Njeriu ėshtė njė qenie e pajisur me ndjenja tė larta, e aftė pėr virtyt,dhe i shtyrė pas pėrjetėsisė.
Edhe nė shpirtin e njė njeriu nė dukje si mė i mjeri, madje, ėshtė e pranishme njė klimė si ylber e formėsuar prej idesė sė pavdekėsisė, pasionit pėr tė bukurėn dhe ndjenjės sė virtytit, prandaj edhe lartėsimi i tij gjer nė arritjen e pavdekėsisė varet prej zhvillimit dhe daljes nė shesh tė kėtyre dhuntive nė natyrėn e tij.
Prandaj karakteri i tij shfaqet sikur pasqyr para nesh ne sjelljet dhe veprimet e tij injorante apo gjentile varesisht prej hapsires kohe.
