Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Ekonomi & Biznes
Emri
Fjalėkalimi
Ekonomi & Biznes Diskutime, informacione, studime e probleme ekonomike tė ndryshme nga ekonomia shqiptare e boterore.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 15-09-11, 10:54   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Turkish Airlines blenė Montenegro Airlines





10:47 / 15.09.2011
Qeveria e Malit tė Zi bėnė gati terrenin pėr privatizimin e kompanisė Montenegro Airlines, kurse tenderi do tė shpallet shpejt. Ndėrkaq, Turkish Airlines ka shprehur disponim qė tė zgjeroj afarizmin nė Ballkan. Njė tender para njė viti kishte dėshtuar pėr shkak se askush nuk kishte dhėnė ofertė.


Ende nuk ėshtė precizuar se qėndrimi i rabinit izraelit Jon Metzger nė Mal tė Zi ėshtė e ndėrlidhur me shpalljen e tenderit, meqenėse kompania izraelite "El Al" ka shfaqur interes pėr te. Nė tenderin e fundit ajo ka tėrhequr dokumentacionin, sikurse edhe Arkia Airlines dhe Etihada nga Emiratet e Bashkuara Arabe dhe Innuenda nga Qipro, shkruan gazeta e Beogradit Novosti .

Pėr kompania malazeze ėshtė e interesuara edhe kompania ajrore Turkish Airlines,e cila ėshtė nė ekspansion nė Ballkan dhe ka nė pronėsi shumicėn e aksioneve tė kompanisė sė Bosnjės.

Pas informatave jozyrtare,pas tėrheqjes nga tenderi pėr JAT-in serb, nė Turkish Airlines janė orientuar kah Podgorica. Sipas tė dhėnave nga faqja e saj e internetit vjet kompania kishte fitim 191 milionė euro, ka bartur 29 milionė udhėtarė. Sipas vėllimit tė qarkullimit ajron, vjet ajo kishte vendin e tretė nė Evropė.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga ~AnnA~ : 15-09-11 nė 10:55
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 15-09-11, 10:56   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Lajme nga ekonomia e vendore dhe jasht !

Wind-Power ndal gjeneratorėt nė Golesh





9:29 / 15.09.2011

Kur kompania gjermano-kosovare Wind-Power, prodhues i energjisė nga era, erdhi pėr tė investuar nė Kosovė, nė pėrurim nuk mungonin asnjėri nga protagonistėt e energjetikės kosovare. Madje, thureshin lavde se bėhej fjalė pėr njėrin nga projektet mė serioze tė prodhimit tė energjisė sė pastėr.


Nuk kaloi shumė kohė dhe gjeneratorėt e kėsaj kompanie, tė vendosur nė Kodrat e Goleshit, kanė ndalur punėn. Krejt kjo si pasojė e njė vendimi tė Zyrės se Rregullatorit tė Energjisė, me tė cilin ia pėrgjysmoi tarifat e shitjes, qė pėr menaxheret e kompanisė i bie tė punohet me humbje. Investuesi, u ankua kundėr vendimit dhe pėr mė shumė se njė vit nuk mori pėrgjigje nga ZRRE. Si pasojė, edhe Korporata Energjetike e Kosovės e shkyēi nga rrjeti deri nė njė marrėveshje pėr tarifat, Shkruan Express.

Para kėsaj, menaxheri i projektit, Avni Hajrullahu, rrėfen pėrvojėn e hidhur edhe me Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė dhe Administratėn Tatimore tė Kosovės. Thotė se i ėshtė dashur kohė e gjatė qė ta kompletojė njė grumbull dokumentesh dhe shumė ditė pritjeje deri te regjistrimi i biznesit.

Pėr burokracinė nuk ėshtė befasi nėse shikohet renditja e Kosovės nė raportet e Bankės Botėrorė pėr ambientin e tė berit biznes. Paraqitet si vend me procedura tė tejzgjatura dhe burokraci. “Pas tė gjitha kėtyre pengesave, investitori ėshtė duke e shqyrtuar seriozisht tėrheqjen nga Kosova”, thotė menaxheri i projektit, Hajrullahu.

Sipas tij, situata pėr kompaninė u rėndua se tepėrmi, kur Zyra e Rregullatorit tė Energjisė vendosi t’i pėrgjysmojė tarifat e shitjes sė kėsaj energjie.

Nė fillim, marrėveshja pėr blerje tė energjisė mes kompanisė dhe KEK-ut kishte tarifat nxitėse 84 euro/MWh pėr energjinė e prodhuar nga era.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 10:57   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Zbatimi i marrėveshjes, sjell implikime ekonomike





16:48 / 14.09.2011

Zbatimi i marrėveshjes pėr njohjen e vulave doganore dhe marrja nėn kontroll e vendkalimeve kufitare nė veriun e Kosovės, mund tė pasohet me implikime nė aspektin ekonomik. Kėshtu mendojnė njohės tė ēėshtjeve ekonomike dhe pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit.


Qeveria e Kosovės, tashmė ka paralajmėruar se tė premten, do tė fillojė zbatimi i marrėveshjes pėr njohjen e vulave doganore dhe vendosjen nėn kontroll tė pikave kufitare 1 dhe 31. Mė kėtė do tė marrė fund edhe vendimi i 20 korrikut pėr ndalimin e importeve nga Serbia.

Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit, ka shprehur dyshimet se fillimi i zbatimit tė marrėveshjes, qė nėnkupton heqjen e masave tė reciprocitetit ndaj produkteve serbe, do tė dėmtojė prodhuesit vendorė dhe ekonominė nė pėrgjithėsi. “Paragjykimet janė se kėto do tė ndikojnė mjaft keq pėr prodhuesit dhe ekonominė vendore. Pasi njė kohė, pas 40 ditėsh kėto po vihen nė situatė para masave tė reciprocitetit. Me kėtė do tė ketė mundėsi qė tė shfrytėzohen rrugėt alternative, tė zhvillohet kontrabanda e cila ka qenė kancer pėr ekonominė e Kosovės”, shprehet Shahini

Edhe ekspertė pėr ēėshtje ekonomike, thonė se lejimi i importit nga Serbia do tė dėmtojė bizneset kosovare, tė cilat, sipas tyre, gjatė periudhės se aplikimit tė masave reciproke, kanė qenė mė tė pranishme nė treg.

Haki Shatri, ish-ministėr i Ekonomisė dhe Financave, shprehet skeptik se nė pikat kufitare nė veriun e Kosovės, mallrat serbe do t’ iu nėnshtrohen taksave doganore. “Kam dilema, nuk jam shumė i sigurt se gjithēka do tė shkojė nė rregull. Ėshtė pak vėshtirė tė kontrollohet, duke marrė parasysh konfiguracionin, gjerėsinė e terrenit, dhe rrethanat qė mbizotėrojnė atje. Nuk them se mungon vullneti as i doganierėve dhe as i institucioneve tona, pėr tė pasur atė terren nėn kontroll, por ėshtė tepėr e vėshtirė, duke marrė rrethanat nė pėrgjithėsi dhe klimėn e krijuar pas 25 korrikut”, thotė Shatri.

Nė anėn tjetėr, Lekė Musa, kryeshef ekzekutiv nė Odėn Ekonomike Amerikane nė Prishtinė, konsideron se kthimi i masave tė tregtisė se lirė mė Serbinė, do tė sjell invazion pėr produktet serbe, ndėrsa bilanc negativ tregtar pėr Kosovėn.“Sigurisht se implikime do tė ketė. Para zbatimit tė masave tė reciprocitetit, Kosova ka qenė njė humbėse e madhe nga tregtia e lirė mė Serbinė. Dhe shkaku kryesor i kėsaj ka qenė njė bilanc tregtar negativ nė dėm tė Kosovės, ndėrsa me 95 pėr qind nė favor tė ekonomisė serbe. Kjo ndodh pėr arsye se ekonomia serbe ėshtė shumė me e fuqishme dhe shumė mė e konkurrueshme se sa prodhuesit vendorė nė Kosovė”, thekson Musa.

Ndryshe, qė nga dhjetori i vitit 2008, Serbia ka ndaluar tė gjitha mallrat kosovare, pėr shkak tė ndėrrimit tė vulave nga ato tė UNMIK-ut nė vula tė Republikės sė Kosovės.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 11:14   #4
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Sparkes: Paratė nga dogana nė veri, nė buxhet tė Kosovės






11:59 / 15.09.2011

Zėvendėsshefi i EULEX-it, Andy Sparkes ka deklaruar se plani ėshtė qė mė 16 shtator tė merren nėn kontroll pikat doganore nė veri. Ai ka thėnė se nė pikat doganore, Jarinje dhe Bėrnjak, do tė vendosen doganierė tė EULEX-it dhe ata vendorė, dhe se, siē ka shtuar ai, Beogradi ka qenė i njoftuar pėr kėtė veprim.


“Bashkimi Evropian vazhdimisht ka qenė, dhe do tė jetė, nė kontakt tė vazhdueshėm me partnerėt serbė, nė tė gjitha nivelet. Edhe ky hap i zbatimit tė marrėveshjes sė arritur gjatė dialogut, nuk do duhej tė ishte befasi pėr askėnd”, ka deklaruar Sparkes pėr “Vesti”.

Ai mė tej ka theksuar se Kosova ėshtė njė zonė doganore, dhe se misioni qė ai drejton vetėm ėshtė duke e kryer punėn e tij, duke marrė kėshtu kontrollin e plotė ndaj doganave.

“Kosova ėshtė njė zonė doganore, dhe kėtė e ka thėnė nė deklaratėn e tij edhe sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė. Nuk mendoj se kėtu ėshtė fjala pėr statusin. Ne kemi biseduar me zyrtarėt serbė, duke pėrfshi edhe takimet qė i kemi pasur sot, mirėpo atė qė ne e kemi bėrė ėshtė se i kemi informuar pėr aktivitetet operative qė do t’i ndėrmarrim mė 16 shtator. Kėto s[kane qenė bisedime, por vetėm informata”, ka shtuar Sparkes.

Ndėrkaq, i pyetur se ku do tė shkojnė paratė e grumbulluara nga doganat nė veri tė Kosovės, ai ka thėnė se ato do tė shkojnė nė buxhetin e konsoliduar tė Kosovės.

“EULEX-i do t’i mbledhė paratė. Mirėpo, kjo do tė bėhet pėr t’i derdhur ato nė buxhetin e konsoliduar tė Kosovės”, ka thėnė zėvendėsshefi i EULEX-it, Andy Sparkes pėr “Vesti”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 12:03   #5
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Zvicėr, UBS banka humb 2 miliardė dollarė





12:51 / 15.09.2011

Banka zvicerane UBS ka bėrė tė ditur se njė transaksion i paautorizuar nga njė punėtor i saj, ka shkaktuar humbje nė vlerė prej dy miliardė dollarėsh.

Banka me seli nė Cyrih ka thėnė se njė gjė e tillė mund tė ēojė nė humbje nė tremujorin e tretė tė 2011-ės.

I njėjti burim ka konfirmuar se asnjė llogari bankare e klientėve nuk ėshtė prekur nga incidenti, por nuk ka dhėnė detaje tė tjera. Pas njoftimit, aksionet nė gjigantin bankar tė Zvicrės kanė rėnė pėr mė shumė se 7 pėr qind.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 16:26   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Naftėtarėt dhe arkat fiskale


Naftėtarėt po kushtėzojnė Qeverinė e Kosovės me kompensim tė shpenzimeve tė pajisjes me arkat fiskale, gjė tė cilėn e paskan negociuar me Administratėn Tatimore tė Kosovės dhe qenkan duke pritur vendim tė favorshėm nga Ministria e Finansave?!

Naftėtarėt me “nėntė shpirtra“ (shumė tė aftė pėr” sallto mortale“ nė biznes, me standarde e me ligje) morėn guximin pėr t i kėrkuar lėmoshė ATK-sė, MF-sė dhe Qeverisė sė Kosovės, sepse qenkan buzė “falimentimit“!

Nga lindi ideja dhe arsyetimi pėr tė kėrkuar kompensimin (subvencionimin) e shpenzimeve qė dalin nga procesi i pajisjes me arka fiskale? Ky guxim i tepėrt (nuk po e them i pacipė) mė bėn tė dyshoj se naftėtarėt kanė krijuar aftėsi tepėr tė madhe (mos tė them marrėveshje, bashkėpunim, ja ortaki) me disa nga institucionet, disa nga zyrtarėt qeverisės e me disa nga liderėt politikė.

Kompensimi i shpenzimeve (subvencionimi) i kėsaj branshe, i kėsaj dege, i kėsaj veprimtarie biznesore qė ne konsumatorėt e njohim si tejet profitabile, do tė ishte tepėr favorizues pėr naftėtarėt (nėse do tė miratohej), por do tė ishte edhe tejet diskriminues ndaj tė gjitha bizneseve tjera. Jam pėr zbatimin e ligjit, e jo pėr favorizim tė naftėtarėve, qė prodhon diskriminim mes bizneseve tjera. Kjo ngase ne konsumatorėt kemi bindjen se naftėtarėt janė tė aftė financiarisht ta pėrballojnė kėtė kosto. Po ashtu, ekziston mundėsia qė pagesa tė bėhet me kėste. Naftėtarėt nuk janė dėshmuar aq tė pėrkushtuar pėr kėthimin e ēmimeve tė karburanteve kur ato ulen nė bursat botėrore. Ata ishin tė dyshuar dhe u hetuan nga Komisioni i Konkurrencės pėr kartelizimin, monopilizimin e oligopolizimin e tregut. Konsumatori ende ka dyshime nė cilėsinė dhe vėllimin (sasinė) e karburanteve me tė cilat furnizohet nga pikat shitėse, nga shumica e po kėtyre naftėtarėve dhe aq mė shumė ėshtė i pakėnaqur edhe me ēmimet e tyre. Cilėsia e dobėt e karburanteve, nė veēanti prania tepėr e lartė e sulfurit ende skajshmėrisht ndotin mjedisin dhe rrezikojnė shėndetin e konsumatorit, duke ngritur sė tepėrmi koston e mirėmbajtjes (tė shpenzimeve) tė shėndetit, kosto kjo qė ngarkon edhe xhepin e konsumatorit, por edhe buxhetin e shtetit. Ndaj, shteti i Kosovės duhet tė sigurojė mjete shtesė pėr mirėmbajtjen e shėndetit tė rrezikuar tė konsumatorėve nga derivatet jocilėsore tė njė pjese tė madhe tė naftėtarėve tanė.

Cilėsia e dobėt e derivative tė naftės rrezikon jetėn e pjesėmarrėsve nė trafik,
dėmton rėndė tė drejtat e ngasėsve tė automjeteve nga mėrgata jonė tė cilėt, nga kompanitė e sigurimeve tė automjeteve nė vendet ku jetojnė e punojnė, pengohen ta vizitojnė Kosovėn (sepse iu prishet polica e sigurimit), pėr shkak tė cilėsisė sė dobėt tė derivateve me tė cilat i furnizojnė shumica e pikave shitėse tė naftėtarėve nė Kosovė.

Naftėtarėt nuk janė realė, nuk janė tė sinqertė dhe nuk janė korrektė. Pėrkundrazi, me kėto sjellje ata po i “tradhtojnė“ edhe “dostat“ e tyre nė instancat vendimmarrėse.
Ne ende nuk harrojmė aferat e naftėtarėve. Le ta kujtojmė vetėm rastin e importit tė 98 autocisternave me naftė kancerogjene disulfurike, qė pėr javė tė tėra u bllokuan nė brezin kufitar tė Kosovės me Maqedoninė.

Po ashtu, nuk mjafton vetėm reagimi i Aleancės Kosovare tė Bizneseve. Lidhur me kėtė “marifet“ (tė mundshėm) duhet tė shprehen edhe asociacionet tjera biznesore dhe afariste, sepse nėse naftėtarėve u bėhet njė benefit (lėshim) i kėtij lloji, duhet tė pėrgatitemi tė shohim edhe lėshime tė branshės dhe tė natyrės tjetėr.

Konsumatori nė Kosovė - taksapagues dhe gjenerues kryesor i buxhetit tė Kosovės (punėdhėnės edhe pėr ATK-nė, edhe pėr MF-nė, edhe pėr Qeverinė, edhe pėr…) nuk ėshtė i gatshėm tė shohė “marifete“ dhe lojėra e favorizime tė tilla qė prodhojnė diskriminim mes tė gjithė bizneseve dhe mes afaristėve tė tjerė. ATK, MF, Qeveria duhet obligativisht ta zbatojnė ligjin kudo dhe njėsoj pėr tė gjithė.

Konsumatori i Kosovės, pėr zbatimin e ligjeve nė fuqi, nė veēanti tė fushės sė financave, kėrkon angazhimin aktiv dhe me kohė tė tė gjithė gardianėve tė ligjit, duke nėnvizuar prokuroritė, tė cilat nuk mund tė arsyetohen se nuk janė informuar ose nuk janė alarmuar.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-09-11, 09:08   #7
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

I kthehen bashkėpunimit


Biznesmenėt kosovarė po u kthehen lidhjeve afariste me kompanitė serbe qė i ndėrprenė nga 25 korriku, kur u vendosėn masat reciproke. Por, tash e tutje situata do tė jetė mė ndryshe. Periudha sa zgjatėn masat reciproke duket se ka ndikuar qė tė bie kėrkesa e qytetarėve pėr produkte nga Serbia.






Mė 16 shtator 2011 nė ora 08:56

Porositė janė bėrė dhe kamionėt me mallra nga Serbia po presin nga ēasti nė ēast tė mėsyjnė Kosovėn. Biznesmenėt kosovarė po u kthehen lidhjeve afariste me kompanitė serbe qė i ndėrprenė nga 25 korriku, kur u vendosėn masat reciproke. Edhe ai qė njihet si importuesi mė i madh i kėtyre mallrave pėr Kosovė, pronari i kompanisė “Elkos”, Ramiz Kelmendi thotė se do ta vazhdojė bashkėpunimin me afaristėt nė shtetin fqinj.

Por, sipas tij, tash e tutje situata do tė jetė mė ndryshe. Periudha sa zgjatėn kėto masa reciproke duket se ka ndikuar qė tė bie kėrkesa e qytetarėve pėr produkte nga Serbia.
“Ne nuk do tė importojmė mė asnjė produkt nėse ndonjė prodhues vendor ka potencial ta mbulojė tregun me produkte tė njėjta. Kompania jonė ėshtė e gatshme ta flijojė atė pjesė tė tregut pėr tė pėrkrahur prodhimin vendor”, thotė Kelmendi.

Ai tregon se nė dyqanet e ETC-sė ėshtė rritur nė masė tė madhe konsumi i prodhimeve vendore. Nga 35 milionė euro sa ishte qarkullimi pėr kėto produkte vjet nė kėtė periudhė, sivjet Kelmendi tregon se ka pasur qarkullim 50 milionė euro.

Por, ai kėrkon nga institucionet e vendit qė tė ndihmojnė afaristėt kosovarė me politika fiskale qė tė mos kenė nevojė tė importojnė nga vendet e ndryshme pa nevojė.

Pėrfaqėsuesit e biznesit pranojnė se me heqjen e masave reciproke do tė ketė invazion tė prodhimeve serbe, por nuk besojnė se ato do tė konsumohen pasi qytetarėt kanė arritur njė nivel tė lartė pėr konsum tė prodhimeve vendėse.

Kreu i Aleancės Kosovare tė Biznesit, Agim Shahini, thotė se do tė jenė disa produkte qė qytetarėt edhe mė tutje do t’i kenė nėpėr shtėpitė e tyre, por pohon se kanė diskutuar me bizneset anėtare sa mė shumė t’i shmangen importit tė kėtyre produkteve.

Sipas Shahinit, ėshtė nė dorėn e qytetarėve tė vendosin ēfarė tė konsumojnė, por nga e enjtja ai do tė dalė nė terren bashkė me pėrfaqėsues tė institucioneve arsimore pėr tė vlerėsuar cilėsinė e prodhimeve vendėse. Kėshtu thotė se do tė ngritė edhe mė tej vetėdijen e konsumatorėve pėr kėto mallra.

Thirrje pėr tė braktisur mallrat nga Serbia u ka bėrė bizneseve dhe qytetarėve edhe kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Safet Gėrgjaliu.

“Duke respektuar parimet e ekonomisė sė tregut dhe interesat e bizneset e Kosovės, OEK fton tė gjithė qytetarėt dhe bizneset tė angazhohen fuqishėm nė forcimin e biznesit vendės”, thotė Geqrgjaliu.

Madje ai kėrkon qė ndaj Serbisė tė aplikohen masa nė kuadėr tė marrėveshjes sė CEFTA-s par paralajmėrimit pėr subvencionim tė produkteve qė vinė pėr Kosovė nga ky vend.

Ndėrkaq, kryetari i shoqatės pėr mbrojtjen e konsumatorit, Selatin Kaēaniku vlerėson se kompanitė serbe tė stimuluara nga shteti po e shkatėrrojnė tregun e Kosovės dhe pėr kėtė Qeveria e Kosovės duhet tė aplikojė masat anti-damping. Ndėrkaq, arsyetimin e bizneseve se po importojnė nga ky vend pėr shkak tė ēmimeve tė lira dhe mungesės sė kėtyre produkteve nė treg e sheh si ta pa arsyeshėm.

“Kam kėrku nga bizneset qė mos tė na sjellin produkte serbe dhe tė mos na i imponojnė konsumin e tyre. Tregtarėt mos tė japin kėso arsyetimi se Serbia ėshtė e pėrgatitur ta shkatėrrojė tregun tonė”, pohon Kaēaniku. Tregtarėt thonė se biznesi zakonisht kėrkon tregje tė reja dhe mundėsi mė tė mira pėrfitimi.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-09-11, 11:00   #8
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Po vijnė grekėt


Dhjetėra afaristė nga Greqia ranė nė Prishtinė pėr tė parė mundėsitė pėr investime nė vendin qė shteti i tyre ende nuk e ka njohur. Ata thonė se nuk u intereson ēfarė bėjnė politikanėt, por vlerėsojnė se politika e dy vendeve duhet tė orientohet nė pėrkrahje tė afarizmit dhe tė mos bėhet pengesė e zhvillimit tė bizneseve






Nga Zekirja Shabani mė 17 shtator 2011 nė ora 08:21
Babish Gianakidis me shokė nga Greqia erdhėn nė Prishtinė. Si biznesmen me nam nga ky vend qė ende nuk e ka njohur Kosovėn si shtet, shikuan se ēfarė mundė tė investojnė kėtu. Interesimi i Giannakidis ėshtė tė shtrijė rrjetin e shpėrndarjes sė produkteve ushqimore pėrmes kompanisė sė tij “GKA Trade”, pavarėsisht qėndrimit politik qė ka vendi i tij ndaj Kosovės.

“Mua nuk mė intereson politika. Qėllimi im ėshtė tė sjell kėtu produkte ushqimore tė cilėsisė sė lartė dhe tė themeloj njė rrjet tė shpėrndarjes pėr t’u mundėsuar qytetarėve ēmime mė tė lira”, pohon Giannakidis.

Ai thotė se politika e dy vendeve duhet tė orientohet nė pėrkrahje tė afarizmit dhe tė mos bėhet pengesė e zhvillimit tė bizneseve.

Pavarėsisht pėrkrahjes, ai nuk e ka ndėrmend tė ndalet.

“Ne po shohim mundėsit tė ndėrtojmė kapacitete pėr prodhimin dhe pėrpunimin e produkteve ushqimore nė Kosovė”, thotė Giannakidis.

Si ai janė edhe dhjetėra biznesmenė tė tjerė qė po kėrkojnė bashkėpunėtorė nė sektorin farmaceutik, tė ndėrtimtarisė, tė drurit dhe tekstilit nė Kosovė.

Nė kėto fusha thonė se janė mė tė zotė dhe kanė ēfarė t’i ofrojnė tregut tė Kosovės.
Pėrfaqėsuesi i delegacionit nga Greqia qė vizituan tė premten Odėn Ekonomike tė Kosovės, Jean Nini, tha se Kosova ėshtė dėshmuar si vend i sinqertė pėr bashkėpunimin ekonomik duke u munduar tė krijojė kushte sa mė tė mira pėr bizneset qė tė zhvillojnė aktivitetet e tyre.

“Kjo nismė e tanishme ka njė nivel tė mirė bashkėpunimi nė mes Kosovės dhe Greqisė, gjithashtu edhe nė nivelin qeveritar nė njė takim pozitiv mes ministrit tė jashtėm tė Greqisė dhe kryeministrit Thaēi pėr mundėsinė e bashkėpunimit ekonomik dhe bizneseve”, pohoi Nini.

Sipas tij, bizneset qė ai ka marrė me vete nė kėtė vizitė janė shumė tė interesuara tė arrijnė marrėveshje me kolegėt e tyre kosovarė. Pėr kėtė ēėshtje pėr orė tė tėra ata kanė biseduar kokė mė kokė me njėri-tjetrin.

Ndėrkaq, nikoqiri Safet Gėrxhaliu, kryetar i OEK-ut, u shfaq shumė i kėnaqur me interesimin qė grekėt shfaqėn pėr bashkėpunim.

Madje u tha mysafirėve se Kosova ėshtė shumė mė e mirė pėrbrenda sesa qė ėshtė prezantuar deri mė tani nga tė tjerėt nė Greqi. Tha se kanė shumė pėr tė mėsuar nga njėri-tjetri.

“Nė rend tė parė pėrvoja nė zhvillimin ekonomik dhe sidomos ne sektorin e prodhimit qė e ka Greqia, pėrvoja dhe transferi i teknologjisė ėshtė mė se i mirėseardhur pėr realitetin kosovar dhe po ashtu pėr certifikim dhe pėrmbushje tė kritereve nė cilėsinė e produkteve dhe tė cilat po ashtu e kanė njė pėrparėsi”, theksoi Gėrxhaliu.

Ai vlerėson se me bashkėpunim dhe lidhje tė mira ekonomike, tė dyja vendet do tė kontribuojnė pėr integrim dhe stabilitet politik.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-09-11, 12:11   #9
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Rrushi

Shumė mė pak rrush sivjet






Nga Express mė 17 shtator 2011 nė ora 12:53
Pėrderisa vitin e kaluar ishin shfaqur shumė probleme, pasi qė bodrumet nuk dėshironin tė pranonin rrushin e fermerėve tė Rahovecit, njė problem i tillė nuk pritet tė ndodhė edhe kėtė vit, pasi janė krijuar disa bodrume shtesė. Vreshtarėt shprehin shqetėsimin se dukshėm janė rendimentet e rrushit mė tė vogla kėtė vit, pasi qė nė pranverė kanė mbretėruar temperatura tė ulėta.

Moti i keq pranveror ka bėrė qė sivjet nė vendin tonė tė shėnohet niveli mė i ulėt i rendimenteve tė prodhimtarisė sė rrushit. Por, pėrveē motit gjendjen nė sektorin e vreshtarisė nė Rahovec vitin e kaluar e patėn rėnduar dhe dy bodrumet e verės, tė cilat nuk morėn asnjė kilogram rrush nga fermerėt e asaj ane.

Kėshilltari nė Ministrinė e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, Avdullah Isufi ka thėnė se problemet e rrushit qė janė shfaqur gjatė vitit tė kaluar, nuk do tė pėrsėriten, pasi qė fermerėt kanė gjetur alternativa tė tjera. Pėrveē bodrumit tė “Stone Castle”, janė hapur edhe disa bodrume tė tjera tė vogla qė do tė pranojnė rrushin.

“Ne si ministri kemi kontaktuar edhe me Shoqatėn e vreshtarėve dhe me disa bodrume qė kanė shfaq interesim pėr tė grumbulluar sasinė e vjelė tė rrushit pėr verė dhe unė mendoj nė kėtė drejtim nuk do tė ketė probleme. Mos tė harrojmė se Ministria e Bujqėsisė sektorin e vreshtarisė e ka pėrkrahur mė sė tepėrmi dhe vitet e fundit kėtė sektor e ka mbėshtetur me 2.5 milionė euro dhe vetėm kėtė vit janė miratuar 86 projekte tė fermerėve nė ri-konstruktimin e vreshtave”, ka theksuar Isufi.

Ndėrsa rrushi i tryezės asnjėherė nuk ka pas ndonjė problem, sepse ka gjetur treg nė Kosovė. Por Isufi vlerėson se koha qė ka mbretėruar nė sezonin pranveror ka bėrė qė rendimentet e rrushit kėtė vit tė jenė mė tė vogla deri nė 30 pėr qind, sesa vitin e kaluar.

“Duhet theksuar, se sivjet rendimentet janė mė tė ulėta se vitet e kaluara dhe kjo si pasojė e motit tė lig, i cili ka mbretėruar gjatė pranverės ku kemi pas temperatura tė ulėta dhe kėtė sektor temperaturat e ulėta e kanė goditur, kėshtu qė sivjet planifikuar rreth 20 deri nė 30 pėr qind rendiment mė tė ulėt”, ka thėnė Isufi.

MBPZHR gjatė vitit tė kaluar ka mbėshtetur prodhuesit e rrushit, gjegjėsisht tė gjithė fermerėt tė cilėt kanė pasur tė mbjell mbi 20 ari vreshta, por mė vonė pėr shkak tė mungesės sė evidencės kanė mbetur edhe 40 mijė euro pa u mbuluar prej Ministrisė sė Bujqėsisė.

Por, Isufi thotė se janė duke u bėrė pėrpjekje qė tė gjenden fonde edhe pėr tė mbuluar kėtė pjesė tė fermerėve qė kanė marrė subvencione. Nga ana tjetėr, Labinot Shulina kryetar i Shoqatės sė Vreshtarėve ankohet pėr rendimente tė ulėta tė rrushit gjatė kėtij viti.

“Nėse vjet pėr njė hektar janė marr 10 mijė kg rrush, sivjet merren 1 mijė kg. 90 pėr qind ėshtė dėmtuar rrushi prej bore”, ka thėnė Shulina pėrmes telefonit pėr Kosovapress.

Pėr mė tepėr ai ka shtuar se subvencionet e vitit kaluar janė pėrfunduar, por pėr kėtė vit ende nuk ka asgjė. Sipas tij njerėzit janė tė varur vetėm prej rrushit dhe kanė investuar nė hardhi, por me kėtė qė ka dalė, vetėm kanė humbur.

Bodrumet sivjet e kanė pranuar rrushin, sepse ka njė sasi tė vogėl, ndėrsa kryetari i Shoqatės ankohet edhe nė ēmimin e ulėt tė shitjes sė rrushit me shumicė, i sillet nga tetė deri nė dhjetė centė pėr kilogramė.

Ndryshe, vitin e kaluar vreshtarėt e Rahovecit kishin mbajtur protesta, tė cilat madje edhe kishin eskaluar nė dhunė, ku kishte edhe tė lėnduar, pėr shkak tė pakėnaqėsisė me humbjet e shkaktuara nga prodhimi i rrushit, qė sipas tyre shkonin deri nė dhjetė milionė euro.

Vreshtarėt e Rahovecit patėn kėrkuar nga Qeveria e Kosovės dhe kompania “Stone Castle” qė t’u krijojnė njė vend pėr grumbullimin e rrushit. Problemi ishte zgjidhur pasi qė pėrfaqėsuesit e fermerėve pranuan ofertėn e Qeverisė me tė cilėn secili prej tyre do tė merrte nga 1 mijė euro pėr ēdo hektar tė mbjellė me rrush, nė kėmbim tė shpenzimeve pėr ēdo hektar gjatė kultivimit tė rrushit.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-09-11, 13:11   #10
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Komuna e Prizrenit, 28 mijė euro pėr ueb-sajt





Komuna e Prizrenit e cila drejtohet nga Ramadan Muja, pėr hartimin e njė ueb-sajti pėr komunėn e Prizrenit, ia ka dhėnė tenderin prej 28 mijė e 575 euro kompanisė “Gis D&A Center Kosovo” po ashtu nga Prizreni.
Kjo bėn tė ditur se abuzimi me paranė publike, si nė nivel qendror, ashtu edhe nė nivel lokal nuk ka tė ndalur. Edhe mė tej paratė e taksapaguesve kosovarė vazhdojnė tė shpenzohen nga institucionet e shtetit nė projekte jo tė domosdoshme me ēmime astronomike.
Sipas Komisionit Rregullativ tė Prokurimit Publik nė tenderin pėr krijimin e ueb-sajtit “Prizreni 360 shkallė” kanė konkurruar katėr kompani, ku departamenti i prokurimit i komunės ka vendosur qė tenderin t’ia japė kompanisė “Gis D&A Center Kosovo” nga Prizreni, e cila si aktivitet kryesor tė sajin e ka riprodhimin e shėnimeve tė makinave llogaritėse.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-09-11, 18:37   #11
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Paralajmėrohet rikthimi i reciprocitetit






Nga Express mė 17 shtator 2011 nė ora 15:28
Kamionė me mallra komerciale nga Kosova nuk janė duke u lejuar tė hyjnė nė Serbi. Kėtė e konfirmon pėr Radion Evropa e Lirė zėvendėskryeministrja e Kosovės, Mimoza Kusari Lila.

Sipas saj, mallrat nga Kosova nuk lejohen tė hyjnė nė Serbi, pėr shkak tė dokumenteve pėrcjellėse, nė tė cilat shkruan “Republika e Kosovės”.

“Zyrtarisht jam e informuar nga udhėheqėsit e Doganės se ka pasur disa tentime tė kamionėve nga Kosova, qė tė hyjnė nė Serbi, porse janė ndaluar nga ana serbe me pretekstin se dokumentet qė ata i pėrmbajnė, nuk janė tė njohura nga pala serbe”, thotė Kusari Lila.

Ndonėse kamionėt nga Kosova nuk lejohen tė hyjnė nė Serbi, autoritetet kosovare kanė konfirmuar se Serbia ka filluar tė eksportojė nė Kosovė. Por, nėse njė situatė e tillė do tė vazhdojė, zėvendėskryeministrja Kusari Lila paralajmėron rikthimin e reciprocitetit ndaj produkteve tė Serbisė.

“Nė rast se nuk shohim gatishmėri nga pala serbe pėr tė zbatuar marrėveshjen e arritur nė Bruksel, mė 2 shtator, pėr pranimin e vulave doganore dhe dokumenteve pėrcjellėse, atėherė Kosova nuk do tė vazhdojė tė ballafaqohet me situatėn e njėjtė tė para 25 korrikut, kur Serbia ka shitur mallra nė Kosovė, ndėrsa Kosova nuk ka mundur as transit tė kalojė nė Serbi”, thotė Kusari Lila.

Ajo bėn tė ditur se janė udhėzuar Doganat e Kosovės, qė nė bazė tė marrėveshjes sė arritur nė Bruksel, tė pėrgatisin dosje pėr tė gjitha rastet e kthimit tė mallrave nga doganierėt serbė. Tė njėjtat, thotė Kusari Lila, do tė prezantohen tė hėnėn para autoriteteve ndėrkombėtare.

Edhe pėrfaqėsuesit e bizneseve shprehin nevojėn e rivendosjes sė reciprocitetit, nėse Serbia nuk lejon eksportin e produkteve kosovare nė kėtė vend. Kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit, Agim Shahini, thotė:

“Duhet tė kthehen para datės 16 shtator, kur ka qenė nė fuqi bllokimi ndaj prodhimeve serbe. Duket se kjo po funksion nė gjuhėn, e cila nuk ėshtė gjuhė liberale ekonomike, por ėshtė gjuhė reciproke...”.

Masa e reciprocitetit ndaj produkteve tė Serbisė ėshtė vendosur mė 25 korrik dhe ėshtė ndėrprerė mė 16 shtator.

Nė vendkalimin kufitar nė Jarinė nuk kanė hyrė mallra as pas 16 shtatorit, pėr shkak tė infrastrukturės sė djegur nga serbėt lokalė, ndėrkohė qė nė Bėrnjak kamionėt nuk kanė mundur tė kalojnė pėr shkak tė barrikadave qė kanė vėnė serbėt pėrreth, nė shenjė kundėrshtimi ndaj vendosjes sė doganorėve dhe policėve kosovarė. (REL)
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-09-11, 11:02   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

BE: Tregjet financiare duhen taksuar


Nė pėrfundim tė takimit tė tyre nė Wroclaw, ministrat e financave tė BE-sė vendosėn tė nxisin futjen e taksave mbi transaksionet financire. Gjermania ushtron presion, Britania e madhe mbetet skeptike.





18 shtator 2011
Ministri gjerman i financave Volfgang Shojble kėrkon tė bėjė njė pėrpjekje tė re. Pas dėshtimit vitin e kaluar tė futjes sė njė takse globale mbi transaksionet e tregjeve financiare, Shojble sė bashku me kolegun francez Francois Baroin, kėrkojnė tė bėjnė njė pėrpjekje pėr tė futur kėtė taksė tė paktėn nė nivel evropian. SHBA kanė kundėrshtuar nė mėnyrė kategorike taksimin e tregjeve financiare. Kėtė e bėri tė qartė edhe njė herė ministri amerikan i financave Timothy Geithner gjatė vizitės sė tij tė papritur nė takimin evropian tė ministrave tė financave qė u mbajt nė Wroclaw (Breslau).

Megjithatė Evropa kėrkon tė paraprijė, tha ditėn e shtunė (17.09.2011) ministri Shojble. "Nuk ishte e paparitur qė Tim Geithner tha nė mėnyrė jospontane se ideja ėshtė se tė gjitha problemet mund tė zgjidhen". Por ėshtė e qyrtė se BE ėshtė duke punuar me presion tė mafh pėr taksat, tha Shojble. Qė nė muajin tetor, Komisioni i BE-sė paraqiti njė projektligj pėrkatės. Ministri britanik i financave, George Osborne ėshtė skeptik pėr taksimin e transaksioneve financiate. Ai druhet se ajo do tė sjellė pasoja pėr Londrėn si vend financash. Edhe Polonia dhe Italia kanė rezerva.

Nė pėrfundim tė takimit tė tyre nė Wroclaw, ministrat e financave tė BE-sė vendosėn tė nxisin futjen e taksave mbi transaksionet financire. Gjermania ushtron presion, Britania e madhe mbetet skeptike.
Ministri gjerman i financave Volfgang Shojble kėrkon tė bėjė njė pėrpjekje tė re. Pas dėshtimit vitin e kaluar tė futjes sė njė takse globale mbi transaksionet e tregjeve financiare, Shojble sė bashku me kolegun francez Francois Baroin, kėrkojnė tė bėjnė njė pėrpjekje pėr tė futur kėtė taksė tė paktėn nė nivel evropian. SHBA kanė kundėrshtuar nė mėnyrė kategorike taksimin e tregjeve financiare. Kėtė e bėri tė qartė edhe njė herė ministri amerikan i financave Timothy Geithner gjatė vizitės sė tij tė papritur nė takimin evropian tė ministrave tė financave qė u mbajt nė Wroclaw (Breslau).

Megjithatė Evropa kėrkon tė paraprijė, tha ditėn e shtunė (17.09.2011) ministri Shojble. "Nuk ishte e paparitur qė Tim Geithner tha nė mėnyrė jospontane se ideja ėshtė se tė gjitha problemet mund tė zgjidhen". Por ėshtė e qyrtė se BE ėshtė duke punuar me presion tė mafh pėr taksat, tha Shojble. Qė nė muajin tetor, Komisioni i BE-sė paraqiti njė projektligj pėrkatės. Ministri britanik i financave, George Osborne ėshtė skeptik pėr taksimin e transaksioneve financiate. Ai druhet se ajo do tė sjellė pasoja pėr Londrėn si vend financash. Edhe Polonia dhe Italia kanė rezerva.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-09-11, 15:24   #13
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Shqipėri, 3 milionė turistė gjysma kosovarė





16:20 / 17.09.2011

Pavarėsisht se Shqipėria ka shėnuar rritje tė numrit tė turistėve qė vizitojnė kėtė vend, pėr kėtė vit sėrish janė shfaqur problematikat nė kėtė drejtim.
Nė mbyllje tė sezonit turistik veror, ministri i Turizmit Kulturės, Rinisė dhe sporteve Aldo Bumēi ka dalė nė konferencė pėr media, ku deklaroi se problematika e sezonit turistik pėr kėtė vit qėndron nė informalitetin e tė dhėnave tė vendqėndrimit tė turistėve, nė ekzistencėn e disa plazheve tė ndotura, ēėshtje pėr tė cilėn qeveria ka ngritur njė task-forcė tė posaēme.

Tė dhėnat e turizmit flasin pėr njė rritje tė ndjeshme tė numrit tė atyre qė kanė vizituar Shqipėrinė kėtė vit. Ministri i Turizmit tha se vetėm gjatė kėtij viti kanė hyrė nė kėtė vend mė shumė se 300 mijė shtetas, mė shumė se nė tė njėjtėn periudhė tė vitit tė shkuar.

Po ashtu Bumēi tha se vetėm gjatė kėtij viti kanė hyrė rreth tre milionė turistė tė huaj apo edhe shqiptarė rezidentė nė vendet e BE, sipas tij rreth gjysma e tyre janė turist nga Kosova.

Prioritet i Ministrisė sė Turizmit, sipas Bumēit do tė mbetet zhvillimi i kėsaj fushe, sa i pėrket turizmit malor, me gjithė shifrat nė rritje, turizmit kulturor dhe i ruajtjes e zhvillimit tė trashėgimisė kulturore.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-09-11, 15:25   #14
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

Bosnja konfirmon pranimin e vulave doganore tė Kosovės





13:45 / 17.09.2011

Ministria e Tregtisė dhe Industrisė, ka njoftuar zyrtarisht se edhe Bosnjė e Hercegovina kanė pranuar vulat doganore tė Kosovės.
MTI konfirmon se tė premten presidenca e Bosnjė e Hercegovinės ka aprovuar propozimin e qeverisė sė saj pėr pranimin e vulave doganore tė Kosovės. “Pranimi i vulave nga ana e Bosnjė e Hercegovinės vjen pas takimeve tė zhvilluara ndėrmjet zyrtarėve tė MTI-sė dhe zyrtarėve pėrgjegjės nga Ministria e Tregtisė sė Jashtme dhe Marrėdhėnieve Ekonomike tė BeH dhe javėn e kaluar nė kuadėr tė takimit tė CEFTA-s nė Bruksel”, thuhet nė komunikatė.

Bosnja e Hercegovina deri mė tani ka aplikuar taksėn doganore prej 10 pėr qind pėr produktet kosovare, ndėrkaq me aplikimin e vendimit tė Qeverisė sė Kosovės pėr masat e reciprocitetit edhe me kėtė vend, ka ndikuar qė institucionet e BeH tė marrin vendim pėr njohjen e vulave doganore tė Kosovės.

Duke pasuar kėtė vendim shumė shpejt MTI-ja do tė lėshojė vendimin pėr heqjen e masės sė reciprocitetit edhe me shtetin e Bosnjė e Hercegovinės.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-09-11, 13:06   #15
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lajme nga ekonomia vendore dhe e jashtme !

IPKO shpėrblen konsumatorėt





Nga Express mė 19 shtator 2011 nė ora 08:15
Pėrveē ofrimit tė shėrbimeve mė tė pėrshtatshme tė komunikimit mobil nė Kosovė, telefonia mobile IPKO tani synon qė t’i shpėrblejė konsumatorėt e saj dhe miqtė e tyre mė tė afėrt.

Pėrmes njė komunikate pėr media, IPKO-ja njofton se tash me programin e ri tė shpėrblimit, konsumatorėt ekzistues tė telefonisė mobile IPKO, tė cilėt sjellin miqtė e tyre pėr tė blerė njė numėr 049, fitojnė 3 euro kredi nė telefonin e tyre mobil.

Nė anėn tjetėr, edhe konsumatorėt e rinj, tė ftuar nga miqtė e tyre, do tė fitojnė nga 1 euro kredi falas, pėr ēdo mbushje nė vlerė tė 3 € e mė shumė qė ata bėjnė, pėr 6 muajt e ardhshėm. Pėr tė pranuar 3 euro kredi falas nga operatori i tyre mobil, konsumatorėt e telefonisė mobile IPKO duhet ta ftojnė shoqėrinė e tyre qė t’i marrin benefitet, duke blerė njė numėr nė njėrin nga 17 dyqanet zyrtare tė kompanisė.

“Komunikimi i shpeshtė me miqtė dhe familjen ėshtė i domosdoshėm dhe ne synojmė qė t’i shpėrblejmė tė gjithė konsumatorėt tanė, tė cilėt i duan mė tė afėrmit e tyre rreth vetes”, ka thėnė Robert Erzin, drejtor ekzekutiv nė IPKO. Gjatė blerjes, konsumatori duhet tė tregojė numrin, emrin dhe mbiemrin e personit tė cilin e referon dhe mė pas ta pranojė bonusin e dhėnė nga IPKO-ja.

Ky operator mobil, me rrjetin e vet mbulon 98.5 pėr qind tė territorit, duke u bėrė kėshtu transmetuesi me shtrirjen dhe stabilitetin mė tė madh tė sinjalit tė telefonisė mobile nė Kosovė.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:44.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.