Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
|
Komentimi i kaptinės Kurejsh
Komentimi i kaptinės Kurejsh
1. (Allahu e zhduku ushtrinė qė synoi shkatėrrimin e Qabesė) Pėr hir tė (harmonisė ndėrmjet) kurejshėve dhe marrėveshjes sė tyre (me fiset e tjera),
2. marrėveshjes pėr sigurinė (qė e gėzonin) gjatė udhėtimeve tė tyre, dimėr e verė,
3. atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė),
4. i Cili i ushqeu kur ishin nė skamje-uri dhe i siguroi nga frika (e ēdo armiku).
Kaptina Kurejsh ėshtė kaptinė mekase, ka gjithsej 4 ajete dhe ka zbritur pas kaptinės Et-Tin
Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: Ka zbritur surja (Li Ilafi kurejshin
) nė Mekė.[1]
Nė anėn tjetėr, Dahhaku dhe Kelbiu transmetojnė se kjo kaptinė ka zbritur nė Medinė[2], por njė transmetim i tillė nuk ėshtė i qėndrueshėm, sepse dihet sigurisht dhe, pėr kėtė tė gjithė dijetarėt e tjerė janė kompaktė, se kjo kaptinė ka zbritur nė Mekė.
Disa dijetarė, si Ubejje bin Kabi kėtė sure e konsiderojnė si vazhdimėsi tė sures El-Fil. Ubejje pohimin e vet e mbėshtet nė njė transmetim nga Amr bin Mejmun el Ezdiu, i cili ka thėnė: E kam falur namazin e akshamit pas Omer ibnul Hattabit r.a., kur ai nė rekatin e parė kėndoi kaptinėn Ve-t-Tini ve-z-Zejtuni
kurse nė tė dytin Elem tere kejfe... dhe Li Ilafi Kurejshin..., pa i ndarė kėto dy kaptina me besmele[3] Sidoqoftė, dihet fare me siguri se kaptina Kurejsh ėshtė kaptinė nė vete dhe po ashtu dihet se nė mes kaptinės El-Fil dhe asaj Kurejsh kanė zbritur edhe nėntė sure tė tjera, kurse nė Mushaf janė radhitur njėra pas tjetrės pėr shkak tė lidhmėrisė dhe vazhdimėsisė tematike[4].
Emėrtimi i kėsaj kaptine
Kaptina ėshtė emėrtuar me emrin e kurejshėve, sepse nė tė bėhet fjalė vetėm pėr ata, pėr marrėveshjen, traditėn dhe sigurinė e tyre gjatė dy udhėtimeve tė famshme qė bėnin pėr tregti: nė Jemen gjatė dimrit, kurse nė Sham[5] gjatė verės.
Nga mufessirėt kjo sure njihet edhe me emrin El-Ilaf
Meqenėse nė kėtė kaptinė bėhet fjalė pėr kurejshėt, atėherė ėshtė e udhės tė themi disa fjalė pėr kėtė fis tė njohur arab, fis nga gjiri i tė cilit doli edhe i Dėrguari i fundit, Muhammedi a.s.
Kurejshėt janė bijtė e Benu Nadr bin Kinane bin Huzejme bin Mudrike bin Iljas bin Medarit, d.t.th. vetėm ata qė janė tė lindur prej bijve tė Nadrit, quhen kurejshė.
Kurejshėt kanė qenė fisi mė i njohur nė Gadishullin Arabik. Vetė fakti se ishin nė fqinjėsi me Qabenė, ndikonte qė tė gjitha fiset e tjera arabe tė kishin njė respekt shumė tė madh ndaj tyre. Ky nderim ndaj tyre gjeti shprehjen sidomos pas shkatėrrimit tė ushtrisė sė Ebrehesė, ku u shfaq mrekullia e Allahut nė asgjėsimin e tyre nga tufa zogjsh, dhe prej atėherė kurejshėt njiheshin si popull i mbrojtur prej Allahut ose si fqinjė tė Shtėpisė sė shenjtė.
I Dėrguari i Allahut nė lidhje me vlerėn e kurejshėve, nė njė hadith qė pėrcjell Ummi Haniė, e bija e Ebu Talibit, ka thėnė: Allahu i dalloi kurejshėt nga tė tjerėt me shtatė cilėsi qė nuk i janė dhėnė askujt para tyre dhe as do ti jepen dikujt pas tyre: Pejgamberia ėshtė tek ata, hilafeti ėshtė tek ata (d.t.th. halifėt e parė do tė jenė prej tyre-sqarim yni), veshja e Qabesė ėshtė tek ata, dhėnia ujė haxhinjve ėshtė tek ata, ngadhėnjyen me ndihmėn e Allahut ndaj ushtrisė sė pronarėve tė elefantėve dhe tė vetmit ata e adhuruan Zotin pėr shatė vjet, (nė njė transmetim tjetėr pėr dhjetė vjet), kur tė tjerėt nuk e adhuronin (fjala ėshtė pėr tė parėt nė Islam si Ebu Bekri, Aliu, etj.-sqarim yni), dhe enkas pėr ta (nė emėr tė kurejshėve) ka zbritur njė kaptinė e posaēme nga Kurani, nė tė cilėn nuk pėrmendet askush tjetėr pėrveē tyre.[6]
Njė hadith me kuptim shumė tė ngjashėm me kėtė, e transmetojnė nga Zubejr bin Avvami edhe Taberaniu, Ibn Asakiri dhe Ibn Merdevije, tė cilin Ibn Hibbani e konsideron si tė besueshėm dhe tė fortė.[7]
Po ashtu transmeton Muslimi me senedin e tij nga Pejgamberi a.s. tė ketė thėnė: Allahu dalloi fisin Kinan nga bijtė e Ismailit, dalloi fisin Kurejsh nga Kinanėt, nga Kurejshėt dalloi lozėn e Hashimit, kurse mua mė dalloi nga familja beni Hashim[8]
Lidhmėria e kėsaj kaptine mė atė paraprake El-Fil
Lidhmėria mes kėsaj sureje dhe asaj paraprake El Fil, ėshtė shumė e madhe, madje mund tė themi fare transparente.
Allahu xh.sh. nė suren El Fil na tregoi se si shkatėrroi ushtarėt e Ebrehesė, tė cilėt kishin ardhur ta shkatėrronin Qabenė, si e mbrojti Ai Shtėpinė e shenjtė pėr hir tė kurejshėve dhe pėr hir tė faktit se nga mesi i tyre atė vit do tė lindte mė i zgjedhuri i njerėzisė-Muhammedi a.s., i cili mbi supet e veta do ta bartte pėrgjegjėsinė e Fjalės sė Allahut si misionin e fundit hyjnor tė Qiellit drejtuar Tokės.
Fundi i kaptinės El-Fil :Dhe i bėri ata si njė gjeth i grimcuar (i pėrtypur)!, ndėrlidhet fuqishėm me fillimin e kaptinės Kurejsh: (Allahu e zhduku ushtrinė qė synoi shkatėrrimin e Qabesė) pėr hir tė (harmonisė ndėrmjet) kurejshėve dhe marrėveshjes sė tyre (me fiset e tjera).
Vetė shkronja Lam nė ajetin Li Ilafi Kurejshin ėshtė Lamu-l-akibeti-Lam vazhdues-pasues dhe vetvetiu tregon pėr njė vazhdimėsi tematike, kur ėshtė fjala pėr ngjarjen nga surja paraprake. Kėtė mendim e pėrkrahin Ferrai dhe shumica dėrrmuese e dijetarėve[9]. Kėtė mendim e pėrkrahin po ashtu edhe Ibni Kutejbe, Sharaviu etj.
Koment:
įöÅöķįóĒŻö ŽõŃóķśŌņ ÅöķįóĒŻöåöćś ŃöĶśįóÉó ĒįŌųöŹóĒĮö ęóĒįÕųóķśŻö
1. (Allahu e zhduku ushtrinė qė synoi shkatėrrimin e Qabesė) Pėr hir tė (harmonisė ndėrmjet) kurejshėve dhe marrėveshjes sė tyre (me fiset e tjera),
2. marrėveshjes pėr sigurinė (qė e gėzonin) gjatė udhėtimeve tė tyre, dimėr e verė,
Kaptina Kurejsh fillon me fjalėt: Li Ilafi Kurejshin
. Komentatorėt, pa dallim sė pari janė pėrpjekur tė deshifrojnė kuptimin e vėrtetė tė pjesėzės Li apo tė shkronjės Lam nė fillim tė kėsaj kaptine. Ata rreth kėsaj shkronje dhe lidhmėrisė sė saj, kanė dhėnė tri mendime. Mė parė cekėm mendimin e parė tė Ferrait dhe tė xhumhurit tė dijetarėve, se ky Lam simbolizon Lamin vazhdues-pasues, i cili bėn ndėrlidhjen kuptimore tė kėsaj sureje me atė paraprake. Mendimi i dytė rreth kuptimit tė kėtij Lami, ėshtė ai tė cilin e pėrkrahin Zuxhaxhi, Kesaiu, Ibn Xherir et-Taberiu dhe Ahfeshi, tė cilėt mendojnė se Lami nė fillim tė kėsaj sureje, nėnkupton ēudinė-habinė, do tė thotė ēudituni pėr mundėsinė qė u ėshtė dhėnė kurejshėve nga ana e Allahut xh.sh. pėr kėto udhėtime tė tyre dimėr e verė, kurse kėta pėr ēdo ditė e mė tepėr po zhyten nė kufėr e mosbesim edhe mė tė thellė[10]; kurse mendimi i tretė ėshtė ai i dijetarėve si Halil bin Ahmed, Sibevejhi, Zemahsheriu, Sabuniu etj. tė cilėt mendojnė se Lami kėtu ėshtė kushtėzues dhe ka lidhje me fjalėn Fel-jabudu-le ta adhurojnė!, nė ajetin e tretė tė kaptinės nė fjalė, qė do tė thotė: nėse kurejshėt nuk e adhurojnė Allahun pėr asgjė tjetėr, atėherė tė paktėn le ta adhurojnė pėr hir tė tė mirave tė Tij tė shumta ndaj tyre dhe pėr mundėsinė qė ua dha atyre tė udhėtojnė tė qetė e tė sigurt gjatė udhėtimeve tė tyre, dimėr e verė[11].
Kurse rreth kuptimit tė fjalės Ilaf nė kėtė ajet, dijetarėt po ashtu kanė mendime tė ndryshme, meqenėse edhe vetė kuptimi i kėsaj fjale dallon nė kontekst tė fjalisė.
Ndėr tė tjera, duhet tė pėrmendim se kjo fjalė nė aspektin gjuhėsor nėnkupton: lidhje tė besės-besatim mes vetes, harmoni, marrėveshje, garanci, bashkim nė fjalė, vepra dhe mendime, traditė, prirje, etj., kurse sa i pėrket kuptimit tė fjalės Ilaf nė kėtė pjesė tė ajetit, unė do ta preferoja mendimin e mufessirit tė mirėnjohur El Alusi i cili ndėr tė tjera shėnon se fjala Ilaf do tė thotė harmoni, lidhje e marrėveshjes me tė tjerėt pėr mossulmim, si dhe dhėnie e garancive pėr udhėtim tė qetė e tė sigurt tė karvaneve tė kurejshėve. Alusiu nė tefsirin e tij shėnon se paria kurejshite kishte lidhur marrėveshje tė tilla pėr mossulmin me fiset arabe dhe me mbretėrit pėrreth tyre; Hashimi nė emėr tė fisit kurejsh kishte lidhur marrėveshje me mbretin e Shamit, kurse Abdu Shemsi dhe Nevfeli kishin lidhur njė marrėveshje tė tillė me mbretėrit e Egjiptit dhe tė Abisinisė.[12].
Nė njė transmetim tjetėr qė e hasim nė tefsirin e Kurtubiut, shėnohet se katėr bijtė e Abdu Menafit kishin lidhur marrėveshje tė tilla me mbretėrit e asaj kohe, kėshtu Hashimi kishte lidhur marrėveshje pėr mossulmim me mbretin e Shamit, Abdu Shemsi me mbretin e Abisinisė (Etiopisė sė sotme), Mutalibi me mbretin e Jemenit, kurse Nevfeli me mbretin e Persisė.[13]
Pėr ta pėrforcuar kėtė mendim, do tė sjellim si shembull edhe fjalėt e Atait, i cili pėr shkakun e kėtyre udhėtimeve tė kurejshėve transmeton nga Ibni Abbasi tė ketė thėnė: Nė tė kaluarėn, kur ndonjėrin prej kurejshėve e godiste-pllakoste skamja (uria), meqė askush nuk i ndihmonte, ai me tėrė familjen merrte udhėn nė shkretėtirė pėr tė humbur, derisa vdisnin ashtu tė uritur. Kjo traditė e tyre e mbrapshtė vazhdoi deri nė kohėn e Hashim ibn Abdu Menafit (emri i tij ėshtė Amr), i cili njė ditė duke parė njė familje tė tillė tė varfėr qė pėrgatitej tė merrte udhėn pa kthim nė shkretėtirė, doli para popullit dhe u mbajti njė fjalim prekės, duke thėnė: Jemi dėshmitarė se disa njerėz tė fisit tonė i ka pllakosur skamja (uria), dhe asnjėri prej nesh nuk ēan kokėn pėr ta, por i kemi lėnė nė mjerimin e tyre tė vdesin urie. Si mund tė lejoni njė gjė tė tillė kurse ju jeni popull i Shtėpisė sė shenjtė, jeni mė tė zgjedhurit e bijve tė Ademit dhe njerėzit ju pasojnė nė veprimet tuaja?! Atėherė kurejshėt u ngritėn dhe u besatuan mes vetes duke i thėnė Hashimit: Ne do tė tė pasojmė nė ēdo fjalė dhe veprim. Dhe prej kėtij momenti ēdo familje zgjodhi mė tė mirėt dhe i nisėn pėr udhėtimet e tyre tė famshme nė Jemen dhe nė Sham.
Kur ktheheshin, me fitimin prej tregtisė, ushqenin tė varfrit, dhe njerėzit mė nuk vdisinin urie, por tė gjithė jetonin nė mirėqenie e bollėk. Kjo traditė e tyre ishte e pranishme edhe gjatė shpalljes sė revelatės sė fundit hyjnore[14].
|