Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shqipetaret > PAVARESIA KOSOVĖS
Emri
Fjalėkalimi


Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 15-10-11, 19:10   #31
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

REFUGJATĖT
Qyteti qė nė ditėn e pestė tė bombardimėve tė NATO-s dukej si i boshatisur.
Kolona njerzish pa ndėrpre iknin duke i leshuar shtepit e tyre. Nuk dinim kah
shkojnė, por e dinim se po ikin. Kuptuam sė janė banorė tė laxhėve periferike tė
qytetit qė i kishin dėbuar mė forcė nga shtepitė. Banorėt e laxheve tė rrezikura
leviznin prej njė laxhe nė tjetren, kurse njė pjesė drejtohej nė Stacionin e
autobusave dhe tė trenit nė Prishtinė. Pa nderpre kolonat e automjetėve mė
familje shkonin nė drejtim te kufirit tė shtetit tė Maqedonisė e Shqiprisė.
Situata gjithnjė e mė shumė vjen duke u keqėsuar e rreziku pėr jetė duke
u shtuar. Afėr apartmentit ku jetonim vrenim grupe tė paramelitarėve dhe tė
shumė patrollave policore e ushtarake. Poashtu jo larg apartmentėve tė banimit
vrenim kolona tė mėdha , kryesisht gra, femije, pleq e plaka. Ecnin si tė hutuar
e tė pa krye, pa qellime tė caktura, por mė tė vetmin qellim me u strehuar kudo
pėr tė shpetuar. Ishte atmosferė trishtuese dhe e dhimbėshme.
Tė perkujton
sqenat nga filmi "Nėntori i Dytė". Secili i bente pytje vetėvehtes athue sot a
nesėr duhet te ikim nga shtepija dhe qyteti. Qendrimi nė Prishtinė mė nuk ishte
i pamundur.
Tani i erdhi radha laxhes ku jetonim. Shumė policė e paramelitar tė armatosur
deri nė dhembė rrethuan aprtamentet e banimit. Duke shtirė mė armė nė ajr
urdhruan qė shqiptarėt tė largohen prej banesave. Urdhėrat ishin tė prera mė
afatė tė caktuar l0-15 minutėsh qė tė largohem mė kercnim sė do tė na vrasin.
Njerzitė tė hutuar e mė plote frigė delnin nga banesat e
tyre, mė valigje
apo edhe pa asgjė nga plaēkat, duke ikur nė drejtime tė ndryshme, por pjesa mė e
madhe nė drejtim tė stacionit hekurudhor nė Prishtinė. Ishte dite e shtunde,
mengjesi i 3 prillit. Banusit e pallatit
tonė nė kolonė u nisem nė drejtim tė
stacionit tė trenit. Ishim tė detyruar tė hypim nė tren edhe pse nuk dinim sė ku
na qonte. Treni kishte mė shumė sė 20 vagona, por ishte i mbushur pėrplote
udhetarė. Bukur mė veshtėrsi depertuam nė koridor tė njė vagoni. Nė kompoziconin
e trenit akoma nuk ishte vendosur makina terheqėse. Pritnim me plotė frige mos
vallė po na dergojnė nė drejtim tė Nishit. Pas njė orė pritje, treni u nis nė
drejtim tė Fushė Kosovės, e pas njė qendrimi tė
shkurtėr vazhdoi nė drejtim
tė Maqedonisė. Nuk u ndal nė asnjė stacion deri nė Bllacė. Zbritem nga treni.
Policet na urdhėruan tė ecim vetem brenda binareve duke pohuar sė jashtė
binareve janė tė vendosura minatė. Mbrrimė nė zonėn neutrale tė kufirit. U
takuam me shumė familje kosovare qė ishin duke pritur mė javė tė tėra pėr tė
kaluar kufirin. Ne kampin e Bllacės gjetem qindramijra vetė duke pritur nė
kushte shumė tė
vėshtira nga sė Qeveria Maqedonase kishte mbyllur kufirin.
Njė pjesė e tė pranishmėve nė kamp pritnin kot tė rreshtuar tėrė natėn e tėrė
diten duke shpresuar se do tė hapet kufiri. Nė orėt e vona tė pasditės i
ndejknin policet duke perdorur forcėn. Sjelljet e policisė maqedonase ishin
plotė urrejtje ndaj refugjatėve, urrejtje qė nuk mund tė pershkruhet mė fjalė
dhe perdorimi i forcės ishte i pa kufizuar. Mė plotė tė drejtė refugjatėt edhe
sot Bllacen e quajnė "kamp nazist i pėrqendrimit".
Kushtet e qendrimit nė kėtė kamp ishin tėjet tė veshtira. Ishte shumė ftohtė
dhe kohe pas kohe ēdo ditė binte shi. Flenim drejtpersedrejti nė tokė mė nga njė
batani tė shtruar e me valigje ndėr kokė.
Pas disa ditė qendrimi u hap
kufiri dhe na derguan nė kampin e NATO-s nė Stankovec nė periferi tė Shkupit.
Kėtu kushtet jetsore ishin mė tė mira nga se ishim nėn pėrkujdesjen e NATO-s.
Pas disa dite qendrimi nė kėtė kamp, bashkė mė shumė refugjat u vendosem mė
banim nė Gostivar, nė familjet bujare shqiptare. Aty gjetem mirėpritje e
ngrohtėsi vėllazėrore. Nikoqirėt nė ēdo mėnyrė bėnin pėrpjekje mė na i lehtsuar
vuajtjet e preukupimet tona.
Mirėpritja, kujdesi, respekti e bujaria e shqiptarėve qė
jetojnė nė
shtetin e qujtur Maqedoni ishte nė nivel shumė tė lartė. Dispononin mė ndjenja
tė forta patriotike e kombėtare, mė etikė humane e mė dashuri tė madhe
vėllazėrore ndaj refugjatėve. Pėrherė ishin
aty afėr pėr tė na i zbutur
brengat e pėr tė na dhėnė kurajo pėr tė ardhmen mė tė mirė tė Kosovės.

refugjatė kosovar nė kujtimet mė tė mira do tė
mbesin shumė qytetarė tė
Gostivarit dhe rrethinės , si Abaz Nuredini, i qujtur Haxhi i cili edhepse i
moshuar, pjesmarrės i Luftės nė vitet 1944/45, nuk pushonte duke ndihmuar
refugjatėt. Nė shtepinė e tij kishte strehuar l5 refugjatė dhe kujdesej pėr ta
si pėr femijėt e vetė. Nuk kursente kohė as mund qė tu ndihmoi sa herė paraqitej
nevoja. Shumė refugjatė pėrher do ta kujtojnė angazhimin vetmohues tė Naser
Kadriut, i cili pėrveē sė nė shtepinė e tij modeste kishte strehuar
shumė
refugjatė, ai vazhdimisht angazhohej pėr ti pritur e strehuar nė familjet e
Gostivarit e rrethinės refugjatė tė rinjė qė vinin nė Gostivar pothuja ēdo ditė.
Shpesh shkonte edhe nė kampet e refugjatėve nė Shkup, Tetovė, nė Ēegran tė
Gostivarit, e nė Neproshtėn tė Tetovės, pėr tė sjellur nė Gostivar refugjat, ku
kushtet e strehimit ishin mė tė mira. Nuk mund tė harrohen Njazi Kadriu e Ferit
Nuradini nga qyteti i Gostivarit, Safi Miftari nga fshati Ravėn, Halim Shaqiri
nga fshati Debresh dhe shumė e shumė tė tjerė qė mė pėrkushtim tė madh ishin nė
sherbim tė refugjatėve. Pothuja tė gjithė qytetarėt e Gostivarit kishin njė
kujdės e respekt tė shtuar ndaj refugjatėve dhe shpesh u kryenin sherbime
gratisė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 15-10-11, 19:11   #32
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

Qendrimi nė Gostivar do tė mbetėt nė kujtimet mė tė mira, pėrkunder halleve e
brengave tona nga ajo qė ndodhte nė Kosovė mė tė afermit tanė , mė popullin
shqiptar tė Kosovės dhe mė pasurine tonė. Jetonim mė bindje se fitorja ėshtė e
sigurt dhe ēdo ditė pritnim
momentin e kapitulimit tė Jugosllavisė fashiste.
Bindja se fitorja ėshtė afėr na i lehtsonte vujtjet dhe na bėnte tė harrojmė
pėrjetimet e dėmet. Mė shumė sė njėmilion
qytetarė shqiptarė e kishin leshuar
Kosovėn e ishin vendosur nė shtetet fqinjė, pjesa mė e madhe nė
Shqipėri.
Ishim tė shqetsuar pėr popullatėn e mbetur nė Kosovė, ndaj tė cilėve bėheshin
ēdo ditė masakra e likvidime. Ata iu kishin nėnshtruar urisė e smundjeve tė
ndryshme dhe luftonin pėr jetė apo vdekje. Vetem njė popull qė ka pėr ideal
lirinė mund tė duroj tė gjitha kėto vujtje e sakrifica dhe mė nė fund tė
trijumfoi.
Mesazhi i Presidentit te SHBA drjetuar kosovarėve, nė momentin mė kritik, na
dha forcė tė re nė pėrballimin e veshtėrsirave. Ishte mesazhė shprese dhe
solidariteti:
"Nė emėr tė tė gjithė amerikanėve, Hillari dhe unė dėrgojmė shprese dhe
solidariti pėr popullin e Kosovės.
Gjatė disa muajve tė kaluara, ju keni qenė
tė detyruar t'ilini shtėpitė tuaja. Keni parė dhunė tė tmerrshme. Shumė nga ju,
ende kėrkojnė shokėt dhe anėtarėt e familjes. Unė u takova me refugjatė kosovarė
nė Gjermani, muajin e kaluar. Bashkėshortja ime, sė fundit u takua me njė grup
tjetėr refugjatėsh nė Maqedoni. Tregimet tuaja na mbushin me pikėllim.Tregimet e
njerėzve tė hijshėm, jeta e tė cilėve ėshtė ē'rrėnjosur me dhunė ne skenat, qė
nuk besonim se do ti shohim mė kurrė nė Evropė.
Tregimet e njerėzve tė pafajshėm tė rrahur e brutalizuar pėr asnjė arsye
tjetėr, pėrveq pėr shkak tė etnitetit dhe besimit - njerėz tė rrethuar nė mes tė
natės, tė detyruar tė hipin nė trena pa ditur se ku po shkojnė, tė ndarė nga
familjet e tyre. Tregimet e njerėzve qė arrijnė nė kampe pėr refugjatė pa asgjė
tjetėr pos vendosmėrisė sė fortė pėr t'u gjetur me tė dashurit e tyre dhe pėr
t'u kthyer nė fshatrat e tyre dhe me kulturė tė paprekur. Por, ju nuk jeni tė
mundur.
Ju nuk jeni dhėnė nė dėshprim. Dhe ju nuk keni lejuar qė tmerri qė
keni parė, t'ju ngurtėsoj zemrėn apo t'ju prish besimin nė njė jetė mė tė mirė
nė vendin ku keni lindur.
Ju e keni lėshuar Kosovėn me njė qėllim: tė
ktheheni nė siguri. Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e saj tė NATO-s
janė duke
punuar po pėr tė njejtin qėllim. Do tė kaloj kohė.
Por, me forcėn tuaj dhe
me vendosmėrinė tonė, nuk ka dyshim se si do tė duket fundi. Kampanja e
pastrimit etnik nė Kosovė do tė pėrfundojė. Ju do tė ktheheni.Kampanja jonė
ushatarake dita-ditės po e
rrit presionin mbi liderėt serb dhe mbi forcat
serbe nė Kosovė. Ata e dinė se ne do tė mbahemi derisa forcat serbe tė shkojnė
dhe derisa ju tė lejoheni tė ktheheni nė shtėpi, sė bashku me NATO-n, qė atje tė
parandalojė kthimin e dhunės.
Nė ndėrkohė, shtetet gjithandej botės,po
punojnė sė bashku tė sjellin ndihma pėr ju dhe familjet tuaja.
Shtetet e
Bashkuara sapo pėrfunduan ndėrtimin e njė qendre tė re, tė quajtur "Kampi
Shpresa", ku do tė mund tė vendosen deri nė 20.000 njerėz. Kongresi ynė sapo
aprovoi mė shumė se 700 milion dollarė nė ndihma humanitare qė tė jemi tė
sigurtė se do tė mund t'i dalim ballė kėrkesave tuaja, si tash ashtu edhe kur ju
tė ktheheni nė shtėpitė tuaja. Ne u jemi mirėnjohėh popullit tė Shqipėrisė dhe
tė Maqedonisė pėr pranimin e refugjatėve nė vendet e tyre dhe nė shtėpitė e
tyre.
Nuk ėshtė lehtė pėr asnjė shtet tė pranoj numėr tė madh njerėzish, e
posaqėrisht nuk ėshtė lehtė pėr dy vendet, qė ende pėrpjeken me nevojat e
populli tė vet. Ne i njohim sakrificat tuaja dhe ne jemi tė vendosur t'ju
ndihmojmė, duke ju lehtėsuar peshėn dhe duke ju ndihmuar qė tė zhvilloni
sigurinė, prosperitetin dhe demokracinė nė vendin tuaj dhe nė vendet fqinje.
Sfidat e mėdha mund ti bashkojnė njerėzit. 19 shtetet e NATO-s nuk janė tė
njejtė. Por, vlerat esenciale i kemi tė pėrbashkėta. Dhe, gadi nė fillim tė
shekullit tė ri, ne refuzojmė qė tė jemi tė kėrcėnuar nga njė diktator qė
mundohet tė na kthej kujtimet mė tė kėqija tė kėtij shekulli qė po e
kalojmė.
Ju falenderoj pėr forcėn tuaj dhe mbani nė mend se pa marrė parasysh
se ēka ju ka ndodhur, ju nuk jeni vet. Shtetet e Bashkuara dhe NATO janė me ju
dhe ne do tė qėndrojmė me ju edhe pėr shumė kohė pasi ju tė ktheheni nė shtėpi"
Bil Klintoni
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-10-11, 19:11   #33
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

Mė qenė sė numri i refugjatėve tė strehuar nė Maqedoni arriti nė mbi 300.000
veta dhe sė qeveria maqedonase pa rreshtur insistonte para bashkėsisė
ndėrkombėtare qė tė zvogelohej ky numėr mė motivacionin djallėzor sė po i
rrezikohet siguria e
e shtetit pėr shkak tė prishjes sė baraspeshes
nacionale, pėr ēka kohė pas kohe e mbyllte kufirin. Shumė shtete vendosen tė
pranojne numėr tė
caktuar tė refugjatėve. Nė kuader tė kėsaj iniciative, SHBA muren vendim
tė pranojnė 20.000 refugjat shqiptarė nga Kosova, tė vendosur nė Republiken e
Maqedonisė.

Bashkė mė shumė bashkėkombas tjerė refugjatė , pėrkosisht u
strehuam nė SHBA. Mikėpritje e sinqert nė kontaktin e parė mė pėrsonelin e
Aeroportit Kenedy nė Njujork, e dy orė mė vonė nė Aeroportin e Detroitit. Nė
aeroportin e Detroitit takuam dhjetra shqiptarė qė jetojnė nė Amerikė qė kishin
dalur mė na deshiruar mirėseardhje. Pritja ishte madhėshtore, sa harruam
shkurtazi pėripetit e udhtimit.
Mė gjasė kėjo ishte njė traditė e kahmotshme
e shqiptarve kėtu. Shqiptarėt nė Amerikė edhe pse jetojnė kaq largė nga
vendlindja mė perkushtim ruajne zakonet e traditat e vendlindjes dhe janė tė
mishnuar mė jetenė kosovare. Vizita tė pėrditėshme. Miq dhe dashamirė tė njohur
e tė panjohur vinė pėr tė na shprehė mirėseardhje nė Amerikė. Ftesa nė ndeje e
soliminitete familjare. Bujari e mirėkuptim. Tė gjithė mundohen nė mnyren e vetė
mė na ndihmuar.
Kujdes tė veqant pėr refugjatėt nga Kosova kishin anėtaret e Kishės
Luteriane, e cila ishte sponzor pėr
ardhjen tonė nė Amerikė. Kėshilli i
Kishės kujdesej pėr jeten tonė, pėr vendosje, paime mė gjėra elementare pėr
jetė, orendi shtepijake, ndihma financiare dhe pėr sherbime tė tjera. Kjo
bashkėsi fetare kristjane tė njejtin sherbim e kishte bėrė, mė parė, edhe pėr
refugjatėt musliman nga Bosnja.
Nė Detroit e rrethinė jeton e vepron komunitet i madhė nga tė gjitha trojet
etnike shqipėtare. Nė kėto vite tė vėshtira pėr popullin shqiptarė tė Kosovės,
ky komunitet i bashkuar si njė bashkėsi familjare mė tėrė potencialin e vetė
kombėtarė nė mnyrė pėrmanente ishte i angazhuar rreth ēėshtjes kosovare. Kohė
pas kohe, nė momentėt e kėthesave tė ndryshme tė politikės ndėrkombėtare,
organizonin dhe merrnin pjesė nė shumė proteste e demostrata nė Uashigton e
Njujork pėr tė sensibilizuar opinionin, organizonin kontakte e konsullta mė
shumė kongresist, senator dhe zyrtar
tjerė amerikan pėr ti angazhaur rreth
zgjedhjės sė ēeshtjes sė Kosovės, dergonin ndihma materiale e financiare
popullatės kosovare dhe Ushtrisė Ēlirimtare.
Shtetet e Bashkura tė Amerikės
tė gjithė refugjatėve shqiptarė nga Kosova u dhanė status tė banorėve mė
qendrimit tė pėrhershem. Jemi shumė mirėnjohes dhe kemi shumė falėnderime qė nuk
i pėrkasin vetėm ardhjes sonė nė Amerikė, por pėr shumēka tjetėr,
pėr atė qė
qeveria amerikane dhe qytetarėt e sajė e bėnė dhe po e bėjnė pėr popullin
shqipėtar tė Kosovės, kur Amerika, pėr herė tė dytė nė historinė e kėtij
shekulli i mbrojti interesat e kombit tonė, falė drejtėsisė
dhe principeve
amerikane tė lirive dhe tė drejtave tė popujve tė vegjėl.
Previlegjen qė tė bėhėm banor tė pėrhershem tė Amerikės nuk duam ta pranojmė,
nga se e shohim vetin larg andrrave tona, larg ēdo gjėje qė na bėnė tė lumtur.
Kėtu jeta ėshtė ndryshe. Niveli i jetesės ėshtė shumė mė i ngritur, por neve nuk
na nevojtet kjo. Jetojmė pėr ardhmerin qė nuk do tė jetė kėtu, por atje ku
shpirti i ynė pushon. Nė kėtė moment na duket se jetojmė pa ndjenja. Prej ditės
sė parė qė jemi kėtu, dashurin qe kemi pėr tė afermit ėshtė dyfishue. I
pėrkujtojmė tė gjithė mė radhė mė shumė mall. Hija e tyre na ndjek pa pushim.
Nuk dimė sa do ti perballojmė kėsaj gjendje psikologjike, nga sė e kemi lėnė
shpirtin tonė atje.
Mendojmė sė e kemi njė pėrgjigjje. Pėrgjigjja qendron nė
kėthimin tonė. Kėthimin tonė tė pėrhershem nė tokėn e andrrave tona. Kėto janė
idealet tona. Pa ideale e dashuri jeta ėshtė e humbur nė errsirė.
Deshirojmė qe te afermit tonė, qe per t`i ikur dhunes serbo-sllave kėtu u
strehuan dhe njerzit qe na rrethojnė tė na mirekuptojnė dhe te kenė pėrcaktim se
vendi nė tė cilin jemi lindur, ėshtė vendi ku duhet tė vdesim. Toka e jonė e
vertet ėshtė ajo nė tė cilen prindrit tanė na e dhuruan jeten tonė, ajo e cila u
takon atyre qe na kane rritur. Tė felluar nė kėto mendime, si pa dashje,
kujtohen thenjet kuptimplota tė poetit tonė tė madh:
……" Nė gjuhė shqipe nanat tona
shih prej djepit na kanė thanun,
se adht
njė Zot, qe do ta dona;
njatė, qi jeten na ka dhanun;
edhe shqyp na thanė
se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t`endet stina e moti,
do
ta gzojn kta djalė mbas djali….."
At. Gjergj Fishta

Kėtu pėrgjithmonė do tė jemi tė huaj, edhe pėr njėqind vjet nese kalojnė.
Mendoj qė ata qe mendojnė ndryshe do tė jenė humbės nė tė gjitha aspektet. Do tė
jetojnė pa emėr, pa identifikim. Askush nuk do ti njofė ē`janė. Do tė jetojnė
pergjithmon tė huaj. Trashigimtarėt e tyre kanė rrezik potencial tė asimilohen,
gradualisht ti humbin vyrtytėt e shtrenjėta qė populli shqiptar i posedon, pra
ato vertyte tė cilat njeriu i ka
shpallur tė shenjėta. Do tė pėrvetsojnė
gjuhen
e "bukės", por ekziston rreziku qė gradualisht ta humbin gjuhen e
"zemrės".
"…Po dėshe me ia falė orės s`ligė ditės s`zezė fmminė, o Shqyptar,e mos t`ja
shohish nneren as ti as komi, dergoje nner msojtore t`hueja sa t`jetė
m`kamė
t`vogla, o kee me mrrii me paa t`zezėn t`anne:
maa t`parin tyy ka
me t`pasė gjak nner syy,
manej nanėn e vet, vllazent, e motrat, atdheun e
komin e gjuhen e vet…"*
At Shtjefen Gjeqovi
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-10-11, 14:24   #34
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė


Dhuna serbe ndaj shqiptareve
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-10-11, 14:24   #35
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė


Ushtria serbe ndaj popullit te Kosoves
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-10-11, 14:27   #36
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-10-11, 18:18   #37
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Titulli: Mos harro historinė

Diten e Varrimit te Adem Jasharit All-llahu e Meshirofte!



Varri i Emine Muharremit All-llahu e Meshirofte ,75 vjeqare,ne Shqiperi e cila vdiq pas plumbave qe kishte marre ne kembe nga serbet civil ne Mitrovice nje jave me heret,dhe kishte mbijetuar ashtu e plagosur deri ne Shqiperi

__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-10-11, 20:09   #38
emine
 
Avatari i emine
 
Anėtarėsuar: 11-10-07
Postime: 37,439
emine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėm
Unhappy Titulli: Mos harro historinė

__________________
"Nuk ėshtė koha qė ka rėndėsi, por vetvetja".
emine Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-10-11, 20:26   #39
Kosova19
 
Avatari i Kosova19
 
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
Kosova19 i respektuarKosova19 i respektuarKosova19 i respektuarKosova19 i respektuarKosova19 i respektuarKosova19 i respektuar
Gabim Titulli: Mos harro historinė

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin

Dhuna serbe ndaj shqiptareve
Ndoket kjo foto ėshtė nga njė masaker nė Bosnie dhe jo nė Kosove.





Kėtu janė ndokėt ushtaret e Arkanit nė Bosne.
Kosova19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-10-11, 21:10   #40
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-12-11, 19:54   #41
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

MASAKRA E LUBOTENIT SHKUP


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-12, 19:52   #42
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

14 Mars 1981



__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-12, 21:59   #43
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-05-12, 13:44   #44
Denim
Banned
 
Anėtarėsuar: 02-02-12
Postime: 1,102
Denim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėmDenim i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė

Denim Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-06-12, 22:56   #45
Neferta
 
Anėtarėsuar: 22-06-09
Postime: 1,545
Neferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mos harro historinė







KUR FORCAT E NATO-S HYNĖ NĖ KOSOVĖ- 13 QERSHOR 1999
..............Kishte rėnė shumė shi njė natė mė parė dhe gazetarė tė tė gjitha kombėsive kishin nxituar pėr tė qėnė pa zbardhur dita, nė Qafėn e Morinės nė Kukės. Njė varg i gjatė makinash tė blinduara, mbushur me transmetues e telefona satelitor popullonte mjedisin qė pėr disa muaj kishte qėnė skenė e njė historie tė dhimshme.
13 qershori, ishte dhe duhej tė ishte njė ditė e shėnuar qė kurorėzonte shprishjen e barrierave tė kufijve tė vendosur nga fuqitė e mėdha nė fillim tė shekullit XX.
Plani i trupave gjermane tė NATO-s ishte t'i hapnin njė rrugė kthimi shqiptarėve tė Kosovės, tė cilėt kishin filluar tė largoheshin me dhunė nga trojet e tyre nė mars tė vitit 1999.
Tė vendosur njė ditė mė parė diku nė periferi tė Kukėsit, zhvendosja e trupave gjermane u shoqėrua nė orėt e para tė mėngjesit me pėrshėndetjen e turmave tė mėdha tė kosovarėve te vendosur nė tė dy anet e rrugėve tė qytetit, i cili u bė pritėsi i mijėra tė larguarėve me dhunė nga trojet e tyre.
Nė pikėn kufitare tė Morinės rojet serbe vėzhgonin nga maja e njė kodre aty prane, ndėrsa njė e shtėne artilerie u degjua rreth ores 08:00 tė mėngjesit nga ana serbe nė krahun e lumit Drini i Bardhe, njė zone e luftimeve te ashpra disa ditė mė parė kėtu.
Operacioni i sapo filluar pėrfaqėsonte dislokimin e parė tė trupave gjermane nė ish-Jugosllavi qė mbas Luftės sė Dytė Botėrore. Sapo tė kapėrcenin kufirin, autokolona gjermane do tė vendosej nė qytetin e Prizrenit brėnda disa orėve.


Nė fakt, lufta e hapur e Presidentit Milosheviē ndaj shqiptarėve etnikė nė Kosovė kishte filluar gati njė vit mė parė. Raporti i vėzhguesve tė Organizatės pėr Sigurimin dhe Bashkėpunimin nė Evropė (OSBE) pėr ato qė ndodhėn nė fshatin Raēak ėshtė njė shembull i asaj qė vazhdoi nė muajt nė vazhdim.
"Njė burrė u qėllua nė bark, ndėrkohė qė po pėrpiqej tė ikte; tre burra u goditėn nė shpinė; njė burrė u vra jashtė shtėpisė sė tij me sopatė pėr vdekje; pesė burra u qėlluan nė kokė; njė burrė i vdekur dhe pa kokė jashtė shtėpisė sė tij; njė grua u qėllua nė shpinė..."
Mė pas serbėt do tė vazhdonin luftėn e tyre mbi bazė njė plani tė hollėsishėm, i cili kishte si qėllim spastrimin etnik dhe largimin me dhunė tė shqiptarėve nga Kosova.
Tani qė Milosheviē kishte kapitulluar njė milion e gjysėm shqiptarė etnikė prisnin tė riktheheshin nė vėndin e tyre.
Trupat e KFOR, qė do tė hynin kėtė tė dielė qershori nė Kosovė, sipas kushteve tė projektrezolutės sė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė do tė frenonin gjithashtu edhe armiqėsitė mes sėrbėve dhe shqiptarėve, do tė ēarmatosnin brėnda njė kohe Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) dhe do tė krijonin njė mjedis tė sigurtė ku mund tė ktheheshin tė dėbuarit.
Me njė makinė me karroceri, tė marrė hua nė Radio-Kukesi, iu bashkangjitem vargut tė gjatė tė makinave. Ishim nisur drejt Prizrenit. Nga karroceria e makinės tė shfaqeshin fshatra pa qėnie njerėzore, shtėpi tė ndėrtuara me shije, por pa jetė, bare, restorante tė shkatėrruara dhe me xhama tė thyera, gropa maramėndėse qė tė bėnin tė kuptoje ēdo tė thotė bombardim.
Rruga e drejtė qė bashkon Qafėn e Morinės me Prizrenin, popullohej nga serbė. Nė Qafė tė Morinės, nė pikėn kufitare, pak minuta mė parė ushtarėt serbė kishin zbritur nga njė kodėr e butė, me kokė dhe sy tė ulur dhe kishin hipur nė makina nėn breshėri thirrjesh dhe sharjesh.
Pak momente mė parė i kisha parė sy ulur.
Tani nė makina ushtarake apo ulur buzė rrugės qesėndisės, por dhe tmerrėsisht tė egėrsuar me sharje dhe me tre gishta tė nderura fort pėr lart prisnin tėrheqjen.
Makina ecte e sforcuar..., shpejt.
Para nesh nė njė makine tė blinduar tė CNN, operatori veshur me antiplumb xhironte tėrheqjen e detyruar tė kėtyre ushtarėve, tė cilėt deri disa orė mė parė kishin kryer shpėrvjeljen e njerėzve qė quhen shqiptarė.
Karroceria e makinės tundej lehtė, ndėrsa shoferi i mėrmeriste nėpėr dhėmbė fjalė lutje pėr tė mos na lėnė nė mes tė rrugės, - se ajo po tė shuhej nuk ndizej mė, -aty ku ushtarėt serb skėrmisnin fjalė tė pėshtirosura bashkuar me pėshtymė.
Nė fakt, ata asnjėherė nuk e kuptuan qė nga ajo karroceri e rraskapitur nga gropat e Shqipėrise, xhironte edhe nje kamera shqiptare, qė nuk ishte e vendeve tė NATO-s, me shtete me tė cilėt sėrbėt ishin detyruar tė nėnshkruanin njė marrėveshje.
-Prizreni mes ēoroditjes se sėrbeve dhe dislokimit tė gjermanėve-
Kufiri i urrejtjes, ēoroditjes, pasivitetit i qesėndisė dhe i makinave tė ndalura, u fshi, kur nė njė shesh tė hapur tė Prizrenit njerezit e tulatur nga tre muaj terror kishin dalė pėr tė pritur ushtarėt gjermane ...
Shumė vite mė parė, ata, gjermanet, kishin ikur nga kjo tokė tė kapitulluar nga njė Luftė, e cila kish nisur nga njė pretekst qesharak, por qė kishte kerkuar mandej shumė gjak, tė vrarė, shkatėrrim.
Tani ajo kohe dukej e harruar nėn kėtė peisazh tė nxehte me njerėzit qė djersijnė jo nga dielli.
Trupat gjermane hynė kėtu nė zgribe tė konceptimit tė njė preteksti, i cili pėr pak mund tė sillte njė Luftė tė tretė nė botė nė fund tė njė shekulli kur armėt dhe raketat arritėn sofistikim dhe shumėllojsheri. Thirrje, lot, gėzim, tragjedi dhe dhimbje, frikė, fitore. Njerėz tė lėnguar nė trup dhe nė shpirt kishin forcė tė jetonin dhe tė fillonin njė jetė tė re, tani, sic thoshin ata, "pa serb".
Shishe tė mbushura me ujė, gure tė tė gjitha madhėsive sharje dhe urrejtje fluturuan atė mesdite me ajer tė lagėsht nė Prizren kundėr autokolonės serbe, e cila tėrhiqej nėpėr rrugėn e Lagjes Tabane rrethuar nga tanke tė mėdha mbushur me ushtarė gjermane. Ushtarėt serbe, tė cilėve instikti i goditjes i ulte kokėn, kokėroshe trima tė cilėt nga xhamat e makinave nxirrnin pistoleta pėr tė qėlluar, por pa qėlluar, fytyra tė zgėrdhira nėn euforinė e shqiptarėve tė lėnduar qė nuk dinin se ku i kishin njerėzit e tyre, tė vrare apo tė gjallė.
Nė shesh njerėzit pėr herė tė parė mbas shumė muajsh gėzonin lirinė e dhunuar. Ishin fshehur nė bodrume, nuk kishin guxuar tė dilnin nga shtepia, ēikat i kishin mbajtur tė fshehura...
Lagja Tusuz atje lart nė kodėr ėshtė masakruar nė njerez dhe nė shtepi ndėrsa tani serbet nė grahmat e tyre tė fundit kėrkojnė tė marrin gjak, tė plaēkisin, tė vjedhin.
Prizreni, ky qytet me vlera nė historinė e Lėvizjes Kombėtare, u bė kryeqendra e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, qė u themelua nė 10 qershor tė vitit 1878 dhe po kėtu nė Prizren e pati edhe seline qeveria e pėrkohshme shqiptare ne vitin 1881, e kryesuar nga Ymer Prizreni.
Njė tank me ushtarė gjermane kishte bllokuar rrugėn qė tė ngjit lart pėr nė qytet. Matane kishte ende serb, atje ku ndodhet shtėpia e rrėnuar e Lidhjes shqiptare te Prizrenit, e para organizate politiko-ushtarake mbareshqiptare kishte ende urrejtje, ndaj njerezit tuteshin tė kalonin atė tank, i cili pėr ta ishte shumė mbeshtetje nė keto orė dreke kur njė ushtar serb qelloi befasisht pa drejtim me nje bresheri automatiku.
Nga veriu i qytetit ate dite hynė shumė tanke dhe makineri e rėndė. Mbi to me gėrma tė mėdha ishte shkruar KFOR. Nė to ushtarė simpatike gjermane prisnin lule nga prizrenasit teksa i pėrshendesin lehtė me dorė dhe sy tė palėvizur.

* * *

Nuk po dinim si tė linim Prizrenin nė atė ndarje dite. Nga euforia e njerėzve nė diten qė ata e quanin mė tė lumturėn dhe me historiken nė vuajtjen e tyre, papritur e ndjemė pėrsėri veten nė atė kahun tjeter tė kėsaj dite, nė urrejtje.
Mbas ēoroditjes sė parė dhe fillimit tė tėrheqjes, sėrbeve iu morri pėrseri aratinė shpirti i tyre...
Shumė civile kishin parkuar makinat e tyre pa targa buzė rrugėve nė periferi tė qytetit gati pėr ikje, ndėrkohe qė shumė prej tyre, teksa kėrkonim njė dalje tė sigurtė nga qyteti na pėrshėndesnin me tyta armėsh dhe pistoletash. Nė njė konferencė shtypi njė gjeneral gjerman tha: "Kthimi ėshtė vetėm i juaji dhe risk i profesionit tuaj. Sėrbėt kanė zėnė daljet e qytetit dhe kontrollojnė tė gjitha pasaportat..."
Njė gazetar i televizionit italian "Canale 5" mori pėrsipėr tė na nxjerrė nga ky qark, i cili niste nė njė dalje tė qytetit plot me ushtarė serbė dhe pėrfundonte nė njė dalje tjetėr, ku civilė serb tė armatosur kontrollonin pasaportat.
Gazetarė apo shqiptarė..., shqiptarė apo gazetarė..., e ē'rėndėsi kishte. Nė fund tė fundit pėr herė tė parė kishim shkelur tokėn e Kosovės.
Kur mbėrritėm nė Qafėn e Morinės ishte ngrysur. Nė Postėn e Kufirit, tė cilėn serbėt e kishim lėnė nė mėngjesin e 13-tė tė muajit qershor '99, ushtarė tė UĒK-sė kontrollonin dhe vėzhgonin pasagjerėt e paktė qė i drejtoheshin Kukėsit. Nga ditari i nje kalimtari



Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Neferta : 12-06-12 nė 23:01
Neferta Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 13:46.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.