|
[B]Federico García Lorca[/B]
[quote][B]DESEO[/B] Sólo tu corazón caliente, Y nada más. Mi paraíso, un campo Sin ruiseñor Ni liras, Con un río discreto Y una fuentecilla. Sin la espuela del viento Sobre la fronda, Ni la estrella que quiere Ser hoja. Una enorme luz Que fuera Luciérnaga De otra, En un campo de Miradas rotas. Un reposo claro Y allí nuestros besos, Lunares sonoros Del eco, Se abrirían muy lejos. Y tu corazón caliente, Nada más.[/quote] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B]DESHIRE[/B] Vetëm zemra jote e nxehtë, Dhe asgjë më shumë. Parajsa ime, një fushë Pa bilbil As lira, Me një lum të fshehtë Dhe një burim të vogël. Pa shpurë ere Mbi gjethnajë, Pa yllin që dëshiron Të jetë gjethe. Një dritë e madhe Që ishte Xixëllonja E një tjetre, Në një fushë Me shikime të prishura. Një prehje e qetë Dhe atje puthjet tona, Tinguj hënor Të jehonës, Hapen shumë larg. Dhe zemra jote e nxehtë, Dhe asgjë më shumë. [/SIZE][/FONT] [I][B]Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/B][/I] |
[B]Silvia Spinazzola[/B]
[quote][B]OLVIDO[/B] Si me matás ahora nunca vas a saber qué es el olvido. Yo te maté de nuevo ayer.[/quote] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B]HARRIM[/B] Nëse më vret tani asnjëherë nuk do ta dish çfarë është harrimi. Dje unë të vrava sërish. [I][B] Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/B][/I] [/SIZE][/FONT] |
[B]Silvia Spinazzola[/B]
[QUOTE][B]ELLA VA[/B] Ella va atravesando el aire, desnuda el horizonte, desenvuelve los lazos del olvido al despojarse la sonrisa sobre el mįrmol del espejo. Ella se ata el misterio a la cintura, peina azabaches que atraviesan tempestades, cińe jazmines al lunar del barranco, a sus labios les dibuja infinitos mientras entorna las ventanas de sus robles. Ella va madurando la prudencia y se deja llevar sin resistirse.[/QUOTE] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B]AJO IKEN[/B] Ajo ikėn duke ēarė ajrin, duke zhveshur horizontin, rikthen copėzat e harresės kur dallgėzon buzėqeshjen mbi mermerin e pasqyrės. Ajo e lidh misterin si rripin e mesit, kreh qelibarėt qė durojnė furtunat, ujit jaseminėt tė larė me padrejtėsi, nė buzėt e saj pikturon pafundėsinė, ndėrkohė qė ndėrton dritaret me dushqet pėrreth. Ajo ikėn duke pjekur durimin dhe duke u rrėmbyer nga shtrati i saj transparent.[/SIZE][/FONT] [I][B] Perkthyer dhe pershtatur nga Era [IMG]http://www.tierradepoetas.com/album/albums/userpics/10003/normal_1482.jpg[/IMG] [/B][/I] |
[B]Silvia Spinazzola[/B]
[QUOTE][B]VIENTO[/B] ya no me traigas mįs su voz de rķo que la mańana se acurruca en almanaques. Respirame las sombras rastrillame nostalgias que no quiero guardar ningśn retazo de sus manos ausentes en mi cuerpo.[/QUOTE] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B]ERE[/B] tani mos mė sill mė zėrin e tij si zhurmė lumi qė nė mėngjes mblidhet kruspull nėpėr kalendarė. Thithmi hijet gjurmėzomi nostalgjitė se nuk dua tė ruaj asnjė copėz nga duart e tij qė mungojnė nė trupin tim. [/SIZE][/FONT] [I][B]Perkthyer dhe pershtatur nga Era [IMG]http://troll-urbano.weblog.com.pt/arquivo/solid%E3o12.jpg[/IMG] [/B][/I] |
[B]Charles Bukowski
[/B][QUOTE][B]CONFESION [/B]Esperando la muerte Como un gato Que va a saltar sobre La cama Me da tanta pena Mi mujer Ella verį este Cuerpo Blanco Rķgido Lo zarandearį una vez y luego Quizįs Otra: <<!Hank!>> Hank no Responderį. No es mi muerte lo que Me preocupa, es mi mujer Que se quedarį con este Montón de Nada. Quiero que Sepa Sin embargo Que todas las noches Que he dormido a su lado Incluso las discusiones Mįs inśtiles Siempre fueron Algo espléndido Y esas difķciles Palabras Que siempre temķ Decir Pueden decirse Ahora: Te amo.[/QUOTE] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B]RREFIM[/B] Duke pritur vdekjen Si njė mace Qė shkon e kėrcen Mbi krevat Me jep shumė dhimbje Gruaja ime Ajo do shoh kėtė Trup Tė bardhė Tė ngrirė Do ta tund njė herė dhe pastaj Kushedi Tjetra : <<Hank! >> Hanku jo Nuk do pėrgjigjet. Nuk ėshtė vdekja ime ajo qė Mė preokupon, ėshtė gruaja ime Qė do ngelet me kėtė Mal tė Asgjėsė. Dua qė Tė dijė Pa dyshim Qė ēdo natė Qė kam fjetur krah saj Duke pėrfshirė dhe diskutimet Mė tė kota Gjithmonė ishin Diēka e shkėlqyer Dhe ato tė vėshtirat Fjalė Qė gjithmonė pata frikė Tė them Mund tė thonė Tani : Tė dua.[/SIZE][/FONT] [I][B]Perkthyer dhe pershtatur nga Era [IMG]http://www.ojosdepapel.com/blogImg/144/viscontiLuchino.jpg[/IMG] [/B][/I] |
[B]Gabriela Mistral[/B]
[quote][B]Dame La Mano[/B] Dame la mano y danzaremos; Dame la mano y me amarįs. Como una sola flor seremos, Como una flor, y nada mįs. El mismo verso cantaremos, Al mismo paso bailarįs. Como una espiga ondularemos, Como una espiga, y nada mįs. Te llamas Rosa y yo Esperanza; Pero tu nombre olvidarįs, Porque seremos una danza En la colina, y nada mįs.[/quote] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B] ME JEP DOREN [/B] Mė jep dorėn dhe kėrcejmė; Mė jep dorėn dhe mė duaj si dhe unė. Si njė lule e vetme do jemi, Si njė lule dhe asgjė mė shumė. Tė njėjtin varg do kėndojmė, Nė tė njėjtin ritėm do kėrcesh si dhe unė. Si njė trup i vetėm do lidhemi, Si njė trup i vetėm dhe asgjė mė shumė. Ti quhesh Trėndafil dhe unė Shpresė; Por emrin tėnd do harrosh si dhe unė, Sepse do jemi njė vallėzim Nė njė kodėr dhe asgjė mė shumė. [/SIZE][/FONT] [B][I]Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/I][/B] [IMG]http://www.espanolsinfronteras.com/im%C3%A1genes/El%20mundo%20hispano%20-%20Buenos%20Aires%20-%20Tango%2003.jpg[/IMG] |
[B]Luis G. Urbina[/B]
[QUOTE][B]Dones[/B] Mi padre fue muy bueno: me donó su alegrķa Ingenua; su ironķa Amable: su risueńo y apacible candor. ”Gran ofrenda la suya! Pero tś, madre mķa, Tś me hiciste el regalo de tu suave dolor. Tś pusiste en mi alma la enfermiza ternura, El anhelo nervioso e incansable de amar; Las recónditas ansias de creer; la dulzura De sentir la belleza de la vida, y sońar. Del ósculo fecundo que se dieron dos seres -El gozoso y el triste- en una hora de amor, Nació mi alma inarmónica; pero tś, madre, eres Quien me ha dado el secreto de la paz interior. A merced de los vientos, como una barca rota Va, doliente, el espķritu; desesperado, no. La placidez alegre poco a poco se agota; Mas sobre la sonrisa que me dio el padre, brota De mis ojos la lįgrima que la madre me dio.[/QUOTE] [FONT="Book Antiqua"][SIZE="3"] [B]DHURATAT[/B] Babi im ishte shumė i mirė: gėzimin e tij mė dhuroi I pafajshėm ; ironinė e tij mė ofroi I pėrzemėrt: buzėqeshjen e tij dhe tė ėmblėn ēiltėrsi. Dhuratė e madhe kjo! Por, nėna ime, Mė bėre dhuratė dhimbjen e butė qė ke ti. Ti vendose nė shpirtin tim shėndetligėn butėsi Dashurinė e palodhur dhe atė nervozin, mallimin Ankthet e fshehta tė besimit; dhe ėmbėlsi Tė ndjerin e bukurisė sė jetės dhe ėndėrrimin . Nga dy njerėz qė dhanė njė puthje pjellore -Gėzimi dhe trishtimi nė njė orė dashuri, Lindi shpirti im i pa rregullt; por ti, nėnė, je Ajo qė mė dhe sekretin e paqes nė brendėsi. Nė mėshirėn e erėrave, si njė barkė e hutuar Ikėn, i lėnduar, shpirti; jo , i dėshpėruar . Pak nga pak mbytet qetėsia e gėzuar; Mė shumė mbi buzėqeshjen qė babai mė ka dhuruar, Nga sytė e mi loti qė nėna mė ka dhuruar.[/SIZE][/FONT] [I][B] Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/B][/I] [IMG]http://www.posterspoint.com/laminas/pg/g/GK2012.jpg[/IMG] |
[B]Fernando Pessoa
[/B][QUOTE][B]CUANDO ELLA PASA[/B] Sentado junto a la ventana, A través de los cristales, empańados por la nieve, Veo su adorable imagen, la de ella, mientras Pasa... pasa... pasa de largo... Sobre mķ, la aflicción ha arrojado su velo:- Una criatura menos en este mundo Y un įngel mįs en el cielo. Sentado junto a la Ventana, A través de los cristales, empańados por la nieve, Pienso que Veo su imagen, la de ella, Que no pasa ahora... que no pasa de largo... [I]Versión de Rafael Dķaz Borbón[/I][/QUOTE] [FONT="Book Antiqua"][SIZE="3"][B]KUR AJO KALON[/B] I ulur tek Dritarja Permes xhamave, te pudrosur nga debora, Shikoj imazhin e saj te adhurueshem , imazhin e saj,nderkohe Kalon kalon kalon atje tej Mbi mua,trishtimi ka perplasur velin:- Nje krijese me pak ne kete bote Dhe nje engjell me shume ne qiell. I ulur tek Dritarja, Permes xhamave, te pudrosur nga debora, Mendoj se Shoh imazhin e saj, imazhin e saj, Qe nuk kalon tani qe nuk kalon atje tej [/SIZE][/FONT] [I]Version i Rafael Dķaz Borbón[/I] [B][I]Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/I][/B] [IMG]http://carnedepsiquiatra.blogia.com/upload/20051112120928-ella.jpg[/IMG] |
[B]Fernando Pessoa[/B]
[QUOTE]"Suave, como tener madre y hermanas, la tarde rica desciende... No llueve ya, y el vasto cielo es una gran sonrisa imperfecta... Mi conciencia de tener conciencia de ti es una prez, y mi saberte sonriendo es una flor mustia en mi pecho... ”Ah, si fuésemos dos figuras en una lejana vidriera!... ”Ah, si fuésemos los dos colores de una bandera de gloria!... Estatua acéfala retirada a un lado, polvorienta pila bautismal, pendón de vencidos que tuviese escrito en el centro este lema: ”Victoria!" [I]Versión de Rafael Dķaz Borbón[/I][/QUOTE] [SIZE="3"][FONT="Book Antiqua"]Bute, si tė kishte nėnė dhe motra, mbrėmja e pasur zbret... Nuk bie mė shi, dhe qielli i paanė ėshtė njė buzėqeshje me tė meta ... Ndėrgjegjja ime qė tė kem vetėdije pėr ty ėshtė njė nder, dhe dija ime duke buzėqeshur ėshtė njė lule e vyshkur nė gjoksin tim... Ah, sikur tė kishim qenė dy figura nė njė xhamllėk tė largėt!... Ah, sikur tė kishim qenė dy ngjyra tė njė flamuri me fitore!... Statujė pa kokė e hedhur nė njė cep, stiva e pluhurosur e pagėzimit, flamur i fituesve qė kishte tė shkruar nė qendėr kėtė moto: Fitore! [/FONT][/SIZE] [I]Version i Rafael Dķaz Borbón[/I] [B][I]Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/I][/B] [IMG]http://www.kuarzo.com.ar/wallp/noche%20en%20sombras%20800x600.jpg[/IMG] |
[B]Fernando Pessoa
[/B][QUOTE][B]NO QUIERO ROSAS[/B] No quiero rosas, con tal que haya rosas. Las quiero sólo cuando no las pueda haber. æQué voy a hacer con las cosas que cualquier mano puede coger? No quiero la noche sino cuando la aurora la hizo diluirse en oro y azul. Lo que mi alma ignora eso es lo que quiero poseer. æPara qué?... Si lo supiese, no harķa versos para decir que aśn no lo sé. Tengo el alma pobre y frķa... Ah, æcon qué limosna la calentaré?... [I]Versión de F. Gutiérrez[/I][/QUOTE] [FONT=Book Antiqua][SIZE=3][B]NUK DUA TRENDAFILA[/B] Nuk dua trėndafila, pėr ti pasur ashtu kot. I dua vetėm kur nuk mund ti zgjedh Ēfarė mund tė bėj me gjėrat sot qė ēdo dorė mund ti mbledh? Nuk e dua natėn nėse agimin qė vjen nuk e ka tretur nė kaltėrsi dhe ar. Atė qė shpirti im nuk e njeh dhe mė bren ėshtė ajo qė dua tė kem sa mė parė. Pėrse?.. Nė se do ta dija, nuk do bėja dot vargje pėr tė thėnė qė akoma nuk e di. Kam shpirtin tim tė varfėr dhe tė ftohtė... Ah, me ēfarė lėmoshe do ta ngroh pėrsėri?... [/SIZE][/FONT] [I]Versión i F. Gutiérrez[/I] [B]Perkthyer dhe pershtatur nga Era [IMG]http://lcnproductions.galeon.com/rosas.jpg[/IMG] [/B] |
[B]Rosalķa de Castro [/B]
[QUOTE]Aunque mi cuerpo se hiela, me imagino que me quemo; y es que el hielo algunas veces hace la impresión del fuego. [/QUOTE] [FONT="Book Antiqua"][SIZE="3"]Edhe pse trupi im eshte duke ngrire, e ndiej qe duke u djegur jam; dhe kjo eshte ngaqe akullin nga njehere me pamjen e zjarrit e kam.[/SIZE][/FONT] [B][I]Perkthyer dhe pershtatur nga Era[/I][/B] [IMG]http://farm1.static.flickr.com/123/357156382_00168d7d84_o.jpg[/IMG] |
| Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 11:19. |
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2025, Jelsoft Enterprises Ltd.