Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
Emri
Fjalėkalimi
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 07-08-07, 16:18   #16
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Djali Gahtar

Njė djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipėrisė. Njė shqiponjė fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė njė shkrepi. Shqipja ishte jashtezakonisht e madhe dhe mbante nė kthetrat e saj njė gjarpėr.
Mbas pak shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqiponjės qe po luante me gjarprin e mbytur. Por gjarpri nuk ishte vėrtetė i mbytur. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarprin. Mandej ai mori zogun e shqiponjės dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėve te shqiponjės.

"Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

"Foshnja ėshtė imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpri qė ti nuk e kishe mbytur" u pėrgjegj djaloshi.

"Ma jep foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syve tė mi dhe fuqinė e krahėve tė mi. Ti do tė jesh i pamposhtur dhe do tė quhesh me emrin tim!"

I riu i dha shqiponjės zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte bėrė burrė. Me harkun e vet ai mbyti shumė bisha tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė armiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.

I ēuditur nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjahtarin trim. Ai (populli) e quajti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i shqiponjės", dhe mbretėria e tij mori emnin Shqipėri, qė do me thanė "Vendi i shqiponjėva."


Marre nga "Tregime te mocme shqiptare"
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 07-08-07, 16:32   #17
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Dreri dhe Djali

Nje dre i etshem erdhi tek nje burim. ndersa ishte duke pire uje ,vuri re ne uje hijen e vet e filloi te mburret per briret,duke pare madhesine dhe bukurine e tyre,kurse per kembet e veta u hidherua qe i kish aq te holla e te hajthme. derisa ende ishte duke menduar per kete gje, erdhi luani dhe filloi ta ndjeke.dreri ua dha kembeve dhe u largua mjaft prej luanit.derisa ishte fushe pa peme, dreri vrapoi mire dhe i shpetoi rrezikut,por kur mberriti ne pyll, briret ju ngaterruan neper deget e pemeve dhe nuk mundi te vraponte me, ndaj luani e kapi.para se te mbaronte dreri ne gojen e luanit,tha me vete: i shkreti une!kembet me shpetuan,megjithese mendova se ato do me linin ne balte,por gjta belane prej brireve,ne te cilet kisha plot besim...
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:02   #18
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Mbretėria e qiellit dhe e Tokės lidhin miqėsinė

Mbretėria e qiellit dhe e Tokės lidhin miqėsinė
Na ishte njėherė, shumė kohė pėrpara, nė kohėt shum tė lashta, njė mbret. Jetonte i lirė, nė pronat e tija dhe zotėronte deri sa mund tė tė shihte syri. Tė gjitha malet, tė gjitha fushat, tė gjithė krojet, gjithė lumenjtė, tė gjith pėrrenjtė, tė gjitha lėndinat, tė gjithė zogjtė, tė gjitha kafshėt e egėra, tė gjithė pyjet,era, bora, shiu, dielli qė ngrohte gjithēka, dinin e flisnin gjuhėn e tija.Ai kishte tre fėmijė. Dy djem e njė vajzė. Njėrin djal i madhi, quhej Trimi, i dyti quhej Fisnik, kurse vajzėn, e treta quhej Diella. Tė tre fėmijėt rriteshin tė lumtur. Nuk dinin kurrė tė grindeshin me njėri tjetėrin, sepse nuk kishin dėgjuar gjė tė keqe nga goja e njėri - tjetėrit. Aq tė lumtur jetonin saqė gojė pas goje e mėsuan tė gjithė, deri sa vajti fjala nė mbretėrin e qiellit.Mbreti i qiellit, nuk e besonte tė ishte dikush mė i lumtur se sa ai! Sepse ai kishte disa veti dhe mundėsi qė nuk i kishte asnjė mbret i tokės. Pėr t’ju mbushur mėndja dhe pėr ta vėrtetuar kėtė, ai dėrgoi nė tokė njėrin nga besimtarėt dhe bashkė puntorėt e tij, mė besnikė.- Tė shkosh, - i tha atij - me vrap tek Filan mbret nė tokė dhe tė mė thuash nėse, vėrtet ėshtė i lumtur, ashtu siē mė thonė! Dhe besniku i tij ,u nisė fluturimthi pėr nė tokė, pa ja bėrė fjalėn dy mbretit tė tij. Pallatin e mbretit e gjeti shum kollaj, sepse kėdo qė tė pyesje e njihte dhe ishin tė kėnaqur nga ai. Kur shkoi tek pallati, nuk pa, t’i dilte asnjė obortar pėrpara, qė ta ndalonte, apo ta pyeste ku shkonte. I dėrguari hyri brėnda murit, qė e rrethonte pallatin e bukur, pa hasur nė asnjė farė pengese. Sapo hyri nė portėn e madhe me hark, e gjerė sa tė hynin gjashtė kalorės krah pėr krah dhe e lartė sa dy kalorės bashkė.Aty pa pėrball tij, njė lulishte dhe njė park tė mbushur me lloj-lloj pemėsh nga mė tė bukurat. Mbretin e gjeti duke u argėtuar me fėmijėt e tij, e duke rendur nėpėr lulishten me lloj-lloj lulesh tė bukura.Atėherė thoshin se, njerėzit jetonin shumė dhe ishin mė tė mėdhenj fizikishtė e mė tė pasur shpirtėrishtė. Mbase kjo kishte tė bėnte me madhėsin e gjoksit tė burrit tė asaj kohe. Njė gjoks aq i madh, pa tjetėr qė nxinte shumė bujari e fisnikėri brėnda tij! Mbreti e mbretėresha ishin zhytur nė lojėn e fėmijėve tė tyre, duke thurur kurora lulesh dhe nuk vunė re se, njė krijesė qė ata nuk e njihnin, nuk e kishin parė, po afrohej drejt tyre.Atė e vuri re vajza e para, qė kur e pa, u trėmb sepse, nuk e kishte parė herė tjetėr kėtė krijesė, qė ngjante me ta, por qė lėkurėn e kishte mė tė tejdukėshme se cipa e qepės. Flokėt i kishte tė bardha si dėbora e maleve, kurse mjekrėn e kishte shum tė gjatė.I porsa ardhuri e pėrshėndeti dhe i tha qė tė mos trėmbej, sepse ai nuk i bėnte asgjė tė keqe. Vajza u bind, jo sepse i tha i huaj por, sepse ajo nuk ishte mėsuar qė dikush ti punonte ndonjė reng e ta mashtronte. Ajo e pyeti se ēfar kėrkonte dhe nėse ajo mund t’i shėrbente ta ndihmonte atė. I dėrguari i mbretėris sė qiellit mbasi u prezantua, i tha se nuk mund ta fshihte se kishte mbetur i habitur me bukurin e saj dhe tė vėndit qė e rriste. I kėrkoi tė takonte mbretin e gjithė kėsaj bukurije. Vajza e bukur i tha se, mbreti ishte babai i saj dhe se e kishte pėrpara syvet. I sapo ardhuri u pėrshėndet pėrsėri me pėrulje dhe i sqaroi qėllimin e vizitės sė tij, pėr herė tė parė nė kėtė mbretėri.- Mirėse ju gjej Madhėri - ju drejtua i dėrguari. Kini tė drejtė tė habiteni sepse nuk mė njihni. Unė ju njoh, nga fama qė kini.Fama juaj e madhe ra nė vesh tė mbretit tė qiellit. Ai gėzohet qė ka mbretėr tė lumtur edhe nė tokė. Pėr kėtė mė dėrgoi madhėri, ta shikoja me syt e mi dhe ti them se ėshtė e vėrtetė. Mund tė mė thoni, qė t’ja trasmetoj edhe unė mbretit tim tė nderuar, cila ėshtė arsyeja e lumturis tuaj, sekreti se si e kini arritur ?- Mirėse erdhėt dhe tė faleminderit pėr vizitėn. Jeni i mirpritur nė ēdo vėnd tė mbretėrisė time - ju pėrgjigj mbreti i tokės, me po tė njėjtin respekt. Qė tė tė pėrgjigjem unė, mund ta them se ėshtė shum kollaj, por mė mirė, Ju duhet tė rrini disa ditė kėtu, qė ta shikoni mė mirė e ta vėrtetoni se, nga buron lumturija.Me tė thėnė e me tė bėrė.Mbreti e ftoi nė pallat tė sapo dėrguarin, ku i priste njė drekė e bollėshme, ku vetėm njė lugė shtuan kur vajti mysafiri dhe asgjė mė tepėr. I dhanė tė pijė, vetėm njė gotė shtuan asgjė mė tepėr. I than tė pushoi po tė ishte i lodhur dhe ashtu bėnė. Kur shkuan nė dhomė, vetėm njė shtrat liruan pėr ti bėr vėnd mikut. I thanė po donte tė ndėrrohej dhe i prunė njė palė rroba nga tė mbretit. Mbasi hėngrėn, pinė dhe pushuan, mbreti i propozoi tė dilte tė shikonte mbretėrinė. Pėr kėtė ke nė dispozicion kalin tim ose karocėn, merr kė tė duash, i tha mbreti. Ashtu bėri edhe mysafiri.Doli dhe gjezdisi mbretėrinė cep mė cep. Udhėtoi me ditė tė tėra. Kudo qė vajti pa vetėm begati, respekt dhe harmoni. Kudo qė shkoi mbeti i habitur nga bukuri tė rralla. Shetiti nėpėr pyje me pemė tė larta qė tė binte kapelja ti shikoje, shkoi e shetiti nėpėr fusha tė mbjella me lloj- lloj drithrash, perime, e pemė frutore. Shetiti nėpėr lumenj, dete e liqene, mjaft tė mėdhenj dhe kudo ndeshi njė bukuri tė mahnitėshme. Kėtė bukuri nuk e kishte parė as nė mbretėrin e tij. Mbasi brodhi dhe shetiti ku deshi u kthye pėsėri tek mbreti i tokės qė ta pėrshėndeste, ta falenderonte dhe tė kthehej tek mbreti i tij.Kur u kthye nė pallat tė mbretit gjith gėzim, nuk ishte e vėshtirė ta lexoje lumturin nė syt e tij.- Tani mė trego se ku shkove dhe ēfar zbulove ? - E pyeti mbreti.- O mbret i nderuar! - Ju pėrgjigj i dėrguari i qiellit. Fama jote shkoftė mė lartė se mbretėrija ime. Ti qofsh ashtu si thonė dhe siē tė pashė me syt e mij.Jam shum i kėnaqur nga pritja dhe nuk di si tė ta shpėrblej. Kėrko tri dėshira dhe unė do ti plotėsoj, me aprovimin e mbretit tim, qė kurrė nuk ma ka prishur dėshirėn. A do tė jesh i pa vdekshėm ? A do ti verbosh armiqtė sapo tė nxjerrėsh shpatėn ? A do tė tė shėrbejnė zanat ? Ēfar tjetėr tė duash unė jam gati tė ta plotėsoj !...
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:06   #19
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (vazhdim)

- Tė faleminderit shumė pėr vlerėsimin!- Ju pėrgjigj mbreti. Asgjė nga ato qė thatė nuk dua. Nuk dua ta vė mikun tim nė pozita tė vėshtira, sepse e ēmoj miqėsin dhe bujarinė tuaj. Ajo qė bėra unė pėr ju do ta bėja pėr kėdo, qė zėmra ma thotė ta kėnaq. Pėr kėtė do doja, nė qoftė se, keni mundėsi tė mė linit njė shėnjė tė mbretit tė qiellit.Dua qė kėtė shėnjė ta kenė fėmijėt e mij dhe gjithė brezat qė do vijnė kėtej e tutje. Me kėtė dua qė ta njohim njėri tjetrin, qė kur lindim e deri sa tė vdesim si miq tė mbretėris sė qiellit.- Po! Kjo ėshtė mė e kollajshmja qė mund tė tė bėj! Unė pres tė vihem nė provė mė tė madhe, sepse ndiej detyrim pėr miqėsin tonė!- Po mė bėre kėtė qė thashė, unė dhe gjith mbretėrija ime do jemi shum tė kėnaqur.- Ju pėrgjigj mbreti i tokės me qetėsi.- Atėhere dėgjo - i thotė i dėrguari i mbretit tė qiellit. Unė do ngjis nė gjoksin e fėmijve tė tu,tė gjith fisit tėnd dhe gjith mbretėrisė tėnde, fytyrėn e mbretit tė qiellit. Kjo do trashėgohet brez pas brezi dhe do dallohet aq sa, secili do njihet se i pėrket mbretėrisė tėnde. Sikur edhe gjuhėn tė ngatėrojnė, sikur edhe kufijtė tė gllabėrojnė, sikur edhe fėmijtė tu rrėmbejnė, ata pėrsėri do njihen nga shėnja e pėrbashkėt, dhe shum shpejt do ta mėsojnė se i pėrkasin tė njėjtit fis.Me anė tė kėsaj shėnje, asnjėherė mbreti i qiellit nuk do jet nė luftė me mbretėrin tėnde, por do jet nė krahun tuaj, kundėr ēdo tė ligu qė kėrkon t’ju groposė. Bekuar qofshi bres pas brezi. Fisnikėrija dhe miqėsija juaj do jet e pa vdekėshme.Kėto tha i dėrguari i mbretėris sė qiellit dhe hapi flatrat dhe fluturoi lart, shum lart, saqė u zhduk nga sytė e tė gjithėve.Nuk kaloi shumė dhe fėmijėt e mbretit e ndienin vehten sikur do fluturonin. Kishin shum dėshirė tė rendėnin nėpėr lėndinat, nėpėr pyjet, nėpėr malet e mbretėrisė. Befas ndienin njė lloj force qė nuk e kuptonin nga ju vinte.Atėherė ishte behar dhe aty pranė pallatit kalonte njė lum i rrėmbyeshėm dhe i kulluar si qelibar. Trimi, djali i madh qė atėherė ishte vetėm pesėmbėdhjet vjeē, kishte filluar bile ti djersinte edhe mustaqja, i thotė vėllait mė tė vogėl, Fisnikut, i cili ishte trembėdhjet vjeē dhe me trup, pothuaj se e arrinte vėllain e madh, i thotė pra qė, tė mernin motrėn dhjetė vjeēare Diellėn, e tė shkonin nė lumė pėr t’u larė. Dėshirė kishin tė tre, por duhej ti mernin leje babait pėr kėtė. Mbreti nuk ua prishi por i porositi tė kishin kujdes nga lumi, sepse ishte i rrėmbyeshėm. Tė tre fėmijėt rendėn drejt lumit. Kur shkuan atje filluan ti flaknin rrobat sa andej kėtej dhe mezi prisnin tė zhyteshin nė ujin e kulluar tė lumit. Pa pritur, fisniku vuri re nė gjoksin e vėllait tė tij, njė kokė zogu e cila ngjante shumė me Shqiponjėn e pa aritėshme dhe tė fuqishme tė majave tė larta. Fisniku u habit me kėtė dhe akoma nuk po hiqte kėmishėn nga ēudija!- Pa mė thuaj vėlla i dashur - thotė Fisniku- si u gjend kjo kokė zogu kaq krenare dhe kaq e bukur nė gjoksin tėnd ?- Nuk e di i dashur vėlla ! Unė tani po e shikoj pėr vehte !- U pėrgjigj i habitur Trimi. Atė moment Fisniku heq kėmishėn rrėmbimėthi pėr tė ndjekur shėmbullin e tė vėllait. Sytė e Trimit ishin pėrqėndruar tek gjoksi i tė vėllait, mos edhe ai kishte ndonjė ndryshim! Ēudija ndodhi dhe ata ngelėn pėr njė ēast tė shtangur sepse e njėjta gjė ishte e vizatuar edhe tek gjoksi i tij. Ata nuk dinin se qė kur dhe nga vinte kjo!- Po ti motėr e dashur, - e pyeti Trimi, a e ke parė veten, mos vallė jemi tė gjith tė vizatuar dhe ne nuk dim gjė ?Pa e zgjatur Diella vetė, hoqi bluzėn prej lini tė hollė, tė qėndisur me fije ari, por ē’tė shihte !? Edhe ajo si vėllezėrit e saj, mbante njė kokė zogu nė gjoksin e saj. Pėr momentin ajo u trishtua dhe filloi tė qante, sepse i dukej se shėmtonte vehten, pamvarsishtl se ajo ishte e vizatuar me ngjyrat e arit dhe shkėlqente nga dielli. Pėrsėri syri i Shqiponjės dukej sikur ishte e gjallė dhe lėviste.Atėherė do shkojmė tė pyesim prindėrit thanė me njėri tjetėrin dhe u nisėn me vrap pėr tek prindėrit. Prindėrit i gjetėn nėn hijen e njė peme tė madhe nė kopėsht, tė cilėt po rrinin tė pėrqafuar. Mbretėresha i pa fėmijėt qė po rendėnin drejt tyre dhe u doli para e shqetėsuar, sepse diēka kishte ndodhur. Baba ,Mama, thėrrisnin ata nė njė gojė.Shiko ēfar kemi ! E kemi tė tre njėsoj ! Kush na e bėri ?- Ēfar kini ? Ē’ėshtė ajo gjė ?- i pyet mbretėresha e shqetėsuar.- Shiko kėtu mami, shiko ēfar kam, - thoshte vajza duke i treguar gjoksin. Edhe vėllezėrit kėshtu e kanė !- Shiko baba - thoshin djemtė ! Sot e pamė dhe u ēuditėm ! Ē’ėshtė kjo ? Ē’do tė thotė kjo ?...
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:07   #20
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (vazhdim)

- Mbreti i pa me vėmėndje dhe vuri buzėn nė gaz..Zbėrtheu kopsat prej ari tė kėmishės dhe tregoi edhe gjoksin e tij.Enjėjta figurė dallohej edhe nė gjoksin e tij. Atėherė e kuptoi se kush na qėnkėsh mbreti i qiellit. “Ndryshe nuk kishte mėnyrė tjetėr tė njihesha dhe tė lidhja miqėsi me mbretin e lirė” - mendoi mbreti i tokės i gėzuar. Atėherė nisi ti sqaronte edhe fėmijėt se, kjo ishte dėshira e tij, qė t’ua linte trashėgim brezave, qė tė dalloheshin si zogjtė e Shqiponjės.Ai dha urdhėr qė tė bėhej kontroll nė gjith mbretėrin e tij. Me shpejtėsi nisi lajmėtarėt anė e mbanė mbretėrisė. Lajmėtarėt u nisėn dhe shum shpejt erdhėn me tė njėjtėn pėrgjigje.- Mbret i nderuar, - J’u pėrgjigjėn lajmėtarėt nė njė gojė. Ēudija ndodh nė gjith mbretėrinė.- Kjo tregon se ne, i pėrkasim tė njėjtit fis, jemi njė gjak, ndaj duhet tė bashkohemi, e ti bėhemi krah njėri tjetėrit. Ashtu siē i mbron Shqiponja zogjt e saj - vazhdoi mbreti, - ashtu edhe ne duhet tė mbrojmė njėri tjetėrin, sepse nė tokė nuk ėshtė vetėm mbretėrija jonė dhe mbase dikush nuk kėnaqet me pjesėn qė i takon.Kėtej e tutje kjo shėnjė do tė jetė Flamuri i fisit e kombit tonė - U tha mbreti i tokės me sytė tė pėrlotur.Tė gjithė u bindėn dhe e panė se mbreti kishte tė drejtė. Lumturija nuk vinte vetėm nga njė njeri i fort apo i pasur. Lumturija ndėrtohej kur i gjithė fisi, i gjithė populli bashkohej e ndėrtonte jetėn e lumtur. Atėherė mbahet mėnd se ėshtė bėrė njė gosti shum e madhe. Mbreti dha urdhėr tė festohej nė gjith mbretėrin e tija. Kush tė dėshiroj, tha ai, mund tė vijė e ta festoj kėtu nė pallatin tim. Ēdo gjė do tė jetė e qerasur nga mua. Mbahet mėnd, e ka ardhur gojė mė gojė se, u bė njė banket i madh, qė nuk ishte parė asnjėherė. Muzika nuk pushoi shtatė ditė e shtatė netė. Kėnga e vallja gjėmonte sa tundeshin malet. Atėherė ėshtė kėrcyer pėr her tė parė edhe vallja e shqipeve, qė ka arritur deri nė ditėt tona!Tė huajt kan bėrė shum luftė, pėr ta zhdukur e pėr ta mohuar, por asnjėherė nuk kan mundur!Vitet kalonin dhe fėmijėt e mbretit rriteshin e zbukuroheshin. Tanimė Trimi me Fisnikun ishin burrėruar dhe dukeshin mė tė hijshėm kur vishnin armėt dhe hipnin nėpėr kuaj.Edhe motra e tyre Diella, ishte zbukuruar e kishte hedhur shtat tė bukur vashėror. Ajo ngjante me njė zanė tė vėrtetė kur vishej me tė bardha dhe vendoste kurorė lulesh nė kokė. Flokėt e saja e kalonin ndriēimin e arit, thoshin tė vjetėrit. Deri atėherė, ditėt e lumtura nuk kishin tė numuruar.Kaluan disa kohė dhe nė pallatin e mbretit u paraqit njė udhėtar, i lodhur e i kėputur, nga rruga e gjatė.Ai ishte njė djal i ri, gati nė moshėn e djemve tė mbretit. Vinte pak mė i zeshkėt nė fytyrė, me flokė tė zes e tė shtruar dhe nė trup mė i shkurtėr. E fliste gjuhėn e kėsaj mbretėrije, por tha se nė mbretėrin e tij flisnin edhe njė gjuhė pak tė ndryshme nga kjo, e cila sa po vinte, e po bėhej mė e pėrdorėshme. Ai kėrkoi tė fliste me mbretin dhe njerzit e ēuan menjėherė.Edhe kėtė e thotė pėralla, e tregojnė mė tė vjetėrit dhe ne do vazhdojmė ta tregojmė. Ai djali udhėtar, i sapo ardhur qė takoi mbretin, kishte dėgjuar pėr besėn dhe pėr bujarin e mbretit ndaj kishte vendosur t’i kėrkonte hapur njė nder. Ai e sqaroi mbretin se kishte udhėtuar dit e natė, kishte kaptuar dete, male, lumenj e pėrrenj, gjersa arriti kėtu. Nga mbretėrija e tij ishte larguar sepse dikush i kishte rrėmbyer atė qė ai dashuronte mė shumė se jetėn e tij. Nuk kishte mė vėnd pėr tė nė atė mbretėri.Ai i tha se nuk kishte parė asnjėherė njė mbret kaq njerėzor dhe me gjykim tė lartė.I tregoi se, mbreti i tij ishte cigun dhe i pa ngopur.Ai pėr ēdo ditė jepte urdhėra pėr pushtime tė reja. I pėrzinte tė varfėrit nga tokat e tyre.Ai mblidhte vetėm ar dhe vajza tė bukura.Ai mbante tė burgosura vajza si ylli i mėngjesit.Ai ishte njė mbret pa mėnt e pa zemėr.Ē’mėndurija e tij nuk kishte kufij.Kur bėrtiste ai, tundej gjithė pallati.Ai mendonte vetėm pėr vehten e tija dhe tė gjithėve ua kishte me hile. Asnjėrin nuk besonte as pėr kėtė jetė, e as pėr atė jetė.Ngaqė kishte frikė kur tė vdiste, kishte filluar tė mendonte se si do mbyllej brėnda varrit pa mundur dikush ta ē’varroste.Pėr kėtė kishte mbledhur skllevėr ngado, tė punonin pėr tė.Mbreti rrinte dhe e dėgjonte me vėmėndje.Mbretėresha nė krah tė tij, nxirrte shpesh nganjė ofshamė mallėngjimi, nga tregimi i tė ardhurit nga rruga e largėt.Tregimet e mija nuk mbarojnė, por nderi qė do tė kėrkoj ėshtė ky; meqėnse pashė, se ka edhe njerėz me zemėr nė kėtė botė,ose mė pranoni tė jetoj e tė shėrbej nė ushtrinė tuaj, ose vras vehten, sepse mbrapsht nuk kthehem mė.Mbreti mbasi e dėgjoj me vėmėndje, i tha tė priste pėrgjigjen ditėn e nesėrme, tė mendohej edhe njė herė pėr hapin qė do hidhte, sepse nuk mund tė luhej me jetėn dhe vendimi duhej tė ishte jetik.Asnjė nuk ėshtė i tepėrt nė kėtė jetė, e tė gjith duhet ta jetojnė, pamvarsishtė, se jeta ka vėshtirėsit e saja. “Kali i mirė provohet nė tė pėrpjeme”, mbaje mėnd kėtė dhe “miku i mirė provohet nė ditė tė vėshtira”.Kaq i tha mbreti dhe u largua, pėr ta lėnė tjetėrin tė mendohej. Ditėn e nesėrme e thirri vetė tė huajin dhe e pyeti nėse ishte menduar.- U mendova i nderuar mbret dhe jam i vendosur tė mbaj fjalėn qė ju thashė dje.- Ju pėrgjigj i huaj.- Atėherė mirėse erdhe! Tė uroj fat dhe qofsh i lumtur kėtej e tutje.Uroj tė mos ndjehesh i vetmuar mes njerėzve beharė tė kėsaj mbretėrije.Qė nga ajo ditė kaluan disa vite. I huaj u bė si i shtėpisė. Zuri shoqėri dhe nderohej pėr zgjuarėsi e trimėri. Nuk ngelej mbrapa dhe fjalėn e dhėnė e mbante.Ishte gjithmon i pa pėrtuar e punėtor.Vitet binin edhe ndryshimet nė shoqėrin e fėmijve tė mbretit. Mjaftė udhėtar vinin e kėrkonin miqėsi herė pėr njėrin e herė pėr tjetėrin djalė. Dikush thoshte se njihte njė lule tė bukur, e cila do mbushte me aromė tė mirė tėrė mbretėrinė.Dikush thoshte se njihte njė zanė, e cila do lėshonte dritė kur tė hynte nė pallat. Dikush kėrkonte vajzėn pėr njė bir mbreti, pėr njė kalorės tė zotin, pėr njė bir divi, i cili vetėm me njė lėvizje tė vetullave e mposhtėte kundėrshtarin.Tė tregoshė e tė pėrshkruash se si u njohėn, se si dhanė fjalėn, se si lidhėn zemrat qė tė dy djemtė e mbretit, kjo ėshtė njė pėrrallė mė vehte.Ėshtė njė histori kaq e bukur, saqė nuk ngopesh ta dėgjosh, nuk ndien tė ngopur, nga ai tregim magjik. Por jo mė pak i bukur ėshtė tregimi, pėr njohjen e vajzės sė mbretit dhe qė pėr herė tė parė vendosim ta tregojmė, me lejen e vetė princeshės dhe tė mbretėreshės. ...
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:10   #21
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (vazhdim)

Njė ditė prej ditėsh…! Ditė e bukur behari…! Gjinkallat zhurmonin, e dielli shkėlqente si asnjėherė tjetėr!Fėmijėt e mbretit kishin shkuar nė lumin e madh, qė shkonte nė rrėzė tė kodrės, mbi tė cilėn ishte ngritur pallati i madh.Kodėr i thėnēin,sepse nuk ishte as 300 - 500 kėmbė lartėsija mė e madhe qė nga lumi.Me shoqėrin e disa oborrtarėve, shkonte me ta edhe i Huaj. Kėshtu e thotė pėrralla, mbase kurrė nuk ja mėsuan emrin ose, ai qė ndėrtoi pėrrallėn nuk na e thotė, por dimė se pėr njė kohė mjaft tė gjatė, atė kėshtu e thėrrisnin. Mbase ngaqė ishte i pari i huaj qė mbahet mėnd, tė ketė ardhur, apo tė ketė sjellė ndryshime nė mbretėrin e shqiponjave, siē nisėn ta thėrrisnin mė pas, e qė sot e kėsaj dite gėzon kėtė emėr.Sido qė tė jetė pėrralla na thotė tė ndjekim vazhdimin e saj, sepse ka diēka tė bukur pėr tė na treguar.I huaj na ishte veē gjuetar edhe njė notar e peshkatar i zoti. Ai thoshte se ishte rritur me ujin, sepse mbretėrija e tij rrethohej nga tė katėr anėt me ujė.Uji i pėlqente shumė edhe Diellės, ndaj ajo shpesh futej nėpėr guva nėnujore dhe me njė shtizė me majė tė mprehtė nė dorėn e saj vriste ndonjė peshk, tė cilėt ishin mjaft tė shijshėm tė pjekur, e tė shoqėruar me lėng qershije e rrushi, qė ja kalonte mjaltit.Kėshtu bėri dhe atė ditė Diella. Ta kishte ėnda ta shikoje kur zhytej, atė trup tė bukur, si ndonjė delfin. Ishte e shkathėt dhe i ēante nė drejtim tė kundėrt dallgėt e lumit. Diella ishte vetėm shtatėmbėdhjet vjeēe, por format e trupit tė saj linin pa mėnd cilindo mashkull e femėr qė e shikonte.U zhyt nė njė guvė si zakonisht dhe tė gjithė prisnin tė shikonin ndonjė peshk tė madh, por pėr ēudi jo vetėm peshku, por edhe vetė Diella, po vononin tė dilnin mbi ujė.Tė gjithė u shqetėsuan kur panė disa flluska ajėri tė dilnin nė sipėrfaqe tė ujit.Si i stėrvitur qė ishte nė kėto raste, i huaj nuk priti, por u zhyt nė vėndin ku ishte zhytur Diella dhe mbas pak doli me tė nė krahė.Kur e panė kėshtu vėllezėrit e Diellės, u hodhėn ta merrnin dhe e nxuar me shpejtėsi nė breg tė lumit, duke e falanderuar tė huajin pėr aktin e tij fisnik.Ajo kishte pirė mjaft ujė, tė cilin e detyruan ta nxirrte, duke e vėnė pėrmbys mbi gju.Mbas pak erdhi nė vehte dhe tregoi se ishte mpleksur keq nė disa rrėngjishte, ku nuk mundi tė ēlirohej dhe e humbi toruan.Kush ishte qė e ndihmoj ta gjenin ?- Pyeti kureshtare. I treguan se u hodh dhe e shpėtoi i Huaj. Ajo e falenderoi duke i shtėrnguar dorėn.Qė nga ajo ditė shoqėrija e tyre mori drejtim tjetėr. Besa shlyhet me besė. Ndaj ata i shikoje mė shpesh tė shoqėruar.Ditėt kalonin dhe i huaj ndiente se tė gjithė e preferonin dhe e besonin.Mbrekullija e lumturisė sė njė njeriu ėshtė atėherė kur zemra e shokut rreh si e tij.Vajza e donte pranė tė huajin,ndaj e merrte gjatė shetitjeve, mbrėmjeve verore nėpėr pyll. Koha ishte e ngrohtė dhe hėna ishte e plotė.Thonė se hėna e sapo dalė u bė ziliqare pėr bukurin e vajzės, ndaj i ēoi njė gjarrpėr mbi njė degė peme, nė fund tė sė cilės vajza shkoi tė kėpusė njė lule shum tė bukur, e cila kishte mbirė e kundėrmonte aromė tė freskėt.I Huaj qė nuk ja ndante sytė, pa pritur e pa gjarrpėrin nė degė dhe me njė hedhje tė shpejtė e rrėmbeu vajzėn me tė majtėn dhe me dorėn e djathtė ja mbėrtheu kokėn gjarpėrit nė degė tė pemės, me thikėn qė mbante nė brez.Vajza u hutua pėr njė ēast dhe shtangu me lulen nė dorė, po kur e pa skenėn, atėherė ashtu siē ishte nė krahėt e tij ,me gjith shpirt e puthi tė Huajin, si nuk kishte puthur kurrė nė jetėn e saj.Thonė disa tė tjerė se hėna e bėri si kurth, pėr t’u puthur ata tė dy! Qė ishin tė pėrvėluar pėr atė puthje mjaltė, nga buzė, qė vetėm flladi i ėmbėl flinte mbi to!Ashtu si flladi i ėmbėl flė mbi buzė tė pa fajshme, vazhdon pėrralla e gurgullon, si ujėt e burimit nė gushtė. Na ishte njėherė …! Njė herė e njė kohė…! Kur bota ishte e lirė. Vėrtet e lirė dhe e lumtur…. Na ishte…Tė lumtur, tė qeshur, tė gėzuar e tė kapur dorė pėr dore shkuan tė dy tė rinjtė nė pallat. Aty Diella u tregoi prindėve si ndodhi duke ju thėnė se akoma atje ndodhej thika, ku ėshtė mbėrthyer koka e gjarrpėrit.Aty “I Huaj” deklaroi se ishte gati tė bėnte mė shumė se sa kaq. Ishte gati tė sakrifikonte edhe jetėn e tij pėr Diellėn e bukur dhe tė dashur, sepse tanimė zėmra e tij i pėrkiste asaj.- Marr guximin Madhėri tė kėrkoj dorėn e bijės suaj, sepse njė fuqi tjetėr qė unė nuk e di, i afroi zemrat tona!Mbreti pėrsėri e dėgjoi tė huajin me durim e pėrsėri i tha :- Miku im mė i mir ėshtė ai qė mė kėrkon dorėn e vajzės!Tė respektoj edhe unė pėr ēiltėrsinė. Nesėr do tė kthej pėrgjigje.Kėto tha mbreti dhe pėr gjithė natėn i la tė rinjtė nė ankthin e pritjes. Lumi qė shkonte poshtė kėmbėve tė tyre fjeti, ata nuk fjetėn atė natė.E kush nuk u jep tė drejtė? Ah sikur tė ishin tė gjithė tė lumtur, sa ata!- “Mendohu njė natė dhe vepro tė nesėrmen”- thotė njė fjal e urtė. Kėtė e dinte shum mirė dhe e zbatonte me fanatizėm mbreti, pėr rastet kur ishin shum tė rėndėsishme pėr jetėn.Ditėn e nesėrme u mblodh oborri mbretėror dhe tė rinjtė erdhėn gjith ankth. Sapo kishte ikur vesa nga trėndafilat. Kjo sipas tė parėvet, ishte koha mė e mirė kur dikush duhej tė fillonte diskutimin e diēkaje serioze ose tė merrje vendime serioze.Tė dy tė rinjtė erdhėn pothuajse nė tė njėjtėn kohė pėrpara fronit mbretėror! Kuriozė e tė pa fajshėm.Atė ditė shkėlqenin jo vetėm fytyrat e tyre por gjithė pallati.- Babai im i dashur : Pėveē mirėnjohjes dhe dashurisė qė ka pėr prindėrit kjo zemra ime, mė thotė se asgjė nuk do vendosė qė tė plagosė zemrėn e prindit qė e kam pasur dhe e kam tė shėnjtė. ...
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:10   #22
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (vazhdim - pjesa e fundit)

Mbreti ngriti pak dorėn, pėr tė treguar se donte tė fliste ai. Sytė e tė gjithėve u pėrqėndruan tek ai. Kapi dorėn e mbretėreshės dhe e mori midis duarve tė tija. Pastaj me njė zė tė qartė, qė ta dėgjonin tė gjithė i tha sė bijės kėto fjalė:- Bija ime ! Ēdo gjė nė jetė e ka njė kuptim. E kam pėr detyrė, tė mos mbyll sytė pa j’u dhėnė njė sqarim, qė pėr ju fėmijėt e mij, ėshtė njė mėsim. Edhe ēdo veprim qė bėjmė, e ka njė arsye dhe njė kuptim!Emrat qė j’u kam vėnė, nuk janė rastėsi dhe tė pa kuptimtė! Mendohuni dhe do ta zgjidhni.Janė ndienjat mė njerėzore qė kanė mbretėruar dhe do tė jetojnė sa tė jetė bota. Pa to, i gjithė fisi i jonė do tė ishte i pa vlerė dhe nuk do jetonte dhe mbretėronte si deri mė sotė.Ne si prindėr njė ditė e prisnim kėtė ndryshim.Tė tre emrat janė domethėnės dhe secili ka cilėsitė e veta. Emri qė ti mban, shpreh shum gjėra. Dielli dhe drita e tij ėshtė fillimi i jetės qė jetojmė. Pa dritė nuk ka jetė. Drita ėshtė ajo qė i jep jetė gjithēkaje mbi tokė.Drita ndriēon mėndjet dhe zėmrat e ēdo njeriu.Njerzit betohen ” Pėr dritėn e syve “. Tė dua si sytė ndaj dėgjomė njė fjalė.Tre gjėra duhet ti mbrosh e ti respektosh nė jetė ; Prindėrit …, Vėndin …, Gjuhėn .Sepse vetėm me anė tė gjuhės sė nėnės, njerzit komunikojnė, shprehin dėshirat dhe ndjenjat e tyre pėr cilindo! Shprehin mėrzitjen dhe gėzimin! Shprehin urrejtjen dhe dashurinė! Dua qė, kudo qė tė jeni dhe sado qė tė jetoni, asnjėherė tė mos humbisni cilėsitė, qė ju pėrkasin. Janė cilėsi qė tė falin miq, ashtu si miqėsia me mbretėrinė e Qiellit.Nuk jam kundėr dėshirės dhe dashurisė sė zėmrės tėnde, po qe se ajo ėshtė e vendosur.Drita e qiellit dhe e tokės ndriēoftė zėmrat dhe mėndjet tuaja.Kaqė tha mbreti dhe i dha tė drejtėn tė Huajit, pėr tė shprehur mendimin e tij.- Jam i lumtur qė fati mė pruri kėtu. Kujtoja se isha mė fatkeqi, por ėshtė e kundėrta. Do ti pakėsoja vlerėn po tė shtoja mė tepėr nga ē’tha bija juaj.Mbreti dha porositė tė bėheshin gati pėr dasmėn.Ishte dasma e parė qė bėnte mbreti.Ceremonija e dasmės ishte mjaft e madhe. Thonė se morėn pjesė Dielli, Hėna dhe Toka bashkė. Thonė se nėntė ditė resht, vinin krushqė e dasmorė, nga tė gjitha anėt e botės. Thonė, se vetėm ditėn kur Diella doli nuse, u pi aq verė, sa mund tė mbushje tre puse nga dymbėdhjet pashė tė thellė. Pėr shtatė ditė tė tjera mbas dasmės, nuk pushoi muzika!Oh! Tė mos harrojmė mė tė bukurėn. Ē’ka hequr i huaj, kur u bė dhėndėrr. As nė ėndėrr nuk e kishte parė, e nuk e dinte, se do rrihej, siē u rrah. Kur do hynte nė odėn e nuses, dasmorėt ishin rreshtuar nė dy rreshta, tė gjatė sa balli i njė ushtrie nė fushėn e luftės dhe ai duhej tė kalonte nė mes tė tyre. I shkreti ai, nga tė mbrohej mė parė. Secili nga dasmorėt duhej ta qėllonte patjetėr njėherė me pėllėmbė. Kėshtu e kėrkonte zakoni.Lėre pastaj disa tė dehur qė ja kėpusnin me shkelma bythėve!I shkreti ai, kur hyri tek nusja! Nuk dinte ēfar tė mbante mė pėrpara me dorė! Hyri me vrap dhe e mbylli shpejt derėn pas tij. Por ! Ah ! Kur hyri brėnda dhe pa Diellėn tė veshur me fustanin e nusėrisė! I harroi tė gjitha shkelmet e pėllėmbat! Ju dukė se, ishte futur nė portėn e parajsės sė imagjinuar e treguar!Ajo, vėrtet ja kishte vjedhur dritėn diellit, qė ishte futur brėnda.Ai sikur hyri nė njė kopėsht trėndafilash. Diella e veshur me fustan tė bardhė, qėndronte nė kėmbė, nė mes tė odės se stolisur me perde nė ngjyrėn e qiellit. Pranė saj ishte njė shtrat i stolisur me lloj-lloj lulesh, e qė kundėrmonte aromė tė kėndėshme. Ajo akoma e mbante fytyrėn tė mbuluar , sipas zakonit dhe priste atė qė do ta shtrinte nė shtratin e nusėrisė, t’ja hiqte mbulesėn nga fytyra . I Huaj, ja ngriti duvakun ngadalė, duke shijuar gjithė bukurinė e asaj fytyre njomzake, qė e kalonte vlerėn e xhevaireve, vėthėve dhe gjerdanit me gurė tė ēmuar qė zbukuronte qafėn e saj. Nė buzėt e saj kishte ēelur trėndafili mė i bukur i botės. Ai nuk priti mė, por e mori kokėn e Diellės midis duarėve dhe e puthi. Disa thonė se ngriu ajo puthje nė buzėt e tyre ! Disa thonė se ishte e njėmijta herė qė e puthte atė natė ! Por e vėrteta ėshtė se, ata u gdhinė zgjuar duke u puthur dhe ajo ishte nata mė e lumtur e tyre.Kjo ėshtė njė histori shum e bukur mė vehte, po sotė nuk qėndrojmė atje. Do shohim e do ecim mė shpejt se koha, mė shpejt se vitet, mė shpejt se drita.Vitet kalonin dhe ndryshime erdhėn edhe nė jetėn e djemve tė mbretit. Ata u martuan e bėnė nga njė vatėr fėmijė sejcili. Mreti nuk la asnjėrin nga fėmijėt me kokė mėnjanė. Tė treve u dha atė pjesė tė mbretėrisė qė u takonte. U ndėrtoj nga njė pallat mė vehte dhe u tha qė secili tė shikonte pronat e tij, ti shtonte e ti begatonte mė shumė. Tė mos kishin pakėnaqėsira me njėri-tjetėrin e tė mos grindeshin kurrė. Tė kishin kujdes e tė mos dėgjonin ndonjė tjetėr, shok, mik, apo tė huaj, cilindo qoftė, tė mos e lejonin tė fuste zilinė ndėrmjet tyre! Sepse zilija dhe ambicja e keqe pillnin grindjen, sherrin, pėrēarjen, mėrinė, e plotė tė kėqija tė tjera si kėto. Kjo botė ka vėnd pėr tė gjithė njerzit me zemėr, por kurrė nuk ka vėnd, e nuk nxė, xhelozinė, e mėrinė e sėmurė !
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:58   #23
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Nji djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipnisė. Nji shqipe fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė nji shkrepi. Shqipja ishte jashtėzakonisht e madhe dhe mbante nė ēapojt nji gjarpėn. Mbas pakė shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqipes qe po luente me gjarpėnin e mbytun. Por gjarpėni nuk ishte vėrtetė i mbytun. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarpėnin. Mandej ai mori zogun e shqipes dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėvet te shqipes.

"Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

"Foshnja asht imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpėni qė ti nuk kishe mbyte" pėrgjegji djaloshi.

"Jepmė foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syvet tė mi dhe fuqinė e krahėvet tė mi. Ti do tė jeshė i pamposhtun dhe do tė quhesh me emnin tim!"

I riu i dha shqipes zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte ba burr. Me harkun e vet ai mbyti shumė bishė tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė anmiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.

I ēuditun nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjuetarin trim. Ai e quejti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i Shqipes", dhe mbretnia e tij mori emnin Shqipni, qė do me thanė "Vendi i Shqipevet."
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-08-07, 17:59   #24
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Tregimi Nr.4


Gjashtė e gjashtė dymbėdhjetė,
Doruntina trembėdhjetė !...
Ish njėherė e njė mot njė nėnė shumė e mirė i kish dymbėdhjetė bij tė hijshėm. Tė trembėdhjetėn kishte njė bijė tė bukur mbi shoqet tė gjitha, qė ia thoshin Doruntinė .
Vasha u rrit e u bė pėr tu martuar. Mirėpo nga bujarėt e atij vendi askush nuk e gėzoi. Tė gjithė e dėshironin askush s'guxonte ta zėrė nuse, sepse nuk e ndjente veten tė zotin pėr ta marrė pėr shoqe. Atėherė na vjen njė trim i largėt; i mirė, i hijshėm, i fisėm dhe nis dėrgon shkesė dallėndyshen qė t'a
kėrkojė Doruntinėn nuse. E ėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e mėdhenj nuk donin t'ia jepnin, sepse trimi ndonėse i mirė e i fisėm, ishte nga njė vend shumė i largėt. Vetėm i vogli, Kostandini donte.
- T'ia japim zonja mėmė - thosh ai - se trimi ėshtė i mirė. Mė ka hyrė nė zemėr.
- Kostandin biri im, cfarė po thua ti kėshtu? - ia kthente e ėma. Aq larg do ma shpiesh Doruntinėn time? Se nė e daēa pėr gėzim, pėr gėzim nuk do t'a kem; se nė e daēa pėr helm, pėr helm nuk do t'a kem.
- Tė jap besėn zonja mėmė, se kur t'a duash ti Doruntinėn, qoftė pėr gaz qoftė pėr helm, vete unė e
t'a sjell!.
Mėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit u bindėn: e vluan dhe e martuan Doruntinėn me trimin e largėt. Bėnė dasmė nėntė ditė. Tė dhjetėn trimi mori nusen e shkoi tek dheu i tij i largėt. Mėma e vasha qanė me lot kur u ndanė ...

... Shumė luftra u luftuan atė mot te dheu ynė, se kish ardhur i huaji t'a shkelte e t'a pushtonte. Tė
dymbėdhjetė vėllezėrit dolėn tė luftojnė pėr vendin e tyre dhe u vranė njė pas njė tė gjithė.
Kur iu vra djali i parė, mėma psherėtiu e tha:
- Biri im unė nuk kam helm e nuk do tė tė qaj, sepse ti re pėr dheun tėnd e mė mbeten dhe njėmbėdhjetė bij tė tjerė pėr luftė.
Kur iu vranė gjashtė, qė tė gjashtė trima e tė dashur, ajo derdhi vetėm nga njė lot pėr secilin e bėri vetėm nga njė vajtim. Po kur nisėn t'i vriten dhe tė tjerėt, mėmės iu kėput zemra dhe lėshoi njė psherėtimė tė madhe sa uturoi tėrė vendi:
- Mjerė unė, ē'helm i madh tė mos kem Doruntinėn pranė nė kėtė zi qė mė mbuloi shtėpinė!.
Kur u vra djali i fundit, Kostandini, mėma shkuli leshrat e bardha e thirri:
- Bobo, ē'vdekje, e nėmosura vdekje! Ti mė more dymbėdhjetė bij e tani kush mund ta dijė a s'ma ke
marrė edhe bijėn time tė vetme, bijėn time tė dėshiruarėn!
Kur u gdhi e shtuna e tė vdekurve, mėma vajti te varret e tė bijve. Dymbėdhjetė djem kish pasur,
dymbėdhjetė varre kish tani... Mbi ēdo varr ndezi nga njė qiri e bėri njė vajtim, po mbi varr tė Kostandinit ndezi dy qirinj dhe bėri dy vajtime, qau me ngashėrime dhe thirri tre herė:
- O biri im! O biri im! O biri im!...
Edhe tri herė tė tjera:
- O Kostandin! O Kostandin! O Konstandin!
Pastaj u shemb pėrdhe, pushtoi gurin e varrit e u trua:
- Kostandin, o biri im, ku ėshtė besa qė mė dhe, se do ma sillje Doruntinėn, tėt motėr? Besa jote vdiq bashkė me ty e kalbet nė varr tė zi!
Kėshtu tha dhe e lau gurin me lotėt e syve.
Nė mesnatė Kostandini u ngrit nga varri. Guri i varrit u bė kalė i zi si nata. Edhe dheu i zi u bė shalė e zezė si nata. Rrotulla qė mbante gurin u bė fre i argjendtė. Trimi i hipi kalit, u pėrkul pėrpara, uli kryet dhe i ra me shporet. Kaptoi si frymė male e fusha, hodhi lumenj e pėrrenj, la prapa katunde, kodra , pyje...
Kostandini arriti te shtėpia e motrės kur kish dalė dielli. Ajo ndodhi ditė e kremte. Nė shesh, pėrpara shtėpisė, gjeti tė bijtė e tė motrės, nipėrit e tij, qė loznin e vraponin pas dallėndysheve, I pyeti:
- Bij tė zemrės, ku ėshtė zonja, mėma juaj?
- Kostandin, o zoti lalė, - i thanė ata - mėma jonė po hedh valle nė fshat, atje tek bėhet dasmė.
Kostandini shkoi shpejt tek vallja e parė, pa njė luzmė vashash tė bukura tek kėndonin e vallonin dhe tha me vete : "Tė bukura jeni, moj vasha, por pėr mua nuk jeni, sepse unė s'jam nga kjo botė...". Dhe u afrua tė pyesė:
- Gėzuash, o vasha tė bardha! A ėshtė me ju Doruntina, motra ime?
- Shko pėrpara trim, se do ta gjesh tek kėrcen hareshėm veshur me petk tė ndritshm kadifeje.
Kostandini vajti tek vallja e dytė dhe u mat tė pyesė pėrsėri, po Doruntina e pa vetė dhe i thirri:
- Kostandin, o im vėlla!
Dhe iu afrua e pėrqafoi.
Kostandini i tha:
- Doruntinė, motra ime! Eja tė shkojmė. Tė do zonja mėmė nė shtėpi!.
Mė thuaj vėlla, si tė vij unė atje? Po tė mė dojė pėr gaz , do tė vete tė marr stolitė mė tė mira, por po tė mė dojė (mos qoftė e thėnė) pėr helm, do vete tė vishem me tė zeza.
- Eja motėr, ashtu si je!.
E mori nė vithe tė kalit. Kali ikėn si shakullimė. Ata kapėrcejnė si nė ėndėrr male e fusha, pyeje e kodra, lumenj e pėrenj. Hėna e yjet kanė shtangur lart e shikojnė me tė drojtur.
Gjatė udhės, motra e pyet vėllanė:
- Kostandin, vėllai im, pėrse shpatullat e gjėra tė janė mbushur me myk?
- Doruntinė, motra im , shpatullat mi ka mbuluar tymi i shkluhave nė luftė. Se nė vendin tonė u bėnė luftra tė mėdha, erdhėn armiq tė na shkelin dhe ne tė gjithė dolėm tė luftojmė.
- Kostandin, vėllathi im, pėrse flokėt e derdhura i ke gjithė pluhur?
- Doruntinė motra ime, gjatė udhės kishte shumė pluhur dhe mi pluhrosi flokėt.
-Kostandin vėllathi im, pėrse vėllezėrit e mi tė bukur si drita, s'kanė dalė pėrpara tė na presin?
- Doruntinė, motra ime, ndoshta janė nė lodėr e s'presin tė vemi sonte.
- Kostandin vėllathi im, pėrse dritaret e shtėpisė janė mbyllur sot krejt?
- Doruntinė motra ime, i kemi mbyllur se fryn erė e fortė e dimrit nga deti.
Kur arrinė pranė kishės, Kostandini i tha motrės:
- Ti shko pėrpara se unė dua tė hyj tė pėrgjunjem!
Kostandini shkoi e hyri prapė nė varr tė zi. Kali u bė prapė gur, shala u bė dhč dhe freri i argjendtė u bė rrotullė. Dhe pėrsėri reth e qark zotėroi heshtja e vdekjes.
Ndėrkaq Doruntina ngjiti shkallėt dhe trokiti gazmend nė derė.
- Mėmė hapma derėn!
- Kush je ti qė trokėllin aty tek dera?
- Hapma zonja mėmė - Jam jot bijė Doruntina.
- Ikė tutje nga ke ardhur o vdekje e shkretė. Ti mi more tė dymbėdhjetė bijtė e tani ke ardhur tė mė
marrėsh dhe mua qė tė mos e shoh mė Doruntinėn time!
- C'po thua ashtu zonja mėmė? Nuk ma njeh zėrin? Besa zonja mėmė, jam unė vetė, Doruntina jote.
- Ngul gishtin tek vrima e kycit qė tė ta shoh e tė t'a njoh.
Doruntina nguli gishtin e vogėl tek vrima e kycit - atė gisht tė hollė e tė bardhė. Mėma ia njohu sakaq e i hapi derėn.
- Kush tė solli kėtu, o zemra ime?
- Mė solli Kostandini, im vėlla.
- Cili Kostandin, moj bijė? Kostandini im ka vdekur bashkė me tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e tjerė. U vranė nė luftė...
Dhe si rinin tė dyja,
njėra tek praku e tjetra nė derė,
plasėn si qelqi me verė...
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 12:57   #25
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Mbreti me Zanat

Mbreti me Zanat

Njė mbret, i ri nė moshė rreth 25 vjeē,i pa martuar,fronin e trashėgoi nga i jati.Ai djalė ishte pak i ēuditshėm pėr mbretėrinė, sepse pyetjeve tė tija,tė pakėt ishin ata qė i pėrgjigjeshin! Bashkė me fronin,nėn urdhėrat e tij ishin edhe tė gjith ata qė i kishin shėrbyer me besnikėri babait tė tij.Njėri nga kėta,ishte njė kėshilltar,me gradėn gjeneral,i vjetėr nė moshė,rreth tė 60-tave dhe me flokė tė thinjur.Njė ditė prej ditėsh,Mbreti dhe Gjenerali,kėshtu quhen nė pėrrallė,ishin duke biseduar nė dhomėn mbretėrore,rreth oxhakut sepse ishte vjeshtė dhe koha kishte filluar tė ftohej.Nė ēengelin e oxhakut, ishte varur njė kusi me ujė, e cila pėrdorej pėr tė mos u tharė ajri i dhomės. Pėr njė moment nuk po fliste asnjėri dhe dėgjohej vetėm kllu-kllu i ujit qė valonte dhe tek-tuk ndonjėēik ujė qė binte nė zjarr,duke lėshuar atė zhurmėn karakteristike tė tij.Kush ka qėn mbret, e di shum mirė se ē’do tė them! Befas Mbreti e pyet Gjeneralin:
- Ēfar thotė Kusia?
Gjenerali qeshi! Duke menduar se Mbreti bėnte shaka,sepse nuk e kishte dėgjuar herė tjetėr kėtė lloj pyetje!Por Mbreti kėmbėnguli dhe e pyeti pėrsėri:
-Ēfar thotė Kusia?
Pėrsėri Gjenerali ja ktheu me tė qeshur:
- Kusia? Ēfar do thotė? Asgjė!
- Jo! - Ja ktheu Mbreti.- Ajo thot njė gjė!
-Po ēfar do thot Kusia?-Ju pėrgjigj Gjenerali me kureshtje.
- Atė dua tė gjesh. - I tha Mbreti i vendosur dhe prerė.- Pėrndryshe nuk meriton tė jesh pranė meje. Po nuk e gjete do tė pres kokėn.
Gjenerali e kuptoi se Mbreti nuk bėnte shaka,por nuk dinte si ti pėrgjigjej! Mbeti i shtangur dhe u ngrit rrėmbimėthi duke kėrkuar leje tė largohej.
- Ikė.-I tha Mbreti- Por ke tre ditė afat pėr t’a gjetur! Pėrndryshe unė do jap urdhėr tė tė presin kokėn!
Gjenerali u largua, duke mos e kontrolluar fare veten! Nė dalje tė portės sė jashtme, u pėrplas me Bahēevanin e pallatit.Edhe Bahēevani ishte njė burr i moshuar, pothuajse nė njė moshė ma Gjeneralin.
- Ej! Ku i ke sytė? Nuk shikon ku hedh kėmbėt? - I foli Bahēevani.
- Ou! Mė fal! Nuk e kisha mėndjen!- Ju pėrgjigj Gjenerali.
- Ku e kishe mėndjen?- E pyeti Bahēevani.
- Lėre mos mė pyet!- I tha Gjenerali.
- Po ti fol, se mund tė ndihmojmė!- I thotė Bahēevani.
- Nuk e di por…Kėshtu,kėshtu…mė ndodhi! I tregon gjith historin me Mbretin.
- Dėgjo kėtu.-I thotė Bahēevani.- Unė nuk tė jap dotė xhuvap,por e kuptoj se kot nuk tė ka thėn Mbreti! Kėto janė nga ato fjalėt qė…pėrgjigjen e kan nė hejbe,si i thotė njė fjale tė urtė! Po ti mos u mėrzit se nė njė fshat jeton njė vajzė e re, e cila u kthen pėrgjigje kėtyre pyetjeve.Ajo jeton vetėm me babanė e saj dhe ėshtė shum e zgjuar.Njė ditė larg ėshtė prej kėtej.- E sqaroj Bahēevani.
Gjenerali pasi e dėgjoj me vėmėndeje,mėsoj edhe fshatin ku banonte vajza e zgjuar dhe vendosi qė tė nesėrmen nė mėngjez tė shkonte atje, pėr tė mėsuar pėrgjigjen qė do ti shpėtonte kokėn! Mezi priti tė gdhihej!Sapo ēeli dita,i hipi kalit,i veshur civil jo me uniformėn ushtarake,qė tė dukej sa mė i thjeshtė dhe mori rrugėn pėr nė fshat.Me vehten e tij bėnte llogari, se si do gjente sa mė kollaj shtėpinė e vajzės! Si do hynte nė bisedė! Mendonte edhe ai ndonjė pyetje tė ngjashme me atė pyetjen e Mbretit.E bėri llogari qė nė tė ngrysur tė gjendej nė fshatin e duhur.Nė tė perėnduar tė diellit u gjend nė fillim tė fshatit tė adresuar.Ai ishte njė fshat nė rrėzė tė njė mali tė lartė.Aty nė anė tė rrugės pa njė fshatar, i cili po lėronte (plugonte) tokėn me qe’! Pasi e pėrshėndeti,Gjenerali e pyeti nėse kishte zjarr pėr tė ndezur njė cigare,ndryshe nuk kishte se si tė hynte nė bisedė me fshatarin.
- Edhe zjarr kemi,edhe duhan kemi!-Ju pėrgjigj fshatari, njė burrė rreth tė 50-ave,me njė bujari karakteristike tė njė tė varfėri por fisnik!
Gjenerali i zbriti kalit, e la tė kulloste nė ledhin e arės dhe vetė shkoj u takua me fshatarin bujar.U ulėn tė dy ashtu siē ishin,mbi arėn e sapo lėruar dhe e drodhėn nga njė cigare, duke pėrdorur gjethet e kallirit tė misrit(lėpushka), nė vėnd tė letrės.Kėshtu ishte atėherė! Duke tymosur duhanin e fortė tė fshatarit,Gjenerali mendonte se si do vazhdonte biseda mė tej!
- Ka ndonjė Han nė kėtė fshat qė tė gdhihemi pėr sonte,sepse jam pėr rrugė tė gjatė?-Pyeti Gjeneral,pėr tė hapur muhabet,duke e provokuar.
- Han nuk kemi nė fshat, por..ti mos u mėrzit se e kemi njė copė kasolle pėr miq e pėr shokė!- Ju pėrgjigj fshatari.
- Tė fleminderit por..nuk dua tė tė bezdis se ke kalamjt e tu e familjen tėnde, e mė duket sikur do tė vė nė siklet.- Ja ktheu Gjenerali.
- Ooo ē’ėshtė ajo? Unė vetėm njė vajzė tė vetme kam.
Aha ! Mendoi gjenerali.Paskam goditur nė personin e duhur.Pėr kėtė u gėzua dhe e pranoi me kėnaqėsi ftesėn e fshatarit.Kėshtu qė kishte kohė tė mendohej edhe pėr “Kusinė” .
- Tė faleminderit shumė! -Ja ktheu pėrsėri gjenerali dhe u ngritė,pasi u ngritė edhe Fshatari, i cili filloj tė lėshonte tė dy qetė kurse parmėndėn e hodhi nė krah.U nisėn tė dy,Fshatari pėrpara dhe Gjenerali mbrapa.Gjenerali e pa tė arsyshme qė tė mos i hipte kalit por,pėr respektė ta ndiqte fshatarin mė kėmbė dhe kalin e mori pėr dore! Mbasi ecėn njė cop herė,gjenerali e pyet:
- Do mė ngresh,a tė tė ngre?
Fshatari u mendua njė cop herė.” Po ky dreq!Unė kam parmėndėn nė krah!Ky kalin e ka bosh! Ēdo tė thotė me kėtė?” E kuptoi se ishte pyetje me tjetėr kuptim,ndaj bėri sikur nuk e dėgjoi.Vazhduan pėrsėri rrugėn.As Gjenerali nuk kėmbėnguli mė.Mė lartė rruga kalonte pėrmes varrezave tė fshatit! Atje ishte njė varr i freskėt.Gjenerali pėrsėri pyeti Fshatarin duke u drejtuar nga varri i freskėt:
- Po ky kėtu? Rron apo ka vdekur?...
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 12:58   #26
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (vazhdim)

Pėrsėri Fshatari u mendua! “Ky e shikon qė ėshtė varrosur! Ē’do tė thotė me kėtė?”Pėrsėri heshti,pa kthyer pėrgjigje.Por edhe Gjenerali nuk i tha gjė.
Gjenerali mendonte se mbase gjente ndonjė kusi nė zjarr,e kėshtu do ishte mė e lehtė tė hynte nė temėn qė kėrkonte!
Mbas pak arritėn tek shtėpia e Fshatarit.Fshatari i foli vajzės sė tij dhe ajo doli nė oborr.Ishte njė vajzė rreth 20 vjeēe,me flokėt zeza,si pėnda e korbit,tė gjata qė i binin deri nė mes dhe e bukur nė fytyrė.Fshatari i dha urdhėr qė tė priste e nderonte mikun! Ajo menjėherė pas pėrshėndetjes, i mori kalin nga duart dhe duke e ftuar tė hynte brėnda nė odėn e miqėve,shkoi tė rregullonte kafshėn e lodhur.Duke u larguar Gjenerali vuri re se vajza ēalonte pakėz.
Gjenerali hyri brėnda nė njė dhomė tė vogėl, me oxhak,zjarri ndezur dhe nė zjarr vėnė njė kusi, mbi njė perosti! Sa u gėzua Gjenerali kur gjeti njė ambient tė tillė!Pas pak erdhi edhe Fshatari dhe i uroi mirseardhjen mikut,sipas zakonit,duke i dhėnė edhe dorėn.Pasi u takuan,Gjenerali pėrsėri pyeti:
- Ēfar thotė kusia?
Fshatari pėrsėri bėri sikur nuk e dėgjoi,pasi nuk dinte ēfar ti pėrgjigjej!
Pas pak erdhi vajza e cila u pruri kafetė dhe i uroi mirseardhjen edhe mikut tė sapo ardhur.Pasi pinė kafenė,Fshatari ju drejtua vajzės,tek e cila gjithmonė kishte gjetur sqarim pėr shum gjėra qė ai nuk i kuptonte.
- Moj bija ime! E ftova kėtė mikun nė shtėpi sepse ėshtė pėr rrugė tė largėt dhe mė erdhi keq qė nuk kishte ku tė gdhinte natėn!
- Po mirė bėre baba! Shtėpia pėr miq e pėr shok ėshtė e hapur!
- Po mirė po..ky ma ka bėr tre herė borxh, e unė nuk dija si t’i pėrgjigjesha!
- Ēfar tė tha baba?
- Po ja..e para! Kur po vinim lartė pėr nė shtėpi ky mė pyeti:”Do mė ngresh a tė tė ngre?” Unė nuk dija si t’i pėrgjigjesha e bėra sikur nuk e kuptova!
- Po mir tė ka thėnė baba! Ai tė ka thėnė:” Do mė llafosėsh a tė tė llafos?” Ju do kini qėn tė heshtur?
- Eeee! Ashtu ėshtė.Nuk po fliste asnjėri.
Aty Gjenerali u bind se vajza vėrtetė ishte e zgjuar.
- E dyta,-vazhdoi Fshatari-kur kaluam tek varri i …filanit! Prapė mė pyeti: “Po ky,ėshtė gjall apo ka vdekur?”
- Po mir tė ka thėn baba! Ai tė ka pyetur: Ka lėnė trashėgimtar, apo ėshtė shuar fare?
- Aaa! Nuk e kuptova moj bijė.Po do mė falėsh se aq ma pret kjo rradake!- I tha Fshatari sė bijės.
Gjenerali tani mezi priste tė dėgjonte pėrgjigjen e asaj qė kishte marrė udhėn, e qė do t’i shpėtonte kokėn! I hapi sy e veshė, pa folur,pėr tė dėgjuar dialogun qė bėnin babė e bijė!
- E treta moj bijė! Sapo erdha kėtu mė pyeti:” Ēfar thotė kusia?” Unė prapė nuk dija ē’ti thosha! Flet kusia? Ndaj e lashė qė tė tė pysja!
- Aaa! Edhe kusia fletė! Pėr kėtė e kam fajin unė, se u mora me punė dhe nuk kam kohė!
- Po ēfar thotė kusi moj bijė?
- Kusia thotė: “Do mė hedhėsh ujė tė ul valėn,apo tė shuaj zjarrin?”
Kjo nuk i kishte shkuar kurrė nė mėndje Gjeneralit! Prandaj e pyeti Mbreti?!Tani kujtohej ai se pėr nga shkalla ….ishte ai qė duhej tė ngrihej e ti hidhte ujė kusisė!Tani gjenerali e ndiente veten tė ēliruar e tė pa mposhtur.Ai sapo kishte mėsuar njė sekret qė tė pakėt ishin ata qė e dinin!
Atė natė ndėjtėn deri vonė duke biseduar,hėngrėn, pinė,fjetėn, pa u zbuluar se “Miku”, me tė cilin bisedonin ishte kėshilltari kryesor i mbretit!
Kur u ngritė Gjenerali nė mėngjez,vajza ju solli kafenė.Duke pirė kafe,”Miku” i thotė Fshatarit,me qėllim qė ta dėgjonte vajza dhe si do pėrgjigjej.
- Shtėpinė tė mirė e paske,por oxhaku sikur ėshtė njėēikė shtrėmbėr!- ( E kishte fjalėn pėr vajzėn qė ishte e zgjuar por ēalote pakė! )
Vajza e kuptoi, ku e kishte muhabetin “Miku” dhe ju pėrgjigj nė momentė:
-S’ka gjė! Dorė ustai ėshtė! Mjafton qė tymi ikėn drejtė!-( E kishte fjalėn se mjafton qė e kam kokėn plotė!…)
Gjenerali e pa se ishte vėrtet pėr t’u admiruar,e shum e zgjuar,prandaj u ngritė, u pėrshėndet,duke i falenderuar dhe u largua pėr andej nga erdhi!
Tė nesėrmen shkoi tek pallati i mbretit,i qeshur e i gėzuar.Kur e pa kėshtu Mbreti e kuptoi se do kishte ndonjė lajm tė mirė.
- Hė? -E pyeti, pa pritur qė ti thoshte ai.- E gjete ē’thotė kusia?
- Po.E gjeta!
- E ēfar thotė kusia nė zjarr?
-Kusia thotė: Do mė hedhėsh ujė tė ul valėn,apo tė shuaj zjarrin?
- Kush ta tha?- E pyeti Mbreti me njė mėnyrė kėmbėngulėse,pasi ishte i sigurtė se nuk ishte mėdja e tij!
- Vetė e gjeta!-Ja kthen Gjenerali duke u skuqur nė fytyrė.
- More..Qė nuk ėshtė mėndja jote!..Pėr kėtė jam i sigurtė.Por thuama se tani do ta pres vėrtet kokėn si gėnjeshtar!
-Gjenarali detyrohet t’ja tregoj,tė gjith historinė si i ndodhi,qė ju tė dashur “kalamaj” e mėsuat mė lartė.Por pėrralla vazhdon akoma!
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 13:08   #27
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Gishtėza

Gishtėza


Na ishte nje here nje grua qe deshironte shume te kishte nje femije te vogel, por, meqe nuk dinte se si ta plotesonte kete deshire, shkoi tek nje magjistare plake dhe i tha:
-Desha te kisha nje femij te vogel; me thuaj c’duhet te bej per kete gje?

-Nuk eshte pune e veshtire, - iu pergjigj magjistarja. -Na nje kokerr elb, qe eshte i nje lloi tjeter nga ai qe rritet ne arat e fshatareve dhe qe e hane pulat. Vere ate ne poēen me lule dhe do te shohesh.
-Faleminderit! - i tha gruaja, dhe i dha magjistares dymbedhjet groshe. Pastaj u kthye ne shtepi te saj dhe e mbolli kokrren e elbit.
Pas pak, ajo pa te dilte prej dheut nje lule e madhe dhe e bukur, qe i perngjante nje tulipani ende te pacelur mire.
-Sa lule e bukur! - tha gruaja duke puthur fletet e kuqe e te verdha, dhe po ne kete cast lulja u cel me nje zhurem te madhe. Tani dukej qe ishte nje tulipan i vertet, por brenda, ne sfondin e gjelber, ishte ulur nje vajze shume e vogel, e holle dhe e hijshme, e gjate sa nje gisht. Keshtu e quajten GISHTEZE.
I dhane per djep nje guaske arre te lustruar mire, per shtrat nje flete manushaqeje per mbulese nje flet trendafili. Aty flinte naten; diten luante mbi tryeze, ku gruaja vinte nje pjate plot me uje, te rrethuar me nje kurore lulesh. Ne kete pjate notonte nje flete e madhe tulipani mbi te cilen Gishteza mund te ulej dhe te lundronte nga njera buze e pjates ne tjetren, me ndihmen e dy qimeve kali te bardha qe i sherbenin ne vend te lopatave.
Ta kishte enda ta shihje; pastaj ajo dinte te kendonte me nje ze aq te embel dhe melodioz, s’a s’ishte degjuar kurre ndonjehere.
Nje nate, kur ajo po flinte, hyri ne dhome permes nje xhami te thyer nje zhabe shume e shemtuar. Kjo kafshe e llahtarshme, e madhe pa mase dhe e qullet, kerceu mbi tryezen ku flinte Gishteza, e mbyllur ne nje flete te kuqe trendafili.
- Ē’nuse e bukur per djalin tim! - tha zhaba.
Mori guasken e arres dhe duke dale po nga xhami i thyer, e nxori vogelushen ne kopsht.
Atje rridhte nje she i gjere, qe nga njera ane puqej me nje mocal. Ne kete mocal jetonte zhaba me te birin. Buu! Uff! Ky ishte i piste dhe i shemtuar, i perngjante krejt te emes.
- Kuak kuak! brikkeek - ek - bertiti kur e pa vajzen e vogel shume te bukur ne guasken e arres.
- Shsht! Mos fol me ze kaq te larte! Do ta zgjosh, - i tha zhaba plake. - Pastaj edhe mund te na shpetoj, sepse eshte e lehte si penda e mjelmes. Do ta veme ne nje flet te gjere rrodheje ne mes te sheut. Aty do te jete si nje ishull dhe nuk mund te na ike. Nderkaq ne do te pergatitim, ne fund te mocalit, dhomen e madhe qe ju te dy do ota keni per banese.
Kishte aty nje sasi te madhe flete rrodhesh qe rriteshin ne uje me fletet e tyre te gjera e te gjelbera, te cilat dukeshin sikur lundronin ne siperfaqe. Rastisi qe me e madhja prej tyre te gjendej me larg, por zhaba plake notoi dhe vuri aty guasken e arres me Gishtezen qe po flinte ende.
Kur vogelushja u zgjua nga gjumi te nesermen ne mengjes dhe pa se ku ndodhej, zuri te qante me hidherim, sepse nga te gjitha anet e rrethonte uji dhe nuk mund te kthehej dot ne toke.
Zhaba plake, pasi e zbukuroi dhomen ne fund te mocalit me kallama dhe lule te vogla te verdha, notoi bashke me te birin drejt fletes se vogel ku gjendej Gishteza, per te marre shtratin e vogel dhe te bute dhe per ta shpen ne dhome. U perkul thelle ne uje perpara saj dhe i tha:
- Te paraqes tim bir, burrin tend te ardhshem.
Po ju pergatis nje banese shume te bukur ne fund te mocalit.
- Kuak! Kuak! Brekke-ke-keks! shtoi i biri.
Pastaj ata moren shtratin e vogel e te bukur dhe u larguan, kurse Gishteza rrinte e vetme mbi fleten e gjelber dhe qante, sepse nuk donte te jetonte me zhaben e llahtarshme dhe te martohej me te birin e shemtuar.
Peshqit e vegjel qe notonin aty prane ne uje, degjuan c’po thoshte zhaba, dhe kjo i beri kureshtare te shohin vajzen e vogel. Qe ne veshtrimin e pare ajo iu duk atyre aq e mire, sa menduan qe do te ishte shume fatkeqe po te shkonte me zhaben e shemtuar. Kjo nuk duhet te ndodhte kurre! U mblodhen rreth kercellit qe mbante fleten, e keputen me dhembe dhe atehere fleta e shpuri vogelushen aq large ne lume, sa zhabat nuk munden ta arrinin.
Gishteza kaloi para shume vendeve dhe zogjte e shkurrave kendonin kur e shihnin. “Sa vogelushe e bukur!” Me fleten qe lundronte gjithmone large e me large, vajza filloi te bente nje udhetim neper bote.
Rruges, nje flutur e bardhe, e bukur, zuri te fluturonte rrotull fletes dhe me ne fund u vendos mbi te, sepse ashtu ne fluturim nuk mund ta sodiste aq mire vajzen e vogel.
Gishteza, shume e kenaqur qe shpetoi nga zhaba e shemtuar, gezohej kur shihte gjithe ato bukuri te natyres dhe pamjen e ujit, qe nga dielli ndriconte porsi flori. Mori, rripin e saj dhe, pasi e lidhi njerin cep te flutura dhe tjetrin te fleta, shkoi perpara akoma me shpejt.
Befas kaloi nje brumbull i madh qe, kur e pa vajzen, e mbeshtolli trupin e saj te holle me kembet e tij dhe bashke me te fluturoi ne nje peme. Kurse fleta e gjelber vazhdoi te zbriste lumin bashke me fluturen qe s’mund te shkeputej me.
Oh, ē’tmerr! Sa u frikesua e shkreta Gishtez kur brumbulli e shpuri ne peme! E megjithekete, ajo i qante hallin flutures se bukur, te bardhe, qe e kishte lidhur te fleta dhe qe do te ngordhte nga uria, po te mos shkeputej dot prej saj. Por brumbulli as qe behej merak per kete; e uli ne fleten me te madhe te pemes, e gostiti me nektarin e luleve dhe megjitheqe ajo nuk i perngjante aspak nje brumbulli, ai i beri nje mije lavdata per bukurine e saj.
Pas pak erdhen t’i benin vizite te gjithe brumbujt e tjere qe banonin po ne ate peme. Zonjushat brumbuj, kur e pane, luajten brirthet dhe thane:
- Ē’gje e shemtuar! Ka vetem dy kembe.
- Dhe pa brithe, - shtoi njera prej tyre, - eshte e dobet, e shperdredhur, uf! i perngjet njeriut. Sa e shemtuar qe eshte!
Gishteza ishte shume e bukur, por brumbulli qe e kishte rrembyer, megjitheqe e pati cmuar te bukur, kur degjoi te tjeret ta shanin, filloi te besonte se ishte e shemtuar e se s’kishte nevoje per te. E zbriten nga pema dhe e vune mbi nje luleshqerre, duke ia kthyer keshtu lirine.
Vogelushja zuri te qante e te qante, ngaqe brumbujt e kishin perzen per shkak te shemtise se saj; por ne te vertet ajo ishte aq e bukur, sa t’i rrembeje koken.
Keshtu Gishteza e kaloi veren krejt vetem ne pyllin e madh. Thuri nje shtrat prej bari qe e vari poshte nje flete rrodheje per t’u mbrojtur nga shiu. Ushqehej me lengun e embel te luleve dhe pinte vesen qe binte ne mengjes mbi fletet.
Kaluan keshtu vera dhe vjeshta; dhe ja, erdhi dimri, dimri i gjate dhe i ashper. Te gjithe zogjte qe e kishin zbavitur me kenget e tyre, u larguan, pemet u zhveshen, lulet u vyshken dhe fleta e madhe e rrodhes, nen te cilen ajo qendronte, u perdroth dhe mbeti vetem nje kercell i thate dhe i verdhe.
Vogelushja e gjore, sa me shume qe i griseshin rrobat, aq me teper vuante nga te ftohtet. Shpejt zuri debora dhe cdo flok qe binte mbi te i dukej asaj sic do te na dukej ne nje lopate e tere me debore. Megjitheqe ishte mbeshtjell me nje flete te thate, ajo nuk arrinte dot te ngrohej; do te vdiste nga te ftohtet.
Prane pyllit ndodhej je are e madhe me grure, por qe tani ishte korrur e ne te nuk shihje vecse kashta mbi token e ngrire. Vogelushes se gjore iu duk sikur kishte per te kapercyer nje pyll te mbjelle rishtas. Duke u dredhur nga te ftohtet, ajo mberriti ne banesen e nje miu te arave. Ketu hyhej permes nje vrime te vogel, nen kashte. Miu ishte vendosur mire, kishte nje dhome plot me drithe, nje kuzhine te bukur dhe nje dhome per te bgren. Gishteza u paraqit te porta si lypese dhe kerkoi nje kokerr elb, sepse nuk kishte ngrene fare qysh prej dy ditesh. ...


__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 13:10   #28
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (vazhdim)

- Vogelushe e gjore! - iu pergjigj miu plak i arave, qe ishte zemermire.
- Hajde te hash me mua ne dhomen time; atje eshte ngrohte.
Pastaj Gishteza i hyri ne zemer dhe ai shtoi:
- Te lejoj ta kalosh dimrin ketu; por me kusht qe ta mbash te paster dhomen dhe te me kallzosh perralla te bukura; i kam shume qejf perrallat.
Vajza e vogel pranoi dhe s’pati pse te ankohej.
- Do te kemi nje vizite, - i tha nje dite miu plak, fqinji im ka zakon te vij te me shohe nje here ne jave. Eshte shume me mire nga gjendaj se une; ka sallone te medha dhe mban nje qyrk kadifeje te zeze. Po deshi te te marre per grua, ti do te jesh shume e lumtur. Vecse ai nuk sheh fare. Kallzoi atij perrallat me te bukura qe di ti.
Gishteza nuk u dha rendesi ketyre fjaleve…
Ajo s’kishte nder mend te martohej me fqinjin, ky nuk ishte gje tjeter vecse nje urith. I mbuluar me qyrkun e tij prej kadifeje te zeze, ai nuk vonoi dhe u beri vizite. Sipas miut te arave, ai ishte shume i pasur dhe i mencur dhe kishte nje banese njezet here me te madhe se ajo e tij. Ishte shume i arsimuar, por nuk mund te duronte dot driten e diellit dhe lulet e bukura; ai fliste shume keq per to duke mos i pare kurr ndonjehere.
Gishteza kendoi njeheresh dy kenge: “O brumbull fluturo e fluturo”! dhe “Moj unaza me trendafila”. Urithi, i magjepsur nga zeri i saj i bukur, ra ne dashuri dhe lindi menjehre deshira te martohej me te, por nuk tha asnje fjale, sepse mendohej mire perpara se te fliste.
Per te kenaqur fqinjet e tij, urithi u dha leje te shetisnin sipas qejfit ne nje rruge te madhe te nendheshme qe e kishte celur ndermjet te dy banesave, por iu lut qe te mos trembeshin nga nje zog i ngordhur qe gjendej andej nga do te kalonin dhe qe e kishin varrosur ne fillim te dimrit.
Ishte hera e pare qe fqinjet e tij perfitonin nga kjo dashamiresi. Urithi i udhehoqi ne kete korridor te gjate e te erret, duke mbajtur nder dhembe nje cope dru te vjeter me fosfor, per t’u ndricuar rrugen. Kur mberriten te vendi ku dergjej zogu i ngordhur, urithi hoqi me fecken e tij te gjere nje cope tavani dhe beri keshtu nje vrime nga ku hyri drita. Ne mes te korridorit shtrihej pertok trupi i nje dallandysheje, pa dyshim te ngordhur nga te ftohtit, qe i kishte krahet te ngritur pas trupit, koken dhe kembet te fshehura nen pendet. Kjo pamje e hidheroi Gishtezen, ajo i donte shume zogjte e vegjel qe gjithe veren e kishin gezuar me kengen e tyre. Por urithi e shtyu dallendyshen me ato kembet e tij shkurtabiqe dhe tha:
- Nuk do te ciceroj me! Ē’fatkeqesi te lindesh zog! Shyqyr qe asnje nga femijet e mi nuk do te kete nje fat kaq te keq. Nje krijes e tille s’ka asnje pasuri vec cicerimen e saj: Ēivit! Ēivit dhe dimrit vdes nga uria.
-Ju flisni tere mend! - u pergjigj miu plak. -Ēivit! nuk sjell asgje; kaq mjafton per t’u mbytur ne mjerim, megjithekete ka prej tyre qe mbahen me te madh se dine te kendojne.
Gishteza nuk tha asgje, po kur dy te tjeret i kthyen shpinen zogut, ajo u perkul mbi te dhe e puthi ne syte e tij te mbyllur.
“Ndoshta eshte po ai zog qe kendonte aq embel per mua kete vere”, -mendoj ajo.
Urithi, pasi e zuri vrimen, i shoqeroi miqte ne shtepine e tyre. Meqenese nuk flinte dot, Gishteza u ngrit dhe thuri nje qilim te bukur prej kashte, te cilin e solli ne rrugen e nendheshme dhe e hodhi mbi zogun e ngordhur. Pastaj i vuri perrreth ca pambuk qe e kishte gjetur te miu, sikur kishte frike se mos lageshtia e dheut te ftohte i bente keq trupit te pashpirt.
“Lamtumire! zog i bukur! - tha ajo.
-Lamtumire! Faleminderit per kengen e bukur qe me kenaqte aq shume gjate stines se kendshme te veres kur une soditja me adhurim blerimin dhe ngrohesha ne diell”.
Ne keto fjale e siper mbeshteti koken ne gjoksin e dallendyshes, por menjehere u ngrit e frikesuar; ajo kishte degjuar nje trokitje te lehte; vinte nga zemra e zogut qe s’kishte vdekur, por vetem kishte ngrire. Te ngrohtet ia kishte kthyer jeten.
Ne vjeshte dallendyshet shkojne ne vendet e ngrohta dhe ne qofte se ndonjera prej tyre vonohet rruges, te ftohtet e rrezon menjehere ne toke si te vdekur dhe debora e ftohte shtrohet mbi te.
Gishteza akoma dridhej nga frika; ne krahasim me te, qe nuk kishte nga trupi me e gjate se nje gisht, dallendyshja dukej si nje gjigand. Megjithkete, ajo mori kuraje, e shtrengoi mire pambukun rreth zogut te gjore, shkoi te kerkonte nje flete mendre qe i sherbente si mbulese, e mori dhe ia vuri ne koke.
Naten tjeter, kur shkoi perseri prane te semures, e gjeti te gjalle, por aq te dobet, sa mezi hapi pak syte qe te shikonte vajzen e vogel, e cila ne vend te drites mbante ne dore nje cope dru te vjeter te ndritshem.
-Te faleminderit, vogelushe e bukur! - i tha zogu i semure, - ti me ngrohe mjaft. Pas pak do ta marr perseri veten dhe do te fluturoj ne ajer, ne rrezet e diellit.
- Sa keq! - u pergjigj Gishteza. - jasht ben ftohte, bie debore, ka ngrica; rri ne shtratin e ngrohte. Do te kujdesem une per ty.
Pastaj i solli uje ne nje flet luleje. Zogu piu dhe i tregoi se si i qe shqyer njeri krah ne nje ferre dhe nuk kishte mundur t’i ndiqte zogjte e tjere ne vendet e ngrohta. Me ne fund kishte rene ne toke dhe nga ky cast nuk i kujtohej fare se ē’i kishte ndodhur. ...
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 13:11   #29
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim (pjesa e fundit)

Gjate gjithe dimrit, fshehurazi nga miu dhe urithi, Gishteza e mjekoi dallendyshen me dhembshuri me te madhe. Kur erdhi pranvera dhe dielli nisi te ngrohte perseri token, zogu i la lamtumiren vajzes se vogel qe e hapi perseri vrimen e bere dikur nga urithi. Dallendyshja iu lut mirebereses se sa qe t’i hipte ne kurriz dhe ta shoqeronte ne pyllin e gjelber.
Por Gishteza e dinte se largimi i saj do t’i shkaktonte hidherim miut plak te arave.
-Jo, - i tha ajo, -nuk mundem.
-Lamtumire, pra, lamtumire, vogelushe e bukur!
e pershendeti dallendyshja duke fluturuar jashte ne rrezet e diellit. Gishteza e veshtroi tek ikte, me lot nder sy, e donte dallendyshen e gjore!-Ēivit! Ēivit! beri zogu edhe nje here dhe u largua.
Gishteza u hidherua me shume, qe nuk lejohej asnjehere te dilte dhe te ngrohej ne diell. Gruri kishte mbire mbi shtepine e miut te arave, duke krijuar per vogelushen e gjore, qe ishte sa nje gisht, nje pyll te vertete.
-Kete vere do te punosh per pajen tende, - i tha miu, se urithi i merzitshem me pelice te zeze e kishte kerkuar Gishtezen per grua. -Per t’u martuar me urithin, duhet te kesh rroba dhe nderresa sic te ka hije.
Vogelushja u detyrua te merrte furken dhe miu i arave mori gjithashtu me meditje kater merimanga qe tirrnin pa pushim. Ēdo mbremje urithi u bente vizite dhe nuk pushonte se foluri se si, kur mbaronte vera dielli ishte aq i nxehte, kurse tani ai e digjte token aq shume, sa behej e forte gur. Keshtu pra, martesa e tij me Gishtezen do te behej vetem ne mbarim te veres. Por Gishteza nuk qe aspak e kenaqur, sepse urithi ishte per te tmerresisht i merzitshem. Ēdo dite, ne lindje dhe perendim te diellit, ajo shkonte te porta, ku nepermjet kallinjve qe i lekundte era, veshtronte kaltersin e qiellit, adhuronte bukurine e natyres dhe duke menduar per dallendyshen e dashur; por dallendyshja ishte larg dhe nuk do te kthehej ndoshta kurr.
Erdhi vjeshta dhe Gishteza e kishte mbaruar pajen e saj.
-Per kater jave kemi dasem! - e njoftoi miu.
Vajza e shkret qau me lot, ajo nuk donte te martohej me urithin e merzitshem.
-Ē’budallallek! - tha miu. -Mos u bej kokeforte, ndryshe te kafshova me dhembin tim te bardhe. Ti duhet ta ndjesh veten shume te lumtur qe martohesh me nje burr aq te bukur, i cili mban nje qyrk kadifeje te zeze, qe s’e ka as mbreteresha vete. Ti duhet te jesh mirenjohese qe do te gjesh nje kuzhine dhe nje qilar te mbushur plot.
Urithi u paraqit per te marre Gishtezen nen toke, ku ajo nuk do ta shihte kurr diellin qe shkelqen, sepse i shoqi nuk do ta duronte dot kete gje. Oh sa u hidherua ajo! Te pakten ketu, te miu i arave, asaj i qe lejuar te dilte deri te porta e ta shihte diellin e ndritshem.
-Lamtumire, o diell i bukur! - tha ajo e pikelluar duke ngritur duart ne qiell.
-Lamtumire pra, meqenese tani e tutje jam denuar te rroj ne keto vende te merzitshme, ku rrezet e tua nuk i gezon njeri.
Pastaj beri disa hapa jasht shtepise, se grurin e kishin korrur dhe kishte mbetur vetem kashta.
-Lamtumire, lamtumire! - tha ajo duke perqafuar nje lule te vogel te kuqe. -Po e pe ndonje here dallendyshen, pershendete nga ana ime.
Ne kete kohe ajo degjoi:
-Ēivit! Ēivit!
Ngriti koken: ishte dallendyshja qe po kalonte.
Zogu u gezua sa s’ka kur e pa Gishtezen: zbriti shpejt e shpejt duke perseritur Ēivit! Ēivit! i gezuar, dhe erdhi te ulej prane mirebereses se tij te vogel. Kjo i tregoi se si donin ta martonin me urithin e shemtuar qe rrinte nen toke, ku dielli nuk hynte kurre. Kur tregoi kete gje, ajo i derdhi lotet rreke.
-Dimri po vjen, -tha dallendyshja, -une po kthehem ne vendet e ngrohta, a deshiron te me ndjekesh pas? Hip ne kurrizin tim dhe lidhu aty me rrip. Ne do te ikim larg urithit te keq dhe baneses se tij te erret, tutje maleve, ku dielli ndricon me bukur se ketu, ku vera dhe lulet jane te perjetshme.
Eja pra, eja me mua vogelushe e dashur, ti qe me shpetove jeten kur une dergjesha ne korridorin e erret, gjysem e vdekur nga te ftohtet.
-Po, do te vij pas! -tha Gishteza.
U ul ne shpinen e zogut dhe e lidhi rripin e saj me nje nga pendet me te shendosha; pastaj dallendyshja u ngrit siper mbi pyjet, detin dhe malet e larta te mbuluara me debore te perjetshme.
Gishteza ngriu, por u struk ne pendet e ngrohta te zogut duke lene jashte vetem koken e saj te vogel per te soditur me adhurim bukurite qe kalonin poshte saj njera pas tjetres.
Mberriten keshtu ne vendet e ngrohta. Dielli ndriste atje me me shkelqim se te ne dhe qielli dukej dy here me larg. Ne shpatet e avllite e shtepive rriteshin vile rrushi te bardhe e te zi; pyjet ishin plot me limona dhe portokaj; mendra kacurrele dhe mersina perhapnin ane e mbane eren e tyre te kendshme. Neper rruget femijet loznin me flutura krahegjera dhe ngjyra - ngjyra. Dallendyshja fluturonte e fluturonte dhe vendi behej gjithnje e me i bukur, derisa, me ne fund, ajo dhe Gishteza mberriten te nje pallat i mocem prej mermeri te bardhe te shndritshem, qe ngrihej midis pemesh te gjelbra te shkelqyshme, prane nje liqeni te kalter. Rreth shtyllave te larta te pallatit perdridheshin pjergulla dhe ne maj te tyre kishte nje tok cerdhe dallendyshesh. Njera prej ketyre cerdheve ishte banesa e dallendyshes qe po sillte Gishtezen.
-Ja banesa ime, -i tha zogu; -por nuk eshte e pershtatshme per ty, pastaj edhe une s’jam pergatitur te te pres. Zgjidh vete njeren prej luleve me te bukura; une do te vendos aty dhe do te bej ē’eshte e mundur qe ti te jetosh si jo me mire.
-Ē’lumturi! - thirri Gishteza, duke rrahur pellembat e saj te vogla.
Nje koloni e madhe e bardhe mermeri shtrihej pertoke ashtu sic kishte rene e thyer cope - cope; por, midis copave te saj kishin mbire me te bukurat lule te bardha.
Ja, aty ne njeren prej petaleve te gjera, dallendyshja vendosi vajzen e vogel.
Gishteza, e gezuar ne kulm, mbeti e mahnitur nga gjithe bukurite qe dukeshin rreth e rrotull ne kete vend magjepses.
Por sa cudi qe i erdhi! Nje burr i vogel, i bardhe dhe qe dukej tejpertej si qelqi, i gjat sa nje gisht, qendronte i ulur mu ne mes te lules.
Ai mbante ne koke nje kurore te arte dhe krahet i kishte te mahnitshem.
Ishte mbreti i luleve; cdo lule ishte pallati i nje burri te vogel dhe i nje gruaje te vogel, por ky na ishte mbreti i te gjithe atyre.
-O Zot, sa i bukur qe eshte! - i tha Gishteza dallendyshes me ngadale.
Princi i vogel u tremb shume kur shikoi dallendyshen qe, natyrisht, dukej nje zog gjigand perpara tij qe ishte aq i vogel e delikat, por kur veshtroi Gishtezen, ai u mahnit sepse ajo ishte zonja me e bukur qe kishte pare ndonje here.
I vuri asaj kuroren e tij te arte ne koke; e pyeti per emrin dhe nese deshironte te behej gruaja e tij.
Ē’burre ne krahasim me te birin e zhabes plake dhe urithin me pallto te zeze! Pote pranonte, ajo do te behej mbreteresha e luleve.
Vajza pranoi dhe menjehere asaj i erdhen per vizite zoterinj dhe zonja te bukura qe dilnin nga cdo lule per t’i sjell dhurata.
Nje pale krahe te tejdukshem, qe kishin qene te nje mize te madhe te bardhe, e kenaqen me shume se cdo gje tjeter. Keta krahe qe i ngjiti ne supet e saj i dhane mundesi Gishtezes te fluturonte nga nje lule ne tjetren.
Ne kete kohe ne cerdhen e saj dallendyshja kendonte kenget me te bukura; por thelle ne zemer ajo e ndiente veten shume te hidheruar qe ishte ndare nga mirembajtesja e saj.
-Nuk do te te quaj me Gishtez, -i tha mbreti i luleve.
-Ky emer eshte i shemtuar, kurse ti je e bukur, e bukur sic duhet te jete mbreteresha e luleve.
Qe sot e tutje ne do te te quajme Maja.
-Lamtumire, lamtumire! - tha dallendyshja e vogel duke fluturuar perseri drejt Danimarkes.
Kur mberriti atje shkoi perseri ne cerdhen e saj permbi dritaren ku autori i ketyre perrallave e priste te kthehej.
-Ēivit! Ēivit! - i tha ajo dhe keshtu ai mesoi historine qe lexuat.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-08-07, 13:14   #30
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Princi dhe e Bukura e Dheut

Princi dhe e Bukura e Dheut

Nje dite prej ditesh, Princi, djali i mbretit do martohej…mirepo pak dite para se te martohej ai i thote te atit se do dali per gjah…
Ndersa i ati i thot, -Tani eshte dasma nuk mund te ikesh…

Princi i thot, - Do vete e do kthehem ne kohe… dhe niset per gjah Princi…
Kur duke ecur sheh nje shege ku njera nga kokrrat ishte me e kuqe dhe shkelqente shume,,, ai afrohet tek fshataret dhe i pyet ata,
Si eshte e mundur qe shkelqen me shume nga e tjerat kjo sheg?
Mos e keput!… i thone fshataret,,, se aty ndodhet e Bukura e Dheut.
Princi i pyet ata se, a e kishin pare ndonje here te Bukuren e Dheut… fshataret i thone Princit…
-Po e kemi pare,,, del ndonjehere naten dhe futet prape brenda!
Dhe Princi vendosi te qendroj aty ate nate dhe te priste te shikonte te Bukuren e Dheut kur te dilte…
Fshataret i japin nje krevat per t’u shtrir dhe e rrethojne Princin me lule dhe me llokume, nga koka e deri tek kembet…
Me pas ai u shtri dhe ben sikur fle.
Naten vone e Bukura e dheut i thote te emes…
-Neno do dal pak shetitje!…
Ndersa e ema e kundershton!. - Jo se po te preku njeriu nuk futesh me dot brenda ne sheg…
E bukura nuk e degjoj te emen dhe doli perjashta…,
Hapet shega del e Bukura e Dheut, kur aty prane shikon Princin qe e kishte zen gjumi, ajo e puth ne balle Princin, ha ca nga llokumet dhe futet brenda prap.
Te nesermen ne mengjes, kur zgjohet Princi, e pyesin fhstaret…
-A e pe te Bukuren e Dheut o Princ? Ai e kupton qe e kish zene gjumi dhe vendosi te qendronte prap qe ta shikonte naten e dyte,,, por prap na ndodhi e njejta gje si me naten e pare.
Naten e trete Princi ndenji me kujdes, dhe kur e Bukura e Dheut u afrua ta puthe e te haj llokume prap, Princi e kapi.. me nje here shega u mbyll dhe e Bukura e Dheut nuk futej dot me brenda.
Princi u mahnit nga bukuria e saj!. I thote asaj qe ta priste aty sa te vinte ne pallatin mbreteror dhe do kthehej serish qe ta merrte me vete te Bukuren e Dheut.
Dhe iken Princi per ne pallat… aty ai shikon se ishte mbushur plot me njerez se kishte ardhur dita e dasmes…
Kenga kishte nisur dhe daullet binin.
E bukura e dheut qe kishte ngelur vetem, po priste e po priste, mirepo me kot, Princi nuk po vinte,,,dhe ajo vendosi te shkonte tek pallati mbreteror…
Vishet si dervish dhe kapucin e ul deri tek syt qe mos e njihnin, kur afrohet atje e ndalojn ushtaret… Ajo u thot atyre se e kishte ftuar Princi per dasmen e tij, dhe ushtaret e len…
Hyn ne pallat dhe ca ushtar e cuan ne nje dhome dhe po prisnin qe te vinte Princi ta shikonte qe ishte i ftuar i Princit me te vertet apo genjeu…
Nderkohe vjen Princi dhe me nje here ai e njeh qe ishte e Bukura e Dheut, dhe i thote:
Nga po na vjen o Baba Dervish?
E Bukura e Dheut i thot…
-Rruges tende imzot!
Princi: -Po ēfare pe andej Baba Dervish?
E Bukura e Dheut: -Nje te bukur Sulltan!
Princi: -Po ēfare thoshte Baba Dervish?
E Bukura e Dheut: - Trendafila manushaqe ne dyshek te zoterise tate, me dhe besen e me le dhe shega me s’me nxe.
Princi po qeshte dhe i i tha: -Ma thuaj edhe nje here te lutem!…
Pastaj Princi i tha orkestres te pushonte dhe e mori ne dhomen e tij te Bukuren e Dheut.
Kur erdhi nusja qe ishte shume e shemtuar, i dhane asaj shume lek dhe nxorren me rrobat e Dervishit qe te ikte…
Ndersa e Bukura e Dheut veshi fustanin e nuses dhe doli bashke me Princin.
Te gjthe u habiten se si kishte ndryshuar aq shume nusja e Princit, ishte bere shume e bukur, se nusja qe perzun ishte e shemtuar, ndersa e Bukura e Dheut ishte shume e bukur…
Dhe keshtu ata u martuan bashk dhe u trasheguan…


__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 03:21.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.