Fotografi te bukura ka bere astronauti Paolo Nespoli. Ai edhepse me nje detyre tjeter shkencore, beri keto fotografi te Tokes nga International Space Station (ISS) .
Grand Canyon, Amerika
Skretetira, Somali
Peking, China
Fars, Iran
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Edhepse nen kontroll te rrept te syrit te teleskopit, prapseprap si ce duket te gjitha nuk mund te shihen/parashikohen, kjo sepse lajmi nuk eshte dhene kohe me heret por mu pak para ngjarjes !?
Neser me 27 qeshor 2011 afer Tokes do te afrohet nje asteroid i madh dhe afersia eshte 12.000 km. Sa per krahasim Hena eshte ne largesi prej 384.450 km.
Ishalla nuk e ndryshon drejtimin nga gravitacioni e s`na "gervisht".
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Njė asteroid me madhėsinė e njė autobusi do tė kalojė rreth 7,600 milje mbi sipėrfaqen e Tokės. Orbita e asteroidit ėshtė e ngjashme me atė tė Tokės rreth Diellit, thotė NASA.
Megjithatė, njė analizė e orbitės sė saj tregon se nuk ka asnjė shans tė godasė Tokėn. Nė ēdo rast tė mundshėm, asteroidi ka tė ngjarė tė digjet pėrpara pėrplasjes me planetin tonė. Por ekziston njė mundėsi e vogėl qė mund tė godasė ndonjė satelit tė bėrė nga njeriu.
Asteroidi i quajtur "2011 MD" ėshtė zbuluar javėn e kaluar nė New Mexico. Njė objekt i kėtyre pėrmasave vjen kaq afėr Tokės afėrsisht ēdo 6 vite (nė mesatare).
Pėr njė kohė tė shkurtėr do tė jetė i ndritshėm sa qė do tė mund tė shikohet edhe me njė teleskop me madhėsi modeste. Kalifornia, Hawaii dhe Australia do tė kenė njė pamje tė mirė. Afrimi i objektit me Tokėn do tė jetė rreth orės 19.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Stuhi diellore, asteroidė apo njė supervullkan? Ndonėse nuk do tė ketė shumė rėndėsi pėr ata qė do tė shohin vdekjen e planetit dhe civilizimit tonė, revista Science Magazine publikoi pesė skenaret mė tė mundshėm tė fundit tė botės.
Meteorė ose asteroidė Hera e parė qė njė meteor goditi Tokėn ndodhi nė vitin 1908. Njė formacion shkėmbor, me pėrmasat e njė godine dhjetėkatėshe, shpėrtheu mbi Siberi. Forca e shpėrthimit rrėzoi 80 milionė pemė dhe shkaktoi dėme tė mėdha nė zonė. Sipas shkencėtarėve rusė, njė asteroid i quajtur Apophius, dimensionet e tė cilit janė sa dy fusha futbolli marrė bashkė, mund tė godasė tokėn nė 16 prilll 2036. Pėrmasat e tij mund tė jenė tė mjaftueshme pėr tė shkatėrruar jetėn nė planet.
Stuhitė diellore Njollat e Diellit dhe stuhitė diellore duhet tė arrijmė maksimumin e tyre nė vitin 2013. Sipas NASA-s, nė epokėn moderne, kėto ēregullime nė fuksionimin e Diellit janė nė gjendje tė shkatėrrojnė jetėn e deri 130 milion personave. Sipas shkencėtarėve, nė vitin e parė tė njė stuhie tė vėrtetė diellore, dėmet mund tė jenė deri nė 2 000 miliardė dollarė nė tė gjithė planetin tonė, ndėrsa kanceri do tė shndėrrohej nga njė sėmundje e zakonshme, nė njė epidemi tė vėrtetė.
Spostimi i poleve Sipas njė teorie qė nuk besohet nga shumė ekspertė, njė profeci e qytetėrimit Maja ka parashikuar se nė vitin 2012 do tė ndodhin spostime magnetike tė poleve tė Tokės, duke shkaktuar dėme qė mund tė sjellin fundin e njerėzimit. Njė mendje e ndritur, ajo e Albert Einstein, ka parashikuar mundėsinė e ndryshimit tė Polit tė Veriut me atė tė Jugut, nė fushėn magnetike. Njė studim i Universitetit tė Princetonit arriti nė pėrfundimin se rreth 800 milion vjet mė parė, Poli i Veriut mund tė ndodhej nė mesin e Oqeanit Atlantik.
Shpėrthimi i njė supervullkani Shkencėratėt i janė frkėsuar prej kohėsh mundėsisė sė njė shpėrthimit tė njė supervullkani nė parkun e Jelloustonit, nė Uajoming, SHBA. Njė tjetėr supervullkan mund tė ndodhet shumė pranė nesh, nė Itali. Ai ndodhet nė gjendje tė fshehur nė malėsitė e Italisė Qėndrore dhe nėse do tė shpėrthejė, do tė jetė njė forcė disa qindra herė mė tė fortė se shpėrthimi i Vezuvit, qė nė kohėn e Perandorisė Romake shkatėrroi qytetet e Pompeit dhe Erkolanos.
Ngrohja globale Deri nė vitin 2100, nėse efekti serė do tė pėrshkallėzohet me kėto ritme, temperaturat nė botė do tė jenė rritur mesatarisht me gjashtė gradė. Shumė pyje dhe toka bujqėsore do tė shkatėrrohen, ndėra Deti i Ngrirė i Veriut mund tė mos ketė akull as nė mesin e dimrit. Jetesa nė ato qė sot janė vende tė ngrohta do tė bėhet e pamundur, ndėrsa nė Londėr do tė jetė po aq vapė saē ėshtė sot nė Kajro apo Dubai. Mė e rrezikshme akoma cilėsia e ajrit, e cila do tė degjenerojė dhe sė bashku me stuhitė, shumė mė tė fuqishme, do tė jetė nė gjendje tė kėrcėnojė jetėn e tė gjithė njerėzimit.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Shkencėtarėt nė Australi kanė zbuluar fosilet mė tė vjetra nė Tokė dhe pohojnė se kjo ėshtė dėshmi serioze se qelizat e bakterieve kanė qenė tė afta pėr jetė nė botėn pa oksigjen, para mė shumė se 3.4 miliard vjetėsh.
Ky zbulim dėshmon se jeta e hershme ėshtė bazuar nė squlfur dhe mbėshtet idenė se format e ngjajshme tė jetės kanė mundur tė ekzistojnė nė planetet tjera, ku niveli i oksigjenit ėshtė i ulėt, apo fare nuk ekziston.
Mikrofosilet, pėr tė cilat shkencėtarėt thonė se janė tė ruajtura shumė mirė dhe tregojnė struktura tė ngjajshme me qelizat, janė zbuluar nė pjesėn e largėt tė Australisė pėrėndimore, tė quajtur Strelli Pull.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Njė satelit i dalė jashtė funksionit do tė godasė sė shpejti Tokėn. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga NASA, sipas tė cilės ky objekt pritet tė godasė brenda njė jave, rreth datės 23 Shtator.
Sipas informacioneve zyrtare, Nasa po e ndjek satelitin 6-ton ndėrsa afrohet dhe sipas llogaritjeve ky satelit pritet tė ndahet nė 26 copa sapo ti afrohet palnetit tonė. Megjithatė rreziku mbetet i lartė, pėr shkak se copa mė e madhe e kėtij objekti do tė peshojė 159 kg.
Ende nuk ėshtė llogaritur vendi i saktė ku do tė bjerė ky objekt, por NASA do tė njoftojė nė ēdo rast shtetet qė rrezikohen. Kjo ėshtė hera e parė qė Toka goditet nga njė plerė hapėsinore, e krijuar nga njeriu.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Njė satelit 20 vjeēar qė peshon pesė ton pritet qė tė pėrplaset diku nė Tokė me 24 shtator. NASA ka bėrė tė ditur se rreziku pėr jetėn nga rėnia e kėtij sateliti ėshtė 1 nė 3 200.
Ai mund tė bjerė nė ēdo vend tė populluar por gjithsesi njė pjesė e mirė e tij do tė digjet dhe do tė copėtohet para se tė pėrplaset nė Tokė. Shkencėtarėt po bėjnė pėrllogaritjet se ku mund tė bjerė satelit por ende nuk dihen koordinatat e sakta kėtė herė.
UARS u lėshua nė hapėsirė nė 1991 me anijen kozmike Discovery, dhe u nxjerrė jashtė pėrdorimit nė vitin 2005.
Ky satelit ėshtė shumė mė e vogėl se Skylab, njė satelit qė ri-hyri nė atmosferėn e tokės nė vitin 1979. Ai ishte rreth 15 herė mė i rėnda se UARS, dhe kur ai u rrėzua nė Australia, qeveria amerikane u gjobit me 400 dollarė pėr pastrimin e vendit nga qeveria australiane.
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool
Pjesė sateliti do tė godasin Tokėn
9:38 / 17.09.2011
Njė satelit i dalė jashtė funksionit do tė godasė sė shpejti Tokėn. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga NASA, sipas tė cilės ky objekt pritet tė godasė brenda njė jave, rreth datės 23 Shtator.
Sipas informacioneve zyrtare, Nasa po e ndjek satelitin 6-ton ndėrsa afrohet dhe sipas llogaritjeve ky satelit pritet tė ndahet nė 26 copa sapo ti afrohet palnetit tonė. Megjithatė rreziku mbetet i lartė, pėr shkak se copa mė e madhe e kėtij objekti do tė peshojė 159 kg.
Ende nuk ėshtė llogaritur vendi i saktė ku do tė bjerė ky objekt, por NASA do tė njoftojė nė ēdo rast shtetet qė rrezikohen. Kjo ėshtė hera e parė qė Toka goditet nga njė plerė hapėsinore, e krijuar nga njeriu.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.