Shiko Postimin Tek
Vjetėr 03-07-05, 10:46   #3
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim

[size=14]
KUR BESEMTARI BĖHET JOBESIMTAR

Rregulla


Pėrkitazi me rregullėn, sipas tė cilės caktohet se, cilat vepra, bindje apo fjalė shpiejnė nė kufėr, parashtrojmė definicionin e imam Tahaviut r.a., i cili nė veprėn e vet tė njohur El-'Akidetut Tahavijje, thotė: "Ne, tė gjithė pjesėtarėt e kiblės sonė, i konsiderojmė si myslimanė, besimtarė, pėrderisa pranojnė atė me ēka ka ardhur Pejgamberi ynė dhe e besojnė pėr tė vėrtetė tėrė atė qė ka thėnė dhe pėr ēka na ka informuar. Dhe ne nuk themi pėr asnjėrin pjesėtarė tė kiblės sonė se ėshtė jobesimtar pėr shkak tė mėkatit qė e ka bėrė, nėse nuk e konsideron tė lejueshėm. Dhe ne nuk do tė themi: Njeriut me iman nuk i bėn dėm kurrfarė mėkati tė cilin e bėn. Ndėrsa njeriu nuk del prej imanin, pos nėse mohon atė me ēka edhe ka hyrė nė tė “.

Sheriati ka mbaruar njė derė pėr hyrje nė iman dhe nė Islam, dhe vetėm pėrmes saj mund tė hyhet nė tė. Kjo derė ėshtė, siē e ke kuptuar tanimė, shqiptimi dhe pranimi i kelimei shehadetit. E, ai cili hyn nė Islam nėpėr kėtė derė, ai mė nuk del prej tij, pos nėse e nxitė diēka nga fjalėt, veprat apo bindjet, qė e anulojnė deklaratėn dhe bindshmėrinė e mėher-shme. Siē kemi kuptuar gjer mė tani, shehadeti - nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut (subhanehu ve teala) dhe Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij - do tė thotė veēimin e All-llahut (subhanehu ve teala) si tė Vetmin lidhur me krijimin dhe sundimin me Gjithėsinė, lidhur me emrat dhe cilėsitė e Tij dhe lidhur me veprat e Tij. po ashtu, e vėēojmė vetėm Atė lidhur me hyjni dhe ēfarėdo lloji qoftė tė ibadetet ia drejtojmė vetėm Atij e askujt tjetėr. Pastaj do tė thotė pranimi dhe njohja pėr tė vėrtetė e tėrė asaj me ēka ka ardhur Muhammedi % nga dispozitat, lajmet mbi fshehtėsinė (gajbin) dhe se e tėrė kjo ėshtė nga Zoti i tij, dhe pranimi i tė gjitha veēorive tė pejgamberisė qė i ka pasur ai, siē janė sin-qeriteti, besnikėria, mendjemprehtėsia, interpretimi besnik (i Shpalljes), pagabueshmėria etj.

Pas tė gjitha kėtyre na bėhet e qartė se, ai i cili bėnė ndonjė vepėr apo e shqipton ndonjė fjalė, me tė cilėn mohon ēkadoqoftė nga gjėrat e pėr-mendura, me kėtė akt, ai e anulon deklaratėn dhe pranimin e mėhershėm, dhe del nga feja e All-llahut (subhanehu ve teala) fi. E, nėse fjala e tij, vepra apo akti, i pėrgji-gjet nijetit dhe bindjes sė tij tė vėrtetė, ai bėhet jobesimtar edhe nė kėtė botė edhe nė botėn tjetėr. Ai do tė trajtohet sikurse edhe jobesimtarėt e tjerė nė kėtė botė dhe nė tė do tė zbatohen ligjet e renegimit, prej tė cilėve, mė i rėndėsishmi ėshtė kėrkimi nga ai qė tė pendohet, e pastaj likuidimi nėse nuk pendohet. Dhe ai, nėse vdes nė kėtė gjendje, mbetet pėrgjith-monė nė zjarrin e Xhehennemit.

Nėse besimtari bėn ndonjė mėkat, shqipton ndonjė fjalė apo bėn ndonjė vepėr qė, sipas Sheriatit konsiderohet si mėkat ndaj All-llahut (subhanehu ve teala)t (subhanehu ve teala) , vetė ky akt nuk mund tė jetė argument i daljes sė tij nga imani, edhe pse nuk pendohet pėr tė, por me kusht qė ai akt nuk pėrmban diē qė e anulon kelimei shehadetin ose njė pjesė tė tij. Njeriu i tillė mbetet nė vullnetin e All-llahut (subhanehu ve teala), nėse don, do ta dėnojė dhe do ta shpie nė Xhehennem, e pas-taj, mė nė fund, do tė mbarojė nė Xhennet. Ekziston njė numėr i madh hadithesh autentike tė cilat flasin pėr atė se do tė dalė nga Xhehennemi ēdonjėri qė, nė zemrėn e tij ka iman madje edhe sa njė kokėrr. E nėse All-llahut (subhanehu ve teala) llahu dėshiron, do t'ia falė mėkatet dhe nuk do ta dėnojė fare, por do ta shpie nė Xhennet pa ndėshkim me zjarr. Sepse, All-llahut (subhanehu ve teala) - thotė:

"All-llahut (subhanehu ve teala), me tė vėrtetė, nuk efalė atė qė i bėn shok Atij, por iafalė tjerat mėkate kujt tė dojė (pėrveē kėtij)." (En-Nisa: 116)

LLOJET E GJĖRAVE QĖ NXJERIMN NGA IMANI

Prej asaj qė parashtruam mė sipėr, mund tė konkludojmė se, gjėrat qė nxjerrin nga feja e All-llahut (subhanehu ve teala) -, ndahen nė disa lloje, e tė gjitha ato kthe-hen nė rregullėn gjenerike posa tė pėrmendur. Nė ēdonjėrin prej kėtyre llojeve bėjnė pjesė aspekte dhe shembujt tė ndryshėm, tė cilat ėshtė tejet vėshtirė tė pėrmblidhen dhe tė sqarohen qė tė gjitha. Mirėpo, tė gjitha kėto lloje ekzistuese, mund ti redukojmė nė katėr sish:

1 - Lloji i cili pėrmbanė gjėrat me tė cilat mohohet apo pjesėrisht cenohet rububijjeti i All-llahut (subhanehu ve teala) ..

2 - Lloji i cili pėrfshinė gjėrat me tė cilat cenohet dinjiteti i emrave dhe i cilėsive tė All-llahut (subhanehu ve teala) -.

3 - Lloji i cili pėrmbanė gjėrat me tė cilat cenohet uluhijjeti (hyjnia dhe adhurimi) i All-llahut (subhanehu ve teala)

4 - Lloji i cili pėrfshinė gjėrat me tė cilat njolloset Shpallja dhe inter-pretuesi i saj &.
Kėto janė katėr llojet, e nė ēdonjėrėn prej tyre bėnė pjesė njė numėr i madh shembujsh tė llojllojshėm tė fjalėve, tė bindjeve dhe tė veprave, tė cilat qė tė gjitha ngėrthejnė nė vete diē me ēka anulohet kelimei shehade-ti, dhe kryesin e tyre e nxjerrin nga imani, e All-llahut (subhanehu ve teala), All-llahu na ruajt prej kėtyre gjėrave. Nė faqet vijuese do tė pėrpiqemi qė mė hollėsisht t'i sqa-rojmė kėto lloje, duke i mbėshtetur me shembuj adekuat.
[size]
Dr.Muhamed Naim Jasin
“Besimi-Bazat,Esenca,Negacioni”
(Boton: “ Furkan Ism ” 1998 )

=vazhdon=
alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė