Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 03-05-05, 15:02   #31
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Me mijėra tė vrarė nga urdhėrat e Enver Hoxhės, si gjatė luftės, ashtu edhe pas saj


Diktatori, si tradhėtoi Luftėn Nacionalēlirimtare

Uran BUTKA

Sipas njė relacioni tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, qeveria shqiptare autorizoi nė fillim tė vitit 1945 oficerėt e UDB-sė qė tė pushkatonin ilegalisht dhe pa gjyq nė tokėn shqiptare mė tepėr se 1000 kosovarė tė pafajshėm (AQSH, Arkivi i Ministrisė sė Jashtme. Dokumenti B-7-2, viti 1950).

Enver Hoxha ėshtė pėrgjegjės direkt pėr 10000 tė pushkatuar pa gjyqe apo tė vdekur nė hetuesitė e Sigurimit tė Shtetit, nėpėr burgje e kampe internimi, nėpėr kampet e punės apo spitale psikiatrike; pėr 30000 tė dėnuar politikė, 33000 tė internuar pa vendime e pa dokumente dhe 10000 tė tjerė tė internuar e tė dėbuar nga komisionet e paligjshme, tė cilat binin ndesh me Kushtetutėn.

Tentativa pėr dhėnien e statusit tė veteranėve tė Luftės Nacionalēlirimtare, Enver Hoxhės, ėshtė njė akt tjetėr i turpshėm i shtetit tė sotėm shqiptar, por aspak i veēuar e i papritur, pas rikthimit me armė tė komunistėve nė pushtet nė vitin 1997, pas restaurimit gradual tė enverizmit si mendėsi e praktikė, pas vendosjes sė portretit tė Enver Hoxhės nė Ministrinė e Jashtme, pas paradave enveriste dhe publikimeve tė tij nė mediat televizive, shtyp, tekstet shkollore, filmat me Enverin e tė tjera.

Tė gjitha kėto dhe sidomos akti i fundit, s'janė tjetėr veēse pėrpjekje zyrtare pėr tė rehabilituar plotėsisht Enver Hoxhėn, xhelatin mė tė tmerrshėm tė kombit shqiptar, atė qė vrau, pėrdhosi dhe izoloi njė popull tė tėrė pėr gjysmė shekulli.

Me kėtė akt, shteti shqiptar e nė mėnyrė tė veēantė Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, dhe qeveria shqiptare e nė mėnyrė tė veēantė Pandeli Majko, njė enverist i pėrbetuar, herė i hapur e herė i kamufluar, i cili fillimisht e pėrkrahu kėtė proces, por nė ēastin e dhėnies sė statusit u detyrua tė fshihej prapa njė refuzimi, treguan se ē'mall janė dhe kujt i shėrbejnė, vetėm Shqipėrisė jo.

Me kėtė akt, ata dėshmuan se Enver Hoxha dhe Lufta Nacionalēlirimtare janė njė, se Enver Hoxha, si udhėheqės i Luftės NĒL, e tjetėrsoi luftėn pėr ēlirim nė luftė civile, qė e shkatėrroi Shqipėrinė dhe tradhtoi idealet, luftėn dhe gjakun e partizanėve dhe tė nacionalistėve qė luftuan realisht kundėr pushtuesve, ndėrkohė qė ai, stalinisti mė i tėrbuar nė perandorinė e sė keqes, vegla e bindur e PK Jugosllave, antikombėtari mė i madh nė tėrė historinė e popullit tonė, shqiptaro-vrasėsi monstėr hėngri, pėrveē kokave tė mijėra e mijėra shqiptarėve, edhe kokat e njerėzve tė vet.

Enver Hoxha ėshtė pėrgjegjės direkt pėr 10000 tė pushkatuar pa gjyqe apo tė vdekur nė hetuesitė e Sigurimit tė Shtetit, nėpėr burgje e kampe internimi, nėpėr kampet e punės apo spitale psikiatrike; pėr 30000 tė dėnuar politikė, 33000 tė internuar pa vendime e pa dokumente dhe 10000 tė tjerė tė internuar e tė dėbuar nga komisionet e paligjshme, tė cilat binin ndesh me Kushtetutėn. Janė mijėra kosovarė tė vrarė matanė kufirit nė bashkėpunim me komunistėt jugosllavė. Sipas njė relacioni tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, qeveria shqiptare autorizoi nė fillim tė vitit 1945 oficerėt e UDB-sė qė tė pushkatonin ilegalisht dhe pa gjyq nė tokėn shqiptare mė tepėr se 1000 kosovarė tė pafajshėm (AQSH, Arkivi i Ministrisė sė Jashtme. Dokumenti B-7-2, viti 1950).

Po le t'ia lėmė fjalėn vetė Enver Hoxhės, ē'thotė ai pėr veten, pėr tė tjerėt, pėr Luftėn Nacionalēlirimtare, pėr Kosovėn:

"Tė asgjėsohen pa mėshirė nacionalistėt dhe reaksionarėt shqiptarė brenda dhe jashtė kufijve, pa treguar as mė tė voglėn tolerancė"

"Direktivat e kominternit dhe udhėzimet e vėrejtjet e shokut Tito ishin pėr ne fanarėt qė duhet tė na ndritnin gjendjen e krijuar, dhe tė na hapnin fushė veprimi pėr nė tė ardhmen…".

"Qė tė gjithė e dimė se sukseset dhe gabimėt e KQ janė tė lidhura me tė dy shokėt jugosllavė, Miladin dhe Dushan. Kėta dy shokė kanė ndihmuar shumė pėr formimin e Partisė sonė dhe pėr mėkėmbjen e saj… Vetėvetiu, se ne nė punėn tonė me kaq pėrgjegjėsi qė kishim, do tė mbėshteteshim pa rreshtur tek Miladini dhe Dushani. Puna jonė ishte si puna e atij nxėnėsit qė nė ēdo rast pyet ose shikon mėsuesin nėse ka punuar mirė, ose si duhet tė punojė… Pėr ēdo gjė bėnim, merrnim aprovimin e Miladinit. Kjo mėnyrė pune vazhdoi gati tėrė kohėn edhe bile deri vonė. Komiteti Qendror ishte i identifikuar me Miladinė dhe praktikisht Komitet Qendror nuk kish… Nė kontakt tė ngushtė me kėta dy shokė, vetėvetiu adoptuam prej tyre jo vetėm mėnyrėn e punės, por edhe mėnyrėn e mendimit. Influenca e tij mbi ne ishte shumė e madhe"

(Nga rrėfimi i Enver Hoxhės, i gjunjėzuar pėrpara V.Stoiniē, AQSH, F.14 D.2, viti 1944)

"Unė mendoj se vendimin qė dhanė shokėt Dushani e Miladini (pėr vrasjen e Y.Dishnicės dhe tė M.Gjinishit) duhet ta realizojmė, por nė momentin dhe kohėn e duhur, se me sa di unė, Babė Myslimi e ka dhėndėr Gjinishin (ndėrhyn Nako Spiru). - Jo, shoku Nako, ata duhen pushkatuar, e theksoj, duhen pushkatuar!" .

(Bashkimi i Kombit, 31.8.1944)

"Interesimi i madh qė keni treguar gjithmonė ndaj partisė sonė tė re, kėshillat tuaja tė ēmueshme dhe ndihma e pamasė dhe e pandėrprerė, tė cilėn na e keni dhėnė, kanė qenė pėr ne fanarėt ndriēues dhe faktorėt kryesorė tė formimit, tė rritjes dhe tė pėrforcimit tė partisė sonė", i shkruan Enver Hoxha marshallit Tito.

(AQSH, F.14 D.2)

"Pėr shembull, nė Gjirokastėr, ballistėt hynė tė parėt nė qytet me 600 bashibozukė. Shokėt tanė hynė mė vonė nė qytet me 1500 vetė dhe nė vend qė t'i pastrojnė ato plehra qė andej, kėnaqen me njė luftė politike… Ne duhet tė ndėrhyjmė qė t'i godasim pa mėshirė… Nė Berat ngjet gjithashtu po ky avaz. Nė njė anė pushteti i Ballit dhe nė anėn tjetėr pushteti ynė, dhe ndėrmjet tyre xhandarmėria e vjetėr qė mban qetėsinė…Nė qytetin tuaj ekzistojnė dy pushtete, gjė qė s'duhet tė ndodhė. Nuk mund tė tolerojmė qė Balli tė ngrejė pushtetin e vet krahas me tonin, nuk duhet tė lejoni dualitet nė kėtė gjė. Prandaj duhet ta luftoni kėtė pushtet dhe tė njihet vetėm pushteti ynė" .

( Letėr qarkore e Enver.Hoxhės, 26.9.1943)

"Vija jonė politike jo vetėm qė nuk ishte e qartė, por as edhe e fortė, dhe nė princip ne nuk donim tė punonim me nacionalistėt…

Megjithėse nė Konferencėn e Pezės morėn pjesė disa krerė nacionalistė, ne nuk ditėm tė punonim me ta, tė mbanim kontakte tė ngushta dhe t'i drejtonim, pėrkundrazi ne i lamė nė fatin e tyre dhe kėta, kush e kush mė parė e kish nė dorė, u hodhėn nė kampin e Ballit e tė armikut.

Nė Pezė nuk flitej veē pėr komunizėm dhe kėshillat nacionalēlirimtare ishin formale ose kėto konsideroheshin si organe tė Partisė.

Kjo gjė ngjau nė Vlorė, qė konsiderohej si djepi i nacionalizmit dhe tamam atje ku urrejtja kundėr italianėve ishte e madhe, dhe tradita luftarake gjithashtu. Ishte nė Vlorė e nė Gjirokastėr qė kėshillat tona u quajtėn soviete nga ana jonė nė fillim, mė vonė u ndėrrua ky destinacion, po mėnyra e punės dhe konsiderimi qė i jepej kėshillit, ishte po ai i pari. Kėshillat ishin bėrė organe tė drejtpėrdrejta tė Partisė, aty flitej nė emėr tė Partisė. Propaganda pėr Partinė, pėr komunizmin bėhej haptas dhe nga njė punė e tillė dilte vetvetiu qė krahina e Vlorės u nda nė dy kampe distrikte, ajo komuniste dhe ajo e nacionalistėve dhe ēdo ditė ashpėrsohej puna…"

(AQSH, F.14 D.2, viti 1944 )

"Ne duhet tė punojmė nė drejtimin qė vijon, - shkruan Enver Hoxha, - me anė tė njė demaskimi tė squet dhe njė pune tė palodhshme pėr ta diskredituar Ballin nė popull, pėr t'ia shkėputur popullin dhe pėr ta lidhur me neve, me shkaktue divergjenca nė radhėt e Ballit, me krijue situata tė papėrshtatshme pėr tė shkaktuar me shpejtėsi diferencime dhe me i ra kresė, me e paraqit nė popull Ballin si pėrēarės dhe shkaktar vėllavrasjeje, dhe kėshtu pėrgjegjėsitė historike tė mosbashkimit e tė pėrpjekjes sonė me armė tė bien mbi Ballin Kombėtar… Tė pėrgatitemi, tė pėrgatisim popullin nė pėrpjekje me Ballin" .

(Qarkore e Enver Hoxhės, dt. 9.9.1943)

"Komiteti Qendror e kuptoi qė Mukja ishte njė gabim, por nuk e gjykoi me gjakftohtėsi kėtė gabim dhe nė vend tė analizimit serioz, ne na zuri paniku dhe s'dinim sesi tė dilnim nga ky gabim. Kishte dy udhė:

Ose me vazhdue pjekjen me Ballin dhe nė njė bisedim tjetėr me luftue nė platformėn tonė dhe t'i bėnim popullit tė qartė se si e kuptonim ne bashkimin, dhe se ne vetėm kėrkonim njė bashkim tė shėndoshė. Nė kėtė rast, edhe sikur tė mos binim dakort me Ballin, pėrpara popullit ne dilnim tė larė.

Ose ishte rruga tjetėr, me i pre krejt bisedimet. Ne zgjodhėm rrugėn mė tė gabuar. Nga oportunizmi i parė u hodhėm nė njė sektarizmė tė ekzagjeruar, nga njė qėndrim indeciz u hodhėm nė njė qėndrim tė ashpėr, ne u hodhėm nė luftė me Ballin… Nė vend qė tė venim nė mbledhjen qė kishim caktuar dhe atje t'i binim kresė Ballit, dhe tė rrėzonim gabimin qė kishim bėrė, ne bėmė mbledhjen e Labinotit. Labinoti ishte mbledhja karakteristike qė tregonte panikun tonė pėrpara situatės sė krijuar dhe njėkohėsisht mospėrfilljen as ndaj Ballit, as ndaj popullit, i cili ishte vėnė nė korrent tė vendimeve qė ishin marrė nė Mukje dhe priste me padurim rezultatet. Labinoti nuk ishte mbledhja qė duhej… As Mukja, as Labinoti nuk u bėnė mėsime pėr ne dhe, nė vend qė tė mėsonim nga ato gabime, ne vazhduam ato gjurmė…" .

(AQSH, F.14 Dosja 2)

Nė Konsultėn e Parė tė PKSH u pėrjashtuan nga partia pėr fraksionizėm Anastas Lula e Sadik Premte, "tė cilėt kanė kėrkue tė mos varen nga PK Jugosllave" . Mė pas, Enver Hoxha udhėzon Komitetin Qarkor tė PK tė Vlorės: "Partia duhet t'u futė tmerrin armiqve. Pėr kėtė duhet kėsisoj: Xhepi (Sadik Premte) dhe Pali Terrova duhet tė pushkatohen pėrnjėherėsh si tradhtarė e fraksionistė tė betuar tė Partisė e tė popullit. Njėkohėsisht tė arrestohen Vangjua (Neki Ymeraj, komandant i ēetės partizane "Plakė" tė Vlorės, shėn. im UB) dhe Difi (Xhemil Ēakėrri) dhe nė qoftė se nuk mbajnė qėndrim tė mirė, tė pushkatohen" .

(AQSH, F. 14, D. 2)

Mehmet Shehu u ngarkua nga Enver Hoxha tė vriste Anastas Lulan, por ai e zvarriti disi, ndoshta meqė e kishte pasur shok nė shkollėn amerikane tė Fultzit. Atėherė u ngarkua njė tjetėr pėr ta ekzekutuar prapa shpine. Hysni Kapo ankohet pse ia ngarkuan Mehmet Shehut dhe jo atij nė Konferencėn e Labinotit vrasjen e Sadik Premtes: "Pėr vrasjen e Xhepit i kishin thėnė pėrgjysmė Mehmetit dhe unė i pyeta nė Labinot e s'mė thanė gjė, kurse edhe pas Konferencės, Mehmetit ia thanė e mua jo.. Sikur tė mė kishin thėnė, unė keshė mundėsi tė bėja mė shumė se Mehmeti… Fryma terroriste ishte si nė organizatat, ashtu edhe nė ushtri. Mendonim se kėshtu neve do tė zhduknim ata qė ishin jashtė Frontit. Provė e terrorizmit ėshtė pėrveē tė tjerave, ajo e shokut Xhindi. Po ta shikonim mirė ēėshtjen, ishte vrarė pėr hiē gjė. Kėtė shpirt e ka futur Dushani, qė na fliste me simpathi pėr njė frymė tė tillė…" .

(9. AQSH, F.14 d.2, Dėshmi e Hysni Kapos)

"Vija terroriste ėshtė e fortė te Dushani. Ke Aliu (M.Popoviēi) me hėnė. Dushani ishte gjoja kundėr terrorit, ishte kundėr asaj qė bėri Mehmeti nė Dumre. Por kjo s'e pengonte gjėkafshė tė vriste pa gjė tė keq mė shumė se Mehmeti. Unė nė kėtė pikė isha pasqyrė e Aliut, domethėnė, kur vinte ndonjė raport e thoshte se ky po bėn kėshtu, atėherė vendosnim ta vrisnim. Sa pėr Mustafa Gjinishin, ajo ka qenė ndryshe. Ne mendojmė se ajo duhesh bėrė…"

( AQSH, F.14 d.2, viti 1944)

"Asgjė s'e peshonim. Parrulla "Ja me ne, ja kundėr nesh" ishte nė rend tė ditės. As Mukja, as Labinoti nuk u bėnė mėsime dhe nė vend qė tė mėsonim nga ato gabime, ne i vazhduam…

Nė Veri, parrulla "O me ne, o kundėr nesh" ishte gjithė politika e shokėve, por edhe kur shihej se kishte mundėsi tė punohej me njerėz qė kishin qėndruar jashtė Frontit, pėrgatitnim terrenin jo pėr marrėveshje, por pėr t'i zhdukur kėta njerėz nga prapa. Nė Lumė po vihen nė plumb kot sė koti dhe nė mėnyrė histerike katundarė, tė cilėt dorėzohen dhe shokėt tanė i pushkatojnė. Po vriten nė Tiranė me dyzina njerėz dhe oficerė tė dorės sė dytė, tė cilėt duke pasur besimin e plotė nė drejtėsinė dhe nė shpalljen tonė, dorėzohen. Njė punė e tillė nuk ėshtė okazionale, por ėshtė i tėrė toni qė i ėshtė dhėnė punės organizative tė Partisė edhe ushtrisė… Shokėt tanė mendojnė vetėm tė zhdukin ēdo njeri qė s'ėshtė me ne, qė s'mendon si ne, tė zhdukin bile edhe njerėz tė thjeshtė tė popullit, tė zhdukin edhe anėtarėt e Partisė, kokat e tė cilėve bien pa i peshuar mirė".

(AQSH, F. 14, D.2)


"Kosova duhet t'i mbetet Jugosllavisė. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike, duhet luftuar!" - urdhėron Enver Hoxha.

(Enver Hoxha, Plenumi i PKSH dhjetor 1946)

"Ky bashkim (me Jugosllavinė) duhej tė bėhej nė kushte paqeje dhe tė mbante vulėn e shtetit tė ligjshėm shqiptar"- pohon Enver Hoxha. ("Titistėt" f.221), ndėrkohė qė Tito justifikohej se "ne e pranuam bashkimin, sepse kjo qe dėshirė e vetė shqiptarėve". (Po aty), ndėrsa Stalini i thoshte Gjillasit: "Shqipėria duhet gėlltitur".

(E.Hoxha: "Titistėt", f.221)

"S'duhet humbur kohė, por zjarr pėr zjarr, t'i vėmė zjarrin Ballit dhe zogistėve".

( E.Hoxha, vepra1, f.420-421)

Hoxha i dėrgon Korparmatės sė Parė radiogramin e mėposhtėm: "Mos kėrkoni mė nga Gani Kryeziu tė dorėzohet, por me ēdo kusht dhe me ashpėrsi tė sulmohet dhe tė vritet. Duhet tė veproni sa mė parė, se mund t'i vijnė nė ndihmė kosovarėt".

(AQSH, F44 D.158)

"Tė asgjėsohen pa mėshirė nacionalistėt dhe reaksionarėt shqiptarė brenda dhe jashtė kufijve, pa treguar as mė tė voglėn tolerancė".

(AQU, d.45, janar 1945)

"Nė Shkodėr, Koplik, Dukagjin, Vermosh, Mirditė, Kukės, Burrel, Dibėr, pushteti ynė ėshtė i pabazė dhe nuk simpathizohet nga populli i kėtyre anėve. Mendoj: Me forcat e Korparmatės 3 tė shkelim ēdo pėllėmbė tė kėtyre rretheve qė pėrmenden mė sipėr, ku duhet tė zhdukim e ta asgjesojmė ēdo forcė reaksionare tė organizuar ose jo, t'i ēarmatosim krejtėsisht tė gjithė pa pėrjashtim, tė mobilizojmė e tė organizojmė kėdo qė ka moshėn 18-35 vjeēare. Pėrsa mė lart, urdhėroj: Tė goditen nė mėnyrė tė menjėhershme dhe tė asgjesohen tėrėsisht forcat e Preng Calit. Ēdo rezistencė e popullit tė Vermoshit dhe e zonave pėrreth tij i duhet pėrgjigjur me gjithė forcėn…Fillimisht tė bėhet thirrje e nėse ka ndonjė rezistencė, tė ushtrohet forcė e dhunė deri nė pushkatimet pa gjygj…Tė organizojmė e tė ngrejmė kudo pushtetin tonė, duke vėnė njerėzit tanė dhe duke shkarkuar ata qė janė…"

(AQU, D.91/1nr.13)
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 03-05-05, 15:03   #32
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Leni Luci, ish-kryetare e Bashkisė sė Laēit, rrėfen pėr dėnimin e bashkėshortit

"Sigurimi montoi atentatin ndaj Enverit mė 1984"

Dashnor Kaloēi


Plot 2O vjet mė parė, mė 22 dhjetor 1984, Gjykata e Lartė nė Tiranė dėnoi me vdekje katėr intelektualė me origjinė nga Kosova, tė cilėt akuzoheshin se kishin dashur tė vrisnin me atentat Enver Hoxhėn, kur ai do tė vizitonte Muzeun e Skėnderbeut nė Krujė. Po cilėt ishin ata persona, ēfarė tė kaluare kishin dhe si qėndron e vėrteta e dėnimit tė tyre? Lidhur me kėtė, dėshmon pėr herė tė parė pėr "Gazetėn" Leni Luci, ish-kryetare e Bashkisė sė Laēit dhe bashkėshortja e Namik Lucit, njėrit prej tė dėnuarve tė atij grupi, i cili u konsiderua mė i rrezikshmi, pas Mehmet Shehut. Krahas rrėfimeve sė zonjės Luci, nė kėtė shkrim po japim edhe dėshmitė e rralla tė Shefqet Kelmendit e Sejfulla Tetės, tė cilėt u dėnuan me vdekje nė atė proces gjyqėshqiponj, tė akuzuar si atentatorė tė udhėheqėsit kryesorė tė partisė.


Zonja Leni, me pak fjalė cila ka qenė e kaluara e bashkėshortit tuaj Namik Luci?
Namiku u lind nė vitin 1940 nė qytetin e Pejės, nė Kosovė. Por, duke mos e duruar dot dhunėn e shtypjen qė u bėhej kosovarėve nga regjimi i Titos, nė vitin 1961 ai bashkė me dy shokė tė tij u arratisėn dhe erdhėn nė Shqipėri. Por ėndrra e tyre u venit shumė shpejt, pasi ata u akuzuan si agjentė tė UDB-sė dhe u mbajtėn tė lidhur nė qelitė e hetuesisė dhe mė pas tė internuar nė kampet e fshatrave tė Myzeqesė. Pas shumė peripecive, Namiku u lejua tė ndiqte studimet e larta nė degėn Inxhinieri Kimike, vitin e parė tė sė cilės e kishte mbaruar nė Jugosllavi. Pas diplomimit me rezultate tė larta, ai u emėrua si inxhinier kimist nė Uzinėn e Superfosfatit nė Laē, ku punoi me pėrkushtim deri kur e arrestuan mė 1984.

Si e kujtoni arrestimin e Namikut?
Arrestimi i Namikut ka ndodhur nė prilli 1984. Siē mė ka treguar Namiku, vite mė vonė kur ai u lirua nga burgu, atė ditė, si zakonisht, ai piu kafen e mėngjesit me miqtė e tij nė klubin e Pallatit tė Kulturės nė qytetin e Laēit, ku banonim ne asokohe, dhe u nis pėr nė uzinė nė kėmbė. Teksa kishte bėrė gati gjysmėn e rrugės dhe kishte ecur nė deri nė periferi tė qytetit, diku fare pranė fushės sė sportit, tek kėmbėt e tij ndaloi njė makinė e vogėl ("Gaz") dhe njė zė nga brėnda saj iu drejtua duke i thėnė: "Namik, pse nė kėmbė, hajde me ne nė makinė". Namiku flaku cigaren qė s'e hiqte kurrė nga dora dhe hyri brenda nė makinė, duke menduar se ata qė e ftuan do t' ishin tė njohurit e tij. Por, nė vend tė pėrshėndetjeve qė priste, tė panjohurit i thanė se nė emėr tė popullit ai ishte i arrestuar.

Kur e mėsuat ju arrestimin e tij?
Unė nė atė kohė vazhdoja punėn si mėsuese e gjuhės dhe letėrsisė nė gjimnazin e qytetit dhe si zakonisht ndodhesha nė punė, ndėrsa katėr djemtė tanė (Iliri, Petriti, Visari dhe Ani), ku mė i madhi ishte 17 vjeē dhe mė i vogli 9-vjeē, ishin nėpėr shkolla. Ndonėse arrestimi i Namikut kishte bėrė bujė tė madhe nė tė gjithė qytetin, unė dhe fėmijėt nuk dinim gjė fare. Kur ai u vonua dhe nuk po vinte nė shtėpi si zakonisht, ne filluam tė shqetėsoheshim dhe unė nxora djalin e madh, Petritin, qė tė pyeste disa nga shokėt e babait. Nė fillim ne kujtuam se mos Namiku kishte shkuar me shėrbim nė Elbasan, siē ndodhte jo rrallė, dhe ai nuk kishte pasur mundėsi pėr tė na njoftuar. Me kėto mendime dhe shpresa njėkohėsisht ne e kaluam atė natė dhe gjithēka qė kishte ndodhur e mėsuam vetėm tė nesėrmen e arrestimit tė tij".

Kush ua dha lajmin pėr arrestimin e Namikut dhe a u bėnė kontroll nė shtėpi, siē ishte rregulli nė atė kohė?
Lajmin pėr arrestimin e Namikut ne na e dhanė disa nga njerėzit dashamirė tė familjes sonė, pasi, siē thashė, arrestimi i tij kishte bėrė bujė nė tė gjithė qytetin, ku ai kishte njė njohje tė madhe me shumė miq e shokė, qė e donin dhe e respektonin si koleg dhe si pedagog i shkollės sė mbrėmjes pa shkėputje nga puna. Kontrollin e banesės na e bėnė qė tė nesėrmen e arrestimit tė Namikut, ku mė shumė se dhjetė njerėz tė Sigurimit e kthyen pėrmbys tė gjithė shtėpinė, duke shikuar me imtėsi gjithēka ndodhej aty. Pas gati dy orėsh kontroll, ata u larguan, duke mos gjetur asgjė kompromentuese.

Ku e izoluan Namikun dhe ēfarė u fol nė atė kohė pėr arrestimin e tij?
Namikun e kishin izoluar nė qelitė e Hetuesisė Speciale tė Tiranės, dhe atė gjė unė e mėsova pas disa ditėsh, kur mė thėrritėn edhe mua pėr tė mė pyetur. Lidhur me arrestimin e Namikut, nė atė kohė qarkulluan shumė fjalė dhe u thanė versione nga mė tė ndryshmet. Por ndėr ato mė kryesoret, qė mė janė ngulitur nė kujtesė, ishin ato ku thuhej se grupi ku bėnte pjesė Namiku ishte njė nga grupet mė tė rrezikshme qė ishte zbuluar ndonjėherė nė Shqipėri, pas atij tė poliagjentit Mehmet Shehu, dhe se Namiku nuk kishte qenė kosovar, por serb, dhe emri i vėrtetė i tij ishte Namikoviē. Po kėshtu, thuhej se mė 1981 nuk kishte qenė nėna e tij ajo qė kishte ardhur nga Kosova pėr ta vizituar nė qytetin e Laēit, por njė agjente e UDB-sė, e veshur si plakė. Nė fjalėt e shumta qė u pėrhapėn nė atė kohė thuhej se Namiku kishte qenė agjent i vjetėr i UDB-sė dhe tė gjitha lėvizjet e tij prej vitesh ishin kontrolluar nga Sigurimi i Shtetit, i cili e kishte survejuar atė hap pas hapi.

Cilat ishin marrėdhėniet e Namikut me familjen e tij nė Pejė tė Kosovės?
Deri nė fundin e viteve '70 me familjen e tij nė Kosovė Namiku kishte lidhje vetėm me letra, dhe vetėm mė 1981 nėna e tij erdhi pėr njė vizitė nė shtėpinė tonė. Po kėshtu, desha tė shtoj se aty nga viti 1974 nė shtėpinė tonė nė qytetin e Laēit na erdhi pėr vizitė edhe aktori i njohur Bekim Fehmiu, tė cilin Namiku e kishte kushėri tė afėrt.

A fliste Namiku kundėr regjimit nė fuqi tė asaj kohe dhe a e ndiente ai se do tė arrestohej, apo ajo gjė i erdhi krejt papritur?
Namiku kishte shumė pakėnaqėsira ndaj regjimit komunist tė asaj kohe dhe dy ndėr gjėrat kryesore, pėr tė cilat ai fliste shpesh dhe me mua, ishin: trajtimi i keq i kosovarėve nė Shqipėri dhe kushtet e kėqija ekonomike e financiare me tė cilat pėrballeshin punėtorėt nė vendin tonė. Kėtė dy probleme ai i njihte mirė, pasi kishte qenė vetė i internuar pėr disa vjet nė kampet e fushave te Myzeqesė dhe gjithashtu shikonte dhe njihte edhe hallet e punėtorėve kudo ku ai punonte nė Laē apo Elbasan. Namiku shprehej hapur me disa nga shokėt e tij edhe pėr teknologjinė e prapambetur qė ekzistonte nė vendin tonė, dhe thoshte se qeveria shpenzonte pa kriter atje ku nuk duhej, duke nėnkuptuar bunkerėt e tunelet qė gjendeshin kudo. Por ajo qė e mundonte mė shumė ishte Kosova, tė cilėn Namiku e kishte plagė nė zemėr dhe me shokėt e rrethit tė ngushtė ai thoshte se ajo ishte tradhėtuar prej Enver Hoxhės. Po kėshtu shpeshherė nė biseda me miqtė e tij ai shprehej se, kur tė bashkohej Kosova me Shqipėrinė, ai do tė bėhej drejtor i kompleksit minerar tė Trepēes. Por megjithė kėto, arrestimi i erdhi krejt pa pritur.

Ēfarė ndodhi me familjen tuaj pas arrestimit tė Namikut?
Pas asaj qė ndodhi, mua mė hoqėn nga puna si mėsuese nė gjimnazin e Laēit dhe mė ēuan punėtore tė thjeshtė nė Kombinatin e Drurit. Nisur nga situatat qė u ndodhėm, dy djemtė e mėdhenj, Iliri dhe Petriti, i ndėrprenė shkollat dhe u futėn nė punė krahu. Ndonėse Laēi ishte njė qytet ku nuk ndihej shumė lufta e klasave, ne nuk mund t'i shpėtonim dot opinionit qė mund tė krijohej pėr njė familje me tė dėnuar politik. Megjithatė pati mjaft njerėz qė na u gjendėn afėr dhe na ndihmuan, si nė Laē ashtu dhe nė Mamurras ku unė punova pasi mė hoqėn nga arsimi. Ndėr ta dua tė veēoj shokun e Namikut, Osman Dedėn, qė na u gjend pranė nė ditėt mė tė vėshtira pa pyetur pėr pasojat qė mund tė kishte.

Pėr ēfarė akuzohej Namiku dhe si u trajtua gjatė procesit hetimor?
Namiku akuzohej pėr shumė gjėra, por akuza kryesore qė i bėhej ishte ajo se nė bashkėpunim me tre intelektualėt: Estref, Shefqet e Selim Kelmendin (me origjinė nga Kosova), kishte tentuar tė bėnte njė atentat ndaj Enver Hoxhės, kur ai do vizitonte Muzeun e Skėnderbeut nė Krujė. Namikun e mbajtėn pėr mė shumė se 9 muaj nė Hetuesinė Speciale tė Tiranės dhe gjatė asaj kohe ndaj tij dhe pjesėtarėve tė tjerė tė grupit janė pėrdorur tė gjitha mėnyrat pėr t'i detyruar qė t'i pranonin ato akuza qė u bėheshin. Pėrveē torturave fizike, Namikut i bėnin presion psikologjik, duke i vėnė pėr tė dėgjuar disa kaseta tė incizuara me pėrgjimet qė na ishin bėrė nė shtėpinė tonė. Aty dėgjoheshin qartė zėrat e fėmijėve tanė tė vegjėl dhe hetuesit i thonin: "Nuk ke pėr t'i dėgjuar mė kurrė kėta zėra, nė rast se nuk pranon akuzat qė tė bėhen". Namikut i thoshin t'i pranonte akuzat, pasi shokėt e tij i kishin pranuar dhe kur ai kėrkoi ballafaqim i sollėn Estref Kelmendin, tė cilin e kishin bėrė kockė e lėkurė. Kur Namiku e pa Estrefin nė atė gjendje, pėr ta shpėtuar nga vuajtjet e mėtejshme, pranoi tė firmoste pėr akuzat qė i bėheshin. Gjatė gjithė periudhės 9-mujore, mė thėrrisnin vazhdimisht edhe mua nė Hetuesi, duke mė pyetur dhe duke mė bėrė presione nga mė tė ndryshmet.

Kur u zhvillua gjyqi ndaj Namikut dhe kush ishte tjetėr nė bankon e tė akuzuarve tė atij grupi?
Gjyqi ndaj Namikut dhe tė ashtuquajturit grup ku bėnte pjesė dhe ai, u zhvillua nė Tiranė nė fundin e nėntorit dhe fillimin e dhjetorit 1984. Pėrveē Namikut, me sa di unė, nė atė grup ishin dhe Shefqet Kelmendi, Estref Kelmendi, Selim Kelmendi, Sejfulla Teta, Pirro Prifti e ndonjė tjetėr, qė s'e kujtoj dot, tė cilėt u akuzuan se nė bashkėpunim me njėri-tjetrin kishin dashur qė t'i bėnin atentat Enver Hoxhės, kur ai do tė vizitonte Muzeun e Skėnderbeut nė Krujė. Ndaj tyre kishte dhe akuza tė tjera, por kjo ishte ajo mė kryesorja. Unė u lejova qė tė asistoja vetėm nė njė séance, pėr 10 minuta, ku nuk u tha asgjė. Mė pas ne na nxorėn jashtė, duke na thėnė se gjyqi do bėhej me dyer tė mbyllura, pasi kishte sekrete shtetėrore.

A kishte pasur Namiku njohje mė parė me ata persona?
Namiku njihte vetėm Estrefin, Shefqetin e Selimin, tė cilėt, ashtu si dhe ai, ishin emigrantė kosovarė, ndėrsa dy tė tjerėt aty i shikonte pėr herė tė parė. Pra, tė gjitha akuzat qė u bėheshin atyre ishin tė montuara nga Sigurimi i Shtetit dhe Hetuesia e Pėrgjithshme.

Ēfarė dėnimi iu dha Namikut dhe pjesėtarėve tė tjerė tė atij grupi?
Vendimi pėr dėnimin e Namikut dhe pjesėtarėve tė tjerė tė atij grupi u dha nga Gjykata e Lartė mė 22 dhjetor 1984, ku katėr nga tė pandehurit u dėnuan me vdekje, kurse tė tjerėt me 25 vjet burg. Por mė pas Kuvendi Popullor ua fali jetėn dhe i la nga 25 vjet burg. Namiku u dėnua me 18 vjet, dhe njė pjesė tė dėnimit e vuajti nė Qafė-Bari e Burrel, nga ku u lirua nė fillimin e vitit 1991, kur filluan protestat masive pėr rrėzimin e regjimit komunist tė asaj kohe. Ndėrsa shoku i Namikut, Selim Kelmendi, vdiq nė burgun e Burrelit nė rrethana tė panjohura.

A ua ka shpjeguar ndonjėherė Namiku tė vėrtetėn e dėnimit?
Pas daljes nga burgu, Namiku mė shpjegoi me hollėsi tė gjitha arsyet pėrse ishte dėnuar ai dhe tė tjerėt e atij grupi. Dėnimi i tyre kishte ardhur si pasojė e politikės me oshilacione qė ndiqte Enver Hoxha ndaj kosovarėve, dhe ai proces u montua pikėrisht pėr tė prishur imazhin e kosovarėve, duke i paraqitur ata si terroristė dhe agjentė tė UDB-sė. Me dėnimin e atij grupi dhe shumė kosovarėve tė tjerė qė u dėnuan para dhe mė pas, Enveri mendonte tė justifikonte tė gjithė trajtimin barbar qė u kishte bėrė kosovarėve qė kishin ardhur nė Shqipėri ndėr vite.

Pas viteve '90, me ēfarė u mor Namiku?
Pas proceseve demokratike, Namiku nuk i pranoi disa nga ofertat qė iu bėnė pėr drejtues ndėrrmarrjesh dhe punoi disa kohė si specialist nė zyrėn e Industrisė nė Bashkinė e Laēit. Namiku u nda nga jeta mė 7 mars 1998, pikėrisht njė ditė pasi kishte marrė pjesė nė mitungun e madh qė u bė nė mbėshtetjen e popullit tė Kosovės. Si duket, ai nuk i pėrballoi dot emocionet e mėdha qė provoi atė ditė pėr vendlindjen e tij, prej tė cilave dhe iu shkaktua hemoragjia cerebrale qė i mori jetėn.


Dėshmia e Shefqet Kelmendit, qė u dėnua me vdekje si atentator i Enverit

"Pse i pranova akuzat si agjent i UDB-sė"
Njė nga pjesėtarėt e grupit qė u dėnuan bashkė me Namik Lucėn, ka qenė edhe Shefqet Kelmendi, ish-emigrant kosovar i ardhur nė Shqipėri nė fundin e viteve '50, i cili fillimisht u dėnua me vdekje. Pėr arsyet qė e detyruan atė t'i pranonte akuzat qė i bėheshin, Estrefi i ka shpjeguar me anė tė njė deklarate, ku thuhet: "… me tė cilėn unė i quajturi Shefqet Rrustem Kelmendi, kosovar nga Peja, i datėlindjes 1930, sot me banim nė Torovicė Lezhė, deklaroj nėn pėrgjegjėsinė time morale e penale sa vijon: Nė kėrkesėn e tij pėr pafajėsi, ish-i burgosuri politik Namik Mustafa Luci, sot inxhinier kimist nė Laē, edhe ai kosovar, po nga Peja, ka marrė si pėrgjigje nga organet lart se fajėsia e tij ėshtė "e provuar" nga thėniet e dėshmitė e Shefqet Rrustem Kelmendit, edhe ai ish-i burgosur. Pra nga unė. Lidhur pėr sa mė sipėr, nėn pėrgjegjėsinė time morale e penale, deklaroj sa vijon. Ėshtė e vėrtetė se njė pohim tė tillė unė e kam bėrė duke e akuzuar tė quejturin Namik Mustafa Lucin si bashkėpunėtor tė UDB-sė, sė bashku me mue dhe me Selim Kelmendin e Estref Kelmendin. Po ky ėshtė njė pohim i rremė, si pėr Namikun, ashtu dhe pėr veten time e gjithė tė tjerėt, i bėrė nė kushte jashtėzakonisht tė rėnda nė Hetuesinė e Pėrgjithshme nė Tiranė. Nė rrethana tė tilla tė paimagjinueshme, jo vetėm kaq, por po tė mė thuej qė unė tė pranoja se kam vra Qemal Stafėn edhe atė do ta pranoja. Dhe kėtė, mendoj unė, do ta bėnte cilido. Nė tė tilla kanale kam kaluar, prandaj pranova tė pabėrėn pėr vete dhe Namikun. Veē pohimit tim tė imponuar, asnjė fakt tjetėr nuk provon fajėsinė e Namikut, pėr sa ėshtė akuzuar. Pėr sa mė sipėr, jam i gatshėm tė ripohoj kurdoherė mbrendėsinė e kėsaj deklarate.
Deklaruesi Shefqet Rrustem Kelmendi Lezhė 20.4.1991


Dėshmia e Sejfulla Tetės, i dėnuar me vdekje nė grupin e kosovarėve

"Atentatin ndaj Enverit na e kurdisi hetuesi Nexhat Selimi"
Njė nga ata persona qė u dėnuan me vdekje nė grupin ku bėnte pjesė dhe ing. Namik Luci ka qenė edhe Sejfulla Teta nga Fushė-Kruja, i cili vuajti dėnimin deri mė 1991. Lidhur me atė ngjarje, midis tė tjerash, Sejfullai dėshmon: "Mė 29 shtator 1982 u arrestova dhe u dėrgova nė qelitė e Degės sė Brendėshme nė Krujė, ku sekretari i Partisė sė Degės dhe zv / kryehetuesi i rrethit, Nexhat Selimi mė tha: "Tė kemi arrestuar pasi ti ke dashur qė tė vrasėsh me atentat udhėheqėsin kryesor tė Partisė dhe Popullit". Unė e pyeta: "Kė, se ata janė 12 udhėheqės kryesorė". Ai m'u pėrgjigj gjithė inat: "Udhėheqėsin kryesor tė Partisė e tė popullit po tė them". Krejt i habitur pėr ato qė po mė thoshte, unė instinktivisht e pyeta: "Kė, Enver Hoxhėn?" Akoma pa mbaruar mirė fjalėn, nė kulmin e nervave, Nexhat Selimi mė tha: "Mos ia pėrmend emrin mor bajgė, mor ndyrėsirė" dhe mė qėllloi me shkopin e gomės qė kishte nė dorė. Qė nga ai moment mė ka rėnė tė fikėt disa herė nga tė rrahurat qė mė bėnin dhe nuk mbaja mend gjė se ēfarė bėhej me mua. Kur u pėrmenda, Nexhat Selimi mė komunikoi akuzėn, duke mė thėnė: "Ti bashkė me njė grup tjetėr, qė ne i kemi tė arrestuar, keni dashur qė tė vrisni me atentat udhėheqėsin kryesor tė popullit dhe Partisė, kur ai do tė vizitonte Muzeun e Skėnderbeut nė Krujė. Ti ke pasur nė plan qė t'i hidhje granatat gjatė mitingut, kur ai tė takohej me popullin dhe nė rast se nuk do ta realizoje dot ti atė gjė, atėhere do tė dilte Selim Kelmendi nė Krastė tė Krujės dhe do ta kryente atentatin me pistoletė. Si variant rezervė pėr tė kryer kėtė akt kriminal, nėse nuk do ta arrinit dot ju, do tė ishin: Namik Luci nė Laē, Shefqet Kelmendi nė Lezhė dhe Estref Kelmendi nė Shkodėr". Unė nuk i pranoja akuzat dhe pėr tre muaj me radhė mė torturonin barbarisht, duke mė thyer edhe dorėn qė e kam sakat sot e kėsaj dite. Torturat m'i ndaluan vetėm kur mė erdhi Hekuran Isai nė qeli nė Krujė. Ndonėse nė gjyq asnjė nga ne nuk i pranuam akuzat, duke thėnė se kishim firmosur nga torturat, pėrsėri na dėnuan, fillimisht me vdekje, e mė pas me 25 vjet".
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-05-05, 15:03   #33
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim

JA SI SHKRUAJTI "THE TIMES" PER VDEKJEN E DIKTATORIT

40 vjetet e regjimit te hekurt te Enver Hoxhes*


Enver Hoxha ishte i fundit nga nje lloj i vecante monstre, nga zhdukja e te cilit bota ka fare pak arsye te ndieje keqardhje. Vdekja e tij shenon zhdukjen finale te nje brezi tiranesh staliniste.

Natyrisht, vendet ne te cilat keta monstra qeverisen mbeten te shtypur dhe me autokraci te rrezikshme, por lindja e ketyre lloj udheheqesve njesoj tirane por relativisht pa ngjyra dhe pragmatike, kultivoi friken dhe paranojen tek qytetaret e tyre ndaj shteteve perendimore. Shpirterisht Enver Hoxha i perkiste nje brezi me te hershem se te Brezhnjevit dhe madje te Hrushovit, nderkohe kishte qene ne pushtet per disa vjet kur Mao u be udheheqesi i Kines.

Vetem pak nga udheheqesit qe erdhen ne fuqi ne kohen e cintegrimit virtual te shoqerise mund ta krahasojne veten me egoizmin e tmerrshem te nje Maoje ose Enveri. Enverit iu desh 40 vjet ta ktheje Shqiperine ne nje imazh te personalitetit te tij individual - totalisht te mbyllur, te ngushte, dogmatik, dhe te mbushur me dyshime, paranoje dhe frike te vazhdueshme.

Ne kurthe pas kurthesh ai eliminoi jo vetem breza ministrash por madje edhe kliken e vogel te partizaneve qe qeverisen vendin bashke me te per disa vjet. Qytetareve u ishte ndaluar te udhetonin, te rrisin mjekra ose te kishin vetura private.

Ne 1976 qytetaret e Shqiperise ishin te detyruar me statut te ndryshojne emrat nese permbajtja e tyre kishte tone te "padeshirueshme ideologjike, morale dhe politike".

Disa burgoseshin per zoterimin e nje Bible ose per ndjekjen e nje ndeshjeje futbolli ne televizionin jugosllav; rrefimet e te pandehurve merreshin me tortura barbare si p.sh., pasi rriheshin me zorre uji plastike, dhe neper gjyqe avokatet mbrojtes nuk ekzistonin.

Informacionet e pakta qe vazhdojne te vijne nga nje vend aq sekret, deshmojne se Shqiperia ka Gulagun e saj te kampeve te te burgosurve dhe te kolonive te punes.

Fiksimi i Enver Hoxhes me pastertine e doktrines marksiste-leniniste dhe vendosmeria e tij te refuzonte cdo lloj ndihme dhe ndikimi te cdo ngjyre ideologjike nga Fuqite e Medha kishte te bente me formimin e tij personal dhe eksperiencen e tij jetesore te derdhura keto ne karakterin e tij.

Mjaft nga "planet" per rrezimin e pushtetit te tij nga te huajt dhe nga te brendshmit ishin reale per te. Natyrisht, per nje udheqes paranojak si Hoxha, menyra e mesiperme e te arsyetuarit behet mbijetese dhe nje kusht i vetejustifikueshem ekzistence.

Historia e Shqiperise eshte nje nga historite e vendeve te karakterizuara nga mbisundimi e pjesshem ose i plote i fuqive te huaja qofshin otomanet, italianet apo sllavet. Pasuesit e denje te Ilirise se madhe te zvogeluar tashme ne nje territor te barabarte me Uellsin, kane jetuar prej shekujsh ne nje beteje te pandalshme qe prej dyndjeve te sllaveve ne shekullin e VI.

Vazhduesit e Hoxhes do te vazhdojne te mbajne shenjat e historise se tij ndonese nuk do ta luajne nj`soj karten e tij te "mbeshtetjes ne forcat e veta". Ne te vertete, shenja qetesimi jane ndier sidomos ne dy vitet e fundit kur humnera e Hoxhes ishte afer.

Shqiperia ka burime te konsiderueshme dhe nje pozicion strategjik e cila u jep fuqive perendimore nje shkak per te rritur interesin mbi te. Megjithe skepticizmin e thelle, ekziston nje shans historik qe pas 40 vjetesh Iliria mund te behet nje breg me pak i rrezikshem per te huajt qe e shkelin sesa duket te jete ne "Naten e Dymbedhjete" te Shekspirit.

Marre nga gazeta "The Times", e premte, 12 Prill, 1985; faqe 15; Numri 62110; Kolona A
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-05-05, 17:31   #34
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Tomori
Kėsisoj mė 5 shtator 1945, nė ish pallatin mbretėror nė Tiranė u zhvillua njė ceremoni tejet pompoze me pjesmarrjen e krejt qeverisė shqiptare si edhe pėrfaqsuesive diplomatike dhe forcave aleate nė kryeqytet. Me tone oratorike Omer Nishani, nė cilėsinė e kryetarit tė Kėshillit Antifashist, lexoi vendimin e kėtij Kėshilli numėr 117, datė 5 shtator 1945 :

Nė bazė tė propozimit tė kryetarit tė Qeverisė Demokratike tė Shqipėrisė dhe Komandant i Pėrgjithshėm i Ushtrisė Kombėtare, duke marrė parasysh se shumė personalitete tė huaja tė vendeve aleate gjatė Luftės Nacionalēlirimtare tė popullit t’onė kanė kontribuar dhe ndihmuar me tė gjitha mjetet nė Luftėn e popullit shqiptar qoftė brenda nė Shqipėri krah pėr krah me ushtrinė tonė,qoftė jashtė Shqipėrisė dhe pėr tė shfaqur mirėnjohjen e pėr ta shėrbyer e nderuar veprimtarinė e tyre nė dobi t’Atdheut e tė popullit shqiptar. Kryesia e Kėshillit Antifashist Nacional-Ēlirimtar, vendosi:

Tė dekorohen me dekoratat e shėnuara pėr seicilin personat qė pėrmenden nė listėn qė vijon:

Gjeneral Ivan Milutinoviē me Urdhėrin “Heroi Kombėtar”
Lolo Ribar me urdhėrin “Heroi Kombėtar”
Ramiz Sadiku me Urdhėrin “Hero Kombėtar
Ivan Ribar me Urdhėrin e “Flamurit”
Eduard Kardelj me Urdhėrin e “Flamurit”
Bllazho Jovanoviē me Urdhėrin e “Flamurit” dhe me medaljen e “Kujtimit”
Radovan Zagoviē me Urdhėrin e “Flamurit”
Dėshmori Miladin Popoviē me Urdhėrin e “Flamurit” dhe me medaljen e “Kujtimit”
Dushan Mugosha me Urdhėrin e “Flamurit” dhe me medaljen e “Kujtimit”

Me urdhėrin e “Yllit Partizan Klasi i I” dhe me medaljen e Trimėrisė Brigadier E. F. Davies

Me urdhėrin e “Yllit Partizan klasi i I “ Gjeneral-Lejtnant Arso Jovanoviē, Aleksander Rankoviē, Milan Gjilas,Petko Dapēeviē, Brigadier T. Churchill, Kolonel Velimir Stoiniē, Lejtnant-Kolonel Palmer, Major Ivanov Konstantin, Kapiten Thomas Stefan.

Me Urdhėrin e “Yllit Partizan i klasit tė II” dhe me medaljen e “Kujtimit” Kolonel Vojo Todoroviē.

Me urdhėrin e “Yllit Partizan i klasit tė II” dhe me “Medaljen e Trimėrisė” Major Savo Stonjou, W. V. G. Smith.

Me Urdhėrin “Partizan i klasit tė II” Gjeneral Terziē Velimir, kolonel Kiler Peter, Kolonel Obrat Cicmil, Nenkolonel Mijat Vuletiē, G. W. Seymour, Major J. K. H. Shaw, Major M. J. Fornton, Major V. Robinson, Kapiten Northop, Kapiten J. M. Lyon, Toger John O’Keefe.

Me Urdhėrin “Ylli Partizan i klasit tė III” Major Timochek Teodor, Major Viktor Bobol, Kapiten Miazi Dizdareviē, Toger Nick Cooky, Kaporal George Routsis.

Me Medaljen e “Trimėrisė” dhe me Medaljen e “Kujtimit” Bije Vokshi, Dėshmor Hajdar Dushi, Emin Duraku, Xhevdet Doda, Vaso Strugari, Mikel Popoviē”.
( Gazeta “Bashkimi “ Tiranė mė 6 shtator 1945 ).
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-08-05, 16:49   #35
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Ēėshtja e Kosovės dhe Enver Hoxha
13 korrik 2005 / Nga Pavli Qesku* (Ish Ambasador i Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Bashkuar )

-Rend e rend,
rend o Marathonomak.
At Fan Noli

Nė kėtė shkrim nuk kam pėr qėllim tė bėj historinė e aneksimit tė territoreve shqiptare tė Kosovės dhe Maqedonisė Perėndimore nga Jugosllavia. As nuk dua tė merrem me shqyrtimin e forcave politike tė brendshme dhe tė jashtme qė pėrcaktuan vendimin pėrfundimtar tė Fuqive tė Medha pėr t'i dhėnė Kosovėn Serbisė. Nuk ėshtė ide e panjohur tė thuash se Fuqitė e Mėdha po luanin lojėrat e tyre pėr interesat e tyre afatgjata dhe jo nė interes tė tė voglit e tė dobtit – kujtoTraktatin e Shėn Stefanit, Traktatin e Versajes, Konferencen e Ambasadorėve nė Londėr apo Protokollin e 1915 mbi copėtimin e territoreve shqiptare, pėr tė mos hyrė mė thellė nė histori.


Pa devijuar nga ēeshtja e interesave kombėtare shqiptare, vlen tė pėrmbledhim disa ngjarje kyē nė historinė tonė tė kohėve tė fundit dhe t'i vendosim ato nė sfondin e pozicionit tė marrė nga PKSH, me vonė e riquajtura Partia e Punės e Shqipėrisė.

Periudha spikat nga kėto momente intriguese:

-Kthimi i territoreve tė Kosovės dhe tė Metohisė Shqipėrisė;
-Mbledhja e Mukjes dhe Deklarata mbi Kosoven;
-Copėtimet shqiptare kalojnė nė Kosovė, Metohi dhe Sanxhak;
-Vizita e Enver Hoxhes ne Bled, Jugosllavi, me 30 Qershor 1946, heshtje e plote vihet re pėrsa i perket ēeshtjes e Kosovės.


Kėto ngjarje orientuese e kanė nismen e tyre nė pushtimin e Shqipėrisė nga Italia, pushtim ky qė u ndoq nga pėrfshirja e Kosovės nė territoret e zotėruara nga trupat e Musolinit, trupa tė cilat ai u pėrpoq t'i deklaronte si pjesė tė Kurorės sė Savojės.

Dokumentet e Partisė sė Punės sė Shqipėrisė (tė falsifikuara apo jo, kjo nuk pėrbėn interesin tim pėr momentin), tregojnė se udhėheqja komuniste menjėherė e dėnoi pushtimin fashist tė Kosovės, si njė akt agresioni dhe nuk bėri as pėrpjekjen mė tė vogėl pėr t'i shpjeguar popullit shqiptar situaten e re qė ishte krijuar nė kėtė mėnyrė nga fatet e ndryshme tė luftės. Ky pozicion i komunistėve shqiptarė nuk mund tė shpjegohet plotėsisht nė qoftė se nuk arrijmė tė kemi parasysh varėsinė e plotė tė Enver Hoxhes ndaj shokeve te tij serbė, fakt qė nė mėnyrė indirekte flet pėr influencen e politikės serbomadhe nė Ballkan.


MBLEDHJA DHE MARRĖVESHJA E MUKJES, 1-2 GUSHT 1942

Pjesėmarrėsit e Mbledhjes sė Mukjes e ngriten problemin e Kosoves si ēėshtje madhore me rėndėsi kombėtare. Se kujt do t'i dedikohej ky hap, nacionalistėve apo komunistėve, do tė duhej tė pritej derisa tė hidhej dritė e plotė mbi ecurinė e mbledhjes, derisa gjithėsecili qė mori pjesė nė tė, si dhe ata qė e organizuan atė, tė thonin fjalen e tyre.

Nė kėtė pikė e ndjej se duhet tė theksoj kontributin e familjes Toptani, qė bindi komunistėt, nacionalistėt, ballistėt dhe legalistėt tė takoheshin nė shtėpinė e babait tė Ihsan Toptanit nė Tapizė.

Platforma qė kjo mbledhje i propozoi kombit tė tėrė mund tė permblidhet si mė poshtė:

"Krijimi i Komitetit tė Shpėtimit Kombėtar dhe Krijimi i Shqipėrisė Etnike".

Kur lexon Historinė e Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, vėren se Komiteti Qendror i PKSH menjėherė e dėnoi dhe e denoncoi Marrėveshjen e Mukjes si tradhėti nga ana e kapitulluesit Ymer Dishnica dhe e Balli Kombėtar.

Megjithatė, Dedijer paraqet njė histori tjetėr. Ai thekson se Enver Hoxha dhe pak anėtarė tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė hezituan pėr rreth dy ditė pėr tė denuar Marrėveshjen. Arsyeja qė paraqiti Enver Hoxha, shton ai, ishte se ai po priste qė forcat jokomuniste tė pėrēaheshin pėr kėtė ēėshtje pas mbledhjes.

Por mė pas, Svetozar Vukmanoviq Tempo dhe shokė tė tjerė jugosllavė qė kishin pėrkrahjen e Koēi Xoxes, mė nė fund, fituan mbi Enver Hoxhen. Mė pas, PKSH nė mėnyrė anekuivoke e dėnoi Marrėveshjen e Mukjes si akt tradhėtie.

Ja se si Dedijer shpjegon momentet e hezitimit tė Enver Hoxhes:

"ky qendrim i disa anėtarėve tė Komitetit Qendror tė PKSH, pėrfshirė edhe atė tė Enver Hoxhes, kushtėzohej nga fakti se kėto anėtarė tė Komitetit Qendror tė PKSH, tė cilėve u mungonte pėrgatitja teorike dhe pjekuria politike, nuk e kishin tė qartė zhvillimin e ardhshėm tė ngjarjeve pas dėbimit tė pushtuesve dhe nuk ishin tė vendosur nė luften e tyre kundėr reaksionarėve tė brėndshem."(f.78).

Ndėrsa forca tė ndryshme tė lėvizjes kombėtare u gėzuan pėr Marrėveshjen e arritur nė Mukje , veēanėrisht pėr "programin e Shqipėrisė Etnike", Dushan Mugosha dhe Miladin Popoviq i shprehen ndjenjat e tyre si mė poshte:

"Ky bashkim i forcave shqiptare ėshtė i papranueshėm. Tashmė, ne po forcohemi nga dita nė dite dhe shume shpejt do t'i sulmojmė nė mėnyrė tė pamėshirshme. Ne kurrė nuk do t'i lejojmė tė bashkohen dhe kurrė nuk do tė lidhemi me kėto qenėr. Dhe pastaj, ē'ėshtė kjo Shqiperi Etnike! Le tė pėrpiqen dhe ta bėjnė nėse ua mban."(f.96).

Shpallja e Mbledhjes sė Mukjes mbeti vetėm njė rreze jetėshkurtėr shprese pėr aspiratat e shqiptarėve. Menjėherė pasi u mėsua vendimi i marrė nga ky forum i tė gjitha forcave tė vendit, tė pėrkushtuar nė luftė kundėr pushtuesit, tė dėrguarit e Titos urdhėruan Enver Hoxhen ta denonconin atė si tradheti (ndaj kujt?). Dhe ai u dorėzua pa asnjė rezistencė. Qė nga ky ēast e mė pas, njėsitė lutarake komuniste u shpallen lufte pa kompromis nacionalistėve. Tė dėrguarit e Serbisė po silleshin si lordė nė Shqipėri. Librat e Historisė sė Shqipėrisė, tė shkruara pas lufte nėn diktatin e komunistėve e pėrshkruajnė Marrėveshjen e Mukjes si tradhėti.Ēėshtja ėshtė: Tradhėti ndaj kujt?

Ėshtė e qartė ēfarė nėnkuptonin komunistet shqiptarė: Tradheti ndaj interesave tė Serbisė nė Shqipėri.

Nė raportin e tij tė Komitetit Qendror tė PK tė Jugosllavisė mė 19 nėntor 1943, Miladin Popovic shkruan:

"Shokėt delegatė nė Mukje ranė nė pozitat e nacionalistėve. Tė zhytur nė oportunizėm, ata kėrkuan qė njė pjesė e programit duhej tė ndėrrohej. Shoku Tempo ishte kėtu atėhere. Ne e diskutuam ēėshtjen me anėtaret e Komitetit Qendror dhe studiuam tė gjitha mundėsitė, situaten dhe gjithēka tjetėr dhe pėrfundimisht vendosėm tė hidhnim poshtė Shpalljen dhe tė mos e njihnim krijimin e Komitetit tė Shpėtimit tė Shqipėrisė, apo rolin e tij si organi mė i larte nė luftėn ēlirimtare. Ne vendosėm tė mblidhnim Konferencėn pa vonesė dhe tė zmadhonim Komitetin Qendror…" (f.80)

Konferenca e dytė e Labinotit u mbajt nė tetor 1943, sipas udhėzimeve tė drejtpėrdrejta tė Miladin Popovicit. Ecuria e kėsaj konference u dominua plotėsisht nga vija serbe. Tė gjitha ēėshtjet qė kishin tė bėnin me qendrimin ndaj forcave nacionaliste, organizimin e forcave tė armatosura dhe punėn e partisė, ndikoheshim nga interesat serbe.

Nė kėto rrethana, udhėheqja e Ballit Kombėtar botoi Manifestin e vet me titullin "RRUGA E DREJTE DHE RRUGA E GABUAR", nė tė cilin mes tė tjerash thuhej:

"Ėshtė e qartė pėr popullin se kjo parti qė udhėhiqet nga Sale (Dushan) dhe Miladin me shokėt e tyre, po pėrgatitet tė na japė njė diktature dhe terror nė vend tė lirisė sė premtuar,…do tė na japė shkatėrrim nė vend tė progresit…"

Ėshtė e qartė se shumė shqiptarė nuk kishin dyshime pėr rolin e tė dėrguarve serbė nė Shqipėri. Por rrėnjėt e punės sė Dushanit dhe Miladinit ishin aq tė thella, sa qė as Enver Hoxha, as ndonjė anetar i Komitetit Qendror tė PKSH nuk mund ta ndalonin tė keqen. Komunistėt shqiptarė u kapėn nė rrjetėn e serbėve, tė cilėt ishin mjeshtėr tė mbaruar pėr ta pėrkulur Enver Hoxhen ngado qė ata dėshironin dhe kishin arritur t'i lidhnin duart me fijet sekrete tė cilat i kishin fillimet e tyre mė 8 nėntor 1941, nė njė shtėpi tė thjeshtė nė Tiranė.

Enver Hoxha ishte plotėsisht i ndėrgjegjshėm se pa vėllezėrit e tij serbė nuk do tė kishte mundur tė ngjiste shkallėn e partisė dhe tė kapte postin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Komitetit Qendror tė PKSH. Kjo ishte arsyeja se pse udhėheqja komuniste shqiptare nuk mund ta thoshte fjalen e vet pėrsa u pėrket ēėshtjeve tė veta tė brėndshme, kur fatet e vendit po vendoseshin dhe nuk mund tė kundershtonte planet serbe pėr vendosjen e ardhshme tė territoreve shqiptare nė Jugosllavi.

Divizionet e ushtrisė shqiptare nė territoret e Kosovės dhe Metohisė dhe nė Sanxhak.

Nga fundi i luftės , Ushtria Jugosllave, Shtabi i Pėrgjithshėm, ftoi njė numėr njėsish tė Ushtrisė Nacional-Ēlirimtare Shqiptare "tė shkonin e tė ndihmonin partizanėt jugosllavė nė Kosovė, Metohi dhe Sanxhak, qė tė shporrnin divizionet gjermane". Ėshtė fakt se njė numėr shqiptarėsh etnikė nė ato rajone ishin bashkuar me forcat gjermane, tė cilat i shihnin si shpėtimtarė tė tyre prej zgjedhes serbe.

Le tė ndalojmė njė ēast e tė konsiderojmė kėtė hap tė pazakontė. Si ėshtė e mundur qė udhėheqja jugosllave tė bėnte kėtė hap tė guximshėm e delikat? Si mund tė nxiste praninė e mijėra shqiptarėve tė armatosur nė territoret e Kosovės, Metohisė dhe Sanxhakut?

Nuk ka dyshim se udhėzimet dhe ftesa pėr kėtė lėvizje masive tė trupave shqiptare drejt Jugosllavisė erdhi nga Beogradi; kjo ishte njė lėvizje pa precedent nga ana e serbėve, tė cilėt pėr shekuj me radhė kishin kultivuar mitin "Kosova djepi i qytetėrimit serb". A i kishte marrė PK Jugosllave tė gjitha masat e sigurisė pėr ndonjė zhvillim tė paparashikuar? Dukej se po. A kishte siguruar PK e Jugosllavisė tė gjithė garancitė nga PKSH se gjithēka do tė shkonte siē ishte parashikuar? Dukej se po.

Mendoj se ka arsye tė plotė tė mė bėjė tė besoj se Tito e dinte shumė mirė se ēfarė po bėnte dhe se njėsitė e Ushtrisė Nacional-Ēlirimtare Shqiptare "do tė bashkėvepronin plotėsisht dhe tė vėllazėroheshin me njėsitė partizane jugosllave nė rajon". Unė nuk jam i bindur se Tito ndėrmori kėtė hap tė rrezikshėm thjesht pėr arsyet strategjike tė koordinimit tė operacioneve tė luftės nė Ballkanin Perėndimor. Tito kishte plane tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e Jugosllavisė si lojtarė parėsore nė Ballkanin e pasluftės.

Konkluzioni logjik ėshtė se udheheqja jugosllave po llogariste ēdo gjė me kujdes. Sė pari, unė jam i bindur se ai kishte marrė ēdo siguri nga udhėheqja komuniste shqiptare, se prania e njėsive tė ushtrisė nė territorin e Jugosllavise nuk do tė pėrmbyste situaten dhe nuk do tė krijonte probleme pėr tė ardhmen. Sė dyti, Tito po llogariste qė tė pėrdorte praninė e forcave shqiptare nė Kosovė me qėllim qė tė krijonte njė situatė konfliktuale ndėrmjet kosovarėve qė ishin bashkuar me forcat gjermane dhe me partizanėt shqiptare, tė cilėt nė fakt punonin nė favor tė tij.

Kėtu ka pėrsėri bazė pėr tė dyshuar se ekzistonte njė marrėveshje e heshtur mbi tė ardhmen e Kosovės dhe Metohisė ndėrmjet jugosllavėve dhe komunistėve shqiptarė.


Vizita e Enver Hoxhės nė Jugosllavi, Bled, mė 30 qershor 1946

Nė periudhėn e pasluftės, nga 1944 deri nė 1948, pėrpara se vėllezėrit komunistė tė zihen me njėri-tjetrin, varėsia e Komitetit Qendror tė PKSH ndaj udhėheqjes komuniste tė Beogradit, u rrit shtruar dhe gjeti shprehje nė thėniet e njė nėnshtrimi servil tė veshur me fjalė, tė cilat asnjė kokė shteti apo e ndonjė vendi sovran t'i ketė shqiptuar ndonjėherė ndonjė kreu shteti (shih shtypin jugosllav qė mbulon vizitėn e Enver Hoxhės).

U takon historianėve tė hedhin dritė mbi implikimet e thėnieve tė Enver Hoxhės gjatė vizitės sė tij nė Jugosllavi. U takon analistėve politikė tė nxjerrin konkluzionet e tyre nga kėto thėnie.

Ēdo shqiptar me ndjenjen e detyrės ndaj atdheut tė tij, me tė drejtė do tė kishte pritur qė kreu i PKSH tė shfrytėzonte takimin e tij me Titon pėr tė ngritur tė paktėn pak ēėshtje thelbėsore tė lidhura me statusin e ardhshėm tė territoreve tė banuara nga shqiptarėt nė Jugosllavi (nė tokat e tyre nė Kosovė, Rrafshin e Dukagjinit, Malėsi, Anė e Malit dhe Maqedoninė Perėndimore e kudo tjetėr).

Me cilėsinė e kreut tė shtetit, Enver Hoxha duhej tė kishte pyetur Titon se ēfarė mendonte ai pėr tė ardhmen e shqiptarėve qė kishin kontribuar aq shumė nė krijimin e shtetit shqiptar nė vitin 1912 dhe padrejtėsisht ishin lėnė jashtė atij shteti pėr tė cilin ata kishin kontribuar pėr ta krijuar.

Megjithė pėrpjekjet e mia tė zellshme dhe kėmbėngulėse pėr tė kėrkuar qoftė dhe njė referencė tė vetme mbi kosovarėt nė librin e Dedijer, nuk ia dola mbanė. Nėse i kėrkoj lexuesit t'u referohet botimeve tė bėra nga PPSH nė kėtė periudhė apo librit tė Enver Hoxhes "Titistet", e vetmja gjė qė mund tė thuhet me siguri ėshtė se Enver Hoxha pretendon tė ketė ngritur ēėshtjen e sė ardhmes sė Kosovės dhe se Tito ėshtė pėrgjigjur se problemin i Kosovės nuk mund tė ngrihej pėr momentin, "sepse do tė trazonte serbėt".

Nuk duhet tė harrojmė se Tito, si kroat qė pėrgjigjej pėr Jugosllavinė, duhej tė ushtronte tė gjithė aftėsitė e tij prej xhongleri politik pėr t'i mbajtur serbėt tė lumtur. Ai nuk e kishte deshirėn apo ndonjė plan qė tė diskutonte Kosoven me Enver Hoxhen. Qė kėtej, i vetmi rast zyrtar pėr Enver Hoxhen qė tė ngrinte ēėshtjen e Kosovės me "shpirtin vėllazėror ndėrkombėtar" me udhėheqėsin jugosllav nuk u shfrytėzua.

Kjo ishte ēfarė Beogradi diktoi dhe Enver Hoxha duhej tė bindej. Mbi tė gjitha ishte ideja e tyre origjinale.Udhėheqėsi komunist shqiptar e dinte se e ardhmja e pozicionit tė tij si timonier i Komitetit Qendror tė PKSH dhe i Shtetit tė ri shqiptar vendosej nė Beograd. Enver Hoxha nuk kishte bėrė ende shokė dhe nuk kishte krijuar lidhje qė tė mund ta lejonin atė tė sfidonte Beogradin, siē bėri mė vonė pas 1948. Ai priti rastin qė tė paraqiste vetėn .

Shqiptarėt e ndershėm do tė bėnin pyetjen e ligjėshme:

-Pėr ēfarė folėn Enver Hoxha dhe Tito?
-Ēfarė marrėveshjesh u firmosėn mes Shqipėrisė dhe Jugosllavisė?
-Ēfarė vendimesh u morėn pėr Kosovėn?

Kėtyre pyetjeve bazė nuk u ėshtė dhėnė pėrgjigje as nga Dedijer nė librin e tij, as nga Enver Hoxha nė librin "Titistėt", apo nė "veprat" e tij tė plota.

Meqė Enver Hoxha nuk arrin t'i japė pėrgjigje njė ēėshtjeje me rėndėsi kardinale pėr kombin dhe pėr stabilitetin nė Ballkan, lexuesi i zakonshėm do tė habitej me vlerėn e trashėgimisė sė Hoxhės. Tė vetmit qė kurrė nuk do tė habiten janė ata qė u kanė shėrbyer interesave serbe nė Kosovė dhe nė Shqipėri.

Disa rreshta qė vijojnė janė tė cituara nga thėniet e Enver Hoxhės para gazetarėve jugosllavė me rastin e vizitės sė tij nė Jugosllavi mė 30 qershor 1946.

"Ėshtė e pamundur tė imagjinosh rezistencėn e popullit tė vogėl shqiptar kundėr armikut pa luftėn e popujve jugosllavė".

Enver Hoxha nuk mund ta poshtėronte popullin e tij mė shumė se kaq para personit qė e kishte ndihmuar tė rrinte pa u zhytur nė udhėheqjen e PKSH. S'ka poshtėrim mė tė madh pėr njė popull tė vogėl qė kishte bėrė pėrpjekje tė gjatė e kolosale pėr ēlirimin e territoreve tė veta pothuajse pa ndihmė direkte (ne pėrshkruam tė gjithė pėrpjekjen qė Miladini dhe Dushani i dhanė Enver Hoxhės qė ta vinin nė krye tė PKSH dhe shtetit shqiptar pėr qellimet e tyre).

Enver Hoxha u dorėzua pa kushte para Titos dhe gojėt e kėqia pėrhapen thashėthemen se ai ra nė gjunjė para Titos. Tė paktėn kėshtu mė tha njė shok i imi qė kishte njohur njė fotograf zyrtar, i cili shoqėronte Enver Hoxhen gjatė vizitės sė tij nė Bled.

Deklarata tė sė njėjtes natyrė, si ato qė Enver Hoxha bėri nė Bled, gjenden tė shumta ne shtypin shqiptar (shih gazetėn Bashkimi, viti 1947-1948, urdhėresat e qeverisė shqiptare tė viteve 1945-1948 dhe raportet e shumta tė misioneve jugosllave nė Tiranė). Nuk mund tė pritet qendrim tjetėr nga disa udhėheqės, tė cilėt vendosen karrieren e tyre politike mbi interesat e tė gjithė kombit, qė sakrifikuan Kosovėn e gjithēka tjetėr pėr hir tė sigurimit tė vazhdimėsisė sė komunizmit nė Shqipėri, qė e katandisen Shqiperinė nė njė vend feudal nė duart e njė kaste tė pamėshirshme sunduesish tė ndihmuar nga njė dorė maskarenjsh. Asgje tjetėr s'mund tė thuhet pėr kreun e njė shteti qė i serviloset kėtij vendi pėr hir tė sigurisė sė tij individuale.

Teza kryesore qė kam parashtruar nė pak faqe tė para bazohet pak a shumė nė heshtjen e vėnė re nga ana e udhėheqėsve shqiptarė qė pėrcaktuan fatin e Kosovės. Burimet historike nė kėtė kapitull tė historisė sė kombit shqiptar janė ende tė pakta dhe tė pamjaftueshme, gjithashtu heshtja misterioze nuk mund tė sqarohet derisa tė dy palėt, shqiptarėt dhe jugosllavėt, tė hapin arkivat e tyre. Politikanėt shqiptarė nuk do tė jenė nė gjendje tė davariten nga koklavitja nė tė cilėn janė implikuar pėr shkak tė tradhetisė qė i bėri Enver Hoxha ēėshtjes kombėtare.

Pse e gjithė kjo mbulesė heshtjeje mbi njė ēėshtje me rėndėsi madhore pėr Shqipėrinė? Pse Enver Hoxha jep vetėm pak rreshta nga vizita e tij nė Jugosllavi dhe mbledhja e shumėpritur me Titon? Pse historiografia shqiptare ėshtė e heshtur pėr marrėveshjen qė u firmos nė Beograd mė 1948?

Ata qė janė tė etshėm tė kuptojnė arsyet e kėsaj heshtjeje ogurzezė, ashtu siē ėshtė, duhet tė pėrdorin logjiken e tyre. Ėshtė e pamundur tė gjurmosh qėndrueshmėri nė ēdo gjė qė bėri Enver Hoxha. Ai preokupohej vetėm pėr sigurinė e tij dhe ruajtjen e pozitės sė tij. Ēmimi me tė cilen ai arrinte atė qė dėshironte nuk kishte rėndėsi pėr tė. Preokupimi mbizotėrues pėr tė ishte ruajtja e pushtetit tė cilin e fitoi duke tradhėtuar bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushte duke filluar me Qemal Stafen, viktimėn e tij tė parė, Nako Spiron, Tuk Jakovėn dhe duke mbaruar me Sejfulla Maleshoven, vetėm nė pak vite pas luftes.

Ku rezulton logjika e veprimeve tė Enver Hoxhės nė dashurine e tij tė palumtur me Titon? Pa u marrė me lidhjet sekrete mes Enver Hoxhės dhe tė dėrguarve tė serbėve nė Shqipėri, pėr shkak se dokumentet e asaj periudhe ishin nė duart apo kujtesen e personave nė fjalė, unė do tė merrem me njė numėr momentesh kritike nė karrieren e "udhėheqėsit legjendar" tė Shqipėrisė nė periudhen e shkurtėr tė ndikimit jugosllav, kur ai ishte kukull nė duart e komunistėve serbė.

Momenti qė bie mė shumė nė sy nė kėtė periudhė tė historisė sė Shqipėrisė ėshtė i lidhur drejtpėrdrejtė me qendrimin e tij ndaj Marrėveshjes sė Mukjes (Gusht 1943). Vladimir Dedijer, nė bazė tė raporteve tė Mugoshės dhe Popoviqit , pretendon se Enver Hoxha nė dukje hezitoi tre ditė pėrpara se tė merrte vendimin pėr tė dėnuar Marreveshjen si tradhėti.

Pse hezitoi ai? Si mund tė hezitonte ky njeri, i cili nė tė gjithė koleksionin e tij "mbresėlėnės" prej 72 volumesh shkrime, fjalimesh dhe artikujsh u kėndoi lavdeve tė tij.

Pėrgjigja do tė gjendet tek shokėt tij nė Serbi dhe Mal tė Zi. Dedijer mes tjerash ka njė pėrgjigje. Po ashtu kanė edhe autoret e shumtė serbė tė cilėt kanė shkruar historinė e kombit tonė, siē e shohin ata dhe ia kanė paraqitur botės si ungjillim tė sė vėrtetės.

Viktimat e indoktrinimit serbo-hoxhian janė shumė. Disa prej tyre i ofrojnė shėrbimet e tyre tė demshme Shqipėrisė vullnetarisht, siē bėn Reginald Herbert, i cili nė komentet e tij tė padėshirueshme, u mohon shqiptareve tė drejtėn pėr tė quajtur vetvetėn njė popull me ndėrgjegje kombėtare (shih fjalėn e tij nė Shoqaten Britanike pėr Europėn Qendrore dhe Lindore mė 17 qershor 1997). Tė tjerė janė ata qė ecin pas gjurmėve tė grekėve dhe serbėve nė tė njejtėn kohė dhe shtrembėrojnė realitetet shqiptare, siē janė Miranda Vickers dhe James Pettifer.

Mė shumė viktima do tė gjenden mes Diaspores Shqiptare, e cila endėrron pėr njė shtet shqiptar tė fortė, megjithėse nėn njė diktator mizor, pėr hir tė pėrmbushjes tė idesė utopike tė ndjekjes tė njė tė ardhme tė lumtur pėr Kosovėn qė ekzistonte vetėm nė mendjet e tyre tė shtrembėruara.

"Historia e Partisė sė Punės sė Shqipėrisė"(volitshem botuar vetėm 30 vjet pas themelimit tė saj mė 8 nentor 1941), i lė hapėsirė tė mjaftueshme Plenumit famėkeq tė Beratit. Ėshtė fakt se tė dėrguarit serbė ishin tė pranishėm dhe e vunė nė skenė kėtė ngjarje tė rėndėsishme. Me sa duket ata zotėronin shėnime stenografike mbi ecurinė e Plenumit dhe Dedijer ka kėnaqėsi tė veēantė kur riprodhon disa prej paragrafėve mė me "spec". Mė poshtė vijon njė pohim i Enver Hoxhės qė tė ngjall shumė kureshtje.

"Jo vetėm qė kurrė nuk kam patur ndonjė avantazh duke u shoqėruar me Alija (Miladin Popovic), por kam vuajtur pėr shkak tė tij, sepse ai mė ka mbajtur larg punės me organizimet e tij ordinere jo-politike (f.95).

Persa u pėrket dobėsive tė tij nė pėrmbushjen e detyrave tė partisė si sekretar i Komitetit Qendror tė PKSH Enver Hoxha pohon:

"Unė nuk isha nė gjendje tė organizoja mitingje, sepse pozicioni i rėndėsishėm qė kisha (si sekretar i Komitetit Qendror) kėrkonte aftėsi tė veēanta dhe pėrgatitje tė veēantė. Unė nuk isha thjesht njė shok partie." (f.95)

Pėrēartje interesante dhe gjysėm pohim i pazotėsisė sė tij. Dhe mė tej shokėt e tij i vunė nė gojė fjalėt e mėposhtme:

Prandaj u detyrova tė shtyja mbledhjet … unė nuk kujtoj tė kem propozuar ndonjėeherė tė mbahet njė mbledhje teorike, sepse ishte e vėshtirė pėr mua ta beja njė gjė tė tillė. Edhe tani unė nuk jam nė gjendje tė bėj njė detyrė tė tillė. Unė nuk thirra mbledhje tė tilla, jo sepse u shmangesha detyrave tė mia, por sepse nuk jam nė gjendje tė bėj njė punė tė tillė."(f.95)

Kėshtu Dedijer tregon se EnverHoxha pohoi tri herė rrjesht se ai ishte i paaftė tė udhėhiqte PKSH. Ky lloj individi gjatė muajit tė mjaltit me Titon pėrsėriti se pa Jugosllavine e lavdishme dhe pa Titon e madh lufta e popullit shqiptar do tė kishte qenė njė hiē.

Pas prishjes me Titon nė vitin 1948, qė ndodhi menjėherė pas letrės publike tė Informbyrose, Enver Hoxha, si demagog qė ishte, mohoi rolin dhe kontributin e Dushanit dhe Miladinit mė shumė se 300 herė. Ai mohoi Titon mė 1948, Hrushovin mė 1961 dhe Mao Ce Dunin mė 1977 dhe i ekspozoi ata si armiq tė komunizmit mė tė njėjten furi dhe vrull siē mbrojti Stalinin gjatė gjithė jetės sė tij. Ai mohoi ēdo gjė rreth "vėllezėrve tė tij komunistė", por ai harroi se nė bote ka njė gjė tė tillė qė quhet arkivė, se njerėzit kujtojnė.

Sot po pėrballemi me njė zgjedhje vendimtare pėr fatet e popullit dhe ėshtė pėr tė mirėn e tė gjithė kombit qė tė rifreskojmė memorjen tonė dhe tė hedhim tutje plehėrat.

Bėra kėtė kthim nė tė kaluarėn me qėllim qė tė theksoj barrėn e trashėgimisė sė Enver Hoxhės dhe ta ndėrgjegjėsoj lexuesin pėr vėshtirėsitė qė shtrihen pėrpara pėr njė trajtim demokratik qeveritar tė ēeshtjes kombėtare.

Trepca.net[/img]
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-08-05, 19:27   #36
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

www.enverhoxha.info

:D :D
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-08-05, 14:44   #37
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King_Gentius
www.enverhoxha.info

:D :D
www.satrapenverhoxha.com
www.King_Gentius.info
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-08-05, 03:14   #38
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

O tomor, nuk te punojne linqet.
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-08-05, 16:42   #39
experti_lu
 
Avatari i experti_lu
 
Anėtarėsuar: 17-01-05
Vendndodhja: lindur ne SHQIPERI,deshiroj te vdes ne SHQIPERI.
Postime: 628
experti_lu e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: op op op op

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rushė
Enver Hoxha e mprehi shpaten
Edhe j'here o per situaten
Kjo eshte shpata qe i priste kokat
Gjith armiqve o qe i ka bota

Enver Hoxha heu tungjatjeta
Sa kto male o sa keto shkrepa
Zerin shqipes o lart ja ngrite
krejte kete popull ne drite e qite...

(shpata e tij gjithmone do te pres koka armiqsh e tradhetaresh)
__________________
armiku me i madh i njeriut eshte njeriu.
experti_lu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-08-05, 16:50   #40
experti_lu
 
Avatari i experti_lu
 
Anėtarėsuar: 17-01-05
Vendndodhja: lindur ne SHQIPERI,deshiroj te vdes ne SHQIPERI.
Postime: 628
experti_lu e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cenipr
O NEVE POPULLIT SHQIPTAR NA DUHET TE KALOJN EDHE 200 VJET TA MESOJM HISTORIN E VERTET TE ZOTERI ENVER HOXHES,,,
ZOTERI ENVER HOXHA ESHTE NJERIU ME I MIRE QE KA PAS MEMA SHQIPERI NDONJEHERE,, SHQIPERIA DERI PARA HYRJES NE FUQI TE ENVER HOXHES NUK KA PAS LIGJ,, AS RREGULL,,,..
SHQIPTARET NE SHQIPERI KAN QEN POPULL I EGER SI PARA 2000 VITEVE PERDERISA ZOTERI ENVER HOXHA KA MARR POSTIN E KRYETARIT,,,,...ATE DIT KUR KA VDEK ZOTERI ENVER HOXHA ME NJE FJAL KA VDEK SHQIPERIA,, SA E SA NJEREZ KAN QAJT PER XHAXHIN ENVER,,, MEMA SHQIPERI KA QAJT,,,,....
JENI SHUM TE RI TI KUPTONI SHUM GJERA,,,, POR SHQIPERIA KA HUMB NJERIUN ME TE MADH QE KA PAS NDONJEHERE,,,
VLERAT E TI DO TE ZBULOHEN KURDOHERE..

O ENVER TY TE PAQT SHQIPERIA
NA DHE JET, DASHURI DHE PAQE
TY TE KEMI PER TRIMERI
NE KRYE ME TE DASHUREN MEMEN SHQIPERI,
PSE NA LE TE MJER TE SHKRET
NE VETMI TASH KEMI MBET..
TE DON TOKA SHQIPTARE
TE DON POPULLI ANEMBAN,,
PER TY QAN QDO PELLEMBE TOK
EDHE ZOGJET QE CICERROJN
PA TY LULET NUK KAN ERE,,,
NA MUNGON SI KURDOHERE....

NE KOHEN E XHAXHIT ENVER NUK KA PAS KRIME,,
SKA PAS VRASJE, HAJNI, TRADHETI.....
JA TASH SE QKA PO NDODH NE SHQIPERI...
NJERI TJETRIN PO E VRASIM,,
PER NJE FJAL NE SHOQERI.....
ej kur vdiq shqiperia more??
a nuk paska shqiperi ma aaaa???
ke dhe do te kete gjithmone shqiperi.
sa per ate coftinen e shekullit enverin,na i paste marr te ligat.
dhe heke bindjen se nje komb mund ta shpetoj dhe anasjelltas nje njeri.
ai far enveri i ka kendu veteit me dhune,se nuk i ka kendu populli ati far enverit.
populli i kendon gjergj kasrtiotit(skenderbeut) dhe shume e shume te tjerve brez pas brezi,dhe ne kohen tone ne ne te ardhmen do ti kendoj adem jasharit,dhe shume adem jasharave ne al-ks-mk.
enveri nuk ka qene kurr njri qe ti kendoj dikushn por me dhune njeri me dhune.
pse nuk po i kendojne sod??
sepse nuk e ka meritu ai far coftina e shekullit.
__________________
armiku me i madh i njeriut eshte njeriu.
experti_lu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-08-05, 16:55   #41
experti_lu
 
Avatari i experti_lu
 
Anėtarėsuar: 17-01-05
Vendndodhja: lindur ne SHQIPERI,deshiroj te vdes ne SHQIPERI.
Postime: 628
experti_lu e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga OROSHI
Asht turp i madh per shqiptaret e Kosoves qe te admirojne terroristin dhe kriminelin ma te madh te shqiptareve Enver Hoxhen,allias Dulla!!!Ky perbindesh ma shume ka vra shqiptar te Kosoves sesa italiane e Gjermane se bashku.Dulla tradhtoi ne menyren ma te poshter e dinake Kosoven duke e lan ne duart e katilave Sllave!!Ndersa popullin shqiptar te Shqiperis e varferoi deri sa njerzit vdisnin urie!!Shqiperia edhe tani krahasohet me boten e trete!!Poshte komunistet shqiptare dhe Ruso-Serbe!!!
e pa mohushme dhe shume e vertete.
te pershendes i nderuar.
__________________
armiku me i madh i njeriut eshte njeriu.
experti_lu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-08-05, 19:40   #42
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga experti_lu
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga OROSHI
Asht turp i madh per shqiptaret e Kosoves qe te admirojne terroristin dhe kriminelin ma te madh te shqiptareve Enver Hoxhen,allias Dulla!!!Ky perbindesh ma shume ka vra shqiptar te Kosoves sesa italiane e Gjermane se bashku.Dulla tradhtoi ne menyren ma te poshter e dinake Kosoven duke e lan ne duart e katilave Sllave!!Ndersa popullin shqiptar te Shqiperis e varferoi deri sa njerzit vdisnin urie!!Shqiperia edhe tani krahasohet me boten e trete!!Poshte komunistet shqiptare dhe Ruso-Serbe!!!
e pa mohushme dhe shume e vertete.
te pershendes i nderuar.
shume e vertete i nderuari 'OROSHI" ky fare allias Dulla....po ashtu ka pase edhe pseudonimin tjeter qe ja ka pagezuar ...
..Patroni i tije Milladin Popoviqi..e pagezimi ka qene .."TARASI"....qe edhe ashtu ne fakte ndodhi Milladini ja RASI mire koqet kty sherbetorit....
....qe fatkeqsishte neve na kushtoje shume si kombe 50vjete i izoluar prej botes perparimtare,,,,
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-08-05, 13:43   #43
GURI SYLAJ
Moderator
 
Avatari i GURI SYLAJ
 
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,665
GURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėm
Gabim

TOMOR , me thuj te lutem per cilin Komb e ke fjalen?????????????????????????????????????
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
GURI SYLAJ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-08-05, 13:52   #44
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
TOMOR , me thuj te lutem per cilin Komb e ke fjalen?????????????????????????????????????
:!: :!: :!: :!: :!: :!: :!: :!:
-Sqarohu te lutem i nderuari "GURI SYLAJ" konkretishte...tung
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-09-05, 17:13   #45
GURI SYLAJ
Moderator
 
Avatari i GURI SYLAJ
 
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,665
GURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Inderuari Tomor, ju kam borgj nje sqarim prandaj vendosa t'i beje dy fjale kryq.

Kur lexoj shkrime nga nje antar , ketu ne Dardani , une mundohem qe te kem nje pasqyre jo nga nje shkrim i vetem por ne me shume shkrime. Ketu qendrimi i juaj per Kombin del me vend por po harroni se ky "genocid" nuk po i vije nga dikush tjeter por nga vetevetja dhe nga nje me emrin Enver e me mbiemrin Hoxha. Dhe me habiti fakti se kesaj radhe dolet ne mbrojtje te kombit e jo te dickaje tjeter.
Sinqerisht me erdhi mire , por nuk ju besoja syve prandaj ju pyeta edhe njehere se per cilin komb e keni fjalen.

Me nderime Guri Sylaj


__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
GURI SYLAJ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 19:30.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.