Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
Emri
Fjalėkalimi
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-01-13, 21:33   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Fragmente lufte - Kosovė 1998-1999

Ne nuk mujna me harru luftėn kurrhiē, bash kurrė...


Rreze Abdullahu, njė Ana Frank e Kosovės: Pse, vėrtet qajnė dhe shkijet?!


Tiranė, 6 janar - Po pėrcjellim disa fragmente nga ditari i ēuditshėm i Rreze Abdullahut (vajzės nga Ferizaj), qė po pėrgatitet pėr shtyp. Rrezja ka mbajtur shėnime, nė njė fletore shkolle, nė pranverė tė vitit 1999, kur asokohe ishte vetėm 9 vjeēe. Nė nėntor tė vitit 2012, e gjeti atė fletore dhe, me mirėdashjen e vet, na e ofroi ditarin, qė tė marrė udhėn e botimit. Tani, rreth 14 vjet mbas asaj kohe qė shkroi ditarin, Rrezja ėshtė studente e psikologjisė nė Universitetin e Prishtinės, shkuan portali shqiptar BalkanWeb.

Nė kėtė ditar ėshtė pėrshkrimi i luftės dhe gjithēka pėrreth me sytė e njė fėmije. Drama e atyre ditėve ėshtė e pranishme nė ēdo fletė. Dhe, Rrezja, nuk e sheh luftėn si lodėr, por si realitet. Ajo veneron edhe imtėsi, tė denja pėr njė prozė tė kultivuar artistike. N'ato ditė dramatike ajo gjen kohė edhe tė ėndėrrojė: kur tė rritej, tė shkonte nė Amerikė, tė bėhej gazetare e tė shkruante ēfarė kishte pa me sytė e saj, duke harruar se pikėrisht mu nė moshėn 9-vjeēare ajo po linte dėshminė e saj tronditėse. Nė ditar janė edhe shėnimet e datės 10 prill 1999, ditėn kur Rrezja mbushte 9 vjeē. Krejt fleta e ditarit mė bėri pėrshtypje, por sidomos fraza: "Unė veē s'po due me vdekė, po due me qenė gjallė... ", e cila mė kujtoi nji varg tė poetit tė njohur I. Sarajliq: "Tė gjitha i kam provuar, pėrveē vdekjes". Fleta e ditarit pėrmban edhe tė papritura tė tjera. Rrezja shkon te ushtari serb qė i ruante dhe i thotė se kishte ditėlindjen dhe e pyet se a kishin me i vra. Ushtari nis e qan. Rrezja befasohet sepse kishte kujtuar qė "shkijet nuk qajnė".

Nė vitet e Luftės sė Dytė botėrore, Ana Frank dėshmoi pėr Holokaustin. Nė vitin 1999, thuajse 70 vjet mė vonė, Rreze Abdullahu dėshmoi pėr mizorinė e ushtrisė dhe milicisė serbe mbi Kosovėn. Analogjitė s'janė tė rastit dhe do tė jenė tė pranishme, derisa bota tė ēlirohet nga eksperimentimi i metodave mesjetare edhe nė kohėrat moderne.

Ditari i Rreze Abdullahut ėshtė dėshmi e asaj ēka ndodhi nė Kosovė nė 99-n. Natyrisht, njė dėshmi reale, jo fiktive dhe e pakontestueshme.

Nuk kam bėrė asnjė ndryshim nė tekstin e saj, pėrveē do ndryshimeve tė vogla gjuhėsore, shkruan Ben Andoni.




__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 08-01-13, 21:34   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Fragmente lufte - Kosovė 1998-1999

Ja disa fragmente nga ditari i Rreze Abdullahut:

1.
Krejt po folin pėr luftėn, krejt po thojnė: Luftė, luftė.

Gjyshja ka thanė se veē Zoti mundet me na ndihmu. Un po i ndij tue folė pėr luftėn, edhe pse krejt po dojnė me e mshefė. Nganjiherė edhe po qajnė. Nė televizion kanė thanė se kanė vdekė do njerėz. Un, kur i kam vetė n'shpi, m'kanė thanė qė nuk asht kjo puna e fmijve. Ne, veē duhet me luejtė. Po ne nuk jemi budallė. Un krejt e dij ēka ka me u ba n'luftė. Ndoshta kanė me na vra.

Beja ka thanė: "Un ju marr nė Zvicer se atje kurrė nuk bahet luftė".

2.
Ka ardh Beci me ndejtė, edhe kanė qenė tue fol me hallėn. Beci ka thanė: "Janė do shkije, e kanė emrin Dora e zezė, me maska...".

Ata kishin dashtė me marrė edhe nji djalė, te ne, e kanė kapė pėr setre e ai e ka zhveshė setrėn e u ka ikė. Un s'muj me nga shpejt, ata mujnė me m'zanė mu, po Albani mundet me nga shpejt. Ata s'mujnė me zanė Albanin. Un e kam vetė babin, babi m'ka thanė se mos m'u tutė. Krejt burrat e mahallės hiē nuk flejnė, na ruejnė neve. Ka thanė mos m'i kallzu kėrkujt: as Albanit, as Dardanit, as Ardit. Ata nuk kuptojnė sikur un. Edhe babi ka thanė se un jam princeshė e shkijet princeshat nuk i marrin. Po un nuk jam princeshė pėrnjimend, veē pėr babin. E dorės zezė hiē nuk i intereson a jam un princesha e babit a jo!

Un e kam vetė babin: "A mujna me shku n'Amerikė?". Babi ka thanė: "Mbas lufte se ne kemi me qenė gjallė!". Un kam m'u rritė, m'u ba e madhe, m'u ba gazetare, me shku vetė n'Amerikė, ata na dojnė ne. Un kam me taku plot njerz e kam me u kallzu pėr luftėn tonė, pėr shkijet, pėr dorėn e zezė, pėr fėmijtė qė i kanė vra, pėr UĒK - nė, pėr Adem Jasharin, pėr krejt, pėr krejt, pėr krejt.

5.
Janė ba dy javė e ne sot kemi shkue nė shkollė. Kur kemi shkue nė shkollė, na ka shti msusi me lexu. Un kam qenė tue lexu. E kemi ndi oshėtimėn, po nuk e kemi ditė ēka ashtė tue u ba. Mirėmbajtėsi i shkollės ka bėrtitė qė po vijnė shkijet, me ndi krejt. Mėsusi e ka ēelė derėn e klasės, ka dal me kqyrė te dritarja edhe i ka pa shkijet te shitorja e bacit Haki, me tanke, me pushkė t'mdhaja. Mėsusi na ka thanė me hy ndėr banka edhe mos me qajtė. Ne jemi tutė, ama s'kemi qajtė se ka thanė mėsuesi. Kemi ndejtė pak ashtu derisa ata kanė shku. Hiē s'na kanė vra kėtė herė. Kam shku shpejt te klasa e Dardanit dhe e Ardit; i kam marrė ata dy dhe jemi pėrqafu. Kemi ndejtė mbrenda n'klasė derisa ka ardhė gjyshi me na marrė. Kur ka ardhė gjyshi s'ka mujtė gati frymė me marrė. Gjyshi plak u lodh dhe u tut shumė pėr ne. Kur kemi ardhė te shpija kanė qenė tue qajtė krejt. Masandej mami na ka mbaru nji tortė, ka dashtė me na gėzu. Ka thirrė Beja prej Zvicre nė telefon, edhe axhi Sylė; janė mėrzitė shumė dhe kanė thanė me u incizu nji video. Ne jemi veshė mirė dhe kemi recitu vjersha me i pasė ata pėr kujtim prej nesh, nėse kanė me na vra shkijet.

11.
Kam pa andėrr mbramė.
Kishin ardh shkijet kėtu keshe i kanė vra babin, gjyshin, Albanin, Dardanin dhe Ardin. I kanė marrė m'u rritė nji herė (e) m'i vra. Mami keshe nuk dojke me ja dhanė shkijeve e tani e kanėė plagosė. Masandej mue ma kanė marrė fletoren, ma kanė lexu e kanė pa qė un kam thanė se shkijet janė si dreqi, kanė dashtė me mė vra, po nana u kaė dal pėrpara dhe e kanė vra nanėn. Kishe ka mbetė veē mami plagostė edhe halla, e keshe mue m'kanėė marrė me m'ēu n'Serbi. Jo,jo. Oh Zoti jem, un s'po du me shku n'Serbi, u kam than keshe shkijeve se ma mirė me m'vra. Un kisha qenė tue fol jerm, mė ka thirrė mami, ma ka dhan do ujė me pi, edhe m'ka marrė n'gji, kemi fjetė bashkė, un s'tutna kur flej me mamin, asaj i vjen era mam. Oh Zoti jem, sa shumė e du un mamin, nuk du m'i ba kėrkush keq, un luftoj edhe me shkijet pėr mamin! Mami i ka bėrtitė Flamurit, i ka thanė: "Mos me na folė ma fjalė pėr luftėn, as pėr masakra!"

Natėn e mirė!

13.
Mami m'ka kallzu kur ka qenė n'shkollė, studente, ka nisė lufta. Mami me shoqet e veta kishin ba demonstratė pėr Kosovėn Republikė... Shkijet i kishin marrė mamin dhe shoqet e veta n'burg... I kanė lshue, po ma nuk i kanė lanė me shku n'shkollė. Mami, gjynah, se ka mėsue shumė. Mami n'burg e kish pas emrin Tringa, mu m'ka pėlqy shumė. Mami, gati menjiherė mbas lufte, u feju dhe u martu... na ka lindė neve. S'pari ka lindė Rrezja, motra jeme qe ka vdekė, ajo kish qenė shumė e bukur.

Kahnjiherė s'po tutna me vdekė se shkojna nė qiell, nė qiell e takoj un motrėn teme atje veshun njejtė. Nėse ne na vrajnė, ajo del me na pritė ne. Nė qiell nuk ka luftė, nė qiell nuk ka shkije, ka veē engjuj.

Natėn e mirė!

14.
Sot kemi ik prej shpije, kemi dalė krejt me traktora.
Shkijet na kanė kalu pėrrethi, na kanė thanė me shku nė Varosh e m'u kthy me vonė. Ne kemi shku krejt, po qentė na kanė mbetė te shpija: Buci edhe Benxhi. Mė ka ardhė gjynah prej Benxhit se ashtė qen plak. Un kam qeshė sot pak me gjyshin, e kam pa qe ai ka mbathė kpucat ndryshe.

Mbasdite na kanė thanė m'u kthy prap te shpija.

Oh Zoti jem, kur i kemi pa krejt shpijat tue u kallė! Njerzit kanė bėrtitė shum, kanė qajtė, kanė nga. Un jam habitė, veē kam bėrtitė dhe ma s'kam mujtė me lėvritė prej vendit. Tani dada Zylė ma ka mėshu shuplakė tė madhe. Kemi kcy prej traktorit, krejt kemi nga te shpija, kemi dashtė me i shkymė. Un e kam pa Benxhin, e kanė plagosė. Oh Zot, Benxhi e ka pasė plumbin nė qafė. Ka shku gjyshi e ka kapė nė krah, kemi provu krejt me ia hjekė plumbin. Oh Zot, Benxhi po vdekė, Benxhi po cofė. Zoti jem, shkijet e kanė vra Benxhin! Pse ata e kanė vra, pse Benxhi ka qenė shumė i urtė! Benxhi nuk u ka ba keq shkijeve. Benxhi gjyshin e ka kqyrė nė sy, n'drita t'synit. M'ka thanė me i ndihmu. Un s'kam mujtė, kėrkush nuk ka mujtė. Oh Zoti jem, Benxhin e kanė mbytė! Mami mė ka thanė mos m'e harru kurrė ket ditė. Un kurrė nuk kam me harru, kurrė nuk kam me harru Benxhin...

17.
Sot asht 10 prill.
Un sot e kam ditėlindjen. Hiē nuk jam tue e festu, askėrkush nuk ma ka uru. Po un nuk jam hidhėru hiē me kėrkand, un e dij, un kuptoj qė asht luftė, kanė vdek shumė njerėz, i kanė vra plot fėmi, gra, pleq, edhe gra shtatzana. I kam pa nė televizion, edhe i kam ndij nė shpi tue folė, kanė thanė se edhe ne jemi nė rrezik. Tash ne na kanė djegė krejt shpinė, na janė djegė krejt gjanat. Mue krejt fletoret, librat, kukullat prej Zvicre, aparati. Mami ka thanė se si tė kryhet lufta t'i blejmė tjera. Un e kam pa, un e dij qė ata janė mėrzitė shumė qė na kanė djegė shpinė tonė tė re, jam mėrzitė edhe un, krejt shoqet mė kanė thanė se na e kemi shpinė shumė tė mirė. Edhe un pėr ditėlindje kam pasė me i marr krejt klasėn te shpija, me thirrė edhe mėsusin. Po tash hiē ma nuk po du me festu ditėlindjen, nuk po du as me me ble kurgja. Un veē s'po du me vdekė, po du me qenė gjallė bashkė me shoqet e mija, mamin, babin, nanėn (gjyshen), gjyshin, hallėn, dajtė, tetėn, msusin e krejt njerzit qė un i du shum. Un po du krejt njerzit me qenė gjallė.

Nuk po du me na masakru sikur nė televizion qysh kanė kallzu.

Sot ka shku mami te shpia, prej malit me marrė bukė, un kam ikė prej traktorit edhe kam shku te nji ushtar i Serbisė, qė ka qenė tue na ruejtė. I kam thanė qė e kam ditėlindjen edhe e kam vetė a kanė me na vra. Ai ja ka nisė me qajtė, un gjith kam mendu qė shkijet nuk qajnė, un jam tutė shumė edhe kam ikė shpejt, shpejt…

Ndoshta ata nuk na vrajnė neve, fėmijve, po ēka me ba na fėmia vetė, nėse ata i vrajnė kėta tjerėt, qysh kemi me jetu na vetė?!

19.
Na kanė than m'u nisė, me dalė prej ktu, na kanė pėrzanė prej vendit tonė, prej Kosovės. Rrugės kemi pa plot kafshė, edhe ato kanė mbetė pa shpi, edhe ato janė tue u tutė. Shkijet na kanė lypė pare rrugės, ama nuk e kanė vra kėrkand, kta shkije kishin qenė ma tė mirė. Janė tue na ēu nė Maqedoni, atje ka plot shqiptarė. Jemi n'kufi t'Maqedonisė, jemi tue pritė qe s'di sa orė. Po na japin ndihma, po na japin ushqim, mbulojė. Dita ka shkue me i ndihmu t'smutit, ka shumė njerz qe janė t'smutė, edhe nana u s'mu, pa vetdije, gati asht tue vdekė, gjyshi asht smutė pak ma pak. Veē po vjellin, kanė marrė ilaēe. Un s'po du me vdekė nana dhe gjyshi; kemi shpėtu gati prej shkijeve, veē edhe pak dhe kufinin kemi me kalu.

25.
Nuk e di po un sot shumė jam mėrzitė.
Nji ditė ka me ardhė liria e ne kemi m'u kthy n'Kosovė, n'vendin tonė, n'shpijat tona, nė shkollėn tonė.

Kėtu njerzit janė shum t'mirė, po un s'po dukem sikur te shpija! Po mė duket sikur zemra jeme asht krejt e zbraztė. Ktu po folet edhe maqedonisht, po mė duket mue sikur janė shkije. Ne po na shtijnė me lexu, me msu maqedonisht. Msuesja hiē s'po na don. Nuk e di, nuk e di, n'shpi, n'Kosovė krejt janė ma t'mirė. Edhe mue m'kanė dhanė plot kukulla, po un s'po muj m'u knaqė ma, s'po muj. Mue shpesh po mė kujtohen krejt. Edhe Benxhi, sytė e Benxhit me lot. Ktu edhe gjumi po mė vjen ma ndryshe. Ndoshta n'Shqipėri me shku isha knaqė ma shumė se janė krejt shqiptarė. Krejt sendet po m'vijnė pa lidhje edhe pse jemi gjallė. Kurgja nuk asht si n'shpi, kurgja. Nuk kam ma ēka kam pasė n'shpi, krejt jeta ka ndryshu.

Mami na ka thanė nji ditė: "Lufta u ka rritė para kohe".

26.
Un nuk e di a ka me u ba ndonjiherė jeta normale, a kemi m'u kthy qysh kemi qenė. Kjo nuk mundet me ndodhė, njerzit kanė vdekė edhe s'mujnė m'u ngjallė, ata qė janė gjallė s'kanė ma pare me i mbaru shpijat.

Ne nuk mujna me harru luftėn kurrhiē, bash kurrė.

Edhe pse gati po vjen liria, ne po gzohemi, po ēka pėr ata qė ju kanė vra familjet? Un nuk po muj me ditė a asht gzim apo ēka! Mė ka marrė malli me dalė n'mal, me shetitė, m'ka marrė malli me vrapu, m'ka marrė malli me luejtė me shoqe, m'ka marrė malli mos m'u tutė, m'ka marr malli me kqyrė nji film vizatimor edhe me qesh shumė.

Lajme, lajme, veē lajme. Luftė, luftė, luftė, veē luftė.

Mirė ka thanė mami. Po mė duket sikur nuk jam hala fmi, jam e madhe duhet me kuptu edhe luftėn qė e bėjnė njerzit e mdhaj. Kahnjiherė po mė duket sikur prrallė, prrallė e keqe me pėrbindsha qė na tregojke gjyshi. Po prrallat e gjyshit u kryhshin, kjo jo, hiē s'po kryhet. Me prrallat e gjyshit ne flejshim e me kta s'po na nxe gjumi.

Ah, kur t'kthehemi te nji ditė te shpija, sa shumė malli m'ka marrė e t'i ndihmoj mamit me mbjellė lule, lule t'kuqe edhe t'bardha, lule me erė tė mirė, mos me ardhė ma era luftė. Kur t'shkojmė n'shkollė, ta pėrqafoj msusin me duer e shoqet t'i shtrėngoj shumė. Kur vjen dita me shku te shpija, kur edhe pse ma s'kemi shpi, ne atje e kemi shpinė, kemi m'u kthy n'oborr me fjetė.

Shpija jonė e djegtė, Benxhi jonė i vdektė, m'ka marr malli shumė!

27.
Po kthehemi n'shpi, po shkoj.
Shkijet kanė ikė prej Kosove. Kosova asht e lirė. E di, ne s'kemi shpi ma, s'kemi kurgja, po ne e kemi Kosovėn e lirė, Kosovėn pa luftė.

Ne s'kemi me u tutė ma, kemi me jetu sikur n'krejt botėn. Ne jemi gjallė. Ne po shkojmė te shpija. Krejt po qajnė prej gzimit. Un e kam dijtė qė liria asht e mirė, po jo kaq shumė!

Po shkojmė te shpija, te Kosova ime me lot e me gjak. Te Kosova ime e djegtė, te Kosova ime e lirė.

Tė dua, Kosovė!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-01-13, 15:21   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Fragmente lufte - Kosovė 1998-1999

Fati i gruas nė Kosovėn e Luftės


Jorida Pasku

Gra qė u merren me pėrdhunė burrat nga shtėpia, fėmijė qė shohin tė afėrmit e tyre t’u ikin para syve, pėrndjekje, pėrdhunime, largim nga trojet pėr tė shkuar s’dihet se ku, frikė dhe ankth qė ndal ritmin e jetės. Vjen njė kohė qė vetmia dhe vdekja bėhen kaq prezente nė jetė, sa njeriu humbet, zhduket, bėhet i vogėl, nuk njihet mė. Por i del pėr detyrė ta shohė vdekjen nė sy, tė ndalė edhe klithmėn qė nuk dėgjohet nga njeri, veēse mund tė provokojė ndonjė plumb. Kėtė luftė tė njeriut tė pafaj, tė viktimės qė nuk ka gojė tė kundėrshtojė, qė ėshtė mpirė nga vuajtja, por sėrish i duhet tė gjejė forca pėr tė vazhduar, gjen lexuesi te “Luftė e vogėl e pėrkorė” (“Piccola guerra perfetta” (Einaudi) qė shkrimtarja Elvira Dones e shkroi nė italisht, nė gjuhėn e dytė tė saj. Libri i Donesit, i pėrkthyer nga Adrian Beshaj, u botua kėtė vit nga “Dudaj”. Shkrimtarja, qė jeton dhe punon nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, sqaron qė ky ėshtė njė roman e jo njė kronikė gazetareske, ndaj e vetmja pėrgjegjėse pėr ngjizjet mes ngjarjeve reale e lirisė rrėfimtare, ėshtė autorja. “Zbrita pėr herė tė parė nė aeroportin e Prishtinės nė dhjetorin e 1999-ės, gjashtė muaj pas mbarimit tė luftės. Mė vonė u ktheva pėrsėri, disa herė. Pėr kėtė libėr, sado material tė kisha mbledhur, sado statistika tė kisha ndėr duar, nuk do kisha shkruar dot kurrė pa dėshmitė e njerėzve qė atė luftė e pėsuan dhe pėrjetuan. Pra, ėshtė detyra ime t’u falem nderit atyre qė mė besuan me rrėfimet e tyre; qė mė ndihėn tė kuptoj; qė mė bujtėn nė sofrat; qė mė shoqėruan nė ēdo cep tė Kosovės”, shkruan Dones dhe e ‘lė tė lirė’ lexuesin nė perceptimin e ngjarjeve tė romanit. “Lufta…” e Donesit zė fill me jetėn e tri grave tė izoluara, Reas, studentes sė letėrsisė, qė i ka marrė mendtė gazetari i “Kohės ditore”; Besės sė bukur dhe Nitės, pedagoges sė larguar nga Fakulteti i Filologjisė i Universitetit tė Beogradit, qė ka hedhur pas krahėve dashurinė me Tomasin nga Serbia.

Nė pjesėn e parė tė romanit njihemi me jetėn e gruas qė duhet tė dalė e vetme nė Kosovėn e rrethuar me ushtarakė, qė duhet tė mėsohet me idenė e izolimit, qė i duhet tė dorėzohet jetesės me sakrifica. “Elvira Dones nuk na tregon vetėm historinė e atyre qė u rreshtuan, qė rrokėn armėt; na rrėfen, sidomos e mbi tė gjitha, fatin e atyre qė gjithė kėtė e pėsuan, e pėrjetuan nė njė situatė ekstreme, duke u kapur me thonj e me dhėmbė pas dinjitetit njerėzor”, konstaton Roberto Saviano nė parathėnien e librit, ndėrsa pėr romanin, ai ėshtė i mendimit: “Luftė e vogėl e pėrkorė” ėshtė njė histori femrash, pra ėshtė njė histori e tė gjithėve, sidomos kur zbulon, pikėrisht nėpėrmjet pikėvėshtrimit tė veēantė, natyrėn e tij tė vėrtetė. Jo njė roman pėr luftėn, as njė roman lufte, ku heronjtė veprojnė nė kontekst militaresk. Jo, ky roman ėshtė drejtpėrdrejt lufta. Ėshtė pėrqasja e luftės nėpėrmjet syrit tė viktimės qė nuk gjykon, nuk dėnon, por u komunikon tė gjithėve vizionin e vet”.

Shqetėsimet e heshtura qė gratė ia pohojnė vetėm vetes, pėrzier me ėndrrat pėr dashurinė, nė njė kohė kur dhoma ndriēohet me qiri dhe nuk ka bukė nė sofėr, nuk janė tė lira tė dalin nė rrugė ku i presin plumbat dhe dhuna, janė fragmente qė e bėjnė tė afėrt njohjen e lexuesit me ‘kėtė luftė tė vogėl’, jo me atė qė serviri media, jo me atė qė u trumbetua sė largu. Elvira Dones na sjell luftėn intime tė tė vegjėlve dhe tė mėdhenjve, luftėn me tė pėrditshmen e zymtė dhe mė tė ardhmen e pasigurt. Ja njė episod i marrė nga faqet e romanit, ku shprehet ashiqare sa i vėshtirė ėshtė sigurimi i jetės pėr heroinat e “Luftės…”: “Pa fjalė nxitojnė drejt njė dyqani buke ku gjejnė njė shitėse serbe, rreth tė tridhjetave, veshur pastėr me njė pėrparėse tė panjollė. Raftet janė thuajse plot me bukė tė freskėt. -Dokumentin,-urdhėron shitėsja. Dokumenti kish qenė i njė kosovari me origjinė nga Podujeva, topolak e babaxhan, ende njė muaj mė parė bėnte njė nga bukėt mė tė mira tė qytetit.

Nita i drejtohet shitėses nė serbisht, por tjetra nuk ha zbutje. –E kotė qė na kėrkon dokumente, se ti e di qė jemi shqiptare-shpėrthen Rea.

Ndėrkohė hyjnė dy gra serbe.

-A po na ndihmon apo si?-provon pėrsėri Nita. Shkoni t’ju ndihmojė Blairi dhe Clintoni. Shkoni se ju japin bukėn dhe ndonjė gjė tjetėr”. Por pėrpjekjet nuk marrin fund kėtu. Nėpėr faqet e “Lufta e vogėl e pėrkorė” lexuesi njihet me historitė e familjeve qė gjatė shpėrnguljeve humbin burrat e shtėpisė, gra qė dhunohen, fėmijė qė vriten pa mėshirė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-01-13, 15:25   #4
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Fragmente lufte - Kosovė 1998-1999

Lufta e grave

- Nga ROBERTO SAVIANO

Fill pasi ke lexuar keto faqe, mėson se nuk ekziston njė luftė pėrnjėmend e rrėfyer, po tė mos kesh dėgjuar rrėfimin e grave qė e kanė pėrjetuar atė.

“Luftė e vogėl e pėrkorė”, roman i shkėlqyer i shkrimtares Elvira Dones, shqiptare qė jeton ne Shtetet e Bashkuara e shkruar nė italisht, nė gjuhėn e saj tė dytė, ėshtė njė libėr i vogėl qė pėrmban gjithė tmerrin qė mund tė shpėrthejė nga Kutia e Pandorės nė njė komunitet qė shpėrbėhet nga themelet. Njė komunitet ku tjetri, fqinji, nė fillim i afėrt, pėr shkak tė ndėrhyrjes sė njė politike tė marrė kthehet tashmė nė Armik, nė Tė Keqen. Ky roman i shkurtėr ndėrthur me origjinalitet e mjeshtėri dy fije narrative – rrethimin dhe kthimin- tema qė ushqejnė letėrsinė qė nga kohėt e Homerit. “Luftė e vogėl e pėrkorė” rrėfen rrethimin e ēuditshėm tė tri grave tė ngujuara nė shtėpi pa ushqim e pa ndihma, nė njė qytet tashmė pre e njė armiku tė egėr. Dhe rrėfen, njėkohėsisht, pėrpjekjen e pamundur tė dy vėllezėrve adoleshentė pėr t’i shpėtuar dhunės sė skajshme e vdekjes, drejt njė shtėpie tė re, njė atdheu tė ri tė mundshėm. “Luftė e vogėl e pėrkorė’ ėshtė njė libėr qė kam mbajtur me vete pėr njė kohė tė gjatė: nė ēantėn e shpinės, nė xhepin e xhakaventos, nė trastėn e ndenjėses cip me letra tė makinės sė shpurės sime. Ky libėr rrėfen pėr herė tė parė se sot, nė kėtė tė sotmen tonė tė mallkuar, nė Perėndimin demokratik e me tė drejta universale njerėzore tė pėrmbushura, morti, arratia, kthimi ndoshta i pamundur nė komunitetin tėnd tė humbur, nuk janė pėrvoja aliene e fantastike, por ngjasi reale. Sepse kanė ndodhur, nė zemėr tė Europės, pas njė paqeje tė gjatė.

Elvira Dones na thotė se lufta nuk ėshtė diku tjetėr; nė tė kundėrt, ajo mund tė jetė kėtu, njė fije larg gjėrave qė na janė tė shtrenjta e qė pandehnim tė sigurta deri dje. Dhe kjo mund tė ndodhė sa herė qė njė komunitet sakatoset nė elementėt e vet pėrbėrės, elementė kėta qė mė parė ishin pjesė e njė tė tėre. Natyrisht, njė roman nuk ėshtė njė profeci. Na takon neve, i takon lexuesit, tė kapė e tė krijojė tė vėrtetėn e vet. Qyteti i romanit tė Elvira Donesit ėshtė Prishtina, njė hije nė hartėn gjeografike, kryeqytet i Kosovės, ku dikur jetonin sėtoku kosovarė shqiptarė, nė shumicėn myslimanė, dhe serbe. Nė vitin 1999, Prishtina u bė teatėr i njė lufte qė, ndonėse kaq pranė nė kohė e gjeografi, nuk zė mė vend nė bisedat tona prej kohėsh.Qe teatėr i njė lufte tė frikshme, po cila luftė nuk ėshtė e tillė?

Dhe sa prej nesh dinin, sa pėr tė marrė njė shembull, pėr Benghazin, para se gazetat tė shkruanin pėr gratė e vrara nga snajperėt, teksa nga ballkonet pėrpiqeshin t’u jepnin ujė opozitarėve tė regjimit libian? Le ta themi qė nė krye: “Luftė e vogėl e pėrkorė” nuk ka kurrfarė simpatie pėr luftėtarėt filoshqiptarė qė iu kundėrvunė epėrsisė derrrnuese ushtarake serbe dhe pastrimit etnik te Millosheviēit. Nė roman dhuna vėrshon mbi viktimat si kamzhik, e toni mbizotėrues ėshtė ai i “pietas” kundrejt viktimės, jo indinjatė.

Por, kushdo qė do ta lexojė, do tė gjejė-me tė gjitha elementėt tipikė tė njė romani e nė thurjen e personazheve – paragrafė qė hedhin dritė mbi arsyet sesi edhe njė qytetar ēfarėdo, njė pėrkrahės i bindur i liderit Ibrahim Rugova, u shtėrngua, pėr shkak tė realitetit historik, t’u qaset formacionet tė armatosura (nganjėherė tė udhėhequra nga veteranė tė luftės boshnjake) tė separatistėve shqiptarė tė UĒK-sė, pa ia bėrė pyetje vetes nė kishte qenė UĒK-ja qė i kishte nisur veprimet luftarake nėpėrmjet terrorizmit antiserb….
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-01-13, 15:30   #5
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Fragmente lufte - Kosovė 1998-1999

Fragmente nga “Lufta e vogėl e pėrkorė”/ Pėrndjekje dhe dhunė nė sy tė fėmijėve

E rėndėsishme ishte tė shikoje sa mė pak

Para se ta vrisnin, ata ia zhvatėn gjysh Ibrahimit paratė e ia shkulėn sahatin nga kyēi i dorės. E kapėn gjyshe Sevdijen nga nofullat, ia hapėn gojėn pėr dhėmbė floriri dhe meqė nuk gjetėn, e qėlluan, i derdhėn njėqind tė shtėna nė trup, ndoshta njėmijė; gjyshi rėnkoi prej dėshpėrimit dhe u rrėzua nė tokė. Blerimja pėrpiqej tė mos qante, po ashtu dhe Fatmiri. Ata e ngritėn gjyshin si njė kukull prej lecke, ia zhveshėn jelekun me qėndisma tė fildishta qė e kishte qė nga dita e dasmės me gjyshe Sevdijen.

Njėri prej tyre tha se gjėra tė tilla me vlerė sot nuk i gjeje mė as po t’i kėrkoje me qiri; do ia ēonte tė birit pėr dasmėn me atė bythėderren qė kish zgjedhur pėr nuse, sikur tė mos kish femra me tė pėrtypshme Serbia.

Mandej kėrkuan prapė para, por gjyshi Ibrahim nuk kishte mė ē’t’u jepte, kėshtu qė i ulėritėn Smrdljivi šiptar dhe e vranė edhe atė, po ashtu, duke pėrdorur shumė plumb, ndėrsa axha Bujar i urdhėronte fėmijėt qė t’i mbanin kokat ulur e tė mos shikonin. Jehonės i shpėton nė pantallona.

Bora niste tė villte zi se kishte tre ditė pa ngrėnė. Serbėt vranė edhe burra tė tjerė, rreth dhjetė gjithsej, por pėr fat nuk shtinė mbi axhė Bujarin. I ndanė fėmijėt nga tė rriturit. Pastaj ndėrruan mendje dhe u ulėritėn qė tė bashkoheshin pėrsėri.

Urdhrat vinin nga pesė burra tė ndryshėm kėshtu qė s’merrte vesh i pari tė dytin dhe po t’u bindeshe urdhrave tė njėrit, tė vriste ai tjetri, e njerėzit binin si pula e serbėt gajaseshin me sa u hanin mushkėritė. Blerimja i hapte sytė fort e bindur se, sa mė ngultas tė shikonte, aq me shans kishte qė t’i ndalonte plumbat nė drejtim tė Fatmirit. Duhej t’i ndalonte me sy, si nė filma, nuk kishte rrugė tjetėr. E ajo i ndaloi fakt, se pas vdekjes sė gjyshėrve, pėr disa orė, asnjė prej grupit nuk pėsoi mė gjė. Po bie nata.

Gjithė pasditen i kishin pėrplasur stivė mbi dy kamionė tė hapur, duke u ndalur vetėm kur hasnin grupe tė pėrndjekurish. Serbėt zbrisnin e i zhvatnin gjindjes gjithēka; u thoshin se pėr tė hipur nė kamion duhet tė paguanin mė parė. Njerėzit jepnin ē’kishin, kurse hajnat krasisnin me plumba nja dhjetė prej tyre, e kamionėt niseshin me plaēkėn e re tė luftės e kėmbėsorėt mbeteshin nė shoqėrinė e kufomave tė freskėta. Sipėr nė kamion villej, urinohej, pėshtyhej, qahej bėhej e trasha.

Mandej serbėt ndalnin pėrsėri: u ēirreshin grave tė zbrisnin e i shtynin drejt pemėve; edhe pemėt ulėrinin; e cubat hungėronin; e kur binte heshtja e gratė ktheheshin, nja dy prej tyre s’ktheheshin mė; e teta Dardana e axhės Bujar u pėrgjėrohej vocrrakėve tė mos hapnin sytė kurrsesi.

- Po mė morėn mua mos shikoni e mos bėrtisni emrin tim, ju mos shikoni e mos bėrtisni, e mos lejoni babėn tuaj tė mė mbrojė, se mandej e dini ēfarė i bėjnė e ju mbeteni vetėm e mua s’mė shpėton dot njeri prapėseprapė. Morėt vesh? A mė dėgjuat mirė? A kuptove, Borė e nanės?

Teta Dardana i besonte Borės, ashtu siē i besonte Blerimes mami Hana, domethėnė plotėsisht. Pastaj gruaja kish llangosur fytyrė e rroba me jashtėqitjet e kamionit dhe Blerimen kjo e kish hutuar krejt ngaqė kutėrbimi ta merrte frymėn, por nuk kish thėnė gjė, se nė atė ēast duhej tė pėrqendrohej te Miri i saj.



Kishin mardh, nuk dinin ku gjendeshin perveē faktit qė diku, jo larg, duhej tė kalonte njė lumė, ngase hera- herės dėgjohej gurgullimė ujėrash. Kamionėt rrihnin ca udhė pa kuptim; niseshin, frenonin, niseshin pėrsėri, zbrisnin njerėz, hipnin njerėz, vidhnin njerėz, merrnin gratė, vrisnin gratė, pėshtynin gratė, bėnin ahengje tė reja bastisjesh nėpėr fshatra e niseshin prapė pėr udhė.

E rėndėsishme ishte tė shikoje sa mė pak tani, se sytė ndėrkohė ishin lodhur vėrtet. Ka tė drejtė teta Dardana, mos shikoni mos bėrtisni mos mė mbroni, mos thėrrisni emrin tim! lshte pak si lojė kukafshehthi, mendon Blerimja, kur ke gjetur njė vend tė sigurt, mė mirė tė rrish strukur qė mos tė tė gjejnė. Vendi i saj i sigurt ishte Fatmiri.

Kamionėt qenė nisur pėrsėri pėr udhė. Nė tė hyrė tė njė fshati memec qenė ndalur njė ēast, pa i shuar motorėt. Shtegu i pėrbaltur qė ēonte te stallat mbulohej nga kufoma; shoferėt e kamionėve kėputėn ca fjalė tė ndyra gjithė qejf dhe u nisėn zigzag nė kėrkim tė kurmeve tė shtrirė; i shtypnin, dhe qeshnin, dhe hidheshin mė tutje pėr tė hekurosur tė tjera plehra atje poshtė; e hera herės dheu rėnkonte, balta kėrcite pėrzier me kocka, ndonjė shpirt qė ende nuk kishte dalė lėshonte grahma, por kot, kot ankohej, mendoi Blerimja. I zbritėn nga kamionėt pėr tė njėmijtėn herė. E vogla shtėrngoi si darė dorėn e Fatmirit, vėllai ia shtėrngoi po aq fort e axhė Bujari nga ana e vet i shtėrngoi tė pesė fėmijėt rreth vetes.

Amanet tėt vėlla shpirti im.

Mos ki merak mami.

Ata filluan prapė ato gjėrat me gratė, ato vinin kujėn luteshin heshtnin rėnkonin. Ose vdisnin. Tė ulėrije me sa kishe nė kokė s’ishte gjė e menēur se nuk nxirrje gjė, ose mund edhe tė bėrtisje po tė mos pėrmbaheshe dot, por ishte mė mirė tė bėrtisje sė brendshmi, qė ishte ndryshe. Axha Bujar tha: -Fėmijė, mbyllni veshėt nuk duhen dėgjuar kėto gjėra. E nė atė ēast se nga mbinė tė tjerė ushtarė e milicė, disa prej tyre kishin ato bandat e frikshme nė kokė dhe brohorisnin:



Živela Srbija. Kosove je Srbija. Rroftė Serbia e serbėve. Rroftė bota e serbėve dhe gjithė qielli i serbėve!



Por fjalėt u dilnin me jargė e zėrat u shprisheshin e kėmbėt as e kishin idenė se ku shkonin. Blerimja shtėrngonte dorėn e Fatmirit, dridheshin tė dy. I shtynė nė njė stallė ku kishte vetėm lopė tė vrara. Bora pyeti nėn zė pėr emrin e fshatit, por axha Bujar ua preu se nuk u hynte nė punė tani. Dyshemeja prej dheu mbulohej me kashtė sėpata kazma e gjak.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 04:29.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.