Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-12-11, 18:50   #76
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Kush s’derdh njё pikё gjaku pёr tokё tё vet, nuk jepё asnjё qindarkё pёr atё tokё, ai njeri s’ka tё drejtё morale tё vorroset nё atё vend. Sami Frashёri
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 08-12-11, 19:26   #77
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Mirė paska thonė Sami Frashėri , por t'ish kan me qu Samin nga vorri tė shiqon si ėshtė zbrazur Kosova nga lufta nė vitin 1999 , ish shokuar .
Ma mirė mos ta ngucim atdhetarin Sami mos tė sheh edhe Mitrovicėn e ndarė nga njė grusht shkie , kish ra nė depresion .

per fatkeq kėshtu eshte ne Kosovė .
__________________
pause
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-01-12, 15:09   #78
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

XHAMARIA BIEMI DHE MITI PĖR SKĖNDERBEUN





Avni Alcani


Me rastin e 544-vjetorit tė vdekjes sė Skėnderbeut

Cilido shqiptar, studiues apo lexues i thjeshtė qė e ka lexuar, studiuar dhe hulumtuar jetėn dhe veprėn e Gjergj Kastriot Skėnderbeut, do ta kishte shumė tė vėshtirė tė dilte nga miti qė ėshtė krijuar pėr figurėn e Heroit Kombėtar, pasi ky mit ėshtė krijuar ndėr vite nga tė gjithė shqiptarėt pėr vetė shqiptarėt.

Por ky mit ėshtė ushqyer edhe nga njė lloj literature aventureske, e cila ėshtė krijuar nė shekujt e kaluar, siē ėshtė, p.sh., libri “Istoria di Giorgio Castrioto detto Scander-begh” (Breshia, Giam, Battista Bossino 1742), i njė autori italian tė shekullit tė 18, priftit nga Breshia, Xhamaria Biemi, vepra e tė cilit ėshtė vlerėsuar si “vepra mashtruese e hileqare” dhe vetė autori i saj si jo serioz dhe si njė falsifikator profesionist.

* * *

Historianė shqiptarė tė shek. tė 20, tė cilėt janė marrė me studimin e figurės sė Skėnderbeut, nė lidhje me Xh. Biemin dhe veprėn e tij tė sipėrpėrmendur, janė ndarė nė dysh, duke pasur mendime dhe opinione tė ndryshme nga njėri-tjetri. Dy prej historianėve mė tė njohur shqiptarė, qė kanė shkruar libra pėr historinė e Skėnderbeut, siē janė Fan S. Noli dhe Kristo Frashėri, e pranojnė Biemin dhe veprėn e tij, kurse disa historianė tė tjerė (Aleks Buda, Dhimitėr Shuteriqi etj.), e kundėrshtojnė si Biemin, por edhe veprėn e tij.

Noli, nė librin “Gj. K. Skėnderbeu. 1405-1968” (Tiranė 1967), shkruan se burimet qė janė nxjerrė nga libri i Biemit janė shumė tė besueshme. Kjo, sipas tij, pasi Biemi paska shfrytėzuar librin e njė biografi tė vjetėr shqiptar, qė ėshtė quajtur Anonimi i Tivarit dhe se “Biemi ėshtė i pari dhe i vetmi historian qė e pėrdori librin e Tivarasit, i cili duket se ka humbur pėrfundimisht” (Noli, faqe 158). Tė njėjtin qėndrim me Nolin, pėr Xh. Biemin dhe veprėn e tij, mban edhe historiani i mirėnjohur Kristo Frashėri nė librin “Skėnderbeu. Jeta dhe vepra”, (Tiranė 2002).

Kundėrshtarėt e Biemit hedhin dyshime nė tė dhėnat autentike qė jep ky autor nė veprėn e tij pėr Skėnderbeun. Dh. S. Shuteriqi, nė shkrimet kushtuar aranitėve, shpeshherė e ka pėrmendur edhe Biemin si biograf tė Skėnderbeut, por ai shkruan pėr abatin breshian se “Biemi… ka fantazuar shumė”. Kurse historiani i shquar shqiptar, Aleks Buda, nė parathėnien e librit tė F.S. Nolit, “Gj. K. Skėnderbeu 1405-1968”, shkruan se “Njė e metė qė mbėshtetet akoma nė punimin e ri tė Nolit ėshtė fakti se ai vazhdon tė pėrdorė si burim tė dorės sė parė disa burime tregimtare shumė tė dyshimta. E kemi fjalėn pėr historinė e tė ashtuquajturit “Tivaras”, pėr tė cilin historianė me autoritet kanė shprehur mendimin e argumentuar se kemi tė bėjmė me njė falsifikim tė njė falsifikatori profesionist tė shek. XVIII, Xhamaria Biemi” (Buda, “Fan S. Noli, historian i Skėnderbeut”, Parathėnie e librit: “Gj.K.Skėnderbeu. 1405-1968”, Tiranė 1967, faqe 8). Buda e vijon mė tej kritikėn ndaj Nolit, kur thotė se “pėr shkak tė kėtij burimi kaq tė dyshimtė, Noli lė qėllimisht pas dore njė burim si biografinė e hartuar nga shqiptari Marin Barleti, tė cilin kėrkimet e reja po e vėrtetojnė gjithnjė e mė tepėr si njė burim nė kuptim tė plotė autentik e tė dorės sė parė (Buda, po aty, faqe 8).

Pėrse njė historian me pėrmasa si Fan Noli “gabon” nė pėrdorimin e burimeve historike pėr Skėnderbeun nga njė autor i dyshimtė, si ėshtė Xh. Biemi?! Kjo ka ndodhur, sipas mendimit tim, sepse Fan Noli ishte i mbrujtur me idealet e rilindėsve shqiptarė, tė cilėt, pėr qėllimet e tyre atdhetare, e kishin glorifikuar dhe mitizuar figurėn e Skėnderbeut qė ai t’i “udhėhiqte” drejt idealit tė tyre madhor, ēlirimin e Shqipėrisė nga pushtimi i gjatė turk.

* * *

Kundėrshtari mė i “rreptė” i Xh. Biemit dhe i veprės sė tij ka qenė njė historian jo shqiptar, Frans Babinger (1891-1967), profesor i njohur gjerman i historisė nė Universitetin e Mynihut (Gjermani). F. Babinger ėshtė autor i disa librave pėr historinė e otomanėve. Ai ka shkruar disa artikuj e libra edhe pėr historinė e Shqipėrisė. Veprat e tij mė tė njohura janė librat: “Mehmet Pushtuesi”, “Elbasani” dhe “Fundi i arianitėve”.

Ne nė kėtė shkrim do tė fokusohemi te libri “Fundi i arianitėve”, botim i Akademisė sė Shkencave tė Bavarisė dhe i Shtėpisė Botuese tė Akademisė sė Shkencave tė Bavarisė (Mynih 1960). Nė vitin 2004 libri u pėrkthye edhe nė gjuhėn shqipe nga Shtėpia Botuese “Plejad”, nė kolanėn: “Plejada e Mendimit Botėror, Histori”. Libri i kushtohet Kostandin Aranitit, djalit tė dytė tė Gjergj Aranitit, i cili ishte njė personalitet i madh dhe njė prej emrave mė tė lakuar nė oborrin papnor, tė mbretėrve tė Francės dhe tė Gjermanisė, nė fund tė shek. XV dhe deri nė fillim tė shek. XVI. Veprimtaria e tij diplomatike nė shėrbim tė mbretit Maksimilian I tė Gjermanisė dhe tė Kurisė Romane tė Vatikanit, ishte tepėr e rėndėsishme dhe vendimtare. Falė lėvizjeve tė tij tė zgjuar dhe nuhatjes sė mprehtė prej diplomati, Kostandini fitoi pushtet, prona dhe u bė personaliteti mė i preferuar i Papa Julianit II. Pak kohė para se Juliani II tė vdiste, e caktoi Kostandin Aranitin Kapiten i Pėrgjithshėm i trupave tė Kėshillit tė Gjithėmbarshėm tė Lateranit.

Qė nė faqet e para tė librit, nė parathėnien e tij, lexuesi ndeshet me njė qėndrim kritik tė Babingerit ndaj historianėve shqiptarė dhe i bėn fajtorė ata pėr vlerėsimin jo tė denjė qė i kanė bėrė figurės sė Gjergj Arianitit, atit tė Kostandinit, si dhe pėr errėsimin e nėnvlerėsimin nė dobi tė dhėndrit tė tij, Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Babinger shkruan: “Pėr sa ka tė bėjė, sė fundi, me historinė e Shqipėrisė, para sundimit pėrfundimtar osman, mbi kėtė popull aq tė dhėnė pas lirisė, nga faqet e hyrjes sė kėtij shkrimi ka tė ngjarė tė shihet qartė se, ndofta, roli i Gjergj Arianitit ėshtė errėsuar nė mėnyrė tė dyshimtė nė tė mirė tė dhėndrit tė tij, tė mbiquajtur sė fundi “capitano generale dei Signori d’Albania” (Gj. Muzaka) Gjergj Kastrioti, i quajtur Skėnderbej” (Babinger, faqe 9). Babinger shpreh njė konsideratė tė veēantė pėr Gj. Arianitin, duke e cilėsuar atė si njė gjeneral dhe mbrojtės tė vendit tė tij. Gjergj Arianiti, shkruan Babingeri: “del nė dritė jo vetėm tė historisė sė Shqipėrisė, por dhe tė historisė sė Perėndimit, si dhe lavdinė e tė cilit, si gjeneral dhe mbrojtės tė vendit tė arnautėve nga turqit qė i binin nė qafė e qė vetėm mbas vdekjes sė tij qe lėnė nė hije dhe, sė fund qe errėsuar krejtėsisht nga ajo e dhėndrit tė tij, Gjergj Kastrioti, i quajtur Skėnderbe”, (Babinger, faqe 21-22). Duke krahasuar sukseset e Arianitit me ato tė dhėndrit tė tij, Babinger ka shprehur mendimin se: “sukseset ushtarake tė Gjergj Arianitit, para sė gjithash ushtria e tij nė luftėn e vogėl, vėshtirė se mund tė mbeten pas atyre tė burrit tė vajzės sė tij” (Babinger, faqe 22). Por, “pas vitit 1455”, shkruan Babinger, ēuditėrisht “zhduket emri i tij nga vjetarėt e Historisė sė Shqipėrisė, qė kėtej e tutje lavdėronin vetėm emrin e burrit tė vajzės sė tij, Gjergj Kastriotit”, (Babinger, faqe 25).

Le t’i rikthehemi ēėshtjes sonė, atė tė kritikės qė i ka bėrė F. Babinger priftit italian Xhamaria Biemi dhe libri tė tij tė titulluar “Istoria di Giorgio Castrioto detto Scander-begh” (Breshia, Giam, Battista Bossino 1742). Babinger ėshtė tepėr i ashpėr nė qėndrimin e tij ndaj Biemit dhe e etiketon priftin breshian si “mashtruesi i pacipė” dhe librin e tij si “vepra mashtruese e hileqare e abatit breshian” (Babinger, faqe 9). Ai i kėshillon historianėt shqiptarė qė “studimet historike shqiptare (duhet) tė ēlirohen nga vepra mashtruese e hileqare letrare e Istoria di Giorgio Castrioto detto Scander-begh e Gianmaria Biemit” (Babinger, faqe 9). Babinger ka vėrtetuar se nuk ka qenė botuar asnjė libėr i shkruar nga njė Anonim i Tivarit. Ky libėr ėshtė njė sajesė e Xh. Biemit. Qysh nė vitin 1933 Babinger e kishte nxitur mikun e tij, Kurt Ohly, njė specialist i inkunabulave,) qė tė gjente njė libėr tė tė ashtuquajturit “Anonimi Tivaras”, i cili pretendohej se ishte botuar qė nė vitin 1480 dhe mbi tė cilin abati breshian kishte sajuar historinė e tij pėr Skėnderbeun. Babinger shkruan se “Kurt Ohly, me nxitjen time, e demaskoi mashtrimin e paciptė tė abatit breshian te Vjetari i Gutenbergut 1933, te faqe 53-61, nuk do tė pėrdorej nė mėnyrė tė vazhdueshme si njė burim i besueshėm dhe kėshtu do t’i bėhej shkencės njė shėrbim me tė vėrtetė i mirė” (Babinger, faqe 10). Kėtė e pohon edhe vetė Noli nė librin e tij tė historisė sė Skėnderbeut, se Kurt Ohly “nuk ka mundur tė gjejė asnjė provė qė njė libėr si i Tivarasit tė ketė qenė botuar ndonjėherė nė Venedik, prej Radolit tė Augusburgut” (Noli, “Gj.K.Skėnderbeu. 1405-1968”, Tiranė 1967, faqe 160).

Fan S. Noli, si njė pėrkrahės i veprės sė Biemit, pati debatuar me Babingerin, duke e akuzuar studiuesin gjerman se ai ka nxjerrė “pėrfundime tė nxituara” nga Biemit dhe veprės sė tij dhe se Babingeri “ka shumė tė ngjarė ta ketė lexuar tek-tuk librin e Biemit” (Noli, faqe 160). Kėtyre akuzave tė Nolit profesori i historisė u ėshtė pėrgjigjur, se “po qe se peshkopi shqiptar Fan Stilian Noli (Boston) nė librin e tij George Castrioti Skanderbeg (1405-1468) (New York, 1947), nė faqen 41 ankohet pėr kėtė... e gjitha kjo e nderon pak dashurinė pėr tė afėrmin, tė kėtij titullari tė kishės dhe aq mė pak i shėrben ai, nė kėtė mėnyrė, studimit tė ndėrgjegjshėm historik” (Babinger, faqe 10).

* * *

Historianėt dhe gjithė krijuesit shqiptarė e mitizuan figurėn e Skėnderbeut. Ai pėrshkruhej si nėpėr legjenda, me kalin qė kapėrcente malet dhe me shpatėn qė nuk e mbanin dot as dhjetė burra etj., etj. Mitizimi i figurės sė tij mori pėrmasa tė jashtėzakonshme nė shek. e 19, gjatė periudhės sė Rilindjes Kombėtare shqiptare. Rilindėsit shqiptarė kėrkonin tė zgjonin te shqiptarėt ndjenjat e kombėtarėve, pėr t’i mobilizuar tė ngriheshin nė luftė pėr ēlirimin e vendit tė tyre nga pushtimi i gjatė 5 shekullor otoman. Ata kėrkonin njė figurė heroi qė t’ua paraqisnin shqiptarėve, qė ta kishin si shembull. Figura mė e pėrshtatshme ishte e Skėnderbeut, njė figurė historike e shek. tė 15, qė u kishte bėrė qėndresė tė jashtėzakonshme ushtrive turke pėr 25 vjet rresht dhe kishte pėrballuar ushtrinė mė tė madhe dhe mė tė fortė nė botė. Krijuesit e parė qė u morėn me figurėn e Skėnderbeut dhe pėr “Motin e Madh” ishin shkrimtarėt arbėreshė tė Italisė, si De Rada, Gavril Dara, Zef Serempe, B. Bilota etj. Poeti kombėtar i shqiptarėve, Naim Frashėri, shkroi “Istori e Skėnderbeut”, qė e pati marrė frymėzimin nga vepra e M. Barletit. Poema pati njė jehonė tė madhe nė Shqipėri, por edhe te krijuesit e tjerė shqiptarė, tė cilėt pothuajse tė gjithė shkruan dhe patėn nė tematikėn e krijimeve tė tyre figurėn e Skėnderbeut.

Pėr fat tė keq mitizimi i Skėnderbeut dhe mbivlerėsimi i figurės sė tij u bė gati nga tė gjithė historianėt shqiptarė tė shek. tė 20. Skėnderbeu u pėrshkrua si “njė udhėheqės i shquar i kryengritjes ēlirimtare tė shek. XV kundėr zgjedhės osmane, si njė strateg gjenial qė korri vazhdimisht fitore ushtarake kundėr sulltanėve turq, si njė farkėtar dorėfortė qė krijoi shtetin e pėrqendruar kombėtar shqiptar, si njė burrė shteti, i cili me luftėn e tij njė ēerekshekullore konsolidoi identitetin kombėtar tė shqiptarėve, si njė personalitet i historisė mesjetare, i cili nė tė njėjtėn kohė mbrojti edhe qytetėrimin e Europės humaniste”. (Prof. Kristo Frashėri, “Skėnderbeu i shpėrfytyruar”, Dudaj, 2009).

Para disa viteve shpėrtheu njė polemikė e ashpėr kundėr botimit tė njė biografie tė re tė Skėnderbeut nga historiani zviceran Oliver Jens Schmitt, profesor nė Universitetin e Vjenės. Schmitt-i pati “guxuar” qė tė “zbresė” nga froni i mitologjisė, ku e kishin vendosur historianėt shqiptarė heroin e tyre, dhe tė tregonte se ai ishte njė kryengritės i zakonshėm kundėr sulltanit. Por, a mund tė konceptojė gjykime tė tilla lexuesi shqiptar, qė ėshtė i mbrujtur qysh nė bankat e shkollės me heroizmat legjendare tė Heroit tė tyre Kombėtar?!

Pėrshkrimet mitologjike qė e mbivlerėsuan Skėnderbeun, e patėn dėmtuar jo vetėm figurėn e heroit, por ato errėsuan qėllimisht dhe nė dėm tė bashkėluftėtarėve tė tij. Nė njė bisedė qė kam pasur me tė ndjerin prof. Dh. Shuteriqi, ai mė pati thėnė se mbivlerėsimi i figurės sė Skėnderbeut pati “errėsuar” (eklipsuar) bashkėluftėtarėt e tij, si Gjergj Arianitin, Moisi Golemin, Tanush Topinė, Muzakėn e Angjelinės, Lekė Dukagjinin, Kont Uranin etj., tė cilėt ishin gjeneralė tė shquar dhe po aq tė zotė sa edhe vetė Skėnderbeu.

Kohėt e fundit ėshtė folur pėr rishkrimin e historisė. Pėr fat tė keq kjo thirrje ka ardhur nga politika. Historia e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve do tė rishkruhet drejt kur ajo tė mos jetė mė e ndikuar nga koniunkturat politike dhe tė pastrohet nga burimet e atyre veprave tė autorėve qė janė cilėsuar si “falsifikatorė dhe mashtrues hileqarė”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-01-12, 19:59   #79
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Sot shėnohet pėrvjetori i 544-tė i vdekjes sė Skėnderbeut






Krujė, 17.01.2012 10:39

Sot shėnohet pėrvjetori i 544 i vdekjes sė Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Ditėn e sotme pritet tė ketė aktivitete nė qytetin e Krujės, por edhe nė qytete tė tjera pėr nder tė heroit tonė kombėtar, ku nuk pėrjashtohen edhe homazhet nė varrin e tij qė ndodhet nė qytetin e Lezhės.

Me kėtė rast aleanca "Kuq e Zi" do tė organizojė sot nė Kalanė e Krujės njė aktivitet nė pėrkujtim tė vdekjes sė heroit tonė kombėtar dhe sipas aleancės kėtij aktiviteti do t`i bashkohet edhe pinjolli i familjes sė Gjergj Kastritotit Skėnderbeut Flavio Misasi.

Gjergj Kastrioti ka hyrė nė histori si njė nga gjeneralėt mė tė mėdhenj tė kohės, si njė strateg i shquar i luftimeve mbrojtėse, si njė burrė i madh shteti, qė udhėhoqi luftėn pėr pavarėsi tė kombit te tij kundėr pushtuesit osman, i cili punoi edhe pėr bashkimin politiko-shtetėror tė popullit shqiptar .

E pikėrisht me Kuvendin e Lezhės mė Gjergj Kastrioti Skėnderbeu vuri themelet e njė shteti arbėr tė organizuar, as para tij as pas tij princat shqiptarė nuk mundėn tė gjenin rrugėn e bashkimit. Pėr 25 vjet me radhė Skėnderbeu mbrojti lirinė e popullit dhe tė vendit tė tij dhe lufta e tij pengoi pėrhapjen osmane drejt Evropės.

Pėr shqiptarėt emri i Skėnderbeut ka qenė njė burim frymėzimi pėr rilindasit, shembull i ndritur pėr t`u pasur nė betejat e ndryshimeve pėr t`i kthyer popullit lirinė, dinjitetin, bashkimin e hapur, rrugėn e pėrparimit.

Nė figurėn e pavdekshme tė Gjergj Kastriotit Skėnderbeut, populli shqiptar kurdoherė ka shembullin dhe simbolin e bashkimit, tė vėllazėrimit, tė lirisė, tė atdhedashurisė, tė harmonisė e tė demokracisė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-02-12, 18:32   #80
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Kisha ku vuri Skėnderbeu kurorė me Donikėn





Vlorė, 28.02.2012 11:39
Sipas historisė, nė 23 prill tė vitit 1451, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu kurorėzoi martesėn me Donikėn (Andronikėn), vajzėn e madhe tė Gjergj Arianitit, kryezotit tė Kaninės, nė afėrsi tė Vlorė.

Kjo martesė, sipas historianėve, shėrbeu edhe pėr tė forcuar aleancat e Skėnderbeut nė jug tė Arbėrisė. Nė atė vit, Skėnderbeu ishte 46 vjeē, ndėrsa Donika, 23 vjeēe. Shpura e madhe e dasmorėve, qė mbėrriti nė Kaninė nė 23 prill, do tė qėndronte aty tre ditė.

Nė ndryshim nga studiues tė tjerė, historiani vlonjat, prof.dr.Bardhosh Gaēe, thotė se "ceremonia e vendosjes sė kurorės (bekimit ungjillor), u zhvillua nė njė kishė tė vogėl, qė ndodhet pranė Kaninės, rreth 2-3 km nė lindje tė saj".

Sipas tij, kjo kishė, pėr shkak tė konstruksionit me gurė tė bardhė, ėshtė emėrtuar ndryshe edhe Kisha e Bardhė, qė i ka dhėnė emrin edhe njė fshati qė ndodhet pranė saj, Qishbardhė. Me kėtė emėr vazhdon tė njihet sot ky fshat, qė ėshtė ndanė rrugės qė bashkon Vlorėn me krahinėn e Lumit tė Vlorės (njė pjesė e Labėrisė).

Por, shumė pak prej banorėve tė kėtushėm e dinė origjinėn e emrit tė fshatit tė tyre e aq mė pak, historinė qė lidhet me emrin e Heroit tonė Kombėtar dhe princeshėn e Arbėrisė e tė Kaninės.

Gaēe nėnvizon se "kjo kishė e vogėl dhe e bardhė, qė ndodhet e fshehur nė njė shpat mali, qė qarkon njė luginė tė thellė, u bė pikėnisja e historisė martesore tė bashkėshortėve tė famshėm. "Nuk ishte manastiri i Ardenicės, por Kisha e Bardhė, vendi ku vendosi kurorė Skėnderbeu me Donikėn", thekson historiani Bardhosh Gaēe.

Nė fakt, ceremonitė fetare qė nisėn kėtu, vazhduan mė pas edhe nė Ardenicė, si edhe nė Berat. Ndėrkohė, vetė Kisha e Bardhė, nga njė pjesė e banorėve tė moshuar vendas njihet edhe si njė ish- manastir shumėshekullor. Madje edhe me njė emėr tjetėr; Manastiri i Kllogjerit, qė vjen nga fjala "kallogjer"-murg.

Me kėtė informacion, u nisa njė ditė nė drejtim tė vendit, ku mendoja se do tė gjeja kishėn e famshme. Mėsova se ai vend ishte braktisur prej dekadash. Gjithashtu, njė grua e moshuar, deri vonė vazhdonte tė ndizte qirinj nė mjediset e kėsaj kishe, ku shkonte e vetme dhe humbiste njė ditė dhe njė natė. Prej vitesh, nė kėtė vend, nuk shkelte askush. Kjo edhe pėr shkak tė terrenit tepėr tė thyer, ku mungojnė edhe ato qė nė terminologjinė popullore, quhen "shtigje dhish".

Duke pyetur banorėt vendas, nė afėrsi tė fshatit Qishbardhė sė bashku me njė mikun tim, u shkėputėm nga rruga kryesore dhe vazhduam nė drejtim tė jugut, pėrmes njė segmenti tė ndėrtuar me ēakėll, pėr tė shfrytėzuar njė kavė guri.

Vazhduam pėr disa kilometra, aq sa mund tė lėviznim me makinė dhe mė pas e lamė atė nė njė lėndinė, pranė disa kodrave tė larta. Vazhduam pėrreth 500 metra nė kėmbė nė njė mjedis shkurresh, duke ndjekur njė shteg tė ngushtė. Lėvizja sa vinte dhe vėshtirėsohej, ndėrkohė qė nė horizont nuk dukej asgjė. U kthyem. Mendova se gjithēka ishte vetėm njė legjendė dhe nė realitet nuk mund tė kishte mbetur asgjė nga kisha e famshme mbi 7 shekullore.

Teksa shpresėthyer po nisja autoveturėn nė rrugėn e kthimit, dy banorė tė zonės, qė po prisnin dru nė luginėn e njė pėrroi tė vogėl, na rikthyen besimin. "Manastirin e Kllogjerit kėrkoni(?) Po, ėshtė nė atė drejtim, por do t’ju duhet tė lodheni ca, sepse ėshtė nė njė shpat mali tė lartė, ku me zor mund tė ngjitesh".

Mė i moshuari prej tyre, njė 65 apo 70 vjeēar, kishte qenė aty vite mė parė. Mė tregoi madje, se mbante mend qė ekzistonin ende muret e kėsaj kishe, apo manastir siē e quante ai. Duke mbajtur njė sėpatė tė vogėl nė dorėn e djathtė, ai na tregoi drejtimin se ku mund tė ecnim. Me mė tepėr besim, korrigjova itinerarin e mėparshėm. Ecja nė kėmbė bėhej gjithnjė e mė e vėshtirė.

Njė shteg i ngushtė mes shkurreve tė dendura, qė vendasit i quajnė "xina" apo "pėrralla", humbiste diku. Gjurmėt e dhive zhdukeshin gjithashtu. Kishin kaluar dy orė, kur nė njė mjedis natyror ku perspektiva e luginės vazhdonte pambarim, arritėm tė dallonim muret e bardhė. Ato ngriheshin shumė pranė kreshtės sė asaj kodrine(mali) tė lartė, nė njė mjedis shkėmbor.

Na duhej tė linim drejtimin e lėvizjes dhe tė ngjiteshim pingul shpatit, duke u mbajtur fort pas shkurreve. Nė mesditė ishim pranė objektivit. Muri perėndimor i godinės sė kishės apo manastirit, ishte i ruajtur nė njė gjendje shumė tė mirė. Gurėt e latuar, tė marrė nga ky mjedis shkėmbor, ku ngrihej edhe vetė kisha, ishin tė lidhur me gėlqere, sipas teknologjisė dhe traditės sė zonės. Nė fasadėn e godinės, nė pjesėn jugore tė saj, dera kryesore e dikurshme, pėrfaqėsonte tashmė njė si "gojė" tė hapur, pėrmes sė cilės futesh nė sallėn kryesore tė kėsaj kishe. Ėshtė njė hapėsirė me pėrmasa 3x4 metra. Pėrgjatė mureve, pjesėrisht tė rrėzuara, dallohen kthinat qė i ndeshim rėndom nė kishat ortodokse.

Mė tej, vazhdojnė edhe dy dhoma tė tjera, njėra prej tė cilave e ruan ende ēatinė prej guri. Brenda saj mund tė hysh pėrmes njė tuneli tepėr tė ngushtė, ku mund tė kalohet vetėm duke u zvarritur. Mjedisi ėshtė tepėr mistik dhe nga lartėsia e mureve tė kishės, dallohet kalaja e famshme e Kaninės, 2-3 km nė perėndim.

Pėr tė ardhur prej saj kėtu, nuk duhen mė shumė se 2 orė. Mė tej, nė horizont, spikasin me radhė ishulli i Sazanit, Zvėrneci, Narta. Ndodhemi nė njė lartėsi mbi 450 metra mbi nivelin e detit, rreth 50 mė shumė se Kanina dhe pamja qė ofrohet ėshtė mahnitėse. Gjithė zona shfaqet si nė pėllėmbė tė dorės.

Pak mė tej mureve tė kishės, nė rrėzė tė shkėmbinjve, dallon njė tjetėr mur guri. Ai vazhdon pėr dhjetėra metra gjatėsi dhe qarkon njė hapėsirė mė tė madhe. Mesa duket ėshtė muri rrethues, qė duhet tė ketė pasur edhe njė funksion tjetėr, atė tė mbrojtjes sė kėtij mjedisi nga rrėshqitja e gurėve dhe e shkėmbinjve.

Pėrgjatė shekujve, nuk pėrjashtohet mundėsia qė kisha e dikurshme e bardhė, tė jetė shndėrruar nė njė manastir. Sipas historianėve, ndoshta kjo shpjegon edhe ndryshimin e emėrtimit tė saj, nė atė qė disa banorė vendas e quajnė Manastiri i Kllogjerit(Kallogjerėve-murgjve). Madje, kėtė e pėrforcojnė edhe dimensionet e vetė kėsaj godine, ende tė ruajtur, si dhe e hapėsirės qė qarkohet nga muri rrethues, shumė mė e madhe se e njė kishe tė zakonshme.

Gjithsesi, pavarėsisht ndryshimit tė emėrtimit tė shekuj tė saj, nga "Kisha e Bardhė", nė "Manastiri i Kllogjerit", sipas njė pjese tė vendasve, ajo ka njė histori, qė do t’ia kishin zili mjaft objekte tė tjera tė ngjashme, sepse lidhet me njė moment tė rėndėsishėm tė jetės sė Heroit tonė Kombėtar, Gjergj Kastriotit Skėnderbeut.

Prej dekadash, kėtu nuk shkel kėmbė njeriu. Madje, askush nuk e di me siguri se kur ėshtė braktisur ajo, kur janė larguar prej kėtu murgjit e fundit pėr tė mos u kthyer mė. Ndoshta para 50 vjetėsh, ndoshta mė shumė se kaq. Por, ajo qė ėshtė e sigurt, ėshtė historia qė lidhi jetėn e Kryezotit tė Krujės me Princeshėn e Kaninės dhe tė Arbėrisė, Donika Kastriotin.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-08-12, 16:27   #81
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Armėt e Skėnderbeut nga Austria nė Muzeun Kombėtar

Nė kėtė 100 vjetor tė Pavarėsisė, kryeministri i vendit, Sali Berisha, nga mbledhja e qeverisė tha se do tė bėhet e mundur kthimi i armėve tė heroit kombėtar Gjergj Kastriot Skėnderbeu nga Austria pėr njė periudhė tė caktuar.
Skėnderbeu, sipas kreut tė mazhorancės, ishte ikona e shqiptarėve. “Shqiptarėt mund t’i vizitojnė dhe t’i shohin nga afėr armėt e prijėsit tė tyre tė pėrjetshėm. Do tė lobojmė pėr kthimin e armėve tė Skėnderbeut nė muzeun historik kombėtar. Skėnderbeu ėshtė ikona e identitetit shqiptar, i krenarisė sė shqiptarėve, i qėndresės sė tyre. Kėto vendime janė miratuar nga qeveria dhe do te merren masat e nevojshme pėr administrimin e tyre nė muzeun tonė kombėtar”, u shpreh Kryeministri Berisha gjatė mbledhjes sė qeverisė.


Armėt e Skėnderbeut nė muzeun e Vjenės nė Austri.










Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Guri i madh : 30-08-12 nė 16:30
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-10-12, 23:17   #82
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Parlamenti Austriak miraton kthimin e armėve tė Skėnderbeut nė Shqipėri!

Bota Sot


Pak orė mė parė, u konfirmua kthimi i armėve tė Mbretit tė Shqiptarėve, Gjergj Kastrioti Skėnderbeut nė Shqipėri.
Gjatė njė konference tė pėrbashkėt pėr shtyp, nė praninė e kryetares sė parlamentit shqiptarė z. Jozefina Topalli, kryeparlamentarja Austriake, Barbara Prammer, deklaroi se brenda muajit tetor armėt do tė kthehen nė atdhe.
Kryeparlamentarja Prammer, pohoi gjithashtu se pėr kėtė proces, ėshtė pėrgatitur baza ligjore e pėrshtatshme dhe ēdo gjė do tė pėrfundojė shumė shpejtė.
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-06-13, 15:54   #83
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Tendencė ogurzezė pėr shpalljen e Skėnderbeut hero i katolikėve






Prishtinė, 20.06.2013

Pas deklaratave fyese dhe tronditėse ndaj heroit tonė kombėtar, nga njė deputet i pozitės, e cila ėshtė zotuar pėr Kosovėn europiane, kohėve tė fundit, nė mediat shqiptare si dhe nė jetėn politike, ėshtė hapur njė debat rreth figurės sė heroit kombėtar Gjergj Kastriotit- Skėnderbeut.

Ky debat, i stisur nga disa persona qė kanė kriza identiteti, po rrezikon tė polarizojė shoqėrinė tonė dhe kombin shqiptar nė pėrgjithėsi, nė njė kohė kur kemi nevojė pėr unitet dhe harmoni. Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės (PSHDK) me shqetėsim tė thellė i ka analizuar zhvillimet e fundit rreth kėsaj ēėshtjeje madhore dhe shfaq brengėn pėr faktin se Qeveria e as partitė qė janė nė pushtet, nuk janė deklaruar rreth kėsaj ēėshtjeje.

Pėr ne, pėrpjekjet pėr tė krijuar tensione fetare, nė forma tė tilla, nė kohėn kur vendi ka shumė sfida mė tė mėdha, janė me qėllime tė pastra ogurzeze pėr vendin dhe tė ardhmen e tij. Kosova ka kohė qė ka proklamuar rrugėn e vet drejt Perėndimit, demokracisė perėndimore dhe vlerave perėndimore. Deklarime e tilla janė tendenca pėr tė ndėrprerė rrugėn e saj.

Deklaratat e njė politikani kosovar, deputet nė Parlamentin e Republikės sė Kosovės dhe nga radhėt e njė partie qė ėshtė pjesė e kabinetit qeveritar, se Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu ėshtė hero i katolikėve, nuk duhet neglizhuar dhe parė si ēėshtje tė mbyllur. Kjo ėshtė njė tendencė ogurzeze, qė vazhdon tė pėrsėritet nga individ dhe kėshtu po rrezikon tė krijojė tensione tė panevojshme dhe tepėr tė rrezikshme pėr vendin.

Kėto elemente, seriozisht mund tė dėmtojnė kohezionin e brendshėm kombėtar, pėr faktin e thjesht se shqiptarėt edhe pse jetojnė nė disa shtete, kanė njė histori kombėtare unike. Andaj, mosreagimi i partive tė mėdha nė vend pėr kėtė ēėshtje kaq tė rėndėsishme, pėr nė pėrbėn njė precedent tė pakuptueshėm.

Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės (PSHDK), ėshtė e bindur se mirėkuptimi dhe bashkėjetesa fetare e shqiptarėve, ėshtė njė vlerė e veēantė, e kultivuar ndėr shekuj, pėr shkak tė rrethanave dhe kontekstit specifik kombėtar. Kjo na ka bėrė dhe duhet tė na duhet tė na bėjė krenar. Mirėpo, sulmet e egra ndaj figurave tė mėdha kombėtare, qė po ndodhin herė pas here, janė krejtėsisht tė papranueshme dhe atakojnė substancėn kombėtare.

Ne ju rikujtojmė tė gjithėve, se nė themelet e historisė shqiptare, qėndron heroi ynė kombėtar, Gjergj Kastrioti- Skėnderbeu, qė u bė motiv pėr gjitha betejat shqiptare pėr liri dhe pavarėsi. Andaj, sulmet ndaj tij, janė sinjal qė duhet tė na vetėdijesojnė si shoqėri, ndėrkaq institucionet shtetėrore, duhet tė veprojmė sa mė parė nė parandalimin e kėsaj tė keqeje qė po rrezikon kombin tonė dhe shtetin qė po e ndėrtojmė.

PSHDK-ja e bindur se njė shtet nuk e mbajnė vetėm kufijtė e tij, por mė shumė vlerat shpirtėrore dhe historike, heronjtė qė janė figura identifikuese tė tij, kėrkon nga gjitha institucionet qė tė mos qėndrojnė duarkryq pėrballė kėtij problemi shumė tė ndjeshme dhe serioze.

Pėr shqiptarėt kudo, Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu ėshtė ati i kombit shqiptar. Ata qė duan ta fragmentojnė atė, duan ta ndajnė e pėrēajnė kombin shqiptar dhe njėherėsh me kėtė shpalosin ambiciet ēmendurake pėr tė amnistuar krejt pushtimin osman mbi shqiptarėt. Pikėrisht pėr kėtė, qeveria duhet tė distancohet nga kėto deklarata tė papėrgjegjshme, qė tė qetėsojė shqiptarėt. Po ashtu, ne mendojmė qė ka ardhur koha qė figurat kombėtare tė mbrohen me ligj tė posaēėm.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-11-13, 07:14   #84
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Itali, pėrurohet sheshi “Scanderbeg”, Meta: Meritojmė tė jemi pjesė e Europės

- 11/24/2013 - 1:36 PM 0 Comments
Ceremonia ka nisur me ekzekutimin e himnit kombėtar shqiptar dhe himnit kombėtar italian, e mė pas u vijua me pėrshėndetjet e rastit tė mbajtura nga tė gjithė tė pranishmit, tė cilėt ndėrsa vlerėsuan marrėdhėniet e mira dhe tė ngushta midis dy vendeve shprehėn konsideratat e larta pėr figurėn e Heroit tonė Kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeu
Aristir Lumezi
Kryetari i Kuvendit, Ilir Meta mori pjesė nė pėrurimin e monumentit dhe sheshit dedikuar Heroit Kombėtar Gjergj Kastriot Skėnderbeu nė Fermo tė Italisė. “Ne meritojmė tė jemi pjesė e Europės sė Bashkuar, e meritojmė qė flamuri ynė tė jetė njėsoj si gjithė flamujt e vendeve tė Bashkimit Europian ashtu sikurse fituam kėtė tė drejtė me meritė si njė vend anėtar i NATO”, u shpreh Meta.
Tė pranishėm nė kėtė ceremoni ishin autoritetet mė tė larta lokale tė zonės, pėrfaqėsues tė Parlamentit Italian, pėrfaqėsues tė Senatit italian, Ambasadori i Shqipėrisė nė Itali, Neritan Ceka, zv/Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Halili, Ambasadorja e Kosovės ne Itali, Bukurije Gjonbalaj, deputeti Spartak Braho, Presidenti i RTV “Ora-News”, Ylli Ndroqi, Kryegjyshi i Bektashinjve Baba Edmond Brahimaj, pėrfaqėsues tė komunitetit shqiptar nė Itali.
Ceremonia ka nisur me ekzekutimin e himnit kombėtar shqiptar dhe himnit kombėtar italian, e mė pas u vijua me pėrshėndetjet e rastit tė mbajtura nga tė gjithė tė pranishmit, tė cilėt ndėrsa vlerėsuan marrėdhėniet e mira dhe tė ngushta midis dy vendeve shprehėn konsideratat e larta pėr figurėn e Heroit tonė Kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeu.
Kryetari i Kuvendit, Ilir Meta shprehu mirėnjohjen ndaj komunitetit shqiptar nė Itali pėr kontributin e tyre ndėrsa vlerėsoi bashkėjetesėn pozitive tė kėtij komunitetit nė Itali si njė shprehje tė miqėsisė qė dy vendet dhe popujt kanė me njeri-tjetrin.
Ai theksoi se, ashtu siē Skėnderbeu dha pėr shqiptarėt mėsimin se “Bashkimi e bėn fuqinė!”, tė gjithė sot duhet tė reflektojnė pėr njė bashkėpunim tė ngushtė me njeri tjetrin pėr tė arritur suksese dhe pėr tė fituar sfidat qė kombi shqiptar ka pėrpara.
“Ky mėsim ėshtė i vlefshėm edhe sot e kėsaj dite, ku kemi nevojė tė bashkohemi gjithnjė e mė shumė, tė bashkėpunojmė gjithnjė e mė shumė pėr tė spikatur, pėr tė nxjerrė nė pah vlerat mė tė mira tė popullit tonė dhe kombit tonė. Sepse ne meritojmė tė jemi pjesė e Europės sė Bashkuar, e meritojmė qė flamuri ynė tė jetė njėsoj si gjithė flamujt e vendeve tė Bashkimit Europian ashtu sikurse fituam kėtė tė drejtė me meritė si njė vend anėtar i NATO” u shpreh Meta.
Nė fund tė ceremonisė, Prefektja e Provincės sė Rajonit Fermo, Emila Zarrilli nderoi Kryetarin e Kuvendit, Ilir Meta me njė ēmim kontributiv.
Gjatė kėsaj vizite, Kryetari i Kuvendit, Meta mori pjesė nė darkėn madhėshtore tė organizuar nga emigrantėt e Fermos nė Itali me kėtė rast, ku tė ftuara ishin gjithashtu edhe Kryetarja e Bashkisė sė Fermos si dhe Prefektja e Provincės sė kėtij Rajoni.
Mė herėt gjatė vizitės nė Fermo, Kryetari i Kuvendit, Ilir Meta u prit nė njė takim nga Kryetarja e Bashkisė sė Fermos, Nella Bramati, e cila ndėrsa u shpreh e nderuar pėr kėtė vizitė tė Meta vlerėsoi se komuniteti shqiptar ėshtė njė pasuri e vyer pėr rajonin e Fermos.

http://illyriapress.com/itali-peruro...ese-e-europes/
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-11-13, 20:21   #85
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-01-14, 14:48   #86
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Sot, pėrvjetori i heroit kombėtar Gjergj Kastrioti, 546 vjetori i vdekjes sė tij.



__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-02-14, 17:10   #87
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Gjergj Kastriot Skėnderbeu edhe pėr se vdekuri po i tremb armiqtė!



Pran shteteve kinse me institucione dhe polici u legalizuar krimi i organizuar i armiqve qė edhe nė vende publike , shih dhe nė rrugė e kryejnė krimin dhe ikun pa therrė nė kėmbė siē ishte rasti i rrėnimit tė bustit tė Nėnė Terezės nė Mitrovicė, apo tani vepra kriminale dhe vandale ndaj kryekomandantit legjendar Gjergj Kastriot Skėnderbeut! Fantazi tė kėsaj natyre mund tė jenė tė dirigjuara nga Fatos Lubonja antishqiptari i pėrbetuar, Olsi Jazexhi, Fuad Ramiqi , Milazim Krasniqi "Profesor nė Universitetit nė Kosovė", Gėzim Kelmendi "Deputet nė Kuvendin e Kosovės, Shefqet Krasniqi degjenerues dhe propagandues i ekstremit islamist , Nexhmedin Spahiu i pėrzier me gjak tė huaj ,Fatmir Latifi hoxhė ne Mitrovicė ,Irfan Salihu hoxhė Prizren provokator i emancipimit tė femrės shqiptare etj . Kėto qelbėsira antishqiptare nė bashkėveprim me qarqet e Beogradit te Athines , Moskes dhe Rrjetes se xhihadit islamik te cilėt kane komplekse dhe friken ndaj nesh si komb unik.

-Nė kohėn e fundit ka filluar ēmenduria dhe shpėlarja e trurit nga disa njerėz ,media dhe gazeta. Liria e tepėrt nėpėr media duke reklamuar lloje tė ndryshme tė personave tė bastarduar me motive fetare, dhe skulptura tė ndryshme tė djajve dhe shejtanėve(Satanėve) ...krejt kjo po ndodhe para syve tan.Kjo ēmenduri mediale do tė ketė pasoja tani dhe nė tė ardhmen me rastin e mos funksionimit tė shteteve ,as nė Kosovė ,por as nė Shqipėri njė shtet i pavarur si kompliment e kanė turpin. Pran shteteve kinse me institucione dhe polici, u legalizuar krimi i organizuar i armiqve qė edhe nė vende publike , shih dhe nė rrugė e kryejnė krimin dhe ikun pa therrė nė kėmbė siē ishte rasti i rrėnimit tė bustit tė Nėnė Terezės nė Mitrovicė apo tani vepra kriminale dhe vandale ndaj kryekomandantit legjendar Gjergj Kastriot Skėnderbeut!

-Kanė kaluar 5 shekuj e gjysmė dhe arkitekt, armiq me motivacion antishqiptar tė shekullit tė 21-tė i tremben veprės se tij. Pėr vlerat qė kishte Skėnderbeu, i dinė edhe provokatorėt e brendshėm nė koalicion me tė jashtmit , ēdo ditė promovojnė akte kundėr madhėshtisė dhe veprės sė heroit tonė kombėtare "Gjergj Kastriot Skėnderbeu". Ata e dine forcėn e kėsaj figure nė gjirin e popullit ,prandaj orvatėn ta fyejnė. Provokimet e tilla tek populli shqiptar ,po nxit dashurinė dhe respektin edhe ma tė madh ndaj Skėnderbeut qė do ta ngrejė edhe me lartė kėtė figurė dhe gjithė figurat e tjera tė ndritura tė historisė qė i urrejnė armiqtė tanė.

Fotoja e statujės sė dyshimtė dhe provokuese e Heroit tonė Kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeut, e cila u gjet kėto ditė nė afėrsi tė Tiranės e kryer dhe e ideuar nga armiqtė e popullit shqiptar me njė stil surrealizėm pėrdhosje me karakteristika tė shėmtuara degjeneruese dhe antikombėtare?” Kjo qė u pa si nė foto heroi ynė kombėtar ėshtė me provokim dhe prekje nė ndjenjat e kombit , duke e cenuar figurėn ma madhėshtore qė kanė shqiptarėt. Kryerja e njė akti barbar , kriminal nė pikėn e ditės nė anė tė rrugės automobilistike nė zonėn e njohur, si Qafė Kashar nė Tiranė konsiderohet dėshtim i funksionit tė shtetit, qė mund tė supozohet qė kjo vepėr u kryer edhe nga shtetet pėr rreth si nė Serbia , Maqedoni apo edhe nė Greqi!.Ky mendim mund te jetė argumentues kur kemi parasysh keq menaxhimin dhe korrupsionin nė pikat doganore qe me pak lek, as qė hapen kamionėt transportues nga vendet e dyshimta . Kėshtu qė ka mundur tė jetė i fshehur nė mesin e mallrave pa u diktuar. Ajo vepėr penale nuk mund tė kryhet nga njė person, as me dy , por kanė qenė grup i organizuar shumė mirė nga se nuk kemi te bėjmė me njė peshė valixheje, por kemi tė bėjmė me tonelata peshė kekur, metalik beton dhe me materialin e pėrdorur . Kėtu ka fije dyshimi ,duke mos pėrjashtuar edhe inkriminimin e shteteve arabe nė bashkėpunim me faktorin xhihadist nė Shqipėri- Kosovė .

Kolosin dhe luftėtarin Skėnderbeun nga urrejtja armiqtė u pėrpoqėn ta pėrdhunonin , figurėn qė krijoj identitetin shqiptar nga tė gjitha kohėrat! Me kėtė vandalizėm e nxisin dashurinė edhe ma tė madhe ndaj Skėnderbeut ,po edhe ndaj figurave tona kombėtare! Qofshin tė mallkuar armiqtė qe i mihin varrin e Shqipėrisė!

Kjo ėshtė punė e ish pushtuesve tanė me rastin e tė nuhaturit nė mbeturinat e ekstremizmit islamik, provokator tė cilėt kanė kohė qė e ofendojnė heroin kombėtar shqiptar me simbole tė tilla. Fantazi tė kėsaj natyre mund tė jenė tė dirigjuara nga Fatos Lubonja antishqiptari i pėrbetuar, Olsi Jazexhi, Fuad Ramiqi ,Milazim Krasniqi "Profesor nė Universitetit e Kosovės", Gėzim Kelmendi "Deputet nė Kuvendin e Kosovės, Shefqet Krasniqi degjenerues dhe propagandues i ekstremit islamist , Nexhmedin Spahiu i pėrzier me gjak tė huaj ,Fatmir Latifi hoxhė nė Mitrovicė ,Irfan Salihu hoxhė Prizren provokator ndaj emancipimit tė femrės shqiptare etj . Kėto qelbėsira antishqiptare nė bashkėveprim me qarqet e Beogradit tė Athines , Moskes dhe rrjetės se xhihadit islamik tė cilėt kanė komplekse dhe friken ndaj shqiptarėve si komb unik . Prandaj kėta pikėn e dobėt e gjejnė tė pėrēarja pėrmes fesė tė shtresa ma e pa shkolluar e popullit!!!

Cilėt faktor janė qė armiqtė po i frikėsohen popullit shqiptar ;
1. Frika e bashkimit,gjė qė do e rriste forcėn tonė dhe do na bėnte superior edhe ushtarakisht ndaj grekut, serbit, maqedanit dhe malazezėve qė na i kanė grabit tokat tona dhe sot kėsaj dite vėllezėrit tanė nuk kanė tė drejtė pėrdorimi, as gjuhe as kulture as flamuri.

2. Xhelozia ndaj historisė dhe origjinės sonė pellazge qė dita ditės po gjurmohet trungu i ynė si bazė e qytetėrimit botėror . Nuk i pėlqen e vėrteta dhe fakti qė ne jemi populli me i vjetėr nė Evrope. I tmerron flamuri ynė kombėtar kuq e zi.

3. I tmerron fakti qe figura me e larte e asaj kohe nė Evropė ishte ,Skėnderbeu, shqiptar dhe jo grek e serb qe mbrojti edhe pjesėt e Evropės nga barbaria osmane.
Pėrēarja , tradhtia si synim i vėllavrasjes nder shqiptar pėr ta fituar betejėn e tyre, turp pėr klasėn politike tė degjeneruar pas korrupsionit duke e lenė atdheun poligon tė manovrimeve tė armiqve tanė me mercenarėt e pa identitet?.

-Tradhtia dhe spiunimi nuk janė fenomen i panjohur pėr shkencėn, regjimet dhe shtetet e botės. Tek shqiptaret sikur ka mbetur njė lakmi patologjike nga trashėgimia otomane qe sundoj 500 vjet mbi kėtė popull .Tradhtia ,spiunimi dhe bashkėpunimi me ish pushtuesit sikur ka nxėnė vend ma tepėr nė shtratin e kombit shqiptar!?.Si shembull marrim shkakun e lakmisė dhe tė pėrfitimit. Sulltan Sylejmani ja preu kokėn babės sė vet pėr tė hipė nė postin e frontit !!!.Shembull i dytė ėshtė Hamza Kastrioti ishte nipi dhe bashkėpunėtori mė i ngushtė i Skėnderbeut , i cili e humbi shpresėn pėr t'i zėnė vendin ungjit tė vet, kur kėtij i lindi djali trashėgimtar, kaloi nė anėn e sulltanit e tradhtoj Skėnderbeun . Ai udhėhoqi trupat nė mbėshtetje tė osmanėve kundėr Skėnderbeut nė 1457.

Po ju sjell edhe njė gjė me rendėsi, kur njė personalitet bullgar e pyeti Shahin Kolonjen, ky qė drejtonte gazetėn"Drita" nė Sofje duke i thėnė"A e dini se Shqipėria ka shumė armiq dhe ju do tė kini shume vėshtirėsi t'i dilni zot ēėshtjes suaj"?.
-Ai ju pėrgjigj:".
-Qė Shqipėria ka pasur gjithnjė shumė armiq.-Kėtė e dimė;qė ka ende shumė armiq prapė kėtė e dimė,por qė neve jemi mėsuar tė luftojmė dhe t'i mundim gjithnjė armiqtė dhe kėtė e dimė""Kali i Trojės " si histori e dhimbshme po pėrsėritet nė vatrat e popullit shqiptare duke u konsoliduar ne veprimtarinė diversante dhe militante tė orkestruara nga tė huajt pėr ta realizuar pėrēajnė shqiptarėt ,se vetėm ashtu mund te fitojnė kėta , siē kanė fituar edhe nė tė kaluarėn, turp pėr klasėn politike tė degjeneruar pas korrupsionit duke e lenė atdheun poligon tė manovrimeve tė armiqve tanė me mercenarėt e pa identitet?.
Mos vallė kjo histori do pėrsėritet pas 3000 vjetėsh nė trojet tona pas Kalit tė Trojės . Atėherė ku ta ēojmė gjakun e derdhur pėr kaq shekuj me radhė pėr liri apo robėri?. Pėrse luftuam? Ta kemi edhe njė Kali tė Trojės edhe sot ndėr shqiptare apo ???.

Nga ky fenomen qe po na pėrcjell edhe sot me fatkeqėsitė e kombit me pėrēarje , dhunė denigrim , mosmarrėveshje vėllavrasje , korrupsion , tradhti antikombėtare po ju sjell vargjet e Pashko Vasės me njė shkėputje nga poezia

“O moj Shqipeni”:

O MOJ SHQİPENİ
Kur ka lidhe besen burri i Shqypnise,
I ka shti dridhen gjithe Rumelise;
Nder lufta t’rrebta gjithekund ka ra,
Me faqe t’bardhe gjithmone asht da.
Por sot, Shqypni, pa m’thuej si je?
Po sikur lisi i rrxuem perdhe,
Shkon bota sipri, me kambe, te shklet
E nji fjale t’ambel askush s’ta flet.
Si mal me bore, si fushe me lule
Ke pas qene veshun, sot je me crule,
E s’te ka mbetun as em’n as bese;
Vet e ke prishun per faqe t’zeze.
Shqyptar’, me vllazen jeni tuj u vra,
Nder nji qind ceta jeni shpernda;
Sa thone kam fe sa thone kam din;
Njeni:” jam turk”, tjetri:”latin”
Do thone: ” Jam grek”, “shkije”-disa tjere,
Por jemi vllazen t’gjith more t’mjere!
Priftnit e hoxhet ju kane hutue,!
Per me ju damun me ju vorfnue
Vjen njeri i huej e ju rri n’voter,
Me ju turpnue me grue e moter.


I madhi Pashko Vasa ka bėrė njė sinkronizim tė asaj periudhe qė Shqipėria nuk mbeti asnjėherė pa njerėz injorant , bashibozuk,dredharak, abuzues, mizor, maskara, , mėkatar, ērregullues, demagog,cinik, rrugaē, skandaloz, deformues, intrigant, zuzar,faqezi, devijues, matrapaz etj. Serbet, siē thonin pleqtė, e thernin derrin dhe e hidhnin ne oborrin e xhamisė dhe pėrhapnin fjale se kėtė e bėnė shqiptaret e besimit katolik, pra nxitnin sherrin ndėr fetar mes shqiptarėve!

Edhe ky pėrēudnim i Gjergj Kastriotit duhet kėrkuar tė armiqtė tonė tė pėrjetshėm:serb, grek,maqedonas, pse jo edhe turq, ose "islamist" radikal qe financohen nga Beogradi e Moska!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-08-14, 17:45   #88
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

Si pėrfunduan armėt e Skėnderbeut nė Vjenė


Historia e rrallė e armėve tė Heroit tonė Kombėtar.










Shqipėria ka famėn se ėshtė vendi i “Atletit tė Krishtėrimit”, Gjergj Kastrioti Skėnderbeut, por nė arkivat e saj nuk ka asnjė relike origjinale tė tij. Pėrkrenarja dhe armėt ndodhen nė Vjenė, njė vulė qė mendohet se ėshtė e tij, gjendet nė Danimarkė, ndėrsa nė Krujė dhe nė Tiranė pak gjėra, mė shumė imitime. Por cila ėshtė historia e relikeve tė Heroit Kombėtar, si pėrfunduan ato nė Vjenė gati 300 vjet mė parė. Njė histori qė zgjatet prej pesė shekujsh dhe qė debatet pėr tė nuk mungojnė edhe sot.

Historinė e rrugėtimit tė relikeve e ka zbuluar 72 vjet mė parė, Leo Alexander Freundilich, njė austriak i apasionuar pas historisė sė Shqipėrisė. Por mė shumė se relike tashmė ato janė pjesė e identitetit kombėtar. Pėrkrenarja me kokėn e dhisė qė mbante Skėnderbeu ėshtė njė simbol i huazuar nga legjendat e Pirros sė Epirit dhe Aleksandėrit tė Madh. Ajo ėshtė me metal tė bardhė dhe me njė rrip (ruban) tė larė me ar. Ndėrsa sipas historianėve Skėnderbeu ka pėrdorur dy shpata. E para i ėshtė dhuruar nga Papa nė Krishtlindjet e vitit 1466 dhe ėshtė me trup tė drejtė, e gjatė 85.5 centimetra dhe e gjerė 5.7, peshon 1.3 kg. E dyta ėshtė model turk, ėshtė 121 cm dhe peshon 3.2 kg. Kjo e fundit gjendet sė bashku me pėrkrenaren nė muzeun e Historisė nė Vjenė.

Historia e armėve sipas Leo Alexander Freundlich Historinė se si armėt pėrfunduan nė Vjenė e jep konsulli i Shqipėrisė nė Austri gjatė Mbretėrisė sė Zogut, Leo Alexander Rfeundlich. Nė Arkivin e Shtetit nė dosjen e Skėnderbeut gjendet njė shkrim ku tregohet historia e udhėtimit tė tij. Artikulli i Freundlish, njė njeri i pasionuar pas historisė sė Shqipėrisė, pėrdor rrėfimin e drejtorit tė mbledhjeve tė Muzeut Historik tė Vjenės pėr tė treguar tė vėrtetėn e armėve tė Skėnderbeut. Sipas tij, pėr herė tė parė kėto objekte janė pėrmendur nė vitin 1578. Mė 15 tetor tė kėtij viti, Mario Sforza, duka i Urbinos, i shkruan njė letėr arqidukės Ferdinand, ku i thotė se do t’i dėrgojė atij armėt e Skėnderbeut, dhe tė vėllait tė tij. Ky ėshtė njė fakt qė dėshmon se mes arqidukės dhe Mario Sforzas janė kėmbyer shumė letra.

Mė 15 maj 1579 arqiduka i Tirolit i shkruante dukės sė Urbinos, Maroi Sforza, dhe e falėnderon pėr armėt e Skėnderbeut dhe pėr tė tjerat qė do t’i binin nė dorė. Ndėrsa pėr herė tė dytė kėto armė pėrmenden nė njė letėr tė dukės Von Arescot, e shkruar me 25 korrik 1588, ku flitet pėr armėt e tjera tė Skėnderbeut. Nė inventarin e vitit 1585 kėto objekte nuk ishin tė shėnuara ende. Ndėrsa nė inventarin e vitit 1593 shėnohet: “Nė fletėn 69, dy shpata dhe elmi i Gjergj Skėnderbeut”. Prej kėtyre shkresave dhe inventarit mund tė konstatohet lehtė se elmi dhe dy shpatat e Skėnderbeut kanė rėnė nė dorė tė arqidukės Ferdinand midis vitit 1588-1593 nėpėrmjet dukės Mario Sforza tė Urbinos dhe tė dukės Arescot. Ekzaktėsisht nė inventarin e vitit 1596, faqe 321, janė pėrmendur dhe shėnuar elmi nr. 71 (127) dhe dy shpatat nr.92 (145) dhe 345 (550).

Aty shėnohet: “George Skanderbeg: njė elm i bardhė me rrafshe tė arta sipėr njė kokė dhie e artė me dy brirė, dhe dy shpata, njėra me njė dorezė prej lėkure, e cila nga pesha e rėndė dhe prej shenjave tė gjakut qė duken ende, ngjan mė e madhėrishme, ndėrsa tjetra ėshtė me njė dorezė kadife ku ėshtė shėnuar emri i Skėnderbeut. Nė inventarin e pikturave tė sekretarit privat Schrewnchk tė titulluar “Armamentarium heroicum” tė vitit 1601, ne shohim nė tablonė 16, Skėnderbeun me elmin nr.71 (127) dhe me shpatėn nr.345 (550), ku shkruhet: Nė njė kornizė me ornamente tė shumta rrinė nė kėmbė Skėnderbeu i veshur me njė pallto tė gjatė me astar lėkure e mbėrthyer nė gjoks me shirita, me kokėn dhe mjekrėn e gjatė kthyer nga krahu i majtė, ku i duket profili. Nė krahun e djathtė ai mban lart shpatėn e zhveshur nr. 345 (550) dhe poshtė nė tokė afėr kėmbės sė majtė qėndron elmi nr. 71 (127).

Nė kokė mban njė beretė. Objektet qė janė pikturuar nė fotografi i ngjajnė shumė atyre nė origjinal qė ndodhen nė muzeun e Artit Historik tė Vjenės. Shihet qartė qė kėto dy objekte njiheshin qė nė vitin 1601 si sendet e Skėnderbeut. Ja njė pėrshkrim i imėt mbi dy shpatat e mbi pėrkrenaren: Nė sallėn XXV Nr.71/127 ndodhet njė pėrkrenare e shtrirė nė njė piedestal tė ulėt, e cila duhet tė jetė prerė si mbas stilit italian. Nė majė tė pėrkrenares janė vendosur kryet dhisė, por asht fiksue mirė. Pėrkrenarja pėrbėhet prej dy pjesėve, njė pjesė prej bakri dhe pjesa tjetėr sipėr me njė copė metali buzėt e secilės janė zbukuruar me ar. Syve tė dhisė u mungojnė gurėt.

Akoma duket vendi bosh, i cili tė jep tė kuptosh se brenda kanė qenė vendosur gurė. Nė mesin e pėrkrenares ėshtė vendosur njė rreth prej bakri. Nė kėtė rreth janė shkruar kėto shkronja: I.N.P.E.RA.TO.RE.BT. Ky shkrim ėshtė shumė i vėshtirė pėr t’u kuptuar ēfarė thotė. Deri mė tani e kanė deshifruar si: “Jesus Nazarenus Principi Emathiae Regi Albaniae Terrori Osmanoru Regi Eperi Benedicat”. Pesha e pėrkrenares ėshtė 3000gr. Kjo pėrkrenare ėshtė njė “unikum”, i vetmi e i veēantė qė gjendet nė muzeun dhe i pėrket artit tė punimit tė metalit nė stilin gotik tė vonshėm. Pėrpara sė gjithave kjo pėrkrenare nė pikėpamjen estetike ėshtė njė vepėr e mrekullueshme dhe i ka hije vetėm njė burri tė fuqishėm tė fortė e me vullnet tė hekurt. Shpata qė ndodhet nė sallėn XXVII, rafti V.Nr.345(550) ėshtė e gjatė 88.5 cm e gjerė 57 cm, me dy tehe dhe me njė formė tė drejtė dhe nė njė vend tė kthyer pėrmban disa shkronja latine. Prej kėtyre shkronjave lexohen kėto fjalė: “Heroi i perėndisė, Iskander Beg”.

Doreza ėshtė e pėrbėrė prej druri tė mbėshtjellė me lėkurė, pesha e kėsaj shpate asht 1300 gr. Shpata me dorezė ėshtė e veshur me lėkurė shagreni, ka nga anėt e jashtme 4 arabeska tė thella, tre rripa pėr hijeshim. Anėt e jashtme pėrshkohen prej fildishi dhe nė anėt e brendshme shohim disa germa tė kuqe, tė cilat janė shkruar mė shekullin e XVI e qė pėrmbajnė emrin “Scėnderbeg”.

Pesha ėshtė 600gr dhe pesha e pėrgjithshme 1900 gr. Kjo shpatė ėshtė e shėnuar dhe pikturuar nė librin e sekretarit privat tė arqidukės sė Tirolit, Jakob Schrenckh, “Armametarium heroicum”, nė faqet XVI. Pėrveē kėtyre nė sallėn e armėve historike tė muzeut tė Vjenės gjendet dhe njė tjetėr, e cila quhet si njė nga shpatat e Gjergj Kastriotit dhe ėshtė shėnuar nė inventarin mbajtur nė vitin 1593. Kjo shpatė tė jep tė besosh nga pesha e rėndė dhe nga gjatėsia se Kastrioti me njė tė goditur i ndante nė dy pjesė trupat e armiqve. Kjo shpatė gjendet nė sallonin XXV, rafti II Nr.92(143), gjatėsia e saj 121 cm dhe doreza ėshtė e zbukuruar me ar dhe me lėkurė. Pesha e saj ėshtė 3.2 kg.

Armėt e Skėnderbeut mė 20 nėntor nė Shqipėri Shpata dhe pėrkrenarja e Skėnderbeut do tė mbėrrijnė nė Shqipėri mė 20 nėntor. Kėtė e bėn me dije pėr tv ‘abc news’ drejtori i muzeut historik Luan Malltezi. Kėshtu ėshtė rėnė dakord sipas Malltezit pas konsultimeve tė bėra njė ditė mė parė mes specialistėve tė muzeut mesjetar tė Austrisė dhe specialistėve tė palės shqiptare.

Reliket e ēmuara do tė ekspozohen mė 27 nėntor nė njė ekspozitė unike dhe mė tė rėndėsishmet thotė Malltezi. Armėt e Skėnderbeut do tė ekspozohen nė pavionin e mesjetės pėr njė muaj e gjysėm ato do tė ekspozohen nė kushte tė plota tė sigurisė, pasi Muzeu ėshtė i pajisur me sistem tė plotė sigurie. Kostoja e sjelljes sė tyre pėr herė tė parė nė Shqipėri ėshtė 100 mijė dollarė, ndėrsa ardhja e tyre nė vendin tonė u mundėsua nga qeveria shqiptare nė kuadėr tė 100 vjetorit tė pavarėsisė.

Topalli falėnderon Parlamentin e Austrisė pėr sjelljen nė Shqipėri tė pėrkrenares dhe shpatės tė Skėnderbeut Kryetarja e Kuvendit ishte e ftuar e posaēme nė ceremoninė zyrtare tė ēeljes sė Ditėve “Shqipėria 100 vite Pavarėsi; Marrėdhėniet shqiptaro-austriake.”

Nė kėtė ceremoni ishte i pranishėm zoti Erhard Busek, ish zėvendėskryeministėr i Austrisė si dhe deputetė, ambasadorė dhe personalitete nga fusha tė ndryshme. Duke shprehur kėnaqėsinė e veēantė qė ky aktivitet zhvillohet nė pėrvjetorin e 100 tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Kryetarja e Kuvendit shprehu mirėnjohje tė thellė pėr kontributin e pazėvendėsueshėm qė Austria ka dhėnė nė shpalljen e pavarėsisė dhe ngritjen e shtetit shqiptar.

Nė kėtė ceremoni Kryetarja e Kuvendit solli nė vėmendje figurat e ndritura tė Albanologjisė, personalitetet austriake si Norbert Nohel, Johan George, etj, tė cilėt ndėrtuan njė imazh krenarie pėr shqiptarėt, vlerat dhe traditat e tyre historike, aspak tė njohura nė atė kohė pėr Evropėn. Kryetarja e Kuvendit falenderoi Parlamenti Austriak dhe Kryetaren e tij Barbara Prammer pėr miratimin qė ata dhanė pėr sjelljen nė Shqipėri tė pėrkrenares dhe shpatės sė Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastriot Skėndėrbeu, tė cilat ndodhen nė Muzeumin e Vienės.

“Dua tė falėnderoj qeverinė, Parlamentin, popullin austriak pėr mbėshtetjen e vazhdueshme historike qė i ka dhėnė Shqipėrisė dhe shqiptarėve gjatė gjithė kėsaj periudhe dhe ta festojmė kėtė sukses tė madh, kėtė miqėsi tė madhe qė ne kemi nė kėtė 100 Vjetor tė Pavarėsisė sonė, qė ėshtė ditėlindja jonė mė e shenjtė, mė e dashur dhe mė e bukur”, tha Kryetarja e Kuvendit.

Historia e vulės sė Heroit Kombėtar nė Danimarkė Nė vitin 2003 studiuesi danez Peter Pentz pretendoi se zbuloi vulėn origjinale tė Skėnderbeut. Me njė histori si ajo e armėve, vula kishte pėrfunduar nė muzeun historik danez. Por pas mbėrritjes sė saj nė Shqipėri, specialistėt dhe historianė tė ndryshėm deklaruan se vula nuk ėshtė e Skėnderbeut. Analiza e specialistėve arriti nė pėrfundimin se ajo ėshtė njė vulė fiktive. Megjithatė jo tė gjithė mendojnė se vula mund tė mos i pėrkas heroit tonė kombėtar. Vula mendohet se u ėshtė blerė pasardhėsve tė Skėnderbeut nė vitin 1614. Vula ėshtė arkivuar nė vitin 1838 dhe mban numrin 44.

Ajo klasifikohej si objekt i perandorisė osmane. Nė qendėr tė vulės ėshtė shqiponja me dy kokė dhe rreth saj mund tė dallohen disa germa cirilike ku shkruhet: Alb-Servil.Boulgary. Aleksandro.Eleso”. Poshtė shqiponjės ėshtė vizatuar njė kafshė duke vrapuar.

Vula ėshtė prej material bronxi, nė tė cilėn janė gdhendur shenjat heraldike sė bashku me emrat. Mendohet se ka pėrfunduar nė oborrin mbretėror tė Danimarkės rreth shekullit tė 16-tė nėpėrmjet shkėmbimeve me oborrin austriak. Muzeu Kombėtar i Danimarkės e ka blere vulėn nė vitin 1839, nė njė. Pėrpara se tė sillej nė kėtė muze vula i pėrkiste dhomės sė artit mbretėror danez.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 16:17.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.