Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 14-06-13, 16:29   #16
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Ti nuk je vetem fantatik (se kush je ti e ke treguar veten ketu me heret -ke kercnuar Shqipatet Musliman ... ) por je edhe qesharak !
Ti nuk pajtohesh se ka Religjione tjeter dhe teter kush ka tjeter Religjion nga ai qka ke ti.
Dhe Religjionin qka nuk ke ti e quan Idelogji Arabe e nga vjen Rligjinoni qka ke ti dhe Religjoni dhe Religjioni qe ke ti nuk esht Idelogji Afrikane ?

Une i shof Religjionet si Pasuri Shpirtrore dhe dikush ka njeren e dikush ka tjeteren dhe secili nuk duhet te shiqoj as me Zili ose Urrejteje por te jet Tolerant dhe ta doj te veten dhe te ket rrespekt per tjeterin.

Diskutimi i metejshem esht i pa aresyshem dhe esht per keqaredhje qe ka Njerz sikurse ti .
Religjioni qė kam une, ėshtė religjioni i parė shqiptarė, qė nga koha e ilirve dhe po ky religjion , ėshtė njė udherrefyes i lirisė, paqes dhe i dashurisė.Ti , ke shkruarė qė paskem ofenduarė shqiptarė musliman , mė benė tė qehsi, edhe pse s“ka nevojė tė arsyetohem , por une me fakte, si cdo here, e kam demantuarė dhe do tė e dematoj genjshtren islame, por e di qė muslimanet jan ndi tė ofenduarė sepse ata janė mė krejt musliman e hiq shqiptarė.
PO shifet se kah po e dėrgon islami token shqiptare e mos tė futem mė thellė se kah e ka dėrguar deri me sot.
Kėtu mbaron debati me ju.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-06-13, 19:48   #17
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Kombi dhe feja

Albin Kurti



Shqiptarėt nuk kanė tolerancė ndėrfetare. Ndėrtimi i tolerancės ndėrfetare midis tyre bėhet veēse shkatėrrim. Shqiptarėt pėrherė kanė pasur dhe vazhdojnė tė kenė bashkėpunim ndėrfetar. Nėse pėr botėn toleranca ndėrfetare ėshtė vetė suksesi, ne gjithmonė ishim pėrtej kėsaj e kishim mė shumė se kaq. Pėr ēėshtjen e religjionit dhe fesė, shqiptarėt janė para botės, janė shembull qė duhet ndjekur tė tjerėt.

Toleranca ėshtė durim i tjetrit, i qenies e i pranisė sė tjetrit. Ajo nėnkupton qė ekzistojnė arsye pėr tė mos toleruar dikė a diēka, por ja qė po ndodh toleranca. Toleranca ngjan pėrkundėr jotolerancės duke e etabluar pikėrisht jotolerancėn si parėsore. Andaj, nga personi i toleruar pritet tė jetė mirėnjohės e falenderues qė po tolerohet. Toleranca ėshtė vetėpėrmbajtje, ėshtė mosveprim nė kushtet kur veprimi do tė ishte i dėmshėm. Bashkėpunimi ėshtė veprim nė kushtet kur veprimi ėshtė i dobishėm.

Shqiptarėt muslimanė, katolikė e ortodoksė nuk e kanė toleruar asnjėherė njėri-tjetrin sepse gjithnjė kanė bashkėpunuar me njėri-tjetrin. Ose, pėr tė qenė mė tė saktė, nuk kishin si ta toleronin njėri-tjetrin sepse aty s’kishte tjetėr. Tė qenit shqiptar, pra kombi, konsiderohej vlerė pėrbashkėsuese shoqėrore e historike dhe rėndėsi strategjike politike e ushtarake. Para pak ditėve, si nė Detroit, po ashtu edhe nė Worcester e nė Boston e gjetėm flamurin kombėtar shqiptar: te Imam Shaip Gėrguri, te Dom Fran Kolaj, si dhe te Imzot Nikon e Atė Liolini.

Nė fund tė shekullit XIX e pėrgjatė shekullit XX kėshtu mbijetuam. Tė gjitha ngritjet e kryengritjet, rezistencat e luftėrat ēlirimtare u zhvilluan nė emėr tė kombit e pėr hir tė kombit. Hoxhallarė, priftėrinj e klerikė tė tjerė, besimtarė shqiptarė tė tė gjitha religjioneve e feve, bashkoheshin si shqiptarė. Njėkohėsisht, edhe armiqtė e shqiptarėve nuk bėnin shumė dallim se kush ēfarė feje ishte kur i sulmonin shqiptarėt. Armiqtė tonė ishin e janė armiq tė kombit tonė. Dėshmorėt e kombit i kemi tė tė gjitha feve nė secilėn luftė tonėn ēlirimtare.

Nga pikėpamja fetare, kombi shqiptar njėmend ėshtė heterogjen, por ai nuk ėshtė edhe aq i vetėdijshėm pėr atė heterogjenitet. Kjo vetėdije cytet prej jashtė, prej koncepteve, nocioneve e kategorive tė importuara (kryesisht perėndimore). Ngjashėm sikurse qė shqiptarėt as pėr sė afėrmi nuk e quajnė e njohin veten e tyre pėr gegė e toskė sa e bėjnė kėtė gjė politikanėt e diplomatėt, studiuesit e gazetarėt e huaj. Ndarjet midis nesh nuk janė tonat.

Tema e fesė dhe e religjionit te shqiptarėt nuk ėshtė aq e vetė shqiptarėve. Kohėve tė fundit kėtė temė dhe aspekte tė saj po i sjellin nė debatin publik gjithnjė e mė shpesh qeveritarėt kosovarė thua se duan tė na e konfirmojnė qė Qeveria e Kosovės nuk ėshtė e shqiptarėve. Medie tė regjimit kohė pas kohė nxjerrin video inēizime tė vjetra tė klerikėve pėr tė ndezur polemika qė i sipėrvendosen aktualitetit politik nė shtetin e Kosovės qė po dėshton.

Lansoje njė temė fetare duke shfaqur video nga arkiva (kush e di edhe sa tė tilla i mbajnė pėr t’i publikuar mė vonė?) dhe askush s’do tė flasė pėr njė kohė pėr ratifikimin e marrėveshjes Thaēi-Daēiq, privatizimin e KEK-ut e tė PTK-sė, varfėrinė e papunėsinė nė rritje. Mbase nuk ka se si tė jetė ndryshe: tash kur Thaēi po merret vesh me Serbinė pėr ridimensionimin e shtetit tė Kosovės nevojitet tė krijohet pėrshtypja qė armiku kryesor nuk vjen prej jashtė (Serbia) por nga brenda (islami). Dhe, kėsisoj tė normalizohet Serbia brenda Kosovės e tė nxjerret islami jashtė, duke barazuar islamin tradicional qė e kemi prej shekujsh me tendencat e pasluftės tė bazuara nė lexime e interpretime tė tjera tė Kuranit.

Nė anėn tjetėr, posaēėrisht gjatė kėtyre dy viteve tė fundit, Qeveria e Kosovės dhe analistėt e regjimit e kanė humbur debatin me Lėvizjen VETĖVENDOSJE! si pėr ēėshtjet politike e kombėtare po ashtu edhe pėr ato sociale e ekonomike. Ata nuk kanė shpresė tjetėr pėrveē religjionit. Kjo ėshtė karta e fundit qė u ka mbetur. Duke e ditur heterogjenitetin brenda shqiptarėve qė reflektohet edhe brenda subjekteve politike pėrfshirė kėtu VETĖVENDOSJE!-n, ata duan pėrēarje tė alternativės ndaj saj pėr ta maskuar pafuqinė e vetė asaj.

Meqenėse VETĖVENDOSJE! doli tė jetė kėshtjellė e pamposhtur nė diskutimet pėr politikėn e bashkimit kombėtar, zhvillimin ekonomik tė bazuar nė prodhim, dhe shtetin e sė drejtės e atė social, le ta provojmė me religjionin thonė ata, sepse dihet qė njerėzit mbajnė bindje e qėndrime personale tė ndryshme. Ana tjetėr e sė njėjtės medale ėshtė qė duke nxitur tensione ndėrfetare e fetare tė kėrkojnė buxhet shtesė e vazhdim tė kontratės pėr ShIK-un nga qarqe tė caktuara amerikane: pa ShIK-un pa dyshim qė PDK-ja jo vetėm se dobėsohet, por me gjasė edhe zhduket fare.

Kėto debate do tė vazhdojnė sepse pushteti i ka mundėsitė e fuqinė pėr nxitjen e pėrhapjen e tyre. Tash kur antagonizmat themelorė janė ato midis popullit shqiptar dhe Serbisė si dhe midis shumicės sė varfėr e tė shpronėsuar kundrejt privatizuesve tė pasur, pėrmes njė video sekuence tė para tetė muajve por tė shfaqur para disa ditėve, po pėrpiqen tė na bindin qė antagonizmi themelor e vendimtar na qenka ai midis burrit dhe gruas (sic.).

Morali nuk duhet kufizuar te religjioni e religjionet. Kosova ėshtė shtet sekular ku duhet tė ketė liri tė religjionit e tė religjioneve pa dallim dhe ku ēėshtjet e etikės konsistojnė te ndėrgjegja e njeriut. Paralelisht me kėtė, rrėnjėt e moralit tė qytetarėve mund t’i gjejmė jashtė tyre: te gjendja sociale e materiale, te trajtimi qė ua bėn pushteti, te lloji i organizimit shtetėror. Nė kohėra e nė vende tė ndryshme, nė ekonomi e shtresa tė ndryshme tė popullsisė, nuk gjejmė morale tė njėjta. Kėshtu, milionerėt e skamnorėt kanė gjykime etike fort tė ndryshme ndėrkaq prostitucioni ėshtė pėrgjithėsisht skllavėri. Aty ku besojmė qė kemi identifikuar shkaqet, mė shpesh seē mendojmė, mund tė kemi parė veēse pasojat.

Dallimi gjinor nuk bėn tė na e organizojė shoqėrinė. Dhe, sa mė shumė barazi, aq mė pak dallime. Barazia shoqėrore duhet ta pėrfshijė dhe ta nėnkuptojė barazinė gjinore. Pa barazi, nuk ka dinjitet, por dominim e frikė, qė do tė thotė se nuk ka as liri. Barazia ėshtė vlerė: edhe pikėnisje, edhe synim. Dinjiteti i grave e i burrave duhet tė mbrohet e tė respektohet njėsoj.

Nė vjeshtėn e vitit 2008, pas krizės financiare me pasoja globale, nė politikėn botėrore dhe marrėdhėniet ndėrkombėtare kemi njė rikthim tė rolit tė shtetit dhe kombit. Po nuk e kuptuam ne shqiptarėt kėtė gjė, do ta paguajnė shtrenjtė edhe brezat e ardhshėm. Shqiptarėt janė njė komb i fuqishėm por me shtete tė dobėta (tė Kosovės e tė Shqipėrisė). Bashkimi kombėtar nuk e ka kuptimin e njė kombi tė ri tė bashkuar por e njė shteti tė ri tė bashkuar pėr kombin.

Pėrderisa kishte mirėqenie tė pėrgjithshme, lulėzonin organizmat e mekanizmat ndėrkombėtarė, mirėpo porsa u cenua ajo mirėqenie secili popull e komb iu kthye shtetit tė vet dhe kozmopolitanizmi nisi t’ia lėshojė vendin sėrish nacionalizmave. Natyrisht, problemi ėshtė qė edhe ai kozmopolitanizėm i mėhershėm ishte prej sė larti (apo, siē thoshte me njė rast njė filozof francez: kur ta dėgjosh fjalėn kozmopolit dije qė njė perandori po zgjerohet), por edhe ky nacionalizėm ėshtė pėrgjithėsisht reaksionar meqė organizohet rreth dallimit kombėtar e lakmisė e jo ēlirimit kombėtar dhe barazisė.

Shqiptarėt nė Ballkan nuk duhet tė lejojnė as tė shfrytėzohen si bedem mbrojtės i ‘Evropės sė krishterė’ pėrpara ‘depėrtimit tė islamit nga lindja’ dhe as tė pėrdoren nga ‘islamistėt ekstremistė’ kundėr ‘perėndimit tė krishterė’. Sepse, pikė sė pari, kėso figurash qė pėrbėjnė imagjinatėn e ndarjes lindje-perėndim tė fetarizuar janė ato tė doktrinės sė mbrapshtė tė pėrplasjes sė civilizimeve. Pėrplasja e civilizimeve ėshtė orvatje pėr kulturalizmin e mė pas edhe fetarizimin e kundėrthėnieve socio-ekonomike e gjeo-politike (duke i depolitizuar ato).
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-06-13, 08:11   #18
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Psikologu Shiko postimin
Religjioni qė kam une, ėshtė religjioni i parė shqiptarė, qė nga koha e ilirve dhe po ky religjion , ėshtė njė udherrefyes i lirisė, paqes dhe i dashurisė.Ti , ke shkruarė qė paskem ofenduarė shqiptarė musliman , mė benė tė qehsi, edhe pse s“ka nevojė tė arsyetohem , por une me fakte, si cdo here, e kam demantuarė dhe do tė e dematoj genjshtren islame, por e di qė muslimanet jan ndi tė ofenduarė sepse ata janė mė krejt musliman e hiq shqiptarė.
PO shifet se kah po e dėrgon islami token shqiptare e mos tė futem mė thellė se kah e ka dėrguar deri me sot.
Kėtu mbaron debati me ju.
Religjioni qe ke ti nuk esht i pari as i mbremi.
Do te ishte budallaki qe ndonje Shqiptar te banonte ne Kasoll ose Shpell vetem pse te paret tan kan banuar ne to .
Muslimanet Shpitar jan me Patriot se nuk jan nen Ombrellen e askujt e ti vallzon siq te thot Vatikani.
Fund.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Shpati : 17-06-13 nė 08:11
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-06-13, 08:18   #19
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin
Kombi dhe feja

Albin Kurti



Shqiptarėt nuk kanė tolerancė ndėrfetare. Ndėrtimi i tolerancės ndėrfetare midis tyre bėhet veēse shkatėrrim. Shqiptarėt pėrherė kanė pasur dhe vazhdojnė tė kenė bashkėpunim ndėrfetar. Nėse pėr botėn toleranca ndėrfetare ėshtė vetė suksesi, ne gjithmonė ishim pėrtej kėsaj e kishim mė shumė se kaq. Pėr ēėshtjen e religjionit dhe fesė, shqiptarėt janė para botės, janė shembull qė duhet ndjekur tė tjerėt.

Toleranca ėshtė durim i tjetrit, i qenies e i pranisė sė tjetrit. Ajo nėnkupton qė ekzistojnė arsye pėr tė mos toleruar dikė a diēka, por ja qė po ndodh toleranca. Toleranca ngjan pėrkundėr jotolerancės duke e etabluar pikėrisht jotolerancėn si parėsore. Andaj, nga personi i toleruar pritet tė jetė mirėnjohės e falenderues qė po tolerohet. Toleranca ėshtė vetėpėrmbajtje, ėshtė mosveprim nė kushtet kur veprimi do tė ishte i dėmshėm. Bashkėpunimi ėshtė veprim nė kushtet kur veprimi ėshtė i dobishėm.

Shqiptarėt muslimanė, katolikė e ortodoksė nuk e kanė toleruar asnjėherė njėri-tjetrin sepse gjithnjė kanė bashkėpunuar me njėri-tjetrin. Ose, pėr tė qenė mė tė saktė, nuk kishin si ta toleronin njėri-tjetrin sepse aty s’kishte tjetėr. Tė qenit shqiptar, pra kombi, konsiderohej vlerė pėrbashkėsuese shoqėrore e historike dhe rėndėsi strategjike politike e ushtarake. Para pak ditėve, si nė Detroit, po ashtu edhe nė Worcester e nė Boston e gjetėm flamurin kombėtar shqiptar: te Imam Shaip Gėrguri, te Dom Fran Kolaj, si dhe te Imzot Nikon e Atė Liolini.

Nė fund tė shekullit XIX e pėrgjatė shekullit XX kėshtu mbijetuam. Tė gjitha ngritjet e kryengritjet, rezistencat e luftėrat ēlirimtare u zhvilluan nė emėr tė kombit e pėr hir tė kombit. Hoxhallarė, priftėrinj e klerikė tė tjerė, besimtarė shqiptarė tė tė gjitha religjioneve e feve, bashkoheshin si shqiptarė. Njėkohėsisht, edhe armiqtė e shqiptarėve nuk bėnin shumė dallim se kush ēfarė feje ishte kur i sulmonin shqiptarėt. Armiqtė tonė ishin e janė armiq tė kombit tonė. Dėshmorėt e kombit i kemi tė tė gjitha feve nė secilėn luftė tonėn ēlirimtare.

Nga pikėpamja fetare, kombi shqiptar njėmend ėshtė heterogjen, por ai nuk ėshtė edhe aq i vetėdijshėm pėr atė heterogjenitet. Kjo vetėdije cytet prej jashtė, prej koncepteve, nocioneve e kategorive tė importuara (kryesisht perėndimore). Ngjashėm sikurse qė shqiptarėt as pėr sė afėrmi nuk e quajnė e njohin veten e tyre pėr gegė e toskė sa e bėjnė kėtė gjė politikanėt e diplomatėt, studiuesit e gazetarėt e huaj. Ndarjet midis nesh nuk janė tonat.

Tema e fesė dhe e religjionit te shqiptarėt nuk ėshtė aq e vetė shqiptarėve. Kohėve tė fundit kėtė temė dhe aspekte tė saj po i sjellin nė debatin publik gjithnjė e mė shpesh qeveritarėt kosovarė thua se duan tė na e konfirmojnė qė Qeveria e Kosovės nuk ėshtė e shqiptarėve. Medie tė regjimit kohė pas kohė nxjerrin video inēizime tė vjetra tė klerikėve pėr tė ndezur polemika qė i sipėrvendosen aktualitetit politik nė shtetin e Kosovės qė po dėshton.

Lansoje njė temė fetare duke shfaqur video nga arkiva (kush e di edhe sa tė tilla i mbajnė pėr t’i publikuar mė vonė?) dhe askush s’do tė flasė pėr njė kohė pėr ratifikimin e marrėveshjes Thaēi-Daēiq, privatizimin e KEK-ut e tė PTK-sė, varfėrinė e papunėsinė nė rritje. Mbase nuk ka se si tė jetė ndryshe: tash kur Thaēi po merret vesh me Serbinė pėr ridimensionimin e shtetit tė Kosovės nevojitet tė krijohet pėrshtypja qė armiku kryesor nuk vjen prej jashtė (Serbia) por nga brenda (islami). Dhe, kėsisoj tė normalizohet Serbia brenda Kosovės e tė nxjerret islami jashtė, duke barazuar islamin tradicional qė e kemi prej shekujsh me tendencat e pasluftės tė bazuara nė lexime e interpretime tė tjera tė Kuranit.

Nė anėn tjetėr, posaēėrisht gjatė kėtyre dy viteve tė fundit, Qeveria e Kosovės dhe analistėt e regjimit e kanė humbur debatin me Lėvizjen VETĖVENDOSJE! si pėr ēėshtjet politike e kombėtare po ashtu edhe pėr ato sociale e ekonomike. Ata nuk kanė shpresė tjetėr pėrveē religjionit. Kjo ėshtė karta e fundit qė u ka mbetur. Duke e ditur heterogjenitetin brenda shqiptarėve qė reflektohet edhe brenda subjekteve politike pėrfshirė kėtu VETĖVENDOSJE!-n, ata duan pėrēarje tė alternativės ndaj saj pėr ta maskuar pafuqinė e vetė asaj.

Meqenėse VETĖVENDOSJE! doli tė jetė kėshtjellė e pamposhtur nė diskutimet pėr politikėn e bashkimit kombėtar, zhvillimin ekonomik tė bazuar nė prodhim, dhe shtetin e sė drejtės e atė social, le ta provojmė me religjionin thonė ata, sepse dihet qė njerėzit mbajnė bindje e qėndrime personale tė ndryshme. Ana tjetėr e sė njėjtės medale ėshtė qė duke nxitur tensione ndėrfetare e fetare tė kėrkojnė buxhet shtesė e vazhdim tė kontratės pėr ShIK-un nga qarqe tė caktuara amerikane: pa ShIK-un pa dyshim qė PDK-ja jo vetėm se dobėsohet, por me gjasė edhe zhduket fare.

Kėto debate do tė vazhdojnė sepse pushteti i ka mundėsitė e fuqinė pėr nxitjen e pėrhapjen e tyre. Tash kur antagonizmat themelorė janė ato midis popullit shqiptar dhe Serbisė si dhe midis shumicės sė varfėr e tė shpronėsuar kundrejt privatizuesve tė pasur, pėrmes njė video sekuence tė para tetė muajve por tė shfaqur para disa ditėve, po pėrpiqen tė na bindin qė antagonizmi themelor e vendimtar na qenka ai midis burrit dhe gruas (sic.).

Morali nuk duhet kufizuar te religjioni e religjionet. Kosova ėshtė shtet sekular ku duhet tė ketė liri tė religjionit e tė religjioneve pa dallim dhe ku ēėshtjet e etikės konsistojnė te ndėrgjegja e njeriut. Paralelisht me kėtė, rrėnjėt e moralit tė qytetarėve mund t’i gjejmė jashtė tyre: te gjendja sociale e materiale, te trajtimi qė ua bėn pushteti, te lloji i organizimit shtetėror. Nė kohėra e nė vende tė ndryshme, nė ekonomi e shtresa tė ndryshme tė popullsisė, nuk gjejmė morale tė njėjta. Kėshtu, milionerėt e skamnorėt kanė gjykime etike fort tė ndryshme ndėrkaq prostitucioni ėshtė pėrgjithėsisht skllavėri. Aty ku besojmė qė kemi identifikuar shkaqet, mė shpesh seē mendojmė, mund tė kemi parė veēse pasojat.

Dallimi gjinor nuk bėn tė na e organizojė shoqėrinė. Dhe, sa mė shumė barazi, aq mė pak dallime. Barazia shoqėrore duhet ta pėrfshijė dhe ta nėnkuptojė barazinė gjinore. Pa barazi, nuk ka dinjitet, por dominim e frikė, qė do tė thotė se nuk ka as liri. Barazia ėshtė vlerė: edhe pikėnisje, edhe synim. Dinjiteti i grave e i burrave duhet tė mbrohet e tė respektohet njėsoj.

Nė vjeshtėn e vitit 2008, pas krizės financiare me pasoja globale, nė politikėn botėrore dhe marrėdhėniet ndėrkombėtare kemi njė rikthim tė rolit tė shtetit dhe kombit. Po nuk e kuptuam ne shqiptarėt kėtė gjė, do ta paguajnė shtrenjtė edhe brezat e ardhshėm. Shqiptarėt janė njė komb i fuqishėm por me shtete tė dobėta (tė Kosovės e tė Shqipėrisė). Bashkimi kombėtar nuk e ka kuptimin e njė kombi tė ri tė bashkuar por e njė shteti tė ri tė bashkuar pėr kombin.

Pėrderisa kishte mirėqenie tė pėrgjithshme, lulėzonin organizmat e mekanizmat ndėrkombėtarė, mirėpo porsa u cenua ajo mirėqenie secili popull e komb iu kthye shtetit tė vet dhe kozmopolitanizmi nisi t’ia lėshojė vendin sėrish nacionalizmave. Natyrisht, problemi ėshtė qė edhe ai kozmopolitanizėm i mėhershėm ishte prej sė larti (apo, siē thoshte me njė rast njė filozof francez: kur ta dėgjosh fjalėn kozmopolit dije qė njė perandori po zgjerohet), por edhe ky nacionalizėm ėshtė pėrgjithėsisht reaksionar meqė organizohet rreth dallimit kombėtar e lakmisė e jo ēlirimit kombėtar dhe barazisė.

Shqiptarėt nė Ballkan nuk duhet tė lejojnė as tė shfrytėzohen si bedem mbrojtės i ‘Evropės sė krishterė’ pėrpara ‘depėrtimit tė islamit nga lindja’ dhe as tė pėrdoren nga ‘islamistėt ekstremistė’ kundėr ‘perėndimit tė krishterė’. Sepse, pikė sė pari, kėso figurash qė pėrbėjnė imagjinatėn e ndarjes lindje-perėndim tė fetarizuar janė ato tė doktrinės sė mbrapshtė tė pėrplasjes sė civilizimeve. Pėrplasja e civilizimeve ėshtė orvatje pėr kulturalizmin e mė pas edhe fetarizimin e kundėrthėnieve socio-ekonomike e gjeo-politike (duke i depolitizuar ato).


Shkrim palidhje !
Shume Nxenese qe per shkak te Shamis nuk munde te shkojn ne Shkolle do te thonin !
Sot ka bisedime me Serbin, Neser ka zgjedhje, mbasneser diqka tjeter...
JO Albn keshtu nuk esht.
Shteti dhe Shoqeria duhet te diskutoj porbleme te ndryshme ne te njeten kohe dhe ato ti zgjedhe e jo ti shtyje hajt Sot e hajt Neser.
Parlamenti i Kosoves e nderron Kushetuten perdit!
E ne emer te Kushtetutes Sekulare Nxeneset nuk munde te shkollohen se ajo ia ndalon te hyne ne Shkoll me Shami.
Pasi problemet e Nxeneseve nuk jan te tuat edhe te tuat nuk jan te Nxeneseve.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Shpati : 17-06-13 nė 08:27
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-06-13, 20:24   #20
Artisti
 
Avatari i Artisti
 
Anėtarėsuar: 16-05-05
Postime: 6,480
Artisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Shkrim palidhje !
Shume Nxenese qe per shkak te Shamis nuk munde te shkojn ne Shkolle do te thonin !
Sot ka bisedime me Serbin, Neser ka zgjedhje, mbasneser diqka tjeter...
JO Albn keshtu nuk esht.
Shteti dhe Shoqeria duhet te diskutoj porbleme te ndryshme ne te njeten kohe dhe ato ti zgjedhe e jo ti shtyje hajt Sot e hajt Neser.
Parlamenti i Kosoves e nderron Kushetuten perdit!
E ne emer te Kushtetutes Sekulare Nxeneset nuk munde te shkollohen se ajo ia ndalon te hyne ne Shkoll me Shami.
Pasi problemet e Nxeneseve nuk jan te tuat edhe te tuat nuk jan te Nxeneseve.


Tash me shikue hollė e hollė kėta nxėnės nuk dėshirojnė Respekt, nga vetė fakti qė nuk e respektojnė Kushtetutėn e Shtetit ku jetojnė.

E pse ti respektojė Kushtetuta ata?



.
__________________
Te jesh i Sinqert,do te thote:
Edhe shokun me te ngusht,
duhet ta kritikosh
---kur e ka keq----
Artisti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-06-13, 17:12   #21
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Titulli: Re: Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Artisti Shiko postimin
Tash me shikue hollė e hollė kėta nxėnės nuk dėshirojnė Respekt, nga vetė fakti qė nuk e respektojnė Kushtetutėn e Shtetit ku jetojnė.

E pse ti respektojė Kushtetuta ata?



.
Kushtetauta esht Akti me i lart Juridik dhe Politik i nje Shteti.
Me ta perkethye i bjen se q'do rregull e Kushetutes duhet te shpreh deshiren e shumices.
Dhe Nxenjesja ose Nxeneset nuk jan fajtore se nje Budall ose nje grup Budallesh kan futur nje ndales te till ne Kushtetut.
Budalla dhe Budallenjet esht dashur te din se ne nje vend ku 95 % te Banoreve jan Musliman dhe teorikisht te 95 % munde te mbajn Shami e te njetit kan futur ndales !!!
Seriozisht ja ke fut kot.
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-06-13, 20:16   #22
Artisti
 
Avatari i Artisti
 
Anėtarėsuar: 16-05-05
Postime: 6,480
Artisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Kushtetauta esht Akti me i lart Juridik dhe Politik i nje Shteti.
Me ta perkethye i bjen se q'do rregull e Kushetutes duhet te shpreh deshiren e shumices.
Dhe Nxenjesja ose Nxeneset nuk jan fajtore se nje Budall ose nje grup Budallesh kan futur nje ndales te till ne Kushtetut.
Budalla dhe Budallenjet esht dashur te din se ne nje vend ku 95 % te Banoreve jan Musliman dhe teorikisht te 95 % munde te mbajn Shami e te njetit kan futur ndales !!!
Seriozisht ja ke fut kot.



I zhdėrvjellt je!

Tash tė fillojmė me analizėn, si gjithmonė Artisti analizon, mendon dhe sė fundi fol,shkruan.

95% musliman
95% mund ta mbajn shamin

Dėgjo Zotėri Shpati, zhdėrvjelltėsia jote ėshtė jetėshkurtėr.Duke filluar nga ato qė ke pėrmend, vie qė 95% i zgjodhėn kėta "budallenjt" tė cilėt nuk duan qė shamia, tradita arabe tė mbizotėroj Kosovėn.

Ata muslimanėt, pėrqindja jote qė ke pėrmend, mund tė jetė e saktė por edhe mund tė mos jetė e saktė.

Nėse ėshtė e saktė, 95% qenkan budallenj, sepse kanė zdhedhur budallenjt.Pra 95% e muslimanėve nė Kosovė, janė budallenj, e gjitha sipas llogaris tėnde.

Aq "budallenj" qenkan saqė prej 95%, shamin e mbajn 0,00001%.


Pa zhdėrvjelltėsi dhe pa ja Futur kot por me Analizė, tė pėrshėndet


Artisti
__________________
Te jesh i Sinqert,do te thote:
Edhe shokun me te ngusht,
duhet ta kritikosh
---kur e ka keq----
Artisti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-06-13, 18:56   #23
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Artisti Shiko postimin


I zhdėrvjellt je!

Tash tė fillojmė me analizėn, si gjithmonė Artisti analizon, mendon dhe sė fundi fol,shkruan.

95% musliman
95% mund ta mbajn shamin

Dėgjo Zotėri Shpati, zhdėrvjelltėsia jote ėshtė jetėshkurtėr.Duke filluar nga ato qė ke pėrmend, vie qė 95% i zgjodhėn kėta "budallenjt" tė cilėt nuk duan qė shamia, tradita arabe tė mbizotėroj Kosovėn.

Ata muslimanėt, pėrqindja jote qė ke pėrmend, mund tė jetė e saktė por edhe mund tė mos jetė e saktė.

Nėse ėshtė e saktė, 95% qenkan budallenj, sepse kanė zdhedhur budallenjt.Pra 95% e muslimanėve nė Kosovė, janė budallenj, e gjitha sipas llogaris tėnde.

Aq "budallenj" qenkan saqė prej 95%, shamin e mbajn 0,00001%.


Pa zhdėrvjelltėsi dhe pa ja Futur kot por me Analizė, tė pėrshėndet


Artisti
Gabim.
Kerkeses se Qeveris dhe Partive te Kosoves te distancohet Bashkesia Islame nga Hogja nuk iu pergjegj.
Per ate qka ka Fiqir mjafton, se Tru ka edhe Lopa.
Nxeneset kan te drejt simbas te" Drejtes Nacionale -Kontrates Popullore" . Disa nga Servilizmi ose pa aftesia (perkethyen Kontraten e ndonje Populli te huaj dhe e shpallen si Kontrat tonen).

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Shpati : 23-06-13 nė 18:57
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-06-13, 09:54   #24
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Religjioni qe ke ti nuk esht i pari as i mbremi.
Do te ishte budallaki qe ndonje Shqiptar te banonte ne Kasoll ose Shpell vetem pse te paret tan kan banuar ne to .
Muslimanet Shpitar jan me Patriot se nuk jan nen Ombrellen e askujt e ti vallzon siq te thot Vatikani.
Fund.
Ėshtė edhe mė marre tė besosh dhe tė jetosh simbas rregullave tė shekullit tė Vl ose simbas udherrefimit tė njė "profeti" dhe shprendaresi tė plaqkave aq sa ėshtė edhe me turp qė tė thirresh veten musliman kur dihet se ne cilat menyra dhe tipare ke qenė mė shumė kolaborist sesa kombtarė.
Mos me permend patriot qė kan qenė nėn sherbimin e osmanlijve se edhe nė kohen e ish-Jugosllavisė kan qenė nėn sherbimin e shtetit e si i quan ti ata??
Faktet janė tė gjalla se perderisa shqiptaret janė pėrmbajtė sa mė afer botes se krishterė dhe Vatikanit, ata kan pasur shkollė, liri, fitore dhe cdo gjė e si deshmi ėshtė edhe kjo e fundit ku shqiptaret e gėzojnė lirinė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-07-13, 22:37   #25
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Psikologu Shiko postimin
Ėshtė edhe mė marre tė besosh dhe tė jetosh simbas rregullave tė shekullit tė Vl ose simbas udherrefimit tė njė "profeti" dhe shprendaresi tė plaqkave aq sa ėshtė edhe me turp qė tė thirresh veten musliman kur dihet se ne cilat menyra dhe tipare ke qenė mė shumė kolaborist sesa kombtarė.
Mos me permend patriot qė kan qenė nėn sherbimin e osmanlijve se edhe nė kohen e ish-Jugosllavisė kan qenė nėn sherbimin e shtetit e si i quan ti ata??
Faktet janė tė gjalla se perderisa shqiptaret janė pėrmbajtė sa mė afer botes se krishterė dhe Vatikanit, ata kan pasur shkollė, liri, fitore dhe cdo gjė e si deshmi ėshtė edhe kjo e fundit ku shqiptaret e gėzojnė lirinė.
Mendimet e tua nuk munde te quhen ndryshe pos Idioteske.
Ekzistojn rregulla qe nuk humbin ne rendesi kurri se ato jan krijuar jo per nje kohe por per te gjitha kohet.
vatikani nuk paraqet asgje per shumicen e Shqiptareve dhe se nuk ka vatikani qellime miqesore tregon mosnjohja e Kosoves si Shtet.
Progresi i tashem i Shqiptareve esht rezultat i kohes sepse tash edhe Popujt e Afrikes po zhvillohen e disa te Evropes po ngecin.
Nuk do te zgjas shume dhe do te bindesh se je naiv.
Kjo Bote nuk funkesionon simbas bindjeve te tua ose disa si ti qka mendojn.
Popujt i shiqojn interesat e veta dhe per ato Katoliket i ben dy Luftra Boterore ndermjet veti dhe me siguri do ta bejn edhe te treten.
Pra nuk jan me te mir ata qka ti mendon sepse disa nga ta i pushtuan Trojet Shqiptare shekullin e kaluar ose ndimuan te copteohen.
Personalisht jam ithetar i rregullave te vendit e jo te importuara.
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-07-13, 21:01   #26
Artisti
 
Avatari i Artisti
 
Anėtarėsuar: 16-05-05
Postime: 6,480
Artisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Mendimet e tua nuk munde te quhen ndryshe pos Idioteske.
Ekzistojn rregulla qe nuk humbin ne rendesi kurri se ato jan krijuar jo per nje kohe por per te gjitha kohet.
vatikani nuk paraqet asgje per shumicen e Shqiptareve dhe se nuk ka vatikani qellime miqesore tregon mosnjohja e Kosoves si Shtet.
Progresi i tashem i Shqiptareve esht rezultat i kohes sepse tash edhe Popujt e Afrikes po zhvillohen e disa te Evropes po ngecin.
Nuk do te zgjas shume dhe do te bindesh se je naiv.
Kjo Bote nuk funkesionon simbas bindjeve te tua ose disa si ti qka mendojn.
Popujt i shiqojn interesat e veta dhe per ato Katoliket i ben dy Luftra Boterore ndermjet veti dhe me siguri do ta bejn edhe te treten.
Pra nuk jan me te mir ata qka ti mendon sepse disa nga ta i pushtuan Trojet Shqiptare shekullin e kaluar ose ndimuan te copteohen.
Personalisht jam ithetar i rregullave te vendit e jo te importuara.


Krejt "pėrparimi, arritja" e Kosovės vjen nga Salafistėt, vjen nga Islami i cili ka pėr detyrė ti mbaj njerėzit budallenj pėr ti sunduar mė lehtė.

Vendet Arabe na "njohėn" qė tė gjitha.


.
__________________
Te jesh i Sinqert,do te thote:
Edhe shokun me te ngusht,
duhet ta kritikosh
---kur e ka keq----
Artisti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-11-13, 16:47   #27
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Haradinaj: S’e di pse jam mysliman



Njė video po qarkullon nėpėr rrjetet sociale, nė tė cilėn shfaqet Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, duke dhėnė njė intervistė nė gjuhėn angleze.

Nė kėtė intervistė (a bisedė), Haradinaj flet pėr fenė Islame, por edhe pėr atė tė krishtere. Ai thotė se familja e tij, prej katėr gjeneratash kanė qenė shqiptarė katolikė, ndėrkaq thekson se nuk e ndjen veten mysliman.

“Familja ime pėr katėr gjenerata kanė qenė shqiptarė katolikė. Unė kam lindur mysliman, por s’e di pse jam mysliman pėr shkak se asnjėherė nė jetėn time nuk kam qenė nė xhami, as pėr falje e as pėr asgjė tjetėr”, ka thėnė Haradinaj nė kėtė intervistė nė gjuhėn angleze.

Mė tej, ai jep sqarime se si ka depėrtuar feja myslimane nė trojet tona nga Perandoria Osmane e tutje.

Si duket, videoja fillimisht ėshtė publikuar nė njė faqe myslimane nė Facebook, ku qėllimi i publikimit tė saj ka qenė fyerja ndaj Haradinajt, dhe jo vetėm. Qėllimi ynė nuk pėrkon me atė tė sipėrpėrmendurin, por edhe thjesht me qėllim informimi tė publikut, meqenėse edhe deklarata e Haradinajt, qė faktikisht nuk dihet ende kur dhe ku ėshtė bėrė, duket tė ketė qenė publike.



__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-13, 14:40   #28
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Ramush Haradinaj:
Nuk i respektoj flliqtanat me mjekėrra



Prishtinė, 26.12.2013 10:34

Ramush Haradinaj ka akuzuar Shėrbimin Informativ tė Kadri Veselit se ėshtė ende aktiv kundėr AAK’sė. Ai ka thėnė se edhe SHIK’at tjerė tė paritive kanė ndikuar nė humbjen e AAK’sė nė zgjedhjet lokale. Haradinaj ka folur edhe pėr njerėzit me mjekėrra, tė cilėt i ka quajtur flliqtana. Veē kėsaj, Lideri i AAK’sė ka thėnė se minoritetet duhet tė kenė edhe njė mandat vendet e rezervuara me njė Parlament 140 anėtarėsh.

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj ka thėnė se SHIK’u i Kadri Veselit ėshtė ende aktiv kundėr tij.

Sipas tij, jo vetėm SHIK’u i PDK’sė, por edhe Shėrbimet Informative tė partive tjera kanė ndikuar qė tė mos ketė rezultate tė mira AAK’ja.

“Ish-SHIK’u i PDK’sė ka qenė akvit. Edhe SHIK’at e partive tjera kanė qenė aktive”, ka thėnė Haradinaj nė RTK.

Sipas tij, fushata e egėr e partive kundėrshtare ka ndikuar nė masė tė madhe ka ndikuar te qytetarėt tė kenė frikė nga AAK’ja.

Ai ka paralajmėruar se do t’i ballafaqojė tė gjithė ata qė kanė lėshuar akuza nė drejtim tė AAK’sė pėr haraē, fajde dhe krim.

“Me tė gjithė do tė ballafaqohem nė Gjykatė”, ka thėnė ai.

“Nėse dikush ka fakte, nėse dikujt i ka ndodh qė dikush i AAK’sė me i qit haraē ose edhe i partive tjera le ta lajmėrojnė nė Prokorori ose edhe te ndėrkombėtarėt”, ka thėnė Haradinaj.

Pavarėsisht kėsaj, Haradinaj ka thėnė se njė ditė edhe kundėrshtarėt e tij politikė do tė mbushen mend.

“Edhe kuzhinat e SHIK’ut kanė me u mbush mend. Njė ditė kanė me rėnė vetė”, ka shtuar ai.

Nė kėtė intervistė, Haradinaj ka folur edhe pėr fenė, pasi ishte nxjerrė njė video, kohė mė parė, ku ai thoshte se nuk e di pse ėshtė muslimanė.

Sidoqoftė, Haradinaj ka thėnė i respkton tė gjitha fetė, edhe fenė islame, por jo edhe njerėzit e ndytė.

“Nuk i respektoj flliqtanat me mjekrra”, ka thėnė Haradinaj.

Ndėrkohė, Haradinaj ka folur edhe pėr vendet e rezervuara pėr minoritetet nė Kuvendin e Kosovės.

Sipas tij, minoritetet duhet tė kenė edhe njė mandat vendet e rezervuara dhe 140 ulėse nė Parlament.

“Edhe njė mandat me iu ofrue si opsion vendet e rezervuara pėr minoritetet. Jemi tė interesuar me e rrit numrin e deputetėve nė Parlament, poashtu nė kėtė mandat nė 140 deputetė”, ka shtuar ai.

Ndryshe, Lideri i AAK’sė, Ramush Haradinaj ka thėnė se partia e tij nuk do t’ia mundėsojė Qeverisė sė Kosovės shumicėn nė Kuvendin e Kosovės.

“Kemi dėshirė mos me praktiku largimin nga senaca. Nuk mundemi me ndejt nė seancė nė rast se prezenca jonė e ndihmon kurorumin e Qeverisė”, ka thėnė ai.

“Ata duhet tė kenė shumicėn nė Kuvend”, ka shtuar ai.

Ai ka konfirmuar se vota e AAK’sė do tė jetė kundėr buxhetit.

“Kjo votė do tė jete negative”, ka shtuar ai.

Ai ka dhėnė edhe disa aryse se pse do tė votojnė kundėr buxhetit tė vitit tė ardhshėm.

“Buxheti nuk premton zhvillim ekonomi. Ėshtė njė buxhet i njė vazhdimėsie dhe kolegėt tonė deputetė kanė shumė vėrejtje”, ka thėnė Haradinaj.

Haradinaj ka folur edhe pėr Vetėvendosjen e Albin Kurtit.

Sipas tij, njerėzit e Vetėvendosjes janė hipokritė dhe tė paftyrė pėr shkak se ndryshe veprojnė e ndryshe flasin.

“Paftyrėsia e Vetėvendosjes s’ka kufi”, ka shtuar ai.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-01-14, 23:59   #29
Bujari-d
 
Anėtarėsuar: 04-05-10
Vendndodhja: Prishtinė
Postime: 60
Bujari-d i respektuarBujari-d i respektuarBujari-d i respektuarBujari-d i respektuarBujari-d i respektuarBujari-d i respektuar
Gabim Titulli: Re: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Gabimi esht i Thaqit .
I njeti nuk esht dasht ta emroj kurri Zonjen Qitaku Ministre dhe duhet ta shkarko nga Postj. Thaqi nuk duhet te Emroj as Femra as Mashkuj ne poste te larta te cilet nuk jan te pjekur dhe nuk njohin ose rrespektojn Normat e Vendit.
[B
Normat e vendit i din secili dhe ato jan Kurani dhe Kanun[/B]i
Normat e nje vendi jan ligji e kushtetuta o zotri.Kurani vlen ne xhami,e kanuni ka vlet para 100 viteve.Doni me na kthy me shekuj mbrapa.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Bujari-d : 02-01-14 nė 00:02
Bujari-d Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-01-14, 13:39   #30
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A kemi nevojė pėr njė shtet tė tillė ?

Hoxhaj:
S’na duhet islami i importuar




3.01.2014


Rryma tė ndryshme fetare tė cilat mundohen qė islamin ta bartin nė jetėn tonė publike, ta bartin nė diskursin tonė publik, ta bartin si njė mėnyrė tjetėr jetese, mė njė diskurs tjetėr mund tė paraqesin rrezik pėr shtetin e Kosovės.

Kėshtu ka thėnė nė pjesėn e dytė tė intervistės dhėnė gazetės "Zėri”, ministri i Punėve tė Jashtme Enver Hoxhaj.

Ai kėrkon nga Ministria e Brendshme, ministri tė tjera, agjenci tė ndryshme qė tė jenė mė tė vėmendshėm.“Kėtė se ēfarė unė po e them para jush e kam ngritur edhe nė takime tė caktuara edhe nė Evropė, por edhe nė Lindje tė Mesme”, ka thėnė Hoxhaj.

Sipas tij, Kosova dhe qytetarėt e saj nė kuptimin e historisė, gjeografisė, nė kuptimin e kulturės janė evropianė.

“Dhe agjenda jonė evropiane ėshtė rikthim nė Evropė. Unė mendoj qė Kosova nuk ka nevojė as tė eksportojė e as tė importojė islamin”, ka thėnė ministri gjatė intervistės, ku ka folur edhe pėr liberalizimin e vizave, emigracionin ilegal dhe raportin e Dick Martit.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 18:28.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.