Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
Emri
Fjalėkalimi
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 05-10-13, 15:54   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Platoni

PLATONI (greqishtja Πλάτων; latinisht Plato; origjinal "Aristokles"), emrin Platon, qė nė greqishte do tė thotė «i gjerė», e mori me siguri pėr shkak tė ndėrtimit ateltik tė trupit), filozof grek (427-347 p.e.r.). Athinas pėr nga lindja, bir i njė familjeje aristokrate tė pasur, nė rini merrrej me poezi dhe gjimnastikė. U shqua edhe si luftėtar, ndėrsa dy herė fitoi shpėrblimin nė Lojėrat Istimike. Filozofinė ia mėsoi heraklitiani Kratil, mirėpo ndikim vendimtar mbi tė pati vetėm Sokrati, tė cilin e njohu nė moshėn e tij 20 vjeēare dhe i mbeti 8 vjet (deri sa vdiq Sokrati) nxėnėsi mė besnik. Pastaj shkoi nė Megarė te Euklidi, mandej nė Egjipt dhe nė Kirenė. Pastaj tetė vjet veproi si mėsues nė Athinė dhe rreth vitit 388 shkoi nė Itali dhe nė Sicili, ku u njoh me pitagoristėt dhe arriti nė oborrin e Dionisit tė vjetėr. Mirėpo, sė shpejti Dionisi u mėrzit nga kėshillat e tij dhe - pasi Platoni provoi tė realizonte shtetin e tij ideal - ia dorzoi deputetit spartan Polisit, i cili si skllav e solli nė Egjinė pėr ta shitur. E bleu dhe e ēliroi kirenasi Aniqerid dhe e ktheu nė Athinė, ku Platoni themeloi shkollėn (Akademinė). Kur, pas vdekjes sė Dionisit tė Madh, Dioni e ftoi nė ekspedita te trashgimtari i tij, dhe pėrsėri nuk pati sukses te sunduesi, njėsoj sikurse mezi iku edhe pas udhėtimit tė tretė (nė vitin 361) nė Sicili. Nga tėrbimi i Dionisit dhe nga vdekja e shpėtuan tani miqtė e tij. Pasi u kthye nė Athinė, dha mėsim nė Akademi deri nė vdekje. Vdiq i famshėm si filozof i lavdėruar anembanė botės.








Nė filozofinė e Platonit, nocionet (tė cilat te Sokrati ende janė tė bazuara nė subjekt) marrin vlerėn e ideve tė veēanta ontologjikisht tė themeluara, autonome, tė pavarura, nga njeriu.Bota e dukshme e formave materiale dhe proceset janė vetėm pasqyrim i papėrsosur i botės mbifenomenale tė ideve. Kėtij koncepcioni fundamental idealist Platoni i nėnrendon edhe zgjidhjen e tė gjitha ēėshtjeve tė tjera etike, gnoseologjike, antropologjike dhe estetike. Sipas Platonit, ēdo ide ėshtė e amshueshme dhe identike nė vete, shkak dhe moster pėr ēdo gjė fenomenale qė kurrė nuk mund tė arrijė vetė idenė. Objekt i studimit tė shkencės sė vėrtetė, objekt i diturisė, nuk mund tė bėhen format e ndryshueshme tė materies, por vetėm nocionet e kulluara abstrakte, pėrkatėsisht idetė. Dialektika ėshtė shkencė, e cila studion idetė, ajo ėshtė aftėsi qė maria e sendeve tė kuptohet si unitet dhe qė gjatė bisedės tė fitohet njohja e nocionit tė kulluar. Nga fenomenet dhe nga sendet sipėrfaqėsore me tė cilat takohen shqisat tona, ekziston universaliteti, ligjshmėria, qė nuk mund tė vėrehet me shqisa, por mund tė sqarohet nė mendje. Kėto ligje, nocione, pėrkatėsisht ide, janė mė tė qėndrueshme dhe andaj mė reale sesa tėrė pėrceptimi ndijor i sendeve; disa sende pėr shembull, qėndrojnė ose bien, mirėpo ligjet qė pėrcaktojnė se ēfarė trupash, kur dhe si do tė bien, nuk kanė fillim, por ekzistojnė gjithnjė.

Duke kritikuar Protagorėn, Heraklitin, Demokritin, madje edhe Anaksagoren, Platoni ua sheh pėr tė madhe preferimin e njohjes ndijore relative dhe paraqet tezėn e tij radikale mbi botėn e vetme substanciale tė ideve mbindijore, nė tė cilėn sendet ndijore vetėm mund tė participojnė. Idetė - dhe jo realiteti materiai - janė e vetmja qenie e botės, kėto janė format e amshueshme substanciale dhe shprehin atė qė ėshtė e pėrbashkėt, e pėrgjithshme, e vlefshme, identike dhe e qėndrueshme nė sendet e veēanta.Thelbi i vėrtetė i sendeve, i shprehur nė ide, mund tė njihet vetėm me arsye, dhe duhet dalluar nga fenomenet qė i perceptojmė me shqisa. Nė mesin ndėrmjet njohjes racionale tė ideve dhe perceptuarit shqisor qėndron mendimi matematik, tė cilin Platoni e konsideron pėrgatitje pėr filozofi.Format gjeometrike dhe numrat janė ndėrmjetės midis botės ndijore dhe botės sė ideve. Andaj, thonė, Platoni nė dyert e Akademisė sė vet shkroi kėto fjalė: «Le tė mos hyjė askush qė nuk di gjeometrinė».

Ideja e sė mirės ėshtė mė e larta nė mbretėrinė e ideve, sepse e mira nė vetvete, ėshtė e mirė absolute, pėrkatėsisht hyjnia, shkaku i gjithė ekzistimit dhe i njohjes. Pėrkundėr ideve, materia ėshtė diēka krejt e pacaktuar, e papėrsosur dhe e pakufizuar. Ajo ėshtė masė kaotike qė plotėson hapėsirėn, e cila vetėm nėpėrmjet ideve mund tė fitojė formėn, ndonėse u bėn rezistencė tė vazhdushme ideve si domosdoshmėri e verbėt, mekanike. Kjo materie e pakufizuar, e cila pikėrisht pėr kėtė shkak nuk mund tė njihet, ėshtė nė realitet - joqenie.
Njeriu ėshtė i ndarė nė trupin, i cili i takon botės kalimtare tė materies, dhe nė shpirtin, i cili ėshtė i pavdekshėm dhe i amshueshėm, kjo ishte dhe do tė jetė, andaj pėrfshihet nė botėn shpirtėrore tė ideve. Shpirti edhe para kėsaj jete ekzistonte njėsoj si ideja, si shpirti i kulluar pa trup, ndonėse nė formė njerėzore. Andaj edhe njohja e vėrtetė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse kujtimi i shpirtit pėr idetė tė cilat i kundroi nė parajetėn e vet.

Nga tė gjitha veprat e Platonit mė voluminoze dhe mė karakteristike pėr tė gjitha koncepcionet filozofike tė tij ėshtė Shteti (Republika, Politeja), nė tė cilėn pėrfshihet edhe metafizika edhe teologjia e tij, etika, psikologjia, pedagogjia, mėsimi mbi rregullimet shtetėrore, mbi artin e tė tjera. Drejtėsia ėshtė raporti midis individėve, mirėpo pikėrisht pėr kėtė shkak ajo varet nga organizimi i shoqėrisė, kėshtu qė mund tė studiohet si pjesė e qenėsishme e shtetit dhe jo si veēori e qėndrimit tė veēantė. Duke pėrshkruar nė mėnyrė kritike sistemet e ndryshme shoqėrore, Platoni do ta vlerėsojė negativisht edhe demokracinė antike. Parimi themelor i saj ėshtė e drejta e barabartė e tė gjithėve qė tė kryejnė tė gjitha shėrbimet dhe tė marrin pjesė nė zgjidhjen e problemeve shtetėrore. Ky, nė tė parė, rregullim i shkėlqyeshėm bėhet i keq pėr shkak se populli nuk ėshtė mjaft i arsimuar pėr t'i zgjedhur ata qė mė me urtėsi do ta udhėheqin shtetin. Andaj njė demokraci e tillė nė fund shpesh kalon nė tirani.

Kėshtu Platoni me idenė e tij grandioze dhe utopike tė shtetit (duke pėrfaqėsuar nė realitet pikėpamjet e klasės aristokrate) konsideron se filozofėt duhet tė sundojnė tėrė shtetin, domethėnė shtresėn e mesme «tė rojtarėve» dhe tė nėpunėsve, dhe me anėn e tyre zejtarėt, fshatarėt dhe skllevėrit. Shoqėri e pėrsosur do tė ishte ajo nė tė cilėn ēdo klasė dhe ēdo anėtar do tė punonin atė pėr tė cilėn pėr nga natyra dhe pėr nga talenti, janė mė tė aftė.
Letra e shtatė, Shteti, Shtetari dhe nė fund Ligjet e Platonit, janė jo vetėm vepra tejet ilustrative pėr koncepcionet e atėhershme filozofike dhe shtetėrore-juridike, por edhe dokumente tė thella dhe veēanėrisht interesante mbi synimet e pėrgjithshme, mundėsitė e anticipimit dhe idealet e shoqėrisė, tė cilat nė figurėn e njėrit nga filozofėt idealistė mė konsekuentė tė tė gjitha kohėve, nė figurėn e Platonit, marrin deri atėherė zgjidhjet mė radikale, mė sintetike dhe mė tė pjekura. Nė kėtė vėshtrim, Shteti paraqiste njė bashkėsi tė themeluar nė mėnyrė ideale, aq ideale, e guximshme, por edhe e parealizueshme, saqė - pavarėsisht nga intencat e Platonit, qė ta realizojė kėshtu ideale praktikisht dhe politikisht - mė vonė u detyrua edhe nė vetė idenė tė pėsojė disa korrigjime. Dinamika e gjallė e jetės dhe njeriu konkret me tė gjitha dobėsitė e veta, me tendencat dhe dėshirat individuale, madje edhe disa pėrvoja tė pikllueshme praktike-politike, rrėnuan idealet ėndėrruese tė Platonit mbi pronėn e pėrbashkėt, zgjedhjet e bashkėshortėve, bashkėsinė e grave dhe tė fėmijėve, mbi edukatėn shtetėrore tė ashpėr, si dhe mbi drejtėsinė e kulluar, hyjnore dhe tė madhėrishme nė pėrgjithėsi. Dhe ndonėse kjo «pastėrti» nė Shtetin dhe nė vetė sferėn teorike mbėshtetej megjithatė nė realitetin e vrazhdtė tė ekzistimit tė skllavėve (madje edhe tė kastave saktėsisht tė diferencuara tė zotėrinjve, tė cilėt duhet t'u pėrmbahen vetėm detyrave dhe tė drejtave tė tyre tė patejkalueshme), ndonėse, pra, ėshtė i qartė edhe karakteri klasor i saj, prapėseprapė ajo pėrmban edhe shumė elemente tė cilat mė vonė i shtynė edhe disa autorė socialistė (Maks Berin, Karl Kauckin) ta shpallin «bashkėsi komuniste» tė vėrtetė. Dhe njėmend, Politeja me tekstin e saj jashtėzakonisht tė bukur dhe artistikisht tė shkruar - sikurse, mė nė fund, edhe pjesa dėrmuese e dialogėve tė Platonit - dhe me pastėrtinė morale tė saj, me idenė e kolektivitetit, madje edhe me disa zgjidhje ekonomike, ka mundur tė shtjerė nė konkluzione tė tilla, nė thelb gjithsesi shumė tė guximshme.

Ideja e shtetit, nxjerrė nga ideja e drejtėsisė - ndonėse e ngarkuar nga tri dobėsi themelore tė Platonit: tė ndarjes nė mbretėrinė ideale dhe reale, nė botėn e ideve dhe nė hijen e ideve - paraqet njė krijim tė menduar nė mėnyrė logjike dhe konsekuente, qė teorikisht do tė thotė utopi shembullore tė bashkėsisė fatlume dhe, pėr atė kohė, tė pėrsosur. Platoni konsideron ekskluzivisht se vlera intelektuale dhe pjekuria morale e filozofėve ėshtė garanci e sigurt pėr tė drejtuarit e drejtė tė fateve njerėzore nė bashkėsinė e organizuar, kėshtu qė pėr formimin dhe ekzistimin e cilatdo enteve shtetėrore dhe tė gjitha veprimeve ndaj njerėzve nė pėrgjithėsi - nuk nevojitet asgjė tjetėr veēse shkaku i kulluar racional. Freskia e kėsaj vetėdijeje tė vetvetes racionale dhe synimi krenar dhe entuziast pėr realizimin e vlerave tė larta etike ndriēojnė pa dyshim nga teksti i Shtetit me forcėn e me sinqeritetin, si dhe me pėrkushtimin entuziast ndaj sė vėrtetės sė vet ideale, njėrit nga mjeshtrit mė gjenialė tė dialogėve tė tė gjitha kohėve. Nėse, pėr shembull, lexojmė atė pėrgėnjeshtrimin temperament, tė qetė dhe racional tė Trasimakut elokuent - si dhe tė njė seri bashkėbiseduesish tė tjerė tė Sokratit -do ta kuptojmė shpejt tėrė thellėsinė dhe fuqinė filozofike tė argumentit tė Platonit, tė bazuar nė vlerat e pėrhershme dhe nė synimin fisnik tė autorit qė tė vėrtetojė se si i drejti ėshtė edhe mė i urtė, edhe mė i lumtur se i padrejti.

Nga fundi i jetės Platoni megjithėkėtė - i dėshpėruar nga mossukseset reale, duke njohur mė mirė njėrėzit, psiken e atyre dhe tė metat e tyre, lakminė e tyre pėr pushtet, para dhe kėnaqėsi, duke u bindur se sundimi i filozofėve nuk do tė mund tė ishte me forcėn intelektuale tė tyre mjaft autoritativ pėr masat - kuptoi se Politeja ishte vetėm njė ide iluzore dhe se duhet t'u pėrshtatet mundėsive ekzistuese njerėzore dhe shoqėrore. Fryt i kėtyre pėrvojave tė mėvonshme janė Ligjet e tij.

Nė njė varg tė dialogėve mė tė njohur tė tij Platoni merret edhe me problematikėn estetike. Ai para sė gjithash, vėrtetoi, se, ndryshe nga objektet e bukura, nga veprimet e bukura, nga mendimet e bukura, ekziston ideja e sė bukurės, domethėnė e bukura nė vetvete, e cila gjithmonė ėshtė identike nė vetvete. Ēdo gjė qė ėshtė e bukur, pėrveē kėsaj njė - ideje, ėshtė e bukur nga shkaku se nė vete pėrmban njė pjesė tė kėsaj sė bukurės sė pėrgjithshme. Vetėm, pra, ai qė njeh idenė e sė bukurės mund tė konkludojė mbi shkallėn e sė bukurės edhe nė sendet e veēanta. Platoni, pra, konsideron se nuk do tė mund tė vėrtetohej ē'ėshtė e bukur sikur tė mos ekzistonte ndonjė masė, mostėr e pėrgjithshme, vlerė absolute, e cila sendet e bukura i bėn tė bukura. Nė Fedrin Platoni dėshiron tė tregojė sesi nė agimin e sė bukurės kujtojmė ato tė bukurat ideore tė vėrteta, qė i kemi pėrjetuar nė paraekzistencėn e mbretėrisė sė ideve, dhe kėshtu pikėrisht ky kujtim «i jep krah shpirtit» nė kontakt me tė bukurėn reale.

Mirėpo, metafizika e sė bukurės e Platonit - ngritja e tij e idesė tė sė bukurės midis tri ideve mė tė larta (sė bashku me tė mirėn dhe tė vėrtetėn) -i ėshtė kundėrvėnė teorisė sė tij mbi artin. Nė kėto shqyrtime mbi artin, Platoni ėshtė shumė konservativ dhe kėrkon qė artistėt tė krijojnė vetėm vepra didaktikisht tė vlefshme, tė cilat mund tė bėhen tė dobishme pėr shtetin. Tė gjithė artistėt e tjerė nxisin dhe trondisin pasionet, tė cilat «secili njeri i arsyeshėm do tė dėshironte t'i shuante, kėshtu qė ndikojnė negativisht nė pikėpamje edukative mbi masen». Andaj, nga shteti ideal i tij do ta dėbojė madje edhe «poetin mė tė pėrkryer dhe tragjikun e parė», tė pavdekshmin Homer. Mirėpo nėnēmimi i artit nga ana e Platonit nuk bazohet vetėm nė kėtė arsye pedagogjike-ideore dhe pragmatike, por, para sė gjithash, nė funksionin gnoseologjik tė pavlefshėm tė artistit. Ndėrkaq, nė bazėn e moskuptimit tė artit nga ai gjendet koncepcioni i tij estetik i mimezisit (imitimit). Pra, nėse arti duhet t'i imitojė sa mė besnikrisht objektet reale, e edhe kėto janė objekte reale, sipas skemės sė Platonit, pra edhe vetė hija e botės sė ideve, arti vėrtet nuk bėn gjė tetėr veēse imiton tė imituaren, ai ėshtė hije e hijes. Andaj, pėr Platonin tavolina reale ėshtė megjithatė mė e vlefshme se figura e tavolinės e cila e imiton. Mjeshtėria poetike nė tėrėsi nuk bazohet nė dituri, por vetėm nė frymėzimin, nė mendimin subjektiv, andaj nuk ka karakter objektiv tė tė menduarit racional, por ėshtė tejet emocionale, dhe shumė pak intelektuale dhe rigorozisht konceptuale.
Platoni tregon nė mėnyrė jashtėzakonisht konsekuente pėr tė gjitha pasojat e njė qėndrimi, i cili nuk gjen kurrfarė forme tjetėr tė njohjes pėrveē formės intelektuale. Ai konsideronte me tė drejtė se imitimi ndalet gjithmonė nė tė dhėnat natyrore dhe nuk arrin deri te nocionet, deri te e vėrteta logjike. Por ai njėkohėsisht konsideronte se jashtė intelektit, qė zbulon idetė, nuk ekziston asgjė tjetėr pėrveē sensualitetit e pasionit tė thjeshtė trupor tė ndytė. Vėrtet, ndjenja e tij e rafinuar estetike vėshtirė mund tė pajtohej me konkluzionet logjike rigoroze tė tij, qė e ulėn aq shumė vlerėn e artit. Njėherė edhe vetė tha se do ta ndiente veten tė lumtur sikur t'i tregonte kushdo e kurdoherė mėnyrėn me tė cilėn do ta justifikonte artin dhe do ta vendoste midis veprimtarisė sė madhėrishme njerėzore. Por meqė askush nuk mundi ta bindi nė jologjikshėmrinė e rezultateve tė tij dhe i dukej se arti me tė vėrtetėn e vet fiktive ishte nė kundėrshtim me ndėrgjegjen etike tė tij, kurse intelekti pėrcaktonte qė ta linte artin, ai dėgjoi nė mėnyrė konsekuente intelektin dhe ndėrgjegjen e vet.

Mirėpo, pavarėsisht nga kualitetet gnoseologjike dhe estetike tė dialogėve tė pavdekshėm tė Platonit, qė do tė mbesin gjithmonė ndėr veprat mė tė vlefshme dhe mė frymėzuese tė mendjes njerėzore nė thesarin e trashėgimit kulturor evropian, Platoni nuk e kapėrceu dualizmin e botės sė ideve dhe tė realitetit, dhe pėr kėtė arsye edhe ngeli nė suazėn e njė vargu kundėrthėniesh tė pazgjidhura, e qė ėshtė karakteristike edhe pėr shumė sisteme tė mėvonshme objektive-idealiste. Pėr disa nga kėto kundėrthėnie tregoi sheshit edhe nxėnėsi i tij Aristoteli i Stagires.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 05-10-13, 15:55   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Platoni

Veprat kryesore:

Veprat e Platonit mund tė klasifikohen nė 4 grupe themelore:
1. Perioda Sokratike: Apologjia; Kritoni; Protagora; Ijoni; Laketi; Shteti, libri I; Lisidi; Harmidi; Eutifroni.
2. Perioda kalimtare: Georgijasi; Menoni; Eutidemi; Hipiasi i vogėl; Kratiii; Hipiasi i madh; Menekseni.
3. Veprat e periodės sė pjekurisė : Simpsioni; Fedoni; Shteti (pėrkthyer shqip): Fedri.
4. Veprat e periodės sė v o n s h m e : Teeteti; Parmenidi; Sofisti; Burrė-shteti; Filebi; Timeu; Kritia; Ligjet.


JETSHKRIMET – KURESHTI NGA JETA E PLATONIT

* "Qėllimi i edukatės ėshtė qė trupit dhe shpirtit t'u japė tėrė bukurinė dhe tėrėsinė qė mund tė kenė".

* Platoni citonte:"Eshtė shumė lehtė tė jesh galant me tė holla tė huaja".

* "Nė secilin prej nesh ekziston pritja qė e quajnė shpresė".Platoni shpesh e citonte gjatė jetės sė vet.

* Masa adhuron aq shumė lajkatimin dhe «aq ėshtė e etshme pėr mjaltin» saqė nė fund lajkatari mė dinak, i cili veten e quan «mbrojtės tė popullit», merr pushtetin mė tė lartė nė duart e veta. Sikurse mjekun, kur jemi tė sėmurė, nuk e zgjedhim dosido, sikurse qė anijėn nuk e drejton timonieri i zgjedhur, por ai qė di tė drejtojė mė mirė, po kėshtu edhe pėr shtetin duhen kėrkuar drejtuesit mė tė mirė dhe mė tė menēur, dhe kėta, sipas Platonit, janė filozofėt: «Derisa filozofėt nuk bėhen mbretėr, ose derisa tė ashtuquajturit mbretėrit e sotėm... nuk i pėrkushtohen filozofimit tė vėrtetė dhe tė themelt, dhe derisa kėto tė dyja nuk shkrihen nė njė... gjatė gjithė kėsaj kohe shtetet nuk do tė mund tė ēlirohen nga e keqja...»
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-10-13, 15:58   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Platoni

Mėsimdhėnja sekrete e Platonit


Nga filozofėt klasik mė tė mėdhenj, nxėnėsi mė i njohur i Sokratit dhe ndoshta mė i devotshmi ndaj mėsimdhėnjeve tė tij, me dhunti tė shumta, Platoni, rezultoi objekt studimi por edhe kritike tė ashpėr pėr pasardhėsit e tij. Shumė u mbėshtetėn nė mėsimdhėniet e tij pėr tė futur teori tė reja dhe sisteme filozofike qė shumė i pėrdorėn, zakonisht duke i pėrzier, qė tu shėrbenin pėr pėrfitime vetjake. Sido qė tė jetė, Platoni ka qėnė dhe mbetet njė nga filozofėt mė tė rėndėsishėm tė Greqisė klasike dhe nuk do tė pushoi asnjėherė sė u studjuari nga adhuruesit e filozofisė dhe jo vetėm. Por, edhe pse janė shkruajtur shumė pėr veprat dhe mėsimdhėnjet e tij, ekziston njė pjes qė nuk duket se i intereson shumė filologėve modern dhe kėrkuesve. Brėnda veprės tė platonit fshihen shumė dije tė thella brendėsore qė nuk dallohen nė sy tė parė. Dhe megjithatė Esoterizmi ėshtė elementi mbizotėrues nė veprėn e filozofit tė madh, i cili njohu tė gjitha qėndrat mė tė rėndėsishme tė dijes qė ekzistonin nė periudhėn e tij, brėnda dhe jashtė hapsirės Greke.

Pėr Njeriun.

Pėr sa i pėrket pėrbėrjes sė njeriut si qėnie, esoterizmi pėrmėnd se njeriu pėrbėhet nga dy element bazor: Shpirtin (e pavdekshėm) dhe personalitetin. Brėnda ciklit tė rimishėrimeve, ajo qė mbetet e pandryshueshme, e pashpėrbėrshme, e pėrjetėshme ėshtė Shpirti, i cili mishėrohet ēdo herė nė njė trup tė shpėrbėshėm qė ka karakteristika tė veēanta tė cilat pėrbėjnė personalitetin e ēdo individi. Personaliteti pėrbėhet nga katėr mbartės themelor: trupin fizik, energjia qė i jep jetė kėtij trupi- qė nė esoterizėm quhet prana- botėn tonė ndjesore dhe mėndjen egoiste, i cili mendohet dhe e drejton njeriun nė bazė tė dėshirave dhe qėllimeve tė tija personale. Kėto 4 mbartės lidhen me 4 elementėt krijues te botės: Tokė, Ujė, Ajėr, dhe Zjarr sipas rradhės.

Shpirti nga ana tjetėr ėshtė ai qė bėn pjesė tek esenca hyjnore, ėshtė pika e shenjtė e njeriut dhe pikėrisht pėr kėtė arsye pėrbėn njė urė e cila bashkon njeriun me Perėnditė. Pėrbėhet nga mėndja e pastėr dhe altruiste Manasi nė sanskritisht, “nga mbartėsi parandjesor Budi dhe nga shkėndia hyjnore e Vullnetit ose Atma, qė ėshtė qėnia e vėrtet e njeriut, shkaku i tė gjithė tė tjerėve, INDIVIDI.”

Tė gjithė kėta mbartės tė njeriut do tė mund tė kategorizoheshin edhe me njė mėnyrė tjetėr nė tre vėnde: Trup, Psikikė, Mėndje ose Shpirt, dhe psikia pėrbėrėse e urės midis Trupit dhe Shpirtit. Kėtė ndarje e gjemė nė menyrė shumė tė qartė tek Platoni ku thotė “Νουν μεν εν ψυχή, ψυχή δε εν σώματι ξυνιστάς το παν ξυνετεκταίντο” qė do tė thotė “Pasi vuri mėndje tek shpirti dhe shpirt tek trupi (Krijuesi) ndėrtoi gjithēka qė ekziston.” Pėr tė njėjtėn gjė na flet Platoni kur i referohet shpirtit dhe pjesėve tė tij. Ai mendon se shpirti pėrbėhet fillimisht nga dy pjesė, njė tė vdekshėm dhe njė tė pavdekshėm. Pjesa e tij e pavdekshme ėshtė qė burgoset brėnda trupit tė vdekshėm – i cili ėshtė mishėrimi i Shpirtit brėnda botės materiale – ndėrsa ai i vdekshmi ėshtė mbartėsi ndjesor dhe mendor i personalitetit. Pjesėn e vdekshme ndanė Perėnditė nė dy tė tjerė, njė superior dhe njė inferior dhe midis tyre vendosėn “frenat”, qė ėshtė mėndja qė arsyeton, qė ėshtė intelekti fizik i njeriut. Platoni e quan pjesėn inferiore dėshirori dhe e lidh me instiktet si dhedėshirat e ulta, pjesėn superiore e quan zemėrori qė pėrfshin emocionet tona tė ndryshme tė cilat ndikojnė mbi gjėndjen tonė emocionale. E para bazohet tek qejfi dhe pėrmban fantazitė dhe dėshirat, ndėrsa e dyta bazohet afėr kokės.

Pėrsa i pėrket pjesės sė pavdekshme tė shpirtit, sipas filozofit tė madh quhet llogjiku. Qė tė ekzistoi harmoni dhe drejtėsi tek njeriu, duhet qė kjo pjesė e pavdekshme tė kontrollojė dhe tė mbizotėrojė mbi tė gjitha tė tjerat. Sipas esoterizmit, qė njeriu tė zhvillohet dhe tė pėrmirsohet vazhdimisht ėshtė i detyruar qė tė veprojė dhe tė jetojė duke u mbėshtetur mbi pjesėn e tij Shpirtėrore dhe duke kontrolluar personalitetin e tij.

Pėr Qytetin. Pėr Botėn.

Kėtė trepjeshmėri te shpirtit shtjellon Platoni nė veprėn e tij “Republika” dhe e lidh me drejtėsinė, si pėr sa i pėrket njeriut, ashtu edhe pėrsa i pėrket republikės, me caktimin e qytetarėve nė tre kasta. Kjo ndarje nuk bėhet nė bazė tė trashėgimisė, as sipas statusit ekonomik te qytetarėve por bėhet nė bazė tė zhvillimit brendėsor tė secilit dhe aftėsisė sė tij pėr tė pėrdorur llogjikun, duke kontrolluar personalitetin dhe pjesėt inferiore tė psikikės.

Kėto tre kastat e qytetarėve karakterizohen nga njė virtyt, gjithmonė nė pėrputhje me pjesėn e shpirtit qė dominon. Kėshtu pra, tek ata qė mbizotėron llogjiku – si rrjedhim janė mė tė zhvilluarit nga ana brendėsore dhe kontrollojnė mė mirė elementėt e mėposhtėm tė personalitetit – karakterizohen nga virtyti i diturisė dhe bėjnė pjesė tek kasta e Klerikėve. Janė ata tė cilėt, pasi e kanė zbatuar drejtėsin tek vetja e tyre, mund ta ushtrojnė nė qytet dhe tė udhėheqin drejtėsisht tė tjerėt.

Mė pas vijnė Rojtarėt, ku dominon pjesa e zėmėrorit tek psikika dhe karakterizohet nga virtyti i trimėrisė. Janė rojtarėt e qytetit, qė, nėpėrmjet stėrvitjes sė duhur mund tė pėrdorin pjesėn e zėmėrorit tė psikikės duke kultivuar pjesėt mė tė pastra dhe tė larta tė ndjenjave, ndėrkohė qė kanė kontrolluar dėshirorin inferior.

Dhe sė findmi kemi njerėzit qė kontrollohen nga dėshirori dhe karakterizohen nga virtyti i modestisė. Janė bujqrit dhe artizanėt e qytetit. Ndarja qė bėn Platoni, pėr arsye se bėhet nė bazė tė karakteristikave natyrale dhe jo nė bazė tė ndarjes klasore apo ekonomike nuk pėrmban asnjė llojė rracizmi. Tė gjithė janė tė dobishėm brėnda Republikės sė tij dhe tė gjithė janė tė nevojshėm. Por, qė republika tė funksionojė drejtėsisht dhe tė jet burim i zhvillimit pėr qytetarėt e saj, secili prej tyre duhet tė ketė vėndin qė i takon dhe tė kontribojė nė pėrputhje me mundėsitė dhe aftėsitė e tij tek tė gjithė tė tjerėt, gjithmonė me synimin e tė mirės sė pėrbashkėt.

Ky ėshtė revolucioni qė sjell Platoni nė tė dhėnat e epokės me rezultat pranimin e kritikave tė ashpra dhe dyshimeve tė shumta. Por duke studjuar dikush sidomos kėtė vepėr, “Republikėn”, vetėdijėsohet pėr kuptimin e saj nė mėnyrė shumė natyrale dhe kupton se tė gjitha kėto bazohen nė tė vėrteta shumė tė thella, tė cilat filozofi i zotėroi nga qėndrat e mistereve tė epokės sė tij tek tė cilat ishte initacionuar.

Pėr Botėn.

Tė dhėnat mė tė shumta pėr botėn dhe krijimin e saj i takojmė tek Timeo. Edhe pse bėhet fjalė pėr njė nga djalogėt e Platonit, tek kjo vepėr shprehet shumė pastėr njė Mėsimdhėnje Sekrete. “Nuk ėshtė rastėsore qė Platoni vendos njė Pitagorian, Timeo, qė ta rrėfejė, pasi Pitagorianėt shprehnin nė lashtėsi dijet mė tė thella tė filozofisė brendėsore. Pastaj shumė studjues mendojnė se tek Timeo pėrmbahen dije pitagoriane tė pastra, tė cilat i kishte nė zotėrim Platoni.”

Timeo e fillon me njė nga pyetjet mė tė rėndėsishme dhe filozofike tė tė gjitha kohrave dhe tė tė gjithave sistemeve filozofike: “Ēfarė ėshtė qėnia? Ēfarė ėshtė ajo qė ekziston gjithnjė por nuk lind asnjėherė dhe ēfarė ėshtė ajo qė gjithnjė lind por asnjėherė nuk ekziston?” Ėshtė pytja e pėrjetshme filozofike pėr “atė qė Ėshtė” dhe “ajo qė Ekziston”, bota e krijuar dhe ajo e pakrijuar, e shfaqura dhe e pashfaqura.

Qė tėk Republika, me an tė mitit tė shpellės, Platoni ndan tė shfaqurėn, botėn e ndryshueshme materjale tė iluzionit, Eterin, nga bota e vėrtet dhe e pandryshueshme e Arketipeve, botės sė Ideve, ajo qė ngelet e Njėjtė. Atje banojnė 4 Arketipe : Mirėsia, Drejtėsia, Bukuria, e Vėrteta, qė mishėrohen nė botėn materiale si Feja, Politika, Arti, dhe Shkenca.

Pėrsa i pėrket Krijimit fillestar, Platoni nėpėrmjet gojės sė Timeo thotė se nė fillim ishte kaosi, Por Krijuesi vendosi rregull ne atė kaos dhe formoi universin pasi vuri mėndje tek shpirti dhe shpirt tek trupi, duke pėrdorur analogjinė, tė cilėn e shtjellon matematikisht gjatė veprės.

Nė vazhdim pėrmend 4 elementėt, Tokė, Ujė, Ajėr, Zjarr nga tė cilat, duke u bashkuar sėbashku nėpėrmjet nje anlogjie harmonike, Perėndia formoi botėn e dukshme e tė shfaqur. Nga kėto katėr element krijoi edhe njeriun me 4 mbartėsit e tij tė personalitetit tė cilat pėrment Esoterizmi.

Shpirti i botės u krijua pėrpara se tė krijohej trupi i tij dhe u vendos fillimisht nė qendėr. Mė pas u zgjerua nė mėnyrė qė tė mbulonte tė gjithė botėn nga jashtė. “Kėtu, nė pėrputhje me analogjinė e strukturės sė njeriut sipas Esoterizmit, mund tė themi se Platoni i referohet Aurės sė Botės, diēka e paaritshme pėr trurin njerėzor.”

Nė vazhdim, lidh 4 elementėt me 4 στερεά, tė pėrbėrė nga trekėndėsha, tė cilėt kontraktohen nė krijimin e botės. Lidh pra Zjarrin me Piramidėn-me katėr faqe, Ajėrin me tetė faqe, Ujin me njėzet faqe, dhe tokėn me kubin. Me anė tė kombinimit tė kėtyre figurave gjeometrike Perėndia krijon botėn. Por ekziston edhe njė στερεό i pestė qė lidhet me elementin e pestė, Eterin. Ėshtė pesėkėndėshi me 12 faqe, i cili pėrmbahet nė format e botės sė padukshme, tek ekzistenca e tė cilave pėrfundonė llogjikisht, nėpėrmjet arsyetimeve matematike, aritmetike dhe gjeometrike. Tek e njėjta vepėr por edhe tek tė tjerat filozofi na flet pėr Atlantisin duke na dhėnė tė dhėna tė hollėsishme pėr strukturėn e saj dhe tė njerėzve gjithashtu, diēka tė cilėn Esoterizmi e pėrmend shpesh herė dhe gjerėsisht. Bėhet fjalė pėr njė fazė tė zhvillimit njerėzor qė quhet rraca e katėrt dhe banonte nė njė kontinet qė ndodhej nė oqeanin e sotėm Atlantik.

Janė kaq tė shumta mėsimdhėnjet brendėsore qė gjejmė nė veprat e Platonit pėr tė cilat do tė ishite e pamundur tė shpreheshin nė kėto pak rreshta. Lexuesi do tė mund tė endej mė shumė nė kėto mėsimdhėnje duke studjuar vetė filozofin dhe duke kėrkuar burimet e fshehta tė veprave tė tij, duke i krahasuar ato me tė vėrtetat filozofike tė Esoterizmit. Do tė zbulojė se nuk bėhet fjal thjesht pėr njė tjetėr filozof klasikė, por pėr nje personalitet shumė tė zhvilluar, njė njeri tė ndriēuar, njė Initacionant i Vėrtet.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 2 (0 Anėtarėt dhe 2 Guests)
 

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:26.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.