmit tė dhunshėm, pėrfshirjes sė individėve nė aktivitete kriminale nė organizata apo grupe terroriste brenda dhe jashtė Kosovės , si dhe tė gjithė atyre qė nė ēfarėdo forme pėrkrahin, financojnė, rekrutojnė apo nxisin urrejtje kombėtare, racore apo fetare.

Lidhur me kėtė operacion policor janė shoqėruar edhe 2 (dy) persona pėr pengim nė kryerje tė detyrės zyrtare dhe sulm ndaj personit zyrtar, tė cilėt me vendim tė prokurorit kompetent janė liruar nė procedurė tė rregullt.

Operacioni policor ėshtė nė vazhdim.


Bajram Rexhepi paralajmėron imamėt e Kosovės


Ministri nė detyrė i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi duke folur pėr arrestime nga Policia e Kosovės ka thėnė se ky nuk ėshtė aksion i rastit por janė bėtė hetime disa mujshe.

Rexhpi nė njė intervistė pėr RTV21, theksoi se kjo tregon gatishmėrinė se institucionet e Kosovės janė tė pėrkushtuara se vendi jonė nuk do tė jetė asnjėherė teren i pėrshtatshėm pėr ekstremizmit dhe radikalizėm fetarė.

Ai tha se presin edhe nga Bashkėsia Islame nė njė mėnyrė qė janė tė lidhura me kultivimin e fesė dhe qė bėhen jashtė kontestit tė fesė tė marrin masa tė duhura dhe tė bashkėpunojnė.

40 tė arrestuarit po merren nė pyetje, aksioni po vazhdon

Policia e Kosovės ėshtė duke i marr nė pyetje 40 tė arrestuarit, tė cilėt dyshohen se kanė marr pjesė nė luftimet nė Siri dhe Irak.

Ata tanimė janė nė stacionin policor, ndėrkohė, aksioni pėr arrestimin e pjesėtarėve tė ISIS’it po vazhdon edhe aktualisht.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-09-14, 16:11   #41
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Thumbs up Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Arrestimi i flliqanave vazhdon


Policia e Kosovės: Arrestuam Krasniqin, bastisėm 10 lokacione - dy OJQ islame


Policia e Kosovės pėrmes njė njoftimi zyrtar ka treguar se ka shoqėruar Shefqet Krasniqin, si tė dyshuar pėr veprėn penale “nxitje e urrejtjes, pėrēarje ose mosdurim kombėtar, racor, fetar apo etnik”, sipas nenit 147 tė KPK-sė.

Gjatė zbatimit tė urdhėrkontrolleve janė bastisur dhjetė (10) lokalitete, prej tyre dy OJQ, njė shtėpi private dhe shtatė konvikte banimi, si dhe ėshtė duke vazhduar intervistimi i disa personave qė ndėrlidhen me kėto lokalitete, thuhet nė njoftimin e Policisė.

“Si rezultat i vazhdimit tė hetimeve, nė ndėrlidhje me operacionet policore tė realizuara kohė mė parė, sot me datėn 4/9/2014 nė orėt e hershme tė mėngjesit, Policia e Kosovės, sipas urdhėresės sė lėshuar nga Gjykata Themelore e Prishtinės, ka ndėrmarrė njė operacion pėr zbatimin e urdhėrkontrollit nė dhjetė (10) lokalitete, duke pėrfshirė rajonin e Prishtinės, Ferizajt, Gjilanit, Pejės dhe Prizrenit”.

Pėrveē kėsaj, PK-ja njofton se njėsitet relevante policore nė cilėsi tė provave materiale kanė sekuestruar dėshmi si pajisje elektronike dhe materiale tė ndryshme qė ndėrlidhen me veprėn penale.

“Rasti policor ėshtė nė hetim e sipėr dhe tė gjitha veprimet e mėtutjeshme do tė ndėrmerren me konsultim dhe vendim tė prokurorit kompetent”, pėrfundon njoftimi.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-09-14, 14:21   #42
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Arrestimi i flliqanave ska te ndalur


Ja emrat e 12 imamėve flliqana tė arrestuar


Prishtinė, 17.09.2014

Sipas burimeve tė lajmi.net, Policia e Kosovės ka kryer tė mėrkurėn nė orėt e hershme tė mėngjesit njė aksion policor nė tėrė vendin, nė ndjekje tė personave tė dyshuar pėr nxitje tė urrejtjes ndėrfetare dhe pėrēarjes kombėtare, qė bie ndesh me rendin kushtetues tė Republikės sė Kosovės.

Derisa vazhdon aksioni policor, lajmi.net mėson se deri mė tani janė arrestuar 13 persona, prej tyre pėrveē liderit tė partisė islamike LISBA, Fuad Ramiqit, tė tjerėt janė hoxhallarė nėpėr rajone tė ndryshme tė Kosovės.

Mė poshtė lexoni emrat e tė gjithė tė arrestuarve deri nė kėto momente, tė dyshuar pėr nxitje tė ekstremizmit fetar dhe shkuarjes tė tė rinjve nga Kosova pėr tė luftuar “nė emėr tė Zotit” pėrkrahė organizatave terroriste ISIL dhe Al Nusra.

1. Sabahudin Selimi,
hoxhė nga Vitia.

2. Enes Goga,
kryeimam nė Kėshillin e Bashkėsisė Islame (BIK) nė Pejė.

3. Eroll Nesimi,
hoxhė dhe administrues i poratalit perkujtimi.net

4. Idriz Bilibani,
hoxhė i komunitetit boshnjak dhe administrator i portalit stazomislama.com

5. Leonard Ruli,
i vetėquajturi Ebu beker Ruli, hoxhė nga Prizreni.

6. Dardan Gjuka,
imam nga Peja, ligjėrues nė radio radio-udhezimi.com

7. Shefqet Krasniqi,
i lindur mė 20.6.1966, nė fshatin Sibovc tė Obiliqit, ligjėrues nė Fakultetin e Studimeve Islame (FSI) nė Prishtinė, njėherėsh edhe imam nė Xhaminė e Madhe nė Prishtinė.

8. Shefki Koraēi,
imam nė Kaēanik.

9. Mazllam Mazllami,
jeton nė Prizren, imam nė xhaminė e “Jeni Mahallės”.

10. Bedri Robaj,
imam nė xhaminė e improvizuar nė lagjen Dardani tė Prishtinės.

Ajo ėshtė jashtė juridiksionit tė BIK-ut. Xhamia pa emėr e vetėm me mbi shkrimin “XHAMI”, gjendet nė lokalet e Ndėrmarrjes Shoqėrore (NSh) “Auto-Prishtina”, ndėrsa qiraja e hapėsirės financohet nga Fatos Rizvanolli, biznesmen nga Peja.

11. Ekrem Avdiu,
i lindur mė 18 Korrik tė vitit 1971, nė qytetin e Mitrovicės, aktualisht imam dhe ligjėrues nė xhaminė e lagjes 'Tavnik' dhe ėshtė anėtarė i Kėshillit tė Bashkėsisė Islame tė Mitrovicės.

12. Enis Rama,
i lindur mė 12 Qershor 1976, nė qytetin e Mitrovicės, jeton dhe vepron nė Mitrovicė, ku mban edhe ligjėrata tė rregullta javore si imam nė xhaminė 'Isa Beg' nė Mitrovicė, si dhe ėshtė kryeredaktor nė televizionin Peace TV Shqip.

13.Fuad Ramiqi,
i linduar mė 26 mars 1960, nė Pozharan komuna e Vitisė. Aktualisht kryetar i Lėvizjes Islame Bashkohu – LISBA.

Policia e Kosovės e ka konfirmuar se tė mėrkurėn nė orėt e hershme tė mėngjesit njėsiti antiterrorist ka filluar operacione policore nė tėrė Kosovėn, dhe se ka arrestuar disa persona tė dyshuar pėr nxitje tė ekstremizmit fetar dhe pėrēarjes kombėtare – vepra penale qė bien ndesh me rendin kushtetues tė Republikės sė Kosovės.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Baki Kelani, ka thėnė pėr lajmi.net se operacioni policor po ndodh nė disa rajone tė Kosovės, dhe se janė arrestuar disa tė dyshuar pėr nxitje tė ekstremizmit fetar. Ai ka thėnė se derisa operacioni ėshtė ende duke vazhduar, Policia nuk mund tė jep detaje tė tjera rreth kėtyre arrestimeve.




Reagon BIK-u, askush mbi ligjin


Prishtinė, 17.09.2014

Bashkėsia Islame e Kosovės (BIK) ka shprehur shqetėsim pas arrestimit tė 12 imamėve nėpėr Kosovė, aksion ky qė ndėrmori policia nė luftė kundėr nxitjes sė urrejtjes ndėrfetare dhe pėrēarjes kombėtare.

Zėdhėnėsi i Bashkėsisė Islame tė Kosovės, Ahmet Sadriu, ka deklaruar pėr Radion Evropa e Lirė se BIK-u ėshtė i brengosur lidhur me, siē ka thėnė ai, shoqėrimin e imamėve nė polici, porse ka shtuar se “askush nuk mund tė jetė mbi ligjin dhe institucionet kompetente janė tė thirrura ta kryejnė punėn e tyre".

"Ne e kemi thėnė edhe me parė dhe po e pėrsėrisim, tė gjitha paraqitjet e tyre janė publike dhe pėrgjegjėsia ėshtė individuale", ka thėnė Sadriu.




Prokuroria e shtetit konfirmon arrestimin e 15 tė dyshuarve



Prishtinė, 17.09.2014

Me kėrkesė tė Prokurorisė Speciale tė Republikės sė Kosovės pėr Urdhėr bastisje dhe ndalim dhe pas vendimit tė Gjyqtarit tė procedues paraprake tė Gjykatės Kompetente, sot janė arrestuar 15 persona.

Nė komunikatėn pėr media thuhet se “me kėrkesė tė Prokurorisė Speciale tė Republikės sė Kosovės pėr Urdhėr bastisje dhe ndalim dhe pas vendimit tė Gjyqtarit tė procedues paraprake tė Gjykatės Kompetente, sot ėshtė zhvilluar njė aksion i Policisė sė Kosovės, me ē’rast janė bastisur dhe janė arrestuar 15 persona.

Tė gjithė tė arrestuarit janė tė dyshuar pėr vepra penale kundėr rendit kushtetues dhe tė sigurisė tė Republikės sė Kosovės.

Pas veprimeve tė ndėrmarra sot, Prokuroria Speciale e Republikės sė Kosovės nė koordinim me institucionet tjera kompetente, do tė vazhdojė me procedurat tjera tė parapara me ligj”, thuhet nė njoftim tė Prokurorisė.







SHBA-tė pėrgėzojnė Kosovėn pėr arrestimin e imamėve, flliqana



Prishtinė, 17.09.2014

Ambasadorja amerikane, Tracey Ann Jacobson, ka mbėshtetur aksionin e sotėm tė Policisė sė Kosovės, duke thėnė se e pėgėzon kėtė tė fundit “pėr qasjen e saj proaktive kundėr luftėtareve tė huaj dhe ekstremizmit”.

Tracey Ann Jacobson ka shkruar nė profilin e saj nė “Twitter” duke thėnė: “Edhe njėherė, e pėrgėzojė Kosovėn pėr qasjen e saj proaktive kundėr luftėtareve tė huaj dhe ekstremizmit”.

Policia e Kosovės, me urdhėr Prokurorisė Speciale tė Republikės sė Kosovės kanė arrestuar 13 persona, prej tė cilėve 12 janė imam tė Bashkėsisė Islame tė Kosovės.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 13:46.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.