Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-08-07, 12:47   #1
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Paraqitja fizike e Pejgamberit tonė (a.s.)

Paraqitja fizike e Pejgamberit tonė (a.s.)

Ai i kushtonte rėndėsi tė madhe pastėrtisė dhe nė mėnyrė tė veēantė pastrimit tė dhėmbėve, gjė tė cilėn e bėnte sa herė qė merrte abdes.
Aromat, tė folurit, tė qeshurit, gjumi
Kur i dhuronin aroma me erė tė kėndshme dhe pa ngjyrė, Pejgamberi (a.s.) i pranonte me kėnaqėsi, ashtu siē pranonte edhe lulet me erė tė mirė. Nė lidhje me aromat qė pėrdorte kemi disa transmetime nga sahabėt e tij. Sipas transmetimit tė tyre, trupit tė Pejgamberit (a.s.) i vinte erė e mirė aromash (parfumesh), siē shprehet edhe Junus Emre nė vjershėn e tij: "Ėshtė djersa trėndafilore e Muhamedit (a.s.)."
Sipas transmetimit tė Aishes (r.a.), Pejgamberi (a.s.) fliste ngadalė dhe qartė, i ndante fjalėt nga njėra-tjetra, saqė fjalėt e tij mund tė mėsoheshin pėrmendėsh. Fjalėt qė duhet tė kuptoheshin shumė mirė i pėrsėriste nga tri herė. Kėshtu, askush s'mbetej pa i kuptuar. Kur fliste, merrte pėr bazė nivelin e bashkėbiseduesit. Aishja (r.a.) tregon: - Pejgamberi nuk fliste siē flisni ju me njėri-tjetrin, por i ndante fjalėt nga njėra-tjetra...
Sipas transmetimit tė Xhabir bin Semures (r.a.), Pejgamberi (a.s.) nuk qeshte asnjėherė me tė madhe dhe nuk shqetėsonte asnjė me tė qeshurėn e tij. E qeshura e tij ishte buzėqeshja. Sipas Hind bin Ebi Haules, Pejgamberi (a.s.) sa herė qė buzėqeshte, dhėmbėt i shkėlqenin si kokrra inxhinjsh. Abdullah bin Harith, fytyrėn e qeshur dhe tė gėzuar tė Pejgamberit (a.s.), na e pėrshkruan me kėto fjalė: -Nuk kam parė njeri tė buzėqeshė aq shumė sa Pejgamberi (a.s.)!.
Kur shtrihej tė flinte, ai kthehej nė anėn e djathtė dhe bėnte kėtė dua: "O Allah! Mė ruaj nga dėnimi i ditės kur do t'i ringjallėsh njerėzit pėrsėri". Thuhet se kur binte tė flinte bėnte edhe kėtė lutje: "Allahu im! Me emrin Tėnd flė dhe me emrin Tėnd zgjohem", "Falenderimet i takojnė vetėm Allahut. Neve Ai na ushqeu, na dha tė pimė, na plotėsoi nevojat, na mundėsoi tė jetojmė nė banesat tona. Sa shumė krijesa ka qė nuk kanė tė hanė, as vend ku tė strehohen!"
Kurse kur zgjohej bėnte kėtė dua: "Falėnderojmė Allahun, i Cili na vuri nė gjumė e pėrsėri na zgjoi. Kthimi ynė tek Ai do tė jetė!"
Vula e pejgamberisė dhe tė ndenjurit e tij (a.s.)
Letrat me tė cilat Pejgamberi ftonte mbretėrit e shteteve pėrreth, i vuloste me njė vulė nė tė cilėn shkruhej nė tre rreshta "Muhamed Resulullah" - Muhamedi i Dėrguari i Allahut. Shkrimet bėheshin mbi disa lloj rrasash, ndėrsa vula ishte nė formė unaze me material argjendi, tė cilėn e mbante nė gisht. Dokumentet zyrtare i vuloste me kėtė unazė, pastaj e vendoste pėrsėri nė gisht.
Sahabėt transmetojnė se Pejgamberi (a.s.) kishte pamje burrėrore dhe fisnike, e cila zbukurohej edhe me tė ecurėn e tij tė butė dhe krenare, qė pėrngjante me tė ecurėn e njė njeriu qė ecte tatėposhtė.
Kėmbėt nuk i tėrhiqte zvarrė dhe nuk bėnte zhurmė. Ishte i pėrmbajtur dhe nuk ecte shumė shpejt nė mėnyrė qė tė sillte sforcime nė trup.
Ulej sipėr gjunjėve, kėmbėkryq dhe nganjėherė gjunjėt i mbėshteste nė bark, ndėrsa duart i mbante lidhur mbi gjunj. Kur shtrihej mbi shpinė pėr tė pushuar, i kushtonte kujdes mbulimit tė pjesėve tė turpshme. Kur ulej -pėrveē rasteve kur hante ushqim - vendoste njė jastėk nė tė djathtė apo nė tė majtė dhe mbėshtetej. Kur ulej pėr tė ngrėnė, nuk ulej nė kėtė mėnyrė, sepse kjo ishte shenjė mendjemadhėsie, ndėrsa ai ishte modest dhe i sjellshėm.
Veshja, ushqimi, shtėpia e tij
Pejgamberi (a.s.) i kushtonte rėndėsi tė veēantė pastėrtisė dhe estetikės sė rrobave tė tij. Ishte mjaft i kujdesshėm nė veshje. I ruante ato dhe kujdesej vazhdimisht pėr pastėrtinė dhe estetikėn e tyre. Nė kėtė mėnyrė, edhe rroba e ruante origjinalitetin e saj. Kur vishte njė rrobė tė re, falėnderonte Allahun (xh.sh.), uronte qė ajo rrobė tė ishte e hajrit dhe ta ruante nga sherri i organeve qė mbulonte. Pėr shkak tė ndonjė dėmtimi, apo zbehjeje tė vogėl tė ngjyrės sė rrobės, Pejgamberi (a.s.) nuk e hidhte atė. Rrobat me shkėlqim tė tepėrt dhe ngjyra tė forta e tė theksuara, tė cilat tėrhiqnin vėmendjen e njerėzve, nuk i vishte. Pra, nė tė veshur i jepte rėndėsi optimales dhe estetikės. Nuk krenohej kurrė me veshjen e tij. Pėr kėtė arsye edhe nuk shpenzonte shumė pėr rroba luksoze. Sepse veshja sipas tij, ishte "mjet qė e ruan njeriun nga tė ftohtėt, tė nxehtėt dhe mbrojtėse e njerėzve nė lidhjet e tyre tradicionale apo miqėsore". Me pak fjalė, Pejgamberi nė tė veshur, i kushtonte rėndėsi kėtyre parimeve: Pastėrtisė, rregullit dhe anės estetike, pėrshtatshmėrisė nė trup, thjeshtėsisė dhe plotėsimit tė nevojave themelore. Pėr kėtė arsye, sipas nevojės vishte rroba tė leshta, tė pambukta deri tek ato me lesh dhie, duke treguar modestinė e tij me kėto fjalė: "Unė jam njė rob i pafuqishėm".
Nė jetėn e tij private ka preferuar njė jetė tė varfėr ekonomikisht. Shumicėn e dhuratave qė ia sillnin shokėt, ai i merrte dhe ua shpėrndante tė varfėrve, nxėnėsve dhe banorėve tė Sufes.
Nė sofrėn e tij nuk mungonte asnjėherė buka e elbit dhe hurmat. Shumė herė ushqehej vetėm me kėto tė dyja. Para buke lante vetėm duart, kurse pas buke, lante duart dhe gojėn. Ushqimin e fillonte gjithnjė me Bismilah dhe e pėrfundonte me fjalėn El-hamdulil’lah. Nuk lejonte qė nė koshin e mbeturinave tė hidheshin ushqimet e tepėrta. Nuk e quante tė drejtė ngritjen nga sofra para tė tjerėve pa marrė leje.
Stomakun asnjėherė nuk e ka mbushur plot e pėrplot; nuk pėrbuzte asnjė ushqim; kur i pėlqente e hante, nė tė kundėrt nuk hante; pranonte ftesat kur ishte i lirė. Ujin nė gotė e pinte tė gjithin. I pėlqente shėrbeti i bėrė me mjaltė, apo komposto e freskėt hurmash ose rrushi. Pejgamberi (a.s.) ka pėrdorur orendi shtėpiake tradicionale si: sexhade, divan, shtrat, jorgan, mbulesa, ibrik, legen etj.; por nuk i blinte ato qė kushtonin shtrenjtė. Rėndėsia qė i kushtonte rregullit dhe estetikės
Pejgamberi (a.s.) bėnte njė jetė tė rregullt dhe njė gjė tė tillė ua kėshillonte me kėmbėngulje edhe shokėve tė tij. Njė ditė erdhi tek ai njė njeri me mjekėr dhe flokė tė shkapėrderdhur. Pejgamberi (a.s.) i bėri shenjė qė tė rregullohej e pastaj tė afrohej. Dhe njeriu ashtu veproi. Mė pas, Pejgamberi (a.s.) tha: "A nuk ėshtė mė mirė kėshtu se sa me flokė dhe mjekėr tė pakrehur si tė ishte njė shejtan".


Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 08-08-07, 12:48   #2
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Njė herė tjetėr, duke treguar njė njeri me rroba tė papastra, Pejgamberi (a.s.) tha: "A thua ky njeri nuk gjen dot diēka qė tė pastrojė rrobat?!"
Pejgamberi i Allahut (a.s.) i kushtonte rėndėsi pastėrtisė sė trupit, rrobave, ushqimeve, shtėpisė dhe sokaqeve. Bashkė me kėto ai sqaronte me kėmbėngulje edhe pastėrtinė shpirtėrore. Prandaj, nė njė hadith tė tij ka thėnė: "Musliman ėshtė ai, nga dora dhe gjuha e tė cilit muslimanėt ndihen tė sigurtė."
Me anė tė kėtij hadithi, Pejgamberi (a.s.) u tėrheq vėmendjen muslimanėve qė tė jenė tė besueshėm dhe tė respektuar. Prandaj personat qė "kur flasin gėnjejnė, kur japin fjalėn nuk e mbajnė, kur iu besohet diēka tradhėtojnė"; i ka quajtur njerėz hipokritė, dyfytyrėsh. Sepse gabime tė tilla e largojnė muslimanin nga tė qenurit njeri besnik dhe i besueshėm.
Nė lidhje me zemrėn, Pejgamberi (a.s.) ka thėnė: "Bėni kujdes! Nė trupin e njeriut ndodhet njė copė mishi, e cila po qe e mirė ajo, gjithė trupi ėshtė mirė, po qe e keqe ajo, i gjithė trupi bėhet keq. Kujdes, ajo copė mishi ėshtė zemra!"
Kur zemra trajtohet mirė nga ana shpirtėrore, tė zotit tė saj ia ndriēon rrugėn e drejtė, ndėrsa kur zemra prishet dhe dėmtohet nga tė kėqijat, atėherė tek njeriu ėshtė iluzion pritja e ndjenjave tė mira dhe estetikės. Pra, muslinani duhet tė sigurojė zhvillimin e ndjenjės morale, etike dhe duhet tė reflektojė me kujdes njė edukatė tė mirė dhe ekuilibruese, gjė e cila arrihet vetėm duke ditur qė ėshtė vazhdimisht nėn vėzhgimin dhe kontrollin e Allahut tė Madhėruar. Njeriu i cili jeton me njė ndjenjė tė tillė, sigurisht qė herėt a vonė do tė jetė mė i kujdesshėm ndaj gabimeve nė punė dhe nė sjellje, po ashtu do tė arrijė gradat mė tė larta tė mirėsisė, bukurisė, drejtėsisė dhe estetikės. Allahu (xh.sh.) nė Kur'an na urdhėron tė lutemi kėshtu: "Zoti ynė! Na jep mirėsi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr..."
Nga kjo kuptojmė se muslimani duhet tė mendojė edhe pėr dynjanė edhe pėr ahiretin (botėn tjetėr). Por jeta e tij nuk mund tė jetė e shthurur dhe e parregullt.
Ndoshta kjo ėshtė arsyeja qė Pejgamberi (a.s.) urdhėron me kėmbėngulje pėr kėnaqėsitė e pashembullta. Nga kjo pikėpamje hadithet e tij janė mjaft interesante: "Allahu ėshtė i bukur, e do tė bukurėn"- "Allahu urdhėron mirėsi nė ēdo gjė". "Njė njeri i cili bėn njė punė, Allahu dėshiron qė atė punė ta kryejė sa mė mirė".
Njė ditė, Pejgamberi (a.s.) shkoi nė njė ceremoni varrimi (ka mundėsi tė ketė qenė varrimi i djalit tė tij, Ibrahimit). Tė vdekurin e varrosėn dhe e mbuluan me dhe; varri nuk ishte gėrmuar siē duhet dhe ishte paksa i shtrembėr. Pejgamberi (a.s.) menjėherė urdhėroi rregullimin e tij. Ata qė ishin aty, i thanė: A e shqetėson kjo gjė tė vdekurin? Pejgamberi ynė (a.s.) iu pėrgjigj: "Jo, kjo as nuk e ndihmon, as nuk e dėmton tė vdekurin, por bėhet qė tė duket mė bukur nė sytė e tė gjallėve."
Marrėdhėniet shoqėrore
Pejgamberi (a.s.) ka mbajtur lidhje shumė tė mira me tė gjithė njerėzit e tė gjitha moshave, profesioneve apo niveleve, duke mos bėrė dallime dhe duke i dhėnė hakun ēdonjėrit prej tyre dhe duke arritur si pėrfundim nė formimin e njė shoqėrie tė lumtur dhe model. Kėshillat e tij drejtuar besimtarėve ishin qė ata ta duan dhe tė kenė mėshirė pėr njėri-tjetrin, tė jenė tė bashkuar si tullat e njė ndėrtese, ta mbėshtesin njėri-tjetrin nė ditė tė mira apo fatkeqėsi, tė mos urrehen ndėrmjet tyre, tė largohen nga inatet dhe mendjemadhėsitė e tė jenė sa mė tė sjellshėm mė njėri-tjetrin.
Mund tė themi me plot gojėn se Pejgamberi (a.s.) nė lidhjet ndėrshoqėrore tė popullatės synonte kėto vlera etike mjaft tė rėndėsishme: Drejtėsinė, mėshirėn, tolerancėn, dhembshurinė, ndihmėn etj. Ai u rrinte vazhdimisht afėr tė varfėrve, ndėrsa tė pasurit i urdhėronte pėr modesti ndaj tė varfėrve. "Punėtorit jupjani hapun para se t'i thahet djersa e ballit"; i urdhėronte ai punėdhėnėsit muslimanė. Po ashtu edhe punėtorėt i paralajmėronte qė punėn e tyre ta bėnin sa mė cilėsore. Njė ditė, njė grup njerėzish tė cilėt dukeshin se ishin tė varfėr nga rrobat e tyre, erdhėn pėr vizitė tek Pejgamberi (a.s.). Me tė parė njė gjendje tė tillė, ai urdhėroi menjėherė shokėt e tij qė t'u japin ndihmėn e duhur dhe ata i ndihmuan. Nė marrėdhėniet shoqėrore oratoria (tė folurit) zė njė vend tė rėndėsishėm. Pejgamberi ynė (a.s.) kur fliste, fliste ngadalė dhe qartė. Kur fliste ai, ishte e pamundur tė mos kuptohej. Dėgjuesit shumė lehtė mund t'i mbanin mėsonin pėrmendėsh fjalėt e tij. Sado i madh tė ishte numri i tė pranishmėve, ai pėrsėri fliste ngadalė, qartė, thjeshtė, natyrshėm, ėmbėl dhe nė mėnyrė tė sinqertė.
Brenda mundėsive iu pėrgjigjej ftesave, futej brenda problemeve dhe halleve tė njerėzve dhe i ndihmonte ata.
Zejd bin Thabiti (r.a.) pėrcjell: Pejgamberi (a.s.) bisedonte pėr ēėshtje tė ndryshme me shokėt e tij. Nė gostitė e pėrgatitura mjaftohej edhe vetėm me bukė elbi dhe hurma duke mos bezdisur tė zotėt e shtėpisė. Shpeshherė dilte nė pazar, vizitonte dyqanet e ndryshėm, mėsonte tregtarėt pėr pėrdorimin e peshores, i kėshillonte tė jenė tė drejtė nė tregti, duke ndihmuar kėshtu prodhuesin dhe konsumatorin, qė tė mos bien pre e padrejtėsisė. Pėr ēfarėdolloj problemi qė kishin, njerėzit shkonin pa ngurim dhe gjenin zgjidhjen e duhur tė problemit tė tyre tek Pejgamberi (a.s.). Interesohej pėr tė sėmurėt, kėshillonte nė rast nevoje, shkonte nė ceremonitė mortore, vizitonte familjet e tyre dhe i mbėshteste ata nga ana morale. Tė mendosh komshiun ėshtė pjesė e besimit. Si pasojė e natyrshmėrisė, karakterit dhe sjelljes sė tij tė lartė, ishte shumė i sjellshėm me gratė, dhe i ndihmonte nė zgjidhjen e problemeve tė tyre.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 15:03   #3
Prizrenali
 
Avatari i Prizrenali
 
Anėtarėsuar: 12-11-06
Postime: 53
Prizrenali i vlerėsuar jo keq
Gabim

te lumt vllu im ,,,, kjo eshte qka duhet te jemi krenar qka jemi ymeti Muhamed a.s
Prizrenali Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 15:11   #4
Prizrenali
 
Avatari i Prizrenali
 
Anėtarėsuar: 12-11-06
Postime: 53
Prizrenali i vlerėsuar jo keq
Gabim

Incidenti i fundit qė ndodhi nė Danimarkė tregoi qartė se njerėzit jomuslimanė nuk e njohin sa duhet Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, andaj edhe kanė krijuar stereotipe dhe paragjykime tė shumta dhe shumė tė gabuara pėr te.

Dijetarėt musliman gjatė kampanjės sė tyre nė pėrkrahje tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kanė thėnė se njėra prej mėnyrave pėr ti dalur nė krah dhe pėr ta ndihmuar Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė edhe prezentimi i pastėr dhe i plotė i personalitetit tė kėtij burri, me qėllim tė largimit tė paragjykimeve qė janė krijuar nė mendjen e jomuslimanėve.

Dukja e fizionomisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem

Nėse dėshirojmė tė kemi pasqyrė tė plotė tė pamjes dhe dukjes sė fizionomisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duhet tu referohemi librave qė flasin mbi jetėn, pamjen, virtytet dhe veprat e tija.

Nė mesin e kėtyre librave ėshtė edhe libri "Virtytet e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem", tė Imam Tirmidhiut, libėr, tė cilin Muhadithi i kėtij shekulli e ka pėrpunuar dhe ka bėrė klasifikimin e haditheve qė gjinden nė kėtė libėr.

Nėse i pėrmbledhim tė gjitha hadithet qė e pėrshkruajnė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė kishim nxjerė kėto tipare:

Fytyra

Fytyra e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte e bukur, e rrumbullakėt, e ndritshme dhe e bardhė nė tė kuqe. I shkėlqente si hėna pesėmbėdhjetė; kur gėzohej, i shndriste si njė copė e hėnės. Ballin e kishte tė gjerė; i vetėtinte, ashtu siē vetėtinte dielli pas njė reje tė ngarkuar. Kur e shikoje atė, sikur shikoje diellin kur lindte. Djersėt e tij nė fytyrė dukeshin si margaritarė; era e djersėve tė tij ishte mė e kėndshme se myshku. Kur zemėrohej, dukej sikur shega tė kishte derdhur ngjyrėn e saj nė faqet e tij. Faqet i kishte tė lėmuara. Vetullat i kishte si hark dhe tė plota, por jo tė bashkuara (thuhet edhe se i kishte tė bashkuara). Sytė i kishte tė mėdhenj. E bardha e tyre ishte e pėrzier pak me tė kuqe. Beben e syrit e kishte shumė tė zezė dhe qerpikėt i kishte tė gjatė e tė dendur. Po ta shikoje, do tė mendoje se i ka lyer sytė, por ai nuk i kishte lyer ata. Pamjen e tij tė bukur e mbulonte njė dritė qė gjithkush e vinte re. Gojėn e kishte tė bukur dhe tė madhe. Dy dhėmbėt e parė i kishte tė ndarė nga njėri-tjetri. Dhėmbėt e tij shndrisnin; kur buzėqeshte ata dukeshin si margaritarė; kur fliste, dukej sikur dilte dritė nga dhėmbėt e tij tė pėrparmė. Kishte gojėn mė tė bukur. Mjekrrėn e kishte tė bukur dhe tė dendur, tė mbushur nga njėri vesh tek tjetri. Ajo i mbulonte fytin dhe njė pjesė tė gjoksit. Ishte shumė e zezė. Anash nofullave dhe mbi fyt ajo ishte pak e bardhė.

Koka, qafa dhe flokėt

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte ballin tė gjerė, kokėn tė madhe, qafėn tė gjatė. Flokėt i arrinin deri te gjysma e veshėve (thuhet edhe deri nė bulat e tyre). Ndonjėherė shkonin edhe mė poshtė dhe i arrinin deri te supet. Mbi ballė kishte ca qime tė bardha, por sikur tė mblidheshin me ato tė mjekrės nuk bėheshin as njėzet. Flokėt i kishte edhe pak kaēurrela. Flokėt i ndante nė mes.

Anėt dhe gjymtyrėt

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i kishte kockat tė mėdha: bėrrylat, shpatullat dhe gjunjėt. Ai i kishte tė gjata kėrsikėt dhe tė mėdhenj krahėt. Shputat e kėmbėve dhe pėllėmbėt i kishte tė shtruara. Duart i kishte tė buta, mė tė buta se mėndafshi, mė tė ftohta se dėbora dhe me erė mė tė mirė se myshku. Llėrėt, krahėt dhe gishtat i kishte tė mbushur. Kėrcijtė nuk i kishte tė mbushura. Ishte shpatullgjerė. Gjymtyėt i kishte tė plota dhe gjoksin tė gjerė e pa qime. Nga fyti deri te kėrthiza kishte njė vijė qimesh tė drejta. Pėrveē kėtyre nuk kishte qime tė tjera as nė bark dhe as nė gjoks. Te krahėt dhe te shpatullat kishte qime. Nėn sqetulla kishte shumė qime. Shpina e tij dukej si argjend i derdhur.

Shtati i tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte i pashėm. Trupi i tij ishte i drejtė, as i shkurtėr dhe as i gjatė. Megjithatė ai ishte mė shumė i gjatė sesa i shkurtėr. Kur ecte me ndonjėrin, sado i gjatė tė ishte shoqėruesi, dukej mė i gjatė Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Trupi ishte i drejtė dhe i fortė, jo shumė i shėndoshė dhe jo i rrudhur e i thyer. Po tė ishte midis dy njerėzve, do tė ishte mė i bukuri dhe mė i miri i tė dyve.

Era e tij e mirė

Trupi i tij dhe gjymtyrėt e tij kishin njė erė mė tė mirė se myshku. Enesi thotė: “Unė nuk kam nuhatur kurrė ndonjė myshk a erėz tjetėr mė tė kėndshme se era e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!).” Edhe Xhabiri (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Nė ēdo rrugė qė kalonte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), kuptohej se kishte kaluar ai, nga era e mirė qė vinte prej tij.” Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) takonte dikė, tjetri e ndiente erėn e mirė tė Profetit nė dorė, tėrė ditėn. Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e vinte dorėn e vet mbi kokėn e ndonjė fėmije, fėmija dallohej midis tė tjerėve nga era e mirė qė kishte. Ummu Sulejmi ruajti djersėn e tij nė njė shishe pėr ta hedhur nė erėzėn e saj, sepse djersa e tij ishte mė e mirė se ēdo erėz.

Ecja e tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte ecjen tė shpejtė. Ai ecte si ai, qė kalon nėpėr treg. Nuk ishte as i ngathėt dhe as pėrtac. Atė nuk e arrinte askush nė ecje. Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ka thėnė: “Unė nuk kam parė ndonjė qė tė ishte mė i shpejtė nė ecje se sa i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!); dukej sikur toka shtrihej pėr tė. Kur ecnim me tė mundoheshin pėr ta arritur, ndėrsa ai nuk sforcohej fare.” Kur e vinte kėmbėn nė tokė e vinte plotėsisht, sepse e kishte kėmbėn tė shtruar. Kur donte tė shikonte anash, kthehej me gjithė trup. Kur donte tė kthente kokėn nė njė drejtim, kthehej andej me gjithė trup. Kur ēohej nga vendi, ēohej menjėherė. Kur ecte, ecte shpejt, sikur zbriste nga ndonjė vend i ngritur. Ai i hidhte hapat tė plotė dhe ecte lehtė.
Prizrenali Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 15:12   #5
Prizrenali
 
Avatari i Prizrenali
 
Anėtarėsuar: 12-11-06
Postime: 53
Prizrenali i vlerėsuar jo keq
Gabim

Zėri i tij dhe fjala e tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte zėrin pak tė ngjirur, fjalėn e kishte tė ėmbėl dhe nė fjalėt e tij dallohej urtėsia. Kur heshtte, ishte tėrė urtėsi; kur fliste fytyra e tij zbukurohej. Ai fliste qartė dhe rrjedhshėm, duke i shqiptuar fjalėt si rruazat qė zbresin pas njėra-tjetrės. Ai e fillonte dhe e mbaronte fjalėn qartė dhe kuptueshėm. Fliste fjalė tė prera; as nuk e zgjaste shumė fjalėn, as nuk e shkurtonte atė. Kur fliste, i dallohej ēdo tingull i fjalės. Ai ishte gojėtar. Kishte natyrė tė qetė dhe fjalėn e kishte me vend. Pėr kėtė nuk ia kalonte kush, sado gojėtar tė ishte. Allahu i kishte dhėnė atij mundėsinė qė me pak fjalė tė shprehte shumė kuptim. I ishte dhėnė urtėsia. Ai dinte t’i ndante fjalėt. (shiko: "Nektari i vulosur i Xhennetit").

Virtytet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.

1) Personaliteti i tij:

Ishte njeri i madh dhe kėtė madhėshti e kishte fituar me besimin e madh qė kishte nė principet e veta dhe qėndrueshmėrinė e tij nė kėto principe. Ky besim dhe qėndrueshmėri ishte e stolisur me moral tė mirė, sjellje korekte me dashamirėt dhe armiqtė, modesti dhe thjeshtėsi, larg ēdo komplikimi dhe shtirjeje.

Ishte i sinqertė me vetveten, kishte synime tė pėrcaktuara dhe vizion tė qartė.

U mbeti besnik principeve tė veta derisa e kumtoi shpalljen hyjnore dhe i pėrhapi mėsimet fisnike, tė cilat shumica e atyreve qė e armiqėsojnė dhe ofendojnė nuk i njohin.

Ky burrė i ka pėrmbledhur tė gjitha tiparet e mirėsisė qė janė nė pėrputhje me natyrėn e njeriut dhe tė gjitha tiparet e plota njerėzore qė i shpresojnė njerėzit e menēur.

Bukuria fizike, bukuria morale dhe bukuria intelektuale e nxorėn kėtė diell i cili i dha kuptim jetės nė ruzullin tokėsor.

2) Sjellja e tij me familjen e vet.

Ai qė analizon me vėmendje jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė habitet nga fakti qė njė njeri qė vjen nga njė ambient shkretiror e i vrazhd, ku dominon injoranca dhe kaosi tė arrijė kulmin e suksesit tė themelimit tė familjes dhe kujdesit ndaj saj.

Ishte burim i dashurisė, ngrohtėsisė, ndjenjave, emocioneve dhe dhimbsurisė pėr familjen e vet.

E pėrkdhelte gruan e tij, bėnte shaka me te dhe bisedonte me tė pėrplot me emocione tė ngrohta. Shikoni se ēfarė shembull jep Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėtė drejtim. Ai e vėndonte gojėn e tij aty ku kishte vėnduar gruaja e tij, Aisheja, radijall-llahu anha, gojėn, duke pirė nga njė enė. Ai nuk e kishte haruar as gruan e tij tė vdekur, Hadixhen, radijall-llahu anha, tė cilėn e kujtonte shpesh pas vdekjes sė saj.

Edhe pse Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kishte peshė tė madhe dhe detyra gjigante sikur kryetar i shtetit, komandant i ushtrisė, udhėrrėfyes shpirtėror dhe moral i popullit tėvet, ai nuk neglizhonte qė tė jetė i dashur dhe i afėr me familjen e tij. Kėtė e manifestonte duke qenė nė shėrbim tė familjes dhe u ndihmonte grave tė tija nė punėt e tyre shtėpiake.

E kanė pyetur Aishen, radijall-llahu anha: ēka bėnte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur ishte nė familje tė vet? Tha: i kryente punėt shtėpiake, kurse kur vinte koha e namazit, ngritej qė tė falet". (Buhariu).

3) Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me njerėzit nė gjendje tė paqės

a) Ishte njeri i tė vėrtetės dhe drejtėsisė

Ishte njeri qė e donte tė vėrtetėn dhe drejtėsinė dhe gjykonte sipas tyre dhe asgjė nga kjo rrugė nuk mund ta largonte. I dobti trajtohej si i fuqishėm derisa ta merte hakun e vet, kurse i fuqishmi trajtohej si i dobėt derisa tė mirrej haku nga ai.

Nė kėtė drejtim nuk e pėrfillte as njeriun mė tė afėrt te ai, sikurse del nė shesh nga ky rast. Njė herė kishte vjedhur njė grua nga fisi Mahzum dhe kėrkuan njeri qė do tė ndėrmjetėsonte te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė mos tė ekzekutohet denimi kundrejt asaj. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u hidhėrua shumė nga ky gjest e tha:

"Pasha All-llahun, nėse Fatimeja, bija e Muhammedit do tė kishte vjedhur, do tia kisha prerė dorėn". (Sahih, Ebu Davudi).

b) Pronar i moralit tė lartė.

Ajo qė e dallonte mė sė shumti Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte morali i lart me tė afėrmin dhe me tė largit, me miqt dhe armiqt.

Takohej i buzėqeshur me njerėzit, ishte gojėmbėl, tė keqen e kthente me tė mirė dhe nuk mirej me punė tė ulta.

I ka mėsuar muslimanėt se njerėzit mė tė mirė janė ata qė kanė moral tė mirė, sikurse ka ardhur nė hadith.

Madje i ka stimuluar pasuesit e tij qė tė posedojnė moral tė mirė sepse me kėtė do tė jenė afėr tij nė Ditėn e Ringjalljes.

Kur kėrkuan prej tij qė tė lutet kundėr idhujtarėve ai u dha pėrgjigje duke thėnė:

"Nuk jam dėrguar si mallkues, por jam dėrguar si mėshirė". (Muslimi).

c) Njeri i tolerancės

Akuzat e pabaza dhe shpifjet e qėllimta tė cilat nuk posedojnė as minimumin e kritereve tė besnikėrisė shkencore qė e paraqesin Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, si njeri intolerantė dhe kundėr dialogut dhe debatit. Kurse e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Pėr kėtė gjė do tu sjellim njė shembull.

Atėherė kur disa ēifut kinse po e pėrshėndesin e mallkuan, duke thėnė: "vdekja qoftė pėr ty", ai u pėrgjigj me kulturė maksimale dhe butėsi tė paparė deri nė atė kohė: "edhe pėr ju".

Paramendoni situatėn, ai ishte kryetar i shtetit, kishte pushtet dhe fuqi dhe kishte shok dhe ithtar qė ishin tė gatshėm tė bėjnė ēmos pėr ta mbrojtur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.

Mirėpo ai shumė thjeshtė dhe me pak fjalė i dha pėrgjigjen kėtyre ēifutėve. Kur e pa Aisheja kėtė reagim, u nevrikos dhe u tha pėrgjigje me mallkim dhe ofendime. Reagoi Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndaj kėsaj sjellje tė Aishes, radijall-llahu anha, duke i thėnė: "Ngadal Aishe, sepse All-llahu e do butėsinė nė tė gjitha ēeshtjet". (Buhariu dhe Muslimi).

d) Njeri i dijes dhe civilizimit

Nė kėto kohėra nuk ėshtė vėshtirė qė tė nxitojė dikush dhe ta akuzojė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se ėshtė kundėr shkencės dhe civilizimit, mirėpo nėse ndalemi dhe studiojmė jetėn e tij do tė shohim se e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Do tė vėren se Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte ai qė i vėndoi themelet e shkencės dhe civilizimit, mbi tė cilat u ngrit shteti islam dhe e ngjalli ruzullin tokėsor shekuj me radhė.

Si ka mundėsi qė ky njeri mos tė jetė pishtar i shkencės dhe civilizimit kur fjala e parė qė ju shpall ishte: "lexo".
Prizrenali Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 15:13   #6
Prizrenali
 
Avatari i Prizrenali
 
Anėtarėsuar: 12-11-06
Postime: 53
Prizrenali i vlerėsuar jo keq
Gabim

Nuk duhet haruar nė kėtė drejtim edhe ngritjen e universiteteve dhe bibliotekave tė mėdha si nė Bagadad, Kairo, Kajrevan, Andaluzi (Spanjėn e sodit) dhe kujdesin pėr shkencėn dhe shkenctratė, saqė nė kohėn e Harun Reshidit paguhej pėrkthimi i njė librit dhe pėrpilimi i tij me ari, dmth aq sa peshonte ai libėr aq ari i jepeshte.

Kurse muslimanėt kanė aritur nė kėtė gjendje tė mjerueshme dhe nė kėtė prapambeturi nga shkaku i largimit tė tyre nga feja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe nga shkaku i kolonijalizimit dhe okupimit europo-amerikan dhe instalimi i qeverive kukulla qė pengojnė ēdo zhvillim dhe ringjallje shkencore dhe civilizuese.

e) Mėshirė pėr mbarė botėn

- Mėshira e tij ndaj gruas.

Gruaja para ardhjes sė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk kishte aspak tė drejta, nėnēmohej, mposhtej, madje edhe varosej e gjallė.

Erdhi Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ia dha gruas lirinė dhe jetėn, e konsideroj njeri tė barabartė me mashkullin dhe e nderoi ate.

E ndaloi dėmtimin, nėnēmimin, padrejtėsinė, mbytjen e saj, madje sjelljen e mirė ndaj femrės e bėri si kriter tė mirėsisė sė pasuesve tė tij, duke thėnė: "Mė i miri prej jush ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė ndaj grave tė veta". (Sahih, Tirmidhiu).

Gjithashtu ka thėnė:

"Besimtarėt me besim mė tė plotė janė ata qė kanė moral mė tė mirė, kurse mė tė mirėt nė mesin e tyre janė ata qė janė mė tė mirė ndaj grave tė tyre". (Sahih, Tirmidhiu).

Ka urdhėruar ithtarėt e vet qė tė sillen butė me gratė duke thėnė: "Silluni butė me gratė". Sepse janė shumė tė ndishme.

Ka ndaluar nė mėnyrė kategorike padrejtėsinė ndaj tyre duke thėnė: "Ua ndaloj kategorikisht tė nėpėrkėmbni tė drejtat e dy tė dobtive: jetimit dhe gruas". (Hasen, Ibn Maxheja).

Ma shumė se kjo ka bėrė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai edhe nė momentin e fundit, kur ishte duke e dhėnė amanetin, nė shtratin e vdekjes, kur zakonisht njerėzit merren me gjėra tjera, ai u angazhua me tė drejtat e grave dhe nxiti e stimuloi qė njerėzit tė kujdesen pėr to duke thėnė: "Ju porosis qė tė silleni mirė me gratė". (Buhariu dhe Muslimi).

- Mėshira ndaj ēifutėve dhe kristianėve

Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ishte i mėshirshėm vetėm ndaj ithtarėve tė vet, por ishte i mėshirshėm edhe ndaj kundėrshtarėve tė vet, qofshin ata ēifut apo kristian.

Ja njė shembull qė flet nė kėtė drejtim.

Muhammedi, alejhis-selam, kishte njė fqinj ēifut dhe qė e dėmtonte. Ai secilėn ditė sillte mbeturinat dhe i vėndote para shtėpisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kurse Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sillej kundrejt tij me butėsi dhe mėshirė dhe kėtė vepėr tė keqe tė tij nuk e pėrballonte me ndonjė sjellje tė keqe, por mjaftohej me pastrimin e bėrlloqeve. Kėshtu vepronte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sepse jetonte pėr qėllime fisnike dhe mendonte pėr shpėtimin e njerėzimit nga vėshtirėsitė.

Njė ditė u ndėrprenė bėrlloqet e kėtij ēifuti, bėrlloqet nuk shiheshin para shtėpisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: ndoshta fqiu ynė ēifut ėshtė i sėmurė, andaj medoemos duhet ta vizitojmė dhe ta ngushėllojmė.

Shkoi te shtėpia e tij qė ta vizitojė dhe e gjeti tė sėmurė sikurse edhe e paramendoi. I tha fjalė tė buta dhe i dha gajret. Ēifuti i befasua nga vizita e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, edhe pse ki vazhdimisht e pengonte me bėrlloqet e tija. Ai nga ky gjest kuptoi se ėshtė Pejgamber i All-llahut dhe nuk duroi dot pa i besuar atij dhe hyri nė Islam duke thėnė: "Dėshmoj se ska hyjni tjetėr qė meriton adhurim dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut".

Shiko, lexues i nderuar se ēfarė mėshire ka patur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili kishte dhimbsuri edhe ndaj njeriut i cili i bėnte llojlloj problemesh dhe pengesash! Shikoni se ēfarė morali tė lartė dhe sjellje fisnike kishte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem!

- Mėshirė ndaj idhujtarėve

Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri qė ia donte tė mirėn tė afėrmit dhe tė largit, ishte i mėshirshėm ndaj armikut dhe mikut, kishte njė zemėr pėrplot mėshirė dhe dhembshuri, nuk dinte tė jetė i ashpėr dhe i vrazhdė.

Idhujtarėt e munduan, e maltretuan, e persekutuan, e internuan, mirėpo ky krejt kėto sjellje neveritėse tė tyre ua ktheu me bamirėsi, mėshirė dhe kujdesej shumė qė ata tė udhėzohen. Aq shumė mėrzitej pėr mosudhėzimin e tyre saqė zbritėn ajete nė Kur'an qė ta ngushėllojnė dhe qė ti tregojnė qė mos tė mėrzitet kaq shumė.

All-llahu, xhel-le shanuhu, e tregon kėtė duke thėnė: "…andaj ti (Muhammed) mos shkatėrro veten me dėshpėrim pėr ta...". (Fatir: 8).

A nuk ėshtė shembull konkret pėr mėshirėn e tij ndaj idhujtarėve rasti i Taifit. Shkoi nė Taif, i thirri nė fe, nė shpėtim, ata lėre qė e refuzuan por edhe e gurėzuan dhe e pėrgjakėn. Kur erdhi Xhibrili, alejhisselam, me melekėt e kodrave, qė ti ofron mundėsinė e hakmarjes Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, cili ishte qėndrimi i tij, ēka tha ai? E tha njė fjalė qė ka hyrė nė histori, e ajo ėshtė: "All-llahu im, falja popullit tim sepse kėta nuk dinė".

A ka shembull mė tė madh pėr mėshirė ndaj njerėzve.

- Mėshira ndaj tė ngratit dhe nevojtarit

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk u kaplua nga mburrja me madhėshtinė qė kishte edhe pse kishte tėrė zemrat e ithtarėve tė vet nė dorėn e tij. Ai kishte arritur qė nė mesin e pasuesve tė vet tė jetė komandant qė respektohet, shok i dashur, i madh qė nderohet, nuk ia kundėrshtonin urdhėrin e as qė refuzonin udhėzimin e tij.

Edhe pse kishte kėtė pozitė kaq tė madhe Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte modest, i donte tė ngratėt, kishte dhembshuri ndaj tyre, solidarizohej me ta me aq sa ka, rrinte me ta, bisedonte me ta dhe mundohej nė tė gjitha mėnyrat qė tė fus gėzimin nė zemrat e tyre.

Nėse dikush qė vinte nga larg e konsideronte veten tė huaj, kjo nuk vlente pėr Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, por vendas dhe sillej me te maksimalisht mirė.

Nuk i vėndoheshin kushte tė rėnda dhe problematike, por pėrkundrazi, sipas mėsimeve tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ai kishte tė drejtė pėr ushqim, veshmbathje, vendbanim, punė, shėndet, arsim, etj.

Askush nuk anashkalohej dhe nuk neglizhohej nė prani tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, madje i stimuloi ithtarėt e vet qė tė bėjnė gara nė ndihmėn e tė huajve dhe ofrimin e shėrbimeve tė ndryshme.

Ska dyshim se Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ishte mėshirė pėr tė gjith.

- Mėshirė pėr popujt e ndryshėm

Popujt nė kėtė botė bashkėkohore kanė nevojė tė madhe pėr njė administratė tė cilin e mbikqyr sistemi moral qė ua lehtėson marrėdhėniet mes njerėzve dhe secilit ia jep hakun e vet. Sisitem ku njerėzit do ti kryejnė nevojat e tyre lehtė dhe qetė, do tė shfrytėzojnė kohėn e cila do tu humbej nė vrapimin pas procedurave tė komplikuara dhe tė drejtave tė marra.

Nėse shikojmė mėsimet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė gjejmė sė baza e administratės sė tij ishte lehtėsimi i procedurave tė njerėzve duke i urdhėruar nėpunėsit qė tė lehtėsojnė, tė jenė tė pastėr dhe tė moralshėm nė sjelljen e tyre me njerėzit.

Kur i dėrgoi nė Jemen Muadhin dhe Ebu Musa Eshariun si gjykatės, u tha: "Pėrgėzoni dhe mos largoni, lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni". (Buhariu dhe Muslimi).

Administrata e Pejgamberit, kishte edhe seriozitetin dhe vendoshmėrinė, duke ndaluar kategorikisht qė tė pėrcaktohet nėpunės njė njeri , duke pasė tjerė mė tė aftė se ai.

Administrata e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte shumė e vendosur nė llogarinė e nėpunėsve dhe atyreve qė kanė lėshimė gjat punės.

Andaj Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tregoi se denimi shumė i madh i pret ata qė mashtrojnė nė veprimet e tyre, e ky denim ėshtė privimi nga xhenneti, me tė cilin i ka pėrgėzuar tė gjith njerėzit.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Secilit njeri qė All-llahu i jep nė pėrkujdesi disa njerėz dhe vdes duke i mashtruar ata, sigurisht se do ta privon All-llahu nga xhenneti". (Buhariu dhe Muslimi).
Prizrenali Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 15:13   #7
Prizrenali
 
Avatari i Prizrenali
 
Anėtarėsuar: 12-11-06
Postime: 53
Prizrenali i vlerėsuar jo keq
Gabim

Madje Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė distancuar prej atyreve qė i mashtrojnė popujt e tyre, siē tregohet nė kėtė rast.

Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon: Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kaloi pran njė njeriut qė shishte ushqim dhe e futi dorėn brenda dhe pa se ka mashtrim, atėherė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "Nuk ėshtė prej nesh ai qė mashtron". (Sahih, Ebu Davudi).

- Mėshira e tij ndaj kafshėve

Nuk ėshtė pėr tu habitur nėse edhe kafshėt pėrfitojnė nga mėshira e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sepse ai nuk dėmtonte askend, qoftė njeri apo kafshė, madje edhe ua ndaloi ithtarėve tė vet qė tė dėmtojnė kafshėt, andaj:

a) Ndaloi qė tė ngarkohet kafsha mė shumė se mund tė mbanė.

b) Ndaloi qė ti jepet pak ushqim kurse tė lodhet shumė mepunė.

c) Ndaloi qė tė vritet pa tė drejtė.

d) Ndali qė tė bėhet nishan pėr tė gjuajtur nė ta, sepse kjo ėshtė maltretim pėr ta.

e) Ndaloi qė njerėzit tė bėjnė gara nė kacafytjen e kafshėve pėr argėtim, etj.

shikoni kėtė rast qė ka ndodhur dhe shikoni se ēfarė kujdesi dhe mėshire ka patur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, edhe ndaj kafshėve apo shpenzėve.

Abdurahman ibėn Abdull-llahu transmeton nga Babi i tij, i cili ka thėnė: Ishim me Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė njė udhėtim. Ai shkoi pėr disa punė tė tija, kurse ne pamė njė bylbyl tė kuq, i cili i kishte dy zogėza. Kur i morėm zogėzat erdhi bylbyli dhe filloi tė i lėviz krahėt. Kur u kthye Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "Kush e trishtoi kėtė duka ia marė tė vegjlit e saja. Kthejani zogėzat". (sahih, Ebu Davudi).

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i afronte enė me ujė macės nga mėshira qė kishte ndaj tyre.

Mjafton hadithi qė i kėrcėnohet me tė madhe atyreve qė nuk kujdesen pėr kafshėt shtėpiake e as qė i lėnė ata vet tė kujdesen duke thėnė: "Ka hyrė nė zjar tė xhenemit njė grua pėr njė macė, tė cilėn e ka lidhur, nuk i ka dhėnė ushqim e as qė e ka lėnė tė hanė nga toka derisa ka cofur". (Buhariu dhe Muslimi).

f) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ėshtė edhe njeri i fesė edhe burrėshteti

Sa e sa njerėz tė mėdhenjė nė histori janė munduar tė ngrisin lavdin dhe tė krijojnė mesazh human, mirėpo nuk kanė arritur qė ti ofrojnė botės organizim preciz dhe homogjen ku gėrshetohen kėrkesat e shpirtit me ato tė trupit.

Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, arritir qė tė sjell diēka tė re pėr botėn, ku pėrzihen gjėrat shpirtėrore me ato materiale nė njė harmoni aq tė madhe tė pa parė mė herėt, duke ndėrtuar njė shtet ku ska jetė pa fe dhe fe qė ėshtė e aftė tė krijon edhe shtet tė drejtė.

Arriti Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė tė shėron plagat e shpirtit qė i kishte shkaktuar jeta materialiste dhe tė mbush boshllėkun qė e shkaktoi largimi i njerėzve nga kujdesi pėr shpirtin.

Ai ishte njė mėsues i sinqertė shpirtėror, njė politikan i pastėr dhe njė qeveritar i drejtė. Kjo e ndihmoi qė tė bashkojė fise tė egra dhe nė luftėra mes tyre nė njė umet, i cili ndėrtoi lavdinė dhe ngriti jetėn nėn flamurin e besimit nė All-llahun Njė, la ilahe il-lall-llah Muhammedu resulull-llah.

g) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i pastėrtisė dhe kujdesit pėr ambijentin.

Prej gjėrave qė e dallonin jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe fenė e tij prej feve dhe ideologjive tjera ishin mėsimet e prera qė ua kishte dhėnė ithtarėve tė vet qė tė kujdesen pėr pastėrtinė dhe ta ruajnė ambijentin.

Ky Pejgamber, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i mėsoi pasuesit e tij qė tė lajnė gjymtyrėt e trupit, sikurse ėshtė fytyra, hunda, goja, duart, kėmbėt sė paku pesė herė nė ditė, kurse larja e tėrė trupit, sa ma shumė herė qė munden, aq ma mirė, por sė paku njė herė nė javė dhe ēdo herė qė njeri bėhet xhunub.

Ua ka tėrhjekur vėrejtjen nga ndotja e vendeve qė janė afėr njerėzve me mbeturina.

I ka mėsuar muslimanėt qė tė pastrohen pas kryerjes sė nevojės.

I ka mėsuar qė tė pastrojnė rrobat nga ndytėsirat.

U ka mėsuar principin e karantinės, domethėnė mos tė hyjnė dhe mos tė dalin nga vendi ku ka epidemi dhe tėrė kjo bėhet pėr tė mbrojtur shėndetin e pėrgjithshėm tė njerėzimit.

Me kėto mėsime dhe shumė tė tjera Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndėrtoi njė tėrėsi shoqėrore tė plotė nė njė hapėsirė tė shėndoshė dhe ambijent tė pastėr.

Ndytėsirat dhe papastėrtitė nuk kanė vend nė mėsimet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qoftė qė kanė tė bėjnė me rrobat, trupin apo ambijentin e pėrgjithshėm
Prizrenali Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 03:41.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.