Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 20-06-05, 16:02   #1
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim VITI I SKENDERBEUT (1405 - 2005)

GJERGJ KASTRIOTI - SKENDERBEU
1405-1468



--------------------------------------------------------------------------------
Gjergj Kastrioti lindi nė Krujė dhe ishte djali i Gjon Kastriotit, princit tė Shqipėrisė sė mesme i cili ishte i obliguar qė Perandorisė Turke ti paguajė tatim. Nė mėnyrė qė tė sigurojė besnikėrinė e prijėsve lokal Sultani i merrte djemtė e tyre dhe i dėrgonte nė Turqi. Gjergj Kastrioti pėrcjelli shkollėn ushtarake nė Perandorinė Turke dhe qė i emėruar Iskender Bay qė nė turqishtė do tė thotė princi Aleksandėr.

Ai qe i dalluar si njė nga oficerėt mė tė mirė nė disa skuadra Otomane nė Azinė e Vogėl dhe Europė, pėr ēka edhe morri nga Sultani titullin e Gjeneralit. Skenderbeu luftoi edhe kundėr Grekėve, Serbve dhe Hungarezve, dhe disa burime thojnė se ka mbajtur lidhje tė fshehta me Raguzė, Venedikun, Vladislasin e Hungarisė si dhe Alfonsin e V tė Napolit. Sultani Murati i II ia dha titullin Vali ēka e bėri Gjergj Kastriotin Guvernator Gjeneral tė disa provincave tė Shqipėrisė.

Mė 1443, gjatė betejės kundėr Hungarezėve te Nishi (Serbia e sotme), ai e lėshoi ushtrinė Otomane dhe shkoi nė Krujė. Nė kalanė e Krujės Skenderbeu ngriti Flamurin Shqipėtarė, flamurin e kuq mė shqiponjė tė zezė dykrerėshe nė mes, dhe tha fjalin e njohur: "Nuk ju solla unė lirinė, ate e gjeta kėtu, nė mesin e juve". Gjergj Kastrioti arriti tė bashkojė tė gjithė princat Shqipėtar nė qytetin e Lezhės (Lidhja e Lezhės, 1444) dhe ti udhėheqi ata nė luftėn kundėr Turqve.

Gjatė 25 viteve tė ardhshme ai luftoi, me forca qė rrallė herė kalonin 20.000 ushtarė, me ushtrinė mė tė fuqishme tė asaj kohe dhe arriti qė tė dal fitues pėr 25 vjetė tė tėra. Mė 1450 Ushtria Turke qe e udhėhequr nga vetė Sultan Murati i II i cili vdiq gjatė rrugės duke e kthyer nga beteja e hupur. Dy herė tė tjera , mė 1466 dhe 1467, Mehmeti i II, pushtuesi i Konstantinopolit, udhėheqi ushtrinė Turke kundėr Skenderbeut dhe dėshtoi. Perandoria Turke provoi ta pushtoi Krujėn 24 herė dhe dėshtoi tė 24 herėt.

Pėr njė tė katėrtėn e shekullit Skenderbeu ndaloi invazionin Turk nė Evropėn Katolike.

Pasė vdekjes sė tijė mė 1468 nė Lezhė nga shkaqet natyrore, ushtarėt e tijė u bėnė rezistencė Turqve pėr 12 vjetė. Mė 1480 Shqipėria definitivishtė u pushtua nga Perandoria Turke. Kur Turqit e gjetėn vorrin e Skenderbeut nė kishėn e Shėn Nikut nė Lezhė, e hapėn ate dhe morrėn eshtrat e Skenderbeut pėr tė cilat besohej se sjellin fat. Mė 1480 Turqit ndėrmorrėn invazionin nė Itali dhe pushtuan qytetin e Otrantos.

Skenderbeu dhe vepra e tijė nuk mbetėn tė pėrmenden vetėm nė tokat Shqipėtare. Volteri ka menduar se Perandoria Bizantine do tė kishte egzistuar sikur tė kishte njė udhėheqės sikur Skenderbeun. Disa poet dhe kompozitorė gjithashtu kanė gjetė inspirimin e vetė nė mjeshtėrinė ushtarake tė tijė. Poeti Francez i shekullit 19, Ronsard, shkroi njė vjershė kushtuar Gjergj Kastriotit. Tė njejtėn gjė bėri edhe poeti Amerikan i shekullit 19, Longfellow. Antonio Vivaldi komponoi operėn e cila titullohet Scanderbeg.

Skenderbeu sot ėshtė hero nacional i Shqipėrisė. Shumė muzeume dhe monumente janė ngritur nė nder tė tijė anembanė Shqipėrisė dhe nė mesin e tyre edhe Muzeumi i Skenderbeut nė kalanė e famshme tė Krujės.

Marrė nga: Noli, Fan S.: George Castrioti Scanderbeg, New York, 1947
Pėrktheu: studio SKENDERBEU, All rights reserved © 1999







GJERGJ KASTRIOTI - SKENDERBEU
1405-1468




--------------------------------------------------------------------------------


Pesqind e ca vjet mė parė, vendi ynė, Shqipėria, quhej Arbėri dhe banorėt e saj - arbėr. Ajo ishte po aq e zhvilluar sa edhe gjithė vendet tjera Europiane; ishte po ashtu e ndarė nė principata tė mėdha, sipas familjeve tė shquaraqė kishin nė krye. Ndėr mė tė pėrmedurat ishin Dukagjinajt, Balshajt e Zahariajt nė Veri; Topiajt, Muzakajt e Kastriotėt nė Shqipėrinė e Mesme dhe Aranitėt e Zenebishtėt, nė Jug. Por principata mė e madhe nisi tė bėhej ajo e Kastriotėve, qė e vendosi qendrėn nė Krujė dhe kryezot kishte Gjon Kastriotin.

Bujqit punonin tokat, barinjėt kullosnin bagėtitė nė bjeshkėt e pasura, tregtarėt merrnin rrugėt e karvaneve ose anijet pėt tė shkuar larg nė pėrendim e nė lindje, punishtet e zejtarve i mbushnin me zhurmė qytetet. Nė majat e maleve e nė shpatet e thepisura ngriheshin kėshtjella, ku armiqtė nuk ngjiteshin dot lehtė. Vetėm se fisnikėt arbėr, ashtu si zotėrit europianė tė njėjtė me ta, bėnin shpesh luftė midis tyre pėr zgjerimin e pronave dhe tė pushtetit.

Pesėqind e ca vjet mė parė...

Njė popullsi e madhe luftarake, e ardhur nga shkretėtirat e Azisė, po i jepte goditje vdekjeprurėse Peradorisė Bizantine dhe kishte vėrshuar nė Ballkan, duke i futur tmerrin gjithė Europės. Ata ishin turqit osmanllinj. Herė pas here ata sulmonin edhe Arbėrin me hordhitė e tyre tė panumėrta, grabisnin e kėrkonin taksa tė rėnda e haraq nga bujarėt e banorėt vendas. Por princėt nuk kishin mundur deri nė atė kohė tė bėheshin tė gjithė tok pėr ta luftuar kėtė armik tė pėrbashkėt. Popullsia luftonte, por detyrohej tė merrte malet pėr tė mos rėnė nė duart e pushtuesve.

Nė fillim tė shekullit XV osmanllinjėt arritėn ta vinin nėn sundim gjithė Arbėrin. Gjon Kastrioti, me miqėsin e krushqi tė shumta me princėt e tjerė shqipėtar, por edhe me marrėveshje me Venedikun, arriti t“i zgjeronte shumė zotėrimet e tij nė mes tė Shqipėris sė atėhershme. Kėtu kalonin rrugėt mė tė rėndėsishme, qė lidhnin Arbėrinė me vendet fqinje, pra Perėndimin me Lindjen. Dhuna dhe mizoritė e osmanllinjve qė donin ta fusnin gjuhėn, zakonet dhe fenė e tyre, ia kishin bėrė popullit jetėn tė padurueshme. Arbėrit ishin tė gatshėm tė ngriheshin pėr tė shporrur grabitqarėt osmanllinj, pėr tė rifituar lirinė e begatinė e humbur.

Gjon Kastrioti, duke e ndjerė vetėn mė tė fortė se kurrė i shpalli luftė Turqisė, bile arriti edhe disa fitore kundėr disa taboreve tė saj nė trojet shqiptare. Por Sulltani, i tėrbuar nga zemrimi, mblodhi njė ushtri tė madhe dhe nisi kundėr shqipėtarve qė ishin tė pakėt nė numėr. Me zjarr e me hekur ajo e pėrshkoi gjithė vendin dhe e detyroi pėrsėri Gjon Kastriotin tė pranonte kushtet e Sulltanit. Kėtė herė kushtet ishin shumė mė tė rėnda: Gjonit iu morėn tė gjitha kėshtjellat, pėrveq asaj tė Krujės dhe zotėrimeve nė tokat e Matit, taksat iu bėnė edhe mė tė rėnda dhe ai kthehej nė vasal tė Sulltanit.

Po Sulltani kėtė radhė u tregua edhe mė dinak...

...Porsa kishte mbaruar lufta, nė portat e Krujės u duk njė grup i madh kalorėsish me jataganė ngjeshur nė brez e me gallama ngjyra-ngjyra mbėshtjellė rreth kokės. Nė krye tė tyre Hajredin beu, i dėrguar nga Sulltani me njė ferman sa njė qarqaf tė bėshtjellė si tub. Gjon Kastrioti e hapi fermanin, e lexoi me tė shpejtė dhe zuri kokėn me duar. Sulltani, nė shėnjė besnikėrie i kėrkonte peng tė katėr djemėt e tij: Stanishin, Kostandinin, Reposhin dhe Gjergjin e vogėl. Kėtė Gjoni nuk e kishte pritur . Q“tė bėnte?! I dėrguari i Sulltanit priste duke ngritur dorėn kėrcėnueshėm nė drejtim tė Stambollit.

Gjon Kastrioti mblodhi kuvendin e burrave. Pėr probleme tė rėndėsishme e tė vėshtira ai dėgjonte gjithmonė mendimin e tyre. Po tė mos ia jepte djemtė, tėrbimi i Sulltanit do tė binte mbi Arbėrin, ndėrsa djemtė ishin jeta e tij, shpresa e sė ardhmes pėr vendin.Prijėsit arbėr qėndruan tė heshtur pėr njė qast. Pastaj, mė tė rinjtė, u ngritėn gjithė vrull duke kundėrshtuar kėrkesėn e Sulltanit. Mė tė vjetrit, pasi i peshuan mirė punėt nė interes tė Arbėrisė, u ngritėn njė nga njė duke iu lutur Gjonit qė tķ jipte djemėt, ndryshe tėrbimi i Sulltanit do tė kalonte nė zjarr e nė hekur qindra mijėra djem tė tjerė arbėr.





--------------------------------------------------------------------------------









--------------------------------------------------------------------------------

EPOKA E GJERGJ KASTRIOTIT

GJERGJ KASTRIOTI - SKĖNDERBEU


--------------------------------------------------------------------------------



LIDHJA SHQIPTARE E LEZHĖS

1. Principata e Kastriotėve

Kastriotėt e kanė origjinėn nga Hasi i Kuksit. Gjyshi i Skėnderbeut, Pal Kastrioti, mund tė jetė larguar nga Hasi dhe tė jetė vendosur si pronar i dy fshatrave nė luginėn e Drinit tė Zi (Sinjės dhe Gardhit tė poshtėm).
Zotėrimet e Kastriotėve filluan tė zgjeroheshin qė nė fund tė shek. XIV nga biri i Palit, Gjon Kastrioti. Nė dy dhjetėvjeēarėt e parė tė shek. XV, Principata e Kastriotėve arriti fuqizimin e saj mė tė madh. Ajo siguroi daljen nė detin Adriatik, ku kishte skelėn dhe qendrėn doganore tė Shufadasė nė grykėderdhjen e lumit Mat dhe, pranė saj, kriporet e Shėnkollit.
Nė lindje principata shtrihej tė paktėn deri nė rrethinat e Gostivarit dhe kufizohej me zotėrimet e vjehrrit tė Gjonit qė banonte nė krahinėn e Pollogut. Gjon Kastrioti ishte i lidhur mė bregdetin e Egjeut ku ndodhej manastiri i Hilandarit, tė cilit ai i dhuroi dy fshatra nė rrethinat e Gostivarit dhe i bleu njė kullė. Nė kėtė manastir jetoi si murg njė djalė i tij ku dhe u varros.


Principata e Kastriotėve nė veri kufizohej mė Principatėn e Dukagjinėve dhe nė jug me principatat e Arianitėve dhe tė Topiajve. Nė Principatėn e Kastriotėve kalonin rrugė tė rėndėsishme qė lidhnin viset qendrore mė ato jugore e veriore si dhe viset perėndimoreme ato lindore tė vendit; nė tė ishin pėrfshirė njė numėr i konsiderueshėm kėshtjellash dhe qendrash ekonomike si Prizreni, Shufadaja, kriporet e Shėnkollit, kėshtjella e Gurit tė Bardhė, ajo e Stelushit etj.

Pozita dhe rėndėsia strategjike e Principatės sė Kastriotėve bėri qė Gjon Kastrioti tė kishte lidhie tė shumta politike e martesore mė principatat e tjera shqiptare. Ai hyri nė marrėveshje ekonomike dhe politike tė ngushta edhe mė vendet e huaja, aq sa Venediku dhe Raguza nė fund tė viteve ‘30 tė shek. XV u dhanė Gjonit dhe djemėve tė tij privilegje dhe tė drejtėn e qytetarisė.


2. Jeta dhe veprimtaria e Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut (deri mė 1443)
Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu lindi rreth vitit 1405. Ishte djali mė i vogel, dhe fėmija i parafundit i familjes me shumė fėmijė tė Gjonit dhe tė Vojsavės, familia e sė cilės banonte nė krahinėn e Pollogut. Ata kishin katėr djem (Stanishin, Reposhin, Kostandinin dhe Gjergjin) dhe pesė vajza ( Marėn, Jellėn, Angjelinėn, Vllajkėn e Mamicėn). Gjergji lindi nė njė kohė kur Principata e Kastriotėve ishte e fuqizuar. Kur osmanėt morėn Krujėn (nė fund tė vitit 1414 ose nė fillim tė vitit 1415), qė ishte nė kufi me Principatėn e Kastriotėve. Gjoni, i cili mė 1410 u kishte dhėnė njė djalė peng osmanėve (ndoshta Stanishin) u detyrua edhe tani t’u jepte atyre peng djalin e vogėl, Gjergjin.

Pėr njė periudhė rreth 10-vjecare, Gjergji vazhdoi shkollėn e iēogllanėve tė Edrenesė, ku pėrgjithėsisht futeshin djemtė e sundimtarėve tė posanėnshtruarve e vasalė, pėr t’i pėrgatitur e edukuar me frymėn osmane, si komandantė tė zotė e feudalė tė bindur.

Natyra e kishte pajisur Gjergj Kastriotin mė dhunti tė veēanta, shumė tė ēmuara. Ai ishte shtatlartė e shumė i fuqishem. Ishte mendjemprehtė dhe mėsoi disa gjuhė tė huaja. Gjatė viteve tė shkollimit Gjergji u dallua nga tė tjerėt. Atij ia vu emri mysliman Skender dhe mori pjesė nė fushata tė ndryshme ushtarake nė Ballkan dhe nė Azinė e vogėl. Luftonte mbi kalė e mė kėmbė dhe ishte mjeshtėr i pashoq nė pėrdorimin e shpatės e tė armėve tė tjera.

Pasi mbaroi shkollėn e iēollganėve, Skender hyri nė kuadrot ushtarake dhe mori titullin e beut, duke pėparuar shpejt nė karierė shtetėore: nga spahi arriti deri nė postin e lartė tė sanxhakbeut.

Nė mesin e viteve ‘20 ai u dėrgua nė Shqipėri dhe qėndroi si kuadėr i Perandorisė osmane deri nė fund tė viteve ‘30. Si spahi Skėnderbeu pati njė timar tė madh nė zonėn midis Lezhes dhe Rubikut, ku ndodheshin edhe porti i Shufadasė dhe kriporet e Shėnkollit. Nė vitet 1437-1438 Skėnderbeut iu tha posti i subashit tė Krujės, kurse me detyrėn e sanxhakbeut tė Sangjakut Shqiptar ishte i biri i Teodor Muzakės, Jakup Beu.

Gjatė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri Skėnderbeu, ashtu si dhe Jakup Beu, favorizoi elementin shqiptar nė marrėdhėnie me administratėn osmane dhe u kujdes pėr mbarėvajtjen e Principatės sė Kastriotėve.

Nė fund tė viteve ‘30 kur nė Ballkan po fillonin trazirat antiosmane, sulltan Murati II transferoi Jakup Beun dhe Skėnderbeun nga postet e larta qė kishin nė Shqipėri. Emėrimin e tij si sanxhakbej larg Shqipėrisė, ndoshta nė Nikopol tė Bullgarisė. Skėnderbeu nuk mund ta shikonte si njė “gradim”, por si shprehje tė mosbesimit tė sulltanit ndaj tij dhe ndaj elementit shqiptar qė ishte pėrfshirė nė administratėn e shtetit osman, (aq mė tepėr qė nė atė kohė atij i kishte vdekur i ati dhe dy vėllezėr dhe nė krye tė Principatės duhej tė vihej ai me Stanishin).

Kryengritja e pėrgjithshme ēlirimtare (nėntor 1443)

Nė fillim tė viteve 40 tė shek. XV nė Evropė po gjallėroheshin shpresat pėr dėbimin e osmanėve nga Ballkani. Nė kėtė drejtim kishte vepruar pozitivisht vendimi i bashkimit tė kishėsh ortodokse mė atė katolike, nėn kryesinė e kėsaj tė fundit, dhe disfata e rėndė qė pėsoi ushtria osmane nė shtator tė vitit 1442 prej trupave tė Mbreterisė sė Polonisė dhe tė Hungarisė, tė komanduara nga Janosh Huniadi.

Pas kėsaj fitoreje Papa Eugjeni IV veproi aktivisht pėr tė nxitur ballkanasit tė ngriheshin kundėr pushtuesve osmanė.

Nė shtator tė vitit 1443, Gjergj Arianiti filloi veprimet luftarake nė viset qendrore. Kurse mė nė jug forcat e Gjin Zenebishit kaluan nga rrethinat e Sarandės e tė Gjirokastrės nė drejtim tė kosturit, ku u thyhen prej osmanėve.

Nė tetor tė vitit 1443 trupar polake e hungareze, tė komanduara nga Janosh Huniadi, pasi kaluan Danubin iu drejtuan viseve verilindore Shqiptare, dhe, siē shkruante ai, ushtria e tij “rritej nga dita nė ditė me shumė bullgarė, shqiptarė, serbė e boshnjakė. Beteja u zhvillua mė 3 nėntor 1443 nė afėrsi tė Nishit, ku ishte i pranishėm edhe Skėnderbeu.
Shpartallimin e forcave osmane nė kėtė betejė, Skėnderbeu e gjykoi si ēastin mė tė pėrshtatshėm pėr ēlirimin e tokave shqiptare. Pasi grumbulloi rreth vetes disa qindra bashkėluftėtarė, pjesmarrės nė betejėn e Nishit dhe i shoqėruar nga i nipi, Hamza Kastrioti, Skėnderbeu u nis nė drejtim tė Principatės sė Kastrioteve. Gjatė kalimit u ndal nė Diber, mblodhi menjėherė krerėt e vendit dhe u tregoi planin e veprimeve. Shumicėn e bashkėluftėtarėve e nisi qė tė fshiheshin nė rrethinat e Krujės, kurse vet u paraqit para autoriteteve osmane tė Krujės, sikur ishte riemėruar subash i saj.

Pasi mori nė dorėzim Krujėn, Skėnderbeu futi natėn nė kėshtjellė bashkėluftėtarėt e fshehur nė rrethinat e saj dhe, nė bashkėpunim me krutanėt, shpartalloi garnizonin osman. Tė nesėrmen, mė 28 nėntor 1443, kur tė gjithė qytetarėt i kishte pushtuar njė gėzim i papėrmbajtur dhe, siē shprehej Barleci, “tė gjithė kishin nė gojė lirinė, kudo oshėtinte zėri i ėmbėl i lirisė”, mbi muret e kėshtjellės sė Krujės u ngrit flamuri i Kastriotėve.
Lajmi i fitores historike, i ēlirimit tė Krujės, u pėrhap me shpejtėsi dhe u prit me gėzim tė papėrshkrueshėm nė mbarė vendin.

Ai i dha njė hov tė paparė luftės ēlirimtare. Pas Krujės, luftėtarėt e Skėnderbeut ēliruan radhazi kėshtjellat e Petrelės (ne jug tė Tiranės), tė Gurit tė Bardhė nė Mat, tė Stelushit dhe Sfetigradit nė Diber etj. Kryengritja e vitit 1443 perfshiu vise tė tera.

Si rrjedhojė, nė hapėsirat e Shqipėrisė sė Veriut e Qendrore dhe deri te lumenjtė Devoll e Seman u rimėkėmbėn njė numėr principatash e zotėrimesh tė rėndėsishme si ajo e Dukagjinėve, e Stres-Balshajve, e Zahariajve, e Spanėve, e Dushmanėve, nė veri tė Principatės sė Kastrioteve, dhe nė jug tė saj, Principatat e Arianitėve, e Topijave, dhe ajo e Muzakajve.

4. Kuvendi i Lezhės dhe forcimi i Lidhjes Shqiptare

Menjėherė pas fitores sė madhe tė vitit 1443 Skėnderbeu filloi takimet me princėr e fisnikė tė tjerė shqiptarė pėr tė gjetur rrugėn e bashkimit, pa tė cilin nuk mund t’i bėhej ballė fuqisė ushtarake mė tė madhe tė kohės.

Pėr kėtė qėllim mė 2 mars tė vitit 1444, nė Katedralen e Shėnkollit tė qytetit tė Lezhės u mbajt i pari Kuvend Kombėtar i princėrve dhe i fisnikėve shqiptarė tė shek. XV, disa prej tė cilėve kishin udhėhequr kryengritjet e viteve ‘30. Nė kuvend morėn pjesė: Skėnderbeu, Gjergj Arianiti, Andrea Topia (bashkė me dy djemtė e tij), Gjergj Stres-Balsha, Nikollė e Pal Dukagjini, Teodor Muzaka i Riu (dhe disa pjestarė tė tjerė tė kėsaj familjeje), Lekė Zaharia, Pjetėr Spani (bashkė mė katėr djemtė e tij), Lekė Dushmani, Stefan Gojēini (Cernojeviēi) etj.
Skėnderbeu, si drejtues i Kuvendit, mbajti fjalėn e hapjes nė tė cilėn theksoi domosdoshmėrinė dhe rėndėsinė e bashkimit tė Shqiptarėve.

Kuvendi vendosi qė bashkimi tė bėhej nė formėn e njė besėlidhjeje, tė njė aleance ushtarake nėpėrmjet drejtuesve tė principatave dhe tė krerėve tė tjerė tė vendit, qė njihet mė emrin Lidhja shqiptarė e Lezhės. Si kryetar i saj u zgjodh Skėnderbeu. Vendim tjetėr i rėndėsishėm ishte krijimi i ushtrisė sė pėrbashkėt dhe caktimi i Skėnderbeut si komandant i pėrgjithshėm i saj.

Pėr tė pėrballuar shpenzimet e ushtrisė, tė armatimit tė saj etj., Kuvendi vendosi gjithashtu tė krijohej njė arkė tė pėrbashkėt qė do tė administrohej nga Skėnderbeu. Tė ardhurat e saj do tė vinin nga kuotat qė do tė jepnin anėtarėt e Lidhjes. Me vendimet e Kuvendit tė Lezhės u bė njė hap i madh e vendimtar drejt bashkimit politik tė vendit dhe krijimit tė njė pushteti qėndror tė pėrfaqėsuar nga Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, tė cilin ai e fuqizoi gjithnjė e mė shumė pėr tė bashkuar sa mė organikisht shqiptarėt e viseve tė lira shqiptare.
Pjesė leximi
1. Pjesė nga fjala e Gjergj Kastriotit- Skėnderbeut mė 28 Nentor 1443, mbajtur para banorėve tė Krujės (sipas MARIN Barlecit tek libri “Historia e Skėnderbeut” )
“...Lirine nuk ua solla une, por e gjeta ketu! Sapo mė shkeli kėmba truallin tuaj, sapo dėgjuat emrin tim, m'u derdhėt me vrap tė gjithė, mė dualėt pėrpara kush e kush mė parė, sikur tė kishit dėgjuar qė u ngritėn nga varret etėrit, vėllezėrit, bijtė tuaj, sikur tė kishin zbritur ketu gjithė perėnditė...Armėt nuk ua solla unė, por ju gjeta tė armatosur!
Lirinė e pashė sė e keni kudo, nė krahėror, nė ballė, nė shpatat e nė ushtat”.
2. Ushtria shqiptare dhe arti i saj ushtarak

Nė kuvendin e Lezhės u vendos qė me ndihmesėn e pjesėmarrėsve tė tij tė krijohet njė ushtri e pėrbashkėt. Bėrthamėn kryesore tė saj e formuan luftėtarėt qė i mobilizonte vetė Skėnderbeu, i cili ishte komandant i pėrgjithshėm i ushtrisė. Nė fillim forcat e Lidhjes Shqiptare kishin karakter federal, sepse princat shqiptarė mbanin njė numer tė ndjeshėm forcash ushtarake jashtė ushtrisė sė pėrbashkėt.

Ushtria shqiptare pėrbėhej nga trupat e pėrhershme dhe nga luftėtarėt qė mobilizoheshin vetem gjatė kohės sė luftes. Trupat e pėrhershme ishin ndarė nė dy pjesė kryesore. Njėra pėrbėhej prej 2 mijė deri 3 mijė kalorės tė armatosur lehtė, tė cilėt i stėrviste Skėnderbeu dhe shėrbenin si gardė personale e tij. Pjesa tjetėr ruante kėshtjellat e vendit dhe brezin kufitar nė viset lindore.
Masen kryesore tė ushtrisė shqiptare e formonin luftėtarėt qė mobilizoheshin gjatė kohės sė luftės, sipas parimit “burrė pėr shtėpi”. Kur rreziku ishte i madh, mobilizoheshin tė gjithė banorėt qė mund tė luftonin. Nė rast mobilizimi tė pėrgjithshėm forcat ushtarake shqiptare arrinin nga 20 mijė deri nė 30 mijė luftėtarė, duke formuar njė ushtri tė madhe pėr kohėn.
Komanda e ushtrisė ishte nė dorėn e Skėnderbeut, qė ishte komandanti i pėrgjithshėm. Pėr t’u kosultuar gjatė veprimeve ushtarake pranė tij qėndronte kėshilli i luftės, i pėrbėrė nga komandantėt mė tė shquar, tė cilėt zakonisht dilnin nga radhėt e fisnikėve.
Nė plan strategjik, si detyrė e dorės sė parė pėr forcat ushtarake ishin moslejimi i trupave osmane qė tė futeshin nė brendėsi tė viseve tė lira pėr tė grabitur e shkatėrruar vendin. Kėtij qėllimi i shėrbente sistemi mbrojtės i brezit kufitar, tė cilit iu kushtua kujdes tė veēantė. Kur trupat osmane arrinin tė futeshin nė thellėsi tė vendit luftėtarėt e brezit kufitar tėrhiqeshin tė organizuar dhe bashkoheshin me pjesėn tjetėr tė ushtrisė shqiptare. Kur osmanėt futeshin nė thellėsi tė vendit dhe rrethonin Krujėn, Skėnderbeu i organizonte veprimet luftarake nė mėnyrė tė tillė qė pesha kryesore e veprimeve luftarake tė binte jo mbi mbrojtėsit e kėshtjellės, por mbi luftėtarėt qė vepronin jashtė saj, mė tė cilėn qėndronte vetė heroi.
Variantet taktike qė pėrdorte Skėnderbeu pėr tė shpartalluar ushtritė armike ishin tė larmishme e mbėshteteshin nė bashkėrendimin e mbrojtjes me sulmin, e mėsymjes sė ushtrisė se rregullt me goditjen e ēetave, e ndeshjeve ballore me ato tė pusive, duke futur nė pėrdorim si kėmbėsorinė ashtu edhe kalorėsinė e armatosur lehtė.
Vėmendje Skėnderbeu i kushtoi edhe prerjes sė rrugėve tė furnizimit tė ushtrisė armike, duke sulmuar karvanet e furnizimit tė saj mė ushqime e sende tė tjera tė nevojshme. Ai i kushtoi kujdes edhe organizimit tė zbulimit pėr sigurimin e tė dhėnave mė karakter strategjik, operativ e taktik qė kishin tė bėnin me kohėn e ardhjes sė ushtrive armike, madhėsinė, organizimin, lėvizjen, veprimet luftarake tė tyre etj. Zbuluesit i paraprinin ushtrisė shqiptare, kur ajo futej nė viset e pushtuara, dhe ata gjendeshin kudo, nė krahinat fqinje e deri nė qendėr tė Perandorisė Osmane.
BURIMI: Historia e Popullit Shqiptar - pėr shkollat e mesme Prishtinė - Kosovė - 1998


--------------------------------------------------------------------------------

EPOKA E GJERGJ KASTRIOTIT

Rėndėsia e epokės sė Gjergj Kastriot – Skėnerbeut


--------------------------------------------------------------------------------


1. Rrjedhoja e luftės dhe tė pushtimit osman

Lufta njėshekullore e ushtrive osmane pėr pushtimin e tokave shqiptarė (fundi i shek. XV) dhe vendosja nė to e sundimit osman sollėn rrjedhoja tė rėnda si nė jetėn ekonomike, shoqėrore e politike, ashtu edhe nė atė fetare e kulture tė shqiptarėve.


Vershimet e njėpasnjėshme tė ushtrive osmane dhe veprimet luftarake, u shoqėruan mė vrasjen e shumė njerėzve, dhe me rrėnime e grabitje masive tė pasurisė. Shqipėria pėsoi kėshtu dėme tė pallogarritshme njerėzore dhe materiale, pasojat e tė cilave do tė ndiheshin pėr njė kohė tė gjatė. U godit rėndė veēanėrisht jeta qytetare, zejtaria dhe tregtia e brendshme dhe e jashtme thuajse u paralizuan.
Qytetet shqiptarė dikur tė pėrparuara pėr kohėn morėn tiparet e fshatit. U shkatrruan nė themel strukturat organizative tė qyteteve dhe, nga emigrimi masiv i banorėve tė tyre u shua jeta kulturore qė kishte qenė aq e zhvilluar nė to. Edhe fshati u dėmtua rėndė. Perveē dėmeve tė bujqėsisė e tė blektorisė shqiptare, emigrimi masiv perfshiu pjesėn mė aktive tė banorėve tė fshatit. U dobėsuan shumė lidhje ekonomike fshatare me qytetin, aq tė domosdoshėm pėr zhvillimin ekonomik.

Pushtimi osman i dha fund jetės sė pavarur politike e shtetėrore tė shqiptarėve qė ishte arritja mė e rėndėsishme nė gjithė historinė e deriatėhershme tė tyre dhe qė kishte ndikuar fuqishėm nė zhvillimin e gjithanshėm tė vendit. Ndryshimet qė ndodhėn nė fushėn e pronėsisė pėrcaktuan prapambetjen e thellė ekonomike tė Shqipėrisė gjatė shekujve tė sundimit osman.

Sundimi osman shkatėrroi formėn e pėrparuar tė pronės feudale mbi tokėn, tė bazuar mbi tė drejtėn e pakufizuar tė shitblerjes sė saj. Ai shkatėrroi pronėn e madhe feudale e vendosi dhe e mbajti mė dhunė pėr shekuj tė tėrė sistemin e timarit, njė formė e kapėrcyer e pronės feudale ushtarake qė pėrcaktoi prapambetjen e gjithanshme tė vendit. Duhej tė kalonin shekuj nė Shqipėri qė tė rishfaqej prona e madhe feudale (ēifligu), ndėrkohė qė nė Evropėn Perėndimore do tė zhvillohej prona kapitaliste.

2. Rėndėsia luftės antiosmane

Lufta njėshekullore e shqiptarėve kundėr pushtuesve osmanė, veēanerisht epopeja e tyre legjendare, nėn udhėheqjen e Gjergj Kastriot - Skėnderbeut pėrbėn njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė sonė kombėare. Ajo mbrojti lirinė njė pjesė tė madhe tė viseve shqiptarė pėr dekada tė tėra dhe frymėzoi banorėt e viseve tė paēliruara tė vazhdonin me kurajo luftėn pėr dėbimin e pushtuesve tė huaj. Ajo pati gjithashtu njė varg rrjedhojash shumė tė rėndėsishme pėr historine tonė kombėtare.

Lufta kundėr pushtuesve osman u zhvillua nėn njė udhėheqje tė vetme, tė Skėnderbeut, dhe nė tė morėn pjesė aktive tė gjitha shtresat e shoqėrisė shqiptare, pa dallime krahinore e fetare. Prandaj ajo ndikoi fuqishėm nė kompaktėsimin e shqiptarėve dhe nė forcimin e unitetit kombėtar tė tyre, kudo qė ata banonin, duke pėrfshirė edhe banorėt e viseve tė largėta qė kishin mbetur jashtė shtetit tė Skėnderbeut. Dėshmi e gjallė pėr kėtė jane legjendat, tregimet, e kėngėt popullore pėr figurėn e heroit, tė cilat ruhen ende te shqiptarėt katolikė, ortodoksė e myslimanė tė tė gjitha viseve Shqiptare, madje edhe jashtė atdheut si tek Arbėreshėt e Italisė.

Forcimi i unitetit kombėtar nė luftėn kundėr pushtuesve tė huaj, bėri tė mundur qė pėr herė tė parė tė pėrfshiheshin nė njė shtet tė vetėm, nė atė tė Skėnderbeut, tė gjitha principatat e viseve tė lira Shqiptare, jo nėpėrmjet luftės sė konflikteve tė armatosura, por nėpėrmjet marrveshjeve. Ky shtet krijoi njė traditė tė rėndėsishme tė jetės shtetėrore shqiptare, e cila u mbajt gjallė nėn kujdesin e shqiptarėve dhe u propagandua gjatė shekujve pasardhės.

Lufta kundėr pushtimit osman kaliti guximin, trimėrinė dhe heroizmin masiv tė shqiptarėve tė cilėt bėnė tipare dalluese tė tyre. Epopeja e shekullit XV la gjurmė tė pashlyeshme nė ndėrgjegjėn kombėtare tė shqiptarėve. Ajo u shndėrrua nė simbol krenarie pėr tė kaluarėn e lavdishme historike, dhe sherbeu si burim i pashtershėm frymėzimi pėr bashkimin e shqiptarėve nė luftėn pėr rifitimin e lirisė dhe nė pėrpjekjet e tyre pėr formimin e shtetit kombėtar.

Lufta shqiptarė kundėr pushtuesve osmanė pati rėndėsi tė veēantė edhe nė rafshin ndėrkombėtar. Duke gozhduar pėr dhjetra vjet me rradhė nė tokat e shqiptarėve ushtrintė e Perandorisė Osmane, kur ajo ishte nė kulmin e fuqisė sė saj, shqiptarėt mė luftėn e tyre u bėnė njė barrierė e fuqishme qė penguan vėrshimin osman nė drejtim tė Italisė, duke mbrojtur kėshtu lirinė e vendeve tė Evropės Perėndimore dhe zhvillimin, pėrparimin e gjithanshėm tė tyre.

Kjo luftė e bėri tė njohur Shqipėrinė nė arenėn ndėrkombėtare, i zgjeroi dhe i forcoi lidhjet e saj mė vendet Evropiane. Qėndresa antiosmane e shqiptarėve u vlerėsua lart nė opinionin bashkėkohor tė Evropės, dhe u cilėsua gjatė shekujve si shembull i luftės pėr liri, siē dėshmojnė dhjetra vepra shkencore dhe artistike, tė botuara nė gjuhė edhe nė vende tė ndryshme tė botės, kushtuar figurės sė Skėnderbeut dhe luftės sė udhėhequr prej tij, si dhe monumentet e heroit shqiptar tė ngritura nė sheshet e qyteteve evropiane.

3. Epoka e Skėnderbeut nė veprat e Marin Barlecit dhe tė autorėve tė tjerė shqiptarė bashkėkohės

Epopeja e Skėnderbeut e shk. XV dhe vetė figura e Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut ndikoi fuqishėm nė jetė shpirtėrore tė shqiptarėve dhe pėr rritjen e vetėdijes kombėtare tė tyre. Tė frymėzuar prej tyre, intelektualė tė shquar shqiptarė, i pasqyruan e i pėrjetuan ato nė vepra historike monumentale, nė tė cilat nisi jetėn e vet historiografia shqiptare.

Ne fillim tė shek tė XVI (1504) Marin Barleci botoi latinisht veprėn kushtuar luftės heroike tė shqiptarėve pėr mbrojtjen e Shkodrės, (rrethimi i Shkodrės). Por vepra qė e lartėsoi figuren e tij si historian humanist ėshtė “Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut”, tė cilėn e botoi latinisht nė Romė rreth viteve 1508-1510. Kjo vepėr voluminoze njohu shumė ribotime nė gjuhė e nė vende tė ndryshme tė Evropės. Veprat e M. Barlecit u bėnė burimi mė i rėndėsishėm ku patriotėt shqiptarė mėsonin historinė e epopesė legjendare tė shk. XV.

Periudha e Skėnderbeut u pėrjetesua edhe nė vepra tė tjera historike nga bashkėkohėsit e heroit. Njė nga bashkėpunėtorėt e ngushtė tė Skėnderbeut, Dhimitėr Frengu, shkroi latinisht, nė frymėn e ideve humaniste tė kohės njė vepėr pėr jetėn e Skėnderbeut. mė disa ndryshime tė vogla ajo ndjek rrethimin e historisė sė Skėnderbeut tė M. Barlecit, qė dėshmon sė kjo vepėr kishte pasqyruar drejt realitetin historik, tė njohur e tė panjohur edhe nga bashkėluftėtarėt e afėrt tė Skenderbeut. Vepra e Dh. Frengut u botua pas vdekjes sė tij e pėrkthyer italisht, dhe njohu shumė ribotime nė kėtė gjuhe.

Nje vepėr tjetėr e rėndėsishme pėr tė njohur shoqerinė shqiptarė tė shek. XV ėshtė “Historia dhe gjenealogjia e shtepisė sė Muzakajve”, shkruar nė italisht mė 1510 nga bashkėluftėtari i Skėnderbeut, Gjon Muzaka. Ajo mbeti nė dorėshkrim dhe, pėr vlerėn qė ka pėr historinė mesjetare shqiptare, botuesi i saj i shek. tė XIX mė tė drejtė e ka cilėsuar atė si njė “margaritar”.


4. Gjergj Kastriot - Skėnderbeu - Hero Kombėtar

Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu (1405 - 17 janar 1468) sintetizon njė epokė tė tėrė historike qė mori emrin e tij: luftėn njėshekullore kundėr pushtimit osman (fundi i shek. XIV - fundi i shek. XV). Nėn udhėheqjen e tij, lufta e shqiptarėve u ngrit nė njė shkallė mė tė lartė e mė tė organizuar dhe shėnoi njė kthesė vendimtare nė zhvillimin politik tė Shqipėrise.

Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu ishte pėrfaqėsuesi mė konsekuent dhe mė i shquar i elitės drejtuese shqiptarė qė udhėhoqi mė vendosmėri frontin e luftės sė shqiptarėve kundėr pushtuesve osmanė. Ai realizoi tė parin bashkim tė shqiptarėve, Lidhjen shqiptarė tė Lezhės, e cila hapi rrugėn e krijimit tė shtetit tė pavarur shqiptar, themeluesi i tė cilit u bė ai vetė.

Kujdes tė veēantė Skėnderbeu i kushtoi ruajtjes sė burimeve tė brendshme ekonomike, tek tė cilat u mbėshtet lufta. Duke fuqizuar mbrojtjen nė brezin kufitar, nė lindje e nė jug, ai i dha mundėsi banorėve tė viseve tė lira tė zhvillonin njė veprimtari ekonomike deri diku normale.

Krahas mbrojtjes sė vendit, Skėnderbeu i kushtoi vėmendje ēlirimit tė viseve tė pushtuara qė ndikoi nė formimin e mėtejshėm tė lidhjeve mė banorėt e kėtyre viseve dhe nė forcimin e bashkimin e tė gjithė popullit shqiptar.

Aftėsitė e Skėnderbeut si burrė shteti spikatėn edhe nė marrėdhėniet me vendet e tjera. Duke patur tė qartė sė rrezikut osman mund t’i bėhej ballė vetėm mė sukses vetėm me forca tė bashkuara, Skėnderbeu kėrkoi parreshtur pjesėmarrjen e vendeve evropiane nė luftė kundėr armikut tė pėrbashkėt.

Nė kushtet e pabarazisė sė theksuar ndėrmjet forcave osmane dhe atyre shqiptare, Skėnderbeu pėrpunoi shtrategjinė dhe taktikėn e tij luftarake, nė bazė tė sė cilės qėndronte mendimi se fitorja nuk mund tė varej nga numri i ushtarėve. Ai mbante armikun nė alarm tė pėrhershėm, i priste rrugėn e fuqizimet dhe, pasi e kishte futur nė kurth, e godiste me sulme tė fuqishme e tė befasishme.

Skėnderbeu u shndėrrua nė simol tė luftės pėr liri e pavarėsi. Ai mbeti njė figurė e dashur pėr shqiptarėt edhe pas vdekjes sė tij. Kujtimi i tij mbeti gjithnjė i gjallė nėpėr kėngėt, gojėdhėnat e tregimet e shumta popullore qė i dhanė atij tiparet e njė figure legjendare.

Vepra dhe figura e Skėnderbeut kishte pėrmasa dhe rėndėsi evropiane. Ai u vlerėsua lart nga personalitetet e shquara evropiane tė kohės. Kėtė e dėshmon edhe fakti sė pėr Skėnderbeun ėshtė shkruar njė literaturė e shumėllojtė, prej qindra vėllimesh, tė botuara nė shumė gjuhė, dhe nė tė katėr anėt e botės.
Pjesė leximi
Marin Barleci dhe vepra e tij

Pėr jetėn e M. Barlecit dihet pak. Ai lindi rreth fundit tė viteve ‘50 tė shekullit tė XV nė Shkodėr, qytet me tradita arsimore pėr formimin e shkollimit tė klerikėve katolik. Ai i pėrjetoi ngjarjet dramatike tė vendlindjes sė tij, Shkodrės, gjatė viteve ‘70 tė shek. XV. Gjatė Rrethimit I-rė tė tė saj prej osmanėve, mė 1474, ai ishte i ri dhe ende nuk kishte moshėn pėr tė rrėmbyer armėt, kurse mė 1478, gjatė Rrethimi tė II-tė tė Shkodrės, ai u rreshtua pėrkrah luftėtarėve qė mė heroizėm mbronin qytetin e tyre.

Me rėnien e Shkodrės nė duart e ushtrisė osmane, si shumė bashkėqytetarė, M. Barleci mori rrugėn e mėrgimit dhe u vendos nė Itali. Kėtu ai plotėsoi shkollimin e vet, u bė njohės i thellė i letėrsisė antike dhe i gjuhės latine dhe u shfaq si njė intelektual humanist nga mė tė shquarit e kohės. Ai fiton titullin e lartė “Doktor shkencor i diturive teologjike dhe is sė drejtės kanonike”. Qė nė fund tė shekullit tė XV Marin Barleci ishte njė figurė e njohur nė jetėn e kishtare tė Padovės dhe nė atė mėsimore shkencore tė Universitetit tė kėtij qyteti.

Nuk dihet mė saktėsi viti i vdekjes sė M. Barlecit. Nėpėrmjet tė dhėnave tė tėrthorta ėshtė aritur nė perfundim sė ai ka vdekur mė 1512 ose mė 1513.

Vepra e parė e Marin Barlecit ėshtė “Rethimi i Shkodrės” e botuar nė latinisht mė 1504 nė Venedik. I mbėshtetur nė shėnimet e kujtimet e veta, si dhe i pjesėmarrėsve tė tjerė nė ngjarjet qė rrėfen, libri i kushtohet jetės politike e ushtarake gjatė rrethimit tė II-tė tė Shkodrės mė 1478. Deri nė mesin e shek. XVII kjo vepėr njohu 17 ribotime nė gjuhė tė ndryshme, si latinisht (5) dhe polonisht (1).

Vepra qė e ngriti figurėn e M. Barlecit nė piedestalin e Padovės ėshtė “Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut”, e shkruar latinisht dhe e botuar nė Romė rreth viteve 1508-1510. Deri nė mesin e shek. XVIII kjo vepėr voluminoze njohu jo mė pak se 21 ribotime nė disa gjuhė tė Evropės, si latinisht (4), gjermanisht (4), italisht (4), portugalisht (2), polonisht (1), spanjisht (1), si dhe nėpėrmjet njė perkthimi tė lirė dhe pėrshtatjeje edhe nė frėngjisht (4), e anglisht (1).

Vepra e fundit e M. Barlecit “Shkurtore e jetės sė papėve dhe tė perandorėve” u botua nė Venedik, pas vdekjes sė tij, mė 1555.

Veprat e M. Barlecit, jane frut i njė pune tė gjatė shumėvjeēare. pėr hartimin e tyre ai u mbėshtet nė shėnimet e kujtimet e veta, si dhe tė pjesmarrėsve dhe dėshmitarėve tė tjerė nė ngjarjet qė rrėfen.

Ky material autentik shumė i pasur u ka dhėnė veprave tė M.Barletit vlerėn e burimeve historike tė dorės sė parė e tė pazėvendesueshme. Dėshmitė qė mblodhi nga burimet e shumta, si historian i mirėfilltė, M. Barleci i shoshiti, i plotesoi, dhe i zgjeroi mė literaturėn e kohės. Fryma Panegjerike, fjalimet qė u vihen nė gojė heronjve nė veprat e Marin Barlecit janė karakteristike pėr historiografinė humaniste evropiane nė pėrgjithėsi dhe pėrbėjnė anėn e dobėt tė saj.

Por vlerat pozitive tė veprave tė M. Barlecit si burime historike janė shumė mė tė mėdha sė dobėsite e tyre. Ngjarjet politiko ushtarake tė Shqipėrisė nė shek. XV, jetėn e veprimtarinė e Skėnderbeut, rrethimet e Shkodrės etj., M. Barleci i pasqyroi duke ndjekur parimin kronologjik.
Megjitheate, nė veprat e tij nuk mungojnė edhe shmangiet pėr tė pasqyruar e pėr tė treguar psikologjinė e botės shpirtėrore shqiptare, legjendat e folklorin e tyre, rajonet kryesore tė banuar prej shqiptarėve nė Ballkan, veprimtarinė e tyre ekonomike etj. Krahas pėrshkrimit tė potretit fizik e moral tė Heroit tonė Kombėtar te “Historia e Skėnderbeut” M. Barleci ka dhėnė edhe njė gravurė me potretin e tij. Padyshim ky potret paraqet karakteristikat e fytyrės sė Skėnderbeut, sepse vepra u hartua nė bazė tė kujtimeve tė bashkėluftėtarėve tė heroit dhe tė pasardhėsve tė familjes sė Kastriotėve.


Dhimiter Frėngu (1443-1525)

Lindi nė qytetin e Drishtit mė 1443 dhe u brumos gjatė heroizmit legjendar tė Skėnderbeut. U shkollua si klerik katolik, profesion qė e ushtronte gjatė gjithė jetės sė tij. Dh. Frengu u lidh ngushtė me heroin shqiptar dhe e shoqėroi atė nė udhėtimin qė bėri gjatė vitit 1466-1467 nė Romė e nė Napoli.


Me pushtimin e Drishtit prej osmanėve mė 1487, Dh. Frėngu emigroi nė Itali. Ai u vendos nė rajonin e Venedikut dhe pėr njė periudhė tė gjatė shėrbeu si famullitar i nderuar nė fshatin Braina, pranė qytetit Trevizo, deri mė 1513, kur pėr arsye tė moshės sė shtyrė, ia la detyrėn nipit tė tij, Pal Engjėllit. Dhe Frėngu vdiq mė 1525, nė moshėn 82 vjeēare.

Tė vetmen vepėr qė shkroi, ai ia kushtoi figurės sė Skėnderbeut “Komentar pėr punėt e osmanėve dhe tė zotit Gjergj Skėnderbeut, princi i Epirit.

Kjo vepėr e shkruar latinisht mbeti e pabotuar. Pas vdekjes sė tij, i nipi Pal Engjelli, e perkthehu italisht dhe e botoi atė mė 1539. Deri mė 1679 vepra e Dh. Frėngut njohu 18 botime italisht. Nė mesin e shekullit XVI ajo u pėrkthye e u botua edhe nė frėngjisht dhe nė anglisht.

Nė krahasim me historine e Skėnderbeut tė M. Barlecit, vepra e Dh. Frengut u pėrhap shumė nė itali (sidomos nė Venedik ku u shtypėn tė gjitha ribotimet e saj) , sepse ato ishin mė tė shkurtėra se vepra e parė.

Te pasardhėsit e familjes Engjėlli qė ishin vendosur nė Itali, ashtu si te shumė shqiptarė tė emigruar, u ruajt ndėr breza vetėdija kombėtare, ndjenja e atdhedashurisė dhe deshira pėr t’u kthyher nė Shqipėri. Ishin kėto motive qė nxitėn pjestarėt e kėsaj familjeje qė kishte njė pozitė tė rėndėsishme nė rrethet intelektuale kishtare tė Venedikut, tė interesoheshin gjatė shek. XVI e XVII pėr botimin e ribotimin e veprave kushtuar epopesė shqiptarė tė shek.XV, si dhe vepra tė hartuara prej tyre nė formėn e gjenealogjive familjare mbi tė drejtėn e trashėgimisė.
BURIMI: Historia e Popullit Shqiptar - pėr shkollat e mesme - Prishtinė - Kosovė - 1998


__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 21-06-05, 18:29   #2
Kodra
Super Moderator
 
Avatari i Kodra
 
Anėtarėsuar: 05-05-05
Postime: 1,405
Kodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėm
Gabim

__________________
Shteti Funksional ėshtė Alergjik ndaj Korrupcionit
Kodra Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-06-05, 08:18   #3
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Sami Repishti

Mbi Kontekstin Historik tė Fenomenit Gjergj Kastrioti - Skenderbeu (1405-1468)

Figura pluri-dimensionale e heroit kombėtar shqiptar Gjergj Kastrioti-Skenderbeu ka ndezė fantazitė e breznive tė njipasnjishme shqiptare pėr afėr gjashtė shekuj. Megjithė pushtimin 423 vjeēar otoman tė viseve shqiptare dhe konvertimin nė islam tė pjesės ma tė madhe tė popullsisė sė vendit, figura poliedrike e Skenderbeut, sundimtar, diplomat, strateg ushtarak i rangut tė parė dhe mbrojtės i krishtenimit perėndimor, mbetet gjithėherė epiqendra e kryenaltėsise kombėtare shqiptare dhe personaliteti qendror qė bashkoi dhe vazhdon tė bashkojė tė gjithė shqiptarėt, brenda dhe jashtė Shqipnisė, pa dallim feje, krahine ose ideologjie politike. Skenderbeu qendron sot, pesė shekuj e gjysėm mbas vdekjes tij me l468, si nji gjysėm-perėndi, hero i antikitetit, personifikimi i ēdo gjaje qė shqiptarėt adhurojnė dhe vazhdojnė tė shpresojnė.

I lindun nė nji vend si Shqipnia, kurdohere nji urė nė mes tė Lindjes dhe Perėndimit, veprimtaria e gjithanėshme e Skenderbeut karakterizohet nga nji marrje qendrimi tė preme nė favor tė njenės - Perėndimit tė krishtenė, dhe kundėr tjetres - Lindjes islamike, nji qendrim unik nė atmosferen politike tė Ballkanit nė shekullin XV. Ajo qė na intereson asht konteksti historik i nji veprimtarie tė kėtillė qė, simbas mendimit tonė, ka percaktue kahen e veprimtarisė sė tij, si dhe rezultatet qė nji qendrim kaq i vendosun ka dhanė pėr tė ardhmen e nji vendi tė kėrcėnuem nga rreziku i invadimit afatgjatė.

*

Shekulli XV qė lindi Skenderbeun, e gjeti Perėndimin (nė kėtė rast i identifikuem si "Europė e krishtenė") nė nji proces formimi tė kontinentit tonė, qė do t'i jepte formen e tij afatgjatė dhe tė dallueme, si kontinenti i Europės. Bota tjetėr ishte kryesisht jo e krishtenė. Prandej, shekulli XV ushqeu idenė e nji qytenimi tė mbėshtetun nė nji fe, d.m.th. krishtenimin, qė mbante njikohėsisht edhe vulen e trashėgimit tė qytetnimit tė pasun romak, sidomos me ruejtjen e pėrdorimin e gjuhės sė shkrueme latinishte.

Konceptet moderne tė "popullit" dhe "kombit", e aq ma shum "i shtetit", kanė qenė mjaft abstrakte; ajo qė ishte konkrete, e pėrditshme, ishte termi, nominal dhe praktik i "krishtenimit" dhe zhvillimi i mavonshėm i ngjarjeve duhet parė nga ky prizem. Kėtu fillon edhe historia e "Europės". Organizimet fisnore, ngritjet e paprituna tė individėve tė fuqishėm, megjithėse pjesėrisht tė romanizueme, nuk kanė qenė nė gjendje me hedhė bazat e "nji shoqnie tė qytetnueme", pėrsa kohė qė barbarizmi nė Europe ishte nji fenomen i pėrhapun. Ndėrkaq, nė botėn jashtė "Europės" - Konstantinopoja. Kordoba, Bagdadi - me trashėgimin bizantin e arab kishin krijue "shtete" dhe qytenime qė kalonin shumė sukseset e "Europės". Asnji shkollė mendimi ose universitet nuk ishte nė naltėsinė e arabėve, qoftė nė Spanjė, qoftė nė Lindjen e Mesme.

Nė kėtė gjendje tė ulėt zhvillimi, fuqia e madhe efektive qė u trashėgue nga perandoritė e sė kaluemes - ajo e Karlit tė Madh, e mbretėnve anglezė, gjermanė, spanjollė, - mbeti ajo e Kishės Katolike Apostolike tė Romės, dhe ma pak tė fuqishėm protestanėt dhe kishat e tyne. "Nėpėr tė gjithė Europėn perėndimore, ipeshkevit - shpesh herė bij tė familjeve me influencė, me pasuni dhe lidhje tė fuqishme qė i mbronin - ishin figura kyēe nė ēėshtjet lokale, e morėn pėrsipėr detyra qė ma parė i takonin zyrtarėve perandorakė. Kisha, pak nga pak, veshi rroben mė tė cilen veshej Roma shekuj ma parė - qytetnimin. Vija dalluese nė mes tė krishtenimit e paganizmit ka qenė gjithashtu edhe vija qė ndante qytetnimin romak dhe barbarizmin." (J.M.Roberts, 237)

Nga tė gjithė ipeshkevijt, ma i randėsishmi dhe ma i fuqishmi u ba ai i Romės - i njohun si Papa i Romės. Arsyet pėr nji zhvillim tė kėtillė janė tė njohuna: disa nga kryesorėt janė prania e eshtnave tė martirit Shėn Pjetėr, pa dyshim edhe fakti se Roma ka qenė pėr shekuj kryeqyteti i republikės dhe perandorisė romake me nji trashėgim tė pakrahasueshėm. Me shkatėrrimin e administratės sė "perandorisė", ipeshkevijt morėn pėrsipėr edhe funksionet shtetnore, tue ruejtė gjuhėn e shkrueme latine si gjuhė zyrtare. Pėr ma tepėr, diplomacia papnore ndihmoi formimin e mbretnive kristiane qė u ngritėn me ramjen e barbarizmit nė Europė. "Perandori" legjitimohej vetėm me kunorėzimin nga Papa i Romės.

Gjatė kėtij transformimi, Kisha Katolike e Romės, megjithė lėshimet e herėpashershme, ruejti dy aspekte themelore:

a) dėnimin e hakmarrjes si barbarizėm e zėvendėsimin me "dashuni pėr tė afėrmin".

b) mbrojtjen e parimit tė martesės sė krishtenė, monogaminė, qendrime qė mbahen edhe sot.

Njena sillte paqen, tjetra pagėzonte familjen si berthamėn e shoqnisė.

Procesi i konvertimit tė popujve "barbarė" dhe qendrimi i "Kishės" pėrfunduen me sukses nė pėrpjekjen "me qytetnue" dhe si rrjedhim, me dalė nė skenė si "europiane tė qytetnueme" me identitet kontinental. Nė nji Europė tė kėtillė, dimensionet fetare ishin tė pakundėrshtueshme dhe depėrtuen nė tė gjithė jetėn e shoqnisė sė re. Asht kjo "Europė" qė celebrohet me ndėrtimin e katedralevet gotike, si dhe nė art me pikturė e skulpturė.

Nė sferėn shoqnore, themelimi i qyteteve, zhvillimi i industrisė lokale dhe i tregėtisė, veprimtaria kulturore e zbulimi i shtypshkronjės filluen tė krijojnė sensin e "bashkėsisė" qenien "popull", si dhe nevojėn e paevitueshme pėr nji organizim shtetnor. Ky grumbullim zhvilloi edhe ngritjen e "shtetit", ndjenjen e "kombėsisė", tė qenies pjesė e nji "kombi" tė veēantė me interesa dhe aspiracione tė veēanta. Asht lindja e "nacionalizmit" - francez, anglez, gjerman, spanjoll, portugez, holandez, danez, suedez, irlandez etj.

Historikisht, kombet janė zhvillue ma shpejt sa herė qė kanė qenė tė pėrfshime nė nji shtet tė organizuem dhe me sistemin monarkist. Megjithatė, prirja e "Monarkėve" pėr rritje territoriale kombėtare me dhunė ka shkaktue luftat e vazhdueshme. "Kombet europiane u formuen nga popuj qė u treguen mjaft tė fortė me qendrue sė bashku, si dhe shpesh herė, nga detyrimi i bashkimit pėr rezistencė kundėr invadimit tė huej." (J.M.Roberts, 271)

*

Nė Lindje, sundimi i Bizantit (afers. 527-l453) krijoi nji "krishtėnim" tė ndryshėm nga ai i Romės, sidomos me perandorin ilirian Justiniani i Madh. Nė Lindje, perandori ishte i mveshun edhe me rroben e "supremacisė fetare" edhe nė subjektet me landė fetare. Menjėfjalė, ishte nji udhėheqės laik dhe fetar (caesaro-papism), qė shikohej si nėn-mbret i Zotit mbi tokė. Ndėrsa Perėndimi nuk lejoi autoritetin fetar me kalue nė duert e "sundimtarit", tue sigurue qė vetėm Kisha tė kishte fjalėn e fundit, sepse ajo i detyrohej vetėm Zotit, nji forcė jashtė-tokėsore, prandej superiore.

Pėr arsye tė pozitės sė Bizantit, zyrtarėt e Kishės flitnin greqisht, megjithė shoqninė multi-raciale tė Perandorisė. Humbja e ndikimit tė antikitetit grek dhe atij tė Europės perėndimore, shkaktuen adoptimin e shumė formave aziatike nė Ballkan, nji trashėgim qė ndjehet edhe sot nė kėtė gadishull. Forma fetare e kėtij zhvillimi u quejt "ortodoksizėm", nji formė e ndryshme nga "katolicizmi" perėndimor.

"Asnji klerik ortodoks nuk kishte randėsinė e Papės sė Romės. Patriarku i Konstantinopojės, udhėheqės kishtar i pranuem nė Kishen lindore mbas shekullit VII, ishte nė praktikė i emnuem nga Perandori, dhe si ‘shpėrblim' jepte bekimet e Kishės nė ceremoninė e kunorėzimit tė Perandorit." (J.M.Roberts,173) Klerikėt u lejuen tė martohen, tue i paraqite ata si pjesė e shoqnisė laike dhe tue i lejue murgjėt e monastireve tė tėrhiqen nga "jeta" pėr lutje, meditacion e vetėdisiplinim.

Mbas Koncilit tė vitit l054 dhe skizmes qė rezultoi, ndamja deri atėherė teorike nė mes tė dy kishave (katolike e ortodokse), u ba ma e theksueme ēdo ditė e ma shum

*

Pėrsėri nė Lindje doli nė skenė edhe nji fe e re, Islamizmi, qė predikoi "vėllaznimin e besimtareve" (ummi) kudo qė ata jetojnė. Qė nga fillimi, "…theksi i vumė mbi randėsinė supreme tė vėllaznimit nė mes tė besimtarėve, kishte karakter subversiv, gjithashtu sepse sfidonte besnikėrinė qė kėrkojshin fiset" (J.M.Roberts,179), dhe ma vonė kombet. Po lindte nji bashkėsi e re shoqnore, e cila me zhvillimin e hovshėm tė saj do tė sillte qytetnimin e ri islam.

Nė kundėrshtim me krishtenimin, islamizmi u tregue nji forcė pėr pushtime tokėsore me ndėrmarrje ushtarake. Ekspeditat arabe pushtuen Afrikėn e Veriut, e tė gjithė Lindjen e Mesme. Nė Europė, arabėt pushtuen Spanjen dhe gjysmėn e Francės, deri nė Tours e Poitiers (v. 732), pikėrisht njiqind vjet mbas vdekjes sė themeluesit, Muhamet. Kėtu fillon edhe ngritja e qytenimit arab, dhe ramja ushtarake e tyne, njikohėsisht, qė na e interpretojmė si fitorja e pendės mbi shpaten.

Ramja e arabėve u shpejtue kryesisht nga dalja nė skenė e nji fuqie tė re qė pėrqafoi islamizmin, por mori pėr vete lavdinė e ndėrtimit tė perandorisė: turqit osmanė. Kryqėzatat e Perėndimit pėr ēlirimin e Jeruzalemit, dobėsuen Bizantin dhe mundėsuen ardhjen e osmanėve nė Europė. Nji botė plot intriga si Bizanti nuk ishte nė gjendje me pėrballue sulmin e ushtrisė ma tė fortė tė asaj kohe. Nė vitin 1453, Konstantinopoja ra nė duart e osmanėve, nji moment dramatik nė historinė e Europės. "Kur erdhi lajmi i rėnies, askush nuk e priste dhe krishtenimi mbeti me gojė hapet." (J.M.Roberts,198)

Rruga pėr pushtimin e Ballkanit ishte tashma e hapun dhe rreziku i invadimit tė Europės ishte iminent. Disa vende, si Bosnia, pranuen islamizmin nė mėnyrė masive, ndėrsa vende tė tjera si Hungaria, Serbia, Bullgaria dhe Arbenia e kundershtuen me suksese jo tė barabarta. Por efektet e pushtimit, islamizimit dhe qendrimit anti-kristian tė pushtuesve osmane, krijuen nji reaksion tė fortė, koshient e tė vazhdueshėm. Krishtenimi nė Ballkan u ba forca udhėheqėse e rezistencės, qė lindi idenė e kombėsisė - si bashkėsi e dallueme nga pushtuesi - dhe format e para tė nacionalizmit nė Ballkan. Nė krye tė kėsaj lėvizjeje proto-nacionaliste qendronin kleri katolik e ortodoks. Megjithatė, pėr arsye tė qendrimit barbar tė kryqėzatave katolike europiane gjatė qendrimit tyne nė Bizant, e veēanėrisht grabitjes sė pa fre tė Konstantinopojės (l204), ndasia fetare e dy kishave u ba e plotė dhe mori tone politike. "Better Turks than Franks " (Ma mirė turqit se francezėt (katolike).

Bizanti ftoi osmanėt myslimanė tė luftojnė kundėr princave tė krishtenė ballkanas. Kėta tė fundit ftuen osmanėt myslimanė tė luftojnė kundėr rivalėve tė tyne tė krishtenė.

Mbretėrit e Serbisė, Bullgarisė dhe tė Bizantit u komprometuen me martesat e bijave dhe motrave e tyne me Sulltanin. Gjithēka ishte e kalbun nė themel, ndėrsa fuqia ushtarake turke kishte arritė kulmin. "Vetė Ballkani u shndėrrue nė nji teatėr lufte, ku ushtarėt e krishtenė luftuen vazhdimisht pėr turqit" (Kinross,49). Nė luftėn e Konjes (Anadoll), me l387, armata turke pėrbahej nga ushtarė tė krishtenė serbė, grekė e bullgarė.

*

Mė l380 turqit hynė nė Shqipni… "me thirrjen e princėrve vendas qė kėrkonin ndihmėn e turqėve me luftue anmiqt e tyne."(Kinross,54) Mė l385, mbreti i mundun Lazar i Serbisė detyrohet me njohė Sulltanin dhe me pague tribut nė tė holla bashkė me nji kontingjent ushtarėsh. Ma heret, qė mė l335, princėt europiane kishin fillue marreveshjet me turqit, me qellim qė tė mbronin tregtinė e qendrave tė tyne nė Ballkan. Raguza, Venediku e Gjenova braktisėn perandorin bizantin e lidhen traktate me perandorinė otomane.

Nė nji pėrpjekje me pushtue Ballkanin, Sulltan Murati I u ndesh me forcat e koalicionit kristian - serbe, boshnjake, shqiptare, bullgare, vllahe dhe hungareze - nėn komanden e mbretit Lazar tė Serbisė, nė Fushė Dardani (v. l389). Koalicioni humbi luften dhe serbėt pavarėsinė , tue zbritė nė rangun e nji shteti vasal. Me fitoret e reja, perandoria osmane hodhi faren e nji shoqnie shumėkombėshe, me besime tė ndryshme dhe me nji numėr tė madh gjuhėsh. Njohės i mirė i psikologjisė ballkanase, Sulltan Murati pushoi persekutimin e tė krishtenėve dhe konvertimin me forcė tė popullsisė nė islamizėm. Patriarku serb ruejti prerogativat themelore nė kryemjen e funksionit tė tij - ashtu siē kishte ba Sulltani me Patrikun grek mbas ramjes sė Konstantinopojės, i cili, "… nė nji letėr drejtue Papės, mė l485, pohonte se Sulltani i kishte lanė Kishės liri tė plotė veprimi." (Kinross,59)

Ky trajtim mundėsoi tė krishtenėt e perandorisė osmane tė ngrihen nė pozitat ma tė nalta shtetnore. Por, me drejtuesit ma tė naltė tė Kishave greke e serbe si aleate tė privilegjueme tė Sulltanit, Papa i Romės mbetej vetėm nė skenė si anmik kryesor i osmanėve dhe si organizator i rezistencės efektive kundėr turqėve nė Ballkan. Ndėrkaq, demografia e Ballkanit filloi tė ndryshojė me ardhjen e kolonive myslimane nė gadishull dhe vendosjen e tyne nė shum qendra banimi tė tokės sė okupueme. Nji humbje e dytė dhe e randė e mbretit hungarez Sigismund nė Nikopojė, shėnoi triumfin e plotė tė osmanėve nė Ballkan, pjesėrisht me ndihmen e serbėve.

Kisha ortodokse serbe shikonte vetėn pėrherė si nji institucion kombetar, si qendra shpirtnore e popullsisė, qė fliste serbisht dhe ruente besimin ortodoks. Edhe vetė ekzistenca e saj, qė nė vjetin l557, u konfirmue me dekretet e Portės sė Naltė Otomane, e cila rivendosi Patriarkatin serb, si nji kompromis tė arritun nė mes tė dy vėllazėnve: kryeviziri Mehmet Sokollu ishte nji serb i konvertuem qė arriti tė bahej kryeministėr i perandorise turke, ndėrsa vėllai i tij, Makarije Sokoloviq, i cili kishte ruejtė ortodoksizmin, u kunorėzue si Patriarku i Serbisė.

Mbas vdekjes sė perandorit gjerman e hungarez Sigismund, mė l437, u rindez tek hungarezėt dėshira pėr hakmarrje kundėr osmanėve. Nga rradhėt hungareze doli nji fisnik, Gjon Huniadi, i destinuem me u ba hero kombėtar. Pėr mungesė ndihme nga Europa, Huniadi u mbeshtet nė pėrkrahjen qė gjeti tek Papa i Romės, tek serbėt, shqiptarėt, boshnjakėt, e bullgarėt. Mė l443, forcat e koalicionit hungarez munden ushtrinė turke, e pushtuen Nishin. Kjo humbje turke i atribuohet, pjesėrisht, largimit tė shqiptarit Gjergj Kastrioti Skenderbeu nga fusha e betejės, e kthimit tė tij nė Krujė. Ma vonė, hungarezėt u mundėn e Sulltan Murati I nėnshkroi paqen nė Szeged (Hungari), ku njihte nė mes tjerash, nji autonomi tė gjanė jashtė sundimit turk pėr Serbinė e Vllahinė. Turqit kishin tashti dorė tė lirė me veprue nė Shqipni, Greqi e Bullgari. Mė l444, Murati abdikoi nė favor tė djalit, Bajazit.

*

Nė kėtė atmosferė zjarri, lindi, u rrit, dhe luftoi Gjergj Kastrioti Skenderbeu. Nė betejėn e vitit l082, normanėt fituen Durrėsin dhe u shpėrndanė nė mbrendėsi tė vendit. Asht koha e kryqėzatave qė dobėsuen Bizantin. Nė ketė situatė tė re linden dy shtetet arbnore: Arbnia dhe Epiri. Mė l272, ushtritė e mbretit tė Anxhuinėve invaduen Shqipninė, e quejten atė "Mbretnia e Shqipnisė" dhe mbreti Karl u quejt "Mbret i Shqipnisė". Asht ai qė u dha titujt e fisnikėve feudalėve shqiptarė: Topia, Skuraj, Gropa, Arianiti, Jonima e tė tjerė. Bashkė me anxhuinėt erdhi edhe nji numėr i madh klerikėsh katolikė. Ishte vendosė qė Shqipnia tė mbetej e lidhun me Romen.

Pa kalue shum kohė, princėt shqiptarė tė lodhun nga pushtimi ngritėn kokė dhe me ndihmen e Bizantit, nxorėn anxhuinėt jashtė. Kleri katolik u largue gjithashtu dhe u zėvendėsue me peshkopėt ortodoksė. Nji princ i ri, Tanush Topia, u revoltue pėrsėri nė Shqipninė e Mesme. Ndėrkaq, u formue Principata e Shkodrės nė Veri, nėn drejtimin e familjes Balsha, dhe nė Jug Principata e Artės, nėn drejtimin e familjes Shpata.

Familja Balsha u konvertue nė katolicizėm, kėrkoi dhe mori ndihmen e Papės dhe tė Venedikut. Me forcat e reja ata munden ortodoksin Tanush Topia, dhe u banė zot tė pjesės ma tė madhe tė Shqipnisė. Princi T.Topia u bani thirrje osmanėve pėr ndihmė. Paraqitja e osmanėve nė Ballkan krijoi nji situate tė re dhe shumė tė rrezikshme. Me humbjen e luftės nė Fushė Dardani, l389, princat shqiptarė mbeten pa mbrojtje. Mė l430, princi i Krujės, Gjon Kastrioti u mund, por rezistenca kundėr turqve osmanė vazhdoi e pandėrpreme pėr tė gjithė shekullin XV.

Kjo rezistencė u mbėshtet edhe nga faktori i ri: katolicizimi i Shqipnisė sė Veriut, me l8 qendra ipeshkvnore, disa prej tyne, si ajo e Durrėsit, me nji histori tė pandėrpreme qė nga ditėt e para tė ungjillzimit nga apostujt Pal dhe Andre. Organizimi i Kishės Katolike pėrbani strukturen gati-shtetnore qė mungonte. Ēdo ipeshkėv ishte nji mbledhės ndihmash pėr luftėtarėt, e sidomos pėr Skenderbeun. Ēdo prift e ēdo murg ishte nji qendėr propagande. Si katolikė, ata ishin nė gjendje me u lidhė me Perėndimin - me tė cilin ndajshin gjuhen e shkrueme tė pėrbashket, latinishten- dhe me kėrkue ndihmė nga Perėndimi, sidomos nga Papa, Venediku dhe Mbretnia e Napolit.

Pėr ma tepėr, nga pikpamja e strukturės shoqnore, Shqipnia ishte nji vend bujqėsh tė vegjėl, por tė lirė, e jo bujkrobėsh, siē ishte rasti nė tokat e dominueme nga Bizanti. Kėta fshatarė e malėsorė tė lirė e guximtarė mbronin tokėn e tyne (si krahinė dhe si pronė private), lirinė e tyne dhe ishin nė gjendje me ushqye nji resistencė afatgjatė. Duke citue V. Makushev, F.S.Noli shkruen: "Nji shqiptar nuk mund tė jetonte si nji skllav."(f. 8)

Mė 1431-32, kryengritjet shqiptare tė Gjergj Arianitit u filluen me pėrkrahjen e Selisė sė Shenjtė. Fitorja e dytė e vitit l435, u pėrshėndet nga Papa Eugjeni IV dhe perandori gjerman Sigismund, si "fitore e krishtenimit". Historia tregon se nė jetėn kishtare e politike tė vendit, vendimet e Koncilit tė Ferraras-Itali (l438-39) paten nji efekt pozitiv nė Shqipni. Prania e vetė Papės, Perandorit tė Bizantit, e Patriarkut tė Konstantinopojės dhe e shumė peshkopėve bizantinė e sllavė, si dhe nėnshkrimi nė korrik tė vjetit 1439 "…i tekstit tė bashkimit shpirtnor tė dy kishave nėn supremacinė e Papatit." (Historia, 395) tregoi randėsinė e Koncilit dhe sidomos tė afrimit nė mes tė dy kishave edhe nė Shqipni. Nė kėtė Koncil "…lufta (kundėr osmanėve) propagandohej si nji kryqėzatė e tė krishtenėve kundėr pushtuesit aziatik e besimit tė tyne islam." (ibidem)

*

28 nandor 1443. Hymja e Gjergj Kastriotit, Skenderbeut nė Krujė!

Kryengritja qė u shkaktue si rrjedhim i ardhjes sė Skenderbeut, "…hapi udhen e zhvillimit tė vrullshėm tė procesit tė bashkimit politik dhe shpirtnor tė banorėve tė krahinave tė ndryshme shqiptare." (Historia, 404) Ndėrsa pritej qė osmanėt tė drejtoheshin kundėr Shqipnisė, mbas nėnshkrimit tė Traktatit tė Paqes nė Szeged (Hungari,l444), nė mes tė Sulltan Orhanit dhe mbretit Ladislav tė Polonisė dhe Hungarisė katolike "…me inkurajimin e Papes dhe forcave tė tjera anti-osmane, mbreti Ladislav e shkeli kėtė traktat" (Historia, 406). Ēdo gja tregonte ardhjen e nji ballafaqimi me osmanėt. Kleri katolik u aktivizue. Garnizoni i Sopotnicės (Sfetigradit) drejtohej nga "prifti matjan Pjetėr Perlati," (Historia, 411) Argjipeshkevi i Durrėsit, Pal Engjėlli u ba krahu i djathtė i Skenderbeut.

Nė ketė atmosferė tė elektrifikueme nga zhvillimi i shpejtė i ngjarjeve dhe i rrezikut qė kėrcėnohej, mė 1444, u mblodh nė Katedralen e Shėn Gjergjit, Kuvendi i Lezhės, qė u njoh edhe si "Kuvendi i Fisnikėve", dhe "…realizoi tė parin bashkim tė gjanė politik e ushtarak tė vendit, nė formen e nji aleance ndėrmjet pėrfaqėsuesve kryesorė tė aristokracisė shqiptare." (Historia, 425) Tė gjithė (kėta fisnikė shqiptarė para Skenderbeut), pa pėrjashtim, iu drejtuen Papės tue kėrkue mbrojtjen e tij, "… dhe Papėt kanė qenė gjithėherė tė lumtun me u ofrue atyne ndihmė." (Noli, 9) Noli shkon edhe nji hap ma larg: "Sukseset (e familjes Balsha) spjegohen nė radhė tė parė me faktin se ata kėputen lidhjet e tyne me Kishen Ortodokse Greke dhe u bashkuen me Kishen Katolike Romake, mė 1368, tue percaktue kėshtu identitetin e tyne me Shqipninė katolike romake."(ibidem)

Kėshtu qė nė shekullin XV, Skėnderbeu u ba udhėheqės i nji Shqipnie pothuejse tanėsisht katolike romake. Si rrjedhim, administrata e Skenderbeut filloi me kambė tė mbarė, sepse pothuejse e gjithe Europa ishte katolike - me pėrjashtim tė Rusisė dhe Ballkanit lindor e jugor - dhe qendrimi i vendosun i Skenderbeut kundėr turqve tėrhoqi vėmendjen europiane. Pėr ma tepėr, Skenderbeu ishte nji aleat i vjetėr i hungarezėve, nji tjetėr qendėr rezistencė katolike kundėr turqėve.

Tue citue Johann Ph. Fallmerayer, Noli ofron kėtė spjegim tė pakonfirmuem nga historianėt shqiptarė: "…Skenderbeu u revoltue haptas kundėr Sulltanit…pushtoi Krujėn, Sfetigradin dhe fortesat tjera (qė i ishin mohue Skenderbeut nga Sulltani, S.R.) vrau myslimanėt (e konvertuem) tė vendit, sulmoi krahinat pėrqark qė i mbante ende Sulltani dhe vjehrri i tij serb dhe u bashkue kėshtu me Kryqezaten kunder Islamit…" Kėshtu, Noli arrin nė pėrfundimin se: "…nuk kishte asnji mundėsi pėr nji kompromis me nji kryqtar tė vendosun dhe fanatik si Skenderbeu." (Noli,42)

Pėr arritjen e nji marrėveshjeje, sidomos me familjen fisnike Dukagjini, punoi shumė ipeshkvi i Drishtit, simbas udhėzimeve tė Papės, (Noli,50), ndėrsa Papa Kalisti III u ba propagandisti ma i madh dhe pėrkrahėsi ma i fortė i Skenderbeut. Pėr kėtė, ai dėrgoi Abatin e Santa Maria di Rotezo pranė Skenderbeut qė tė arrihej nji marrėveshje me Venedikun. Papa i ri, Piu II, kėrcėnoi me ekskomunikim tė gjithė princėt shqiptarė qė nuk u bindeshin urdhnave tė Skenderbeut. Dhe ma nė fund, Argjipeshkevi i Durrėsit, Pal Engjėlli, ndėrhyni me sukses disa herė dhe pengoi luften civile nė mes fisnikėve tė Shqipnisė. Ndėrkaq, Republika e Raguzės (sot Dubrovniku), me ndėrhymjen e Vatikanit i siguroi Skėnderbeut nji ndihmė pėr luftėn e tij nga fondet e mbledhuna pėr kryqezaten e re nė pėrgatitje.

Edhe Traktati i Paqes me Turqinė (27 prill 1463), nuk preku interesat e "…sovranitetit tė Papės mbi Shqipninė" (Noli, 66) (Theksi im, S.R.), dhe Skenderbeu pranoi gatishmėninė e tij me i deklarue luftė Sulltanit, kurdoherė qė Papa do tė urdhnonte, dhe ashtu ngjau. Nė nandor l463, Papa deklaroi kryqezatėn kundėr otomanėve. Princat shqiptarė ngurruen me u bashkue, por Argjipeshkevi i Durrėsit i bindi ata tė bashkoheshin me kryqėzaten. Si rrjedhim i nji marrėdhanieje tė kėtillė, "…Skenderbeu u prit nė Romė me madhėshti nga nji numėr i madh ipeshkėvijsh dhe funksionarėsh tė Kishės sė Romės." (Noli, 68) dhe mė l464, do tė kunorėzohej mbret i Shqipnisė nga Papa Pius II , qė vdiq papritmas, nji e drejtė ekskluzive e kreut tė Kishės Katolike Romane.

Pretendimi se "…shpartallimi prej Skenderbeut i lekundjeve dhe prirjeve separatiste…u ba faktor i randėsishėm pėr ruejtjen dhe forcimin e pushtetit tė tij mbi tė gjitha viset e lira dhe krijimin e nji shteti tė vetėm shqiptar", (Historia, 427) tingėllon ma shumė si nji gjykim i fenomeve tė mesjetės nė Shqipni me ngjyra dogmatike totalitare tė ditėve tona. Asht krejt e mundshme qė, "…aparati shtetėror (!) (qe) ishte i shtrirė nė tė gjitha viset e lira shqiptare dhe vepronte, sipas ndarjeve administrative tė vendit, tė cilat si kudo nė mesjetė (theksi im, S.R.) ishin tradicionale si ndarje krahinore (princė dhe bajraktarė, S.R.) e kishtare (dioēezė dhe famulli, S.R.)," (Historia, 429) ka qenė i pėrbamė nga dhe nėn kontrollin e plotė tė hierarkisė kishtare katolike romane, ku ēdo rreth kishte ipeshkvin dhe ēdo katund priftin si autoritet kishtar e civil. Si shembull kemi afirmimin e Nolit, "…popullsia ishte e terrorizueme nga frika (e sulmit turk). Skenderbeu u detyrue tė kėrkojė ndihmėn e tė gjithė ipeshkvijve pėr frymėzimin e popullsisė me guxim dhe shpresė." (Noli, 43)

*

Me vdekjen e Skenderbeut, mundėsia e invadimit tė Italisė u rrit shumė. Nė rrethimin e kėshtjellės sė Rozafės (Shkodėr 1474), thirrja e ushtarėve turq ishte "Roma! Roma!", thirrje qė tregonte synimin e tyne. Mbas ramjes sė Konstantinopojės, Roma, qendra e katoliēizmit botnor, mbetej anmiku i pareduktueshem. Si rrjedhim, interesimi i Romės pėr Shqipninė vazhdoi pėr nji kohė tė gjatė. "Shqipnia vazhdoi me mbijetue me burrni, si bedeni i fundit nė mes turqėve invadues dhe brigjeve tė Dalmacisė e ishujve italianė." (Kinross,132) Kinross shkruen se simbas nji legjende, me vdekjen e Skenderbeut, Sulltan Mehmeti thirri: "Ma nė fund Europa e Azia janė tė miat tani. I mjeri krishtenim! Sot ka humbė shpaten dhe mburojen e tij."(f.133)

Menjihere mbas vdekjes sė Skenderbeut, oferta e Senatit venedikas - e bame me ndėrmjetėsinė e Argjipeshkvit tė Durrėsit - me marrė pėrsipėr tė drejtėn e mbrojtjes sė kėshtjellave shqiptare, kishte kusht kryesor luftėn e pandėrpreme kundėr osmanėve, luftė qė do tė siguronte pėrkrahjen e Romės, pėrsa kohė qė shqiptarėt do tė mbeteshin besimtarė tė Kishės Katolike Romake.

Pėrfundimi se Gjergj Kastrioti-Skenderbeu personifikon nji epokė tė tėrė tė historisė kombėtare tė shqiptarėve, "…pėr mbrojtjen e tokės, tė pasurisė dhe tė lirisė, "(Historia, 490) asht i thjeshtėsuem dhe jo i plotė, sepse lė jashtė elementin thelbėsor, mbrojtjen e fesė. Noli asht ma kambėngulės: " ‘Kampioni i Krishtenimit', ai luftoi kryesisht nėn urdhėrat direktė tė Papėve tė ndryshėm dhe vetėm rastėsisht nėn urdhnat e Fuqive tė tjera, edhe kėtź vetėm kur kishte autorizimin e Papėve pėr nji qendrim tė kėtillė. Vetė Papa Piu II shkruen: "Ai (Skenderbeu) konsumoi gjithė jetėn e vet tue luftue pėr kauzen e krishtenė."(Noli,74) (Georgius Scanderbechius…qui aetatem paene omnem in armis pro Christi nomine consumpsit…" Pius II. Europe and Asia, ch.xv, p.338). Shton Lord Kinross: "Skenderbeu shihej si nji hero pothuejse legjendar nga Perėndimi i krishtenė".(32)

*

Gjergj Kastrioti Skenderbeu njihet si "burrė shteti dhe udhėheqės ushtarak i shquar,…i pari themelues i shtetit tė pavarur shqiptar." (Historia, 491) qė nga ditėt e lavdishme tė mbretnive iliriane tė shekujve III dhe II p.K.. Por "shteti i pavarur shqiptar" i Skenderbeut, ashtu siē ka qenė rasti edhe me Ladislavin e Polonisė dhe Huniadin e Hungarisė katolike, qė jetuen nė tė njėjten epokė, ka qenė i mbeshtetun nga e gjithė bota katolike e asaj kohe dhe ka shėrbye interesat e asaj bote - ashtu siē janė projektue nga Papa i Romės - nė nji pėrpjekje vigane me pengue pėrparimin e osmanėve nė Europė. "Ushtar i Krishtit", "Mbrojtės i Europės", nė nji Shqipni qė nė shekulin XV ishte pothuejse e gjitha katolike, Gjergj Kastrioti Skenderbeu ka gjetė nė katolicizėm unitetin qė mungonte nė shoqninė shqiptare pėr me formue nji "shtet". Noli e pėrcakton me mjeshtri faktin se "Feja (katolike) shėrbeu gjithashtu edhe si nji hallkė pėr lidhjen me botėn e Perėndimit."(8) Nė ato vite tė devocionit tė thellė fetar, "Feja ishte vetė qėllimi i jetės!" (J.M.Roberts, l77)

Bashkimi politik i Arbnisė mesjetare nga nji varg zotnimesh tė princėve rivalė - ndoshta merita ma e madhe e Skenderbeut! - u arrit, pėr mendimin tonė, nė sajė tė gjuhės sė folun e tė pėrbashkėt shqipe, qė dalloi shqiptarėt nga fqinjėt, tė devocionit fetar kristian (katolik e ortodoks) tė popullsisė vendase, dhe sidomos nė sajė tė dashunisė proverbiale tė shqiptarėve pėr "nji atdhe tė lirė", koncept i papėrcaktuem mirė, por qė padyshim nėnkupton "krahinė e lirė pėr tė gjithė, dhe pronė e lirė pėr secilin", nji karakteristikė qė ruhet ende edhe nė ditėt tona.

Pėr ne, breznitė e mavonėshme, trashėgimia ma e madhe e heroit tonė, asht ajo qė prof. S. Skendi e pėrcaktonte: "Nji nxitje pėr ringjalljen kombėtare tė shqiptarėve ka qenė glorifikimi i Skenderbeut dhe kohėve tė tij…Tek Skenderbeu ata panė heroin e tyne kombėtar. Muslimanėt harruen qe ai kishte luftue kundėr turqėve si nji i krishtenė. Ajo qė kishte randesi ishte se ai kishte qenė prej gjaku shqiptar dhe kishte mbrojtė vendin e vet…Skenderbeu u ba simboli i bashkimit, pavarėsisht nga besimi fetar, dhe u krijue kėshtu legjenda e Skenderbeut…"(471) "Nė shekullin XVI, atėherė kur Francėn po e shkretonin luftrat fetare, Skenderbeu merret si shembull i bashkimit kombėtar." (Jaka,313)

Legjenda e Skenderbeut shėrben edhe sot si trashėgim pėr themelimin e nji shoqnie tolerante fetare tradicionale, qė karakterizon shqiptarėt edhe nė kėto ditė tė pasioneve tė shfrenueme e shkatėrrimtare fetare.

City University of New York
Gusht, 2004.


Bibliografi:

1. Akademia e Shkencave e Shqiperise. Instituti i Historise, Historia e Popullit Shqiptar, I, Botime toena:Tirane, 2002.

2 . Bishop Fan Stylian Noli: George Castrioti Scanderbeg (1404-1468). International Universities Press, New York: N.Y., l947.

3. Ymer Jaka: Skenderbeu ne historiografinė frenge. Istituti Albanologjik i Prishtines: Prishtinė, 2001.

4. Lord Kinross: The Ottoman Centuries. The Rise and Fall of the Turkish Empire. William Morrow.Co. Inc: New York, 1977.

5. J.M.Roberts: A Concise History of the World. New York: Oxford Univers.Press, 1995.

© Phoenix - Qendra e Studimeve Shqiptare "Ernest Koliqi" Shkodėr & Bashkimi Katolik i Publicistėve Shqiptarė
Riprodhimi dhe shpėrndarja vetėm me lejen e redaksisė.
www.phoenix-shkodra.de

***Lusim moderatorin perkates, qe kjo teme e re VITI I SKENDERBEUT
te vehet ne ngjites ne kete dritare!

Nderime!

Odise
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-09-05, 17:39   #4
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim





http://www.euskalnet.net/olisa/punime.htm
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-09-05, 17:43   #5
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim



King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-01-06, 20:13   #6
Portokalli
 
Anėtarėsuar: 06-01-06
Postime: 120
Portokalli e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Gjergjė Kastrioti, hero i kombit Shqiptare qe i beri balle me decenje virusit infektues oriental me ndihmen e nje ushtrie te thjeshte, ne numer shume te vogel dhe me nje armatin shume te thjeshte, ne krahasim me sektet orientale, eshte "Mbreti yne", emri i te cilit asaj kohe u be i njohur ane e mbane planetit, dhe i cili me fuqine dhe trimerine e tije te pathyeshme qe tregoje ne shume beteja kunder sekteve otomano-islame, befasoj dhe la me goje hapur shume mbreter dhe vende te ndryshme ne Evrope dhe Bote gjate asaj kohe, perkunder sulmeve te parreshtura te barbareve otomano-islam.
Une mendoje qe ne Shqiptaret duhet ta adhurojme heroin tone si nje "Profet" te derguar nga Zoti, i cili kishte nje fuqi mbinatyrore dhe toka nen kembe j'u dridhej armiqeve kur ndegjonin emrin e tije dhe shihnin shpaten e tije. Nuk besoje qe Gjergji ka qene nje njeri i thjesht si ne e te kete gjithe ate forc sa te ju rrezistoje hordhive orientale me decenje te cilet ishin ne numer shumefish me te madhe.
Une jame i bindur se Gjergji ka pase fuqi mbinatyrore - edhe pse fizikisht ka pasur pamjen si te tjeret - se ndryshe nuk mund t'i rrezistonte nje ushtrije qindramijera gjakepiresash! Kete e arrijne vetem ata qe kane fuqi hyjnore dhe e drejta qendron ne anen e tyre.
Gjergji, si kaloras shpetimtare i shqiptareve dhe mbrojtes i prones se Arberit eshte Ai i cili e meriton te quhet "Profet", sepse luftoj per te drejtat e shqiptareve dhe me fuqin hyjenore qe zotronte arrtiti t'i bashkoje shqiptaret nen nje ombrelle kunder se keqes orientale, gje te cilen nga ai shekull e deri me sot nuk arrti ta beje asnje udheheqes i yni.

Vllezer e motra, keto jene fakte te mjaftueshme se pse duhet te adhurohet Skenderbeu si Profet i yni e te heqim dore dhe te mos i adhurojme "Kalorasit" e huaj, te mos u besojme Kalorasve te huaj, te cilet e quajten veten Profet per t'i nenshtruar njerzit e pashkolle te mesjetes. Te mos i quajme dhe adhurojme si Profet ata qe luftuan dhe masakruan njerz te pafajshem me mijera kilometra larg vendlindes sone per interesat e tyre perverze.
Te heqim dore nga vrastaret tane te cilet na rrahen, na shtypen, na turperuan, na perdhunuan nenat, vajzat, motrat ne pranin tone, e sot "Shtepit e lutjes" mbajne emrin e po ketyre Kalorasve qe na pergjaken me shekuj.
[b]Sot lutemi ne shtepit qe mbajne emrin e Sulltanit dhe Muratit, nen themelet e te cilave gjenden eshtrat e mijerave bijeve dhe bijave me te mire/a shqiptare, te masakruar nga po kata qe gezojne te drejten te mbajne emrin e "Shtepis se Allahut".
Vlezer dhe motra, mos i bini mohit se vertetes, mos i harroni eterit tuaj fara e te cileve jemi te gjithe ne, mos hyni ne gjynah se ata jane paraardhsit tane e ne jemi pasardhesit e tyre, si te krishteret ashtu edhe te muslimanet!

Duke ju referu te vertetes e shoh shume te arsyeshme ta quajme Skenderbeun "Profet" e t'u ikim mashtrimeve orientale.

I falenderoje paraprakisht te gjitha ata qe do te inkuadrohen ne kete teme! Me intereson Mendimi juaj per kete ide me dobi per kombin shqiptare...................
Portokalli Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-01-06, 11:36   #7
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Avatari i Zana_ch
 
Anėtarėsuar: 26-08-05
Vendndodhja: n'shtepi
Postime: 8,179
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Gjergj Kastrioti



Shkeputur nga "Historia e Shqipnis" e Z. Tajar Zavalani
SKENDERBEU

I pari autor i jetėshkrimit tė Skėnderbeut ka qenė Martin Barleti, i cili jetonte nė nji kohė me fatosin tonė kombėtar. Barleti ishte nji prift katolik nga Shkodra qė pat rastin me njoftė disa nga prijėsit luftarak t'asaj kohe, tė cilėt i kallzuen gjithēka dinin mbi trimnit dhe fitoret e tė parit tė tyne, Gjergj Kastriotit. Ai kishte pasė gjithashtu mundėsin me studjue dokumentet zyrtare tė arkivit tė Venedikut, ku kishte shkue me jetue mbas pushtimit tė Shkodrės prej Turqve. Biografin e Skėnderbeut ai e shkrojti nė gjuhėn latine dhe e botoi nė Romė nė fillim tė shekullit tė XVI. Nji shekull ma vonė, G.
Bienuni, nji prift italian nga Brescia, gjeti nji tjetėr biografi tė Skėnderbeut tė shkrojtun prej nji auktori anonim prej Tivari, tė cilin Imzot Fan Noli e pagėsoi Tivarasi. Dorėshkrimi origjinal i veprės sė Tivarasit, qė mbante datėn 1480, ka humbė pėrjetė dhe njifet vetėm nga referencat dhe citatat qė pėrmban libri i Biemmit "Istoria di Giorgio Castrioto Scander-Begh. Nji burim i tretė origjinal mbi jetėn e Skėnderbeut asht Gjin Muzaka, i cili ishte nga familja sunduese feodale e Beratit dhe luftoi krahpėrkrah me Skėnderbeun. Ai jetoi nė Shqipni edhe 11 vjet mbas vdekjes
sė heroit t'onė dhe mandej u vendos nė Napoli. Atje shkrojti "Historin dhe trashėgimin brez mbas brezi tė familjes sė Muzakėve", ku kallzon historin e Skėnderbeut si nji gja qė ka dishmue ai vet. Nė shekullin e XIX, dijetarė tė
kombėsive tė ndryshme, tue lanė menjianė veprat e shumta qė ishin shkruejtė gjatė dy shekujve tė maparshėm, u kthyen pėrsėri nė burimet origjinale qė ishin mbyllė nė arkivat e Vatikanit, Venedikut, Raguzės dhe Stambollit. Zbulimet e tyne kanė shtie nji dritė tė re mbi jetėn dhe veprat e Skėnderbeut. Disa e pėrmendin nė vepra tė pėrgjithėshme dhe fort tė gjata qė shkruejtėn mbi shekullin e zaptimit tė Balkanit nga Turqėt. Disa tė tjerė si Anglezi Clement Moors, Francezi Camille Paganel, Gjermani Z. Pisko, shkruejtėn biografi tė gjata tė Skėnderbeut. Por punėn ma tė madhe dhe ma tė vlefshme e banė eruditėt Thalloczy, Jireēek dhe Shufflay, tė cilėt mblodhėn sė bashku dhe botuen nji koleksion dokumentash qė pėrbajnė nji vepėr monumentale mbi Shqipnin e asaj kohe. Ma nė fund, iu erdhi radha Shqiptarve. Mbas luftės sė parė botnore, Imzot Fan
Noli botoi "Historin e Skėnderbeut", e cila gėzoi menjiherė nji popularitet tė jashtėzakonshėm dhe u mėsue gadi pėrmendsh nga nxariėsit e shkollave nė atdheun e lirė. At Martin Sirdani mblodhi dhe botoi gojėdhanat e popullit mbi Skėnderbeun. Mė 1937 Thanas Gegaj i parashtroi niversitetit tė Louvain nė Belgjikė nji thezė doktorati nė gjuhėn frengjishte me titullin "L'Albanie et l'invasion turque au
XVėme siėcle". Kjo u botue nė formė libri me shpenximet e Universitetit. Mbas luftės sė dytė botnore, pikėrisht mė 1947, Fan Noli botoi nji histori tė Skėnderbeut nė gjuhėn anglishte. Kjo asht nji vepėr shkencore e nji niveli shum tė naltė,
sidomos pėr shėnimet kritike mbi veprat e autorve tė shumtė qė kanė shkruejtė mbi Skėnderbeun, ashtu edhe mbi personalitetet dhe ngjarjet historike qė kanė pasė lidhje me epopėn tonė kombėtare. Dobija ma e ēmueshme e kėsaj
vepre qėndron nė orvatjen e auktorit me dallue faktet nga legjendat dhe paragjykimet. Mjerisht, tue dashtė me interpretue ngjarjet historike mbas theoris marksiste, Imzot Noli sikur mundohet me e futė Skėnderbeun nė kallėpin e nji shefi gueriljesh tė kohės sonė. Nga ana tjetėr tue dashtė me korrigjue nji tregim tė Barletit qė i duket i gabuem, ai jep nji versjon tė tijėn qė prish ndoshta nji legjendė, por nuk
duket ma i bindėshėm. Sidoqoftė, unė nuk kam pasė, as mjetet, as kohėn me i studjue vet burimet origjinale. Prandaj e them menjiherė se ky kapitull asht bazue nė veprat e Imzot Fan Nolit dhe tė Thanas Gegajt me farė pak shtesa ose ndryshime nga burime tė tjera. Kthimi nė Krujė Gjergj Kastrioti, qė muer famė me mbiemrin Skėnderbe, ishte djali ma i vogėl i Gjon Kastriotit, kryetari i nji prej familjeve princore ma tė fuqishme tė Shqipnis sė Mesme. Gjergj Kastrioti lindi nė Mat mė 1405, mbas biografis sė Barletit, mė 1412 mbas mendimit tė Fan Nolit. Legjenda popullore, qė u thur mbas gojėdhanės, thotė se e ama, Princesha Vojsava, kur priste fėmijėn pa nė andėrr se i dha jetė nji dragoi qė ishte i madh sa e tanė Shqipnija dhe pėrpinte Turqėt me shumicė. Gjergji kishte, kur lindi, shenjėn e nji shpatė nė krahun e djathtė. Qė i vogėl ai tregoi nji interesim tė ēuditshėm pėr armėt e luftės dhe i pėlqente me luejtė si ushtar me vllaznit dhe me djemt e tjerė tė moshės sė tij. Mbas disfatės qė pėsoi nga dora e Turqve mė 1423, Gjon Kastrioti u detyrue me i dėrgue Sulltanit si peng tė katėr djemt e tij. Barleti shkruen se Gjergji ishte vetėm 6 vjeē. Kurse shifrat qė dhamė ma sipėr tregojnė se duhet tė kenė qenė 18, domethanė nji djal qė kuptonte nga bota dhe qė nuk mund tė asimilohej* krejt nė ambjentin e ri tė Oborrit tė Sulltanit. Biografėt ma tė vjetėr janė dakord se Skėnderbeu kaloi gadi 20 vjet si peng nė duert e Turqve para kthimit tė tij dramatik nė Krujė mė 1443. Domethanė se ishte nji burrė i pjekun 38 vjeē kur ngriti flamurin e luftės sė shenjtė kundėr shkelėsit otoman. Tue shkelė zotimin qė kishte dhanė, Sulltan MuratA i n detyroi tė katėr djemt e Kastriotit tė pranojnė fėn muhamedane. Mandej, iu ndėrroi emnat tur quejtė Gjergjin Isqender-Bej, qė u kthye shqip nė Skėnderbe. Ky asht njė emėn simbolik qė iu dha Skėnderbeut pėr kujtim tė Lekės sė Madh, tue qenė se nuk ekziston ndėr emnat muslimane. Nė oborrin e Sulltanit Skėnderbeu u vue nė shkollėn e kadetve tė Pallatit. Pėrveē truqishtes ai mėsoi edhe disa gjuhė tė tjea dhe sidomos italishten. Arti i luftės zgjoi interesimin e tij ma tė madh. Porsa ishte nė moshė me pėrdorė armėt, ai u ēque nė lojnat ushtarake nė mes tė gjith vėrsnikve tė tij. Shpata ishte arma e tij ma e preferueme, dhe vrapimi maj kalit sporti qė i pėlqente ma tepėr. Nga pamja fizike ishte i gjatė, me nji trup tė derdhun prej statuje, me sy qė shkėlqenin nga gjallnija dhe zgjuetija dhe nji hijeshim burrnor tė mahnitshėm. Sulltan Muratit i kishte ba pėrshtypje shkathtėsia e tij mendore dhe mjeshtėrija e pėrsosun nė garat me armė. Ai e muer me simpathi dhe e la tė jetonte, ndėrsa vllaznit e tij duket se u mbytėn nė nji mėnyrė qė nuk dihet mirė. Skėnderbeu u ba komandant kavalerije nė ushtėrin otomane dhe muer pjesė nė disa luftra tė Sulltanit n'Evropė dhe n'Azi. "Nė rrethimin e nji fortese n'Anadoll, - shkruen Fan Noli, - Skėnderbeu, si Leka i Madh, u ngjit majė murit, ngriti sanxhakun dhe hyni i pari nė qytet". Mbas ēdo spedite Skėnderbeu kthehej ngadhnjyes dhe sillte n'Edrenė robėr dhe plaēkė pa masė. Fama e tij rritej dita-ditės; ushtėrija e adhuronte; komandantėt e tjerė e kishin zili. Ndėrsa Skėnderbeu ishte nė oborrin e Sulltanit, lufta kundėr Turqve vazhdonte akoma nė Shqipni. Sikur e pamė, mė 1432, Andreja Topija korri nji fitore tė madhe, e cila pat si pasojė nji kryengritje tė
pėrgjithėshme prej Shkodre nė Gjinokastėr. Tri ushtėri tė tjera qė Sulltani dėrgoi kundėr Shqipnis tre vjet me radhė u shkatėrruen dhe u kthyen nė Edrenė pa e krye qėllimin. Suksesi ua shtoi guximin Shqiptarve, tė cilėt sulmuen garnizonin turk tė Gjinokastrės. Atėherė Sulltani dėrgoi nji ushtėri tė zgjedhun ndėn komandėn e Isak Beut nga Shkupi. Shqiptarėt u kapėn nė mes tė dy zjarreve dhe pėsuen nji disfatė tė plotė. Megjithatė, orvatja e Turqve me zaptue Beratin me 1438' u pėrpoq nė nji rezistencė shqiptare tė pathyeshme. Duket sikur Gjon Kastrioti kishte qendrue larg kėtyne luftrave tue respektue detyrimet qė kishte marrė kundrejt Sulltanit. Prapseprap, kur vdiq nė vitin 1443, Sulltan Murati nuk ia dijti pėr nder qėndrimin e tij korrekt dhe tė paanshėm, por aneksoi menjiherė principatėn e tij dhe
dėrgoi nji guvernator turk nė kėshtjellėn e Krujės. Skėnderbeu, i cili kishte mbetė si i vetnu trashėgimtar i shtėpis sė Kastriotve, u helmue fort nga kjo pabesi. Ai u betue me vehte se nuk do tė linte qė kjo grabitje tė kalonte pa dėnim dhe se do tė ēkėpuste pronat e familjes nga thonjtė e uzurpatorit. Rastin e volitshėm pėr tė prue betimin e tij nė vend Skėnderbeu e gjeti mė 1443. Ai ishte tue marrė pjesė nė nji speditė ushtarake drejtue kundėr Kristianve t'Evropės, tė primun prej Vojvodės sė Hungaris, Jonash Hunjadi. Beteja ndėrmjet tė dy ushtėrive u zhvillue nė Konovicė afėr Nishit. Skėnderbeu, i cili komandonte nji krah tė ushtėris turke, pushoi sė luftuemi dhe Hunjadi duel fitues. Skėnderbeu, i cili kishte ba mend me u kthye nė atdhe pėr tė lirue tokat arbnore, detyroi qatipin e Sulltanit me i dhanė nji ferman pėr guvernatorin e Krujės qė t'i dorzonte kėshtjellėn. Porsa mėrrijti nė Krujė, Gjergj Kastrioti u kthye nė fen e tė parve dhe proklamoi luftėn e shenjtė kundėr invaduesve muhamedan. Ky epizod dramatik i kthimit tė Skėnderbeut nė Krujė, asht pėrshkrue nė historin e Barletit dhe asht pėrjetsue nė vjershėn "Skanderbeg" tė poetit amerikan Longfellow. Peshkop Fan Noli shpall se epizodi i kthimit tė Skėnderbeut nė kėshtjellėn historike asht pjella e imagjinatės sė Barletit. Pikpamja e tij asht se, mbas kapitullimit tė Gjon Kastriotit, Skėnderbeu qėndroi pranė babės sė tij dhe vetėm kohėmbaskohe shkonte me luftue pėr Sulltanin nė krye tė nji fuqije shqiptare. Kėt thezė tė rė Imzot Fan Noli e zhvillon nė historin anglishte tė Skėnderbeut qė botoi mbas lufte. Po tė jet e vėrtetė kjo, atėherė del se Skėnderbeu nuk u muer peng nga Sulltan Murati. Kurse tė gjith auktorėt e asaj kohe thonė me siguri
se Skėnderbeu kaloi disa yjet nė oborrin e Sulltanit. Vet Fan Noli nuk e mohon drejtpėrsėdrejti kėt fakt. Them fakt, sepse pėrdryshe nuk shpjegohet se si Gjergj Kastrioti muer mbiemnin Isqender dhe titullin bej qė ishte atėherė nji gradė nė hjerarkin e ushtėris otomane. Nji tjetėr pikė qė mbetet e pashpjegueshme nė thezėn e Imzot N.olit asht se si Skėnderbeu kaloi njizet vjet nė Shqipni mbas mundjes sė
Gjon Kastriotit dhe nuk muer pjesė nė luftrat qė u zhvilluen nė tokėn arbnore. 1 vetmi korrigjim me vėnd qė Fan Noli i ka ba historis sė Barletit asht se, kur u muer peng nga Sulltani, Skėnderbeu nuk ishte nji ēilimi i vogėl, por nji djal i rritun nė
votrėn atnore, i cili kishte kuptue tragjedin e atdheut tė sulmuen dhe tė mposhtun nga nji fuqi e huej. Asht rasti me theksue se qysh kur shkrojti historin e Skėnderbeut nė gjuhėn amtare, Fan Noli u ba dishepulli i doktrinės sė Karl Marksit. 1 hutuem nga enthuzjazmi pėr kėt fė tė rė politike dhe shoqnore, Peshkop Noli mundohet me futė historin nė kallėpin e dogmave tė thata marksiste mbi luftėn e klasave, determinizmin ekonomik, etj. Nė konceptin materialist tė historis qė predikojnė dishepujt e Marksit nuk ka vėnd pėr
ndjenja patriotike dhe pėr heronj kombėtar, jeta e tė cilve asht pėrzie me legjendė, mbasi pėr marksistėt historin e bajnė "masat". Por derisa Imzot Noli nuk ep prova ma bindėse, na do tė preferojmė kallzimin e Barletit mbi kthimin e Skėnderbeut nė Krujė.

Skėnderbeu nė mes tė Turqve dhe Venedikut

Mbasi ngriti flamurin kuq e zi mbi kėshtjellėn e Krujės dhe shpalli luftėn e shenjtė kundėr invaduesve mysliman, Skėnderbeu shtini nė dorė pikat e forta tė principatės sė Kastriotve ku Sulltani kishte vendosė garnizone ushtarake tė
pėrhershme. Randėsin ma tė madhe nė mes tė tyne e kishte Stefigradi, nė kufinin linduer tė Shqipnisė, qė shėrbente si nji kullė vėshgimi pėr tė diktue afrimin e ordhive anmike, tė cilat aviteshin gjithnji nga ai drejtim. Tė gjith Turqėt dhe shqiptarėt qė ishin kthye muhamedanė u ftuen tė pranojnė fen Kristjane. Ata qė refuzuen Skėnderbeu urdhnoi qė tė griheshin pa mėshirė. Kjo ishte e para gjakderdhje qė i dha shkėndijė luftės 25 vjeēare qė Skėnderbeu bani kundėr dy Sulltanve osmanlli. Nji valė e bujshme enthuzjasmi nė tanė Shqipnin shoqnoi kthimin e Skėnderbeut nė Krujė. Fama e tij si nji prijės i madh ushtarak kishte ra nė veshin e ēdo Shqiptari, malcor a fusharak, i madh a i vogėl, i pasun a i vorfėn. Kjo ishte arma e tij ma e fortė, mbasi ai kuptonte se nji bashkim i ngushtė i tė gjith Shqiptarve ishte i domosdoshėm pėr me iu ba ballė me sukses hyryshit tė ordhive turke qė nuk do tė vonoheshin mbas gjith atyne qė ndodhėn. Gjergj Kastrioti iu bani nji thime tė parve tė kombit pėr tė bashkue fuqit pėr nji qėllim dhe ndėn nji komandė tė vetme. Kushtrimi i tij u ndigjue dhe nji kuvend kombėtar u mblodh nė Lezh, qė ishte ndėn sundimin e Venedikut. Nė kuvėnd muerėn pjesė krenėt e familjeve ma tė fuqishme shqiptare, ndėr tė cilėt ma tė ēquemit ishin: Pal Dugjakini, Pjetėr Shpati, Gjergj Ballsha, Andrea Topija, Theodor Muzaka, ashtu edhe Stefan Cėrnojeviē i Malit tė Zi. Ata u mblodhėn mė 2 Mars 1444 nė kathedralėn e Shėn Kollit dhe formuen Lidhjen e Princave Shqiptar, tue zgjedhė njizanit
Skėnderbeun si kryekomandant. Ēdo antar i Lidhjes rezervoi tė drejtėn me caktue numrin e ushtarve qė do t'epte si kontribut drejt qėllimit tė pėrbashkėt. Ndėrsa Skėnderbeu kishte likuidue garnizonet turke nė tokat e principatės sė
Kastriotve, kėshtjella dhe qytete tė tjerė tė Shqipnis ndodheshin akoma ndėn okupatėn e anmikut. Kjo bahej simbas rregullave tė luftės mesjetare, kur nji prijės
lokal, i cili kapitullonte pėrpara Sulltanit, detyrohej me pague nji haraē tė pėrvitshėm, me i dhanė peng nji a ma tepėr pjestarė tė familjes sė tij dhe me pranue vendosjen e nji garnizoni turk nė nji qytet ose kėshtjellė tė principatės sė tij. Kur Gjergj Kastrioti proklamoi luftėn e shenjtė kundėr Sulltan Muratit, garnizone turke kishte nė Vlonė, Kaninė, Gjinokastėr, Berat dhe Elbasan. Ndėrsa nė Shqipni u organizuen fuqit pėr ndeshjen supreme me nji anmik qė nuk dinte me u ndale, ne shtetet fqinj kishte marre fund gadi krejt ēdo rezistence e orgamzueme Qysh me 1389, Serbia ishte ba nji provincje otomane me Despotin Gjergj Brankoviē si vasal te Sulltamt, te cilit i ishte dhane dy djem si peng dhe te bijen si grue Bullgaria kishte pushue me qene nji mbretni e pamvarun qysh me 1393, kur kryeqyteti i saj Ternova kishte ra ne duert e Turqve Stambolli vet ishte nji qytet gadi i rrethuem Nga Oborn i tij ne Edrene Sulltam i diktonte Perandont se ēfare politike me ndjeke Kur perandon Jani i
Vin Paleologu zgjodhi si trashegimtar te nipin Kostandin, Sulltam u informue dhe ēfaqi pelqimin e tij Kostandinit, i cili u ba Perandori i fundit i Bizantit, ishte ne at kohe Despoti i Morės, ku memzi po qendronte ne fuqi, ndersa po e sulmomn
Turqet nga nji ane dhe Princet latin te Greqis nga ana tjeter I vetmi udheheqes kristian qe luftonte kunder Turqve ishte Jan Hunjadi i Hungaris Ai kishte perkrah kandidaturen
e Mbretit Ladislav i III te Polonis, me qene edhe mbret i Hungaris Mbas instalimit te tij ne fronin e Shen Stefanit, Ladislavi kishte emnue Hunjadin Vojvode te Transilvanis dhe komandant te forteses se Belgradit Pikerisht gjate nji lufte te Hunjadit kunder Turqve, Skenderbeu gjeti rastin, sikunder e pame ma nalt, me u kthye kunder Sulltanit Boten Kristiane te Perendimit e perfaqesonte ne Shqipni Venediku qe okupcnte skelat e Tivarit, Ulqinit, Lezhes dhe Durresit Qysh diten e pare qe Turqet shkelen kambe n'Evrope, venedikasit filluen me ba nji politike me dy faqe mbas tradites se Dandolos, tue synue vetem e vetem interesat e tyne egoiste Qendrimi i Republikes se Shen-Markut gjate Kuvendit te Lleshit ilustron ma se mirit ket politike oportuniste qe kishte per parim me i a
duert kur punet shkonin keq Venedikasit lejuen qe Kuvendi te mbahej ne toke te tyne per te dhane pershtypjen se ishin ne favor te luftes kunder Turqve Ata derguen observues per
te pa se ē'u vendos gjate Kuvendit, por refuzuen me marre ndonji detyrim konkret per me lu ndihmue Shqiptarve Pa u trondite nga qendrimi i dyshimte i Venedikut, Skenderbeu u kthye ne Kruje dhe filloi menjehere pregatitjet ushtarake per sulmet nga lindja qe priteshin or'e ēast Sulltan Murati e priti lajmin e "dezerhmit" te Skenderbeut si nji ofeze personale qe duhej ndeshkue pa vonese Ai ishte i bindun se nji spedite ushtarake nden komanden e gjeneralit te tij ma te zotin do te mjaftonte per te likuidue "rebelin Isqender" qe i kishte shpalle lufte me nji guxim te marre Ne Qershor te vitit 1444 nji ushtri turke prej 25 000 vetesh, shumica kalores, u nis nden gjeneralin Ali Pasha per me i dhane fund "rebelizmit" te Shqiptarve Por pa kalue shum kohe, Sulltan Murati muer
haberin se ushteria e Ali Pashes ishte sulmue befas dhe shpartallue nga trimat e Skenderbeut ne nji lugine te Dibres se Poshtme Beteja, sado e shkurte, kishte qene e rrepte tue i shkaktue anmikut 7000 te vrame Nga ana e Shqiptarve te vramit ishin afro 2000 dhe po ai numur te plagosumsh Si thote Barleti, ne at shesh lufte luanet u ndeshen me luane Kjo fitore e pare e Skenderbeut pati nji oshetime te
madhe ne mbare Evropen Knstiane Papa Eugjen i IV, Mbreti Ladislav i Hungans e Poloms dhe Duka i Burgonjes Filip le Bon e brohonten me enthuziasem NjI i derguem fuqiplote i Hungaris u nis per ne Kruje me lidhe nji aleance me mbretin pa kunore te Shqipnis. Rasti ma i pare per bashkepunim ne luftė tė forcave kristiane u paraqit para mbarimit tė vitit 1444. Jani Hunjadi dhe Mbreti Ladislav i III ishin tue luftue me Turqėt nė skelėn Varna tė Detit tė Zi. Skėnderbeu u ba gadi me u shkue nė ndihmė aleatve tė tij, mirpo Despoti i Sėrbis, Gjergj Brankoviē, ndaloi kalimin e ushtėris shqiptare nėpėr tokat e tij. Ai vuni si shkak armėpushimin pėr dhjet vjet qė ishte nėnshkrue nė mes tė Hungaris dhe Sulltanit nė Czegedin mė 12 Korrik 1444. Nė bazė tė atij traktati Murati i II i kishte njoftė si sundimtar nė principatėn e tij. Kurse i dėrguemi i Papės Kardinal Cesarini e kishte bindė mbretin Ladislav me e shkelė armėpushimin. Atėhere Polonija dhe Hungarija i shpallėn luftė Perandoris Otomane. Sulltan Murati, i cili ishte tėrheqė nga jeta aktive, u kthye me
vrap nė Edrenė dhe muer komandėn e ushtėris turke. Beteja u zhvillue afėr Varnės. Armata Kristiane pėsoi nji disfatė dėrrmuese dhe Kardinali Cesarini bashkė
me mbretin Ladislav mbetėn tė vramė nė sheshin e betejės. 1 pikėlluem nga pamundėsijė me mbajtė premtimin, Skėnderbeu i dha nji mėsim Despotit Brankoviē tue ba kėrdin nė tokat serbe pranė kufinit. Tė vetnut nė botėn kristiane t'Evropės qė e muerėn me sy tė keq fitoren e Skėnderbeut qenė Venedikasit. Ata u trembėn se mos Gjergj Kastrioti bahej prijės i gjith Kristianve tė Perėndimit dhe kėrcėnonte ma tepėr se vet Sulltani dallaverat dhe kombinacjonet* e tyre
tregtare jo shum tė pastra. Pėr tė evitue nji gja tė tillė Doga i Venedikut filloi negocjata me Turqėt pėr tė shtie nė dorė Vlonėn dhe Gjinokastrėn. Sikur nuk mjaftoi kjo, Venedikasit gjetėn sebep nga njė pėrleshje ndėrmjet dy familjeve princore shqiptare pėr me i shpallė luftė Skėnderbeut, i cili iu dha nji dackė tė shėndoshė nė betejėn e Drinit mė
23 Korrik 1448. Doge i banė apel Sulltanit, i cili dėrgoi menjiherė nji armatė nė Shqipni. Kėsaj Skėnderbeu ia ndreqi hesapin nė gusht po t'atij viti. Nji paqe e mballosun u nėnshkrue vitin tjetėr, kurse pėr pak Venediku do tė kishte humbė tė gjitha posedimet e tij nė Shqipni. Skėnderbeu muer premtimin se Republika e Shėn Markut do t'i paguente nji subvencjon tė pėrvitshėm prej 1400 dukatė dhe nji hua prej 1500 dukatė pėr tė marrė pjesė me Hunjadin nė luftėn kundėr Turqve. Ky farė armėpushimi, jo shum i sigurtė, vazhdoi deri mė 1463 kur Venediku vet ishte nė luftė me Turqėt dhe, tue pasė nevojė pėr krahun e pathyeshėm tė Skėnderbeut, vrapoi me firmue nji aleancė me tė.

Aleanca me Mbretin e Napolit

Prej vitit 1444 e tutje Sulltani dėrgoi mot pėr mot kundėr Skėnderbeut nji ushtėri turke ndėn komandėn e njanit apo tjetrit prej gjeneralve tė tij ma tė mirė. Te gjith u mundėn me nji rregullsi tė pagabueshme para se me mėrrijtė deri nė Krujė. Ma nė fund, mė 1450 Murati i II vendosi me u nisė vet nė krye tė ushtėris pėr me i hangėr kryet kėtij kapiteni tė nji populli malcorėsh qė guxonte me i ba luftė sundimtarit ma tė
fuqishėm t'asaj kohe. Kėshtu u ba rrethimi i parė i Krujės ndėn komandėn e vet Sulltanit tė perandoris Otomane. Ai kishte prue me vehte metalin pėr tė shkrie topa nė
vėnd. Gjylet treqind kilshe ranė si breshėr kundėr mureve tė kėshtjellės, mbasi komandanti, kont Urani, refuzoi me pėrbuzje nji ultimatum* me u dorzue. Bombardimi i furishėm bani efektin dhe muri i kalas u ēpue nė nji vend. Yryshi i ushtėris turke me u futė mbrenda u ndal pėrpara murit tė krahnorve shqiptare. Muej me radhė Sulltan Murati nxiti ushtarėt e tij me zaptue reduktin e fundit tė rezistencės shqiptare, por mė kot. Turqėt duhej tė mbronin vehten nga sulmet e trimave tė Skėnderbeut qė kishin zanė pozitė nė malet pėrmbi kėshtjellėn dhe nuk e linin anmikun tė merrte frymė, tė gruponte fuqit, tė sillte ushtėri dhe material dhe tė pregatiste mėsymjen. Nėrkaq, Venedikasit banin pare tue iu shitė Turqve ushqim dhe municjon. Nė dėshpėrim e sipėr, Skėnderbeu ofroi me iu dhanė Krujėn po tė vinin me i ndihmue atij nė vend qė me ndihmue anmikun. Por ata
thanė se tregtija me Turqėt iu leverdiste ma tepėr. Prapseprap ndihma e venedikasve nuk e shpėtoi Sulltanin nga disfata. Mbas pes muej orvatjesh tė pafrytėshme Sulltan
Murati ngriti rrethimin e Krujės dhe u kthye nė kryeqytetin e tij. "Kėshtu mbaroi, - shkruen Falmrayer, - akti i parė i tragjedis shqiptare". Tue ndjekė gjurma-gjurmės Turqėt qė po tėrhiqeshin, Skėnderbeu u kthye triumfalisht nė Krujė. Ishte e para herė qysh prej kohės sė Sulltan Osmanit, qė nji ushtėri turke thyhej nė luftė tue pasė nė krye vet shefin e Perandoris. Skėnderbeu muer famė si gjenerah ma i madh i botės kristiane. Ai kishte dalė fitues kundėr nji ushtėrije dhjet herė ma tė madhe dhe qė ishte pajosė me artilerin ma tė mirė t'asaj kohe. Triumfi i Shqiptarve kishte kunorėzue
gjashtė vjet luftime tė parreshtuna, por humbjet nė njerėz ishin shum tė mėdha. Me mija Shqiptarė ishin vra nė luftė ose masakrue, shum krahina ishin shkretue nga anmiku qė tėrhiqej. Skėnderbeu kishte nevojė tė ngutėshme pėr ndihma, pėr me iu ba ballė sulmeve tė tjerė qė nuk kishin pėr tė vonue. Pikėrisht n'at kohė tė kritikėshme disa nga pjestarėt ma tė fuqishėm tė Lidhjes Shqiptare e lanė nė baltė fatosin kombėtar, tue dezertue kush nė Turqėt, kush me Venedikasit. Vetėm pjestarėt ma tė ngushtė tė familjes i qėndruen besnik Skėnderbeut. Gjergj Kastriotit nuk i mbetej rrugė tjetėr veēse me gjetė aleatė tė tjerė jashtė Shqipnis. Ai iu drejtue Mbretit tė Napolit, Alfonsit tė V, i cili ishte anmik i Osmanllive dhe i Venedikut. Kėsisoj, Italija e Jugut u pėrzie edhe nji herė nė historin e Shqipnis. Nė nji kapitull tė maparshėm kallzova se si Papa Urban i IV ftoi tė vėllan e mbretit tė Francės, Karlin Anjou (Anzhu), me i shkue nė ndihmė kundėr mbretit tė Siēiljes dhe Napolit, Manfred, qė ishte prej shtėpis mbretnore gjermane Hohenstaufen. Nė Kallnuer 1266, Papa Klement i IV, pasardhėsi i Urbanit tė IV, kunorzoi nė Bazilikėn* e Shėn-Pjetrit Karlin Anjou si mbret tė Siēiljes. Ai kishte ardhė n'Itali nė krye tė nji ushtėrije franceze, e cila mundi forcat mercenare tė Manfredit nė betejėn e Beneventos. Karli hyni triumfalisht nė Napoli dhe u suell si nji zaptues pa shkrupulla kundrejt popullatės vendase. Anmiqsija kundėr tij shkoi tue u shtue. Nė Siēilje, qė ishte qendra e rezistencės, u organizue nji komplot pėr tė prue nė fuqi nji nga nipat e mbretit Manfred. Ky ishte mbreti i Aragonės*, Don Pedro, i cili ishte martue me tė bijėn e trashėgimtaren e mbretit Manfred dhe ishte afrue me
Perandorin e Bizantit, Mihail Paleologun, kundėr Karlit Anjou, i cili kishte dalė si eksponenti i dinanstis latine tė Stambollit. Sikur e pamė ma nalt, Karli kishte marrė titullin Mbret i Shqiptarve dhe po gatitej me debarkue nė Shqipni. Pikėrisht nė at kohė Don Pedro, me ndihmėn financjare tė Paleologut, kurdisi planin e nji spedite ushtarake kundėr Siēiljes, mirpo para se flota aragonase tė nisej prej Barēelonės, populli i Palermos bani vet nji kryengritje qė njifet nė histori si "Vesprat Siēiljane", mbasi ndodhi mė 31 Mars 1282. Turma e Palermos u ēue peshė tue pa nji grup francezėsh qė mundoheshin me rrėmbye nji nuse qė shkonte nė Kishėn e Santo- Spirito, jashtė mureve tė qytetit. Kupa e vuejtjeve dhe e poshtnimeve ishte mbushė deri nė buzė. Ata qė panė sqenėn e keqpėrdorimit tė nji vajze tė rė me duvak tė bardhė bėrtitėn "vdekje Francezve". I gjith qyteti vrapoi si nji sahat i kurdisun, kėshtjella u zaptue dhe para mbarimit tė
ditės 2000 francezėt e Palermos ishin masakrue. Kryengritja u pėrhap nė krahina dhe, me pushtimin e Messinės mė 28 Prill, e gjith Siēilja ishte librue nga sundimi i huej. Tue pasė frikėn e nji kundėrsulmi hakmarrės tė Karlit Anjou, Siēiljanėt ftuen Don Pedron me marrė kunorėn si trashėgimtar i Manfredit. N'at mes, i biri i madh i Don Pedros, Jaku, hypi nė fronin e Aragonės, dhe ai dėrgoi tė vėllan Frederikun tė mbretnonte nė Siēilje. Dinastija Aragoneze mbajti vetėm kunorėn e Siēiljes gjatė tanė nji shekulli, ndėrsa dinastija e Karlit Anzhu vazhdonte me sundue mbretnin e Napolit. Mė 1421 mbretnesha e Napolit, Joanna e II, e cila nuk kishte fėmijė, adoptoi si trashėgimtar rnbretin Alfons t'Aragonės dhe Siēiljes. Por ndėn presjonin e Papės dhe tė princave t'Italis, ajo ndėrroi mendjen dhe preferoi Ludovikun e II-tė tė dinastis Angjevine. Mbasi ky i fundit vdiq para Joannės, ajo emnoi si trashėgimtar tė fronit vllan e tij, Renė de Provence. Por mbreti Alfons i Aragonės vazhdoi me e quejtė vehten trashėgimtar tė mbretnis sė Napolit dhe, mbas vdekjes sė Joannes, u nisė pėr me e shtie nė dorė. Halli asht se,
tue dashtė me prue nė vėnd ambicjen e tij, Alfonsi ra nė luftė me Genovezėt, tė cilėt e zunė rob dhe e prunė nė Milano. Filipi, Duka i Milanos, u bind nga argumentat e Alfonsit se ishte marrėzi pėr tė me lidhė aleancė me Francezėt pėr tė prue dinastin Angjevine nė krye tė mbretnis sė Napolit. Kėshtu qė Filipi e la Alfonsin tė lirė dhe e ndihmoi me vazhdue luftėn. Kaluen gjashtė vjet lufte dhe pėrpjekjesh para se Alfonsi i V bashkoi pėrsėri mbretnit e Napolit dhe tė Siēiljes ndėn shpatėn e tij. Ky ishte Alfons Shpirtmadhi, tė cilit Skėnderbeu iu drejtue pėr ndihmė mbas fitores sė tij tė kushtueshme kundėr Sulltan Muratit. Nji traktat aleance u nėnshkrue nė Gaeta mė 26 Mars 1451. Mbas sistemit feodal t'asaj kohe, Skėnderbeu u proklamue sa pėr formė vasali i Alfonsit tė V dhe u angazhue t'i paguente nji shumė tė hollash vit pėr vit. Mbreti i Naplit, nga ana e tij, muer pėrsipėr t'i dėrgonte Lidhjes Shqiptare nji fuqi ushtarake tė caktueme dhe ndihmė financjare pėr tė vazhdue luftėn kundėr Osmanllive. Nė krye tė trupave aragoneze u emnue nji gjeneral luftėtar, i cili u vendos nė Krujė. Traktatin e nėnshkruen edhe princat shqiptar tė tjerė dhe Lidhja e Lleshit u riorganizue me Skėnderbeun si kryekomandant i kunorės sė Aragonės, me nji pensjon prej 1500 dukatė nė vit. Nji fuqi simbolike prej 100 ushtarėsh katalanė zuni vend nė kėshtjellėn e Krujės dhe qėndroi atje deri mbas vdekjes sė Skėnderbeut. Mbas ēdo fitoreje qė korrte kundėr Turqve, Skėnderbeu i dėrgonte Alfonsit nji pjesė tė plaēkės qė mbetej nė duert e Shqiptarve, por asnji haraē nė tė holla. Traktati i Gaetas ishte sajue si guri themeltar i kryqėzatės kundėr Sulltanit, tue ndjekė gjurmat e prijėsit norman Robert Guiscard. Por kjo ndėrmarrje dėshtoi dhe ushtėrija aragoneze nuk debarkoi nė Durrės. Skėnderbeu vazhdoi tė jet zot nė tokėn e vet dhe u trajtue nga mbreti i Napolit si aleat me tė drejta tė barabarta. Mjerisht, disa nga bashkėpuntorėt ma tė ngushtė tė Skėnderbeut e interpretuen traktatin e Gaetas si prammin e nji zgjedhe te huej. Intngat e anmikut nga Edrenja dhe te Venedikut shfrytzuen sa mujten ket vale pakenaqesije dhe Shqipnija u kercenue nga rrebeshi i vellavrasjes. Vendi i yne shpetoi nga kjo katastrofe* e tille me nderhymjen e Kryepeshkopit te Durresit Imzot Engjellit, i cili u ngarkue nga Papa Nikolla i V me pajtue grindjen ne mes te Shqiptarve. Viti 1451 u shenue me nji ngjarje te hareshme qe ishte martesa e Skenderbeut. Mbretnesha e Shqiptarve u ba Andronika ose Donika, e cila ishte e bija e Gjergj Arianitit, princit te Vlones dhe Kanines. Kjo mertese prum me vehte pajtimin e Skenderbeut me shtepin e Arianitve qe kishte marre anen e Venedikut mbas krizes se vitit 1450. Nusja pruni nji paje te ēmueshme mbi te cilen auktoret e asaj kohe nuk japin hollesina. Martesa politike e Skenderbeut bani disa te pakenaqun ne mes te krenve Shqiptar, dhe sidomos te kater djemt' e Arianitit, nipin e Skenderbeut Hamze Kastriotin, i cili ishte rrite ne fė muhamedane, dhe parin e Dukagjinit. Kta te fundit, Venediku mundohej me i nxite me nji menyre ose me
nji tjeter, ta luftonin poziten e Gjergj Kastriotit si mbretin pa kunore te kombit Shqiptar. Kur u zbulue nji komplot per vrasien e Skenderbeut dhe dyshimi ra mbi Dukagjinet, Shqipnija ment u zhyte ne vllavrasje. Papa ngarkoi Peshkopin e Drishtit me prue pajtimin ne mes te pans shqiptare. Misjoni i tij u kunorzue me sukses kur Dukagjinet provuen se nuk kishin gisht ne komplot. Auktoret e vertete
te komplotit nuk u zbuluen kurr ose emnat e tyne nuk u shpallen botmsht.E vetemja disfate serjoze qe pesoi Skenderbeu gjate karrjeres se tij ngadhnjimtare ishte ne rrethimin e Beratit te okupuem nga nji garnizon i ushteris turke. NJI kontigjent napoletan prej 200 vetesh ishte dergue per te forcue ushtenn e Skenderbeut pre) 12 000 tnmash. Berati u rrethue nga te kater anet, u vune ne vepnm aparatet e atehershem per te rrafe muret e kalas dhe ma ne fund u ēel nji vend per kalimin e ushteris. Komandanti i
garnizonit turk ofroi me u dorzue mbrenda 11 ditve po te mos i vinte den atehere ndonji ndihme nga jashte. Keshilli i luftes vendosi me e pranue ket dorzim me kushte. Skenderbeu la kampin e ushteris shqiptare dhe u nis per nji fushate tjeter. Kalimi i ditve te gjata pa asnji veprim ēthun disiplinen ne radhet e kreshnikeve te Kastriotit. Kur, pa prite e pa kujtue, 40.000 kalores Turq nden komanden e Isa Bej Evrenozit plakosen ushterin shqiptare dhe grine me shpate sa muejten, tue mos lane gjalle as komandantin, Muzake Topija Si rezultat i kesaj katastrofe, filluen dezertimet ne anen e armikut. Ai qe shkaktoi idhnimin, dhe asht e vertete me thane, pikllimin ma te madh ishte Moisiu i Dibres, gienerali ma i afte i Gjergj Kastriotit. Bashke me Moisin, u hudhen me Turqet edhe Hamze Kastrioti dhe dy Dukagjinet. Gjergj Araniti shkoi me Venedikasit. Gjin Muzaka i shpjegon kto dezertime tue thane se Skenderbeu kishte fillue politiken e centralizimit te shtetit, tue aneksue krahinat qe ata sundomn ne baze te sistemit feodal Gjergj Kastriotin e detyruen rrethanat historike me ndjeke at politike, mbasi ishte e vetemja menyre per me iu ba balle sulmeve turke. Densa Shqipnija ishte e ndame ne principata te vogla autonome, Skenderbeu ishte ne rrezik qe te mbetej vetem ne diten ma te keqe. Urtesija dhe larkpamja e herojt tone te pavdekshem u provue aty per aty kur Moisi Dibrani marshoi kunder Shqipnis ne krye te nji ushterije turke, e cila u derrmue para se te shkelte ne token arbnore.
__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-01-06, 11:37   #8
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Avatari i Zana_ch
 
Anėtarėsuar: 26-08-05
Vendndodhja: n'shtepi
Postime: 8,179
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Nuk e di nese eshte postuar me perpara, por ky link ka nje preview te nje dokumentari te prodhuar nga Illyria Entertainment Group

http://interface.audiovideoweb.com/l...a.wmv/play.asx
__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-04-06, 21:35   #9
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim




"Honoring the Albanian National Hero, Scanderbeg. Albanians at the tomb of Scanderbeg on his death day, January 17 1468." Drawn by R. Caton Woodville. Illustrated London News (1908).
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-04-06, 13:17   #10
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Reklame per nje film te vogel mbi Skenderbeun.

http://www.illyriaentertainment.com/scanderbeg.htm

__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-05-06, 07:45   #11
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Filmi i plote i Skenderbeut (prodhimi 1953) tashme ne google:

http://video.google.com/videoplay?do...53720392525785
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-09-06, 03:18   #12
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Statuje e Gjergj Kastriot Skenderbeut tashti edhe ne Michigan USA! Lexoni lajmin dhe shikoni foto nga ceremonia ne linku i meposhtem:

www.malesia.org

King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-02-07, 18:53   #13
Vin-Diesel
is now known as Peja-Boy
 
Avatari i Vin-Diesel
 
Anėtarėsuar: 04-05-06
Postime: 784
Vin-Diesel me shokė shumeVin-Diesel me shokė shume
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Vin-Diesel
Gabim Skenderbeu!

Pershendetje juve !!

Per momentin gjindem ne wein, dhe nje dite shkova ne Muzeun shtetror te Austris!
Aty ne hyrje te Muzeut pash qe ishin edhe mjetet e Luftetarit Skenderbeu.
Aty gjindej Shpata, Rrobat edhe Kapelja...

Qka mendoni ju se a jan ato Mjete Luftarake ne nje Muezum te duhur,Apo duhet te jen ne ndonje Muzeumet Shqiptare!!Kujt i takon qe keto mjete ti kerkoj nga Austria dhe te dergohen ne vendlindjen e luftetarit Skenderbeu??
Vin-Diesel Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-02-07, 18:55   #14
Murgesha
Administratorėt
 
Avatari i Murgesha
 
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Pėrshėndetje Vin-diesel!

Kėtė temėn tuaj po e barti tek nėnforumi kultura Kombėtare se atje e ka vendin.

Falemnderit nė mirėkuptim.

Murgesha!
__________________
Mė duaj ose mė urrej, sepse qė tė dyja janė nė favorin tim. Nėse mė do, do jem gjithnjė nė zemren tėnde, nėse mė urren do jem gjithmonė nė mendjen tėnde!
Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-02-07, 20:29   #15
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Tashme dihet se nga objektet personale te Skenderbeut ne ditet tona kane arritur vetem dy shpata, nje perkrenare dhe nje liber uratash. Tre te parat ndodhen ne Muzeun Historik te Artit (Kunschistorisches Muzeum), ne Vjene kurse libri i uratave ne fondet e Shtepise Botuese "Shelley House" ne Celsi, Londer. Nder objektet e Vjenes perkrenarja eshte e njohur nga te gjithe. Eshte punuar me metal te bardhe me nje rrip (ruban) te lare ne ar. Ne maje te saj eshte vendosur nje koke dhie me brire punuar ne bronx, e lare gjithashtu ne ar. Ne pjesen e poshtme te saj, ka rreth e rrotull nje rrip bakri me nje mbishkrim prej gjashte rrokjesh, te ndare midis tyre me rozeta: IN * PE * RA * TO * RE * BT, qe do te thote: Jhezus Nazarenus * Principi Emathiae * Regi Albaniae * Terrori Osmanorum * Benedictat Te (Jezuj i Nazaretit te bekon ty Skenderbej, princ i Matit, Mbret i Shqiperise, Tmerri i osmanllinjve, Mbret i Epirit).




Njė kopje nė Shqipėri
Me porosi tė qeverisė shqiptare tė Ahmet Zogut , njė kopje identike e pėrkrenares sė Skėnderbeut, punuar mė 1937 nga njė mjeshtėr i talentuar austriak, ndodhet nė Muzeun Historik tė Tiranės.


__________________
USHTARI ATDHEUT
Jetoj e punoj per nji Shqipni te lire etnike
e demokratike, qe populli shqiptar me jetue
zot dhe krenar ne liri e lumtuni, ne
trojet e tona iliro-dardane.
LEKA I. MBRET I SHQIPTAREVE
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 17:11.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.