Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Kosova shtet teokratik apo demokratik!?
Krishtėrimi nė mbrojtjen e identitetit kombetar.
“Si fakt qendror dhe me rėndesi kemi njohjen e kombesisė shqiptare nga ndėrgjegjja evropjane …” (Wadham Peacock)
Nga Krist Gjinaj
Shqiptarėt nė pergjithėsi, pa dallim krahine, shteti apo besimi fetar, ēdo herė kanė pasė qellim tė kishin njė shtet demokratik e tė jenė pjesė e Europės, pjesė e lirisė dhe drejtėsisė njerėzore. Kėto ėndėrrra, synime dhe dėshira ishin tė cunguara pėr shqiptarėt pėr mė shumė se 6 shekuj, pra qysh nga koha e futjes sė Perandoris Osmane dhe futja e islamit nė mesin e shoqėrisė shqiptare (ish tė krishterė); ideologjia islame dhe pushtimi me Kuran nė dorė nga hordhitė turke, ndikuan qė shqiptarėt tė harronin emrin demokraci, liri dhe tė sė drejtės sė vetdeklarimit tė pėrkatėsisė kombėtare, por edhe asaj fetare. Mirėpo, pėr futjen e islamit nė shoqrinė shqiptare ka ndikuar dhuna e shtypjes fizike, morale, ekonomike, psikologjike dhe dukuri tė shumta tė cilat iu imponuan shqiptarit nė token e vet, qė dikur ishte ura lidhėse (Egnatia) pėr shtetet e tjera Europjane dhe se nga ky vend i shqiponjave dolen dijetarė, filozofė, teologė tė medhenjė, tė njohur nė mbarė botėn e atėherėshme. Por qellimi i sundimit turk ishte qė ndjenja kombetare tė shenderrohej nė ndjenje fetare e kėshtu, tė shuhej nacioni i hershėm i krishter, qė ishte sjellė nė tokat shqiptare me anen e predikimeve apostolike. Nė dallim nga kjo, islami hyri nė shoqerinė tonė me dhunė dhe detyrim. Kjo ideologji, megjithate, nuk zuri vend thellė nė shpirtin dhe shoqerinė shqiptare. Laramanizmi ishte njė nder faktoret kryesorė qė poplli shqiptar mbijetoj duke mos e harruar identitetin e vet dhe tė tė parėve tė vet.
Nė kėtė kontribut tė madh renditet edhe kleri katolik, i cili, me sakrifikimin e vet, me gjakun e tij tė derdhur e me lekuren e rrjepur, ndikoi qė shqiptaret tė mos shkeputen nga bota Perendimore dhe tė mos harrojnė gjuhen e tyre, traditat dhe zakonet e vjetra shekullore. Vrasja dhe masakrimi i klerit katolik do tė vazhdonte edhe deri ne kohen e sistemit komunist, i cili ne shenjester kishte ēdohere klerin katolik. Edhe kleriket tjere ortodoksė shqiptarė si dhe bektashinjet ne tė shumten e rasteve gjindeshin ne mbrojtjen e identitetit kombetar, gjuhėsor, por jo aq shumė sa kleri katolik shqiptar. Pėr pėrhapjen e islamit , kontribut tė madh dhanė hoxhallaret, tė cilet llogariteshin si njerėzit mė besnikė tė sundimit osman, e ku me propaganda e me dredhi e me trysni, obligonin popllin qė t’i bindej fjaleve dhe urdherave edhe fetare, por edhe ligjore. Propaganda e tyre mbeshtetej nė atė se islami ėshtė duke i rujatur identitetin e tyre qė tė mos sllavizoheshin apo tė mos greqizoheshin, ndersa nė anen tjeter i turqizonin dhe i islamizonin duke i bindur se janė turq dhe tė bijtė e padishahut. Por edhe me kete propagandė, tė dhenat historike dhe burimet historike nuk pėrputhen aspak me atė se islami ishte njė ndikim nė rujtjen e identitetit shqiptar nder shekuj, perkundrazi.
“Turqizmi i popullit shqiptar ishte projekti mė i lemerishėm me tė cilin atij i ra fati tė ndeshet. Pėr fat tė keq, mekanizmat mbrojtės tė tij nuk u treguan tė aftė pėr tė shmangur plotėsisht tė keqen. Pėr vizionin otoman, ndėr popujt e Ballkanit, populli shqiptar ishte ai qė ndėrkaq kishte vdekur. Ai pėrftohej si turk, trajtohej si i tillė, me fjalė tė tjera favorizohej si turk, por, ndėrkaq, nėse kėrkonte identitetin e vet, ndėshkohej egėrsisht si turk i pabesė.” (Ismail Kadare).
“Shqiptaret ishin populli me i shtypur i perandorise osmane. Nė fakt, feja e te pareve u ishte mohuar ose ndryshuar, ndersa disa zona ku qendresa ndaj pushtuesit kishte qene me e forte, ato ishin zbrazur e kolonizuar. Gjithashtu shume troje te tyre ishin perfshire ne vilajete qe u bene pastaj pjese e territoreve te vendeve fqinje, kur keto dolen te pavarura.” (Jacques)
Si njė nder besimtaret e hershem tė krishterė, banoret shqiptarė tė rrezikuar nga asimilimi total nga turqit, greket dhe serbet, si bashkpuntorė tė ngushtė mes veti, ngritnin koken shpesh kunder perandoris osmane dhe synimeve greke, por shuheshin shpejt dhe masakroheshin ne njė menyrė mė barabare. Se miqesia e turqve me serbet e greket ėshtė deri me sot e ngushtė mes tyre, deshmojnė shumė dokumente dhe tė dhena edhe arkivore dhe historike. Regjistrimi i popullates shqiptare si turq, grek apo serb ishte njė ideologji e pėrbashket dhe njė qellim i hershem e deri me sot.
“Turqit janė shqiptarizuar dhe akoma edhe sot janė nėn njė presion tė madh tė nacionalistėve shqiptarė tė cilėt ngjashėm si nė Bullgari po tentojnė tė asimilojė apo shqiptarizojnė turqit e Maqedonisė apo Kosovės” (Sirin Tufayi -Turqit nė Maqedoni)
”Pavarėsia e Kosovės ėshtė e mirė, por frikohemi nga nacionalizmi shqiptar” . (“Frika e turqve tė Kosovės nga shqiptarizimi”-Zaman, 27 maj 2008 nga Hajrudin Somun)
Por nacionalizmi shqiptarė, duke i kuptuar kurthat dhe dredhitė e kėtyre, gjithmonė kėrkonte pėrkrahjen dhe ndihmen nė boten perendimore e cila edhe nuk mungoi as atehere e as deri me sot, sepse nė boten e perendimit shqiptaret kishin dhėnė shumė pėr krishterimin dhe meritonin shumė nga krishterimi.
“Shqipėria ka qenė, nė fakt, njė nga vendet e Europės qė u has mė hershėm me krishtėrimin dhe ka njė histori tė gjatė me kėtė besim fetar. Dimė se pėrgjatė bregut ilir ka patur ngulime relativisht tė hershme tė krishterėsh. I pari qė predikoi ungjillin nė Shqipėri mund tė ketė qenė vetė Shėn Pali i cili shprehet,
“Nga Jeruzalemi e rrethinat deri nė Iliri plotėsova predikimin e Ungjillit tė Krishtit” (Romakėve 15,19).
Edhe apostulli Ndre (Andrea) besohet se ka predikuar nė Epir. Njė numėr i papėrcaktuar tė krishterėsh ka jetuar nė portin e Durrėsit nė vitin 58 e.r., dhe aty nga shekulli i katėrt deri nė tė pestin krishtėrimi kishte lėnė gjurmė tė dallueshme anembanė vendit. Peshkopėt e krishterė nga Dardania dhe Maqedonia Salutare, dmth ofiqarėt e lartė nga Shqipėria lindore dhe Kosova e sotme, dihet se kanė marrė pjesė nė Kėshillin e parė Ekumenik qė u mblodh nė Nikea nė vitin 325 tė erės sė re nga Perandori Konstandin (sundoi nė 307-337 e.r.) qėllimi i tė cilit mes tė tjerash ishte tė pengonte ngritjen e Arianizmit brenda perandorisė. Gjithashtu, pesė a gjashtė peshkopė nga Dardania, Epiri i Ri dhe Epiri i Vjetėr morėn pjesė nė Kėshillin e Sardikės nė vitet 343-344 e.r.” (Shejtėrit e krishterė tė Shqiperisė-Robert Elsie )
Ndihma e botes perendimore pėr shqiptaret ka qenė cdohere e njohur dhe e gateshme, perderisa shqiptaret nuk bindeshin nga hoxhallaret qė tė luftojnė nė krahun e padishahut kunder botes sė krishterė sikur e kemi rastin e luftes ne mes tė Austro Hungaris me Perandorin Osmane edhe pse shumė shqiptarė ishin akoma besnikė tė fshehtė dhe anetarė tė Selisė sė shejtė nė Rome ngase ishte kisha shqiptare ajo qė ruajti identitetin e shqiptarve nder shekuj. Kisha shqiptare, deri nė vitin 731 ishte nė varėsi tė Romės por kur ajo kaloj nė mvartesi tė Konstantinopojes i kanosej rreziku qė tė greqizohet ose sllavizohet , por ketij rreziku shqiptaret i shpetuan kur me 1204 u bė ramja e Konstantinopojes.
Lidheshmeria e bashkpunimi ne mes tė patriarkanes greko-serbe me sulltanin ishte ajo e shkalles me tė lartė, e nė ketė lidheshmeri, shqiptari rrezikohej nga tė dyjat si nga islami poashtu edhe nga kisha ortodokse greke kėshtu qė mė 1 qershor tė viti 1453 patriark Genadiozi u shpall , njeriu i besuar i sulltanit e qė nga ai vit e nė shekujt e mėvonshėm, Patrikana e Stambollit kishte pushtetin e plotė mbi tė krishterėt e Ballkanit dhe kjo ishte njė liri qė e kishte Patriarkana qė me mbeshtejen e sulltanit tė detyroj dhe obligoj shqiptaret qė tė futen nėn ndikimin e tyre shoveniste dhe fetarė edhe pse shqiptaret me heret ishin tė krishter tė ritit ortodoks dhe katolik,prapėseprapė, greqizimin dhe sllavizimin e shqiptarve e ndihmonte sulltani dhe islami duke u humburė identitetin e tyre kombetarė e duke i shkrirė nė atė fetarė.
“Peshkopėt funksiononin nė dioqezat e tyre si prefektė ashtu edhe klerikė”. Patrikana merrte nga sulltani dy detyra kryesore:
1. Tė gjithė tė krishterėt e Ballkanit tė ushqenin urrejtje ndaj Perėndimit.
2. Tė mos lejoheshin tė bėheshin kryengritje nga popujt e Ballkanit. ” (L.Stavrianas- Balkani pas 1453- faqe104)
Por sllavizimin dhe greqizimin e shqiptarve do tė e ndalojnė shumė faktorė tjerė.
“Shqipėria pa prestigjin dhe forcėn e doxhėve tė Venedikut kurrė nuk do tė ishte shkėputur nga Kostandinopoja; vetė karakteri i racės sė saj do tė goditej dhe ndoshta do tė pėrzihej me sllavizmin dhe me greqizmin e fqinjėve kundėr karakterit ortodoks tė tė cilėve ajo luftonte prej shekujsh, duke ruajtur kombėsinė e vet dhe duke u ndihmuar nga misionarėt qė vinin nga Perėndimi… Nga vrulli kalorsiak i Normanėve italianė dhe nga ekspansioni ekonomik i venedikut, ajo, pothuajse, i shpėtoi plotėsisht sovranitetit bizantin. Shqipėria u ringjall”. (Jorga)
Se lidheshmeria e pėrbashket e turqve, grekve dhe serbve pėr asimilimin e shqiptarve ka qenė e njohur me shekuj e deri me sot, andej , quditerishtė, duke e harruar ketė miqesi tė tyre, shumė shqiptarė (musliman ) sot , lidhen ne fatin se islami ka qenė njė shpetim pėr shqiptarin , por kjo vlenė pėr ata tė cilet sot janė tė shitur dhe deshirojnė qė prapė tė e humbim dhe tė e zbehin identitetin kombetarė-shqiptarė tė ruajtur me gjakė e plagė ndėr shekuj,dhese masakrat turke kunder shqiptarve deshirojnė tė i rendisin nė vargun e shpetimit nga sllavizimi ose helenizimi i shqiptarve.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Psikologu : 16-10-13 nė 08:20
|