Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
|
Re: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Izraeliti
Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse
04 Qershor 2013 13:26, Nga The Economist
Mbi tė gjitha, protestat treguan se demokracia turke po maturohet dhe se shoqėria civile ka hedhur rrėnjė.
Gjithēka filloi me njė pemishte fiqsh. Pėr muaj me radhė njė grup i palėkundur mjedisorėsh kishin protestuar kundėr njė projekti tė mbėshtetur nga qeveria pėr tė prerė pemėt, qė ti hapej rruga njė qendre tregtare dhe kompleksi rezidencial nė sheshin Taksim tė Stambollit. Javėn e shkuar ata organizuan njė tubim paqėsor, kamping, kėngė dhe valle afėr pemėve tė kėrcėnuara.
Mė 31 maj, nė njė bastisje para agimit, policia e protestave kundėrveproi. Ata u vunė flakėn ēadrave tė demonstruesve dhe i mbytėn me ujė me presion dhe gaz lotsjellės. Imazhe tė brutalitetit tė policisė u pėrhapėn si zjarr nėpėr rrjetet sociale. Brenda disa orėsh mijėra qytetarė tė ndėrkryer filluan tė vėrshonin drejt sheshit Taksim. Tė mbuluar nga mjete tė blinduara dhe topa ujėhedhės, policia u pėrgjigj me forcė edhe mė tė pamėshirshme. Valė tė forta gazi lotsjellės i dėrrmuan protestuesit. Qindra prej tyre u arrestuan dhe shumė tė tjerė u plagosėn nė pėrleshjet qė vazhduan. Demonstrata tė tjera shpėrthyen nė Ankara, kryeqyteti turk, dhe tjetėrkund nė tė gjithė vendin. Revolucioni i pemėve tė Turqisė kishte filluar.
Nė fakt, protestat masive qė po pėrfshijnė vendin nuk janė vetėm pėr pemėt, por as nuk janė njė revolucion. Ato janė shprehje e njė pakėnaqėsie tė shtypur gjatė, ndjesi e pothuajse gjysmės sė elektoratit qė nuk votoi pėr Partinė Drejtėsi dhe Zhvillim nė pushtet, nė zgjedhjet parlamentare tė qershorit 2011. Zgjedhje qė i dhanė pushtetin pėr herė tė tretė radhazi kryeministrit Rexhep Taip Erdogan.
Vala e protestave ishte krejtėsisht e papritur. Protestuesit vinin nga tė gjitha shtresat ideologjike, fetare dhe klasore. Shumica janė tė rinj. Por ka shumė turq nė moshė, mjaft prej tyre sekularistė, disa tej mase religjiozė. Ka homoseksualė, armenė, anarkistė dhe ateistė. Ka gjithashtu anėtarė tė pakicės myslimane alevite. Ajo qė i bashkon ėshtė ndjenja e pėrbashkėt, se njė Erdogan gjithnjė e mė autokratik ėshtė i vendosur pėr tė detyruar pikėpamjet e tij mbi tė tjerėt. Sekularistėt tregojnė njė varg kufizimesh mbi alkoolin; liberalėt te numri i gazetarėve tė burgosur (ka mė shumė gazetarė tė burgosur se nė ēdo vend tjetėr tė botės). Mijėra aktivistė tė ngjyrave tė ndryshme (shumica kurdė) tė dėnuar nėn ligjin e vagullt anti-terror tė Turqisė, janė pas hekurave. Mė pas janė tė zemėruarit me mega-projektet urbane, pėrfshirė njė urė tė tretė pėrmbi Bosfor, e cila do tė thotė mijėra pemė tė tjera tė prera. Duke ndjerė zemėrimin e publikut, industrialistėt shpallėn se do tėrhiqeshin nga projekti nė sheshin Taksim. Kjo nuk ėshtė njė pėrplasje e sekularistėve me islamistėt-ka tė bėjė me pluralizmin kundėr autoritarizmit, komentoi njė diplomat i huaj.
Erdogan do qė tė zgjidhet president kur posti tė lirohet nė gusht 2014. Dhe ai as e ka mbajtur sekret dėshirėn e tij pėr ta fuqizuar pushtetin e presidentit alla turka siē e tha vetė, duke u dhėnė jetė akuzave se ajo qė do ėshtė tė bėhet njė sulltan.
Tayyip [Erdogan] istifa, njė thirrje pėr dorėheqjen e kryeministrit ishte slogani mė i shpeshtė thirrur nga protestuesit. Jo se turqit e tjerė do ta kishin marrė vesh se ēpo ndodhte. Bosėt e mediave, nė panik se mos rrezikonin bizneset e tjera, iu shmangėn mbulimit tė protestave pėr thuajse dy ditė, duke u dhėnė vend programeve qė flisnin pėr operacionet e gjinjve dhe gatimeve gourmet. Tė vėna pėrballė zemėrimit tė publikut, kanalet kryesore tė lajmeve filluan tė transmetonin live nga sheshi Taksim. Por gazetat proqeveritare vazhdojnė tė fajėsojnė provokatorėt dhe fuqitė e huaja tė vendosura pėr tė minuar Turqinė. Ngjan njė pėrshkrim i ēuditshėm i mijėra shtėpiakeve qė shtrihen nėpėr ballkonet e tyre duke pėrplasur tenxheret.
Ndėrkohė opozita kryesore e Turqisė, sekularja Partia e Popullit Republikan po pėrpushet pėr tė bėrė pėr vete protestuesit. Erdogani ėshtė njė diktator-ėshtė koha pėr dorėheqje, kėmbėngul Kemal Kilicdaroglu, lideri i partisė. Megjithatė, Erdogani ėshtė zgjedhur me zgjedhje tė lira e tė ndershme dhe mbetet lideri mė popullor nė historinė moderne tė Turqisė.
Megjithė ngecjet e kohėve tė fundit, partia e Erdoganit ndoshta do ti fitonte sėrish zgjedhjet nėse ato do tė mbaheshin sot. Ashtu si shumė njerėz, turqit priren tė votojnė me xhepat e tyre. Njė dekadė e pushtetit tė PZHD ka sjellė prosperitet tė paprecedent. Tė ardhurat pėr frymė janė trefishuar, eksportet janė rritur me pothuajse dhjetėfish dhe bankat turke gėzojnė shėndet tė plotė. Nisma guximtare e Erdoganit pėr tu dhėnė fund dekadave tė konfliktit me kurdėt po ecėn pėrpara. Partitė e opozitės (pėrjashto kurdėt) mbeten tė dobėta dhe tė pėrēara.
Erdogani ėshtė bėrė mbikonfident duke tėhuajėzuar mbėshtetėsit liberalė dhe duket gjithnjė e mė shumė jashtė realitetit. Protestat janė njė thirrje pėr tu zgjuar dhe ka shenja shpresėdhėnėse se Erdogani po dėgjon. Nė ditėn e dytė tė protestės ai urdhėroi policinė tė tėrhiqej nga sheshi Taksim, pranoi se policia e kishte kaluar cakun me gaz lotsjellės dhe lejoi qė dhjetėra mijėra demonstrues tė mblidheshin paqėsisht. Dhe, megjithėse Erdogani kėmbėngul se projekti i sheshit Taksim do tė vazhdojė, ai gjithashtu tha se ndėrtesa mund tė bėhet strehė pėr njė muze modern nė vend tė njė qendre tregtare.
Mbi tė gjitha, protestat treguan se demokracia turke po maturohet dhe se shoqėria civile ka hedhur rrėnjė. Protestuesit janė tė vendosur tė mos lejojnė qė lėvizja e tyre tė merret peng nga rrėmujaxhinjtė. Ata e shmangin dhunėn dhe pastrojnė pas ēdo demonstrate dhe kanė ngritur linja telefonike tė posaēme pėr tė lėnduarit-pėrfshirė edhe qentė e macet. Restorantet dhe hotelet kanė hapur dyert pėr ta. Pro-sekularistėt duket se kanė hequr dorė nga varėsia tek ushtria. Njė ndjesi solidariteti dhe konfidence sundon. Reformat me frymė europiane qė u ndėrmorėn nga partia e Erdoganit, kanė ndihmuar nė shtrimin e rrugės. Erdogani ndoshta ėshtė duke pyetur veten se a mos ėshtė viktima e suksesit tė tij.
Marre nga gazetaexpress.com
|
Partit Opozitare qe humben zgjedhjet dy her dhe shanzat per te fituar si kan as mbas disa dekadave kret qka munde te benin ishte shaktimi i rremujave.
Erdogani e Demokratizoi Turqin , e ngriti Turqin Ekonomikisht, Politkisht,Ushtarakisht, Shkencerisht,
Personalisht mendoj se shumica nuk duhet te toleroj pakicen ta demtoj pa marr parasysh ku do te jen motivet!
Personat qe shkaktojn deme dhe munde te identifikohen duhet te detyrohen te paguajn demin e shkaktuar.
|