Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 13-11-12, 21:40   #16
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A do e ndrroje perkatsin fetare per interesa kombetare

Makresh,
e njeh ti shprehjen , liria e te menduarit , liria e te jetuarit, lirija e te vepruarit ..?

deshmoje Ti qe je rritur ne Demokraci , ne te kunderten del qe praktikon trusni psikollogjike totalitare ne virtualitet ..
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 14-11-12, 09:41   #17
murrizi
 
Avatari i murrizi
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 3,489
murrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Titulli: A do e ndrroje perkatsin fetare per interesa kombetare

a sje shku n'siri a ?
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
murrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-11-12, 10:30   #18
AlbaSoft
 
Avatari i AlbaSoft
 
Anėtarėsuar: 28-04-08
Postime: 1,729
AlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėmAlbaSoft i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A do e ndrroje perkatsin fetare per interesa kombetare

''Flamuri kombėtar ėshtė rrobė, qė i bie tamam ēdo shqiptari''

- Mr. Jakup Asipi (Zoti e mėshiroftė)



__________________
99% t'bukuris t'1 femnes munesh me fshi , me 1 Pallom t'lagt !
AlbaSoft Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-11-12, 18:40   #19
Naki
Moderator
 
Avatari i Naki
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Vendndodhja: Nė Gjermani
Postime: 7,859
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A do e ndrroje perkatsin fetare per interesa kombetare

Kombet dhe popujtė kanė nevojė pėr mirėqenje mė tė mirė sociale,qetėsi dhe harmoni me vetė veten dhe me tė tjerėt.
Pėrkatėsia fetare do ti duhet njerėzimit dhe nuk ka arsye pėr tė nėnqmuar kėtė apo atė religjionė.
Sigurishtė pėr mua ėshtė primare indentiteti kombėtarė dhe orientimi i shumicės sė bashkėkombasėve tė mi,por nuk preferojė tė mbjellim urrejtje hipotetike.
Referendumi popullor ėshtė instrumenti i kahjes dhe pėrcaktimit tė rrugėtimit demokratik.
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-09-13, 21:31   #20
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: A do e ndrroje perkatsin fetare per interesa kombetare

I pari vjen kombi apo feja?


"EDHE KRISHTI NĖ NA THĖNTĖ UNĖ JAM GREK , ENI PAS MEJE , DO TI THEMI : PA MBLIDH MENTĖ, SE SHQIPTARI S VJEN PAS TEJE..."
- PETRO NINI LUARASI -

“NĖ ĒDO KONFLIKT ĖSHTĖ KOMBI AI QĖ DUHET TĖ MBROHET. DHE NĖSE ZOTI NJĖ HERĖ URDHĖROI TĖ KUNDĖRTĖN, ATĖHERĖ ĖSHTĖ KOHA QĖ AI TĖ NDĖRROJĖ MENDJE.”
- ROGER SCRUTON, BBC -


• Demokracia dhe ligji islamik •

“A duhet njė komb tė pėrkufizohet nga gjuha dhe territori apo nga partia nė pushtet dhe feja?”, pyet shkrimtari dhe filozofi anglez, Roger Scruton
Roger Scruton, BBC

Pėr tė kuptuar se ēfarė po ndodh sot nė Lindjen e Mesme duhet ta hedhim vėshtrimin pas, nė fund tė Luftės sė Parė Botėrore. Perandoria Austro-Hungareze ishte shkatėrruar dhe nga rrėnojat u shfaq njė grup shtetesh-kombe.
Kėto shtete-kombe, qė pėrfshinin Austrinė, Hungarinė, Rumaninė dhe Ēekosllovakinė, nuk ishin krijime arbitrare. Krijimet e tyre pasqyronin ndarjet e kahershme tė gjuhės, fesė, kulturės dhe etnicitetit.
Dhe megjithėse e gjithė marrėveshja u prish brenda dy dekadave, kjo ndodhi pjesėrisht pėr shkak tė ngritjes sė nazizmit dhe komunizmit, dy ideologji pushtimi.
Sot ne i marrim shtetet-kombe nė qendėr tė Europės pėr tė mirėqena. Ato janė ente politike, secili me njė qeveri tė zgjedhur nga qytetarėt qė jetojnė nė tokėn e tyre.
Kur Perandoria Austro-Hungareze ra, ashtu bėri edhe Perandoria Osmane, territoret e sė cilės pėrfshinin tė gjithė Lindjen e Mesme dhe Afrikėn Veriore.

Aleatėt fitues e copėtuan Perandorinė Osmane nė shtete tė vogla territoriale. Por shumė pak prej tyre kanė gėzuar mė shumė se njė spazmė tė pėrkohshme demokracie.
Shumė janė qeverisur nga klane, sekte, familje ose milici, zakonisht tė mbėshtetura, ashtu si nė Siri, nga dhuna shtypėse e ēdo grupi qė sfidon pushtetin qeverisės.
Njerėzit shpesh e shpjegojnė mungesėn relative tė demokracisė nė Lindjen e Mesme, duke argumentuar se ndarja e rajonit nė territore nuk ka ngjallur asnjė lidhje tė ekzistuar mė parė qė meriton besnikėrinė e njerėzve.

Nė disa raste kjo ka funksionuar. Ataturku, gjenerali i ushtrisė turke ishte nė gjendje tė mbronte zemrėn turqishtfolėse tė perandorisė dhe ta kthente atė nė njė shtet tė modelit europian.
Gjetkė, shumė njerėz identifikohen fillimisht me besimin fetar, pastaj me shtetin kujt i pėrkasin. Hassan al-Banna, ai qė themeloi Vėllazėrinė Myslimane nė vitin 1928, u tha pasuesve tė tij se bashkimi i tė gjithė myslimanėve nė tė gjithė botėn nė njė super-shtet islamik, njė kalifat, duhej tė ishte pėrparėsia.

Rezultati i imponimit tė kufijve shtetėrorė te njerėzit qė identifikohen me anė tė fesė sjell njė lloj kaosi qė ne e kemi dėshmuar nė Irak, ku sunitė dhe shiat luftojnė pėr dominim.
Tani po dėshmojmė njė kaos mė tė madh akoma nė Siri, ku njė sekt minoritar islamik, Alauitėt, kanė mbajtur njė monopol tė fuqisė shoqėrore qė prej ngritjes sė familjes Assad.
Pėrkundrazi, europianėt janė mė tė prirur tė identifikohen nėpėrmjet kufijve shtetėrorė. Nė ēdo konflikt ėshtė kombi ai qė duhet tė mbrohet. Dhe nėse Zoti njė herė urdhėroi tė kundėrtėn, atėherė ėshtė koha qė ai tė ndėrrojė mendje.

Njė ide e tillė ėshtė blasfemi pėr islamin, i cili bazohet nė besimin se Zoti ka zbritur njė ligj tė pėrjetshėm dhe na pėrket neve t’i dorėzohemi atij, kėtė nėnkupton edhe fjala ‘islam’: nėnshtrim.
Islami suni ishte besimi zyrtar i otomanėve dhe asnjė formė tjetėr e islamit nuk njihej formalisht. Toleranca u jepej sekteve tė tjera kristiane, zoroastiranėve dhe hebrenjve.
Por historia zyrtare pėr disa shekuj ishte se perandoria drejtohej nga Sheriati, ligji i shenjtė islam, i plotėsuar nga njė kod civil dhe nga ligjet e brendshme tė sekteve tė ndryshme tė lejuara.
Ataturku shfuqizoi sulltanatin dhe themeloi njė kod tė ri civil, tė bazuar nė paraprijėsit europianė. Ai hartoi njė kushtetutė qė shkėputi qartė tė gjitha lidhjet me ligjin islamik, ndaloi format islame tė veshjes, bėri tė paligjshme poligaminė, imponoi njė sistem laik tė arsimit dhe urdhėroi pėr besnikėri ndaj atdheut si detyrėn kryesore tė ēdo turku.

Nė ēdo krizė, kur besnikėria tė ishte nė rrezik, duhej qė turqit ta identifikonin veten para sė gjithash si turq dhe vetėm mė pas mund tė paraqiteshin edhe si myslimanė.
Ataturku lejoi edhe shitjen e alkoolit, nė mėnyrė qė turqit tė pinin sipas dėshirės sė tij pėr reformat e reja qė kishin pėrfshirė vendin.
Ataturku e ribėri Turqinė njė vend relativisht tė hapur dhe tė begatė qė mund t’i kthejė njė faqe krenare botės moderne. Ai e bėri atė njė komb, tė bashkuar nga gjuha dhe territori dhe jo nga partia dhe besimi.
Votimi universal pėr tė rriturit e tė dyja gjinive u prezantua nė Turqi nė vitin 1933. Dhe vendi vazhdoi tė qeveriset nga njė sistem ligjor qė e merr autoritetin e tij nga ligjet e njerėzve mė shumė sesa nga ato tė lidhura me perėndinė.

Ndėrkohė, popullsia e vendit ishte pothuajse plotėsisht myslimane dhe pėrjetonte njė nostalgji tė pashmangshme pėr mėnyrėn e bukur dhe tė pastėr tė jetesės sė kėrkuar nga Kurani. Ekzistonte njė tension midis shtetit laik dhe ndjenjės fetare tė njerėzve.
Ataturk ishte nė dijeni tė kėtij tensioni dhe e emėroi ushtrinė si mbrojtėsen e kushtetutės laike. Ai imponoi njė sistem edukimi tek oficerėt e ushtrisė qė do t’i bėnte ata kundėrshtarė tė obskurantizmit tė klerikėve.
Ushtria duhej tė ishte mbrojtėse e progresit dhe modernitetit, i cili do tė vinte nė zemrėn e njerėzve patriotizmin pėrmbi besimin e thellė.

Nė bindje tė rolit tė caktuar, ushtria turke ka provuar disa herė t’i pėrmbahet vizionit tė Ataturkut. Kjo ndodhi nė vitin 1980, kur Bashkimi Sovjetik po pėrpiqej ta destabilizonte demokracinė turke dhe patriotėt sė bashku me tė majtėt po e luftonin atė nė rrugė.
Ushtria gjithashtu ka bėrė tė ndihet vlera e saj vitet e fundit, kur qeveria e Kryeministrit Rexhep Erdogan bėri disa hapa pas nė vlerat e vjetra islamike.

Partia pėr drejtėsi dhe zhvillim e Erdoganit ėshtė formalisht laike. Por ai ėshtė njė burrė i njerėzve dhe njė mysliman i sinqertė, i cili beson se Kurani i frymėzuar nga hyjnorja pėrmban vlera tė rėndėsishme pėr jetėn njerėzore.
Ai nuk ėshtė i lumtur me njė kushtetutė qė vendos patriotizmin mbi besimin dhe qė bėn ushtrinė nė vend tė xhamisė, mbrojtėsen e rregullit shoqėror.
Ai ka nxjerrė nė gjyq njė numėr tė madh tė oficerėve tė ushtrisė nė akuza pėr pėrmbysje, disa prej tė cilėve janė dėnuar edhe pėrjetėsisht.
Gjyqet janė denoncuar si njė parodi e drejtėsisė, por ata qė e kanė thėnė kėtė me shumė gjasa do tė akuzohen pėr pėrmbysje edhe vetė. Gazetarėt qė kundėrshtojnė politikat e Erdogan kanė njė tendencė tė pashmangshme pėr tė pėrfunduar nė burg.
Gazetat qė kritikojnė Kryeministrin e gjejnė veten papritur tė vėna pėrpara taksave dhe gjobave dėrrmuese. Dhe protestat popullore shtypen me ēdo lloj force tė kėrkuar. Nė Turqi, kundėrshtimi mund tė bėhet i rrezikshėm.

Rasti i gjallė i Turqisė ilustron idenė se demokracia, liria dhe tė drejtat e njeriut nuk janė njė e vetme, por tri gjėra tė ndara. Erdogan ka njė numėr tė madh ndjekėsish.
Ai ka fituar tri herė zgjedhjet me shumicė tė konsiderueshme. Por liritė primare qė shumica e botės perėndimore i marrin pėr tė mirėqena janė mė tepėr nė rrezik sesa nė zgjerim.
Shembulli egjiptian ėshtė akoma mė shumė i lidhur me ēėshtjen e demokracisė dhe ligjit islam. Vėllazėria Myslimane ka kėrkuar gjithnjė tė jetė njė lėvizje masive, qė ėshtė ngritur mbi mbėshtetjen popullore.
Por lideri i saj mė me ndikim, Sayyid Qutb, e dėnon idenė e shtetit laik si njė lloj blasfemie, njė pėrpjekje pėr tė uzurpuar dėshirėn e Zotit duke miratuar ligje qė kanė thjesht njė autoritet njerėzor. Qutb u ekzekutua nga Presidenti Nasser, i cili erdhi nė pushtet me anė tė njė grushti ushtarak.

Dhe qė atėherė Vėllazėria Myslimane dhe ushtria e vendit kanė luftuar kundėr njėra-tjetrės. Vėllazėria synon pėr njė qeveri populiste dhe fitoi njė zgjedhje qė u desh pėr tė autorizuar rikthimin e Egjiptit si njė Republikė Islamike.
Posterat e valėvitur nga mbėshtetėsit e Morsit nuk mbrojnė demokracinė apo tė drejtat e njerėzve. Ata thonė: “Tė gjithė ne mbėshtesim Sheriatin”. Ushtria iu kundėrpėrgjigj duke i thėnė “Jo, vetėm disa prej nesh e duan Sheriatin”.
Pra, pėrse nuk mund tė qeveriset njė shtet modern nga ligji islamik? Kjo ėshtė njė ēėshtje e diskutueshme pėr tė cilėn ekzistojnė disa pikėpamje.
Mė poshtė po paraqes mendimin tim. Shkollat origjinale tė jurisprudencės islamike, tė cilat u ngritėn nė prag tė mbretėrimit tė Profetit nė Medinė, i lejuan juristėt ta pėrshtatnin ligjin sipas nevojave nė ndryshim tė shoqėrisė, me anė tė njė procesi reflektimi tė njohur si ‘ixhtihad’ ose pėrpjekja.

Por duket se kėsaj i erdhi fundi gjatė shekullit tė tetė, kur u pohua nga shkolla teologjike dominuese e kohės se tė gjitha ēėshtjet me rėndėsi tashmė ishin vendosur mė parė dhe se ‘porta e ixhtihadit ishte mbyllur’.
Pėrpjekja pėr ta pėrhapur Sheriatin sot, mbart rrezikun e imponimit te njerėzit njė sistem ligjesh tė projektuara nga qeveria e njė komuniteti tė zhdukur kohė mė parė, nė pamundėsi tė pėrshtatjes me rrethanat nė ndryshim tė jetės njerėzore.

Pėr ta thėnė me pak fjalė, ligji laik pėrshtat, ligji fetar thjesht duron. Pėr mė tepėr, saktėsisht pėrse Sheriati nuk ėshtė pėrshtatur, askush nuk e di me tė vėrtetė se ēfarė thotė.
A na tregon ai se duhet t’i godasim me gurė shkelėsit e kurorės deri nė vdekje? Disa thotė po, tė tjerė e mohojnė. A na tregon Sheriati se investimi i parave me interes ėshtė i ndaluar nė ēdo rast? Disa thonė po, tė tjerė nuk e pranojnė.

Kur Zoti bėn ligjet, ligjet bėhen po aq misterioze sa Zoti. Kur i bėjmė ne ligjet dhe i hartojmė sipas qėllimeve tona, ne mund tė jemi tė sigurt pėr kuptimin e tyre.
E vetmja pyetje qė mbetet atėherė ėshtė “kush jemi ne?” Cila mėnyrė e pėrkufizimit tė vetes sonė harmonizon zgjedhjet demokratike me opozitėn reale dhe me tė drejtat personale?
Kjo, sipas mendimit tim, ėshtė pyetja mė e rėndėsishme me tė cilėn po pėrballet sot Perėndimi.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 17:08.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.