PRIFTI SATANA ANTON KĒIRA DHE VIKTIMA E FESĖ ISLAME, KASTRIOT DUKA
Mos u habitni ju lexues tė nderuar me formulimin pezhorativ Satana pėr priftin katolik, shqipfolės, tė komuniteti shqiptar tė Amerikės, Don Anton Kēira, sepse ėshtė krejt pak ti thuash Satana njė njeriu bastard, shqipfolės me kėtė rast, qė mallkon Milosheviqin pėr shkak se nuk i ka shfarosur 1.900.000 shqiptarė (qen) tė fesė islame nė Kosovė, apo qė ka shfarosur vetėm rreth 400 mijė myslimanė tė Bosnjės. Ėshtė e pazakonshme tė fillojnė shkrimet me kėtė mllef, por ishte shumė mė e pazakonshme tė dėgjosh nė gjuhėn shqipe njė mallkim, tė njė tė mallkuari kundėr shqiptarėve tė Kosovės, vetėm sepse kėta i pėrkasin besimit islam.
Dhe, mllefi e zemėrimi trashen kur fjalėt e kėtij Donprifti nuk i dėgjojnė, apo shtiren sikur nuk i dėgjojnė kryeparėt e Kishės katolike tė Kosovės, as Bashkėsia Islame e Kosovės, se lėrė mė Qeveria, e cila nuk merret me kėto punė, por as komuniteti shqiptar i Amerikės, madje as vėllezėrit tanė katolikė, tė cilėt me siguri se nuk pajtohen me mallkimet e kėtij tė mallkuari, por fakti se ata bėhen tė shurdhėr, ose qė nuk duan tė merren me fjalėt publike tė kėtij prifti, zemėrimit i jep edhe njė notė mė tė ligė.
Prifti, Kēira, para komunitetit shqiptar, katolik tė Amerikės, ka nxjerrė nga goja e vetė tėrė mllefin kundėr fesė islame, kundėr shqiptarėve tė kėtij besimi, tė cilėt nė Kosovė pėrbėjnė rreth 96 pėr qind tė popullatės besimtare. Dhe shkak pėr atė mllef paska qenė ndonjė shqiptar i fesė islame, i cili po u konsideruaka si ithtar i Bin Ladenit. Ky prift, dhe komuniteti fetar tė cilit i takon e di mjaft mirė se nė armatėn e Bin Ladenit ka edhe tė krishterė, disa nga tė cilėt hiq mė larg se dje u dėnuan nė Gjermani, por askush nuk e mallkoi kombin gjerman pėr kėtė rast. Dihet po ashtu se nė anėn e talebanėve kanė luftuar edhe qytetarė amerikanė, tė cilėt janė dėnuar me burgim tė rėndė nga drejtėsia amerikane.
Jemi mėsuar ne shqiptarėt tė kalojmė mbi tė kėqijat duke thėnė, hajt se nuk u bė nami, por nami i zi bėhet kur heshtet e keqja, sepse kur ajo heshtet, mbėshtetet dhe aprovohet, sepse kur ajo aprovohet si e tillė, fillon tė zihet zezona, e cila doemos se njė ditė edhe mund tė shpėrthejė me zemėratė, apo me tė njėjtin kut, apo me shumėfishin.
Por, pėrderisa kjo blasfemi antinjerėzore e kėtij ta quajmė prifti bastard po heshtet nga shtypi faqezi i Kosovės, nė faqet e para tė kėtij shtypi keni lajmin sensacional tė dėbimit nga Kosova, madje dhunshėm, me presion policor tė imamit tė xhamisė sė fshatit Marinė, nė Drenicė, i cili ishte imam i mirė pėr tetė vjet, derisa pėrmirėsoi edhe nivelin ekonomik e social tė banorėve skamnorė tė kėtij fshati, ndėr mė tė varfrit nė Drenicė, por kur filluan tė shterin ndihmat e organizatės humanitare islame, atėherė Bashkėsia Islame e Kosovės, pėrmes peticionit tė qytetarėve dhe mbėshtetjes qė i dha kėtij peticioni Asambleja e komunės sė Skėnderajt, mori vendim pėr ta mbyllė xhaminė dhe pėr tė dėbuar imamin Kastriot Duka, ashtu sikur dėbohet hajni, krimineli, plaēkitėsi. Kėshtu ndodhi me hoxhėn shqiptar me prejardhje nga Elbasani.
(Vetėm pasi heshtjen hipokrite tė kėtij prifti e zbuluan disa intelektualė shqiptarė nė Amerikė, gazeta Ekspress, tri vjet pas deklarimeve tė pop-Kēirės, boton njė intervistė me kėtė satana, i cili mundohet ta mjegullojė tė vėrtetėn. Kėsaj mjegullnaje i kontribuon edhe gazeta e zellshme antislame e Kosovės, Ekspress, duke i relativizuar fjalėt e Kēirės, duke i konsideruar si shpėrthim tė njė mllefi momental dhe duke bėrė pėrpjekje ta mbyll kėtė ēėshtje, sikur tė ketė qenė mė shumė fushatė e Internetit, sesa fjalė publike e njė kryepari tė fesė, e njė kleriku qė bėn punėn e djallit, qė kryen porosinė e kriminelit Milosheviq, qė fyen gjakun e derdhur pėr liri, qė shqiptarėt islamė tė Kosovės i quan qen. Pėrpjekje e EKSPRESS-it pėr ta tymosur Kēirėn, me temjanin e pafajėsisė, kėtė ēėshtje e rikthen pėr vazhdimin e debatit.)
Dhe ja mbi cilat paterica qėndron demokracia e mjegulluar, e brishtė dhe e hajthme, tė cilėn po e instalon Evropa e krishterė nė Kosovė, dhe pėr tė cilėn aq shumė janė tė pėrkushtuar shqiptarėt me orientim evropian, tė paktėn kėshtu thonė ata, sepse kėshtu po e lyp momenti, pėrfitimi, favoret. Dikur, kėta tė dashuruarit nė Evropė ishin tė pėrkushtuar pėr bashkim vėllazėrim dhe jugosllavizėm...
Njė vit mė parė, u desh vetėm njė fjalė, aspak fyese e imamit Shefqet Krasniqi pėr Nėnė Terezėn dhe gazeta Ekspress, Koha ditore, TV-tė dhe tėrė shtypi i zi, i verdhė i vendit morėn fushatė fyese e denigruese kundėr kėtij imami, vetėm pse paska thėnė se Nėnė Tereza e ka vendin nė ferr. Ky konstatim fetar, krejtėsisht i ligjshėm nga pikėpamja e besimit islam, u mor si fyerje pėr humanisten me origjinė shqiptare, Gonxhe Bojaxhiu. Madje, sikur ka ndodh shpeshherė nė tė kaluarėn, kėtė anatemė kundėr imamit Krasniqi e mbėshteti edhe njė segment i mbrapshtė brenda Bashkėsisė Islame tė Kosovės, ai segment i politizuar qė i heq rrėnjėt nga drzhavni imami tė Serbisė, nga hoxhallarėt me triska tė LKJ-sė, nė kohėn e Titos, nga ata qė dėnuan protestat shqiptare tė marsit e prillit tė vitit 1981 dhe nga ata, tė cilėve nuk u mungoi njė qime nė kokė, as nė kohėn e regjimit kriminal tė
Milosheviqit.
Shqiptarėt e Kosovės, kanė arsye tė brengosen me heshtjen e klerit katolik shqiptar tė Kosovės, kanė arsye tė kėrkojnė nga kleri katolik njė distancim moral nga prifti qė llap... kanė arsye tė kėrkojnė shpjegim lidhur me mallkimet, fyerjet, sharjet e pėrbuzjet publike tė priftit satana, Don Anton Kēira. Dhe nėse nuk ndodh kjo, atėherė nuk ėshtė pėr t'u habitur nėse njė ditė, njė ekstrem tjetėr do t i pėrgjigjet ekstremit, Kēira.
Begatia jonė morale kombėtare e tolerancės fetare nuk kėrkohet tė pėrfillet vetėm nga myslimanėt, pėr faktin se ata janė shumicė, por kjo kėrkohet edhe nga pjesėtarėt e minoriteteve fetare, pavarėsisht numrit tė besimtarėve tė tyre. Toleranca nėnkupton respekt reciprok, kėrkon durim, maturi dhe jo fjalė fyese dhe nėpėrkėmbje tė dinjitetit fetar tė pjesėtarit tė besimit tjetėr, apo tė njė hoxhe, vetėm sepse ky kishte shprehur rezerva nė autoritetin e Bashkėsisė Islame tė Kosovės.
Ahmet Qeriqi