![]() |
Migjeni, ky uragan i poezisė shqipe
[color=red][b]M I G J E N I[/b][/color]
Migjeni (pseudonimi i Millosh Gjergj Nikollės) ėshtė nga shkrimtarėt mė tė shquar tė letėrsisė shqiptare. Me njė realizėm tė thellė, tė panjohur deri atėherė nė letėrsinė tonė, ai pasqyroi jetėn e pėrditshme tė shoqėrisė shqiptare, sidomos tė shtresave tė varfėra tė qytetit e fshatit, duke demaskuar sistemin e prapambetur shoqėror si dhe fashizmin qė po kėrcėnonte Evropėn. Pėrfaqėsuesi mė i shquar i realizmit kritik, Migjeni futi nė letėrsinė tonė me njė shkallė shumė tė lartė ideoartistike, protestėn e hapur, ėndrėn pėr njė botė tė re dhe optimizmin e thellė. Migjeni lindi mė 23 tetor 1911 nė Shkodėr, nė familjen e njė tregtari tė vogėl, ku shumė shpejt vėshtirėsive ekonomike iu shtuan edhe fatkeqėsitė familjare. Kur ishte pesė vjeē, i vdiq nėna, kurse nė moshėn trembėdhjetėvjeē humbi tė atin, e mė pas vėllanė e gjyshen me tė cilėn ai ishte lidhur fort pas vdekjes sė nėnės. Kėto fatkeqėsi e bėnė Migjenin, qė vetiu ishte njė natyrė e mbyllur, tė tėrhiqej nga jeta e moshatarėve tė tij. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė Shkodėr, ai shkoi pėr tė vazhduar mėsimet nė Tivar dhe mė pas pėrfundoi seminarin teologjik tė Manastirit. Pėr njė tė ri me interesa tė gjera si Migjeni, jeta e seminarit ishte mbytėse. Nga leximet Migjeni ra nė kontakt me ide revolucionare tė kohės qė zienin nė gjithė Evropėn. Gjatė kohės qė qėndroi nė seminar, Migjeni sėmurej shpesh dhe ishte nėn kontroll tė vazhdueshėm tė mjekut, ngaqė mushkėritė e tij ishin tė dobėta dhe rezikoheshin tė prekeshin nga turbekulozi, sėmundja tipike e kohės, nga e cila i vdiq edhe nėna Nė vitin 1932 Migjeni pasi mbaroi seminarin por nuk mundi tė sigurojė njė bursė pėr tė vazhduar studimet e larta. Mbeti pa punė deri sa mė 1933 u emėrua mėsues nė Vrakė, njė fshat afėr Shkodrės. Ndėrkohė, ai kishte filluar tė botonte shkrimet e tij nė revisten "Iliria". Nė to ndihen pėrshtypjet e para, reagimi shpirtėror i Migjenit ndaj realitetit tė zymtė, ndaj mjerimit, ku ishte zhytur edhe fshati, edhe qyteti shqiptar.Ai shkroi tregime, vjersha lirike ndėr fletoret dhe revistat e vendit. Botoi nė "Pėrpjekja shqiptare", "Iliria", "Jeta dhe Kultura", "Shqypnija e re" dhe "Kuvendi Kombėtar". Nė vitin 1936 krijimet e tij poetike i pėrmblodhi nė "Vargjet e lira", qė u ndaluan nga censura. Rruga Vrakė-Shkodėr, qė ai bėntė pėrditė me biēikletė, ia keqėsoi gjendjen shėndetsore. U sėmur rėndė dhe shkoi nė Torino pėr t'u kuruar. Por nė 26 gusht tė vitit 1938 do tė mbyllte pėrgjithnjė sytė, nga tuberkulozi. U varros nė Torre Pelice, Torino. Eshtrat e tij u sollėn nė Shqipėri (Shkodėr) mė 5 shkurt 1956, ku u rivarrosėn me shumė nderim. Vepra e tij e plotė u botua nė vitet 1954, 1957, 1961 dhe pas viteve '90. *** Vazhdon me disa poezi nga Migjeni |
[color=red][b]RECITAL I MALCORIT [/b][/color]
O' si nuk kam nji grusht te forte t'i bije mu ne zemre malit qe s'bezane, ta dij edhe ai se c'do me thane i dobet - n'agoni te perdridhet si vigan i vrame, Une - lugat! SI hij'e trazueme, trashegimtar i vuetjes dhe i durimit, endem mbi bark te mallit me ujen e zgjueme dhe me klithma te paknaquna t'instinktit. Mali hesht. Edhe pse per dite mbi lekure te tij, ne loje varrimtare, kerkoj me gjete nji kafshate ma te mire... Por me rrene shaka shpresa genjeshare. Mali hesht - dhe ne heshtje qeshe. E une vuej - dhe ne vuejtje vdes! Po une, kur? heu! kur kam per t'u qeshe? Apo ndoshta duhet ma pare te vdes? O, si nuk kam nji grusht te fuqishem! Malit qe hesht mu ne zemre me ja njeshe Ta shof si dridhet nga grusht'i paligjshem... E une te kenaqem, te kenaqem tu u qesh. |
[color=red][b]LUTJE[/b][/color]
Tė lutem, o perėndi, pėr njė simfoni me tinguj t'argjantė e akorde t'artė. Tė lutem, o perėndi, pėr njė simfoni - plot dashuni tė nxehtė si tu vasha gjitė kur vlojnė ndijesitė. Tė lutem, o perėndi pėr njė simfoni tė dėfrej nė lumni t'u u pėrkundė n'ani tė bukur t'andrrimeve tė kaitėr, ku tė fantazmeve buzėt mė tėrheqin zjarrtė e mė digjen syt e flaktė. Tė lutem, o perėndi, pėr njė simfoni - e kurr, e kurr ma mos tė zgjohemi. [color=red][b]DY BUZĖ[/b][/color] Dy buzė tė kuqe, dy dėshira tė flakta, qė afshin ma thithėn, gėzimin ma fikėn, si fantazma ikėn ndėr do bota tė larta... Dy buzė tė pėrgjakta, dy dėshira tė flakta, qė afshin ma thithen nė buzė kur m'u njitėn - andjeet m'i trazuen, zemrėn ma tėrbuen, trunin ma helmuen e nė fund u mėrguen... Dy buzė tė kuqe, bukuri fatale, tė njė grueje stėrzane njė pranverė tė tanė mė mome njė pjesė zemre mė nxome, dhe gėzimin ma vodhne... Ato dy buzė tė kuqe dhe dy lotė tė mia qenė shenjat e dhimbjes kur mė vrau bukuria, kur mė zu dashunia e mė dogji rinia. |
[color=red][b]NĖN FLAMUJT E MELANKOLISĖ[/b][/color]
Nė vendin tonė kudo valojnė flamujt e njė melankolie tė trishtueshme... ... dhe askush s'mund tė thotė se kėtu rron njė popull qė ndėrton diēka tė re. Aty kėtu nė hijet e flamujve mund tė shifet njė mund, njė pėrpjekje e madhe pėrmbi vdekje pėr tė pjellė diēka tė madhe, pėr tė qitė nė dritė njė xhind! Por, (o ironi) nga ajo pėrpjekje lind vetėm njė mi. Dhe kėshtu kjo komedi na plas dellin e gazit, nsa prej marazit pėlcasim. Nė prakun e ēdo banese ku ka ndoj shenj jetese valon nga njė flamur melankolie tė trishtueshme. [color=red][b]FRYMĖZIM i PAFAT[/b][/color] Frymzim' i em i pafat, qė vjen e mė djeg mu nė gji, pėr kė po mė flet? pėr kė tė shkruej? pėrse po mė ban qė kaq tė vuej? pse vjen e mė djeg mu nė gji, frymzim' i em i pafat? Pėr tė gjorėt? pėr ata qė nuk kanė dritė? 0 frymzim' i em i ngratė, mjaft me plagė qė s'kan shėrim, leni tė dergjen nė mjerim, Njerzit s'duen ma trishtim, botės s'ia kande atė kangė tė thatė, thot se mjell njė farė tė idhtė. Far' e idhtė... far' e idhė... - 0 njerz tė bimė nga far' e ambėl! Frigė tė mos keni, pse njė kangė mund t'ju theri nė ndjesi, t'ju kujtojnė zemrėn nė gji nė ndėrgjegje dhe njė dangė... porju t'ju bajė edhe ma zi. Frymzim' i em i pafat! Shporru ktej! Nuk tė due! S'i due hovet tueja tė nalta, as fluturimet... Nėpėr balta... tė ditve tona tė shklas un due rrokė me njerzit qė rrok nata. |
[color=red][b]LAGJA E VARFUN[/b][/color]
Krahėt e zez tė njė nate pa fund e varrosėn lagjen pranė, dritė, jetė, gjallsi - askund, vetėm errsinė e skam. U harrue jeta e ditės ndėr shtresat e natės, e pagja u derdh nga parzm' e errsinės... n'andrra pėrkundet lagja. Njerzit ndėr shtėpia flejnė me gjoksa tė lakurtė e tė thatė e gratė... fėmi po u lejnė pa ushqim nė gji, pa fat, Pushojnė gjymtyrt e shkallmueme nė punėn e ditės sė kalueme, shėrohen trutė e helmueme nė gjumin e natės s'adhrueme. Veē zemrat e njerzve tė lanun me tė rektunt prralla rrfejnė: mbi barrat e jetės sė namun qė shpirt dhe korriz thejnė. Prralla mbi fėmij rrugaēa barkjashtė e me hundė tė ndyta, qė dorė shtrijnė me vjedhė, me lypė e ngihen me fjalė tė ndyta. Prralla mbi varza tė fyeme me faqe e me buzė tė thithna. Prralla mbi djelm, me tė thyeme shprese, nė burg me duer tė lidhna, tė cilt nesėr para gjyqit pėr delikt do tė pėrgjegjin, - vetėm dreqit e hyllit tė gjith fajet tash ua mbshtesin. Kėshtu lagj' e varfun pėshpritė dhe errsinės hallet tregon. Njė gjel i undshėm, me dritė tė hanės i rrejtun, kėndon. Hesht! or gjel kryengritės, i lagjės sė varfun. - Kėtu nuk zbardh pėr ty drita e dritės. i gjikuem je me ngordhė n'u. [color=red][b]VETMIA[/b][/color] Mė plak mėrzitja qė vetmiamė sjell; pėrbuzja, urrejtja tė gjith sendet m'i mbėshtjell qė kam shumė anmiq tė liq nė kėto sende pa shpirt, Nuk flasin. As sy s'kanė. Po mue mė bahet se aty janė vetėm qė tė mė plasin zemrėn. Sė paku, tė mė shajnė: I mallkuem! Sė paku, tė anė tallin: I uruem! Sė paku, tė mė kėndojnė: -I yni zot! Ose tė mė thonė: - Jeton kot! Tė flasin, tė flasin se fjalė due nė kėt vetmi me ndigjue. Ose tė mė tregojnė historinė e tyne, autobiografinė: ndoshta ty do gjej gjasim mejeten tcme pa tingllim qė nė vetmi po e kaloj - dhe s'po dij a rroj e s'rroj. Sendet heshtin. - sa tė pamėshirė! Mė bajnė dhe mue tė hesht me pahirė, pse gojė s'kanė dhe nuk flasin, aty janė vetėm tė mė plasin zemrėn teme qė po vuen dhe nė mėrzi vetveten truen |
[color=red][b]POEMA E MJERIMIT[/b][/color]
Kafshatė qė s'kapėrdihet asht, or vlla, mjerimi, kafshatė qė tė mbetė nė fyt edhe tė ze trishtimi kur shefftyra tė zbeta edhe sy tėjeshilta qė tė shikojnė si hije dhe shtrijnė duert e mpita edhe ashtu tė shtrime mbrapa teje mbesin tė tanėjetėn e vet derisa tė vdesin. E mbi ta n'ajri, si nė qesendi, therin qiellėn kryqat e minaret e ngurta, profetėnt dhe shejtėnt nė fushqeta tė shumngjyrta shkėlqejnė. E mjerimi mirfilli ndien tradhti. Mjerimi ka vulėn e vet tė shėmtueme; asht e neveritshme, e keqe, e turpshme; balli qė e ka, syt qė e shprehin, buzėt qė mė kot mundohen ta mshefin - janė fėmitė e padijes e flitė e pėrbuzjes, tė mbetunat e flliqta rreth e pėrqark tryezės mbi tė cilėn hangri darkėn njė qen e pamshirshėm me bark shekulluer, gjithmon i pangishėm. Mjerimi s'ka fat. Por ka vetėm zhele, zhele fund e maje, flamujt e njė shprese tė shkymė dhe tė coptuem me tė dalun bese. Mjerimi tėrbohet nė dashuni epshore. Nėpėr skaje t'errta, bashkė me qej, mij, mica, mbi pecat e mykta, tė qelbta, tė ndyta, tė lagta lakuriqen mishnat, si zhangė; tė verdhė e pisa; kapėrthehen ndjenjat me fuqi shtazore, kafshojnė, pėrpijnė, thithen, puthen buzėt e ndragta edhe shuhet uja, dhe fashitet etja n'epshin kapėrthyes, kur mbytet vetvetja. Dhe aty zajnė fillin tė marrėt, shėrbtorėt dhe lypsat qė nesėr do linden me na i mbushė rrugat. Mjerimi nė dritzėn e synit te kėrthini dridhet posi flaka e mekun qirini nėn tavan tė tymuem dhe plot merimanga, ku hije njerzish dridhen ndėr mure plot danga, ku foshnja e smueme qan si shpirt' i keq tu' ndukė gjitė e shterruna tė sė zezės amė, e kjo prap shtazanė, mallkon zot e dreq, mallkon frytn e vet, mallkon barrn e randė. Foshnj' e saj nuk qesh, por vetėm lėngon, e ama s'e don, por vetėm mallkon. Vall sa i trishtueshėm asht djepi i skamit ku foshnjėn pėrkundin lott edhe tė fshamit! Mjerimi rrit fėnnin nė hijen e shtėpive tė nalta, ku nuk mrrin zani i lypsis, ku nuk mund t'u prishet qetsia zotnive kur bashkė me zoja flejnė nė shtretėnt e lumnis. Mjerimi pjek fėmin para se tė burrnohet; don ta msojė t'i iki grushtit q'i kėrcnohet, atij grusht qė nė gjumė e shtėrngon pėr fytit kur fillojnė kllapitė e etheve prej unit dhe fetyrėn e fėmis e mblon hij' e vdekjes, njė stoli e kobshme nė vend tė buzqeshjes. Njė fryt kurse piqet dihet se ku shkon qashtu edhe fėmia nė bark tė dheut mbaron. Mjerimi punon, punon dit e natė tu' i vlue djersa nė gjoks edhe nė ballė, tue u zhigatun deri nė gjujė nė baltė e prap zorrėt nga uja i bahen palė-palė. Shpėrblim qesharak! Pėr qindenjė afsh nė ditė - vetėm: lekė tre-katėr dhe "marsh!". Mjerimi kaiher' i ka faqet e lustrueme, buzėt e pezmatueme, mollzat e ngjyrueme, trupin pėnnendore e njė tregtis sė ndytė, qė asht i gjikuem tė bijė nė shtrat tė vet i dytė; dhe pėr at shėrbim ka pėr tė marrė do franga ndėr ēarēafė, ndėr fėtyra dhe nė ndėrgjegje danga. Mjerimi gjithashtu len dhe nė trashigim -jo veē nėpėr banka dhe nė gja tė patundshme, por eshtnat e shtrembta e nė gjoks ndoj dhimbė, mund qė tė len kujtim ditėn e dikurshme kur pullaz' i shtėpis u shemb edhe ra nga kalbsin' e kohės, nga pesha e qiellit, kur mbi gjithēka u ndi njė i tmerrshmi za plot mallkim dhe lutje si nga fund i ferrit, ish zan' i njeriut qė vdiste nėn tra. Kėshtu nėn kambė tė randė tė zotit t'egėrsuem - thotė prifti - vdes ai qė ēon jetė tė dhunuem. Dhe me kėto kujtime, ksi lloj fatkeqėsinash mbushet got' e helmit nė trashigim brezninash. Mjerimi ka motėr ngushulluese gotėn. Nė pijetore tė qelbta, pranė tryezės plot zdrale tė neveritshme, shpirti me etje derdh gotėn nė fyt pėr me harrue nandhetenand' halle. E gota e turbull, gota satanike tu' e ledhatue e pickon si gjarpni - dhe kur bie njeriu, si gruni nga drapni, nėn tryezė qan-qeshet nė formė tragjikomike. Tė gjitha hallet skami nė gotė i mbyt kur njėqind i derdh njė nga njė nė fyt. Mjerimi ndez dėshirat si hyjet errsina dhe bajnė tym si hejt q'i ban shkrum shkreptima. Mjerimi s'ka gėzim, por ka vetėm dhimba, dhimba paduruese qė tė bajnė tė ēmendesh, qė t'apin litarin tė shkojsh fill' e tė varesh ose bahe fli e mjerė e paragrafesh. Mjerimi s'don mshirė. Por don vetėm tė drejt! Mshirė? Bijė bastardhe e etėnve dinakė, tė cilt nė mnyrė pompoze posi farisejt i bijnė lodėrtinės me ndjejt dhelparak tu' ia lėshue lypsiti njė grosh tė holl' nė shplakė. Mjerimi asht njė njollė e pashlyeme nė ballė tė njerzimit qė kalon nėpėr shekuj. Dhe kėt njollė kurr nuk asht e mundshme ta shlyejnė paēavrat qė zunė myk ndėr tempuj. |
[color=red][b]MALLI RINUER[/b][/color]
Valėt muzikore fluturojnė nga pėrndimi shkrepen e pėrtrihen pėr muret e dhomės seme, edhe mandej dridhen mbrenda nė zemrėn teme dhe zgjqjnė ndijesina qė mblue ka hini. Ndijesitė e mia me valėt muzikore shkėmbejnė puthje tė nxehta posi dy dashnorė e pa mshirė shėgjeta mė ther nė krahnor edhe mė merr malli pėrjetė ma gazmore. Malli rinuer pėrjetė ma shkumbuese flen pa fat nė mue, njė tingull pėmdimi asht ngushllim pėr mue kur mė mshtjell mashtrimi me melankolinė e vet aq trishtuese. Tingujt miqėdashės, qė nė dhomėn teme mė falin rytmin e njė dansit tė largėt, mė kujtojnė pėrqafimin e ēiftave tė shkathėt qė sjellen hirshėm nėpėr drrasa tė gėdhenme. [color=red][b]NJĖ NATĖ[/b][/color] Grue a hyjneshė, e mbėshtjellun n'errsi tė natės, zbriti nga sfera tė panjoftuna ndėr odat e mia dhe u shtrue njė fllad, njė e kandshme ndjesi, njė heshtje parathanse zemrėn don tė ma pėrpijė, vetėm qė ora kėndon kangėn e thjeshtė tė natės -jo -jo! dhe diku larg dėgjohen tingujt e kangės Grue a hyjneshė m'erdhi nga gjin' i errsinės... Qė! frymėn ia ndjej dhe zemrėn qė rreh prej fellsinės. Buzėt e njoma tė saj, Syt e zez e tė mdhaj me hamnoni vijash tė bindshme premtojnė njė dashni tė hijshme (ashtu dhe akordi i heshtjes frytin e ambėl tė marrveshtjes). Dhe njėmend! At natė vallzuen ndjesit ejona mė njė valle dėfryese, pa marrun frymė... [color=red][b]KANGA E DHIMBĖS KRENARE[/b][/color] 0 dhimbė krenare e shpirtit qė vuen dhe shpėrthen ndėr vargjet e lira... A deshte, vall, pėr t'u ngushlluem tu' e stolisė botėn me xhevahira? 0 dhimbė krenare ndėr vargjet e lira, qė kumbojnė me tinguj tė sinqertė... Vall, a do tė prekish kėnd ndėr ndijesina? Apo do vdesish si vdes gjethi nė vjeshtė? 0 kangė e dejė e dhimbės krenare... Mos pusho kurr! Por bashkė me vaje, si dy binjakė kėndoni mjerimin - se koha do t'ju bijė ngushllimin. [color=red][b]NJĖ NATĖ PA GJUMĖ[/b][/color] Pak dritė! Pak dritė! Pak dritė, o shok, o vlla. Tė lutem, pak dritė nė kėt natė kur shpirti vuen, kur tė dhemb e s'di ē'tė dhemb, e syni gjum nuk ka, urren nuk din ē'urren, don e s'din se ē'don. Pak dritė! 0 burrė! 0 hero' ngado qė tė jesh. .... Burrė qė shkatrron edhe qė ndėrton sėrish! Pak dritė vetėm, tė lutem, mshirė tė kesh, se do ēmendem nė kėt natė pa gjumė dhe pa pishė. Oh! ta kisha pishėn tė madhe edhe tė ndezun! Me flakėn e pishės nė qiellin e ksaj nate ta shkruejshe kushtrimin... Ehu Burrė i tretun Do ta shifsha vallen tande nė majė tė njė shpate. Porpishė nuk karn e vetėmjanė burrat, shokėt... Dergjem n'errsin pa gjumė dhe pa dritė... Askush s'mė ndigjon, ēirren kot mė kot... Hesht more, hesht! por qindro, o shpirt. Gjeli kėndon dhe thotė se asht afėr drita - Gjel, rren a s'rren? cila asht fjala ejote? Kur ti kėndon thonė se asht afer drita... Por un s'besoj sonte nė Ēalėt e ksaj bote. Hiqmuni qafe, mendimet Ojastėk ty tė rroki, tė pėrqafoj si shpėtimin, mė fal atė qė due: gjumin dhe andm'min e dy buzve qė pėshpėrisin ngushllimin. [b]SONET PRANVERUER[/b] Me kangė nė buzė e me hove tė reja u zgjue agimi pranveruer, largėsinat e hjedhta ka zatetė hareja, n'argjent shkėlqejnė brigjet tėrthuer. Me kangė nė buzė u zgjue agimi dhe ia kėndoi kangėn diellit t' art rrezash purpure dhe jetėdhurimi me kaltrinat e thellta nė qiellė tė kjartė. Me manushaqe nė buzė e me andje nė zemra vajzat si biluri ndėr kopshtie tė gjelbra dihasin aromat, qė lulzimi derdhi, me gji tė paprekun, ku dashnia sosė me fletza trandafilesh qė flladi sjelli dhe adhrojnė pranverėn me njė apoteozė. |
[color=red][b]EKSTAZA PRANVERORE [/b][/color]
...dhe pranvera erdhi... Nėpėr ftyra tona rrėshqiti nji gėzim dhe ndėr zemra tona ngrehi njė folė, e njėjetė e bukur, e njė jetė e rė, me dėshira tė shumta po buzqesh nė lulzim. ...dhe dallndysha erdhi... si shpirti n'ekstazė, nė hovin e shejt shtri; me qiellėn rroket, me diellin puthet, dridhen krahėt nė hare - mandej poshtė vėrsulet t'u dhurue nė cicrim pėrshndetje njė mijė. ...triumfon bylbyli... kangėtar plot magji nė gemb tė trandafiles, nė njė tempo tė marrė pėrkdheljet po shfre e kanga kumbuese, kang' e tij pa fre, asht si kangė Orfeji ndėr telat e lyrės. ...dhe vesa shkėlqen... nė njė pikė t'argjant pasqyrohet jeta tėrheqse si andrra dhe si vijzatimi ndėr orėt e hyjzimit, kur shpėrthen agimi e rrezet e arta rrėshqasin ndėr fleta. ... dhe pranvera erdhi... Nėpėr ftyra tona rrėshqiti njė gėzim dhe ndėr zemra tona ngrehi njė fole e njė jetė e bukur, e njė jetė e re me dėshira tė shumta po buzqesh nė lulzim. [color=red][b]NDESHJA[/b][/color] 0 grue, qė tė ndesha nė ditn e fatkobit tem, kur prirja njellte e syt shikojshin zi e ndjejshe veten se dhe unė jam fli tė njė ndjesi si ti. 0 gme, q'u ndeshme ditne e fatkobit tonė zemėr pėr zemėr edhe ball pėr ball e ndjesitė n'u shprehėn me mall mė njė vall': sahall... Dhe kėshtu nė rrugė tė madhe e shitme zemrėn tonė, njerzve qė vetėm njė tė pėrqeshun dhanė pėr tė e shkuen tė kėnaqun e tu' u gėzue - pse panė mfshehsinat intime tė kėsaj jetesės sonė. E na, dhe njė dhimbė tė sinqertė tue ndijė, vuejshim me zemėr tė ndrydhun si dy fėmijė tė humbun ndėr vise tė hueja natėn, vonė, o grue, q'u ndeshme nė ditn e fatkobit tonė. [color=red][b]KANGA E RINIS[/b][/color] Rini, thueja kangės ma tė bukur qė di! Thueja kangės sate qė tė vlon nė gji. Nxirre gėzimin tand' tė shpėrthejė me vrull... Mos e freno kangėn! Le tė marri udhė. Thueja kangės, rini, pash syt e tu... Tė rroki, tė puthi kanga, tė nxisi me dashnu me zjarrm tand, rini... Dhe tė na mbysi dallga prej ndjenjash tė shkumbzueme q'i turbullon kanga. Rini, thueja kangės dhe qeshu si fėmi Kumbi i zanit te pėrplaset pėr qiellė dhe tė kthejė prap te na - se hyjt ta kanė zili e na tė duem fort si tė duem njė diell. Thueja kangės, Rini! Thueja kangės gėzimplote! Qeshu, rini! Qeshu! Bota asht e jote. [color=red][b]KANGA E TĖ BURGOSUNIT[/b][/color] Nėpėr hekra tė kryqzuem tė dritores seme shof qiellėn tė coptueme nė katėrdhetė copė edhe shof diellin sa njė pare serme - aq larg asht qielli nga e emja gropė. E kjo gropė e eme e ka emrin burg. E dini se burgu nuk asht pėr dėfrim. Prandaj burg' i em asht shum i ultė dhe mė bani palmuē dhe mė mbyti nė trishtim. Hekrat e kryqzuem dhe ndėrgjegj' e eme, dy anmiq tė betuem, luftojnė dit' e natė; por hekr' i fortė e mund ndėrgjegjen teme dhe nė dėshprim pėrplasem si njė qen i ngratė. E kur nata vjen dhe xhixhillojnė hyjt gėzohem fort, se hekrat nuk m'i kryqzojnė syt', por t'u sjellmen mbrapa shof dritėn e smutė edhe hijėn teme tu' u zgjatė nė murt si njė kėrcnim ligji, posi njė dajak. Dhe atėher tėrbohem dhe urrej pa masė dritėn, hijėn, vetėn, muret edhe hekrat edhe e ndjej vetėn lua tė ndryem nė kafas. Nėpėr hekra tė kryqzuem tė dritores seme shof qiellėn tė coptueme nė katėrdhetė copė dhe zemra e eme ndien po aq tė breme nė mes tė katėr murve sii nė njė gropė |
[color=red][b]A do qymyr , Zotni? [/b][/color]
Dy thas qymyr mi kal. Prane, malsorja. Trotuari me bllok dyqanesh djathtas, ashtu edhe majtas. Kali dhe malsorja ne parakalim. Qymyri ne konkurs. Shikon Njeriu - artist dhe ia prish syte kjo dis'harmoni. Nje disonance e vrazhde. Malsorja i fryn hundet, prodhimin e njesh per trotuar dhe gishtat i fshin per xhublete. Veprim i thjeshte, por motiv delikat per nje piktor. Thupra ne dore te malsores zhgrryhet pertoke dhe shkruen nje vije kilometric gjate rruges. Qashtu malsorja nenvizon mendimet e veta. - A do qymyr, zotni? - Sa? - Dymbedhjete leke... Po ndalu, thuej ti sa. Pse po ik? - Ne ket vape dymbedhjete leke? - pyet nje tjeter tue perqeshe. - Po sa jep ti, pra? - Jo, mue nuk me duhet. "Vertet vape ban. Pa kujt i duhet qymyri. Po e mbaj dhjete leke", mendon malsorja dhe ec neper hije rruges se qytetit. Kali leviz ne symbylle. Ndoshta andrron. Tash ne pleqni andrron dashin e dikurshme te peles. Malsorja s'e nget. Nuk e trazon ne knaqsi te tij te pamvarshme. Asht duruesae. Kur dalin ne diell, perdhe zhgrryhet nje hije. Dy hije. Dy hije te ngaterrueme, te kaperthyeme, hija e kalit dhe hija e malsores. Nuk mund ti dallojsh keto dy hije. Nuk mund t'i keputish. Njana pa tjetren nuk shkojne. S'kane vlere. Se vetem bashke perbajne nje tansi. Nje tyansi jetsore. Krk- kkk kthehet qymyri ne shpine te kalit, krkk, krkkk, krk dhe krismat monotone te patkonjve te kalit, qe ndeshin per gure. Malsorja con kryet. Shikon diellin... koha me u nise. Me u kthye ne malsi. E qymyri s'u shit. Vendosi ta japi ma lire. - O ti djale, sa asht sahati? - Djaloshin e terheq bukuria e malsores. Miqesisht i afrohet dhe i thote sa asht ora. E pyet sa e mban qymyrin. Ban pazarllek, edhe pse s'ka qellim ta bleje. Por malsorja asht e bukur dhe e re. Pse mos te kuvendoje pak me te? "Asht e ndyte, - konstaton djaloshi. Sa teveqele jane keto katundaret. Nuk te kuptojne. Duhet me i thane... dhe ate qe nuk thohet." Keshtu mendon djaloshi dhe e shikon malsoren si bir zotnie sherbtoren e re te veten. "Teveqele! Teveqele! S'kupton asgja!". Dhe djaloshi shkon ne pune te vet. E malsorja fillon te shqetesohet per kthimin ne malsi. Shikon diellin, si gjithnji po afrohet nga perndimi. Si ka per tu kthye ne malsi neper terr? Me te vertete, ajo nuk dron prej lugetenve dhe bubazhelave por... t'ishte plake nuk do kishte aspak frige, por... Kujtohet si nja dy tri heresh i jane vu mbrapa do njerez, dhe se pari se c'lypshin prej saj... Pra, nuk i dron bubazhelat si qytetaret, por njerezit... Njerezit i ka ajo frige. E pse? Pse asht e re dhe pak e bukur. - Nje dhimbe e kandshme shtrengon zemren e malsores. - Sa e ke at qymyr fisnike? Malsorja siellet. E njef njeriun q'e pyet. Ia ka shite edhe nji here qymyrin. I thote: - Tete leke! - Jo, shtrenjte e ke... Me ke idhnjue ate dite, - i thote njeriu dhe shikon majtas e djathtas. Malsorja qeshet, disi e turpnueme. E mshef ftyren. Kuqet. Malsorja qeshet, disi e turpnueme. E mshef ftyren. Kuqet. Nuk i con syte ne njeriun. Pyet e frigueme: - Sa per ty pra? - Pese! - Merre shtate! - Hajde per gjashte! Malsorja rri pezull. Mendohet. Shikon diellin - Ia pash hajrin! - thote, dhe i shkon mbrapa blesit. E ai njeri q'aty , ai qe tash po ec perpara saj, peshon shume rande ne kujtesen e malsores, e cila kuqet e skuqet nga turpi. [color=red] [b] VETVRASJA E TRUMCAKUT [/b][/color] Dhe trumcaku vuente nga melankolia. U lind ne nji vend me te vertete te shkrete. Ne vend te barit bijshin qimet e derrit; e ne vend te pemve - brinat e shtazes parahistorike. Dhe ne ket natyre - e cila nuk mund te quhet natyre - kush mund te mos bahet melankolik? Dihet se nje trumcaku s'i duhet shume per jete, por natyra , e cila nuk ishte natyre, s'i epte as aq. Mos pyetni si e tek u gjet trumcaku n'at vend, dhe si e tek u gjet njeriu ne ket pike kozmike; nuk e dijme shume. Hipoteza dhe andrra. Miliona vjetesh dhe nje fjale goje, si pershembull: "...te bahet drite! Dhe drita u ba! - A shifni nje fjale magjike! Hokus-pokus! Sa bukur! Dhe une thash te bindet trumcaku, ne nje vend ku ne vend te barit bijne qimet e derrit e ne vend te pemve - brinat e shtazes parahistorike. Nje here trumcaku qendroi mbi nje brene. U merzit te shikoje qimet e derrit, u merzit te fluturoje prej brenes mbi brene. Nga merzia dhe idhnimi mbylli syt. Ra ne pikllim melankolik. Njeriu me temperament melankolik asht inteligjent. E inteligjenca ka kuptim ma te hapet te fjales, pakkujt i solli qetsi dhe te mire. Dhe trumcaku ne maje te brenes e ne kulm te melankolis, vendosi te vritet. Plot ironi filozofike shikonte rreth perqark vetes e vendimi i patundun mirfilli pasqyrohej nder syt e tij te deshperuem. Cicerroi nje here, cicerroi dy here, cicerroi tri here. Mandej nje crrrrr e gjate e plot mallengjimishte, porosia e tij e fundit. Testamenti i dhimave te tij. Dhe, pa u dhane kraheve, kecej prej brenes... ra mbi nje qime te derrit, te gjate e te mprehte si thika, dhe u ngul mbi te. Trumcaku i ngulun mbi nje qime te derrit. Me krahet dhe puplat e tij lodronte era dhe e sjellte rreth qimes, si sillet gjeli metalik ne maje te oxhaqeve tona. Atbote frynte veri. C'ka jane keto kapercime logjike! Ka me bertite ndokush. Po, lexues i dashtun e jo i ceket. Po! A pak kemi kapercime logjike, morale dhe dogmatike ne boten tone reale? Pse po zemrohe dhe po don me me gjykue, per disa kapercime logjike askuj damsjellese? [color=red][b] ZOTI TE DHASHTE [/b][/color] Dikush trokit ne dere... - Kush a? - A po na fal ndoj send, zoje? - Zoti te dhashte! - Me fal ndoj send, te dhashte Zoti shendet... - Hajt! Zoti te dhashte! Por lypesi e di se c'domethane "Zoti te dhashte": Mos me pas kurr, mos me ngran kurr. Prandej me ma teper fuqi i bie deres. E tash permrenda asht zani ma i rrepte: - Hajt more! Zoti te dhashte! A merr vesht? Lypsi doemos i duhet me marre vesht. E len ate dere, msyn te dyten, te treten, te katerten, e keshtu me rradhe, te gjitha dyert e asaj rruge. Kjo rruge sot per sot asht fusha e veprimit te tij. Neser asht ndoj rruge tjeter. Fushat e veprimit te qytetarit tone jane te ndryshme. Dhe ndryshojne njena nga tjetra, sic ndryshon parajsa nga ferri, me te gjithe variacionet piktoreske dhe mallengjyese. E lypsit, qe trokit nga dera ne dere, diku ia falin ndoj send, diku i thote zoja e shtepise: "s'kam besa" - dhe lypsi athere asht i bute, shkon tue mbajt mend kete dere, me ardhe ndoj dite tjeter. Por at "Zoti te dhashte" lypsi s'e duron; s'don ta degjoje. Ai e din mirfilli se c'do me thane "Zoti te dhashte". Edhe ate, i cili percjell me keto dy fjale, ai fillon ta mnije. Kurr ai s'i ka ndame keto dy fjale njenen nga tjetra. Kudo qe degjon fjalen "Zot", ai pa dashje ia shtonte ate "te dhashte" dhe ne tru te tij u krijonte dicka qe s'kuptohet e qe mnihet. Se ai ishte i sigurt se "Zoti te dhashte" domethane tallje. Nje dite, me nje buzeqeshje ironike, duel lypsi nga nje ndertese me kryq ne maje, se aty kishte veshtrue keto fjale: "Zoti qe kujdeset per zoqte e qielles, s'ka me i lane njerezit te vdesin nga uja". Hee - thoshte lypsi tue dale - sot nuk asht njashtu. Zoti ndoshta kujdeset pet trumcake edhe priftent, por per mue s'e besoj. Mue dhe shoket e mi, po na harron bota e si mos te na harroje Zoti, qe s'na ka parasysh. Por thone, se Zoti... ketu lypsi preu mendimet dhe shpejtoi mbrapa nje plaku me bastun. - Zotni, te lutem, me fal ndoj send... - Zoti te dhashte! Lypsi shtrengoi dhambet per ta ndale gjuhen, e cila ishte gati te kaloje kufirin e bjerzis. Shtrengoi dhe grushtat, e thonjt qe tash sa kohe nuk i kishte te preme, iu ngulen ne dhanat e duerve. Perpara vetes nuk shef asgja tjeter, vec objekte mnie. I bjen nder mend, koha kur s'ka pase nevoje me lype. Perkundra. Kujtohet si i ka ndihmue lypsat qe vijsnin dite shtune ne prakun e dyqanit te tij, kur ishte farktar... E sot? Atij pak kush i ndihmon, pse jane shume lypsa. Kujt i epet ma pare? Arsyetonte lypsi se fundi. Por mnia vetvetiu, pa arsye, rritej e pushtonte zemren e trunin e tij dhe m'at cast donte te shfreje ne nje menyre makatare tue rrahe hekurin e kuqun. E kur nuk ka hekur dhe cekic. Puna del e dyshimte dhe e rrezikshme. Prandaj me taktik, zotni, mos thoni "Zoti te dhashte!". |
MBAS TRYEZĖS
Njė grupit Kėshtu ne tė rinjve na kalon nata: Pranė tryezės meremer-falso, me gotė tė plotė a boshe, me kujdes tė madh ndejun (si e lyp dans-edukata), tė ngrehun, tė ngrimė, tė stolisun e ftyrash tė qindisun me pudėr, karmin... jo? - por me pėrshtypje tė mirė qė na e sjell zojusha e bukur dhe me hir tu' na buzqeshė ambėl, buzėsh tė kuqe si gjaku, nsa gjit' i majen, dridhen - ftyra kuqet, zbehet... e nė secilin prej nesh nė fund ka njė shpresė kėndedhet dhe na shtrėngon laku... - Qashtu ndejė, tu' e vrejtun, ēojmė biseda tė ndryshme serioze, t'urta, por ma shpesh tė dyshueshme, me gjuhė tė bukur, tė zgjedhun, mbi ngjarje tė ra flasim e prej njė dėshirės pa mshirė tė gjithė pėlsasim. Ngushllim! - se zonjusha na i din mirėi hallet, prandej aq me andje, bukur, kėrcen vallet. Jonet muzikore derdhen, rrkaj derdhen, lėmojnė ata qė nė valle sjellen, nė hare sjellen, lėmojnė tryezėn, gotat, veshjet tona, ndjenjat e fantazis sonė, i hapen ylber-velat... Por befas, tė njėjones sė panjoftun tingllimi, sė cilės asht te hyu i bukuris trillimi, krahnorėt n'i pėrkdheli dhe n'i piskoi zemrat, gjatė korrizit tė thennėt zbresin fill te themr; - Qashtu vuejmė, dėfrejmė... Jetėn adhurojmė, nsa drita shkėlqejnė zojushėn shikojmė dhe n'andrrim vallzojmė... Rishtas, me plot dashje, vallet ndiqen, ndiqen Vash e djalė pėrputhen mbrend dy zemra digjen, por me u puthė - nuk puthen! |
[B]TE BIRTE E SHEKULLIT TE RI[/B]
Na te birte e shekullit te ri, qe plakun e lame ne shejtnin e tij e cuem grushtin per me luftue nder lufta te reja dhe me fitue Na te birte e shekullit te ri, filizat e nje toke se rimun me lot, ku djerse e ballit u diktonte kot se dheu yne qe kafshate e huej dhe ne marrzi duhej shum shtrejte t`u paguhej Na te birte e shekullit te ri, vllazen te lindun e te rritun ne zi, kur tinglloi cast` i yne i mbrame edhe fatlume ditem me thane : S`duem me humbe Ne loje te pergjakte te historis njerzore, jo! jo! s`i duem humbjet prore duem ngadhnim! ngadhnim , ndergjegje dhe mendimi te lire! S`duem , per hir te kalbsinave te vjetra , qe kerkojne shejtnim ; te zhytemi prap ne pellgun e mjerimit qe te vajtojme prap kangen e trishtimit, kangen monotone , pa shpirt , te skllavnis- te jem` nje thumb i ngulun nder trute e njerzis. Na te birte e shekullit te ri, me hovin tone e te ndezun peshe, nder lufta te reja kemi m`u ndeshe dhe per fitore kem` me ra fli. |
Migjeni
[LEFT][B][SIZE=2]Poema e Mjerimit[/SIZE][/B]
[SIZE=2]Kafshatė qė s'kapėrdihet asht, or vlla, mjerimi, kafshatė qė tė mbetė nė fyt edhe tė zė trishtimi kur shef ftyra tė zbeta edhe sy tjeshilta qė t'shikojnė si hije dhe shtrijnė duert e mpita edhe ashtu tė shtrime mbrapa teje mbesin tė tan jetėn e vet derisa tė vdesin.[/SIZE] [SIZE=2]E mbi ta n'ajri, si nė qesendi, therin qiellėn kryqat e minaret e ngurta, profetėnt dhe shejtėnt nė fushqeta tė shumngjyrta shkėlqejnė. E mjerimi mirfilli ndien tradhti. Mjerimi ka vulėn e vet t'shėmtueme, asht e neveritshme, e keqe, e turpshme, balli qė e ka, syt qė e shprehin, buzėt qė mė kot mundohen ta mshefin - janė fėmitė e padijes e flitė e pėrbuzjes, t'mbetunat e flliqta rreth e pėrqark tryezės mbi t'cilėn hangri darkėn njė qen e pamshirshėm me bark shekulluer, gjithmon i pangishėm.[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi s'ka fat. Por ka vetėm zhele, zhele fund e majė, flamujt e njė shprese t'shkyem dhe tė coptuem me t'dalun bese.[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi tėrbohet n'dashuni epshore. Nėpėr skaje t'errta, bashkė me qej, mij, mica, mbi pecat e mykta, t'qelbta, t'ndyta, t'lagta lakuriqen mishnat, si zhangė; t'verdhė e pisa, kapėrthehen ndjenjat me fuqi shtazore, kafshojnė, pėrpijnė, thithen, puthen buzėt e ndragta edhe shuhet uja, dhe fashitet etja n'epshin kapėrthyes, kur mbytet vetvetja. Dhe aty zajnė fillin t'marrėt, shėrbtorėt dhe lypsat qė nesėr do linden me na i mbushė rrugat.[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi nė dritzėn e synit t'kėrthinit dridhet posi flaka e mekun e qirit nėn tavan t'tymuem dhe plot merimanga, ku hije njerzish dridhen ndėr mure plot danga, ku foshnja e smume qan si shpirt' i keq tu' ndukė gjitė e shterruna t'zezės amė, e kjo prap shtazanė, mallkon zot e dreq, mallkon frytn e vet, mallkon barrn e randė. Foshnj' e saj nuk qesh, por vetėm lėngon, e ama s'e don, por vetėm mallkon. Vall sa i trishtueshėm asht djepi i skamit ku foshnjėn pėrkundin lot edhe tė fshamit! [/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi rrit fėmin nė hijen e shtėpive tė nalta, ku nuk mrrin zani i lypsis, ku nuk mund t'u prishet qetsia zotnive kur bashkė me zoja flejnė nė shtretėnt e lumnis.[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi pjek fėmin para se tė burrnohet, don ta msojė t'i iki grushtit q'i kėrcnohet, atij grusht qė n'gjumė e shtėrngon pėr fytit kur fillojnė kllapitė e etheve prej unit dhe fetyrėn e fėmis e mblon hij' e vdekjes, njė stoli e kobshme nė vend tė buzqeshjes. Nji fryt kur s'piqet dihet se ku shkon qashtu edhe fėmia n'bark t'dheut mbaron. [/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi punon, punon dit e natė tu' i vlue djersa nė gjoks edhe nė ballė, tue u zhigatun deri n'gjujė, n'baltė e prap zorrėt nga uja i bahen palė-palė. Shpėrblim qesharak! Pėr qindenjė afsh nė ditė - vetėm: lekė tre-katėr dhe "marsh!".[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi kaiher' i ka faqet e lustrueme, buzėt e pezmatueme, mollzat e ngjyrueme, trupin pėrmendore e njė tregtis s'ndytė, qė asht i gjikuem tė bijė nė shtrat vet i dytė, dhe pėr at shėrbim ka pėr tė marrė do franga ndėr ēarēafė, ndėr fėtyra dhe nė ndėrgjegje danga. [/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi gjithashtu len dhe n'trashigim -jo veē nėpėr banka dhe nė gja tė patundshme, por eshtnat e shtrembta e n'gjoks ndoj dhimbė, mund qė t'len kujtim ditėn e dikurshme kur pullaz' i shpis u shemb edhe ra nga kalbsin' e kohės, nga pesha e qiellit, kur mbi gjithēka u ndi njė i tmerrshmi za plot mallkim dhe lutje si nga fund i ferrit, ish zan' i njeriut qė vdiste nėn tra. Kėshtu nėn kambėt'randė t'zotit t'egėrsuem - thotė prifti - vdes ai qė ēon jetė tė dhunuem. [/SIZE] [SIZE=2]Dhe me kėto kujtime, ksi lloj fatkeqėsinash mbushet got' e helmit nė trashigim brezninash. Mjerimi ka motėr ngushulluese gotėn. Nė pijetore tė qelbta, pranė tryezės plot zdrale tė neveritshme, shpirti me etje derdh gotėn n'fyt pėr me harrue nandhetenand' halle. E gota e turbull, gota satanike tu' e ledhatue e pickon si gjarpni- dhe kur bie njeriu, si gruni nga drapni, nėn tryezė qan-qeshet nė formė tragjikomike. Tź gjitha hallet skami n'gotė i mbyt kur njiqind i derdh njė nga njė nė fyt. Mjerimi ndez dėshirat si hyjet errsina dhe bajnė tym si hejt q'i ban shkrum shkreptima.[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi s'ka gėzim, por ka vetėm dhimba, dhimba paduruese qe t'bajnė t'ēmendesh, qė t'ap in litarin tė shkojsh fill' e t'varesh ose bahe fli e mjerė e paragrafesh. [/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi s'don mshirė. Por don vetėm tė drejt! Mshirė? Bijė bastardhe e etėnve dinakė, t'cilt n'mnyrė pompoze posi farisejt i bijnė lodėrtinės me ndjejt dhelparak tu' ia lėshue lypsiti njė grosh tė holl' n'shplakė.[/SIZE] [SIZE=2]Mjerimi asht njė njollė e pashlyeme n'ballė tė njerzimit qė kalon nėpėr shekuj. Dhe kėt njollė kurr nuk asht e mundshme ta shlyejnė paēavrat qė zunė myk ndėr tempuj.[/SIZE] [/LEFT] |
Titulli: Migjeni
[LEFT][LEFT][B][SIZE=2]Nėn flamujt e melankolisė[/SIZE][/B]
[B][SIZE=2][/SIZE][/B] [/LEFT] [SIZE=2]Ne vendin tone kudo valojne flamujt e nje melankolie te trishtueshme... ...dhe askush s'mund te thote se ketu rron nje popull qe nderton dicka te re. Aty ketu ne hijet e flamujve mund te shifet nje mund, nje perpjekje e madhe permbi vdekje per te pjelle dicka te madhe, per te qite ne drite nje xhind! Por,(o ironi) nga ajo perpjekje lind vetem nje mi. Dhe keshtu kjo komedi na plas diellin e gazit, nsa prej marazit pelcasim. Ne prakun e cdo banese ku ka ndonj shenj jetese valon nga nje flamur melankolie te trishtueshme.[/SIZE] [/LEFT] |
Titulli: Migjeni
[LEFT][B][SIZE=2]Dy buzė... [/SIZE][/B]
[SIZE=2]Dy buzė tė kuqe, dy dėshira tė flakta, qė afshin ma thithėn, gėzimin ma fikėn, si fantazma hikėn ndėr do bota tė larta... Dy buzė si tėpėrgjakta, dy dėshira tė flakta, qė afshin ma thithėn nė buzė kur mu njitėn andjet m'i trazuen, zemrėn ma tėrbuen, trurin ma helmuen e nė fund u mėrguen... Dy buzė tė kuqe, bukuri fatale, tė njė gruaje stėrzane njė pjsė zemre mė nxorne, njė pranverė tė tanė mė morne dhe gėzimin ma vodhne... Ato dy buzė tė kuqe dhe dy lote tė mija qenė shenja tė dhimbjes, kur mė vrau bukuria, kur mė zu dashunia e mė dogji rinia.[/SIZE] [/LEFT] |
Titulli: Migjeni
[LEFT][B][SIZE=2]BALADĖ QYTETSE[/SIZE][/B]
[SIZE=2]Mbramė qiella dhe hyjt e vramė njė ngjarje tė trishtueme panė: Hije... jo! - por njė grue me ftyrė tė zbetė edhe me sy tė zez si jeta e saj, me buzėn tė vyshkuna nė vaj, me plagė nė gjoks e stolisun me veshje dhe me shpirt tė grisun, me hije grueje, njė kens kėso bote, njė fantom uje vallzonte valle nė rrugė tė madhe. Dy hapa para, dy hapa mbrapa me kambė tė zbathun, me zemėr tė plasun. Dy hapa djathtas, dy hapa majtas, me flokė tė thime, me ndjesi tė ngrime. (Dikur, kur gjit' e saj me kreni shpėrtheheshin n'aromė, kur ish e njomė - atėherė e dashunojshin shum zotni. E sot?) Jeta e saj asht kjo vall' e ēmendun nė rrugat e qytetit tonė, njė jetėn e fikun, njė jetė e shterun, shpin i molisun, zemėr e therun, njė za vorri, njė jehonė qė vallzon natėn vonė nėpėr rrugat e qytetit tonė.[/SIZE] [/LEFT] |
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 10:45. |
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2025, Jelsoft Enterprises Ltd.