View Full Version : FIGURAT E QMUME KOMBTARE
Kumtese nė:
Akademinė pėr tė Djathtėn Shqiptare - Hamburg, Qershor 2004
KAPIDAN DR MARK GJON MARKU UDHEHEQES I LUFTES PER SHQIPERIN ETNIKE
Pak gjenealogji
Kur Principatat Arberore me qender ne Durres, Shkoder e Arte filluan dobesimin e tyre, kur shteti i Gjergj Kastriotit filloji te bije pas vdekjes se Gjergjit ne vitin 1468, kur Dukagjinasit u dobsuan tejmase, me depertimin e osmanlive ne viset Arberore filluan shperngulje masive dhe levizje te medha te popullates Arberore pertej viseve te Adriatikut. Por njeri nga vellezerit e Lek Dukagjinit konkretisht Pal Dukagjini me teper i pelqeu shkrepat kreshtat dhe ato bjeshk te bukura te Mirdites Kreshnike dhe u vendos njeher e pergjithmon ne Gryk te Oroshit, ne ate gryke ku per pes shekuji, shqiptaret ne Mirdite qendruan me nje heroizem te papar. Dhe nga Pal Dukagjini rrjedh familja e Kapidan Mark Gjon Markut udheheqesit trashegimor te Krahines se Mirdites. Kjo gjeneologji duket kronologjikisht ne ket menyr. Pal Dukagjini, i biri Kol Pal Dukagjini, nga Kola rrjedh Mark Kol Pal Dukagjini, nga Marku rrjedh Gjon Mark Kol Pali apo Gjomarku I (I pare), nga Gjon Marku I rrjedh Marka Gjoni I, nga Marka Gjoni I i pare rrjedh Gjon Marku II, nga Gjon Marku II rrjedh Llesh Gjoni I. Me pas trungu gjeneologjik i kesaji familje arberore ndahet ne tri pjes. Preng Lleshi, Lleshi i Zi dhe Dode Lleshi. Nga familja e pare e Preng Lleshit qe njeherit trashegon deren e Gjon Markut sepse ishte vellai i pare rrjedhin Dod Prenga, Nikoll Doda me vone Dod Doda dhe Bib Doda e nga Bib Doda rrjedh atdhetari Prenk Bib Doda. Me vrasjen e Prenk Bib Dodes i cili nuk len pasardhes drejtimin e udheheqjes se deres se Kapidanit te Mirdites e merr barku i Lleshit te Zi ku pason kjo renditje Mark(Mar) Lleshi, Ndue Lleshi, dhe Dod Lleshi,nga Mark(Mar) Lleshi do te rrjedh Gjon Mark(Mar) Lleshi,e nga Gjon Mark Lleshi do te rrjedhin Llesh Gjoni,Marka Gjoni, Ndue Gjoni,dhe Ded Gjoni,ndersa nga Llesh Gjoni do te rrjedh Dod Lleshi dhe Preng Lleshi, nga Marka Gjoni do te rrjedh Gjon Marka Gjoni,e nga Ndue Gjoni, Lleshi e Kola, nga Dod Lleshi Frrok Doda e Zef Doda, nga Prenk Lleshi Nikoll Prenga, Nga Lleshi e Kola Ndoi Gjoni e Kola, ndersa nga Gjon Marka Gjoni rrjedhin pes djem i pari kapidan dr Mark Gjon Marku, i vrare ne lufte kunder komunizmit i dyti kapidan Ndue Gjon Marku, i cili e udhehoqi per gjasht muaj luften antikomuniste ne Mirdite dhe per 45 vjet Bllokun Kombetare Independent dhe kapidan Llesh Gjon Marku i vrare ne lufte kunder komunizmit si dhe dy vellezerit me te vegjel Deda dhe Nikolla. Dhe kur shikon se te gjith keta kapidana te Mirdites preji Pal Dukagjinit e deri ne ditet e udheheqsit te luftes per Shqiperin Etnike, Kapidan Dr Mark Gjon Markut ēdo brez u vra ne mbrojtje te atdheut ne luftera te ndryshme. Japim faktet e pahmohushme: Rreth vitit 1500 Gjon Marku I ka nxjerr autonomin e Mirdites, Mark Gjoni ne vitet 1600 ka perzen agjentet e Begollit prej Mirdite, Gjon Marku i dyte ka mbet ne lufte ne rreth te Peqinit ne vitin 1775, Llesh Gjoni I ka bashkue Fandin me Mirdit dhe esht vra preji turqeve, Prenk Lleshi ka vdek ne vitin 1815 preji plageve te marra ne lufte kunder Malit te Zi, Dod Prenka ka vdek ne Kotorre i helmuar nga turqit, Bib Doda ka vdekur ne Shkoder i Helmuar preji Turqeve, Prenk Bib Doda esht vra ne afersi te Lezhes nga te shiturit qe ishin ne sherbim te sllaveve, Lleshi i Zi ne vitin 1812 ka marre Dibren tue que Mirditen ne pes bajrak dhe ka bashkue bashk me Mirdite edhe kater bajrakt e Lezhes tue ba Mirditen ne 12 Bajraqe. Esht vrare preji sherbtoreve te Turqis. Ne lufte per mbrojtjen e dinjitetit kombetare kjo familje kapidanash ka dhen edhe Mark Lleshin, Ndue Lleshin e Dod Lleshin. Gjithashtu ne mbrojtje te nderit dhe dinjitetit kombetar nga kjo familje jan vrar edhe Llesh Gjoni e Ded Gjoni, Frrok Doda, Nikoll Prenga e deri tek udheheqesi i luftes per Shqiperin Etnike kapidan dr Mark Gjon Marku i cili u vra ne naten ne mes te 13 e 14 Qershorit 1946, dhe me von heroikisht do te bie ne vitin 1947 edhe vellai i tret i kapidan dr Mark Gjon Markut kapidan Llesh Gjon Marku.
Nga ky pershkrim i shkurter gjeneologjik del se familja e Kapidanave te Mirdites preji Pal Dukagjinit e deri tek Kapidan dr Mark Gjon Marku per 500 vjet ishin ne sherbime te mbrojtjes se identitetit kombetare qe u rrezikue dhe erdhi deri ne prag te shkaterrimit nga pushtuesit e ndryshem aziatik e karpatian te perkrahur nga shqipfolsit e ndryshem qe ishin te mjer shpirterisht dhe te shitur poshtersisht.
Jeta dhe veprimtaria atdhetare e kapidan dr. Mark Gjon Markut
Ne vitin 1913 ne kullen e kapidan Gjon Marka Gjonit ne gryk te Oroshit te Mirdites u lind djali i pare te cilin e pagzuan me emrin Mark. Aty u lind nje kapidan i ri nje atdhetar i cili do te qendroji per vite te tera ne balle te luftes si drangua per Shqiperin Etnike. Marku u edukua ne frymen kombetare. Ai urrit ne kullen e Kapidanave te Oroshit te Mirdites, ne kullen ku per shekuji me radhe u ruajt kanuni dhe tradita me parimet e mirnjohura Shqiptare nder bes e burrni. Marku e rriti shtatin ne shkrepat dhe malet kreshnike, te Mirdites martire ku u ballafaqua me keto vyrtyte te shenjeta, kombetare te trasheguara brez pas brezi. Mesimet e para kapidan dr. Mark Gjon Marku i mori ne Orosh te cilet u pasuruan me vone me driten e diturise ne qytetin e lashtesis dhe kultures shqiptare, ne Shkoder, por duke par se Shqiperis i nevoiten njerezit e shkolluar, ne vitin 1931-38 kapidan dr Mark Gjon Marku do ti vijoji studimert Univerzitare ne fakultetin e Drejtsis ne univerizitetin e Romes ku edhe do ta merr titullin doktor i drejtsis. Ky bagazh diturie i kapidan dr. Mark Gjon Markut u pasurua me mesimet e tradites qe i mori ne kullen e deres se Kapidanit ne Orosh te Mirdites dhe plotesisht u kompletua ne te gjitha aspektet per ti prir Luftes Per Shqiperin Etnike.
Miku i Kapidan dr. Mark Gjon Markut, shkrimtari dhe atdhetari profesor Ernest Koliqi ne nje shkrim botuar me rastin e 25 vjetorit te renjes heroike te Kapidan dr. Mark Gjon Markut, aji do ta vlerson ne ket menyre Markun e njofa kure ishte student njezetekatervjeēar, ne Rome.Me bani pershtypje qpreji takimeve te para, pjekunia e mendes se ti, nje pjekuni ku ne nje squeti natyrore, plote vetdie per poziten e veqant krahinore ne shoqnin shqiptare,shartoheji pamja e gjan realistike eproblemeve, te kohes prandaji edhe kuptimi, i nevojes mu inkuadrue me qellime, e drejtime ne jeten e pergjithshme kombtare. Kapidani i ri me moshe edhe me mendesi, ashtu mu duke ashtu edhe e tregoji veten, Mark Gjomarkaj me von. Dhe vauzhdon me tutje profesor Ernest Koliqi Kurr ne bisedime te denduna me mue, Marku nuk siperqmonte prejardhjen e ti, nga nje der Eprore, -Dera e Kanunit te Lek Dukagjinit, e njoftun gjithkund dhe enderueme sidomose ne Gegni. Mua mu duke se ajo prejardhje disi e shqetsonte, ndoshta tuteji se nuk do te mundte mu tregue, ne naltsin e duhun, kur ti vinte radha e prijes, si trashegimtar i kapidanave te Mirdites. Shifeji qartas se ndjenjen e detyres se prijes, e kishte thell te ranjosun ne shpirt. Ajo ndenj s'ishte per te shkake i shprazet krenije, por shtytje mu naltsue ne vepra te mbara per fis e komb.
Dhe kur nje tymnaji e zbeht filloji ta pershkrueji qiellin e kulluem te Shyqpnis. Ne ket shtrengat politike jetonte edhe Kapidan dr Mark GjonMarku, derisa Italia me 7 Prill 1939 zbarkoi ne Shqiperi. Shqiptaret mbeten si peshku ne zalle, pa kurrfare drejtimi politik, prandaji edhe pa kurrfare lidhje me njani tjetrin. Por Kapidan Mark Gjon Marku, qyshe sa ishte ne studime ne Rome kishte krjue lidhje te ngushta me personalitete te ndryshme politike, e intelektuale te emigracionit te asaj kohe,dhe nuk e kishte te veshtire qe te kontaktoji me ata kur u kthyen ne Shqiperi. Ne radhe te pare me Mustafa Merlika Krujen, e Profesor Ernest Koliqin, per te mundur te shpetohet e pamundura. Po ate vit 1939 formohet qeveria e pare me Shefqet Verlacin kryetar e profesor Ernest Koliqin minister i arsimit, i cili ne kohen e volitshme posa Kosova u bashkue me Shqiperin, Ernest Koliqi shpejtoji me e fute arsimin ne ate kend te Shqiperis, mjafte te varfer ne pikpamje arsimore, i cili e krijoji Gjimnazin e Prishtines te cilin e mbushi me arsimtar shqiptare, me drejtor, shqiptarin nga Kosova, profesor Rexhep Krasniqin. Ketu u be nje hape i madh dhe i menēur per ēeshtjen kombetare. Pa e ndale vrullin Ernest Koliqi krijoi Institutin e Studimeve Shqiptare, duke mbledhur ne gjirin e saj personalitetet me te shquara te inteligjences se kohes. Kendej filloj zgjimi i ndergjegjes kombetare. Mbas Qeveris se Verlacit erdhi ne fuqi Qeveria qe udhehiqeji nga Mustafa Merlika Kruja, e cila u formue ne vitin 1941, patriot i cilsuem e intelektual i njoftur, tradicionalist i shquar, atdhetar i dalluar i cili e mbushi Kosoven me nenpunsa Shqiptar. Minister i Arsimit ne ket periudh ishte Xhevat Korēa i cili e perhapi arsimin ne Kosove, me shkolla te reja. Mark Gjomarku per moshen e re qe kishte. 28 vjeēar, e drejtonte Ministrin e Mbrendshme me nje kompetenc te rralle e fitoj simpatin e te gjithe nenpunsave. Pasiqe ne ket kohe Kosova ishte bashkua me Shqiperin kapidan Mark Gjon Marku shkoji ne Kosove se bashku me koleget tjer ne vitin 1943 me shqyrtue situaten e atjeshme, me kotaktue me nenpunsa si dhe me popullin shqiptar te Kosoves. Posa u kthye nga Kosova Kapidan Dr Mark Gjon Marku me plote entuziazem deklaroji: PA KOSOVEN SHQIPNIA KA ME QEN GJITHMON E SAKATUME. Dhe derisa gjaku vlonte ne zemrat e patriotve shqiptare per indipendenc kombetare e ket iniciativ e kishte filluar Mustafa Merlika Kruja me shoke. Mbas Mustafa Merlika Krujes erdhi ne fuqi kryeminister Maliq Bushati e Kapidan Dr Mark Gjon Marku, Minister i mbrenshem. Kjo qeveri u formue ne vitin 1943. Preji kendeji filluan kerkesat e hapta per pavarsi shtetrore, prandaji atdhetaret shqiptare ariten qe kompetencat shtetrore po at vit ti marrin ne duart e tyreku e ter administarata shtetrore u kthye ne duar te shqiptarve. Keshilltaret Italian nder dikasteret e ndryshme largohen, xhandarmaria e inkorporuar nen komanden e karabinjeris kthehet ne polici shqiptare. Gjithashtu valonte edhe flamuri shqiptar me shqiponjen dykrenare, pa spatat e fashizmit dhe pa stemen e shpis Savoja. Vetem ushtria mbet e inkuadrume ne ushtrin Italiane. Ne fillim Italianet te shtyre preji antizogistave te egersuem filluan me arrestue zogistat, por Mark GjonMarku kundershtoi rrebtesisht aq sa i shtrengoi Italianet me lirue Lul Kurtin e Matit te shpis se Kurt Bej Qela dhe ish deputetin Ferid Dervishin. Ne veren e vitit 1943 nje fuqi Shqiptaresh mesyen Burrelin, por nuk mbujten me thye rezistencen e Karabinjeris. Italianet vendosen ta dergojn ushtrin per me shtrue Matin, por kapidan Mark Gjon Marku i perballoi atyre situatave duke i then Italianve: Po te hini ne Mat me kini kundra e ushtria Italiane u kthye mbrapsht. Nje akt krenarie e burrerie shqiptare. Kapidan dr Mark Gjon Marku edhe pse ishte minister i mbrendhsem ju kishte shtrir doren edhe kundershtarve politik, aq sa me iniciativen personale nxorri preji burgut te Tiranes Zef Palin antar i Qendrorit te Ballit kombetar. Pore nje rast mjaft delikat ju paraqite Kapidan Mark Gjon Markut, minister i mbrendshem ne vitin 1943 kur i Dibrani Majhor Pustina largohet preji Berlinit, ku ishte dergue ne cilesin e nderlidhesit te ushtris, por per t'ju largue arrestimit kthehet ne Tirane me qellim me shkue ne Diber, por i nevoiteshin armet. Duke pare se Kapidan Mark Gjon Marku esht nje atdhetar i devotshem, Masar Pustina merr guximin dhe shkon te kapidan Mark Gjon Marku ne Ministrin e Mbrendshme dhe pasiqe i tregon qellimin e arrattisjes nga Berlini kapidan Markut, i kerkoji armet per vete e shoket. Kapidan Mark Gjomarku u ēudit preji ati guximi te tepruem te Masar Pustines, por nuk u topit. Per nje moment kapidan Mark Gjon Marku u thellue ne kuptimin tradicional te shpis se ti e te lidhjeve tradicionale me veriun e Shqiperis dhe i thote: Shko te kuestori Pandeli Papalilo. Aaji ka me tu pergjigj: Mos u tremb. Kuestori Pandeli Papalilo, simbas urdherit te Ministrit, i dorzon armet por vetem me nje fishek. Masar Pustina kthehet ne Minsitrin e Mbrendshme e mbasi e falenderon Kapidan Mark Gjon Markun i thot: Mire se pushket mi dhave, por me nje fishek. E kapidani i pergjigjet Per mos me korit pushken.
Ne qofte se i hedhim nje veshtrim vrejtes historis te asaji kohe, 1939, kemi per te pa se konsekuencat kane rrjedh te padiskutushme preji regjimit te meparshem dhe se figurat e ndritura te patriotve shqiptar Mustafa Merlika Kruja, Maliq Bushati, Ernest Koliqi, Xhevat Korēa, Shuk Gurakuqi, Kapidan Mark Gjomarku e te tje,r te gjetum para faktit te kryer,mbeten si zogjt ne kafaz, pa kurrfar mundesie me than as po ajo. Historia ne qofte se shikohet ne prizmin e relitetit te ngjarjeve te ndodhura ne kohe dhe hapesir ateher ajo gjihmone na transmeton fakte historike te pamohushme te koherave te kaluara, duke i paraqite edhe figura personash qe e kan ndritur historin e kombit dhe te atyre qe nuk kane len gjurm pastertije morale e kombetare.
Ne vitin 1944 ja mberrin ushtria gjermane e me te edhe nje grup Shqiptaresh nga Kosova ne krye me atdhetarin Xhafer Deven. Kapidan dr Mark Gjon Marku duke e konsideruar faktin historik se Gjermanet na kishin dhurue Kosoven e jo Italianet, me shkue kundra tyre do te thot me mohue Kosoven. Me ket bindje te thell e te ndergjegjshme vendos dhe shkon ne Tiran me ra ne kontakt me komanden ushtarake Gjermane e me te me shqyrtue probleme mjaft te nderlikueme te kohes. Atje ne Tiran esht prit me nderime dhe gjermanet jane binde se kishin te bejn me nje personalitet poltik te radhes se pare, prandaji caktuen nje bashkpunim reciprok duke i vue ne dispozicion nje batalion luftetaresh besnik, 350 Mirditase me kushte qe mose me i perdor Gjermant ne aksione te ndryshme ushtarake. Me ate batalion kapidan Mark Gjon Marku siguroji hapjen e KUVENDIT KUSHTETUES NE TIRAN ne vitin 1943. Ky kuvend u hape me 23 tetor 1943 ne ish pallatin e ri Mbretror ne rrugen Tiran-Elbasan. Sipase rregullave te kuvendit kushtetues kombetare, ne te cilen per her te pare moren pjes perfaqesues te zgjedhur te krahinave te ndryshme shqiptare jashte kufinjeve te Shqiperis, te shkeputura padretesisht nga shteti ne vitin 1913, u zgjodh kryesia e perber nga Lef Nosi kryetar,kapidan dr Mark Gjon Marku nenkryetar dhe dr Rexhep Krasniqi po ashtu nenkryetar. Me shkuarjen e Lef Nosit ne keshillin e nalt te Rexhences, ku merrnin pjes edhe Mehdi Frasheri, Pater Anton Harapi dhe Fuad Dibra dhe po te njejten dite qe duhet te zgjidhej edhe atdhetari Idhomen Kosturi preji Korēes kryetar,ate e vrane pansllavistet komuniste,ndersa kapidan dr Mark Gjon Marku nga respekti qe kishte per Kosoven Martire ja leshoji vendin dr Rexhep Krasniqit qe te behet Kryetar I Kuvendit kombetar Shqiptar.
Kuvendi Kushtetues Kombetar, i cili u sigurua nga 350 Mirditas te ardhur enkas per ket ngjarje ne Tiran, mori keto vendime:
1.Anulimi i statusit qe kishte kaluar Shqiperia gjate okupacionit Italian dhe Rishpallja e Pavarsis Shtetrore Shqiptare.
2. Anulimi i kushtetutes dhe i te gjitha ligjeve te imponuara gjat okupacionit dhe kthimin e statusit ligjor te pavarsis.
3. Edhe per kunder pranis se Ushtris Gjermane ne tokat Shqiptare u be shpallja e Neutralitetit Shqiptar.
4. Ne mbeshtetje te kerkeses se njezeshme te perfaqesis legale te tokave shqiptare, me deputet nga te gjitha vendet e roberuara dhe ne nje atmosfer te nje entuziazmi te papershkruar u be shpallja e bashkimit ne nje shtet Shqiptar.
5.Zgjedhja e Keshillit te Nalt te Rexhences, si autoritet shtetror suprem, te perber preji Patriotve me te shquar te Kohes: Mehdi Frasheri, Pater Anton Harapi, Lef Nosi dhe Fuad Dibra.
Por mjerishte situata filloji me u keqsue preji perparimit te partis komuniste e cila perbehej prej agjenteve te Titos, Enver Hoxha e Mehmet Shehu, ne pikpamje ideologjike, marksiste dhe ushtarake. Kapidan Dr Mark Gjon Marku e kuptoj tragjedin qe po perplaset mbi Shqiperin dhe ne mars te vitit 1944 e krijoji GRUPIN NACIONAL INDIPENDENT, me qellim me veprue kombtarisht kundra murtajes, (lengat e pasherushme) sllavo-komuniste qe kishte fillue pervlimin e fshatrave dhe qyteteve dhe me von kur ta marrin pushtetin me kerdis popullin me vrasje e vdekje tragjike sa qe me ju dhimt edhe gurit e drurit. Ne fund te vitit 1944 fuqia sllavo-komuniste ju leshue me turr kunder veriut te Shqiperis. Tue shkrume deri edhe dheun e tokes dhe te zotit. Por kapidan dr Mark Gjon Markut nuk ju dridh syri. Ne ate kohe tragjike kombetare aji deklaroj: Une ende nuke e kame krye detyren teme ndaji atdheut. Nuk e leshoi Shqipenin dhe nuk i braktis njerezit qe me kan ndjek mebesniki. Do te qendroji me ta e me ta do te vdes ne malet e vendit tem.
Esht interesant te ceket se si filloji lufta antikomuniste ne Miridt kur komunistet pansllavist tentuan qe ta pushtojn Miridten. Me 10 Qershor 1944 Kapidan Ndue Gjon Marku ishte ne Shkoder. Kapidan Gjon Marka Gjoni e kapidan Mark GjonMarku ndodheshin ne Tiran. Kapidan Ndue Gjon Markut i vije lajmi se preji Burrelit komunistet pansllavist kishin mberritur ne katunin Zajs te Matit, ne kufi me Seliten (Miridt). Kapidan Ndue Gjon Marku aty per aty vendosi te dale ne Mirdite, te leshoji zerin, te beji thirrjen per tu mbledhur rreth tij e ter Mirdita ne luft kunder antikombtarve. Kapidan Ndue Gjon Marku preji Shkodres i telefonon ne Tiran vellait te ti duke i dhen hollesira dhe duke e lajmeruar per vendimin e vet. Ndersa Kapidan Dr Mark Gjon Marku i pergjigjet: Ndue qe sot fillon nje kthes e re politike, jo vetem per vendin ton Mirditen, por per tane Shqipnin tone. Fuqia perdhunuse komuniste na kercnon. Ajo poshtnon, dhunon, njollos gjithshka te shejt qe ka shqiptari, ndjenjat e njeriut te thjesht, emnin e tij, vetit e tij, virtytet e pastra morale, familjen, nderin, besen, burrnin e Zotin e madh nuk e njeh per Zot e ne nuk na mbetet tjeter veēse me kundershtu me ate fuqi qe e kemi ne dispozicion. Del ne Miridt i pari e filloja rezistences. Ne ty, sot mbeshtetet fillimi i luftes per liri e ardhmeri. Tu prift e mbara.
Kapidan Marku kishte nje diapazon te gjer te dituris. Aji vendosi qe se bashku me vellain e tret, kapidan Llesh Gjon Markun ta udheheqe luften per Shqiperin Etnike, ndersa babait te ti, Kapidan Gjon Marka Gjoni dhe vellait te dyte, kapidan Ndue Gjon Markut, u kishte then te dilnin ne Perendim per ti prir luftes nga jasht kunder komunizmit. Ata ishin ndar per her te fundit ne Kastrat me 27 nentor 1944. Pas kalimit ne malet e Mirdites Kapidan dr Mark Gjon Marku kishte emeruar prijesit e ēetave te armatosura ne Miridte me ket perberje: Per Orosh: Llesh Preng Bajraktarin, Bradhosh Mark Gjoken dhe Nikoll Gjet Ndojin; per Spaē :Gjon Dodanin dhe Gjonin e Zi; per Kushne: Ndue Bajraktarin e Pjeter Llesh Gjonin; per Biberr: Marka Jak Bajraktarin e Dod Marka Gjoken; per Fand: Marka Gjok Ndojin e Marka Biben; per Selit: Ndrec Lufin, Geg Borshin; per Rranxe: Gjon Mhillin dhe Lam Dacin; per Malsi te Lezhes: Ndue Llesh Bajraktarin dhe Kol Lushin. Te gjith keta kryetar te ēetave te armatosura vepronin nen komanden e Kapidan dr Mark Gjon Markut, i cili po ashtu ishte ne nderlidhje me krahinat tjera te Veriut si dhe me udheqesit e luftes kunder komunizmit qe zhvillohej ne Kosove.
Kapidan dr Mark Gjon Marku, pas zhvillimit te nje lufte te gjat kunder komunizmit ne malet e Shqiperis, do te bije heroikisht ne nje pyll te Perlatit me 13 Qershor 1946. Pran Markut vdiq Nikoll Perpjetri, djalosh shtatmdhjetvjeēar. Pasiqe Kapidan dr Mark Gjon Marku ishte plagosur ren, aji i urdheron shoket qe mos te bartin me dhe u dorzon shokeve te ti te gjith dokumentacionin qe e kishte me vet. Duke dashur qe mos te bije i gjalle ne duar te komunisteve, aji para se ti bie vetit nje plumb ne balle e vret me fuqin e fundit komandantin komunist dhe me pas veten. Keshtu me 13 Qershor te vitit 1946, plot 58 vjet me pare, ne moshen 33 vjeēare, pas nje karriere te bujshme atdhetare dhe politike do te bije ne fushen e nderit djali i pare i kapidan Gjon Marka Gjonit, kapidan dr Mark Gjon Marku. Me ate rast vajtuan dhe gjemuan edhe zanat e malit dhe drangojt neper te gjitha viset shqiptare ku i thuheji bukes buke e ujit uji. Por me se shumti vajtoji Shqiperia e cila ende sot e kesaji dite po i ndjen plaget e mosrealizimit te projektit te paramenduar, te perpiluar politikisht dhe ushtarakisht, nga Kapidan dr Mark Gjon Marku me shoke per nje Shqiperi te Shqiptareve per nje Shqiperi Etnike.
Kiel (Gjermani), qershor 2004 [/b]
IMZOT NIKOLLĖ KAĒORRI - FIGURĖ E NDRITUR E KOMBIT SHQIPTAR
" Kalben njerėzit e ndershėm atje ku lartėsohen kriminelėt"
(Sami Frashėri)
Pikėrisht mė fjalėt e pakta, por plot mendim tė filozofit tė shquar shqiptar Sami Frashėri
"Kalben njerėzit e ndershėm atje ku lartėsohen kriminelėt", dėshiroj ta filloj shkrimin pėr imzot Nikollė Kacorrin, njeriun e flamurit, projektuesin e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Lufta pėr mbrojtjen e kombit ishte kredo jetėsore e imzot Nikollė Kacorrit, por fatkeqėsisht dhe jo rastėsisht pėr gjithė kėto vite veprimtarinė patriotike tė tij do ta mbulojė tisi i harresės, i arkivave tė ndryshme nė Shqipėri. Po pse u kalbėn, u harruan dhe u pėrbuzėn figurat historike, ndėrsa u lartėsuan kriminelėt, pansllavistėt, turkofilėt dhe grekofilėt e shumė fila e servila tė tjerė kjo do tė dėshmohet atėherė kur shqiptarėt do ta shkruajnė historinė e tyre nė bazė tė argumenteve shkencore, pa ngjyrime ideologjike e pa synime tė ngritjes tė atyre, qė mė shumė i sollėn dėme se dobi kombit.
Sa i pėrket jetės dhe veprimtarisė atdhetare tė Imzot Nikollė Kacorrit informacione mė tė bollshme japin sidomos disa artikuj tė shkurtėr nė Revistėn "Leka", e cila dilte nė Shkodėr para periudhės sė komunizmit. Njė studim tė mirėfilltė dhe tė plotė deri mė tani e ka bėrė don Pren Kola me titull " Imzot Nikollė Kaēorri pėr mėvehtėsinė ė Shqipėrisė", studim i cili u botua nė revistėn "Shpresa" tė Prishtinės dhe "Zėri i Shėn Nikollės" nė Velezhė tė Prizrenit.
Kush ėshtė imzot Nikollė Kacori ?
Imzot Nikollė Kacorri u lind nė vitin 1862 nė fshatin Kre i Bajrakut tė Lurės. Ai rridhte nga njė familje, babai i sė cilit ishte katolik, ndėrsa nėna islame, gjė qė tregon pėr tolerancėn fetare tek shqiptarėt. Si ēdo fėmijė shqiptar edhe imzot Kacorri u rrit mė fisnikėrinė, bujarinė, besėn dhe trimėrinė, qė ishin tradita tė vyera tė malėsisė dhe qė ndikuan mė vonė nė pėrgatitjen atdhetare tė tij. Duke parė aftėsinė e madhe tė Nikollės sė vogėl Arqipeshkvi i Durrėsit imzot Ambrosio pas njė vizite qė bėri nė Lurė e mori me vete pėr ta pėrgatitur pėr meshtar e prijės tė popullit.
Nė vitin 1884 mbaroi studimet filozofiko - teologjike pėr meshtar dhe u shugurua po tė njėjtin vit nė Shkodėr. Njė kohė shėrbeu nė Delbnisht, pastaj u emėrua famullitar nė Durrės. Pėr veprimtarinė e zellshme dhe tė frytshme kishtare dhe njerėzore Papa i asaj kohe e nderoi me "Kryqin e artė", "Pėr Kishė dhe Papė". Po nė kėtė vit emėrohet edhe Ipeshkv. Ky titull do t'i ndihmonte edhe mė tepėr nė lėmin politik, nė luftėn pėr ēlirimin e atdheut. Nė mes tė viteve 1905 - 1907 drejtoi kryengritjen e armatosur kundėr turqve nė Kurbin.
Nė vitin 1908 nė Kongresin e Manastririt sė bashku me at Gjergj Fishtėn dhe Luigj Gurakuqin e shumė atdhetarė tė tjerė, i dhanė kahje perendimore kulturės shqiptare, duke e vendosur alfabetin qė kemi tash e 91 vjet. Mori pjesė edhe nė Kongresin e Elbasanit i cili synonte tė korigjonte imazhin negativ tė kongresit tė Dibrės (korrik 1909) tė organizuar prej xhonturqve. Veprimtaria atdhetare e imzot Nikollė Kacorrit, sulltanit iu bė ferrė nė sy dhe ai e priste vetėm njė shkak sa mė tė vogėl pėr ta burgosur. Dhe shkaku u gjet, mu nė momentin kur ishte pėrfshirė pėr njė kryengritje tė armatosur nė gjithė Shqipėrinė. Pėr gjyqin dhe denimin me disa vjet burg dhe gjobė nė tė holla i referohemi Revistės "Leka", e cila boton lajme tė gazetės "Dielli".
Dielli i dates 8.3.1911 shkruan:
Me 15 te Dhjetorit u kenduen ne gjykatore te Durresit letrat qe paten ardhur te prishura preji temizit te Stambollit,me 17 vazhdoi gjygji perseri pore pa len shum me fole te ndershmin prift atdhetar,dhe ppa thirr njeri si deshmitar.E denuan perseri me dy vjet burg e 25 lira gjob.Avokati mbrojtes zoti Talib Efendiu nga Gjirokastra kerkoji te zburgosurit e Don Nikoll Kaqorrit,dhe e bani temiz per se dyti por gjygji nuk e liroji.Dielli nr 89 shkruanNga gazetat e huaja mesuam sihariqin se te ndershmit prift katolik nga Durresi z Don Nikoll Kaqorrit ju dha falje preji sulltanit per denimin qe kishte dhen gjykatorja ushtarake,.Pergezojm nga thelbi i zemres te shkelqyerin atdhetar dhe i lutemi zotit ti fale pas keteji shendet dhe prehje per te miren e atdheut.
Ne korrik te vitit 1911 ushtria turke zuni ne Shijak rrogtarin e imzot
Nikoll Kaqorrit me tri manxerre e do fishek e letra poste qe po i qonte ne Delbnisht te Arqipeshkvi i Durresit imzot Bianki.Imzot Nikoll Kaqorri ke qite ne gjygjin ushtarak e ke denue me burg e sidomos per shkak te nje letre ku jepte drejtime per nje kryengritje kombetare.
Kjo tregon se imzot Nikoll Kaqorri ishte njeri nder dy tre arkitektet kryesor te berjese se shtetit te ri Shqiptar,ku me se miri kjo gje ilustrohet ne memorandumin derguar Mbretit te Austro Hungaris Franc Jozefit vetem dy jav para se te shpalleji Pavarsia e Shqiperis.
Pas gjithė kėtyre pėrpjekjeve kombėtare dalėngadalė pėrgatitej terreni pėr shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė . Nė fillim atdhetarėt shqiptarė kishin vendosur qė pavarėsia tė shpallej jo nė Vlorė, por pikėrisht nė Durrės, nė qytetin ku imzot Nikollė Kacorri zhvillonte veprimtarinė atdhetare. Por autoritetet turke lajmėruan telegrafikisht komandėn e Janinės dhe u pėrgatit me shpejtėsi njė njėsi ushtarake turko-greke qė tė mos lejonte nė ēdo mėnyrė suksesin e pėrpjekjeve tė atdhetarėve shqiptarė pėr tė shpallur pavarėsinė, dhe me ēdo kusht tė bėhej likuidimi i tyre. Duke iu falenderuar patriotėve durrėsakė delegatėt shpėtojnė dhe marrin rrugėn e Vlorės. Kėshtu me 28 nėntor 1912 nė orėn 14.00 botėrisht u shpall pavarėsia e Shqipėrisė. Kuvendi Kombėtar i Vlorės formoi Qeverinė e parė shqiptare, Qeveri e Pėrkohshme me kėtė pėrbėrje.
Ismail Qemali kryeministėr dhe ministėr i punėve tė jashtme, Imzot Nikollė Kacorri nėnkryetar i Qeverisė, Myfit Bej Libohova ministėr i punėve tė brendshme, Abdi Bej Toptani ministėr i financave, Mehmet Pash Deralla ministėr i luftės, Petro Poga ministėr i drejtėsisė, Luigj Gurakuqi ministėr i arsimit, Mithat Frashėri ministėr i punėve botėrore, Pandeli Cale ministėr i bujqėsisė dhe Lef Nosi ministėr i Post Telegrafeve. Duke pasur parasysh faktin se Ismail Qemali edhe si ministėr i punėve tė jashtme pjesėn mė tė madhe tė kohės e kalonte jashtė Shqipėrisė lirisht mund tė thuhet se Imzot Nikollė Kacorri , luante rolin e kryeministrit nė Shqipėri. "Shumė tė vėshtirė e tė rrezikshme janė kėto ditė pėr ne shqiptarėt e pėr nanėn tonė Shqipėrinė qė tė katėr shtetet e Ballkanve po dojn me e pėrpi e me coptu". Mė kėto fjalė imzot Nikollė Kacori e fillonte Memorandumin derguar Perendorit tė Mbretit tė Austro Hungarisė Franz Jozefit I. Ky memorandum i shkruar dhe pėrgatitur prej Imzot Nikollė Kacorrit, dhe mban datėn 12 nėntor 1912, gjashtėmbėdhjetė ditė para shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė sė Shqipėrisė. Pėrveē imzot Nikollė Kacorrit, nėnshkrues tė kėtoj memorandumi janė edhe zotėrinjtė, Mustaf Asim Kruja, Rexhep Mitrovica, Fuad Toptani, Abdi Beu, Murat Toptani, Sali Gjuka dhe Bedri Pejani. Nė kėtė memorandum praqitej e vėrteta mbi Shqipėrinė dhe i kėrkohej ndihmė mbretit tė Austro Hungarisė qė shteti shqiptar mos tė gllabėrohet nga sfingsat sllavė, grek e turq. Kėtu kėrkohej qė tė njihet shteti shqiptar "nė katėr vilajetet e Shqypnisė me Kosovė, Manastir, Shkodėr e Janinė". Kėtu jipej edhe numri i shqiptarėve qė jetonin nė vitin 1912, mbi tre milionė frymė, dhe qysh atėherė u kėrkua qė Shqipėria me katėr vilajetet tė jetė neutrale siē ishin Zvicra dhe Belgjika.
Pas dėshtimit tė Qeverisė sė Ismail Qemalit imzot Nikollė Kaēorri sė bashku me Mustafa Krujėn, Luigj Gurakuqin, Fahri Gjilanin, Themistokli Germenjin themeloi lidhjen "Pėr atdheun e pėr Thronin" pėr shpėtimin e atdhuet nga trazirat e ndryshme antikombėtare. Pas gjithė kėsaj sė bashku me shumė atdhetarė tė tjerė pa dėshirėn e vetė imzot Nikollė Kacorri emigroi nė Austri, ku qėndroi tri vjet nė Vjen deri sa vdiq me 29 maj 1917. Po ēfarė vdekje pati imzot Nikollė Kacorri, kėsaj pyetjeje nuk mund t'i japim pėrgjigje tė sigurt. Ai vdiq i ri, por vepra qė la pas nė luftė pėr mbrojtjen e nderit dhe dinjitetit kombėtar ėshtė njė udhėrrėfyes pėr brezat e rinjė. Ėshtė e vėrtet se imzot Nikollė Kacorri u vra dy herė, njėherė kur vdiq i thyer shpirtėrisht pėr fatin e kombit, dhe tė dytėn herė kur veprimtarinė patriotike tė tij e mbuloi tisi i harresės gati njė shekull. Por edhe vrasėsit e parė edhė tė dytėt do tė harrohen, ndėrsa veprimtaria patriotike e njeriut tė flamurit Imzot Nikollė Kacorrit do tė shenohet me shkronja tė arta nė historinė kombėtare tė shqiptarėve.
IMZOT NIKOLLĖ KAĒORRI - FIGURĖ E NDRITUR E KOMBIT SHQIPTAR
"Kalben njerėzit e ndershėm atje ku lartėsohen kriminelėt"
(Sami Frashėri)
Pikėrisht mė fjalėt e pakta, por plot mendim tė filozofit tė shquar shqiptar Sami Frashėri
Kalben njerėzit e ndershėm atje ku lartėsohen kriminelėt", dėshiroj ta filloj shkrimin pėr imzot Nikollė Kacorrin, njeriun e flamurit, projektuesin e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Lufta pėr mbrojtjen e kombit ishte kredo jetėsore e imzot Nikollė Kacorrit, por fatkeqėsisht dhe jo rastėsisht pėr gjithė kėto vite veprimtarinė patriotike tė tij do ta mbulojė tisi i harresės, i arkivave tė ndryshme nė Shqipėri. Po pse u kalbėn, u harruan dhe u pėrbuzėn figurat historike, ndėrsa u lartėsuan kriminelėt, pansllavistėt, turkofilėt dhe grekofilėt e shumė fila e servila tė tjerė kjo do tė dėshmohet atėherė kur shqiptarėt do ta shkruajnė historinė e tyre nė bazė tė argumenteve shkencore, pa ngjyrime ideologjike e pa synime tė ngritjes tė atyre, qė mė shumė i sollėn dėme se dobi kombit.
Sa i pėrket jetės dhe veprimtarisė atdhetare tė Imzot Nikollė Kacorrit informacione mė tė bollshme japin sidomos disa artikuj tė shkurtėr nė Revistėn "Leka", e cila dilte nė Shkodėr para periudhės sė komunizmit. Njė studim tė mirėfilltė dhe tė plotė deri mė tani e ka bėrė don Pren Kola me titull " Imzot Nikollė Kaēorri pėr mėvehtėsinė ė Shqipėrisė", studim i cili u botua nė revistėn "Shpresa" tė Prishtinės dhe "Zėri i Shėn Nikollės" nė Velezhė tė Prizrenit.
Kush ėshtė imzot Nikollė Kacori ?
Imzot Nikollė Kacorri u lind nė vitin 1862 nė fshatin Kre i Bajrakut tė Lurės. Ai rridhte nga njė familje, babai i sė cilit ishte katolik, ndėrsa nėna islame, gjė qė tregon pėr tolerancėn fetare tek shqiptarėt. Si ēdo fėmijė shqiptar edhe imzot Kacorri u rrit mė fisnikėrinė, bujarinė, besėn dhe trimėrinė, qė ishin tradita tė vyera tė malėsisė dhe qė ndikuan mė vonė nė pėrgatitjen atdhetare tė tij. Duke parė aftėsinė e madhe tė Nikollės sė vogėl Arqipeshkvi i Durrėsit imzot Ambrosio pas njė vizite qė bėri nė Lurė e mori me vete pėr ta pėrgatitur pėr meshtar e prijės tė popullit.
Nė vitin 1884 mbaroi studimet filozofiko - teologjike pėr meshtar dhe u shugurua po tė njėjtin vit nė Shkodėr. Njė kohė shėrbeu nė Delbnisht, pastaj u emėrua famullitar nė Durrės. Pėr veprimtarinė e zellshme dhe tė frytshme kishtare dhe njerėzore Papa i asaj kohe e nderoi me "Kryqin e artė", "Pėr Kishė dhe Papė". Po nė kėtė vit emėrohet edhe Ipeshkv. Ky titull do t'i ndihmonte edhe mė tepėr nė lėmin politik, nė luftėn pėr ēlirimin e atdheut. Nė mes tė viteve 1905 - 1907 drejtoi kryengritjen e armatosur kundėr turqve nė Kurbin.
Nė vitin 1908 nė Kongresin e Manastririt sė bashku me at Gjergj Fishtėn dhe Luigj Gurakuqin e shumė atdhetarė tė tjerė, i dhanė kahje perendimore kulturės shqiptare, duke e vendosur alfabetin qė kemi tash e 91 vjet. Mori pjesė edhe nė Kongresin e Elbasanit i cili synonte tė korigjonte imazhin negativ tė kongresit tė Dibrės (korrik 1909) tė organizuar prej xhonturqve. Veprimtaria atdhetare e imzot Nikollė Kacorrit, sulltanit iu bė ferrė nė sy dhe ai e priste vetėm njė shkak sa mė tė vogėl pėr ta burgosur. Dhe shkaku u gjet, mu nė momentin kur ishte pėrfshirė pėr njė kryengritje tė armatosur nė gjithė Shqipėrinė. Pėr gjyqin dhe denimin me disa vjet burg dhe gjobė nė tė holla i referohemi Revistės "Leka", e cila boton lajme tė gazetės "Dielli".
Dielli i dates 8.3.1911 shkruan:
Me 15 te Dhjetorit u kenduen ne gjykatore te Durresit letrat qe paten ardhur te prishura preji temizit te Stambollit,me 17 vazhdoi gjygji perseri pore pa len shum me fole te ndershmin prift atdhetar,dhe ppa thirr njeri si deshmitar.E denuan perseri me dy vjet burg e 25 lira gjob.Avokati mbrojtes zoti Talib Efendiu nga Gjirokastra kerkoji te zburgosurit e Don Nikoll Kaqorrit,dhe e bani temiz per se dyti por gjygji nuk e liroji.Dielli nr 89 shkruanNga gazetat e huaja mesuam sihariqin se te ndershmit prift katolik nga Durresi z Don Nikoll Kaqorrit ju dha falje preji sulltanit per denimin qe kishte dhen gjykatorja ushtarake,.Pergezojm nga thelbi i zemres te shkelqyerin atdhetar dhe i lutemi zotit ti fale pas keteji shendet dhe prehje per te miren e atdheut.
Ne korrik te vitit 1911 ushtria turke zuni ne Shijak rrogtarin e imzot
Nikoll Kaqorrit me tri manxerre e do fishek e letra poste qe po i qonte ne Delbnisht te Arqipeshkvi i Durresit imzot Bianki.Imzot Nikoll Kaqorri ke qite ne gjygjin ushtarak e ke denue me burg e sidomos per shkak te nje letre ku jepte drejtime per nje kryengritje kombetare.
Kjo tregon se imzot Nikoll Kaqorri ishte njeri nder dy tre arkitektet kryesor te berjese se shtetit te ri Shqiptar,ku me se miri kjo gje ilustrohet ne memorandumin derguar Mbretit te Austro Hungaris Franc Jozefit vetem dy jav para se te shpalleji Pavarsia e Shqiperis.
Pas gjithė kėtyre pėrpjekjeve kombėtare dalėngadalė pėrgatitej terreni pėr shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė . Nė fillim atdhetarėt shqiptarė kishin vendosur qė pavarėsia tė shpallej jo nė Vlorė, por pikėrisht nė Durrės, nė qytetin ku imzot Nikollė Kacorri zhvillonte veprimtarinė atdhetare. Por autoritetet turke lajmėruan telegrafikisht komandėn e Janinės dhe u pėrgatit me shpejtėsi njė njėsi ushtarake turko-greke qė tė mos lejonte nė ēdo mėnyrė suksesin e pėrpjekjeve tė atdhetarėve shqiptarė pėr tė shpallur pavarėsinė, dhe me ēdo kusht tė bėhej likuidimi i tyre. Duke iu falenderuar patriotėve durrėsakė delegatėt shpėtojnė dhe marrin rrugėn e Vlorės. Kėshtu me 28 nėntor 1912 nė orėn 14.00 botėrisht u shpall pavarėsia e Shqipėrisė. Kuvendi Kombėtar i Vlorės formoi Qeverinė e parė shqiptare, Qeveri e Pėrkohshme me kėtė pėrbėrje.
Ismail Qemali kryeministėr dhe ministėr i punėve tė jashtme, Imzot Nikollė Kacorri nėnkryetar i Qeverisė, Myfit Bej Libohova ministėr i punėve tė brendshme, Abdi Bej Toptani ministėr i financave, Mehmet Pash Deralla ministėr i luftės, Petro Poga ministėr i drejtėsisė, Luigj Gurakuqi ministėr i arsimit, Mithat Frashėri ministėr i punėve botėrore, Pandeli Cale ministėr i bujqėsisė dhe Lef Nosi ministėr i Post Telegrafeve. Duke pasur parasysh faktin se Ismail Qemali edhe si ministėr i punėve tė jashtme pjesėn mė tė madhe tė kohės e kalonte jashtė Shqipėrisė lirisht mund tė thuhet se Imzot Nikollė Kacorri , luante rolin e kryeministrit nė Shqipėri. "Shumė tė vėshtirė e tė rrezikshme janė kėto ditė pėr ne shqiptarėt e pėr nanėn tonė Shqipėrinė qė tė katėr shtetet e Ballkanve po dojn me e pėrpi e me coptu". Mė kėto fjalė imzot Nikollė Kacori e fillonte Memorandumin derguar Perendorit tė Mbretit tė Austro Hungarisė Franz Jozefit I. Ky memorandum i shkruar dhe pėrgatitur prej Imzot Nikollė Kacorrit, dhe mban datėn 12 nėntor 1912, gjashtėmbėdhjetė ditė para shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė sė Shqipėrisė. Pėrveē imzot Nikollė Kacorrit, nėnshkrues tė kėtoj memorandumi janė edhe zotėrinjtė, Mustaf Asim Kruja, Rexhep Mitrovica, Fuad Toptani, Abdi Beu, Murat Toptani, Sali Gjuka dhe Bedri Pejani. Nė kėtė memorandum praqitej e vėrteta mbi Shqipėrinė dhe i kėrkohej ndihmė mbretit tė Austro Hungarisė qė shteti shqiptar mos tė gllabėrohet nga sfingsat sllavė, grek e turq. Kėtu kėrkohej qė tė njihet shteti shqiptar "nė katėr vilajetet e Shqypnisė me Kosovė, Manastir, Shkodėr e Janinė". Kėtu jipej edhe numri i shqiptarėve qė jetonin nė vitin 1912, mbi tre milionė frymė, dhe qysh atėherė u kėrkua qė Shqipėria me katėr vilajetet tė jetė neutrale siē ishin Zvicra dhe Belgjika.
Pas dėshtimit tė Qeverisė sė Ismail Qemalit imzot Nikollė Kaēorri sė bashku me Mustafa Krujėn, Luigj Gurakuqin, Fahri Gjilanin, Themistokli Germenjin themeloi lidhjen "Pėr atdheun e pėr Thronin" pėr shpėtimin e atdhuet nga trazirat e ndryshme antikombėtare. Pas gjithė kėsaj sė bashku me shumė atdhetarė tė tjerė pa dėshirėn e vetė imzot Nikollė Kacorri emigroi nė Austri, ku qėndroi tri vjet nė Vjen deri sa vdiq me 29 maj 1917. Po ēfarė vdekje pati imzot Nikollė Kacorri, kėsaj pyetjeje nuk mund t'i japim pėrgjigje tė sigurt. Ai vdiq i ri, por vepra qė la pas nė luftė pėr mbrojtjen e nderit dhe dinjitetit kombėtar ėshtė njė udhėrrėfyes pėr brezat e rinjė. Ėshtė e vėrtet se imzot Nikollė Kacorri u vra dy herė, njėherė kur vdiq i thyer shpirtėrisht pėr fatin e kombit, dhe tė dytėn herė kur veprimtarinė patriotike tė tij e mbuloi tisi i harresės gati njė shekull. Por edhe vrasėsit e parė edhė tė dytėt do tė harrohen, ndėrsa veprimtaria patriotike e njeriut tė flamurit Imzot Nikollė Kacorrit do tė shenohet me shkronja tė arta nė historinė kombėtare tė shqiptarėve.
At Zef Valentini njė albanalogu dhe albanofili i madh
Shqiptarė! Duajeni At Valentinin, se ai ju dashuron me zemėr. Ēmojeni, se ai punon paprerė, pėr tia bėrė tė ditur botės vlerat tuaja shpirtėrore dhe artistike. Ai ėshtė juaji, sepse i ka dhėnė ēėshtjes suaj mėndjen dhe shpirtin e vet. - Papa Pauli VI, 25 Prill 1968
Ja, kėto fjalė tė kumbuara nga Papa Pauli VI pėrpara mijėra tė ftuarve ndėrkombėtarė qė merrnin pjesė nė solemnitetin kremtues tė kongresit kastriotian mbajtur mė 25 Prill 1968 nė Romė, me rastin e 500 vjetorit tė vdekjes sė heroit tonė tė madh kombėtar, janė maja kulmore e vlerėsimit tė aktivitetit tė mrekullueshėm gati 50 vjeēar tė njė studiuesi tė shquar, tė njė njeriu tė ditur tė shkencės, tė njė figure shumėpėrmasore e me interesa tė gjithllojshme, tė njė personi me shpirt sa tė ndrojtur aq dhe tė paepur, tė njė jezuiti italian, tė lindur nė Padova (bashkė me shekullin e kaluar, pasi ėshtė i datėlindjes 1900), qė me tė ardhur nė Shqipėri nuk u ndal nė zhvillimin e thjeshtė tė aktivitetit tė tij fetar dhe edukativ prej misionari, por me njė dashuri tė ethshme e ēdo ditė e mė tė fortė, shoqėruar nga njė formim rigoroz shkencoro-kulturor, u hodh me tė gjitha forcat nė vorbullėn e njohjes sė ēdo kėndi tė jetės dhe historisė sė popullit shqiptar, tė gjuhės e zakoneve tė tij, tė panoramės sonė tė pasur etnografike e arkeologjike, me rezultate tė shkėlqyera nė secilėn prej kėtyre, disiplinave, tė atilla sa ti japin sot njėzėri titullin e njerit nga mjeshtrit mė tė mėdhenj qė ka njohur ndonjėherė shkenca e Albanologjisė.
Madje prania e figurės sė njė studiuesi me pėrmasa tė tilla, nė kaq shumė fusha tė historiografisė dhe shkencave shoqėrore, e bėn tė pamundur cilėndo pėrpjekje pėr ta karakterizuar veprėn e tij nė njė fushė tė caktuar. Gjithsesi nga pikėpamja e karakterit, e rėndėsishme do tė qe tė ravijėzohej freskia e tij e pėrhershme shpirtėrore, kureshtja gati foshnjore, kurrė i nginjur e asnjėherė i fashitur, i njė njeriu qė i sheh gjėrat dhe njerėzit me njė shpirt gjithmonė tė ri, paragjykim-davaritės, ku shquhet gatishmėria intelektuale dhe vrulli djaloshar pėr tė rrokur gjithēka qė i intereson me njė pasion kurrė tė mugėtuar e vazhdimisht tė gjallė. Nga ana tjetėr, gjithė rregulli i tij sistematik nė kėrkime e gjithė ai formim e kultivim i vazhdueshėm shkencor, apo gjithė ai pathos i jashtėzakonshėm pėr punėn qė e shtynte tė punonte natė-ditė, duke thėnė gjithmonė Duhet tė ngutemi, sepse skemi shumė kohė, nuk do tė kish mjaftuar pėr tė bėrė gjithė ato kryevepra qė ai la pas, po qė tek studjuesi dhe shkencėtari rigoroz nuk do tė shihnim njė burrė fjalė pak, derė-ēelė, shpirtgjanė, tė arsyeshėm e tė matur, njėlloj si banorėt e maleve shqiptare, - siē i pėlqente ta thėrrisnin shpesh; nėse nuk do tė shihnim njė enolog shije-hollė e anėtar tė Akademisė Italiane tė Kuzhinės, qė i njihte pėrbėrėsit e njė recete gjelle po kaq mirė sa dhe aktet shqiptaro-venedikase, nėse nuk do tė shihnin njė lexues tė apasionuar tė librave policorė apo tė dashuruar marrėzisht pas njė Baccelli njė Salgazi, njė Wiecherti e njė Ēehovi; nėse nuk do tė shihnin vallėtarin dhe kėngėtarin magjepės tė melodive bizantine me kalime tė tonit tė nivelit tė katėrt qė ata tė cilėt kanė ndopak njohuri pėr muzikėn i bėn tė rrėqethen pėrpara asaj ēka kjo nėnkupton; nėse nuk do tė shihnin topografin e botanikun profesionist, kujtojmė kėtu artikujt shpjegues mbi botanistin dhe albanologun e shquar italian Antonio Baldacci dhe njė recension tė tij mjaft special nė kėtė fushė mbi Wulfenian, njė lloj bime shumė tė rrallė por e gjetur edhe nė Shqipėri.
Gjithėsesi ia vlen tė pėrmendim nė kėtė pikė, njė episod mjaft interesant nė zhbirimin e raportit tė tij fillestar me shqiptarėt, njė episod ky i rrėfyer shumė vite mė pas nga Koliqi, njėri prej bashkėpunėtorėve dhe miqve tė tij mė tė mirė. At Valentini mbrriti nė Shqipėri nė shtatorin e vitit 1922. Nat muaj tė ėmbėl e tė praruar vjeshtor, Shkodra e priti me heshtjen dhe nxehtėsinė e rrugėve tė saj gjarpnuese, rrethuar me gjethet e zverdhura tė lulvileve nagoni e me aromat e fshehta qė asokohe vėrshonin prej sbrendshmi nė rrugė, tue ardhė prej matanė mureve tė larta tė oborreve tė mbyllura. Sigurisht, nė periudhėn e qėndrimit tė parė nė Shkodėr, ai do tė jetė ndjerė nė siklet pėrpara kėtyre dyerve tė mbyllura fort, nato shtėpi prej tė cilave vetėm dritaret e fortifikuara vėshtronin nga rruga, pėrballė atyre njerėzve tė sjellshėm e madje ceremonialė, por tė rezervuar e me pamje tė mezidallueshme, mosbesimi, qė slejonin me u folė as edhe njė fjalė mė tepėr nga ajo qė pėrmbante fjalori i tyre ngushtėsisht konvencional.
Edhe pse mundohej tė pėrshtatej me vullnetin mė tė mirė e me tė gjithė arsenalin e tij tė komunikimit, ai nuk arriti kurrėsesi ta thyente akullin me nxėnėsit e vet, nė klasat e gjimnazit ku jepte mėsime mbi latinishten, greqishten, italishten, fenė apo historinė e natyrės. Ndihej sinqerisht i pikėlluar pėr kėtė dėshtim, kur e la Shqipėrinė pėr tė shkuar nė Xhenova e pėr tė vazhduar studimet pėr filozofi. E po kaq i izoluar vazhdoi tė ndihej edhe atėherė kur u kthye pėrsėri nė Shkodėr nė vitin 1926, tashmė pėr tė qėndruar gjatė. Mure qė dukeshin tė pakapėrcyeshėm nga moskuptimi e pengonin tė vendoste marrėdhėnie miqėsore me shqiptarėt nė pėrgjithėsi dhe me nxėnėsit e vet nė veēanti. I pėrfundonin pa rezultate tė gjitha pėrpjekjet e depėrtimit nėpėr ata shpirtra qė i dukeshin hermetikė. Aq mė tepėr qė ky moskuptim, po i shkaktonte edhe dėshtimin e detyrės sė tij si misionar. Kėshtu i tronditur sė brendshmi nga njė krizė ė rėndė shpirtėrore, arrin deri nė pikėn e dorėzimit dhe braktisjes sė ēfarėdolloj detyre. Vendos madje tė kėrkojė edhe transferimin. Mirėpo e gjitha kjo ndryshoi nė ditėn e pėrvjetorit tė ditėlindjes sė tij, kur ai vuri re papritmas se sjellja e atyre djelmoshave nuk diktohej nga mosbesimi apo nga mungesa e dashurisė dhe respektit, por nga karakteri i veēantė i shqiptarit, i cili shfaqjet e hapura tė ndjenjave i konsideron si akt dobėsie.
Qė prej atij ēasti, akulli u thye. Pak nga pak ai u ndje i rrethuar jo vetėm nga simpatia, por edhe nga ngrohtėsia e sinqertė e kujtdo shqiptari me tė cilin takohej. Fliste hapur, komunikonte me banorė qytetesh, katundesh, malesh, dėgjonte me vėmendje njerėz tė ēdo niveli e feje, duke kėrkuar tė njihej madje dhe me problemet e tyre personale. Njė padovani si ai banesat karakteristike shkodrane, i kujtonin shtėpitė e fshatit tė vet, nė Brenta. E mahniste atmosfera e botės sė kėtyre familjeve, mbrujtur mes njė fisnikėrie autentike, e mbetur e pacėnuar nga shtrėngatat shekullore. Shijonte me ėndje shurupet e ėmbla tė limonėve, rritur nė oborret e shtėpive, dardhat e kopshteve shtėpijakė, gatuar me kujdes e ngrohtėsi sipas recetave tradicionale, rakinė e fortė tė rrushit tė vreshtave tė Bardhaj e Recit
Nė pazar tė Shkodrės, i pėlqente tė frekuentonte tezgat e qėndistarėve tė bastuneve targjendta, tė rrobashitėsve e tregėtarėve qė kishin shėtitur tėrė botėn. Ndėrkohė qė nė Tiranė kur pas vitit 1941 filloi tė punonte si kėshilltar e sekretar i pėrgjithshėm i Institutit Mbretėror tė Studimeve Shqiptare, kishte pėr zakon tė vizitonte me radhė, njė nga njė ēdo ditė, tė gjitha gjellėtoret e vogla tė rrugės sė Dibrės, duke shijuar pjatat e shijshme tė pėrgatitura prej guzhinierėsh tė aftė, ekspertė nė artin e guzhinės tė Lindjes dhe Perėndimit..
Po mė mbresėlėnės nga gjithēka ishte fakti se ai zhytej nė botėn shqiptare, jo vetėm me interesin e shkencėtarit, por me ankthin e tė dashuruarit qė mezi pret tė zbulojė pjesėt mė tė vėrteta e mė autentike tė objektit tė dashurisė sė vet. Aq mė tepėr qė kish qėlluar nė njė kohė kur misionarėt e tyre jezuitė tashmė e quanin tė konsoliduar pozitėn e tyre nė gjirin e katoliēizmit shkodran. Megjithatė, me mprehtėsinė dhe intuitėn qė e karakterizonte, ai e kuptoi menjėherė se veprimtaria e tyre vėrtitej e gjitha brenda qerthullit katolik shkodran, pa e kapėrcyer gardhin e tij dhe pa hyrė nė lėmin e gjerė tė lėvizjes kulturore dhe shoqėrore qė kishte nisur tė shpėrthente nė Shqipėri, pas viteve 20-tė. Kėtė hap cilėsor jezuitėt do ta bėnin vetėm mė vonė, nė fillim tė viteve30-tė me botimin e njė reviste me qėllime tė qarta dhe tė prera filozofike, letrare, shoqėrore e kulturore, qė ata e quajtėn L.E.K.A. Ėshtė pikėrisht kjo revistė ku At Zef Valentini do tė dėftojė gjithė pasionin e tij pėr shkencė, gjithė aftėsitė e tij mendore, gjithė vetitė e tij si studiues me pėrgatitje tė thellė e tė gjejė, qė kapte skajet e erudicionit tė ndriēuar nga kultura e tij humaniste dhe tė veshur me petkun e largpamėsisė dhe origjinalitetit tė spikatur tė talentit tė vet, sidomos nė dyert e fushave tė shkencave shoqėrore.
Asokohe nė Shqipėri numėroheshin rreth 170 revista me veprimtari tė pėrcaktuar nė fusha tė ndryshme tė kulturės dhe fesė. Por kriteret nga tė cilat nisi punėn Zef Valentini qenė goxha tė larta nė krahasim me ato tė tė tjerėve. Dalloheshin kryesisht artikujt qė filluan tė pėrfaqėsonin filozofinė dhe teologjinė, letėrsinė dhe historinė, ekonominė dhe tė drejtat politike e morale; pra, praktikisht tė gjithė argumentet e nevojshėm pėr ringjalljen dhe zhvillimin e ambjentit shqiptar. Ky nivel mjaft i lartė filozofiko-shoqėror i shkrimeve, pati nė fillim kritikė tė shumtė qė i mėshonin faktit se ai do tė sillte moskuptimin e artikujve e tė lėndės nė pėrgjithėsi, nė njė kohė kur pėrkundrazi, ishte pikėrisht ky stil ai qė filloi tė ngjallte kėnaqėsinė dhe entuziazmin e lexuesve, duke i shtyrė gjithnjė e mė tej caqet e zhvillimit tė tyre kulturor e duke i bėrė ata tė ndiheshin krenarė qė kishin nisur tė arsyetonin nė nivelin me tė cilin trajtoheshin nga kjo revistė argumente tė ndryshėm tė realitetit shqiptar.
Ishte koha kur nė shpirtrat e shqiptarėve kish filluar tė frynte njė erė e pastėr kthjelluese, ēliruese dhe shpresėdhėnėse. Ndaj, pėr ta pėrforcuar akoma dhe mė shumė kėtė prirje, revista LEKA, nisi tė pohojė me ngulm dhe theks moral se traditė nuk do tė thotė fosilizim brenda njė guacke parimesh anakronike, por transmetim e rimishėrim progresiv i forcave dhe rezervave reaguese tė shpirtit shqiptar, gjithnjė besnik ndaj frymėzimit autokton, porse gjithnjė e mė i ndjeshėm ndaj frymės sė kohrave tė reja, nė mėnyrė qė nė kėtė botė tė veēantė shqiptare, qė ka mėnyrat e veta karakteristike nė konceptimin e botės dhe vlerave tė gjithkohshme tė jetės, tė gjendej njė pikė e palėvizshme midis tendencave pėrēarėse tė ekuilibrit midis Lindjes dhe Perėndimit.
E po tė numėrojmė disa nga kulmet e shkrimeve tė mprehta, problemore, e tė dendura plot me reēensa e informacione kulturore e filozofiko-shoqėrore tė nivelit bashkėkohor qė botoheshin nė radhėt e kėsaj gazete tė shndrruar nė model etike dhe iluminimi, do tė kuptojmė menjėherė se ajo ka dhėnė njė kontribut vendimtar nė mėsimin se si duhen vėzhguar dhe zgjidhen problemet tona kombėtare me seriozitet dhe ndėrgjegjje kritike. Theksojmė kėtu faktin se Valentini, nė krye tė kėsaj reviste, nuk shfaqej aspak si shkencėtari i zyrave, si teoricieni pa kurrfarė kontakti me jetėn, si mendimtar i shquar, por qė nuk merr lėndė nga realiteti, por njė njeri qė impulsi i flaktė i dashurisė dhe humanizmit e shtynte tė merrte pjesė nė zgjedhjen e nyjeve komplekse tė problemeve qė lidheshin jo vetėm me albanologjinė, por edhe me vetė Shqipėrinė dhe jetėn e saj tė brendshme. E gjitha kjo kishte vetėm njė shpjegim tė thjeshtė: brenda tij tashmė rritej e gjallohej njė vrull i madh pasional, brenda tij tashmė ai ndihej pėrfundimisht shqiptar. Kėsisoj, pėr tė qe njė dėfrim tė kalonte nga kėrkimi dhe zbulimi i njė dokumenti tė ēmuar historik nė njė skutė tė errėt e tė humbur tė njė rafti tė pluhurosur biblioteke, nė sqarimin dhe shtjellimin praktik tė ideve e doktrinave filozofike, - si tek Ndėrgjegjja, kulturė, intelektualitet, diplomė, kolltuk, gjurmime filozofike mbi kuptime tė drejta. E mira dhe e keqja, Lindje e Perėndim, Tue gjuermue kuptimin themelor tė mistikės, Tė drejtat e metafizikės: - apo nė diskutime social-politike tė kohės, si tek Morali i pares, Optimizėm e pesimizėm, Paqifizėm dhe atdhetarizėm, Ndėrgjegja Publiqitare, Ndėrgjegjja profesionale, Njė ligjė eugjenike nė Shqipėri (mbi parimet morale tė martesės), Vetėvrasa, Amicus Socrates
por folja hakun (njė polemikė drejtuar Branko Merxhanit nė lidhje me meritat e klerit shqiptar), etj. apo nė kritikė e gjuhėsi, si tek Shoqatat gjuhėsore tė Rilindjes, Dale,
(mbi njėsimin dhe zyrtarizimin e bashkimit tė gjuhėve dialektore), ēėshtja e gjuhės, vlerėsim, pasurim dhe pastaj bashkim i dy dialekteve, - apo mė njė studim mė vete, tė titulluar Nė parahistori tė shqipes, ku hartohet njė radhė prej 277 fjalėsh shqipe tė dėshmuara nė dokumentet historikė tė kohės, shumė mė parė se sa tė futeshin nė tekstet shqiptare, - Apo nė njė punim tė gjatė e tė vazhduar nė rreth 20 numra te LEKA, mbi studimin mė objektiv tė historisė sė pedagogjisė, ku ai merret gjėrėsisht me davaritjen e kritikave dhe parashtrimin e parimeve frymėzuese tė Radio studiorum metodės klasike tė jezuitėve nė edukimin e tė rinjve; - apo nė atė qė mund tė quhet perla e gjithė kėsaj fushe hulumtimesh, qė mban emrin Nomen Klator (e po tė mblidhej do tė formonte njė libėr tė bukur me rreth 250-300 faqe), njė fjalor bibliografik iliro-shqiptar, qė pėrmban vėrtet tė dhėna deri nė njė pikė tė gėrmės A, por qė fare mirė mund tė quhet orvajtja e parė drejt krijimit tė njė enciklopedie tė plotė e tė vėrtetė, e cila nėse do tė vazhdonte tė realizonte deri nė fund, ashtu siē ishte planifikuar, do tė jepte njė vizion tė mrekullueshėm nga pikėpamja sintetike, e jetės dhe shoqėrisė shqiptare nė rrjedhėn e saj mijėvjeēare.
Nė kėtė parantezė, edhe pse tė njė lloji tė veēantė e tė shtrira nėpėr fusha specifike tė dijes, janė pėr tu pėrmendur edhe pėrkthimet e tij tė artikujve tė ndryshėm mbi albanologjinė, si p.sh. ajo e Baldaccit kushtuar albanologut hungarez, baronit F. Nopēa; ajoa e kardinal Tagliavinit mbi Kardinal Mezzofentin dhe gjuhėn shqipe; ajo e Flavio Banfit me titull: Ma i moēmi humanist shqiptar, Gjon Gazuli, njė kontribut ky mjaft origjinal e jashtėzakonisht i ēmuar, i sjellė prej shkrimesh e dokumentesh tė panjohura mė parė, nga ana e historianit hungarez Ladislav Halik-Borak, qė parapėlqente shpesh nė artikujt e vet pseudonimin Flovio Banfi. Pėr tu pėrmendur gjithashtu janė edhe studimet e tij mbi shenjtėt (ēka mund tė thuhet se shėnon fillimin e traditės sonė hagjiografike-shkencės qė merret me studimin e emerave tė shenjtėve), ku jepet njė listė e hollėsishme e njė serie emrash tė shenjtėve tė periudhės kristiane dhe paleokristiane, pak a shumė tė njohur e tė pėrdorur nė Shqipėri; studimin e titulluar Njė tjetėr piktor shqiptar ku thellohen akoma mė shumė studimet e nisura nga Franz Babingeri mbi piktorin e njohur tė shekullit tė 16-tė, me origjinė shqiptare Marco Bazaiti; studimin mbi albanologun e njohur gjerman tė balkanologjisė Alois Schmaus, etj. Tė gjitha kėto, pavarėsisht se janė tema qė i pėrkasin njė publiku tė specializuar, janė shembuj tė padiskutueshėm tė erudicionet tė jashtėzakonshėm qė shquante Valentinin.
Megjithatė, raporti mė i veēantė qė autori arriti tė krijojė pėrtej fushės sė historisė ishte ai qė i pėrket letėrsisė shqiptare. Qė nė fillimet e qėndrimit tė tij nė Shkodėr, e pastaj edhe nė Tiranė, ato pak orė tė ditės qė i mbeteshin tė lira, si pėr tu shplodhur, ai ia kushtonte ose ndonjė pėrkthimi ose ndonjė krijimi tė tij origjinal si p.sh. poezia Flamuri u ngjall, apo oda e mrekullueshme kushtuar Shtjefėn Gjeēovit, kėtij martiri tė idesė kombėtare, e cila fitoi jo vetėm miratimin e tė madhit Fishtė, qė e botoi atė nė revistėn Hylli i dritės, por edhe admirimin e tij, pėrderisa e ndėrfuti kėtė odė 21 strofėshe nė veprėn e vet antologjike Bota shqiptare, botuar mė 1943. Nė kėtė krijim Valentini shpreh qartė gjithė cilėsitė e veta poetike me tė cilat e kishte pajisur natyra, por njėherėsh edhe dashurinė e tij tė zjarrte pėr Shqipėrinė dhe njerėzit e saj tė shquar. Gjithėsesi, fusha ku autori ka dhėnė prova me tė vėrtetė tė shkėlqyera zotėsije poetike janė pėrkthimet (nė prozė tė ritmuar) e tragjedisė Poliekti tė Korneit (sė bashku me At Fulvio Cardionano) dhe Sauli tė Alfierit, pėr tė cilėn Kalio, do tė shprehehj se e gjykonte mjeshtėror pėrkthimin e Valentinit, duke ua paraqitur lexuesve shqiptarė me kėto fjalė: Sauli njė ndėr kryeveprat e Alfierit, jo vetėm i ka ruejtė vetitė e rralla artistike, por disi asht pėrtritun e rinue nė kėt pėrkthim tė Valentinit.
Madje aq e famshme ėshtė kjo vepėr, sa pėrdoret ende dhe sot si klasike e shqipes, nė degėn e gjuhės dhe letėrsisė shqipe, nė fakultetin e letrave tė Universitetit tė Palermos. E ashtu siē tregon Karl Gurakuqi, Studentėt e shumtė pėrgjatė brezave kanė pėrfituar mjaft nga ky pėrkthim, duke bėrė krahasime nė mes tė dy gjuhėve, sidomos nė pikėpamje tė strukturės gjuhėsore dhe pasurisė sė mėnyrave tė shprehjes, tė posaēme pėr secilėn prej tyre. Kjo e fundit ėshtė njė fushė ku At Valentini tregoi jo vetėm pasionin dhe talentin, por edhe aftėsi tė spikatura prej shkencėtari tė mirėfilltė. Duke marrė parasysh shembujt e poetėve tė mėdhenj tė asaj kohe si Fishta, Mjeda, Zef Skiroi, Prenushi, Asdreni e Koliqi, ai u orvat tu japė kėshilla e ti mėsojė tė rinjtė si tė fillojnė tė bėjnė hapat e parė nė lėmin e poezisė, si ti njohin e ti pėrdorin rregullat e metrikės, si tė bėjnė numėrimin dhe theksimin e rrokjeve, si tė krijojnė vargjet e rrafshta, tė kėputura e rrėshqitėse, vargjet klasike e moderne, strofat dhe rimat. Madje, nė lidhje me rimat, sipas rrėfimeve tė bashkėpunėtorėve tė tij, tregohet se Valentini pat punuar gjatė pėr tė ndėrtuar rimarin e gjuhės shqipe, njė vepėr kjo voluminoze, qė pėrfshinte njė sasi prej 30 mijė skedash tė seleksionuara, por, qė sarriti dot tė shihte dritėn e botimit.
Fati i kėsaj vepre nuk dihet as nė dorėshkrim, por ajo patjetėr qė do tė kishte zėnė njė vend me mjaft rėndėsi nė fondin e letėrsisė sonė. Megjithatė, punimet e tij mbi metrikėn e vargjeve tė botuara nė shumė pjesė nė revistėen LEKA, nėn okelion kėshilla tė rinjve nė punim tė vjershave, duke i plotėsuar, pėrmirėsuar e strukturuar, Zef Valentini ia dorėzoi nė formėn e njė traktati, Ministrisė sė atėhershme tė Arsimit, pėr ta pėrdorur si tekst nė shkollat shqiptare, duke parė qė asokohe njė libėr i tillė mungonte. Po tė pėrjashtojmė kėtu veprėn e Luigj Gurakuqit tė vitit 1906, vargnimi nė gjuhėn shqipe dhe ndonjė libėr tjetėr pa shumė rėndėsi, ky do tė qe i pari libėr i kėtij lloji nė gjuhėn shqipe, por qė mjerisht nuk arriti tė botohej pėr shkak tė trazirave tė luftės nė Shqipėrinė e viteve 1943-1944. Gjithėsesi, vlera mė e ēmuar qė i ka lėnė letėrsisė sonė, janė kritikat e njė niveli elitar qė ai ka dhuruar pėr figurat mė tė mėdha letrare tė Shqipėrisė sė asaj kohe.
Kėshtu, nė kėtė panoramė recensionesh e artikujsh, paraqitet madhėshtore sprova e tij mbi Fishtėn, me anė tė cilės autori mėson tė japė ēelėsin pėr tė hapur thesarin e poezisė fishtiane, duke e gjetur atė nė konceptin heroik tė njė jetese tė mbrujtur nga kurajoja, qėndrueshmėria, vlera morale, besnikėria dhe nga tėrė ajo mori gjėrash qė janė rezultat i tyre i drejtpėrdrejtė, si mėnēuria, fisnikėria, mikpritja, bujaria dhe dekori i saj pafajėsor e gati naiv. Duke vėnė para syve tė lexuesit jo vetėm shpirtin dhe format popullore qė shfaqen qartė nė veprėn e poetit tė Lahutės sė Malcis (metrika, stili, vlerat etike dhe juridike tradicionale), por edhe brenditė e reja ideologjike qė e rigjallojnė atė, ai thekson se "duke pranuar stilin e rapsodėve qė i pėlqen aq shumė popullit tė tij, Fishta pranon gjithashtu edhe pėrralloren si sfond a dekor letrar, por nuk kėrkon tė pranojė kurrėsesi pėrkundjen si nė djep tė njerėzve tė Atdheut tė vet nė njė jetė ėndėrrimtare; Pėrkundrazi, kėrkon ta parapėrgatisė trimėrisht dhe shpirtėrisht popullin e tij pėr njė Rilindje, tė kuptuar jo vetėm si njė luftė apo njė luftė pėr pavarėsi, por si njė ringjallje tė gjithanshme tė jetės shpirtėrore kombėtare, si njė ngritje totale tė saj nė njė shkallė mė tė lartė qytetėrimi, bazuar gjithmonė nė parimet e shėndosha etike tradicionale
.
Nuk gjejmė tek Fishta kurrfarė rrethanash motivuese e pėrjetuese tė luftės, nė njė kohė kur ėshtė konstante pėrherė njė thirrje e fortė ndaj virtyteve shoqėrore themelore pėr etikėn tradicionale shqiptare, tė mishėruar nė traditėn juridike tė kanunit tė maleve. E, kjo pėr faktin se vlera tė tilla, padyshim mjaft tė ēmueshme, mund tė strukturojnė njė bazė tė fortė e pėr tu pasur zili nė ndėrtimin e jetės kombėtare. Ėshtė pikėrisht ky program i frymėzuar nga ide tė reja tė shkrira aq natyrshėm me ato tė vjetrat, e qė ngjizet aq mirė nė personalitetin e spikatur tė Fishtės, ai qė mund tė na ndihmojė nė zbėrthimin e poezisė sė tij nėnvizon Valentini. Ndaj, merita mė e madhe i takon jo vetėm intuitės pėr tė pranuar dhe strukturuar kėtė mpleksje tė tillė vlerash, por edhe aftėsia pėr ti dhėnė kėtij drejtimi tė ri tė jetės shqiptare njė zė tė fuqishėm e njė program tė thellė e tė ekuilibruar, tė hartuar nė gjirin e njė poetike qė e lartėson jo vetėm si poet tė madh, por edhe poet kombėtar, e padyshim njėri nga mė tė mėdhenjtė nė botė, tė cilit pėr tu emėruar si i tillė, i mungon vetėm fakti i tė qenit tė pėrkthyer nė gjuhėt kryesore.
I rėndėsishėm pėr tu theksuar nė studimet e Valentinit mbi Fishtėn ėshtė edhe cilėsia homerike dhe prirjet mikelangjeloliste qė ai vėren nė poezinė e tij. Kėshtu, shfaqet gjenial krhasimi bazuar nė vargje, detaje historike e koncepte, i Lahutės sė Malcis dhe kryeveprave homerike (i vazhduar nė disa numra tė Leka-s), pėr tė arritur nė pėrfundimin e lavdishėm (siē shprehet P. Marlekaj) se Fishta mund tė rrijė fare mirė nė radhė me Homerin, ose mė pėrpiktas, nė analogji proporcionaliteti me tė. Aq mė tepėr qė ai e cilėson atė homerik, por jo homerid, me fjalė tė tjera: Dy poemat, po tė ishin dy piktura, do ti vinim nė tė njėjtėn dhomė galerie, pėr tė ba pendant njėra-tjetrėn, pa guxuar tė caktojmė diēka mė tepėr, por duke mohuar prerazi se njėra ėshtė kopje e tjetrės. E kjo pėr faktin e pamohueshėm se Fishta nuk kopjon, as nuk imiton, por mban me Homerin njė ngjashmėri tė pėrpjeshshme, mjaft ngjashmėri qė nuk e vendos nxėnėsin nė njė shkallė mė tė ulėt nga mjeshtri, apo si njė shtojcė e tij, por baraz me tė.
Po kaq e paharrueshme ėshtė edhe pėrpjekja tjetėr e Valėentinit pėr tė analizuar poezinė e Koliqit. Nė kėtė pikė, do tė qe me vlerė tė paraqisnim teknikė dhe zgjidhjen e veēantė tė metodės qė Valentini pėrdorte nė kompozimin e njė kritike letrare. Nė studimet e tij, vendin parėsor nuk e zė kurrė vepra letrare nė autonominė e saj, me pėrfundimet pasuese, vlerėsuese apo paragjykuese; pėrkundrazi, parėsor dhe konstant ėshtė qėllimi pėr tė rrokur heteronominė nė thelbin e vet, ose e shpjeguar mė tej, pėr tė ngėrthyer indet e larmishme e nyjet e pazgjidhshme tė lidhjeve me format e qytetėrimit dhe ethshmėrinė shekullore tė jetės kolektive, prej sė cilės ato marrin domethėniet mė tė vėrteta e mė tė pėrjetshme. Shėmbulli mė i mirė i pėrdorimit tė kėsaj metodologjie ėshtė sprova Jeta shkodrane pėrmes shkrimeve tė Koliqit, e pėrpunuar mė vonė nė tė famshmen Shkodra dhe poeti i saj, sprovė nė tė cilėn hapėsira (vepruese) e poetit shėrben me njė efikasitet befasues nė kuptimin e ideologjisė dhe spiritualitetit intim qė qarkullon nė veprėn letrare tė Koliqit, i poetit i cili qe i pari qė arriti tė kuptojė e tė kėndojė nė lirikat e tij Shkodrėn, kėtė qytet sekret e shumėformėsh, qė sa mė shumė ta njohėsh e ta studiosh aq mė shumė forma tė reja i zbulon; ato tė duken sikur tė zhvillojnė shumė kinde tė kėtij sekreti, kur nė realitet tė bėjnė tė gjendesh pėrballė njė misteri tė ri.
Duke bėrė krahasimin midis Mjedės dhe Koliqit, Valentini vėren se gjer nė kohėn e daljes sė tyre, Shkodra skish pasur kurrė njė poet tė sajin. Duam tė themi jo njė poet qė tishte biri i saj e ta ilustronte hijshėm me famėn e vet, por njė poet qė ta ndjente e ta kremtonte nė gjithė madhėshtinė e saj. Sepse janė pikėrisht kėto karakteristika tė historisė sė qytetit, ajo lėndė qė Koliqi rroku, blatoi por edhe pėrjetoi nė mėnyrėn e vet misterioze prej shpirti poeti. Ėshtė pikėrisht kjo aventura nė tė cilėn ai u rrek: Tė ndjekė fijet e pejzave tė shpirtit shkodran, me rezultat atė shkundje tė fortė ideologjike qė ai arriti ti japė kėsaj bote nė krizė tė plotė transformimi, pėr shkak tė shqyerjes nga aspiratat e reja pėr tė provuar bashkė me kėnaqėsinė e kėsaj shkundjeje edhe shijen e skandalit qė i rri gjithmonė pėrbri gjithēkaje: pėr konservatorėt ajo nuk qe mjaftėsisht konservatore, pėr inovatorėt tejmasėsisht konservatorė, njė skandal ky qė asokohe nga letrar shndėrrohej menjėherė edhe nė moral. Nisur nga kjo metodė e studimit kritik dhe nga rrjedha e arsyetimit esėtetik dhe lirik tė autorit nė pėrfundim tė sprovės Valentini na jep njė portret mjeshtėror tė Koliqit dhe njė mesazh tė sintetizuar, teknik dhe shpirtėror tė veprės sė tij: Gjuha e poetit kullon prej Shkodrės dhe maleve tė saj shpjegon ai, por nuk ėshtė as njėra as tjetra: Ėmbėlsia dhe ngrohtėsia e saj i drejtohet kujtimeve shkodrane, ndėrkohė qė entuziazmi dhe pathosi i jepet misionit tė Shkodrės nė shėrbim tė Atdheut, pėr tu ngėrthyer nė njė ndjesi tė vetme: Shkodra nuk mundej e nuk do tė mundet kurrė tė bėjė pa poezinė e tij. Pėrkundrazi, me tė nė gji, ajo do tė jetojė gjithmonė e gjallė, si njė pikturė prekėse dhe gjallimndjellėse, njė pikturė qė se pat bėrė e ska pėr ta bėrė askush ndonjėherė.
Nė vazhdim tė udhės sė vet nė historinė e mendimit kritik shqiptar i prirur nga formimi i tij i spikatur dhe i rreptė me theks klasik, Valentini shpejt do tė gjendej nė pragun e kėrkimit dhe tė zbulimit tė asaj ēka klasike pėrmban brenda saj tradita letrare shqiptare. Kėshtu, ai ishte i pari qė rrėmoi nė vargun e humanistėve tė mėdhenj shqiptarė duke shkruar njė studim tė gjatė (nė disa numra) pėr mė tė madhin prej tyre, Marin Beēikemi (me nėntitullin Njė humanist shkodran), pėr tė kaluar mė pas nė sprovat madhėshtore mbi De Radėn (Jeronim De Rada nė literaturėn dhe historinė shqiptare) dhe Zef Skiroi-n (Zef Skiroi: pėrfaqėsuesi i traditės klasike tė poezisė shqiptare). Pėrsa i pėrket veprės sė De Radės, tek Valentini spikat mbi tė gjitha trajtimi i mprehtė e filozofik qė ai i bėn karakterit parėsor e mbizotėrues tė shpirtit tė poetit: religjiozitetit, bazuar filologjikisht edhe nė detajet qė jep vetė autori nė shkrimet e tij autobiografike. Nė kėtė kėndvėshtrim, duke nxjerrė nė pah mistiēizmin e De Radės, sentimenti qė shfaq veten mė shumė se tė gjithė tė tjerėt nė poezinė e tij, studiuesi argumenton se prej zemrės sė kėtij mistiēizmi grafillon pohimi konstan i njė previdence, qė ruan nė vetvete fatet e njeriut, tė kombeve e tė gjithė botės.
Njė sentiment ky qė e bindi De Radėn tė ndihej i shėnjuar pėr tė ringjallur shpirtin e bashkėkombasve tė tij, qė ai besonte se kish njė mision tė pashlyeshėm nga ēfarėdolloj shtypje dhe pengimi. Njė misioni tė cilit Valentini do ti pėrgjigjej me tė gjithė pathosin shqiptar tė kredos sė tij. Edhe ne si ai, besojmė nė providencėn e kėsaj vepre
E mund tė thuhet pa ndroje se De Rada qe i pari qė arriti ti bėjė tė njohur Evropės ekzistencėn e njė Shqipėrie Atdhe tė heronjve e truall tė njerėzve me ndjenja fisnike, tė denjė pėr tė rrojtur njė jetė tė tyren krahas tė gjithė atyre kombeve qė Zoti u ka dhėnė njė fytyrė, e rrjedhimisht njė mision. Por nga ana tjetėr, smund tė lėmė pa pėrmendur e pa i quajtur filatė, tė gjithė ata qė nuk arrijnė dot tė njehėsohen me konceptin fetar fisnik tė Atdheut, pikėrisht pse pėr ta ėshtė mė interesante lėnda se sa shpirti i veprės. E diku mė tej, shpall hapur thirrje-sfidėn e tij pėr tė gjithė shqiptarėt, duke thėnė: Ndaj, ne vazhdojmė tė kemi edhe sot, tė njėjtėn kredo me De Radėn. Besojmė si dhe ai nė Zot, e besojmė si dhe ai nė Providencė, rrjedhimisht besojmė edhe nė misionin qė zoti i ka dhėnė Shqipėrisė e qė do tė bėhet realitet vetėm atehėre kur tė vihen nė jetė idealet fisnike tė De Radės.
Pra, po tė kalojmė pėrtej meritave letraro-shkencore tė studimi dhe ta zhveshim atė nga petku i klerikut, fjalė tė tilla janė emblemė e faktit se brenda zemrės sė At Zef Valentinit, nuk flakėron vetėm zjarri i njė albanofili (gjė, qė dhe mė vete do tė qe kolosale), por gjallon regėtima mė pėrshkėnditėse e zemrės sė njė shqiptari tė zhurritur pėr Atdheun e vet. Pėr kėtė lloj zjarrmie proverbiale dashurie, brezat le ti mbeten pėrjetėsisht mirėnjohės kujtimit tė tij. Gjithėsesi, ai nuk mbeti me kaq. E vazhdoi hulumtimin edhe me veprėn e italo-arbėreshit tjetėr tė madh, Zef Skiroit, duke nxjerrė nė dukje frymėzimin e poetit bazuar nga njėra anė nė njohjen e thellė tė kėngėve tradicionale shqiptare dhe nga ana tjetėr nė traditėn klasike tė Karduēit, Dantes dhe Naim Frashėrit, pėr tė arritur nė njė formė aq tė pėrpiktė e tė lėmuar rime e ritmi e me njė mjeshtėri tė atillė nė pėrdorimin dhe ndriēimin e vlerės sė fjalės, qė asnjė poet shqiptar para dhe pas tij sarriti ta tejkalojė. Madje pėr kryeveprėn e (pambaruar) tė Skiroit, Kthimi, Valentini do tė shprehej akoma dhe mė bujshėm, duke i mėshuar idesė sė njohjes sė saj nė rolin e njė poeme tė shenjtė tė njė doktrine tė lartė si kryevepra e poezisė filozofike dhe religjoze shqiptare, e cila pėr nga shtrirja dhe thellėsia e doktrinės qė pėrfaqėson, pėr nga kthjelltėsia, fuqia shprehėse, shkrepėtima dhe lartėsia marramendėse e gjuhės sė pėrdorur, ėshtė pėr shqiptarėt ajo ēka ėshtė pėr italianėt komedia hyjnore e Dantes. Madje, pėrveē kėsaj, Kthimit duhet ti njihet - akoma dhe mė shumė se ēdo gjė tjetėr - parėsia nė rang botėror si poemė e ekumenizmit, ku ēdo e vėrtetė filozofike dhe religjioze arrin tė shprehet ashtu siē mund tė konceptohet mė mirė, brenda ambjentit tė vet, tė marrė, tė ēliruar nga lėnda bazė, e pastaj tė ripunuar si njė diamant, tė ngallmuar pėr tė shkėlqyer fisnikėrisht nė kurrorėn e mrekullueshme tė katoliēizmit mė ortodoks; e bashkė me tė edhe vetė Shqipėria e vogėl, aq e ngucur nė kufij, po aq vėrshonjėse nė vitalitet njerėzor, gjithnjė e mė shumė efikase sa mė shumė e injoruar, aq xheloze nė ruajtjen e individualitetit tė saj etnik, po njėherėsh edhe aq universaliste, kaq fatkeqe, por dhe gjithmonė e ruajtur nga Zoti nė vijim tė misionit tė saj sekret; Ja, falė tij, Shqipėria e vogėl dhe e madhe, zė njė vend tė merituar, nė mos nderi, nė historinė e ekumenizmit botėror.
Megjithatė, pavarėsisht nga ky kontribut i ēmuar nė lėtersinė shqiptare dhe nė fondin e mendimit kritik tė figurave tė saj tė shquara, pasioni i tij mė i gjallė pėr gjatė gjithė jetės dhe fusha shkencore e studimeve ku ai shpalosi gjithė erudicionin e vet tė stėrmadh ishte historia e Shqipėrisė, shoqėruar me predispozitėn mė se konkrete pėr njė rradhitje, seleksionim e dokumentim kapilar tė tė gjitha burimeve tė saj tė mundshme. Nė kėtė pikė, si pėr ta ilustruar kėtė predispozitė tė tij tė brendshme, ia vlen tė theksohet njė karakteristikė a dhunti e veēantė e Valentinit: rregulli i pėrpiktė mendor nė tė cilin ēdo ide pėr aq sa ėshtė e mundur nga pikėpamja njerėzore, shoshitet, kontrollohet e zinxhirėsohet racionalisht nė tė gjitha tė tjerat. Shqiptarėt janė njė popull i ēuditshėm. Tė huajve u duket se kanė njė tėrėsi ligjesh e parimesh qė kundėrshtojnė njėra-tjetrėn, konflikte tė pashėrueshme, grindje tė brėndėshme ku ndryshimet fetare, rajonale dhe kulturore, nxisin impulse tė papėrmbajtshme shkatėrruese, mirėpo pas kėsaj, kur bėhen gati tė shprehin njė gjykim negativ mbi mundėsitė e mbijetesės kombėtare, vėrejmė se si shpėrthen papritmas prej thellėsive tė shpirtit tė tij njė ndjenjė e fortė vėllazėrimi qė tė shtang e tė magjeps.
Valentini e njihte kėtė fenomen tė jashtėzakonshėm, por dėshironte qė tė gjente prova shkencore qė manifestimet e unitetit kombėtar nuk ishin shpėrthime ēastnore tė krenarisė, por simptoma tė pandryshueshme tė njė homogjeniteti tė fshehtė tė themelit tė vet autokton. Ja, kjo ishte arsyeja madhore qė ai iu pėrvesh punės studimore nėpėr rafte e arkiva bibliotekash, duke grumbulluar njė sasi tė bollshme dokumentash tė pa botuara ose tė botuara veē pjesėrisht apo tė mbetura nė dorėshkrim. Qėllimi i tij kryesor ishte sistemimi nė mėnyrė tė qartė i periudhave mė tė trazuara tė historisė shqiptare, nėpėrmjet sitės sė njė kontrolli tė saktė tė dokumentacionit. Pėr kėtė arsye, ai ndėrmorri fushata tė shpeshta kėrkimesh arkivistide nė Itali, veēanėrisht gjatė verės, duke filluar qė nė vitin 1932 nė Arkivin Civil tė Padovės, mė 1934-35 nė atė tė Ambasadės sė Spanjės nė Romė pranė Selisė sė Shenjtė, nga 1935 deri mė 1938, frekuenton dendur Arkivėn Sekrete tė Vatikanit dhe atė tė Shtetit nė Venezia. Mė 1939 shkon nė Napoli, ku viziton Benedeto Crocen, asokohe filozof me famė botėrore, duke i kėrkuar atij tregues shpjegimorė pėr Arkivėn e Napolit dhe njė letėr rekomandimi pėr drejtorin e kėtij arkivi. Madje tregohet se ai su zmpraps sė vazhduari kėrkimet e tij si inspektor i Arkivės historike tė Korfuzit mė 1942, edhe pse gjatė shfletimit tė materialeve i duheshin mjete tė posaēme mbrojtėse nga infeksioni qė mund ti pėrhapte mortaja e njė lloji tė veēantė qė shkakton lunga tė mėdha nė trup e qė mikrobin e saj mund ta mbajė tė mbijetuar pėr shekuj tė tėrė.
Fryt i gjithė kėsaj veprimtarie hulumtuese qenė studime me tė vėrtetė tė ēmuara pėr shkencėn e historiografisė shqiptare, ku mė hollėsisht mund tė pėrmendim serinė e gjatė tė dokumenteve tė botuara nė Leka, nė okelion Pėrpjekje pėr liri tė Shqipnisė nga sundimi turk nė fundin e shekullit tė XXI dhe fillimin e shek. XVII, Hulumtime tė para ndėr arkiva spanjolle pėr historinė e Shqipėrisė; serinė tjetėr tė gjatė tė dokumentave me titull Shkodra dhe Shqipėria nė vitet 1732-1735; Prej dokumentave tė Farlatit, tekst, pėrkthimi nė shqip dhe komenti historik i njė dorėshkrimi anonim shkodran midis viteve 1772-1798, mbi gjėndjen e dioqezės sė Shkodrės; Dokumente mbi kohėn e Mustafa Pashės (1826-1827); Dokumente mbi Pashallarėt e Shkodrės nė shekullin e XVIII, botim ekstraktesh e komentimi historik i Relatave tė paraqitura Princit dhe Senatit nga Zorzi Grimani, proveditor i pėrgjithshėm i Dalmacisė dhe Shqipėrisė (1732-1735); etj, Duke i kėshilluar studiuesit tė dilnin nga rebuloza e miteve patriotike dhe ti pėrvisheshin argumentimeve shkencore, por edhe duke flakur tej vetes pohimet e disa etnologėve dhe linguistėve tė huaj mbi Shqipėrinė, At Zef Valentini filloi tė bindej pėrditė e mė shumė se ishte i pranishėm nė njė komb me fizionomi tė veēantė. Dora-dorės zbulonte tek ai elementė origjinalė dhe me intuitėn qė e karakterizonte, dallonte brenda tij njė strukturė tė fshehtė unitare. Megjithatė, me instinktin e shkencėtarit, ai donte qė tė gjitha kėto cilėsi tė arrinin tė shpalleshin shkencėrisht. Synonte tu vinte sa mė shumė nė ndihmė historianėve tė Shqipėrisė pėr tė pikasur e pėrcaktuar si duhet konturet e qenies shqiptare, e pėr tė saktėsuar kėshtu qėndrueshmėrinė dhe autenticitetin e vlerave origjinale tė racės.
Mirėpo ēelėsin pėr tė zhbiruar hapėsirat e fshehta tė shpirtit shqiptar, atij ia dha kodi i maleve shqiptare, kanuni i Lekė Dukagjinit nė tė cilėn pėrmblidhen rregullat dhe tė drejtat zakonore, qė organizonin jetėn e kėtyre njerėzve. Do tė qe kjo njė dashuri e re pėr jezuitin e pasionuar nga e cila sdo tė shqitej dot gjer nė fund tė jetės. Madje, tregohet se ai u zhyt aq shumė nė njohjen e mentalitetit shqiptar tė rrėfyer nga kanuni, e pėrqafoi atė me aq shumė entuziazėm, saqė shumė gjėra tė jetės (qoftė edhe tė pėrditshme) nisi ti arsyetonte bazuar nė parimet e kėtij Kanuni. Ndaj, nuk ke si tė mbetesh i mahnitur pėrballė ndėrmarrjes qė ai i kushtoi studimit tė kodit tonė zakonor, pėr ti dhuruar kėshtu kėsaj fushe tė kulturės sonė, njė korpus tė tėrė veprash monumentale. E filloi me Mendime paraprake dhe tė pėrgjithshme mbi kanunin tė botuar mė vete nė vitin 1942 nė Studime dhe tekste, sė cilės i shtoi Tributė e Shqipėrisė sė Veriut: Shėnime mbi organizimin e tyre shoqėror dhe politik (botuar nė vitin 1943). Pastaj vazhdoi me Kanunin e Lek Dukagjinit sipas versionit tė Mark Sadikut, tė parit tė djelmnisė sė Shalės (po nė Studime dhe tekste), pėr ta pėrfunduar me ajkėn e hulumtimeve tė tij nė lėmin e studimeve mbi kodin tonė zakonor, ku spikasin: Familja nė tė drejtėn tradicionale shqiptare (Vatikan, 1945); E drejta e komunitetit nė traditėn juridike shqiptare (Firence, 1956), ku trajtohen gjėrėsisht parimet themelore tė sė drejtės publike shqiptare dhe nė shtojca tė veēanta jepet njė informacion i bollshėm mbi fiset antike ilire dhe tributė shqiptare tė mesjetės dhe kohėve moderne, Ligji i maleve shqiptare (Firence,1969), ku pėrmblidhet njė bashkėsi prej 252 dokumentesh mbi tė drejtėn tonė zakonore, tė mbledhura e tė strukturuara nga Zef Valentini, bazuar nė kėrkimet e bėra nga misionet e ndryshme jezuite gjatė viteve 1880-1932; e sė fundi Akte juridike shqiptare, botuar nė dy vėllime, nė Munich nė vitet 1968-1969, dhe kushtuar kujtimit tė historianit me famė ndėrkombėtare Franc Babinger. Ėshtė njė vepėr qė pėrfshin njė korpus interesant dokumentesh nga historia e sė drejtės shqiptare nė njė periudhė tė gjatė kohore. Janė rreth 320 tekste juridike, latine, greke, sllave, italiane, franceze e shqiptare, tė mbledhura nėpėr arkiva e koleksione tė ndryshme, tė pėrkthyera nė latinisht, qė shkojnė qė nga shekulli V e.s. deri nė vitin 1406.
Janė kėto 3 veprat e fundit, maja mė gjeniale e studimeve tė tij nė kėtė fushė, qė sė bashku me pėrshkrimet e Gjeēovit e tė misionarit italian Ernesto Cazzi mbi kanunin, formojnė bazėn themelore pėr njohjen e thellė dhe shkencore tė kėtij aspekti magjepės tė traditės shqiptare. Po ajo qė ia vlen tė nėnvizohet ėshtė se nė tė gjitha kėto punime, filli pėrshkrues i mendimit tė tij ishte kundrimi jo i vlerės letrare tė kanunit si diēka kalimtare, por i shpirtit tė tij tė pavdekshėm, pėr tė vėnė nė lėvizje racėn e vjetėr, me qėllim qė ajo ti shėrbejė krijimit tė njė shteti tė ri e tė pavarur drejt arritjeve tė larta tė qytetėrimit, nė pėrputhje me nevojat e kohrave tė reja. E pikėrisht pėr tė arritur kėtė mision gjatė 8 vjetėve qė drejtoi revistėn Leka, Valentini ndėrrmori njė program tendencė qė synonte analizimin e sė tashmes dhe ndėrtimin e sė shkuarės, qė pėrgjatė njė orvajtje tė guximshme tė vendoste bazat e njė ardhmėrie tė karakterizuar nga cilėsitė e veēanta tė shpirtit etnik, qė janė dashuria pėr lirinė, lidhja e fortė me traditat e shėndosha, ndjenja e lartė e nderit, tek e cila shkrihen njėherėsh ndjenjat e dinjitetit tė drejtėsisė, aq shumė tė pėrhapura mes shqiptarėve nė bazė tė ligjeve tė sakta gdhendur nė kanun.
Nė kėtė kuptim analet historike tė revistės Leka, mbeten njė monument i shkėlqyer i veprės sė ringjalljes kombėtare, qė u nxit dhe u udhėhoq me njė urtėsi gjeniale dhe ngutje vėllazėrore nė shėrbim tė Atdheut tė vet tė adaptuar, Shqipėrisė, nga ana e Zef Valentinit dhe e bashkėpunėtorėve tė guximshėm qė e rrethonin. Edhe pse nė vitin 1940, e ndėrpreu botimin e kėsaj reviste, pėr shkak se siē pohoi ai vetė mė pas, nuk ndihej i lirė tė thoshte atė ēka dėshironte, ndėrmarrjen e vet tė palodhur hulumtuese ai se rreshti kurrė. Nė vitet 1937-40 punon pėr hartimin e njė vėllimi tė ēmuar me titull Sprovė mbi njė rregjistėr historik tė Shqipėrisė tė botuar nė bzshkėpunim me At Fulvio Cordignano, e tė vlerėsuar me ēmim nga Akademia Italiane. Ėshtė ky njė vėllim me rreth 150 faqe, nė tė cilin listohen rreth 1500 dokumente qė i pėrkasin shekujve tė XII-XV, duke arritur saktėsisht deri nė vitin 1568, me njė rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr tė saktėsuar panoramėn historike tė ngjarjeve tė ndryshme nė tė cilat ėshtė trazuar jeta shqiptare gjatė kėtyre shekujve.
Pas kėsaj pėrpjekje triumfale, nė detyrėn e re si kėshilltar i Qendrės sė Studimeve Shqiptare, ai nis pėrpilimin e dy serive tė reja nėn emrin Studime dhe tekste, qė pėrmbajnė njė vėllim me studime dhe tekste juridike dhe njė tjetėr me studime dhe tekste arkeologjike. Gjatė kėsaj kohe, i ngarkuar nga Qendra e Studimeve tė Akademisė Italiane, ai vazhdon tė hulumtojė e tė skedojė disa qindra vepra, shumica prej tė cilave pranė Institutit Oriental tė Romės, pėr tė arritur kėshtu nė hartimin dhe redaktimin e 5 vėllimeve tė mėdhenj tė njė kronologjie krahasuese tė quajtur kontribute tė kronologjisė shqiptare. Ėshtė ky njė tjetėr moment, qė me plot gojėn mund tė emėrtohet i rrallė pėr nga vlera qė ka nė mbushjen e periudhave tė errėta e tė pak-dokumentuara tė historisė sonė. Madje nė parathėnien e vėllimit tė parė, autori shpjegon se ka pėr qėllim tė mbledhė me 16 vėllime me nga 350 faqe secili, ngjarjet mė kryesore historike, etnografike, religjioze e politike tė Shqipėrisė, duke filluar nga epoka e Ilirisė antike deri nė vitin 1945. Kėshtu, vėllimi i parė, sipas idesė sė Valentinit pėrmban kronologjinė e periudhės romano-bizantine nga vdekja e Konstantinit deri nė vdekjen e Teodosit dhe ndarjen pėrfundimtare tė Perandorisė (331-395 p.k). Kurse vėllimi i dytė, i ndarė nė dy pjesė, (nga i cili u botua vetėm pjesa e parė), merret me trajtimin e Invazioneve barbarike tė periudhės 395-700. Nė fakt, materiali i mbledhur dhe i redaktuar nga ana e autorit pėr 5 vėllimet e para shkon deri nė shekullin e XIII.
Gjithėsesi, edhe nė vėllimet e botuara, me aq ndėrgjegjje shkencore dhe me aq dashuri pėr vendin tonė, Zef Valentini arriti tė tregonte me fakte se Iliria nė atė periudhė ka luajtur njė rol tė dorės sė parė nė historinė e Romės, duke i dhėnė asaj: perandorė, gjeneralė e dijetarė tė lartė. Gjejmė ilirė tė mėdhenj jo vetėm nė administratėn civile e ushtarake, por edhe nė lėmin kultur e fetar, ēka dėshmon kontributin tonė me tė vėrtetė tė madh, nė fushėn e euristikės historike. Tė rėndėsishme nė kėtė periudhė janė edhe studimet e llojit tė veēantė qė Valentini kreu mbi numizmatikėn tė kulmuara nė artikujt: Numizmatika saveriane (1939), ku bėhet njė pėrshkrim i hollėsishėm i koleksionit tė kėtij kolegji, me rreth 3500 njėsi monedhash tė ndryshme, ku interes special paraqesin ato ilirike dhe mesjetare; Numizmatika nė Shqipėri (1939) ku bėhet njė panoramė e pėrgjithshme e elementeve numizmatikė tė vendit tonė dhe Sprova mbi numizmatikėn shqiptare (1941), njė seri artikujsh tė fokusuar kryesisht mbi numizmatikėn iliro-epiriote.
Nė vijim tė kėsaj veprimtarie mund tė pėrmendim njė studim tė veēantė mbi arkeologjinė, tė botuar nė Leka, tė pajisur me skica, planimetri e foto, e tė titulluar Ma e bukura kishė e moēme shkodrane, qė i bashkėngjitet njė studimi mė tė gjerė tė quajtur Shėtitje historike nė Shqipėrinė e Veriut, njė punim ky i rrallė, i botuar me vijime gjatė viteve 1941-1942, nė revistėn Drini, i pajisur me mjaft ilustrime tė qyteteve, kishave, kėshtjellave dhe kostumeve shqiptare, pėrbri shumė disenjove tė monedhave tona antike; Njė punim ky qė po tė mblidhet e strukturohet do tė pėrbėnte njė libėr tė mrekullueshėm, tėrheqės e tė rrėfyer kėndshėm, nė rolin e njė guide udhėheqėse pėr kėdo qė donte tė vizitonte Shqipėrinė e tė njihej me aspekte arkeologjike, historike, etnografike, folkloristike e toponomastike tė shoqėrisė sė saj. Pėr fat tė keq, lastrat madje tė shtypura tė librit u varrosėn nėn gėrmadhat qė lanė bombardimet e vitit 1943, po gjithėsesi, njė kopje e bocės sė tij gjendet sot nė Institutin Albanologjik tė Palermos.
Nė po kėto vite zėnė fill edhe shkrimet e para mbi atė qė do tė pėrbėjė mė vonė kryeveprėn e tij nė fushėn e historisė, hulumtimet mbi dokumentet arkivorė tė epokės sė Skėnderbeut. Qė nė pjesėn e parė tė punimit Shėnime mbi historinė kulturore tė Shqipėrisė, (Palermo, 1956), Valentini do tė theksonte se Fryma mbizotėruese perėndimore nė kulturėn e Shqipėrisė nuk duhet ti detyrohet vetėm faktit qė ajo gjeografikisht hapet e tėra para Adriatikut dhe ėshtė pothuajse krejt e mbyllur nga malet pėr karshi Lindjes, por gjithashtu edhe falė ndikimit tė madh ndaj saj tė perandorisė romake, si gjatė periudhės sė parė ashtu dhe gjatė periudhės bizantine e nė vazhdim, nė shpėrhapjen prej Romės sė rrezatimit tė kulturės latine dhe Perėndimore. Njė ide tė tillė ai e kish shtjelluar mė parė edhe nė studimin Qytetėrimi katolik: elementėt romako-katolikė nė kulturėn shqiptare (1940), studim ky me tė vėrtetė erudit, i udhėhequr nga njė kthjelltėsi dhe objektivitet i pazakontė, qė pėrmbledh gjithė historinė e letėrsisė shqiptare qė nga fillimet e saj, pėr tė vėnė theksin nė fokusimin qė ajo ka pasur nė sferėn e kulturės romako-katolike. Por mbi tė gjitha bota jonė kulturore (pse jo dhe ajo shtetėrore) lipset ti kushtojė nderimin dhe respektin e vet mė unikal kėtij hulumtuesi tė jashtėzakonshėm me ndėrgjegje dashurore dhe shkencore pėr Shqipėrinė, qė ajo sot ka nė dorė njė material tė bollshėm pėr tė shtuar faqet mė kryesore tė Historisė sė Shqipėrisė, sidomos ato tė periudhės sė Skėnderbeut.
Pėr fat tė keq, shteti ynė nė vitet e trazuara tė luftės e nė vazhdim, tregoi mė e pakta njė shenjė tė lartė mosmirėnjohje ndaj njė njeriu qė me famėn e krijuar nėpėrmjet dy revistave qė drejtoi dhe aktivitetit tė stėrmadh nė fushėn e Albanologjisė, kish arritur tė pėrfaqėsonte njė nga majat mė tė larta nė etikėn dhe iluminimin e kulturės shqiptare tė atij brezi tė viteve 30-tė, qė u shfaq plot energji e vullnet pėrtėritės nė skenėn shoqėrore dhe politike tė Shqipėrisė. Nga mirėdashės dhe mirėbėrės i kulturės sonė kombėtare, ai u shndėrrua menjėherė nė njė armik tė Atdheut, madje nė njėrin nga mė tė rrezikshmit. Se si mund tė klasifikohet i tillė njė njeri kaq i ditur, kaq i butė, kaq i qetė e i ndrojtur, e mbi tė gjitha kaq shqiptardashės, ndoshta ėshtė njė enigmė qė sdo tė zgjidhet kurrė. I shpėtuar, ndoshta falė intuitės sė Koliqit, i cili duke parė pėrkeqėsimin e gjendjes nė Shqipėri e dėrgon tė punojė nė arkivat e Italisė, ai do tė vazhdonte tė kėrkohej pėr vite tė tėra e tė proēesohej vazhdimisht nga ana e rregjimit komunist, njėlloj si kriminelėt e tjerė tė luftės, si ai qė kish guxuar tė monopolizonte kulturėn shqiptare apo si spiun i vjetėr i SIMit e Gestapos, - siē tregon vetė Valentini nė kujtimet e tij. Por nė kėtė pikė, do tė qe me vlerė tė citonim njė pasazh nga njė shkrim i vonshėm i Koliqit me rastin e 70-tė vjetorit tė lindjes sė Valentinit, ku ai thekson: ai nuk u morr kurrė me politikėn militante. Aq mė tepėr qė njė qėndrim i tillė del qartė nė pah edhe nga citimet e kujtimeve tė At Valentinit ku ai shprehet: Kam luftuar gjithmonė hapur marksizmin si koncept, por kam luftuar gjithashtu edhe ēdo koncept fashist qė nuk mė dukej i pranueshėm. Ndaj, do tė ishte e rėndėsishme tė nėnvizohej qėndrimi qė ai ruajti pas largimit nga Shqipėria, duke shfaqur prerazi madhėshtinė e njė shpirti fisnik dhe dashurinė e vet tė kulluar e sublime pėr tė, njė dashuri qė gjallonte veē pėr hir tė vetvetes, qė buronte nga vetė thelbi i qenies e qė ngrihej mbi zhgėnjimet, mohimin apo mosmirėnjohjen.
Menjėherė pas luftės, mė 1945 At Zef Valentinit nė Itali i caktohet drejtimi i revistės kulturore Letture, njė revistė tė cilėn ai e orientoi, strukturoi dhe frymėzoi nė mėnyrė aq efikase, sa qė brenda 10 vitesh tė aktivitetit ajo arriti tė transformojė nė mėnyrė radikale gjithė kėndvėshtrimin kritik katolik italian pėrballė letėrsisė moderne. Me kėtė qėllim, Valentini sajoi e mė nė fund ia doli mbanė edhe tė diktojė edhe rregullat e reja, tė kritikės katolike nė pėrzgjedhjen e kėsaj literature. Madje tregojnė se pėr tė pėrballuar sa mė mirė rreziqet e profesionit tė tij tė ri si kritik letrar, Valentinit asokohe mesoburrė, me flokė ende tė zinj e tė dendur iu desh tė linte njė mjekėrr tė gjatė e tė rruar me kujdes. Letėrsia ėshtė njė botė misterioze, e ndėrlikuar, kėshtu qė nevojitet njė mjekėrr e dendur, shenjė e njė diturie dhe njė pėrvoje tė gjatė jetėsore, pėr tė qarkulluar sa mė i mbrojtur nė rrethet e kolegėve apo shkrimtarėve qė recensoj rrėfente ai me shaka. Ėshtė pikėrisht kjo periudhė ku nisin edhe miqėsitė e mėdha. Kėshtu, ai bėhet mik i ngushtė i botuesit Bompiani, me tė cilin shkėmbente shpesh batuta humori, por miqėsi tė forta zė edhe me Mondadorin dhe Vallecchin, Safanin apo Marcellianin. Pėr tu pėrmendur kėtu edhe miqėsitė me autorė tė njohur, ku mė tė veēantė pėr tė qenė Bacchell dhe Sagonaro.
Megjithatė, ishte pikėrisht metoda e tij e hartimit tė njė kritike, cilėsia e lartė e mendimit tė tij kritik, tė shquar pėr shqetėsimin gjithmonė tė gjallė, kuriozitetin gjithnjė tė pashterrur e tė shtrirė nė ēfarėdo lloj caku tė ri, besnikėria e pasuruar me harenė mė tė madhe tė mundshme ndaj ndershmėrisė intelektuale, ato qė pas disa mijėra recensionesh i dhanė emėrtimin Papa Gjovani i kritikės. Nė kėtė aspekt, mund tė dallojmė si madhėshtore interpretimet e tij sa tė thella aq edhe tė guximshme mbi Hamletin Shekspirian apo nė atė qė mbahet si perla e recensioneve valentiniane, tė quajtur Roma oratoriane mbi njė libėr tė titulluar Jeta e lutjeve nė artin e Romės. Megjithatė, dashuria e tij mė e thellė shpirtėrore, Shqipėria dhe historia e saj, nuk e la kurrė tė qetė. Pas drejtimit tė Letture, duke filluar qė nga viti akademik 1952-53, pas vdekjes sė profesor Gaetano Pettvota, Ventini pas shumė pėrpjekjeve, lejohet tė drejtojė katedrėn e gjuhės dhe literaturės shqiptare nė Universitetin e Palermos. Kėtu, ai shpalos gjithė dijet e tij mbi botėn shqiptare dhe gjithė zellin e vet tė parrėfyer mbi Shqipėrinė. Nxit profesor Karl Gurakuqin tė hartojė njė gramatikė tė gjuhės shqipe, shkruan vetė pėr ta pėrdorur si tekst mėsimor dispencėn Shėnime mbi historinė e kulturės shqiptare, mban leksione mbi kanunin, mbi Fishtėn dhe Koliqin, mbi Mjedėn e Bernard Palaj, duke u bėrė kėshtu shėmbulli i njė pėrkushtimi autentik nė punė dhe i njė forme altriuzmi nga mė fisnikėt qė mund tė ekzistojė.
Ndėrkaq, vit pas viti, me njė zell vėrtet tė pashoq, me njė durim tė mrekullueshėm e me njė dashuri e kopetencė shkencėtari, aktiviteti i tij i drejtonte energjitė e veta kah asaj qė do tė ishte projekti mė madhor i gjithė jetės, korpusit gjigand prej 30 vėllimėsh, tė mbledhura e tė dokumentuara mes mijėra e mijėra skedash biblioteke, tė titulluar Akte albane-venese tė shekullit XIV-XV, njė kompleks ky sa monumental aq edhe i gjithanshėm, rigorozisht shkencor, qė pėrmbledh njė numėr prej 4000 dokumentesh qė, sipas vėllimeve, datojnė qė nga viti 1301 deri nė vitin 1447, duke pėrbėrė kėshtu panoramėn gjėrėsisht mė tė plotė dokumentare qė ekziston deri mė sot pėr historinė e Shqipėrisė. Nga ana tjetėr, kjo vepėr ėshtė e njė rėndėsie kapitale edhe pėr dy arsye tė tjera. Sė pari, ajo shėnon kulmimin e njė studimi kapilar dokumentacionesh mbi historinė e pėriudhės sė Skėnderbeut dhe veēanėrisht mbi lidhjet shqiptaro-venedikase qė fillon me artikujt mė tė hershėm Venecia dhe Shqipėria, ku shtjellohen lidhjet e shumta tregtare, kulturore dhe politike midis kėtyre dy vendeve; Vazhdon me Instalimet venedikase nė Shqipėri gjatė shekullit XIV-XV (1966)., njė studim ky i hollėsishėm mbi njė periudhė tė caktuar tė kėtyre marrėdhėnieve, atėherė kur pėrfaqėsuesit e Princit dhe komunitetet shqiptare vendosėn ngritjen e instalimeve venedikase nė tokėn shqiptare, veēanėrisht pėrgjatė bregdetit, me qėllim sigurimin e trafikut tė mallrave nė Adriatik; pėr tė pėrfunduar me Statutin personal tė Shqipėrisė nė epokėn e Skėnderbeut (1966), njė vepėr kjo me shėnime tė mbledhura nga arkivat e Republikės sė Venecias, qė sjell mjaft vėrtetėsi mbi historinė e Skėnderbeut, kėtij kampioni tė kristianizmit dhe pararoja e Evropės pėrballė turqve, siē e pėrcakton vetė Valentini.
Sė dyti, ky korpus monumental vėllimesh hedh mjaft dritė rrezatuese mbi marrėdhėniet e Shqipėrisė me perėndimin, qė shkojnė pėrtej kėtyre shekujve, thellė gjer nė historinė e Romės, duke i ngritur kėshtu njė pėrmendore madhėshtore kėtij profili tė kulturės shqiptare. Nė kėtė pikė, do tė qe me vend tė citonim pasazhe nga letrat e dy profesorėve tė njohur tė Universitetit tė Mynihut, nė lidhje me vlerėn e saj; kėshtu, profesor Stadmüller shkruan se kėto vėllime janė
dėshmi mbresėlėnėse tė kėmbėnguljes sė tij tė shquar pėr erudicion, ndėrsa doktor Martin Camaj shprehet se botimi i kėtyre dokumenteve po bėn mjaft bujė nė rrethet shkencore gjermane duke bėrė qė At Zef Valentini tė konsiderohet sot historiani mė i madh i kohės, jo vetėm nė Shqipėri, por njeri nga mė tė mėdhenjtė nė gjithė Gadishullin Ballkanik.
Ja, pse Papa Pauli VI, nė atė ditė prilli tė vitit 1968, u shpreh me fjalė aq lėvdonjėse e triumfale pėr kėtė albanolog tė madh, qė sa herė flitet pėr punėt e Shqipėrisė nuk thotė kurrė
Shqiptarėt
, por Ne shqiptarėt
, pėr kėtė njeri qė luftoi gjithė jetėn, pa lėnė rast pa humbur pėr ta lartuar emrin e Shqipėrisė, historinė dhe kulturėn e saj, para syve tė gjithė botės, siē qe psh. rasti i njė konference tė mbajtur nė Romė (1966) ku nėpėrmjet referatit Shqipėria dhe ekumenizmi ai arriti qė me fakte e dokumente tė theksojė kontributin e ēmuar tė shqiptarėve dhe arbėreshėve nė lėvizjen kulturore dhe universale ekumenike. Ndaj, ėshtė me tė vėrtetė shtangėse, por edhe e hidhur nė thelbin e vet, qė njė autor i tillė i pėrmasave ndėrkombėtare nė Albanologji tė mos ketė rrezatuar me gjithė fuqinė e diellit tė tij shqiptar-dashės nė hapėsirat e ftohta kulturore dhe akademike tė Shqipėrisė sė pas 90-ės. Si ėshtė e mundur tė lihet nė harresė lėvdata e pazakontė e njė Pape? Si mund tė ketė ndodhur vallė anashkalimi i njė historiani me njė famė tė tillė? Gjithėsesi, hija ku ai ėshtė lėnė duhet tė ndriēohet medoemos; ajo sduhet tė ngelet pre e skutave tė egoizmit qoftė intelektual qoftė njerėzor. Nė kėtė vit tė 25-vjetorit tė vdekjes sė tij, do tė qe nė nderin dhe dinjitetin tonė kombėtar qė figura e tij tė nderohej ashtu siē e meriton. E kjo jo vetėm pse veprat qė ai la pas mund tė na shėrbejnė si njė domethėnie e sigurtė nė konjukturat e sotme gjeopolitike, por edhe pse ėshtė e njė rėndėsie jetike qė shoqėria shqiptare ta kthejė kokėn e ta shohė drejt e pėrballė kėtė diell dashurie dhe erudicioni, tė atij qė mund tė quhet pa pikė droje emblema e njė albanologu tė madh, por mbi tė gjitha e njė albanofili tė jashtėzakonshėm.
Pėrgatitur nga Ndriēim Kulla dhe Dritan Thomollari
Gazeta ALBANIA, 2-12-2004
Kush ishte Lekė Dukagjini?
Lekė Dukagjini ėshtė figura e dytė arbėrore e shekullit tė XV-tė pas Skėnderbeut, qe u mundua dhe e vazhdoi luften edhe pas vdekjes se Heroit Kombetar.Per studiuesit, me trashegimine e tij te "Kanunit", ai gjykohet si nje figure e plotesuar e Arberise Mesjetare, qe ka luftuar per identitet. Duhet thene se, deri me sot, nuk mjaftojne dokumentat per te treguar fytyren e vertete te Leke Dukagjinit.
Ai ishte bashkekohes i Skenderbeut dhe si per nje koincidence dhe ai u be i njohur, si Skenderbeu, kur mori ne zoterim, principaten, qe i la trashegim i ati. Pal Dukagjini, i ati i tij, vdiq ne vitin 1446. Me qender ne Lezhe, Principata e Dukagjineve perfshinte Zadrimen, zonat ne veri dhe verilindje te Shkodres, qe sot jane te mbytyra nga uji i Drinit dhe shtrihej me nje kryeqender te dyte, me qytetin e Ulpianes, dhe zoterimet ishin deri afer Prizrenit.
Referuar autorit te monografise, Cobani, Leka kishte marre nje kulture te gjithanshme, qe ne ate kohe i shkonte per shtat frymes humaniste te Rilindjes Evropiane dhe ne qytete te tilla si ne Venecia, Raguze apo Shkoder.
Duke iu kthyer kohes se tij, kontakti i pare me Skenderbeun i familjes, ka qene ne Lidhjen e Lezhes me 1444 me Palin, te jatin e Lekes. Emri i familjes, qendron pak ne kronika sepse, me vone historia duket se eshte e fokusuar vetem ne figuren e Skenderbeut, qe ne ate kohe, kishte nje kontakt shume te madh, me Oborret me ne ze te Evropes dhe emri i tij ishte teper i lakuar nga te gjithe.
"Leke Dukagjini ishte princi me i fuqishem shqiptar pas Skenderbeut dhe me me autoritet, prandaj u be pre e intrigave te politikes veneciane (dhe te historianeve) derisa Sinjoria e ndjeu rrezikun e Portes se Larte, krejt afer pragut te shtepise se vet dhe u bashkua realisht me rezistencen e shqiptareve, duke i shpallur lufte Perandorise Osmane (1463). Pas ketij viti, venecianet pushuan se perfoluri Leke Dukagjinin", thote Tonin Cobani, ne nje nga studimet e tij, kushtuar pak kohe me pare Dukagjinit te Ri.
Por, duhet thene se kronikanet e kohes kane shkruar per disa prej bemave te Leke Dukagjinit perkrah Skenderbeut, deri ne vdekjen e heroit (1468) dhe me pas ne krye te trupave shqiptare, perkrah forcave veneciane, derisa Sinjoria nenshkroi paqen me Porten e Larte (1479). Pas kesaj, historianet heshtin.
Gojedhena na ben me dije se Leke Dukagjini e vazhdoi rezistencen ne krye te trimave te principates se tij derisa ishte gjalle. Ne fund te viteve '50 ne shekullln e XV, nga kronikat e kohes permendet se Principata e Dukagjineve nuk ka me asnje nga qendrat e veta te zhvilluara. Lezha u eshte dorezuar venedikasve (1393), Ulpiana, kryeqyteti i principates eshte shkaterruar me themele nga turqit e keshtu me rradhe.
"Ne keto kushte, Leke Dukagjini ka shkuar dhe i eshte drejtuar nje keshtjelle ne Zadrime, per ta pasur si rezidence princerore, por u sulmua nga Skenderbeu, i cili ua ktheu menjehere venedikasve. Pa nje rezidence princerore dhe, per nje fare kohe, ne mes te tri zjarreve (turqit, venedikasit dhe Skenderbeu), Leke Dukagjini gjeti strehim ne thellesi te maleve te principates se tij, ku ndertoi saraje e keshtjella se bashku me banoret e lire te atyre aneve, te cilet kryezotin e tyre te deres se Dukagjineve me gruan e tij, Teodoren e Muzakajve te Beratit dhe te gjithe oborrtaret qe i shkonin pas, i rrethuan me mikpritje e respekt", shkruan studjuesi.
Dhe, referuar dokumentave te kohes, ishin po keta malesore te Principates se Dukagjineve, te njohur per trimerite e tyre, qe jo vetem e ndihmuan per te ngritur fortesat e tij, por edhe te siguronte kuoten e ushtareve, qe duhej te sherbenin nen flamurin e Lidhjes se shqiptareve.
Por, ne kete kohe eshte dukur edhe madheshtia e Lekes. Ai, duke iu pergjigjur besimit te ushtareve te tij, u siguroi ushtareve te tij shume mbrojtje dhe kur vdiq Skenderbeu edhe lirine e tyre, brenda organizimit fisnor. "Te cilen, ne kushtet e krijuara, e institucionalizoi me rioarganizimin e pleqesive mbi baze fshati e krahine. Gjate kesaj periudhe (1458-1481), kur ai udhehiqte te gjitha kuvendet dhe pleqesite e malesoreve, u ngjiz Kanuni, qe u trashegua brez pas brezi, si praktike gjykimi dhe permes fjaleve te urta, te formuluara apo te rithena prej tij, rast pas rasti, si sentenca juridike".
Duhet thene se per shekuj me rradhe, Kanuni mbeti i pashkruar dhe vetem do te vinte koha e Shtjefen Gjecovit, qe filloi te grumbullonte, ate qe populli e kishte plazmuar ne mendjen e tij, per shekuj me rradhe.
Ne ditet tona, lavdia e tij e prekshme, mund te ndjehet nga rrenojat e Shurdhahut, afer Vaut te Dejes, ish residenca e tij; ndersa ajo ligjvenese, mund te shijohet nga vepra e tij monumentale "Kanuni" mbledhur nga At Gjecovi, ne fillim te shekullit te kaluar. B.an
Kronologjia e jetės sė tij
Nė shek.VII-tė permenden per here te pare "Dukagjinet e Arberise". Disa mendojne se mbiemri Dukagjin rrjedh nga emri i fshatit Dukagjin, diku ne kufirin e rrethinave te Pukes me Mirditen, afer fshatit Dardhe, ku kane qene te vendosur fillimisht te paret e Principates se Dukagjineve.
1202-4 Dukagjinet pushtuan Zadrimen dhe u shtrine shume shpejt ne Shqiperine e veriut me kryeqender Lezhen. Disa mendojne se ne kete kohe Dukagjinet u shfaqen ne trojet arberore te ardhur nga Franca si kryqtare dhe se mbiemri Dukagjin u formua nga perngjitja e titullit Duke me emrin Gjin ose Duka i Gjinit, qe do te thoshte Djali i Gjinit.
1356 Kur osmanet shkelin per here te pare ne Ballkan, Principata e Dukagjineve eshte zgjeruar ne Shqiperine veri-lindore dhe ka nje qender te dyte ne Fand, krahine e Mirdites se sotme. Disa mendojne se aso kohe Principata e Dukagjineve perfaqesohej me dy dege.
1389 Beteja e Fushekosoves. Thyhet nga osmanet koalicioni ballkanas, ne te cilin bente pjese edhe Principata e Dukagjineve, sadoqe nder burime nuk permenden.
1393 Dukagjinet ua dorezojne qytetin e Lezhes venedikasve, qe te mos binte nen sundimin e osmaneve, duke ruajtur te drejten e nje te tretes se te ardhurave.
1406 Princi Pal Dukagjini (1384-1446), i permendur per urtesi, vihet ne krye te Principates se Dukagjineve me kryeqender Ulpianen (qytet i themeluar prej tij), ku mbreteron se bashku me te vellane Nikolle Dukagjinin, i shquar per trimeri.
1410 Lind ne Ulpiana princi trashegimtar i Pal Dukagjinit, Leke Dukagjini, formimi kulturor i te cilit mendohet te jete bere ne qendra te zhvilluara te kohes, si Shkodra, Raguza, Venecia. Leka ka pasur edhe nje vella, Palin, me zgjuarsi te jashtezakonshme, por te verber; nje moter, Roza, me bukuri te rralle e shume krenare dhe, ndoshta, nje tjeter me emrin Maria, qe do te behet gruaja e Gjon Muzakes se Beratit.
1432 Pal Dukagjini me te vellane, Nikollen, mbeshtesin se bashku me Topiajt Aranit Komnenin, vjehrrin e ardhshem te Skenderbeut, ne kryengritjen e tij te suksesshme kunder forcave osmane. Motra e Aranit Komnenit ka qene gruaja e Pal Dukagjinit, e ema e Lekes.
1444 Pal dhe Nikolle Dukagjini jane pjesemarres te Beselidhjes se Skenderbeut ne Lezhe. Ata mbeshtesin Lidhjen me 5 000 ushtare nga 15 000 qe kishte gjithsej Skenderbeu. Pali shoqeron Skenderbeun ne Kruje.
1444 Beteja e Torvjollit ku marrin pjese edhe trupat e Principates se Dukagjineve nen komanden e Tanush Topise. Pali, se bashku me princer te tjere, do te prese ne Kruje Skenderbeun per ta pershendetur per fitoren.
1445 Ne dasmen e Mamices, se motres se Skenderbeut ne Muzakine, shfaqet per here te pare princi Leke Dukagjini. Dueli i tij me Leke Zakarine per doren e princeshes se bukur Jerina Dushmani.
1446 Vdes Pal Dukagjini. Vendin e tij ne krye te Principates se Dukagjineve e ze i biri, Leke Dukagjini.
1447 Vriten ne pusi Leke Zakaria se bashku me Bozhdar Cernovicin dhe per kete perflitet Leke Dukagjini.
1447 Nikolle Dukagjini, i nxitur nga njerezit e Skenderbeut, pushton perkohesisht Shatin, nderkohe qe Dejen e kane marre venedikasit. Skenderbeu i shpall lufte Venedikut.
1447 Leke Dukagjini martohet me Teodoren, motren me te vogel te Gjon Muzakes se Beratit. Nuk paten femije. Dukagjinet qe do te permenden pas Leke Dukagjinit ne Itali apo ne sherbim te Perandorise Osmane, rrjedhin nga familje te adaptuara prej Pal Dukagjinit ose prej Lekes.
1447-8 Skenderbeu rrethon Dejen, Shkodren dhe Durresin, qytete ne zoterim te venedikasve. Perkrah Skenderbeut eshte Nikolle Dukagjini.
1448 Paqja e Skendebeut me Venedikasit. Leke Dukagjini nuk merr pjese.
1451 Martesa e Skenderbeut. Leke Dukagjini nuk merr pjese.
1451-2 Komploti i Krrabes kunder Skenderbeut. Perflitet Leke Dukagjini.
1452 Pajtimi i pare i Leke Dukagjinit me Skenderbeun ne Durres.
1454 Breksamus, diplomat i Leke Dukagjinit, perfaqeson Skenderbeun te mbreti i Napolit. Pensioni 300 dukatesh per Leken prej mbretit Alfons.
1458 Bie Prizreni, qendra me e zhvilluar tregtare e kulturore e Principates se Dukagjineve, nderkohe qe kryeqyteti, Ulpiana, duhet menduar i shkaterruar nga themelet para Prizrenit.
1458 Leke Dukagjini pushton keshtjellen e Shatit qe ishte ne zoterim te venedikasve. Skenderbeu nderhyn me trupat e tij dhe ua kthen venedikasve.
1458-81 Leke Dukagjini nderton disa keshtjella ne thellesi te trojeve te principates se vet, forcon pushtetin vendor te malesoreve, shtetas te tij, qe jetonin brez pas brezi ne gjendje te lire dhe institucionalizon permes praktikave gjyqesore nje sistem juridiko-popullor, qe do te trashegohet permes fjaleve te urta te thena nga ai, si nje veper fondamentale e kultures humaniste shqiptare. Kjo veper, e ruajtur ne nje shqipe kaq te bukur, qe u mblodh nga Shtjefen Gjecovi ne kapercyellin e shek.XIX-XX eshte Kanuni i Leke Dukagjinit.
1461 Perflitet Leke Dukagjini se u eshte drejtuar turqve per aleance. Papa Piu II e kercenon me ckisherim.
1463 Papa Piu II nderhyn per pajtimin e Leke Dukagjinit me Skenderbeun.
1463 Pajtimi i dyte me Skenderbeun. Leka bashkohet me Lidhjen e Skenderbeut, Venedikun dhe Ivan Cernovicin e Malit te Zi.
1465 Ne betejen e Sfetigradit, Leke Dukagjini shpeton prej vdekjes Skenderbeun.
1466 Leka dhe Nikel Moneta komandojne 13 mije forca shqiptare perkrah Skenderbeut kunder Ballaban Pashes.
1468 Ne Shkoder thyhen trupat osmane prej ushtrise shqiptare pa pjesemarrjen e Skenderbeut. Mendohet se kjo fitore eshte arritur nen drejtimin e Leke Dukagjinit.
1468 Vdes Skenderbeu. Leke Dukagjini eshte nder kryetrimat shqiptare qe iu ndodh prane deri ne castet e fundit te jetes.
1477 Leka ne mbrojtje te Krujes, ku duhet te kete mbetur i plagosur, pasi u perfol se mbeti i vrare.
1479 Venecianet nenshkruajne pushtimin e Shqiperise prej turqve, por Leke Dukagjini vazhdon rezistencen keshtjellave, qe kishte ngritur thellesive te maleve te principates se tij.
1481 Leke Dukagjini permendet per here te fundit ne dokumentet e kohes, duke kaluar nga Raguza per ne principaten e tij.
1481 Mendohet vdekja e Leke Dukagjinit, pinjolli me i fundit i Principates se Dukagjineve. Asnje dokument nuk flet per vendvarrimin e tij. Gojedhena thote se iku duke bekuar lirine e viseve shqiptare dhe duke mallkuar roberimin e tyre, derisa te zotet te kthehen ne trojet e veta.
At Shjefen Gjecovi.Themelus i koleksionit te parė arkeologjik nė trojet shqiptare
Nji ndėr figurat mė tė rėndėsishme[/size][/b] dhe mė tė qėndrushme tė Rilindjes Kombtare, asht edhe Atė Shtjefėn Gjeēovi.U lind mė 12 korrik 1874 nė Janjevė tė Kosovės. Mėsimet e para i mori nė vendlindje, i vazhdoi nė Kuvendin franēeskan tė Troshanit (Shqipėri), nė Dėrventė (afėr Banja LLukės) dhe nė Fojnicė e Kresheve tė Bosnes e Hercegovinės. U shugurua prift nė Zllakuqan (afėr Klinės), mė 25 korrik 1896. Shėrbeu nė Zllakuqan, Pejė, Gllogjan tė Pejės, nė Gjakovė e Zym tė Hasit tė Thatė tė Kosovės, si dhe nė Theth, Gomsiēe, Rubik, tė Kurbinit, Vlo-rė, Prekal tė Shalės e vende tė tjera tė Shqipėrisė si edhe nė Zarė tė Kroacisė e Livno tė Hercegovinės. U vra nga okupatori serb nė Zym tė Hasit tė Thatė, mė 14 tetor 1929. Atė Shtjefėn Gjeēovi u lind dhe u rrit nė shtratin e Rilindjes Kombėtare. Ishte personalitet i rrallė i fesė dhe i kombit. I nderuar nga mbarė kombi shqiptar ishte pishtar i devotshėm i shqiptarizmės, atdhedashurisė dhe i arsimit e kulturės shqiptare. Atė Shtjefėn Gjeēovi bėri gjurmė tė pashlyeshme nė fushėn e teologjisė sė krishter (Katolike), nė fushėn e arsimit, tė arkeologjisė, historisė, etnografisė, mbledhjes, sistemimit e kodifikimit tė tė drejtave zakonore shqiptare, mbledhjes sė fol-klorit, nė fushėn e krijimtarisė sė prozės e poezisė, si edhe tė pėrkthimeve. Gjeēovi ishte njė figurė poliedrike qė do tė thotė se vepra dhe kontributi i tij pėrbėjnė tiparet dalluese tė atdhetarizmit e ilumini-zmit shqiptar. Ai hapi 11 shkolla shqipe dhe punoi nė detyrėn e mėsuesit tė sh-qipes nė mė shumė se 20 tė tjera (Shko-lla).Themeloi koleksionin e parė arkeologjik nė trojet shqiptare. Pėr kontributin dhėnė afirmimit tė vlerave kombėtare fi-toi admirim nė nivelin kombėtar dhe nga qarqet shkencore evropiane, pėr ēka edhe u titulla doktorit nderi nė Universitetin e Lajpcigut tė Gjermanisė. Ndėr veprat mė tė rėndėsishme tė Atė Shjefen Gjeēovit qė kanė lėnė gjurmė nė letėrsinė shqipe dhe pėrgjithsisht nė kulturėn tonė janė: "Dashnia e atdheut" (19-01), "Jeta e shėn Luēisė" (1904), "Agimi i Gjydetnisė" (1910), "Nji argtim arkeolo-gjik" (1902), "Sebaste s'Armeni apo nė Arbėri" (1921), "Trashėgime thrrake?iliriane" (1924), "Trashėgime pellazge nė traditėn shqiptare" (1914), si dhe veprat qė u botuan mė vonė si "Kanuni i Lekė Duka-gjinit" (1933), "Shėrbyesi i botės ose Jeta e Jezu Krishtit" (1997), apo veprat qė ndodhėn nė dorėshkrim, si "Trashėgime ilire nė traditėn shqiptare", "Pėrrallat popullore" (1903), "Doke e zakone vdekjeje" (1907), "Mėnyra e jetės nė Malci" (1908), "Doke e zakone dasmash" (1910?1911) si dhe pėrkthimet e botuara "Atil Reguli" (1912), "Vajza e Orleansit" (1916), "Mark Kuli Kryeqitas" e shumė e shumė tė tjera. Atė Shtjefen Gjeēovi krijoi mbi 10 mijė faqe materiale e krijime tė tjera tė fushave tė ndryshme. Nė shenjė tė pėrkujtimit tė Atė Shtje-fėn Gjeēovit, tash e 29 vjet me radhė nė Zym tė Hasit tė Thatė mbahet manifestimi tradicional kulturo?letraro?shkencor "Ta-kimet e Gjeēovit", pastaj emrin e tij e mbajnė shumė shkolla fillore e tė mesme nė Kosovė, si dhe klubi letrar nė Zym e shumė grupe letrare nėpėr shkolla fillore e tė mesme tė Kosovės, si arkeologėt e gru-pit tė Historisė nė Universitetin e Prishti-nės.Ai la gjurme ne fushen e arsimit, arkeologjise, historise, etnografise, dhe sidomos ne sistemimin e kodifikimit te te drejtave zakonore shqiptare, mbledhjes se folklorit, sic e deshmon eseja "Trashigimi thrako-ilirjane". Nje figure poliedrike tipar edhe per disa personalitete te iluminizmit shqiptar. Per kontributin ne afirmimin e vlerave kombetare qe paten jehone ne qarqet shkencore evropiane, atij iu dha titulli Doktor Nderi ne Universitetin e Lajpcigut, Gjermani(Shtjefėn Gjeēovit).
NAIM FRASHERI
Figura qėndrore e letėrsisė shqiptare tė Rilindjes, ai qė u bė shprehės i aspiratave tė popullit pėr liri e pėrparim, si poet i madh i kombit, ėshtė Naim Frashėri, bilbili i gjuhės shqipe. Naimi lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, qė ishte edhe njė qendėr bejtexhinjsh. Mėsimet e para i mori tek hoxha i fshatit nė arabisht e turqisht. Qė i vogėl nisi tė vjershėronte. Studimet e mesme i kreu nė Janinė, nė gjimnazin e njohur "Zosimea". Aty horizonti i tij kulturor u zgjerua sė tepėrmi, njohu letėrsinė, kulturėn dhe filozofinė klasike greke e romake, ra nė kontakt me idetė e Revolucionit Borgjez Francez dhe me iluminizmin francez. Duke pėrvetėsuar disa gjuhė, si: greqishten e vjtėr e tė renė, latinishten, frėngjishten, italishten e persishten, Naimi, jo vetėm qė mori bazat e botėkuptimit tė vet, por njohu edhe poezinė e Evropės e tė Lindjes. Tė gjitha kėto tradita poetike ndikuan nė formimin e tij si poet. Mė 1870, pas mbarimit tė shkollės, shkoi pėr tė punuar nė Stamboll, por u prek nga turbekulozi dhe u kthye nė Shqipėri nė klimė mė tė shėndetshme.
Gjatė viteve 1872-1877 Naimi punoi nė Berat e nė Sarandė si nėpunės. Kjo periudhė pati rėndėsi tė veēantė nė formimin e tij. Atdhetar e si poet. Ai njohu mė mirė jetėn e popullit, zakonet, virtytet dhe aspiratat e tij, gjuhėn e bukur e shpirtin poetik tė njerėzve tė thjeshtė, krijimtarinė popullore, bukurinė e natyrės shqiptare.Ndėrkohė vendi ishte pėrfshirė nė ngjarjet e mėdha tė lėvizjes ēlirimtare, qė do tė sillnin formimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenitmė 1878, udhėheqės i sė cilės ishte Abdyli, vėllai mė i madh i Naimit. Naimi dha ndihmesėn e vet pėr krijimin e degėve tė lidhjes nė Jugun e Shqipėrisė, pėrkrahu dhe pėrhapi programin e saj. Mė 1880, kur veprimtaria e Lidhjes ishte nė kulm, ai shkroi vjershėn e gjatė "Shqipėria", nė tė cilėn shpalli idetė kryesore tė Rilindjes. Me kėtė krijim Naimi niste rrugėn e poetit kombėtar. Mė 1881 Naimi u vendos pėrfundimisht nė Stamboll, ku u bė shpirti i Shoqėrisė sė Shkronjave dhe i lėvizjes sė atdhetarėve shqiptarė. Gjithė forcat dhe talentin ia kushtoi ēėshtjes kombėtare, punoi pėr ngritjen e shkollės shqipe dhe hartoi libra pėr tė, shkroi vjersha, pėrktheu e botoi vazhdimisht, duke ndihmuar pėr zhvillimin e letėrsisė sonė, pėr botim edhe tė shumė veprave tė autorėve tė tjerė. Lėvizja kombėtare, idealet e ēlirimit tė Shqipėrisė, tė pėrparimit e tė qytetėrimit tė saj, u bėnė faktori themelor qė ndikoi nė formimin e Naimit si poet e atdhetar.
Krijimtaria e gjerė letrare e Naimit, me veprat poetike e didaktike, kap njė periudhė tė shkurtėr prej 13 vjetėsh (1886-1899). Vetėm nė vitin 1886 ai botoi veprat "Bagėti e Bujqėsia", "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "Histori e pėrgjithshme" dhe poemėn greqisht "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve", "E kėndimit ēunavet kėndonjėtoreja". Mė 1885 botoi pėrmbledhjen me vjersha persisht "Tehajylat" (Ėndėrrimet) mė 1888 botoi "Dituritė", mė 1890 "Lulet e verės", mė 1894 "Parajsa dhe fjala fluturake", mė 1898 "Historia e Skėnderbeut" dhe "Qerbelanė" dhe mė 1889 "Historia e Shqipėrisė". Sėmundja dhe lodhja e madhe ia keqėsuan shėndetin poetit, zemra e tė cilit pushoi sė rrahuri mė 20 tetor 1900, nė moshėn 54-vjeēare, i zhuritur nga malli pėr atdheun dhe me brengėn qė s'e pa dot tė lirė.Vdekja e poetit qe njė zi e vėrtetė kombėtare. Shqiptarėt kishin humbur atdhetarin e kulluar, apostulin e shqiptarizmės, poetin e madh. Dhembjen dhe vlerėsimin pėr Naimin e shprehu bukur elegjia e Ēajupit, qė niste kėshtu:
Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri,
mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai.
Naim Frashėri vuri themelet e letėrsisė kombėtare shqiptare. Vepra e tij shėnoi lindjen e njė letėrsie tė re me vlera tė vėrteta artistike. Ajo shprehte aspiratat e shoqėrisė shqiptare tė kohės dhe ndikoi fuqishėm nė luftėn e saj pėr liri e progres.
Naimi krijoi traditėn e letėrsisė patriotike, qytetare, ai solli nė letėrsi botėn shqiptare, aspiratat jetike tė popullit.
Dashuria pėr Atdheun, popullin dhe njeriun, krenaria kombėtare dhe besimi nė tė ardhmen, ideja e madhe e ēlirimit, formojnė thelbin romantik tė veprės sė tij. Naimi e afroi letėrsinė me popullin, duke trajtuar tema tė reja, tė ndryshme nga ato tė letėrsisė sė vjetėr, temat e problemet e kohės.
Nė formimin e Naimit si poet ndikuan disa faktorė, por faktori kryesor ishte jeta e popullit tė vet dhe lėvizja e tij pėr ēlirim kombėtar.
Naimi njohu disa tradita poetike tė huaja, prej tė cilave mori elemente qė u tretėn mjaft natyrshėm nė veprėn e vet. Por krijimtarisė sė tij vulėn e origjinalitetit ia vuri jeta dhe tradita historike e artistike e populli tė vet. Traditat poetike popullore, qė pėrbėn njė nga burimet e formimit tė tij si poet, i dha shumė mė tepėr nga ēdo traditė tjetėr. Lidhja me tė u shpreh jo vetėm nė gjuhėn e poezisė sė Naimit dhe nė figuracionin e pasur, por, nė radhė tė parė, nė pėrmbatje dhe nė frymėn e saj.
Naimi ėshtė bilbili i gjuhės shqipe, mjeshtėr i fjalės. Vepra e tij vuri bazat e gjuhės letrare kombėtare shqipe, e cila do tė njihte mė vonė njė zhvillim tė mėtejshėm, pėr tė arritur gjer nė shqipen e sotme letrare kombėtare tė njėsuar e tė zhvilluar. Tradita qė krijoi Naimi, ėshtė e gjallė dhe frymėzuese edhe nė jetėn e shoqėrisė sonė tė sotme. Naimi mė tepėr se shkrimtar, ėshtė poeti mė i madh i Rilindjes sonė Kombėtare, ėshtė atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit dhe i kulturės shqiptare.
1846 - 1900
Jeta dhe Vepra
Hyrje
Lirika Filozofike
Pikėpamjet Patriotike dhe Botėkuptimi
Analiza
Bagėti e Bujqėsia
Lulet e Verės
Historia e Skėnderbeut
Poezi
Fjalėt e Qiririt
Gjuha Jonė
Korēa
Tradhėtorėtė
Emri i Zotit
Dėshira
Falja
Zonj' e Fatit
Mejtimi
Perėndija
Nė dashtė Zoti
Ujku dhe Qengji
Pellazgėt - Shqipėtarėt
Shkėndijė e Diellit ndaj Manushaqes
Zogu dhe Djali
Bagėti e Bujqėsia
Pjesa e Parė
Pjesa e Dytė
Pjesa e Tretė
Parajsa
Pjesa e Parė
Pjesa e Dytė
Pjesa e Tretė
Pjesa e Katėrt
Pjesa e Pestė
Histori e Skėnderbeut
Pjesa e Parė
Pjesa e Dytė
Pjesa e Tretė
Pjesa e Katėrt
Pjesa e Pestė
Pashko Vasa
(1825-1892)
Veprimtari shquar i Rilindjes Kombėtare, poet dhe publicist patriot. Lindi nė Shkodėr. Pasi kreu mėsimet e para nė vendlindje, shėrbeu si sekretar i konsullatės britanike. Mė1847 vajti nė Itali dhe mori pjesė nė luftėn ēlirimtare tė popullit tė kėtij vendi kundėr zgjedhės sė huaj. Pėr t'u shpėtuar pėrndjekjeve u shtrėngua tė hidhej nė Stamboll, ku mė pas zuri vende me rėndėsi nė administratėn osmane. Pashko Vasa hyri qė herėt nė lėvizjen patriotike, por veprimtari tė dendur pėr ēėshtjen kombėtare zhvilloi nė vitet 70, kur bashkė me K.Kristoforidhin, u pėrpoq pėr krijimin e njė shoqėrie pėr pėrhapjen e shkrimit shqip dhe ngjalljen e ndėrgjegjies kombėtare. Nė vitet 1878-1882 krahas A.Frashėrit u shqua si njė nga figurat kryesore tė Komitetit tė Stambollit pėr mbrojtjen e Shqipėrisė. Mė 1879 ishte ndėr veprimtarėt mė aktivė tė «Shoqėrisė sė tė shtypurit shkronja shqip». Pashko Vasa ėshtė autor i njė vargu veprash me karakter politik e historik, nė tė cilat mbrojti ēėshtjen e popullit shqiptar, tė drejtėn e tij pėr tė rrojtur i lirė dhe i pavarur. Botoi «Skicė historike mbi Malin e Zi sipas traditave tė Shqipėrisė («Esquisse historique sur le Monténégro d'aprčs les traditions de l'Albanie», Constantinopole, 1872), ku pėrshkroi pashallėkun e Shkodrės nėn Bushatasit, «E vėrteta mbi Shqipėrinė dhe shqiptarėt» («La vérité sur l'Albanie et les Albanais», Paris 1879), nė tė cilėn, krahas tė dhėnave historike mbi popullin shqiptar dhe qėllimet e luftės sė tij, kritikoi administratėn burokratike osmane dhe paraqiti kėrkesat e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. Penės sė Pashko Vasa i pėrket edhe vepra «Bosnja dhe Hercegovina gjatė misionit tė Xhevdet Efendiut» («Bosnie et Hercegovine pendant la mission de Djevdet Effendi», Constantinopole 1865).
Pashko Vasa shkroi njė varg veprash tė cilat i shėrbenin zgjidhjes sė ēėshtjes sė shkrimit dhe mėsimit tė shqipes; «Alfabeti latin i zbatuar nė gjuhėn shqipe» («L'alphabet latin appliqué ą la langue albanaise», Constantinopole 1878, «Gramatika shqipe pėr t'u pėrdorur nga ata qė dėshirojnė ta nxėnė kėtė gjuhė pa ndihmėn e njė mėsuesi» («Grammaire albanaise ą l'usage de ceux qui désirent apprendre cette langue sans l'aide d'un maītre», London 1887).
Pashko Vasa zuri njė vend edhe nė historinė e letėrsisė shqiptare qė po krijohej; ai ėshtė autor i vjershės sė njohur «Moj Shqypni, e mjera Shqypni!» (1880), e cila u botua si fletė fluturuese. Me dashurinė e flaktė pėr atdheun qė dergjej nėn thundrėn e tė huajit, me notėn e dhimbjes pėr tė, me grishjen drejtuar bashkatdhetarėve pėr tė kapėrcyer dasitė fetare dhe pėr t'u bashkuar nė emėr tė ēlirimit tė vendit, vjersha luajti rol pėr zgjimin kombėtar tė shqiptarėve. E vėnė nė muzikė, ajo u kėndua si himn patriotik. Vepėr tjetėr e Pashko Vasės nė lėmin e letėrsisė ėshtė «Bardha e Temalit» («Barda de Témal», Paris 1890), njė nga romanet e para nė letėrsinė shqiptare. Aty pėrshkruhet mjedisi shqiptar nė Shkodėr nė vitet 40 tė shek.XIX me doket dhe zakonet karakteristike. Botoi edhe njė pėrmbledhje me vjersha italisht «Rose e spine» (1873).
Qė nga viti 1883 e derisa vdiq Pashko Vasa shėrbeu si guvernator i pėrgjithshėm i Libanit, ku edhe vdiq. Me interesimin e pushtetit popullor eshtrat e tij u sollėn nė atdhe. (V.B.)
ASDRENI.
(1872-1947)
Aleksander Stavre Drenova
Poet i shquar, publicist dhe veprimtar patriot e demokrat. Lindi mė 11.4.1872 nė Drenovė nė njė familje tė varfėr fshatare. I mbetur jetim u detyrua tė braktiste shkollėn e mesme dhe tė mėrgonte nė Rumani mė 1889. Bėri punė tė ndryshme dhe kaloi njė jetė me shtrėngime. Mori pjesė gjallėrisht nė pėrpjekjet e kolonisė sė shqiptarėve tė Bukureshtit nė luftėn pėr ēlirimin kombėtar dhe u shqua si veprimtar i saj. Nisi tė shkruante poezi dhe publicistikė nga fillimi i shek. XX. Nė krijimet e para poetike, tė cilat i pėrmblodhi nė lļbrin "Rreze dielIi" (1904), Asdreni vijoi traditat e poezisė sė N.Frashėrit, lartėsoi dashurinė pėr atdheun, nxiti bashkatdhetarėt tė rreshtoheshin nė luftėn pėr ēlirim nga zgjedha turke. Vepra mė e rėndėsishme e Asdrenit, "Ėndrra e lotė" (1912) shquhet pėr pasurinė e motiveve, frymėn demokratike dhe nivelin e denjė artistik. Nė krijimet e kėtij vėllimi poeti demaskoi ashpėr pushtuesit e huaj, i kėndoi heroizmit tė masave popullore nė kryengritjet e armatosura tė v.1911-1912, fshikulloi parinė frikacake dhe oportuniste, e cila iu resht detyrės ndaj atdheut («Zėri i kryengritėsve», «Krerėve tradhėtorė», «Ēpėrblimi»). Te ky vėllim u pėrcaktuan tiparet themelore tė krijimtarisė sė Asdrenit: fryma luftarake, karakteri demokratik, interesimi pėr problemet shoqėrore, notat e ligjėrimit tė gjallė. Ajo shėnoi njė hap nė kalimin nga romantizmi te realizmi nė letėrsinė shqiptare. Nė krijimtarinė e Asdrenit motivi i luftės pėr ēlirim kombėtar u ndėrthur me idenė e luftės shoqėrore, nė shumė vjersha gjeti pasqyrim pakėnaqėsia e njeriut tė thjeshtė ndaj shoqėrisė borgjeze tė kohės.
Ngjarjet qė pasuan shembjen e shtetit tė lirė kombėtar shkaktuan tek poeti njė dėshpėrim tė thellė, qė u shpreh nė krijimet e periudhės 1914-1920 («Shqipėria mė 1914» etj.). Nė gjysmėn e parė tė v.20, nėn ndikimin e lėvizjes demokratike, poezia e Asdrent pėrjeton njė hov tė ri. Nė njė sėrė veprash tė kėsaj kohe poeti shprehu aspiratat e masave popullore pėr drejtėsi shoqėrore. Nė heroin e poemės "Burri i dheut" (1920), Asdreni mishėroi pėrfaqėsuesin e vegjėlisė qė derdhi gjakun mė 1920 pėr dėbimin e pushtuesve italianė dhe pėr njė tė ardhme mė tė mirė. Nė kėtė periudhė poeti shkroi njė radhė vjershash tė rėndėsishme. si «Hymni i festės», «Fisnikėt e Shqipėrisė», «Republika shqiptare», nė tė cilat demaskoi forcat e vjetra shoqėrore dhe antipatriotike, qė pėrvetėsuan frytet e sakrificave tė masave popullore nė luftėn pėr ēlirim dhe nisėn tė sundojnė vendin sipas interesave tė tyre. Dėshtimi i Revolucionit Demokratikoborgjez tė Qershorit 1924 e forcoi frymėn e pesimizmit dhe tė fatalizmit nė krijimtarinė e Asdrent (Psallme murgu, 1930, dhe njė varg krijimesh poetike tė viteve 30). Herė-herė poeti u pėrpoq tė ēlirohej nga ndikimet moderniste: nė poemėn «Trashėgimi» (1935) kritikoi regjimin ēifligaro-borgjez qė i kishte zhytur masat nė njė humnerė vuajtjesh. Vėllimin e vet tė katėrt Kambana e Krujės nuk e botoi dot me gjallje. Nė vjershat e viteve tė fundit tė jetės pėrshėndeti ngadhėnjimin e revolucionit popullor nė Shqipėri
PRENG BIB DODA
Njė nga figurat qėndrore tė historisė sė Mirditės. Princ i saj pėr njė periudhė tė gjatė, i biri i Bib Dod Pashės. Ka lindur nė Orosh nė vitin l860 nė derėn kapidanore. Ishte ndėr krerėt e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit nė vitin l878. Fishta do ta portretizonte me madhėshti nė kryeveprėn e vet epike Lahuta e Malcis.
Qeveria turke e internoi pėr 19 vjet nė Azinė e Vogėl pėr ta mėnjanuar nga roli i tij qeverisės nė Mirditė. Krerėt e Mirditės tė nxitur dhe nga Prend Doēi i bėjnė presion, Portės sė Lartė pėr lirimin e tij. Pas ndėrhyrjes sė Fuqive tė Mėdha, Preng Pasha kthehet nga internimi nė vitin 1904. Ka udhėhequr Mirditėn nė kuvendet e kohės, nė kryengritje kundėr tukut dhe nė pajtimin e gjaqeve. Pas shpalljes sė Pavarėsisė do tė ishte nje emėr me peshė nė politikėn shqiptare. Nė vitin l9l8 merr pjesė nė Kongresin e Durrėsit dhe zgjidhet nėnkryetar i Qeverisė sė Durrėsit. Vdes nė vitin 19l9 nė njė pritė nė afėrsi tė Lezhes.
Nė historinė e Mirditės pėr njė periudhė tė gjatė kohe kanė luajtur rol tė dorės sė parė dhe kapidanė tė tjerė tė Derės sė Gjomarkajve, si Lleshi i Zi, Preng Lleshi, Bib Dodė Pasha, Marka Gjoni, i cili ėshtė nė krye tė krerėve tė vilajetit tė Shkodrės nė vitin l908 nė njė nga nismat kombėtare tė Shpalljes sė Pavarėsisė etj. Gjon Marka Gjoni ėshtė kapidani i fundit qė e ushtron pushtetin e tij tradicional deri nė mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore.
Gjon Gjomarkaj
Vatikani qendra botėrore e kristianizmit, nė historinė e tij mijvjeēare do tė shėnoi nji ngjarje me tė vėrtetė shumė tė madh pėr mirditasin Gjon Gjomarkajn me dekret tė Selisė sė Shejtė ai pranohet tė punojė si redaktor pranė Radio Vatikanit, seksioni i gjuhės shqipe nė vitin 1980.
Pranė kėsaj Radio ai kishte dhanė ndihmesėn e tij si bashkėpuntor i jashtėm qė pas thirrjes sė parė nė audiencė nga Papa Piu XII. Ai qe bėrė i njohur me shkrimet e intervistat e tija nė botėn katolike. Zani i tij tingėllues u ba shumė shpejt i njohur nė botėn shqiptare dhe pėr kėtė fillon menjiherė tė marrė pėrgėzimet nga ish drejtori i Radio Vatikanit pėr gjuhėn shqipe imzot Zef Shestani. Nė njė kohė kur ai ishte me pushime i shkruente vartėsit tė tij tė ri: Zani yt ka marrė hov e s'tė ndal asgja. Nė kėtė mėnyrė jeni nderi i programit tonė e pėr tė mirėn e vendit tonė.
Hapja e Radio Vatikanit nė gjuhėn shqipe ka qėnė nji dhuratė e ēmuar e Selisė sė Shejtė ndaj popullit shqiptar. Kjo radio qė prej kohės sė krijimit tė saj mė 3 tetor 1951 ishte jo vetėm nė shėrbim tė Selisė sė Shejtė, por dhe nji ushqim shpirtėror pėr tė gjithė tė krishterėt, pėr tė gjithė shqiptarėt nė pėrgjithėsi, sepse pėrmes saj ēdo ditė u shkonte tė krishterėve mesazhi i zėvėndėsit Pjetri, mesazhi i ngushėllimit e durimit, qėndresės e ngrohtėsisė vllaznore, i shpresės dhe i paqės tė tanė popullit nė Atdhe.
Tė gjithė shqiptarėt jashtė Shqipnie e pritėn hapjen e kėsaj radioje amtare me gėzimin ma tė madh e me mirėnjohje tė thellė tue vėrtėtue dhe nji herė atė qė Selia e Shenjtė nuk i kishte harrue, por ishte gjithmonė pranė tyre e me ta ndante vuajtjet e shpresat. Radio Vatikani varej nga Selia e Shenjtė, por seksionit tė gjuhės shqipe i qe lanė nji autonomi e gjanė nė veprimet e veta, si nė zgjedhjen, ndėrtimin e pėrpunimin e materialeve pėr transmentim. Ajo punonte me moton Fč e Atdhč, sipas nevojave tė popullit shqiptar, tue pas parasysh gjithmonė problemet kryesore, tue qenė pranė shpirtėrisht nė rastet ma tė vėshtira tė tij.
Misioni i kėsaj Radio erdhi gjithnji tue u rrit, duke pas parasysh egėrsinė e rregjimit komunist ndaj besimeve fetare, egėrsi kjo qė u shfaq me shembjen e institucioneve fetare, me persekutimin e klerikėve e deri me shpalljen jashtė ligjit besimin nė perendinė, duke u shpallur kėshtu Shqipnia i pari shtet ateist nė botė, prandaj kėsaj radioje u desht tė intensifikonte ma shumė punėn e saj.
Gjon Gjomarkaj e nisi punėn me shumė vrull e dashuri e plot pasion pranė Radio Vatikanit. Cilėsitė e tij morale e njerzore ishin vėrtet nji bazė e fuqishme pėr ta realizuar misionin, zani i tij pranė kėsaj radioje pėrmes mikrofonit qe vendimtar pėr tė mbajtur vazhdimisht gjallė besimin tek zoti, qė ky besim tė mos shuhej kurrė nė kundėrshtim me ato qė propogandonte regjimi komunist.
Ju flet Radio Vatikani
Gjon Gjomarkaj punoi me vrull tė jashtėzakonshėm pėr tė dhanė nji mori programesh nė mėnyrė qė nė Shqipni tė arrihej liria e plotė, liri fetare e respektim i tė drejtave njerėzore, pasi shqipėtarėt po pėrjetonin nji persekucion tė plotė fetar nė ateizėm e duhej qė rinia shqiptare tė besonte tek zoti, tek krijuesi i gjithėsisė. Gjon Gjomarkaj ka qėnė kėrcėnuar me vdekje nga Tirana dhe agjentėt e Beogradit qė tė mbyllte gojėn, por ai asnjėherė nuk u tremb dhe zani i tij nė mikrofon tingėllontė ma me fuqi e bindje se sistemi marksist do tė shembej nga vetė popujt qė i kishte robnue dhe vėrtetė gardhi i hekurt i sistemit komunist u shemb pa gjakderdhje ashtu siē propogandonte Radio Vatikani dhe siē dėshmonte Papa Gjon Pali i Dytė. Veprimtaria e Radio Vatikanit nė gjuhėn shqipe nga njėra anė e tėrbonte rregjimin e Tiranės dhe bantė ēmos qė programet e saj tė mos dėgjoheshin, por nga ana tjetėr ato programe u dėgjonin fshehtas nga tė gjitha moshat e mbusheshin me gėzim duke ju lutur e falur krijuesit tė gjithėsisė.
Ėshtė e vėshtirė tė pėrshkruash punėn e gjatė disavjeēare tė Gjon Gjomarkajt pranė kėsaj radioje nga njė ish bashkėpuntor i jashtėm, nė asistencė, redaktor i niveleve tė ndryshme e ma nė fund drejtor i kėsaj radioje. Nga e gjithė kjo veprimtari voluminoze, do tė ndalem nė disa nga emisionet ma tė rėndėsishme tė pėrgatitura e transmentuara prej tij.
At Giovani Fausti martir i fesė pėrshkruan si u shkatėrrue shtėpia e jezuitėve nė Shkodėr, muret u hapėn, u shkatėrruen varret e entėve italianė. Mė 31 dhjetor 1945 qe arrestue nė Shkodėr At Fausti, rektor i seminarit Papnuer dhe i kolegjit saverianum. Atė Faustit ju ba njė gjygj kukull ku dėnimet jepeshin gjithnji nga komunistėt nė pushtet. At Fausti ndonėse ishte bamun kockė e lėkurė nga torturat e tmerrshme tė sa muajve i pėrballoi ato me qetėsinė e tė fortit, me vendosmėrinė e Jezusit. Me 4 mars 1946 e nisėn drejt vendit tė pushkatimit. Pėrpara se t'u rrėzonte nga plumbat e gjaksorėve komunist brohoriti me za tė lart Rroft krishti mbret gjaku i kulluet i At Faustit vaditi kėshtu tokėn e Shqipnisė.
Buletini nr 1 i Radio Vatikanit 1988
Nė vitin 1986, Papa Gjon Pali i dytė ban nji takim me shqiptarėt e mėrguem nė botė. Gjon Gjomarkaj merr pjesė nė kėtė takim si emigrant e ndėrkohė dhe si redaktor i Radio Vatikanit. Nė nji buletin tė radios e pėrshkruen duke u ndalur tek fjalėt e Papės, i cili theksoi se: Unė e jetoj martirizimin e popullit tuaj. Ju jeni pėrfaqėsues tė thjeshtė tė tokės martire tė Shqipėrisė e cila gjeografikisht asht shumė afėr e moralisht shumė larg. Kisha, u tha shqiptarėve Papa Vojtila nuk mund tė zhduket nga zemra, sepse asht krijue nga shpirti i shenjtė. Shqiptarėt shkuen tek Papa pėr t'i dėshmue se zemrat e tyre, ndjesitė e tyre dhe besimi nė zotin janė ma tepėr se kurrė tė gjalla dhe se kqyrin me plot shpresė e besim kishėn e Romės, pėr deri sa nji ditė Gjon Pali i dytė tė mundet me vizitue Shqipėrinė lirisht sė bashku me bijtė e saj
Ky takim qe zhvilluar nė Famullinė Romake tė Shėn Grigorit VII mė 26 prill tė vitit 1986.
Tepėr mallėngjyese jepet nė Radio Vatikan audienca private qė Papa Gjon Pali i dytė bani me 6 maj 1988 me rreth 250 shqiptarė tė ardhur nga Amerika e Europa. Ky takim tha Papa i mbush zemrat tona me pėrmalli. Shoh nė fytyrat tueja fisnikėrinė e lashtė tė popullit shqiptar, por shoh dhe pėrmallimin tuej pėr Atdhe e tokėn e shqiponjave, nji komb shumė fisnik pėr kujtime e tradita tė lashta e tė shkėlqyeshme qė ka ba luftra tė pandėrprera pėr liri. Toka juej aq e afėrt gjeografikisht asht shumė e dashtun pėr mue. Megjithė zemėr ndaj me ju shpresėn qė kisha tash 2000 vjet rrėnjosur nė tokėn shqiptare tė mundet me fitue dhe njiherė lirinė, pėr tė qėnė element e mjet bashkimi kombėtar dhe nji faktor i rėndėsishėm paqe nė zemėr tė popullit tuaj. Buletin nr4 viti 1988.
Nė kohėn kur persekucioni ndaj fesė qe shtuar, kishat e mbyllura, faltoret e dėrmuara e tė shkatėrruara, klerikėt e burgosur e tė pushkatuar, Radio Vatikani ( Seksioni i gjuhės shqipe) u pėrpoq qė tė ruante atė thesar kulture kishtare kombėtare, ato vlera fetare, qė mjerisht regjimi komunist po mundohej me i zhduk, por nuk po ja arrinte qėllimit dhe pėr kėtė nji rol tė madh po luante pikėrisht Radio Vatikani nė kėtė drejtim, i cili demaskonte shtypjen e tė drejtave e lirive themelore tė njeriut nė Shqipėri, demaskonte shtypjen dhe persekucionin komunist duke i torturuar njerėzit kampet e pėrqėndrimit dhe me burgosje politike. Pėr tė gjitha kėto misione nuk ka munguar falenderimi e pėrgėzimi ndaj tij nga ana e Selisė sė Shejtė.
Emisionet e Radio Vatikanit u kanė qėndruar gjithmonė afėr shpirtnisht Kosovės e bijve tė saj, gjithnji nė vuajtje e tė shtypur nga tė huajt. Programet e Radios kanė denoncuar pa ndėrprerje pėrpara botės vuajtjet qė kishin pėsuar kosovarėt pėr tė vetmen arsye se ky popull kreshnik kėrkonte vetvendosje pėr fatin e tij, kėrkonte paqė e drejtėsi nė trojet e veta, kėrkonte po ato tė drejta qė kishin popujt e tjerė tė fiksuara nga karta e Kombeve tė Bashkuara.
Nė disa emisione me kurajo asht demaskuar dhe politika e padrejtė europiane ndaj kombit shqiptar pas luftės sė parė botėrore, qė tokat shqiptare u cunguan dhe ju dhanė Jugosllavisė, Malit tė Zi, Greqisė. Shqipėria qe kėshtu i vetmi vend nė botė qė kishte kufirin e saj tė ndamė me bashkombasit e saj.
Radio Vatikani nė gjuhėn shqipe me guxim demaskoi dhe pėrpjekjet djallėzore qė patėn bėrė jugosllavėt pėr tė shtėnė nė dorė Radio Vatikanin ( Seksionin e gjuhės shqipe), duke vėnė nė shėrbim tė saj mjerisht dhe ndonji nga klerikėt shqiptar, por kjo manovėr djallėzore e tyre nuk u realizue asnjiherė, pėrderisa ky program u drejtua nga Mons Zef Shestani e pas tij nga Gjon Gjomarkaj. Gjatė kohės sė aktivitetit tij nė Radio Vatikan, Gjon Gjomarkaj ka paraqitur dy studime tė cilat janė cilėsuar nga mė tė mirat dhe janė depozituar nė Arkivin e Selisė sė Shenjtė.
Studimi i parė: Kisha shqiptare dhe martirėt e saj dje e sot. Ky studim qe vėnė nė dispozicion tė redaksisė qėndrore nė pėrshtatje me qėllimet misioniare tė Papės pėr apostolikėt nė lutjet e nandorit 1983, pėr lirinė fetare tė shqiptarėve. Shqiptarėt thuhej nė studim janė bijtė e njė kombi tė vogėl nė numėr por rezistentė e tė fortė si shkėmbejt e bardhė graniti tė maleve tė tyre.
Kanė shpėtuar pothuajse pėr mrekulli. E nė kėtė mrekulli qė kisha nuk asht e vetmja autore, por sigurisht e pa dyshim njė faktor esencial. Ky pohim asht nji realitet historik, sepse siē shkruan doktor Orlhon nga Viena nė Hyllin e Dritės mė 1940 se rėndėsia e kishės katolike pėr popullin shqiptar asht e madhe. Historia e popullit shqiptar asht histori e luftės shekullore e nuk mund tė ndahet nga ngjarjet e kishės, nga vlerat e klerit.
Historia e kristianizmit nė kėtė studim fillon nga shekulli i parė para lindjes Krishtit, vazhdon pastaj gjatė mesjetės, mė vonė me pushtimin turk, kohėn e Rilindjes Kombėtare, duke u mbyllur nė kishėn katolike nė periudhėn e komunizmit, gjendjen e saj kur mbi tė u ushtrue nji persekucion i pashembullt. Nė Shqipėri ekzistonin 10 Dioqeza, 117 kisha, dy seminare, 357 priftėrinj e motra, shkolla katolike ku nga kėto kanė dalė shkrimtarė tė afirmuar e edukatorė kompentenė. E gjithė kjo veprimtari misioniare u shkatėrrua me ardhjen e komunistėve nė pushtet e u arrit deri atje sa Shqipėria vendosi nė Kushtetutė shpalljen se ishte shtet ateist.
Studimi pėrshkruente se si priftėrinjtė katolikė u dėrguen nė burgjet e ndryshme e disa prej tyre qenė zhdukur. Shqipėria ishte vendi me mė shumė tė burgosur politik se asnji vend tjetėr. Nė Shkodėr 1300, Balsh 4000, Vlorė 900, nė Spaē tė Mirditės 3500, nė Tiranė 1500 etj. ndėrsa mjaft tė tjerė ishin dėrguar nė kampet e pėrqėndrimit nė Berat, Burrel, Ballsh, Bulqizė, Torovicė, Tepelenė, Ishėm, Novoselė, Mifol, Papėr e Piqerras. Pjesa mė e madhe e tė burgosurve si dhe atyr qė ishin nė kampet e pėrqėndrimit ishin katolikė.
Vendet e kultit u shėndruen nė shtėpi kulture, palestra sportive, zyra tė llojeve tė ndryshme. U shkatėrruan kampanelat e kishave, kryqet e varreve, statujat kishtare. Mė shumė se 2169 kisha e xhami nuk kishin ma asnji shenjė. E ndonėse kisha dhe besimi katolik pėsuan persekucionin ma tė thellė nė historinė njerzore, nė fakt feja e mbjellė nė zemrat e traditat e popullit shqiptar nuk e lėkundi asnjiherė besimin ndaj zotit. Funksioniarėt e lartė tė shtetit komunist deklaronin: Feja nuk asht akoma e ērrėnjosur nė tokėn tonė dhe kristianizmi ka akoma rranjė tė thella nė popullin tonė. Feja asht akoma vepruese nė masėn puntore e tek armiqtė e popullit tonė. Kėto shikojnė me besim e simpati drejt Vatikanit. Tė tillė armiq veprojnė nė organizimet tona e nė rradhėt tona. Kėto pohime ishin provė e shėndritshme se zoti nuk kishte vdekur akoma nė Shqipėri.
Me 5-7 tetor 1984, Papa Gjon Pali II bani nji vizitė nė komunitetin arbėresh nė Kalabri, nga mikrofoni i Radio Vatikanit, Gjon Gjomarkaj foli pėr historinė e kėtij komuniteti, i cili ishte larguar nga vendi i origjinės, Shqipėria 5 shekuj ma parė dhe ato akoma ruajnė gjuhėn, kulturėn shqiptare dhe besimin katolik. I kushtoi vemendje rolit tė madh qė ka luajtur komuniteti shqiptar nė Itali. Shqiptarėt nuk gjenden vetėm nė Kalabri por edhe nė Siēili, gjė pėr tė cilėn flasin dy dokumente tė lėshuar nga Giovanni d'Aragona, mbret i Siēilisė i cili kishte thėnė se refugjatėt shqiptarė janė larguar nga vendi i tyre me qenė se turqit u kishin pushtuar tokat e tyre. Ato janė kristianė dhe njerėz me shumė vlerė, prandaj i lamė tė stabilizohen nė tokėn e Siēilisė. Dokument i lėshuar me 8 e 18 tetor tė vitit 1467.
Nga hetimet e rregjistrimet e ndryshme, rezulton se sot nė 100 e ma shumė komuna e pjesė komunash me origjinė shqiptare nė Itali, nė 45 prej tyre ruhet gjuha amtare. Ka rreth 114.783 shqiptarė qė flasin gjuhėn shqipe si ma poshtė:
Provinca Palermo 11.190
' Cantazaro 9.817
' Conzenca 54.975
' Taranto 5.969
Potenza 12.745
' Foggia 2.910
' Campobasso 14.938
' Avellino 2239
Gjatė vizitės nė Kalabri Papa Gjon Pali iu drejtua dy prej kryetarėve tė komunave ku vareshin katolikėt shqiptarė: Ato kanė ardhė para 5 shekujsh pas vdekjes sė Skėnderbeut, janė bij tė lavdishėm tė nji toke qė kanė pėrqafuar katolicizmin. Heroi i tyre mundi qė pėr 25 vjet me radhė tė mbajė tė lirė popullin shqiptar nga invazioni turk e pas vdekjes tij shqiptarėt kėrkuan azil politik, sepse nė vendin e tyre nuk gjetėn kushte tė pėrshtatshme nė profesione nė lirinė e fesė dhe kėtu nė Kalabri e Siēili gjetėn nji pritje tė ngrohtė dhe kėtu shohin se kėta shqiptarė pėrtej 5 shekujve ruajnė gjuhėn e traditat e tyre, ruajnė nė kujtesė heroin e tyre tė madh ,Gjergj Kastriotin. Nji parardhės i kėtyne shqiptarėve qė banojnė kėtu, Papa Klementi XI ka qėnė me origjinė shqiptare.
Gjuha shqipe theksoi Ati Shenjtė nuk asht as gjuha e perendimit as e veriut tė Europės, por asht njė gjuhė e vjetėr, nji gjuhė qė i ka dhanė kulturės poetė e shkrimtarė me famė si: Lek Matrenga 1560- 1619, Girolamo De Rada 1814- 1903, Antonio Santori 1819- 11894, Gabriel Dara Giusepe Serembe 1843- 1894, Giuseppe Schiro 1865 1927 etj. pikėrisht pėr rėndėsinė qė ka gjuha shqipe ajo duhet tė ruhet.
Mė vjen keq tha mė mbyllje tė fjalės Papa Gjon Pali dytė arbėreshėve tė Italisė qė vllaznit tuej tė pėrtej detit nuk mund ta manifestojnė besimin ndaj zotit si ju pėr shkak tė persekucionit komunist, por nuk ka vdek zoti nė zemrat e popullit shqiptar. Asht frika qė asht fshehur nė zemrėn e njeriut e nė qetėsi nė sigurinė e zotit.
Ishin pikėrisht kėto dy studime tė kryera nga Gjon Gjomarkaj si rezultat i akumulimit e hulumtimeve tė njohurive tė tija, studime kėto qė u vlerėsuan nė mėnyrė tė jashtė zakonshme nga Selia e Shenjtė dhe Drejtoria e pėrgjithshme e Radio Vatikanit. Ato u banė shkak qė tė rritet gradimi i tij deri nė redaktor i nivelit 8-tė qė ishte niveli ma i lartė dhe nė vitin 1988 tė emėrohet drejtor i Seksionit tė gjuhės shqipe nė Radio Vatikan.
Nga mikrofoni i Radio Vatikanit i kushtoi nji kujdes tė madh kremtimit tė ngjarjeve madhore tė kaluarės lavdishme historike shqiptare nė shumė emisione tė tija. Ēdo 28 nandor u drejtohej bashkombasve tė tij. Me rastin e festės sė shpalljes sė pavarėsisė pėr ta kremtuar kėtė festė solemne tė popullit shqiptar dhe kurrė tė mos e humbnin shpresėn se ditė tė bardha do tė vijnė patjetėr pėr tė.
Seksioni i gjuhės shqipe nė Radio Vatikan demaskoi genocidin e vazhdueshėm qė regjimi serb i Titos e ma nė fund ai i Milosheviēit bante ndaj popullit kosovar qė nga viti 1945 e deri nė largimin pėrfundimtar tė serbėve nga Kosova, si rezultat i luftės sė drejtė qė bani populli kosovar dhe ndihmės sė madhe qė dha ish presidenti Klinton, duke e shpartalluar kėshtu racizmin serb nė qender tė Europės.
Nė njė promemorje drejtuar Papa Gjon Palit dytė i bahej e qartė se shqiptarėt e Kosovės po e vuajnė padrejtėsisht diskrimin e pushtimit serbo malazes me humbje jetė njerėzish, u janė mohuar tė drejtat legjitime siē i kanė njerėzit e tjerė nė Europė. Nė kėto vitet e fundit situata asht tmerrėsisht e rėnduar dhe mund tė bahet shpėrthyese jo vetėm pėr shqiptarėt por pėr tė gjithė zonėn ballkanike. Nevojitet akoma ndihma juaj, lutja juaj, zani juaj nė mbrojtje tė vllaznėve tanė tė atij regjioni, sepse nuk kanė zą, sepse asht shuar britma e tyre me lotėt e tyre, me ankthin e tyre.
Shejtėri
Lutemi ndihmoni edhe nji herė me evitue tė tjera viktima, tė tjera humbje gjaku tė vllaznėve kosovarė qė kėrkojnė paqėsisht tė drejtat e tyre si komb e si popull.
Tematika e informacioneve qė jepte Radio Vatikani ishte e larmishme duke trajtuar problemet mė tė rėndėsishme pėr kombin shqiptar.
Nė nji emision tė datės 1 gusht 1989 iu kushtua martirėve tė Kombit e fesė, tė cilėt ishin nga familje myslimane, ortodokse e katolike me tradita tė lashta atdhetarie e besimi, e nga kėto familje janė pushkatuar me dhjetra vetė, si familja e Litajve tė Lumės ka dhanė 14 martirė, familja e Merlikajve tė Krujės 7 martirė, familja e Blloshmit tė Elbasanit 8 martirė, familja e Lolajve tė Lumės 13 martirė, familja e Cekut tė Lumės 10 martirė, familja e Kaloshve tė Dibrės kreshnike 9 martirė, familja e Menajve tė Lurės 7 martirė. Familja e Pėrnocajvetė Fanit tė Mirditės 5 martirė, familja e Gjomarkajve 7 martirė njė prej tė cilėve ishte vajza e re 22 vjeēare Marie Tuēi e cila u torturua nė mėnyrė ēnjerėzore. Familja e Ēupajve tė Kurbinit 10 martirė. Familja e Melyshajve tė Kthellės 6 martirė, familja e Mirajve Milot 9 martirė, familja e Mirakajve Pukė 5 martirė, familjen e Lufit Selitė 9 martirė. E pėr tė gjithė kėto martirė populli shqiptar pret ditėn e drejtėsisė, demokracisė pėr t'u ndėrtuar atyre nji pėrmendore tė artė nė altarin e atdheut.
Nė emisionin e datės 25 prill tė vitit 1992 u dha nji informacion i plotė pėr ndihmėn qė ka dhėnė Selia e Shenjtė dhe Papėt e Romės nė vite: Papa Nikolla i V-tė 1447-1485 nderoi e respektoi heroin kombėtar Gjergj Kastriotin dhe e ndihmoi atė e i dha krahė pėr luftė kundėr pushtuesve turq i cili habiti botėn me luftėrat triumfuese kundėr armiqve zaptues. Papa Kalisti III i dha Skėnderbeut titullin Atlet i Krishtit dhe e emėroi kryegjeneral pėr luftė kundėr otomanėve dhe i dha ndihma financiare. Papa Pio II nė vitet 1458 1464 shkon nė Ankona dhe pėrgatiti nji kryqėzatė me hy nė Shqipėri me kurorėzue Skėnderbeun Mbret tė Epirit, por mjerisht nji sėmundje qė e mundonte prej kohėsh ja mori jetėn. Papa Pali II 1467-1471 ftoi tė gjithė princat e krishterė tė ndihmojnė Kastriotėt dhe kur Skėnderbeu shkoi nė Romė pėrveē nderimeve qė ju banė i dhanė dhe 5 mijė duka, tue i premtue dhe ndihma tė tjera financiare. Po ashtu pėrkrahėn Shqipėrinė dhe pas vdekjes Skėnderbeut Papa Pio V-tė, Klementi VIII-tė, Pali V-tė, Urbani III-tė. Papa Klementi i XI i gjakut shqiptar me anė tė Venedikut ndihmoi kelmendasit nė luftė kundėr turqve, dha ndihma financiare pėr studentėt shqiptarė, nė kolegjin Propaganda Fide Papa Benedikti XV-tė ndėrhyni mė 1919 pranė SH.B.A. qė tė shpėtojnė Korēa e Gjirokastra qė kėrkohej t'u dhurohej grekėve.
Selia e Shenjtė e ka ndihmuar Shqipėrinė nė lamin kulturor nė hapjen e njė varg kolegjesh e shkollash nė gjuhėn shqipe tue dhanė fonde pėr mbajtjen e tyre si dhe duke dhėnė shtypshkronjėn ku u shtypėn mė tepėr se 500 libra dhe botoheshin revistat Hylli i Dritės Leka etj. edhe gjatė regjimit komunist Selia e Shejtė dhe Papėt e Romės, nuk e braktisėn kurrė popullin shqiptar, dhe ndanė me ta vuajtjet e tij. Hapja e seksionit gjuhės shqipe nė tetor 1951 ishte nji ndihmė e ēmuar pėr popullin shqiptar. Transmentimet e pėrditshme nė gjuhėn shqipe jepnin mesazhe paqeje, shprese, durimi e besimi tė plotė nė zot se edhe pėr kėtė popull do tė agonte dita e lirisė dhe e demokracisė. E ja pra liria dhe demokracia u realizuan e pėr tė parėn herė nė histori Papa Vojtila viziton Shqipėrinė dhe populli shqiptar pa dallim feje i tha Atit tė shenjtė me gjithė zemėr e pėrvujtni:
Mirėse na erdhėt Ati ynė dhe i paqės nė botė.
Pas shėmbjes sistemit komunist nė Shqipėri Radio Vatikani dha njė emision tė pėrgatitun nga shėrbimi i Sergio Centofanti e Gjon Gjomarkaj ku thuhej se Shqipėria asht njė vend nė kėrkim tė kryqit. Pas dhjetra vjetėsh ateizėm tė shtetit shqiptar filloi besimi dhe Kryetari i Kėshillit Ministrave Ylli Bufi kėrkoi tė takohet me Papėn nė Vatikan. Shqipėria tani ka hapur njė faqe tė re, mohon ideologjinė marksiste leniniste dhe hapet drejt Europės. Kishat u hapėn dhe nė to po futen dhe njerėzit e besimit mysliman.
Emisioni vazhdonte me pyetjet: Ēfarė tip kulture mundet me lind tani nė Shqipėri? Dhe pėrgjigja ishte: Ne jemi tė bindur se ekziston njė histori shqiptare. Shqipėria ka nj kulturė, ka njė histori dhe nė kėto momente Shqipėria asht gati me tregue vlerat e saj tė vėrteta historike e kulturore qė formojnė nji pasuri qė pėr afėr pesė dekada ka vuajtur dhe ka qėnė e izoluar e tani do tė ngrihet ma lart, do tė vijnė ditė tė reja pėr kulturėn, zhvillimin e besimin. Emisioni pėrfundonte me pyetjen: pėrse ka rėnė vonė komunizmi nė Shqipėri? Po asht e vėrtetė. Komunizmi nė Shqipėri ka rėnė vonė, mė vonė se sa nė vendet e tjera tė lindjes e kjo sepse fati i Shqipėrisė gjatė 25 vjetėve nuk ka qėnė i barabartė me ato tė vendeve tė tjera tė lindjes. Shqipėria ka qėnė e izoluar nga perėndimi dhe nga Lindja, e izoluar nga tė gjithė e nga kudo. Pėr kėtė arsye lėvizja demokratike ka ardhur me vonesė.
Gjatė 12 vjetėve tė punės nė Vatikan me mikrofonin e tij ai nuk pushoi sė punuari me pasion e pėrkushtim pėr tė realizuar misionin qė i kishte vėnė Selia e Shejtė Seksionit tė gjuhės shqipe, detyrė tė cilėn Gjon Gjomarkaj e realizoi me profesionalizėm dhe vazhdimisht ka marrė pėrgėzime e falenderime nga funksioniarėt mė tė lartė nė Vatikan, e urimin ma tė mirė qė Ai e mban asht ai qė i ka ba NANA TEREZĖ me 15 gusht 1992 kur ai qe takuar me tė nė Shirokė tė Shkodrės, kur po celebrohej njė meshė e shenjtė e cila u transmentua dhe nga Radio Vatikani. Ishin grumbullue me mijra besimtarė nė shpat tė malit pėr tė asistuar nė celebrimin e meshės nė prani tė Shejtėreshės gjallė, Nanės Terezė
Nuk ndihej as nji za i mijra njerėzve qė ishin rreth Altarit tė improvizuem pėrveē cicėrimave tė zogjėve, qė mu duk se po i kushtojshin kangėt e tyne si mirseardhje Nanės Terezė.
Ishin tre karrike, njė pėr Nanėn Terezė, njė pėr Presidentin e parlamentit shqiptar Pjetėr Arbnori dhe e treta pėr mua. Mbasi u pėrshėndetėn mė dha shej tė ulem
pas pak kthehet nga unė, mė mori dorėn e djathtė nė duart e saja e me nji tė kqyrun tė ambėl e buzėqeshje specifike mė tha ndėr tė tjera kėto fjalė: Zoti tė bekoftė e tue mė shtėrngue dorėn me duart e saja tė buta e tė ngrohta vazhdoi pėrsėri
. E sheh Gjon, qė dhe lutjet tueja nėpėrmjet mikrofonit tė Atit Shenjtė nė Vatikan pėr muej e vjet shkuen nė vend.
Me lot nė sy e pėrmallim pohova thėniet e saja me shtėrngim duarsh. Po mjerisht ishte takimi i fundit pėr ne tė dy, sepse ajo u nis pėr nė Kalkuta tė Indisė dhe unė pėr nė Radio Vatikan nė Romė.
E pra kėto vite pune nė Vatikan nuk janė nder e krenari vetėm pėr Gjon Gjomarkajn por janė mė tetėr nder e lavdi pėr Mirditėn qė pati pėrfaqėsuesin e saj si ambasador shpirtėror nė kryeqendrėn botėrore tė katolicizmit.
Nė gusht tė vitit 1992, kur Gjon Gjomarkaj mbas 43 vitesh po vinte nė atdheun e vet. Autoritetet shtetėrore i premtuan se do ta emėronin Ambasador tė Shqipėrisė nė Vatikan dhe kjo qe pritur shumė mirė nga Selia e Shejtė. Por premtimi i bėrė nuk u realizua, u ndrue mendimi e deri mė sot nuk asht sqaruar ky skandal, se cilat kanė qėnė motivet e zėvėndėsimit tė tij tė papritun e tė padėshirueshėm nga Selia e Shejtė.
Nėnė Tereza
Mė 19 tetor 2004, u mbush njė vit nga fillimi i shenjtėrimit tė Nėnė Terezės, i cili do tė pasohet nė vitet qė vijnė me njė ceremoni tjetėr qė do tė shėnojė pėrfundimin e shenjtėrimit. Vepra e saj dhe mirėsia e saj botėrore e ngriti shumė lart shpirtin shqiptar...Ajo i tregoi botės se sa i ēmuar ėshtė shpirti dhe gjeni shqiptar, sa thesare pėrmban ai shpirt dhe sa kulturė dhjetra-mijėvjeēare pėrcjell ai gjen. Nė faqen e Vatikanit nė internet, www.vatican.va/news_services/liturgy/saints, nė jetėshkrimin pėr tė, shkruhet qartė nė gjuhėn shqipe, anglisht, frėngjisht, italisht dhe spanjisht, fjalia e saj e virtytshme: Me gjak jam shqiptare; me nėnshtetėsi indiane. Pėrsa i pėrket besimit jam murgeshė katolike. Sipas thirrjes i pėrkas botės. Por zemra ime i pėrket plotėsisht Zemrės sė Krishtit. Ajo i gjallėroi zemrat dhe e ngriti krenarinė e shqiptarėve kudo ku janė.
Gonxhe Bojaxhiu, Nėnė Tereza, rrjedh nga njė familje shkodrane e zbritur nga Fani i Mirditės, qė pasi u shpėrngul nė Prizren kaloi nė Shkup. Ajo ishte fėmija e tretė e prindėrve, Kolė dhe Drane Bojaxhiu. Ajo lindi nė Shkup, ku i ati merrej me tregti dhe mblidhte nė shtėpinė e vet artistė dhe atdhetarė shqiptarė. Ditėlindja e saj ėshtė 27 gusht 1910. Gjashtė vjet mė parė i kishte lindur e motra, Agia dhe tre vjet pas Ages, i vėllai Lazri. Mėsimet e para i bėri nė njė shkollė shqipe tė Shkupit, ndėrsa gjimnazin po nė atė qytet nė gjuhėn serbo-kroate. Familja e Nėnė Terezės zhvendoset nė Tiranė, pasi i ati i saj vdes i helmuar nga sllavėt gjatė njė udhėtimi pėr nė Beograd ku kishte shkuar pėr tė hapur njė shkollė shqipe. Dėshirat e saj tė rinisė ishin tė bėhej mėsuese, tė shkruante dhe tė kėndonte poezi, tė hartonte dhe tė muzikonte. Emrin Tereza e mori nė moshėn 18-vjeēare kur u bė murgeshė nė Institutin Motrat e Loretos nė Irlandė.
Sipas Artistes sė Popullit Marija Kraja dhe njėkohėsisht mike e familjes sė Gonxhe Bojaxhiut, Nėnė Tereza e ka quajtur ditėn mė tė bukur tė jetės sė saj, ditėn kur pėr herė tė parė pas 50 vjetėsh vizitoi Shqipėrinė nė vitin 1989. Prejardhja e saj shqiptare bėri qė tė jetė shoqėruese e Papės gjatė vizitės sė tij nė Shqipėri mė 1993. Fqinjėt e shtėpisė sė prindėrve tė saj, qė vonė e kishin mėsuar emrin e saj, ēuditeshin kur shihnin gruan e vogėl, por me famė tė madhe, qė shkelte nė rrugicėn e tyre me kėmbėt e zbathura, tregon Marija Kraja. Nėnė Tereza haste vėshtirėsi pėr tė folur rrjedhshėm shqip, pas njė largimi prej 70 vjetėsh dhe qėndrimi nė ambiente joshqiptare, por ajo kurrė nuk e ka mohuar origjinėn e saj shqiptare. Nė shkrimet e saj nė shqip, pėrmenden letrat e saj tė rinisė, letrat e shkėmbyera me familjen, pėrshėndetja drejtuar popullit shqiptar pas fitimit tė ēmimit Nobėl mė 1979, lutja nė shqip pėrcjellur nga Zėri i Amerikės mė 17 qershor 1978, etj. Kur ishte e re, ajo ka shkruajtur edhe poezi nė gjuhėn shqipe dhe pėr kėtė shkrimtari i nderuar Naum Prifti, na jep si shembull poezinė e mėposhtme qė ajo e shkruajti gjatė udhės pėr nė Indi kur ishte 22 vjeēe. * * *
LAMTUMIRĖ
Po lė shtėpinė zemėrfanar
Vendlindje e farefis
Po vete n'Bengalin dergje-vrarė
Atje, nė tė largtin vis.
Lė tė njohurit nė mejtime
Tė afėrmit e vatrėn shqim,
Mė tėrheq zemra ime
T'i shėrbej Krishtit tim.
Nėnė e dashur, lamtumirė
Ju le shėnde'n miq tė mi
Mė djeg, o, njė fuqi e dlirė
Drejt tė pėrflakurės Indi
Dhe anija lehtė lehtė lundron
Pret valėt e detit tė trazuar,
Pėr herė tė fundit syri vrojton
Brigjet e Evropės sė hakėrruar.
Qėndron nė anije e galduar
Fytyrė e pėrvuajtur gjithė hare
E Krishtit flijetarja e vluar
Nuse e njomė e botės sė re,
Njė kryq hekuri n'dorė shtrėngon
Shpėtimi lėvarshėm kumbon nė tė,
E shpirti i gatshėm pranon
Baltėn e rėndė fli pėr tė,
Pranoje, kėtė flijim, o Zot,
Dėshmi e pėrbetimit qė tė dashuroj,
Ndihmoi gjallesės Tėnde sot
Qė emrin do tė madhėroj!
Si shpėrblim, Tė lus o i Hirt',
O Ati ynė plot mirėsi
Tė mė japėsh vetėm atė shpirt
Atė shpirt qė-veēse Ti e di.
Dhe t'imtė, tė pastėr si n'ag vere vesojnė
Tė valėt lot rjedhin qetė, me mall,
Qė betimin pėr Ty prore e madhėrojnė
Pėr tė madhin blatim qė tani u shpall.
* * *
Nėnė Terezės pėr tė ardhur nė Shqipėri iu desh tė dėrgonte tri letra. Ajo i kishte dėrguar mė parė letėr Komitetit Shqiptar pėr Marrėdhėniet me Jashtė, por nuk mori kurrė pėrgjigje. Njė tjetėr letėr ia kishte nisur ish-presidentit tė Republikės nė vitin 1989, tė cilit i theksonte se: pėr 60 vjet kam vizituar shumė e shumė vende jashtė atdheut tim. Kurse letrėn e tretė ia kishte drejtuar kryetares sė Frontit Demokratik, tė cilės i lutej qė ta ndihmonte pėr tė ardhur nė Shqipėri pasi donte tė shihte varrin e nėnės sė saj. Mė nė fund, e para pashaportė (pėr kėtė rast ishte diplomatike) e dhėnė pėr nėnshtetas tė huaj me origjinė shqiptare iu dha pikėrisht Nėnė Terezės, e cila vizitoi Shqipėrinė mė 1989. Nėnė Tereza kishte gjithashtu pashaportė nga India, Vatikani, Britania e Madhe dhe Italia. Kur i thanė pėr pashaportėn shqiptare ajo u pėrgjigj: E pranoj me kėnaqėsi, sepse ėshtė pashaporta e vendit tim; atje kam nėnėn dhe motrėn, atje kam miq e tė njohur, atje shumė shpejt do tė hapim misionin tonė e unė do tė jem vetė aty. Kur mori ēmimin Nobėl nė vitin 1979, shteti amerikan i ofroi nėnshtetėsinė amerikane dhe pashaportėn, por ajo nuk pranoi. Nė vitin 1991, presidenca shqiptare krijoi dekoratat me titujt Urdhri Nėnė Tereza e Artė dhe Nėnė Tereza e Argjendtė. Ky urdhėr u synua t'i jepej veprimtarėve, tė cilėt do tė jepnin ndihmesė tė veēantė nė shėrbimet njerėzore. R. Alia e ligjėroi njė urdhėr tė tillė, por nuk e dha ndonjėherė, ndoshta me nėnarėsyen se nė Shqipėri nuk kishte tė varfėr e nuk kishte vend pėr shėrbime bamirėsie. S. Berisha pas tij e dha aq shumė kėtė urdhėr sa e shpėrdoroi fare. R. Meidani gati e harroi. Sot nuk dihet nėse ekziston apo jo.
Nė ēastin e marrjes sė ēmimit Nobėl mė 1979, njė nga klerikėt qė merrte pjesė nė sallė e pyeti Nėnė Terezėn se nga ishte. Ajo foli hapur dhe qartė: Kam lindur nė Shkup, jam shkolluar nė Londėr, jetoj nė Kalkutė dhe punoj pėr tė gjithė njerėzit e varfėr nė Botė. Atdheu im ėshtė njė vend i vogėl me emrin Shqipėri. Gazeta Uashington Post, 16 tetor 2003, shkruante qartė se Nėnė Tereza ka lindur nė Shkup nė kohėn kur nuk kishte IRJM dhe Shkupi asokohe ishte qytet i perandorisė Otomane. Mė tej, artikulli vazhdonte me fjalėn e Nėnė Terezės qė sipas gjakut ajo ėshtė shqiptare. Madje artikulli pėrmendte edhe njė pėrpjekje tė kotė atė verė, tė njė skulptori sllavo-maqedonas qė kishte krijuar njė shtatore tė Nėnė Terezės me mbishkrimin Njė bijė e Maqedonisė (IRMJ) me synimin pėr ta dėrguar nė Romė me rastin e lumturimit tė saj.
Nėnė Tereza u bė kultura mė e lartė ndėrlidhėse e njohjes sė shqiptarėve nė botė. Duke qenė njė shqiptare trupvogėl, por njė legjendė e madhe, ajo i kaloi kufinjtė shqiptarė duke u bėrė pėrkatėsi dhe qytetare e botės, e popujve, e feve dhe qytetėrimeve. Nė vitin 1950, ajo themeloi urdhrin e saj tė murgeshave tė quajtur Misionaret e Bamirėsisė qė i shėrbejnė tėrėsisht tė varfėrve. Vetėm sipas tė dhėnave tė vitit 1980, ajo ishte kujdestare e 7500 fėmijėve nė 60 shkolla, mjekonte 960000 tė sėmurė nė 213 spitale, ishte e vetmja nė botė qė trajtonte 47000 viktima tė lebrozės nė 54 klinika, kujdesej pėr 3400 pleq tė braktisur e tė lėnė rrugėve nė 20 shtėpi pleqsh dhe kishte birėsuar 160 fėmijė jetimė. Sot, Urdhri i saj ka mė shumė se 700 streha nė 132 vende. Presidenti Bill Klinton u shpreh hapur nė qershor 2002 se: Nėnė Tereza ishte e para ajo qė mė bėri ta dua kombin shqiptar dhe tani ndihem shumė krenar qė plotėsova njė detyrė morale ndaj saj dhe ndaj vlerave tė lirisė. Ndėr titujt qė i janė nderuar Nėnė Terezės rrjeshtohen: Pamada Shir, Gjoni XXIII pėr Paqe, tė cilėn ia dorėzoi vetė Papa Pali VI, Samaritani i Mirė nė Boston, Shpėrblimi Ndėrkombėtar Xhon Kenedi nė Uashington, Nėna e tė Gjithė Nėnave, Balzan, Ēmimi Nobėl pėr Paqen, Medalja e Lirisė si shpėrblimi mė i lartė i Amerikės, Medalja e Paqes si shpėrblimi mė i lartė i Rusisė, etj.
Nėnė Tereza ndėrroi jetė nė Kalkuta tė Indisė mė 5 shtator 1997. Njė komision dioqezian u krijua nė korrik 1999, kur Papa Gjon Pali II dha leje tė posaēme qė kjo murgeshė me origjinė shqiptare tė hynte nė rrugėn e shenjtėrimit tė saj. Njė raport prej 35000 faqesh pėr jetėn e Nėnė Terezės iu dėrgua Vatikanit nga Kalkuta si pjesė e procesit tė shenjtėrimit. Fillimi i shenjtėrimit tė Nėnė Terezės u bė mė 19 tetor 2003, nė sheshin e Shėn Pjetrit nė Vatikan dhe u ndoq nga mbi 250 000 njerėz, pa llogaritur filmimet e drejtpėrdrejta nga tė gjitha televizionet e botės. Paralelisht me atė ceremoni madhėshtore dhe tė rrallė u organizuan veprimtari nderuese nė Tiranė, Prishtinė, Shkup, etj. Mė 17 mars 2004, piktori i talentuar shqiptar, Artan Shabani, i dhuroi Papa Gjon Palit II portretin e Nėnė Terezės. Nga ana tjetėr, pėr Nėnė Terezėn po ngrihen pėrmendore nė Tiranė, Prishtinė, Bratislavė (Sllovaki), Strasburg (Evropė), Tenenerife (Madagaskar), Johanesburg (Afrika e Jugut), etj. Qoftė i lėvduem shpirti i saj!
ELENA GJIKA
STĖRMBESĖ MIRDITORE
Pėr Elena Gjikėn, e njohur edhe me pseudonimin Dora d'Istria, njerėzit tanė kanė mėsuar, pėrveē artikujve tė shumtė tė shtypit tonė, edhe nėpėrmjet monografisė sė Vehbi Balės, kushtuar kėsaj figure tė shquar. Ajo pėrkrahu nxehtėsisht lėvizjen kombėtare shqiptare, veēanėrisht nė vitet e Lidhjes sė Prizėrenit. Duke marrė parasysh se gjithė jetėn e saj ajo ia kushtoi ēėshtjes kombėtare shqiptare, na duket se nuk ėshtė e drejtė ta quajmė shkrimtare dhe publiciste pėrparimtare rumune, siē thuhet nė Fjalorin Filozofik Shqiptar, por njė figurė e ndritur e kulturės kombėtare shqiptare, siē bėjmė me Marin Barletin, Aleksandėr Moisiun e ndonjė tjetėr.
Duke gėrmuar nė origjinėn e saj shqiptare, autorė tė ndryshėm e bėjnė atė stėrmbesė, kryesisht, tė zonave tė Shqipėrisė Jugore, dikush stėrmbesė tė Ēamėrisė, dikush tė Pėrmetit e tė tjerė. Dhe pėr kėtė sjellin si argument, pėrveē tė tjerave, edhe mbiemrin Gjika, i cili, vėrtetė, ėshtė i pėrhapur nė kėto vise, siē ėshtė i njohur edhe nė Shqipėrinė Veriore, veēanėrisht nė trevat e Mirditės etnografike. Por duke e kėrkuar origjinėn e Elena Gjikės vetėm duke u nisur nga pėrhapja e fisit Gjika, do tė ishte e vėshtirė tė zbulohej e vėrteta pėr kėtė ēėshtje me rėndėsi nė historinė e kulturės shqiptare.
Pėr ta zbuluar mė mirė tė vėrtetėn mbi origjinėn e saj, na ndihmon vetė Elena Gjika me pohimet qė parashtron nė veprėn Gratė nė Lindje, botuar nė Zyrih mė 1859 nė gjuhėn frėnge. Kėtu ajo, midis tė tjerave, shkruan: Mirdita ėshtė vendi ku linden dy familje, njėra prej tė cilave ka luajtur njė rol tė madh nė Turqi dhe tjetra nė Moldavi Vllahi (Rumani). Nga Kyprili ka dalė njė vezir i madh dhe katėr breza ministrash janė dalluar. (Familjes sė Kyprilinjėve - Preng C. Lleshi). Familja tjetėr, ajo me emrin Gjika, ėshtė, gjithashtu me origjinė nga Kypriliu, ku lindi nė shekullin e XVII-tė Gjergji i Parė qė hypi nė fron mė 1658 1)
Pohimi i Elena Gjikės ėshtė i qartė: Kyprilinjėt dhe Gjikajt ishin dy familje tė njohura nė Mirditė, duket nga njė fshat me emrin Kypril, qė ndeshet ndonjėherė nė formėn Kiptil. Pinjollėt e kėtyre dy familjeve, aty nga fundi i shekullit XVI ose fillimi i shekullit XVII, u larguan nga vendlindja e tyre: Kyprillinjėt pėr nė Turqi, kurse Gjikajt pėr nė Moldavi Vllahi tė Rumanisė, tė cilat bėnė emėr atje ku shkuan gjė qė dėshmon pėr njė shkallė tė lartė zhvillimi tė trevave nga u shpėrngulėn. Dhe dokumentet historike hedhin dritė nė pohimet e Elena Gjikės: I miratojnė ato, por, sigurisht, lėnė edhe vend pėr diskutime, saktėsinė e thellime, veēanėrisht pėr lokalizimin e fshatit Kyprill, nga u larguan dy familjet e pėrmendura jo vetėm nė historinė e Mirditės, por edhe tė Shqipėrisė.
Tė dhėnat qė sjell E. Gjika pėr origjinėn e saj nga Mirdita, ndriēohen fort edhe nga disa tė dhėna qė parashtron historiani Selami Pulaha nė veprėn Lufta shqiptare turke nė shekullin XV. Nė kėtė vepėr ai pohon se nė vilajetin e Urakės (Selita ose Kurbneshi i sotėm), nė vitin 1467 kishte tre fshatra ku haseshin mbiemrat Gjika: Kiptil (ndoshta duhet tė jetė Kypril), Selitė, ku duket se Gjikajt janė fort tė pėrhapur. Kėtu del se nė fshatin Gjikė, ku kishte 21 shtėpi, ishin edhe kėto familje: Budin Gjika, Andrea Gjika, Gjon Gjika, Shtjefėn Gjika. Po kėtu, sipas dokumenteve qė sillen, del se nė fshatin Selitė nė 16 shtėpi qė kishte, figuronin edhe dy familje qė kishin mbiemrat Gjika: Kol Gjergj Gjika e Lazėr Gjika, si edhe njė farė Gjon Mirditi. 2)
Historiani S. Pulaha, nė revistėn Studime Historike, viti 1973, afirmon se Gjikajt i hasin edhe nė zonėn e Oroshit nė tė njėjtėn periudhė me Gjikajt e Urakės. Ky fakt, por dhe fakti tjetėr qė Gjikajt i kemi prezentė nė Mirditė edhe pas pesė shekujsh, por edhe vetė pohimi i Elena Gjikės, sikur tė bindin se kjo pėrfaqėsuese e madhe e Rilindjes Kombėtare Shqiptare ėshtė stėrmbesė mirditore. Dhe pėr kėtė mund tė dėshmojė ekzistenca edhe nė ditėt tona e fiseve nė fshatrat Kuzhnen, Shebė, por dhe Macukull, i cili administrativisht i takon rrethit tė Matit, por qė ėshtė si vazhdim i Selitės sė vjetėr.
Njė tezė tjetėr, ndoshta mė shumė e pranueshme, pėr vendburimin e Gjikajve dhe tė Kyprillinjėve, ėshtė mendimi se fshati Kyprill lidhet me emrin e fshatit Kpruell, ngjitur me fshatrat Spiten, Zejmen tė rrethit tė Lezhės dhe Katundi i Vjetėr i rrethit tė Mirditės. Emri i kėtij fshati, nė shtegtimin e tij shekullor do tė ketė pėsuar ndryshime qė nuk kanė arritur tė ndryshojnė rrėnjėn e Kprol e Kpruell, qė duhet tė kenė ardhur nga njė Kaproll a Kapruell, tė cilat janė edhe sot tė gjallė nė tė folmen e Mirditės. Nė ndryshimet fonetike qė mund tė ketė pasuar ky emėr mund tė ketė ndikuar edhe pėrdorimi i gjuhės turke nė rregjistrimet qė kanė bėrė zyrtarėt turq. Edhe gėrmadhat e njė manastiri tė hershėm, edhe gojėdhėnat pėr njė qytezė tė hershme nė kėtė vend, por dhe gėrmadhat e kishės sė vjetėr nė Katundin e Vjetėr, tė bėjnė tė mendosh se kėtu duhet kėrkuar vendorigjina e Kyprillinjėve dhe e Gjikajve.
Pavarėsisht se ku do tė lokalizohet nė tė ardhmen fshati Kyprill, aty ku duken gėrmadhat e tij, nė Kuzhnen, Shebe apo Selitė, njė gjė ėshtė e vėrtetė: Elena Gjika, siē e ka pohuar qartė nė librin Gratė nė lindje, ėshtė stėrmbesė e Mirditės, e trevės qė nuk iu nėnshtrua pėr pesė shekuj perandorisė osmane. Fakti qė pinjollėt e Kyprillinjėve i kemi prezentė edhe nė ditėt tona nė Turqi dhe fakti qė Gjikajt i kemi prezentė edhe nė Kuzhnen e Shebe tė Mirditės, por edhe nė Macukull tė Matit do t'i ndihmojė historianėt qė t'i afrohen mė shumė tė vėrtetės shkencore pėr vendorigjinėn e Elena Gjikės.
Gratė nė lindje. Zyrih 1859, f. 271.
S. Pulaha: Lufta ruso-turke f. 332
Mirdita, 17.02.1991.
Girokastėr 04.05.69
Shoku i dashur Frenk! Gėzohem tė jeni shėndosh e mirė. Do tė mė falni pėr vonesėn e zgjatur, por kam kėrkuar tė mė vinte edhe njė material nga jashtė, i cili mė erdhi nė film nėpėrmjet Biblotekės Kombetare, por nuk kishte gjė nga ato qė unė prisja pėr Elena Gjikėn, prandaj kėtė radhė po ju dėrgoj vetėm kėto shėnime tė pakta.
Elena Gjika (Dora d'Istria) pėr Mirditėn.
Nė librin e saj Gratė nė lindje shkruar frėngjisht, Elena Gjika, lidhur me origjinėn e saj shkruan midis tė tjerave:
Mirdita ėshtė vendi ku lindėn dy familje, njėra prej tė cilave ka luajtur njė rol tė madh nė Turqi dhe tjetra nė Moldavi-Vllahi (tė Rumanisė). Nga Kyprili ka dalė njė vezir i madh dhe katėr breza ministrash janė dalluar prej saj.
Familja tjetėr, ajo me emrin Gjika, ėshtė gjithashtu me origjinė nga Kyprili, ku lindi, nė shek. XVII, Gjergji i parė qė hypi nė fron mė 1658, (fq. 271) i librit Gratė nė lindje)
Shėnim: Kyprili, Elena Gjika e pėrmend si fshat nė Mirditė, prandaj do shikuar kjo. Me fjalė tė tjera ajo thotė se familja e Qyprillinjve dhe e Gjikajve ishin prej Mirdite, si origjinė. Libri i Elena Gjikės ėshtė botuar nė Zyrih , mė 1859.
ELENA GJIKA (DORA D'ISTRIA)
VAJZA JETIME NGA ĒAMĖRIA
Gjer mė sot, u tha dhe u shkrua se Elena Gjika e kishte origjinėn nga Pėrmeti buzė Vjosės, duke mbetur nė heshtje origjina e saj e vėrtetė dhe shumė gjėra tė tjera interesante tė jetės dhe sidomos vizita qė bėri ajo nė Shqipėri gjatė okupacionit turk. Atė qė nuk e treguan tė tjerėt pėr tė, e shkruan ajo vetė nė veprat e saj me vlerė:
Jam lindur shkruan Elena Gjika nė brigjet e Shqipėrisė jugore, jo larg maleve tė dėgjuara tė Sulit, nė qytetin e Pargės
Duke kujtuar ditėt e hidhura tė dorėzimit tė qytetit, Elena Gjika shkruan: Parga ime e dashur iu dorėzua vezirit tė pamėshirshėm tė Janinės, i cili nuk donte tė falte qytetarėt e Pargės pėr arsye tė ndiente kėtė udhėtim, megjithėse kishte disa qė qeshnin pėr kėmbėnguljen e saj patriotike.
Ēamėrinė, vendlindjen e saj, ajo e cilėson njė nga krahinat mė tė qeshura tė lindjes. Nuk e them kėtė shkruan Elena Gjiak nga entuziazmi patriotik. Duke kujtuar bukurinė e vajzave tė Ēamėrisė, ajo shton: ..Njeriu adhuron bukurinė e kėtyre virgjėreshave me sy tė zes, flokėt e kėndėshme tė sė cilave, me njė ngjyrė gėshtenje, zbresin gjer nė thembrat e kėmbės, Sot, pėrkundrazi, ēdo gjė ka ndryshuar! Zemra pikon gjak, duke soditur jetėn e mjeruar, qė bėjnė kėta njerėz
luftėtarė tė shkėlqyer qė i takonin dikur tė ngarkuar me armė plot me re qė ajo dėgjoi nga goja e njė gruaje.
Shkodrėn Dora D'Istria e pėrshkruan me ngjyra tė bukura. Duke folur pėr Rozafatin ajo thotė: Pazaret dhe xhamitė me kubera ngrihen si amfiteatra gjer nė kėshtjellėn e Rozafatit, e cila qėndron nė ajėr nė njė lartėsi prej 115 metrash. Pazarin e Shkodrės e pėrshkruan si njė ballo me lloj lloj kostume.
Duke folur pėr veriun e atdheut tonė Dora d'Istria na informon se familjet Gjika dhe Qyprili janė nga krahina e Mirditės duke dhėnė edhe hollėsira tė tjera pėr to.
Shkolla e parė ishte nė Shkodėr
Shkruan:· M. ELEZI
Shkollat e para shqipe janė hapur nė Shkodėr e rrethinė rreth 400 vjet mė parė dhe shkolla e lartė tė paktėn 134 vjet mė parė. Shkodra ka pasur observatorin e parė astronomik nė Ballkan. Gjatė qindvjeēarėve Shkodra ka qenė njė metropol i qytetėrimit shqiptar e madje ballkanik.
Pėr disa dhjetėvjeēarė shteti komunist e pati zyrtarizuar njė tezė tė ēuditshme, sipas sė cilės e para shkollė shqipe nė trojet shqiptare ėshtė hapur vetėm nė vitin 1887 nė Korēė. Nė kujtim tė kėsaj ngjarjeje 7 marsi qe shpallur si dita kombėtare e mėsuesit.
Shkolla e Korēės bashkė me poezinė e Naim Frashėrit qė i thotė “ta paēim pėr jetė hua” ka atė rėndėsi qė ka, por tė dhėnat historike janė tė tjera, krejt tė tjera.
Shkollat shqipe nė viset veriore tė Atdheut kanė gjalluar tė paktėn qysh prej katėrqind vjetėsh. At Donat Kurti nė njė studim tė botuar te Hylli i Dritės mė 1935 flet pėr tė parėn shkollė shqipe nė vitin 1638. Si tė parat shkolla “pėr sa dijm na” ai pėrmend “tri: shkolla e Pdhanės (lexo: Pllanės), e Blinishtit e e Shkodrės”. Pėr tė parėn thotė se ėshtė hapur mė 1638. Ndėrsa studiuesi amerikan Edvin Zhak (Edwin Jacques) nė librin e tij tė njohur “Historia e popullit shqiptar nga lashtėsia deri nė ditėt e sotme” (The Albanians: An Ethnic History from Pre-Historic Times to the Present) i ēon shkollat e para shqipe pak mė pėrpara nė kohė, nė vitin 1632.
“Shkolla e parė, e dokumentuar, nė gjuhėn shqipe u hap nė Velė tė Mirditės mė 1632”, shkruan ai. Por kjo nuk ishte e vetmja. Sipas tij “Njė tjetėr shkollė mjaft e hershme ishte hapur nė Kurbin mė 1632. Pėrveē shkrimit e leximit aty mėsohej gramatika shqipe dhe pėrdoreshin librat e Bardhit, Budit e Bogdanit”. Historiani E. Zhak shton se edhe tė tjera u hapėn “nė Pllanė, njė fshat afėr lumit Mat, mė 1638, nė Troshan, mė 1639, dhe nė vetė qytetin e Shkodrės mė 1698”. Autori pėrmend disa prej mėsuesve qė shėrbyen nė kėto shkolla. Tėrheqin vemendjen mbiemrat e tyre: Shqiptari (Gjon), Shkodrani (Filip), dhe njė i tretė Dhėrmiu (Dhimitėr), qė me sa duket ėshtė prej njė krahine jugore tė vendit, prej Dhėrmiut.
Mė pas u ēelėn shumė shkolla tė tjera. Derisa mė 1878, pra njė dhjetėvjeēar para “shkollės sė parė shqipe”(!) tė propagandės sė diktaturės, nė qytetet veriore shqiptare e deri nė Durrės, siē nėnvizon studiuesi amerikan, “kishte 21 shkolla tė tjera fillore shqipe, qė zhvillonin veprimtarinė e tyre”. Ai sqaron se secila prej kėtyre shkollave kishte rreth tridhjetė nxėnės, pėrveē asaj tė Prizrenit, e cila kishte tetėdhjetė”.
Pėr arsye tė njohura historike kėto shkolla fillimisht u hapėn nė rrethinė: nė Shkodėr dhe nė pėrgjithėsi nė qytete pushtuesi kishte kontroll tė fortė, tė pėrqėndruar, dhe kjo e vėshtirėsonte deri nė pamundėsi hapjen e njė shkolle shqipe.
Shkollat ishin fetare, katolike. Kjo pėrmasė ishte e kuptueshme pėr kohėn, nuk mund tė ishte ndryshe. Katolicizmi pėrfaqėsonte fenė e parė tė shqiptarėve. Nė ato kushte sidomos, kur nėpėrmjet trysnive me e ndėrrue fenė pushtuesi synonte deri asimilimin, mund tė thuhet se katolicizmi ishte pjesė qenėsore e identitetit shqiptar. Katolicizmi pėrfaqėsonte kulturėn dhe qytetėrimin perėndimor. E. Zhak citon njė klerik franēeskan shqiptar tė quajtur Leonardo, i cili, lidhur me thelbin e kėtyre shkollave, pohon: “Ne jemi mė shumė misionarė tė qytetėrimit se sa tė fesė”.
Nė kėtė hulli ėshtė edhe Kuvendi i Arbėrit, i mbajtur mė 14-15 janar 1703, tė dielėn e dytė tė Epifanisė, nė Kishėn e Shėn Kollit nė Mėrkinjė tė Lezhės. Siē dihet ai u organizua me nismėn e nėn kujdesin e drejtpėrdrejtė tė njė pape tė madh, Klementi XI, Albani. Studiuesit kanė vėnė nė dukje se nėn veshjen fetare tė kėtij kuvendi tė organizuar prej njė pape me gjak shqiptar fshihej edhe synimi i madh me e mbajtė gjallė shqiptarizmėn, nė kushtet e pushtimit osman.
Edhe fakti qė dokumentet e kėtij Kuvendi historik u botuan njėherėsh nė latinisht edhe nė shqip, treqind vjet mė parė, dėshmon qartėsisht kėtė synim, ashtu siē dėshmon se njerėzit qė shkruanin shqip nuk ishin tė pakėt, pra as shkollat ku ata kishin mėsuar e mėsonin shqip. Sivjet ishte treqindvjetori i Kuvendit tė Arbėrit dhe shteti nė Tiranė bėri gjumin e madh, bashkė me institucionet e veta akademike, pėrfshi mė tė rėndėsishmin institucion shkencor tė vendit, Akademinė e Shkencave tė Republikės sė Shqipėrisė. Vijimėsi e tė njėjtit qėndrim shpėrfillės qė u mbajt edhe pėr Nėnėn Terezė, nė vitin e Lumnimit tė saj. Po tė mos kish bėrė zhurmė shtypi, edhe aq sa u bė me kėtė rast pėr Shenjėtoren e madhe, e qė ishte shumė shumė pak, edhe aq nuk do tė ishte bėrė.
Por le tė kthehemi prapė te shkollat. Asnjė botim zyrtar nuk i pėrmend ato. Tekstet mėsimore nė shumė vėshtrime vazhdojnė me tezat e vjetra. Ndodh pėr mungesė pėrgjegjėsie tė institucioneve shtetėrore, pėr padije, pėr ateizėm, apo sepse janė gjurmėt e frymės kundėrkombėtare tė diktaturės, e cila e vinte “inernacionalizmin” e ideologjinė mbi interesat kombėtare? A tė gjitha kėto kanė gisht sė bashku nė kėtė mbasdore?
Pėrhapėsimi i njė mashtrimi tė tillė historik e ligėsisht tė shėmtuar pėr qytetėrimin e vendit tėnd, duke e ēuar hapjen e tė parės shkollė shqipe gati treqind vjet mė vonė se sa ėshtė e vėrteta e dokumentuar prej studiuesve, pėr mė tepėr nė mes tė njė Europe ku lulėzojnė universitete mijėvjeēare, ėshtė me tė vėrtetė diēka pėrbindshore. Eshtė njė ndėr shėrbimet mė tė kėqia qė i bėhet lenies (kombit) shqiptare dhe padyshim njė investim pėr llogari tė qarqeve parake etnonacionaliste ballkanike. Tė gjithė diktatorėt e rroposin popullin e vet, por jo edhe qytetėrimin e trashėguar, kulturėn e gjuhėn e tij. Ajo qė ka ndodhur e pjesėrisht po ndodh edhe sot Shqipėri, ėshtė e pakundshoqe nė llojin e vet.
Me sa duket ishte quajtur politikisht mė e dobishme qė, pėr inat tė Shkodrės e tė Veriut kundėrkomunist, pėr urrejtje ndaj katolicizmit e qytetėrimin perėndimor, le tė fundohej edhe trashėgimia kulturore e qytetėrimi europian i kombit.
Me fjalė tė tjera, jo nusja qė kruhej me mullixhinė, por plaka shtrigė klithi: pėr inat tė sime ré tim bir e shtifsha nė dhé!
Historiani amerikan Edvin Zhak nė veprėn e naltpėrmendur shton se mė 1877 nė qytetin e Shkodrės kishte edhe njė “qendėr me ndikim pėr arsimin e lartė, Kolegja e Shėn Franēesk Savierit, qė pajiste me arsim teknik e tregtar rreth 400 studentė”.
Kjo shkollė e lartė ishte edhe njė qendėr shkencore pėr krejt Ballkanin, jo vetėm pėr Shqipėrinė. Sipas kėtij autori, “njė risi shkencore nė Kolegjin e Shėn Savierit ishte Observatori Metereologjik, i themeluar aty mė 1888, si i pari observator astronomik nė Ballkan”. Ky observator, thekson Zhak, “i vazhdoi shėrbimet e tij tė vlefshme deri mė 1946, kur u konfiskua nga regjimi komunist”.
Shkodra kėshtu dėshmohet edhe njė herė si njė qendėr me peshė e qytetėrimit perėndimor jo vetėm nė shkallė shqiptare, por edhe mė gjėrė, nė shkallė rajonale.
E vėrteta duhet mė nė fund tė thuhet: datat e themelimit tė shkollės sė parė tė lartė nė Shqipėri nuk lidhen me institutet qė i shpalli me shumė zhurmė pushtetit komunist e qė vazhdojnė edhe sot me u njohė si data zyrtare tė fillimit tė shkollės sė lartė. Shkolla e parė e lartė shqipe daton tė paktėn vitin 1877, kur dokumentohet Kolegji i Shėn Franēesk Savierit, qė pajiste me njohuri tregtare e teknike 400 studentė. Dokumentohet kjo datė, por nuk dihet: mund tė ketė qenė hapur edhe mė parė.
Nė studimin qė e pėrmenda mė lart At Donat Kurti jep edhe njė tė dhėnė tė mrekullueshme pėr marrėdhėniet e vendit tonė me atė revolucion teknologjik qė e tronditi botėn kulturore me fuqinė e jashtėzakonshme shtytėse qė u dha botimeve dhe kulturės nė tėrėsi: pėr lidhjet me shtypshkronjėn. Ai thekson se shtypshkronja kishte hyrė nė Obot “fill mbas tė gjetunit”, domethėnė fill pas shpikjes sė saj nga Gutenbergu. Shtypshkronja e Obotit, shkruan At Kurti, njihet mė 1493. Kjo do tė thotė se ajo ishte futur nė Shqipėri vetėm 38 vjet pasi Gutenbergu i dha vendit tė vet dhe botės prodhimin mė tė famshėm tė krijesės sė tij: Biblėn e shtypur nė shtypshkronjėn e vet.
Tridhjetė e tetė vjet pėr atė kohė janė si tridhjetė e tetė ditė sot, ndoshta mė pak. Ai pėrmend edhe shtypshkronjėn tjetėr tė Shkodrės, qė njihet mė 1563, por nuk pėrjashtohet qė edhe kjo tė jetė mė e hershme.
Shtypshkronja, siē dihet, vlerėsohet si njė prej shpikjeve mė tė mėdha tė gjithė kohėve. Studiues tė ndryshėm e vendosin Gutenbergun, autorin e kėsaj shpikjeje, ndėr njėqind njerėzit mė me ndikim nė historinė e njerėzimit. Madje amerikani Majkėll Hart (Michael H. Hart), e rendit tė tetin sipas kėtij kriteri. Futja kaq e vrullshme, e menjėhershme, e kėsaj teknologjie dėshmon se nė Shkodėr e rrethina lidhjet me Perėndimin ishin tė drejtpėrdrejta; dėshmon se aty kishte njė jetė intelektuale tė dendur, plot energji, aty shkruhej, krijohej, botohej, pėrhapej kulturė.
Cilėt libra janė botuar nė ato vite tė mugėta? Mjerisht gjatė zhvillimeve tė mėvonshme dramatike nė trojet shqiptare ato janė zhdukur. Por gjithėsesi mund tė shpresohet se diēka do tė ketė mbetur e herėdokur do tė zbulohet. Arkivat e Vatikanit e ato tė Stambollit kanė ende shumė galeri tė paprekura prej nesh.
HAXHI HASAN ALIA
(SHEH SHAMIA)
(1814 -1891)
Tė gjithė biografėt e kanė tė qartė lidhjen e ngushtė midis kushteve historike dhe formimit tė njė personaliteti. Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX qyteti ynė po pėrjetonte njė kulm tė zhvillimit tė tij ekonomik, zhvillim qė kishte filluar qė nėn sundimin e Bushatllinjve. Ishte qyteti i mė se 50.000 banorėve dhe i zejtarive shumė tė zhvilluara, qė me rritjen e punishteve ēuan edhe nė krijimin e manifakturave tė para 1).
Qyteti ishte dhe njė qendėr e fuqishme tregtare, me njė volum qarkullim malli tė habitshėm ndėrmjet njė rrjeti tė gjerė tregjesh qė gjėndeshinjo vetėm buzė detrave Adriatik e Mesdhe, por edhe nė brendėsi tė Ballkanit e tė Evropės. Shkodra numėronte mbi 3500 dyqane. Fillimet e zhvillimit kapitalist sollėn dhe njė zhvillim tė polarizimit shoqėror, me pasoja tė hidhura pėr shtresat e pambrojtura ekonomikisht. Faktorėt politikė qenė tė tillė, qė sollėn edhe rrjedhoja ekonomike tė pakėnaqshme pėr pjesėn e varfér. Lufta e Krimesė (turq-anglezėitalianė-francezė kundra Rusisė) jo vetėm qė bllokoi flotat tregėtare, por solli edhe ndėrprerjen e tregtisė sė drithit me Rusinė, duke u krijuar probleme serioze vendeve tė Ballkanit 2). "Kriza e drithit" i nxiti tregtarėt matrapazė tė Shkodrės qė tė grumbullonin drithėrat e vendit nė sasi tė mėdha, me qėllim pėrfitimi nga kėrkesat e tregjeve tė jashtme, duke ofruar ēmimet e tyre tė larta. Njė grumbullim i tillė i ethshėm boshatisi tregun e brendshėm dhe ngriti lart ēmimet e bukės. Drama e njerėzve tė varfér u bė edhe mė e madhe me thatėsirėn e atij viti. Kjo krizė solli pasojėn e pashmangshme, zinė e bukės.
Nė kėto kushte u poqėn shanset pėr njė revoltė popullore. Nė kujtesėn e Shkodrės nuk ishte shlyerjehona e lėvizjes sė madhe popullore e 1836-tės me nė krye Harnz Kazazin e Haxhi Idriz Boksin e qė pat mbyllur valiun turk, Hafiz Pashėn, pėr gjashtė muaj nė kalanė e qytetit. Pakėnaqėsia qė kishte ndjerė populli qė me kohė ndaj reforinave tė Tanzimatit po shtohej dhe nga urrejtj a po kalonte nė revoltė, kur e pati tė qartė rolin negativ qė po luante valiu i ri, Osman Pasha, i cili nė vend qė t'u vinte fre spekullimeve me drithin, ishte kthyer nė njė bashkėpunėtor i zellshėm me matrapazėt, me qėllimin qė tė pasurohej sa mė shpejt e sa mė shumė. Gjėndja e shtresave popullore u keqėsua mė tepėr dhe tensioni u rrit shumė kur filluan vdekjet e para nga uria. Paralajmėrimet qė iu bėnė pashait nga dėrgata e zgjedhur prej njė mbledhjeje popullore, qė kryesohej nga intelektualėt pėrparimtodė Sheh Shamia, Ahmet Efendi Kalaja dhe luftėtari i shquar Hamz Kazazi, ndeshėn nė vesh tė shurdhėr. Mospėrfillja e pashait ndaj kėsaj proteste dhe ndonjė pėrpjekje e tij pėr diversion dhanė shkėndinė pėr revoltėn e fuqishme tė datės 9 shkurt, q'ė njohu si udhėheqės tė saj Hasan Alinė, tė quajtur mė vonė Haxhi Sheh Shamia.
Hasani lindi rreth viteve 1814-15. Ai qe i biri i tregtarit tė pasur, Osman Alia, i cili ishte shpėmgulur nė Shkodėr nga lagjja "Dragonj" e Krajės, sot "Dragoviē", ku kishte qenė i ngarkuar me detyrėn e bylykbashit 3). Kjo familje ishte e njohur pėr bujari e trimėri. Qė nė fémijėri Hasani dha shenja zgjuarsie tė rrallė dhe nė moshėn 14-vjeēare iu vu ndjekjes sė mėsimeve fetare. Thuhet se kėto i erdhėn tė vėshtira nė fillim, pėr arsye moshe, por paska qenė rilindasi i shquar, Daut Boriēi qė e paska nxitur. Ka njė anekdotė : "Si pedagog i mirėfilltė dhe i devotshėm, Daut Boriēi e paska ēuar nxėnėsin tek gryka e pusit dhe gurėt e lėmuar nga férkimi ia paska krahasuar me rolin e vullnetit dhe kėmbėnguljes pėr studim". Mirėnjohja e ish-nxėnėsit ndaj edukatorit qe e pėrhershme, sepse ai shpeshherė shkonte dhe e vizitonte nė shtėpi. Sipas H.Bushatit), mėsimet teologjike i kreu nė Medresenė e Mehmet Ali Pashės sė Misirit nė Kavallė tė Greqisė. Biograid Shehil) sjellin vitin 1837 si vit tė pėrfundimit tė studimeve filozofike. Po nga ky burim, si provė tė konsideratave qė gėzonte si njė klerik shumė i pėrgatitur, qenka thirrur nė vitin 1842-44 nė Kongresin e Ulemave nė Stamboll, ku u shquaka me erudicionin e tij. Titullin "haxhi" e fitoi duke shkuar nė Mekė si pelegrin. Nuk mund ta pėrcaktojmė vitin e haxhillekut, por ka njė shėnim 4), ku informohemi se Hasani paska shkuar nė Mekė dy heresh "bedel" pėr tė tjerėt herėn e parė, por nuk qenka kthyer, sepse vitin tjetėr paska kryer haxhillėkun pėr vehte. Nė intervalin njėvjetor qėndruakej nė Mekė si "muxhavir" (ndjekės i lutjeve fetare pranė vendeve tė shenjta) dhe merrka titullin "sheh". Ai nuk u shpall asnjėherė ndjekės i ndonjė tarikati, megjithėse thuhet se edhe mund tė ketė qenė i tarikatit "Nakshibendi" 7). Biografi H.Bushati hedh poshtė tezėn e Z.Shkodrės se Sheh Hasani qe bektashi, me argumentin se nė Shkodėr tarikati Bektashi s'ka qenė i mirėpritur, madje i luftuar, ēka nuk do tė pėrputhej me popullaritetin qė arriti tė gėzonte ai mė vonė.
Ngjarjet e vitit 1854 do ta vinin nė epiqendėr tė tyre. Nė grupin e tregtarėve tė lidhur me rrjetin e matrapazėve tė drithit duhet tė j etė pėrzier edhe i ati, tregtar i mėkėmbur. Flitet se revolta pushtoi zemrėn fisnike tė klerikut, kur pau me sytė e vet tė uriturit nė prag tė vdekjes, kėshtuqė u vu nė krye tė zejtarėve, tė punėtorėve e tė tė varférve tė mbushur me urrejtje e zemrim ndaj atyre qė pasuroheshin me mjete ēnjerėzore. Pazari u mbyll. Objekti i parė i sulmit tė qytetarėve tė armtosur qenė magazinat e tė atit, njė provė tietėr e zemėrgjerėsisė dhe e shpirtit tė tij bujar Rrezja e veprimit u shtri mbi tė giitha depot e drithit nė Pazar, pavarėsisht se u desh tė kacafyteshin me forcat e armatosura qeveritare e tė pronarėve tė pasur. Pėrpjekja qe e rreptė dhe nė pėrleshje e sipėr Sheh Shamia u plagos nė dore, mirėpo ai nuk u tėrhoq, derisa turqit u ndrynė nė kėshtjellė. Shpėmdarja e drithit u bė sipas lagjeve dhe kėshtu u mposht gogoli i bukės. Nga dy vargje popullore kuptojmė se ai mori si sekretar pėr shitjén e drithit njė katolik : "Rroftė e qoftė Hasan Alia/ sekretar Filip Ēurēia" 8)
Sipas dėshmisė sė M.Sirriut 9) qytetarėt e revoltuar nuk u tėrhoqėn nga pozicioni i tyre i protestes dhe nuk u kėnaqėn nie suksesin e "aksionit" tė parė; ata u hodhėn nė njė demostratė tė fuqishme duke kėrkuar transferimin e Osman Mas'har Pashės. Pėr t'i prerė hovin kėsaj lėvizjeje tė fuqishme, qė mund tė ēonte nė njė krizė tė vėrtetė, pashai pėrdori diversionin duke u ndihniuar nga diplomatėt francezė. Janė pohimet e vetė H.Hekardit, konsull francez nė Shkodėr, qė sqarojnė motiver e kėsaj lėvizjeje, zhvillimin e saj dhe rolin amortizues qė luajtėn tė huajtė nė mbrojtje tė interesave tė administrates. Ja konkretisht, ēfarė shkruan Hekardi: "Lėvizja qė ndodhi me 1854 nė Shkodėr, pati si pretekst akaparimin dhe eksportimin nė Vlorė tė drithėrave. Popullsia, e ēueme peshė nga njė hoxhė i ri, i quajtur Sheh Shamia, iu rras Pazarit dhe plaēkiti disa dyqane; pastaj, mbasi pasha ishte ndry nė kala, populli mori armėt dhe po pėrgatitej tė pėrtėrinte ngjarjet e vitit 1836, por u hyri nė mes nėnkonsulli i Francės dhe shpjegoi rreziqet qė mund tė ndodhnin dhe ku mund ta ēonin vendin e tyre, nė njė kohė kur sulltani ishte nė luftė me tė huait 10). Shėnimi i mėsipėrm, ku Hekardi, ashtu si dhe foklori pėrdor titullin "sheh", le tė kuptosh se ai kėtė titull e kishte fituar pėrpara ngjarjeve tė, vitit 1854. Kėtė presion konsulli francez e shoqėroi me premtimin se valiu do tė transferohej dhe shkodranėt me kėmbėnguljen e tyre bėnė qė tė nxirrej fermani sulltanor pėr largimin e valiut. Valiu i ri, Ragip Pasha, ruante ēastin kur tė hakmerrej me klerikun kryengritės dhe stafin qė e ndihmoi, por gjendja kritike nė kufi e pengoi pėr do kohė dhe atij nuk i interesonte tė prishte ekuilibrin e krijuar pas atyre tensioneve shqetėsuese qė pati provuar administrata turke. Nė personin e Sheh Shamisė, sikur edhe nė atė tė udhėheqėsve tė tjerė shihej njė rrezik jo i vogėl, si nga ana e valiut, ashtu edhe tregtarėve tė mėdhenj. Kėtė e vėrtetojnė edhe vargjet e mėposhtme tė njė kėnge popullore:
"Gjithė tregtarėt rrijnė tue mendue
Sheh Shaminė si me e luftue?!
Letėr Pashės i kanė ēue
Sheh Shamiiiė me e pushkatue.
Pasha i Shkodrės asht idhnue
Sheh Shaminė k'tu gjallė e due!
Sheh Shamia thotė njė fjalė:
"Pashės nė dorė nuk i bie i gjallė! 11)
Konsekuentė tė qėndrimit tė tyre, armiqtė vendosėn ta vrisnin fshehtas Sheh Shaminė 12) por nuk ia arritėn. Atėherė u pėrdor dredhia. U thirrėn krerėt pėr dialog, por ata nuk shkuan. Duke shfrytėzuar befasinė dhe duke shkelur amnistinė e premtuar, valiu arrestoi udhėheqėsit: Hamz Kazazin, Jusuf Efendi Tabakun, Ahmet Kalanė. Nė njė situatė tė tillė Sheh Shamia vendosi tė largohej, ashtu siē e konfirmojnė edhe vargjet e kėngės:
Sheh Shamia ban kuvend
S'kam si tė rri ma nė kėtė vend
Kam vendosė me dalė nė mėrgim
Me punue pėr vendin ti
Sipas njė dorėshkrimi Shehu nė fillim qenka strehuar nė lagjen Bahēallek (!), ku "banojshin ma tė mirėt e familjeve myslimane, si Mehmet Agė Shllaku etj., prej tė cilave pritet dhe kėrkon ndihmėn e tyne kundra kėrcėnimeve tė pashės qė donte me e kapė". Mė poshtė vazhdohet ... Kėshtu pėrcillet e hikė nė Ulqin prej Ali Selės me shokėt e tjerė, ku aty shpia e Becejve e shtien nė barka tė veta dhe e ēojnė nė Aleksandri tė Egjyptit, ku mbahet mirė prej shoqnive t'atjeshme...14). Arratisja e tij pėrshkruhet ndryshe nga biografč tė tjerė. Sipas Z.Shkodrės dhe vėll. Shehi, ai u largua me anijet e Gjylve pėr nė Itali, Francė e Spanjė. Vėllezėrit Shehi mendojnė se ai ka kaluar mė vonė nė Egjipt, ku ka qėndruar 10 vjet, i strehuar tek Basri Ahmet Efendiu, mik i Mehmet Ali Pashės, sundimtarit tė vendit. Qėndrimi nė Francė i paska krij uar mundėsinė Shehut qė tė ndiqte kurse mjekėsie nė Paris, ta pėrvetėsonte aq mirė frėngjishten, sa "t'i hynte p'e'rkthimit tė Kur'anit nė atė gjuhė". Po aty shėnoliet se " ... kishte shkrue shumė artikuj duke treguar se ēka ka qenė e ēka do tė jetė Shqypnia" dhe " ... veprat e tij shenjohen nė biblio.tekėn e Parisit" 15). Nė mungesė dokumentacioni kuptohet qė kėto tė dhėna merren me rezervė. Nė shkrimet e sipėrme (3,6) flitet pėr njė pėrpjekje, sigtirisht nė emigracion, tė Shehut pėr tė bashkėpunuar me kniazin Danillo tė Malit tė Zi dhe pėr tė luftuar pėr liri. Pyetjeve provokuese e me prapamendim tė Danillos Shehu iu paska pėrgjegjė: "Tanė Shqypnia asht gati me u ēlirue dhe, nėse doni tė dini sa annė kemi, ato do t'ia marrim amnikut. Prijsit do t'i nxj errė lufta... Si p'črgjegjės pėr latin e popullit asht mirė tė shtrohemi nė kuvend...... Mendohet se takime tė tilla duhet tė ketė bėrė edhe me fqinj tė tjerė, por pa sukses. Me siguri, njė veprimtari e tillė, bashkė me dėnimin me vdekje nė mungesė 16) e mbajtėn larg Shqipėrisė pėr njė kohė aq tė gjatė. U desh ndėrhyrja e personaliteteve tė tilla, si Mehmet Ali Pasha i Egjyptit, pranė Sulltan Hamitit, qė ai tė falej dhe tė kthehej nė Shkodėr mė 1864. Falja iu kushtėzua me mosmarrjen pjesė nė veprimtari politike. Biografi L.Sekuj nė dorėshkrimin e cituar mbron argumentin se Shehu nuk e fshehu antagonizmin e tij ndaj politikės zyrtare edhe mė vonė; kėshtu " ... me rastin e ngjarjeve nė Mirditė (1835) u burgos me tė tjerė pėrhapės tė gjuhės shqipe, si: Hafiz Durro Begu, Imzot Prengė Doēl, Gaspėr Ēoba, Gjon Muzhani, Zef Simoni, Mikel Ēoka. U desh qė Dom Leonardi, prifti i Lezhės t'i shkruante anglezit George Gomberlain Mhibrovni (!), kryetar i Komitetit tė Shqiptarėve nė Londėr, ku bėnin pjesė Mehmet Ali Pasha, Osman Pasha, Sabri Korēa etj. dhe me ndėrhyrjen e diplomatėve tė huaj u bė i mundur lirimi i tyre 17). Pėrsėrisim mendimin e mėparshėm se vetėm hulumtimet arkivale tė mėvonshme mund t'i konfirmojnė kėto tė dhėna.
Gjatė kohės nė arrati i vdiq babai nė Shkodėr dhe iu konfiksua e gjithė pasuria, pasi qė i biri, trashėgimtari i vetėm, qe i dėnuar me vdekje. Kėshtu, kur u kthye, ishte pa shtėpi dhe u vendos me banim nė lagj en Karahasej, ku ishte edhe imam i xhamisė. Jetonte nė njė shtėpi fare tė thjeshtė, tė cilėn thuhet se ia-blenė miqtė e dashamirėt. Kėtu edhe u martua me njė bijė nga familja e Oso Kukės.
Qė me predikimin e parė nė kėtė xhami fitoi konsideratėn e njė "xhemaati" tepėr tė madh, qė, duke mos e zėnė xhamia e vogėl, mbushi qoshe mė qoshe oborrin e saj 18). Predikimi i tij qe i njė niveli tė rrallė dhe me shumė efekt tek tė pranishmit pėr mesazhet qė sillte nė drejtim tė zbatimit tė disa normave morale-juridike. Thuhet se ky predikim pėr vite tė tėra ėshtė kujtuar si eveniment.
Nė sajė tė studimeve dhe tė pėrvojės sė gjatėjetėsore Shehu gėzonte njė reputacion tė veēantė dhe konsiderohej si kleriku mė i pėrgatitur mysliman nė fushėn e'teologjisė islame. Sipas kronikave, ai kishte krijuar njė studio nė Medresenė e Pazarit, ku kalonte tė gjithė kohėn e lirė dhe regjimin e studimit nuk e thyente as nė ditėt e festave tė mėdha tė Bajramit 19). Regjimi i studimit respektohej me kaq rigorozitet, saqė vizitat e tij tė rralla ndėr miq e tė afėrm i bėnte vetėm natėn. Ai kalonte njė jetė shumė tė pėrkorėt. lshin kushtet ekonomike qė ia impononin nė radhė tė parė, sepse e vetmj a e ardhur ishte paga e imamit. Sigurisht qė edhe vetė formimi i tij intelektual e prirte drejt shfaqjesh asketizmi, kėshtu shpjegohet pse ai mė tė shumtėn ushqehej me njė hase (pite-N.B.) dhe me rrush tė thatė. Kuptohet qė ai duke kujtuar vdekjen sa mė shpesh, purifikohej mė shumė shpirtėrisht.
Ashtu si nė fushėn e filozofisė, edhe nė atė tėjurisprudencės islamike Shehu ishte mė autoritari ndėr klerikėt e kohės. Interpretimi qė ai u bėnte paragrafeve tė sheriatit ishin nga mė objektivėt, tė interesuarit ēuditeshin me shpejtėsinė e interpretimeve dhe saktėsinė e tyre. Bashkėkohėsit i mrekullonte edhe modestia e kėtij personaliteti kaq tė fortė. H. Ibrahim Kraja, ish drejtori i arsimit, i kujtonte me respekt kėto tipare tė qenėsishme tė Shehut: "Mė vinte natėn pėr vizitė, ulej ndėr gjunjė dhe nuk ndigjonte me qėndrue mbi mue, ndonėse ishe ma i ri, tue mė detyrue edhe mue tė ulesha bri tij qė tė kuvendonim giatė e gjatė
20) Vetitė e tij tė rralla bėnė qė masa e popullit t'i atribuonte vetitė e njė shenjti.
Kultura e tij ishte shumė e kompletuar: njohuritė mjekėsore, qė i kishte marrė giatė qėndrimit nė Paris, i kishin kultivuar pasionin pėr mjekėsinė popullore dhe, si rrjedhojė, kultin pėr bimėt mjekėsore. Nga bashkėmoshatarėt mbaheshin mend shetitjet e tij tė panumurta nėpėr livadhet e kodrat e qytetit pėr tė grumbulluar bimė mjekėsore e pėr tė pėrgatitur ilaēe. Atij i njihet merita tė ketė gjetur bimėt qė zhduknin "lythat". Njė provė interesante nė kėtė aspekt, d.m.th. mbi pėrkushtimin e Shehut pėr bim ėt mjekėsore na pėrcillet nga H.Bushati me anė tė njė dėshmie personale 21): niidis fletėve tė disa librave tė pėrdoruara nga Shehu autori gjeti bimė mjekėsore tė harruara aty qė para njė shekulli, bimė qė do t'i kenė shėrbyer dijetarit si lėndė vėzhgimi.
Nė historinė e vendit tonė Shehu zė vend'n e merituar jo vetėm si personalitet i shquar pėr atdhedashurinė dhe ndieniat demokratike, pėr shpirtin e iniciativės dhe tė guximit qytetar, pėr erudicionin e thellė si klerik, por edhe pėr prirjet e tij tė theksuara prej reformatori. Ky tipar i personalitetit tė tii tė fuqishėm u shfaq si nė problemet Cardinale, si ato tė ritualit fetar tradicional, ashtu edhe nė ato "tė zakonshmet", qė lidheshin me jetėn e pėrditshme qytetare. Falė qiohurive nė fusha tė ndryshme tė diturive tė fesė islame, falė mendjes sė ndritur, devocionit tė tii tė pamatur pėr fenė respektit tė madh pėr besimtarėt dhe dashurisė sė vėrtetė pėr gjuhėn amtare, ai ndėrmori hapin e guxinishėm duke mbaitur ligjėratat e sė premtes nė gjuhėn shqipe, duke sjellė njė pėrmbysje tė tradit,s fushėn delikate tė litu 'isė e tė praktikave fetare islame nė vendin nė tonė. Ai nuk iu tremb kėsai "reforme", sepse ai donte qė aty ku ishte,e mundur, gjėrat duheshin shikuar me syrin e kohės. Njė hap i tillėjo vetėm qė nuk dėmtonte, por ndihmonte, si forcimin e besimit tė vetėdijshėm, ashtu edhe tė ndjenjės sė kombit. Fundshekulli qė jetoi Shehu ishte i mbushur me grabitje tė njėpasnjėshme trojesh e me synime tė mėdha shoviniste nga fqinjėt e veriut e tė jugut. Vėllezėrit shqiptarė tė trojeve tė tjetėrsuara, krahas fesė sė ndryshme, do tė kishin edhe gjuhėn e tyre, qė do t'i ruante nga asimilimi i huaj. Pėr njė hqp tė tillė Shehu do tė ndeshte nė dy pengesa : nė autoritetet turke, qė nuk e shikonin me sy tė mirė pėrdorimin e gjuhės shqipe, veēanėrisht mbasi kishin filluar tė hartoheshin edhe mevludet shqlp. Pengesa tjetėr paraqitej nga njė shtresė hoxhallarėsh fanatlkė, dogmatikė e pa arsim tė plotė, qė kėtė hap e numėronin pėr herezi. Megjithėse pati mbėshtetjen e myftiut, Jusuf efendi Tabakut, kundėrshtarėt ia dolėn qė tė bindnin Meshihatin nė Stamboll pėr pezullimin e kėsaj praktike pėr njė periudhė dyvjeēare. Nė sajė tė kėmbėnguljies nga ana e vetė Shehut dhe tė atyre qė e pėrkrahnin, si Myftiu Isuf Tabaku e Daut Boriēi me shokė, u arrit tė lejohej futja e gjuhės shqipe nė praktikėn fet'are. Ndihmė nė kėtė drejtim qe edhe mbėshtetja e fortė e valiut tė ri, Basri Pasha, njeri me koncepte liberale 20) Biografėt kujtojnė taktin qė pėrdori Shehu pėr ta bindur masėn e begimtarėve mbi dobitė e pėrdorimit tė shqipes, qė, si ēdo "e re", pritet me rezerva.
Njė ditė xhemaati tė shumtė Shehu hipi nė "qyrs" (vendi i predikimit), hapi qitabin arabisht, lexoi disa rreshta, mbylli librin dhe u largua pa folur, duke befasuar tė pranishmit. Tė nesėrmen drejtoi pyetjen se ēfarė kishin kuptuar nga leximi i njė dite mė parė. Pasi mori pėrgjigje negative, mbajti "vasen" shqip, duke i paralajmėruar se tė premten mė tė afėrme do ta thoshte edhe "hytben" nė shqip, d. m. th. do tė pėrkthente edhe lutjet. Tė pranishmit nė fillim u befasuan, por pastaj mbetėn shumė tė kėnaqur, ndėrsa pjesa e klerikėve konservatorė e qė ishin tė pranishėm, u larguan tė indinjuar. Kėshtu, nė sajė tė pėrkushtimit e tė iniciativės sė Shehut edhe "hytbeja" u fol nė shqip duke mėnjanuar arabishten, ashtu si nė mevludet qe mėnjanuar turqishtja.21) Nisma e Shehut tė kujton pėrpjekjen fisnike dhe tė guximshme tė klerikėve katolikė shqiptarė tė Veriut, qė nga Buzuku, pėr ta futur gjuhėn shqipe nė veprimet liturgjike.
Nė kujtimet e bashkėmoshatarėve ruhet ky pėrfytyrim pėr Shehun nė moshė tė avancuar : Njė burrė i gjatė, i veshur me tė bardha, me njė fytyrė tė hequr dhe tė zbehtė, me sy tė mprehtė e tė ndritshėm. Edhe poeti anonim e ndihmon parafytyrimin tonė me anė tė kėtij portretizimi nė vargjet :
Sheh Shamia me petka tė bardha Si melek po prin pėrpara. 24)
Edhe ēallma e tij ishte krejtėsisht e bardhė, sepse fesin e kuq, qė mbahej nga hoxhallarėt e tjerė, e kishte mbėshtjellė krejtėsisht me njė shami tė bardhė.2'l Nga k-jo hollėsi thuhet se i ka mbetur ndajshtimi "Sliamia". Kėtė "look" (mėnyrė veshjeje) e kanė ndjekur edhe klerikė tė tjerė mė vonė, si pėr shembull Shehui Tixhanive, H. Shaban Domnori.
Burime tė tjera pohojnė se ndajshtimi i mėsipėrm i kambetur qe nga viti 1854, kur nė pėrleshjen e Pazarit i ishte ngatėrruar pėr ēallmė njė shami e bardhė, nga ato qė shitėsit vamin pėr reklamė pėrjashta dyqaneve tė manifakturės. Konsulli Hekard pėrdor llagapin "Shamil", siē e pėrdorėn turqit. Shkaku duhet kėrkuar (shih H.Bushati, vepėr e cituar) nė pėrqasjen qė gjetėn ata midis udhėheqėsit shkodran dhe Shamilit, udhėheqės i Dagestanit, qė nė luftė me rusėt arriti ta ēlironte vendin e tij nė vitin 1832. Mund tė hipotetizohet se titulli "Sharnia" mund tė jetė deforinim i emrit "Shamil". Nė traditėn gojore tė qytetit tė Shkodrės emri i Sheh Shamisė ėshtė i lidhur ngushtė edhe me disa tė "reja" qė u vunė nė praktikė nė jetėn e pėrditshme tė qytetit, pikėrisht, sepse u patėn sugjeruar e rekomanduar nga ai me qėllimin fisnik, qytetar, pėr tė thjeshtuar e lehtėsuar mėnyrėn e jetesės. Popullata myslimane ishte e ndjeshme nga predikimet e Shehut, prandaj reagoi pozitivisht, duke hequr dorė nga disa zakone tė vjetra, praktika prapanike e rite mesjetare, si :
-mbajtja e tallaganave nė krye prej burrave nė raste zie tė kobshme
-ndezja e qirinjve nė xhami e nė varreza pėr tė pėrkujtuar tė vdek-urit (rit pagan ky)
-gatimi i hallvės pėr tė dyzetat
-veshja me "futa tė zeza" e grave myslimane nė raste vdekjeje.
Krahas kėtyre, ndryshime tė njė lloji tjetėr
-ditėn e dasmės nusja tė sillej me karrocė e jo me kalė
-burrat tė mbathnin kėpucė tė tipit evropian tė hiqej dorė nga vajtimi me zė tė lartė tė thjeshtėsohej veshja e grave qytetare.
Mė lart pamė se Shehu kishte si sekretar tė vetin njė katolik, provė kjo e shpirtit tė tij tolerant. Nė shkrimin e vėllezėrve Shehi sillet edhe njė episod tjetėr, qė vėrteton kėtė shpirt a prirje tolerance tė tij : "Tregojnė se bashmyftari Osman mblodhi tė gjithė klerikėt e qytetit, dha urdhėr tė arrestohej Imzot Marinaj duke e shpallur atė armik tė profetit dlie tė Allahut, sepse shėrbesat fetare i kishte bėrė nė gjuhėn shqipe. Hasan Alia iu pėrvesh keq bashmyftarit dhe nė atė kohė, i ndihmuar nga populli rrėmbeu nga xliandarėt priftin katolik dhe, pasi shtiu me kobure nė ajėr, u foli besimiarėve: "O nierėz tė Zotit, ėshtė e lehtė tė ushqehesh me mish tė pjekur, por ē'na lypset se si quhet ai turqisht ?! A nuk asht ky nji mėkat qė ju hidheni kundėr lėvruesve tė gjuhės amtare dhe mbroni atė tė njė tė huaji ?! A mos iu kanė rrjedhur trutė ?! Shkoni dhe rrini pranė grave dhe fėmijėve tuaj : aty do tė mėsoni se buka quhet "bukė" dhe "babės" i thonė "babė". Pastaj Hasan Alia e dėrgoi Imzot Marinajn nė famullinė e Hotit. 26)
Njė jetė kaq intensive e plot pėrplasje e lodhi klerikun e nderuar, kėshtu qė dita e vdekj es po afrohej. Sipas dėshmisė goj ore tė plakut 90-vjeēar, Selim Reēi 27) Shehu, i lodhur, e paska parandjerė afrimin e vdekjes dhe paska shkuar tek kryetari i bashkisė, Bejtash Agė Kazazi, pronar i njė livadhi afėr shtėpisė sė Shehut dhe ia paska kėrkuar pėr njė grumbullim njerėzish, duke pyetur edhe pėr ēmimin e barit, sepse donte tia paguante. Kur pronari i ēuditur, i paska kėrkuar sqarime, i vetmi shpjegim paska qenė: "mbledhja e popullit do tė jetė e madhe". Bejtash Aga ia paska dhėnė pa shpėrblim. Ēudia qe kėtu : tė nesėrmen Shehu ndėrroi jetė dhe pėr ta pėrcjellė si duhej u grumbulluan aq njerėz, saqė me zi i zuri livadhi i lartpėrmendur. Mė tė moshuarit kujtojnė edhe raste tė tjera tė ngjashme, qė i atribuojnė Shehut aftėsi tė tilla parashikuese, jshtė fuqive tė zakonshme dhe tė pėrmasave mbinjerėzore. Tė gjitha kėto arsye bėnė qė ceremonia e varrimit tė Sheh Shamisė, e zhvilluar me 25 mars 1891, tė gdhendej nė kujtesen popullore si diēka e pazakontė pėr pjesėmarrjen e gjerė tė qytetarėve shkodranė. Ky klerik me frymėmarrje tė gjerė diti tė harmonizojė meditimin e thellė me probleme tė jetės sė pėrditshme, lėvizjen popullore tė kohės me ndjesitė kombėtare.
Me porosinė e tij, si gur varri qe pėrdortir njė shkėmb i Pagdhendur. Mė vonė familjarėt meremetuan varrin nė lagjen Karahase, por eshtrat i rivarrosen nė Fushė-Shtoj, sepse varri i parė u prish pėr arsye urbanistike gjatė dekadave tė fundit.
Pėr veprėn e kėtij kleriku ėshtė shkruar nė Historinė e Shqipėrisė, nė tė dy botimet, nė Fjalorin Enciklopedik (Tiranė, 1985, fq 1000), por, duke u interpretuar sipas klisheve tė logj ikės zyrtare marksiste, e reduktuar nė njė vlerėsim tė njėanshėm, pėr arsye se feja dhe kleri ishin nė listėn e zezė. Gjykime nė njė sens tjetėr, mė tė gjerė, janė dhėnė nė revistėn "Zani i naltė" si dhe nga studiuesi O.Myderrizi, Z.Shkodra e H.Bushati.
Vitet e pluralizmit politik dhanė mundėsinė pėr ta ridimensionuar figurėn e Sheh Shamisė e pėr ta vendosur nė piedestalin qė ai meritonte; pėrurimi i Medresesė sė Shkodrės, viti 1991, me emrin e kėtij biri tė shquar tė Shkodrės duhet kuptuar jo vetėm si njė tregues i kėtj rivlerėsimi objektiv tė merituar, por edhe bartės i mesazhit tė madh qė u pėrcillet klerikėve tė ardhshėm misioni i tyre i shenjtė e fisnik, krahas njė pėrkushtimi tė pėrliershėm pėr ngritjen morale-fetare e kulturore, kėrkon qė interesat e fesė duhet tė mbarėshtrohen me ato tė popullit e tė kombit, si dy anė tė sė njėjtės medalje.
Shėnim :
Nė botimin "Trima tė kryengritjeve popullore", pjesa e dytė (Tiranė, 1980, fq. 56-59) tė M.Kokalarit, me synimin e vulgariziinit tė historisė, portretizohen shumė luftėtarė e udhėheqės lėvizjesh popullore. Vepra ėshtė destinuar pėr njė publik pa pretendime shkencore, veēanėrisht pėr rininė shkollore. Pavarėsisht nga kjo, autori, me zellin t'i qėndrojė besnik platformės zyrtare, cėnon objektivitetin historik, se pėrmes njė emfaze tė dukshme ntrash sė tepėrmi temperamentin luftarak "tė birit tė vegjėlisė shkodrane", qė mendjen sikur e pati vetėm te pushka e qė, sikur u rrit nė "mjedisin obskurantist mesjetar islamik turk", duke errėsuar tė vėrtetėn se ai qe djalė i njė familjeje tė pasur, i edukuar nė njė mjedis shqiptar tė mirėfilltė dhe nė kontakt me njerėz tė ngritur, si: Jusuf Efendi Tabaku, Sali Efendia i Madh, Ahmet Kalaja, Daut Boriēi etj., nė njė kohė qė fillimet e kapitalizmit po e lidhnin Shkodrėn nė shumė fije. Nėqoftėse, sipas vargut popullor:
"Dha fetfanė me mbytė babanė", ky antagonizėm qe nė planin moral dhe ekonomik, ndėrsa shprehj a e autorit "e dėnoi me vdekje t'anė", i krijon bindjen njė lexuesi tė papėrvojė, sikur Hasan Alia e linēoi t'anė me duart e veta. Edhe vetė portreti i cituar (nė bashkautorėsi me piktorin) tė jep pėrshtypjen, sikur Shehu paskej qenė njė "komit" i zakonshėm malesh, njė cub e jo njė klerik i devotshėm, i ditur e konsekuent nė idealet e tij fisnike e humane, shumė larg njė atėvrasėsi.
Heroizmi e humanizmi i Sheh Shamisė pati frymėzuar edhe poetin Skėnder Temali duke dhėnė subjektin e njė ballade (Revista "Ylli", Nr-8, 1990). Autori pėrmes vargjeve
"Shekuj lamė pas
Dhe s'e harrojmė kurrė"
bėhet shprehės i respektit tė mbarė njė qyteti qė heroit i vė vulėn e pavdekėsisė.
Rrafshi i Dukagjinit i kishte tė ēelura dyert pėr legjendėn e trimėrisė
nga Tomė Mrijaj New York
Veprimtaria patriotike e familjes sė Pėrlleshajve, nuk fillon me liderin e katolikėve tė Lugut tė Drinit dhe mbarė Rrafshit tė Dukagjinit, Ndue Pėrlleshin, siē e quan shefi i UDB - sė, Gojko Medenica nė fejtonet e luftės nė Kosovė tė botuara nė gazetėn "Vecernje Novosti" tė Beogradit, tė titulluar "Poraz Pod Pshtrikom" (Humbjet nėn Pashtrik nga data 22 shkurt gjer me 19 mars 1965 dhe nė gazetėn "Rilindja" e Prishtinės "Nata e frorit" 24 - 26 shkurt 1965. Nė librin "Famullia e Zllakuqanit", faqe 51, thuhet se nė kryengritjen e vitit 1909, tė organizuar nga Zef Gjidoda, nga familja e Pėrlleshajve morėn pjesė Mark dhe Dedė Pėrlleshi. Pėr Lugun e Drinit flet edhe Mark Kolė Kēira, tė cilin nė shenjė respekti vendasit e thėrrisnin Marka Kola i Zllakuqanit. Burri me njė pamje kreshniku e fillonte kėshtu bisedėn nė odat e Lugdrinasve: "Vendi ynė nuk qėndroi i pastėr etnikisht dhe kombėtarisht pse deshėn tė tjerėt. Ne falenderojmė pushkėt e djemve tanė, qė i mbajtėn gjithmonė pėr faqe, duke filluar nga kryengritja e Mirditės e vitit 1876 qė kryesohej nga kapidani Bibė Doda. Shumė djem tė kėtij vendi morėn pjesė nėn komandėn e kapidanit tė Mirditės, ku midis tyre veēojmė Zef Markun (Gjonlleshaj) dhe Nikoll Mrin, gjer nė kryengritjet e njėpasnjėshme tė Lidhjes sė Prizrenit, ato tė vitit 1909 dhe kryengritjen e Kaēanikut me 1910, ku kapidani i Mirditės, Marka Gjoni dhe Abati Preng Doēi kishin dėrguar shumė luftėtarė nga Mirdita tė udhėhequr nga Prengė Marka Prenga, bajraktar i Oroshit dhe Ndue Pėrdeda, qė ishte prej krenve tė para tė Spaēit. Pjesmarrės nė kėto kryengritje ishte edhe vetė Marka Kola i Zllakuqanit me shumė vendas tė tjerė qė ua tregonin rrugėt dhe shtigjet kryengritėsve mirditas, tė cilit kishin lėnė emėr tė mirė nė ato anė".Marka Kola tregonte se me rėnien e Turqisė dhe me ardhjen e Serbisė, nė vitet 1918 - 1919, Lugu i Drinit ishte prapė i fortė. Nė tri komunat, nė vijė tė drejtė rreth 22 km, nga Gjurakovci deri nė Dollc ishin kėta tre kryetarė: Ukė Paloka nė Gjurakovc, Pren Nikoll Mrijaj nė qendrėn e Lugut tė Drinit, nė Zllakuqan dhe Beqir Toma nė Dollc. Kėta udhėheqės tė kėsaj treve, me gjithė presionet qė i bėheshin kėtij vendi nga serbo - sllavėt, nuk munguan qė sė bashku me priftėrinjtė e kėtij vendi tė trokisnin nė dyert e Romės dhe Vjenės pėr t'i ardhur nė ndihmė kėsaj popullate, qė nuk i ishte gjunjėzuar pėr pesėqind vjet Perandorisė Osmane dhe ishte nė vėshtirėsi nga sllavizimi serbo - sllav.
Pėr liderin e katolikėve tė Rrafshit tė Dukagjinit, Marka Kola thoshte: "Me gjithė vėshtirėsitė dhe torturat e papara gjer atėhere mbi njė popull nga komunistėt e porsalindur, dyert e ēdo kulle nė Rrafshin e Dukagjinit ishin tė hapura pėr legjendėn dhe luftėtarin e paepur Ndue Pėrlleshi".
Ndue Pėrlleshi lindi nė Paskalicė, fshat nė Lug tė Drinit, mė 1908. Ishte biri i Gjonit dhe Prenės nga Nepolja e Lugut tė Baranit. Shkrim e lexim mėsoi nė Zllakuqan, nė shkollėn e kishės qė ishte hapur qė mė 1897 nga Atė Shtjefėn Gjeēovi. Thuhej se mėsuesi i tij ishte Ndue Vorfi. Edhe pse s'kishte kryer ndonjė shkollė tė lartė, ai qysh nė ditėt e hershme tė fėminisė sė tij, kishte mėsuar mjaft nė odėn e burrave tė familjes e tij tė paisur me tradita burrėrie, nderi e trimėrie. Ndou ishte aktiv nė jetėn politike tė kohės. Qė nga viti 1939, kur Shqipėriau okupua nga Italia fashiste dhe pėr herė tė parė u hap kufiri shqiptar Kosovė - Shqipėri, nga Ministri i Brendshėm i Shqipėrisė Mark Gjon Marku, Ndue Pėrlleshi u emėrua kryetar i Komunės nė Vogovė tė Hasit, qė gjendej nė vijėn kufitare Kosovė - Shqipėri. Vendi kyē qė iu dha Ndout tė ri, bėri qė ai tė njihej pėr sė afėrmi me personalitetet e jetės politike dhe luftarake si me Xhafer Devėn, Muharrem Bajraktarin, Abaz Kupin, Mark Gjon Markun, vėllezėrit Kolė e Pashuk Biba, qė ishin nė pėrgatitje pėr tė pėrballuar erėrat e Lindjes qė kishin filluar tė fryjnė nė Shqipėrinė e Jugut. Mė vonė Ndue Pėrlleshin e shohim kryetar nė komunėn e Becit, komunė nė prefekturėn e Gjakovės, ku pati rastin tė njihej me shumė personalitete tė atyre viseve, si Mehmet Agėn e Rashkocit, Demė Ali Pozharin, familjen e madhe tė Zhel Hasanėve, Elez Myrtėn e sa e sa tė tjerė. Mė vonė, deri nė fund tė vitit 1944, e shohim kryetar nė komunėn e Budisalcit. Nė kėtė kohė vjen brigada e VII partizane me komandant Shaban Haxhiun, i cili e njihte shumė mirė aktivitetin e Ndue Pėrlleshit. Nė Veri tė Shqipėrisė Muharrem Bajraktari, Pashuk Biba e tė tjerė, kishin likuiduar shumė komunistė shqiptarė. Ndou me shumė shokė u takua nė kullėn e Ukė Bekės nė Krushevė tė Madhe me brigadėn e Shaban Haxhiut. Me tė hyrė brenda, parulla pėrshėndetėse e partizanėve ishte: - Vdekje fashizmit - Liri Popullit! Por Ndou, qė e dinte se ēfarė fshihej pas asaj parulle, nuk u pėrgjigj. Ai me shpejtėsi nxorri revolen dhe ia drejtoi komandantit. Tė pranishmit ndėrhynė me tė shpejtė. Qė nga ai moment Ndou filloi jetėn e kaēakut. Ēeta e tij u rrit shumė shpejt. Nė malet e Dollcit u takua me ēetėn e Ukė Sadikut. Me ēetėn e Ndout ishte edhe Marije Shllaku, dikur sekretare e Iliaz Agushit dhe e Xhafer Devės. Ajo u bė shembull i rezistencės pėr bashkimin e trojeve. Ēeta e Ndue Pėrlleshit, sė bashku me vėllezėrit e tij Zefin, Hilin dhe bashkėluftėtarėt Ndrec Nikollėn, Zef Sokolin e shumė tė tjerė bashkėpunoi me Ukė Sadikun, Shaban Polluzhėn, prof. Ymet Berishėn, Qazim Bajraktarin, Alush Smajlin etj.Shemull i rezistencės sė forcave kaēake ishte lufta nė Trestenik tė Drenicės mė 21 shkurt 1945 dhe vrasja e dy kreshnikėve tė Drenicės, Shaban Polluzhės dhe Mehmet Gradicės. Sipas shėnimeve tė Marije Shllakut nė librin "Shqipėria e Marije Shllakut", nė faqen 50 thuhet: "Ndėr komunistė, 17.864 e ndoshta edhe mė mbetėn si zogjtė kur i rrėmben shqiponja n'anėn e vet. Gjithashtu edhe forcat e Shaban Polluzhės u shpartalluan edhe ata qė mbetėn iu bashkuen ēetave tė Ukė Sadikut, prof. Ymer Berishės, Ndue Pėrlleshit, Qazim Bajraktarit, Alush Smajlit etj. Kėshtu nga ajo kohė ēeta e Ndue Pėrlleshit u rrit me mbi njėqind luftėtarė".
Me datėn 4 dhe 5 gusht 1945 u mbajt kuvendi i Dobėrdolit, nė Llugė tė Dan Pjetrit, ku u mblodhėn 2000 luftėtarė e prijės tė ēetave kryengritėse tė r ajoneve tė ndryshme tė Kosovės, nga Shqipėria e Veriut, Sanxhaku dhe Rozhaja. Aty gjindeshin krerėt e lėvizjes pėr ēlirimin e trojeve etnike shqiptare dhe bashkimin e tyre nė njė shtet si: Ukė Sadiku, prof. Ymer Berisha, Ndue Pėrlleshi, Qazim Bajraktari, Marije Shllaku, Mehmet Aga i Rashkocit, Alush Smajli, Dem Ali Pozhari, Prek Shyti nga Prizreni, pėrfaqėsuesit e Muharrem Bajraktarit - Kruma e Luma, Pashuk Biba, Shaban Boshnjaku nga Pazari me 800 luftėtarė, krerė nga Drenica, Llapi, Gollaku, Gjilani, Shala e Bajgorės, Ferizaj, Kaēaniku, Rugova, Podguri etj. Pranė Dardhės sė Madhe valonte flamuri me shkabėn dykrenare, tetė metra i gjatė, tė cilėn e kishte sjellė Alush Smajli i Llazicės. Kuvendin e ruenin luftėtarėt e Ndue Pėrlleshit, Alush Smajlit dhe Qazim Bajraktarit, tė udhėhequr nga Smajl Hajdarii Gjurgjevikut tė Madh dhe vėllai i Ndue Pėrlleshit, Zef Pėrlleshi. Kuvendin e hapi Ukė Sadiku, qė ia jep fjalėn pro. Ymer Berishės. Proēes - verbalin e mbante Marije Shllaku. Komandant u zgjodh njėzėri Ukė Sadiku, ndėrsa udhėheqės politik u zgjodh prof. Ymer Berisha. Po ashtu u zgjodhėn komisarėt e ēetave kryengritėse, sipas territoreve dhe e tėrė Kosova u nda nė 12 sektorė luftarakė dhe pėr kėtė arsye u quajtėn "Dymbėdhjetė kėshillat". Pas kuvendit tė Dobėrdolit u bėnė shumė takime me popullatėn e vendit pėr organizimin dhe mobilizimin rreth organizatės "Besa Kombėtare". Ndue Pėrlleshi, Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari, Mehmet Aga i Rashkocit dhe prof. Ymer Berisha u nisėn pėr njė mbledhje tė pėrbashkėt me krerėt e Shqipėrisė sė Veriut, diku nė malin e Pashtrikut. Ēeta e Ukė Sadikut mbeti nėn udhėheqjen e vėllait tė Ukės, Shaban Sadiku. Data e 10 shtatorit 1945 mbeti datė e paharruar pėr banorėt e Prekorubės dhe Drenicės. Nė Fushėgropė, mes maleve tė Ēelisė sė Jellovcit, brigada famėkeqe e Kotorrit kishte rrethuar Ēelinė ditėn e tretė tė Bajramit. Aty mbetėn tė vrarė 23 luftėtarė dhe 9 tė plagosur rėndė. Mga radhėt e armikut mbetėn 40 partizanė tė vrarė e dhjetra tė plagosur. Nga ēeta e Ndue Pėrlleshit kishte mbetur Zef Sokoli me djalin e tij, Markun shtatėmbėdhjetė vjeēar dhe Marije Shllaku ishte plagosur rėndė. Grusht tė rėndė lėvizjes i dha vrasja e udhėheqėsit tė njėsiteve guerile tė lėvizjes popullore shqiptare nė Kosovė prof. Ymer Berishės me 10korrik 1946 nė Hereq, ku sė bashku me Ndue Pėrlleshin ishin nisė tė merrnin pjesė nė Kongresin V tė Ballit Kombėtar nė Lipovicė.
E kobėshme ishte edhe data e 17 shkurtit 1947, ku nga OZN - a dhe ushtria serbo - sllave u plagos rėndė komandanti i NDSH - sė Ukė Sadiku. Nė sverkėn e Gashit mbeti i vrarė Qazim Bajraktari dhe Halil Sadria i Gjurgjevikut. Ēeta e Ndue Pėrlleshit kishte mbetur tė veprojė thuajse e vetme, me pak luftėtarė dhe shumė e ndjekur nga OZN - a. Mė 8 shkurt tė vitit 1948, sė bashku me du shokėt e tij, Ndrec Nikollėn e Shaban Demėn u rrethuan nga OZN - a. Mbas disa orė luftimesh mbetėn tė vrarė dy shokėt e tij Ndrec Nikolla dhe Shaban Dema, ndėrsa Ndou i plagosur qėndroi nė mesin e pyllit deri nė orėt e para tė mėngjesit, ku me njė breshėri plumbash ēan rrethimin duke lėnė nė fushė tė betejės shumė tė vrarė e tė plagosur nga partizanėt dhe vullnetarėt me dhunė. Atė mėngjes komandanti i OZN - ės pushkatoi nė vendin e ngjarjes tė riun Pren Gojani nga fshati Dugajev, i cili ishte nga fisi i Ndue Pėrlleshit, me pretekst se i kishte hapur rrugė kėtij tė fundit.Ndou, me plagė tė rėnda arrin nė shtėpinė e tij. Kur po i mjekonin plagėt, aty arrin kryetari i komunės sė Jagodės, Jank Boriēi, i cili hedh njė bombė brenda nė shtėpi. Ndou me shpejtėsi e kap dhe ia kthen mbrapsht. Bomba pėlcet dhe plagoset rėndė Janku. Qė tė mos kapej nga partizanėt, Ndou largohet menjėherė dhe shkon te Ibish Sokoli, vėllai i Zef Sokolit, tė vrarė nė Ēelinė e Jallovcit.
Tek Ibishi qėndron, deri sa shėrohet. Nga aty kalon nė Llapēak, tek Pren Gjoka, qė ishte njė shok i tij. Ky fshat i takonte komunės sė Istogut. Qeveria Jugosllave, kur merr vesh se Ibish Sokoli e kishte strehuar Ndue Pėrlleshin, e dėnon Ibishin me 8 vjet burg dhe gruan e tij me 6 vjet. Nė fshatrat e Lugut tė Drinit ushtria sllavo - komuniste e torturoi popullatėn e kėsaj ane nė mėnyrėn mė ēnjerėzore dhe shumė e pėsuan me burgje tė rėnda. Pas njė qėndrimi nė familjen e Pren Gjokės, Ndou duke parė se Partia Komuniste kishte dominuar thuajse nė ēdo krahinė tė Kosovės, largohet me disa bashkėluftėtarė pėr nė Shqipėri, ku bashkohet me ēetat e Ndoc Mirakės nė viset e Pukės, tė cilėt vepronin nė atė territor.
Sipas disa shėnimeve tė botuar nė "Shejzat" e Ernest Koliqit nė Romė dhe nė "Albanien Liber", shkruhej: "Ndue Pėrlleshi sė bashku me Ndoc Mirakėn dhe Ndue Fushėn, u vra nga forcat partizane tė Shqipėrisė nė Bjeshkėt e Iballes, nė vendin e quajtur Boset, me datėn 29 gusht tė vitit 1949. Ata njė ditė mė parė ishin nisur tė largoheshin pėr nė Greqi. Largimi pengohej pasi nė urėn e Bėrdhetit nė Pukė ishte plagosė rėndė bashkėluftėtari i Ndue Pėrlleshit, Elez Myrta nga Kosova".
Ndou nuk pranoi nė asnjė mėnyrė tė lejė vetėm e tė plagosur shokun e luftės. Profesor Lukė Ēuni shkroi e dėrgoi nga Melbourni i Australisė nė redaksinė e gazetės "Shqipnija e Lirė", poezinė qė ia kushton tė ndjerit Ndoc Mirakaj dhe shokėve tė tij, nga e cila po veēojmė disa vargje:
Ēka kan malet qi gjimojnė?
Djelt e Shqipes ē'po luftojnė!
Ē'po luftojn'o n'at Boset,
Ndoc Mirakaj me shok't'vet.
Ball pėr ball me klysh t'Rusisė,
N'dor Flamurin e Lirisė,
Amanet dorzim q'i - a bani,
Mark Gjomarkaj Kapidani.
Ndue Pėrlleshi i Lugut Drinit,
Asht pėrbe m'Zanė Lubotinit,
Asht pėrbe me lot ndėr sy:
O vras veten, o des me ty"...
Panopticon
24-06-05, 01:03
Psikolog,
Te uroj per kete teme, mendoj se eshte me rendesi dhe interesante.
Vetem kam nje keshille: Nese do qe tema te frekuentohet nga me shume forumiste, rrjedhimisht me shume njerez do te mesojne per figurat e cmuara te kombit, atehere I BEN TEKSTET ME TE TE SHKURTERA per nje figure te vetme te cmuar kombetare.
Juaji,
Panopticon.
Abas Ermenji
Abas Ermenji lindi nė Ermenj tė Skraparit mė 12 dhjetor 1913. Studimet fillore i kreu nė Berat, kurse studimet e mesme nė gjimnazin e Shkodrės. Nė vitet 1934-1938 kryen nė Sorbonė, Paris, Fakultetin e Letėrsisė me specializim Historinė.
Kthehet nė Shqipėri nė vitin 1938 dhe emėrohet profesor nė Liceun e Korēės ku jep mėsim deri nė muajin nėntor tė vitit 1939. Arrestohet nga italianėt si njė nga organizatorėt e rinisė korēare nė manifestimet e 28 Nėntorit 1939 kundėr pushtimit fashist dhe internohet nė ishullin e Ventotenes, prej ku lirohet nė vitin 1941.
Sapo kthehet nė Shqipėri merr pjesė nė organizimin e rezistencės sė armatosur kundėr pushtimit tė huaj nė zonėn Skrapar-Berat dhe arrin ta mbajė Beratin tė lirė prej italianėve. Ishte njė nga organizatorėt e Ballit Kombėtar dhe anėtar i Komitetit qendror tė tij.
Pas fitores sė revolucionit komunist nė Shqipėri, detyrohet tė largohet nga atdheu dhe tė marrė rrugėn e gjatė tė mėrgimit. Vendoset nė Paris ku drejton Komitetin Kombėtar Demokrat "Shqipėria e Lirė", i cili ka lozur njė rol tė madh nė pėrpjekjet pėr njė Shqipėri tė lirė nga diktatura komuniste si dhe pėr ēlirimin e Kosovės nga shtypja dhe tirania e Serbisė.
Pas rikrijimit tė Ballit Kombėtar nė Shqipėri nė vitin 1991, zgjidhet kryetar i kėsaj partie dy herė radhazi nė vitet 1994 dhe 1998. Gjatė kėsaj periudhe, megjithė moshėn e tij tė madhe, ka dhėnė njė kontribut tė madh nė ngritjen e ndjenjės kombėtare tė shqiptarėve nėpėrmjet njė serie konferencash nė tė gjithė Shqipėrinė.
Profesor Ermenji ka qenė njė mbrojtės i flaktė i ēėshtjes dhe kombėsisė shqiptare, me artikuj tė shumtė, tė botuar tek "Flamuri", tek "Balli i Kombit", tek pėrmbledhja "Albania" etj. Por kryevepra e tij ėshtė studimi "Vendi qė zė Skėnderbeu nė Historinė e Shqipėrisė" - njė apologji madhėshtore e kombėsisė shqiptare.
Profesor Abas Ermenji u nda nga jeta mė 10 mars 2003. Profesori e donte shumė Shqipėrinė. Jetoi pėr Shqipėrinė dhe vdiq me Shqipėrinė nė gojė. Kėshilla e Tij e fundit ishte qė tė jemi Shqiptarė tė mirė.
Ahmet Agush Kabashi (1913-1954) - antikomunist i pėrbetuar http://www.ballikombit.org/images/M_images/pdf_button.png (javascript:void window.open('http://www.ballikombit.org/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=339', 'win2', 'status=no,toolbar=no,scrollbars=yes,titlebar=no,m enubar=no,resizable=yes,width=640,height=480,direc tories=no,location=no');)http://www.ballikombit.org/images/M_images/printButton.png (javascript:void window.open('http://www.ballikombit.org/index2.php?option=com_content&task=view&id=339&Itemid=9&pop=1&page=0', 'win2', 'status=no,toolbar=no,scrollbars=yes,titlebar=no,m enubar=no,resizable=yes,width=640,height=480,direc tories=no,location=no');)http://www.ballikombit.org/images/M_images/emailButton.png (javascript:void window.open('http://www.ballikombit.org/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=339', 'win2', 'status=no,toolbar=no,scrollbars=yes,titlebar=no,m enubar=no,resizable=yes,width=400,height=250,direc tories=no,location=no');)Ahmet Agush Kabashi ishte antikomunist i pėrbetuar, luftėtar i radhėve tė para tė ēetave balliste qė iu kundėrvuan forcave ēetniko partizane nė vitin 1944/1945 nė Anamoravė. Kuadėr angloamerikan i pėrgatitur nė shtetet perėndimore, pjesėtar i grupit tė Hamit Matjanit nė desantimet nga ajri e deti, kundėr regjimit komunist nė Shqipėri (1950/1953).
Ahmeti u rrit e u burrėruar nėn ndikimin e trimėrive, heroizmave tė tė parėve tė tij, si: Adem e Mustafė Kabashi, luftėtarė tė shquar nė luftėn e 1910-ės, si: Hasan Brahim Kabashi, Hamdi Nezir Kabashi, Rexhep Agush Kabashi etj. luftėtarė tė njohur pėr ēlirimin kombėtar. Pėr shkak tė bėmave tė familjarėve tė tij kundėr pushtetit turk dhe mė vonė atij serb, familja e Ahmetit ishte nėn kėrcėnimin e pėrhershėm tė regjimeve tė pėrmendura, prandaj ai detyrohet qė tė largohet familjarisht nga Kosova, herėn e parė shkoi nė Turqi, pastaj nė Shqipėri, nė fshatin Dramanec afėr Fierit. Me kapitullimin e mbretėrisė jugosllave nė vitin 1941, Ahmeti kthehet nė Kosovė dhe vendoset nė Pėrlepnicė, fshat afėr Gjilanit, sepse Kabashi, vendlindja e tij, aso kohe ishte nėn okupimin bullgar. Gjatė qėndrimit nė Gjilan me qėllim tė mbrojtjes sė popullatės nė territoret nėn okupimin bullgar dhe njėsive partizane nė Malet e Karadakut nė bashkėpunim me kushėririn Hasan Brahim Kabashin, Hamdi Nezir Kabashin, tė vėllain Rexhepin, Hysen Terpezėn, Hasan Remnikun, Isė Seferin, etj. formuan formacione vullnetare qė e mbanin nėn kontroll rajonin e pėrmendur. Shtator 1944, Ahmeti me familje vendoset nė Kabash. Po atė vit, nėntor 1944, pas depėrtimit tė brigadave ēetniko- partizane nė fshat (Kabash), nė mesin e tyre edhe dy brigada partizane tė Enver Hoxhės, Ahmeti me tė vėllain Rexhepin, kushėrinjtė Hasanin e Hamdiun dolėn nė mal. Formacionet balliste, tė cilat pas ardhjes sė partizanėve nė pushtet, me tė madhe iu bashkuan edhe shumė patriot tė tjerė tė fshatrave tė Anamoravės, nė bazė tė vendimit qė u mor nė mbledhjen e mbajtur mė 15 -16 gusht 1945, nė Kopliaēė u formuan 5 Batalione. Ahmeti bėn pjesė nė mesin e luftėtarėve mė tė spikatur tė Batalionit tė Parė qė vepronte nė Anamoravė 1944/1945/. Komandanti i Batalionit, Hasan Kabashi e kishte krah tė fortė tė armės. Ahmeti ishte i guximshėm, i vendosur dhe i shkathėt nė pėrdorimin e pushkės. Nė tė gjitha aksionet, edhe nė ato mė tė rrezikshmet, siē ishte sulmi me 2 dhjetor 1944 pėr ēlirimin e Ferizajt, pėrleshja me forcat e UDB-es nė malet e Kopilaēės etj., ai pėrkundėr dėshirės sė komandantit dhe zėvendės komandantit (kėta donin ta kurseni) nuk ndahej, po gjithmonė ishte pranė tyre. Gjithnjė armikut i qėndronte ballė pėr ballė dhe nė kėmbė. Pėr Ahmetin, karakterin e tij tė fortė, kish fol vet komandanti i forcave balliste pėr Anėn e Karadakut z. Hysen Tėrpeza: Me rastin e vizitės qė ia bėmė bashkė me vėllain Agushin nė Tėrpezė, nė odėn e tij, ku priste njerėz gjithandej Kosovės (1999) - tregon djali i Ahmetit, Habibi: Kur mori vesh se jem djem tė Ahmet Kabashit, baca Hysen u ēua nė kėmbė dhe na mori ngryk dy herė, duke thėnė: Ahmeti ishte trim i vėrtetė, besnik dhe ushtar i zoti.
Mė 28 nėntor 1945 Ahmeti me ballistėt e Batalionit tė Parė e kalon kufirin maqedonas nė Kranjė. Pėr njė kohė qėndron nė Greqi dhe mė vonė me kushėririn e parė, Brahimin vendoset nė Gjermani. Nė Gjermani nėn mbikėqyrjen e oficerėve tė forcave anglo-amerikane aftėsohet pėr tė kryer veprime luftarake, desantime nga ajri etj. Nė nėntor tė vitit 1950, pas desantit nė Shqipėri, arrin disi tė shpėtojnė nga njėsitė ushtarake shqiptare, tė cilat me kohė ishin tė informuar nga agjenti anglez Kim Filbi pėr aksionin e ndėrmarr. Ahmeti, me kushėririn Shaqirin dhe Beqir Bajgorėn nga Bajgorja e kalojnė kufirin shqiptar dhe ilegalisht kthehen nė Kabash (Kosovė). Me kėtė rast Ahmeti takohet me nėnėn, gruan djemtė dhe nipat. Pas njė pushimi disa ditėsh nė shtėpinė e Xhemajl Aziz Kabashit, Ahmeti me shokė e kalojnė kufirin maqedonas nė kėmbė dhe dalin nė Greqi.
Nė desantimin e dytė apo tretė, mė 29 janar 1953, ra nė grackėn e Sigurimit Shqiptar e realizuar me ndihmėn e KGB-ės qė merrte informata prej super - spiunit anglez, Kim Filbi dhe me dt. 13 prill 1954 Gjykata e Lartė Ushtarake /Republika e Shqipėrisė/ nė bazė tė nenit 64 e 75 K.P e dėnon me vdekje pushkatim dhe po atij vit ekzekutohet. Pėrkundėr hulumtimeve tė djalit Habibit dhe kushėririt Shaqirit, i cili kish desantuar bashkė me Ahmetin nė territorin e Shqipėrisė, varri nuk iu gjet. Ahmeti ishte nė grupin e Hamit Matjanit. Pėr Hamit Matjanin, baba Ahmet trgon Habib Agushi - u kish fol shokėve para desantimit tė fundit se, pėr udhėheqės tė grupit kemi njė personalitet tė fuqishėm, njė strateg tė shkėlqyeshėm dhe trim.
http://www.beepworld.de/memberdateien/members48/shllapashtica/n12mehmatgradica.jpg
Rinia shqiptare duke i dėgjuar kėto gjėra si: historirat dhe bėmat pėr Ahmet Delinė, pėr Shaqir Smakėn, Azem Bejtėn, Mehmet Delinė, Emin Latin, Bajram Zenėn, pastaj pėr shumė trima tė kohės si ata tė Lidhjes sė Prizrenit e deri tek Mehmet Gradica, gjejne frymėzimin dhe qėllimin e rrugės sė tij prej patrioti. Gjejne rrugėn e tij prej guximtari, qė nė momentin e duhur tė japin gjithēka prej vetes nė shėrbim tė atdheut e tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė shembull i flijimit pėr brezat qė do tė pasojnė, gjithnjė drejt shtigjeve tė lirisė sė atdheut tonė tė dashur.
Une Tomori per veti kam idol Mehmet Gradicen.
http://www.beepworld.de/memberdateien/members48/shllapashtica/n12mehmatgradica.jpg
GURI SYLAJ
09-03-08, 15:27
http://www.beepworld.de/memberdateien/members48/shllapashtica/n12mehmatgradica.jpg
Rinia shqiptare duke i dėgjuar kėto gjėra si: historirat dhe bėmat pėr Ahmet Delinė, pėr Shaqir Smakėn, Azem Bejtėn, Mehmet Delinė, Emin Latin, Bajram Zenėn, pastaj pėr shumė trima tė kohės si ata tė Lidhjes sė Prizrenit e deri tek Mehmet Gradica, gjejne frymėzimin dhe qėllimin e rrugės sė tij prej patrioti. Gjejne rrugėn e tij prej guximtari, qė nė momentin e duhur tė japin gjithēka prej vetes nė shėrbim tė atdheut e tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė shembull i flijimit pėr brezat qė do tė pasojnė, gjithnjė drejt shtigjeve tė lirisė sė atdheut tonė tė dashur.
Une Tomori per veti kam idol Mehmet Gradicen.
Qe besa po ta kam lakmi se ,me siguri ,koke i shtire kurse rruga dhe qellimi jan te zgjedhura bash ashtu sikur edhe i duhen Shqiptarise.
Pershendetje e rruge e pune te mbare!
Pėrshėndetje tomorri shum bukur ke folė per trimat e Drenices dhe te shqitarisė.
Vertetė mehmet gradica ishte trim i qartur dhe nji luftar i pashembullt ne luften e shaban polluzhes drenica ka pasė secila shtepi nga dy tre mashkuj ne luftė me pushkė ne dorė ka pas shtepi qe i ka pas edhe nga pes e gjasht mashkuj trim i qartur ka qen edhe Regjep Gjeli nga likoshani i cili u vra heroikisht ne malet e qiqavices mandej edhe Lah Kotorri i cili u vra duke hedhur bombat ne rrethim ai u vra si oso kuka ne rrrethim ishte bashkluftar i Azem Bejtes trim me famė ishte edhe Halil Sejdia
nga radisheva i cili me pes djemt u vra ishin miqt e Azem Galices Halili ishte babai i Shote Glices
mandej trim i madh ka qen edhe Nak Berisha i turiqefcit e Sadri Shala
I kopiliqit Rifat Galica Lah liboveci Shaban Mangjolli e Musli Ferizi Regjep Ferizi te tre kta nga Mikushnica i cili mori pjes ne tri luftra dhe u vra vullnetarisht ne merdare se bashku me bajraktarin e llaushes.
TRim mbi trima ka qen edhe kamer loshi ose perndryshe siq quhej oso kuka i drenciés i cili u vra heroikisht ne kullė deri sa u dogj per se gjalli nuk u dorzua por edhe Lec Gradica nji trim i qartur
qe vrau gjandart e krajlit ne qiqavic dhe u vra vet i njizeti komitė
Nder mija trima te dalluar te Drenices ishin edhe trimat si Shak radisheva qe u vra ne prtė me serb
Qerim SHAQA i libovecit te drenices i cili luftoi kunder topave dhe u vra me shum tjer trima
ne at qendresė heroike jan dalluar Xheladin liboveci Hajeredini dhe sidomos trimi i njohur i famshmi Halit Bajrami krahu i djatht i te famshmit AZEM GALICES
QERIM SHAQES JA KISHTE KPUT TOPI DY KėMBėT DHE VDIQ DUKE GJUAJTUR NE USHTRI E GJANDAR VDIQ DUKE KENDUAR ME PUSHK NE DORė THUHET S ESHUM SERBIAN KA VRA NGA NJI PRITė MBI NJI KODER NE MES TE GRUVE TE KODRES S ELIBOVECIT KU KISHTE NXANė
pOZICION KUNDER USHTIS SERBE AI U VRA NE MENYREN MA HEROIKE NE LUFTė ME
TOPA U USHTRI TE KRALJLIT SERB DHE PISKAMA ETIJ DUKE KENDUAR THONė NDEGJOHEJ SHUM LARG DERI SA U SHUA JETA E TIJ NE POZICION
mE MIJA TRIMA TJER JAN QE DHA DRENICA LEGJENDARE NEPER HISTORI TE CILET NUK KAN TE NUMRUAR SI AHMET DELIA ME TE BIRIN M URSELIN SO RROK QUBRELIN DAN DEROCIN
DERI TE TAHIR MEHA E ADEM JASHARI I FAMSHEM DERI TE ABAZ THAQI FEHMI LLADROFCI ILAZ KODRA KAPLLAN RADISHEVA SAN DOKANI BEDRI SHALA E SHUM TJER QE RANė NE GRYKEN E LLAPUSHNIKUT E NE BETEJA TJERA
DRENICA AS NUK PATI ARMė TE MJAFTSUSHME AS BUK AS ORGANIZIM DHE U SABOTUA JASHTZAKONISHT NE LUFTEN E FUNDIT NE UQK
TE GJITH SABOTUESIT DHE PERQARSIT DO TI NXJERR HISTORIA NE DRITė
BETEJA TE
FUQISHME KA ZHVILLUAR BRIGADA FEHMI LLADROFCI E FUQISHME ISHTE BETEJA E TERNAFCIT PREKAZIT LIKOFCIT LLAPUSHNIKUT DHE E REZALLES
NE TE GJITHA KOHRAT EHISTORIS KJO KRAHINė PATRIOTIKE MORI PJES NEPER BETEJA
DHE NEPER ORGANIZIME PER QESHTJEN KOMBTARE
RREZISTOI NE TE GJITHA EPOKAT EDHE PSE SHUM E VARFER NE LUFTEN E FUNDIT DRENICA NUK EPAT ASNJI EKSPERT TE LUFTES QE TI DREJTONTE TRIMAT PROFESIONALISHT PRANDAJ DRENICES I DUHEN SHUM OFICER TE SHKOLLUAR DHE ORGANIZATORė TE MIRė TRIMRIA NUK I MUNGON KSAJ KRAHINE ATDHETARE LUFTARAKE POR KSAJ RADHE ME QELLIM E LAN TE SHKRETė E TE PA ORGANIZUAR
DUKE JA NDAL EDHE ARMATIMIN NE QDO HAP DHE FURNIZIMIN ME ARMė NGA MOSORGANIZIMI DHE NGA QORRAT NAIV SHKURTPAMSA NJIZET MI CIVIL RANė NE DUART E ARMIKUT KJO FLET SE NUK DUHET VETEM TRIMRIA POR EDHE MENQURIA
DHE APELOJ TE POPULLI YNE GJITHMONė AMAN LIRONI RRUGEN NEJRZVE TE MENQUR
E MOS JU LENI POZITA KOKTRASHVE E SHKURTPAMSVE NJERZVE QE NUK JAN TE LINDUR PER
VIZIONE E MENQURI
POPULLI YNE DO TE FITOJ DHE DO TE JET TEPER LART VETEM ATHER KUR NJERZVE TE MENQUR DHE TE MERTUAR TE JU KRIJOJ RRESPEKT VETEM KUR TE VETEDIJSOHET KY POPULLE TA DIN SE SA VLER KA NJERIU I MENQUR VETEM KUR TE ARRIJ TE MOS JA JEP SHANSEN GOMARIT IDIOTIT SHKURTPAMSIT HAJVANIT KARRIERISTIT TE MARR DREJTIMIN POZITEN
KUR NJERZIT EMENQUR DHE TE VERTET TI KET NE KRYE KUR TE VETėDISOHET KY POPULL SE KU DUHET Tė KEKROJ SUKSESIN SUKSESI PRA ėSHT QE NJERZIT E AFT DHE TE MENQUR PATRIOT ME VLERA VET POPULLI TI KEKROJ NE MENYR QE TE MOS UA KRIJOJ SHANSIN SABOTATORVE DHE PSHTJELLSVE
PSHTJESLLSIT E PA MERIZ TA NJERZIT QORRA NAIV BUDALLEAJ SHKURTPAMSA TE PA AFT
E KAN VENDIN VETEM TE BAGTIA NEPER STALLA POR JO NEPER VENDE TE RENDSISHME KU JAN POZITAT E RENDESISHME TE KOMBIT DHE FATE E TI
ATY VERTET DUHET NJERZIT MA TE MENQUR MA TRIMAT MA TE ZGJUARIT MA VIZONARET
MA TE AFTTIT PERNDRYSHE NESE DREJTOJN TE GJYMTIT PASOJAT DO TI KEMI GJITHMONė
SIQ I PATEM:
SA MA SHPEJT QE TE NGRITET VETEDIJA E POPULLIT QE POPULLI VET TE KUJDESET
DHE V TI MBROJ NJERZIT E AFT AQ MA MIR DO TE JET PER JETEN DHE SUKSESET E TIJ
SHKATRRIMET NEPER TE GJITHA KOHRAT EHISTORIS NA KAN ARDH DHE DėMET PIKRISHT NGA NJERZIT SHKURTPAMSA DHE MENDOJ S EKJO PRAKTIK DUHET TE MARR FUNDT TE SHQIPTART NES E DUAN TE KEN SUKSESE N EE JETė KURSESI TE MOS I PERKRAHIN SABOTORT KARRIERISTAT SHKURTPAMSAT NJERZIT E PA AFT
Jeta dhe Veprimtaria Kombėtare e Kapidan Gjon Marka Gjonit deri nė vitin 1939
Kapidan Gjoni lindi nė Orosh tė Mirditės, me 28 gusht tė vitit 1888. I ati Kapidan Marka Gjoni ishte nip i Lleshit tė Zi, qe pat emėr tė madh nė Shqipėri e nė Ballkan, kah gjysma e parė e shekullit XIX. Sipas zakonit qė ruhet djalė pas djali, nė derė te Gjomarkajvet, sa ėshtė gjallė prindi te bijėve u pėrket me u shtrue vullnesės atnore, dhe me ia ndjekė urdhėrin si ushtar. Tė dielėn e Pashkėve me 1925 vdiq Kapidan Marka Gjoni, pas njė jete plotė peripeti, pėrshkruar edhe nga Faik Konica, nė tė pėrkohshmėn „Albania”. I zanun befas prej Turkoshakėve, ashtu si kusheriri Prenk Bib Doda, e si Hodo Beg Kopliku, u internue nė Anadoll. Malli i atdheut e shporonte aq fort nė atė mėrgim saqė vendosi me u kėthye, dalė ku tė dalė. Pa ditur gjuhė, e pa mjete, iku e u pėrshkue nėpėr Rusi, Poloni, Austri e arriti nė Mirditė, ku autoritetet Otomane nuk guxuan qe ta trazojnė mė. Me 1914 ra me Miriditas nė Durrės, pėr tė mbrojtur mbretin Wied. Ngjitas me kosovarėt e Isa Boletinit, djemtė e Mirditės, ranė nė luftime tė rrebta kundėr kryengritėsve qe donin ta ndalojnė mėkėmbjen e njė shteti shqiptar, tė pavarun. Humbjet qenė tė mėdha. Pasi i vdiq i ati Kapidan Gjoni, i doli prija e iu ngarkua pėrgjegjsia me e udhėheqė Mirditėn, sipas tagrit historik tė derės sė Gjomarkut. Ai u pėrvesh zyrės sė vet, me atė pasuri mendimesh tė qarta e me vendosmėrinė, qė pėrherė e dalloi, kur e lypė nė raste tė ndryshme ndėrhyrja e tij, si gjyqėtar gojdhanun e i pranuem vullnetarisht nga populli, e ne datsh si prijės luftarak i caktuem nga e drejta kanunore. Edhe pse i ri, nė moshen 37 vjeēare por i burrnuem, Kapidan Gjon Marka Gjoni u shqua nė naltėsinė e misionit tė vet. Nė vitin 1926 i rrethuem prej krerėve, e bani Zabitnamėn e parė(Pajtimin e Gjaqėve).
E pėrshkoi Mirditėn bajrak pėr bajrak, e katund pėr katund, duke ndreqė ngatėrresa e duke pajtue gjaqe. Ne vitin 1926 Kapidan Gjon Marka Gjoni i ka pajtue 360 gjaqe e varrė (plagė). Nė vitin 1928 pasiqė e fitoi njė autoritet shumė tė lartė, Kapidan Gjoni e bėri edhe pajtimin e dytė tė gjaqėve. Edhe kėtė herė ka pajtue 260 gjaqe e varrė. Kėshtu Mirdita u bė krahina mė e qetė nė Veri.
Me kėtė veprimtari, kapidan Gjonit aq shumė iu rrit fama saqė shumė veprimtarė shqiptarė dhe tė huaj vraponin qė ta takonin. Nė vitin 1930 Kapidan Gjon Marka Gjoni shkoi nė Romė ku u prit me nderime tė larta nga Qeveria Italiane, dhe nga Papa.
Kapidan Gjon Marka Gjoni nė bisedim me Zogun, atėherė president i Shqipėrisė, paraqiti gjendjen e keqe tė Mirditės nė pikpamje ekonomike. Zogu iu pėrgjigj: Zotni Kapidan, e njoh gjendjėn e Mirditės por ju bėtė mirė qė me shtruat kėtė problem dhe shtoi: qė me sot Mirdita pėrjashtohet prej ēdo takse shtetėrore dhe kanuni si ligj tradicional, nė tė cilin janė mbėshtetur e drejtue malet tona, ka me qenė i lirė nė Mirditė.
Kur Ahmet Zogu u proklamue mbret nė vitin 1928, gjithė paria e malėve tė Veriut shkuen nė Tiranė me e pėrgėzue, ndėr ta edhe Kapidan Gjon Marka Gjoni me krerėt e Mirditės. Aty malėsorėt shfaqen problemin e prijės, por Zogu para tė gjithėve e thirri kapidan Gjon Marka Gjonin nė audiencė, tė gjithė tė tjerėt mė vonė. Kur emėroi oficerėt rezervė, tė gjithė majora e mė poshtė, kapidan Gjon Marka Gjonin e emėroi Nėnkolonel, grada mė e larta. Zogu e ēmonte miqėsinė qė ka patur dera e Gjomarkut, me shpinė e Zogollit, prandaj kėto nderime tue dashtė me e shlye tė keqėn qė i bani Mirditės nė vjetin 1921, mendoi e vendosi me rehatue Miriditėn, tue nderue nė mėnyrė tė veēantė Kapidan Gjon Marka Gjonin. Kur kapidan Gjon Marka Gjoni qe i sigurt se Italianėt po hyjnė nė Shqipėri, por pa e ditė datėn, nė mars te vitit 1939, ka shkue nė Tiranė e nė audiencė, qė ka patur prej Mbretit Zog, i ka thėnė kėto fjalė: ”Madhni, Italianėt po hyjnė nė Shqipni. Ndreqi punėt (Relatat) me Romėn, se more nė qafė vehtėn, Shqipninė dhe ne. Na kallėzo ēka tė bajmė.”
Zogu i ėshtė pėrgjegjė:
„Po zoti Kapidan, Ministrat i kam keq me Italinė, por do ti rregulloj. Ju shkoni i qetė e pritni fjalėn time”. Nuk zgjati, e Zogu nė msheftėsinė mė tė madhe kaloi nė Greqi. Por kur Zogu ka mbėrri nė Larisa tė Greqisė, ka mbledhė suiten e vet me i dhėnė udhėzime. Aty ka deklarue: ”Nji mik tė vetėm kishim pasė, Kapidanin e Mirditės Gjon Marka Gjonin, i cili mė ka kallxue se italjanėt po hyjnė nė Shqipni.”
Pasi Italjanėt zaptuen Shqipėrinė, Konti Ciano, ministėr i jashtėm i Italisė erdhi nė Tiranė. Ai kėrkoi qe njė delegacion shqiptarėsh tė shkonte nė Romė me i dorėzue Mbretit tė Italisė, Vittorio Emanuele III, kunorėn e Skėnderbeut. Delegacioni i Shkodrės mblidhet nė Tiranė me shqyrtue problemin. Pėr me i njoftė kėkesat e Italisė, delegacioni i Shkodrės ngarkon kapidan Gjon Marka Gjonin te shkoj me bisedue me Kontin Ciano, pėrkthyes Patėr Anton Harapi, O.F.M.
Nė bisedė e sipėr Konti Ciano, kėrkoi qė kapidan Gjon Marka Gjoni nė krye tė delegacinit tė Shkodrės, te shkojė nė Romė me i ofrue kunorėn e Skėnderbeut, Vittorio Emanuele III. Kapidan Gjon Marka Gjoni i ėshtė pėrgjigjė: „Shqipninė e pushtuet e unė kunorėn e Skėnderbeut nuk e kapėrcej pėrtej Adriatikut, veē lidhė kambėsh e duarsh.” E Kapidan Gjon Marka Gjoni, nuk ka shkue nė Romė qė t’ia dergojė kunorėn e Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut, mbretit te Italisė Vittorio Emanuele III. Kjo vėrteton qartė se kapidan Gjon Marka Gjoni nuk i ka bėrė hile as mbretit dhe as Shqipėrisė.
Kapidan Gjon Marka Gjoni ishte edhe reformator i madh i Kanunit. Ai nė vitin 1937 (shif Hylli i Dritės, korrik-gusht 1937; f. 417-18), mblodhi e kryesoi nė Mirditė njė kuvend krerėsh e pleqėsh, pėr tė sjellė ndryshime nė disa zakone tepėr anakronike. Sekretar nė atė mbledhje qe don Zef Skana famullitar i Fandit. Ndodhėn pranė si pjesėtar nderi mė tė drejtė zani, Abati imzot Gjini, dhe prefekti i Shkodrės. Nė shumė raste tjera Kapidani pa bėrė ndryshime, dha njė interpretim tė pikave tė Kanunit, qė pėrkonte me frymėn e kohrave tė reja. Si tė gjithė udhėheqėsit mendjesgjuet, ai i jepte rėndėsi shpirtit jo germės sė ligjit dokėsues.
Rezistenca e organizuar antikomuniste e Kapidan Gjonit me djemtė e tij dhe mergimi i detyruar.
Duke parė se nuk ka rrugė tjetėr dhe se komunistėt nuk njohin kurrfarė gjuhe tė dialogut kombėtar, Kapidan Gjon Marka Gjoni sė bashku me djemtė e tij Markun, Ndoun dhe Lleshin, do ta fillojė rezistencėn kombėtare. Kėshtu, qė nė vitin 1944 Kapidan Mark Gjon Marku me pėrkrahjen e plotė te babait Kapidan Gjon Marka Gjonit, themeloi „Grupin Nacional Independent” nė Shkodėr, nepėrmjet tė cilit zhvilloi veprimtarinė e vet politike. Pas njė qendrese tė pamposhtur qė e zhvilluan tre djemtė e Kapidan Gjon Marka Gjonit, Marku, Ndou dhe Lleshi, te pėrkrahur nga Kapidan Gjoni, dhe duke parė se forcat komuniste forcoheshin, Kapidan Mark Gjon Marku pa i treguar askujt, kishte marrė vendim qė ai se bashku me vėllain e tretė, Kapidan Llesh Gjon Markun, tė udhėheqi luftėn pėr Shqipėrinė Etnike, ndersa pėr babain e tij, Kapidan Gjonin dhe vellain e dytė, Kapidan Ndue Gjon Markun, kishte marrė vendime qe tė dalin nė perėndim pėr ta vazhduar luftėn antikomuniste, qė nė kėtė menyrė, mos tė shuhet plotėsisht trashėgimia e derės sė Gjomarkut. Kapidan Marku i tregoi vendimin e tij dhe pas shumė tentimeve, arriti qė tia mbushi mendjen Kapidan Gjon Marka Gjonit qė ta lejė Mirditėn e tij tė dashur, nėn pėrcjellje tė djalit tė dytė, politologut Kapidan Ndue Gjon Marku. Nė Kastrat me 27 Nanduer 1944, tue shterngue dorėn njėri-tjetrit e tue i marrė hallallinė e fundit, u ndanė pėrgjithmonė Kapidan Gjon Marka Gjoni i shoqėruar nga djali i ti Kapidan Ndue Gjon Marku, nga tė dy djemtė tjerė Marku dhe Lleshi tė cilėt qėndruan nė Shqipėri duke luftuar kundėr komunizmit, deri sa ranė heroikisht, njėri me 14 Qershor 1946, ndėrsa tjetri me 9 gusht tė vitit 1947. Takimi i Kapidan Gjon Marka Gjonit sė bashku me profesor Ernest Koliqin bėri qe tė pėrgaditet plani qė te formohet njė organizatė politike nė mėrgim.
Kėtė organizatė e pagėzuan me emrin Blloku Kombėtare Independent, i cili u formua me 6 nėntor tė vitit 1946 nė Romė. Meqė pėr Bllokun Kombėtar Independent kemi dhėnė shenime tė qarta, nė njė shkrim tė mėhershėm botuar pėr Kapidan Ndue Gjon Markun, tani do tė ndalemi nė pėrshkrimin qė i japin bashkėkohėsit, tė cilėt e njohėn dhe vepruan me Kapidan Gjon Marka Gjonin. Profesor Ernest Koliqi nė njė Shkrim te Botuar nė "Shejzat" 5-6 1966, pėr Kapidan Gjonin do tė shkruajė: ”Na tė mėrguemit qė jetuam afėr Kapidanit, edhe patėm fatin ta takojm pothuash pėr ditė, me vjet rrjesht,do tė kemi parasysh fytyrėn e tij me viza bujare tė holla e tė mprehta ashtu si i shifshim kur, rrethue dashunisht prej nesh, mirrte pjesė nė bisedime tona. Nuk i biente fjala nė tokė. Vėrejtjet qė bante tė matuna e tė urta, zdritshin kuvendimin. Pėrvoja e fitueme gjatė njė jete sė vėshtirė plot tronditje tė paprituna, melmente bisedėn gjithsaherė qė ai nderhynte. Nji dell i lehtė humori, qi nuk u mungon burrave tė malėve, njė kokėrr krypė shpotie pa thepa therės, ia bante tė shijshem tė folunit, kur merrte me tregue ndodhina e store tė vjetra. Kishte njė mbamendje tė ēuditshme."
Vargje kujtimesh nė lidhje me ngjarjet Shqiptare, shtjelloheshin nė kallėzim tė tij, si rrokela filmash ndėr ditė qė ishte nė qejfė” Ndėrkaq, profesor Zef Valentini nė njė shkrim te botuar poashtu nė "Shejzat" me titull „Per nji Flamur tė palisun” kur flet pėr Kapidan Gjonin thotė: ”Kujtimi i veprimit tė Dukagjinit tė vjetėr nė fushė tė Kanunit mund tė jetė ai qė i dha Gjomarkut atė kompetencė si me thanė orakulare nė punė kanunore. Kapidan Gjoni, si e njofta unė, vazhdon profesor Zef Valentini, atė kompetencė e kishte dhe e shoqnote me nji kompetencė dijenore, tė cilėn veē nuk e shite aspak, por e qite pothue me marre, si nji gja e vorfen, nji gja personale, qė kush dijte ma tepėr mund tė ja qite poshtė."
"Pata fatin me e pėvetė shumė herė nė punė Kanuni, e me nxjerrė prej tij njoftime tė shumta e tė ēmushme, tė cilat mund tė gjinden nėpėr botimet e mija, shenjue me emėn tė tij. Por edhe u gėzova shumėherė, kur pėrgjigjet e tia nuk duelen mu si i pritsha unė, e mė lanė shtangė, ose nė dyshim, a e kishte marrė vesh mirė pėvetėn teme, a kishte pėrgjegjė me mendė e me dije, a por habitas. Mirė, por mbrapa tue studiue ma thellė, kam gjetė gadi pėrherė se ishin pikpamje tjera, qė unė nuk i kisha gjetė, e qė i nepshin njė masė e nji drejtpeshim, ma tė pranushėm diktatevet tė Kanunit.
Sjellja e ati farė Zotnisė mu duk gjithmon sjellje fisnike por miqsore e njė princi konstitucionar, asi princash demokratė, qė edhe sot nė kėtė botė republikane, moderne, janė kėnaqėsia e njierzvet tė vet. Sakt mund te thuhej,perfundon kėtė shkrim profesor Zef Valentini, e s’besoj se mund tė mohohet se dera e Gjomarkut, edhe pse ka patur kundėrshtimet dhe ashpėrsitė e veta, edhe pse nuk munguan as gabime as edhe gjaqe nė historinė e vėshtirė e tė gjatė tė saj, ėshtė unjisue me popullsinė e vet, e ka gjykue, e ka pri, e ka pėrfaqėsue edhe ka mbajtė prej saj porsi zemra kryet e komunitetit Mirdituer, shtylla e flamurit tė tij”.
Sėmundja e rėndė,vdekja dhe varrimi madhėshtor i kapidan Gjon Marka Gjonit
Duke u bazuar nė shkrime te botuara dhe tė dhėnave tė drejtpėrdrejta nga bashkėkohasit qe ende jetojnė, kapidan Gjoni u sėmur rėndė nė vitin 1960. Diagnoza e mjekėve qe menjėhrė deshpėruese. Ata nuk i jepnin jetė mė shumė se dy- tre muaj. Pėrkundrazi, trupi i kapidan Gjon Marka Gjonit qendroi aq shumė saqė mbetėn te ēuditur edhe mjekėt qė kujdesėshin pėr shėndetin e tij. Dhe pas 45 ditėsh qendrimi nė spital, ai u kthye sėrsish nė shtėpi, kurse tek mbesat e vogla, vajzat e Ndout, dhe pėr disa vite tė tėra e vazhdoi jetėn e zakonshme. Nė vitin 1964 sėmundja iu shfaq persėri. E pėr dy vite e dhjetė muaj, prap mbeti i shtruar nė spital. Asnjė ankim nuk i duel kurrė nga goja. Vizituesėve, pasi zėrin ia kishte kėputur sėmundja, iu fliste me dritė tė syve, qė nėnqeshėshin nėn njė hije trishtimi, nė thellėsi tė minxave. Ishte njė nėnqeshje qe lulėzonte nėpėr therje tė dhimbjeve. Priste burrnisht pa u tutė timtat e fundit.E drita e nėnqeshjės nė buzė tė zbardhura prej vuajtjeve, vinte pėrherė tue pakun, por nuk zhdukej.
Kaloi nė jetė tė pasosme, nė orėn 21,15 tė ditės sė 28 Prill 1966, duke ia shtrėngue dorėn Ndout, tė birit qė u kujdes pėr te, me dashuri birnore tė pashoqe gjatė sėmundjes sė gjatė qė ia ndali ngadalė fuqinė e trupit, bėrė asht e lėkurė.
Pas kalimit nė jetėn e pasosun, Kapidan Gjon Marka Gjoni u varros me 30 Prill tė vitit 1966. Varrimi iu bė nė mėnyrė madhėshtore. Fjalėn e fundit e mbajti profesor Ernest Koliqi, ndėrsa miq e dashamirė dy djemėve tė tij, Kapidan Ndue Gjon Markut dhe kapidan Nikollė Gjon Markut ia shtrėngonin duart pėr kryeshėndosh. Nė kėtė varrim morėn pjesė pėrveē mbarė diasporės shqiptare, edhe miqtė Italianė siē ishin: Shkelqesat Cassiani e Gjeneral Palandri, prof. Schiro, zoja Maja Jacomoni, nė pėrfaqėsi tė shoqit, profesor Gradilone, Dott.La Francesca, Comm.Zanutto, Pio Montanari e shumė tė tjerė. Kurorat ishin te shumta, ku veēohen ato te familjarėve e nipave dhe mbesave dhe shumė tė tjera dėrguar nga familjet atdhetare si Verlaci, Shkreli, Zorzoli, Mirakaj, Koliqi, e nga zotėrinjtė; Tahir e Rifat Kolgjini, Asllan Zeneli, Iljaz Kraja, Lazėr Qupi, njė kurorė e porositur nga grupi i Bllokistave tė Belgjikės, qė arrijti mė vonė.
Te dy djemėve tė Kapidan Gjon Marka Gjonit nga mbarė mėrgata shqiptare nacionaliste iu erdhėn telegrame ngushėllimi. Po pėrmendim vetėm disa preji tyre, nė emėr te Mbretėrisė Shqiptare Leka I, mė pas Cardinale Antoniutti dhe Francesco Jacomoni, nė emėr tė Komitetit Shqipnia e Lirė profesor Rexhep Krasniqi, nė emėr tė Organizatės Kombėtare Lėvizja e Legalitetit Selim Damani, nė emėr tė Lidhjes se Prizrenit, Ismet Ukė Sadiku, nė emėr tė Grupit tė Rezistencės Shqiptare, Mithat F. Dine, nė emėr tė organizatės Balli Kombėtar Qazim Emra, nė emėr te Bllokistave Melyshi-Ashta-Quni, nė emėr te grupit bllokist tė Belgjikės Rrok Maloki, nga Pukasit me qendrim nė New York, Nga Qendra Ndėrkombėtare pėr studimet Shqiptare, Petrotta-Valentini-Gurakuqi,Nga Madridi Hysen Selmani, nga Brukseli Muharrem Bajraktari, nga Londra Maria Selma dhe Tajar Zavalani, nga Firenze Isa Ndreu, nga New Yorku Familja Myftia e Xhemal Laēi, nga New Yorku Dom Zef Oroshi, Nga Roma Berati, nga Brukseli Hysen Prishtina,Tahir Zajmi e Rifat Kolgjini, nga Brukseli Sabri Domi, nga Stambolli Tahir Kolgjini, nga New Yorku Said Kryezi, nga Brukseli Prenk Pervizi.
Gjithashtu vėllezėrve Ndue dhe Nikollė Gjomarkaj iu kanė ardhė edhe tjera telegrame, nga shtetet e Bashkauar te Amerikės, Ndue Pėrpepaj, Dedė Pjetėrnikaj, Bardhok Ndreu, Shemsedin Vendreshta, Dr. Hamdi Oruēi, Haki,Jonuz, e Elez Ndreu, Ndrecė Kaziu, Nikollė Shkoza, Gjokė Dragusha, Gjon Marka Qupi, Familja Nik Kajtazi, Mexhit Dibra, Lem e Lec Koliqi, Zef Luka, Pjerin Shkreli, Gac Gurakuqi, Toni Leka. Nga Anglia Lazer Cupi, nga Belgjika Beqir Rroji, Nikė Gjeto Daka e Arif Zekollari, nga Kosova Familja Kazazi, nga Austria Familja Koka, nga Gjermania Profesor Martin Camaj, Hil Topalli, Gjon Gjinaj, Ahmed Demi, Bardhok Shkurti, nga Roma Neki Libohova, Generale Amedeo Verge, dhe familja Ottolino Marinelli, familja Di Porto , Familja Del Monaco, familja Fabiano si dhe Familja Erminia Battisti-Melgushi.
Nga Palermo Hanni e Gilbert Gurakuqi, Familja e Lazer Bojaxhiu (vėllai i Nėnė Terezės Gongje Bojaxhiut). Letra nė shenjė ngushėllimi kanė derguar edhe ingjinier Xhafer Deva, Profesor Rexhep Krasniqi, Nikollė Mėlyshi, Shukri Biēaku, dr. Spiro Muka, Albert Curtani, profesor Zef Nekaj, Ymer Doda, Ndue Lala, Nos Ēirjaku, Prenk Pervizi, Ndue Mėlyshi, Dul Rroji, Gjergj Koka, Gjon Marka Gjini, Gjet Gjonaj, Haki Ballanca, Zef Suti, Pashk Margjonaj, Lec Shllaku, Adem Tafani, Qani Lesk Tatzati, Ahmet Satat, Hetem Zeqiri, Kamer Alla, Bardhok Doda, Daut Elezi, Kolė Frroki, Gjin Mirakaj, Dedė Gjini, Lazėr Qupi, Viktor Koliqi, Gjokė Preng Markaj, Dodė Frroku, Ndrekė Kola Prend Ndue Qupi etj.
Jo rastėsishrt i dhashė njė pjesė tė emrave tė kėtyre atdhetarėve tė cilėt ndienin njė dhimbje tė madhe pėr humbjen e Kapidan Gjon Marka Gjonit. Me njė fjalė, kėtė dhimbje e ndjenin tė gjithė atdhetarėt e Shqipėrisė Etnike, atėherė si mund t’ia humbin shkėlqimin atdhetar veprimtarisė kombėtare te Kapidan Gjona Marka Gjonit disa shkrime tė shkruara nė kohėn e komunizmit dhe mė parė, tė porositura nga qarqet pansllaviste e tė shkruara nga disa mbeturina, tė cilat nuk e vlejnė as emrin tua pėrmendim.
Kapidan Gjon Marka Gjoni mbetėt nė Historinė Shqiptare se pėrkundėr aktivitetit personal nė sherbim tė Kombit, veprimtarinė e tij e vazhduan dhe e kryen me shumė sukses edhe pesė djemtė e tij. Po e fillojmė nga mė i madhi Kapidan Dr. Mark Gjon Marku, udhėheqės i luftės pėr Shqipėrinė Etnike, ai pėrpos qė u shqua nė aktivitetin politik, ku pėr dy mandate ishte ministėr i punėve tė brėndshme, kur thirri zėri i atdheut e kapi edhe pushkėn, deri sa u vra me 14 Qershor te vitit 1946 duke e udhėhequr luftėn pėr Shqipėrinė Etnike. Pasiqė ishte plagosur rėndė, i ra vetit dhe ra heroikisht siē ranė mirditasit nėpėr shekuj.
Kapidan Ndue Gjon Marku, i cili e udhėhoqi pėr gjashtė muaj luftėn nė Mirditė dhe, pėr 45 vjet Bllokun Kombėtar Independent, kapidan Llesh Gjon Marku i cili e mori komandėn e luftės me 14 Qershor tė vitit 1946 dhe kėtė luftė e vazhdoi pėrplot njė vit e tre muaj, derisa ra heroikisht me 9 Gusht tė vitit 1947. Njė vend tė merituar zėn edhe kapidan Ded Gjon Marku. E them kapidan Ded Gjon Marku, sepse nuk kam degjuar asnjėherė nė historinė e popujve pėr njė te burgosur dhe tė internuar aq gjatė dhe nuk mund tė bėj njė krahasim me dikė tjetėr.
Kapidan Ded Gjon Marku, djali i katėrt i Kapidan Gjon Marka Gjonit, i mbajti 41 vjet burg dhe internime nė regjimin komunist tė Shqipėrisė, dhe mė i vogli Kapidan Nikollė Gjon Marku, i cili nė moshėn 17 vjeēare, theu burgjet komuniste, ku mė vonė iu bashkua Kapidan Gjonit dhe Kapidan Ndout nė Itali, duke dhėnė edhe ky njė kontribut tė ēmueshėm nė Bllokun Kombėtar Independent.
Pasiqė kėtė shkrim e fillova me fjalėt e profesorit dhe atdhetarit tė madh profesor Ernest Koliqit, e do burrnia qė edhe pėrfundimin e kėtij shkrimi tia japim fjalėve te Koliqit, i cili nė fjalimin e mbajtur nė vorrimin e Kapidan Gjonit do tė thotė: U pėrpijė nga hijet e mėdhaja tė vdekjės edhe ky burrė nė tė cilin gjatė shtegtimit mbi kėtė dhe u shfaqen tė skalituna vetitė ma tipike tė gjakut tonė shqiptar. Jetoi nė njė kohė kapėrcimi prej njė epoke nė tjetrėn, e cila shkaktoi pėrleshje tė frigueshme nė mes tė dy botave nė kundėrshtim: njė botė qė perėndonte, e qė ndėr ne kishte ngjyra heroiko-patriarkore, e njė botė mendimesh tė hovshme, qė synonte nė vrull tė saj, me shqymbė ēdo shenjė kalese, para se me pėrtri mbi baza tė reja jetėn e njerėzimit. Shka ishte vėrtyt e meritė pėr etėnt e gjyshat, u qujt paprimtmas e mbetė mun faj pėr breznitė e reja.
Kapidani i Mirditės u pėrshkue nė mes kėtyre lagjeve nė luftim, duke besue ngultas nė vlerat e pėrvojes stėrgjyshore, i bindur se vetėm ky trashėgim i urtisė sė lashtė qet nė breg tė mirqenjės nė kėtė jetė, nė dashtė njė njeri, nė dashtė njė votėr shtėpiake, njė rreth shoqėrues, njė komb.
E kėtyre fjalėve tė profesor Koliqit ia shtojmė vetėm edhe dy fjalė te profesor Zef Valentinit, i cili thoshte se: Kapidani i Mirditės Gjon Marka Gjoni ishte Shtylla e Flamurit Kombėtar, atė flamur, i cili pėr pesė shekuj me radhė u ruajt nė Mirditėn Heroike.
Shkrim interesant Tomor. Sa interesant, dhe sa me vlerė tė lexohėt pėr kohėn kur jetoj e veproi Markagjoni i Mirdit(d)ės.
A din dikush tė tregoi ku jetojn sot, pasardhėsit e Markagjonajve. Nė cilat treva Shqiptare janė kryesisht tė shtrir.
Kapidan Gjon Marka Gjoni
http://www.shkoder.net/images/fjala/gjmgj.jpg
Marka Gjoni
http://www.shkoder.net/images/fjala/mgjoni.jpg
Kapidan Bib Doda
http://www.shkoder.net/images/fjala/bdoda.jpg
Kapidan Prenk Bib Doda
http://www.shkoder.net/images/fjala/pbdoda.jpg
Shkrim interesant Tomor. Sa interesant, dhe sa me vlerė tė lexohėt pėr kohėn kur jetoj e veproi Markagjoni i Mirdit(d)ės.
A din dikush tė tregoi ku jetojn sot, pasardhėsit e Markagjonajve. Nė cilat treva Shqiptare janė kryesisht tė shtrir.
Po Pupi po ta shfaqi harten
.. e ki me pa ne cilen treve te shqiperise po shtrihen Markagjonajt
http://www.tirexresources.com/i/Thumbnails/maps-MirditaProjectMap.jpg http://www.mirditaonline.net/images/mirdita-etnike.jpg
http://zemrashqiptare.net/images/articles/2008_04/2890/u2_Clement_XI.jpg
Klementi - Kadare - Fishta - Rugova
Nga Selim Hasanaj - Zemra Shqiptare
Titullin i vuna ashtu turr e vrap kėtij artikulli qė do e shkruej sa vijon.
Nė zemrashqiptare.net me 07.02.2008 publicisti dhe gazetari i mirnjohun nga Gurrakoci i Istogut nė Kosovė shkruen dhe deklaron botnisht se FALĖ TOKEN E VET NĖ KOSOVĖ PER THEMELIMIN E QENDRES KULTURORE PAPA KLEMENTI I XI. Sot asht 11.04.2008 dhe askush nga miliona shqiptarė anekand planetit nuk u ndegjue per sė gjalli. Askush nuk komentojė iden e z. Bajram Kabashi, askush nuk miratojė kėtė ide, thanė shkurt shkrimi i Bajram Kabashit hasi nė vesh tė shurdhet. Kjo deshmon se sa ka populli shqiptarė njohuni dhe respekt per tė kaluemen e vet, per kulturen e vet dhe per burrat dhe figurat e mėdhaja tė
veta.
Para dy dite po nė zemrashqiptare.net
Nga Australia e largėt shkruen atdhetari Fritz Radovani nji lajmė me titullin TĖ GJITHĖ ATDHETARĖVE SHQIPTARĖ, ku pas sa e sa viteve mister ky burr tregon se ku janė tė groposun eshtnat e At Gjergj Fishtes, dhe askujt nuk i bani pershtypje ky lajm. Askush nuk ju gėzue as qė don ta dijė per eshtnat e pendes ma tė madhe shqiptare deri me sot, tė babes sė ALFABETIT shqip, tė burrit patriot, franceskan dhe politikan me nam. Tė HOMERIT shqiptarė , autorit tė kryevepres sė letersisė shqipe LAHUTA E MALĖCISĖ.
Sot po nė zemrashqiptare.net lexova nji artikull tė mrekullueshem tė z. Roland Gjoza me titull JU TREGOJ SKUTAT E KADARESĖ dhe ishte pikrisht ky artikull qė mė inspirojė tė shkruej kėtė qė po e shkruej. Derisa zoti Roland Gjoza kishte shkrue per Kadarenė dhe anatemimin e tij nga disa shtresa qė dihen dhe janė ba bajate, unė kėnaqesha tue e lexue dhe me krejtė qenjen time i jipja tė drejtė. Lexoja , tri herė e lexova dhe si uragan i erės qė permbledh gjithcka gjanė para vetes edhe truni im ato qaste permbledhi tė kaluemen tonė neper shekuj dhe mu kujtue se nga tė gjithė ata burra, nga tė gjithė ato mendje tė ndrituna qė i kishte populli ynė as nė gishtat e njanes dorė nuk mund ti numrojė ata qė i ka vra ose pre shpata dhe pushka e anmikut. 99% tė tyne i kemi pre e vra vetė. Mu kujtue se cka kanė shkrue dhe cka shkruejn e flasin keq per Ismail Kadarenė shqiptaret asnjiherė nuk kanė shkrue dhe folė serbet dhe grekėt anmiq tonė tradicional dhe shekullor. Mu kujtue se cka kanė folė dhe shkrue e cka po flasin e po shkruejn perditė per Shejtin e kohės moderne tė kombit shqiptarė Dr. Ibrahim Rugova kurr nuk kanė folė as shkrue serbet.
Shumėherė i thamė vetes qė asht ma mirė mos me lexue fare shtypin ditor dhe revial, mos me hap faqe tė rubrikave tė internetit sepse sa ma shumė qė po i lexojė ato aq ma shumė po bindem se sa tė drejtė ka pas Faik Konica kur ka shkrue RUEJE ZOT SHQIPNINĖ PREJ SHQIPTARĖVE. Nuk kamė ndermend tė dalė nga tema andaj po kėthehem te ata qė shkruejn, komentojnė dhe lexojnė nė zemrashqiptare.net. Ku jeni more trima qė nuk po u nihet zani i pergjegjes nė kushtrimin e Bajram Kabashit?! Ku jeni more intelektual qė nuk po ju nihet zani si pergjigje per lajmin e gėzimit tė Fritz Radovanit?! Jo juve nuk ju interesojnė njerzit e mėdhenjė dhe zbardhja e misterit tė tyne tragjik sikur asht rasti i At Gjergj Fishtes, sikurse as nuk ju intereson se kush ishte PAPA KLEMENTI I XI. Juve popull grindavec, teveqel, ju interesojnė tė shiqoni emnat e autorve tė artikujve tė shkruem nė zemrashqiptare dhe nė faqet tjera tė internetit dhe nese asht dikush qė ju e keni marr inati per pa pik arsyeje ju me zell hapni rubriken e komentit dhe i shfryni zorr e mushkni tue sha autorin pa e komentue fare shkrimin e tij. Juve nuk u vjen turp as qė ju hanė palla se ato qė ju i shkrueni janė trillime, janė rrena, janė fjalė tė perserituna dhe tė grumbullueme nė grumbullin e juve tė plehut dhe posa tu jipet rasti ju e shprushni at pleh dhe i jepni erė botės. Pse more tė mjerė sa merreni me punė tė kota dhe sa shani figurat ma tė mėdhaja dhe ma tė nderueme tė kombit tonė, dhe ketė e bani pa i njoft ato, por vetem me thash e thana, pse nuk angazhoheni per punė tė mbara, pse nuk i perkrahni punėt dhe iniciativat e mbara tė njerzve tė mėdhej?! Cili popull pos neve , po ta kishte nji Faik Konicė do e anatemonte deri nė person-nongrata?! Cili popull do mundohej edhe eshtnat tė ja zhduk nji At Gjergj Fishte?! Cili popull do e shante Shejtin Dr. Ibrahim Rugova?! Cili popull nuk do mburrej me Nanėn Tereze?! Cili Popull do e shante Don Lush Gjergjin?! Po cili popull edhe nji Gjergj Kastriot do e shante???!!! Jemi neve populli i mbrapsht, grindavec, teveqel qė i bajmė per ditė e per minut kėto pisllaqe. Si nuk po keni turp ju ekstremistet shqipfolsa tė fundamentalizmit islam qė shkrueni me adresa dhe emna tė rrejshem llojė llojė pisllaqesh per Engjėll Koliqin, Per Don Lush Gjergjin etj. Si nuk po i vini gishtin kokės kur ju shani Amerikėn dhe miqet tonė tė tjerė tė Evropės tė cilet na e dėbuen shkaun nga trojet dhe na e suellen lirinė e mvetsinė.
Jam i vetdijshem se do tė vershojnė komentet nga JU soji i mbrapsht posa ta shifni kėtė artikull, por u thamė qė perpara se mue Ju as mė frigoni, as qė mė vjen keq tė ju ofendojė dhe mallkojė. Juve e keni mallkue veten tuej derisa i mohoni vlerat, derisa i urreni miqet. Ju keni mallkue veten tuej derisa i doni ata qė nuk i keni fis as farė, ata qė janė tė krijuem nė incest familjar dhe qė janė miq dhe dorė e djathtė e Rusisė dhe Serbisė. Janė pra kėta vėllaznit e juv araboafroaziatik.
http://zemrashqiptare.net/images/articles/2008_04/2890/u2_Clement_XI.jpg
Klementi - Kadare - Fishta - Rugova
Nga Selim Hasanaj - Zemra Shqiptare
Titullin i vuna ashtu turr e vrap kėtij artikulli qė do e shkruej sa vijon.
Nė zemrashqiptare.net me 07.02.2008 publicisti dhe gazetari i mirnjohun nga Gurrakoci i Istogut nė Kosovė shkruen dhe deklaron botnisht se FALĖ TOKEN E VET NĖ KOSOVĖ PER THEMELIMIN E QENDRES KULTURORE PAPA KLEMENTI I XI. Sot asht 11.04.2008 dhe askush nga miliona shqiptarė anekand planetit nuk u ndegjue per sė gjalli. Askush nuk komentojė iden e z. Bajram Kabashi, askush nuk miratojė kėtė ide, thanė shkurt shkrimi i Bajram Kabashit hasi nė vesh tė shurdhet. Kjo deshmon se sa ka populli shqiptarė njohuni dhe respekt per tė kaluemen e vet, per kulturen e vet dhe per burrat dhe figurat e mėdhaja tė
veta.
Para dy dite po nė zemrashqiptare.net
Nga Australia e largėt shkruen atdhetari Fritz Radovani nji lajmė me titullin TĖ GJITHĖ ATDHETARĖVE SHQIPTARĖ, ku pas sa e sa viteve mister ky burr tregon se ku janė tė groposun eshtnat e At Gjergj Fishtes, dhe askujt nuk i bani pershtypje ky lajm. Askush nuk ju gėzue as qė don ta dijė per eshtnat e pendes ma tė madhe shqiptare deri me sot, tė babes sė ALFABETIT shqip, tė burrit patriot, franceskan dhe politikan me nam. Tė HOMERIT shqiptarė , autorit tė kryevepres sė letersisė shqipe LAHUTA E MALĖCISĖ.
Sot po nė zemrashqiptare.net lexova nji artikull tė mrekullueshem tė z. Roland Gjoza me titull JU TREGOJ SKUTAT E KADARESĖ dhe ishte pikrisht ky artikull qė mė inspirojė tė shkruej kėtė qė po e shkruej. Derisa zoti Roland Gjoza kishte shkrue per Kadarenė dhe anatemimin e tij nga disa shtresa qė dihen dhe janė ba bajate, unė kėnaqesha tue e lexue dhe me krejtė qenjen time i jipja tė drejtė. Lexoja , tri herė e lexova dhe si uragan i erės qė permbledh gjithcka gjanė para vetes edhe truni im ato qaste permbledhi tė kaluemen tonė neper shekuj dhe mu kujtue se nga tė gjithė ata burra, nga tė gjithė ato mendje tė ndrituna qė i kishte populli ynė as nė gishtat e njanes dorė nuk mund ti numrojė ata qė i ka vra ose pre shpata dhe pushka e anmikut. 99% tė tyne i kemi pre e vra vetė. Mu kujtue se cka kanė shkrue dhe cka shkruejn e flasin keq per Ismail Kadarenė shqiptaret asnjiherė nuk kanė shkrue dhe folė serbet dhe grekėt anmiq tonė tradicional dhe shekullor. Mu kujtue se cka kanė folė dhe shkrue e cka po flasin e po shkruejn perditė per Shejtin e kohės moderne tė kombit shqiptarė Dr. Ibrahim Rugova kurr nuk kanė folė as shkrue serbet.
Shumėherė i thamė vetes qė asht ma mirė mos me lexue fare shtypin ditor dhe revial, mos me hap faqe tė rubrikave tė internetit sepse sa ma shumė qė po i lexojė ato aq ma shumė po bindem se sa tė drejtė ka pas Faik Konica kur ka shkrue RUEJE ZOT SHQIPNINĖ PREJ SHQIPTARĖVE. Nuk kamė ndermend tė dalė nga tema andaj po kėthehem te ata qė shkruejn, komentojnė dhe lexojnė nė zemrashqiptare.net. Ku jeni more trima qė nuk po u nihet zani i pergjegjes nė kushtrimin e Bajram Kabashit?! Ku jeni more intelektual qė nuk po ju nihet zani si pergjigje per lajmin e gėzimit tė Fritz Radovanit?! Jo juve nuk ju interesojnė njerzit e mėdhenjė dhe zbardhja e misterit tė tyne tragjik sikur asht rasti i At Gjergj Fishtes, sikurse as nuk ju intereson se kush ishte PAPA KLEMENTI I XI. Juve popull grindavec, teveqel, ju interesojnė tė shiqoni emnat e autorve tė artikujve tė shkruem nė zemrashqiptare dhe nė faqet tjera tė internetit dhe nese asht dikush qė ju e keni marr inati per pa pik arsyeje ju me zell hapni rubriken e komentit dhe i shfryni zorr e mushkni tue sha autorin pa e komentue fare shkrimin e tij. Juve nuk u vjen turp as qė ju hanė palla se ato qė ju i shkrueni janė trillime, janė rrena, janė fjalė tė perserituna dhe tė grumbullueme nė grumbullin e juve tė plehut dhe posa tu jipet rasti ju e shprushni at pleh dhe i jepni erė botės. Pse more tė mjerė sa merreni me punė tė kota dhe sa shani figurat ma tė mėdhaja dhe ma tė nderueme tė kombit tonė, dhe ketė e bani pa i njoft ato, por vetem me thash e thana, pse nuk angazhoheni per punė tė mbara, pse nuk i perkrahni punėt dhe iniciativat e mbara tė njerzve tė mėdhej?! Cili popull pos neve , po ta kishte nji Faik Konicė do e anatemonte deri nė person-nongrata?! Cili popull do mundohej edhe eshtnat tė ja zhduk nji At Gjergj Fishte?! Cili popull do e shante Shejtin Dr. Ibrahim Rugova?! Cili popull nuk do mburrej me Nanėn Tereze?! Cili Popull do e shante Don Lush Gjergjin?! Po cili popull edhe nji Gjergj Kastriot do e shante???!!! Jemi neve populli i mbrapsht, grindavec, teveqel qė i bajmė per ditė e per minut kėto pisllaqe. Si nuk po keni turp ju ekstremistet shqipfolsa tė fundamentalizmit islam qė shkrueni me adresa dhe emna tė rrejshem llojė llojė pisllaqesh per Engjėll Koliqin, Per Don Lush Gjergjin etj. Si nuk po i vini gishtin kokės kur ju shani Amerikėn dhe miqet tonė tė tjerė tė Evropės tė cilet na e dėbuen shkaun nga trojet dhe na e suellen lirinė e mvetsinė.
Jam i vetdijshem se do tė vershojnė komentet nga JU soji i mbrapsht posa ta shifni kėtė artikull, por u thamė qė perpara se mue Ju as mė frigoni, as qė mė vjen keq tė ju ofendojė dhe mallkojė. Juve e keni mallkue veten tuej derisa i mohoni vlerat, derisa i urreni miqet. Ju keni mallkue veten tuej derisa i doni ata qė nuk i keni fis as farė, ata qė janė tė krijuem nė incest familjar dhe qė janė miq dhe dorė e djathtė e Rusisė dhe Serbisė. Janė pra kėta vėllaznit e juv araboafroaziatik.
Respekt nga vellau me gjake Shqiptari, kush te ngacmon ty, motren time me ka ngacmuar dhe mu-a.
Ju nderon vellēko Agolli!
http://www.youtube.com/watch?v=xhd35vpe_vU&feature=related
Respekt nga vellau me gjake Shqiptari, kush te ngacmon ty, motren time me ka ngacmuar dhe mu-a.
Ju nderon vellēko Agolli!
http://www.youtube.com/watch?v=xhd35vpe_vU&feature=related
OOOooooooo mire se u ktheve vellaqko...:smile:
Sa po me behet qefi shum shummmmmm qofshe faqe bardhe,po kesi djal i duhet Kosoves,e aqe me shum Dardanise...E kam dite se Agolli nuk perkulet lehte,
te lumt vellaqko krenohem me ty..!!
Gjithnje me respekt
Moter&Natyra
OOOooooooo mire se u ktheve vellaqko...:smile:
Sa po me behet qefi shum shummmmmm qofshe faqe bardhe,po kesi djal i duhet Kosoves,e aqe me shum Dardanise...E kam dite se Agolli nuk perkulet lehte,
te lumt vellaqko krenohem me ty..!!
Gjithnje me respekt
Moter&Natyra
Te falemnderit moter, krenohem me nje moter si TY!
S'perkulem lehte, jo! zeri i murmurimes dhe vetimes jane nje hiē- as qerpikun s'ma luajn!
Respekt dhe nderime!
Vellaēko Agolli!
http://files.myopera.com/rugova/albums/307059/IMGRTMS4REDR8.jpg (http://my.opera.com/rugova/albums/showpic.dml?album=307059&picture=4524773)
KUSHE ASHTE KY BURR...?
.SAK FAZLIA
BAJRAKTARI I ROGOVES SE LASHTE
I GJITHA LUFTRAVE TE KOHES
GJATE GJITHE JETES TIJ...
*****JETA DHE VEPRA E TIJ ATDHETARE*****
RUGOVA nje TREVE malore e cila SHTRIHET ne veri-perendim te PEJES.
e qe kufizohet me Malin e zi, ėshtė njėra prej trevave ndėr mė te njohurat pėr lufta e beteja kundėr pushtuesve tė huaj shekuj me radhė. Kėto lufta zhvilloheshin sidomos kundėr pushtuesve serbo-malazias dhe atyre otoman qė nga fillimi i shekullit 18 e kėndej, tė cilat bėnė qe Rugova nė krye me bijt e bijat e saj, tė na i shtoj faqėt e historisė sonė tė lavdishme, siē ishin Gjekė Stanisha-parardhės i Koshutanasve-respektivisht i Muriqasve, i cili njifet ndėr figurat me tė njohura tė Rugovės, nė luftė kundėr Pėrandorisė Otomane. Pastaj Sali Jaha, Qelė Shabani, Avdi Smajli, Zhujė Selmani, Kadri e Hysen Bajri, Hajdar Feku, Demė Isufi, Rexhė Avdia, Sadri Bardhi, Isuf Mujani, Kajė Galja, Xhemė Sadria, Halil Turku, Sadri Elezi, Mustaf Bajraktari, Zeka I Sykut, Zhujė Kasemi, Tafil Ahmeti, Fasli e Sali Mula, Rexhė Haxhia, Mehmet Shabi, Mustaf Sejda, Isuf Haxhia, Bikė Alia, Haxhi Qela, Hysė Selimi, Kerė Sadria e sa e sa tė tjere tė cilėt ranė nė altarin e Lirisė pėr tė mos vdekur kurrė. Ishin kėto figurat me tė njohura, gjeneratat e para rugovase tė cilat i njef historiografia Shqiptare, jo vetėm tek rugovasit por edhe mė gjėrė, dhe qė lanė mbresa pėr xheneratat e reja, e sidomos tek Sak Fazlia-Bajraktari i Rugovės, i cili pėr 33 vjet me radhė nuk u ndal se luftuari e vepruari pėr ēėshtjen tonė kombėtare, deri sa edhe ra me flamur nė dorė nė zonėn kufitare Kosovė-Mal i Zi, respektivisht nė Majėn e Smilovicės, nė vitin 1944.
vazhdim...
Sak Fazlia lindi nė Koshutan tė Rugovės, respektivisht nė Gurishtė, nė vitin 1885, nė njėrėn prej familjeve ndėr mė te njohurat nė Rugovė, pėr qendresė e heroizėm nė luftė kundėr pushtuesve tė huaj.Nga familja e Sak Fazlisė tė rėnė nė fushėn e nderit, njifen vėllezėrit, Shpend e Haxhi Kurti, rreth viteve 1760. Nė vitin 1803, nė kėtė familje lindi Sali Jaha, I njohur me emrin Sali Jahė Binbashi-Bajraktar e Komandant i forcave luftarake tė Rugovės, pėr afėr 60 vite me radhė.Salihi ishte edhe pjesėmarrės LSHP-sė,1878,dhe njėri prej bashkėluftetarėve mė te ngushtė tė Ali Pashė Gucisė, Sylejman Vokshit, Haxhi Zekės, Jakup Ferit, Mulla Jahės, Qelė Shabanit, Kadri Bajrit e tė tjer. Pėrveē luftave tė shumta qė udhėhoqi Sali Jaha, qė nga ato tė Moraēės, tė Beranės, Shekullarit, Bukovikut e sa e sa tė tjera, deri tė ajo e Nokshiqit, nė tė cilėn Salihi edhe pse ishte nė pleqėri tė thellė, ai zėn vend nė shtabin ushtarak tė Ushtrisė sė Bardhė, e udhėhequr nga Ali Pashė Gucia e Haxhi Zeka. Ndėr luftrat me tė njohura qė udhėhoqi Sali Jaha, ėshtė ajo e Beranės nė vitin 1875, ku rugovasit shpetuan Beranėn nga forcat malaziase tė udhėhequra nga Mark Milani. Gjatė asaj lufte, Sali Jahės nė fushėn e nderit i bien dy djemtė e vet, siē e thot rapsodi popullor:
Sali Jaha po pėrvet
Nė Breg t`Sutnicės shehit kush met
Sali Jahės dy djemt e vet.
Se, heroizmi i kėtij luftėtari dhe tė njė komandanti strateg tė njohur mė se miri e dinin forcat malazeze, tė cilėt para se tė hynin nė luftė me rugovas, pyesnin se, kush ėshtė komandant.
Mark Milani pe flet njė fjalė,
Zot kan ka Rugova t`parė,
Sali Jahėn Komandar
Hajdar Fekėn Bajraktar.
Pas dy vjetėsh tė vdekjės se Sali Jahės, nė kėtė familje lindė Sak Faslia, i cili u rrit nė kushte tė vėshtira, kur pushtuesit otoman deshėn qė familjėn e Sali Jahės ta shpėrngulin nga Rugova, por fal rugovasve nė krye me Tahir Hajrin, nuk ia arrisin qellimit. Sak Faslia jetėn rinore e kaloi nė vendelindje, nė pėrkujdesjen e prindėrve tė vet Faslisė dhe Drandės, bijė e Vuthajve-Bruqaj, e cila mė parė ishte e martuar pėr Sali Jahėn. Ishte viti 1911, respektivisht lufta e Beranit e cila qiti nė skenė luftarake figurėn e Sak Faslisė. Edhe pse ishte ndėr luftėtarėt mė te ri, dhe ishte hera e parė qė merrte pjesė nė luftė, ai u shqua pėr guxim dhe heroizem,i cili kishte hyrė nė thellėsi tė armikut duke i shkaktuar viktima tė shumta armikut.Mendohej se Saku ka mbetur i vrarė.Tė nesėrmen, Saku del nga Berani...
vazhdim...
me njė bashkeluftetar, i cili ishte i plagosur dhe, falė Sak Faslisė, ai shpeton. Pėr guximin dhe shkathtėsitė e tij luftarake nė mbrojtje tė trojeve shqiptare kundėr forcave malaze, ai dekorohet nga pushteti i atėhershem turk.Nga ajo kohė Sak Fazlia nuk ndalet sė luftuari kundėr forcave serbomalaziase, i cili pėr nė ēdo kohė behej edhe mė i ashper kundėr armikut.Kėshtu u tregua edhe nė Luftėn e Moknės nė vitin 1912.Po nė kėtė vit Sakun e gjejmė edhe nė mbrojtjėn e Shkodrės,i cili qendroi deri reth viteve 1915, sė bashku me luftėtarėt mė te njohur tė asaj kohe, siē ishte Isa Boletini.(shkruan Tafil Boletini nė kujtimet e tij nr.2.fq.64-65.). Mė vonė Sakun e gjejmė nė radhėt e kryengritėsve tė Levizjės Kaēake, nė zonėn Neutrale tė Junikut, deri nė vitin 1918,bashkė me Ker Sadrinė, Hysė Selimin, Sali Ramėn, Zhukė Haxhinė, Tahir Colin, Bege Maliqin, Jashar Haxhėn, Rekė Smajlin e sa e sa trima tė tjerė rugovas tė asaj kohe.
Nė vjeshtėn e vitit 1918, Sak Faslinė e gjejmė kryetar tė fshatit Koshutan. Nė atė kohė luftėtarėt e Levizjės nga vėllezėrit Avdi, Isuf, Rexhė, Brahim e Avdyl Brala nga Bralajt e Tregovishtės, kishin dalur nė Koshutan pėr t'u strehuar nga pushtuesit malazias, tė cilėve pushtuesit u bien nė gjurmė dhe i rrethojnė, dhe falė Sak Faslisė e Bali Demės nga Reka e Allagės, ata shpetojnė pa u zėnė. Pėr kėtė arsye Saku dhe Balia arrestohen dhe i mbajnė nga 7 muaj burg nė Kullėn e Sheremetit nė Pejė. Me tė dalur nga burgu, Saku pėrseri u bashkangjitet luftėtarėve tė Levizjės deri me shuarjen e saj, ku pėrseri kthehet nė Koshutan. Edhe pėrkunder vėshtėrsive nė levizje dhe kontaktit me shokė, ai pėrseri nuk i shkėputi lidhjet me bashkėluftėtarėt e tij si nga
Rugova, Peja, Dukgjini, Potguri, Plava, Gucia, Tregovishta, Tutini e deri tė Pazari I ri, si me Kerė Sadrinė, Sali Ramėn, Hysė Selimin, Zhuk Haxhinė, Tahir Colin, Lan Selimin, Rexhė, Ali Pozharin, Ramė Binakun, Kurt Abazin, Beqir Rexhėn, Mulla Zekė Berdynėn e tjerė.Pėrveē luftėtarėve tė Rugovės, Saku lidhjet mė te shpeshta i kishte me luftėtarėt e Plavė-Gucisė, Tregovishtės, Tutinės e tė Pazarit si, me Isuf Mehaniqin, Adem Kollashin, Jakup Kombin, Ferid Sallkun, vėllezėrit Bralaj,Imer e Bege Maliqin Avdi Smajlin e tė tjerė.
Lufta e dytė Botėrore Sak Fazlinė e gjeti nė Koshutan. Me kapitullimin e Jugosllavisė se Versajės nė vitin 1941,viset shqiptare pėrsėri copėtohen sipas interesave tė tė huajve. Si rezultat i kėsaj, Kosova dhe viset tjera shqiptare ndahen nė tri zona tė interesit, asaj Gjermane, Italiane dhe Bullgare. E gjithė kjo u bė me dekretin e mėkėmbėsit tė Mbretit Nr.264. Pjesa mė e madhe e tokave shqiptare i takoi zonės se interesit italian dhe iu bashkangjiten shtetit amė. Kėsaj zone i takoi edhe Rugova, Plav-Gucia,Tregovishta e viset tjera pėr rreth, zonė e cila u bė pėr tri vjet me radhė njėra prej zonave mė te ngjeshura pėr lufta e beteja, nė tė cilat Sak Faslia u bė protagonist i vėrtetė i tė gjitha atyre luftrave.Gjatė asaj pėriudhe, njė pjesė e shqiptarve u inkuadrua dhe u sherbeu protektoriatit Italian pėrkatesisht atij Gjerman,duke menduar se ai sherbim ėshtė me i favorshem pėr liri,ndersa pjesa dermuse u rreshtua nė organizimin e Levizjės Kombėtre Ēlirimtare.Nė kėtė koh tė thyerjeve tė medha si te tė gjithė ballkanasit, ashtu edhe te shqiptarėt primati i lirisė kombėtare dimensionohej pėr mes dy pikėtimeve, atij tė krijimit tė shtetit komunist dhe tė atij tė krijimit tė shtetit etnik Kombėtar.
vazhdim...
Sak Fazlia dhe bashkėluftėtarėt e tij tė shumtė si pėr nga guximi, ashtu edhe pėr nga ideja, ishin tė vendosur pėr krijimin e shtetit etnik Kombėtar. Ishte viti 1941, kur nė Kosovė hyjnė forcat ushtarake tė shtetit amė. Nė Prefekturėn e Pejės me 30 qershor, arrisin dy bataliane ushtarake, ai Korata dhe Gramos pėr mbrojtjėn e kufirit me Mal tė Zi, tė udhėhequra nga ushtarakėt e njohur si, Kolė Bibė Mirakaj, Major Rexhep Gilani, kap.Toda, kap.Rudi e tė tjerė, priten nga Prefekti Xhevat Begolli. Kolė Bibė Mirakaj kishte kėrkuar nga Xhevati qė t'i ftoj luftėtarėt e deshmuar qe mė parė nė mbrojtje tė ēėshtjes kombėtare dhe pasardhės tė familjeve tė njohura qe mė parė.Pėrveē tė tjerėve, Kolė Biba pėr Rugovė kishte kėrkuar qe, tė kontaktoj me pasardhėsit e Bajraktarit tė Rugovės- Sali Jahės dhe pėrfaqėsues i LSHP-sė, respektivisht Sak Fazlinė. Nė atė kohė rugovasit ishin tė moblizuar nė katėr njėsi vullnetare pėr mbrojtje tė kufirit, ku ishte edhe vetė Sak Fazlia. Xhevat Begu pas urdhėrit tė marrė nga Kolė Biba,obligon Ramė Xhemajlin,i cili ishte kurir tek Xhevati, qė tė shkoj nė Rugovė pėr ftuar Sakun nė takim mė te lartė -pėrmendurit.Me t'u nisur pėr nė Rugovė, Rama nė dalje tė qytetit takohet me Sakun, i cili ishte duke hyrė nė Pejė pėr t'u takuar me Xhevat Begollin, tė cilėt ishin tė njohur kohė me parė.Me 1 korrik 1941, Sak Fazlia takohet me ushtarakėt e lartėpėrmendur nė Prefekturėn e Pejės, ish Kulla e Xhevatit, ku ishin edhe Bajraktari i Deēanit, Dushit, Potgurit, Strellcit dhe disa rugovas, si Xhemajl Mahmuti e Ramė Xhemajli nga Reka e Allagės, Imer Muji, i nipi i Kadri Bajrit, Selman Beka, i nipi i Hajdar Fekut, Januz Kapuqi nga Pepajt, Haxhi Lushi nga Koshutani, e Shaban Smajli nga Shtupeqi i Madh. Pas pėrshendetjeve, Kolė Biba i drejtohet Sak Fazlisė me kėto fjalė,"mėqe jeni nipi i Bajraktarit tė Rugovės Sali Jahės dhe luftėtar i deshmuar pėr ēeshtjen kombėtare, ju kemi ftuar nėse jeni tė gatshem tė deshmoheni si luftėtar dhe bajraktar nė mbrojtje tė kufirit Shqiptaro-malazias".Sak Fazlia pa u hamendur pranon njė gjė tė tillė, ku Kolė Biba i pėrgjigjet me Flamur Kombėtar.Saku merr Flamurin dhe pėrkulet duke e puthur e pastaj hapė gjoksin tė cilin e kishte tė mbushur me dekoratat e Sali Jahės-4 sosh dhe njė tė vetėn. I befasuar Kolė Biba pėr kujdesin e ruajtjes se atyre dekoratave dhe entuziazmin e Sakut pėr luftė nxjerrė edhe njė dekoratė dhe njė pushkė italiane dhe ia dhuron Sak Fazlisė duke i uruar titullin e Bajraktarit tė Rugovės, dhe sukses nė luftė. Ky ishte flamuri i parė Kombėtar i pranuar nga shteti amė, i cili pas dy ditėsh do tė valėvitet nė kufirin shqiptaro-malazias nga Bajraktari Sak Fazlia.Tė nesėrmen me 2 korrik, Saku me flamur kombėtar nė ballė tė ushtrisė shqiptare del nė Rugovė ku pritet me njė respekt tė paparė nga rugovasit dhe, do tė bėjnė edhe njė natė nė Kuēishtė. Kjo ngjarje e madhe historike si pėr Rugovė ashtu edhe me gjerė, u ruajt me gjelozinė mė tė madhe, jo vetėm te Rugovasit, deri tani mė se shumti pėrmes rapsodit tonė popullor:
Po vin ndihmė njė tubė Ushtri
Sak Fazlia u paska pri
U paska pri Sak Bajraktari.
Komandant Rexhep Gilani
Me 3 korrik, Sak Fazlia ju prinė forcave luftarake,atyre tė rregullta dhe vullnetare, drejt kufirit me Malin e Zi,respektivisht nė Mokna, pikė qendrore pėr atė zonė kufitare,pėr tri vite me radhė nė krye me Sak Fazlinė-Bajraktarin e Rugovės.Lufta fillon kah mesi i ditės,nė anėn e kundėrt i vendosur, forca tė shumta malaziase tė cilat me ēdo kusht donin tė ruanin atė pikė kufitare.Tė parėt sulmojnė malazezėt.Sak Fazlia gjithnjė ishte nė ballė tė lufės.Nė mbrėmje, ushtarakėt kėrkoin nga Sak Fazlia qė te terhiqet, me qellim qe nė terhjekje e sipėr, tė pozicionohen pėr sulme tė reja.Saku refuzon terhjekjen duke vazhduar luftėn.Kėrkesat pėr terhjekje vazhduan edhe dyherė tjera, tė cilat pėrsėri Saku s'i pranon.Kah mesi i natės kishte mbetur vetem me 20 luftėtarė,tė njohur me emėr e mbiemėr,nė mesin e tė cilėve ishin: Tahir Coli, Bekė Rexhepi, Grosho Ibra, Ibish Salihi, Bajram Salihi, Hysen Syla, Arif Bajrami Haxhi Tahiri tė gjithė rugovas e Sherifi nga Peja, si dhe toger Aziz Arifi, tetar Marku, Ndue Zef Pera, Lam Qasti, Mehill Ndoi, Zef Mhilli, rreshter Koan Aliu, tetar Destan Abas Kalamanaj dhe Kolė Teraku e Alush Seiti. Kėta vazhdojn luftėn tėrė natėn,ku Sak Fazlia ishte pozicionuar nė Kullė me ērast kishte vendosur edhe flamurin kombėtar pėr herė tė parė, nė hyrje tė Kullės ,nė kėtė zonė kufitare dhe, deri nė mėngjes kishin luftuar pa nderprerė, ku bien hiē mė pak se 7 luftetarė-deshmorė tė lirisė si:Grosho Ibra,Ibish Salihi e Bajram Zeneli, qe tė tre rugovas dhe tetar Ndue Zef Pera,ushtarėt,Lam Casti e Mėhill Ndoi si dhe Sherifi nga Peja dhe qenė plagosur Bekė Rexhepi e Hysen Syla nga Rugovasit dhe Koana Aliu, tetar Destan Abaz Kolomanja dhe Kolė Teraku, tė gjithė nga Shqiperia.Me 4 korrik Sak Fazlia kishte aguar i tėri i zi nga tymi i barotit me ērast ishte gjuajtur disa herė edhe me bomba, tė cilat kishte arritur tia kthej armikut dhe ti shkaktoi dėme tė konsiderushme nė njerėz.Tė gjithė e dinin se Saku duhet tė jetė i vrarė.Zhukė Haxhia ishte ai i cili e njohu i pari Sakun, qė kishte dalur jasht Kulle pas terhjekjės se armikut.Sipas deshmitarėve tė asaj lufte, nė Flamur dhe nė pallton e Sakut numėroheshin hiē me pak se 72 vrima nga plumbat e armikut.Ishte kjo njė luftė qe luftohej pėr jetė a vdekje,e cila zgjati afėr njė javė,ku forcat armike kishin pėsuar humbje tė mėdha.Pėr kėtė gjė akuzoheshin udhėheqėsit luftarak tė Rugovės, tė asaj kohe, siē ishin: Sali Rama,Zhukė Haxhia,Tahir Coli,Rizė Zymeri,Isuf Bajraktari e tė tjerė, e sidomos Sak Fazlia-bajraktari i Rugovės.Pėr Sakun nga armiku ishte krijuar bindja se nuk e kapė dot plumbi,andaj Novica Popoviqi komandant i forcave malaziase kishte hartuar plan tjetėr pėr likuidimin e tij.Ata i kerkoin dyluftim Sakut.Vukosav Keniqi njėri prej luftėtarėve mė te guximshem malazez, i kishte kerkuar Sak Fazlisė dyluftim ,duke i thėne se, nėse je vertetė Bajraktari i Rugovės me del pėr- ballė.Serbomalaziasit kishin pėr qellim qe me dredhi ta likuidoin Sakun.Kishin pėrgaditur edhe dy luftėtarė tė tjerė qe pasi t'i del Vukosavi pėrballė,ata t'i dalin anash dhe ta likuidoin Sakun.Sak Fazlia pa u hamendur fare i del pėrballė Vukosavit,i cili tenton tia grabitė Flamurin,
vazhdim...
por qė Saku ia shkrep njė plumb nė gojė,i cili bie pėrtokė, ku Saku mendon se ėshtė i vdekur.Dy kundėrshtarėt e tjerė gjitashtu mėsyjnė nė tė, por qė pėrsėri Saku shtie nė ta, njėrin e vret ndersa tjetri arrinė tė ikė.Pas disfatės se luftės tek Kulla e Moknės,malazezėt tė indinjuar sulmojn Plavė-Gucinė,njėrėn prej Kėshtjellave me tė forta tė qendresės Shqiptare, nė krye me Luftėn e Nokshiqit.Shemsė Feri bashkė me Imer Maliqin kuptuan qellimin e armikut,se cak i sulmit tani do tė jetė Plavė-Gucia dhe nė pa- mundėsi pėr t'u mbrojtur, vendosin qe tė lėshojnė zėrin e kushtrimit nė Rugovė e Dukagjin pėr ndihmė dhe shpetim.
Me 15 korrik lėshohet zėri i kushtrimit nė Rugovė,nga Zymer Imeri i Imer Maliqit e me pas nė Pejė,nė Prefekturėn e Pejės tek Xhevat Begolli,I cvili menjėherė njofton Dukagjinasit se nė Krahinėn e Plavė-Gucisė kėrkohet ndihmė.Me t'u lėshuar lajmi i Kushtrimt,Xhevat Begu mbledh kreun dhe Bajraktarė tė asaj kohe tė cilėt,krahinės se Plavė-Gucisė i vijnė nė ndihmė.
Me 16 korrik forcat vullnetare tė Dukagjinit e tė Potgurit arrijnė nė qafėn e Qakorrit, tė prirė nga Ali Bajraktari,Demė Ali Pozhari,Selim Shabani,Tahir Gashi, Lan Selim Mulla Zekė Bėrdyna,Kurt Abazi,Sadri Meta,Hajdin Sahiti,Ukė Sahiti e tė tjerė, me bashkėluftėtarė u shkojnė nė ndihmė kėsaj Krahine.Nė Qafėn e Qakorrit takohen edhe me luftėtarėt e Rugovės, ku pasi hartojnė planin e luftės dhe emėrojnė udhėheqėsit e pėrgjithshem luftarak, nisen pėr luftė, e cila zgjati mėse njė javė.Edhe kėtu Sak Fazlia emėrohet Bajraktar.Pas njė jave lufte,forcat malaziase obligohen qė, edhe nga kėtu tė tėrhiqen.Nė kėtė luftė,Sakut i vritet njėri prej bashkėluftetarėve me tė ngushtė, tė Ura e Murinės, Lan Selimi.Pas asaj lufte, forcat malazeze tėrhiqen,ndersa forcat vullnetare radhiten drejt vijės kufitare pėr mbrojtje tė tij.Qe nga ajo kohė,Sak Fazlisė i lejohet edhe formimi i njesisė vullnetare, ku caktohet pėrveē tė tjerave, nė mbrojtje tė pikės kufitare tek Kulla e Moknės, aty ku nga vet dora e Sak Fazlizė ishte vendosur Flamuri Kombėtar pėr herė tė parė.Vija kufitare tani qe ishte vu nė mbikqyrje tė forave vullnetare, ishte qe nga Smilovica, Kacuberri, Qafa e Murgashit, Moknat, Qakorri, Murina e deri nė Plavė-Guci, tė udhėhequra nga Sak Fazlia, Rive Zymeri, Sali Rama, Zhukė Haxhia, Isuf Mehmeti, Haxhė Mustafa, Demė Ali Pozhari, Mulla Zekė Bėrdyna, Kurt Abazi, Sadri Meta, Hajdin Sahiti Ukė Sahiti, Imer Maliqi e tė tjerė. Pėrveē mbrojtjes me luftė qė bėri Sak Fazlia gjatė asaj pėriudhe tek Kulla e Moknės, ai nuk ngurroi t'u shkoi nė ndihmė edhe luftėtarėve tė tjerė nėpėr pikat e lartėpemendura, dhe vende tė tjera.
Nė vjeshtėn e vitit 1941, forcat serbo-malazeze hartojnė planin pėr tė pushtuar Pazarin e Ri. Aqif Bluta njėri prej luftėtarėve tė lirisė, qė nuk pushoi se luftuari gjatė gjithė jetės se tij,tani ishte udhėheqės pėr kėtė trevė,ku edhe diktoi planin e armikut se, cak i luftės tani ishte Pazari i Ri.I vetedijshem se do tė zhvillohet luftė e madhe,dhe nė pamundesi pėr t'u mbrojtur,ai lėshoi zėrin e kushtrimit nė tėrė Kosovėn dhe me gjėrė pėr ndihmė.Si ēdo trevė tjetėr qė i shkoi nė ndihmė Pazarit, ashtu veproi edhe Rugova ,e cila me 100 luftetarė ndėr mė te guximshmit, nė krye me Sak Fazlinė e Sali Ramėn ku nė Tregovishtė u bashkangjiten edhe shumė luftetaėr tė kėsaj ane, me 15 nėntor arrijn nė Pazar tė Ri,ku kishin arritur forca tė mėdha nga tė gjiha anėt dhe pritej njė luftė e madhe dhe e rrept.Me 16 nėntor,nė agun e parė fillon lufta pėr Pazar tė Ri.Luftėtarėt e Rugovės dhe tė Potgurit ishin tė vendosur nė njėrėn prej pikave mė strategjike pėr luftė.Para se tė fillonte lufta, Sali Rama sugjeron Sakun qe tė mos futet nė thellėsi sikurse nėpėr lufta tė tjera dhe tė kėtė kujdes pėr arsye se, tereni ishte i panjohur.Ishte diku mesi i ditės kur Saku bashkė me Demė Haxhinė,Xhemė Zekėn dhe disa tė tjerė ishin future nė thellėsi tė armikut duke luftuar pa nderprerė, ku edhe plagoset Sak Fazlia-Bajraktari I Rugovės me Flamur nė dorė.Demė Haxhia qe ishte afėr tij i shkon nė ndihmė,merr Flamurin pėr tė vazhduar luftėn.Njėri prej luftetarėve serbomalazias qė kishte plagosur Sakun nuk ishte shumė largė, pas njė ēube, gjuan edhe nė Demėn, tė cilin e plagosė.Saku edhe pse i plagosur, kur dikton armikun gjuan nė tė dhe e len tė vdekur.Xhemė Zeka i shkon nė ndihmė Demė Haxhisė dhe merr Flamurin,i cil vazhdon luftėn,ndersa njė grup luftetarėsh tė plagosurit i dergoin nė spital,siē e thot edhe rapsodi popullor:
Sak Faslia ish varrua
Demė Haxhia si po Thua
Edhe vete Sako jamė varrua
Dej n`spital s`po muj me shkue,
S`en spital n`i paskan que
Dema ish vdek Saku ish pshtue
Ish dekė Dema haj medet
Tuj luftue pėr Atdhe t`vet
Edhe nė spital tentoin ta helmojn Sak Fazlinė, por Saku i dikton dhe shpeton.Pas disa ditėsh Sakun e kthejn nė shtėpi,i cili pas tre muajsh sherohet dhe pėrsėri i kthehet Kullės se Moknės pėr tė vazhduar luftėn me bashkėluftėtarė.
Me 13 qershor 1942, forcat malazeze kishin sulmuar nė Smilovicė.Atje nė mbrojtje tė kufirit ishte Rizė Zymeri e Sadri Meta me bashkėluftėtarė. Me tė degjuar Sak Fazlia, fton Sali Ramėn,Tahir Colin, Bege Maliqin e dhjetra luftėtarė tė tjerė dhe i dalin nė mbrojtje Smilovicės.
Me 20 korrik pėrseri sulmohet Kulla e Moknės,aty ku valonte Flamuri Kombėtar dhe ku ishin pėrqendruar forcat e Sak Fazlisė.Me tė degjuar tė krismave tė para, Sak Fazlisė i shkojn nė ndihmė edhe disa forca tė tjera rugovase ku zhvillohet njė betejė e rrept,betejė e cila vazhdon edhe tė nesėrmen nė Qafė tė Sekiricės,por tani Sakut i kishin shkuar nė ndihmė edhe shumė luftėtarė tė tjerė, si nga Rugova po ashtu edhe nga Dukagjini, me ērast bie edhe Can Tishuku nga Isniqi, e plagoset Ali Kasemi nga Haxhajt.Edhe forcat serbomalazeze kishin tė vrarė e tė plagosur dhe obligohen qė te terhiqen nga vija frontale.Sipas njė raporti qė jepte drejtoria e pėrgjithshme e policisė,thuhej se 100 malazez u dolen nė pritė 40 rugovasve,ku u zhvilluan luftime nga ora 7,deri nė 15 tė datės 20 korrik 1942.
Me 29 qershor tė po kėtij viti, nė Pejė vjen pėr vizitė kryemnistri i Shqipėrisė Mustafa Kruja,i cili duke qenė nė dijeni pėr qendresėn dhe heroizmin e Sak Fazlisė,kerkon qė tė ketė shoqėruesin e tij tė parė,pėr ēka thuhet nga bashkėluftetarėt e Sakut se, deri sa ka arritur Saku nga Rugova,Kruja nuk lejonte kėnd qė tė ulej nė vend tė tij.Pėr kontributin e Sakut nė mbrojtje tė kufirit,M.Kruja kishte pėrgaditur njė dekoratė tė posaēme,
vazhdim...
http://images.jetonkelmendi.multiply.com/image/1/photos/upload/300x300/RjPMHQoKCsMAAAG@Ogk1/rugovasit%20luftetare.jpg?et=%2BM4xy4jtb016qFNVEph e%2BA (http://jetonkelmendi.multiply.com/photos/hi-res/upload/RjPMHQoKCsMAAAG@Ogk1)
tė cilėn ia dhuroi para shumė qytetarėve,nė tė cilėn shenonte inicialet e Sakut si Bajraktar i Rugovės.S.F.B.R.kjo dekorat egziston edhe sot e kesaj dite.Pastaj Saku po nė kete vit ishte pjesėmarrės edhe nė luftėn e Shekullarit.
Ishte viti 1943,kur serbomalazezėt pas masakrės se Bihorit kishin pėr plan qe tė sulmoin edhe Pejėn.Xhelal Preveza tani ishte nenprefekt i cili fton luftėtarėt qe t'i vinin nė ndihmė qytetit tė Haxhi Zekės e gjithashtu edhe Sak Fazlinė,i cili ishte i mirėpritur nė ēdo kohė, si nė Prefekturė ashtu edhe nė Kazermė,bile ne Kazermė kishte edhe qelėsat e depos pėr armatim.Pėrveē luftave qe bėnte Sak Fazlia,ai i pėrcillte mirė edhe rrjedhat politike,pėr ēka shpeshherė binte nė konflikt edhe me italianė.Me 21 shkurt 1943,Drago Graqeviq i veshur nė rroba shqiptare, vret drejtorin e firmės SIMONCIN, ingjinierin Laterzon nė banesėn e tij,pėr ēka pastaj akuzohen shqiptarėt.Kėtė gjė Saku e kishte diktuar edhe mė herėt dhe tek italianėt nuk kishte kurrfar besimit.Pas kėsaj vrasje, e cila me vonė zbulohet udhėheqėsi i Kuesturės italiane, Sovarino Rikotini me bashkėpuntorė japin urdhėr qė te plaēkitet dhe tė digjet Qarrshia e Pejės, dhe fillojnė t'i arrestojnė shqiptarėt.Nė mesin e tė arrestuarve ishte edhe Zhuk Haxhia e Rizė Zymeri, qe tė dy luftėtarė tė njohur dhe udhėheqės luftarak,tė cilėt ishin ftuar pėr bisedime.Kur Sak Faslia degjon, merr me vete Sylė Mehmetin, i cili e zotėronte italishten, dhe hynė nė kuesturė ku Rikotini tenton ta burgosi edhe Sakun,por ishin dekoratat e Sakut dhe qendrimi i tij,tė cilit i ndihmojn pėr t'i liruar bashkėluftetarėt . Nga ky rast marradhėniet shqiptaro-italiane ishin ftohur, pėr ēka obligohet Prefekti i Prizrenit Asllan Boletini qe tė ndėrmjetėsoi.Mosmarrveshje me italianė Saku kishte pasur edhe disa herė.Malazezėt edhe pėrkunder humbjeve qe kishin gjatė gjthė atyre betejave, prapseprap nuk pajtoheshin.Ishte fundi i viti 1943,kur armiku kishte hartuar planin pėr tė sulmuar nė Azhanicė.Imer Maliqi me tė kuptuar planin e tyre, kerkon nga luftėtarėt e Rugovės qe t'u shkojnė nė ndihmė,ndersa forcat e veta i kishte radhitur rreth kufirit. Me tė marrur lajmin Sak Fazlia me Sali Ramėn,Zhukė Haxhin,Rizė Zymerin e tė tjerė marshojnė drejt Azhanicės,tė cilėt vendosen nė shtepinė e Xhemė Bajraktarit,ku i prisnin Shemsi Feri,Imer Maliqi,Xhemė Bajraktari e tė tjerė dhe hartojnė planin pėr luftė.Posa armiku kupton nė Azhanicė kanė arritur perforcime nga Rugova, terhiqen mbrapa.Se, Sak Fazlia ishte bėrė frikė e tmerr pėr malazezėt, mė se miri tregon fakti se, tani malazezėt kishin shkuar nė kuesturėn italiane nė Murinė dhe kishin kerkuar ndihmė nga italianėt pėr t'i mbrojtur nga Saku e bashkėluftetarėt e tij dhe tė bejnė dialog me ta.Kuesturri Italian qė sherbente nė Murinė, menjėherė e fton Sak Fazlinė nė bisedime, me ērast, sė pari tentoi ta ēarmatosi,por nuk ia doli,e pastaj kerkoi nga Saku qe tė mos i trazonin malazezėt.Sak Fazlia, maorit italian i pėrgjigjet shkurt.Trojet tona ne i mbrojmė vetė,kurse malazezėt mos tė hyjnė nė to, se i prźt plumbi, tregonte Halil Ahmeti bashkėluftėtari i tij,i cili kishte qenė me te nė Kuesturrė.Edhe viti 44,nė kėtė zonė kufitare fillon me lufta e beteja tė ashpra.Ishte 31 prilli kur forcat malazeze kishin sulmuar Kullėn e Moknave,e cila ishte bėrė Kala e vertetė pėr lufta e beteja,ndersa Saku sinonim i tyre.Edhe kėsaj here zhvillohet njė betejė e rrept,e tėra rreth Kullės,aty ku valvitej Flamuri Kombėtar e ruhej nga Bajraktari i Rugovės Sak Fazlia me bashkėluftetarė.Lufa kishte filluar natėn dhe kishe vazhduar deri nė mesditė,ku nė luftė e sipėr plagoset Bajraktari i Rugovės,i cili edhe pėrkundėr kerkesės se bashkėluftetarėve qe tė terhiqet,ai nuk pranon,duke u pėrgjigjur se, jo nuk terhiqem mbrapa,pėr mjekim,dua tė mbes deshmor nė kufi pėr mbrojtjėn e Kosovės e popullit Kosovar.Shkruan gazeta "Lidhja e Prizrenit" Nr.13.e vitit 44.Ishte kjo hera e dytė qe plagosej Sak Fazlia,i cili tani veē sa bėnte 33 vjet nė luftė me armikun dhe i kishte mbushur tė 59-tat.
Ishte 29 maji, kur Sak Fzlia nga kufiri kishte shkuar nė Pejė pėr tė njoftuar dhe konsultuar udhėheqėsit e asaj kohe pėr gjendjėn rreth kufirit, e sidomos Xhevat Begollin qė kishte lidhje tė ngushta me te.Sulmet e armikut serbomalazias kishin filluar tani, tė ndihmura edhe nga italianėt dhe kishin pushtuar disa vise shqiptare tė banuara me muslimanė.Nga atje kishin filluar tė sulmojn Kacuberrin, pikė kufitare mjaft me rėndėsi. Kacuberri ishte nėn mbrojtjėn e Divizionit SS tė 21-tė-Skenderbeg dhe njesitet vullnetare te Hajdin Sahitit, Sadri Metės,Mulla Zekė Berdynės,Kurt Abazit dhe luftėtarėve tė Tregovishtės, nė krye me Mulla Jakup Kombin e vėllezėrit Bralaj.Pas njė beteje tė gjatė bie edhe Kacuberri, ku heroikisht nė fushėn e nderit bie Ramė Bashi nga Bukeli dhe njė ushtar nga Shqipėria dhe plagosen Mulla Zekė Berdyna dhe Islam Syla nga Pepajt.Me 30 maj Sak Fazlia kthehet nga Peja natėn,nė Kuqishtė nga ushtari i ti Sejdi Rama njoftohet se nė drejtim tė Kacuberrit po zhvillohen luftime dhe se armiku ėshtė nisur nė drejtim tė Smilovicės.Nga Kuqishta Saku natėn shkon nė Koshutan dhe mė 31,urdhėron nipin e tij qe tė dal dhe tė leshon zėrin e kushtrimit pėr luftė nga Molika,vend nga u lėshua kushtrimi gjithnjė edhe nė kohėn e Sali Jahės.Nga Koshutani Sakut i bashkangjitėn edhe shumė luftėtarė tė tjerė, tė cilėt me tė shpejt arrisin nė Smilovicė, ku ishin mbledhur luftėtarė nga tė gjitha anėt, pėr tė mbrojtur ate dheviset tjera pėr rreth.Ishte rreth orės 12,kur fillon lufta,dhe Sak Fazlia me Flamur nė dorė kishte hypur nė Majėn e Smilovicės me dhjetėra luftėtarė.Tahir Coli, njėri prej bashkėluftėtarėve me tė ngusht dhe mė besnik i Sakut kishte hyrė nga ana e kundert ndėr Majėn e Smilovicės.Lufta vazhdon pa nderpre, armikut iu shkaktuan viktima tė shumta nga Saku e bashkėluftėtarėt e tij dhe, nuk ia arritėn qė ta pushtojn Smilovicėn.Rreth orės 14,"allaturka" siē e quanin atėherė, nga njė predhė e armikut,Bajraktari i Rugovės goditet nė kokė dhe, gjysma e kokės i shkėputet dhe Saku rokulliset teposhtė, nė drejtim tė armikut, tė cilin e ndalė njė bredh pėr tė mos ra tek armiku.Luftimet vazhdojnė,luftėtarėt qė ishin mė afėr Sakut,Haxhi Tahiri nga Bogėt,vėllezėrit Balė e Avdyl Alia,dhe Hysen Ujkani nga Koshutani si dhe Shpend Halili nga Shkreli, e terheqin trupin e tij,dhe e qesin nė tokėn shqiptare.Malazezėt kishin tentuar qė ta marrin trupin e Sakut,por Tahir Coli bashkė me Azem Cufėn e tė tjerė nuk e ndalnin luftėn.Tahiri me atė rast vret tre malazias,ndersa i biri Haxhiu shpeton nga vdekja e sigurt tė riun e bashkėluftėtarin, Isuf Veselin.Me vrasjėn e Sakut nderpritet edhe lufta, sepse armiku ishte thyer dhe tani bashkėluftetarėt e Sakut vizitonin trupin e tij, dhe i bėnin nderime Bajraktarit e udhėheqėsit tė tyre shumevjeēar nėpėr luftra e beteja.I dhėmbshem ishte rasti kur Tahir Coli arrin tek trupi i Sakut, i cili ngushėllon tė gjithė bashkėluftetarėt, e nė veēanti Ramė Sadikun, tė birin e axhės se Sakut,dhe pėrkulet para trupit tė tij,tė cilit ia hjek dekoratat, e merr edhe Flamurin Kombėtar dhe ia dorėzon Ramė Sadikut.Bajraktari i Rugovės, Sak Fazlia vorroset po nė Majė tė Smilovicės,ish tokė shqiptare deri me atėherė.Me t'u marrur lajmi pėr ramjėn e ti,Peja shpall ditė zie dhe ngre flamujtė nė gjysmėshtizė, e poashtu veprohet edhe nė Tiranė.Heroizmi dhe trimėria e tij nė luftė kunder armikut me dekada tė tėra, u ruajt pėr mes rapsodit tonė popullor,pėrmes shumė kėngėve.Sakut iu kėndua edhe tė varri posa e vorrosnin,bashkėluftetarėt Bajram Osmani nga Duboviku dhe Selman Zeneli nga Dugaiva i kėndojnė:
Ditėn e mėrkure nė katėr sahati
Nau ka vra Sak Bajraktari,
Tė mėrkurėn bash qat ditė
T`tanė shqiptarve ju ka dhimtė,
Ju ka dhimtė e haj medet
Shokt e ti kan ba gajret,
N`dorė tė shkjaut se lanė me metė
E kan shti nė dhe pėr qef t`vet,
Pėr qef t`vet ne dhe e kan shti
Sot po ktojm tė vorri i ti
Pėr qendresėn dhe heroizmin e Sak Fazlisė nė mbrojtjėn e ēeshtjės tonė kombėtare, u desh tė pritet plot 60 vjet, pėr t'u kujtuar legalisht nga populli i tij, i cili nuk e harron dhe, me pietetin mė tė lartė e kujton figurėn e ti madhore prej luftetarit e heroit te pavdekshem.Me 3 qershor 2004,Presidenti i Kosovės,Dr.Ibrahim Rugova mban Akademi pėrkujtimore kushtuar jetės dhe veprės se tij,nė Teatrin kombėtar nė Prishtinė.Po ashtu me 30 tetor 2005,nėn patronatin e Presidentit tė Kosovės Dr.Rugovės dhe me nderime Ushtarake tė TMK-sė, bėhet rivarrimi i tij bashk me Bajram Sharin nga Koshutani,Selman Jashar Ucin nga Shqipėria, tė cilėt ishin pėr mbi 60 vjet nė Majėn e Smilovicės,tani pjesė e Malit tė Zi, dhe tė paraardhėsit tė Sakut, Sali Jahės po ashtu Bajraktar e komandnt luftarak pėr mėse 60 vjet mė radhė nė Rugovė,pikėrisht tek Molika e Sak Fzlisė,dikur e Sali Jahės,vend ku ishte pikėpjekja e rugovasve nė ēdo kohė pėr luftė kunder armiqėve shekullor serbosllav te kohės.
LAVDI TRIMAVE TE RUGOVES KUSHE ME PUSHK E KUSH ME PEN....LAVDIIIIIII
Shkroj Hajla,bija nga Rugova
me nderime
Natyra
por qė Saku ia shkrep njė plumb nė gojė,i cili bie pėrtokė, ku Saku mendon se ėshtė i vdekur.Dy kundėrshtarėt e tjerė gjitashtu mėsyjnė nė tė, por qė pėrsėri Saku shtie nė ta, njėrin e vret ndersa tjetri arrinė tė ikė.Pas disfatės se luftės tek Kulla e Moknės,malazezėt tė indinjuar sulmojn Plavė-Gucinė,njėrėn prej Kėshtjellave me tė forta tė qendresės Shqiptare, nė krye me Luftėn e Nokshiqit.Shemsė Feri bashkė me Imer Maliqin kuptuan qellimin e armikut,se cak i sulmit tani do tė jetė Plavė-Gucia dhe nė pa- mundėsi pėr t'u mbrojtur, vendosin qe tė lėshojnė zėrin e kushtrimit nė Rugovė e Dukagjin pėr ndihmė dhe shpetim.
Me 15 korrik lėshohet zėri i kushtrimit nė Rugovė,nga Zymer Imeri i Imer Maliqit e me pas nė Pejė,nė Prefekturėn e Pejės tek Xhevat Begolli,I cvili menjėherė njofton Dukagjinasit se nė Krahinėn e Plavė-Gucisė kėrkohet ndihmė.Me t'u lėshuar lajmi i Kushtrimt,Xhevat Begu mbledh kreun dhe Bajraktarė tė asaj kohe tė cilėt,krahinės se Plavė-Gucisė i vijnė nė ndihmė.
Me 16 korrik forcat vullnetare tė Dukagjinit e tė Potgurit arrijnė nė qafėn e Qakorrit, tė prirė nga Ali Bajraktari,Demė Ali Pozhari,Selim Shabani,Tahir Gashi, Lan Selim Mulla Zekė Bėrdyna,Kurt Abazi,Sadri Meta,Hajdin Sahiti,Ukė Sahiti e tė tjerė, me bashkėluftėtarė u shkojnė nė ndihmė kėsaj Krahine.Nė Qafėn e Qakorrit takohen edhe me luftėtarėt e Rugovės, ku pasi hartojnė planin e luftės dhe emėrojnė udhėheqėsit e pėrgjithshem luftarak, nisen pėr luftė, e cila zgjati mėse njė javė.Edhe kėtu Sak Fazlia emėrohet Bajraktar.Pas njė jave lufte,forcat malaziase obligohen qė, edhe nga kėtu tė tėrhiqen.Nė kėtė luftė,Sakut i vritet njėri prej bashkėluftetarėve me tė ngushtė, tė Ura e Murinės, Lan Selimi.Pas asaj lufte, forcat malazeze tėrhiqen,ndersa forcat vullnetare radhiten drejt vijės kufitare pėr mbrojtje tė tij.Qe nga ajo kohė,Sak Fazlisė i lejohet edhe formimi i njesisė vullnetare, ku caktohet pėrveē tė tjerave, nė mbrojtje tė pikės kufitare tek Kulla e Moknės, aty ku nga vet dora e Sak Fazlizė ishte vendosur Flamuri Kombėtar pėr herė tė parė.Vija kufitare tani qe ishte vu nė mbikqyrje tė forave vullnetare, ishte qe nga Smilovica, Kacuberri, Qafa e Murgashit, Moknat, Qakorri, Murina e deri nė Plavė-Guci, tė udhėhequra nga Sak Fazlia, Rive Zymeri, Sali Rama, Zhukė Haxhia, Isuf Mehmeti, Haxhė Mustafa, Demė Ali Pozhari, Mulla Zekė Bėrdyna, Kurt Abazi, Sadri Meta, Hajdin Sahiti Ukė Sahiti, Imer Maliqi e tė tjerė. Pėrveē mbrojtjes me luftė qė bėri Sak Fazlia gjatė asaj pėriudhe tek Kulla e Moknės, ai nuk ngurroi t'u shkoi nė ndihmė edhe luftėtarėve tė tjerė nėpėr pikat e lartėpemendura, dhe vende tė tjera.
Nė vjeshtėn e vitit 1941, forcat serbo-malazeze hartojnė planin pėr tė pushtuar Pazarin e Ri. Aqif Bluta njėri prej luftėtarėve tė lirisė, qė nuk pushoi se luftuari gjatė gjithė jetės se tij,tani ishte udhėheqės pėr kėtė trevė,ku edhe diktoi planin e armikut se, cak i luftės tani ishte Pazari i Ri.I vetedijshem se do tė zhvillohet luftė e madhe,dhe nė pamundesi pėr t'u mbrojtur,ai lėshoi zėrin e kushtrimit nė tėrė Kosovėn dhe me gjėrė pėr ndihmė.Si ēdo trevė tjetėr qė i shkoi nė ndihmė Pazarit, ashtu veproi edhe Rugova ,e cila me 100 luftetarė ndėr mė te guximshmit, nė krye me Sak Fazlinė e Sali Ramėn ku nė Tregovishtė u bashkangjiten edhe shumė luftetaėr tė kėsaj ane, me 15 nėntor arrijn nė Pazar tė Ri,ku kishin arritur forca tė mėdha nga tė gjiha anėt dhe pritej njė luftė e madhe dhe e rrept.Me 16 nėntor,nė agun e parė fillon lufta pėr Pazar tė Ri.Luftėtarėt e Rugovės dhe tė Potgurit ishin tė vendosur nė njėrėn prej pikave mė strategjike pėr luftė.Para se tė fillonte lufta, Sali Rama sugjeron Sakun qe tė mos futet nė thellėsi sikurse nėpėr lufta tė tjera dhe tė kėtė kujdes pėr arsye se, tereni ishte i panjohur.Ishte diku mesi i ditės kur Saku bashkė me Demė Haxhinė,Xhemė Zekėn dhe disa tė tjerė ishin future nė thellėsi tė armikut duke luftuar pa nderprerė, ku edhe plagoset Sak Fazlia-Bajraktari I Rugovės me Flamur nė dorė.Demė Haxhia qe ishte afėr tij i shkon nė ndihmė,merr Flamurin pėr tė vazhduar luftėn.Njėri prej luftetarėve serbomalazias qė kishte plagosur Sakun nuk ishte shumė largė, pas njė ēube, gjuan edhe nė Demėn, tė cilin e plagosė.Saku edhe pse i plagosur, kur dikton armikun gjuan nė tė dhe e len tė vdekur.Xhemė Zeka i shkon nė ndihmė Demė Haxhisė dhe merr Flamurin,i cil vazhdon luftėn,ndersa njė grup luftetarėsh tė plagosurit i dergoin nė spital,siē e thot edhe rapsodi popullor:
Sak Faslia ish varrua
Demė Haxhia si po Thua
Edhe vete Sako jamė varrua
Dej n`spital s`po muj me shkue,
S`en spital n`i paskan que
Dema ish vdek Saku ish pshtue
Ish dekė Dema haj medet
Tuj luftue pėr Atdhe t`vet
Edhe nė spital tentoin ta helmojn Sak Fazlinė, por Saku i dikton dhe shpeton.Pas disa ditėsh Sakun e kthejn nė shtėpi,i cili pas tre muajsh sherohet dhe pėrsėri i kthehet Kullės se Moknės pėr tė vazhduar luftėn me bashkėluftėtarė.
Me 13 qershor 1942, forcat malazeze kishin sulmuar nė Smilovicė.Atje nė mbrojtje tė kufirit ishte Rizė Zymeri e Sadri Meta me bashkėluftėtarė. Me tė degjuar Sak Fazlia, fton Sali Ramėn,Tahir Colin, Bege Maliqin e dhjetra luftėtarė tė tjerė dhe i dalin nė mbrojtje Smilovicės.
Me 20 korrik pėrseri sulmohet Kulla e Moknės,aty ku valonte Flamuri Kombėtar dhe ku ishin pėrqendruar forcat e Sak Fazlisė.Me tė degjuar tė krismave tė para, Sak Fazlisė i shkojn nė ndihmė edhe disa forca tė tjera rugovase ku zhvillohet njė betejė e rrept,betejė e cila vazhdon edhe tė nesėrmen nė Qafė tė Sekiricės,por tani Sakut i kishin shkuar nė ndihmė edhe shumė luftėtarė tė tjerė, si nga Rugova po ashtu edhe nga Dukagjini, me ērast bie edhe Can Tishuku nga Isniqi, e plagoset Ali Kasemi nga Haxhajt.Edhe forcat serbomalazeze kishin tė vrarė e tė plagosur dhe obligohen qė te terhiqen nga vija frontale.Sipas njė raporti qė jepte drejtoria e pėrgjithshme e policisė,thuhej se 100 malazez u dolen nė pritė 40 rugovasve,ku u zhvilluan luftime nga ora 7,deri nė 15 tė datės 20 korrik 1942.
Me 29 qershor tė po kėtij viti, nė Pejė vjen pėr vizitė kryemnistri i Shqipėrisė Mustafa Kruja,i cili duke qenė nė dijeni pėr qendresėn dhe heroizmin e Sak Fazlisė,kerkon qė tė ketė shoqėruesin e tij tė parė,pėr ēka thuhet nga bashkėluftetarėt e Sakut se, deri sa ka arritur Saku nga Rugova,Kruja nuk lejonte kėnd qė tė ulej nė vend tė tij.Pėr kontributin e Sakut nė mbrojtje tė kufirit,M.Kruja kishte pėrgaditur njė dekoratė tė posaēme,
p.s. Luas Moderatoret qe ta fshijn qet pjes,po te faqes 7- ketu-jufalemnderit ne mirekuptim..
me respekt Natyra
"Ja shifni kete foto te ketyre burrave te lashte Rugovases se si jen perballuar me jeten dhe lufterat dikur,neper zona me te rrezikuara,neper ato bjeshke te larte,mija kilometrash... te ngarkuara me stuhite e debores se rend...por Rugovasit e mij kurr s'jen perkulur armikut,gjithnje e kan mundur ate,duke i dalur dhe perball,fyt per fyt..a seshte per tu krenuar me ta,e vetmja krahin e trojeve shqiptare qe ka qen etnikisht e paster...Ju lumt per jeten dhe vepren kreshnike...!!!
Me krenari ju kujtojm per trimerin dhe guximin e juaj fisnik Rugovases...LAVDIIIIII
http://images.jetonkelmendi.multiply.com/image/18/photos/upload/500x500/RjPMHQoKCsMAAAG@Ogk1/rugovasit%20luftetare.jpg?et=k08oPtt%2CWG%2C%2CcY3 kTyYtKg&nmid=
Shkroj Natyra,Bije e malesise nga Rugova...E
DARDANIS
SoKoLi-i-Maleve
13-05-08, 21:13
E nderuar Natyra!
Te pergezoj dhe te falenderoj per kete material shum me randesi dhe interesant qe ke sjell per Burrat dhe trimat e trevave te Rugoves Kreshnike.Por nji gja po me ben te pyeti vehten se nga se ju keni sjell vetem historin e shekullit te fundit apo gjegjsisht gjysmen e fundit te shekullit 19 dhe 20 dhmth diku rreth 130-160 vjet ,e jo ma te hershme;kush ishin,nga erdhen,cfar perardhje kishin dhe cilave fise u takojn kta Rugovas,se sigurisht do te ken edhe trungun e cungun e jo vetem deget dhe fletat?
E nderuar Natyra!
Te pergezoj dhe te falenderoj per kete material shum me randesi dhe interesant qe ke sjell per Burrat dhe trimat e trevave te Rugoves Kreshnike.Por nji gja po me ben te pyeti vehten se nga se ju keni sjell vetem historin e shekullit te fundit apo gjegjsisht gjysmen e fundit te shekullit 19 dhe 20 dhmth diku rreth 130-160 vjet ,e jo ma te hershme;kush ishin,nga erdhen,cfar perardhje kishin dhe cilave fise u takojn kta Rugovas,se sigurisht do te ken edhe trungun e cungun e jo vetem deget dhe fletat?
Pershendetje i nderuar SoKoli-i-Maleve,ne radhe te par kerkoj falje qe se paskam vrejtur ketu kete shkrim mbi temen time, madje dhe per pyetjet..?
te them se nuk jam Historiane as une qe te di diqka ma konkrete,vetem di se Rugovasit e mij, p.s.ose dhe te tuajt sepse ekziston mundesia qe i perkisni dhe ju asaj treve malsore,ku me ni fjale perfshihet malesi...nga Rugova e gjere ne Shkoder...do t'thote quhet malesia e madhe gjithe perfshirese, me perardhje te ilireve...beosj se do ndaheni i kenaqur per kaq i nderuar...:smile: Jufalemnderit
dhe mirmbeteshit
Natyra
GJON MARKA GJONI KAPIDAN I MIRDITES - SHTYLLĖ E FLAMURIT KOMBĖTAR
„Dera e Kapidanave te Mirditės, nė namė e nė za nė krejtė gadishullin ballkanik e tutje, qe njė arkė e shugurume, ku u ruajtėn ndėr shekuj normat kanunore, dmth. esenca heroiko-patriarkore, me palcė tė ēmueshėm njerzuer, esencė qė e shpėtoi rodinė e shqiptarit, nga zvetnimi e ēoroditja. Ai visarė dokesh ishte dikur paji i mbarė kombit, mandej kushtet e egra tė zotnimit aziatik, erdhėn tue ia ngushtue qarkun e ndikimit, dhe tue e kufizue nė malet e Shqipnisė. Fryma e vjetėr e ligjeve dokėsore, ku ma pak e ku ma shumė, lėviti i rrahi pajada, nė gjak tė shqiptarit, e shtrime nė krejtė tokėn e atdheut, dhe ngjeti kudo, qi njerz robi shqiptar u shpėrngulėn. Studiuesa e hulumtuesa tė huej, nė Kanun tė Malėvet, hetuen substancėn ma tė kulluet, tė fisit arbnuer dhe patentet e fisnikisė, sė ti shumė tė lashtė indoeuropiane.
Kapidan Gjon Marka Gjoni, burrė i gėdhendur, njė copė nė curr t’ashpėr, tė landės sonė rraciale, pėrfaqėsoj traditen autoktone, mė tė pikatun. Nė te u mishnue shembullisht burrnia e njerzia e rracės".
Me kėto fjalė te atdhetarit profesor Ernest Koliqit po e filloj kėtė studim pėr Kapidanin e Mirditės, burrin e menēur dhe te urtė, politikanin dhe largėpamėsin e kombit shqiptar, i cili edhe pse jetoj e veproj nė rrethana tepėr tė nderlikuara, e kreu me nderė e burrėri, detyrėn e trashėgimtarit shekullor tė Derės sė Gjomarkut, duke iu pėrshtatur rrethanave tė reja kohore dhe duke ecur nė hap me kohėn, pa lėnė anash traditat e mirėfillta, kombėtare dhe tė Kanunit.
,,Dituria gjindet nė mendjen e popullit", dhe unė duke shkuar nga kjo e thėnė, vendosa qė sė bashku tė zbardhim pak histori.
Tė jemi tė vetėdijshėm qė historia nuk ka vetėm gjėra tė bukura, por e kaluara e njė populli ėshtė edhe e ardhmja e tijė!
Nė qėrshor tė 1944 -ės drejtoi betejėn e Kikės, ku shqiptarėt e udhėhequr prej tij dolėn fitimtarė kundėr ushtrisė sllavo-komuniste. Veprimtaria e Mulla Idriz Gjilanit ėshtė heroike.
Mulla Idriz Gjilani
Udhėheqėsi Shpirtėror, Politik e Ushtarak
Nė historinė e re tė gjysmės sė parė tė shekullit tonė, ēfaqet dhe figura e Mulla Idriz Gjilanit. Studjuesi Muhamet Pirraku e portretizon si "Fetar atdhetar konseguent, orator e mjeshtėr i penės, i zoti i punės, besnik i fjalės, predikues fetar dhe mualim-mėsues iluminist, ideolog dhe luftėtar i lirisė, i vendosur nė idealet e veta liridashėse, si bjeshkėt e Kosovės, tė cilat i mbrojti me fjalė, me pushkė, me gjak, burrėrisht, trimėrisht, i pathyeshėm, me plagė nė zemėr e nė trup, nuk u dorėzua, u bė legjendė si Basho Muji".
Mulla Idriz Gjilani lindi nė Velekincė, katund nė periferi tė Gjilanit, mė 4 qėrshor 1901. Ndoqi studimet fillestare nė mejtepin e Cernicės, tė cilin e mbaroi nė vitin 1911, kurse studimet e mesme i vazhdoi nė medresenė "Atik" nė Gjilan. Mė 1926 u diplomua, pas njė ndėrprerjeje tė shkollės. Nė moshėn 25- vjeēare u bė imam dhe fitoi titullin Mulla. Shėrbeu nė detyrėn e Imamit nė Karadak e nė Hogoshtė. Mė 1941 u zgjodh nė postin e Bashvajizit nė Ulema-mexhlizin e Kuvendit fetar-arsimor tė Vakufit tė Shkupit.
Nė karrieren e tij prej fetari ai u nis nga disa parime kur'anore dhe hadithore qė pėrcaktonin vlerat e arsimit, tė kulturės dhe tė edukatės: "Pa shkollim - thotė ai, - nuk ka fe tė mirėfilltė", "Talebet (nxėnėsit) tonė nuk duhet tė mėsojnė mė vetėm pėr leximin e Kur'anit, por edhe pėr njohjen e mjeshtėrisė sė shkrimit. Talebet tonė duhet t'i nisim nė rrugėn pėr ta njohur islamin dhe jo pėr ta prezantuar si diēka statike", "S'ka fe pa atdhe", "Tė ndihmojmė njėri-tjetrin me fjalė, me penė, me pasuri, tė duhemi si vėllezėr", "Pa njė atdhe tė lirė feja nuk mund tė mbahet, nuk mund tė ushtrohet", "Lexoni te mualimė tė urtė sa e mirė dhe sa e kuptueshme ėshtė feja islame, kur shpjegohet shqip, nė gjuhėn e Zotit pėr shqiptarėt".
Gjatė kohės si hoxhė dhe bashvaiz zhvilloi njė veprimtari intensive nė fushėn e edukimit fetar me frymė atdhetare. Hapi mejtepin e Pidicit pėr mėsimin e djemve dhe tė vajzave, organizoi ilegalisht mėsimin e shkrim-leximit me alfabetin e gjuhės shqipe, futi mėsimin shqip nė medresenė "Atik", ushqeu mirėkuptimin dhe bashkėpunimin vėllazėror me bazė kombėtare shqiptare nė popullsinė muslimane-katolike tė zonės sė Karadakut. Kur qe mėsimdhėnės nė tre mejtepe njėkohėsisht, shfrytėzoi sistemin monitor: pėrgatiti nxėnėsit mė tė mirė dhe me moshė mė tė madhe pėr ta zėvendėsuar kur ai mungonte.
Nė prill tė vitit 1937, nė kushte ilegaliteti, themeloi nė Arllat tė Drenicės Organizatėn e Rinisė Pėrparimtare "Drita" tė Kosovės. Aktivitetet e tij fetare nuk dalloheshin nga ato atdhetare e humane. Kudo, kurdo e me kėdo ato ishin tė pranishme.
Mulla Idrizi ishte kundėr shpėrnguljes sė shqiptarėve. Nė funksion tė kėsaj bindjeje atdhetare e humane ai programonte nė xhami, nė konake, nė kuvende e deri nė ceremonitė e vdekjes. Nė formė kushtrimi ai thėrriste: "Jemi pėrgjegjės pėr varret e prindėrve tanė para Zotit dhe para kombit. Nuk guxojmė tė heqim dorė prej tyre t'i lėmė tė shkreta pėr t'i lavruar derrat e naēalnikėve sllavė! Jo vetėm nė Turqi, por as nė Shqipėri nuk bėn tė shkojmė. Zoti nė Kur'an na ka bėrė pėrgjegjės pėr vatanin dhe kombin!"
Ai, pėrsonalisht, u printe aksioneve pėr ndėrtimin e urave, rrugėve, ēesmeve, mejtepeve, xhamive, mirėmbajtjes sė varrezave, tė cilat i shikonte si mjete dėshmuese tė bashkimit tė popullsisė shqiptare. Uniforma e ndihmoi pėr tė maskuar aktivitetin e tij patriotik. Mulla Idriz Gjilani ishte njė "rilindės" nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės nė kushtet qė kalonte Kosova. Nė kohėn kur Mulla Idriz Gjilani ushtronte detyrėn e bashvaizit, numri i nxėnėsve tė ""Atik medresesė" tė Gjilanit arriti nė 734, nga tė cilėt 326 ishin femra. Po ashtu i organizoi shkollat lėvizėse me mėsues shetitės. Vetėm nė zonėn e Gjilanit u hapėn 39 shkolla tė tilla fetare, qė zgjuan te brezi i ri ndjenjat fetare dhe ndėrgjegjėn kombėtare.
Nga prilli 1941 Mulla Idriz Gjilani iu kushtua plotėsisht veprimtarisė politike. Si hoxhė me forcėn e Zotit, si mėsues me forcėn e fjalės, si luftėtar me forcėn e armės, si komandant me besnikėrinė e ushtarit, ai luftoi pėr unitetin territorial tė trevave shqiptare, luftoi kundėr genocidit serb e bullgar, kundėr komunizmit.
Nė qėrshor tė 1944 -ės drejtoi betejėn e Kikės, ku shqiptarėt e udhėhequr prej tij dolėn fitimtarė kundėr ushtrisė sllavo-komuniste. Veprimtaria e Mulla Idriz Gjilanit ėshtė heroike. E tillė ėshtė edhe periudha 1944-1949 dhe kallja e tij nė zjarr mė datėn e 25-26 nėndorit 1949 pėr tė mbetur shembull te pasardhėsit si dhe luftėtar, qėndruar dhe vdekur si shqiptar.
Marrė nga libri "Zhvillimi i kulturės islame te shqiptarėt gjatė shekullit XX" i autorit Dr. Ramiz Zeka
Histori dhe vepra heroike shqiptare nė shėrbim tė lirisė dhe atdheut
neper anė te ndryshme te tokes shqiptare qendres ne secilin hap se lia voter secili rreth
qėndresė heroike kunder armiqve shekullorė
Ketu nje tregim tjeter me interes mbi kete paraardhes dhe patriot te shquar te kombit shqiptar...
Islam Spahia dhe Mahmud Kacaku
Mahmud kacaku nga Kolesiani i Lumes, ishte ngaterruar me luftetarin Islam Spahia per ceshtje kufijsh. Mahmudi, si kacak qe ishte, doli ne mal te vriste Islamin. Me te marre vesh ngjarjen, erdhen nga Prizreni dy oficere turq dhe i shkuan ne shtepi Mahmudit.
- Perse keni ardhe, - i pyet ai.
- Morem vesh qe ke dal ne mal me vra Islam Spahine, qe eshte armiku i perandorise osmane, - tha njeri oficer, - prandaj po e vrave do te jepen 100 lira.
- Kaq trim i madh qenka Islam Spahia sa e njihka dhe Stambolli? - pyeti i habitur Mahmudi.
- Islam Spahise ia ka degjuar zene edhe sulltani, - tha oficeri tjeter.
Mahmudi, si u mendua pak tha:
- Perderisa Islam Spahia qenka kaq i zoti, sa e njihka dhe sulltani, une nuk jam budalla me e vra per dy pellembe toke, prandaj merrini lirat dhe mu hiqni sysh se, po te mos ju kisha ne shte pi, nuk shkonit gjalle ne Prizren.
Oficeret ia mbathen menjehere per ne Prizren.
QĖNDRESA E LUMĖS KUNDĖR PUSHTUESVE SERB NĖ NĖNTOR 1912 Kjo lufte i kushtoi pushtuesve serbe te vrare rreth 12 mije ushtare qe nga qafa e kolosjanit e deri te Kulla e Lumes.Shovinistet serbe nuk mund ta harrojne lehte kete humbje kaq te madhe. Nje rrol shume te rendesishem ne kete lufte luajti edhe prijesi popullor Islam Spahiu.
Islam Spahiu lindi ne fshatin kolesjan ne krahinen e lumes.Ai u rit me nje ndjenje te theksuar patriotike.Shtepia e tij u be nje baze patriotike per gjithe krahinen e Lumes. Djali i tij i madh Riza Spahiu ishte qe hapi i pari shkollen shqipe ne gjithe vilajetin. Kjo familje i dha kombit nje sere figurash disa te lena ne hije dhe disa te ndricuara.po permendim disa
Riza Spahiu
Tahsim Spahiu(Akadamia e shkencave politike,Itali.Vdekur ne internim)
Lutfi Spahiu(Kryetar i qendreses antikoministe,Akademine Ushtarake)
Dr.Fadil Spahiu(Dr ortoped,vuajti ne burgjet komuniste)
Pr.Dr.Dritan Spahiu(Dr i shkencave Fizike,Ish dekan i fakultetit te shkencave te natyres)
Pra nga kjo familje dolen shume figura te cilat luajten nje rrol te rendesishem ne jeten e krahines se lumes dhe u perpocen qe te ngrene lart emrin e saj. Ne shkrimin tjeter do te hedhim drite mbi figura te tjera te kesaj Krahine.
http://www.studentet.info/modules/ipboard/uploads/post-19-1209045629.jpg (http://www.studentet.info/modules/ipboard/index.php?act=Attach&type=post&id=59106)
TAHIR SINANI
-
Tahir Sinani
Tahir Sinani erdhi nė kėtė botė, mė 25 maj 1964. Mėsimet e para i mori nė vendlindje, nė Gri, ndėrsa tė mesmet, drejtimi i agronomisė, nė qytetin pitoresk Bajram Curri. Ishte i zgjuar dhe shumė i interesuar pėr historinė e tė parėve. Qysh si fėmijė, kur me babanė shėtiste dhe kulloste bagėtinė nėpėr kodra e male, ku shihte ushtarė tė armatosur, duke ruajtur kufirin midis vėllezėrish, nė shpirtin e tij njomėzak i pat lindur ideja e rrafshimit tė atyre gurėve ndarės dhe e bashkimit tė trojeve etnike.
- Njė njeri, madje edhe njė komb, qė nuk e njeh historinė e tij ėshtė i destinuar qė tė bėjė gabime tė rėnda. Njeriu duke e ditur prejardhjen e tij, duke njohur mirė tė parėt e vet, nxjerr mėsimet nga e kaluara, vendos objektivat e tij pėr jetėn- shkruan ai nė njė historik tė shkurtėr tė familjes sė tij, njė dokument origjinal, i shkruar me dorė, tė cilin ma siguroi nė familjen e tij, atdhetari dhe veprimtari i palodhur, Isa Breēani.
Duke u nisur nga tė gjitha kėto, djaloshi hafif, por shtatlartė e me zemėr sa Majat e Hekurta, qė herėt u pėrcaktua nė rrugėn e madhe tė lavdisė, nė rrugėn e babait, i cili kishte lėnė edhe amanet qė, herdokur, nėse pėlcet lufta nė Kosovė, ndonjėri nga djemtė e tij tė shkonte nė mbrojtje tė saj...
Pasi mbaroi shkollėn e mesme, Tahiri kishte vetėm njė ėndėrr: ta studionte artin luftarak! Kėshtu, pasi u konsultua edhe me tė atin, u regjistrua nė shkollėn ushtarake, nė Zall- Herr (qendėr stėrvitore nė veri tė Tiranės), nė drejtimin e Mbrojtjes nga Armėt Kimike dhe Biologjike. Dhe, kur ekziston dashuria, nuk mungon as suksesi. Ishte kadeti mė i mirė dhe mė i suksesshmi i gjeneratės. Pas mbarimit tė vitit tė parė, nė shkresėn e tij pėrcjellėse pėr nė vitin tjetėr, i shkruante: Studion dhe thellohet nė mėnyrė tė veēantė nė ligjet e Artit tonė Ushtarak popullor. Ka marrėdhėnie shumė tė mira me eprorėt dhe shokėt e vet. Pėrpiqet nė ēdo rast tė ndihmojė ndonjė student tė dobėt.
Vėrtet, shumė shpejt arriti tė bėhej mjeshtėr i pėrsosur i pėrdorimit tė tė gjitha llojeve tė armėve. Mė 1986, me sukses shumė tė lartė, mbaron studimet ushtarake dhe menjėherė emėrohet instruktor i stėrvitjeve nė Divizionin Ushtarak tė qytetit Bajram Curr. Ama, ai nuk mjaftohej me kaq. Pėr ēdo ditė pėrparonte nė profesionin e tij qė e donte shumė. Siē tregojnė kolegėt, ai ishte i rreptė, i ashpėr dhe i pėrpiktė, si ushtarak, por i dashur, i sinqertė dhe i afėrt me ushtarėt, nė ēastet e lira. Duke u bazuar nė talentin dhe aftėsitė e tij e emėrojnė Shef tė Sektorit pėr Intervenime tė Shpejta.
Dhe, ngjarjet rridhnin rrokullimė. Edhe damllaja, mbledhur me vite e dekada, shpėrtheu si vullkan i pashuar nė Kosovė. Ushtarakut sypatrembur, sakaq, iu kujtua amaneti i tė atit dhe i gufoi zemra e tij e bardhė dėborė. Kontaktet me personalitetet e njohura tė UĒK-sė, si me Azem Sylėn, Bislim Zyrapin, Agim Ēelajn, Xhelal Hjaden-TONI etj. ia shtuan edhe mė ndjenjėn e atdhedashurisė dhe tė luftės pėr lirinė e gjithmbarshme shqiptare. Kur plasi lufta e hapur nė Kosovė, ai pa u hamendur, me tėrė qenien, u vu nė shėrbim tė saj. Ah, sa me vullnet e me gėzim e priti emėrimin e tij si oficer nė Kampin e Stėrvitjeve nė Tropojė!
Nė krye tė luftėtarėve tė lirisė
-Kosova nuk ka qenė kurrė e vetme nė luftėrat e saj pėr tu vetėmbrojtur e pėr tė fituar mbi armiqtė. Kėshtu ngjau edhe nė luftėn e fundit ēlirimtare. Tahir Sinani, i zhuritur e i pėrmalluar pėr vite, pėr tė parė atė zonjė tė trojeve tė veta, por i mbushur me urrejtjen nga pasojat e luftės e gjenocidit, do tė jetė nga tė parėt qė iu bashkėngjit radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe shumė shpejt do tė binte nė sy trimėria, kultura dhe pėrvoja e tij ushtarake nė analizėn e Artit Ushtarak Shqiptar.
Nuk janė tė paktė eprorėt nė Zonėn II ushtarake dhe nė TMK qė ndjehen krenarė se e kanė pasur Tahir Sinanin epror, mėsues dhe edukator,- konstaton Musli Matoshi nė shkrimin Komandanti qė i dhuroi jetėn lirisė..
Ashtu ishte vėrtet. Pasi kishte ushtruar dhe pėrgatitur mirė e mirė, shumė guerilasė dhe luftėtarė tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė mesin e tyre edhe dėshmorėt: Agim Zeneli, Agush Gjocaj, Ilir Konushevci (Komandant MĖRGIMI) etj. Tahir Sinani mėsyu kėndej, ku i rrinte mendja e shpirti, drejt Kosovės, drejt zjarrit tė luftės, drejt logut ku matej burrėria. I la tė gjitha mėnjanė, la edhe gruan, Shpresė Osmanin, la edhe fėmijėt e dashur: djemtė Rugovėn (1993) e Rrezartin (1996) dhe vajzėn Rrezarta (1997).
Ishte gjysma e vitit 1998, kur bashkė me trimat e lirisė, ata qė vetė i kishte mėsuar e pėrgatitur, shaluan Pashtrikun krenar dhe zbritėn nė Divjakė tė Kosovės martire. Madje, qė nė aksionin e parė, nė Qafėn e Pagarushės, ku vetėm pėr mė pak se dy orė luftimesh, falė strategjisė sė tij, do tė asgjėsohet njė bandė prej nėntėmbėdhjetė vetash, tė paramilitarėve serbė, tė cilėt pėr disa ditė rresht i kishin terrorizuar banorėt e atyre anėve. Aty, me vendim tė SHP tė UĒK-sė, ku edhe vetė ishte anėtar, i besohet detyra e instruktorit tė Stėrvitjeve dhe ajo e komandimit tė Njėsisė Speciale Arbėri. Efektivat e njėsitit special Arbėri po kryejnė detyra tė rrezikshme nė prapavija tė armikut sa duke i ardhur nė ndihmė popullsisė civile tė paarmatosur, aq edhe duke organizuar dhe kryer aksione tė befasishme, tė shpejta, vdekjeprurėse pėr formacione serbe qė veprojnė tė shkėputur- thuhet nė Informacionin e Ministrisė se Mbrojtjes- Tiranė, 19 qershor 1998.
Komandanti i komandantėve
Qendra Stėrvitore nė Divjakė shpejt u shndėrrua nė njė Akademi tė vėrtetė ushtarake. Aty, tashmė, vepronin edhe oficerėt e tjerė tė UĒK-sė: Bislim Zyrapi, Sali Veseli, Naim Maloku etj. Madje, kushtrimit tė Tahir Sinanit iu kishin pėrgjigjur edhe shumė oficerė shqiptarė, si: Adem Shehu, Bardhyl Tahiri, Shpėtim Golemi, Spiro Butko etj.
Nėse ata qė e kanė lexuar romanin Mic Sokoli tė Sulejman Krasniqit dhe kanė pasur ca mėdyshje nė rrėfimet pėr heroin, i cili nė pikė tė dimrit pastrohej me dėborė, tashmė u bindėn nė vėrtetėsinė e tyre, sepse, edhe stėrnipi i tij, Tahir Sinani, vepronte njėsoj. Ai, natėn e ditėn, nė borė e nė shi, nė acar e nė tė ftohtė, ushtronte e ushtronte. Ushtarėt e tij, nė fillim e kishin tė vėshtirė, por me kohė e kuptonin rėndėsinė e tyre dhe korrnin suksese. Ai shumė shpejt u bė legjendė e gjallė, u bė komandant i komandantėve. Pėr kėtė, mė sė miri ėshtė tua lėmė fjalėn atyre qė e kanė njohur nga afėr:
- Mė 15 nėntor 1998, komandanti i Kompanisė sė Berishės, Fadil Gashi, na njoftoi se nė Divjakė kishte mbėrritur njė oficer nga Shqipėria dhe sė SHP i UĒK-sė nga tė gjitha Brigadat kishte kėrkuar ushtarėt mė tė mirė e mė tė pėrgatitur fizikisht e moralisht qė tė lajmėroheshin atje, ku do tė formohej Njėsia Speciale e Diversantėve Vėzhgues. Nė mesin e tyre mė caktuan edhe mua. Atė e takuam para Shtabit tė Pėrgjithshėm. Ishte nė njė traktor, bashkė me njė ushtar. Ēka po bridhni rrugėve, na tha me njė ton kėrcėnues. Kur ia shpjeguam, na pėrshėndeti ngrohtėsisht dhe na tregoi kush ishte... Tė nesėrmen, nė ora 7 e 30 minuta, na rreshtoi tė gjithėve dhe pasi u prezantua, na njoftoi me detyrat dhe qėllimin e ushtrimeve. Ishte i prerė nė vendime, shumė korrekt dhe i ashpėr nė komandim, kėrkonte disiplinė dhe vullnet tė hekurt si dhe respektim tė hierarkisė ushtarake. Kėshtu u njoha nė fillim me komandant Tahir Sinanin,- rrėfen Sylejman Cakaj nga Bushati i Drenicės, pėr tė vazhduar:
-Pos ligjėratave, ai me djemtė qė i ushtronte organizonte edhe sulme tė suksesshme mbi pozicionet e armikut. Kėshtu nė janarin e vitit 1999 u veprua nė Carralevė. Mė 8 janar tė atij viti u bė njė tjetėr sulm nė Biroqė tė Therandės, ku pėsuan tre policė serbė: Dragan Tomashoviqi nga Prokupla, Goran Boshkoviqi nga Brusi dhe Milosh Stevanoviqi nga Bratovci.
Atė ditė u shkatėrrua edhe njė pizgauer dhe njė NIVA pėrplot paramilitarė (shih edhe librin Feniksėt e lirisė 2, Prishtinė, 2002, fq. 242). Ka qenė i suksesshėm edhe nė minimin e terrenit nė Zborc tė Shtimes, ku me sytė e mi kam parė trupa tė copėtuar tė policėve serbė,- pėrfundon ai, duke pėrkujtuar me mall e krenari eprorin e strategun e vet tė dashur...
Edhe Limon Thaēi nga rrethi i Malishevės ka fjalė tė shkėlqyera pėr komandant Tahir Sinanin, me tė cilin ėshtė takuar qė nė ditėn e tretė tė hyrjes sė tij nė Kosovė. Ishte trim modest qė nuk lavdėrohej kurrė pėr punėt e mėdha qė i bėnte. Me trimėritė e tij bėnte mrekullira saqė u bė tmerr pėr armikun. Edhe pse ia kishin caktuar njė veturė, ai rrallė e shfrytėzonte atė, shumicėn e punėve nė terren i kryente nė kėmbė. Gjatė bombardimeve tė NATO-s, atij iu caktua njė detyrė mjaft e rėndė; ta mbronte Zonėn Operative tė Pashtrikut, ku vepronin krerėt e luftės dhe SHP i UĒK-sė si dhe njė popullatė me mbi njėqind mijė banorė tė shtrirė qė nga Malet e Berishės, Gryka e Llapushnikut e deri nė Qafė tė Duhles. Dhe ia doli mbanė.
Tė gjitha kėto e lartėsojnė figurėn e kėtij strategu shumė tė njohur ku me respektin mė tė madh pėrkulem para veprės sė tij.
Refki Mazreku (VANDAMI) nga Malisheva rrėfen; Tahirin e kam njohur qė nga nėntori i 98- sė. Ato ditė u ktheva nga Zvicrra, ku isha pėr shėrim, sepse qeshė plagosur nė betejėn e 24 gushtit tė atij viti, tė Bajraku i Luzhnicės, ku patėn rėnė heroikisht; komandant KUMANOVA (Ismet Jashari), Habib Zogaj (Arbėri), Nuhi Mazreku, Afrim Buēaj dhe Gani Kastrati.
Atė kohė, Tahiri pėrgatiste Njėsitin diversanto- vėzhgues, i cili numėronte
98 ushtarė. Unė isha zėvendėskomnadant dhe komandant Togu. Aty pashė interesimin e njė ushtaraku tė shkėlqyer dhe virtytet e njė njeriu, qė nė tė vėrtetė kishte ardhur me shpirt pėr ta ndihmuar luftėn e UĒK-sė, i cili pėrveē moralit tė fortė tė punės kishte edhe pėrgatitjen profesionale. Ishte aq i thjeshtė sa, nė shumė raste, na thoshte; ju qė keni pėrvojė nė luftime direkte, duhet ti udhėheqni aksionet. Betejat dhe aksionet e suksesshme tė udhėhequra prej tij janė tė panumėrta. Mjafton tė pėrmenden disa, si ajo nė Biraēė, ku lanė kockat se paku 22 policė dhe paramilitarė serbė, ajo te Pishat e Suharekės etj.
Qė nga maji i vitit 1999 Tahir Sinani ishte komandant i gjashtė brigadave tė asaj ane dhe e ndihmoi shumė operacionin Shigjeta, duke i hapur korridore tė lira pėr furnizim me armatim. Tahiri si komandant i Zonės sė Pashtrikut dhe unė si komandant i Batalionit II gardist, nė bashkėpunim me Brigadėn 124 Gani Paēarizi organizuam aksione dhe punuam nė minimin e rrugėve Rogovė- Kushnin dhe Rogovė- Lubizhdė e Hasit, nė mėnyrė qė tė pengonim lėvizjen e formacioneve tė armikut. Por, armiku ishte numėrikisht mė i madhe dhe mė i armatosur, kėshtu qė disa herė ndėrmori ofensiva tė egra. Vlen tė pėrmendet beteja e Celinės, e zhvilluar mė 26 e 27 maj 1999, ku u luftua fyt mė fyt. Aty, vetė Tahiri, edhe pse si komandant i Zonės nuk duhej tė rrezikohej aq shumė, me vullnetin dhe dėshirėn e tij pėr tė hapur rrugė, bėri heroizėm tė pashoq. Dhe, them sinqerisht, duhej tė isha njė shkrimtar, siē thoshte Mihal Grameno pėr betejėn e Mashkullores qė tė pėrshkruaj gjithė atė punė qė e bėri Tahir Sinani pėr bashkimin e trojeve shqiptare..
Pos tjerash, ai ka merita tė mėdha edhe pėr suksesin e operacionit tė planifikuar nga SHP i UĒK-sė me emrin e koduar Shigjeta nė Pashtrik. Sipas planit tė kėtij operacioni parashihej qė lufta guerile e deriatėhershme tė shndėrrohej nė njė luftė frontale pėrgjatė kufirit Kosovė- Shqipėri. Faza e parė e kėtij operacioni ishte sulmi pėr hapjen e korridorit tė Koshares, i cili u kurorėzua me sukses, ndėrsa faza e dytė parashihte luftėn e rregullt nė frontin e Pashtrikut...(Eugen Shehu nė Lajmet com.).
Provat e vėshtira si instruktor i stėrvitjes sė trupave dhe i kuadrove, si komandant i njėsitit special, si komandant i Brigadės, ishin tė mjaftueshme pėr Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr ta emruar Tahir Sinanin, Komandant tė Zonės Operative tė Pashtrikut (Revista Pavdeksia, Tiranė, shtator, 2002).
Pra, siē u pa dhe u vėrtetua mė vonė, aftėsia, trimėria, vendosmėria dhe sy ēeltėsia e komandant Tahir Sinanit, bėnė qė tė mbesin tė parealizuara ėndrrat e kriminelėve serbė; Sheshelit e Ojdaniqit, pėr tė pirė kafe e pėr tė lozur futboll nė Malet e Berishės. Jo, ore jo, se aty ishte Tahir Tropoja, i cili kishte urdhėruar preras: Me asnjė ēmim qoftė edhe me ēmimin e jetės sė ushtarėve, serbėt nuk do ti lejojmė tė depėrtojnė te popullata!
Tahir Kosova, me bashkėluftėtarėt e tij besnikė, mė 12 qershor 1999, hyn fitimtar nė Prizren.
Drejt luftėrave tė reja
Dhe, mė nė fund, edhe nė Kosovėn e gjymtuar, pas natės njėqindvjeēare serbosllave, agoi ditė e bardhė. Pėrkundėr atyre qė nuk pėrmbaheshin nga gėzimi, Tahir Kosova, siē e quanin tashti trimin tropojan, ende nuk ishte i kėnaqur dhe fytyra e tij ishte e zymtuar.
- Shpirti im nuk qetėsohet pėrderisa edhe cepi mė i skajshėm i trojeve shqiptare lėngon nėn thundrėn e huaj!
Kėshtu tha dhe, njė ditė, pasi u ēmall me anėtarėt e familjes, mblodhi krahėt e dragoit e mori fluturim pėr nė Luginėn e Preshevės...
Tė mos harrojmė se ky luftėtar i madh i lirisė, qė kur ishte komandant i TMK-sė, nė Qendrėn e Stėrvitjes dhe tė Doktrinės nė Nashec, nė nėntor tė vitit 1999, kishte vėnė lidhje me krerėt kryesorė tė UĒPMB-sė si me Shefqet Musliun, Ridvan Qazimin (Lleshin), Jonuz Musliun etj. Pasi i mblodhi edhe disa petritė, qė vetė i kishte pėrgatitur mė parė, iu pėrvesh betejave nė Dobrasin, Konēul e nė Bujanoc. Edhe atje bėri nam dhe fitoi njė emėr tė ri: Tahir Presheva!
Po kur u nėnshkrua Marrėveshja edhe pėr ēmobilizimin e UĒPMB-sė, ēbėri Tahir burri?!
Ah, tė keqen vėllait, ai nuk honepsej dot nga rruga e nderit. Fjala- fjalė e
besa- besė! Sėrish duhej vazhduar lufta. Ai punonte nė TMK, nė Prishtinė, ndėrkaq banonte nė Prizren. Njė i afėrm i tij u pėrpoq tia mbushte mendjen qė tė mos shkonte mė nė luftė, sepse mjaft kishte luftuar dhe tash e tutje duhej tė kujdesej pėr familjen e pėr punėn, por kot. Ai iu kishte pėrgjigjur me kėto fjalė: Si ēdo njeri edhe unė kam dashuri dhe dhembshuri pėr fėmijėt dhe gruan, por dashuria pėr liri tė shqiptarėve qė ua kanė mohuar pushtuesit serbosllavė ėshtė shumė mė e madhe se ajo vetjake, prandaj unė nuk ndihem i qetė!
Dhe, sėrish u nis drejt fronteve tė reja tė luftės. Kėsaj here nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. As atje, nė Luginėn e Vardarit, nuk vajti i vetėm. Jo, jo, atė e ndiqnin pas bashkėluftėtarėt e pandashėm, ata qė ua kishte mėsuar mirė artin luftarak...
Pėr ēudi, ku ishte Tahiri, ishte mirėsia, ishte burrėria, ishte trimėria, ishte shqiptaria. Pas komandantit shkonin edhe luftėtarėt e tij. Edhe ata tė Preshevės e tė Bujanocit kaptuan majat e Korabit kryelartė dhe shkėlqyen nė Tanushė tė Gostivarit, ku po komandonte, siē po quanin tashti, Tahir Tetova.
-Fronti i luftės na ndau, ata shkuan nė Tanushė, ku do ta kishin nderin tė ishin ushtarė nė Brigadėn 116, me komandant Tahir Sinanin, kurse unė do tė qėndroja nė Shipkovicė me Brigadėn 112 Mujedin Aliu. Tė gjithė ishin tė gėzuar se do tė hapej njė front i ri, ishin tė gėzuar se nė krye tė tyre do ta kishin Komandant Tahirin. Disa e njihnin nga lufta nė Kosovė, disa kishin dėgjuar pėr guximin dhe trimėrinė, kurs unė pėr herė tė parė dėgjova tė flitej pėr Tahirin dhe pėr trimėritė e tij kur isha nė Preshevė. Tregimet e shokėve pėr Tahir Sinanin krijuan tek unė figurėn e njė legjende qė pas vrasjes aksidentale tė tij do tė shkruaj me dhimbje njė baladė- shkruan nė ditarin e tij tė luftės (ende tė pabotuar) me titullin MESAZH, komandant Detion Korabi- DETI. Nga balada, e cila pėrbėhet nga 17 strofa, shkėpusim dy prej tyre:
Komandant Tahiri
Si furtunė po vjen
Ngarkuar me kėngė
Shkruar nė legjendė
....................................
Komandant Tahiri
Mbėshtjellė nė legjendė
Nė njė luftė shkon
Nga njė luftė vjen...
Ndėrkaq komandant VJOSA, kėtė legjendė tė trimėrisė shqiptare e pėrshkruan
kėshtu: Tahiri ishte njė deti i thellė, shumė mė shumė tė futeshe nė botėn e tij, aq mė shumė thesar gjeje.
-Krenohem qė kam qenė pjesėmarrės i luftės sė lavdishme tė Kosovės. Gjithashtu jam krenar pėr shokėt e pushkės qė i pata nė kėto dy lufta, ndėr tė cilėt edhe pjesėmarrėsin e tė tri luftėrave, ish- Komandantin e Brigadės 116 pėr Zonėn e Gostivari, dėshmorin Tahir Sinani-Tropoja, i cili gjatė njė fjalimi tė mbajtur para ushtarėve tė Brigadės, deklaroi:
...Pas paradės qė do ta mbajmė nė Gostivarin e ēliruar, kjo Brigadė do tė marshojė pėr ēlirimin e tokave tė tjera tė pa ēliruara tė
Shqipėrisė,- thotė nė fjalėn mbrojtėse nė Gjykatėn e faktit tė Tiranės, invalidi i Luftės sė Kosovės, Taip Mustafai-Vardari, i cili bashkė me Gafurr Adilin- Valdet Vardarin, kryetarin e FBKSH-sė, (Fronti pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar, i formuar mė 12 e 13 korrik 2002, nė Kuvendin Kombėtar, nė Pallatin e Kongreseve tė Tiranės), u pranguan dhe u hodhėn nė Burgun e Tiranės!!! (Shih librin e Mr. Gafurr Adilit Nėna mė lindi, Shqipėria mė rilindi, Tiranė, 2006).
Pra, Tahir Sinani- Tetova, komandanti i Brigadės 116 Xhemė Gostivari ishte largpamės qė nuk mund tia hidhte dot askush. Kur qeveria shovene maqedonase, e shtyrė nga diplomacia amerikane, karshi botės, bėri njė lloj amnistie pėr luftėtarėt e UĒK-sė, zėri i tij kumboi mbi shkrepat e Sharrit plak: Vėllezėr, ne skemi bėrė krime qė tė na gėzoi amnistia e Lubo Gjeorgjevskit. Njė shekull kemi durua veē krimet e tyre nė shpinė. Tė mos i mbyllim sytė pėrpara kėsaj paqeje tė rreme!.
Kėto fjalė tė tij profetike dolėn pa shkuar as dy ditė tė plota.
Ushtria maqedonase, me tė gjitha mjetet luftarake, sulmoi pozicionet e luftėtarėve tė lirisė. As Tahiri nuk qėndroi duarkryq, por u pėrgjigj flakė pėr flakė...
Lotėt e Tanushės
Dhe, luftėrat e betejat vazhdonin.
Edhe korriku pėrcėllues po i numėronte ditėt. Ishte data 29 korrik 2001.
Tahir Tetova, me trimat e trimėreshat, qė vdekjen e shikon nė sy dhe i thoshin ku je, nuk do tė ndaleshin pa i ēliruar cep mė cep trojet, ku bukės i thoshin bukė e ujit ujė. Atė ditė kishin ndarė mendje tė bėnin minimin e territorit tė armikut. Dhe, ecnin me kėngė nė gojė, pėr tu shndėrruar edhe vetė nė kėngė: Tahir Sinani- TETOVA, Hyrė Emini -MIRA, Brahim Ademi (TT), Naser Ademi dhe Hisa Fazliu. Po, po, dhe mu atė ditė i mori me vete pėrjetėsia! Tanusha e bukur, mu si e dashura e Halil kreshnikut, ishte kapluar nga zymtėsia dhe, pėr herė tė parė nė jetėn e saj, i ngrinė pika loti nė qepallė.
Dhe, po atė ditė, me dhembje e krenari, pėrzier tok, trupat e atyre burrave tė mėdhenj tė kombit, u paqėtuan nė Kukėl- Zabel tė Tanushės sė Gostivarit.
Tė shtėnat e nderit u pėrzien me krismat e lirisė qė vazhdonin betejat...
Mė 24 maj tė vitit 2002, trupi i dėshmorit Tahir Sinani rivarroset nė Varrezat e Dėshmorėve, nė Landovicė tė Prizrenit. Rivarrimi i tij qe madhėshtor, asi ēfarė e meritonte trimi i paepur, i cili luftoi pėr ēlirimin dhe bashkimin e tė gjitha trojeve shqiptare. Edhe pjesėmarrėsit ishin nga tė gjitha trojet shqiptare, nga Drenica e nga Tropoja, nga Anadrini e nga Presheva, nga Kumanova e nga Dukagjini, nga Llapi e nga Tetova, nga Bujanoci e nga Gostivari.
Shembulli i tij do tė mbetet unikat dhe pėrherė do tė jetė frymėzim pėr brezat e ardhmėrisė. Nė fund ai u quajt Tahir Shqipnia, qė mė sė miri tregon synimin e tij pėrfundimtar. I frymėzuar nga kjo, luftėtari dhe njėri prej themeltarėve tė UĒK-sė, gjeneral major Rexhep Selimi do tė shkruajė:
Rruga jonė ka nis me shekuj
Shokė ju mos u ndalni
Nėse doni tmė kujtoni
Amanetin mbani
Unė jam veē njė ēlirimtar
Kėshtu mdeshi liria
Mkanė pas thėnė Tahir Sinani
Jam Tahir Shqipnia!
Emri dhe vepra e tij nuk harrohen pėr jetė tė jetėve. Pėr tė thuren vargje e kėndohen kėngė. Kėnga del prej grykės sė pushkės,- thoshin dijetarėt drenicarė. Dhe, ky atdhetar, ishte nė kėtė vazhdė, andaj tė gjithė e nderojnė dhe i kėndojnė. Por, Tropoja e tij e dashur, kjo perlė e kėngės dhe valleve shqiptare, ėshtė prijatare.
Nuredin Sadik Lushaj, mėsues pensionist nga Gria, ka shkruar shumė vargje pėr trimin qė e nderoi shqiptarinė, prej tė cilave shkėpusim:
Nzemrat tona Hero i gjallė
Nēdo betejė na prinė nė ballė
Shpirti yt si pėllumb i bardhė
Re me nder pėr komb shqiptar
Flamur u ngrite nė Maqedoni
Je rreze drite pėr L I R I .
Po Isa Breēani, njeriu qė edhe vetė kontribuoi nė kufi, nė mallet e Shipshanit, nė detyrėn e Radionėnlidhjes tė grupit operativ nė Brigadėn Bajram Curri, nė mbėshtetje tė veprimeve tė UĒK-sė, e qė sot pesėqind e ca dėshmorėve u ka ngritur lapidarė nė vargje? Pėr tė skemi ēka tė themi, ai ka bėrė shumė e shumė vargje pėr krenarinė e Tropojės e tė gjithė shqiptarisė. Pa ditur ēka tė zgjedhim mė parė, u pėrcaktuam pėr njė strofė tė kėngės mė tė re tė tij, kushtuar gjeneralit Tahir Sinani, e cila vjen edhe si njė porosi qė duhet mbajtur vath nė vesh:
Amaneti i gjeneralit
Me sokolat e idealit
Mbet nTanushė tGostivarit
Pėr Flamur, bashkim kombėtar
Krahėt e shqipes mos me u ndalė!
Pėr merita dhe aftėsi tė jashtėzakonshme ushtarake dhe pėr kontributin e madh qė dha nė tė gjitha luftėrat dhe betejat pėr ēlirimin e trojeve shqiptare, komandant Tahir Sinani, ėshtė graduar, dekoruar dhe shpėrblyer nga shumė shoqata e institucione shtetėrore e ushtarake.
Brigada 116 e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, tė cilėn e kishte udhėhequr vetė me gradėn gjeneralmajor, nė shenjė respekti, mori emrin TAHIR SINANI.
Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-sė e ka dekoruar me Urdhrin Adem Jashari, ndėrsa Kėshilli i Bashkisė i qytetit Bajram Curri i ka dhėnė titullin Qytetar nderi.
Akademia e Mbrojtjes Hamėz Jashari i ka akorduar Dekoratė, ndėrsa Qendra e Stėrvitjes dhe e Doktrinės nė Nashec i ka dhėnė Mirėnjohje.
Besėlidhja Kombėtare Demokratike Shqiptare, me seli nė Manhaim i ka dhėnė Mirėnjohje.
Ushtria Ēlirimtare pėr Preshevė, Medvegjė e Bujanoc, Brigada 112 Sherif
Januzi- Enver Ramadani i ka dhenė Lėvdatė.
Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė, me dekret tė shtatorit 2001, posmortum e gradoi Gjeneralbrigade.
Mė 29 korrik 2003, nė dyvjetorin e rėnies sė dėshmorit Tahir Sinani, Organizata Kombėtare Pėr Dėshmorėt e Atdheut, nė Muzeun Historik Kombėtar, organizoi njė veprimtari pėrkujtimore. Atė ditė, nė emėr tė Shoqatės TROPOJA, kryetari i saj, Adil Neziri, familjes se tij ia dorėzoi ēertifikatėn Tahir Sinani- Nderi i Shoqatės Tropoja dhe ka propozuar qė gjeneralit, i cili bėri tri luftėra pėr bashkimin e trojeve shqiptare ti jepet titulli i lartė NDERI I KOMBIT.
Edhe mė ka Mirėnjohje, Dekorata e Lėvdata, qoftė pėr dėshmorin, qoftė pėr familjen e tij, por nuk ėshtė nevoja tė pėrmenden tė gjitha. Mjaftojnė kėto, pėr ta ditur kush ishte ky luftėtar i madh i tė gjitha Trojeve Etnike Shqiptare.
Pra, me kėto pak fjalė, sepse kjo figurė madhore meriton shumė mė shumė, ky
ishte:
Tahir Sinani- TROPOJA!
Tahir Kosova!
Tahir Presheva!
Tahir Tetova!
Tahir Shqipnia!
Njė popull qė lind tė tillė burra, kurrė nuk duhet tė frikohet nga zhbėrja!
LAVDI...I leht te qofte dheu ,vella...gjaku yt e vulosi ngjyren e kuqe ne flamurin kombetar...ndersa ngjyra e barutit tand shkruajti historin me te re te kombit...U vrat per te mos vdekur kurr ne zemrat e shqiptareve
Fjalet e shenuar me larte jane shendruar ne kenge nga kengetari Halit Gashi per Tahir Sinanin.
TAHIR SINANI__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
GURI SYLAJ
17-07-09, 11:10
file:///C:/Dokumente%20und%20Einstellungen/Computer/Eigene%20Dateien/Eigene%20Bilder/Bild/Bild%20347.jpg
http://i86.photobucket.com/albums/k107/uck_aksh/287172081.jpg
I kendohet me shpirt e zemer Komandantit Altruist !
lCYgIjEMTpU
Allahu qoft i kėnqur me ty o Deshmor !
Honesty^uk.
17-07-09, 21:12
I nderuar Tomori
pasqyrimi juaj me beri te pikellohem por zemra mu be mal
qe shqiptaria ka lindur strateg te tille per te mos vdekur KURRE
Vepra e legjendes se 3 luftrave TAHIR - SHQIPNIA
do te pasqyrohen neper breza sepse ai vaditi token shqipe qe ne damaret e saj te kulloj gjaku i paster i shqiptarit.
Nderime per vepren e tij te pavdekshem.
Honesty
Tahir Sinani dėshmor i UĒK-sė - Halit Gashi
http://www.youtube.com/watch?v=uAArph5YCso
http://www.youtube.com/watch?v=uAArph5YCso&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=GzYQZORn-AY&feature=related
Mustafa Qemal Ataturkut, sekretari i solli per te firmosur nje list?
me emrat e disa shqiptareve, qe do te shpernguleshin nga Turqia.
Ataturku, pasi i lexoi emrat, mori stilografin dhe ne krye te listes vuri emrin e tij.
- Zoteri, nuk e kuptoj perse e vute emrin tuaj ne krye te listese! - pyeti sekretari i habitur.
- E vura, sepse i pari qe duhet te shpernguleme nga Turqia, duhet te jem une sepse edhe une jam shqiptar, - ia ktheu Ataturku.
http://socialscience.tjc.edu/mkho/fulbright/1998/PatrickHotle/pic4.jpg
Nga teksti ne vijim e shohim se Mustafa Qemal Ataturku, sipas veprimit te tij tregon se edhe ai eshte me origjine shqiptare. Ta leme kete, edhe pse kjo eshte nje fakt i pamposhtur. Sipas njohurive te mia te gjuhes turke, per baba edhe turqit thuan baba ose babush. Fjala Ataturk perkthehet ose e ka kuptimin e fjales baba i Turqise. Epo pse atehere thuan Ataturk dhe jo Baba turk ose babushturk? Duke analizuar emrin ATAturk, ose me konkretisht vetem ate -ata- erdha ne konstatim se fjala at ka domethenien shqipe baba. Geget e veriut, Shkodres, Kosoves, etj., mendoj se akoma e perdorin kete fjale, dhe fjala ataturk me se tepermi perkthehet ne shqip sesa ne turqisht ose gjuhe tjeter. Nuk du a te them se teza ime eshte e verteta, por i permbahem vetem fakteve te logjikes.
Ju pershendese;
Tomori.
http://bp0.blogger.com/_Y-YDekekWA4/SJhqkZMlrqI/AAAAAAAAIBI/CLX_cdXCsgE/s400/PALOK+angl..JPG
Palok Traboini
Palok Traboini ka lindur nė prill tė vitit 1888 nė Traboin tė Hotit, nė trojet qė ndodhen nė shtetin e Malit tė Zi, nė njė familje qė i takon fisit Gojēaj. Ka mbetur jetim nė moshė tė vogėl dhe e ėma Nora, gjendur nė varfėri, deshi ta ēonte nė Shkrel tek gjinia e vet, por vojvoda i Traboinit Dedė Gjo Luli, qė kishte mendimin pėr tė shkolluar njė njeri nga Hoti, ku tė gjithė ishin analfabetė veē priftit, ndėrmjetėson dhe e dėrgon nė Shkodėr, nė Shkollėn Tregtare Italiane, e ku ky vogėlush hotjan do tė jetonte nė shtėpinė e profesorit zemėrmirė Andrea Skanjeti ( i vjetri), italian ky i martuar me njė vajzė shqiptare, atė bukuri qytetare shkodrane qė tashmė tė gjithė e njohin si Xhokonda shqiptare, Motra Tone e Kolė Arsen Idromenos.
Me tė mbaruar shkollėn nė vitin 1908, nė pamundėsi pėr tė vazhduar studimet e larta pėr gjuhėsi, siē aspironte, kish arritur tė mėsonte 5 gjuhė, me ndėrmjetėsimin e Kolė Idromenos emrohet mėsues nė shkollėn e fretėnve. Po kėtė vit martohet me vajzėn e profesorit tė vet, Katrinėn, ēfarė e afroi familjarisht me rrethin e elitės aristokrate shkodrane, bartėse e kulturės dhe traditave qė prej kohės sė venecianėve, se Shkodra dihet, ishte njė Venecia e vogėl, madje e ngjashme edhe nga rrethimi me ujra; tre lumej e njė liqen pėrreth qytetit qė frymėmerrte prej daljes pėrmes Bunės nė det, duke u bėrė qendra tregtare ndėr mė tė njohurat nė Ballkan..
Shėrbeu si mėsues nė Prizren nė vitet 1910-11 dhe u gjend nė mes tė luftėtarėve nė Hot kur nisi kryengritja e Malėsisė sė Madhe mė 24 mars 1911.
Dedė Gjo Luli, tė cilit i shėrbente si sekretar (sipas shkrimeve tė Gjush Sheldisė qė mbajnė vitin 1959), duke qėnė se ishte i vetmi hotjan i shkolluar, njohės i shumė gjuhėve dhe i pari mėsues i Malėsisė sė Madhe, e ngarkon me detyrė tė sjellė flamurin kombėtar tė porositur muaj mė parė nga Kolė Ded Gjo Luli gjatė njė vizite qė kishte bėrė nė kancelaritė e oborrit perandorak nė Vjenė. Por, disa hotjanė tė moshuar, luftėtarė tė kryengritjes antiosmane, thonin se flamuri ishte porositur nė njė puntori artistike tė kryeqytetit perandorak me pėrkujdesjen e pretendentit si pasardhės i heroit kombėtar tė shqiptarėve, Gjergj Kastrioti - Skėnderbeut. Ky pretendent pėr kurorė nė Shqipėri qė mbante njė emėr tė gjatė aristokratik Juan Alardo Castriota de Perez y Valesco, mė herėt kishte patur lidhje me Faik Konicėn, por mė pas shkrimtari yne e kishte satirizuar thekshėm.
Flamuri qė solli Palok Traboini ėshtė pikėrisht ai qė njihet si "Flamuri i Dedė Gjo Lulit " dhe ėshtė fiksuar nė fotografi nga Kel Marubi me shėnimin "Flamuri qė u ngrit nė Deēiq". Ai flamur ėshtė shpalosur sė pari tek Kisha e Traboinit nė Hot, dhe luftėtarėt
'e ngritėn disa herė nė Majėn e Bratilės, duke i paraprirė kėshtu shpalljes sė pavarėsisė e ngritjes sė flamurit kombėtar shqiptar nė Vlorė me 1912".(sipas Prof.dr. Gjovalin Shkurtaj, 2002).
Ish mik e bashkėluftėtarė me poetin Hil Mosi, tribunin Luigj Gurakuqi, shkrimtarin e botuesin e shquar Dom Ndoc Nika, me luftėtarė si Prel Keri e Ndoc Deda, i afėrt shpirtnisht e familjarisht me Kolė Idromenon, inxhinjerin Zef Skanjeti e Jak Zorbėn, koleg me mėsuesit Mati Logoreci, Lazėr Lymezi, Kolė Kodheli, Kolė Rrota, Ndoc Lezhja, Lukė Lukaj, Kolė Laca, Pjetėr Pali (mėsues ekzekutuar nga diktatura menjėherė pas luftės sė dytė botėrore) e tjerė.
Ka qėnė njė prej bashkėpunėtorėve tė gazetės "Koha - Bashkimi", Shkodėr 1910, ku gjenden koleksionet e shkrimeve, tė cilat bashkė me poemėn epike "Lufta e maleve" pėr kryengritjen e vitit 1911, pėrbėn krijimtarinė e tij tė zbuluar deri mė tash, si autor i para pavarėsisė.
Ėshtė propozuar pėr t'u dekoruar pas vdekjes nga veteranėt kombėtarė tė Hotit tė Ri, nė vitin 1962, si luftėtar pėr pavarėsi, por edhe si i pari mėsues i Malėsisė sė Madhe, por Kuvendi Popullor i atėhershėm e ka lėnė nė harrim, ashtu siē vazhdojnė ta lėnė nė harrim edhe sot e kėsaj dite shtetarėt mentarė tė kohrave tė reja, edhe pse demokracia shumė gjėra i ka rishikuar pėr tė shmangur denigrimet e qėllimshme historike.
Nė dosjet e Degės se Sigurimit tė diktaturės komuniste nė Shkodėr, shumė kohė e deri nė vitet 70, ka qėndruar e shkruar shpifja (e sajuar pas vdekjes) se Palok Traboini ka marrė pjesė nė vrasjen e militantit komunist V. Shanto nė Vrakė me 1944, kur dihet se mėsuesi kryengritės e luftėtar i pavarėsisė ishte nga ata burra, qė as mund tė bashkėpunonte me pushtuesit dhe as mund tė vriste prapa krahėsh. Qėndrimi ndaj pushtimit fashist, (thėnia e tij bashkėpunėtorėve tė fashizmit se: duhej vrarė e jo pritur me lule Viktor Emanueli i III-tė), si dhe rasti ballė pėr ballė me ushtarakun Alush Lohja nė Luftėn e Koplikut 1920, e mishėron mė sė miri karakterin e Palok Traboinit.
Shpirti, idetė e atdhedashuria e zjarrtė i kanė mbetur derdhur nė esč e vargje, ndėrsa trupi i luftėtarit qė kish marrė edhe plagė, mė 14 korrik 1951 shkoi tė pushojė nė Rrmaj, nė varrezėn katolike tė Shkodrės, ku tashmė ndodhet bashkė me tė shoqen Katrina Skanjeti-Traboini, ajo grua trupvogėl, e zgjuar, e kulturuar, ajo besimtare e devotshme; tezja e Arqipeshkvit tė Kishės Katolike Shqiptare Dom Ernest Ēoba, i vdekur nė burgjet e diktaturės, si dhe e poetit tė mirėnjohur shkodran Bep Zorba.
SHEJH YMER LUTFI PAĒARIZI
(1870-1928)
Shejh Haxhi Ymer Lutfi Paēarizi ėshtė njė figurė e madhe kombėtare, i dalluar si njė besimtar, dijetar, veprimtar; veprimtar nė rrugėn shpirtėrore, veprimtar nė lėvizjet popullore, por i shquar, i paharruar nė krijimtari, nė veēanti nė poezi
Ymer Lutfi Paēarizi lindi nė Prizren, me 13 Janar 1870. Rrjedh prej njė familje besimtare, intelektuale. Ėshtė djali i njė hoxhe tė njohur, Mustafa Efendiut, me prejardhje nga Rapēa e Opojės, por qė ka shėrbye nė Prizren, pėr gjysmė shekulli, si imam , mėsues e predikues.
Mėsimet fillestare i kreu nė Prizren. Nė vitin 1887, kur ishte nė moshėn 17-tė vjeēare shkoi nė Stamboll pėr tė vazhduar shkollimin dhe u regjistrue nė Medresenė e njohur Fatih, ku mėsoi derisa diplomoi nė vitin 1891.
Nė vitin 1891 e la Stambollin dhe shkoi nė Kairo, pėr tė vazhduar studimet e larta nė Universitetin zėmadh El-Az-har, ku qėndroi deri nė vitin 1905. Sa ishte student nė Kairo, Ymer Lutfi Paēarizi, nė vitin 1892, shkoi nė Haxh, pėr ti vizitue vendet e shenjta Mekken dhe Medinen, prej asaj kohe e mori titullin Haxhi, tė cilin e gėzon edhe sot e kėsaj dite, edhe pse kanė kalue mbi 80-tė vjetė, qė ka ndrrue jetė
!
Haxhi Ymer Lutfi Paēarizi, para se tė niset nė Kairo pėr studime, ka shkue nė Gjakovė, nė Teqenė e Melamive, qė ndodhėt pėrball varrit tė Mehmed Ali Pashė Maxharrit, ndėrmjet Kullės sė Abdullah Pashė Drenit dhe Teqesė sė Shejh Eminit Saadi, ku e pranoi hilafetnamenė nga Shejhu i Melamive, Hafiz Sylejman Efendiu dhe u gradue Shejh i tarikatit Melami
Shejh Ymer Lutfi Paēarizi ka qenė njė intelektual i shquar, burrė shumė i sjellshėm, i kulturuar, ka njohur shumė mirė gjuhėn turke, arabe, persiane, ka pasė njohuri tė thellė nė teologji, filozofi, letėrsi
Duke jetuar nė mes tė popullit, me hallet e tij, duke e parė se shumica e popullit ishte pėr ditė duke u varfėrue, duke u fikė, pėr ti ndihmue, u detyrue tė merret edhe me politikė
Nė fillim ishte ithtar e veprimtar i reformave premtuese, nė kohėn e Perandorisė Osmane, tek Lėvizja Revolucionare e Turqve tė Rinjė (Xhonturqit), tė cilėve me pėrkushtim ju ka shėrbye, por nuk shkoi gjatė dhe prej tyre u zhgėnjye
Njė kohė u drejtue kah socializmi, komunizmi, duke shpresue se kėto lėvizje, mė nė fund, popullit gjendjen e mjerė kanė me ja ndryshue.
Pėr kėto lėvizje ka punue, ka shkrue, por mė nė fund u pendue, u largue
Shejh Ymer Lutfi Paēarizi asnjėherė nuk u pendue, nuk u largue nga besimi, nga krijimtaria, nga letėrsia
Qysh kur ishte djal i ri, 16 vjeēar, ka shkrue poezi pėr hallet e popullit shqiptar
Veprimtaria e tij pėrfshinė shumė lėmi, janė dhjetėra vėllime, por mjerisht, kryesisht, kanė mbetur dorėshkrime. Ka shkrue mbi 50-tė vepra, tė cilat kanė pėrmbajtje historike, politike, dialektike, filozofike, teologjike, mistike
Lexues i dashur, nėse ke nevojė pėr pakėz njohuri, qe disa tituj tė veprave tė tij:
Libri me titull: Tevarih (Poezi historike)
Libri: Mavizaler (Pėrmbledhje me 100 poezi)
Libri: Teshaxhiraza (Prozė)
Libri: Haxhi hedijeleri (Udhėpėrshkrim nė prozė e poezi, kur ishte nė Mekkė e Medine, pėr tu bėrė haxhi)
Kryevepra e tij ėshtė Divani ( Dorėshkrim, 402 faqe, me poezi, poezi shpirtėrore, poezi pėr Dashurinė Hyjnore
)
Libri nė dorėshkrim: Kopshti i zemrės ( Poezi lirike)
Libri nė dorėshkrim me titull: Pikėllimi ( 315 faqe
)
Ėshtė pėr tu pikėlluar, qė gjithė ky thesar, ndėr shqiptarė, gjithė kėto libra, kanė mbetur pa u botuar
!
Shejh Haxhi Ymer Lutfi Paēarizi ndrroi jetė me 25 Tetor 1928, nė Prizren, nė moshėn 58 vjeēare, por la emėr e vepra nė kulturėn shqiptare
Haxhi Ymer Prizreni (1821-1887)
Ka qenė udhėheqėsi ideor e drejtuesi kryesor i Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881), organizata politike-ushtarake shqiptare, e cila e zgjoi vetėtijen kombėtare…
E enjte, 16 Korrik 2009 09:45
Nga: Mexhid YVEJSI, Gjakovė
Haxhi Ymer Prizreni ėshtė njė nga figurat kryesore fetare-kombėtare tė historisė shqiptare; ėshtė njė personalitet me njohuri tė thella fetare, letrare, pedagogjike, filozofike, ushtare, politike…
Ka qenė hoxhė, imam, myderriz, professor, myfti, haxhi, sufi, shejh, udhėheqės shpirtėror i tarikatit Nakshibendi-Uvejsi…
Ka qenė pėrfaqėsues i Sanxhakut tė Prizrenit nė Kuvendin Osman nė Stamboll…
Ka qenė udhėheqėsi ideor e drejtuesi kryesor i Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881), organizata politike-ushtarake shqiptare, e cila e zgjoi vetėtijen kombėtare…
U lind nė vitin 1821 nė katundin Zgatar tė Opojės. Ky katund, njė nga 25 fshatrat e Nahijes sė Opojės, pėrmendet nė njė regjistrim qė ka bėrė administrate shtetėrore e Sanxhakut tė Dukagjinit nė vitin 1571.
Rrjedh prej njė familje intelektuale, bujare, fetare, atdhetare. Babai i tij, Sylejman Efendi Aliu, ishte hoxhė, myderriz. Hoxhė, myderriz ishte edhe gjyshi i tij, Ali Efendi Nuhiu, i cili ėshtė themelues i Xhamisė nė katundin Zgatar, me 10 Maj 1814.
Haxhi Ymer Prizreni mėsimet fillestare i kreu nė Prizren, ku i mbaroi edhe ato tė mesme nė Medresenė "Mehmed Pasha". Mėsimet e larta i kreu nė Stamboll, ku studioi drejtėsinė, teologjinė dhe filozofinė.
Pas studimeve nė Stamboll, Haxhi Ymer Prizreni u kthye nė Prizren, ku ka shėrbye si Myderriz nė Medresenė "Mehmed Pasha", Imam nė Xhaminė "Bajrakli", Myfti i Prizrenit.
Nė vitin 1877 zgjedhet pėrfaqėsues i Sanxhakut tė Prizrenit nė Mexhlsin (Kuvendin-Parlamentin) Osman, nė Stamboll dhe prej kėsaj kohe do tė quhej me mbiemrin Prizreni…
Haxhi Ymer Prizreni ka qenė edhe Shejh, udhėheqės shpirtėror i tarikatit Nakshibendi, ku aderonin shumė ulema tė njohur tė Prizrenit e tė qyteteve tjera, ndėr ta vlen tė pėrmenden, Shuaib Agė Spahiu, Kryetar i Komitetit tė Degės sė Lidhjes sė Lidjes sė Prizrenit nė Prizren, Myftiu i Gjakovės, Myderrizi, Ismail Efendi Yvejsi, Kadiu i Gjakovės, Ahmed Efendi Korenica etj. Sipas parimit tė kėsaj rruge shpirtėrore:
"Njohuritė e jashtme janė pėr botėn, ndėrsa njohuritė e
brendshme janė pėr Zotin".
Me kėto dy njohuri, Haxhi Ymeri veproi nė vazhdimėsi, gjatė tėrė jetės sė tij, nė dobi tė ēėshtjes kombėtare e fetare…
Mjerisht, pėr shkak tė kompleksit tė inferioritetit tek shumica e intelektualėve shqiptarė, shumica prej tyre tė dominuar nga mendimi sekularist, qė ka pėr themel degradimin e qenies njerėzore, prej njė qenie metafizike, mėnjanimi i vlerave fetare tė individėve, grupeve apo njė populli tė tėrė, duket qė bėhet me qėllim, sepse kėto vlera prej tyre konsiderohen si pengesė e zhvillimit, pėrparimit dhe civilizimit….
Civilizimi ėshtė formuar si mjet nė shėrbim tė njeriut. Vlerat fetare e ndihmojnė njeriun nė pėrsosjen e tij shpirtėrore e morale...
Nė shoqėrinė amerikane, po edhe tė shumė vendeve tė tjera perėndimore, vlerat fetare hebraiko-krishtere i kanė maksimalisht tė institucionalizuara , e ne pse tė veprojmė ndryshe?!
Do tė jemi tė lirė vetėm duke i shėrbyer sė vėrtetės...Tė vėrtetėn duhet ta shpallim, se, megjithatė, ka njerėz qė janė tė gatshėm ta dėgjojnė e ta pranojnė...!
Haxhi Ymer Prizreni, pjekurinė, madhėshtinė e tij e dėshmoi kur pėrfaqėsuesit e popullit arriti t'i bashkoi. I bashkoi si me qenė nji – nė Xhaminė "Bajrakli", nė Prizren, nė t'madhnueshmin Kuvend…
Haxhi Ymer Prizreni ka qenė udhėheqėsi ideor e drejtuesi kryesor i Lidhjes sė Prizrenit...
Lidhja e Prizrenit (1878-1881) ėshtė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme historike tė kombit shqiptar. Rėndėsia e madhe historike e Lidhjes sė Prizrenit shtrihet jo vetėm nė tė gjitha trojet shqiptare, por edhe nė Ballkan, madje edhe nė tėrė Europėn, sepse Shqipnisė, shqiptarėve ia kishin pėrgatitė gropėn…
Ishte jehona e Lidhja Shqiptare tė Prizrenit ajo e cila e zgjoi, e zhvilloi dhe e pėrparoi vetėdijen kombėtare shqiptare. Ajo me pėrpjekje tė mėdha e ngriti kėtė veprimtari nė shkallėn mė tė lartė, duke e oganizuar edhe luftėn pėr autonomi-pavarėsi…
Lidhja Shqiptare e Prizrenit, nė krye me Haxhi Ymerin, e ēoj , e ngriti pėr herė tė parė ēėshtjėn kombėtare shqiptare nė arenėn ndėrkombėtare.
Trajtimi i drejtė i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, i udhėheqėsit tė saj, Haxhi Ymer Prizreni, qė ishte mendja dhe zemra e kėsaj Besėlidhje, pėrmban njohjen e kushteve dhe marrėdhėnjeve politike, ekonomike, shoqėrore, kulturore dhe nė veēanti atė fetare.
Nė njė poezi, kėngė trimėrie popullore, qė i kushtohet Haxhi Ymer Prizrenit, para betejės nė Qafė t'Morinės, afėr Gjakovės, pranverė, 1881, mendoj se shprehet mjaft bukur: menēuria, guximi, drejtėsia dhe trimnija e Haxhi Ymerit…
Kush ja jep mretit ni plum
(Kushtuar: Myderriz Ymer Prizrenit)
Ymer Efenija, trim shqiptar,
Sylejmani ni komandar,
I tubuan tre mi' luftarė,
Tanė malsorė, n'plisa t'bardhė,
N'Qafė t'Morinės kokan dalė,
Sylejmani majti fjalė:
- Ngoni ju vllazėn shqiptarė,
Do t'i dalim turkut pėrballė;
Dervish Pasha n'Gjakovė a ardhė,
Pėr m'i zanė krent, m'i vjerr' vet,
Me coptue kėt ven t'shkretė.
- Efeni, ēka me ba,
A ban turkut pushkė m'i ra?
Myderrizi kish pas thanė:
- Kur asht fjala pėr vatan,
Jo veē turkut e atij tjetrit,
Po ni plum kush ja jep mretit,
Ka me shkue n'lule t'Xhenetit!
Fjalėt e hoxhės kur i nguen
Tė tanė burrat n'kam u ēuen,
Lidhėn Besė e pajtuen gjaqe,
- Me ven tonė s'ka pazarllaqe...!
S'njohim pashė, kral as mbret/
Venin tonė e sunojmė vet!"
Haxhi Ymer Prizreni ndrroi jetė nė Ulqin, me 12 Qershor 1887, pas njė atentati, qė iu bė te pragu i shtėpisė ku banonte, duke u kthye prej xhamisė, ku sapo kishte falur namazin e jacisė, teravisė, ishte muaji i bekuem Ramazan, 1304…
Nė varrin, ku pushon trupi i Haxhi Ymerit, mbi njė pllakė mermeri ėshtė skalitur nė osmanisht ky mbishkrim:
"Huvel el halaku el baki
El merhum el magfur
Prizrenli El-Haxhķ Ymer
Efendi bin Sylejman
Ruhiēyn Elfatiha
Sene 1304".
Nė gjuhėn shqipe do tė thotė:
" Zoti ėshtė krijues i tė gjithave
I ndjeri i mėshiruar
Prizrenasi Haxhi Ymer
Efendiu, biri i Sylejmanit
Lutuni pėr shpirtin e tij
Viti 1304 h".
Unė jam shumė i vogėl me shkrue pėr kėtė burrė tė madh, me gjithė kėtė, Haxhi Ymer Prizreni, kurrsesi nuk duhet harruar, as nuk duhet lejuar tė tjerėt ta harrojnė, sepse kėshtu e fshehim tė vėrtetėn, e harrojmė vetveten…!
http://img714.imageshack.us/img714/9002/74043514.jpg
Atdhetar i shquar, tribun popullor qė gėzonte autoritet. Udhėheqės i Kuvendit Popullor qė u mbajt nė Morinė tė Drenicės nė mars tė vitit 1903, ku morėn pjesė mbi 5000 burra tė tė gjitha viseve shqiptare. Aty u vendos dhe u lidh besa pėr tė mos u nėnshtruar para pushtuesit. Ahmet Delia ra heroikisht nė Prekaz tė Drenicės nė shkurt tė vitit 1913 nė pėrleshje me forcat shoviniste tė xhandarmerisė serbo-malazeze. Pėrleshja e pėrgjakshme qė u bė nė Prekaz ndėrmjet bandave tė xhandarmėrisė serbe dhe bashkėluftėtarėve tė Ahmet Delisė (shkurt 1913), shėnoi fillimin e pakėnaqėsive tė shqiptarėve (pėr padrejtėsitė qė Evropa i bėri ndaj tyre). Me kėtė rast, botės sė civilizuar, shqiptarėt i treguan se nuk do ti njohin as edhe njė herė kongreset e ndryshme tė cilat ndanė tokat tona sipas shijeve tė shteteve grabitqare fqinje. Evropa, nė fakt, nuk e dėgjoi zėrin e shqiptarėve pėr njė shekull tė tėrė lufte e pėrgjakje, dėbimi e dhunimi, burgosje e izolimi, djegie e masakrimi qė Serbia i ushtroi mbi popullin tonė! Mirėpo, Prekazi qė ndodhet nė zemėr tė Kosovės, i tregoi botės se sėpata e Ahmet Delisė do tė godasė pa mėshirė ēdo marrėveshjeqė do tė bėhet nė dėm tė shqiptarėve. Qė nga rėnia e Ahmet Delisė e deri tė rėnia e komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Adem Jashari ka njė lidhje. Kjo lidhje gati njėshekullore ėshtė ajo qė e mbajti gjallė frymėn tonė kombėtare. Tahir Meha duke i dėgjuar kėto gjėra si: historirat dhe bėmat pėr Ahmet Delinė, pėr Shaqir Smakėn, Azem Bejtėn, Mehmet Delinė, Emin Latin, Bajram Zenėn, pastaj pėr shumė trima tė kohės si ata tė Lidhjes sė Prizrenit e deri tek Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, kishte gjetur frymėzimin dhe qėllimin e rrugės sė tij prej patrioti. Kishte gjetur rrugėn e tij prej guximtari, qė nė momentin e duhur tė jepte gjithēka prej vetes nė shėrbim tė atdheut e tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė shembull i flijimit pėr brezat qė do tė pasojnė, gjithnjė drejt shtigjeve tė lirisė sė atdheut tonė tė dashur.
http://img35.imageshack.us/img35/2517/54074674.jpg
Mehmet Delia Ose "Mehmeti i Vogėl" siē e thėrrisnin shokėt e ēetės. Luftėtar i shquar qė nga viti 1916. Bashkėluftėtar i Azem Bejtės dhe udhėheqės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės qė nga viti 1924-1927. Ishte strateg i shquar dhe shumė i afėrt me shokėt e ēetės. Pas vitit 1927, pėrpjekjet e veta pėr liri tė atdheut i vazhdoi nė Shqipėri. Vritet nė Bari tė Italisė nga regjimi fashist si i zėnė rob lufte, diku nė maj tė vitit 1945.
http://img98.imageshack.us/img98/3323/83859776.jpg
U lind nė Llaushė tė Drenicės. Luftėtar dhe strateg i dalluar. Njeri me autoritet nė popull, organizator dhe mbėshtetės i paluhatur i Shaban Polluzhės dhe i Kryengritjes gjithėpopullore tė Drenicės kundėr hordhive ēetniko-partizane tė Serbisė. Major me gradė ushtarake. Akademinė Ushtarake e kishte tė kryer nė Shqipėri (nė kohėn e mbretit Zog). Komandant i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Kryengritjes sėDrenicės. I vetmi qė kishte kontaktuar me Misionin Anglez nė malet e Qyqavicės nė janar tė vitit 1945. Ra nė vijėn e frontit nė shkurtin e vitit 1945 sė bashku me Shaban Polluzhėn.
http://img339.imageshack.us/img339/3950/98591623.jpg
Toger Mehmet Gradica, komandant i Xhandarmėrisė Shqiptare, udhėheqės i luftės pėr liri kombėtare. Bartės i pushtetit shqiptar gjatė viteve 1941-1943 nė Drenicė (nėn pushtimin Italian), pa dyshim atdhetar i devotshėm dhe trim i pakompromis. U vra nė shkurt tė vitit 1945 nė kryengritjen e madhe tė Drenicės se bashku me Shaban Polluzhėn kundėr hordhive partizane-ēetnike tė Serbisė, respektivisht Jugosllavisė. Historinė e Kryengritjes sė Drenicės Tahiri e kishte dėgjuar nga babai i tij Nebihu, bashkėluftėtar i Shaban Polluzhės. Nebihu i tregonte pėr kasaphanat qė ishin bėrė kundėr shqiptarėve pas shuarjes me gjak tė kėsaj kryengritjeje, pėr masakrat e tmerrshme qė ishin bėrė nė prag tė saj nė tėrė Kosovėn e nė veēanti nė Drenicė, ku i kishin parė me sytė e tyre kufomat e shqiptarėve tė hedhur nė lumin Klina tė Skenderajt!
http://img180.imageshack.us/img180/8695/18657796.jpg
I biri i Ahmet Delisė, bashkėpjesėmarrės nė rezistencėn e njohur tė Prekazit me 1913. Luftėtar dhe burrė bujar. Mė vonė i bashkangjitėt ēetės kaēake tė Azem Bejtės, sė cilės nuk iu nda pėr asnjė ēast. Vdiq nė njė spital tė Shkupit me 1931 nga njė sėmundje jo e rėndė! Dyshohet se e kanė helmuar me tė diktuar se ishte i biri i Ahmet Delisė. Atje ėshtė i varrosur, ngase xhandarmėria e Serbisė nuk kishte lejuar qė ta sillnin kufomėn nė Kosovė,madje e kishin ruajtur ca kohė edhe varrin e tij!
Nė kullat e shumė burrave tė Prekazit, nė tė cilat kishin ngrėnė bukė, kishin ndenjur e kuvenduar burrat e dheut si Hasan Prishtina, nė kullėn e Ahmet Delisė, ku kishin lidhur besėn e madhe pėr me dhanė rob e gjanė e mos me iu nėnshtrua robnisė
, pastaj nė kullėn e gjyshit tė Tahirit dhe nė kullėn e Bajram Zenės, ku kishin ngrėnė bukė me dhjetėra herė Azem Bejta me shokė, mė vonė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, pastaj nė kullėn e Murat Jasharit etj., Tahiri ishte rritur duke i dėgjuar tregimet e vėrteta, nga vetė pjesėmarrėsit e tyre.
http://img689.imageshack.us/img689/2406/53423875.jpg
Ka lindur nė Llaushė tė Drenicės. Anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Kryengritjes sė Drenicės. Luftėtar i paepur i lirisė, i cili nuk u nda prej Shaban Polluzhės pėr asnjė ēast deri sa ra nė shkurttė vitit 1945. Ishte strateg dhe diplomat dhe njohės i mirė i rrethanave politike tė kohės. Pas Kryengritjes sė Drenicės pushteti serb filloi me represaliet mė ēnjerėzore mbi shqiptarėt. Dhuna, duke e shtrėnguar rrethin e hekurt, nė atė kohė ishte bėrė institucion legal i Jugosllavisė sė Titos kundėr shqiptarėve. Nga Kryengritja e Drenicės shpėtuan pak udhėheqės, siē qe Ymer Fazlia i Radishevės, i cili kaloi nė ilegalitet tė thellė. Imeri ka bėrė shumė pėr t'i sendėrtuar aspiratat e popullit tonė.
www.realitytv.it/Selaci/ (http://www.realitytv.it/Selaci/) Ndoshta nune eshte me vendin e duhur po mu duk jo e arsyeshme ta shruaj nje teme per keta trima pasi flasin bashkeluftaret e tyre. Kliko ne funde flasin ballistat.
Ukshin Kovaqica
Ukshin Kovaqica u lind nė Bajgorė, nga njė familje e njohur me traditė atdhetare . Nga kjo familje rrjedh edhe Mehė Uka , komandant i UCK-sė , i vrarė gjatė luftės ēlirimtare nė vitin 1998-1999. Ukshini me familje nga fshati Bajgorė ishte shpėrngulur nė Kovaqicė. Nė kėtė fshat dikur kanė jetuar disa familje serbe. Kėtu jetoi, kaloi rininė e hershme dhe zhvilloi veprimtarinė e tij patriotike, nė kullėn e tij tė ndėrtuar prej guri e njohur pėr , mikpritje dhe rezistencė kombėtare . Nė kėtė kullė pati shumė takime me krerė tė njohur tė rezistencės kombėtare.Me ardhjen e pushtetit gjerman ishte emėruar komandant i gjandarmėrisė gjermane nė stacionin e gjandarmėrisė nė fshatin Karaēė (Vushtrri), mė vonė edhe nė fshatin Gojbulė dhe Sllatinė . Gjatė kėsaj periudhe si komandant i gjandarmėrisė gjermane , ishte mjaft i njohur nė mesin e popullatės pėr kujdesin dhe mbrojtjen e shqiptarėve, tė cilėt nė kėtė kohė jetonin nė kushte tė vėshtira tė pas luftės . Gjatė luftės partizane komuniste , nė fillim ishte bashkuar nė kėto aradha , mirėpo shpejt e kishte kuptuar qėndrimin e padrejtė dhe antishqiptar tė pushtetit komunist ēetnik ,prandaj merr armėn dhe del nė mal, bashkohet me luftėtarėt e rezistencės kombėtare, nė krye me komandantin Ahmet Selaci. i cili si komandant i “Divizionit tė Ibrit” ishte i njohur nė kėtė periudhė kohore nė aksionėt e rrufeshme kundėr armikut . Shquhet aksioni i Ahmet Selacit nė vėndin e quajtur “Reka e Kovaēicės” ku nė kėtė aksion ishin vrarė shumė serbė dhėe bullgarė nga aradha partizane komuniste . Ai si komandant udhėhoqi dhe luftoi deri nė momentet e fundit tė jetės kundėr forcave komuniste ēetnike bashkė me Ukshin Kovaqicėn ,Smail Sfarēėn e tė tjerė luftėtarė tė rezistencės kombėtare…
Nė vitin 1947 Ukshin Kovaqica me Ahmet Selacin , Smail Sfarēėn e luftėtarė tė tjerė qarkullonin nė hapsirėn e fshatit Vllahi dhe Cerajė tė Mitrovicės . Njė ditė ishte zbuluar vėndqėndrimi i tyre dhe nga forcat partizane komuniste ishin rrethuar . Mirėpo nga bunkeri qė e kishin ndėrtuar kishin bėrė rėzistencė tė madhe dhe kurqysh armiku nuk kishte arritur qė ta mposht dhe ta pushtojė kėtė fortifikatė me luftėtarėt e rezistencės kombėtare. Armiku ishte pėrpjekur me metoda tė ndryshme tė ndikojė nė dorėzimin e tyre , por nuk kishte arritur qė tė lėkund qėndrimin e paluhatshėm tė luftėtarėve tė rezistencės kombėtare , prandaj kishte vazhduar lufta . Nė kėto pėrleshje tė ashpėra vritėn shumė partizanė serbė komunist, por nė fund vritėn edhe luftėtarėt e rezistencės kombėtare Ukshin Kovaqica , Ahmet Selaci, Smail Sfarēa , Hashim Kovaqica e tė tjerė sepse tė gjallė nuk kanė pranuar tė dorėzohen…
http://img339.imageshack.us/img339/6219/eminlati.jpg
Emin Lati me tė vėllain Mehėn si tė rinj kishin dhėnė prova duke qenė kurdoherė pranė luftėtarėve tė lirisė. Emini, kur ra Ahmet Delia ishte njėzetė vjeē. Nė organizimin e lėvizjeve kaēake tanimė ai kishte njė prėvojė tė mirė. Azem Bejta Eminin e donte dhe i besonte shumė. Kur Azemi i kishte gratė nė Shqipėri tė shumtėn e rasteve e dėrgonte Eminin pėr tia sjellė nė Kosovė. "Tė gjithėve iu dua, thoshte Azemi, por Eminin e kam mė pėr zemėr. Jam i sigurt se ai mė parė do tė bjerė, se do tė tėrhiqet pa u vrarė sė bashku me gratė e mia, po qė se bie nė ndonjė grackė tė mundshme tė xhandarmėrisė serbe. Vėrtet Emini ishte i tillė. Ai mund edhe tė vritej, por kurrė tė dorėzohej. Ishte betuar se: Njė herė kam me e dhanė kėtė shpirt. Mbasi qė po u dashka me e dhanė, atėherė do ta jap pėr shqiptari dhe pėr shokėt e mi!
Bashkėluftėtar i pandarė i Azem Bejtės, atdhetar i devotshėm dhe pjesėmarrės i dhjetėra luftimeve e aksioneve kundėr xhandarmėrisė serbe. Si njėri ndėr figurat kyēe tė Lėvizjes Kaēake tė Kosovės, ishte shumė i respektuar nga shokėt. I ka shpėtuar gjithė asaj lufte e katrahure dhe ka vdekur nė moshė tė shtyrė pleqėrie nė Prekazin e tij tė dashur. Azem Bejta, tanimė kishte bėrė emėr dhe pėrvojė si prijės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės. Ai e rekrutoi Selim Dervinėn nga fshati Kollė i Vushtrrisė nė radhėt e xhandarmėrisė serbe si ēaush, pėr tė qenė nė shėrbim tė ēėshtjes, pra pėr ta njoftuar Azem Bejtėn pėr planet qė mund ti bėnte Serbia kundėr kėsaj lėvizjeje. Kjo zgjati pėr dy-tri vite. Pasi qė xhandarmėria serbe e diktoi Selimin se po i nxirrte informatat jashtė, vendosi qė ta pėrcillte. Njė natė dimri, me gjasė tė vitit 1920, Selim Dervinėn e rrethojnė nė shtėpinė e vet, meqė e kishin diktuar se brenda nė shtėpi i kishte edhe bashkėluftėtarėt e Azemit, Eminin Latin me tė vėllain, Mehėn. Kėrcet pushka dhe lufta zgjat deri afėr mėngjesit. Aty vritet Selim Dervina se bashku me nipin e vet, pastaj edhe i vėllai i Eminit, Mehė Lati si dhe dy luftėtarė tė tjerė. Njėkohėsisht, nė atė pėrleshje, kishin mbetur tė vrarė edhe 11 xhandarė serbė. Tahiri, qė nė rini kishte dėgjuar pėr ngjarje tė tilla, pėr kėta njerėz tė mirė qė kurrė nuk flisnin nė veten e parė njėjės. Ata kurrė nuk thoshin se unė e bėra atė dhe kėtė. Ata gjithmonė pohonin: Shokėt nė krye me Azemin e bėnė luftėn pėr liri, ndėrkaq ne u kemi ndihmuar duke ia bėrė nga njė argat atdheut! Bujaria dhe urtėsia filozofike e kėtyre njerėzve tė mirė e brumosi Tahirin edhe mė me pėrkushtim pėr tė qenė i gatshėm pėr sakrifica mė sublime qė mund tė bėjė njeriu pėr atdheun e vet. Ai do tė tregojė edhe njė interesim tė madh edhe pėr Kryengritjen e Drenicės, tė udhėhequr nga Shaban Polluzha, sė cilės mė vonė iu bashkėngjit edhe Mehmet Gradica.
http://img696.imageshack.us/img696/903/34237060.jpg
Udhėheqės i vullnetarėve nė luftėn e Pazarit dhe tė Kolashinit kundėr ēetnikėve. Komandant i Batalionit nė luftėn e Drenicės.Shpėton nga luftimet e ashpra nė Kryengritjen e Drenicės, por vritet nė pabesi mė vonė, nė prill tė vitit 1947. Tahiri Meha, duke e kuptuar esencėn e kėtyre ngjarjeve, kultivonte njė respekt tė veēantė pėr ata trima tė kohės. Padyshim se edhe ai kishte simpatitė e veēanta pėr ndonjėrin nga personazhet e ngjarjeve. Kjo mbase edhe varej prej pėrshkrimeve me tė bukura qė i kishin bėrė atij gjyshi dhe babai i tij. Siē duket mė tė veēanta i kishte ato kujtime, qė ia kishte treguar Bajram Zena, me njė bisedė tė rrjedhshme dhe tė qetė. Ai ia pėrshkruante ato me aq simpati dhe me aq kujdes, sa qė luftėtarėt e lirisė i ngjallte dhe i nxirrte si ne skenė, i bėnte tė dukshėm. Njė simpati mė vete Tahiri e mbante pėr Mehmet Delinė, qė bashkėluftėtarėt e tij e thėrrisnin: "Mehmeti i Vogėl", i cili kishte qenė shumė solidar me shokėt. Ai ishte nė gjendje qė ti printe ēdo aksioni. Nuk kishte ndodhur kurrė tė thoshte: "Shko ti! Ēdoherė thoshte: "Rri se po shkoj unė nė aksion! Kėtė veti e posedojnė vetėm trimat e rrallė."Mehmet Delia me plot meritė i priu Lėvizjės Kaēake Tė Kosovės pas rėnies sė Azemit", i kishte thėnė, Tahir Mehės, Bajram Zena.
HUAZIME.Jetoj dhe u sakrifikua familja ne Mavriq te LLapit
Demė Ahmeti njė burrė i njohur shqiptar, qė jetonte me nder dhe krenari nė vendin dhe shtėpinė e tij, sulmohet njė natė Bajrami nga 300 ēetnikė. Befasia ishte aq e madhe sa qė tė gjithė familjarėt/duke hyrė aty edhe djemtė e Demės dhe disa musafirė/ tė gjithė ishin nė njė gjumė tė thellė mėngjesor. Aksionit tragjik i printe njėfarė ēetniku me ermine Novice i cili kishte dashur ta grabiste/kidnaponte/ njė vajzė shqiptare nga njė derė e famshme siē ishte ajo e Demė Ahmetit!Donte tia grabiste atij Ajeten sė cilės i kishte shkuar shumė larg zėri pėr njė bukuri tė rrallė.
Nata tragjike e kobit tė paparė ndonjėherė,vėrtet ėshtė Nata mė e gjatė e Ferrit familjar tė Demė Ahmetit dhe familjes shumantarėshe tė tij, e cila edhepse lufton heroikisht deri nė vdekje, vritet e tėra nga llava e ujqėrve ēetnikė.
Luftuan tė gjithė aq sa mundėm/djemt e Demės, musafėrėt dhe Ajetja me shpatėn e saj tė mprehtė, sikur tė ishte vetė Shotė Galica/ por forcat armiqėsore ishin shumėherė mė tė fuqishme dhe tė pėrgatitura pėr befasinė e Natės sė varrit, siē do tė thoshte populli ynė i sprovuar qindra herė nė histori nga sulmet e tilla tė papritura/por edhe tė pritura/ armiqėsore. Tė githė ranė nė fushėn e nderit pėrveē dy nuseve tė djemve tė Demė Ahmetit tė cilat i mori me vete armiku pėr tė kėrcyer dhe vallėzuar para tyre sikur tė ishin lavire tė njė zanati tė tillė dhe njė djali nė djep nga i cili thonė u bėnė tri fshatra nė njė tė ardhme tė afėrme!
Tragjedia qė i kishte ndodhur Ramės natė Natė dhe Ditė Bajrami/Nė kohėn kur ai kishte qenė nė Shkup/nuk ishte vetėm tragjdia e tij por e tė gjithė shqiptarėve , ndaj me njė shpejtėsi tė rrufeshme u mblodhėn qindra burrra nga ana e Llapit, Gollakut dhe Shalės sė Bajgorės pėr tė shkuar atje ku pinin raki ēetnikėt dhe dėfreheshin me rejat e Demė Ahmetit.Ata as qė e kishin parė nė ėndėrr njė aksion tė tillė aq heroic dhe thuajse i parealzuar nga ana jonė, por ja kur njerėzit e kanė pėrnjėmend mund tė arrihen tė gjitha synime njerėzore, duke hyrė kėtu edhe futja e atyre burrave tė shquar nė zemėr tė Serbisė pėr ti vrarė tė gjithė ēetnikėt dhe pėr ta marrė hakun pėr masakranėn e tyre tė ushtruar aq egėrsisht ndaj familjes sė Demė Ahmetit.
.
Powered by SoSo News Express Pro 2.2.0
http://img691.imageshack.us/img691/8210/44168785.gif
"Mu shterrshin sytė nėse pushoj,
Lirinė tėnde me ėndėrrue
mallkue qoftė gjaku im,
nėse m'vrasin pa luftue."
Agim Ramadani
Agim Ramadani (1964-1999) lindi nė fshatin Zhegėr tė komunės sė Gjilanit, nė Kosovė, me 3 maj tė vitit 1964. Shkollimin filor e kreu nė vendlindje, tė mesmen shkollėn teknike nė Gjilan nė vitin 1980, ndėrsa Akademinė ushtarake-drejtimi i komunikacionit nė Zagreb tė Kroacisė.
Me poezi dhe pikturė ėshtė marrė qė nga shkollimi i mesėm. Pėrderisa poezitė e tij, sa ishte gjallė i mbetėn tė shpėrndara nėpėr revista tė ndryshme e nė dorėshkrim, si piktor organizoi ekspozita kolektive e pėrsonale nė Kroaci, ku punoi si ushtarak e nė Zvicėr, ku jetoj si emigrant politik, mėqe me fillimin e luftės nė Kroaci, ai braktisi ish Armatėn Jugosllave ku punonte si oficer. Nė vitin 1998 pranohet antarė nderi nė Akademinė Evropiane tė Arteve.
Ndonėse kishte tė rregulėuar statusin e emigrantit, Agim Ramadani nė vitin 1998, iu pėrgjigj thirrjės sė atdheut dhe u inkuadrua nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, duke lėnė nė Zvicėrr tre fėmijė dhe gruan.
Gjatė luftės u dėshmua si strateg i lartė dhe udhėheqės i dashur pėr ushtarėt. Ishte njėri ndėr hartuesit e planit pėr thyerrjen e kufirit shqiptaro-shqiptar, gjė tė cilėn edhe e bėri bashkė me shokėt e vet. Ishte i pari qė shkuli gurin-piramidėn-kufitare nė Koshare. Pas thyerrjės sė kėtij kufiri, nė pjesėn e Kosovės, tek vendi i quajtur Rrasa e Zogut, ai ra heroikisht- duke mos vdekur kurrė. Njihet me emrin konspirativ-Katana. Llogaritet si njė nga heronjtė mė tė njohur tė historisė sė re shqiptare. Nė Gjilan para Teatrit Kombėtar i ėshtė ngritur njė shtatore, nė tė cilėn janė komponuar tė gjitha elementet artistike dhe luftarake tė Agim Ramadanit-Katanės. Ėshtė pėrfaqėsuar nė disa leksikone dhe antologji tė shkrimtarėve shqiptarė, tė botuara pas vitit 2000. Agimi la pas vetes tre pasardhės, djemtė Jetonin dhe Edonin, si dhe vajzėn Laurinėn.
Ne shenje respekti per ata qe emrat e tyre shenohen ne kete rubrike si postues,me emrat e atyre qe kane kontribuar per idealet e tyre edhe duke u flijuar
LEXOJ pasi si kisha degjuar mjaft nga ata edhe me pare.
por te kjo tema qe thote FIGURAT E CMUARA TE KOMBIT.
Per cilin komb e ka fjalen:confused:
se me duket flitet vetem per figurat qe i perket kosoves-edhe historise se saj.
FIGURAT E QMUME KOMBTARE SHQIPTARE. Me plis e pa plis me fustanel a me japanxh. tungi shoki.
Ne shenje respekti per ata qe emrat e tyre shenohen ne kete rubrike si postues,me emrat e atyre qe kane kontribuar per idealet e tyre edhe duke u flijuar
LEXOJ pasi si kisha degjuar mjaft nga ata edhe me pare.
por te kjo tema qe thote FIGURAT E CMUARA TE KOMBIT.
Per cilin komb e ka fjalen:confused:
se me duket flitet vetem per figurat qe i perket kosoves-edhe historise se saj.
I nderuari elvio, sa unė e kuptoj kėtė temė, nuk do tė thotė se kėtu ka vend vetėm pėr figurat tė cilat u shquan gjatė periudhės sė hidhur shqiptare nė Kosovė.
Nėse vjen nga Shqipėria, ju e keni pasė sistemin tė udhėhequr nga njė Shqiptar i quajtur Enver Hoxha, nėse ka pasė njerėz qė ju kanė kundėrvėnė sistemit tė tij komunist,po qė kanė punuar pėr tė mirėn e popullit shqiptar, atėherė mos prit asnjė minut dhe silli ato kėtu.
Pra, tema ėshtė e hapur pėr ēdo figur qė ka kontribuar nė heqjen e sistemeve shtypėse qė janė instaluar kundėr popullit shqiptar.
Tė pėrshėndet
Artisti
http://img85.imageshack.us/img85/7763/68027942.jpg
Pjesėmarrės i Kryengritjes sė Drenicės. Nebihu asnjėherė nuk iu nėnshtrua pushtuesit serb. Ai e kundėrshtoi atė nė mėnyrat mė tė ndryshme duke luftuar edhe me pushkė nė dorė. As pas vitit 1945 e kėtej nuk e pushoi veprimtarinė e tij pėr liri. Mė 1981, nė moshėn 71 vjeēare, ra heroikisht sė bashku me tė birin Tahirin nė njė luftė tė pabarabartė me pushtetin antishqiptar jugosllav. Pėr luftėn e Shaban Polluzhės Nebihu i kishte folur shumė Tahirit. I kishte treguar se si kishin luftuar dhėmbė pėr dhėmbė me forcat e pushtuesit. Ai i kishte folur edhe pėr trimat dhe udhėheqėsit e rrallė tė asaj kohe, siē kishin qenė: Miftar Bajraktari, Gani Agė-Spahia, Jetullah Rezalla etj., tė cilėt kishin rėnė heroikisht nė fushėn e nderit pa u tėrhequr pėr as njė ēast nga vija e frontit.
http://img251.imageshack.us/img251/5112/69306648.jpg
Komandant i Kryengritjes sė Drenicės, prijės dhe tribun popullor. Po ashtu komandant i njėsitit vullnetar nė luftėn e Pazarit dhe tė Kolashinit kundėr ēetnikėve serbė. Luftoi kundėr nazi-fashizmit gjatė viteve 1941-1944 dhe kundėr tė gjithė pushtuesve te atdheut tonė. Duke i vėrejtur tradhtitė e sllavo-komunistėve tė Titos, organizoi kryengritjen popullore nė Drenicė. Ra heroikisht nė altarin e lirisė pas njė lufte tė ashpėr dhe tė pabarabartė me armikun, nė shkurt tė vitit 1945.
http://img257.imageshack.us/img257/6604/96549081.jpg
Atdhetar i devotshėm. Themelues dhe udhėheqės i parė i Ēetave Kaēake tė Kosovės 1909-1916. U lind nė Kastriot tė Drenicės, i respektuar dhe me ndikim nė atė kohė. Ra me pushkė nė dorė nė Bajė tė Drenicės me 1916 nė pėrpjekje pėr lirinė e atdheut. Pas rėnies sė tij, Lėvizjes Kaēake tė Kosovės i priu Azem Bejtė Galica. Pas vrasjes sė Shaqir Smakės ēetave kaēake u priu Azem Bejta, bashkė me tė cilin ishin edhe shumė shokė, si: Mursel Delia, Emin Lati, Bajram Zena, Xheladin Luboveci, Mehmet Delia, Xhemė Ternavci, Bajram Delija, Fazli Berani, Adem Miftari, Beqir Lahu, Rifat Bajska, e shumė tė tjerė.
Shaban Shala tėrė jetėn ia kushtoi atdheut
Shaban Shala u lind mė 16 shkurt 1933 ne Letan (ish Letanc) tė Besianės (ish Podujevės) nė njė familje liridashėse dhe trime. Mėsimet e para i mori nė vendlindje, ndėrsa shkollėn Normale e kreu nė Prishtinė. Si mėsues filloi tė punojė shumė herėt (nė moshėn 15 vjeēare) nė fshatrat e Llapit dhe tė Gallapit si nė Gurishtė (ish- Lupē i Epėrm), Kėshtjellas (ish-Popovė), Murgull, Pollatė, Dabishevc, Tuxhevc dhe mė vonė edhe nė Tetovė.
Nė rrethin e Llapit dhe mė gjerė Shaban Shala dhe vepra e tij ėshtė e respektuar nga tė gjitha gjeneratat. Shabani i flamurit, u flijua pėr flamur gjuhė e liri kombėtare, ishin fjalėt e shkurta qė thuheshin pėr te, por qė pėrmblidhnin tėrė aktivitetin e tij.
Nė vitin1949 bėhet anėtar i Organizatės Nacional Demokratike Shqiptare. Pas njė veprimtarie nė kuadėr tė kėsaj organizate nė vitin 1952 rrezikohet tė burgoset dhe bashkė me bashkėveprimtarėt Ibrahim Demollin, Shaban Zhijeqin dhe Nuhi Gashin vendosin tė ikin pėr Austri dhe atje tė njoftonin opinionin ndėrkombėtar pėr gjenocidin qė zhvillonte pushteti komunist mbi popullin shqiptar, mirėpo duke dashur tė kalojnė kufirin burgosen nė rrethin tė Mariborit nė Slloveni dhe mė vonė i kthejnė nė burgun e Prishtinės ku gjykata e instaluar serbe e dėnon me 1 vit burg tė rėndė bashkė me grupin e pėrbėrė prej: Sabit Kapiti, Ibrahim Demolli, Xhafer Mehmeti, Nexhmi Sejdiu, Fetah Babatinca, Nuhi Gashi, Shaban Zhijeeqi, Hamit Zhitia dhe Jusuf Ismaili. Pas daljes nga burgu detyrohet tė shtrihet nė spitalin e Nishit dhe Beogradit pėr tė u shėruar nga pasojat e torturave.
Mė vonė njihet dhe bashkėvepron me veprimtarėt Metush Krasniqin, Ali Pecin, Adem Kastratin, Tefik Gecin, Ndue Nikajn, Sejdi Kryeziun, Mehmet Krilevėn e shumė tė tjerė.
"Pėr atdhe, pėr liri, pėr gjuhė, pėr flamur, jeta ime ju qoftė falė kėtyre idealeve" !!.Burgoset pėr tė dytėn herė me 28 shkurt 1956 nė Gjilan bashkė me veprimtarėt Ali Peci nga Mitrovica, Emrush Lluēkun nga Pėrlepnica e Gjilanit. Nė mungesė provash pas disa muajve konkretisht me 16 qershor 1956 lirohet nga gjyqi i Gjilanit.
Me 28 nėntor 1960 dhe 1961 anėtarėt e kėsaj organizate gati nė gjitha trevat e Kosovės ngritėn flamuj kombėtar me shqiponjė dykrenare, tė cilėt flamuj i kishte pėrgatitur vet Shabani me bashkėshorten Sadijen. Flamuri kombėtar shqiptar atėherė ishte i ndaluar dhe i inkriminuar nga pushteti.
Herėn e tretė Shaban Shala burgoset me 27.shtator 1962 sė bashku me veprimtarėt tjerė si R. Rekaj, Faik Mehmetin, Ali Pecin, Mustafė Kikajn, Sadik Malokun e tė tjerė.
Shaban Shala shumė herė ishte shprehur se "Robėria pėr mua ėshtė shumė mė e rėndė se sa vdekja. Kam vendosur qė edhe jetėn ta jap pėr atdhe, gjuhėn shqipe dhe pėr flamurin kombėtar. Njė popull qė nėnshtrohet vdes. Nuk jam as i pari as i fundit nė radhėn e qindra veprimtareve qė rezistojnė pėr lirin e popullit shqiptar. Ėshtė burrėri tė qėndrosh dhe rezistosh deri ta arrish lirin. Vetėm njeriu i lirė ėshtė me plot kuptimin njeri ".
Azem Makolli qė ishte nė burg gjatė tė njėjtės kohė dhe gjatė torturės nė ditėn fatkeqe me 20 janar 1963 kur u mbyt nė torturė Shaban Shala, dėshmon se " dhoma ku na torturonin i ngjante njė arene gladiatorėsh kurse ne ishim duarlidhur. Shabani u ishte nėnshtruar torturave ēnjerėzore, por ai ishte i panėnshtrueshėm, dėgjonim zėrin e tij "Pėr atdhe, pėr liri, pėr gjuhė, pėr flamur, jeta ime ju qoftė falė kėtyre idealeve" !!.
Dėshmitarja tjetėr qė po ashtu nė atė kohė ishte nė burgun e Prishtinės zonja Hyrije Hana thoshte se Shabanin e mbytėn nė rrahje e sipėr kurse ai brohoriste: "Rroftė Shqipėria Etnike, rroftė liria, Poshtė klika e Titos dhe Rankoviqit."http://www.zemrashqiptare.net/article/Personalitete/13151/1/print/images/articles/2010_02/13151/u1_ShabanShala.jpg
vBulletin v3.8.7, Copyright ©2000-2024, Jelsoft Enterprises Ltd.