Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Politika & Shtypi > Politika
Emri
Fjalėkalimi
Politika Diskutime tė qeta e konstruktive rreth politikės dhe politikanėve...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 16-06-13, 19:56   #91
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hajnia e shekullit

Lufta dhe prapaskenat e Pacollit pėr “Trepēėn”


Arbana Xharra


Largimi i pėrfaqėsueses amerikane nga bordi i Agjencisė Kosovare tė Privatizimit, dorėheqja e kreut tė kėsaj agjencie, Blerim Rexhės, marrėveshja vetėm pak ditė mė vonė mes kompanisė amerikane dhe qeverisė serbe pėr “Trepēėn”, emėrimi i Fadil Ismailit nė krye tė Ministrisė sė Zhvillimit Ekonomik nga Behgjet Pacolli, nė njė kohė tė shkurtė janė rrethana politike dhe ekonomike, qė ngjallin dyshime tė mėdha pėr njė skandal tė pėrbashkėt, i cili ka tė bėjė kryekėput me “Trepēėn”. Kėto zhvillime nė shikim tė parė tė lėnė pėrshtypjen se kanė ndodhur pėr arsye tė ndryshme, por nė esencė nėse analizohen zhvillimet dhe deklaratat e protagonistėve, problemi tė ēon drejt e te “Trepēa”.

E para: Para pak ditėsh, Bernadette Roberts, pėrfaqėsuesja e Ambasadės sė SHBA-sė nė Bordin e Drejtorėve tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit (AKP), dha dorėheqje me arsyetimin se ėshtė e pakėnaqur me mėnyrėn e privatizimit dhe menaxhimit tė bordit tė AKP-sė nga ana e kryetarit tė porsazgjedhur Blerim Rexha. Si ndodhi qė pėrfaqėsuesja amerikane pikėrisht tash tė jetė e pakėnaqur me punėn e AKP-sė, kur dihet shumė mirė se nė kėtė Agjenci pėr vite me radhė kanė ndodhur shumė skandale, ndėrhyrje politike, shitje tė dyshimta ku janė tė pėrfshirė edhe zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės, akuza pėr politikanė sekserė nė shitjen e “Grand”-it, vdekja e dyshimtė e ish-kreut tė bordit, Dino Asanaj. Pėr vite me radhė, kjo pėrfaqėsuese ka pasur njė milionė arsye tė japė dorėheqje. Blerim Rexha dihet se ka qenė i dėrguar politik nė kėtė bord, si rezultat ai personalisht nuk ka fuqi t’u thotė jo ndėrhyrjeve politike, sepse ai ėshtė dėrguar aty pėr tė implementuar kėrkesat e politikės, andaj kėto rrethana e sqarojnė edhe pozicionin e tij tė papeshė nė kėtė bord.

E dyta: Pak ditė pas lajmit se pėrfaqėsuesja amerikane u largua nga AKP-ja, na doli se kompania “New Generation Power” nga shteti Illinois, ka nėnshkruar njė kontratė me Ministrinė e Minierave dhe Resurseve Natyrore tė Serbisė pėr bashkėpunim biznesi dhe teknik nė kombinatin e “Trepēės” nė veri tė Mitrovicės. Ministri serb, Milan Baēeviq, tha zyrtarisht se nėnshkrimi i kontratės erdhi pas marrėveshjes sė arritur mes Prishtinės dhe Beogradit. Pas bujės sė madhe qė bėri ky lajm, Ambasada Amerikane reagoi duke sqaruar se “ambasada amerikane nė Prishtinė nuk ėshtė marrė me “New Generation Power”, por zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit nė Washington e kanė kėshilluar kėtė kompani se Kosova ėshtė shtet sovran dhe se qeveria e Serbisė nuk ka juridiksion mbi kompleksin e minierave tė ‘Trepēės’”. Kurse drejtori i konsorciumit “New Generation Power” deklaroi se pėr arritjen e marrėveshjes ai ka bashkėpunuar ngushtė me Departamentin Amerikan tė Shtetit. Ai ka thėnė se pas nėnshkrimit tė marrėveshjes me Beogradin, do tė nisė bisedimet edhe me Qeverinė e Kosovės.

E treta: Behxhet Pacolli ka kohė qė e ka bėrė tė ditur haptazi interesin e tij pėr asetin mė tė vlefshėm tė Kosovės “Trepēėn”. Se ai me ēdo kush ia kė vėnė syrin kėsaj pasurie nuk ėshtė ndonjė lajm. Ai tashmė ka dėshtuar si politikan dhe inkuadrimin e tij nė institucione po e shfrytėzon pėr interesa biznesi, dorėn nė zemėr ky ka qenė edhe qėllimi i tij qysh kur ėshtė futur nė politikė. Nė fund tė fundit ai ėshtė njė biznesmen dhe mundėsinė pėr tė qenė nė qeverisje ia ka dhėnė me tė dy duart vetė kryeministri Hashim Thaēi. Pėr tė realizuar planin e tij me shumė mjeshtri e dredhi ka mbledhur rreth vetes persona tė dėshmuar nė kėtė zanat. Si parti nė koalicion AKR iu lejua tė kėrkojė ministri shtesė. Nė kėto rrethana politike nė momentin mė tė duhur, Pacolli i kėrkoi Thaēit qė nė emėr tė riformatimit tė qeverisė ta marrė nėn kontroll Ministrinė e Zhvillimit Ekonomik tė vendit. Kjo ministri merret me privatizimin e aseteve publike.

Tashmė u shit Distribucioni, gati ka pėrfunduar edhe shitja e PTK-sė, dhe ka mbetur aseti kryesor qė Kosova ka - minierat e pasura tė “Trepēės”. Pacolli qė para dy vjetėsh ka bėrė publik planin pėr “Trepēėn”, duke kėmbėngulur qė e ardhmja e kėtij gjigandi tė vendoset sipas planit tė tij. Nė vitin 2011, Pacolli kundėrshtonte ashpėr privatizimin e kėsaj ndėrmarrje, duke thėnė se fillimisht nė “Trepēė” duhet tė investohet dhe tė rritet prodhimi, duke e rigjallėruar atė, dhe mė pas tė mendohet pėr njė formė tė partneritetit publiko-privat. Ai e arsyetonte kėtė propozim duke thėnė se do tė ndihmonte kauzėn e punėsimit nė afat tė shkurtėr dhe tė pėrfitimit mė tė madh nė tė ardhmen.

Ai atė kohė pati akuzuar partnerėt e tij qeveritarė pėr kontrabandim ligjesh, duke drejtuar gishtin kah ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, i cili e ka sponsorizuar kėtė ligj nė Qeveri e Parlament dhe i cili i ka dhėnė autoritet kėsaj ministrie qė tė merret me privatizimin e kėtij aseti. Kur e pa se tash kjo ministri do tė merret me “Trepēėn”, Pacolli, vazhdimisht ka bėrė pėrpjekje qė ta marrė nė duar Ministrinė e Zhvillimit Ekonomik. Plani i tij i publikuar parasheh qė princit tė Kentit, Michael, t’i jepet ekskluziviteti pėr ta regjistruar “Trepēėn” si kompani nė Londėr. Ndėrkohė qė “Trepēa” do tė funksiononte edhe nė Kosovė si kompani operacionale, duke planifikuar qė pas disa vitesh njė pjesė e saj t'i nėnshtrohet procesit tė shitjes. Pėr kompanitė britanike tė interesuara pėr “Trepēėn”, bėri tė ditur nė njė intervistė dhėnė gazetės “Zėri” dy ditė mė parė edhe ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Prishtinė, Ian Cameron Cliff. Kėshtu qė, Pacolli ka kohė qė ia ka vėnė lapsin kėsaj pune.

E katėrta: Emėrimi i Fadil Ismailit nė krye tė MZHE-sė me kėrkesė tė Pacollit ėshtė fund e krye interes personal i Pacollit qė pėrmes njerėzve tė tij tė pėrfitojė nga “Trepēa”. Ismaili tashmė ėshtė dėshmuar se nuk e ka problem tė shfrytėzojė pozitėn e tij pėr interesa tė kompanive private. I emėruar nė kuadėr tė riformatimit tė qeverisė Thaēi, pėr mė shumė se dhjetė vjet me radhė ai i ka dhėnė tender kompanisė qė ka themeluar vetė, “Komtel”, nė vlerė prej miliona eurove. Ismajli dyshohet pėr keqpėrdorim tė pozitave qė ka mbajtur tash sa vjet me radhė nė Korporatėn Energjetike tė Kosovės (KEK) dhe nė Operatorin e Sistemit, Transmisionit dhe Tregut (KOSTT). Gazeta “Zėri” ka gjetur se Fadil Ismajli ka fshehur se ėshtė aksionar edhe nė disa kompani me kapital miliona euro duke mos i deklaruar nė Agjencinė Kundėr Korrupsionit (AKK).

Tė gjitha kėto rrethana janė tregues se lufta pėr “Trepēėn” ka nisur dhe shumė partnerė duket se janė tė pėrfshirė nė kėtė proces. E nė tė njėjtėn kohė zhvillimet politike tentohen tė kamuflohen derisa pas tyre na dalin interesa tė mėdha financiare. E Behxhet Pacolli me sa duket nuk e ka ndėrmend ta lėshojė nga dora “Trepēėn”. Rezervat minerale tė rikuperueshme dhe tė vlerėsuara tė “Trepēės” sillen prej 8 deri nė 12 miliardė euro dhe ndėrmarrja ka potencial pėr t’u bėrė njė nga fituesit mė tė mėdhenj tė valutės sė huaj nė Ballkan. Kėshtu sė paku thuhet nė njė dokument tė pėrgatitur nga Agjencia Kosovare e Privatizimit (AKP) pėr “Trepēėn”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-06-13, 21:16   #92
Domira
 
Avatari i Domira
 
Anėtarėsuar: 02-02-05
Postime: 16,716
Domira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Titulli: Hajnia e shekullit

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin
Lufta dhe prapaskenat e Pacollit pėr “Trepēėn”


Arbana Xharra


Largimi i pėrfaqėsueses amerikane nga bordi i Agjencisė Kosovare tė Privatizimit, dorėheqja e kreut tė kėsaj agjencie, Blerim Rexhės, marrėveshja vetėm pak ditė mė vonė mes kompanisė amerikane dhe qeverisė serbe pėr “Trepēėn”, emėrimi i Fadil Ismailit nė krye tė Ministrisė sė Zhvillimit Ekonomik nga Behgjet Pacolli, nė njė kohė tė shkurtė janė rrethana politike dhe ekonomike, qė ngjallin dyshime tė mėdha pėr njė skandal tė pėrbashkėt, i cili ka tė bėjė kryekėput me “Trepēėn”. Kėto zhvillime nė shikim tė parė tė lėnė pėrshtypjen se kanė ndodhur pėr arsye tė ndryshme, por nė esencė nėse analizohen zhvillimet dhe deklaratat e protagonistėve, problemi tė ēon drejt e te “Trepēa”.

E para: Para pak ditėsh, Bernadette Roberts, pėrfaqėsuesja e Ambasadės sė SHBA-sė nė Bordin e Drejtorėve tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit (AKP), dha dorėheqje me arsyetimin se ėshtė e pakėnaqur me mėnyrėn e privatizimit dhe menaxhimit tė bordit tė AKP-sė nga ana e kryetarit tė porsazgjedhur Blerim Rexha. Si ndodhi qė pėrfaqėsuesja amerikane pikėrisht tash tė jetė e pakėnaqur me punėn e AKP-sė, kur dihet shumė mirė se nė kėtė Agjenci pėr vite me radhė kanė ndodhur shumė skandale, ndėrhyrje politike, shitje tė dyshimta ku janė tė pėrfshirė edhe zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės, akuza pėr politikanė sekserė nė shitjen e “Grand”-it, vdekja e dyshimtė e ish-kreut tė bordit, Dino Asanaj. Pėr vite me radhė, kjo pėrfaqėsuese ka pasur njė milionė arsye tė japė dorėheqje. Blerim Rexha dihet se ka qenė i dėrguar politik nė kėtė bord, si rezultat ai personalisht nuk ka fuqi t’u thotė jo ndėrhyrjeve politike, sepse ai ėshtė dėrguar aty pėr tė implementuar kėrkesat e politikės, andaj kėto rrethana e sqarojnė edhe pozicionin e tij tė papeshė nė kėtė bord.

E dyta: Pak ditė pas lajmit se pėrfaqėsuesja amerikane u largua nga AKP-ja, na doli se kompania “New Generation Power” nga shteti Illinois, ka nėnshkruar njė kontratė me Ministrinė e Minierave dhe Resurseve Natyrore tė Serbisė pėr bashkėpunim biznesi dhe teknik nė kombinatin e “Trepēės” nė veri tė Mitrovicės. Ministri serb, Milan Baēeviq, tha zyrtarisht se nėnshkrimi i kontratės erdhi pas marrėveshjes sė arritur mes Prishtinės dhe Beogradit. Pas bujės sė madhe qė bėri ky lajm, Ambasada Amerikane reagoi duke sqaruar se “ambasada amerikane nė Prishtinė nuk ėshtė marrė me “New Generation Power”, por zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit nė Washington e kanė kėshilluar kėtė kompani se Kosova ėshtė shtet sovran dhe se qeveria e Serbisė nuk ka juridiksion mbi kompleksin e minierave tė ‘Trepēės’”. Kurse drejtori i konsorciumit “New Generation Power” deklaroi se pėr arritjen e marrėveshjes ai ka bashkėpunuar ngushtė me Departamentin Amerikan tė Shtetit. Ai ka thėnė se pas nėnshkrimit tė marrėveshjes me Beogradin, do tė nisė bisedimet edhe me Qeverinė e Kosovės.

E treta: Behxhet Pacolli ka kohė qė e ka bėrė tė ditur haptazi interesin e tij pėr asetin mė tė vlefshėm tė Kosovės “Trepēėn”. Se ai me ēdo kush ia kė vėnė syrin kėsaj pasurie nuk ėshtė ndonjė lajm. Ai tashmė ka dėshtuar si politikan dhe inkuadrimin e tij nė institucione po e shfrytėzon pėr interesa biznesi, dorėn nė zemėr ky ka qenė edhe qėllimi i tij qysh kur ėshtė futur nė politikė. Nė fund tė fundit ai ėshtė njė biznesmen dhe mundėsinė pėr tė qenė nė qeverisje ia ka dhėnė me tė dy duart vetė kryeministri Hashim Thaēi. Pėr tė realizuar planin e tij me shumė mjeshtri e dredhi ka mbledhur rreth vetes persona tė dėshmuar nė kėtė zanat. Si parti nė koalicion AKR iu lejua tė kėrkojė ministri shtesė. Nė kėto rrethana politike nė momentin mė tė duhur, Pacolli i kėrkoi Thaēit qė nė emėr tė riformatimit tė qeverisė ta marrė nėn kontroll Ministrinė e Zhvillimit Ekonomik tė vendit. Kjo ministri merret me privatizimin e aseteve publike.

Tashmė u shit Distribucioni, gati ka pėrfunduar edhe shitja e PTK-sė, dhe ka mbetur aseti kryesor qė Kosova ka - minierat e pasura tė “Trepēės”. Pacolli qė para dy vjetėsh ka bėrė publik planin pėr “Trepēėn”, duke kėmbėngulur qė e ardhmja e kėtij gjigandi tė vendoset sipas planit tė tij. Nė vitin 2011, Pacolli kundėrshtonte ashpėr privatizimin e kėsaj ndėrmarrje, duke thėnė se fillimisht nė “Trepēė” duhet tė investohet dhe tė rritet prodhimi, duke e rigjallėruar atė, dhe mė pas tė mendohet pėr njė formė tė partneritetit publiko-privat. Ai e arsyetonte kėtė propozim duke thėnė se do tė ndihmonte kauzėn e punėsimit nė afat tė shkurtėr dhe tė pėrfitimit mė tė madh nė tė ardhmen.

Ai atė kohė pati akuzuar partnerėt e tij qeveritarė pėr kontrabandim ligjesh, duke drejtuar gishtin kah ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, i cili e ka sponsorizuar kėtė ligj nė Qeveri e Parlament dhe i cili i ka dhėnė autoritet kėsaj ministrie qė tė merret me privatizimin e kėtij aseti. Kur e pa se tash kjo ministri do tė merret me “Trepēėn”, Pacolli, vazhdimisht ka bėrė pėrpjekje qė ta marrė nė duar Ministrinė e Zhvillimit Ekonomik. Plani i tij i publikuar parasheh qė princit tė Kentit, Michael, t’i jepet ekskluziviteti pėr ta regjistruar “Trepēėn” si kompani nė Londėr. Ndėrkohė qė “Trepēa” do tė funksiononte edhe nė Kosovė si kompani operacionale, duke planifikuar qė pas disa vitesh njė pjesė e saj t'i nėnshtrohet procesit tė shitjes. Pėr kompanitė britanike tė interesuara pėr “Trepēėn”, bėri tė ditur nė njė intervistė dhėnė gazetės “Zėri” dy ditė mė parė edhe ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Prishtinė, Ian Cameron Cliff. Kėshtu qė, Pacolli ka kohė qė ia ka vėnė lapsin kėsaj pune.

E katėrta: Emėrimi i Fadil Ismailit nė krye tė MZHE-sė me kėrkesė tė Pacollit ėshtė fund e krye interes personal i Pacollit qė pėrmes njerėzve tė tij tė pėrfitojė nga “Trepēa”. Ismaili tashmė ėshtė dėshmuar se nuk e ka problem tė shfrytėzojė pozitėn e tij pėr interesa tė kompanive private. I emėruar nė kuadėr tė riformatimit tė qeverisė Thaēi, pėr mė shumė se dhjetė vjet me radhė ai i ka dhėnė tender kompanisė qė ka themeluar vetė, “Komtel”, nė vlerė prej miliona eurove. Ismajli dyshohet pėr keqpėrdorim tė pozitave qė ka mbajtur tash sa vjet me radhė nė Korporatėn Energjetike tė Kosovės (KEK) dhe nė Operatorin e Sistemit, Transmisionit dhe Tregut (KOSTT). Gazeta “Zėri” ka gjetur se Fadil Ismajli ka fshehur se ėshtė aksionar edhe nė disa kompani me kapital miliona euro duke mos i deklaruar nė Agjencinė Kundėr Korrupsionit (AKK).

Tė gjitha kėto rrethana janė tregues se lufta pėr “Trepēėn” ka nisur dhe shumė partnerė duket se janė tė pėrfshirė nė kėtė proces. E nė tė njėjtėn kohė zhvillimet politike tentohen tė kamuflohen derisa pas tyre na dalin interesa tė mėdha financiare. E Behxhet Pacolli me sa duket nuk e ka ndėrmend ta lėshojė nga dora “Trepēėn”. Rezervat minerale tė rikuperueshme dhe tė vlerėsuara tė “Trepēės” sillen prej 8 deri nė 12 miliardė euro dhe ndėrmarrja ka potencial pėr t’u bėrė njė nga fituesit mė tė mėdhenj tė valutės sė huaj nė Ballkan. Kėshtu sė paku thuhet nė njė dokument tė pėrgatitur nga Agjencia Kosovare e Privatizimit (AKP) pėr “Trepēėn”.
Zoti te rujt Arbana Xhara!
__________________
Ėndrrat e mia dua ti fal vetem ty!
Domira Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-06-13, 22:29   #93
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Titulli: Hajnia e shekullit

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Domira Shiko postimin
Zoti te rujt Arbana Xhara!
faleminderit .
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga jadore : 16-06-13 nė 22:30
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-06-13, 00:01   #94
Oqeani
 
Avatari i Oqeani
 
Anėtarėsuar: 03-02-08
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Postime: 24,382
Oqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hajnia e shekullit

Nuk e lexova po thuaj se as 1% ; por ēfar pret nga Pacolli - Ah ish kryeteri, " i ndjeri " jepte rrogen per publicitete me kepuce neper oda - eh mjer ne mjer !
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
Oqeani Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-08-13, 15:16   #95
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Thumbs down Titulli: Hajnia e shekullit

Anėtarėt e KQZ-sė mė tė paguar se ministrat






Prishtinė, 28.08.2013

Qeveria e Kosovės ka vendosur qė t’i kompensoj tė gjithė punėtorėt e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve pėr punėn qė po bėjnė rreth pėrgatitjeve dhe mbarėvajtjes sė zgjedhjeve lokale. Kryeministri Hashim Thaēi, ka ndarė pėr ta 161 mijė e 200 euro nė emėr tė shtesave. Ky buxhet do tė transferohet nė KQZ nga rezervat e shtetit.

Nė fakt, sipas vendimit tė Qeverisė, kėto mjete do t’i marrin 11 anėtarėt e KQZ-sė dhe 77 zyrtarėt e Sekretariatit tė KQZ-sė. Nė pikėn 1.2 tė vendimit tė Qeverisė sqarohet se pėrveē pagės bazė prej 60% mė shumė qė do ta marrin gjithė zyrtarėt e KQZ-sė, atyre do t’u paguhen edhe nga 60 euro nė muaj pėr shujtė.

Paga e njė anėtari tė KQZ-sė qė janė tė nominuar nga partitė politike ėshtė 800 euro. Sipas vendimit tė Qeverisė, kėta anėtarė do tė marrin nga 60% mė shumė, pėrkatėsisht 480 euro apo pagė totale prej 1280 euro. Shtesa prej 60% vlen edhe pėr 77 zyrtarėt e tjerė tė Sekretariatit tė KQZ-sė dhe ajo llogaritet pėr secilėn pozitė veē e veē varėsisht nga sa i kanė pagat ata zyrtarė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-08-13, 11:57   #96
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hajnia e shekullit

Dosja e Ahmet Shalės 2000 faqesh


Prishtinė, 30.08.2013

Hiē mė pak se 44 institucione vendore e ndėrkombėtarė qė funksionojnė nė Kosovė, e kanė nė sirtarėt e tyre njė dosje prej mė shumė se 2000 faqesh me protagonist kryesor tė saj Ahmet Shalėn, ambasador aktual i Kosovės nė Japoni.

Nė dosje, siē shkruan “Zėri”, zė vend edhe kryetari aktual i komunės sė Suharekės, Blerim Kuēi, por edhe zyrtarė tė tjerė, qė kanė qenė pjesė e pazarit tė ndėrmarrjes Bujqėsore Industriale “Suhareka”, nė po kėtė qytet.

Njėra prej dosjeve mė voluminoze nė vend ka arritur tė bjerė edhe nė duar tė kryeprokurorėve jashtė shtetit tė Kosovės. Ajo ėshtė dėrguar nė gjykatat nė Itali, Angli, Francė, Gjermani, por edhe disa prokurorėve tė shteteve tjera, me qė shtetasit e tyre shėrbejnė si punėtorė tė misionit ndėrkombėtar tė sundimit tė ligjit, EULEX.

Ish- punėtorė tė NBI “Suhareka” akuzojnė rėndė ish- drejtorin e privatizimit Ahmet Shala pėr manipulime e keqpėrdorime, sipas tė cilėve janė bėrė gjatė procesit tė privatizimit tė kėsaj ndėrmarrje.

“Suhareka” ka nė pronėsi mė shumė se 1600 hektarė tokė, si dhe bodrumin e verės, i cili gjendet nė mes tė qytetit tė Suharekės.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-01-14, 17:10   #97
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hajnia e shekullit

Njė negociator nė Bruksel, 65 mijė euro shpenzime



Delegacioni i kryeministrit, Hashim Thaēi, dhe zėvendėskryeministres, Edita Tahiri, nga mė shumė se 780 mijė euro shpenzime tė bėra gjatė vitit 2013 nė kuadėr tė bisedimeve me palėn serbe nė Bruksel, mbi 153 mijė euro i kanė shpenzuar vetėm nga kredit-kartelat shtetėrore.

Sipas tė dhėnave zyrtare qė ka siguruar gazeta “Zėri” nga Zyra e Kryeministrit, nga janari e deri nė dhjetor tė vitit qė lamė pas, delegacioni i kryeministrit, Hashim Thaēi dhe i zėvendėskryeministres Edita Tahiri, kanė shpenzuar qindra mijėra euro nga buxheti i Kosovės nė emėr tė akomodimit dhe mėditjeve, shpenzimet nga kredit-kartelat shtetėrore dhe pėr aviobileta.

Delegacioni pesė anėtarėsh i tė parit tė Qeverisė, ku pėrfshihet kryeministri Hashim Thaēi, Bekim Qollaku, Abelard Tahiri, Blerim Shala dhe Edi Sejdiu, pėr akomodim dhe mėditje gjatė vitit tė kaluar kanė shpenzuar mė shumė se 106 mijė euro, ndėrsa nga kredit-kartelat shtetėrore kanė shpenzuar rreth 95 mijė euro.

Delegacioni shtatanėtarėsh i zėvendėskryeministres Edita Tahiri, ku pėrfshihet kjo e fundit, Gazmir Raci, Arjeta Rexhaj, Dren Zeka, Elona Cecelia, Visar Xani dhe Qemajl Marmullakaj, kanė shpenzuar rreth 1445 mijė euro pėr akomodim dhe mėditje dhe rreth 60 mijė euro tė tjera shpenzime nga kredit-kartelat shtetėrore.

Delegacioni i kryeministrit Thaēi dhe zėvendėskryeministres Tahiri kanė shpenzuar rreth 378 mijė euro nė emėr tė aviobiletave.
Sipas njė kalkulimi tė thjeshtė, ēdo anėtarė i delegacionit qeveritar shpenzimet vjetore nė emėr tė akomodimit-mėditjeve, kredit-kartelave dhe aviobiletave, i ka pasur jo mė pak se 65 mijė euro.

Shpenzime gjysmake

Ndonėse, gazeta “Zėri” mbėshtetur nė Ligjin pėr Qasjen nė Dokumentet Zyrtare Nr. 03/L-215 ka kėrkuar nga Zyra e kryeministrit tė Kosovės qė tė sigurojė tė gjitha shpenzimet e bėra tė delegacionit politik dhe atij teknik nga fillimi i dialogut me 8 mars tė vitit 2011 e deri nė pėrfundim tė vitit tė 2013, njė gjė e tillė nuk ka ndodhur, pėrveē se janė dėrguar shpenzimet e bėra nga delegacioni i Thaēit dhe Tahirit pėr vitin 2013, pėrjashtuar kėtu edhe harxhimet e grupeve punuese.

Para bukur tė majme shpenzohen edhe grupet punuese bashkė me stafin e tyre pėrcjellės qė prej gati tri vitesh dialogojnė me palėn serbe pėr gjetjen e zgjedhjeve pėr ēėshtjen e energjisė, drejtėsisė, lirisė sė qarkullimit, sigurimet kufitare, ēėshtja e tregtisė, por edhe organizimin e zgjedhjeve lokale qė u mbajtėn muaj mė parė.

Drejtori i Institutit Riinvest, Lumir Abdixhiku kujton se qeveritė evropiane tė cilat dėshirojnė ta kursejnė paranė e shtetit gjejnė mėnyra pėr ta kursyer, derisa ka theksuar se qeveritarėt tanė kanė dėshmuar deri mė tani se nuk e kursejnė paranė publike.

“Nėse shpenzimet nė Bruksel janė bėrė me stilin e shpenzimeve qė i bėjnė qeveritarėt tanė nė Kosovė, atėherė them se kanė mundur tė harxhojnė mė pak, edhe pse parimisht nuk mund tė them nė ėshtė shpenzuar shumė apo pak, pasi qė nuk dihet nėse kanė zgjedhur hotelin mė tė lirė apo mė tė shtrenjtė, kanė ngrėnė dreka tė shtrenjta apo mė tė lira?.

Por, ajo ēka mund tė them ėshtė nėse kanė shpenzuar mes stilin e shpenzimeve sikurse nė Kosovė, them se zakonisht paraja e shtetit nuk kursehet dhe ka pak shpresa qė delegacioni i Kosovės e kanė kursyer buxhetin e Kosovės nė Bruksel”, ka thėnė ai. Sipas tij, Qeveria e Kosovės lėre mė qė nuk e ka kursyer paranė publike, por nė kėtė drejtim pėrvojat na ka treguar se nuk pa pasur as vullnet pėr ta njė gjė tė tillė, kur vijnė nė shprehje shpenzimet pėr luksin e tyre.

Kėrkohet mė shumė transparencė

Ndėrsa, Merita Mustafa, menaxhere e programit Transparenca dhe Anti-Korrupsioni nė KDI, e ka quajtur shqetėsuese shifrėn e shpenzimeve tė krijuara nga delegacioni i kryeministrit Thaēi dhe i Edita Tahirit.

“Nėse kjo shifėr ėshtė e saktė, atėherė kjo pa dyshim se duhet tė jetė njė fakt shumė shqetėsues, sepse Kosova ende konsiderohet si shteti mė i varfėr nė Evropė dhe se zyrtarėt tanė nuk duhet ta kenė luksin e shpenzimeve tejet tė larta. Ėshtė me tė vėrtetė zhgėnjyese pėr qytetarėt kur dėgjojnė se zyrtarėt tanė shumė shpesh janė mė tė fokusuar nė shpenzimet e tyre luksoze qė do t’i bėjnė, se sa nė rezultatet qė duhet t’i japin apo obligimet qė duhet t’i kryejnė”, ka thėnė ajo.

Sipas saj, ėshtė koha e fundit qė tė ketė njė transparencė mė tė madhe, ku secili shpenzim i parasė publike duhet tė publikohet dhe tė shfrytėzohet nė mėnyrė sa mė racionale, e qė se bashku me kėto duhet tė vijnė edhe rezultatet apo benefitet pėr qytetarėt.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-02-14, 18:56   #98
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Hajnia e shekullit

Kėshilltari i Mimoza Kusarit-Lilės kapet me presh nė dorė – 50 mijė euro haraē








“Drejtėsia nė Kosovė”, nė njė nga emisionet e fundit pėrfundimisht ka zbardhur se kush janė haraēxhinjtė dhe kokat e krimit tė organizuar nė Komunėn e Gjakovės.
Skėnder Sina, njė ndėr bashkėpunėtorėt e kryetares se Gjakovės, Mimoza Kusari-Lila, kėshilltar i saj, ėshtė dėnuar pėr marrje tė ryshfetit me njė vit burg.
Nė arsyetimin e dėnimit thuhet qė ai ka marrė 20 mijė, dhe ka kėrkuar 50 mijė euro ryshfet.

Pėr bashkėpunimin e tij me Kusari-Lilėn tregon edhe kjo foto e vendosur ne profilin e zonjės Kusari Lila nė Facebook.






__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 10:30.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.